ŠEIMOS GYDYTOJO ĮTAKA PIRMĄ KARTĄ GIMDŽIUSIŲ MOTERŲ ŽINDYMO TRUKMEI

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

Neonatologijos klinika

Gintarė Zibolienė

ŠEIMOS GYDYTOJO ĮTAKA PIRMĄ KARTĄ GIMDŽIUSIŲ

MOTERŲ ŽINDYMO TRUKMEI

Medicinos studijų programos

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Mokslinė vadovė

Doc. dr. E. Markūnienė

2

TURINYS

Bioetikos komiteto leidimas ... 9

1. ĮVADAS ... 10

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

3.1 ŽINDYMO SKATINIMAS IR PAPLITIMAS LIETUVOJE IR PASAULYJE ... 13

3.1.1 Žindymo skatinimas ... 13

3.1.2 Žindymo paplitimas ... 17

3.2 ŽINDYMO NAUDA ... 18

3.2.1 Tiesioginis žindymo poveikis ... 19

3.2.2 Ilgalaikė žindymo nauda kūdikiams ... 19

3.2.3 Žindymo nauda motinai ... 20

3.3 ŽINDYMO TRUKMĘ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI ... 20

4. TYRIMO METODIKA ... 22

4.1 ANKETŲ STRUKTŪRA ... 22

4.2 APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS ... 22

4.3 TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 23

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25

5.1 ŽINDYMO PAPLITIMAS, MOTINŲ PATIRTIS IR PRAKTIKA ... 25

3

5.3 MOTINOS IR GYDYTOJO SANTYKIS ... 37

6. IŠVADOS ... 39

7. REKOMENDACIJOS ... 40

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41

4

SANTRAUKA

Gintarė Zibolienė. Šeimos gydytojo įtaka pirmą kartą gimdžiusių moterų žindymo trukmei. Baigiamasis mokslinis darbas, vadovė doc. dr. Eglė Markūnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Neonatologijos klinika. Kaunas 2017, 52 p.

Darbo tikslas: Išanalizuoti šeimos gydytojo įtaką pirmą kartą gimdžiusių moterų žindymo trukmei

Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti žindymo trukmę 12–24 mėn. kūdikių tarpe; 2) Išsiaiškinti šeimos gydytojo rekomendacijas žindymo ir kitais maitinimo klausimais; 3) Nustatyti sąsajas tarp šeimos gydytojo rekomendacijų ir žindymo trukmės; 4) Palyginti valstybinėje ir privačioje klinikoje besilankančių kūdikių žindymo trukmę.

Tyrimo metodika: Anonimine anketa apklaustos 31 privačios klinikos ir 78 valstybinės poliklinikos mamos, auginančios 12–24 mėn. vaikus. Statistinė duomenų analizė atlikta statistiniu paketu SPSS (20.0 versija), diagramos ir lentelės paruoštos naudojantis Microsoft Excel programa.

Rezultatai: Žindymo trukmė privačioje klinikoje svyravo nuo 11 (9,7 proc.) iki 23 (6,5 proc.) mėnesių, vidurkis 15,45(±3,65) mėnesio, valstybinėje poliklinikoje nuo 1 (10,26 proc.) iki 24 (2,56 proc.) mėnesių, vidurkis 9,45(±5,797) mėnesio. Privačioje klinikoje besilankančios moterys žindė ilgiau, negu besilankančios valstybinėje poliklinikoje (=54,628, df=22, p<0,001). Dažniausia žindymo nutraukimo priežastis buvo paties vaiko atsisakymas motinos pieno (19,05 proc.), 14,29 proc. nurodė, kad „dingo pienas“, iš kurių visos respondentės buvo besilankančios valstybinėje poliklinikoje. Dar 7,94 proc. visų respondenčių nurodė, kad žindymą nutraukė dėl vaiko amžiaus. Privačioje klinikoje respondentės dažniau sulaukdavo žindymui palankių rekomendacijų (=24,034, df=6, p=0,001) ir rečiau žindymui nepalankių (=31,983, df=8, p<0,001) lyginant su valstybine poliklinika. Tarp žindymui palankių rekomendacijų ir žindymo trukmės ryšio nenustatyta (p>0,05), tačiau žindymui nepalankūs patarimai statistiškai reikšmingai trumpino žindymo trukmę (r=-0,327, p=0,001).

Išvados:

1. Žindymo trukmė 12–24 mėnesių kūdikių tarpe svyravo nuo 11 mėnesių iki 23 mėnesių privačioje klinikoje, vidurkis 15,45 (±3,65) mėnesio ir nuo 1 iki 24 mėnesių valstybinėje poliklinikoje, vidurkis 9,45 (±5,797) mėnesio.

5 3. Tarp žindymui palankių rekomendacijų ir žindymo trukmės ryšio nenustatyta, tačiau žindymui

nepalankūs patarimai statistiškai reikšmingai trumpino žindymo trukmę.

6

SUMMARY

Gintarė Zibolienė. General practitioner‘s influence on breastfeeding duration of primiparous women. Master‘s work, supervisor Assoc. prof. Ph.D. Eglė Markūnienė. Lithuanian University Of Health Scienses, Medical Academy, Faculty of Medicine, Clinic of Neonatology, Kaunas 2017

Aim. To analyze the influence of general practitioner on breastfeeding duration of primiparous women. Objectives. 1) To determine breastfeeding duration among 12 – 24 month infants; 2) To ascertain the recommendations of general practitioner for breastfeeding and complementary feeding issues; 3) To determine the association between the general practitioner‘s recommendations and the duration of breastfeeding; 4) Compare the breastfeeding duration of state and private clinic infants.

Methods. Anonymous questionnaire. 31 private and 78 state clinic mothers, raising 12 – 24 month infants, were surveyed. Statistical analysis was performed with Statistical Package for Social Sciences SPSS (20.0 v.), diagrams and tables prepared using Microsoft Excel.

Results. Breastfeeding duration in a private clinic ranged from 11 (9.7 percent) to 23 (6.5 percent) months, average 15.45 (± 3.65) months, a state clinic from 1 (10.26 percent) to 24 (2.56 percent) months, the average of 9.45 (± 5.797) months. Women in private clinic nursed longer than in state clinic (=54,628, df=22, p<0,001). The most common reason for discontinuation of breastfeeding was the child's refusal to breast feed (19.05 percent), 14,29 percent had the lack of milk, all of them were the respondents of state clinic. Another 7.94 percent of respondents indicated that they stopped breastfeeding because of the child's age. Private clinic respondents more often received breastfeeding friendly recommendations (=24,034, df=6, p=0,001) and less often breastfeeding unfriendly recommendations (=31,983, df=8, p<0,001) compaired to the state clinic. No association between breastfeeding friendly advise and breastfeeding duration was found (p>0,05), but breastfeeding unfriendly tips shortened the breastfeeding duration significantly (r=-0,327, p=0,001).

Conclusions. 1. Breastfeeding duration in a private clinic ranged from 11 (9.7 percent) to 23 (6.5 percent) months, average 15.45 (± 3.65) months, a state clinic from 1 (10.26 percent) to 24 (2.56 percent) months, the average of 9.45 (± 5.797) months.

7

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija UNICEF – Jungtinių Tautų Vaikų Fondas LR – Lietuvos Respublika

PSA – Pasaulinė sveikatos asamblėja JT – Jungtinės tautos

χ² - chi kvadrato kriterijus df – laisvas laipsnių skaičius

8

SĄVOKOS

Žindymas arba maitinimas krūtimi (angl. breastfeeding) – kūdikis gauna motinos pieną tiesiai iš krūties (motinos ar žindyvės) arba nutrauktą;

Išimtinis žindymas (angl. exclusive breastfeeding) – kūdikis gauna tik motinos pieną iš motinos ar žindyvės krūties arba nutrauktą pieną, negauna jokių skysčių ar tiršto maisto, išskyrus vitaminus, mineralus ar vaistus;

Maitinimas buteliuku (angl. bottle-feeding) – bet koks skystas, tirštas maistas (ir motinos pienas) duodamas kūdikiui iš buteliuko su žinduku;

9

Padėka

Mokytojas – tai žmogus, kuris išugdo dvi mintis ten, kur anksčiau buvo viena (Amerikiečių rašytojas ir

filosofas Elbert Hubbard).

Dėkoju savo mokslinio darbo vadovei doc. dr. Eglei Markūnienei už kantrybę, pagalbą ir padrąsinimus rengiant šį darbą bei siekiant savo tikslų.

Interesų konfliktas

Autoriui interesų konflikto nebuvo

Bioetikos komiteto leidimas

10

1. ĮVADAS

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus [1, 2]. Nuo 6 mėnesių rekomenduoja pradėti primaitinimą tirštu maistu ir tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau [2, 3]. Šios rekomendacijos pagrįstos žindymo nauda kūdikiui ir motinai. Įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad žindymas sumažina kūdikių mirtingumą [4, 5, 6, 7], staigios kūdikių mirties sindromo riziką [4, 6, 7, 8], sergamumą nekrozuojančiu enterokolitu [4, 7, 8]. Žindymas taip pat gali perpus sumažinti viduriavimo ir trečdaliu kvėpavimo takų infekcijų atvejų [4, 7, 9]. Įrodyta ir žindymo įtaka mažesnei vaikų iki 2 metų amžiaus rizikai sirgti vidurinės ausies uždegimu [4, 6, 7, 10]. Kai kurių tyrimų rezultatai teigia, kad žindymas gali būti susijęs su mažesne rizika sirgti alerginiu rinitu, astma [4, 6, 11], ženkliai sumažinti netaisyklingo sąkandžio atvejų [4, 6, 12]. Stebimas ir ilgalaikis žindymo poveikis vaikų sveikatai. Nustatyta, kad žindymas mažina viršsvorio ir nutukimo paplitimą [4, 6, 7, 13], rasta duomenų ir apie mažesnę tikimybę sirgti I ir II tipo diabetu [4, 6, 8, 13], žindymas taip pat gali sumažinti vaikų sergamumą leukemija [4, 6, 14]. Įvairūs tyrimai ir sisteminės apžvalgos įrodė, kad žindymas yra susijęs su geresniais vaikų ir paauglių intelekto testo rezultatais [4, 6, 7, 15]. Ne mažiau svarbus ir žindymo poveikis motinai. Žindymas sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio, II tipo diabeto ir osteoporozės riziką, o laktacinė amenorėja sąlygoja optimalius tarpus tarp nėštumų [4, 16, 17].

