Gintarė Pečiulytė Suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos ryšiai

Profilaktinės medicinos katedra

Gintarė Pečiulytė

Suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos ryšiai

su socialiniais ir gyvensenos veiksniais

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: mityba)

Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė

Kaunas 2013

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

Suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos ryšiai su socialiniais ir gyvensenos veiksniais

Gintarė Pečiulytė

Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2013, 81 p.

Darbo tikslas: įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą ir jos ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.

Uždaviniai: Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą ir jos pokyčius 1994-2012 m., nustatyti subjektyvios sveikatos sąsajas su socialiniais veiksniais, ir įvertinti subjektyvios sveikatos ryšius su gyvensenos veiksniais (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais).

Tyrimo metodika: Buvo analizuojami suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys. 2012 m. tirta atsitiktinė 4000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Atlikta tiriamųjų apklausa paštu. Tyrimui buvo taikomas standartizuotas klausimynas, kurį sudaro klausimai apie gyventojų socialinius ir demografinius duomenis, subjektyvią sveikatą (savo sveikatos vertinimą, nusiskundimus, ligas), gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo) įpročius. Klausimyną užpildė 1801 asmenys (725 vyrai ir 1076 moterys), bendras atsakas yra 51 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 15.0 statistinį paketą.

Rezultatai: rezultatų analizė atskleidė, kad per aštuoniolika tyrimo metų, moterų, vertinančių savo sveikatą gerai, padaugėjo 1,7 karto, o vyrų 1,2 karto. Gerai savo sveikatą įvertino 51,3 proc. vyrų ir 52,3 proc. moterų (p>0,05). Tiriamųjų sveikatos vertinimas priklausė nuo amžiaus, 74 proc. tiriamųjų esančių 20-34 metų amžiaus grupėje, savo sveikatą vertino gerai, 16 proc. savo sveikatą vertinusių blogai, buvo 55-65 metų amžiaus grupėje. Geriausiai savo sveikatą vertina asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą – 72,4 proc., daugiausiai blogai vertinančių sveikatą buvo vidurinio, bei nebaigto vidurinio išsilavinimo grupėje – 9,6 proc. Išanalizavus šeiminės padėties reikšmę subjektyviai vertinamai sveikatai, nustatyta, kad geriausiai savo sveikatą vertino nevedę/netekėjusios

(69,3 proc.), blogiausiai išsiskyrę (13,6 proc.) bei našliai (18 proc.). Savo sveikatą kaip „gerą“ įvertino 59 proc. tiriamųjų, kurie kasdien valgė daržoves, 59,2 proc. - kurie 3 dienas ir dažniau per savaitę vartojo vaisius, 53,6 proc., kurie bent vieną dieną per savaitę vartojo mėsą, bei 53,4 proc. - kurie žuvį vartojo mažiau nei tris dienas per savaitę. Blogiausiai savo sveikatą vertino 14,3 proc., kurie visuomet valgo paskubomis, 36,4 proc. - persivalgo ir 11,7 proc. - kurie valgo dvi valandos iki miego, 36,4 proc. – kasdien geriantys stiprius alkoholinius gėrimus, bei 10 proc., kurie rūko kasdien. Mažai aktyvūs tiriamieji savo sveikatą vertino blogiau (8,3 proc.) nei tie, kurie yra fiziškai aktyvūs (6,6 proc.).

Išvados: Per visą tyrimo laikotarpį (1994 m. - 2012 m.), gerai vertinančių savo sveikatą gyventojų dalis padidėjo tarp vyrų ir moterų, skirtingo išsilavinimo grupių, bei tarp kaimo ir miesto gyventojų. Vyrų ir moterų subjektyvios sveikatos vertinimas nesiskyrė. Tirtieji, turintys universitetinį išsilavinimą, geriau vertino savo sveikatą nei turintieji nebaigtą vidurinį išsilavinimą (atitinkamai 72,4 proc. ir 43,0 proc.). Sveikatos vertinimui turėjo įtakos šeiminė padėtis: geriausiai savo sveikatą vertino nevedę (netekėjusios), blogiausiai - našliai ir išsiskyrę asmenys. Subjektyvus sveikatos vertinimas buvo susijęs su mitybos įpročiais: savo sveikatą kaip gerą dažniau vertino tiriamieji, kasdien valgę šviežias daržoves, bent 3 dienas per savaitę valgę vaisius, bent kartą per savaitę vartoję mėsą. Didžiausia dalis tirtųjų, blogai vertinusių savo sveikatą, buvo tarp dažnai valgiusių paskubomis, nuolat persivalgančių ir valgiusių, likus mažiau nei dviem valandom iki miego. Kasdien vartojusieji alų bei stiprius alkoholinius gėrimus, blogiau vertino savo sveikatą, nei vartoję minėtus alkoholinius gėrimus rečiau. Kasdien rūkantys savo sveikatą vertino blogiau nei nerūkantys. Fiziškai aktyvūs gyventojai, savo sveikatą vertino geriau nei fiziškai pasyvūs.

Raktiniai žodžiai: subjektyvi sveikata, sveikatos vertinimas, socialiniai ir gyvensenos veiksniai.

SUMMARY

Public health (Public health and nutrition)

The subjective Lithuanian population links with social and lifestyle factors Gintarė Pečiulytė

Scientific tutor: Dr. Vilma Kriaučionienė

Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2013. 81 p.

The aim of the work: to assess the subjective health of Lithuanian adults and its links with social and lifestyle factors.

Objectives: Assess the subjective health of Lithuanian adults and its changes in 1994-2012, set of subjective health link to the social factors and to assess links of the subjective health with lifestyle factors (nutrition, physical activity, smoking and alcoholic beverage consumption habits).

The research methodology: the survey data of the lifestyle of adult population of Lithuania was analyzed. In 2012 it was examined random 4000 Lithuanian adults take of 20-26 years made of population register list. The participants were questioned by male. The research was applied by standardized questionnaire made of the questions about social and demographic data, subjective health (own health assessment, complaints and diseases), lifestyle (nutrition, physical activity, smoking and alcoholic beverage consumption habits) habits. The questionnaire was filled in by 1801 persons (725 male and 1076 female), the overall response is 51 percent. Statistical analysis was performed using the computer statistical package SPSS 15.0 and MS Excel.

Results: the analysis of the results revealed that during eighteen years of the research the number of women valuing their health increased in 1,7 time and men in 1,2 times. Positively their health assessed 51,3 percent of men and 52,3 percent of women (p>0,05). Subjects assessment of health depends on age, 74 percent of questioned who are in the age group of 20-34 years assessed their health good, 16 percent who assessed their health badly was in the age group of 55-65 years. Persons having the university education assessed their health best – 72,4 percent those who assessed their health badly were in the group who had secondary education and not finished secondary education – 9,6 percent. While the value of family status for the subjectively assessed health it was determined that their health assessed the best not married (69,3 proc.), the worst divorced (13,6

percent) and widows and widowers (18 percent). Their health as „good“ assessed 59 percent, questioned who ate vegetables every day 59,2 percent who used 3 times and frequently ate fruit, 53,6 percent who ate meat once a week and 53,4 percent who used fish less than three days per week. The worst their health assessed 14,3 percent who Always eat in a hurry, 36,4 percent – overeat and 11,7 percent - who eat two hours before sleep, 36,4 percent – who used strong alcoholic beverage every day and 10 percent smoking every day. Low active questioned assessed their health worse (8,3 percent) than those who are physically active (6,6 percent).

Conclusions: During the period of research, the part of the population who assess their health good and quite good enlarged between the educated groups. When the education increases the health assessment becomes better. The better their health assessed the population living in the cities. Single assessed their health the best and widowers and divorced – the worst. The assessment of the subjective health of men and women does not differ. The questioned who have the university education assessed their health better that those who have unfinished secondary education (accordingly 72,4 percent and 43,0 percent). The influence on health assess had the family status: unmarried assessed their health the best, the worst – widowers and divorced. The subjective health assessment was related to eating habits: their health as good more often assessed questioned who ate fresh vegetables every day, ate fruit 3 times per week, and ate meat at least once a week. The bigger part of the questioned that assessed their health badly was between those who ate in a hurry, those who overeat and those who ate two hours before sleep. Those who use strong alcoholic beverage every day assessed their health worse than those who use strong alcoholic beverage more rarely. Those who smoke every day assessed their health worse than those who smoke more rarely or do not smoke. Physically active residents assessed their health better than physically passive.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo vadovei dr. Vilmai Kriaučionienei už naudingus patarimus, pagalbą bei betarpišką bendradarbiavimą visuose magistro rašymo etapuose.

Profilaktinės medicinos katedrai bei ten dirbantiems darbuotojams, dėkoju už man suteiktą galimybę dalyvauti Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime, kuris atnešė neįkainojamos patirties studijų metu, bei rašant mokslinį darbą.

Nuoširdžiai dėkoju bendrakursiams už dalinimąsi patirtimi bei naudingais patarimais.

