FIZINIU AKTYVUMU VILNIAUS MIESTO PIRMOKŲ FIZINIS IŠSIVYSTYMAS IR SĄSAJOS SU Viktorija Stifanovičiūtė

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Viktorija Stifanovičiūtė

VILNIAUS MIESTO PIRMOKŲ FIZINIS IŠSIVYSTYMAS

IR SĄSAJOS SU FIZINIU AKTYVUMU

Antrosios pakopos studijų baigiamas darbas

(taikomoji visuomenės sveikata: visuomenės sveikata ir mityba)

Studentė

Viktorija Stifanovičiūtė

Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė

(2)

2

SANTRAUKA

Taikomoji visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

VILNIAUS MIESTO PIRMOKŲ FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS SU FIZINIU AKTYVUMU

Viktorija Stifanovičiūtė

Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2020. 56 p.

Darbo tikslas: Įvertinti 7-8 metų amžiaus vaikų fizinį išsivystymą, fizinį aktyvumą ir jų tarpusavio sąsajas.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti Vilniaus miesto mokyklų pirmokų fizinį išsivystymą; 2. Įvertinti mokinių fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į jų aktyvią ir pasyvią veiklą mokykloje ir užklasinėje veikloje; 3. Išanalizuoti sąsajas tarp mokinių kūno masės indekso ir jų fizinio aktyvumo.

Metodika. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas anketiniu būdu apklausiant dvylikos Vilniaus miesto mokyklų pirmokų tėvus ir antropometrinis tyrimas objektyviai išmatuojant vaikų ūgį ir svorį (n=627). Darbas parengtas dalyvaujant PSO Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyvoje (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). Atliekant gautų duomenų statistinę analizę, kiekybinių kintamųjų įvertinimui apskaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, medianos, kvartilių skirtumai, vidurkių lyginimui taikytas Mann-Whitney kriteriijus. Kokybiniai duomenys pateikiami procentais ir dažniais, jų tarpusavio sąsajoms vertinti taikytas Chi kvadratu (χ2) kriterijus bei atlikta logistinė regresinė analizė.

(3)

3

sėdima veikla. Per didelį kūno svorį turėjo daugiau vaikų, kurie sėdimai veiklai skiria 4 val. ar daugiau per dieną, lyginant su vaikais, sėdinčiais trumpiau.

Išvados. Septyni iš dešimties tirtų Vilniaus miesto pirmokų buvo normalaus kūno svorio, aštuntadalis iš jų buvo per mažo kūno svorio ir tokia pati dalis turėjo antsvorį, įskaitant nutukimą. Pakankamai fiziškai aktyvių pirmokų dalis (62,1 proc.) buvo didesnė nei neaktyvių pirmokų (37,9 proc.), daugiau nei trečdalis (38 proc.) pirmokų sėdint praleisdavo 4 valandas per dieną ar daugiau. Nustatyta, kad buvimas fiziškai pasyviu (sėdėjimas 4 valandas ar daugiau per dieną) padidina galimybę turėti per didelį kūno svorį 2,3 karto, lyginat su pirmokais, kurie sėdi trumpiau.

(4)

4

SUMMARY

Applied Public Health (Public Health and Nutrition)

LINKS BETWEEN PHYSICAL DEVELOPMENT AND PHYSICAL ACTIVITY OF FIRST GRADERS OF VILNIUS CITY

Viktorija Stifanovičiūtė

Supervisor: prof. dr. Aušra Petrauskienė

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2020, p. 56.

The aim of the study:To evaluate the physical development, physical activity and interrelationships of 7-8-year-old children.

Objectives: 1. To evaluate the physical development of first-grade students in Vilnius city schools; 2. Assess students' physical activity, according to their active and passive activities at school and extracurricular activities; 3. To analyse the links between students' body mass index and their physical activity.

Research Methods: Cross-sectional quantitative research was conducted by questionnaire interviewing the parents of first-grade schoolchildren and anthropometric research by objectively measuring the height and weight of children (n = 627) in twelve schools of Vilnius city. The master's thesis has been prepared with the participation in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative - COSI. During the statistical analysis of the obtained data standard deviations, medians, quartile differences and Mann-Whitney criteria were used to compare the averages of height and weight. Qualitative data are presented in percentages and frequencies, the Chi-squared (χ2) criterion was used to evaluate interrelationships, and logistic regression analysis was done.

(5)

5

devoted 4 or more hours per day to sedentary activities, had overweight, compared to those who were sitting shorter.

Conclusions: Seven out of ten first-graders in Vilnius city were of normal body weight, one-eighth of them were underweight and the same proportion were overweight, including obesity. The proportion of physically active first-graders (62.1%) was higher than that of passive (37.9%), more than a one third (38%) of first-graders spent 4 or more hours a day while sitting. It has been found that being physically passivity (sitting for 4 hours or more a day) increase the chance of being overweight by 2.3 times compared to first-graders who sit shorter.

(6)

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Vaikų fizinis išsivystymas ... 12

1.2. Vaikų antsvorio ir nutukimo problematika ... 15

1.3. Vaikų antsvorį ir nutukimą skatinantys veiksniai ir ankstyvoji prevencija ... 17

1.4. Fizinio aktyvumo rekomendacijos ... 20

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22

2.1. Tyrimo aprašymas ... 22

2.2. Tyrimo organizavimas ... 22

2.3. Tiriamųjų kontingentas ... 24

2.4. Tyrimo instrumentai ... 24

2.5. Tyrimo metodai ... 25

2.6. Duomenų statistinė analizė ... 25

3. REZULTATAI ... 27

3.1 Tiriamųjų bendri duomenys ... 27

3.2. Vilniaus miesto pirmokų fizinis išsivystymas ... 28

3.3. Vilniaus miesto pirmokų fizinis aktyvumas ... 33

3.4. Vilniaus miesto pirmokų fizinio išsivystymo sąsajos su fiziniu aktyvumu ... 39

REZULTATŲ APTARIMAS ... 46

IŠVADOS ... 50

RRAKTINĖS EKOMENDACIJOS ... 51

LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 52

(7)

7

SANTRUMPOS

FA – fizinis aktyvumas

KMI – kūno masės indeksas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

COSI – Childhood Obesity Surveillance Initiative (angl.) – Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva

EASO – European Association for the Study of Obesity (angl.) Europos nutukimo tyrimų asociacija

IOTF – International Obesity Task Force (angl.) – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

GS – Galimybių santykis

(8)

8

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ IR TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Fizinis išsivystymas - tai morfologinių, fiziologinių ir funkcinių savybių kompleksas, apibūdinantis organizmo fizinės ir lytinės brandos būklę, fizinį pajėgumą ir raidos harmoningumą. Fizinis išsivystymas nustatomas pagal antropometrinius (ūgis, svoris, galvos apimtis, liemens apimtis, galūnių ilgis ir kt.) ir fiziometrinius (gyvybinė plaučių talpa, plaštakos bei liemens raumenų jėga) duomenis [1].

Kūno masės indeksas – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinos ir mitybos moksluose taikomas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris, nutukimas, ar svorio trūkumas. Šis rodiklis nepadeda nustatyti kūno riebalų procento [2].

Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio patekimo su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis [3].

(9)

9

ĮVADAS

Tiriama problema. Mokslo ir technologijų pažanga palengvino žmogaus kasdienybę, pagerino gyvenimo kokybę, bet tuo pačiu ir pakeitė gyvenimo įpročius. Vis daugiau laiko praleidžiama prie televizijos, naršant internete, socialiniuose tinkluose, bendraujant virtualiai ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Mažėjantis fizinis aktyvumas (FA) pastebimas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, jog blogėjant vaikų sveikatos rodikliams, sveikatai palankius įpročius reikia ugdyti nuo vaikystės. Fizinis lavinimas vaikystėje padeda formuotis vaiko nuostatoms į fizinį aktyvumą, jis augdamas ir bręsdamas toliau tęsia sportinę ir aktyvią fizinę veiklą, laikosi sveikos gyvensenos principų [5].

Mokslinių tyrimų duomenimis, nepakankamas FA yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių bei vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant vaiko augimą bei raidą. Šiuo metu, kai pasaulis sunkiai susidoroja su antsvorio ir nutukimo epidemija, FA svarba vaikų sveikatai įgauna vis didesnę reikšmę [6].

Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas per pastarąjį dešimtmetį labai išsaugo ir tai laikoma viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje išsivysčiusių šalių [7]. Europos nutukimo tyrimų asociacijos (European Association for the Study of Obesity – EASO) duomenimis, 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorį, o penktadalis iš jų – nutukę [8]. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais 21,6 proc. 7-17 metų Lietuvos vaikų turėjo antsvorį ar nutukimą (palyginimui, 2016 metais – 19 proc.). Vertinant 7-10 metų vaikų amžiaus grupę, antsvorį turinčių ar nutukusių vaikų buvo 20,9 proc. (palyginimui, 2016 metais – 18 proc.). Per metus antsvorį turinčių vaikų dalis išaugo 0,6 proc., o nutukusių – 0,4 proc. [9, 10].

Darbo aktualumas ir mokslinis naujumas. Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių stebint jų sveikatos būklę ir augimą. Iš Europos regiono šalių tik nedidelė dalis – 25 proc., turi nacionalinius, reprezentuojančius šalį du]enis apie vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą. Skirtingų šalių duomenys apie vaikų augimą vertinami pagal skirtingą metodiką ir standartus, todėl duomenų palyginimas tarp šalių – labai sudėtingas ir nepakankamai tikslus [11].