11 Lietuvoje žindymo rodikliai šiek tiek žemesni, negu pasauliniai. Išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo turimais duomenimis 2015 metais buvo tik 32 procentai, o kūdikių maitintų krūtimi iki 6 mėnesių bent dalinai – 47,7 proc. [20]. Tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos kūdikių žindymo trukmę nėra daug. Stundžienės R. ir kt. (2010) analizavo 8–12 mėn kūdikių žindymo trukmę ir pagal gautus rezultatus nustatė, kad iki 1 mėnesio išimtinai žindė 90,9 proc. apklaustųjų, o iki 6 mėnesių išimtinis žindymas buvo tik 19,8 proc. [21]. Jusienė R. ir kt. (2012) tyrė žindymo trukmę iki vienerių metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad 92 proc. tyrimo dalyvių inicijavo žindymą, vidutinė tirtųjų žindymo trukmė buvo 9 mėnesiai, o ilgiau negu metus žindė 38 proc. respondenčių [22]. Iš šių tyrimų matyti, kad žindymo rodikliai Lietuvoje palengva didėja, tačiau vis dar išlieka didelis skirtumas tarp žindymą inicijavusių ligoninėje ir tęsusių grįžus iš stacionaro.

Įvairūs Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad žindymo trukmei daro įtaką sociodemografiniai, psichologiniai ir biomedicininiai veiksniai [22, 23, 24], tačiau pastarieji neanalizuoja subjektyvių, pačių motinų įvardintų žindymo nutraukimo priežasčių. Išsamiau subjektyvias žindymo nutraukimo priežastis aiškinosi Markūnienė E. (2003) ir nustatė, kad dažniausiai (25,9 proc.) tirtos motinos žindymo nutraukimo priežastį nurodė patirtą stresą ir staiga dingusį pieną, 24,8 proc. teigė, kad neturėjo pakankamai pieno, o dar 14,1 proc. atvejų kūdikiai neėmė krūties [25]. Renfrew M.J. su bendraautoriais (2012) teigia, kad daug motinų nustoja žindyti anksčiau, negu planavo, dėl problemų, kurios yra išvengiamos suteikiant motinoms tinkamą priežiūrą ir palaikymą [26]. Autoriai taip pat teigia, kad jei pagalba bus teikiama tik tada, kai motinos pačios kreipiasi, vargu, ar tai bus efektyvu, todėl moterims turėtų būti siūlomi planiniai apsilankymai, kurie užtikrintų, kad pagalba bus visada prieinama [26].

Pagal Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, kūdikiai pirmuosius gyvenimo metus kas mėnesį turi lankytis pas šeimos gydytoją profilaktiniam kūdikio sveikatos patikrinimui [27], taigi šeimos gydytojas yra tas asmuo, kuris gali suteikti prieinamą profesionalią pagalbą su žindymo problemomis susidūrusioms motinoms.

12

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Išanalizuoti šeimos gydytojo įtaką pirmą kartą gimdžiusių moterų žindymo trukmei.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti žindymo trukmę 12–24 mėn. kūdikių tarpe;

2. Išsiaiškinti šeimos gydytojo rekomendacijas žindymo ir kitais maitinimo klausimais; 3. Nustatyti sąsajas tarp šeimos gydytojo rekomendacijų ir žindymo trukmės;

13

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1 ŽINDYMO SKATINIMAS IR PAPLITIMAS LIETUVOJE IR PASAULYJE 3.1.1 Žindymo skatinimas

Kūdikių žindymo apsauga, skatinimas ir parama yra visuomenės sveikatos prioritetai visoje Europoje. Prasti žindymo rodikliai ir ankstyvas jo nutraukimas turi didelių sveikatos ir socialinių pasekmių moterims, vaikams, bendruomenei ir aplinkai, didina nacionalines sveikatos priežiūros sąnaudas ir nelygybę [7]. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tik 1–3 proc. pasaulio motinų negali išmaitinti savo kūdikių krūties pienu dėl rimtų fiziologinių priežasčių, todėl iki šešių mėnesių amžiaus rekomenduojamas kūdikių išimtinis žindymas (kai kūdikis gauna tik motinos pieną iš motinos ar žindyvės krūties ar nutrauktą pieną ir negauna jokių skysčių ar tiršto maisto, išskyrus vitaminus, mineralus ar vaistus). Nuo šešių mėnesių kūdikis turi gauti papildomo maisto, toliau žindant iki dviejų metų ir ilgiau [1, 23]. Šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir skatinti visos PSO šalys narės 2002 m. gegužės mėnesį vykusioje 55 – ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje (PSA) patvirtino Kūdikių ir mažų vaikų mitybos gerinimo strategiją, grindžiamą Tarptautiniu Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksu ir jo rezoliucijomis: Innocenti Deklaracija dėl žindymo apsaugos, skatinimo ir rėmimo ir PSO/UNICEF Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva [3].

Tarptautinis Motinos pieno pakaitalų rinkodaros Kodeksas yra rinkinys rekomendacijų, reguliuojančių motinos pieno pakaitalų, buteliukų ir čiulptukų rinkodarą. Kodekso tikslas – saugoti ir skatinti maitinimą krūtimi, teisingos informacijos, rinkodaros ir platinimo pagalba užtikrinti tinkamą motinos pieno pakaitalų vartojimą, kai tai būtina, ir įtvirtinti saugų bei taisyklingą kūdikių maitinimą. Kodeksas priimtas 1981 metais 34 – ojoje PSA (118 balsų – „už“, 1 balsas – „prieš“ ir 3 susilaikę), kaip minimalus reikalavimas, siekiant apginti kūdikių teisę į sveiką mitybą, remiant ir skatinant kūdikių žindymą bei siekiant, kad motinos pieno pakaitalai nebūtų reklamuojami ir platinami tokiais būdais, kurie gali trukdyti kūdikių žindymui. Kodeksu siekiama skatinti kūdikių žindymą ir kontroliuoti prekybą dirbtinio maitinimo produktais. Nors Kodeksas nėra įstatymas, o tik rekomendacija, tikimasi, jog vyriausybės vykdys Kodekso reikalavimus [28, 29]. Dešimt svarbiausių Kodekso reikalavimų:

 Visuomenei nereklamuoti Kodekse nurodytų produktų;  Motinoms nesiūlyti nemokamų mišinių pavyzdžių;

14  Uždrausti mišinių gamintojų ir platintojų atstovų kontaktus su motinomis;

 Nedalinti mišinių pavyzdžių sveikatos priežiūros darbuotojams. Uždrausti medikams juos perduoti motinoms;

 Negali būti jokių užrašų ar piešinių idealizuojančių dirbtinį maitinimą;

 Sveikatos priežiūros darbuotojai privalo teikti tik mokslinę ir faktinę informaciją;

 Informuoti ir perspėti apie dirbtinio maitinimo pavojus ir išaidas bei paaiškinti žindymo svarbą ir privalumus;

 Draudžiama siūlyti kūdikiams netinkamus produktus;

 Gamintojai ir platintojai turi atsižvelgti į Kodekso reikalavimus ir tose šalyse, kuriose kodeksas nėra įgyvendintas [28, 29].

Lietuvoje taip pat laikomasi Kodekso reikalavimų. Pirmiausia 2001 m. sausio 1d. įsigaliojo Reklamos įstatymas, motinos pieno pakaitalų reklamą leidžiantis tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose ir LR teisės aktų nustatyta tvarka ant šių prekių pakuočių [30]. Vėliau, 2004 m. rugpjūčio 27d. LR sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą Nr. V-612 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigose taikomų Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų patvirtinimo“, kuriuo įpareigojo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose būtų laikomasi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų ir užtikrinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga, rėmimas ir skatinimas, suteikiant atitinkamą informaciją ir patarimus sveikatos priežiūros darbuotojams, atsižvelgiant į jų pareigas [31].

Innocenti deklaracija parengta ir priimta PSO/UNICEF jungtinio suvažiavimo „Breastfeeding in the 1990‘s: A Global Initiative“ metu 1990 m. rugpjūčio 1d., „Innocenti“ ligoninėje, Florencijoje, Italija. Šia deklaracija teigiama, jog siekiant užtikrinti optimalią motinos ir kūdikio sveikatą bei mitybą, visos moterys turi turėti galimybę išimtinai žindyti, o kūdikiai būti išimtinai žindomi nuo gimimo iki 4–6 mėnesių amžiaus. Po to, kūdikis turi gauti jam tinkamo papildomo maisto ir būti toliau žindomas iki 2 metų ar ilgiau. Vyriausybė turėtų sukurti žindymo politiką ir nacionalinę žindymo stebėsenos sistemą, stebėti tokius rodiklius, kaip kūdikių žindymo paplitimas išleidžiant iš stacionaro ir 4 mėnesių amžiaus. Sukurtą žindymo politiką raginama integruoti į bendrą sveikatos ir plėtros politiką, taip pat sustiprinti visus veiksmus apsaugoti, skatinti ir remti kūdikių žindymą perinatalinėse, antenatalinėse, mitybos, šeimos planavimo programose ir gydant dažnai pasitaikančias motinų ir vaikų ligas. Visas sveikatos priežiūros personalas turi būti išmokytas ir turėti reikiamų įgūdžių, kad įgyvendintų šią kūdikių žindymo politiką [32].

15 priežiūros sistemos svarbą skatinant kūdikių žindymą ir nurodo, kaip motinoms suteikti reikalingą

informaciją ir paramą. Veiksmų planą sudaro 10 žingsnių:

1. Turėti raštišką kūdikių žindymo skatinimo programą ir ją nuolat skelbti visiems sveikatos priežiūros darbuotojams.

2. Apmokyti visus sveikatos priežiūros darbuotojus, kaip įgyvendinti šią programą. 3. Informuoti visas nėščiąsias apie žindymo privalumus ir supažindinti su jo taisyklėmis. 4. Sudaryti sąlygas motinoms pradėti žindymą per pusvalandį nuo gimdymo.

