Vilius Grabauskas
• Jūratė Klumbienė • Janina Petkevičienė • Edita Šakytė
•Vilma Kriaučionienė• Aurelijus Veryga • Ritva Prättälä
SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS
TYRIMAS, 2008
Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2008
Kauno medicinos universitetas, Biomedicininių tyrimų institutas, Lietuva
Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research, Lithuania
TURINYS-CONTENTS
1 ĮVADAS...3
2 KONTINGENTAS
IR
METODAI ...4
3 REZULTATAI...5
SUMMARY...22
PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/
DERIVATION OF SMOKING INDEX ...28
PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES...29
1.
ĮVADAS
Visuomenės sveikatos stebėsenos sistemos įdiegimas ir plėtra yra vienas iš svarbiausių Europos
Sąjungos sveikatos politikos tikslų. Sveikatos informacinė sistema turėtų apimti visus sveikatos, ją
įtakojančių veiksnių ir sveikatos priežiūros aspektus. Informacijos šaltiniai turėtų būti patikimi, duomenys
palyginami tarp šalių ir regionų. Gyvenseną charakterizuojantys rodikliai yra svarbi sveikatos
informacinės sistemos sudedamoji dalis. Lietuvos Valstybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2008-2009
m. programoje numatyta vertinti gyventojų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos pokyčius.
Suaugusių žmonių gyvensenos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1994 m. Suomijos Visuomenės
sveikatos instituto iniciatyva buvo pradėtas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas,
kuriame dalyvavo Suomija ir Baltijos šalys. Tyrimas buvo vykdomas pagal bendrą protokolą, taikant
vienodą standartinę metodiką, todėl duomenis galima lyginti tarp šalių. Šio tyrimo patirtį perėmė ir
pritaikė Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) koordinuojama Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos
profilaktikos programa (CINDI - Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention
Programme). 2001-2002 m. gyvensenos tyrimas buvo atliktas 26 šalyse, dalyvaujančiose šioje
tarptautinėje programoje. Taigi šis projektas tapo daug platesniu tarptautiniu sveikatą veikiančios
gyvensenos tyrimu - CINDI HEALTH MONITOR.
Lietuvoje gyvensenos tyrimus vykdo Kauno medicinos universiteto ir Biomedicininių tyrimų
instituto mokslininkai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensena tiriama kas antri metai. 2008 m. atliktas
aštuntasis gyvensenos tyrimas.
Tyrimo tikslas – įvertinti įvairių socialinių ir demografinių Lietuvos gyventojų grupių subjektyvios
sveikatos, gyvensenos, naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis pokyčius. Leidinyje pateikiami
2008 m. tyrimo rezultatai ir jie palyginami su ankstesnių tyrimų duomenimis.
2. KONTINGENTAS IR METODAI
Tiriamąjį kontingentą sudarė trys tūkstančiai 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, atsitiktinai
atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Atrinktiems žmonėms balandžio mėnesį paštu buvo
išsiųstas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo,
gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas su anketa. Klausimyną užpildė 737 vyrai ir 1026 moterys.
Nustatyta, kad 96 žmonės negalėjo dalyvauti tyrime dėl objektyvių priežasčių (buvo ilgam išvykę,
nurodytu adresu negyveno ir kt.). Taigi į klausimus atsakė 60,7 proc. galėjusių dalyvauti tyrime žmonių
(1 lentelė). Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, tautinę struktūrą, miesto ir kaimo gyventojų santykį
nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos.
1 lentelė. Respondentų skaičius ir atsako dažnis 1994-2008 m.
1 table. Number of respondents and response rate in 1994 – 2008
Tirtųjų skaičius/ Numbers of respondents
Vyrai/Males Moterys/Females Iš
viso/Total
Atsako
dažnis/
Response
rates
Tyrimo
metai/
Study
year
N
%
N
%
N
1994 787 42,2 1077 57,8 1864 100 64,3
1996 920 45,5 1101 54,5 2021 100 68,9
1998 823 43,9 1051 56,1 1874 100 63,8
2000 996 45,4 1199 54,6 2195 100 74,4
2002 836 44,4 1047 55,6 1883 100 63,6
2004 784 43,0 1038 57,0 1822 100 61,7
2006 723 41,6 1016 58,4 1739 100 59,2
2008 737 41,8 1026 58,2 1763 100 60,7
Iš viso/
Total
6606 43,8 8555 56,2 15161 100
Klausimyną sudarė 102 klausimai apie gyventojų subjektyvią sveikatą, naudojimąsi sveikatos
priežiūros paslaugomis, rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius,
sveikatos priežiūros darbuotojų teikiamus patarimus, kaip keisti nesveikus gyvensenos įpročius, saugaus
eismo taisyklių laikymąsi ir kt.
3. REZULTATAI
3.1. Subjektyvi sveikata
Mokslinių tyrimų duomenimis, blogai vertinančių savo sveikatą žmonių mirtingumo, sergamumo ir
kiti objektyvūs sveikatos rodikliai yra blogesni nei tų, kurie savo sveikatą vertina gerai. 2008 m. 51,5
proc. vyrų ir 48,9 proc. moterų atsakė, kad jų sveikata gera arba gana gera. Per keturiolika metų gerai
vertinančių savo sveikatą vyrų dalis padidėjo ketvirtadaliu, moterų – 63 proc. (1 pav.).
52
43
43
49
48
42
43
42
42
40
32
31
30
49
45
40
0
10
20
30
40
50
60
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Males
Moterys/Females
1 pav. Lietuvos gyventojų gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 1. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable good
in 1994-2008
Gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančiųjų dalis išaugo visose išsilavinimo grupėse, tačiau
sveikatos vertinimo skirtumai tarp grupių išliko (2 pav.). Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, beveik
du kartus dažniau gerai vertino savo sveikatą palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis.
Gerai vertinančių savo sveikatą žmonių dalis padidėjo tiek tarp miesto, tiek tarp kaimo gyventojų (3
pav.). 2008 m. sveikatos vertinimo skirtumų, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, nenustatyta.