(10)

10

kadangi tuo metu panašių stebėsenos tyrimų šalyje nebuvo vykdoma [12]. Šalys, prisijungusios prie PSO iniciatyvos turi ištirti nacionalinę, reprezentuojančią šalį pradinio mokyklinio amžiaus vaikų imtį.

Iki tol išsami informacija apie 7–8 metų mokinių fizinį išsivystymą bei fizinį aktyvumą ir kitus gyvensenos veiksnius Lietuvoje nebuvo kaupta. Lietuvoje tyrimų, įrodančių fizinio aktyvumo ir pasyvaus laisvalaikio įtaką fiziniam išsivystymui nepakanka tiek nacionaliniu mastu, tiek Vilniaus mieste.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Struktūrizuoto standartinio klausimyno pagalba surinkti išsamūs duomenys apie Vilniaus miesto vaikų augimą leis palyginti Vilniaus ir kitų Lietuvos bei Europos miestų vaikų rodiklius, vertinti jų augimo pokyčius nuo 2008 metų. Atliktas reprezentatyvus tyrimas leis pamatyti realią situaciją apie 7-8 metų vaikų fizinį aktyvumą bei laiką, praleidžiamą fiziškai neaktyviai ir su tuo susijusias fizinio išsivystymo problemas Vilniaus mieste. Gauti rezultatai leis pateikti praktines rekomendacijas vaikams bei jų tėvams, kurių laikantis galima sumažinti antsvorio ir nutikimo riziką.

(11)

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti 7-8 metų amžiaus vaikų fizinį išsivystymą, fizinį aktyvumą ir jų tarpusavio sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Vilniaus miesto mokyklų pirmokų fizinį išsivystymą;

2. Įvertinti mokinių fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į jų aktyvią ir pasyvią veiklą mokykloje ir užklasinėje veikloje;

(12)

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaikų fizinis išsivystymas

Vaikų fizinio išsivystymo tyrimai yra bene svarbiausi stebint jų sveikatos būklę [13]. Vaikų fiziniam išsivystymui nustatyti dažniausiai atliekami ūgio ir svorio matavimai. Šių matavimų pagalba nustatomas antsvoris ir nutukimas bei svorio deficitas ar fizinio išsivystymo atsilikimas [14]. Kūno masės indeksas (KMI) yra paprasčiausia ir labiausiai paplitusi priemonė nustatyti antsvorį ir nutukimą [15]. KMI yra išvestinis dydis apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m2). Ši formulė, parodanti svorio ir ūgio santykį, tinkama naudoti vyresniems nei dviejų metų vaikams, tačiau kitaip, nei suaugusiems, vaikų fizinis išsivystymas analizuojamas, atsižvelgiant į jų lytį ir amžių [16]. Autoriai pabrėžia, kad vaikų augimas nebūna nuoseklus, tad jų augimo stebėsenos vertinimas yra sudėtingesnis nei suaugusiųjų.

Vertinant vaikų augimą ir vystymąsi, PSO rekomenduoja remtis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention – CDC) 2000 m. pateiktomis atnaujintomis 2-20 metų vaikų ir jaunuolių augimo diagramomis [17]. Šiuose CDC pateiktuose standartuose augimo diagramomis stebima vaiko svorio, galvos apimties ir KMI priklausomybė nuo amžiaus. KMI vertinimo diagramos pateikiamos procentiliais pagal lytį ir amžių vieno mėnesio intervalais. Liesumui vertinti taikomas 5-asis KMI procentilis, antsvoriui – 85-asis, nutukimui – 95-asis [17].

(13)

13

1.1.1 pav. 6-14 metų vaikų KMI ribinės vertės, atsižvelgiant į amžių ir lytį (pagal IOTF)

PSO tarptautinius vaikų augimo vertinimo standartus paskelbė 2006-2007 metais. Pagal šiuos standartus berniukų ir mergaičių augimas vertinamas naudojant standartinio nuokrypio (SN) metodą (angl. Standar Deviation). Diagramose standartinio nuokrypio kreivės sunumeruotos šiais skaitmenimis: -1; -2; -3; 0; 1; 2; 3. Skaitmuo nurodo, kiek vaiko augimo rodiklis atitinka medianą ar kiek nuo jos nukrypęs [20]. Augimo rodiklis, esantis arčiau -3 ar 3 SN gali rodyti sutrikimą. Fizinio išsivystymo sutrikimai vertinami analizuojant skirtingus rodiklius [21]:

1. Analizuojant ūgį pagal amžių, nurodoma, jog vaiko ūgis laikomas norma, kai ūgio rodiklis yra nuo 2 iki -1 SN. 3 reiškia, jog vaikas yra labai aukštas, o jei ūgio rodiklis yra žemiau -2 SN, jis laikomas žemas, žemiau -3 SN – labai žemas. Specialistai taip pat pabrėžia, kad žemas ūgis gali dažnai reikšti ir antsvorį.

2. Analizuojant svorį pagal amžių, vaiko svoris atitinka normas, kai svorio rodiklis yra nuo 0 iki -1 SN, kai rodiklis yra ties 1-3 SN, vaikas gali turėti per didelį svorį, tačiau tai dar reikėtų tikslinti vertinant svorį pagal ūgį arba KMI pagal amžių. Jei svorio rodiklis yra žemiau -2 SN, vaiko svoris laikomas nepakankamu, jei žemiau -3 SN – ženkliai nepakankamu.

3. Analizuojant svorį pagal ūgį, jei svorio rodiklis yra nuo 0 ir iki -1 SN, vaiko svoris laikomas atitinkantis normas, jei šis rodiklis yra žemiau -2 SN, vaikas gali būti per mažo kūno svorio, jei žemiau nei -3 SN – ženkliai per žemo svorio. Jei svorio rodiklis yra ties 1 SN, gali būti antsvorio rizika. Kuo rodiklis aukščiau, tuo didesnis antsvorio laipsnis. 16,00 18,00 20,00 22,00 24,00 26,00 28,00 30,00 32,00 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 KMI rib in ės v ertės Vaikų amžius

Ribinė vertė antsvoriui berniukams

Ribinė vertė antsvoriui mergaitėms

Ribinė vertė nutukimui berniukams

(14)

14

4. Analizuojant KMI pagal svorį, jei KMI rodiklis yra nuo 0 iki -1 SN, laikoma, jog vaiko KMI yra normos ribose, jei šis rodiklis yra žemesnis nei -2 SN, laikoma, kad vaikas yra per žemo kūno svorio, jei žemiau nei -3 SN – vaiko svoris laikomas ženkliai per mažu. Jei KMI rodiklis yra aukščiau nei 1 SN, vaikas galimai turi antsvorio, jei aukščiau nei 2 SN – nustatomas antsvoris, jei aukščiau nei 3 SN – nutukimas.

Šie PSO sukurti vaikų augimo vertinimo standartai leidžia nustatyti, ar vaiko augimas ir vystymasis atitinka normas. Tokiu būdu vaikų augimą vertina daugiau kaip 140 šalių, tad galima stebėti vaikų augimą visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų tautybės, socialinės ar ekonominės padėties [22].

Vertinant Lietuvos vaikų augimą, rekomenduojama naudotis J. Tutkuvienės sudarytais vaikų augimo vertinimo standartais, remiantis 1985-1987 metais atliktų tyrimų duomenimis [23]. Autorės sudaryti vaikų augimo vertinimo standartai remiasi procentilių metodu – kai vaikai pagal amžių ir lytį vertinami pagal vienmates ir dvimates procentilių diagramas [24]. Vaiko augimo rodikliai didėjimo tvarka surikiuojami į variacijos eilutę, kuri padalinama į 100 intervalų. Rodiklių vertinimui naudojami šie procentiliai: 3-čias; 10-tas; 25-tas; 50-tas; 75-tas; 90-tas; 97-tas (žr. 1.1.1 lentelė). Atliekant vaikų ūgio ir svorio matavimus bei nubrėžus šių rodiklių kreivę procentilių diagramoje, galima numatyti, ar vaiko rodikliai atitinka normas (1 lent.). 50-tasis procentilis sutampa su mediana [23].

1.1.1 lentelė. Vaikų ūgio ir svorio vertinimas pagal procentilius (pagal J. Tutkuvienę)

Rodiklių intervalai Ūgio vertinimas Svorio vertinimas

Iki 3-iojo procentilio Labai žemas Labai mažo svorio

Tarp 3-iojo ir 10-ojo

procentilio Žemas Mažo svorio

Tarp 10-ojo ir 25-ojo

procentilio Apyžemis Apylengvis

procentilio Vidutinio ūgio Vidutinio svorio

procentilio Apyaukštis Apysunkis

procentilio Aukštas Didelio svorio

(15)

15

Autorė taip pat pabrėžia, kad vaiko kūno mase vertėtų susirūpinti tuomet, jei jo svoris patenka į intervalą, kuris daugiau nei per vieną nukrypęs nuo ūgio. Jei svorio rodiklis yra žemesniame intervale nei ūgio rodiklis, vaikas laikomas per liesu, o jei svorio rodiklis yra aukštesniame intervale nei ūgio, vaikui nustatomas antsvoris [25].

Lietuvoje kol kas nėra nustatytų kūno masės vertinimo normatyvų vaikams, tad rekomenduojama remtis tarptautiniais standartais [25].