5. Parodyti motinoms, kaip žindyti ir kaip išsaugoti laktaciją, jei būtų atskirtos nuo naujagimio. 6. Neduoti naujagimiui jokio kito maisto ar gėrimo, išskyrus motinos pieną, nebent reikėtų dėl

medicininių priežasčių.

7. Leisti motinai būti su naujagimiu ištisą parą. 8. Skatinti žindyti naujagimį pagal jo poreikius. 9. Neduoti naujagimiams žindukų.

10. Skatinti žindymo paramos grupių kūrimąsi ir informuoti apie jas iš ligoninės ar klinikos išvykstančias motinas [33].

Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyva siekia, kad motinos savo kūdikius pirmuosius 6 mėn. vien žindytų ir po to tęstų žindymą kartu papildomai maitindamos tirštu maistu tiek ilgai, kiek tik motina ir kūdikis norės [33]. LR sveikatos apsaugos ministras 2012 m. gruodžio 27 d. paskelbė įsakymą Nr. V-1251 „Dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal Naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. V−249 „Dėl Žindymo skatinimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ kurie plėtoja naujagimiams palankių ligoninių (NPL) tinklą Lietuvoje, sprendžia kitus žindymo skatinimo klausimus [34]. Pagal 2017 m. sausio 4d. Žindymo skatinimo komiteto priimtą sprendimą, šiuo metu Lietuvoje yra 8 naujagimiui palankios ligoninės ir dar 12 siekiančių šio statuso [35].

16 leidžiančių informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus ir vaikus, apie vaikų sveikatą ir mitybą, maitinimo krūtimi privalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją ir nelaimingų atsitikimų keliuose užkirtimą, taip pat sudaryti galimybę jiems lavintis ir tokiomis žiniomis pasinaudoti [37]. Visos JT narės (išskyrus JAV ir Somalį) oficialiai patvirtino Vaiko teisių konvenciją. 1995 m. liepos 3d. Vaiko teisių konvenciją ratifikavo ir Lietuvos Respublikos Seimas [36].

Atsiradus šioms pasaulinės reikšmės žindymo skatinimo ir palaikymo strategijoms ir programoms, Lietuvoje taip pat pradėta formuoti kūdikių ir mažų vaikų mitybos politika. Remiantis LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1108 patvirtinta „Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programa“. Jos tikslas – kūdikių ir mažų vaikų žindymo, racionalaus, tinkamo papildomo bei dirbtinio, kai neįmanomas žindymas, maitinimo biologiškai vertingais produktais skatinimas ir organizavimas [38]. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 patvirtino Lietuvos sveikatos programą, kurioje viena iš pagrindinių nuostatų – skatinti natūralų maitinimą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 6 mėn. būtų išimtinai žindomi [39].

Kaip kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programos dalis buvo parengta ir 1995 metais pradėta vykdyti nacionalinė kūdikių žindymo skatinimo programa [40]. Šia programa siekiama integruoti visos visuomenės pastangas kūdikių žindymo Lietuvoje išsaugojimui ir skatinimui, padidinti žindymo paplitimą ir prailginti jo trukmę [40]. Programos uždaviniai:

 formuoti teisingą visuomenės požiūrį į kūdikių žindymą;

 organizuoti sveikatos priežiūros darbuotojų bei tėvų mokymą apie kūdikių žindymą;

 tobulinti medikų ruošimo programas, suteikiant daugiau žinių apie natūralų kūdikių maitinimą;  sveikatos priežiūros įstaigose sudaryti optimalias sąlygas kūdikių žindymui skatinti [40]. Pagrindinės programos veiklos kryptys:

 studentų medikų bei sveikatos priežiūros darbuotojų mokymas (paskaitos, seminarai, knferencijos, suvažiavimai, speciali literatūra);

 tėvų švietimas (masinės informacijos priemonės, speciali literatūra, jaunų tėvų mokyklos);  Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos skatinimas;

17 3.1.2 Žindymo paplitimas

Rollins Nigel C. ir kt. (2016) rašo, kad nepaisant to, kad Kūdikių ir mažų vaikų mitybos gerinimo

strategija buvo priimta prieš 25 metus, pasauliniai maitinimo krūtimi mastai išlieka ženkliai žemiau

tarptautinio plano, o pasiryžimas maitinti krūtimi, atsižvelgiant į politines sąlygas ir finansavimą, išlieka nuvargusios būsenos [19]. Autoriai nustatė, kad visose besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse, kurios pateikė duomenis, išimtinio žindymo rodikliai pagerėjo nuo 25 proc. 1993 metais iki 37 proc. 2013 metais; tarp kiekvienos šalies 20 proc. gaunančių didžiausias pajamas, žindymo paplitimas padidėjo nuo 16 proc. iki 36 proc., o tarp 20 proc. gaunančių mažiausias pajamas, žindymo paplitimas neatsiliko nuo bendros tendencijos. Ilgalaikis žindymas iki 12–15 mėn. pasauliniu mastu sumažėjo nuo 76 proc. iki 73 proc., tokius pokyčius labiausiai įtakojo žindymo paplitimo mažėjimas tarp nepasiturinčių [19].

Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo duomenimis 2015 m. Lietuvoje išimtinai žindomų kūdikių iki 6 mėn amžiaus buvo tik 32 proc., o kūdikių maitintų krūtimi bent dalinai iki 6 mėnesių – 44,7 proc. [20]. 2016 metais pateiktoje literatūros apžvalgoje (Langienė V. ir kt.), nagrinėjant žindymo paplitimą Lietuvoje, teigiama, kad Lietuvos gimdymo stacionarų išsamių analizių apie žindymo praktiką neaptikta [6]. Apžvalgos autoriai pažymi, kad 2009 m. buvo atliktas tyrimas (Stundžienė R. ir kt.), kurio metu apklausta 121 Vilniaus rajono moteris, auginančias 8–12 mėn. kūdikius. Autorių duomenimis iki 1 mėnesio kūdikius išimtinai žindė dauguma respondenčių (90,9 proc.), iki 4 mėn. – 52,9 proc., iki 6 mėn. – 19,8proc. tirtųjų [6, 21]. Jusienės R. ir bendraautorių (2012) tyrimas atskleidė, kad vidutinė žindymo trukmė iki vienerių metų – 9 mėnesiai, o 38 procentai tirtųjų žindymą tęsė ilgiau negu metus [22]. Dar vieną tyrimą, nagrinėjantį žindymo trukmę ir veiksnius susijusius su žindymo trukme atliko Levinienė G. ir kt. (2013). Autoriai nustatė, kad daugiau kaip pusė 53,8 proc. apklaustųjų žindė 3–5 mėnesius, iki 6 mėnesių ir ilgiau žindė 29,7 proc., o mažiau negu 3 mėnesius 16,5 proc. tirtųjų [24]. Deja, bet nei Jusienės nei Levinienės tyrimai nenagrinėjo išimtinio žindymo trukmės.

18 proc.), Saliamono salos (73,7 proc.), Kambodža (73,5). Tuo tarpu daugumoje išsivysčiusių šalių, autorių teigimu, paskutiniu metu apskritai nebuvo atliekamos standartizuotos apklausos išsimtinio žindymo paplitimui nustatyti, todėl pateikiami duomenys apie bent dalinį žindymą iki 6 mėnesių amžiaus. Pagal šį rodiklį pirmauja Norvegija (71 proc.), Šveicarija (62 proc.), Korėjos Respublika (Pietų Korėja) (61 proc.), kitose šalyse bent dalinio žindymo iki 6 mėn. paplitimas mažesnis, pvz.: Danija (13 proc.), Prancūzija (23 proc.), Graikija (22 proc.), Italija (46 proc.), Ispanija (47 proc.) [4]. Lietuvos (45 proc.) ir kitų Europos šalių žindymas (bent dalinai) iki 6 mėnesių pavaizduotas diagramoje (1 pav.).

1 pav. Lietuvos ir kitų Europos šalių žindymas (bent dalinai) iki 6 mėn.

3.2 ŽINDYMO NAUDA

Victora Cesar G. su bendraautoriais (2016) savo darbo įžangoje pasinaudojo dar 1981 metais Švedų profesorius Bo Anders Vahlquist rašytais žodžiais: „Visų rūšių žinduolių reprodukcinis ciklas apima abu – nėštumą ir žindymą, be pastarojo, nei viena iš rūšių, įskaitant ir žmogų, nebūtų išgyvenusi“ [4, 41]. Ši citata puikiai atskleidžia žindymo naudą ir svarbą. Ne mažiau svarbus faktas yra tai, kad motinos pienas yra saugus – visada tinkamos temperatūros, jo nereikia ruošti ir jį saugu naudoti netgi prastose sanitarinėse sąlygose ar ten, kur geriamas vanduo yra užterštas [4, 8]. Tyrimais įrodyta tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė žindymo nauda ne tik vaikui, bet ir motinai [4, 6, 8, 42].

19 3.2.1 Tiesioginis žindymo poveikis

Neatidėliotinas oda prie odos kontaktas ir ankstyvas žindymo inicijavimas padeda palaikyti tinkamą kūdikio kūno temperatūrą, stiprina jo imuninę sistemą ir ryšį su motina, skatina pieno gamybą krūtyse ir padidina išimtinio žindymo iki 6 mėn. tikimybę [42].

Victora Cesar G. ir bendraautoriai įvertinę tyrimus, atliktus besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse nustatė, kad apskritai nežindytiems jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams mirties rizika buvo 3,5 karto didesnė berniukų ir 4,1 karto didesnė mergaičių tarpe lyginant su žindytais (bent dalinai) kūdikiais, tačiau vėliau, priklausomai nuo amžiaus, rizika mažėjo [4, 5]. Šešių aukštos kokybės tyrimų išsivysčiusiose šalyse metaanalizė parodė, kad nors kiek žindytiems kūdikiams 36 procentais rečiau pasitaikė staigi kūdikių mirtis [4, 8]. Kita metaanalizė, atlikta įvertinus keturis atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, parodė 58 proc. mažesnę tikimybę susirgti nekrozuojančiu enterokolitu [4, 8].

