LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Valda Čmukienė
Alkoholio vartojimo aspektai 20-mečių tarpe
Aspects of alcohol consumption among 20-year-old
humans
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas prof. dr. Vaidas Oberauskas
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Alkoholio vartojimo aspektai 20-mečių tarpe“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Valda Čmukienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Valda Čmukienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
1.ĮVADAS ... 8
2.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
2.1.Šeimose alkoholio vartojimo įtaka augantiems vaikams ... 12
2.2.Mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu... 14
2.3.Alkoholinių gėrimų vartojimas vyrų ir moterų tarpe 1994-2008 metų laikotarpyje ... 15
2.4.Alkoholio vartojimo ypatumai jaunų žmonių tarpe ... 16
3.TYRIMO METODIKA ... 18
3.1.Statistinė duomenų analizė ... 18
4.REZULTATAI ... 19
5.REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
6.IŠVADOS ... 54
7.LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
SANTRAUKA
Veterinarinė maisto sauga magistrantūros studijos
Alkoholio vartojimo aspektai 20-mečių tarpe
Valda Čmukienė
Darbo vadovas prof. dr. Vaidas Oberauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, Anatomijos ir Fiziologijos katedra.
Darbas atliktas 2013-2014 metais. Darbo apimtis 62 psl. Pateikta 16 lentelių, 16 paveikslų. Darbo tikslas – išanalizuoti dvidešimtmečių alkoholio vartojimo aspektus.
Dvidešimtmečiai vyrai dažniausiai vartoja alų (82,9 proc.) ir degtinę (77,1 proc.), moterys dažniausiai vartoja vyną (73,7 proc.), alkoholinius kokteilius (65,8 proc.) ir šampaną (64,6 proc.). Kartu su draugais alkoholinius gėrimus vartoja 94,3 proc. vyrų, 87,1 proc. moterų. Noras atsipalaiduoti alkoholį vartoti skatina 74,3 proc. vyrų ir 73,7 proc. moterų. Dažniausiai vyrai alkoholį vartoja kartą per savaitę (42,9 proc.), bendraujant su draugais (48,6 proc.), bei dažniau išleidžia daugiau pinigų alkoholiui(22,9 proc.). Moterys dažniausiai alkoholį vartoja kartą per mėnesį (43,8 proc.), švenčių metu (65,4 proc.) ir išleidžia mažiau pinigų alkoholiui (83,3 proc.). Dažniausiai vyrai (40 proc.) ir moterys (39,2 proc.) teigia, kad pagrindinė problema susijusi su alkoholio vartojimu yra sugadinti daiktai ar drabužiai. Taip pat 32,5 proc. moterų nurodo sveikatos pablogėjimą.
Vieniši respondentai dažniausiai alkoholį vartoja namuose (72,8 proc.), su draugais (91,5 proc.), kurie labiausiai ir skatina juos vartoti alkoholį (24,1 proc.). Vieniši respondentai labiau įsitikinę (42,9 proc.), kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. 13,4 proc. vienišų respondentų jaučia gėdą dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių. 31,3 proc. vienišų respondentų alkoholį vartoja dažniau – kartą per savaitę. Su partneriais gyvenantys respondentai dažniau alkoholį vartoja švenčių metu (67 proc.), jie labiau įsitikinę (83 proc.), kad jiems nereikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. Gyvenantys su partneriais alkoholį vartoja dažniau naktiniuose klubuose (59,8 proc.), restoranuose (57,1 proc.) ir kavinėse (51,8 proc.). Jie alkoholį vartoja rečiau (kartą per mėnesį – 56,3 proc.).
Respondentai, kurių tėvai yra verslininkai, alkoholinius gėrimus vartoja su draugais (96,6 proc.), vartoja dažniau (kartą per savaitę – 32,9 proc., kartą per mėnesį – 36,6 proc.) ir yra labiau
įsitikinę (44,8 proc.), kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. Respondentai, kurių tėvai yra valstybės tarnautojai, dažniau alkoholinius gėrimus vartoja su šeimos nariais (42,3 proc.). Jie labiau įsitikinę (68,5 proc.), kad jiems nereikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų.
Respondentai turintys mažesnes pajamais (iki 500 lt) dažniau vartoja alkoholį kartą per mėnesį 46,2 proc. ir išleidžia mažiau pinigų (iki 50 lt – 89,4 proc.). Jie labiausiai įsitikinę, kad reikia riboti alkoholinių gėrimų reklamą (76,3 proc.). Respondentai turintys didesnes pajamas dažniau renkasi alkoholį vartoti namuose (80,3 proc.), naktiniuose klubuose (57,4 proc.). Dažniau alkoholį vartoja kartą per savaitę (34,4 proc.) ir išleidžia daugiau pinigų (51-100 lt. – 20,5 proc.).
Žmonės gyvenantys mieste dažniausiai renkasi vyną (66,3 proc.) ir alkoholinius kokteilius (64,7 proc.). Daugiausia respondentai iš miesto (68,2 proc.) mano, kad jiems nereikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. Žmonės gyvenantys kaime dažniausiai renkasi degtinę (69,6 proc.) ir šampaną (65,2 proc.). Labiausiai respondentai iš kaimo įsitikinę (47,8 proc.), kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų.
Rūkantys respondentai alkoholinius gėrimus vartoja su draugais (100 proc.)., naktiniuose klubuose (72,3 proc.). Rūkantys respondentai vartodami alkoholį labiausia (50,8 proc.) jaučia malonų galvos svaigimą. Daugiausia alkoholį vartoja kartą per mėnesį (55,8 proc.). Iki 50 lt per mėnesį dažniausiai išleidžia 85 proc. nerūkančių respondentų. Daugelis jų (80,5 proc.) galvoja, kad alkoholio vartojimas kenkia jų sveikatai. Tik kartais rūkantys respondentai dažniausiai alkoholinius gėrimus vartoja su šeimos nariais (57,9 proc.), kartą per savaitę (47,4 proc.). Tik kartais rūkantys respondentai vartodami alkoholį labiau jaučia kad yra lengviau bendrauti (63,2 proc.), mažėja įtampą (79 proc.). Šie respondentai daugiausia (57,9 proc.) pareiškė, kad reikėtų nustatyti aukštesnę amžiaus ribą, nuo kurios galima vartoti ir įsigyti alkoholio.
Sportuojantys respondentai dažniau renkasi vyną (59,3 proc.), alų (55,9 proc.) ir alkoholinius kokteilius (50,8 proc.). Daugiausia sportuojančių respondentų (20,3 proc.) alkoholiui išleidžia nuo 51 iki 100 lt per mėnesį. Tik kartais sportuojantys respondentai (77,7 proc.) alkoholį vartoja dėl noro atsipalaiduoti. Šie dažniausiai alkoholiui išleidžia iki 50 lt (87,6 proc.).
SUMMARY
Veterinary Food Safety Master Studies
Aspects of alcohol consumption among 20-year-old humans
Valda ČmukienėSupervisor prof. dr. Vaidas Oberauskas
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Faculty, Departament of Anatomy and Physiology.
The work was carried out in years 2013-2014. The master paper consists of 62 pages and is presented in 16 tables and 16 figures.
The aim of this study was to analyze the aspects of alcohol consumption among 20-year-old humans.
The men in their twenties usually consumes beer (82.9 %) and vodka (77.1 %), while women tend to consume wine (73.7 %), alcoholic cocktails (65.8 %) and champagne (64.6 %). Together with friends the alcohol consumes 94.3 % of men and 87.1 % of women. The wish to relax promotes the use of alcohol in 74.3 % of men and 73.7 % of women. The men consume the alcohol mostly once a week (42.9 %) while communicating with friends (48.6 %), and often spend more money on alcohol (22.9 %) than women. Women usually consume alcohol once a month (43.8 %), on holidays (65.4 %) and spend less money on alcohol (83.3 %) than man. The large part of the men (40 %) and women (39.2 %) argue that the main reason associated with alcohol consumption are damaged items or clothing. Aggravation of health conditions may become the reason for alcohol consumtion in 32.5 % of women.
Single respondents most frequently consumed the alcohol at home (72.8 %), with friends (91.5 %), who causes the main motivation for alcohol consumption (24.1 %). The large part of single respondents (42.9 %) are confident that they should reduce the amount of alcohol. 13.4 % of single respondents feel shame for alcohol consumption habits. 31.3 % of single respondents have the alcohol more frequently (once a week). Respondents living with partners have more alcohol during the holidays (67 %) and they are more confident (83 %) that they don‘t need to reduce the amount of alcohol. Thecouples mostly have the alcohol in night clubs (59.8 %.),
restaurants (57.1 %.) and pubs (51.8 %). 56.3 % of couples consume the alcohol less frequently (once a month).
Respondents whose parents are entrepreneurs, consumes the alcohol together with friends (96.6 %), having it more frequently (32.9 % once a week, 36.6 % once a month) and are more confident (44,8 %) that they should reduce the consumptionof alcohol. Respondents whose parents are civil servants, often consuming alcoholic beverages with family members (42.3 %). They are more confident (68.5 %) that they don‘t need to reduce the amount of alcohol.
Respondents with lower income (up to LTL 500) have the alcohol once a month (46.2 %) and spending less money (up to LTL 50 – 89.4 %). They are convinced (76.3 %) that the advertisement of alcoholic beveragesshould be restricted . Respondents with higher income often choose to have the alcohol at home (80.3 %) or the night clubs (57.4 %). They consume the alcohol more often (once a week, 34.4 %.) and spend more money (LTL 51-100 20.5 %).
City inhabitants generally preferes the wine (66.3 %) and alcohol cocktails (64.7 %). Most of the urban respondents (68.2 %) believe that they do not need to reduce the amount of alcohol. People living in rural areas often prefer vodka (69.6 %.) and champagne (65.2 %). The large part of village respondents (47.8 %) believe , that they should reduce the consumption of alcohol.
