LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS PSICHIATRIJOS KLINIKA
ERIKA KERŠYTĖ
POLINKIO Į SAVIŽUDYBĘ PAPLITIMAS TARP LSMU
MEDICINOS STUDENTŲ IR SĄSAJOS SU ALKOHOLIO
VARTOJIMU
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. Vesta Steiblienė
Kaunas 2016
TURINYS
1. SANTRAUKA...3
2. SUMMARY...4
3. PADĖKA...5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS...5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
6. SANTRUMPOS...6
7. SĄVOKOS...7
8. ĮVADAS...8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
10. LITERATŪROS APŽVALGA...10 11. TYRIMO METODIKA...13 12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... ...15 13. IŠVADOS...20 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...21 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS...22
3
SANTRAUKA
Autorius: Erika Keršytė.
Darbo tema: Polinkio į savižudybę paplitimas tarp LSMU medicinos studentų ir sąsajos su alkoholio vartojimu. Tyrimo tikslas: Įvertinti polinkio į savižudybę paplitimą ir sąsajas su alkoholio vartojimu tarp LSMU medicinos studentų.
Uždaviniai:
1. Nustatyti alkoholio vartojimo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų. 2. Nustatyti polinkio į savižudybę paplitimą tarp LSMU medicinos studentų. 3. Įvertinti polinkio į savižudybę sąsajas su alkoholio vartojimu.
4. Išanalizuoti sąsajas tarp polinkio į savižudybę ir sociodemografinių charakteristikų.
Metodai: Tyrimas atliktas vienmomentinės anoniminės apklausos metodu. Apklausai naudota autorių sudaryta anketa (vertinama lytis, studijų kursas, psichikos sutrikimai anamnezėje, alkoholio vartojimo ypatumai) ir Nuostatų dėl savižudybių klausimyno (angl. Attitudes Towards Suicide Scale) lietuviškoji versija. Tiriamųjų duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant MS Excel 2003 ir „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą. Ryšiui tarp kintamųjų vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Tyrimo dalyviai: LSMU MA medicinos studijų programos I-VI kurso studentai.
Tyrimo rezultatai: Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholio vartojo 270 (89,4%) apklaustųjų studentų. 39 (12,9%) alkoholį vartoja bent kartą per savaitę, 137 (45,4%), bent kartą per mėnesį, tačiau rečiau nei kartą per savaitę, 89 (29,5 %), bent kartą per metus, bet rečiau nei kartą per mėnesį, 37 (12,3%), rečiau nei kartą per metus arba visai nevartoja alkoholio. 28 ( 9,3 %) nurodė visai nevartojantys alkoholio, 57 ( 18,9%) - „vieną vienetą“, 185 (61,3%) - „2-5 vienetus“, 32( 10,6%) - „6 vienetus ir daugiau“ per vieną kartą. 75 (24,8%) studentai yra linkę į savižudybę. Tie studentai, kuriems nebuvo nustatyta psichikos sutrikimų, statistiškai reikšmingai dažniau neturėjo polinkio į savižudybę (n=224, 76,2% versus n=3, 37,5%). ). Labiau linkę į savižudybę buvo tie studentai, kurie alkoholį vartoja bent 1 kartą per savaitę (p=0,001). Suvartojantys 6 vienetus ir daugiau – reikšmingai dažniau linkę į savižudybę (p=0,005).
Išvados:
1. Dauguma LSMU medicinos studentų vartoja alkoholį. Beveik pusė studentų alkoholį vartoja bent 1 kartą per mėnesį. Daugiau nei pusė studentų suvartoja 2-5 alkoholio vienetus per vieną kartą. 6 alkoholio vienetus ir daugiau, dažniau išgeria 4-6 kurso studentai. Merginos dažniau suvartoja 1 alkoholio vienetą, vaikinai 6 vienetus ir daugiau.
2. Beveik ketvirtadalis LSMU medicinos studentų turį polinkį į savižudybę.
3. Labiau į savižudybę linkę tie studentai, kurie alkoholį vartoja bent 1 kartą per savaitę ir per vieną kartą suvartoja po 6 alkoholio vienetus ir daugiau.