Pusė apklaustųjų (52,5 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų) atsakė, kad per praėjusius metus sirgo
lėtinėmis ligomis. Dažniausiai diagnozuota arterinė hipertenzija, stuburo ligos, gastritas (opaligė), lėtinis
bronchitas. Galvos skausmais skundėsi 48 proc. moterų ir 29 proc. vyrų, juosmens ar sąnarių skausmai
vargino beveik kas trečią respondentą. Nemigą nurodė 21,3 proc. vyrų ir 27,7 proc. moterų. Per praėjusią
29
36
51
64*
17
38*
48
64*
0
10
20
30
40
50
60
70
%
1994 2008 Ne baigtas vidurinis/Incomp. se condary Aukštasis/ Unive rsity Ne baigtas vidurinis/Incomp. se condary Aukštasis/ Unive rsityVYRAI/MEN
MOTERYS/WOMEN
*p<0,05, lyginant su 1994 m./ compared to 1994
2 pav. Lietuvos gyventojų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 ir 2008 m.,
atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 2. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable
good in 1994 and 2008 by level of education
42
49
44
53*
0
10
20
30
40
50
60
%
35
51*
31
42*
1994 2008Kaimas/Rural
Miestas/Urban
Kaimas/Rural
Miestas/Urban
VYRAI/MEN
MOTERYS/WOMEN
*p<0,05, lyginant su 1994 m./ compared to 1994
3 pav. Lietuvos gyventojų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 ir 2008 m.,
atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
Fig. 3. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable
good in 1994 and 2008 by place of residence
(23,1 proc.) ir trečdalis moterų (36,1 proc.) vartojo maisto papildus 2-3 mėnesius per metus., 9 proc.
vyrų ir 16,6 proc. moterų – pusę metų ir ilgiau. Žmonių, vartojusių maisto papildus per praėjusią savaitę,
dalis padidėjo tris kartus, palyginti su 1994 m. (4 pav.).
30,8
29,9
30,7
26,8
19,8
19,8
12,5
9,2
45,3
38,7
37,9
23,5
18,6
50,5
52,2
46,8
0
10
20
30
40
50
60
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
4 pav. Gyventojų, vartojusių maisto papildus per praėjusią savaitę, dalis 1994-2008 metais
Fig. 4. Proportion of persons who have used food supplements during the last week in 1994-2008
Papildų vartojimas buvo susijęs su išsilavinimu. 2008 m. bent du mėnesius per metus papildus
vartojo du kartus mažiau nebaigto vidurinio išsilavinimo nei vidurinio ar aukštojo išsilavinimo žmonių
(5 pav.).
29,3
28,5
30,3
50,5*
39,2
58,1*
0
10
20
30
40
50
60
%
Nebaigtas vidurinis/Incomp. secondaryVidurinis/Secondary Aukštasis/ University
Vyrai/Men
Moterys/Women
Per praėjusius 12 mėn. 74,2 proc. vyrų ir 89,1 proc. moterų bent kartą lankėsi pas gydytoją. Didelė
dalis atsakiusiųjų (68,6 proc. vyrų ir 78,7 proc. moterų) nurodė, kad per praėjusius metus jiems buvo
matuotas arterinis kraujospūdis. Cholesterolio koncentracija per praėjusius metus nustatyta 32,7 proc.
vyrų ir 40,3 proc. moterų, t.y beveik 2 kartus daugiau nei 1996 m. (6 pav.). Gliukozės kiekis kraujyje
nustatytas 29,6 proc. vyrų ir 38,2 proc. moterų.
32,7
26,9
20,5
21,5
14,6
14,6
15,2
24,5
23,7
18
19,3
20,4
40,3
31,1
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Males
Moterys/Females
6 pav. Gyventojų, kuriems per praėjusius 12 mėn. buvo atliktas cholesterolio koncentracijos kraujyje
tyrimas, dalis 1996-2008 m.
Fig. 6. Proportion of persons having blood cholesterol measured during the last 12 month in 1996-2008
Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. 2008 m. 57,2 proc.
moterų atsakė, kad joms buvo imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio per praėjusius 3 metus, o 27,5 proc. – per
praėjusius 12 mėn.. Tik 27,7 proc. moterų nurodė, kad per praėjusius metus jos buvo kviestos arba siųstos
pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Beveik trečdalis (33,9 proc.) moterų nurodė, kad joms buvo atlikta
mamografija. Vyriausioje amžiaus grupėje (55-64 m.) šis tyrimas buvo atliktas net 57,6 proc. moterų.
Pusei jų mamografija atlikta per praėjusius 12 mėn. 2004 m. tik 16,9 proc. moterų atsakė, kad joms kada
nors buvo atlikta mamografija.
Lietuvos gyventojai nepakankamai aktyviai skiepijasi nuo infekcinių ligų. Tik kas dešimtas
gyventojas atsakė, kad per praėjusius metus buvo paskiepytas nuo gripo. Bent kartą buvo skiepyti nuo
erkinio encefalito 15,2 proc. gyventojų.
Per praėjusius 12 mėn. bent kartą lankėsi pas odontologą 62,2 proc. vyrų ir 77 proc. moterų. Visus
dantis turėjo tik kas penktas gyventojas (22,7 proc. vyrų ir 19,6 proc. moterų). Per keturiolika metų
33,8
23,2
23,1
28,2
18
20,8
16,8
14,5
52
45,8
44,2
32,9
33,2
58,4
50,3
49,4
0
10
20
30
40
50
60
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Males
Moterys/Females
7 pav. Gyventojų, valiusių dantis bent 2 kartus per dieną, dalis 1994-2008 m.
Fig. 7. Proportion of persons brushing their teeth more than once a day in 1994-2008
3.2. Rūkymas
2008 m. rūkė 39 proc. vyrų ir 14 proc. moterų. Rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc. 1994 m. iki
16 proc. 2000 m. ir išliko panaši kitų tyrimų metu (8 pav.). Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000
m., vėliau ėmė mažėti.
39
14
43
47
49
52
44
39
43
6
9
13
16
13
14
15
0
10
20
30
40
50
60
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
8 pav. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis 1994 – 2008 m.
52
41
32
25
55
47
49
42
59
41
50
49
47
50
50
55
49
44
26
22
21
35
34
32
15
25
35
45
55
65
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary
Aukštasis/ University
9 pav. Kasdien rūkiusių vyrų dalis 1994 – 2008m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 9. Proportion of daily smoking men in 1994 – 2008 by level of education
Rūkymo paplitimas didėjo tarp nebaigto ir vidurinio išsilavinimo moterų. Aukštojo išsilavinimo
rūkančių moterų dalis didėjo iki 2000 m., o nuo 2002 metų pradėjo mažėti. (10 pav.).
13
17
12
8
5
1
5
15
17
14
8
11
15
7
16
15
9
14
14
10
13
6
9
8
0
5
10
15
20
25
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary
Aukštasis/ University
10 pav. Kasdien rūkiusių moterų dalis 1994 – 2008m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 10. Proportion of daily smoking women in 1994 – 2008 by level of education
Padidėjo metusiųjų rūkyti dalis. 1994 m. 11,7 proc. vyrų ir 2,6 proc. moterų nurodė, kad atsisakė šio
žalingo įpročio. 2008 m. metusių rūkyti vyrų buvo 18,7 proc., o moterų – 8,2 proc.