Majority of the smokers consumed the alcohol with friends (100 %), in the nightclubs (72.3 %). Half of the smokers (50.8 %) feels a pleasant dizzy after having the alcohol. Most of them have the alcohol once a month (55.8 %). Majority of non-smoking respondents (85 %) spend up to LTL 50 per month for the alcohol. They (80.5 %) mostly think that alcohol is harmful. Occasional smokers, most commonly consumed alcoholic beverages with family members (57.9 %) and once a week (47.4 %). Only occasional smokers feels that it is easier to communicate (63.2 %) or stress is decreased (79 %) after having of some alcohol. Majority of these respondents (57.9 %) has stated that the higher age limit should be set for purchase and consumption of the alcohol.
Athlet respondents often prefer wine (59.3 %.), beer (55.9 %) or alcoholic cocktails (50.8 %). Many of sportspeople (20.3 %) spend for alcohol from LTL 51 to 100 per month. Only sometimes athlet respondents (77.7 %) consuming alcohol for the wish to relax. These people mostly spend on alcohol up to LTL 50 (87.6 %).
1.ĮVADAS
Pagal daromą žalą sveikatai alkoholio naudojimas Europos Sąjungoje užima trečią vietą po tabako ir padidėjusio kraujospūdžio (Rehm, 2004; Anderson, Baumberg, 2006). Alkoholis žmogaus sveikatą veikia trimis būdais: 1) per tiesioginį trumpalaikį ar ilgalaikį biocheminį poveikį; 2) per intoksikacijos mechanizmą; 3) per priklausomybės nuo alkoholio mechanizmą. Dėl šio trejopo poveikio yra sukeliamos ūminės arba lėtinės ligos bei trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės pasekmės. Londono Alkoholio tyrimų instituto pranešime Europos Komisijai (Anderson, 2006) buvo atkreiptas dėmesys į itin sparčiai didėjantį sergamumą kepenų ciroze tarp jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių. Nurodoma, kad Anglijoje per pastaruosius 30 metų 35-44 m. amžiaus moterų grupėje mirtingumas dėl kepenų cirozės išaugo dešimt kartų. Šią kepenų ligą dažniausiai sukelia ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas. Tai patvirtina ir epidemiologiniai koreliaciniai tyrimai, kurie rodo alkoholio suvartojimo didėjimo ir kepenų cirozės paplitimo augimo tendencijas (Anderson, 2006).
Žalingi įpročiai, tarp jų ir alkoholizmas, tampa viena pagrindinių šiuolaikinės visuomenės sveikatos, ekonominių ir socialinių problemų. Pasaulio sveikatos organizacija pagal alkoholio vartojimą ir jo padarytą žalą Lietuvą, kartu su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis – Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, Moldova, Ukraina, Vengrija – priskiria aukščiausios rizikos grupei Europoje (Kupčinskas, Šumskienė, 2009). Pažymėtina, kad šioje šalių grupėje vien legaliai parduoto gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui siekia 13,9 litro per metus. Tačiau manoma, kad šioje šalių grupėje apie trečdalis suvartojamo alkoholio nepakliūva į oficialią statistiką (Papova, 2007).
Statistikos departamento duomenimis (2010), alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje vienam gyventojui nuo 2000 metų didėjo. 2007 metais vienam gyventojui teko 11,2 litro legaliai parduoto absoliutaus alkoholio per metus. PSO nurodo (WHO, 2000), kad saugi populiacinė riba yra 7 litrai. 2008 m. absoliutaus alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus, buvo 12,8 l, 2009 m. – 10,9 l, o 2010 metais jau užfiksuotas nežymus pardavimo augimas iki 11,3 l. Nepaisant to, kad vartojimas, lyginant su 2008 m., sumažėjo, vien tik legalaus alkoholio suvartojimo lygis išliko labai aukštas ir labai nutolęs nuo siektinų 7 litrų absoliutaus alkoholio vienam gyventojui per metus (Veryga ir kt., 2011).
Tyrimai parodo, kad alkoholinių gėrimų vartojimas kelia didelę grėsmę jaunų žmonių sveikatai ir gerovei (Zaborskis ir kt., 2008). Yra nustatyta, kad trys dažniausios paauglių mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės ir savižudybės yra susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Net devynios iš dešimties jaunų žmonių padarytų autoįvykių buvo dėl alkoholinių gėrimų poveikio. Šie ir dar daug kitų sveikatos statistikos faktų rodo potencialų alkoholinių gėrimų vartojimo pavojų jaunimo sveikatai (Šumskas, Zaborskis 2004).
Alkoholio vartojimas kelia grėsmę šeimai, darbui, skatina socialines problemas, tokias kaip alkoholizmas, nelaimingi atsitikimai, kriminalinė elgsena, smurtas, žmogžudystės, savižudybės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40–60 proc. visų mirčių dėl tyčinių ir netyčinių traumų priežastis – alkoholio vartojimas (Sveikata 21, 2000). Alkoholis paprastai vartojamas siekiant malonumo. Jo vartojimas padidina ir įvairiausių socialinių žalų riziką. Tai priklauso nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų (Kupčinskas, Šumskienė, 2009).
Studentų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra labai aktuali visuomenės sveikatos problema, nes studentų požiūris į priklausomybę sukeliančias medžiagas gali lemti jų elgesį šeimoje, darbo rinkoje ir visuomenėje (Newbury-Birch et al., 2001). Lietuvoje atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų paplitimą tarp Vilniaus universiteto medicinos programos studentų parodė, kad šių medžiagų vartojimas ypač padidėja studijų metais (Pazdrazdytė, 2000). Narkauskaitė su bendraautoriais (2011), atlikusi tyrimą studentų tarpe, nustatė kad alkoholį vartoja 78 proc. studentų, o dažniausia alkoholio vartojimo priežastis – noras atsipalaiduoti (39,2 proc.). Tai leidžia manyti, kad studentavimo pradžia yra žalingų įpročių pradžia ar šios problemos stiprėjimas.
Darbo tikslas – išanalizuoti dvidešimtmečių alkoholio vartojimo aspektus. Siekiant šio tikslo iškėlėme sekančius darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dvidešimtmečių vyrų ir moterų alkoholio vartojimo aspektus.
2. Nustatyti vienišų ir gyvenančių su partneriais respondentų alkoholio vartojimo aspektus.
3. Įvertinti tėvų socialinės padėties įtaką respondentų alkoholio vartojimo aspektams.
4. Įvertinti mėnesinių pajamų dydžio įtaką respondentų alkoholio vartojimo aspektams.
5. Įvertinti gyvenamosios vietos įtaką respondentų alkoholio vartojimo aspektams. 6. Nustatyti fizinio aktyvumo ir rūkymo įtaką respondentų alkoholio vartojimo
2.LITERATŪROS APŽVALGA
Alkoholis Europoje gaminamas ir geriamas tūkstančius metų. Paprastai jis gaminamas iš bet kokių prieinamų vietinių medžiagų. Alkoholiniai gėrimai dažnai buvo naudojami ir kaip vaistai – tokia praktika tesėsi iki dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės ir modernios medicinos atsiradimo. Buvo priimta alkoholio apyvartą reguliuojančių įstatymų, tačiau jie paprastai buvo skirti viešosios tvarkos palaikymo arba rinkos reguliavimo tikslams, o ne visuomenės sveikatai saugoti. Tačiau ši situacija keitėsi kartu su įvairiais viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų amžių Europoje vykusiais įvykiais, tokiais kaip industrializacija, pagerėjusios komunikacijos priemonės ir stipresnių, distiliuotų gėrimų atradimas. XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje didžiojoje Europos dalyje išplito dideli “blaivybės” sąjūdžiai, kuriuos paskatino susirūpinimas stipraus alkoholio vartojimu. Dažnai tokie sąjūdžiai stodavo opozicijon visiems alkoholiniams gėrimams. Iki XX amžiaus pabaigos daugumoje (tačiau ne visose) šalyse blaivybės sąjūdžiai sunyko iki nereikšmingų organizacijų (Anderson, Baumberg, 2006).
Mintis, kad “alkoholizmas” yra liga, išplito devynioliktame amžiuje, kai daugelyje Europos šalių įsikūrė “alkoholikams” gydyti skirtos prieglaudos ar įstaigos. Pastaraisiais metais dominuojančia paradigma aptariant su alkoholio vartojimu susijusias problemas tapo naujas “visuomenės sveikatos judėjimas”, kuris užtikrino platesnę diskusiją, neapsiribojusią vien nedidele “alkoholikų” grupe. Šiandienos Europoje alkoholis yra vartojamas labai įvairiai ir turi daug prasmių, pradedant nuo šeimos pietų stalo gėrimo ir baigiant ceremoniniu gėrimu. Gėrimo veiksmas dažnai yra skirtas įvykio formalumui arba skirtumui tarp darbo ir poilsio perteikti. Girtumas yra ne mažiau simboliškas ir alkoholio poveikyje esančių žmonių elgesys įvairiose Europos šalyse yra skirtingas (Anderson, Baumberg, 2006).
Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Per ilgą alkoholio vartojimo istoriją žmonės susikūrė daugybę mitų apie alkoholio vartojimą medicininiais tikslais ar su tikslu pagerinti savo savijautą. Tokių mitų pavyzdžių galima rasti daug. Pavyzdžiui, alkoholį rekomenduojama vartoti sušalus, tam, kad greičiau sušiltume; alkoholį patariama vartoti išeminės širdies ligos profilaktikai; alus įvardinamas kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinis, nėščiosioms patariama vartoti nedidelį alkoholio kiekį
gimdos raumenų atpalaidavimui ir t.t. Teigiama, kad viduramžiais alkoholiniais gėrimais būdavo gydoma inkstų akmenligė. Alkoholio vartojimą medicininiais tikslais aprašė net keli seniausi gydytojai.