Krūtimi maitinami kūdikiai rečiau serga vidurinės ausies uždegimu, viduriavimu, pneumonija ir kitomis vaikiškomis ligomis [4, 6, 8, 9, 10, 42]. Pagerinus kūdikių žindymo rodiklius besvystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse būtų galima išvengti beveik pusės viduriavimo atvejų ir trečdalio kvėpavimo takų infekcijų atvejų [4, 6, 9].

Remdamiesi 49 tyrimais (daugiausiai besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse) Victora Cesar G. ir kt. teigia, kad kūdikių žindymas 68 proc. sumažino netaisyklingo sąkandžio atvejų [4, 12]. Vis dėlto žindymas ilgiau nei 12 mėn. ir naktinis žindymas buvo susiję su 2 – 3 kartus dažnesniu pieninių dantų kariesu, galimai dėl netinkamos burnos higienos po maitinimo [4, 43].

Tyrėjai teigia, kad yra keletas įrodymų, jog žindymas gali apsaugoti vaikus, jaunesnius negu 5 metai, nuo alerginio rinito, nors konkrečių skaičių nepateikia [4, 11] Tarp žindymo ir astmos atvejų rastas statistiškai patikimas ryšys, rodantis, kad žindymas gali 9 procentais sumažinti astmos atvejų [4, 11]. 3.2.2 Ilgalaikė žindymo nauda kūdikiams

2013 metais Horta B.L. ir Victora C.G. sisteminėje apžvalgoje nustatė ryšį tarp žindymo ir neužkrečiamųjų ligų [44]. Nustatyta, kad ilgalaikis žindymas 26 proc. sumažina antsvorį ir nutukimą, 24 proc. sumažina II tipo diabetą [13]. Taip pat žindymas galimai apsaugo nuo I tipo diabeto [8]. Tačiau, tiriant žindymo poveikį sistoliniam ir diastoliniam kraujo spaudimui bei bendro cholesterolio kiekiui, ryšys nenustatytas [13]. 18 studijų apžvalga patvirtino, kad žindymas gali 19 procentų sumažinti vaikų leukemijos atvejų [4, 14].

20 intelekto koeficiento testo rezultatais (3,4 taško) [4, 15]. Teigiamas ryšys tarp žindymo ir mokymosi pasiekimų nustatytas ir Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje ir Brazilijoje atliktuose tyrimuose [4, 45, 46].

3.2.3 Žindymo nauda motinai

Žindymas teigiamai veikia ir pačios motinos fizinę bei emocinę sveikatą, taip pat kūdikio ir motinos ryšį [7]. Markūnienė E. (2003) pažymi, kad Ali ir Lowry (1981) stebi kitokį motinų ir kūdikių, kurie tuojau po gimimo turėjo 45 minučių kūno kontaktą, elgesį trečią kūdikio gyvenimo mėnesį, palyginus su tų, kurie neturėjo kūno kontakto. Turėję kontaktą kūdikiai mažiau verkia, daugiau šypsosi, motina daugiau žiūri į akis, kalbina [25, 47].

Žindymas sumažina krūties vėžio tikimybę – 12 mėnesių žindymo per visą gyvenimą 4,3 proc. sumažina invazinio krūties vėžio tikimybę [4, 48]. Ilgesni žindymo periodai 30 proc. sumažina kiaušidžių vėžio tikimybę [4, 16].

Žindymo periodu stebima laktacinė amenorėja optimaliai prailgina tarpus tarp nėštumų [4, 17]. Yra tyrimų, nustačiusių žindymo įtaką pomenopauzinei osteoporozei. Schnatz Peter F. su bendraautoriais (2010) tyrė buvusių nėštumų ir žindymo ryšį su pomenopauzine osteoporoze ir nustatė, kad, žindymas statistiškai reikšmingai mažina pomenopauzinės osteoporozės atvejų skaičių. Tarp žindžiusių tirtųjų osteoporozės atvejų buvo 7,8 procento, o niekada nežindžiusių – 18,7 proc. [49].

3.3 ŽINDYMO TRUKMĘ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Įvertinus žindymo naudą, jau kelis dešimtmečius aktyviai tyrinėjami veiksniai, susiję su žindymo inicijavimu ir jo trukme. Įvairiose šalyse atliktais tyrimais pastebėta, kad nepanorusios žindyti ir trumpiau žindžiusios motinos paprastai yra jaunesnės, prastesnio išsilavinimo, vienišos, jų šeimos finansinė padėtis yra prastesnė [7, 23].

Jusienė R. ir kt. (2012) atliko Lietuvos kūdikių žindymo iki vienerių metų veiksnių analizę. Tyrime dalyvavo 243 išnešiotų kūdikių iki vienerių metų amžiaus motinos. Gautų rezultatų analizė parodė, kad ilgiau kūdikius žindė vyresnės ir turinčios aukštesnį išsilavinimą moterys [22]. Šių veiksnių svarba atsispindi ir kituose Lietuvoje atliktuose tyrimuose (Stundžienė R. ir kt., Markūnienė E., Levinienė G. ir kt.) [21, 24, 25].

21 Suomijoje, Airijoje ir Kanadoje pabrėžiama ir aukštesnio išsilavinimo reikšmė ilgesnei žindymo trukmei, tačiau Jungtiniuose Arabų Emyratuose nustatyta, kad moterys su pagrindiniu išsilavinimu žindė ilgiau, nei aukštesnio išsilavinimo moterys [50–54].

Šeimyninė padėtis žindymo trukmei Markūnienės E. (2003) tyrime ryškesnės įtakos neturėjo, nors ir buvo stebima tendencija, jog netekėjusios ar išsiskyrusios moterys žindo kūdikį trumpiau. Autorė svarsto, galbūt joms trūksta paramos, jaučia nuolatinę įtampą dėl rytojaus, priverstos anksti išeiti į darbą [25]. Levinienės G. ir kt. (2013) apklausos duomenys parodė, kad šeimyninė padėtis turi reikšmingą įtaką žindymo trukmei – ištekėjusios, ar gyvenančios su partneriu moterys žindė ilgiau [24]. Šeimyninės padėties įtaka žindymui atsispindi ir keliuose užsienio valstybių tyrimuose. Vokietijoje atliktoje studijoje atsispindėjo nedidelė teigiama šeimyninės padėties įtaka pirminiam žindymo inicijavimui, o Kanadoje atliktoje nacionalinėje apklausoje pastebėta, kad moterys, turinčios partnerius išimtinai žindė ilgiau, negu vienišos [50, 53].

Markūnienė E. (2003) taip pat pastebėjo, kad motinos, turinčios didesnes pajamas taip pat žindė ilgiau. Tačiau autorė mano, kad tai turi ryšį su aukštesniu išsilavinimu [25]. Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad žemesnės vidutinės namų ūkio pajamos buvo susiję su žindymo nutraukimu iki 6 mėnesių tiek išnešiotiems, tiek neišnešiotiems naujagimiams [55].

Markūnienė E. taip pat pažymi ir kitas, ne mažiau svarbias kūdikių nežindymo priežastis. Autorė rašo, jog įtakos turi silpna vidinė ir išorinė motyvacija, įsitikinimas, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, nepasitikėjimas savimi ir galimybe išmaitinti kūdikį, baimė, kad turi nepakankamai pieno, motinų žinių trūkumas apie laktacijos valdymą, pagalbos ir paramos trūkumas šeimoje bei neigiama žindyvių motinų ir anytų įtaka, baimė kūdikį žindyti viešumoje [25]. Šiuos teiginius patvirtina ir kitų mokslininkų, nagrinėjusių žindymo trukmės veiksnius, gauti rezultatai. Pavyzdžiui, Rollins N.C. ir kt. (2016) rašo, kad veiksniai, kurie neigiamai veikia motinos pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo jėgomis, neigiamai veikia ir žindymą [19]. Pažymima ir tai, kad nepatogios žindymo pozos, netaisyklingas spenelio apžiojimas, taip pat nepakankama pagalba motinoms, ypač pirmomis savaitėmis po gimdymo, nesugebėjimas įžvelgti žindymo problemų yra dažniausios priežastys, kodėl motinos nustoja žindyti. Kūdikio verkimas, neramumas, negalėjimas nuraminti kūdikį, dažnai klaidingai interpretuojami, kaip alkio požymiai, rodantys, kad motina turi nepakankamai pieno, todėl įvedami motinos pieno pakaitalai [19].

22 dažniau vargino pieno trūkumas (67,3 proc.) ir įtrūkę, skausmingi speneliai (38,5 proc.) bei tai, jog kūdikis nėėmė krūties (25,9 proc.). Autorių nuomone, šias priežastis galėjo lemti žindymo technikos neišmanymas ir savalaikės žindymo korekcijos nebuvimas [21]. Tokią nuomonę papildo Renfrew M.J. ir kt. atlikta sisteminė apžvalga, kurioje buvo analizuojama profesionalios ir mama – mamai tipo pagalbos įtaka žindymo trukmei. Į šią analizę įtrauktos 52 studijos iš 21 šalies, iš viso 56000 moterų. Rezultatai, parodė, kad visos pagalbos formos reikšmingai ilgino tiek išimtinio, tiek bendro žindymo trukmę [26].

4. TYRIMO METODIKA

Norint įvertinti 12–24 mėnesių kūdikių žindymo trukmę bei išsiaiškinti šeimos gydytojo rekomendacijas žindymo ir kitais maitinimo klausimais, anonimine anketa buvo apklausiamos pirmą kartą gimdžiusios 12–24 mėn. kūdikių motinos, besilankančios privačioje šeimos klinikoje „ESU“ (toliau – privati klinika), J. Balčikonio g. 3-316, Vilnius ir Šilainių poliklinikoje (toliau – valstybinė poliklinika), Baltų pr. 7, Kaunas.