12,8 12,8
14,3
10,2
7,6
3,1*
0
2
4
6
8
10
12
14
16
%
Nebaigtas vidurinis/Incomp. secondaryVidurinis/Secondary Aukštasis/ University
1998
2008
*p<0,05, lyginant su 1998 m./ compared to 1998
12 pav. Moterų, dirbusių prirūkytose patapose bent 1 val. per dieną, dalis 1998 ir 2008 m.,
atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 12. Proportion of women exposed to tobacco smoke at least one hour daily at work in 1998
and 2008 by level of education
30,3
30,9
41,1
24,5*
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
%
28,8
6,3*
1998
2008
Nebaigtas vidurinis/Incomp. secondaryVidurinis/Secondary Aukštasis/ University
*p<0,05, lyginant su 1998 m./ compared to 1998
11 pav. Vyrų, dirbusių prirūkytose patapose bent 1 val. per dieną, dalis 1998 ir 2008 m.,
atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 11. Proportion of men exposed to tobacco smoke at least one hour daily at work in 1998 and
2008 by level of education
3.3 Alkoholinių gėrimų vartojimas
Stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų nepakito, o tarp moterų padidėjo. 2008 m. bent
kartą per savaitę juos gėrė 29 proc. vyrų ir 12 proc. moterų (13 pav.).
29
12
31
29
27
34
29
28
30
6
7
7
11
8
10
10
0
5
10
15
20
25
30
35
40
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
13 pav. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę geriančių stiprius alkoholinius gėrimus,
dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 13. Proportion of persons drinking strong alcohol at least once a week in 1994-2008
Vynas buvo vartojamas rečiau nei kiti alkoholiniai gėrimai. Moterys vyną gėrė dažniau nei vyrai.
2008 m. 34,8 proc. moterų ir 23,5 proc. vyrų gėrė vyną bent du kartus per mėnesį.
53
14
44
39
49
56
59
52
56
7
8
13
18
18
16
18
0
10
20
30
40
50
60
70
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
išsila
lų geriančių moterų dalis padidėjo visose išsilavinimo grupėse (16 pav.). 2008 m. moterų, gėrusių
alau
vinimo vyrų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis padidėjo 1,6 karto. Tokių aukštojo
išsilavinimo vyrų dalis nuo 1994 m. iki 2000 m. didėjo, o vėliau sumažėjo nuo 63 proc. iki 46 proc.
48
53
54
46
43
47
52
38
32
34
55
57
52
59
49
41
44
55
44
41
56
63
60
56
20
30
40
50
60
70
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary
Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University
15 pav. Vyrų, gėrusių alų bent kartą per savaitę, dalis 1994 – 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 15. Proportion of men drinking beer at least once a week in 1994-2008 by level of education
A
s bent kartą per savaitę, dalis visose išsilavinimo grupėse buvo panaši.
5
14
17
21
16
9
12
9
16
11
4
12
17
18
13
9
8
17
17
21
21
11
9
5
0
5
10
15
20
25
30
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary
Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University
16 pav. Moterų, gėrusių alų bent kartą per savaitę, dalis 1994 – 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 16. Proportion of women drinking beer at least once a week in 1994-2008 by level of educ ion
at
3.4 Mitybos įpročiai
Per praėjusius keturiolika metų labiausiai keitėsi Lietuvos gyventojų mityba. Pereita prie rinkos
ekonomikos, keitėsi žemės ūkio vystymo strategija, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara,
kainos. Dėl globalizacijos procesų išaugo tiek sveikatai naudingų, tiek ir žalingų maisto produktų pasiūla,
stiprėjo reklamos poveikis, keitėsi gyventojų perkamoji galia.
Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinį aliejų,
dalis padidėjo nuo 31 proc. 1994 m. iki 85 proc. 2008 m., moterų - nuo 48 proc. iki 94 proc. atitinkamai
(17 pav.). Aliejuose esančios polinesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o
tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką.
85
83
85
83
73
74
54
31
94
48
69
87
88
93
89
90
0
20
40
60
80
100
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
17 pav. Lietuvos gyventojų, dažniausiai maisto gaminimui vartojusių aliejų, dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 17. Proportion of persons using vegetable oil for cooking in 1994-2008
1994 m. 71 proc. vyrų ir 66 proc. moterų atsakė, kad dažniausiai ant duonos tepa sviestą (18 pav.).
2000 m. sviestą vartojančių žmonių dalis sumažėjo beveik dvigubai, nes gyventojai pradėjo tepti ant
duonos margariną. Padidėjus tepių riebalų mišinių, kurių pagrindą sudaro pieno riebalai, pasiūlai, sviesto
vartojimas vėl ėmė didėti. 2008 m. sviestą ir tepų riebalų mišinį ant duonos tepė 60 proc. vyrų ir 66 proc.
moterų. Sviestą ir tepius riebalų mišinius dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo gyventojai (66,5 proc.
vyrų ir 69,5 proc. moterų) palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo 58,1 proc. vyrų ir 63 proc. moterų.
60
51
55
47
38
38
56
71
66
66
51
41
38
49
58
54
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
18 pav. Lietuvos gyventojų, ant duonos tepančių sviestą ir tepius riebalų mišinius, dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 18. Proportion of persons spreading butter or mixture of butter and oil on bread in 1994-2008
35
28
45
44
46
45
59
51
44
41
49
44
57
38
43
48
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
19 pav. Lietuvos gyventojų, gėrusių riebų pieną, dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 19. Proportion of persons drinking whole milk in 1994-2008
Per tiriamąjį laikotarpį kaimiško ir natūralaus pirkto parduotuvėje pieno vartojimas sumažėjo (19
pav.). 2008 m. jį gėrė 35 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Nuo 2000 m. riebaus pieno vartojimas tarp
moterų sumažėjo du kartus, o tarp vyrų – 1,7 karto. Riebų pieną dažniau gėrė nebaigto vidurinio
išsilavinimo žmonės ir kaimo gyventojai.
Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves. 1996 m. bent 3 dienas per savaitę
šviežių daržovių valgė 18 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, o 2008 m. – 63 proc. vyrų ir 68 proc. moterų (20
pav.).
63
48
40
46
43
25
18
68
61
50
56
52
41
25
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
20 pav. Lietuvos gyventojų, bent 3 d. per savaitę valgiusių šviežias daržoves, dalis 1996 – 2008 m.
Fig. 20. Proportion of person eating fresh vegetables at least 3 days a week in 1996-2008
Visų išsilavinimo grupių gyventojai pradėjo vartoti daugiau daržovių, tačiau skirtumai tarp
išsilavinimo grupių išliko (21 ir 22 pav.). Aukštojo išsilavinimo žmonės dažniau valgė daržoves negu
nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimo.