TURINYS

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Subjektyvi sveikata ... 12

1.2. Subjektyvios sveikatos vertinimo pokyčiai Lietuvoje ... 15

1.3. Subjektyvios sveikatos ryšiai su gyvensenos veiksniais ... 17

1.4. Subjektyvios sveikatos sąsajos su socialiniais veiksniais... 22

2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA ... 28

2.1.Tiriamasis kontingentas ... 28

2.2. Tyrimo metodai ... 28

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 31

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

3.1. Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos pokyčiai 1994-2012 m. ... 32

3.2. Socialinių veiksnių įtaka subjektyviai vertinamai sveikatai ... 38

3.3. Gyvensenos veiksnių įtaka subjektyviai vertinamai sveikatai ... 54

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija KMI – Kūno masės indeksas

ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos 2 _

ĮVADAS

Šiais besivystančių technologijų ir urbanizacijos laikais, galime pastebėti daugybę visuomenei būdingų sveikatos problemų, kurios daugiausia priklauso nuo žmonių gyvensenos ir elgsenos. Yra žinoma, kad sveikatai turi įtakos įvairūs veiksniai: biologiniai, tokie kaip asmens genetinis fondas, politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir aplinkos veiksniai. [1].Mūsų sveikata taip pat glaudžiai susijusi su kitų žmonių sveikata, su visuomenės sveikata ir su mus supančia aplinka, todėl labai svarbu įvertinti pačių žmonių požiūrį į savo sveikatą, atmetant įprastus sergamumo, neįgalumo, mirtingumo rodiklius [2]. Savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus. Gerai sveikatos būklei užtikrinti reikalinga žmogui palanki socialinių ir gyvensenos veiksnių visuma, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kaip sveikata yra veikiama, socialinių veiksnių, skirtingų visuomenės sluoksnių, šeiminės padėties, amžiaus grupių, išsilavinimo kontekste.

Norint atskleisti socialinių bei gyvensenos veiksnių visumą, naudojamas terminas – subjektyvi sveikata. Subjektyvi sveikata nurodo, kaip žmonės vertina savo sveikatos būklę. Sveikata tampa paties asmens suvokiama savo kūno, fizinių pajėgų, psichologinio funkcionavimo ir palankių asmeniui socialinių resursų integruota gerovės būsena [3].

Literatūros duomenimis, medicina sveikatai turi ne pačią didžiausią įtaką (8–10 proc.) [4]. Didele dalimi sveikata priklauso nuo paveldimumo, gyvenimo sąlygų, aplinkos [5].

Todėl vien medicinos priemonėmis neįmanoma išspręsti visų sveikatos problemų, nes asmens sveikatos problemos dažnai slypi socialiniame bei gyvensenos kontekste.

Literatūroje, nagrinėjant, kaip įvairūs veiksniai lemia subjektyvų asmens sveikatos vertinimą, dažniausiai tyrinėjama amžiaus ir lyties įtaka, rečiau - socialinės padėties visuomenėje ar išsimokslinimo bei rūkymo įtaka [6]. Yra žinoma, kad senstant fizinė sveikata prastėja, o moterys dažniau savo sveikatą vertina blogiau negu atitinkamo amžiaus vyrai [7].

Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai taip pat rodo, jog žmonių subjektyvus sveikatos vertinimas susijęs su socialiniais-demografiniais rodikliais. Vertinant Vilniaus miesto gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę, rezultatai atskleidė, jog savo sveikatos būklės vertinimas priklausė nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeiminės padėties [2]. Kauno gyventojų gyvenimo kokybės tyrimo duomenimis, moterys savo psichinę ir fizinę sveikatą

vertino blogiau nei vyrai, o tiriamieji, turintys aukštesnį išsilavinimą, dirbantys, nevieniši savo sveikatą vertino geriausiai [8]

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos stebėsenos tyrimas, kurį vykdo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, parodė, kad 2010 m. pusė Lietuvos gyventojų įvertino savo sveikatą kaip gerą [9]. Per šešiolika tyrimo metų, teigiamai vertinančių savo sveikatą, vyrų dalis padidėjo 1,2 karto, o moterų – 1,7 karto [9,10]. Nors subjektyvios sveikatos vertinimas gerėja, tačiau Lietuvos gyventojai savo sveikatą vertino prasčiau nei Suomijos gyventojai, kurių dauguma (70 proc.) savo sveikatą įvardino kaip gerą ar labai gerą. Panašiai kaip Lietuviai savo subjektyvią sveikatą vertino Latvijos ir Estijos gyventojai [11].

Mokslinių tyrimų duomenimis, savo sveikatą blogai vertinančių žmonių mirtingumo, sergamumo ir kiti objektyvūs sveikatos rodikliai yra blogesni nei tų, kurie savo sveikatą vertina gerai [12]. Savo sveikatos vertinimas yra lengvai išmatuojamas rodiklis, kuris gana reikšmingas vertinant objektyvią sveikatos būklę ir yra geras prognostinis sveikatos veiksnys [13]. Subjektyvus sveikatos vertinimas yra glaudžiai susijęs su socialiniais ir ekonominiais rodikliais. Lietuvoje pasuktinais metais vyko daug politinių, ekonominių, socialinių pokyčių, todėl šiame darbe bus siekiama įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą, nustatyti subjektyvios sveikatos sąsajas su socialiniais ir gyvensenos veiksniais, taip pat apžvelgti subjektyvios sveikatos vertinimo pokyčius.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą ir jos ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą ir jos pokyčius 1994 m. -2012 m.

2. Įvertinti subjektyvios sveikatos ryšius su gyvensenos veiksniais (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiais).

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Subjektyvi sveikata

Literatūroje siūloma daugybė sveikatos apibrėžimų, tačiau visiems geriausiai žinomas Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimas (PSO): „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“ [14]. Šiuo terminu sveikata apibūdinama, kaip visapusiškas reiškinys, apibrėžtas tam tikromis sąlygomis, kuriose žmonės gali būti sveiki. Sveikata yra daugiau, nei vien tik sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos sistema [15].

Sveikatą veikia tarpusavyje susiję įvairūs veiksniai: fizinė, emocinė, psichinė sveikata, dvasinė gerovė, socialinė aplinka ir pan. [16].

Didžiausią poveikį sveikatai turi gyvenimo būdas, žmogaus noras ir pastangos gyventi sveikai, paveldimumas, aplinkos įtaka. Vаndens, oro, dirvožеmio tarša, didelės energinės vertės mаisto produktai, žеmas išsilavinimas, mažos pajamos, prastos ekonominės gyvenimo sąlygos bei nеpalanki fizinė ir psichologinė аplinka daro neigiаmą įtaką sveikatai. Medikų pastangos, jų veikla lemia tik mažiausią dalį sveikatos [17]

Subjektyvią sveikatą apibrėžti yra gana sudėtinga. Subjektyvi sveikata nurodo, kaip žmonės patys vertina savo sveikatos būklę, todėl „sveikatos vertinimas yra subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus“ [2].

Subjektyvus ligonio sveikatos vertinimas medikams dažnai nėra svarbus kriterijus, nes gydytojai labiau pasitiki šiuolaikinėmis technologijomis bei laboratorinių tyrimų rezultatais. Tačiau yra labai svarbu, kaip žmogus vertina savo sveikatą, nes žmogaus sаvijauta ne visаda sutаmpa su fizine sveikatos būklе – ji priklauso nuo daugelio socialinių, psichologinių ir gyvensenos veiksnių [3]. Iki galo nėra aišku, ar subjektyvus sveikatos vertinimas yra pakankamas asmens sveikatos matas, nes asmuo netgi sirgdamas ir nežinodamas savo diagnozės gali jaustis sveiku [18]. Kaip pavyzdį galima pateikti aukštą kraujospūdį, kuris neturi susirgimo požymių. Jei žmogus jaučiasi gerai ir nėra atlikta medicininė diagnozė, jis mano, jog jo sveikata yra gera. Vadinasi, jei nėra pagrindo nustatyti kokią nors diagnozę, individas laikomas sveiku. Žinoma, kad dažniausiai sveikatos sutrikimai somatiniais požymiais pasireiškia ne iš karto, bet žmonės juos jaučia, jie turi įtakos savijautai ir gyvenimo kokybei. Dėl to subjektyvios sveikatos vertinimas yra

vienas iš labai svarbių gyvenimo kokybės elementų, nes gyvenimo kokybė yra tai, kaip jaučiasi atskiras asmuo [2]. Ten, kur žmogaus gyvenimo kokybė yra gera, kur žmogus gauna socialinę paramą, turi pakankamai pajamų ir yra apsaugotas nuo žalingo aplinkos poveikio, ten yra didesnė tikimybė būti sveikam. Todėl PSO paskelbtu sveikatos apibrėžimu: „Sveikata – tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, o visiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė“ yra pateikiama nauja nuostata, jog svarbiausias uždavinys, siekiant išlaikyti sveiką visuomenę, yra ne tik šalinti ligas , bet ir stiprinti žmonių gerovę, todėl galima daryti prielaidą, kad kiekvieno iš mūsų sveikata yra glaudžiai susijusi su kitų žmonių sveikata, su visuomenės sveikata ir su aplinka [19]

Subjektyvios sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle. Kalbant tiek apie subjektyvią, tiek apie objektyvią sveikatą, svarbus vaidmuo tenka nevienodoms prieinamumo rūpintis ja galimybėms [20]. Ši nelygybė priklauso nuo visuomenės susiskirstymo sluoksniais. Šiuos skirtumus įtakoja daug faktorių, kurie vienaip ar kitaip gali paveikti sveikatą. Pavyzdžiui, skurde gyvenantys žmonės, dažniausiai susiduria su nevienodomis galimybėmis naudotis sveikatos ištekliais, ir tai turi įtakos sveikatai. Tačiau pajamos ir socialinis sluoksnis yra tik vienas iš rodiklių, veikiančių subjektyvios sveikatos vertinimą [21].