4.1 ANKETŲ STRUKTŪRA

Anoniminę anketą sudarė 31 klausimas. Klausimuose atsispindėjo respondenčių sociodemografinė charakteristika (amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, finansinė padėtis), žindymo patirtis ir praktika, šeimos gydytojo rekomendacijos ir motinos bei šeimos gydytojo santykis.

Pirmieji keturi klausimai skirti socialiniams ir demografiniams tiriamųjų duomenims išsiaiškinti. 6–16 klausimais norėta sužinoti, kokia respondenčių žindymo patirtis ir praktika, ar pasiteisino tiriamųjų lūkesčiai, susiję su žindymo trukme. 17 klausimu siekta išsiaiškinti, ar respondentė domėjosi žindymu iki gimdymo, o 19 klausimu tikėtasi sužinoti ar domėjosi žindymu jau po gimdymu ir kokie buvo respondentės informacijos šaltiniai. 20–21 klausimais siekta sužinoti respondentės subjektyvią nuomonę apie patarimus, kurie gali padėti žindymo laikotarpiu. 22–27 klausimais buvo analizuojamos respondenčių šeimos gydytojo rekomendacijos žindymo klausimais. 18 ir 28–31 klausimai atskleidžia motinos ir gydytojo santykį.

4.2 APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS

23 Pakoregavus anketą, dalyvauti apklausoje motinos buvo kviečiamos skelbimais tiriamose gydymo įstaigose. Anketas motinos galėjo rasti šalia skelbimo, o užpildytas reikėjo įmesti į greta esančią urną. Anketose buvo nurodytas ir internetinis adresas su elektroniniu anketos variantu, todėl motinos galėjo rinktis, kokiu būdu joms patogu anketą užpildyti. Taip pat kvietimas dalyvauti apklausoje buvo išplatintas socialiniame tinklalapyje „Facebook“ šių sveikatos priežiūros įstaigų motinų grupėse, nurodant, kad tyrime kviečiamos dalyvauti pirmą kartą gimdžiusios moterys, auginančios 12–24 mėn. vaikus ir besilankančios tiriamose klinikose. Privačioje klinikoje registruotų 12–24 mėn. amžiaus vaikų iš viso 275, o valstybinėje poliklinikoje – 388. Iš viso anketą užpildė 118 moterų, iš jų 35 privačioje klinikoje ir 83 valstybinėje poliklinikoje. Iš užpildytų tinkamomis tolimesniam tyrimui pripažintos 31 anketa privačioje klinikoje ir 78 anketos valstybinėje poliklinikoje.

Statistinė duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (20.0 versija). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Buvo vertinamas požymių pasikartojimo dažnumas (proc.), ryšiai tarp požymių (χ² - chi kvadrato kriterijumi, df – laisvu laipsnių skaičiumi, r – Pirsono koreliacijos koeficientu). Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti buvo pasirinktas p=0,05 patikimumo lygmuo. Diagramos ir lentelės buvo sudaromos Microsoft Excel programa.

4.3 TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS

Tyrime iš viso dalyvavo 109 pirmą kartą gimdžiusios moterys, auginančios 12-24 mėnesių vaikus, besilankančios valstybinėje poliklinikoje Kaune (n=78) ir privačioje klinikoje Vilniuje (n=31). Jauniausia respondentė buvo 16 metų, o vyriausia – 42 metų amžiaus. Moterų amžiaus vidurkis – 28,45(±3,703). Atsakiusiųjų amžiaus histograma kartu su normaliąja Gauso kreive pateikiama 2 paveiksle.

2 pav. Respondenčių amžiaus histograma su normaliąja Gauso kreive

24 Daugiau nei pusė (57,8 proc.) tyrime dalyvavusių moterų turėjo aukštąjį universitetinį

išsilavinimą, 27,5 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 13,8 proc. – vidurinį, o pagrindinį – 0,9 proc. moterų (3 pav.).

3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Daguma atsakiusiųjų (86,3 proc.) ištekėjusios, 11,9 proc. gyvena su draugu arba partneriu, vienišos – 1,8proc. respondenčių (4 pav.).

4 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

25 Kaip matyti iš 5 paveiksle pavaizduotų duomenų, beveik pusė respondenčių (49,5 proc.) savo šeimos finansinę padėtį įvertino 800–1500 EUR per mėnesį, 34,9 proc. – virš 1500 EUR/mėn, 13,8 proc. nurodė, kad šeimos pajamos yra mažesnės negu 800 EUR per mėnesį ir 1,8 proc. atsakiusiųjų finansinės padėties šeimoje nenurodė.

5 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal šeimos finansinę padėtį

5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

5.1 ŽINDYMO PAPLITIMAS, MOTINŲ PATIRTIS IR PRAKTIKA

Tyrimo duomenų analizė parodė, kad apklausos metu 57,8 proc. apklaustųjų vis dar žindė, iš jų 54,8 proc. privačioje ir 59 proc. valstybinėje klinikoje, o 42,2 proc. (45,2 proc. privačioje, 41proc. valstybinėje) žindymą jau buvo nutraukusios.

Išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus savo kūdikius žindė 67,7 proc. respondenčių iš privačios klinikos. Valstybinės poliklinikos respondenčių atsakymų į šį klausimą negalime vertinti, kadangi 41,03 proc. apklaustųjų į klausimą „ Kiek laiko žindėte/žindote tik savo pienu iš krūties?“ atsakė nurodydamos bendrą žindymo trukmę.

Atlikus bendros žindymo trukmės analizę, paaiškėjo, kad privačioje klinikoje iki 6 mėnesių amžiaus žindė 100 proc. respondenčių, o valstybinėje poliklinikoje – 73,08 proc. Iki metų savo kūdikius žindė 90,22 proc. privačios klinikos ir 35,9 proc. valstybinės poliklinikos apklaustųjų. Šie rezultatai visiškai skiriasi nuo kitų tyrėjų, nagrinėjusių žindymo trukmę Lietuvoje, gautų rezultatų. Pavyzdžiui, Levinienė G. ir kt. (2013) nustatė, kad 6 ir ilgiau mėnesių žindžiusių buvo 29,7 proc. motinų, Stundžienės R. ir kt (2010)

27

1 lentelė. Respondenčių skirstinys pagal maitinimo trukmę ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigą

Žindymo trukmė (mėnesiais)

Privati klinika Valstybinė poliklinika Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai

1 0 0% 8 10,26% 2 0 0% 1 1,28% 3 0 0% 3 3,85% 4 0 0% 4 5,13% 5 0 0% 5 6,41% 6 0 0% 11 14,10% 7 0 0% 1 1,28% 8 0 0% 4 5,13% 9 0 0% 3 3,85% 10 0 0% 8 10,26% 11 3 9,70% 2 2,56% 12 5 16,10% 3 3,85% 13 5 16,10% 2 2,56% 14 2 6,50% 8 10,26% 15 4 12,90% 7 8,97% 16 2 6,50% 1 1,28% 18 2 6,50% 2 2,56% 19 2 6,50% 0 0% 20 3 9,70% 1 1,28% 21 1 3,20% 0 0% 22 0 0% 2 2,56% 23 2 6,50% 0 0% 24 0 0% 2 2,56%

28

6 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal naudotas pagalbines maitinimo priemones

Dažniausia žindymo nutraukimo priežastis buvo paties vaiko atsisakymas motinos pieno (19,05 proc.). Nors PSO duomenimis, tik 1 – 3 proc. pasaulio moterų negali išmaitinti savo kūdikių krūties pienu dėl rimtų fiziologinių priežasčių [1, 23], net 14,29 proc. apklaustųjų nurodė, kad žindymą nutraukė, nes „dingo pienas“, po 7,94 proc. žindymą nutraukė dėl vaiko amžiaus ir vaiko ligos, po 6,35 proc. dėl krūtų problemų, grįžimo į darbą ir nuomonės, kad jau gana žindyti, 3,17 proc. dėl motinos ligos ir 1,59 proc. dėl nepatogumo žindyti viešumoje. Panašias žindymo nutraukimo priežastis nustatė ir Stundžienė R. ir kt (2010) – 68,5 proc. dėl pieno trūkumo, 27,4 proc. skausmingi speneliai ir bloga žindymo technika, 2,7 proc. poreikis grįžti į darbą ar studijas ir 1,4 proc. motinos ligos [21]. Nors statistiškai reikšmingo ryšio tarp žindymo nutraukimo priežasties ir apklausos vietos nebuvo (p>0,05), svarbu pažymėti, kad pieno dingimą, kaip žindymo nutraukimo priežastį nurodė tik valstybinės poliklinikos lankytojos. Privačioje klinikoje nei viena respondenčių, nutraukusių žindymą, šio varianto nesirinko. Žindymo nutraukimo priežasčių pasiskirstymas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Žindymo nutraukimo priežasčių pasiskirstymas

Žindymo nutraukimo priežastis

Privačioje klinikoje (n=19)

Valstybinėje poliklinikoje

(n=44) Iš viso(n=63) Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai

Dingo pienas 0 0% 9 20,45% 9 14,29%

Dėl vaiko amžiaus 1 5,26% 4 9,09% 5 7,94%

Dėl vaiko ligos 1 5,26% 4 9,09% 5 7,94%

Dėl krūtų problemų 0 0% 4 9,09% 4 6,35%

Dėl grįžimo į darbą 2 10,53% 2 4,55% 4 6,35%

Mama nusprendė, kad gana 3 15,79% 1 2,27% 4 6,35%

Dėl mamos ligos 0 0% 2 4,55% 2 3,17% 84% 4% 2% 8% 1% 1%

Papildomų priemonių nenaudojo Iš buteliuko, jeigu reikia kur nors išeiti Iš buteliuko dėl savęs Iš buteliuko, nes neturėjo pieno

29 Vertindamos savo žindymo trukmę, daugiau negu pusė – 54,8 proc. privačios klinikos respondenčių nurodė, kad žindė tiek, kiek planavo, valstybinėje poliklinikoje – 44,9 proc. Žindymo trukmė privačioje klinikoje pranoko lūkesčius 38,7 proc. motinų, o buvo trumpesnis negu planuota – 6,5 proc. respondenčių. Valstybinėje poliklinikoje atitinkamai 24,4 ir 28,2 proc. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp pasitenkinimo žindymo trukme ir lankomos klinikos nenustatyta (p>0,05).