46
45
62
74
29
30
25
36
29
13
19
38
43
43
41
60
43
60
55
42
25
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University21 pav. Vyrų, vartojusių šviežias daržoves bent 3 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2008 m., atsižvelgiant į
išsilavinimą
Fig. 21. Proportion of men who have eaten fresh vegetables at least 3 days during the last week in
1996-2008 by level of education
75
63
43
37
42
38
41
19
64
23
48
58
54
50
56
54
63
58
63
38
71
10
20
30
40
50
60
70
80
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary
Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University
22 pav. Moterų, vartojusių šviežias daržoves bent 3 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2008 m.,
atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 22. Proportion of women who have eaten fresh vegetables at least 3 days during the last week in
1996-2008 by level of education
Šviežių vaisių ir uogų vartojimas taip pat padidėjo. 2008 m. bent tris dienas per savaitę šviežių vaisių
ir uogų valgė 38 proc. vyrų ir 54 proc. moterų., 1998 m. – atitinkamai 25 proc. ir 41 proc. Šviežius vaisius
dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo gyventojai. Paskutinio tyrimo metu 49 proc. aukštojo išsilavinimo
vyrų ir 63 proc. moterų atsakė, kad šviežius vaisius valgo bent 3 dienas per savaitę. Taip valgančių
šviežius vaisius nebaigto vidurinio išsilavinimo vyrų buvo 24,3 proc., moterų – 48,5 proc.
3.5 Fizinis aktyvumas
2008 m. 20 proc. vyrų ir 22 proc. moterų atsakė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min.
ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis. 1994 m. taip mankštinosi
16 proc. vyrų ir 14 proc. moterų (23 pav.).
20
27
23
30
30
18
20
16
22
27
22
27
13
15
14
23
0
5
10
15
20
25
30
35
40
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
23 pav. Lietuvos gyventojų, laisvalaikio metu sportuojančių bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per
savaitę, dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 23. Proportion of persons who have leasure time physical exercise at least 30 min. on 4 or more
days a week in 1994-2008
Gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis sumažėjo (24 pav.)
15
19
18
18
18
20
23
25
29
23
23
22
19
22
24
26
0
5
10
15
20
25
30
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Vyrai/Men
Moterys/Women
24 pav. Lietuvos gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis 1994 – 2008 m.
Fig. 24. Proportion of persons who spend for at least 30 min. per day to walk to and from work
3.6 Antsvoris ir nutukimas
Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų didėjo. Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m
2) dalis padidėjo
nuo 11 proc. 1994 m. iki 17 proc. 2008 m., o antsvorio (KMI>25 kg/m
2) paplitimas išaugo atitinkamai
nuo 47 proc. iki 61 proc. (25 pav.).
61
56
53
58
50
46
50
47
17
21
14
16
11
10
10
11
0
20
40
60
80
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
KMI/BMI>=25
KMI/BMI>=30
25 pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų 1994 – 2008 m.
Fig. 25. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian men aged 20-64 in 1994 - 2008
Tarp moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo (nuo 51 proc. 1994 m. iki 46 proc. 2008 m.).
Nutukimo paplitimas per analizuojamą laikotarpį beveik nepasikeitė. (26 pav.).
46
49
46
42
46
47
49
51
20
19
17
16
18
17
19
19
0
20
40
60
80
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
KMI/BMI>= 25
KMI/BMI>=30
26 pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų 1994 – 2008 m.
Fig. 26. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian women aged 20-64 in 1994 - 2008
Nutukimo paplitimas labiausiai padidėjo tarp vidurinio išsilavinimo vyrų: nuo 9 proc. 1994 m. iki
18 proc. 2008 m. (27 pav.)
17
18
15
12
15
14
15
19
14
20
16
9
9
9
10
21
14
13
16
16
19
11
10
9
5
7
9
11
13
15
17
19
21
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University27 pav. Nutukimo dažnis tarp vyrų 1994 - 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 27. Prevalence of obesity among Lithuanian men aged 20-64 in 1994 – 2008 by level of
education
Tarp aukštojo išsilavinimo moterų stebėtos nutukimo paplitimo mažėjimo tendencijos. 2008 m. tarp
nebaigto vidurinio išsilavinimo moterų buvo tris kartus daugiau nutukusių nei tarp aukštojo išsilavinimo
moterų, atitinkamai 36 proc. ir 11 proc. (28 pav.)
36
24
11
30
26
32
28
23
27
26
18
17
17
17
17
21
18
13
12
12
11
11
11
15
5
10
15
20
25
30
35
40
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
2008
%
Nebaigtas vidurinis/ Incomp. secondary Vidurinis/ Secondary Aukštasis/ University28 pav. Nutukimo dažnis tarp moterų 1994 - 2008 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 28. Prevalence of obesity among Lithuanian women aged 20-64 in 1994 – 2008 by level of education
Apibendrinant galima teigti, kad per keturiolika metų Lietuvos gyventojai pradėjo geriau vertinti
savo sveikatą, tačiau nemaža dalis jų atsakė, kad serga lėtinėmis ligomis ar turi nusiskundimų sveikata,
didelė dalis vartojo vaistus. Lietuvos gyventojai aktyviau pradėjo dalyvauti profilaktiniuose
patikrinimuose. Moterims dažniau atliekamos mamografijos ir paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio.
nepasikeitė. Mitybos įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio sveikatos
organizacijos mitybos rekomendacijas. Pradėta daugiau vartoti augalinių ir mažiau gyvulinių riebalų
(taukų, sviesto). Padidėjo šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Visų tirtų socialinių grupių gyventojai
keitė mitybos įpročius, tačiau socialiniai mitybos skirtumai suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje
išliko. Aukštojo išsilavinimo žmonių dauguma mitybos įpročių buvo sveikesni negu nebaigto vidurinio
išsimokslinimo. Nutukimo ir antsvorio paplitimas didėja tarp vyrų ir nesikeičia tarp moterų. Žemesnio
išsilavinimo moterys buvo labiau nutukusios palyginti su aukštesnio išsilavinimo moterimis. Siekiant
stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą, būtina skatinti teigiamus Lietuvos žmonių gyvensenos pokyčius ir
laiku užkirsti kelią neigiamiems. Duomenys, surinkti vykdant Lietuvos žmonių gyvensenos stebėseną,
svarbūs vertinant profilaktinių priemonių efektyvumą.
SUMMARY
The establishment of public health monitoring system is one of the main objectives of European
health policy. Health information system includes the data on of health status, health behaviour and the
activities of health care institutions. The data should be reliable and comparable between the different
countries and regions. Health behaviour monitoring is important constituent part of any health
information system. The evaluation of the trends in subjective health and lifestyle of Lithuanian
population is included into State Public Health Monitoring programme.