Apibendrinus, galima teigti, jog vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo tyrimuose dažniausiai naudojami šie pagrindiniai tarptautiniai standartai: JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis sudarytos KMI procentilių kreivės; Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės; 2006–2007 m. PSO paskelbti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai. Minėti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai leidžia palyginti duomenis tarptautiniu mastu.

1.2. Vaikų antsvorio ir nutukimo problematika

Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas per pastarąjį dešimtmetį labai išsaugo ir tai laikoma viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje išsivysčiusių šalių [7]. PSO duomenimis, nutukimo paplitimas išsivysčiusiose šalyse yra du kartus didesnis, lyginant su besivystančiomis šalimis, tačiau vertinant absoliučius skaičius, priešingai – apie 35 milijonai antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų yra iš besivystančių šalių, ir apie 10 milijonų – gyvenančių išsivysčiusiose šalyse [26].

Dėl skirtingų vaikų fizinio išsivystymo vertinimo standartų sunku tiksliai palyginti skirtingų šalių paplitimo rodiklius. Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės pateiktų standartų taikymas lemia mažesnį nutukimo paplitimą, nei kiti standartai [27]. Tarptautinių tyrimų, kuriuose atliekami vaikų nutukimo paplitimai, statistiniai duomenys rodo, kad daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, taip pat Didžioje Britanijoje, Graikijoje, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas yra ypač didelis, daugiau kaip 30 proc. Šiaurės šalyse ir centrinėje Vakarų Europos dalyje nutukimo paplitimas yra mažesnis, o Rusijoje ir daugelyje Rytų Europos šalių dar mažesnis (apie 15 proc.) [28].

(16)

16

grupę, antsvorį turinčių ar nutukusių vaikų buvo 20,9 proc. (palyginimui, 2016 metais – 18 proc.). Per metus antsvorį turinčių vaikų dalis išaugo 0,6 proc., o nutukusių – 0,4 proc. [9, 10]. Vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (COSI) tyrimo duomenimis, 7-8 metų vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimas Lietuvoje pastebimas nuo 2010 metų (žr. 1.2.1 pav.) [29]. Nors Lietuvoje populiacija mažėja, bet per didelio svorio vaikų daugėja. Vadinasi auga daugiau sveikatos problemų turėsiančių vaikų karta.

1.2.1 pav. 7-8 metų vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas 2008 – 2016 metais (pagal COSI)

(17)

17

Taigi, apibendrinus, galima teigti, jog vaikų antsvorio ir nutukimo problema tapo viena svarbiausių visuomenės sveikatoje. Nors skirtingų kūno masės indekso vertinimo standartų naudojimas skirtingose šalyse apsunkina duomenų palyginimą tarptautiniu mastu, tačiau rodikliai rodo, kad nutukimo problema yra aktuali visame pasaulyje. Dėl didelio antsvorio ir nutukimo paplitimo, plinta su per dideliu svoriu susijusių ligų epidemija, ankstėja lėtinės neinfekcinės ligos.

1.3. Vaikų antsvorį ir nutukimą skatinantys veiksniai ir ankstyvoji prevencija

Vaikų išsivystymas priklauso nuo genetinių, fiziologinių ir bei aplinkos ir gyvensenos veiksnių. Iš anksčiau minėtų veiksnių, darančių įtaką vaikų vystymuisi, vaikystėje gali būti keičiami tik gyvensenos veiksniai – sėdimas gyvenimo būdas ar didesnis nei reikia kalorijų vartojimas.

Gerai žinoma, jog vienas iš svarbiausių nutukimo veiksnių yra netinkama mityba. Įvairūs tyrimai parodo, kad vaikų maitinimosi įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Daroma prielaida, jog taip yra dėl išaugusio perdirbto maisto vartojimo; išaugusios greito maisto pasiūlos, retesnio namuose pagaminto maisto valgymo. Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia gausą produktų, kuriuose yra didelis kiekis rafinuotų angliavandenių, sočiųjų riebalų ir druskos [35]. Maisto įmonių rinkodara yra orientuota į tai, kad maisto produktai būtų prienami visiems visuomenės sluoksniams, todėl matomas greito maisto vartojimo didėjimas ir daug skaidulinių medžiagų turinčio maisto vartojimo mažėjimas [36].

Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių ryšį tarp vaikų nutukimo ir cukraus ar saldintų gėrimų vartojimo [37-39]. Stebėjimo ir klinikinių tyrimų duomenys patvirtina, kad saldintų gėrimų vartojimas susijęs su didesniu KMI. Seferidi, Millett, Laverty taip pat pabrėžia, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp saldintų gėrimų vartojimo ir gliukozės kiekio kraujyje [37].

(18)

18

Teigiama, jog randamas ryšys tarp vaikų nutukimo ir televizijos žiūrėjimo laiko, pirmiausia dėl to, kad fizinis aktyvumas pakeičiamas į fiziškai pasyvią veiklą. Taip pat laikas, praleidžiamas prie televizijos, neigiamai veikia medžiagų apykaitą ir miego rėžimą, o reklamuojami nesveiki maisto produktai skatina prastesnę mitybą (žr. 1.3.1 pav.) [44-46].

1.3.1 pav. Nutukimą lemiantys veiksniai, žiūrint televiziją (pagal E. Boyland, J. Harrold, T. Kirkham, ir kt.)

Falbe, Rosner , Willett ir kituose tyrimuose taip pat nustatytas ryšys tarp vaikų nutukimo ir praleidžiamo laiko žaidžiant vaizdo žaidimus. Tačiau ši įtaka vaikų nutukimui nebuvo tokia stipri kaip televizijos [41, 47]. Autoriai pabrėžia, kad tai gali būti būtent dėl to, kad vaizdo žaidimuose nėra maisto reklamos [41].

Skelton teigia, kad siekiant užkirsti kelią didelio masto antsvoriui ir nutukimui, svarbu mokyti vaikus ir tėvus teisingos gyvensenos [30]. Gyvenimo būdas formuojamas ugdant tam tikrus įpročius. Gudžinskienės teigimu, vieni įpročiai yra naudingi, kurie daro teigiamą poveikį žmogaus gyvenime, kiti – kenksmingi, žalojantys gyvenimą. Taigi svarbu kuo aktyviau formuoti ir ugdyti naudingus įpročius taip apsisaugant nuo kenksmingų. Autorė išskiria keturis etapus veiksmingam įpročio formavimuisi:

1. Didelis aplinkinių dėmesys visoms situacijoms ar veiksmams, kuriuos asmuo atlieka pirmą kartą. Įtvirtinant įgūdį, svarbu užkirsti kelią netaisyklingiems veiksmams, šalinti kliūtis, kurios trukdytų atlikti tuos veiksmus taisyklingai.

(19)

19

2. Tikslus asmens veiksmų sistemos ir jo veiklos organizavimas. Svarbu rūpestingai stebėti, kaip asmuo leidžia laisvalaikį. Jis neturi tapti dykinėjimu.

3. Aplinkinių pavyzdys. Derėtų rodyti gerą pavyzdį bei atliekant veiksmą, pasakyti, kodėl jį reikią atlikti.

4. Įpročių stiprinimas. Reikia taip organizuoti veiksmus, kad pageidaujami įpročiai galėtų būti pastiprinti. To siekti turėtų padėti pagyrimas, aplinkinių pritarimas, asmens pasitenkinimas veiksmo rezultatais, suvokimas, kad veiksmas pasisekė [48].

Skelton pabrėžia, kad vaikystėje antsvorio ir nutukimo prevencijai svarbi pirminės sveikatos priežiūros gydytojo intervencija. Rekomendacijose nurodoma, kad kiekvieno vizito pas gydytoją metu, vaikas ar jo tėvai turėtų gauti konsultacijas dėl nutukimo prevencijos, nepriklausomai nuo jo kūno masės indekso [30].

Skirtinguose literatūros šaltiniuose autoriai sutaria dėl žemiau pateikiamų rekomendacijų vaikų nutukimo prevencijai sveikatos priežiūros įstaigoje [49-51]:

 Universalus kūno masės indekso matavimas ir rezultatų pateikimas diagramoje, kad laikui bėgant būtų galima stebėti pokyčius;

 Reguliarus KMI vertinimas visiems vaikams, esantiems rizikos grupėje, siekiant laiku įsikišti ir užkirsti kelią vaiko nutukimui;

 Įprastinės trumpalaikės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo klinikinės intervencijos, orientuotos ne tik į vaikus, bet ir į šeimas;

 Biologinių tėvų kūno masės indekso registravimas;

 Pagrindinių vaikų mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo ypatumų vertinimas.

(20)

20

1.4. Fizinio aktyvumo rekomendacijos

Fizinio aktyvumo reikšmė yra neabejotinai svarbi vaikystėje, nes būtent šiame gyvenimo tarpsnyje formuojasi dauguma vaiko gyvensenos įpročių, kurie daro įtaką tolimesniam gyvenimui ir yra svarbūs harmoningam jų vystymuisi [52]. Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių būdų, galintis sumažinti vaikų antsvorį ir nutukimą, tuo pačiu ir lėtinių ligų bei dėl jų sukeltų sveikatos sutrikimų pasireiškimą [53].