2.1.Šeimose alkoholio vartojimo įtaka augantiems vaikams
Alkoholizmas – tai šeimos liga, kuri emociškai, dvasiškai, o dažnai ir fiziškai veikia visus šeimos narius. Užsienio autorių (Битти, 1997; Nissen, 1998) duomenimis, kiekvienas sergantis alkoholizmu įvairiais būdais veikia 4–5 aplinkos žmones. Augdamas alkoholio vartojimo problemų turinčioje šeimoje, vaikas dažnai nepatiria, ką reiškia būti vaiku (Woititz, 1999).
Mokslininkai (Anderson, Baumberg, 2006, Bulotaitė, 2009) teigia, kad vieno ar abiejų tėvų alkoholizmas daro įtaką vaiko raidai, jo fizinei ir psichinei sveikatai.
Gana dažnai alkoholio vartojimo problemų turinčioje šeimoje visiškai užmirštami vaiko interesai bei poreikiai, elementari vaiko priežiūra (pamaitinimas, aprengimas, higienos įgūdžių lavinimas), rūpinimasis vaiko fizine ir emocine sveikata. Dažnas vaikas patiria pozityvaus bendravimo šeimoje trūkumą: vaikas neretai yra ignoruojamas šeimoje, jo nesiklausoma, neišgirstami jo norai ir siekiai, nelavinami jo gebėjimai. Vaikas, augantis alkoholio vartojimo problemų turinčioje šeimoje, gali jausti nuolatinę baimę, pyktį, kaltę, nusivylimo savimi ir aplinkiniais jausmus, taip pat pasižymėti neadekvačiu savęs vertinimu, aukštesniu nerimo ir depresijos lygiu. Vaiko atstūmimas gali lemti jo psichinės sveikatos sutrikimus, mokymosi ir bendravimo problemas, polinkį į nusikalstamumą, alkoholizmą ir kitus sunkumus (Gailienė, 2001). E. Mastiukovos ir kt. (2006) manymu, alkoholiko šeimoje augančio vaiko asmenybės vystymosi sutrikimui didelę įtaką daro konfliktiniai išgyvenimai, kylantys dėl nepalankios namų aplinkos įtakos. Nedarniose šeimose vyrauja ryškus bendravimo vienpusiškumas, epizodiškumas, emocinių ryšių nestabilumas, tarpusavio santykių vidinės harmonijos sutrikimas, nesistengiama pažinti vaiko asmenybės vidinio pasaulio bei turtinti jį naujomis vertybėmis.
Mokslinėje literatūroje (Barkauskaitė ir kt., 2004, 2005) dažniausiai skiriamos pedagoginės, psichofiziologinės, socialinės ir ekonominės mokymosi sunkumų priežastys. Alkoholio vartojimo problemų turinčioje šeimoje augančių vaikų patiriami psichosocialiniai sunkumai gali tapti mokymosi kliūtimis, dalis jų gali susidurti su mokymosi sunkumais. E.
Mastiukovos ir kt. (2006) nuomone, alkoholikų vaikų pažintinės veiklos sutrikimai ir su tuo susiję mokymosi sunkumai yra nulemti biologinių ir socialinių veiksnių. Tai priklauso nuo to, kada šeimoje atsirado alkoholizmas (prieš gimstant vaikui ar po to), t. y. šeimos alkoholizmo „stažo“, ar besilaukianti motina žalingai vartojo alkoholį ir pan. L. Bulotaitės (2009) nuomone, protinis atsilikimas, atsiradęs dėl motinos alkoholizmo, yra vienas iš svarbiausių vaisiaus alkoholinio sindromo požymių. Jei vaiko kognityvinė raida yra normali ir jis neturi intelektinių sutrikimų, yra tikimybė, kad alkoholikų vaikai gali susidurti su tam tikrais mokymosi sunkumais. Mokslininkų (Woititz, 2002; Мастюкова ir kt., 2006) nuomone, kaip atsakas į namie patirtą smurtą, negalėjimą tinkamai pailsėti, atlikti namų darbų mokykloje gali pasireikšti įvairūs vaikų emociniai ir elgesio sutrikimai: prastesni pažintiniai ir verbaliniai gebėjimai, sunkiai išlaikomas ar sukaupiamas dėmesys, mąstymo sutrikimai, baimingumas, abejingumas, pyktis ar agresija, nukreipta į klasės draugus ar mokytojus, delinkventinis elgesys, žema savivertė, prisilietimo baimė, krūpčiojimas, verksmingumas ir kt.
E. Smit (1991) atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholikų vaikai, neįgiję pozityvaus bendravimo su aplinkiniais patirties, neturi įgūdžių kreiptis pagalbos. Pagalbos prašymas, jų įsitikinimu, reiškia patvirtinimą, kad jis ar jo šeima yra nevisavertė. Šeimos paslapčių išsaugojimas vaikui atrodo svarbesnis nei savo jausmų atskleidimas. Alkoholikų vaikai išmoksta patys pasirūpinti savimi, nes bijo pasitikėti kitais, nusivilti netesėtais aplinkinių pažadais. Alkoholikų vaikai stengiasi išgyventi sunkumus vienatvėje, manydami, kad tik jie vieni susiduria su panašiais sunkumais ir niekas kitas negali suprasti jų skausmo.
Remiantis literatūros šaltiniais, galima teigti, kad vaikai, augantys alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose, patiria įvairių socialinių, psichologinių, pedagoginių sunkumų, darančių neigiamą įtaką jų socializacijai bei vystymosi raidai: jie patiria priežiūros, bendravimo stoką, fizinę ar psichologinę prievartą, jiems gali būti sunku susikaupti mokantis, vaikai gali jausti nuolatinę baimę, pyktį, kaltę, nusivylimo jausmus, taip pat pasižymėti neadekvačiu savęs vertinimu, aukštesniu nerimo ir depresijos lygiu, dažniau sirgti įvairiomis psichosomatinėmis ligomis, turėti elgesio ir bendravimo su bendraamžiais problemų, gali bandyti žudytis, padidėja tikimybė tapti priklausomais nuo alkoholio ir pan.
Psichiatras Ė. Krepelinas yra pastebėjęs, kad alkoholikais dažniausiai tampa tie, kurie pradeda išgėrinėti būdami jaunesni nei 20 metų. Tai patvirtina įvairiose šalyse atlikti tyrimai – kuo jaunesnis žmogus įninka į vyną ir degtinę, tuo šių gėrimų poveikis žalingesnis (Anda et al.,
2002). Moksleiviai anksti pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Vaikai imituoja vyresniuosius (pirmiausia paveldi šeimos tradicinius alkoholio vartojimo papročius), vėliau ar lygiagrečiai pamėgdžioja bendraamžius arba šių gėrimų pabando tiesiog iš smalsumo.
2.2.Mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu
Alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichinius ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką. Dažniausiai alkoholis didina riziką susirgti kai kuriomis ligomis, tai priklauso nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė rizika. Priklausomai nuo suvartotos alkoholio dozės, labai padidėja santykinė rizika susirgti kepenų ciroze, ūminiu ar lėtiniu pankreatitu. Gausiai vartojant alkoholį smarkiai padidėja santykinė rizika susirgti virškinimo sistemos piktybiniais navikais – burnos ertmės, stemplės, kepenų ir kitų lokalizacijų vėžiu (Kupčinskas, Šumskienė, 2009).
Lietuvos gyventojų sergamumas ligomis – alkoholinė kepenų liga, kepenų cirozė ir fibrozė, kasos ligos, kurių viena iš pagrindinių priežasčių yra alkoholio vartojimas. Pastebėta, kad nuo 2001 iki 2007 m. sergančių alkoholine kepenų liga žmonių (nuo 1109 iki 1786) bei kepenų ciroze ir fibroze (nuo 1439 iki 2508) skaičius didėjo. Tik sergančių kasos ligomis asmenų skaičius nedidėjo (Kupčinskas, Šumskienė, 2009).
Sergamumas kepenų ciroze ir fibroze 100 000 gyventojų per septynerius metus, nuo 2001 iki 2007 m., padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 7,8 iki 16,6. Sergamumas alkoholine kepenų liga 100 000 gyventojų per šiuos metus taip pat padidejo nuo 6,7 iki 15,3 (Kupčinskas, Šumskienė, 2009).
PSO publikacijose ir kitoje mokslinėje literatūroje nurodoma daug ligų, kurių pasireiškimui ir mirtingumui nuo jų didelė įtaka tenka alkoholio vartojimui (Cornia, Paniccia, 2000; WHO, 2000, 2004; Rehm et al., 2004, 2006). Tai virškinimo sistemos organų ir kitų lokalizacijų piktybiniai navikai, hipertenzija, IŠL, smegenų kraujotakos ligos, ūminis pankreatitas ir kitos kasos ligos, pneumonija, gripas, tuberkuliozė, diabetas, depresijos ir kt. Sunku tiksliai įvertinti, kuri dalis šių ligų ar mirčių turėtų būti priskirtos alkoholio poveikiui, o kuri natūraliai ligų etiologijai, nes tai priklauso nuo alkoholio vartojimo įpročių bei skirtumų
įvairiose šalyse (Statistikos departamentas). PSO duomenimis, Lietuva kartu su kitomis buvusios Tarybų Sąjungos Europinės dalies šalimis priskiriama vienai iš pavojingiausiai alkoholį vartojančių populiacijų (Rehm et al., 2004).