In 1994 Lithuania joined international health behaviour monitoring project (FINBALT HEALTH
MONITOR) which together with other Baltic countries was launched as an initiative from National
Public Health Institute of Finland. Common project protocol is strictly followed and standardized
questionnaire is used in implementing this international project
. Therefore the obtained data are
comparable between the countries. The experience gained in FINBALT HEALTH MONITOR was
adopted by Countrywide Integrated Noncommunicable Diseases Intervention (CINDI) Programme
coordinated by the World Health Organization. In 2001-2002 health behaviour surveys were conducted in
26 CINDI countries. This was how FINBALT HEALTH MONITOR developed into broader CINDI
HEALTH MONITOR project.
Kaunas University of Medicine and Institute for Biomedical Research of Kaunas University of
Medicine conduct health behaviour surveys in Lithuania. Since 1994 eight health behaviour surveys on
national samples of adult population were carried-out every two years in Lithuania.
The aim of the study is to assess subjective health, health behaviour and the use of health services
of different sociodemographic groups, and to monitor time trends in health behaviour. This report
presents the results from the survey carried-out in the year 2008.
A national random sample of 3000 inhabitants of Lithuania aged 20-64 has been taken out of
National Population Register. In April 2008 the questionnaires were mailed to selected persons. Those
who did not respond within a month received a second questionnaire in May. The questionnaires were
filled-in by 737 males and 1026 females. In the table 1 the number of respondents of each mailing round
is presented. The addresses of 96 inhabitants (3.2%) were incorrect in the list of population. Therefore the
eligible sample consisted of 2904 persons. The response rate was 60.7% (table 1).
health behaviour (appendix 3).
The results of health behaviour survey 2008 are presented in the tables in the appendix 2.
In 2008 51.5% of men and 48.9% of women rated their health as “good” or “reasonably good”.
Over fourteen years the proportion of persons rating their health as “good” or “reasonably good” has
increased by one quarter in men, and by 63% in women (Fig.1). The proportion of persons who assessed
their health as “good” or “reasonably good” increased in all educational groups; however, the differences
related to the level of educational attainment in self-rated health still remained (Fig.2). The good
assessment of health was twice more common among highly educated people than among those with low
education. There were no urban-rural differences in self-rated health in 2008 (Fig.3).
A half of the respondents (52.5% of men and 53.2% of women) reported having chronic disease
diagnosed or treated by doctor during the last year. Hypertension, back illness, gastritis (ulcer) and
chronic bronchitis were diagnosed most often. Almost a half of women (48%) and 29% of men reported
that they had a headache during the last 30 days, every third respondent – back or joint pains. The
frequency of insomnia was 21.3% in men and 27.7% in women. Significantly more women (82.2%) than
men (65.4%) took medicine during the last week. Most often the respondents reported usage medicine
from a headache (19.5% of men and 33% of women) and other aches (23.1%) as well as blood pressure
lowering drugs (16.3% of men and 21% of women). Almost one third of men (30.8%) and a half of
women (50.5%) consumed vitamins or food supplements during the last week. Every fourth men (23.1%)
and every third women (36.1) used food supplements 2-3 months per year, 9% of men and 16.6% of
women – 6 months or more. Since 1994 the proportion of persons taking them during the last week has
trebled (Fig. 4). The usage of food supplements was related to level of education. In 2008 the proportion
of persons consuming them at least two months a year was twice smaller among respondents with
incomplete secondary education compared to those with secondary or university education (Fig. 5).
The majority of people (74.2% of men and 89.1% of women) visited a doctor during the last 12
months. During the last year blood pressure was measured in 68.6% of men and 78.7% of women, blood
cholesterol - in 32.7% and 40.3% respectively. Since 1996 the proportion of persons who had reported the
measurement of blood cholesterol during the last year has increased twice (Fig. 6). The level of blood
glucose was estimated in 29.6% of men and 38.2% of women.
the percentage of women examined for breast cancer was only 16.9%.
Lithuanians are not very active in having vaccination against infectious diseases. Only every tenth
respondent had vaccination against influenza, 15.2 % - against tick-born.
More than a half of respondents (62.2% of men and 77% of women) visited a dentist during the last
12 months. One fifth of people indicated that they had all teeth (22.7% of men and 19.6% of women).
Over fourteen years the proportion of persons with no missing teeth has increased, particularly in
youngest age groups. In 1994, 43% of respondents in age group 20-24 and 21% in age group 25-34 had
all teeth, while in 2008 – 71% and 41% respectively. Oral hygiene behaviour of Lithuanian population
has also improved. In 1994 14.5% of men and 33.2% of women brushed their teeth at least once a day; in
2008 the proportion of such people was 33.8% and 58.4% respectively (Fig. 7).
In 2008 39% of men and 14% of women were daily smokers. The proportion of smoking women
increased from 6% in 1994 to 16% in 2000 and remained almost the same in following surveys (Fig.8).
The prevalence of smoking among men was increasing up to the year 2000, afterwards it started to
decline. Smoking was related to the level of education. Over fourteen years the proportion of smoking
men with university education has decreased from 32% to 25% (Fig. 9). In 2008 men with incomplete
secondary education smoked twice as often as those with university education. The prevalence of
smoking has increased among low educated women. It was increasing up to the year 2000 among highly
educated women, however afterwards the declining trend was observed (Fig. 10). The proportion of
quitters has increased over the observational period. In 1994 11.7% of men and 2.6% of women indicated
stopping smoking; in 2008 the proportion of such persons was 18.7% in men and 8.2% in women. Over
fourteen years the prevalence of passive smoking has decreased. In 1994 34.3% of men and 12.8% of
women reported exposure to tobacco smoke at work more than 1 hour per day, while in 2008 – 21.3% and
7.7% respectively. The decline in passive smoking was most obvious among highly educated persons
(Fig. 11, 12). In 2008 people with university education were exposed to smoking at least 1 hour at work
4-5 times less often compared to low educated ones. The majority of the respondents (75.9% of men and
85.9% of women) supported the prohibition to smoke in restaurants and coffees that has been introduced
in Lithuania since 2007.
The frequency of strong alcohol drinking has not changed among men, but it has increased among
women. In the last survey 29% of men and 12% of women reported that they had consumed strong
(Fig. 15). The proportion of men drinking beer at least once a week increased among highly educated
men between 1994 and 2000, however, the decreasing trend was observed afterwards: from 63% in 2000
to 46% in 2008. The frequency of beer drinking increased in all educational groups among women (Fig.
16). There were no educational differences in beer drinking among women in the last survey.