Todėl siekiant sumažinti vaikų nutukimo paplitimą, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas jų fizinio aktyvumo didinimui. Norint, kad fizinis aktyvumas suteiktų papildomos naudos sveikatai, PSO rekomenduoja, kad 5-17 metų vaikai ir paaugliai kasdien bent 60 minučių užsiimtų vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla. Ekspertai taip pat pabrėžia, jog didžioji dalis fizinio aktyvumo turėtų būti aerobinė, o didelio intensyvumo veikla, stiprinanti raumenis ir kaulus, rekomenduojama bent 3 kartus per savaitę [54].

Kiti autoriai taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog vaikų fizinis aktyvumas apimtų laiką būnant tiek namuose, tiek mokykloje [30]. Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja mokykloms sudaryti sąlygas struktūrizuotai fizinei veiklai vaikams kasdien ne mažiau kaip 30 minučių. Ši veikla gali apimti tiek organizuotą sportą, tiek šokius ar kitus menus. Fizinė veikla gali būti ir komandinė, ir individuali [43]. Lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas reglamentuoja, kad kūno kultūros pamokos švietimo programas vykdančiose įstaigose, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, yra privalomos ne mažiau kaip 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę [55].

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinėse rekomendacijose nurodomo šios galimybės vaikų fizinio aktyvumo didinimui [14]:

 Rytinė mankšta namie arba rytinis bėgimas lauke (10-15 min.);  Ėjimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu į mokyklą;

 10-15 min. mankšta prieš pamokas arba joms prasidėjus;

 Fizinio aktyvumo pertraukėlės. Jos svarbios tomis dienomis, kai nėra kūno kultūros pamokų. Išvėdintoje klasėje atliekami sąnarius bei raumenis mankštinantys judesiai;

 Mokyklos sportinis gyvenimas. Svarbu skatinti moksleivių norą dalyvauti mokyklos sporto renginiuose, sporto klubų veikloje.

(21)

21

(22)

22

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo aprašymas

Baigiamasis darbas parengtas dalyvaujant Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime, kuris buvo vykdomas vadovaujantis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) protokolu. Minėta iniciatyva kilo 2007 metais Stambule, PSO Europos ministrų konferencijoje, kurios metu buvo nuspręsta stebėti antsvorio ir nutukimo paplitimą 6-9 metų mokinių grupėje. 2008 metais pradėtas COSI tyrimas, kurio tikslas – Europos mastu sukurti suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vieningomis matavimo procedūromis. Šioje iniciatyvoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo ištirti mokinių imtį, kuri reprezentuotų visą šalį.

Lietuva į COSI įsijungė 2007 metais. 2019 metais Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas atliktas penktąjį kartą. Šio tyrimo koordinatorius – LSMU Sveikatos tyrimų institutas – su PSO bendradarbiaujantis centras, o vykdytojai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai, doktorantai ir studentai.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas vykdytas 2019 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Tyrimui atlikti išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2008-03-13 Nr. 16) (Priedas Nr. 1) ir jo pratęsimas (2019-03-12 Nr.6B-19-45) (Priedas Nr. 2). Tyrimui pritarė LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuri pasirinktoms mokykloms išsiuntė raštą, kviesdama mokyklas dalyvauti tyrime.

(23)

23

2.2.1 lent. Pasirinktų Vilniaus miesto mokyklų sąrašas ir ištirtų mokinių skaičius

Eilės nr. Mokyklos pavadinimas

Ištirtų mokinių skaičius

1. Vilniaus "Žiburio" pradinė mokykla 39

2. Vilniaus Tuskulėnų gimnazija 55

3. Vytės Nemunėlio pradinė mokykla 40

4. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija 137

5. Vilniaus J. Basanavičiaus mokykla 50

6. Vilniaus Filaretų pradinė mokykla 47

7. Vilniaus darželis - mokykla "Vaivorykštė" 28

8. Vilniaus "Ąžuolyno" progimnazija 62

10. Vilniaus "Spindulio" progimnazija 35

11. VGTU inžinerijos licėjus 100

12. Vilniaus "Šviesos" pradinė mokykla 34

Iš viso 627

Prieš atliekant tyrimą, su mokyklų vadovais buvo iš anksto suderintas vizito laikas atvykti į mokyklą. Mokyklų direktoriai pasirašė, jog sutinka dalyvauti planuojamame tyrime. Susitarus bendradarbiauti, tyrimas vyko dviem etapais:

1) Pirmojo etapo metu, atvykus į mokyklą, mokyklų vadovams, pavaduotojams, visuomenės sveikatos specialistams buvo pristatomas tyrimas, jo tikslas ir eiga. Atėjus į klases, pirmokų mokytojai taip pat buvo supažindinami su tyrimu. Vaikams buvo išdalinami vokai, kurių viduje įdėta informuoto asmens sutikimo forma bei pateikiama apklausos anketa tėvams. Abu pirmoko tėvai turėjo pasirašyti, jog sutinka, kad vaikas dalyvautų tyrime. Anketų užpildymui buvo skiriama viena savaitė.

(24)

24

2.3. Tiriamųjų kontingentas

Tyrimo tikslinė grupė – Vilniaus apskrities 7 – 8 metų pirmų klasių mokiniai ir jų tėvai. Vilniaus mieste buvo išdalinta 1203 anketos, sugrąžintos 671 anketa. Atsako dažnis 55,77 proc. Analizuotos šeimos anketos tik tų vaikų, kuriems buvo atlikti antropometriniai matavimai. Daugiau nei du trečdaliai (70,3 proc.) tiriamųjų buvo 7 metų pirmokai, likę – 8 metų. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas gana panašus – berniukai sudarė 46,7 proc. (n=293) tiriamųjų, o mergaitės - 53,3 proc. (n=334).

2.4. Tyrimo instrumentai

Tyrime naudota PSO ekspertų ir pagrindinių vykdytojų sukurta Šeimos apklausos anketa (Priedas nr. 3) ir Vaiko anketa (Priedas nr. 4).

Šeimos anketos pradžioje buvo pristatytas tarptautinis tyrimas ir pateiktas tyrimo tikslas. Anketos klausimai apima skirtingas temas:

Pirmi septyni klausimi apima vaikų demografinius rodiklius bei skirti išsiaiškinti vaikų gimimo ir žindymo informaciją;

 8 – 9 klausimais siekiama nustatyti atstumą nuo vaiko namų iki mokyklos bei kelių saugumą vykstant į mokyklą ir atgal;

 10 – 12 ir 15 klausimai skirti įvertinti vaikų fizinį aktyvumą. Šiais klausimais prašoma tėvų nurodyti, kokiu būdu vaikas paprastai vyksta į mokyklą ir grįžta iš jos; ar lanko sporto ar šokių juose; jei lanko, kiek valandų per savaitę praleidžia fiziškai aktyviai būreliuose; kiek valandų per dieną, neskaitant mokyklos laiko, aktyviai žaidžia judriuosius žaidimus, bėgioja, šokinėja ar kita;

 13 – 14 klausimais siekiama nustatyti vaikų miego įpročius bei laiką skiriamą miegui;  16 – 17 klausimai skirti nustatyti vaikų sėdimą veiklą. Tėvų prašoma nurodyti, kiek

valandų per dieną vaikas paprastai ruošia pamokas ar skaito knygas bei žiūri televiziją ar žaidžia elektroniniais prietaisais darbo dienomis ir savaitgaliais;

 18 – 27 klausimais siekiama įvertinti vaikų mitybos įpročius, įskaitant maitinimąsi namuose ir mokykloje;

(25)

25

Siekiant atsakyti į šio darbo uždavinius, tikslaus kūno masės indekso apskaičiavimui, svarbus klausimas buvo apie vaikų gimimo datą. Rezultatų analizei aktualūs klausimai apie vaikų fizinį aktyvumą ir sėdimą veiklą. Vertinant vaikų fizinio išsivystymo ir fizinio aktyvumo ryšius, iškraipančių veiksnių nustatymui buvo naudojami klausimai apie vaiko demografinius rodiklius ir šeimos socioekokonominę situaciją.

Vaiko anketos pradžioje pakartojama jo gimimo data, lytis, nurodoma tyrimo atlikimo data bei laikas. Kitoje dalyje įrašomi vaikų ūgio ir svorio rodikliai, aprašoma jų apranga matavimo metu bei informacija apie tai, ar tą dieną vaikas pusryčiavo.

2.5. Tyrimo metodai

Tyrimo metu naudoti šie metodai: momentinis kiekybinis tyrimas anketiniu būdu apklausiant pirmokų tėvus ir antropometrinis tyrimas, objektyviai išmatuojant vaikų ūgį ir svorį.

Pirmokų antropometriniai matavimai buvo atliekami klasėje pamokų metu. Tiriamųjų buvo prašoma nusiauti batus, nusirengti storesnius viršutinius drabužius ir likti su lengvais arba sportiniais rūbais, iš kišenių išsiimti sunkesnius daiktus. Vaikų kūno svoris buvo matuojamas nešiojamomis medicininėmis SECA svarstyklėmis 100 gramų tikslumu, ūgis – nešiojamu SECA ūgio matuokliu 1 milimetro tikslumu. Tiek ūgio, tiek svorio matavimai buvo atliekami laikantis gamintojo rekomendacijų pateiktų matavimo priemonių instrukcijose. Vaikų antropometriniai rodikliai buvo įrašyti į Tyrėjo anketas.