Vertinant su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą, sudėtingiausia pakankamai tiksliai nustatyti alkoholiui priskiriamą mirtingumo dalį netiesiogiai su alkoholiu susijusioms mirties priežastims. Tai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio, vartojimo įpročių bei daugelio kitų aplinkybių (Rehm et al., 2006).
Alkoholio sąlygotas sergamumas ir mirtingumas Baltijos šalyse yra panašūs, o kai kurie rodikliai, ypač mirtingumas nuo kepenų cirozės ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, 2005-2007 m. duomenimis, yra aukštesni Lietuvoje. Šie rodikliai yra vieni didžiausių Europoje, ir didesni tik keliose kitose buvusios Tarybų Sąjungos šalyse (Grabauskas ir kt., 2009b).
2.3.Alkoholinių gėrimų vartojimas vyrų ir moterų tarpe 1994-2008 metų
laikotarpyje
Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų nepakito vertinant nuo 1994 iki 2008 metų, o tarp moterų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo dvigubai t.y. nuo 6 iki 12 proc. 2008 m. bent kartą stipriuosius alkoholonius gėrimus per savaitę gėrė 29 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.
Vynas, kaip rodo statistika, yra vartojamas rečiau nei kiti alkoholiniai gėrimai. Moterys vyną geria dažniau nei vyrai. 2008 m. 34,8 proc. moterų ir 23,5 proc. vyrų gėrė vyną bent du kartus per mėnesį.
Alaus vartojimo dažnis didėjo iki 2002 m. Vyrų tarpe alaus vartojimas nuo 1994 iki 2002 metų padidėjo atitinkamai nuo 44 iki 59 proc., moterų tarpe atitinkamai nuo 7 iki 18 proc. Vėlesniu t.y. po 2002 metų alaus vartojimo dažnis mažai keitėsi. Vyrų alaus vartojimo dažnis buvo susijęs su išsilavinimu. Nuo 1994 m. nebaigto vidurinio išsilavinimo vyrų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis padidėjo 1,6 karto. Tokių aukštojo išsilavinimo vyrų dalis nuo 1994 m. iki 2000 m. didėjo, o vėliau sumažėjo nuo 63 proc. iki 46 proc. Alų geriančių moterų dalis padidėjo visose išsilavinimo grupėse (nebaigtas vidurinis, vidurinis, aukštasis mokslas) nuo 1994 iki 2008 metų. 2008 m. moterų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis visose išsilavinimo grupėse buvo panaši (Grabauskas ir kt. 2009a).
2.4.Alkoholio vartojimo ypatumai jaunų žmonių tarpe
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad jaunystėje susiformavę alkoholio vartojimo įpročiai labiausiai nulemia alkoholio vartojimą ir priklausomybės riziką brandžiame amžiuje (Gotham et al., 2003; Shim and Maggs, 2005). Užsienio šalyse ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs studentų tarpe(Williams, 2003; Narkotikų kontrolės departamento (NKD) metinis pranešimas, 2008). Narkotikų kontrolės departamento metinis pranešime (2008) kalbama, kad paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo beveik visi studentai (92 proc.), kiekvieną savaitę alkoholiu piktnaudžiauja (suvartoja 6 standartinius alkoholio vienetus ir daugiau vienu metu) 16 proc. apklaustų studentų, o rečiau nei kartą per savaitę alkoholį vartoja tik 4 studentai iš 10.
R. Baltrušaitytė ir L. Bulotaitė (2011) nustatė, kad dauguma studentų alkoholį vartoti pradėjo sulaukę 15–17 metų (61 proc.), penktadalis (21,4 proc.) alkoholį vartoti pradėjo būdami 11–14 metų ir tik 13,6 proc. tiriamųjų alkoholį vartoti pradėjo sulaukę pilnametystės. Tačiau autoriai nerado statistiškai reikšmingų skirtumų tarp moterų ir vyrų alkoholio vartojimo pradžios amžiaus.
Studentai per metus alkoholį vartoja vidutiniškai 52,52 karto (per mėnesį – 4,37 karto). Palyginus vyrų ir moterų alkoholio vartojimo dažnumą paaiškėjo, kad vyrai per metus alkoholį vartoja vidutiniškai 71,74 karto (per mėnesį – 5,98 karto), o moterys – 40,42 karto (per mėnesį – 3,37 karto). Vyrai alkoholį vartoja beveik dukart dažniau nei moterys (Baltrušaitytė, Bulotaitė, 2011).
R. Baltrušaitytė ir L. Bulotaitė (2011) vertino, su kokiomis alkoholio vartojimo sukeltomis problemomis studentai susiduria dažniausiai. Paaiškėjo, kad net 61 proc. studentų bent kartą per paskutinius 12 mėnesių kankino pagirios. Daugiau nei trečdalis vyrų ir penktadalis moterų nedalyvavo paskaitose, nes buvo pavartoję alkoholio arba juos kankino pagirios, o dalis studentų ėjo į paskaitas pavartoję alkoholio. Daugiau nei vienas iš dešimties vyrų ir kelios moterys, būdami neblaivūs, įsivėlė į muštynes, sukėlė triukšmą arba suniokojo svetimą turtą bent kartą per paskutinius 12 mėnesių. Rezultatai parodė, kad per paskutinius 12 mėnesių trečdalis studentų (33,8 proc.) nepatyrė jokių alkoholio vartojimo sukeltų problemų, o dar trečdalis (32,5 proc.) patyrė 1 problemą iš pateikto 9 problemų sąrašo. 19,8 proc. studentų patyrė 2, 6,3 proc. –
3, o 5,2 proc. – 4 problemas. Vyrai per paskutinius 12 mėnesių patyrė daugiau alkoholio vartojimo sukeltų problemų nei moterys (Baltrušaitytė, Bulotaitė, 2011).
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės taip linksta vartoti alkoholį, jis naudojamas, kaip problemų sprendimo būdas, alkoholis padeda užsimiršti, pasijausti geriau. Nors tai tik iliuzija ir problemos niekur iš tikrųjų nedingsta, tiesiog nustumiamos į šalį, nustumiamas liūdesys, skausmas ir blogiausia, kad visos nuslopintos problemos ne tik darosi opesnės, bet ir jų daugėja (Bulotaitė, 2004).
Dar vienas iš alkoholio vartojimo priežasčių, tai asmenybiniai veiksniai, kurie skatina vartoti alkoholį. Tai yra menka savivartė, nepasitikėjimas savimi, tokios žmogaus savybės priveda prie sielvarto ir nori, nors kartais pajausti savo vertę ir ją parodyti kitiems. Taip pat susivaldymo stoka, kai vaikas yra auklėjamas ir jam nėra nustatomos ribos, tuomet ir užaugęs neturi pajautimo, kas galima, o kas ne ir nuo ko reikėtų susilaikyti. Dėl socialinių įgūdžių stokos kartais net bendravimas yra neįsivaizduojamas be alkoholio ar jausmų išsakymas ir t.t. (Čaplinskas ir kt., 2007).
Pasireiškianti alkoholio vartojimo žala gali būti socialinė, kuri apima nusikaltimus, prarastus gyvenimo metus, sveikatą, nedarbą, laikiną nedarbingumą ir galiausiai gydymą ir ne vien nuo atsiradusios priklausomybės, bet ir nuo sukeltų organizmo sutrikimų (Ščepanavičius, 2005).
Alkoholis, kaip slopinantis preparatas, slopina centinę nervų sistemą – štai kodėl jis trumpam pašalina drovumą ir įtampą. Bet nesaikingas alkoholio vartojimas pažeidžia cheminių medžiagų balansą smegenyse ir sutrikdo nuotaiką reguliuojančio serotonino gamybą – todėl piktnaudžiaujant juo pradeda reikštis depresijos simptomai: ima kankinti nemiga, nerimas, pablogėja reakcija, sunkiai pavyksta susikaupti (Brownlee, 2006).
3.TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu buvo įvertinama ir aprašoma tyrėją dominantys požymiai, tarpusavio ryšiai. Tyrimas atliktas 2013-2014 m. taikant
apklausos metodą. Anketinė apklausa atlikta parengus klausimyną (1 priedas), kuris buvo
patalpintas į internetinę svetainę www.apklausa.lt. Klausimyną sudarė 26 tarpusavyje susiję klausiami, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmieji 10 klausimų buvo skirti išsiaiškinti respondentų socialinius-demografinis požymius, o kiti 16 klausimų buvo skirti išsiaiškinti respondentų alkoholio vartojimo ypatumus bei kitą jų nuomonę susijusią su alkoholio vartojimu. Į vienus klausimus apklausos dalyviai galėjo atsakyti pasirinkdami keletą atsakymų, į kitus klausimus – tik vieną atsakymą.
Vykdant apklausą internetu, nereikia suvedinėti duomenų, nes jie iškart patenka į duomenų bazę: išvengiama suvedinėjimo klaidų ir duomenys gali būti analizuojami iš karto. Be to pasitelkiant kitas socialines internetines svetaines anketa lengviau išplatinti bei surinkti daugiau reikalingų duomenų tyrimui.
3.1.Statistinė duomenų analizė
Surinktų kiekybinių duomenų analizei taikytas aprašomosios statistinės analizės metodas, kurio esmė statistinių parametrų skaičiavimas ir interpretavimas. Respondentai buvo atrinkti pagal amžiaus grupę (atrinkti tik dvidešimtmečiai), sugrupuoti pagal lytį, jų pačių socialinę padėtį, išsilavinimą, jų šeimyninę padėtį, tėvų socialinę padėtį, respondentų mėnesines pajamas, gyvenamąją vietą, fizinį aktyvumą bei žalingą įprotį – rūkymą, kuris dažnai lydi alkoholį vartojančius asmenis.