Mokslinėje literatūroje [22] teigiama, jog pagrindiniai socialiniai ir demografiniai rodikliai, kurie turi įtakos subjеktyviam sveikаtos vеrtinimui, yra :

 amžius,  lytis,  profesija,  pajamos,

 išsimokslinimas.

Medicinos mokslo literatūroje minimi įvairūs veiksniai, kurie lemia subjektyvų paciento sveikatos vertinimą. Dažniausiai nurodomi du veiksniai – amžius ir lytis. Šiais laikais didelis dėmesys skiriamas skirtingų galimybių pasiskirstymui tarp vyrų ir moterų. Lyčių nelygybė apima daugelį gyvenimo sričių, taip pat ir sveikatos. Vyrai ir moterys turi skirtingas galimybes rūpintis savo sveikata. Priežastys slypi socialiniuose, ekonominiuose ir kultūriniuose skirtumuose tarp lyčių. Kaip pavyzdį, paimkime ekonominį veiksnį – pajamas. Lietuvoje yra akivaizdi vyrų ir moterų pajamų nelygybės situacija. Nors moterys vis tvirčiau įsitvirtina darbo rinkoje, tačiau geriausiai apmokomos profesijos, kas įtakoja

didesnes pajamas, atitenka vyrams [23]. Tiek ES, tiek Lietuvoje savo sveikatą gerai vertina daugiau vyrų nei moterų. Geriausiai savo sveikatą vertina išsilavinę ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai [24]. To pasekoje moterys turi mažiau galimybių finansinio apsirūpinimo atžvilgiu. Gaunamos mažesnės pajamos turi įtakos sveikos gyvensenos palaikymui, sveikatos priežiūrai ir gydymui [23].

Bene dažniausi su sveikata susiję gyvensenos veiksniai, lemiantys ligų pasireiškimą, yra nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Šie nesveikos gyvensenos veiksniai, dažnai nulemia tokius negalavimus kaip per aukštas arterinis kraujospūdis, didelė cholesterolio koncentracija kraujo serume, plaučių, kepenų susirgimus [25]

Tyrimais nustatyta, kad didelės reikšmės subjektyvios sveikatos vertinimui, tyrimo metu, turi asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė: lėtinės ligos, ribotas aktyvumas, kuris gali būti neįgalumo pasekmė, depresija, psichikos sutrikimai ir pan. [22]

Taigi, psichikos sutrikimai ir depresija, taip pat yra labai stipriai susiję su subjektyviai vertinama sveikatos būkle, įskaitant simptomų stiprumą, fizinį apribojimą, gyvenimo kokybę [26]. Žemas savęs vertinimas, taip pat dažnai yra susijęs su depresija. Žmonės, kurie turi aukštesnę savivertę, paprastai turi geresnę sveikatą: rečiau turi skrandžio opų, rečiau kankina nemiga, lengviau atlaiko kitų spaudimą, yra mažiau linkę vartoti narkotikus, bei emociškai jaučiasi geriau [27].

2010 metais buvo atliktas Utenos rajono gyventojų „Suaugusiųjų žalingų įpročių“ tyrimas. 88 procentai moterų ir 74 – vyrų rūkymą įvardijo kaip neigiamą poveikį sveikatai turintį kriterijų. 76 proc. moterų ir 89 proc. vyrų vartoja alkoholį, o 30 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų šeimose alkoholis yra nesaikingai vartojamas. Didžiausia dalis respondentų – 36 proc. alkoholio vartojimo priežastį įvardijo kaip norą atsipalaiduoti. 22 proc. įvardijo kitas priežastis, 12 proc. – nežinojo priežasties[28].

Analizuojant kokios yra individų turimos galimybės savo sveikatos priežiūrai, galima išvardinti daug veiksnių: socialiniams ir ekonominiams priskiriama socialinė padėtis, išsilavinimas, pajamos ir pan.. Kultūriniai veiksniai yra amžius, lytis, papročiai, tradicijos, gyvensena [29]

Apibendrinant galima teigti, jog subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingas vertinant objektyvią sveikatos būklę ir yra geras prognostinis sveikatos veiksnys. Subjektyvus sveikatos vertinimo rodiklis taip pat padeda prognozuojanti mirštamumą [13].

1.2. Subjektyvios sveikatos vertinimo pokyčiai Lietuvoje

Subjektyvi sveikata Lietuvoje tyrinėjama įvairiais aspektais. Vieni tyrėjai labiau gilinasi į fizinės ir psichinės sveikatos būklės įtaką subjektyvios sveikatos vertinimui [2,22], kiti į gyvensenos (žalingų įpročių, fizinio aktyvumo, mitybos ir kt.) įtaką [30,31,32],treti - socialinės – ekonominės padėties įtaką subjektyviai vertinamai asmens sveikatai [33].

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vertina įvairių gyventojų socialinių grupių subjektyvios sveikatos bei gyvensenos pokyčius nuo 1994 metų. Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas pradėtas įsijungus į tarptautinę Finbalt Health Monitor programą. Šis tyrimas atliekamas kas antri metai. Sukaupti duomenys leidžia stebėti Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos pokyčius nuo 1994 metų. Subjektyvi sveikata gali būti vienu iš visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių, skirtų sveikatos politikos, kurios tikslas sumažinti socialinius ir ekonominius netolygumus bei ugdyti sveiką gyvenseną, vertinimui.

Suаugusių Lietuvos gyvеntojų gyvensеnos tyrimo duomenys parodė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vеrtino gerai [9]. Per šešiolika gyvensenos stebėjimo metų pagerėjo sveikatos vertinimas: nuo 1994 iki 2010 metų teigiamai vertinančių savo sveikatą vyrų dalis padidėjo 1,2, o motеrų 1,7 karto. Nuo tyrimo vykdymo pradžios iki 2002 metų vyrai palankiau vertino savo sveikatą nei moterys, tačiau vėliau šis skirtumas išnyko ir tiek vyrai tiek moterys savo sveikatą vertina panašiai. Šio skirtumo išnykimą lėmė tai, jog moterų, vertinančių savo sveikatą blogai sumažėjo iki 6,7 proc., o vyrų, kurie vertino savo sveikatą blogai, dalis beveik nepasikeitė.

Didėjаnt tiriamųjų аmžiui, gеrai vertinančių savo sveikatą, žmonių dаlis mažėjo: tarp vyrų nuo 68,3 proc. 20-34 amžiaus grupėje iki 24,5 proc. 50-64 amžiaus grupėje, o tarp moterų atitinkamai nuo 63,1 proc. iki 17,8 proc. [9]. Subjektyvus sveikatos vertinimas buvo susijęs su išsilavinimu. Per tyrimo laikotarpį, gerai ar gana gerai vertinančių savo sveikatą gyventojų dalis padidėjo tarp visų išsilavinimo grupių, tačiau skirtumai, tarp skirtingo išsilavinimo žmonių išliko. Didėjant išsimokslinimui, sveikatos vertinimas gerėjo. Dvigubai daugiau aukštojo išsilavinimo vyrų ir moterų vertino savo sveikatą gerai arba gana gerai palyginti su nebaigto vidurinio išsimokslinimo žmonėmis.

Nustatyti kaimo ir miesto gyventojų subjektyvios sveikatos skirtumai. Nors šie skirtumai nėra ryškūs tarp kaimo vietovių ir miestų, tačiau mažiausiai žmonių gerai ar gana gerai vertinusių sveikatą gyveno miestuose (46proc. vyrų ir 46 proc. moterų).