Žindymo sunkumai, pagal respondenčių įvertinimus, sugrupuoti į turėjusius didesnės įtakos (įtakojo arba labai įtakojo) ir turėjusius mažesnės įtakos (visiškai neįtakojo; neįtakojo; nei įtakojo, nei neįtakojo). Atlikus gautų atsakymų analizę, paaiškėjo, kad sužaloti/skausmingi speneliai turėjo didesnę įtaką žindymo trukmei – 6,45 proc. privačios klinikos ir 24,36 proc. valstybinės poliklinikos respondentėms. Netaisyklingas apžiojimas visiškai neįtakojo privačios klinikos respondenčių, tačiau darė didesnę įtaką 12,82 proc. valstybinės poliklinikos mamų žindymo trukmei. Plokšti ir/ar įdubę speneliai taip pat neįtakojo privačios klinikos mamų ir darė įtaką 10,26 proc. valstybinės poliklinikos respondenčių. Tai, jog kūdikis atsisakė žįsti visiškai neįtakojo žindymo trukmės privačioje klinikoje, o valstybinėje šis veiksnys turėjo įtakos 19,23 proc. mamų. Pieno trūkumas taip pat turėjo įtakos tik valstybinės poliklinikos respondentėms – 12,82 proc. poliklinikos apklaustųjų šiam veiksniui priskyrė didesnę įtaką. Tai, kad kūdikis po žindymo atrodė nepasisotinęs, kaip veiksnį, turėjusį įtakos jų žindymo trukmei pažymėjo 3,23 proc. privačios klinikos mamų ir 20,51 proc. valstybinės poliklinikos respondenčių. Užsikimšęs pieno latakas, pieno stazė visiškai nenulėmė privačios klinikos motinų žindymo trukmės, o mastitas turėjo įtakos tik vienai motinai (3,23 proc.). Atitinkamai 8,97 proc., 6,41 proc. ir 7,69 proc. valstybinės poliklinikos motinų šiuos veiksnius priskyrė prie turėjusių didesnės įtakos jų žindymo trukmei. Nepakankamas kūdikio svorio prieaugis nulėmė vienos respondentės (3,23 proc.) žindymo trukmę privačioje klinikoje ir 11,54 proc. respondenčių valstybinėje. Su trumpu liežuvio pasaitėliu nesusidūrė nei viena abiejų klinikų respondentė. Įvertinus respondenčių išreikštą žindymo sunkumų įtaką jų žindymo trukmei, nustatyta, kad privačios klinikos respondentės statistiškai reikšmingai mažiau linkusios žindymo sunkumus sieti su žindymo trukme, negu respondentės valstybinėje poliklinikoje (=17,853, df=1, p<0,001). Panašias žindymo nutraukimo priežastis nurodo ir kitų apklausų respondentės tiek Lietuvoje tiek užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Stundžienės R. ir kt. (2010) atliktame tyrime nustatyta, kad pagrindinė žindymo nutraukimo priežastis buvo pieno trūkumas (67,3 proc.), 38,5 proc. nustojo žindyti dėl skausmingų spenelių, 25,9 proc., nes kūdikis neėmė

Žindymo nutraukimo priežastis

Privačioje klinikoje (n=19)

Valstybinėje poliklinikoje

(n=44) Iš viso(n=63) Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai Dėl nepatogumo žindyti

viešumoje 1 5,26% 0 0% 1 1,59%

30 krūties, dėl pieno stazės – 14,4 proc. ir dėl mastito – 11,5 proc. [21]. Levinienės G. ir kt. tyrimo respondentės 68,7 proc. atvejų nustojo žindyti dėl skausmingų spenelių, 30,8 proc. dėl pieno stazės ir 8,7 proc. dėl mastito [24]. Vokietijoje Kohlhuber M. su bendraautoriais tyrė žindymo paplitimą ir trukmę. Respondentės žindymo nutraukimo priežastį dažniausiai nurodė pieno trūkumą, skausmingus spenelius ir taisyklingo apžiojimo problemas [50]. Tarrant R.C. tyrė žindymo paplitimą ir trukmę Airijoje (2009). Šio tyrimo respondentės taip pat nutraukė žindymą dėl jų nuomone pieno trūkumo arba įspūdžio, kad kūdikis atrodo nepasisotinęs. Respondentės taip pat išskyrė ir motinos ar vaiko ligą, kaip žindymo nutraukimo priežastį [52].

Nors PSO rekomenduoja kūdikius žindyti pagal jų poreikį [58], didžioji dalis abiejų grupių respondenčių krūtimi maitino pagal kūdikio poreikį (93,5 proc. privačioje klinikoje ir 87,2 valstybinėje poliklinikoje. Dažniausiai (59,6 proc.) kūdikiai buvo žindomi kas 2–3 valandas (15,6 proc. kas 2 val., 15,6 proc. kas 3 val. ir 28,4 proc. kas 2–3 val.) Statistiškai reikšmingo ryšio tarp žindymo dažnumo pasirinkimo, žindymo trukmės ir apklausos vietos nėra (p>0,05). Levinienė G. su bendraautoriais (2013) nustatė, kad pagal grafiką žindžiusios moterys žindė trumpiau lyginant su žindžiusiomis pagal kūdikio poreikį [24]. Fallon A. ir kt. (2016) ieškojo tyrimų, kuriuose būtų įrodymų, ar yra ryšys tarp žindymo pagal vaiko poreikį, pagal grafiką ir sėkmingo žindymo. Deja, tačiau autoriams nepavyko rasti duomenų apie pastaruoju metu atliktus tokius tyrimus [59].

31

7 pav. Respondenčių skirstinys pagal čiulptuko naudojimo dažnį

Nei viena respondentė iš privačios klinikos kūdikiui nedavė papildomų skysčių, anksčiau, negu nuo 6 mėnesių amžiaus, tuo tarpu valstybinėje poliklinikoje net ketvirtadalis (25,64 proc.) motinų nesilaikė šios PSO rekomendacijos ir skysčių kūdikiui pradėjo duoti anksčiau, negu suėjo 6 mėnesiai (=9,735df=3, p=0,021). Tarp ankstyvo papildomų skysčių įvedimo ir žindymo trukmės taip pat yra vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys, rodantis, kad papildomų skysčių iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams nedavusios moterys žindė ilgiau, negu skysčių davusios anksčiau, nei rekomenduota (=86,508df=66, p=0,046). Levinienės G. ir kt. tyrime taip pat stebima tendencija, kad papildomų skysčių įvedimas anksčiau, negu rekomenduojama trumpina žindymo trukmę [24]. Smith H.A. su bendraautoriais atliko sisteminę apžvalgą tirdami ankstyvo papildomų skysčių ir maisto įvedimo įtaką sveikiems išnešiotiems krūtimi maitinamiems kūdikiams. Sisteminė apžvalga apėmė 11 atsitiktinių kontroliuojamų bandymų, kuriuose dalyvavo 2542 vaikai. Autoriai įvertinę atliktų tyrimų rezultatus nustatė, kad išimtinai žindomi kūdikiai buvo žindomi ilgiau, nei kūdikiai, kuriems pirmomis dienomis po gimimo buvo duodami papildomi skysčiai (vanduo ar gliukozės tirpalas). Papildomi skysčiai neturėjo teigiamos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje, temperatūrai ar svorio netekimui [61].

Didžioji dalis privačios klinikos apklaustųjų (67,7 proc.) primaitinimą tirštu maistu pradėjo pagal PSO rekomendacijas, t.y. nuo 6 mėnesių, beveik trečdalis (29,1 proc.) tirštą maistą įvedė nuo 5 mėnesių ir 3,2 proc. nuo 7 mėnesių. Valstybinėje poliklinikoje rekomendacijų laikėsi ir primaitinimą tirštu maistu nuo 6 mėnesių pradėjo tik 50 proc. respondenčių, 25,6 proc. primaitino nuo 5 mėn., 16,7 proc. nuo 4 mėn, 5,1 proc nuo 7 mėn., o 2,6 proc. teigė, kad primaitino net nuo 2 mėnesių. Primaitinimo tirštu maistu pradžios skirtumai privačioje ir valstybinėje poliklinikoje nėra statistiškai reikšmingi, tačiau yra silpnas ryšys tarp primaitinimo pradžios ir žindymo trukmės (r=0,383, p<0,001). Pastaruoju metu atsiranda tyrimų, teigiančių,

32 kad ankstyvas potencialių alergenų įvedimas į kūdikio racioną gali sumažinti alergijos maistui tikimybę, o nedideli įvedamo maisto kiekiai neturi įtakos žindymo trukmei [62], kiti mokslininkai teigia, kad duomenų, patvirtinančių poreikį keisti esamas PSO rekomendacijas išimtinai žindyti iki 6 mėnesių, nepakanka [61].

Nėščiųjų mokyklėlę lankė šiek tiek daugiau nei pusė (52,3 proc.) visų apklaustųjų. Privačios klinikos respondenčių statistiškai reikšmingai daugiau (71 proc.) lankė nėščiųjų mokyklėlę, negu valstybinės poliklinikos mamų (44,9 proc.) ( =6,056, df=1, p=0,014). Ryšio tarp nėščiųjų mokyklėlės lankymo ir žindymo trukmės šiuo atveju nestebima. Atsakinėdamos apie tai, kiek valandų buvo skirta žindymo temai, respondentės nebuvo aktyvios – valandų skaičių nurodė 43,9 proc. respondenčių, vietos, kur lankė mokyklėlę nenurodė tik viena (1,8 proc.) respondentė. Privačios klinikos respondentės daugiausia (68,2 proc.) lankė tos pačios klinikos nėščiųjų mokyklėlę, 13,6 proc. lankė Avent žindymo kursus, dar 13,6 proc. nurodė, kad mokyklėlę lankė poliklinikoje, tačiau tiksliau, neįvardino. Motinų įvardintos nėščiųjų mokyklėlėje žindymui skirtos valandos svyravo nuo 1–2 val. iki 6 val., dažniausia buvo nurodoma 2–3 val. trukmės paskaitos. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp lankytos mokyklėlės, žindymui skirtų paskaitų trukmės šiame tyrime nenustatyta (p>0,05). Levinienė G. ir kt. savo darbe pažymi Sheehan D. ir bendraautorių tyrimą, kuriame teigiama, jog paskaitų nėščiosioms lankymas patrigubina sėkmingo žindymo tikimybę, tačiau Levinienės G. ir kt. tyrime ryšio tarp nėščiųjų mokyklėlės lankymo ir žindymo trukmės nenustatyta [24, 63].