The changes in nutrition habits of Lithuanian population were most obvious. The use of vegetable oil
for cooking became very common. It has increased considerably: from 31% in 1994 to 85% in 2008
among men, and from 48% to 94% respectively among women (Fig. 17). Oils contain poly-unsaturated
fatty acids that lower blood cholesterol and the risk of coronary heart disease. In 1994 71% of men and
66% of women reported the usage of butter on bread (Fig. 18). In the year 2000 the proportion of persons
spreading butter on bread halved because people started to use margarine. Over the last decade the supply
of spreads based on milk fats has increased in Lithuanian market very much. Therefore, use of animal fat
on bread has also increased. In 2008, 60% of men and 66% of women reported usage of butter or mixture
of butter and oil on bread. These spreads became more popular among highly educated persons (66.5% of
men and 69.5% of women) compared to low educated ones (58.1% of men and 63% of women). The
consumption of high-fat milk has decreased over the observational period (Fig. 19). The 2008 survey data
show that it was consumed by 35% of men and 28% of women. Since the year 2000 the proportion of
persons consuming high-fat milk has halved among women, and has declined by 1.7-fold among men.
The drinking of high-fat milk was more common among low educated people and among rural
population.
Lithuanians have started to eat fresh vegetables more frequently. In 1996 18% of men and 25% of
women consumed fresh vegetables at least three days during the last week while in the year 2008 this
proportion was 63% in men and 68% in women (Fig. 20). The frequency of eating fresh vegetables has
increased in all educational groups, however the differences between the groups have still remained
(Fig.21, 22). The persons with university education ate fresh vegetables more often than those with
incomplete secondary and secondary education. Over the last ten years consumption of fresh fruits and
berries has increased. In 2008, fresh fruits and berries were eaten at least three days a week by 38% of
men and 54% of women; in 1998 – by 25% and 41% respectively. Highly educated people ate fresh fruits
more often than low educated did. In the last survey 49% of men and 63% of women indicated that they
had eaten fresh fruits at least three days per week. This proportion among persons with incomplete
secondary education was 24.3% in men and 48.5% in women.
work place is continuously decreasing (Fig.24).
Since 1994 the prevalence of overweight and obesity has increased among men. The proportion of
obese men has increased from 11% in 1994 to 17% in 2008, the proportion of overweight men – from
47% to 61% respectively (Fig. 25). Over the observational period the prevalence of overweight among
women has slightly declined (from 51% to 46%) while the prevalence of obesity has not changed (Fig.
26). The increase in the prevalence of obesity was most evident among men with secondary education:
from 9% in 1994 to 18% in 2008 (Fig. 27). The decreasing trend in the prevalence of obesity was
observed among women with university education. In 2008, the proportion of obese women was the
highest (36%) among low educated women while it was the lowest (11%) among women with university
education (Fig. 28).
In conclusion, over fourteen years the subjective health of Lithuanian population has improved
although in 2008 a substantial part of people indicated that they had chronic diseases and various
complaints or took medicine. The participation of population in screening programmes has improved.
Since 1994 the prevalence of smoking among women has increased, however it slightly declined over the
last years. The decrease of smoking prevalence among men has been estimated since 2000. The decline in
smoking prevalence was mostly evident among highly educated persons in both genders. The frequency
of beer drinking has increased while consumption of strong alcohol remained stable. Nutrition habits have
become healthier and closer to World Health Organization recommendations. The consumption of
vegetable oil and fresh vegetables and fruits has increased; the usage of animal fat (lard, butter) has
declined. Although all social groups of Lithuanian population have changed their diet the social
differences in nutrition habits still remained significant. The persons with university education had a
healthier diet than those with incomplete secondary education. The prevalence of obesity and overweight
has increased among men and it has been stable among women. Obesity was more prevalent among low
educated women compared with highly educated. The promotion of positive changes in health behaviour
of Lithuanian population as well as prevention of negative changes is needed in order to improve health
of Lithuanian people. Health behaviour monitoring is an important vehicle for the evaluation of the
effectiveness of health promotion and disease prevention activities in Lithuania.
PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/
DERIVATION OF SMOKING INDEX
Seniau nei prieš mėnesį/ More then one month
ago
Per pastarąjį mėnesį/ During the past month
1
2
3
4
6
Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last
smoke?
5
Ar Jūs kada nors rūkėte? Have you ever smoked?
Ar Jūs kada nors rūkėte kasdien?
Have you ever smoked daily?
Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last smoke? Ar Jūs esate per savo gyvenimą
surūkęs bent 100 cig.? Have you ever smoked at least 100
times? Ne/ No Ne/ No Ne/ No Taip/Yes* Taip/Yes* Taip/Yes* Šiandien, vakar/ Today, yesterday Prieš 2 dienas ar mėnesį/ 2 days- 1 month ago Prieš 1-12 mėn./ 1-12 month ago Seniau nei prieš metus/ Over a year ago *
Kategorijos apibūdinimas / Key to index classes:
1 Kasdien rūkantys / Daily smokers
2 Retkarčiais rūkantys / Occasional smokers
3 Metę rūkyti prieš 1-12 mėn. / Quitters given up smoking 1-12 month ago
4 Metę rūkyti daugiau kaip prieš metus / Ex-smokers given up daily smoking more than one year ago
5 Niekada nerūkę / Non-smoker
6 Nepakanka duomenų / Insufficient information
* Neatsakė / Information failing
PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES
BENDRI DUOMENYS/ BACKGROUND VARIABLES
Lentelės/Tables
1A-6
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SVEIKATA/
HEALTH SERVICES AND HEALTH STATUS
Lentelės/ Tables
7A-30B
RŪKYMAS/ SMOKING
Lentelės/
Tables
31A-50B
MITYBA/ EATING HABITS
Lentelės/ Tables
51A-96
ALKOHOLIO VARTOJIMAS/ ALCOHOL CONSUMPTION
Lentelės/
Tables
97A-111
KŪNO MASĖS INDEKSAS IR FIZINIS AKTYVUMAS/
BODY MASS INDEX AND PHYSICAL ACTIVITY
Lentelės/
Tables
112A-128B
EISMO SAUGUMAS/ TRAFFIC SAFETY
Lentelės/
Tables
129A-132B
KITOS/ OTHERS
LENTELĖ 1.A. Atsakiusiųjų skirstymas pagal amžių ir lytį (N).
TABLE 1.A. Number of respondents by sex and age (N).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females
Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64
Iš viso/
Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total
Iš viso/ Total Iš viso/ Total
(N)
Atsakiusiųjų skaičius/
Number of respondens 82 135 197 180 143 737 99 191 236 250 250 1026 1763
LENTELĖ 1.B. Atsakiusiųjų skaičius pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse (N).
TABLE 1.B. Number of respondents by background variables (N).