Tiriant subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvensena (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), pastebima tendencija, kad nerūkantys vyrai vertino savo sveikatą geriau negu rūkantys. Moterų subjektyvi sveikata nebuvo susijusi su rūkymu, tačiau galime įžvelgti tendenciją, kad nuo 1994 m. rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo. Per šešiolika metų moterų rūkančių kasdien dalis išaugo nuo 6 proc. iki 32,7 proc. Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau ėmė mažėti. 2006 m. rūkė 43 proc. vyrų, tačiau jau 2010 metais rūkančių vyrų dalis padidėjo iki 52,1 proc.. Didžiausi rūkymo paplitimo pokyčiai nustatyti jauno amžiaus grupėse [9,10,34,35].

Nustatyti ryšiai tarp subjektyvios sveikatos ir fizinio aktyvumo. Daugiau fiziškai аktyvių žmonių vеrtino savo sveikatą gеrai ar gana gеrai lyginаnt su fiziškai pаsyviais [36]. Lietuvos suaugusių gyventojų fizinis aktyvumas gerėja. 1994 m. fiziškai aktyvių žmonių kaime buvo daugiau negu mieste, ši tendencija išlieka iki šiol. 1994 m. 16 proc. vyrų ir 13 proc. moterų teigė, kad mankštinasi bent 4 kartus per savaitę. Jau 2010 metais taip mankštinosi 29 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Lietuvoje plinta nutukimas, kuris sukelia daug sveikatos problemų. Lietuvos gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorį turinčios moterys (kūno masės indeksas >25 kg/ m2 ) blogiau vertino savo sveikatą negu normalaus svorio moterys. Lietuvos gyvensenos tyrimo atlikto 2010 metais duomenimis, net 38,6 proc. nutukusių moterų yra 55-65 metų amžiaus grupėje. Per visą tyrimo laikotarpį, moterų antsvorio paplitimas nežymiai sumažėjo nuo 51 proc. (1994 m.) iki 50 proc. (2010 m.), o nutukimo paplitimas beveik nepakito ir 2010 m. buvo 20 proc.. Žemesnio išsimokslinimo moterys buvo labiau nutukusios negu aukštesnį išsimokslinimą turinčiosios. 1994–2010 m. Antsvorio ir nutukimo paplitimas vyrų tarpe didėjo. Nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11 proc. (1994 m.) iki 19 proc. (2010 m.), o antsvorio paplitimas atitinkamai išaugo nuo 47 proc. iki 60 proc.[9,10].

Tik nedaugelis mokslininkų tyrinėja subjektyvaus sveikatos vertinimo bei tabako ir alkoholio tarpusavio priklausomybę. Dideliais kiekiais alkoholį vartojantys asmenys patiria didesnį nepasitenkinimą gyvenimu ir tai didina jų mirtingumą nuo ligų [37]. Nustatytos sąsajos, tarp alkoholio vartojimo ir rūkymo. Kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo sveikatos vertinimas prastėja. Alkoholio vartojimo įpročiai ir kiekiai ES šalyse labai skiriasi. Daugiausia alkoholio suvartojama Centrinėje ir Vakarų Europoje. Nors gyventojų apklausų duomenys ir neatskleidžia ypatingai neigiamų alkoholio vartojimo tendencijų populiacijoje. Stаtistikos dеpartamento duomеnimis, 2007 m. vienam gyvеntojui Lietuvoje vidutiniškаi teko 11,2 litro, o vienam 15 metų ir vyresniаm gyventojui – 13,3 litro аbsoliutaus alkoholio, tai yra atitinkamai 0,2 ir 0,1 litro daugiau nei

2006 m. lyginant su 2001 m., gryno alkoholio suvаrtojimas vienam suaugusiam gyventojui išaugo 1,2 litro bei 0,5 litro vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui [24].

Lietuvos suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai rodo, kad stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp moterų beveik nepakito [9]. 2010 m. bent kartą per savaitę juos gėrė 10,4 proc. Tuo tarpu vyrų tarpe, stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojimas sumažėjo beveik 2 kartus, lyginant su 1994 metais[10]. Alaus vartojimo dažnis didėjo. Vyrų, bent kartą per savaitę geriančių alaus, dalis sumažėjo nuo 44 proc. 1994m. iki 20,2 proc. 2010 m., o moterų atitinkamai padidėjo nuo 7 proc. iki 12,4 proc. Tačiau lyginant su 2006 metų duomenimis, kai vidutiniškai 56 proc. vyrų ir 18 proc. ,moterų, bent kartą per savaitę vartojo alų, šis rodiklis sumažėjo beveik 3 kartus, moterų tarpe beveik 1,5 karto.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos suaugusių gyventojų sveikata lyginant 1994m ir 2010m. gerėjo. Subjektyvios sveikatos vertinimas buvo susijęs su išsilavinimu. Kuo aukštesnis išsilavinimas tuo subjektyviai vertinama sveikata yra geresnė, taip pat aukštesnio išsilavinimo grupėse yra mažesnė žalingų įpročių, bei nutukimo rizika sveikatai.

1.3. Subjektyvios sveikatos ryšiai su gyvensenos veiksniais

Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose - sveikata yra suvokiama kaip dinamiškas, kūrybiškas procesas, apimantis visas pagrindines žmogaus gyvenimo sferas – biologinę, psichologinę ir socialinę [38]. Manoma, kad gyvensena turi didžiausią įtaką sveikatai. PSO sveiką gyvenseną apibrėžia kaip „asmens veiklą, kuri turi realų arba tikėtiną poveikį jo sveikatos būklei ir yra atliekama sveikatos stiprinimo arba palaikymo tikslais“. Todėl yra labai svarbu atskleisti, kokį poveikį asmens sveikatai daro mityba, alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas bei fizinis aktyvumas. Sveiką gyvensena suvokiama kaip kasdienis gyvenimo būdą, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam ir saugoti bei gerinti savo sveikatą [39]. Tačiau dažnai nustatomos sveikatos problemos, kurias įtakoja žalingi įpročiai (nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas), bei nesubalansuota mityba. Netaisyklingą mitybą bei žalingus įpročius nepalankiai veikia šiuolaikinis gyvenimo tempas, valgymas ne namuose arba vėlyvas valgymas. Neretai toks valgymas yra alkoholio ar kitų žalingų įpročių palydovas, taipogi skatinantis ir mažiau judrų gyvenimo būdą.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas. Rūkymas yra vienas didžiausių sveikatos rizikos veiksnių, kurių galima išvengti [40]. Pastebima tendencija, kad vyrai, gyvenantys pietų, rytų bei centrinėje Europoje rūko daugiau negu šiaurės ir vakarų Europos šalyse. Graikijoje ir Latvijoje rūko beveik pusė vyrų, tuo tarpu Švedijoje tik apie 14proc. vyrų yra rūkoriai [41]. Situacija yra priešinga, vertinant rūkymo paplitimą tarp moterų: vakarų ir šiaurės Europoje jos rūko dažniau nei moterys, gyvenančios pietų Europoje. 2008 m. rūkė 39 proc. Lietuvos vyrų ir 14 proc. moterų. Rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc. (1994m.) iki 16 proc. (2000 m.) ir vėliau išliko panaši. Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., o vėliau ėmė mažėti [9,10]. Europoje mažėja skirtumai tarp vyrų ir moterų rūkymo paplitimo. Švedijoje pastebėta tendencija, kad moterys rūko dažniau nei vyrai [41]. Tuo tarpu Latvijoje kasdien rūkančių vyrų yra daugiau nei du kartus daugiau nei moterų [11]. JAV tabako rūkymas yra viena pagrindinių mirties ir sveikatos sutrikimų priežasčių [42].

Rūkymo paplitimas, pavojai ir įtaka sveikatai yra plačiai aprašyta mokslinėje literatūroje [43]. Šiek tiek mažiau yra žinoma apie rūkymo įtaką subjektyviai vertinamai žmogaus sveikatai [44,45]. Žmogus rūko dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nesugebėjimas susidoroti su stresu, baimė priaugti svorio [46,47,48]. Rūkymo paplitimas taip pat glaudžiai susijęs su išsimokslinimu bei kitais socialiniais ekonominiais veiksniais. Daugelyje ES šalių aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio gyventojai pradeda rūkyti jaunesni, tačiau vėliau rūkymas tampa dažnesnis žemesniuose socialiniuose ekonominiuose sluoksniuose, kadangi aukštesnį išsimokslinimą turintieji dažniau meta rūkyti [41]. Nuo 1994 metų iki 2010 metų rūkančių vyrų turinčių aukštąjį išsilavinimą sumažėjo beveik dešimtadaliu. 2010 m. du kartus daugiau rūkė nebaigto vidurinio išsimokslinimo vyrų, lyginant su baigusiais aukštąjį išsilavinimą [49]. Rūkymo paplitimas didėjo tarp nebaigto ir vidurinio išsimokslinimo moterų [9].