Statistinė analizė atlikta MS Excel skaičiuokle taikant procentinių dažnių aprašymą bei SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Sciences) statistiniu paketu nustatant kiekybinių požymių statistinį ryšį. Tam tikslui statistinis reikšmingumas įvertintas skaičiuojant χ2 (Pearsono chi kvadratas) ir p reikšmes.
Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Atlikto tyrimo rezultatai pateikti ir aprašyti dažnių lentelėse bei grafikuose.
4.REZULTATAI
Atlikus apklausą buvo atrinktos anketos, kuriose nurodyta, kad apklausos dalyvių amžius sudarė 20 metų. Tyrime sudalyvavo 345 dvidešimtmečiai respondentai. Iš jų 105 arba 30,4 proc. sudarė vyrai ir 240 arba 69,6 proc. – moterys.
Pagal socialinę padėtį 333 asmenys buvo studentai, 3 nurodė esantys valstybės tarnautojai, 3 – bedarbiai, 6 nurodė „kita“. Visi 345 respondentai nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą.
Pagal šeimyninę padėtį 224 arba 64,9 proc. asmenys nurodė esantys vieniši, 112 arba 32,5 proc. – gyvenantys su partneriu, 6 arba 1,7 proc. nurodė, kad yra sukūrę šeimą, 3 arba 0,9 proc. respondentų yra išsiskyrę.
Atlikus analizę pagal respondentų tėvų socialinę padėtį nustatyta, kad 213 arba 61,7 proc. respondentų tėvai yra valstybės tarnautojai, 87 arba 25,2 proc. yra verslininkai, 24 arba 7 proc. – bedarbiai, 9 arba 2,6 proc. yra bedarbiai, o 12 arba 3,5 proc., nenurodė tėvų socialinės padėties.
Įvertinus respondentų pajamas per mėnesį nustatyta, kad 169 arba 49 proc. respondentų mėnesinės pajamos yra iki 500 lt, 122 arba 35,4 proc. pajamos yra nuo 51 iki 100 lt, 36 arba 10,4 proc. respondentų – 101-200 lt, o 18 arba 5,2 proc. respondentų nenurodė savo pajamų dydžio.
Pagal gyvenamąją vietą (studentams buvo paprašyta nurodyti gyvenamąją vietą iki studijų) daugiausia respondentų – 258 arba 74,8 proc. buvo iš miesto, 69 arba 20 proc. – buvo iš kaimo, 18 arba 5,2 proc. respondentų buvo iš priemiesčio.
Vertinant respondentų fizinį aktyvumą nustatyta, kad 177 arba 51,3 proc. asmenų sportuoja, 121 arba 35,1 proc. – nurodė, kad sportuoja tik kartais, o 47 arba 13,6 proc. nurodė, kad yra fiziškai neaktyvūs.
Taip pat buvo nustatyta, kad 65 arba 18,8 proc. respondentų rūko, 57 arba 16,5 proc. respondentų nurodė, kad rūko tik kartais, o 220 arba 63,8 proc. – nerūko. 3 respondentai į šį klausimą neatsakė.
Pateikiant sekančius rezultatus, pirmiausia aptariu kiekvieno anketos klausimo atsakymus, o po to įvertinu socialinių-demografinių veiksnių įtaką konkretiems anketos klausimams.
Respondentų buvo prašoma įvertinti kokius alkoholinius gėrimus vartoja iš pateikto sąrašo. Kaip pateikta 1 paveiksle, matome, kad daugiausia dvidešimtmečiai vartoja vyną. Tai sudaro 65,2 proc. visų respondentų. Alų vartoja 58,8 proc., alkoholinius kokteilius – 57,1 proc.,
šampaną – 52,8 proc., degtinę – 48,1 proc., viskį – 26,4 proc. Likerį, romą ir kitus alkoholinius gėrimus vartoja 20 ar mažiau procentų visų respondentų.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vartojamus alkoholinius gėrimus.
Kaip matome iš 1 lentelės rezultatų, respondentų lytis turi statistiškai reikšmingą (p<0,001) įtaką alkoholinių gėrimų rūšių vartojime. Dvidešimtmečiai vyrai dažniausiai vartoja alų (82,9 proc.) ir degtinę (77,1 proc.). Vyną (45,7 proc.) ir viskį (42,9 proc.) vyrai renkasi rečiau, o kitus alkoholinius gėrimus renkasi mažiau nei 40 proc. vyrų. Moterys dažniausiai vartoja vyną (73,7 proc.), alkoholinius kokteilius (65,8 proc.) ir šampaną (64,6 proc.). Tuo tarpu alų vartoja 48,3 proc, degtinę – 35,4 proc. moterų. Kitus gėrimus renkasi mažiau nei 20 proc. moterų.
Šeimyninė padėtis taip pat turi reikšmingą įtaką (p<0,01) alkoholinių gėrimų rūšių vartojime. Vieniši dvidešimtmečiai vyną, alų, degtinę, šampaną ir alkoholinius kokteilius vartoja dažniausiai (54-59,8 proc. atveju). Gyvenantys su partneriais pirmenybę teikia vynui (75,9 proc.), alkoholiniams kokteiliams (67,9 proc.), alui (59,8 proc.) ir šampanui (49,1 proc.).
Respondentų gyvenamoji vieta (studentų gyvenamoji vieta nurodyta iki studijų pradžios) turi statistiškai reikšmingą (p<0,001) įtaką alkoholinių gėrimų rūšių vartojime. Žmonės gyvenantys mieste dažniausiai renkasi vyną (66,3 proc.) ir alkoholinius kokteilius (64,7 proc.).
Gyvenantys kaime dažniausiai renkasi degtinę (69,6 proc.) ir šampaną (65,2 proc.). Priemiesčio gyventojai dažniau renkasi vyną (83,3 proc.) ir alų (66,7 proc.).
Fizinis aktyvumas (klausimas – ar sportuojate?) respondentams taip pat turi statistiškai reikšmingą (p<0,001) įtaką alkoholinių gėrimų rūšių vartojime. Sportuojantys respondentai dažniau renkasi vyną (59,3 proc.), alų (55,9 proc.) ir alkoholinius kokteilius (50,8 proc.). Nesportuojantys respondentai dažniau renkasi šampaną (78,7 proc.), vyną (68,1 proc.) ir alų (66 proc.).
Respondentų tėvų socialinė padėtis, respondentų mėnesinės pajamos ir respondentų kitas žalingas įprotis – rūkymas – neturi statistiškai reikšmingos įtakos alkoholinių gėrimų pasirinkime.
1 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio rūšių vartojimui
Kokius alkoholinius gėrimus vartojate? (atsakymų skaičius)
D eg ti nę V is kį A lų Š am pa ną V yn ą L ik er į R om ą A lk oh ol in iu s ko kt ei li us K it a Lytis Vyras 81 45 87 27 48 15 9 39 33 Moteris 85 46 116 155 177 37 26 158 36 χ2 = 104,7232, laisvės laipsnių skaičius = 8, p < 0,001
Šeimyninė padėtis
Vienišas (-a) 126 60 130 124 134 37 19 121 42 Gyvenu su
partnere (-iu) 34 31 67 55 85 15 16 76 27 χ2 = 20,1419, laisvės laipsnių skaičius = 8, p = 0,009812
Tėvų socialinė padėtis Valstybės tarnautojas 91 49 137 116 141 34 23 122 51 Verslininkas 48 33 45 39 54 9 9 48 12 χ2 = 14,2145, laisvės laipsnių skaičius = 8, p > 0,05
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 90 33 100 100 112 28 16 97 39 501-1000 lt 55 37 70 52 86 18 16 76 27 χ2 = 9,605, laisvės laipsnių skaičius = 8, p > 0,05
Gyvenamoji vieta
Miestas 115 73 152 128 171 40 35 167 60 Kaimas 48 18 39 45 39 12 0 24 9 Priemiestis 3 0 12 9 15 0 0 6 0 χ2 = 52,31, laisvės laipsnių skaičius = 16, p < 0,001
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?) Taip 78 51 99 78 105 9 21 90 45 Ne 28 10 31 37 32 12 1 28 6 Kartais 60 30 73 67 88 31 13 79 18 χ2 = 40,9987, laisvės laipsnių skaičius = 16, p = 0,0005555
Žalingi įpročiai (ar rūkote?) Taip 34 16 44 32 41 10 8 50 12 Ne 105 48 105 114 130 30 18 114 48 Kartais 24 27 51 33 51 9 9 30 9 χ2 = 24,7329, laisvės laipsnių skaičius = 16, p > 0,05
Respondentų buvo paprašyta įvertinti su kuo dažniausiai vartoja alkoholį. Šie rezultatai pateikti 2 paveiksle. Respondentai galėjo nurodyti daugiau nei vieną pasirinkimą. Kaip matome, dažniausiai dvidešimtmečiai alkoholį vartoja kartu su draugais (89,3 proc.). Kad alkoholį vartoja su šeimos nariais nurodė 33 proc. respondentų.
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal su kuo dažniausiai vartoja alkoholį.
Kaip matome iš 2 lentelės rezultatų, respondentų lytis, šeimyninė padėtis ir tėvų socialinė padėtis turi statistiškai reikšmingą (p<0,05) įtaką pasirinkime su kuo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartoja kartu su draugais 94,3 proc. vyrų ir 87,1 proc. moterų. Su šeimos nariais alkoholinius gėrimus dažniau vartoja moterys (36,3 proc.) nei vyrai (25,7 proc.). Su draugais alkoholinius gėrimus dažniau vartoja vieniši respondentai (91,5 proc.), o su šeimos nariais dažniau alkoholinius gėrimus vartoja gyventantys su partneriais (38,4 proc.) nei vieniši respondentai. Su draugais alkoholinius gėrimus dažniau vartoja respondentai, kurių tėvai yra verslininkai (96,6 proc.), su šeimos nariais dažniau alkoholinius gėrimus vartoja respondentai, kurių tėvai yra valstybės tarnautojai (42,3 proc.).