33

8 pav. Respondenčių informacijos paieškos apie žindymą po gimdymo tendencijos

Respondentės atsakydamos į klausimus apie žindymo laikotarpiu gautus ir negautus patarimus nebuvo aktyvios, atsakymo į klausimą „Koks patarimas Jums labiausiai padėjo žindymo laikotarpiu?“ nepateikė 22,6 proc. privačios klinikos ir 25,6 proc. valstybinės poliklinikos apklaustųjų, o į klausimą „Koks patarimas Jums būtų padėjęs žindymo laikotarpiu, tačiau jo nesulaukėte?“ neatsakė 48,4 proc. privačios ir 64,1 proc. valstybinės poliklinikos respondenčių. Pateiktus atsakymus galima suskirstyti į patarimus apie žindymo techniką (kaip padėti kūdikiui apžioti spenelį, kokia yra laktacijos fiziologija, kaip gydyti užsikimšusį pieno lataką ar pieno stazę, mastitą), stiprinančius vidinę motyvaciją (pailsėti, nesinervinti, atsipalaiduoti, mėgautis žindymu, pasisemti kantrybės), patarimo nereikėjo ir tokio patarimo nebuvo. Patarimų apie žindymo techniką gavo 22,6 proc. privačios klinikos ir 29,5 proc. valstybinės poliklinikos tirtųjų, vidinei motyvacijai sustiprinti – 51,6 proc. privačioje ir 35,9 proc. valstybinėje klinikoje. 3,2 proc. privačioje ir 9 proc. valstybinėje klinikoje nurodė, kad tokio patarimo nebuvo arba jo neprireikė. Patarimų apie žindymo techniką trūko 6,5 proc. privačios klinikos ir 17,9 proc. valstybinės poliklinikos apklaustųjų, norėjo daugiau vidinės motyvacijos 25,8 proc. privačios ir 9 proc. valstybinės klinikų respondentės. Patarimų neprireikė arba tokio nebuvo atitinkamai 6,5 proc. ir 5,1 proc. Tarp gautų ir negautų patarimų žindymo laikotarpiu, žindymo trukmės ir apklausos vietos ryšio nebuvo (p>0,05). Šie du klausimai motinoms buvo užduoti remiantis Leurer M.D. kartu su Misskey E. Kanadoje atlikta apklausa. Tyrėjai, stebėdami šalies žindymo rodiklius, atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, kad didelė dalis motinų inicijuoja žindymą, taip pat daug jų žindymą nutraukia anksčiau, negu rekomenduojama, todėl siekdami išsiaiškinti šio reiškinio priežastis, tyrė, kokia informacija reikalingiausia žindančioms motinoms. Tyrimo rezultatai atskleidė žindyvių paramos svarbą, taip pat tai, jog motinoms labiausiai trūksta laktacijos fiziologijos

34 pagrindų, informacijos apie žindymo dažnumą ir trukmę, teisingą spenelio apžiojimą ir žindymo pozas, pieno ištraukimą rankomis/pientraukiu. Tyrėjų nuomone, tokie faktoriai, kaip teisingos informacijos apie žindymą teikimas motinoms yra nesudėtingai koreguojami, tačiau gali reikšmingai prailginti žindymo trukmę [64].

5.2 ŠEIMOS GYDYTOJO REKOMENDACIJOS

Norint įvertinti gydytojo rekomendacijų žindymo trukmei įtaką, respondentėms pateikti pasirinkimo variantai buvo suskirstyti į dvi grupes:

1. Žindymui palankios rekomendacijos:

 Pieno kiekiui padidinti reikia dažniau ir/ar ilgiau žindyti;

 Iškilus žindymo sunkumams patarė kreiptis į žindymo specialistę;  Neduoti čiulptuko;

 Miegoti kartu su kūdikiu;  Žindyti pagal kūdikio poreikį;

 Svarbu žindyti naktį, nes tai skatina pieno gamybą;

 Nenaudoti buteliuko, prireikus kūdikį girdyti iš puodelio, taurelės ar švirkštu;

 Prireikus kūdikį primaitinti adaptuotu mišiniu, tai daryti per pagalbinę sistemą ir taip skatinti pieno gamybą;

 Pradėjus primaitinimą tirštu maistu, tęsti žindymą iki dviejų metų ir ilgiau;  Pirmus 6 mėnesius motinos pienas visiškai patenkina kūdikio mitybos poreikius. 2. Žindymui nepalankios rekomendacijos:

 Patikrinti pieno kiekį nusitraukiant

 Pienas gali būti per liesas ar netinkamas kūdikiui  Reikia primaitinti adaptuotu mišiniu

 Duoti čiulptuką

 Tarp žindymų duoti vandens, arbatų ar kt. skysčių jaunesniam negu 6 mėn. kūdikiui;  Reikia primaitinti tirštu maistu anksčiau negu nuo 6 mėnesių amžiaus;

 Žindyti ilgiau negu metus nėra būtina;

 Nutraukti naktinius maitinimus (išdygus pirmiesiems dantims ar dėl kt. priežasčių);  Žindyti reikia laikantis griežtų laiko intervalų;

35 Palankių ir nepalankių žindymui rekomendacijų dažnio pasiskirstymas tarp privačios ir valstybinės klinikų pateikiamas 3 ir 4 lentelėse.

3 lentelė. Žindymui palankių rekomendacijų dažnis tarp klinikų

Rekomendacija Privati klinika Valstybinė poliklinika Ryšio reikšmingumas Atvejų sk. Procentai Atvejų sk. Procentai

Pieno kiekiui padidinti reikia

dažniau ir/ar ilgiau žindyti 19 61,30% 21 26,90%

=11,279, df=1, p=0,001 Iškilus žindymo sunkumams patarė

kreiptis į žindymo specialistę 9 29% 4 5,1

=12,067, df=1, p=0,001

Neduoti čiulptuko 6 19,40% 3 3,80%

=7,044, df=1, p=0,008 Miegoti kartu su kūdikiu 8 25,80% 11 14,10% p>0,05 Žindyti pagal kūdikio poreikį 19 61,30% 27 34,60%

=6,471, df=1, p=0,011 Svarbu žindyti naktį, nes tai skatina

pieno gamybą 8 25,80% 21 26,90% p>0,05

Nenaudoti buteliuko, prireikus kūdikį girdyti iš puodelio, taurelės

ar švirkštu 2 6,50% 6 7,70% p>0,05

Prireikus kūdikį primaitinti adaptuotu mišiniu, tai daryti per pagalbinę sistemą ir taip skatinti

pieno gamybą 0 0% 6 7,70% p>0,05

Pradėjus primaitinimą tirštu maistu, tęsti žindymą iki dviejų metų ir

ilgiau 7 22,60% 1 1,30%

=14,797, df=1, p=0,000 Pirmus 6 mėnesius motinos pienas

visiškai patenkina kūdikio mitybos

poreikius 27 87,10% 27 35,10%

=23,935, df=1, p=0,000

4 lentelė. Žindymui nepalankių rekomendacijų dažnis tarp klinikų

Rekomendacija

Privati klinika Valstybinė poliklinika

Ryšio reikšmingumas Atvejų

sk. Procentai Atvejų sk. Procentai Patikrinti pieno kiekį nusitraukiant 0 0% 21 26,90%

=10,338, df=1, p=0,001 Pienas gali būti per liesas ar netinkamas

kūdikiui 0 0% 11 14,10%

=4,863, df=1, p=0,027 Reikia primaitinti adaptuotu mišiniu 0 0% 24 30,80%

=12,232, df=1, p<0,001

Duoti čiulptuką 0 0% 12 15,40%

=5,359, df=1, p=0,021 Tarp žindymų duoti vandens, arbatų ar kt.

skysčių jaunesniam negu 6 mėn. kūdikiui 0 0,00% 21 26,90%

=10,338, df=1, p=0,001 Reikia primaitinti tirštu maistu anksčiau

negu nuo 6 mėnesių amžiaus 1 3,20% 26 33,30%

36 Išanalizavus gautus rezultatus galima teigti, kad privačioje klinikoje respondentės dažniau sulaukdavo žindymui palankių rekomendacijų (=24,034, df=6, p=0,001) ir rečiau žindymui nepalankių (=31,983, df=8, p=0,000) lyginant su valstybine poliklinika. Tarp žindymui palankių rekomendacijų ir žindymo trukmės ryšio nenustatyta, tačiau žindymui nepalankūs patarimai statistiškai reikšmingai trumpino žindymo trukmę (r=-0,327, p=0,001).

Šeimos gydytojo pastabų dėl žindymo trukmės, intervalų ar dažnumo susilaukė tik 2 (6,5 proc.) privačios klinikos respondentės, iš jų viena (3,25 proc.) sulaukė pastebėjimo, kad kūdikis žinda per retai, kita (3,25 proc.), kad kūdikis žinda per ilgai. Valstybinėje poliklinikoje gydytojo pastebėjimų sulaukė trečdalis motinų (33,33 proc.), iš jų 11,5 proc. buvo nurodyta, kad kūdikis žindo per ilgai, 17,9 proc., kad kūdikis žindo per dažnai, ir tik 1,3 proc., kad kūdikis žindo per trumpai. Tarp gydytojo pastabų apie žindymo trukmę, intervalus ir dažnumą ir klinikos pobūdžio stebimas statistiškai patikimas ryšys (=9,825, df=4, p=0,043). Tarp gydytojo pastabų ir žindymo trukmės šiame tyrime ryšio nestebima.