Vertinant subjektyvios sveikatos ryšius su rūkymu, Europoje buvo atlikta keletas fundamentalių tyrimų, kurie įrodė, jog rūkantieji turėjo daugiau sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų lyginant su nerūkančiaisiais [50,51].Tyrimai taip pat parodė, kad tie, kurie, kažkada rūkė ir metė rūkyti, savo sveikatą vertino geriau nei rūkantieji. Subjektyvios sveikatos vertinimas buvo panašus tarp niekada nerūkiusių tiriamųjų ir tarp tų, kurie metė rūkyti [52,53]. Tai įrodo faktą, kad rūkymas yra glaudžiai susijęs su prastesniu sveikatos vertinimu. Ilgalaikiai tyrimai taip pat atskleidė, jog rūkantieji paprastai turi daigiau psichikos sutrikimų, jiems sunkiau objektyviai įvertinti savo fizinę, psichinę bei reprodukcinę sveikatą [54,55].

Lietuvoje atlikto tyrimo „Gyvensenos, biologinių ir kitų veiksnių įtaka subjektyviam fizinės sveikatos vertinimui“ duomenimis didžiausią įtaką subjektyvios fizinės sveikatos vertinimui turėjo rūkymas kuris trumpina gyvenimą be ligų ir ilgina blogos sveikatos trukmę, taip pat blogina subjektyvią fizinę savijautą [56]. Rūkymas susijęs su subjektyviai įvertinta bloga sveikata, todėl pastaraisiais metais Lietuvoje nustatyta, kad nerūkančiųjų, kurie savo sveikatą įvertino kaip blogą, yra beveik dukart mažiau nei reguliariai rūkančiųjų bei savo sveikatą vertinančių blogai [32]. Savo sveikatą blogai įvertinusiųjų ir rečiau vartojančiųjų tabaką taip pat mažiau [31].

Pasaulinė sveikatos organizacija, pastaruoju metu, vis dažniau skelbia apie didžiulę alkoholio žalą žmogaus sveikatai bei visuomenės gerovei. Europos šalių duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas, bene sparčiausiai didėja Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Kas ketvirto 15–29 metų Europos ir kas trečio Rytų Europos vyro mirties priežastis yra susijusi su alkoholio perdozavimu, ar ligomis kurias sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas. Dar 1999 m. Europoje nuo alkoholio sąlygotų mirties priežasčių mirė 55 tūkst. jaunų žmonių [57]. Tyrinėjant alkoholio vartojimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, pastebėta, jog daugiausiai kasdien vartojančiųjų alkoholį vyrų buvo Estijoje (39 proc.), moterų – Suomijoje (35 proc.) [11]. Lietuvoje yra paplitęs dažnas stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas itin dideliais kiekiais, todėl vienam gyventojui tenkančio alkoholio kiekis yra vienas didžiausių Europoje. Statistikos departamento duomenimis 2010 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 11,3 l absoliutaus alkoholio.[9,24].

Tyrimai rodo, jog anksčiau alkoholis, buvo daugiausia vyrų problema. Tobulėjant rinkodarai ir atsiradus naujoms gėrimų rūšims, ėmė vis labiau skverbtis į dailiosios lyties atstovių gyvenimą, todėl šiuo metu moterų potraukis alkoholiui didėja [58]. Tyrimų duomenimis rizikingai vartojančių alkoholinius gėrimus, skaičius nuolat auga, dažniau pradeda gerti brandaus amžiaus moterys ir tai neišvengiamai atsiliepia jų sveikatai [59].

Mityba. Vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, saugančių sveikatą, yra racionali mityba. Dauguma Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, nuolat ruošia nacionalines maisto kokybės, saugos ir mitybos gerinimo strategijas gyventojams, kuriose teikiamas prioritetas žmonių sveikatai [30].

Jau eilę metų, mokslininkai bei visuomenė neabejoja mitybos įtaka sveikatai bei gyvenimo kokybei. Diskutuojama tik dėl šios įtakos pobūdžio ir dydžio. JAV mokslininkai, jau dvidešimtojo amžiaus pabaigoje įrodė, neracionali, bei netaisyklinga mityba gali nulemti beveik pusę visų galimų mirčių. Nustаtytas ryšys tarp svеikatos,

nutukimo ir priešlаikinio mirštamumo nuo širdiеs ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių [62]. Nesveika mityba taip pat lemia tokius sveikatos sutrikimus, kaip diabetas, kepenų, inkstų, tulžies ir kasos veiklos bei kvėpavimo sutrikimai, dantų ėduonies atsiradimas ir pan. Pilnavertė mityba lemia ne tik fizinį, bet ir protinį vystymąsi bei stabilumą, darbingumą, geresnę sveikatą [60].

Mitybos ir sveikatos ryšys pagrįstas daugybe mokslinių tyrimų, taip pat nesveika mityba yra vienas svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, todėl Europos strategijoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos programoje didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų mitybos problemoms [60,61].

Didelis dėmesys gyventojų mitybai yra skiriamas todėl, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas yra svarbūs lėtinių neinfekcinių ligų: išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, piktybinių navikų, cukrinio diabeto, nutukimo ir kitų ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, rizikos veiksniai [62].

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai – vartoja per daug gyvūninės kilmės riebalų ir angliavandenių. Įrodyta, kad padidėjęs cukraus ir riebalų vartojimas skatina nutukimą [63]. Dažnėja su nutukimu susijusios ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, tam tikrų rūšių vėžiai, bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos [64]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas antras ekonomiškai stiprios šalies gyventojas turi antsvorio, beveik kas trečias žmogus yra nutukęs [65]

Pažymėtina, kad per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo maisto suvartojimas tiek stipriose tiek neišsivysčiusios ekonomikos šalyse. Ekonomiškai stipriose šalyse žmogaus paros maisto davinio energinė vertė 1964–1966 m. buvo 2 947 kcal, o silpnos ekonomikos šalyse – 2 054 kcal, 1997–1999 m. padidėjo atitinkamai iki 3 380 ir 2 681 kcal. Prognozuojama, kad 2015 m. šis rodiklis sieks atitinkamai 3 440 ir 2 850 kcal. [66].

Sukaupta daugybė duomenų, liudijančių, kad didelės energinės vertės ir menkavertė mitybine prasme dieta skatina kūno svorio didėjimą [67]. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių ir mažai maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Tiems produktams priklausytų greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, saldumynai, užkandžiai. Šešiolikos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė, kad sumažinus iš riebalų gaunamos energijos dalį 10 proc. ir neribojant suvalgomo maisto kiekio, t.y. valgant “iki soties, per 2

mėnesius galima sumažinti kūno svorį 3 kg [68]. Moksliniai duomenys rodo, kad nuolat didėja suvartojamo maisto kiekis, ypač riebaus ir turinčio daug angliavandenių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad gyventojų mitybos įpročiai yra ženklus sveikatos rizikos veiksnys. Vaisvalavičius savo daktaro disertacijoje teigia, jog antsvorio ir nutukimo paplitimas skyrėsi atsižvelgiant į gyventojų sveikatos būklę. Nutukusiųjų buvo daugiau tarp blogai vertinančių savo sveikatą, dažnai besilankančių pas gydytojus, turinčių nusiskundimų, per praėjusius metus sirgusių bent viena lėtine liga [69]. Kiti autoriai nurodo, kad asmenys turintys antsvorį ir nutukimą blogiau vertina subjektyvią sveikatą [70].

Fizinis aktyvumas. Visame pasaulyje pripažinta, kad fiziškai pasyvus gyvenimo būdas didina riziką susirgti širdies - kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kas antras Europos gyventojas turi viršsvorio problemų, JAV daugiau nei 60 proc. gyventojų kenčia nuo nesveikos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo bei netinkamo gyvenimo būdo. Remiantis Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų rezultatais, beveik 19,5 proc. moterų bei 17,7 proc. vyrų yra nutukę, turinčių viršsvorį yra 34,9 proc. moterų ir 45,3 proc. vyrų [71].

Fizinis aktyvumas, padeda gerinti žmogaus sveikatą ir fizinę formą, mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis bei onkologinėmis ligomis. PSO rekomenduoja kasdien mažiausiai valandą skirti fiziškai aktyviai veiklai. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo laisvalaikį praleidžia pasyviai, skaitydami, žiūrėdami televizorių bei renkasi kitas pasyvaus poilsio formas [72].

Fizinis pasyvumas yra laikomas vienu pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 5–10 proc. visų Europos gyventojų mirčių ir jam priskiriama 3,5 proc. visų suaugusių asmenų ligų Europos žemyne. Fizinio aktyvumo trūkumas didina pavojų susirgti galvos smegenų insultu – 60 proc., kaulų osteoporoze – 59 proc., širdies ir kraujagyslių ligomis – 45 proc., bei arterine hipertenzija – 30 proc.[73].

Fiziškai pasyvus gyvenimo būdas iš dalies susijęs ir su antsvorio bei nutukimo paplitimu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenimis, nuo 1994 metų iki 2010 metų Lietuvoje antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimas - nuo 10 proc. iki 19 proc. Moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas per penkiolika metų nesikeitė [9,10]. Apie trečdalis suaugusiųjų neatlieka pakankamai fizinių pratimų, todėl kiekvienais metais, dėl šios problemos miršta 5,3 mln. žmonių. Tai prilygsta vienai iš dešimties mirčių, kurią lemia diabetas, širdies, bei onkologinės ligos. [74].