2.6. Duomenų statistinė analizė

(26)

26

Vaikų KMI apskaičiuotas remiantis Tarptautinės kovos su nutukimo darbo grupės (IOTF) nustatytomis ribinėmis vertėmis. Siekiant sumažinti požymių skaičių, vaikai, turintys antsvorio ir nutukę, buvo sujungti į vieną grupę. Taip pat, siekiant sumažinti kintamųjų skaičių, buvo atlikta keletas pergrupavimų: atsakymai, kad šeimoje mėnesio pabaigoje susiduriama su sunkumais ir mėnesio pabaigoje „vos suduriamas galas su galu“, sujungti į vieną grupę. Vertinat vaikų aktyvumą, į vieną grupę buvo sujungti vaikai, keliaujantys į mokyklą pėsčiomis, važiuojantys dviračiu ar kita nemotorine transporto priemone, kitoje grupėje liko vaikai, vykstantys į mokyklą viešuoju transportu ar automobiliu su tėvais. Pagal fiziškai aktyviai sporto ar šokių būreliuose praleidžiamą laiką, pirmokai buvo sugrupuoti į tris grupes: praleidžiantys 1-2 val. per savaitę; 3-4 val. per savaitę; 5 val. per savaitę ir daugiau.

(27)

27

3. REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų bendri duomenys

Išanalizavus duomenis, gauta, kad tyrime dalyvavo panaši dalis berniukų (46,7 proc.) ir mergaičių (53,3 proc.). Du trečdalius tiriamųjų sudarė 7 metų pirmokai (68,6 proc.), likusiems buvo 8 metai (31,4 proc.) (žr. 3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Amžiaus grupė Berniukai Mergaitės Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc.

7 metai 201 68,6 240 71,9 441 70,3

8 metai 92 31,4 94 28,1 186 29,7

Iš viso 293 46,7 334 53,3 627 100

Siekiant įvertinti tiriamųjų šeimos sociodemografinę padėtį, buvo klausiama apie tėvų išsilavinimą, darbinę veiklą bei apie jų namų ūkio ekonominę situaciją (žr. 3.1.2 lentelė ir 3.1.3 lentelė).

3.1.2 lentelė. Pirmokų tėvų išsilavinimas

Tiriamasis požymis Anketą pildžiusio tėvo Sutuoktinio N Proc. N Proc. Išsilavinimas Pradinis 1 0,2 1 0,2 Nebaigtas vidurinis - 6 1

Pagrindinis arba vidurinis su profesine

kvalifikacija, specialus vidurinis 33 5,3 76 12,1

Aukštesnysis (kolegija, technikumas,

universitetinis bakalauro laipsnis) 121 19,3 158 25,2

Aukštasis (universitetas, institutas -

magistro laipsnis, doktorantūra) 445 71,0 327 52,2

Nežinoma 27 4,2 59 9,3

Iš viso 627 100 627 100

(28)

28

3.1.3 lentelė. Pirmokų tėvų darbinė veikla

Tiriamasis požymis Anketą pildžiusio tėvo Sutuoktinio N Proc. N Proc. Darbinė veikla Namų šeimininkas (-ė) 24 3,8 2 0,3

Dirba visu etatu 450 71,8 514 82,0

Dirba nepilnu etatu 48 7,7 16 2,6

Bedarbis (-ė) 3 0,5 3 0,5

Mokosi dieninėse studijose 8 1,3 4 0,6

Serga, yra neįgalus (-i) - 3 0,5

Kita 71 11,3 31 4,9

Nežinoma 23 3,6 54 8,6

Iš viso 627 100 627 100

Septini iš dešimt tėvų dirba pilnu etatu, maždaug 8 proc. kaip darbinę veiklą pažymėjo „kita“ nurodydami, jog turi savo verslą arba dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Daugiau nei pusė pirmokų tėvų nurodė, kad jų šeimos namų ūkio ekonominė situacija yra gera ir jiems visiškai užtenka mėnesio pajamų pragyvenimui (57,4 proc.), trečdaliui pajamų užtenka pragyventi mėnesį be didesnių problemų (32,5 proc.), 3,7 proc. šeimų mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais, o 1,4 proc. – „vos suduria galą su galu“.

Apibendrinus, standartinis tiriamojo paveikslas – pirmokas, kurio tėvai turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, dirba pilnu etatu, o šeimos ūkio ekonominė situacija yra gera ir jiems užtenka pajamų.

3.2. Vilniaus miesto pirmokų fizinis išsivystymas

(29)

29

3.2.1 lentelė. Duomenų atitikimas normaliajam skirstiniui

Rodiklių skirstiniai p reikšmė pagal Shapiro-Wilk kriterijų

Kūno svoris < 0,001

Ūgis 0,001

KMI < 0,001

Gauta, kad nei vienas iš minėtų skirstinių netenkina normalumo prielaidos, taigi analizuojant pirmokų kūno svorio, ūgio ir KMI rodiklius, taikomi neparametriniai kriterijai.

Pirmokų fizinio išsivystymo aprašomojoje statistikoje pateikiami minėtų rodiklių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, medianos bei kvartilių skirtumai (3.2.2 lentelė).

3.2.2 lentelė. Pirmokų ūgio, svorio ir kūno masės indekso aprašomoji statistika

Fizinio išsivystymo

rodikliai Vidurkis SN Mediana

Kvartilių skirtumas Mažiausia reikšmė Didžiausia reikšmė Kūno svoris (kg) 27,4 5,14 26,5 5,79 18,9 54,0 Ūgis (cm) 130,8 5,67 130,2 7,90 112,0 147,0 KMI (kg/m2) 16,0 2,07 15,6 2,26 12,3 26,8 SN – standartinis nuokrypis

Kadangi matuotų ir išvestinio rodiklių vidurkis ir mediana skyrėsi nedaug, tolimesnėje analizėje naudoti ūgio, svorio ir KMI vidurkiai.

Siekiant nustatyti, ar pirmokų fizinis išsivystymas skiriasi priklausomai nuo lyties, vertinant berniukų ir mergaičių ūgį ir svorį, bei kūno masės indeksą, buvo taikytas Mann Whitney kriterijus. (žr. 3.2.3 lentelė).

3.2.3 lentelė. Pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai, atsižvelgiant į lytį

(30)

30

Iš lentelės duomenų matyti, kad tirtų berniukų kūno svoris yra statistiškai reikšmingai didesnis nei mergaičių (p=0,025), berniukai taip pat statistiškai reikšmingai aukštesni, lyginant su mergaitėmis (p=0,012), tačiau kūno masės indeksas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

3.2.4 lentelė. Pirmokų fizinis išsivystymas, atsižvelgiant į jų amžių

Fizinio išsivystymo rodikliai 7 metai (N=293) 8 metai (N=334) p Vidurkis SN Vidurkis SN Kūno svoris (kg) 26,9 4,69 28,6 5,93 0,002 Ūgis (cm) 130,0 5,42 132,5 5,89 <0,001 KMI (kg/m2) 15,8 1,92 16,2 2,37 0,158 SN – standartinis nuokrypis

7 metų pirmokų kūno svoris buvo vidutiniškai 1,67 kg mažesnis, lyginant su 8 metų pirmokais (p=0,002); 7 metų pirmokų ūgis – 2,43 cm mažesnis, lyginant su 8 metų pirmokais (p<0,001). KMI reikšmės tarp 7 ir 8 metų pirmokų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (žr. 3.1.4 lentelė). Taigi galima teigti, kad vaikų svorio ir ūgio skirtumai tik pabrėžia vaikų vystymąsi.

Siekiant detaliau įvertinti pirmokų fizinį išsivystymą, buvo įvertintas jų KMI pagal IOTF nustatytas ribines vertes (2000 ir 2007 m.). Gauta, kad dauguma (74,8 proc.) vaikų yra normalaus kūno svorio, kas aštuntas (12,6 proc.) yra nepakankamo kūno svorio ir tokia pati dalis turi antsvorio (10,2 proc.) arba yra nutukę (2,4 proc.).

Siekiant nustatyti, ar berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal KMI vertes statistiškai reikšmingai skyrėsi, buvo pritaikytas Chi kvadratu testas (žr. 3.2.5 lentelė).

3.2.5 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal KMI vertes, atsižvelgiant į lytį

KMI ribinės vertės Berniukai Mergaitės χ2 lls p

N Proc. N Proc.

Nepakankamas kūno svoris 33 11,3 46 13,7

1,682 3 0,641

Normalus kūno svoris 226 77,1 243 72,8

Antsvoris 28 9,6 36 10,8

(31)

31

Nustatyta, kad berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal KMI ribines vertes statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis pirmokų yra normalaus kūno svorio, atitinkamai, 77,1 proc. berniukų ir 72,8 proc. mergaičių.

3.2.5 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal KMI vertes, atsižvelgiant į amžių

KMI ribinės vertės 7 metai 8 metai χ2 lls p

N Proc. N Proc.

Nepakankamas kūno svoris 53 12,0 26 14,0

2,872 3 0,412

Normalus kūno svoris 333 75,5 136 73,1

Antsvoris 47 10,7 17 9,1

Nutukimas 8 1,8 7 3,8

Vertinant vaikų KMI vertes, atsižvelgiant į pirmokų amžių, statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nebuvo rasta. Tarp 7 metų amžiaus vaikų normalaus kūno svorio buvo 75,5 proc., tarp 8 metų – 73,1 proc.