Privačioje klinikoje nepasitaikė atvejų, kad gydytojas nurodytų nutraukti žindymą dėl paskirtų vartoti vaistų. Valstybinėje poliklinikoje tokių atvejų buvo 3 (3,8 proc.). Vienai iš šių moterų buvo patarta nemaitinti keletą valandų po nuskausminamųjų, tačiau tikslaus vaisto pavadinimo respondentė nenurodė. Kitai patarė nutraukti maitinimą, nes buvo paskirti antibiotikai (Ospamox). Trečioji respondentė turėjo nutraukti žindymą dėl paskirto priešvėžinio gydymo. Statistiškai reikšmingų ryšių tarp rekomendacijų nutraukti žindymą dėl vaistų vartojimo ir klinikos pobūdžio bei žindymo trukmės nestebima (p>0,05). Pilvinienė R. su bendraautoriais (2006) pateikia informaciją, apie vaistinių preparatų patekimą į motinos pieną lemiančius veiksnius, nepageidaujamo poveikio riziką, supažindina su vaistiniai preparatais, kuriuos galima vartoti žindymo laikotarpiu. Autoriai rašo, kad: „Vaistinis preparatas yra saugus, jei kūdikiui patenka mažiau, kaip 10 proc. motinos suvartotos dozės“. Atsižvelgdami į reliatyvią kūdikiui tenkančią dozę, autoriai žindymo laikotarpiu rekomenduoja vengti tik kelių preparatų. Pagal straipsnyje pateikiamą informaciją, antibakterinis preparatas amoksicilinas (Ospamox) yra saugus žindymo laikotarpiu, kadangi jo reliatyvi kūdikio dozė yra 0,4 proc. t.y. <10 proc. ribos. Priešvėžiniai preparatai priskiriami prie medikamentų, kurių vartojimo laikotarpiu žindymą būtina nutraukti [64].

Rekomendacija

Privati klinika Valstybinė poliklinika Ryšio reikšmingumas

Procentai Atvejų

sk. Procentai Atvejų sk. Atvejų sk. Nutraukti naktinius maitinimus (išdygus

pirmiesiems dantims ar dėl kt. priežasčių) 0 0% 9 11,50%

=3,899, df=1, p=0,048 Žindyti reikia laikantis griežtų laiko

intervalų 0 0% 16 20,50%

=7,453, df=1, p=0,006

37 Apriboti savo mitybą žindymo metu buvo rekomenduota 25,8 proc. privačios klinikos ir 43,5 proc. valstybinės poliklinikos respondenčių. Iš jų privačioje klinikoje 9,7 proc. ir 6,5 proc. valstybinėje poliklinikoje mityba apribota dėl kūdikiui pasireiškusios alergijos, 16,1 proc. privačioje ir 17,9 proc. valstybinėje klinikose profilaktiškai siekiant išvengti alergijos ir/ar pilvo pūtimo, dėl jau pasireiškusio pilvo pūtimo privačioje klinikoje mitybos apribojimo atvejų nepasitaikė, o valstybinėje poliklinikoje tokių atvejų buvo 19,2 proc. Moterys įvardino, kad buvo ribojami pieno, glitimo, kiaušinių produktai, citrusiniai, egzotiniai vaisiai, riešutai, taip pat keptas, aštrus maistas, įvairios daržovės (kopūstai, pomidorai, paprikos, ankštinės daržovės), medus ir kiti saldumynai. Ryšių tarp mitybos apribojimų, skirtingų klinikų ir žindymo trukmės nenustatyta (p>0,05).

Atvejų, kai šeimos gydytojas rekomendavo tam tikrus produktus pieno kiekiui gausinti ar pieno kokybei gerinti pasitaikė retai – 3,25 proc. privačioje klinikoje ir 9 proc. valstybinėje poliklinikoje. Buvo rekomenduojama gerti daugiau vandens, kmynų ar žindyvėms skirtas arbatas, valgyti chalvos, linų sėmenis, vartoti žuvų taukus. Tarp gydytojo rekomendacijų, klinikos pobūdžio ir žindymo trukmės ryšių nebuvo (p>0,05).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras dar 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-612 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigose taikomų Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų patvirtinimo“ uždraudė sveikatos priežiūros įstaigose reklamuoti motinos pieno pakaitalus, žindukus ir kitus dirbtiniam maitinimui skirtus gaminius [31]. Vis dėlto, net 16,7 proc. valstybinės poliklinikos apklaustųjų teigė tokių reklamų mačiusios (=5,866, df=1, p=0,015). Respondentės įvardino mačiusios Aptamil, NAN, Nuk adaptuotų mišinių, Avent, Dr. Brown buteliukų, čiulptukų reklamų stenduose, fojė, lankstinukuose. Adaptuotų mišinių, čiulptukų, buteliukų reklamų savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje nepastebėjo nei viena privačios klinikos respondenčių. Ryšio tarp adaptuotų mišinių, čiulptukų, buteliukų reklamos ir žindymo trukmės nestebima (p>0,05).

5.3 MOTINOS IR GYDYTOJO SANTYKIS

38 87,1 proc. respondenčių iš privačios klinikos, vertindamos gydytojo požiūrį į žindymą nurodė, kad gydytojas palaiko ir skatina žindymą, 12,9 proc. sutinka su žindymo nauda, tačiau aktyviai to neskatina, respondenčių susidūrusių su žindymo nepalaikančiu gydytoju nebuvo. Valstybinėje poliklinikoje 39,7 proc. respondenčių teigė, kad gydytojas palaiko ir skatina žindymą, 59 proc. manė, kad gydytojas sutinka su žindymo nauda, tačiau aktyviai to neskatina ir 1,3 proc. teigė, kad jų gydytojas žindymo nepalaiko. Išanalizavus ryšį, tarp respondenčių nuomonės apie gydytojo požiūrį į žindymą ir klinikos pobūdžio, galima teigti, jog privačios klinikos gydytojai reikšmingai labiau palaiko ir skatina žindymą (=20,01, df=2, p<0,001). Ryšys tarp gydytojų požiūrio į žindymą ir žindymo trukmės statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

Gydytojo žinias apie žindymą net 93,5 proc. privačios klinikos respondenčių įvertino puikiai ir tik 6,5 proc. įvertino vidutiniškai, tuo tarpu valstybinės poliklinikos 42,3 proc. respondenčių gydytojo žinias apie žindymą vertino puikiai, tiek pat respondenčių – 42,3 proc. vertino vidutiniškai ir net 15,4 proc. vertino prastai, todėl galime teigti, kad privačios klinikos respondentės reikšmingai geriau vertino šeimos gydytojo žinias žindymo srityje (=23,891, df=1, p=0,001). Tarp gydytojo žinių apie žindymą įvertinimo ir žindymo trukmės ryšio nebuvo (p>0,05).

96,8 pro. privačios klinikos respondenčių į klausimą „Ar buvo atvejų, kai turėjote žindymo sunkumų, tačiau nedrįsote išsakyti savo nuogąstavimų šeimos gydytojui?“ atsakė, jog „niekada“, ir tik 3,2 proc. atsakė, kad „dažnai“ , tuo tarpu valstybinėje poliklinikoje atsakiusiųjų „niekada“ buvo 43,6 proc., „retai“ – 39,7 proc., o „dažnai“ – 16,7 proc.. Privačios klinikos respondentės statistiškai reikšmingai labiau pasitikėjo savo šeimos gydytoju (=26,127, df=2, p=0,001). Taip pat stebimas silpnas ryšys tarp pasitikėjimo savo šeimos gydytoju ir žindymo trukmės (r=0,331, p=0,000).

39

6. IŠVADOS

1. Žindymo trukmė 12–24 mėnesių kūdikių tarpe svyravo nuo 11 mėnesių iki 23 mėnesių privačioje klinikoje, vidurkis 15,45 (±3,65) mėnesio ir nuo 1 iki 24 mėnesių valstybinėje poliklinikoje, vidurkis 9,45 (±5,797) mėnesio.

2. Privačioje klinikoje respondentės dažniau sulaukė žindymui palankių rekomendacijų (=24,034, df=6, p=0,001) ir rečiau žindymui nepalankių (=31,983, df=8 p<0,001) lyginant su valstybine poliklinika. 3. Tarp žindymui palankių rekomendacijų ir žindymo trukmės ryšio nenustatyta (p>0,05), tačiau žindymui

nepalankūs patarimai statistiškai reikšmingai trumpino žindymo trukmę (r=-0,327, p=0,001).

40

7. REKOMENDACIJOS

1. Šeimos gydytojams ir kitiems pirminės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su kūdikiais ir vaikais būtina atnaujinti žinias žindymo srityje ir teikti PSO patvirtintas bei įrodymais pagrįstas rekomendacijas. Ypač svarbu atnaujinti žinias šiose srityse:

 laktacijos fiziologija, pieno gamybos skatinimo būdai;  žindymo problemų identifikacija ir savalaikė korekcija;  čiulptuko žala žindymui;

 ankstyvo skysčių ir tiršto maisto įvedimo įtaka žindymui bei kūdikio sveikatai;

 primaitinimo adaptuotu mišiniu žala kūdikiui ir įtaka žindymo trukmei bei žindymui draugiškos papildomo maitinimo adaptuotu mišiniu priemonės, kai primaitinimas mediciniškai pagrįstas; 2. Pirminės sveikatos priežiūros centrams rekomenduojama įsitikinti, kad laikomasi LR sveikatos

apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-612 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigose taikomų Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimų patvirtinimo“, o pastebėjus pažeidimų, juos likviduoti.

3. Atsižvelgiant į pirminės sveikatos priežiūros specialistų dėl laiko stokos ribotą galimybę žodžiu supažindinti žindyves su laktacijos fiziologijos pagrindais, žindymo svarba kūdikiui ir motinai, dažniausias žindymo problemas bei jų korekciją, rekomenduojama šią informaciją pateikti rašytine forma – stendais, lankstinukais, mokomosiomis knygomis, skirtomis motinoms.