Remiantis Maciulevičienės, Domarko ir Kardelio atlikto fizinio aktyvumo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo tyrimo “Vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas priklausomai nuo socialinių , demografinių bei sveikatos rizikos veiksnių” rezultatais, matyti, kad kuo didesnis fizinis aktyvumas laisvalaikiu, tuo asmuo savo sveikatą linkęs vertinti geriau. Tyrimo dalyviai, kurie mankštinosi kasdien arba keletą kartų per savaitę, savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą vertino dažniau nei tie, kurie fiziškai aktyvūs buvo rečiau nei kartą per mėnesį arba niekada [75].

Mokslininkų teigimu, norint įveikti fizinio pasyvumo problemą visuomenėje, reikia informuoti visuomenę apie pasekmes, kurias sukelia aktyvumo stoka, mokyti apie fizinio aktyvumo naudą, plėsti sporto bazių infrastruktūrą ir kt. PSO rekomenduoja, kiekvieną savaitę suaugusiems skirti apie 150 minučių fiziniams pratimams, tokiems kaip bėgiojimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas ir kt.[72,73,76]. Doc. Volbekienė viename mokslinių straipsnių teigia, jog vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą. Fiziškai pasyvių grupei kurių fizinis aktyvumas yra vidutinio intensyvumo ir mažesnis nei 30 minučių kasdien, priklauso dauguma Lietuvos bei kitų išsivysčiusių šalių gyventojų. [77].

Apibendrinant galima teigti, jog sveikatos vertinimas yra tiesiogiai susijęs su sveikatos vertinimu. Išanalizavus mokslinius straipsnius matyti, jog sveiką gyvenseną propaguojantys žmonės savo sveikatą vertina geriau, nei tie kurie turi žalingų įpročių, nesveikai maitinasi bei yra fiziškai pasyvūs.

1.4. Subjektyvios sveikatos sąsajos su socialiniais veiksniais

Medicininėje mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad mūsų sveikatai turi įtakos ir keletas labai sudėtingų veiksnių: fizinė ir emocinė asmens būklė, politinė ir ekonominė šalies padėtis.“ [78]. Gerai sveikatos būklei užtikrinti, reikalinga palanki žmogui, socialinių ir gyvensenos veiksnių visuma. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip sveikata veikiama socialinių veiksnių, skirtingų visuomenės sluoksnių, šeiminės padėties, amžiaus grupių, išsilavinimo kontekste. Pasak Giddens: „mūsų kūnus veikia mūsų socialinė patirtis, taip pat normos ir socialinės vertybės, grupės kuriai priklausome“. Tik visai neseniai imta pripažinti žmogaus, socialinės aplinkos ir sveikatos tarpusavio ryšį [79].

Remiantis Europoje atliktais tyrimais, galima išskirti pagrindinius socialinius veiksnius veiksnius, kurie įtakoja žmonių sveikatą: t.y. socialinė – ekonominė padėtis, pajamos, amžius, išsilavinimas. Taigi, būtų tikslinga, remiantis užsienio ir Lietuvos mokslininkų atliktais tyrimais, plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, kurie lemia žmonių sveikatos pokyčius.

Subjektyviai gerai jaučiasi tie individai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu [79]. Šį pasitenkinimą sąlygoja daug ekonominių dalykų, tokių kaip materialinė gerovė, pajamos. ir pan. Ilgalaikiuose tyrimuose, kuriuos atliko Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai, buvo tiriami dviejų žmonių kohortų rizikos faktoriai, įtakojantys sveikatą. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad socialinė – ekonominė padėtis įtakoja asmenų sveikatos būklę ir vertinimą [80].

Socialinė – ekonominė padėtis. Siekiant išsiaiškinti kaip socialinė – ekonominė padėtis veikia žmonių sveikatos vertinimą buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12647 tarnautojų ir kontorų darbuotojų iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Tiriamieji buvo vertinami dviem aspektais: t.y. ilgalaikės ligos nebuvimas (4 metų laikotarpyje) ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas. Tiriamieji buvo suskirstyti į penkias grupes pagal amžių. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog socialiniai-ekonominiai rodikliai veikė abiejų šalių tirtųjų sveikatą, tačiau sveikatos būklės vertinimas skyrėsi. Dviejų šalių palyginimas rodo, kad kuo tiriamųjų socialinė – ekonominė padėtis buvo prastesnė (menkos pajamos, darbo pobūdis, užimtumas ir kt.) tuo jie savo sveikatą vertino prasčiau, lyginant su didesnes pajamas gaunančiais tiriamaisiais [80]. Atskleisti subjektyvios sveikatos sąsajas su ekonomine padėtimi, Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas ilgalaikis tyrimas. Buvo tiriami darbingo amžiaus gyventojai ir lyginamas tiriamųjų sveikatos vertinimas, dirbančiųjų ir bedarbių grupėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterys savo sveikatą vertino prasčiau negu vyrai. Taip pat tyrimas atskleidė, jog dirbantys asmenys savo sveikatą vertino geriau nei bedarbiai ar namų šeimininkės, nes bloga sveikata yra būdingesnė žemesnių socialinių sluoksnių atstovams, dėl užimtumo trūkumo ir fizinio pasyvumo [81].

Siekiant išsiaiškinti, kaip gaunamos pajamos lemia sveikatos netolygumus ir skirtingą sveikatos vertinimą įvairiuose socialiniuose sluoksniuose JAV ir Japonijos mokslininkai atliko 19 mokslinių studijų, tiriančių subjektyvios sveikatos pajamų ir mirtingumo tarpusavio sąryšį, metaanalizę. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog gaunamų pajamų dydis gali turėti reikšmės sveikatos netolygumams populiacijoje ir prastesniam savo sveikatos vertinimui, dėl nelygybės, bei nevienodo sveikatos priežiūros paslaugų

prieinamumo. Tačiau nors atrastas stiprus tarpusavio ryšys tarp gaunamų pajamų ir sveikatos vertinimo, bet tam reikalingi tolimesni tyrimai, galintys atskleisti, ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių sveikatos netolygumus, kuriuos įtakoja gaunamos pajamos [82].

Amžius. Šiais laikais žmonija žengia techninės evoliucijos, tobulėjimo keliu. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija, jaunystės kultas gyvenime, didina psichologinę ir emocinę įtampą. Pasak Kivinen ir kt.(1998), didelės įtakos subjektyviam sveikatos vertinimui kiekvieno amžiaus tarpsniu turi tiriamojo sveikatos būklė ir funkcinis asmens pajėgumas, todėl subjektyvus sveikatos vertinimas kinta ir priklauso nuo amžiaus. „Senėjimas – laipsniškas, nuoseklus, bet netolygaus visų fizinių požymių ir psichinių struktūrų kitimo procesas, prasidedantis jau nuo apvaisinimo momento ir lėtai bei natūraliai vykstantis iki pat mirties net optimaliausiomis individo raidos sąlygomis“ [83].

Laikui bėgant abiejų lyčių asmenų sveikata blogėja [84]. Moterys savo sveikatą

dažniau vertina blogiau, arba beveik taip pat, kaip to paties amžiaus vyrai [85]. Vienas iš subjektyvios sveikatos įvertinimo būdų, yra nustatyti, kaip individas sugeba atlikti savarankiškumą garantuojančias funkcijas, kasdieninę veiklą. Šios funkcijos apima gebėjimą vaikščioti, tvarkytis, praustis, valgyti, bendrauti su aplinkiniais, atlikti namų ruošos darbus [79]. „Kita vertus, būtent amžius lemia, jog yra pereinama iš vieno socialinio ekonominio statuso į kitą, arba iš vienos socialinės grupės į kitą. Tai atsispindi pagyvenusių žmonių pasitenkinimo dabartiniu gyvenimu tyrimuose. Tyrimai atskleidžia ne mažiau reikšmingesnius veiksnius nei amžių, sveikatos būklę, sąlygojančius subjektyvų savo sveikatos vertinimą.“ [86].

Siekiant išsiaiškinti subjektyvios sveikatos ir amžiaus sąryšį, Lietuvoje buvo atliekamas tyrimas “Vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas priklausomai nuo socialinių , demografinių bei sveikatos rizikos veiksnių”. Tyrimas buvo vykdomas 2001 – 2005 metais Kauno mieste. Tiriamųjų amžius buvo nuo 35 iki 64 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad jauniausios amžiaus grupės tiriamieji savo sveikatą vertino žymiai geriau nei vyriausios amžiaus grupės (atitinkamai labai gerai/gerai įvertino 35,7 proc. ir 15,5 proc. ). Mažiau ryškūs skirtumai buvo pastebėti gyventojams vertinant savo sveikatą kaip vidutinę. Tuo tarpu vertinančių savo sveikatą blogai ir labai blogai vyriausioje amžiaus grupėje buvo 19,6 proc., o jauniausioje - tik 6,3 proc. [75].