Siekiant nustatyti, ar vaikų fizinis išsivystymas siejasi su socioekonominiais veiksniais, atlikta analizė įvertinant vaikų KMI (vertinant tris grupes – nepakankamas kūno svoris; normalus kūno svoris ir per didelis kūno svoris, įskaitant nutukimą) pagal šeimos namų ūkio ekonominę situaciją bei tėvų išsilavinimą.

χ2 = 1,928; lls = 4; p=0,749

3.2.1 pav. Pirmokų pasiskirstymas pagal KMI vertes, atsižvelgiant į šeimos namų ūkio ekonominę situaciją (N=596) 12.2 12.3 15.6 76.7 73.5 68.8 11.1 14.2 15.6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Visiškai užtenka mėnesio pajamų pragyvenimui

Užtenka pajamų pragyventi mėnesį be didesnių problemų Mėnesio pabaigoje susiduria su sunkumais Pro c.

(32)

32

Nustatyta, kad vaikų fizinis išsivystymas nepriklauso nuo jų šeimos namų ūkio ekonominės situacijos (žr. 3.2.1 pav.). Normalaus kūno svorio vaikų buvo daugiau nei du trečdaliai šeimose, kurioms užtenka pajamų pragyvenimui ir tiek mėnesio gale susiduriančiomis su sunkumais (p>0,05).

χ2 =7,143; lls = 4; p= 0,129

3.2.2 pav. Pirmokų pasiskirstymas pagal KMI vertes, atsižvelgiant į tėvų išsilavinimą (N=568)

Vertinat vaikų KMI, atsižvelgiant į tėvų išsilavinimą, nustatyta, kad tarp šių kintamųjų taip pat nėra statistiškai reikšmingo ryšio. Nepriklausomai nuo tėvų išsilavinimo, dauguma pirmokų yra normalaus kūno svorio.

Anketoje buvo klausiama tėvų subjektyvios nuomonės, kaip jie vertina dabartinį vaikų kūno svorį. Nustatyta, kad 85,9 proc. tėvų mano, kad jų vaiko svoris yra normalus, 5,0 proc. mano, kad vaikų svoris yra nepakankamas, 8,6 proc. nurodė, jog šiek tiek per didelis ir 0,5 proc. – labai per didelis. 3.1.1 paveiksle pavaizduotas ryšys tarp subjektyvios tėvų nuomonės ir realaus vaiko fizinio išsivystymo, apskaičiuoto pagal vaikų KMI vertes.

8.5 9.9 16.1 75.4 78.1 72.6 16.1 11.9 11.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Nei vienas iš tėvų neturi aukštojo išsilavinimo

Vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą

Abu tėvai turi aukštąjį išsilavinimą

Proc.

(33)

33

χ2 = 203,560; lls = 4; p<0,001

3.2.3 pav. Vaikų fizinio išsivystymo ir tėvų subjektyvios nuomonės apie vaikų kūno svorį ryšys (N=603)

Iš paveikslo duomenų matyti (žr. 3.2.3 pav.), kad tėvai labiau linkę vertinti vaikų kūno svorį palankiai, nors KMI rodiklis ir rodo kitaip. Dauguma (80,5 proc.) tėvų, kurių vaikai turi per mažą kūno svorį, nurodė, kad jų vaiko svoris yra normalus, o pusė tėvų (50,6 proc.), kurių vaikai turi per didelį KMI, manė, kad jų vaiko kūno svoris yra normalus.

Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad berniukų ūgio ir svorio vidurkiai buvo reikšmingai didesni nei mergaičių, tačiau vertinant KMI, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. Tėvai buvo linkę savo vaikų kūno svorį vertinti palankiau nei rodo objektyvūs rodikliai. Pirmokų fizinis išsivystymas, vertinant pagal KMI, nesiskyrė, atsižvelgus į šeimos socioekonominę situaciją bei tėvų išsilavinimą.

3.3. Vilniaus miesto pirmokų fizinis aktyvumas

Siekiant nustatyti pirmokų fizinį aktyvumą, buvo klausiama apie įvairias jų veiklas, apimant tiek fiziškai aktyvią, tiek fiziškai pasyvią veiklą. Vertinant fiziškai aktyvią veiklą, pirmiausia buvo klausiama, kokiu būdu vaikai atvyksta į mokyklą ir grįžta iš jos į namus (žr. 3.2.1 lentelė).

18.2 80.5 1.3 3.6 92.9 3.6 0 50.6 49.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nepakankamas kūno svoris Normlus kūno svoris Per didelis kūno svoris Tėvų subjektyvi nuomonė

Pro

c. Nepakankamas kūno svoris_{pagal KMI}

Normalus kūno svoris pagal KMI

(34)

34

3.3.1 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal vykimo į mokyklą ir iš mokyklos būdus

Matyti, kad didžiausią dalį pirmokų į mokyklą tėvai atveža automobiliu, o grįžtant iš mokyklos, taip pat atvažiuoja jų pasiimti (atitinkamai, 59,0 proc. ir 47,7 proc.). Apie trečdalis vaikų į mokyklą ir iš jos keliauja pėsčiomis (atitinkamai, 33,2 proc. ir 36,7 proc.).

Siekiant patikrinti, ar aktyvų keliavimo būdą pėsčiomis renkasi vienodai berniukai ir mergaitės, buvo vertinamas vaikų aktyvus vykimo būdas (įskaitant keliavimą pėsčiomis, dviračiu, riedučiais ar kita nemotorine transporto priemone) ir vykimas motorine transporto priemone pagal lytį. Nustatyta, kad į mokyklą aktyviu būdu vyksta apie trečdalis berniukų ir mergaičių, atitinkamai, 31,7 proc. ir 36,8 proc. (χ2 = 1,717; lls = 1; p = 0,190), o iš mokyklos tokiu būdų grįžta 35,6 proc. berniukų ir 43,4 proc. mergaičių (χ2 = 3,674; lls = 1; p = 0,055), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. 3.3.1 paveiksle pateiktas berniukų ir mergaičių vykimo būdas, vertinant vykimą į abi puses.

χ2 = 3,485; lls = 2; p = 0,175

3.2.1 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas, pagal keliavimą į mokyklą ir iš jos (N=578)

27.3 10.9 61.8 34.3 11 54.7 0 10 20 30 40 50 60 70

Vyksta į mokykla ir iš mokyklos pėsčiomis

Į vieną pusę vyksta pėsčiomis, į kitą – transporto priemone

Į abi puses vyksta transporto priemone

Pro

c.

Berniukai Mergaitės

Vykimo būdas Atvyksta į mokyklą Grįžta iš mokyklos

N Proc. N Proc.

Eina pėsčiomis 208 33,2 230 36,7

Važiuoja dviračiu, riedučiais, kt. nemotorizuota

priemone 7 1,1 6 1,0

Mokyklos ar visuomeniniu transportu 20 3,2 43 6,9

Nuvežamas automobiliu 370 59,0 299 47,7

(35)

35

Stebima tendencija, kad į mokyklą eina ir grįžta iš jos aktyviu būdu daugiau mergaičių, o į abi puses keliauja motorine transporto priemone didesnė dalis berniukų (žr. 3.2.1 pav.), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Apie trečdalis pirmokų vyksta į mokslus ar iš jų aktyviai, taip, kaip rekomenduojama.

Vaikų fiziškai aktyvią veiklą detaliau nusako jų laisvalaikis, todėl buvo svarbu nustatyti, ar jie lanko vieną ar daugiau sporto arba šokių būrelių, tokių kaip futbolas, bėgimas, plaukimas, tenisas, krepšinis, gimnastika, baletas, fitnesas, pramoginiai šokiai ir kiti. Duomenys parodė, kad dauguma (83,4 proc.) vaikų tokius būrelius lanko. Nustatyta, kad berniukų ir mergaičių, lankančių minėtus būrelius, dalis yra panaši, atitinkamai, 85,2 proc. ir 81,8 proc. (χ2 = 1,208; lls = 1; p = 0,272).

Apskaičiuota, kad būreliuose vaikai fiziškai aktyviai praleidžia 3,57±0,90 (N=503) valandų per savaitę. Aktyviai praleidžiamas laikas būreliuose svyruoja nuo 1 iki 11 valandų per savaitę. Nustatyta, kad fiziškai aktyviai praleidžiamas laikas būreliuose statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp berniukų ir mergaičių (žr. 3.3.2 pav.).

χ2 = 29,060; lls = 2; p<0,001, lyginant su berniukais

3.3.2 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal laiką, aktyviai praleidžiamą būreliuose (N=503)

Matyti, kad dauguma mergaičių užsiima didelio intensyvumo fizine veikla 1 – 2 valandas per savaitę, tuo tarpu daugiau berniukų, nei mergaičių, sporto ar šokių būreliams skiria 3-4 valandas per savaitę ar net 5 val. ir daugiau (atitinkamai 75,4 proc. ir 54,3 proc.).

Neskaitant vaikų fiziškai aktyviai praleidžiamo laiko, vykstant į mokyklą ir iš jos bei užklasinės veiklos sporto ir šokių būreliuose, taip pat buvo svarbu nustatyti jų aktyvią veiklą, žaidžiant judriuosius žaidimus laisvalaikiu (žr. 3.3.2 lentelė).

24.7 41.2 34.2 45.8* 36.2 18.1* 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

1 - 2 val. per savaitę 3 - 4 val. per savaitę 5 val. per savaitę ir daugiau

Pro

c. _Berniukai

(36)

36

3.3.2 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal aktyvios veiklos, žaidžiant judriuosius žaidimus, laiką

Aktyvios veiklos, žaidžiant judriuosius žaidimus, laikas

Darbo dienomis Savaitgaliais

N Proc. N Proc.