12 84 161 158 116 541 21 132 173 172 140 647 1188 70 41 19 2 5 137 77 45 12 11 9 154 291 0 8 15 18 8 50 1 13 38 52 38 146 196 0 0 1 2 1 4 0 1 13 13 42 77 81 2 9 4 4 15 39 0 7 3 2 10 25 64 28 52 108 85 44 322 17 29 75 84 78 291 613 51 72 82 90 73 369 79 155 153 162 133 692 1061 0 1 0 0 1 3 0 0 0 0 1 1 4 9 33 6 8 22 83 4 12 3 2 21 45 128 49 44 102 69 35 303 49 29 68 79 69 299 602 9 14 51 64 48 186 14 44 73 93 86 317 503 14 42 37 39 26 159 31 104 90 75 51 356 515 36 67 82 81 63 334 50 104 112 118 123 517 851 32 57 93 69 50 306 31 66 84 93 74 358 664 14 11 22 30 18 96 17 21 39 39 32 149 245 0 4 11 9 15 39 3 4 2 6 4 19 58 22 59 86 78 48 298 2 16 31 31 23 103 401 19 62 87 74 44 286 41 133 175 179 122 655 941 37 3 2 0 1 43 45 17 4 0 0 66 109 0 0 0 0 0 0 5 18 22 11 8 66 66 1 3 5 13 21 49 0 0 1 11 66 92 141 3 2 2 4 2 13 3 2 0 8 5 18 31 74 121 178 161 108 653 91 158 208 211 195 877 1530 7 13 17 17 22 76 8 29 25 37 30 136 212 82 135 197 180 132 737 99 191 236 250 229 1026 1763 Vedęs (ištekėjusi)/ Married
Nevedęs (netekėjusi)/ Single
Išsiskyręs (-usi)/ Divorced Našlys (-ė)/ Widowed Šeiminė padėtis/ Marital status 0-9 metai/ 0-9 years 10-12 metų/ 10-12 years 13 ir daugiau/ 13 or more Mokymosi metai/ School years
Pradinis/ Primary school Nebaigtas vidurinis/ Incompleted secondary school Vidurinis/ Secondary school Aukštesnysis, kolegija/ Vocational school, college Aukštasis/ University Išsilavinimas/
Degree of education
Didieji miestai/ Cities Miestai/ Towns Kaimai/ Villages Gyvenamoji vieta/
Urbanisation
Žemės ūkio, miško darbai/Agricultural work Pramonė, statybos/ Industrial work Darbas įstaigoje ar aptarnavimo sferoje/ Office, service Mokosi/ Studying Namų šeimininkė/ Housewife Pensijoje/ Pensioned Bedarbis/ Unemployed Darbo pobūdis/ Occupation Lietuviai/ Lithuanians Kiti/ Other Tautybė/ Nationality 2008.00 Tyrimo metai 20-25 25-34 35-44 45-54 55-64 Amžiaus grupė/ Age group Iš viso/
Total Vyrai/ Males
20-25 25-34 35-44 45-54 55-64 Amžiaus grupė/ Age group Iš viso/
Total Moterys/ Females
Lytis/ Sex
Iš viso/ Total
LENTELĖ 2. Šeiminė padėtis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
TABLE 2. Marital status by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females
Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total Iš viso/ Total
Vedęs (ištekėjusi)/ Married 14.6 63.2 82.1 87.8 89.4 73.9 21.2 69.1 73.3 69.4 59.6 63.2 67.7
Nevedęs (netekėjusi)/ Single 85.4 30.8 9.7 1.1 3.5 18.7 77.8 23.6 5.1 4.4 3.6 15.0 16.6
Išsiskyręs (-usi)/ Divorced .0 6.0 7.7 10.0 6.4 6.8 1.0 6.8 16.1 21.0 16.8 14.3 11.2
Našlys (-ė)/ Widowed .0 .0 .5 1.1 .7 .5 .0 .5 5.5 5.2 20.0 7.5 4.6
Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0
Iš viso/ Total (N) 82 133 196 180 141 732 99 191 236 248 250 1024 1756
Neatsakę/ Missing (N) 0 2 1 0 2 5 0 0 0 2 0 2 7
LENTELĖ 3. Mokymosi metai, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
TABLE 3. Number of school years by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females
Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total Iš viso/ Total 0-9 metai/ 0-9 years 2.5 6.8 2.1 2.2 14.0 5.3 .0 3.7 1.3 .8 5.4 2.5 3.7 10-12 metų/ 10-12 years 34.6 39.1 55.7 47.5 34.3 44.1 17.7 15.2 32.5 33.9 35.5 28.9 35.3 13 ir daugiau/ 13 or more 63.0 54.1 42.3 50.3 51.7 50.5 82.3 81.2 66.2 65.3 59.1 68.7 61.0 Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 Iš viso/ Total (N) 81 133 194 179 143 730 96 191 231 248 242 1008 1738
Neatsakę/ Missing (N) 1 2 3 1 0 7 3 0 5 2 8 18 25
LENTELĖ 4. Išsilavinimas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
TABLE 4. Degree of education by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females
Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total Iš viso/ Total
Pradinis/ Primary school .0 .7 .0 .0 1.4 .4 .0 .0 .0 .0 .4 .1 .2
Nebaigtas vidurinis/ Incompleted
secondary school 11.1 24.6 3.1 4.4 18.9 11.3 4.1 6.3 1.3 .8 9.7 4.4 7.3 Vidurinis/ Secondary school 60.5 32.8 52.0 38.3 27.3 41.3 50.0 15.3 29.1 31.7 29.8 29.4 34.4 Aukštesnysis/ Vocational school 1.2 9.7 20.4 30.6 23.8 19.5 2.0 11.6 22.6 32.1 31.9 23.2 21.6 Aukštasis (kolegija)/ College 9.9 .7 5.6 5.0 9.8 5.9 12.2 11.6 8.5 5.2 5.6 8.0 7.1 Aukštasis universitetinis/ University 17.3 31.3 18.9 21.7 18.9 21.7 31.6 55.0 38.5 30.1 22.6 35.0 29.4 Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 Iš viso/ Total (N) 81 134 196 180 143 734 98 189 234 249 248 1018 1752
LENTELĖ 5. Darbo pobūdis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
TABLE 5. Occupation by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64
Iš viso/
Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total Iš viso/
Total
Žemės ūkio, miško
darbai/Agricultural work .0 3.0 5.7 5.1 10.6 5.4 3.0 2.1 .9 2.4 1.6 1.9 3.3 Pramonė, statybos/ Industrial work 26.8 44.4 44.6 43.8 37.3 40.9 2.0 8.4 13.2 12.6 9.2 10.1 23.0 Darbas įstaigoje ar aptarnavimo
sferoje/ Office, service 23.2 46.6 45.1 41.6 31.0 39.3 41.4 70.0 74.5 72.8 51.0 64.3 53.9 Mokosi/ Studying 45.1 2.3 1.0 .0 .7 5.9 45.5 8.9 1.7 .0 .0 6.5 6.2 Namų šeimininkė/ Housewife .0 .0 .0 .0 .0 .0 5.1 9.5 9.4 4.5 4.0 6.5 3.8 Pensijoje ar invalidas/ Pensioned or
disabled 1.2 2.3 2.6 7.3 19.0 6.7 .0 .0 .4 4.5 32.1 9.0 8.1 Bedarbis/ Unemployed 3.7 1.5 1.0 2.2 1.4 1.8 3.0 1.1 .0 3.3 2.0 1.8 1.8 Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 Iš viso/ Total (N) 82 133 193 178 142 728 99 190 235 246 249 1019 1747 Neatsakę/ Missing (N) 0 2 4 2 1 9 0 1 1 4 1 7 16
LENTELĖ 6. Tautybė, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
TABLE 6. Nationality by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64
Iš viso/
Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total Iš viso/
Total
Lietuviai/ Lithuanians 91.4 90.3 91.3 90.4 84.4 89.6 91.9 84.5 89.3 85.1 85.0 86.6 87.8 Kiti/ Other 8.6 9.7 8.7 9.6 15.6 10.4 8.1 15.5 10.7 14.9 15.0 13.4 12.2 Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 Iš viso/ Total (N) 81 134 195 178 141 729 99 187 233 248 246 1013 1742 Neatsakę/ Missing (N) 1 1 2 2 2 8 0 4 3 2 4 13 21
LENTELĖ 7.A. Apsilankymų pas gydytoją per pastaruosius 12 mėn. dažnis (%), atsižvelgiant į lytį ir amžių.