Išsilavinimas. Mokslinės literatūros duomenimis, subjektyvios sveikatos vertinimą bene labiausiai lemia išsilavinimas. Remiantis Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, didėjant išsilavinimui, sveikatos vertinimas gerėjo. Du kartus daugiau

vyrų ir moterų turinčių aukštąjį išsilavinimą savo sveikatą vertino gerai arba gana gerai, lyginant su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis [9]. Vasiliauskienė su kolegėmis nurodo, jog turint aukštesnį išsilavinimą yra lengviau susirasti darbą, bei gauti didesnes pajamas ir pensiją senatvėje [87].

Grupė tyrėjų atliko ilgalaikį tyrimą, kurio metu buvo tiriami 6106 vidutinio amžiaus ir 3636 vyresnio amžiaus asmenys. Buvo tiriamas ryšys tarp socialinio statuso (lytis, rasė, pasiektas išsilavinimas, ekonominė padėtis) ir žalingų sveikatai faktorių (svoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, psichinė veikla). Siekiant nustatyti, kaip socialinis statusas sąlygoja žmonių sveikatą bei žalingus sveikatai įpročius, buvo tiriama socialinio statuso reikšmė sveikatai bei žalingų įpročių paplitimui. Šiuo tyrimu, mokslininkai siekė patikrinti, ar socialinis statusas turėjo reikšmės subjektyviam sveikatos vertinimui, bei ištirti, аr išsilаvinimas ir profеsinė padėtis bei sveikаtos rizikos faktorių ryšys skiriаsi tarp vidutinio ir vyrеsnio аmžiaus žmonių. Tyrimo išvadosе teigiamа, kad išsilavinimas ir sociаlinė padėtis stаtistiškai reikšmingai siеjasi su žalingo sveikatai еlgesio rizika, o tai daug labiau veikia vidutinio amžiaus asmenis, lyginant su vyresnio amžiaus asmenimis. Pripažįstama, jog išsilavinimo stoka, amžius ir lytis, gali išprovokuoti elgesį, kuris yra pavojingas žmonių sveikatai [88].

Lytis. Galima teigti, jog subjektyvus sveikatos vertinimas priklauso nuo lyties. Autorių teigimu, vyrai linkę palankiau vertinti savo sveikatą, nei moterys [79]. Šiuo metu, žinomi kai kurie lyčių sveikatos ir ilgaamžiškumo skirtumai. Nors ir moterys ir vyrai turi panašių sveikatos problemų, skiriasi jų paplitimas. Vyrai dažniau nei moterys serga ir miršta nuo sunkių, nepagydomų ligų, o moterys dažniau nei vyrai, pasitaikančiomis ūmiomis, bet sveikatai nelabai pavojingomis ligomis, jos dažniau kenčia dėl lėtinių ligų, sukeliančių fizinę negalią [24]. Tokie vyrų ir moterų sveikatos skirtumai gali būti susiję su biologiniais ir genetiniais veiksniais, tačiau juos gali lemti ir skirtinga visuomenės ekonominė patirtis. Pavyzdžiui , duomenys rodo, kad vyresnes moteris, dažniau nei vyrus, ištinka funkciniai sutrikimai, tačiau kontroliuojant ekonominius ir išsilavinimo rodiklius, šis skirtumas gali kisti.

Švedų mokslininkai atliko tyrimą bandydami, išsiaiškinti: kas lemia sveikatos netolygumus tarp vyrų ir moterų; kodėl moterys, nepaisant jų ilgaamžiškumo, patiria daugiau sveikatos problemų nei vyrai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sveikatos vertinimas priklauso ne tik nuo lyties. Dažnai moterys laiko save „silpnąja lytimi“, dėl to savo sveikatą vertina prasčiau nei vyrai [89].

Kanados Manitobos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar prastesnę sveikatos būklę lemia tai, jog vyrai ir moterys nevienodai rūpinasi savo sveikata. Tyrimas atskleidė jog, moterys yra linkusios dažniau naudotis ambulatoriniu gydymu, o vyrai –stacionariu. Tyrimas taip pat atskleidė, jog vyresnio amžiaus tiriamųjų, kurie gauna mažesnes pajamas, sveikatos būklė yra prastesnė nei asmenų gaunančių didesnes pajamas. Duomenys parodė, kad skurdas, žemas išsilavinimas ir mažesnė socialinė parama labiau veikia vyresnes moteris nei vyrus. Gаuti tyrimo duomenys rodo, jog motеrys, turinčios mаžas pаjamas, lаbiau linkę gydytis nеi vyrai [90].

Šeiminė padėtis. Šeiminė padėtis susijusi su įvairiomis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis, psichologine asmens būkle, gyvensenos veiksniais, todėl šeiminė padėtis taip pat turi įtakos žmogaus sveikatai. Mokslinėje literatūroje yra labai mažai, kalbama apie šeiminės padėties įtaką asmens sveikatai, kaip šeimyninis statusas veikia žmogaus subjektyviai vertinamą sveikatą. Gyvenančių šeimose asmenų sveikata yra geresnė, nei vienišų. Lietuvos statistikos duomenimis, aukščiausi mirtingumo rodikliai yra tarp netekėjusių ir našlių, žemiausi - tarp vedusių ir ištekėjusių [91].

Portugalijos mokslininkai tyrė ar tarpusavio santykiai šeimoje yra tarpusavyje susiję su subjektyviai vertinama tiriamųjų sveikata. Tyrimo duomenys atskleidė, jog tiriamieji, kurie turėjo gerus santykius su savo antrąja puse savo sveikatą vertino geriau lyginant su tais tiriamaisiais, kurie savo asmeninius santykius suvokė kaip blogus ar komplikuotus [92].

Siekiant įvertinti sveikatos ir mirtingumo skirtumus tarp skirtingos šeimyninės padėties moterų, Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas. Rezultatai parodė, kad savo sveikatą kaip gerą, yra linkę vertinti tos moterys, kurios yra ištekėjusios, o išsiskyrusios ir našlės savo sveikatą linkusios vertinti prasčiau. Taip pat galima paminėti, kad vienišų tiriamųjų grupėse, yra didesnė mirtingumo rizika [93].

Ryšys tarp šeiminės padėties ir gyventojų mirtingumo pirmą kartą buvo aprašytas praėjusiame amžiuje. Buvo pastebėta, kad našlių mirtingumas yra didesnis negu turinčių šeimas. Šeiminė padėtis susijusi su įvairiomis specifinėmis socialinėmis ekonominėmis charakteristikomis, skirtingais socialinės paramos lygiais bei atsakomybe už savo sveikatą [94]. Susituokę vyrai ir moterys pasižymi geresne psichine ir fizine sveikata. Todėl

numanomi įvairūs priežastiniai ryšiai, ir tarp subjektyviai vertinamos sveikatos bei gyvenimo kartu su partneriu ar partnere. Gyvenimas kartu su partneriu, paprastai užtikrina didesnes pajamas, didesnį rūpinimąsi savo ir partnerio sveikata, sveiko gyvenimo būdo skatinimą [95].

Apibendrinant galima teigti, jog subjektyviai vertinama sveikata yra glaudžiai susijusi su socialiniais veiksniais, kurie apima lytį, amžių, išsilavinimą, santykių su kitais palaikymą, t.y. šeiminę padėtį. Kuo žmogus yra labiau išsilavinęs, turintis pastovias pajamas, bei stabilią šeiminę padėtį, tuo sveikatos vertinimas šiuose atskiruose socialiniuose segmentuose gerėja. Galima teigti, jog subjektyvios sveikatos vertinimas yra glaudžiai susijęs su socialiniais veiksniais, kuo aukštesnis socialinis statusas ir pajamų dydis, tuo sveikatos vertinimas gerėja.

2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA

2.1.Tiriamasis kontingentas

2012 m. buvo tiriama atsitiktinė 4000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Atrinktiems žmonėms, balandžio mėnesį, paštu buvo išsiųstas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas su anketa. Klausimyną užpildė 772 vyrai ir 1152 moterys (2.1.1 lentelė)

2.1.1 lentelė. Tirtųjų Lietuvos gyventojų skaičius ir atsako dažnis 2012 m.

Tirtųjų skaičius _Atsako

dažnis

Vyrai Moterys Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc. Proc.

772 41 1152 59 1924 100 51

Atsаko dаžnis sudarė 51 proc. Skaičiuojant atsako dažnį, buvo atmestos sąrašų klaidos: mirę, nurodytu adresu negyvenantys arba ilgam išvykę žmonės. Tiriаmųjų paisikirstymas аmžiaus grupėse patеiktas (2.1.2 lentelėje)

2.1.2 lentelė. Tirtųjų Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal amžių. Amžiaus

grupės

Tirtųjų skaičius

Vyrai Moterys Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc.