Rūkymas taip pat turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p<0,001) pasirinkime su kuo vartoti alkoholinius gėrimus. Visi rūkantys respondentai 100 proc. nurodė, alkoholinius gėrimus vartoja su draugais. Su šeimos nariais dažniausiai alkoholinius gėrimus vartoja (57,9 proc.) tik
kartais rūkantys respondentai. Nerūkantys respondentai 85,9 proc. alkoholinius gėrimus vartoja su draugais ir 31,8 proc. – su šeimos nariais.
Su kuo vartoti alkoholinius gėrimus statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo respondentus grupuojant pagal jų mėnesines pajamas, gyvenamąją vietą ir fizinį aktyvumą.
2 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio vartojimui.
Su kuo dažniausiai vartojate alkoholį? (atsakymų skaičius) Vienas Su šeimos nariais Su draugais Su nepažįstamais Lytis Vyras 6 27 99 9 Moteris 6 87 209 9
χ2 = 8,0679, laisvės laipsnių skaičius = 3, p = 0,04463
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 9 68 205 18 Gyvenu su partnere (-iu) 3 43 97 0 χ2 = 10,9928, laisvės laipsnių skaičius = 3, p = 0,01177
Tėvų socialinė padėtis Valstybės tarnautojas 12 90 188 15 Verslininkas 0 24 84 3 χ2 = 9,5896, laisvės laipsnių skaičius = 3, p = 0,0224
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 6 43 148 12 501-1000 lt 6 44 109 3 χ2 = 5,4633, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Gyvenamoji vieta Miestas 9 78 230 15
Kaimas 3 30 66 3
Priemiestis 0 6 12 0
χ2 = 3,5649, laisvės laipsnių skaičius = 6, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 6 51 153 9
Ne 0 14 46 0
Kartais 6 49 109 9
χ2 = 7,5493, laisvės laipsnių skaičius = 6, p > 0,05
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 0 8 65 0
Ne 9 70 189 18
Kartais 3 33 51 0
χ2 = 30,0873, laisvės laipsnių skaičius = 6, p < 0,001
Sekančiame klausime respondentai pateikė, kas skatina juos vartoti alkoholį (3 pav.). Respondentai taip pat galėjo nurodyti daugiau nei vieną pasirinkimą. Dažniausiai respondentai nurodė, kad alkoholį vartoja dėl noro atsipalaiduoti (73,9 proc.), draugai įtakoja tik 20 proc., o 17,4 proc. nurodė, kad alkoholį vartoja tiesiog kad jį mėgsta. Visiškai įtakos (0 proc.) neturi alkoholinių gėrimų reklamos.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skatinimą vartoti alkoholį.
Iš 3 lentelės rezultatų matome, kad respondentų lytis (p<0,001), šeimyninė padėtis (p<0,05), respondentų tėvų socialinė padėtis (p<0,05), respondentų mėnesinė pajamos (p<0,01), fizinis aktyvumas (p<0,01) ir rūkymas (p<0,001) turi statistiškai reikšmingos įtakos alkoholio vartojimo skatinime. Įtakos alkoholio vartojimo skatinime neturi respondentų gyvenamoji vieta.
Vyrus alkoholį vartoti, dažniau nei moteris, skatina draugų įtaka – 31,4 proc. (moteris – 15 proc.), alkoholio pomėgis 25,7 proc. (moteris – 13,7 proc.), o noras atsipalaiduoti vyrus (74,3 proc.) ir moteris (73,7 proc.) skatina panašiai.
Vienišus respondentus daugiau alkoholį vartoti skatina draugai 24,1 proc. nei respondentus gyvenančius su partneriais (13,4 proc.). Respondentus gyvenančius su partneriais daugiau alkoholį vartoti skatina noras atsipalaiduoti 78,6 proc. (vienišus – 71,9 proc.). Alkoholio pomėgis panašiai skatina vartoti alkoholį vienišus (17,4 proc.) ir gyvenančius su partneriais (18,7 proc.).
Respondentus, kurių tėvai yra valstybės tarnautojai, daugiau alkoholį vartoti skatina pomėgis alkoholiui 22,5 proc., nei respondentus, kurių tėvai yra verslininkai (13,8 proc.). Pastariesiems daugiau įtakos turi noras atipalaiduoti (79,3 proc.) ir draugų įtaka (24,1 proc.), nei respondentus, kurių tėvai yra valstybės tarnautojai, atitinkamai 73,2 proc. ir 16,9 proc.
Respondentus, kurie turi didesnes mėnesine pajamas (501-1000 lt), daugiau alkoholį vartoti skatina noras atsipalaiduoti (79,3 proc.) ir pomėgis alkoholiui (24,6 proc.) lyginant su mažesnes pajamas (iki 500 lt) turinčiais respondentais atitinkamai 68,1 proc. ir 10,7 proc. Draugų įtaka alkoholio vartojimui, respondentams turintiems skirtingas mėnesine pajamas, yra labai panaši (iki 500 lt – 19,3 proc. ir 501-1000 lt – 19,7 proc.).
3 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio vartojimo skatinimui.
Kas skatina Jus vartoti alkoholį? (atsakymų skaičius)
T ie si og m ėg st u al ko ho lį A lk oh ol in ių gė ri m ų re kl am os T ėv ų, a rt im ųj ų pa vy zd ys D ra ug ų įt ak a N or as p ri ta pt i M ad a va rt ot i al ko ho lį P ro bl em ų sp re nd im ui A ts ip al ai da vi m ui K it a Lytis Vyras 27 0 3 33 3 6 3 78 21 Moteris 33 0 0 36 0 6 9 177 61 χ2 = 25,8151, laisvės laipsnių skaičius = 7, p = 0,0005435
Šeimyninė padėtis
Vienišas (-a) 39 0 3 54 3 12 6 161 52 Gyvenu su
partnere (-iu) 21 0 0 15 0 0 6 88 30 χ2 = 15,6519, laisvės laipsnių skaičius = 7, p = 0,02849
Tėvų socialinė padėtis
Valstybės
tarnautojas 48 0 0 36 3 6 6 156 58 Verslininkas 12 0 3 21 0 3 6 69 18 χ2 = 16,3197, laisvės laipsnių skaičius = 7, p = 0,02235
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 18 0 0 33 0 9 6 115 40 501-1000 lt 30 0 3 24 3 3 0 95 27 χ2 = 20,8198, laisvės laipsnių skaičius = 7, p = 0,004046
Gyvenamoji vieta
Miestas 54 0 3 54 3 9 9 195 64 Kaimas 6 0 0 15 0 3 3 45 18 Priemiestis 0 0 0 0 0 0 0 15 0 χ2 = 20,7858, laisvės laipsnių skaičius = 14, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?) Taip 45 0 3 33 0 9 6 129 39 Ne 6 0 0 12 0 0 0 32 18 Kartais 9 0 0 24 3 3 6 94 25 χ2 = 33,7775, laisvės laipsnių skaičius = 14, p = 0,002222
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 6 0 0 6 0 3 0 56 16 Ne 39 0 0 54 0 9 9 151 45 Kartais 15 0 3 9 3 0 3 45 21 χ2 = 45,9564, laisvės laipsnių skaičius = 14, p < 0,001
Sportuojantiems respondentams daugiau įtakos vartoti alkoholį daro pomėgis alkoholiui (25,4 proc.), lyginant su nesportuojančiais (12,7 proc.) ir su kartais sportuojančiais (7,4 proc.) respondentais. Draugai daugiau vartoti alkoholį daro nesportuojantiems respondentams (25,5
proc.), lyginant su sportuojančiais (18,6 proc.) ir su kartais sportuojančiais (19,8 proc.) respondentais. Noras atsipalaiduoti daugiau vartoti alkoholį daro tik kartais sportuojantiems respondentams (77,7 proc.), lyginant su sportuojančiais (72,8 proc.) ir nesportuojančiais (68,1 proc.) respondentais.
Rūkantiems respondentams daugiau įtakos vartoti alkoholį daro noras atsipalaiduoti (86,6 proc.), lyginant su nerūkančiais (68,6 proc.) ir su tik kartais rūkančiais (79 proc.) respondentais. Draugai daugiau vartoti alkoholį daro nerūkantiems respondentams (24,6 proc.) lyginant su rūkančiais (9,2 proc.) ir su tik kartais rūkančiais (15,8 proc.) respondentais. Pomėgis alkoholiui daugiau vartoti alkoholį daro tik kartais rūkantiems respondentams(24,6 proc.) lyginant su rūkančiais (9,2 proc.) ir su nerūkančiais (17,7 proc.) respondentais.
Respondentai (4 pav.) pateikė kokiuose vietose dažniausiai vartoja alkoholį. Respondentai galėjo nurodyti daugiau nei vieną pasirinkimą. Kaip matome iš rezultatų,dažniausiai alkoholis vartojamas yra namuose (70,1 proc.), naktiniuose klubuose (56,2 proc.) ir kavinėse (45,8 proc.),
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo vietas.
Iš 4 lentelės rezultatų matome, kad šeimyninė padėtis (p<0,001), respondentų mėnesinė pajamos (p<0,01) ir rūkymas (p<0,05) turi statistiškai reikšmingos įtakos kokiose vietose
dažniausiai yra vartojamas alkoholis. Įtakos, kokiose vietose vartojamas alkoholis, neturi respondentų lytis, tėvų socialinė padėtis, gyvenamoji vieta ir fizinis aktyvumas.
4 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio vartojimo vietoms.