4. Sąsajų tarp polinkio į savižudybę ir lyties bei studijų kurso nenustatyta. Labiau į savižudybę linkę tie studentai, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas.
SUMMARY
Author: Erika Keršytė
Title of the thesis: Prevalence of Suicidal Tendencies among Medical Students of the Lithuanian University of Health Sciences and its Links with Alcohol Consumption
Aim of the study: to assess prevalence of suicidal tendencies among medical students of the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) and its links with alcohol consumption.
Objectives:
1. to determine prevalence of alcohol consumption among medical students of the LUHS; 2. to determine prevalence of suicidal tendencies among medical students of the LUHS; 3. to assess links between suicidal tendencies and alcohol consumption and
4. to analyse links between suicidal tendencies and sociodemographic characteristics.
Methods: The study was carried out using the cross-sectional anonymous survey technique. The questionnaire created by the authors (gender, course of study, mental disorders in medical records and alcohol consumption peculiarities were assessed) and the Lithuanian version of the Attitudes towards Suicide Scale were used for the survey. The statistical analysis of the examined data was carried out using MS Excel 2003 and the statistical package SPSS 21.0. The relation between variables was assessed using the Chi-square (χ2) criterion. The results are statistically significant, where p<0.05.
Participants to the study: I-VI-year students of the medical study programme of the LUHS.
Results of the study: During the last 12 months 270 of the surveyed students (89.4%) used alcohol. 39 of them (12.9%) use alcohol at least once a week, 137 (45.4%) at least once a month but less frequent than once a week, 89 (29.5%) at least once a year but less frequent than once a month, 37 (12.3%) less than once a year or they do not consume alcohol at all. 28 ( 9.3%) stated that they did not consume alcohol at all, 57 ( 18.9%) consume one unit of alcohol, 185 (61.3%) 2-5 units, 32 (10.6%) 6 and more units on a single occasion. 75 (24.8%) students have suicidal tendencies. Those students who had not been diagnosed with mental disorders statistically significantly more often did not have suicidal tendencies (n=224, 76.2% versus n=3, 37.5%). Those students had more suicidal tendencies who consume alcohol at least once a week (p=0.001). Those students who consume 6 and more units of alcohol have significantly greater suicidal tendencies (p=0,005).
Conclusions:
1. Most of the students of the LUHS consumed alcohol. Almost half of the students consume alcohol at least once a month. More than a half of the students consume 2-5 units of alcohol on a single occasion. 6 units of alcohol are most typically consumed by the IV-VI-year students. The female students more often consume 1 unit of alcohol and male students 6 or more units.
2. Almost one fourth of the students of the LUHS have suicidal tendencies.
3. Those students who consume alcohol at least once a week and consume 6 and more units of alcohol on a single occasion have greater suicidal tendencies.
4. Links between suicidal tendencies and the gender and course of study were not established. Those students who have been diagnosed with a mental disorder had greater suicidal tendencies.
5
PADĖKA
Noriu nuoširdžiai padėkoti magistrinio darbo vadovei Gerb. lekt. dr. V. Steiblienei už kantrybę, visokeriopa pagalbą ir palaikymą rašant magistro baigiamąjį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO BIOETIKOS CENTRAS
Leidimo (ar komiteto posėdžio) numeris): Nr. BEC-MF-09 Leidimo išdavimo data: 2016 04 19
SANTRUMPOS
LSMU MA - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija PSO - Pasaulinė Sveikatos Organizacija
7
SĄVOKOS
Savižudybė (tyčinis susižalojimas) (angl. suicide) – sąmoningas apsinuodijimas ar susižalojimas, (mėginimas nusižudyti) (TLK–10, 1992).
Savižudiškas polinkis – tai mintys apie savižudybę, ketinimai bei bandymai nusižudyti, rodantys tam tikrą suicidinį potencialą (Žemaitienė, Zaborskis, 2004).