Visai nežaidžia 6 1,0 1 0,2

Mažiau nei 1 val. per dieną 75 12,0 6 1,0

Apie 1 val. per dieną 229 36,5 34 5,4

Apie 3 val. ir daugiau per dieną 81 12,9 343 54,7

Nežinoma 29 4,6 100 15,9

Matyti, kad darbo dienomis daugiau nei trečdalis (36,5 proc.) vaikų aktyviai veiklai žaidžiant judriuosius žaidimus skiria apie valandą ir dar trečdalis (33,0 proc.) – dvi valandas per dieną. Savaitgaliais daugiau nei pusė vaikų aktyviai žaidžia apie tris valandas per dieną ar daugiau (54,7 proc.). Taigi galima teigti, kad apie du trečdaliai vaikų užsiima vidutinio intensyvumo fiziškai aktyvia veikla bent 60 minučių kasdien.

Siekiant patikrinti, ar yra skirtumų tarp berniukų ir mergaičių, vaikai buvo sugrupuoti pagal laiką, skiriamą judriesiems žaidimams: visai nežaidžia ar žaidžia mažiau nei valandą; žaidžia apie 1 valandą per dieną, žaidžia apie dvi valandas per dieną ar daugiau (žr. 3.3.3 pav.).

Darbo dienomis - χ2 = 0,548; lls = 2; p = 0,760 Savaitgaliais - χ2 = 0,198; lls = 2; p = 0,906

3.3.3 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal aktyvios veiklos, žaidžiant judriuosius žaidimus, laiką (darbo dienomis N=598; savaitgaliais N=527)

14.2 39.1 46.6 1.2 6.9 91.9 12.9 37.5 49.5 1.4 6 92.5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Mažiau nei 1 val. per dieną ar

visai nežaidžia

Apie 1 val. per dieną

Apie 2 val. ir daugiau per

dieną

Mažiau nei 1 val. per dieną ar

visai nežaidžia

dieną

Pro

c.

(37)

37

Matyti, kad berniukai ir mergaitės aktyviai žaidžiant žaidimus praleidžia panašiai laiko. Didžioji dalis vaikų laikosi rekomendacijų ir aktyviai juda apie valandą per dieną ar daugiau tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.

Siekiant detaliau ištirti vaikų fizinį aktyvumą, buvo svarbu nustatyti ir jų fiziškai pasyviai leidžiamą laiką. Pirmiausia buvo klausiama, kiek valandų per dieną, neskaitant mokyklos laiko, jie paprastai ruošia pamokas ar skaito knygas (žr. 3.3.3 lentelė).

3.3.3 lentelė. Pirmokų pasiskirstymas pagal pamokų ruošimo ar knygų skaitymo laiką darbo dienomis ir savaitgaliais

Pamokų ruošimo ar knygų skaitymo laikas

N Proc. N Proc.

Visai neruošia 12 1,9 47 7,5

Mažiau nei 1 val. per dieną 252 40,2 237 37,8

Apie 3 val. ir daugiau per dieną 8 1,3 9 1,4

Nežinoma 25 4,0 102 16,3

(38)

38

3.3.4 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal pasyvios veiklos, ruošiant pamokas ar skaitant knygas, laiką (darbo dienomis N=602; savaitgaliais N=524)

Matyti, kad berniukai ir mergaitės mokymuisi skiria panašiai laiko. Didžiausia dalis vaikų šiai veiklai skiria mažiau nei valandą arba apie valandą darbo dienomis, atitinkamai, 42,2 proc. berniukų ir 45,3 proc. mergaičių, o savaitgaliais – atitinkamai, 56,3 proc. berniukų ir 52,1 proc. mergaičių.

Siekiant kiek įmanoma daugiau sužinoti apie vaikų pasyvią veiklą, buvo klausiama jų apie laiką, praleidžiama prie televizoriaus ar žaidžiant elektroniniais prietaisais, tokiais kaip kompiuteris, planšetinis kompiuteris ir išmanusis telefonas. Nustatyta, kad visiškai tam laiko darbo dienomis neskiria 9,3 proc., o savaitgaliais – 3,5 proc. pirmokų. Įvertinus vaikų tėvų atsakymus, nurodančius, kiek laiko jų vaikai praleidžia prie elektroninių prietaisų, gauta, kad vidutiniškai darbo dienomis praleidžiama 78,11±1,87 minučių per dieną, o savaitgaliais 1,7 karto ilgiau – 129±2,74 minučių per dieną.

Siekiant patikrinti, ar berniukai ir mergaitės žaidimams su elektroniniais prietaisais skiria skirtingai laiko, respondentai pagal atsakymus buvo suskirstyti į tris grupes: visai nežaidžia ar žaidžia mažiau nei valandą; žaidžia apie valandą; žaidžia apie dvi valandas ir daugiau per dieną (žr. 3.3.5 pav.). 42.2 41.5 16.3 56.3 35.5 8.2 45.3 37.5 17.2 52.1 37.5 10,4 0 10 20 30 40 50 60

Mažiau nei 1 val. per dieną ar visai neruošia

dieną

Mažiau nei 1 val. per dieną ar visai neruošia

dieną

Proc.

(39)

39

3.3.5 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal pasyvios veiklos, žaidžiant elektroniniais prietaisais, laiką (darbo dienomis N=605; savaitgaliais N=596)

Matyti, kad berniukai ir mergaitės televizijos žiūrėjimui ir žaidimams elektroniniais prietaisais skiria panašiai laiko. Darbo dienomis didžioji dalis pirmokų tam skiria apie valandą laiko – atitinkamai 46,3 proc. berniukų ir 43,8 proc. mergaičių. Tuo tarpu savaitgaliais beveik du trečdaliai vaikų elektroniniais prietaisais žaidžia apie dvi valandas ir daugiau, atitinkamai, 60,0 proc. berniukų ir 64,6 proc. mergaičių.

Apibendrinus galima teigti, kad berniukai daugiau laiko nei mergaitės praleidžia aktyviai popamokiniuose būreliuose, daugiau jų lanko sporto ar šokių būrelius 3-4 ar net 5 ir daugiau kartų per savaitę, bet vertinant judriai praleidžiamą laiką lauke ar vykimą į mokyklą, berniukai ir mergaitės fiziškai aktyvūs panašiai. Laikas, praleidžiamas sėdint, tarp berniukų ir mergaičių taip pat nesiskyrė.

3.4. Vilniaus miesto pirmokų fizinio išsivystymo sąsajos su fiziniu aktyvumu

Siekiant įvertinti fiziškai aktyvios veiklos sąsajas su pirmokų fiziniu išsivystymu, fizinis aktyvumas buvo vertinamas pagal naująjį kintamąjį, atsižvelgiant į vaiko vykimą į mokyklą, sporto ar šokių būrelių lankymą bei aktyviai žaidžiamus judriuosius žaidimus. Nustatyta, kad 62,1 proc. pirmokų galima laikyti fiziškai aktyviais, o likusius 37,9 proc. – fiziškai neaktyviais.

30.9 46.3 22.8 8.6 31,4 60 30.3 43.8 25.9 9.2 26.3 64.6 0 10 20 30 40 50 60 70 Mažiau nei 1 val. per dieną ar

visai nežaidžia

dieną

Mažiau nei 1 val. per dieną ar

visai nežaidžia

dieną

Proc.

(40)

40

3.4.1 lentelė. Pirmokų fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į lytį

Fizninis aktyvumas Berniukai Mergaitės χ2 lls p N Proc. N Proc. Pakankamas 100 36,8 116 38,9 0,282 1 0,595 Nepakankamas 172 63,2 182 61,1

Nustatyta, kad pirmokų fizinis aktyvumas nesiskyrė, priklausomai nuo lyties (žr. 3.4.1 lentelė). Panaši dalis berniukų ir mergaičių buvo fiziškai aktyvūs.

Tolimesnė analizė atlikta, siekiant įvertinti KMI skirtumus tarp fiziškai aktyvių ir neaktyvių pirmokų.

χ2 = 1,838; lls = 2; p = 0,399

3.4.1 pav. Pirmokų fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į jų KMI (N=570)

Nustatyta, kad tarp pirmokų fizinio aktyvumo ir jų fizinio išsivystymo nėra statistiškai reikšmingo ryšio (žr. 3.4.1 pav.). Tiek tarp pakankamai fiziškai aktyvių, tiek tarp fiziškai neaktyvių vaikų, pasiskirstymas pagal KMI grupes buvo sąlyginai panašus.

Siekiant patvirtinti, kad šie požymiai nėra susiję, taip pat buvo atlikta dvinarė logistinė regresinė analizė, vertinat, ar yra galimybė vaikui turėti per didelį ar per mažą KMI, būnant pakankamai ar nepakankamai fiziškai aktyviu. Pirmiausia logistinė regresinė analizė atlikta vertinat dvi grupes – normalaus kūno svorio pirmokus ir per didelio kūno svorio pirmokus, kai KMI grupė pasirinkta kaip priklausimas kintamasis, o fizinis aktyvumas, lytis, amžius, šeimos namų ūkio ekonominė situacija bei tėvų išsilavinimas – nepriklausomi (žr. 3.4.2 lentelė).

11.9 74 14.1 14.8 74.1 11.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Per mažas kūno svoris Normalus kūno svoris Per didelis kūno svoris

Proc.