Kokiose vietose dažniausiai vartojate alkoholį? (atsakymų skaičius)
Namuose Kavinėse Restoranuose
Naktiniuose klubuose Kitose vietose Lytis Vyras 78 42 33 45 30 Moteris 164 116 92 149 50 χ2 = 8,061, laisvės laipsnių skaičius = 4, p > 0,05
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 163 100 61 127 61 Gyvenu su partnere
(-iu) 73 58 64 67 19
χ2 = 20,6254, laisvės laipsnių skaičius = 4, p = 0,0003757
Tėvų socialinė padėtis Valstybės
tarnautojas 161 107 89 131 44 Verslininkas 54 33 30 39 27 χ2 = 6,7282, laisvės laipsnių skaičius = 4, p > 0,05
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 102 67 40 91 49 501-1000 lt 98 61 64 70 22 χ2 = 17,2106, laisvės laipsnių skaičius = 4, p = 0,001759
Gyvenamoji vieta Miestas 173 119 104 146 65 Kaimas 60 30 15 39 15 Priemiestis 9 9 6 9 0 χ2 = 13,3699, laisvės laipsnių skaičius = 8, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 123 75 69 90 45
Ne 26 28 10 31 7
Kartais 93 55 46 73 28 χ2 = 11,0788, laisvės laipsnių skaičius = 8, p > 0,05
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 31 35 23 47 17
Ne 163 81 69 111 45
Kartais 45 39 33 33 15 χ2 = 18,6659, laisvės laipsnių skaičius = 8, p = 0,01675
Namuose dažniausiai alkoholį vartoja vieniši respondentai (72,8 proc.), lyginant su gyvenančiais su partneriais (65,2 proc.). Gyvenantys su partneriais alkoholį vartoja dažniau naktiniuose klubuose (59,8 proc.), restoranuose (57,1 proc.) ir kavinėse (51,8 proc.), lyginant su vienišais respondentais (atitinkamai – 56,7 proc.; 27,2 proc.; 44,6 proc.).
Respondentai turintys didesnes pajamas dažniau renkasi alkoholį vartoti namuose (80,3 proc.), naktiniuose klubuose (57,4 proc.), restoranuose (52,5 proc.) ir kavinėse (50 proc.), lyginant su respondentais turinčiais mažesnes mėnesines pajamas iki 500 lt (atitinkamai – 60,4 proc.; 53,9 proc.; 237 proc.; 39,6 proc.).
Rūkantys respondentai dažniau renkasi alkoholį vartoti naktiniuose klubuose (72,3 proc.), lyginant su nerūkančiais (50,5 proc.) ir su tik kartais rūkančiais (57,9 proc.) respondentais. Tik kartais rūkantys respondentai dažniau renkasi alkoholį vartoti namuose (79 proc.), kavinėse (68,4 proc.) ir restoranuose (57,9 proc.), lyginant su rūkančiais (atitinkamai 47,7 proc.; 53,9 proc.; 35,4 proc.;) ir su nerūkančiais (atitinkamai 74,1 proc.; 36,8 proc.; 31,4 proc.;) respondentais.
Respondentų buvo prašoma įvardinti kaip dažnai vartoja alkoholį. Šie rezultatai pateikti 5 paveiksle. Kaip matome iš rezultatų, daugiausia respondentų alkoholį vartoja kasrtą per mėnesį ir tai sudarė 39,1 proc. Pakankamai daug respondentų alkoholį vartoja kartą per savaitę (29,9 proc.). O 22,9 proc. respondentų alkoholį vartoja papkankamai retai – keletą kartų per metus.
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo dažnumą (laiką).
Pagal 5 lentelėje pateiktus rezultatus matome, kad visi socialiniai-demografiniai veiksniai turėjo statistiškai reiškmingos įtakos alkoholio vartojimo dažnumui.
Kartą per savaitę alkoholį vartoja 42,9 proc. vyrų ir 24,2 proc. moterų. Kartą per mėnesį alkoholį vartoja 28,6 proc. vyrų ir 43,8 proc. moterų. Kaip matome pagal šiuos rezultatus, vyrai alkoholį kartą per savaitę vartoja beveik 19 proc. dažniau nei moterys.
Vieniši respondentai kartą per savaitę alkoholį vartoja 31,3 proc., gyvenantys su partneriais – 24,1 proc. respondentų Tuo tarpu kartą per mėnesį alkoholį vartoja 56,3 proc. gyvenantys su partneriais, vieniši – 32,1 proc. apklaustųjų.
Respondentų, kurių tėvai yra valstybės tarnautojai, vartoja alkoholį 32,9 proc. kartą per savaitę, ir 36,6 proc. alkoholį vartoja kartą per mėnesį. Tuo tarpu mažesnis procentas apklaustųjų, kurių tėvai yra verslininkai, alkoholį vartoja tiek kartą per savaitę (27,6 proc.), tiek kartą per mėnesį (31 proc.).
5 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio vartojimo dažnumui (laikui).
Kaip dažnai vartojate alkoholį (įskaitant net mažus kiekius)? (atsakymų skaičius) Kiekvieną dieną Kartą į savaitę Kelis kartus į savaitę Kartą į mėnesį Keletą kartų į metus Lytis Vyras 0 45 9 30 18 Moteris 3 58 7 105 61 χ2 = 21,4097, laisvės laipsnių skaičius = 4, p = 0,0002626
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 3 70 12 72 64 Gyvenu su partnere
(-iu) 0 27 4 63 15
χ2 = 21,5211, laisvės laipsnių skaičius = 4, p = 0,0002496
Tėvų socialinė padėtis Valstybės
tarnautojas 0 70 10 78 49 Verslininkas 3 24 3 27 30 χ2 = 11,5686, laisvės laipsnių skaičius = 4, p = 0,02086
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 0 40 0 78 42 501-1000 lt 0 42 10 45 25 χ2 = 18,43, laisvės laipsnių skaičius = 3, p = 0,000358
Gyvenamoji vieta Miestas 3 88 10 96 55
Kaimas 0 15 6 24 24
Priemiestis 0 0 0 15 0 χ2 = 33,8651, laisvės laipsnių skaičius = 8, p < 0,001
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 3 54 6 63 45
Ne 0 15 7 18 7
Kartais 0 34 3 54 27
χ2 = 18,521, laisvės laipsnių skaičius = 8, p = 0,01764
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 0 16 7 36 6
Ne 3 60 6 75 67
Kartais 0 27 3 24 3
χ2 = 39,7054, laisvės laipsnių skaičius = 8, p < 0,001
Respondentai, kurių mėnesinės pajamos yra didesnės (501-1000 lt), dažniau pasirinko atsakymą, kad alkoholį vartoja kartą per savaitę (34,4 proc.) lyginant su mažesnes pajamais
gaunančiais respondentais (23,7 proc.). Mažesnes pajamais (iki 500 lt) gaunantys respondentai vartoja alkoholį kartą per mėnesį 46,2 proc., tuo tarpu didenesnes pajamas gaunantys respondentai 36,9 proc. alkoholį vartoja kartą per mėnesį.
Mieste gyvenantys respondentai nurodė, kad alkoholį kartą per savaitę vartoja 34,1 proc., o kartą per mėnesį – 37,2 proc. atsakiusiųjų. Daugiau respondentų, gyvenančių kaime, nurodė, kad alkoholį vartoja kartą per mėnesį – 34,8 proc., tuo tarpu kartą per savaitę alkoholį vartoja 21,7 proc. respondentų. Priemiesčio gyventojai, kurie atsakė į šį klausimą, visi nurodė, kad alkoholį vartoja kartą per mėnesį ir tai sudarė 83,3 proc. Likusi dalis priemiesčio gyventojų į šį klausimą neatsakė.
Daugiau sportuojančių, nesportuojančių ir tik kartais sportuojančių respondentų pasirinko atsakymą, kad alkoholį vartoja kartą per mėnesį atitinkamai 35,6 proc., 38,3 proc. ir 44,6 proc., lyginant su pasirinktu atsakymu, kad alkoholį vartoja kartą per savaitę atitinkamai 30,1 proc., 31,9 proc. ir 28,1 proc.
Mažiausias procentas respondentų, tarp atsakymų kartą per savaitę ir kartą per mėnesį, pasirinko rūkantys respondentai, kurie nurodė, kad kartą per savaitę alkoholį vartoja 24,6 proc. Tuo tarpu kartą per mėnesį rūkantys respondentai alkoholį vartoja 55,8 proc. Nerūkantys respondentai kartą per savaitę alkoholį vartoja 27,3 proc., kartą per mėnesį – 34,1 proc. Tik kartais rūkantys respondentai kartą per savaitę alkoholį vartoja 47,4 proc., kartą per mėnesį – 42,1 proc.
Šeštame paveiksle pateikti respondentų rezultatai, kada alkoholį vartoja dažniausiai (kuriuo metu). Daugiausia respondentų 56,8 proc. alkoholį vartoja švenčių metu, o 31,9 proc. – bendraujant su draugais, artimaisiais. Kad alkoholį vartoja kitu metu nurodė 9,6 proc. respondentų.
Iš 6 lentelės rezultatų matome, kad respondentų lytis (p<0,001), šeimyninė padėtis (p<0,05) ir rūkymas (p<0,05) turi statistiškai reikšmingos įtakos kada dažniausiai yra vartojamas alkoholis. Įtakos, kokiose kada vartojamas alkoholis neturi respondentų tėvų socialinė padėtis, respondentų mėnesinė pajamos, gyvenamoji vieta ir fizinis aktyvumas.
Bendraujant su draugais ar artimaisiais dažniau alkoholį vartoja vyrai (48,6 proc.) nei moterys (24,6 proc.). Moterys alkoholį dažniau vartoja švenčių metu (65,4 proc.) nei vyrai (37,1 proc.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo dažnumą.