ĮVADAS
PSO duomenimis, mūsų planetoje maždaug kas trys sekundės kas nors bando nusižudyti, o apytikriai kas minutę įvyksta savižudybė. Todėl savižudybės yra didžiulė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, vis dažniau sulaukianti visuomenės, gydytojų ir mokslininkų dėmesio ir susirūpinimo [1]. Studentai yra specifinė socialinė grupė, patirianti nuolatinę emocinę įtampą ir nerimą dėl mokymosi krūvio ir didelio informacijos kiekio, kurį reikia įsisavinti [2]. Nors medikai turi specifinių medicinos žinių, taigi, geriau nei kiti visuomenės nariai žino ir supranta apie alkoholio keliamą žalą, tačiau ir šioje grupėje yra probleminio alkoholio vartojimo atvejų. Užsienio šalyse ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs tarp studentų, o pastarasis seniai pripažintas kaip labai svarbus veiksnys, skatinantis savižudybę. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali skatinti polinkį į savižudybę keliais būdais: skatindamas impulsyvumą ir trikdydamas nuovoką, taip pat alkoholis gali būti naudojamas kaip priemonė siekiant palengvinti kančias, susijusias su savižudybės akto vykdymu [3].
Mūsų žiniomis, iki šiol Lietuvoje nėra analizuotas medicinos studentų polinkis į savižudybę ir jo sąsajos su alkoholio vartojimu. Ištirti tai svarbu, kad galėtume spręsti apie prevencinių priemonių reikalingumą, nes darbas su rizikos grupėmis yra viena iš efektyviausių prevencijos priemonių kovoje su savižudybėmis.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas
-
įvertinti polinkio į savižudybę paplitimą ir sąsajas su alkoholio vartojimu tarp LSMU medicinos studentų.Uždaviniai:
1. Nustatyti alkoholio vartojimo paplitimą tarp LSMU medicinos studentų. 2. Nustatyti polinkio į savižudybę paplitimą tarp LSMU medicinos studentų. 3. Įvertinti polinkio į savižudybę sąsajas su alkoholio vartojimu.
LITERATŪROS APŽVALGA
Bandymas pasitraukti iš gyvenimo savo noru šiuo metu yra viena iš svarbiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų. R. Kessler su kolegomis nurodo, kad žudytis yra bandę apie 5% bendrosios populiacijos žmonių [4].
Savižudybių skaičius – labai svarbus rodiklis, atspindintis visuomenės psichinės sveikatos būklę [5]. Nors mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje mažėja, bet yra didžiausias Europos sąjungoje. Per pastaruosius 50 metų labai padaugėjo jaunimo savižudybių, kurios dabar laikomos dažniausia jaunų 10–24 metų žmonių mirties priežastis ir viena iš trijų dažniausių 15–35 metų amžiaus žmonių mirties priežasčių visame pasaulyje [5]. Tokius duomenis patvirtina ir N. Žemaitienės atliktas tyrimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvoje didžiausia savižudybės rizika nustatoma būtent tarp jauno ir vidutinio amžiaus žmonių [6]. Lietuvos vaikų, paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai taip pat aukščiausi Europoje [5]. 2007 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro darbuotojai atliko tyrimą „Lietuvos gyventojų suicidinių minčių ir ketinimų paplitimo sąsajos su lytimi, išsilavinimu, amžiumi, alkoholio vartojimu, šeimine padėtimi, užimtumu ir gyvenamąja vieta“. Lyginant respondentų grupes nustatyta, kad dažniau apie savižudybę galvojo, kūrė konkrečius planus ir bandė žudytis jaunesnio amžiaus (15–24 metų) asmenys [5]. Europos jaunimo forumo atstovo Džeimso Higinso (James Higgins) teigimu, daugeliui Europos jaunuolių vis sunkiau susidoroti su kasdieniu stresu dėl egzaminų, santykių su kitais žmonėmis ir ieškant darbo. PSO patvirtino, kad pastaruosius keletą metų Europos jaunimo psichinės sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo, depresijos, mitybos sutrikimų ir savęs žalojimo, daugėjo [5].