TABLE 7.A. Visits to the doctor during the last year by sex and age (%).
Lytis/ Sex
Vyrai/ Males Moterys/ Females
Amžiaus grupė/ Age group Amžiaus grupė/ Age group
20-24 25-34 35-44 45-54 55-64
Iš viso/
Total 20-24 25-34 35-44 45-54 55-64 Iš viso/ Total
Iš viso/ Total
Nė karto/ Not at all 30.5 24.4 33.0 23.1 17.8 25.8 14.3 11.5 13.0 12.8 5.3 10.9 17.1
1-2 kartus/1-2 times 43.9 44.3 40.3 42.8 34.8 41.0 43.9 39.9 44.2 39.3 24.5 37.3 38.9 3-4 kartus/3-4 times 12.2 15.3 12.6 13.9 16.3 14.0 15.3 21.9 18.6 11.6 20.0 17.5 16.1 5-6 kartus/5-6 times 6.1 5.3 8.9 8.1 5.9 7.2 11.2 13.1 6.1 13.2 12.7 11.2 9.5 7-8 kartus/7-8 times 2.4 4.6 1.0 3.5 7.4 3.7 4.1 3.8 6.9 5.0 8.6 6.0 5.0 9-10 kartų/ 9-10 times 3.7 1.5 2.1 4.0 7.4 3.7 5.1 6.0 3.9 7.0 10.6 6.8 5.5 11 ir daugiau/ 11 or more 1.2 4.6 2.1 4.6 10.4 4.6 6.1 3.8 7.4 11.2 18.4 10.2 7.9
Iš viso/ Total (%) 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0 100.0
Iš viso/ Total (N) 82 131 191 173 135 712 98 183 231 242 245 999 1711
Neatsakę/ Missing (N) 0 4 6 7 8 25 1 8 5 8 5 27 52
LENTELĖ 7.B. Asmenų, apsilankiusių pas gydytoją, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 7.B. Proportion of persons visiting a doctor by background variables (%).
58 74 66 77 79 74 85 87 89 87 95 89 82 71 77 67 100 80 73 86 90 92 91 100 89 81 . 75 71 72 100 78 100 100 78 84 95 87 85 . . 100 50 100 75 . 100 85 92 98 93 93 100 100 75 75 93 92 . 100 100 100 100 100 95 71 73 65 80 72 72 82 86 83 89 99 89 80 67 75 68 75 84 74 86 89 89 86 95 89 84 . 100 . . 100 100 . . . . 100 100 100 67 76 60 63 80 75 50 100 100 50 95 91 80 69 75 66 83 83 74 90 79 84 91 95 89 81 78 93 66 75 73 74 92 85 83 84 96 88 82 64 69 70 74 92 74 81 91 91 88 96 90 85 69 67 60 78 83 72 82 87 85 87 95 88 82 66 84 72 76 74 75 87 90 90 86 97 90 83 79 90 71 76 89 80 100 90 87 92 93 92 87 . 75 90 89 80 84 33 100 50 100 100 82 84 59 72 67 74 80 72 100 88 83 93 100 91 77 63 79 63 76 78 72 85 89 88 88 95 89 84 76 50 0 . 100 71 89 94 50 . . 88 81 . . . 100 82 90 55 67 80 80 100 100 100 92 85 92 . . . 100 100 97 95 100 50 . 50 100 73 67 50 . 100 60 76 75 70 75 67 78 82 74 87 89 87 87 95 89 83 71 77 69 71 75 73 75 93 83 86 97 89 83 70 76 67 77 81 74 86 89 87 87 96 89 83
Vedęs (ištekėjusi)/ Married Nevedęs (netekėjusi)/ Single
Išsiskyręs (-usi)/ Divorced Našlys (-ė)/ Widowed Šeiminė padėtis/ Marital status 0-9 metai/ 0-9 years 10-12 metų/ 10-12 years 13 ir daugiau/ 13 or more Mokymosi metai/ School years
Pradinis/ Primary school Nebaigtas vidurinis/ Incompleted secondary school Vidurinis/ Secondary school Aukštesnysis, kolegija/ Vocational school, college Aukštasis/ University Išsilavinimas/
Degree of education
Didieji miestai/ Cities Miestai/ Towns Kaimai/ Villages Gyvenamoji vieta/
Urbanisation
Žemės ūkio, miško darbai/Agricultural work Pramonė, statybos/ Industrial work Darbas įstaigoje ar aptarnavimo sferoje/ Office, service Mokosi/ Studying Namų šeimininkė/ Housewife Pensijoje/ Pensioned Bedarbis/ Unemployed Darbo pobūdis/ Occupation Lietuviai/ Lithuanians Kiti/ Other Tautybė/ Nationality 2008.00 Tyrimo metai 20-25 25-34 35-44 45-54 55-64
Amžiaus grupė/ Age group Iš viso/
Total Vyrai/ Males
20-25 25-34 35-44 45-54 55-64
Amžiaus grupė/ Age group Iš viso/
Total Moterys/ Females
Lytis/ Sex
Iš viso/ Total