6 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka alkoholio vartojimo dažnumui.
Vartojate alkoholį dažniausiai? (atsakymų skaičius) Kasdienio valgio metu Bendraujant su draugais, artimaisiais Švenčių
metu Kitu metu
Lytis Vyras 0 51 39 15
Moteris 0 59 157 18
χ2 = 26,6686, laisvės laipsnių skaičius = 2, p < 0,001
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 0 82 121 18 Gyvenu su partnere (-iu) 0 25 75 12 χ2 = 7,4835, laisvės laipsnių skaičius = 2, p = 0,02371
Tėvų socialinė padėtis Valstybės tarnautojas 0 74 121 18 Verslininkas 0 18 60 6 χ2 = 5,6877, laisvės laipsnių skaičius = 2, p > 0,05
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 0 40 108 15 501-1000 lt 0 43 67 12 χ2 = 4,2369, laisvės laipsnių skaičius = 2, p > 0,05
Gyvenamoji vieta Miestas 0 83 148 24
Kaimas 0 21 42 6
Priemiestis 0 6 6 3
χ2 = 3,0152, laisvės laipsnių skaičius = 4, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 0 63 93 15
Ne 0 16 25 6
Kartais 0 31 78 12
χ2 = 4,85, laisvės laipsnių skaičius = 4, p > 0,05
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 0 29 27 6
Ne 0 69 124 24
Kartais 0 12 42 3
Bendraujant su draugais, artimaisiais dažniau alkoholį vartoja vieniši respondentai (36,6 proc.) nei gyvenantys su partneriais (22,3 proc.). Gyvenantys su partneriais respondentai alkoholį dažniau vartoja švenčių metu (67 proc.) nei vieniši (54 proc.).
Bendraujant su draugais, artimaisiais dažniau alkoholį vartoja respondentai, kurie rūko (44,6 proc.) nei respondentai, kurie nerūko (20,7 proc.) ar rūko tik kartais (21,1 proc.). Dažniau alkoholį vartoja švenčių metu rūkantys tik kartais respondentai (73,7 proc.) ir nerūkantys respondentai (56,4 proc.), nei rūkantys (41,5 proc.) respondentai.
Pagal išleidžiamą pinigų sumą alkoholiui, respondentų rezultatai pateikti 7 paveiksle. Kaip matome, daugiausia respondentų (80,6 proc.) alkoholiui išleidžia iki 50 lt, nuo 51 iki 100 lt išleidžia 12,5 proc. respondentų.
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išleidžiamą pinigų sumą alkoholiui.
Iš 7 lentelės rezultatų matome, kad respondentų lytis (p<0,01), mėnesinė pajamos (p<0,001), fizinis aktyvumas (p<0,001) ir rūkymas (p<0,001) turi statistiškai reikšmingos įtakos išleidžiamai pinigų sumai alkoholiui. Įtakos išleidžiamai pinigų sumai alkoholiui neturi šeimyninė padėtis, respondentų tėvų socialinė padėtis ir gyvenamoji vieta.
Iš lentelės duomenų matome, kad 22,9 proc. vyrų alkoholiui išleidžia nuo 51 iki 100 lt, kai tuo tarpu tą pačia sumą išleidžia 7,9 proc. visų moterų. Mažiau pinigų (iki 50 lt) alkoholiui išleidžia 83,3 proc. moterų, o tą pačią sumą išleidžia 74,3 proc. vyrų.
Respondentai gaunantys pajamų per mėnesį iki 500 lt, iš jų 89,4 proc. alkoholiui išleidžia iki 50 lt, tuo tarpu 51-100 lt išleidžia 7,1 proc. respondentų. Didesnes pajamas (501-1000 lt) turintys respondentai iki 50 lt išleidžia 72,1 proc. apklaustųjų, o 51-100 lt išleidžia 20,5 proc. apklaustųjų. Kaip matome, didesnes pajamas turintys respondentai alkoholiui išleidžia daugiau lėšų.
7 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka išleidžiamai pinigų sumą alkoholiui.
Kiek pinigų išleidžiate alkoholiui per mėnesį? (atsakymų skaičius) 0-50 lt 51-100 lt 101-200 lt 201-500 lt Virš 501 lt Lytis Vyras 78 24 0 3 0 Moteris 200 19 12 3 0 χ2 = 19,9164, laisvės laipsnių skaičius = 3, p = 0,001766
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 188 24 6 3 0 Gyvenu su partnere
(-iu) 84 19 6 3 0
χ2 = 5,2275, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Tėvų socialinė padėtis Valstybės tarnautojas 170 25 9 6 0 Verslininkas 72 12 3 0 0 χ2 = 2,7932, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 151 12 0 0 0 501-1000 lt 88 25 6 3 0 χ2 = 24,789, laisvės laipsnių skaičius = 3, p < 0,001
Gyvenamoji vieta Miestas 200 37 12 6 0
Kaimas 63 6 0 0 0
Priemiestis 15 0 0 0 0 χ2 = 11,0845, laisvės laipsnių skaičius = 6, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 132 36 3 3 0
Ne 40 1 6 0 0
Kartais 106 6 3 3 0
χ2 = 34,5159, laisvės laipsnių skaičius = 6, p < 0,001
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 52 10 0 3 0
Ne 187 21 6 0 0
Kartais 36 12 6 3 0
χ2 = 29,116, laisvės laipsnių skaičius = 6, p < 0,001
Mažiausiai pinigų alkoholiui per mėnesį išleidžia respondentai kurie sportuoja (74,6 proc.). Kiek didesnis procentas respondentų iki 50 lt per mėnesį išleidžia nesportuojantys asmenys (85,1
proc.), o tą pačią pinigų sumą išleidžia 87,6 proc. tik kartais sportuojantys respondentai. Tačiau 20,3 proc. sportuojančių respondentų alkoholiui išleidžia nuo 51 iki 100 lt per mėnesį.
Iki 50 lt per mėnesį išleidžia 85 proc. nerūkančių respondentų, tuo tarpu 80 proc. rūkančių ir 63,2 proc. tik kartais rūkančių respondentų šią sumą išleidžia per mėnesį. Iki 100 lt per mėnesį nerūkantys respondentai išleidžia procentiškai mažiausiai (9,6 proc.), lyginant su rūkančiais (15,4 proc.) ir tik kartais rūkančiais (21,1 proc.).
Vartojant alkoholį (8 pav.) daugiausia respondentų jaučia mažėjančią įtampą (70,1 proc.), kiek mažiau teigia, kad yra lengviau benrauti (51,3 proc.), 37,5 proc. respondentų jaučia malonų galvos svaigimą, 11,6 proc. nejaučia jokių malonių emocijų.
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pojūtį vartojant alkoholį.
Pagal 8 lentelėje pateiktus rezultatus matome, kad tik rūkymas turi statistiškai reikšmingos (p<0,05) įtakos alkoholio sukeliamiems pojūčiams.
Kad vartodami alkoholį yra lengviau bendrauti tai labiau jaučia tik kartais rūkantys respondentai (63,2 proc.). Mažėjančią įtampą labiausiai jaučia taip pat tik kartais rūkantys respondentai (79 proc.) ir rūkantys respondentai (76,9 proc.). Rūkantys respondentai labiausia
(50,8 proc.) jaučia malonų galvos svaigimą lyginant su nerūkančiais (31,4 proc.) ir tik kartais rūkančiais respondentais (31,6 proc.).
8 lentelė. Socialinių-demografinių veiksnių įtaka respondentų pojūčiui vartojant alkoholį.
Ką jaučiate vartodami alkoholį? (atsakymų skaičius) Lengviau bendrauti Mažėja įtampa Malonų galvos svaigimą Nejaučiu malonių emocijų Lytis Vyras 63 78 39 6 Moteris 114 164 84 34
χ2 = 6,3774, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Šeimyninė padėtis Vienišas (-a) 123 154 81 25 Gyvenu su partnere (-iu) 54 85 39 12 χ2 = 1,2175, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Tėvų socialinė padėtis Valstybės tarnautojas 111 152 87 28 Verslininkas 48 60 30 3 χ2 = 5,8017, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Respondentų mėnesinės pajamos
Iki 500 lt 93 115 66 18 501-1000 lt 63 97 42 10 χ2 = 2,2755, laisvės laipsnių skaičius = 3, p > 0,05
Gyvenamoji vieta Miestas 132 179 99 28
Kaimas 36 51 21 9
Priemiestis 9 12 3 3
χ2 = 3,5711, laisvės laipsnių skaičius = 6, p > 0,05
Fizinis aktyvumas (ar sportuoja?)
Taip 99 132 69 18
Ne 30 31 12 7
Kartais 48 79 42 15
χ2 = 5,9932, laisvės laipsnių skaičius = 6, p > 0,05
Žalingi įpročiai (ar rūkote?)
Taip 36 50 33 6
Ne 102 144 69 34
Kartais 36 45 18 0
χ2 = 15,8017, laisvės laipsnių skaičius = 6, p = 0,01486
Respondnetai taip pat pateikė su kokiomis problemomis teko susidurti vartojant alkoholį. Šie rezultatai pateikti 9 paveiksle. Kaip matome, dažniausia respondentai nurodo sugadintus daiktus, drabužius (39,4 proc.), sveikatos pablogėjimą (25,2 proc.), pamestus pinigus ar vertingus daiktus (15,7 proc.), atsitiktinius lytinius santykius (9 proc.), pašlijusius santykius su draugais (8,7 proc.), pablogėjusius rezultatus mokykloje ar darbe (7,8 proc.), vairavimas išgėrus (7,2 proc.), įsivėlimą į muštynes (7 proc.).