(41)

41

3.4.2 lentelė. Pirmokų per didelio KMI galimybė, priklausomai nuo fizinio aktyvumo (N=496)

Nepriklausomi veiksniai Per didelis kūno svoris

GS 95 proc. PI p

Fizinis aktyvumas

Nepakankamai fiziškai aktyvūs 1,305 0,745 – 2,285 0,352

Pakankamai fiziškai aktyvūs 1

Lytis Berniukai 0,797 0,468 – 1,357 0,403 Mergaitės 1 Amžius 7 metai 0,803 0,456 – 1,413 0,446 8 metai 1 Namų ūkio ekonominė situacija

Visiškai užtenka mėnesio

pajamų pragyvenimui 0,640 0,206 – 2,100 0,453

Užtenka pajamų pragyventi

mėnesį be didesnių sunkumų 0,862 0,270 – 2,842 0,806

Mėnesio pabaigoje susiduria su

sunkumais 1

Tėvų

išsilavinimas

Nei vienas iš tėvų neturi

aukštojo išsilavinimo 1,205 0,630 – 2,307 0,573

Vienas iš tėvų turi aukštąjį

išsilavinimą 0,774 0,401 – 1,495 0,446

Abu tėvai turi aukštąjį

išsilavinimą 1

GS – galimybių santykis PI – pasikliautinasis intervalas

Nustatyta, kad buvimas nepakankamai fiziškai aktyviu nedidina galimybės turėti per didelį kūno masės indeksą (p>0,05). Galimybės turėti per didelį kūno svorį taip pat nedidina ir tirti sociodemografiniai rodikliai.

(42)

42

3.4.3 lentelė. Pirmokų per mažo KMI galimybė, priklausomai nuo fizinio aktyvumo (N=498)

Nepriklausomi veiksniai Per mažas kūno svoris

GS 95 proc. PI p

Fizinis aktyvumas

Nepakankamai fiziškai aktyvūs 1,034 0,607 – 1,763 0,902

Pakankamai fiziškai aktyvūs 1

Lytis Berniukai 1,456 0,857 – 2,427 0,164 Mergaitės 1 Amžius 7 metai 1,333 0,762 – 2,330 0,314 8 metai 1 Namų ūkio ekonominė situacija

sunkumais 1

Tėvų

išsilavinimas

aukštojo išsilavinimo 2,253 1,042 – 4,869 0,039

išsilavinimą 1,994 1,036 – 3,837 0,039

išsilavinimą 1

GS – galimybių santykis PI – pasikliautinasis intervalas

(43)

43

Analizuojant duomenis svarbu įvertinti ne tik pirmokų fizinio aktyvumo sąsajas su KMI, bet taip pat nustatyti, ar fiziškai pasyvi veikla veikia vaikų fizinį išsivystymą. Šiam ryšiui nustatyti buvo naudojamas naujas kintamasis „sėdimoji veikla“, įvertinant vaiko praleidžiamą laiką mokymuisi ir knygų skaitymui bei televizijos žiūrėjimui ir žaidimams kitais elektroniniais prietaisais (apimant ir darbo dienas, ir savaitgalius). Nustatyta, kad sėdėdami 4 valandas ar daugiau praleidžia 38,5 proc. pirmokų, o likusieji – 61,5 proc. sėdi mažiau.

3.4.4 lentelė. Pirmokų sėdima veikla, atsižvelgiant į lytį

Sėdima veikla

Berniukai Mergaitės

χ2 lls p

N Proc. N Proc.

Sėdint praleidžia

mažiau nei 4 val. 157 62,3 193 60,9

0,119 1 0,730

Sėdint praleidžia

4 val. ir daugiau 95 37,7 124 39,1

Iš lentelės duomenų matyti (žr. 3.4.4 lentelė), kad tiek berniukai, tiek mergaitės sėdimai veiklai skiria panašiai laiko.

Atliekant tolimesnę analizę, nustatyta, kad tarp laiko sėdint ir pirmokų KMI yra statistiškai reikšmingas ryšys (žr. 3.4.2 pav.).

χ2 = 13,163; lls = 2; p = 0,001, lyginant su sėdinčiais mažiau nei 4 val.

3.4.2 pav. Pirmokų sėdimoji veikla, atsižvelgiant į jų KMI (N=569)

Iš paveikslo duomenų matyti, kad tarp ilgiau sėdinčių vaikų didesnė dalis turi per didelį kūno svorį, lyginant su sėdinčiais trumpiau. Normalų kūno svorį turėjo didesnė dalis pirmokų, kurie sėdint

13.2 67.6* 19.2* 13.1 78 8.9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Per mažas kūno svoris Normalus kūno svoris Per didelis kūno svoris

Pro

c. Sėdint praleidžia_{4 val. ir daugiau}

(44)

44

praleidžia mažiau nei 4 valandas. Tarp sėdinčių 4 val. ir daugiau buvo du kartus daugiau per didelį svorį turinčių vaikų. Taigi galime teigti, kad tarp laiko, praleidžiamo sėdint, ir fizinio išsivystymo, vertinamo pagal KMI, yra tiesioginė priklausomybė.

Siekiant detaliau įvertinti šių kintamųjų ryšį, buvo atlikta dvinarė logistinė regresinė analizė, vertinat, ar yra galimybė turėti per didelį kūno svorį, būnant fiziškai pasyviu ir sėdint 4 val. ir ilgiau, ar sėdint trumpiau. Analizė atlikta vertinant normalaus kūno svorio ir per didelio kūno svorio pirmokus, kai KMI grupė pasirinkta kaip priklausimas kintamasis, o sėdėjimas 4 val. ir ilgiau bei vaikų sociodemografiniai rodikliai – nepriklausomi (žr. 3.4.5 lentelė).

3.4.5 lentelė. Pirmokų per didelio KMI galimybė, priklausomai nuo sėdėjimo 4 val. ir daugiau (N=494)

Nepriklausomi veiksniai Per didelis kūno svoris

GS 95 proc. PI p

Praleidžiamas laikas sėdint

Sėdint praleidžia 4 val. ir

daugiau 2,313 1,225 – 4,367 0,010

Sėdint praleidžia mažiau nei

4 val. 1 Lytis Berniukai 0,813 0,470 – 1,406 0,459 Mergaitės 1 Amžius 7 metai 0,819 0,464 – 1,448 0,493 8 metai 1 Namų ūkio ekonominė situacija

sunkumais 1

Tėvų

išsilavinimas

aukštojo išsilavinimo 0,982 1,042 – 4,869 0,982

išsilavinimą 0,743 1,036 – 3,837 0,743

išsilavinimą 1

(45)

45

Nustatyta, kad fizinis pasyvumas siejasi su kūno masės indeksu. Buvimas fiziškai pasyviu, t. y. sėdėjimas 4 valandas ar daugiau per dieną, padidina galimybę turėti per didelį kūno masės indeksą 2,3 karto, lyginant su pirmokais, kurie sėdi trumpiau ir fiziškai pasyviai praleidžia mažiau nei 4 valandas per dieną. Tarp vaikų lyties, amžiaus, namų ūkio ekonominės situacijos bei tėvų išsilavinimo statistiškai reikšmingų ryšių su per dideliu kūno svoriu nebuvo nustatyta.

(46)

46

REZULTATŲ APTARIMAS

Aptariant baigiamojo darbo rezultatus, svarbu paminėti pirmokų fizinio išsivystymo rodiklius. Nustatyta, kad Vilniaus miesto berniukai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni ir svėrė daugiau, lyginant su mergaitėmis. Vidutiniškai berniukai svėrė 27,9 kg, tuo tarpu, mergaitės – 27,0 kg. Vidutinis berniukų ūgis siekė 131,8 cm, mergaičių – 130,2 cm. Pastebimi skirtumai, lyginant 2016 metų COSI tyrimo Lietuvos pirmokų duomenis. Lietuvos pirmokų duomenimis, buvo nustatytas didesnis vaikų svoris - berniukai vidutiniškai svėrė – 29,0 kg, o mergaitės – 27,9 kg. Pirmokų ūgio rodikliai skyrėsi ne taip žymiai, minėto tyrimo duomenimis, Lietuvos pirmos klasės berniukų ūgio vidurkis 2016 m. siekė 131,4 cm, mergaičių – 129,9 cm. [29]. Pasak J. Vaitkevičiūtės ir A. Petrauskienės, pastebimas pirmokų vidutinio ūgio didėjimas, vertinant vaikų augimo stebėseną nuo 2008 metų [29]. Šio baigiamojo darbo rezultatai patvirtina autorių teiginį.

Šio tyrimo duomenimis, apskaičiavus vaikų kūno masės indeksą, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nebuvo – vidutinis berniukų KMI siekė 16,0 kg/m2_{, mergaičių – 15,9 kg/m}2_{. O.} Ruciskaitės 2010 m. tyrimo duomenimis, Vilniaus apskrityje vaikų KMI buvo didesnis: vidutinis pirmos klasės berniukų KMI buvo 16,6 kg/m2_{, atitinkamai mergaičių – 16,2 kg/m}2_{[56]. 2016 metų} tyrimo duomenis, apimančiais visus Lietuvos pirmokus, vidutinis apskaičiuotas pirmokų KMI taip pat buvo aukštesnis: atitinkamai berniukų KMI buvo 16,7 kg/m2, mergaičių – 16,4 kg/m2 [29].