20-34 190 26.2 289 26.9 479 26.6 35-44 156 21.5 241 22.4 397 22 45-54 214 29.5 267 24.8 481 26.7 55-65 165 22.8 279 25.9 444 24.7 Iš viso 725 100 1076 100 1801 100

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimui buvo taikytas standartizuotas klausimynas, kurį sudarė 87 klausimai apie gyventojų socialinius ir demografinius duomenis, subjektyvią sveikatą (savo sveikatos vertinimas, nusiskundimai, ligos), gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo) įpročius. Siekiant įvertinti gyventojų sveikatos būklę, tiriamųjų buvo

klausiama: „Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?“ Galimi atsakymų variantai: „gera“, „gana gera“, „vidutiniška“, „bloga“ ir „gana bloga“. Atsakymai buvo sugrupuoti į tris grupes: gera (gera ir gana gera), vidutiniška ir bloga (bloga ir gana bloga) sveikata. Siekiant įvertinti tiriamųjų negalavimų dažnį, buvo pateiktas klausimas: „ Ar per praėjusį mėnesį jus vargino šie negalavimai?“ Galimi negalavimai buvo: skausmai krūtinėje fizinio krūvio metu, sąnarių skausmai, juosmens skausmai, sprando ir peties skausmai, kojų patinimas, venų išsiplėtimas, egzema, vidurių užkietėjimas, galvos skausmai, nemiga depresija, dantų skausmai. Atsakant į šį klausimą buvo galima pasirinkti keletą variantų, todėl tiriamųjų atsakymai buvo grupuojami pagal galimą negalavimų skaičių per 30 dienų, t.y. tie, kurie „neturėjo negalavimų“, turėję „1-2 negalavimus“ ir turėję „3 ir daugiau“ negalavimus. Siekiant ištirti apsilankymų pas gydytoją dažnį, tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas: „ Kiek kartų lankėtės pas gydytoją per praėjusius metus (12 mėn.)?“. Tiriamieji turėjo įrašyti apsilankymų per metus skaičių. Tiriamųjų atsakymai buvo grupuojami į tuos kurie „nesilankė“, lankėsi „1-2 kartus“ ir „3 ir daugiau“ kartų per metus.

Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos pokyčių vertinimo metodai

Siekiant išanalizuoti kaip keitėsi tiriamųjų sveikata per visus tyrimo vykdymo metus, pateikti subjektyvios sveikatos pokyčiai nuo 1994 iki 2012 metų. Subjektyvios sveikatos pokyčiai pateikti diagramose atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, išsilavinimą bei gyvenamąją vietą.

Subjektyvios sveikatos ir socialinių veiksnių tyrimo metodai

Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie socialinius veiksnius - tirtųjų lytį, amžių, išsilavinimą, ir šeiminę padėtį.

Analizuojant subjektyvios sveikatos ryšius su socialiniais veiksniais (lytis, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis), pateikiamos socialinių veiksnių sąsajos su asmens sveikatos būkle (negalavimai, apsilankymai pas gydytoją), su negautomis pajamomis (pinigų trūkumas), gyvenimo kokybės vertinimu, bei darbo pobūdžiu.

Klаusimas apie gyvеntojų išsimokslinimą turėjo šešis gаlimų atsаkymų variantus, iš kurių rеikėjo pasirinkti viеną: „pradinis“, „nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „aukštesnysis”,

„aukštasis“ ir „universitetinis“. Pagal išsilаvinimą tiriamieji buvo suskirstyti į vidurinio ir nebaigto vidurinio (pradinis, vidurinis ar nebaigtas vidurinis), aukštesniojo arba kolegijos (aukštesnysis ir aukštasis) ir universitetinio išsimokslinimo grupes. Šeiminės padėties apibūdinimui buvo skirti keturi atsakymų variantai: „vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę”, „nevedęs/netekėjusi”, „išsiskyręs”, „našlys”. Pagal amžių tiriamieji buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: „20-34“ metų, „35-44“ metų, „45-54“ metų ir „55-64“ metų amžiaus grupės.

Gyvensenos veiksnių tyrimo metodai

Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie gyvensenos veiksnius, tokius kaip mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Penkių maisto produktų (žuvies, mėsos, šviežių vaisių ir daržovių, saldainių) vartojimas buvo tiriamas taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą. Tiriamųjų buvo klausiama apie tų maisto produktų vartojimo per praėjusią savaitę dažnį. Galimi atsakymai: „nė karto“, „1-2 dienas”, „3-5 dienas”, „6-7 dienas” .

Daržovių vartojimo dažnis buvo sugrupuotas į dvi grupes: „kasdien“ ir „visi kiti“, vaisių, mėsos, žuvies, ir kt. – visi vartoję „3 dienas ir dažniau“ ir „visi kiti“.

Siekiant įvertinti mitybos įpročius, tiriamųjų buvo klausiama, ar jie dažnai persivalgo, valgo dvi valandos iki miego, valgo skubėdami. Galimi atsakymai buvo: „niekada“, „retai“, „kartais“, „dažnai“ ir „visuomet“. Atsakymai sugrupuoti į tris grupes: „niekada“, „kartais“ ir „visuomet“.

Šiame darbe pagal rūkymo įpročius tirtieji suskirstyti į dvi grupes: „reguliariai rūkančius“, t.y. tuos, kurie surūko bent vieną cigaretę per dieną, ir „visus kitus“.

Siekiant įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimą, buvo klausiama apie stiprių alkoholinių gėrimų, vyno ir alaus vartojimo dažnį. Galimi atsakymai: „kasdien“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2-3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus“ ir „niekada negeriu“. Gėrimų vartojimo dažnis buvo sugrupuotas į keturias grupes: geriančius „kasdien“, „bent kartą per savaitę“, „keletą kartų per metus“ ir „negeria“ .

Apie fizinį aktyvumą buvo klausiama: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, bėgiojate, važiuojate dviračiu, dirbate sode ir pan.) mažiausiai 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte?“ Buvo galimi šie atsakymo variantai: „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „ 2-3

kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus ir rečiau“ ir „negaliu mankštintis dėl ligos ar invalidumo“. Fiziškai aktyviais laikyti asmenys, kurie mankštinosi laisvalaikiu „kasdien“ ar „4-6 kartus per savaitę“.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 15.0 for Windows. Vyrų ir moterų duomenys buvo analizuojami atskirai.

Duomenų analizėje pateikiami pagal amžių standartizuoti rodikliai. Standartu pasirinkta 2010 metų Lietuvos gyventojų amžinė struktūra.

Ryšiui tarp kokybinių požymių vertinti buvo taikytas Chi-kvadrato (²) testo kriterijaus

p reikšmė. Kokybinių požymių skirstinių tapatumui nustatyti naudotas 2 kriterijus



   k i i n np n 1 2 2

 bei Z kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p ≤ 0,05.

3.

DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos pokyčiai 1994 m.-2012 m.

Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo, vykusio 2012 metais, duomenys parodė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino gerai. Nuo1994 metų, kai buvo pradėtas vykdyti tyrimas, iki 2006 metų, vyrai palankiau vertino savo sveikatą nei moterys, tačiau vėliau šis skirtumas išnyko, nes moterų, vertinančių savo sveikatą blogai sumažėjo, o vyrų, vertinančių savo sveikatą blogai dalis beveik nepasikeitė, todėl nuo 2006 metų vyrų ir moterų sveikatos vertinimas išliko panašus. Galima teigti, jog per aštuoniolika tyrimo metų, moterų vertinančių savo sveikatą gerai padaugėjo 1,7 karto, o vyrų 1,2 karto (3.1.1. pav.).

43.7 44.3 41.4 47.8 49.9 45.3 44.7 53.5 53.2 _51.3 30.8 32.7 32.4 31.6 40.5 41.5 46.3 51.3 51.7 52.7 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 proc. Vyrai Moterys

3.1.1. pav. Lietuvos gyventojų gerai vertinančių savo sveikatą dalis 1994 m. – 2012 m.

Kaip ir 2010 metais, taip ir šio tyrimo metu, subjektyvus sveikatos vertinimas buvo susijęs su išsilavinimu. Per tyrimo laikotarpį, gerai vertinančių savo sveikatą gyventojų dalis padidėjo, tačiau išryškėjo esminiai skirtumai, tarp skirtingo išsilavinimo žmonių. Augant išsimokslinimo lygiui, sveikatos vertinimas gerėjo. Dvigubai daugiau universitetinio išsilavinimo vyrų ir moterų vertino savo sveikatą gerai palyginti su nebaigto vidurinio išsimokslinimo žmonėmis (3.1.2. pav. ir 3.1.3 pav.).

Gerai vertinančių savo sveikatą vyrų dalis, tarp vidurinio ir nebaigto vidurinio, bei universitetinį išsilavinimą turinčių, per visus tyrimo metus, atitinkamai pakito 1,2 karto ir