Šiuo metu visuomenė susiduria su daugybe reiškinių, sukeliančių psichinę įtampą. Didžiuliai informacijos srautai ir darbo krūviai, nuolat greitėjantis gyvenimo tempas – tai tik nedidelė dalis stresą keliančių ir žmogaus psichoemocinę būseną trikdančių veiksnių, o tam ypač jautrūs vaikai, paaugliai, jaunuoliai [2]. Nustatyta, kad per dideli mokymosi krūviai neigiamai veikia paauglių sveikatą ir psichoemocinę būseną [2]. E. Shneidman (1985) iškėlė prielaidą, kad suicidiniai polinkiai būdingi visiems žmonėms. Pasak jo, daugumos žmonių suicidiniai polinkiai nėra stiprūs, tačiau susiklosčius sunkiems ir skausmingiems gyvenimo įvykiams, jie gali žymiai sustiprėti [7].
Studentai yra specifinė socialinė grupė, kuri pagrindinį dėmesį skiria mokymuisi [2]. Esant dideliam krūviui, nuolatinei emocinei įtampai, studijų sėkmė ir tolimesnio gyvenimo kokybė labiausiai priklauso nuo emocinės būsenos [2]. R. Poškuvienė su kolegomis nustatė, kad 32,2% studentų turi nerimo, kaip sutrikimo simptomų, t.y. jie dažnai jaučia įtampą ir nerimą, stiprią, nemotyvuotą baimę, negali nurimti, atsipalaiduoti, 70% tiriamųjų nerimą ir baimę jaučia nuolat, 52,2% nuolat vargina neramios mintys ir rūpesčiai, o 6,7% tirtų studentų turi aiškių depresijos požymių [2].
11 Kadangi nerimas ir depresiją laikomi savižudybių rizikos veiksniais, svarbu laiku juos pastebėti ir suteikti reikiamą pagalbą.
Suicidologijoje vyrauja nuomonė, kad savižudybės atveju neužtenka profesionalios pagalbos vien tada, kai žmogus jau žudosi, o geriausia prevencija yra pirminė – savižudybės grėsmės išvengimas dar prieš jai kylant [5]. Miller (2011) tyręs suicidiškus mokinius teigia, kad suicidiški asmenys, kuriems nebuvo suteikta tinkama pagalba, išlieka suicidiški dar daugelį metų, ir dalis jų nusižudo vyresniame amžiuje [5]. Visiškai išvengti savižudybių neįmanoma, tačiau vykdant prevencines programas, galima ženkliai sumažinti jų skaičių, o prevencija sėkminga gali būti tik tada, jeigu yra vykdoma nuosekliai, orientuojantis į tiksliai apibrėžtas rizikos grupes. Todėl svarbu laiku nustatyti asmenis, priklausančius rizikos grupėms ir nukreipti juos reikiamai pagalbai.
Nekyla abejonių, kad alkoholis yra labai svarbus veiksnys, didinantis suicidinių minčių atsiradimo riziką ir taip skatinantis savižudybę. Yra duomenų, kad alkoholis bei kitos psichoaktyvios. medžiagos susijusios su 20 -50 proc. savižudybės atvejų [1].
Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis yra antra pagal dažnį savižudybės priežastis po depresijos [8]. Priklausomi ar piktnaudžiaujantys psichoaktyviomis medžiagomis asmenys bando žudytis 6 kartus dažniau, nei tie, kurie nėra priklausomi ar nepiktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis [9].
Kai kurie tyrėjai savižudiško elgesio ir alkoholio vartojimo sąsajoms paaiškinti siūlo keletą psichologinių mechanizmų. Alkoholio pavartojimas gali skatinti savęs žalojimą ne tik didindamas impulsyvumą, bet taip pat skatindamas depresiškas mintis ir beviltiškumo jausmą, tuo pačiu metu slopina kliūtis kenkia sau [10]. Netiesioginis mechanizmas, įskaitant alkoholio vartojimą, kaip depresijos savigydos forma, taip pat gali būti svarbus [10]. Kai jau yra priimtas sprendimas nusižudyti, alkoholio vartojimas gali turėti keletą funkcijų: padeda įgauti drąsos, nejausti baimės arba atlieka nuskausminamąją funkciją, o taip pat gali tarnauti kaip tiesioginis nusižudimo metodas [10].
Daugelis autorių sutinka, kad piktnaudžiavimo alkoholiu pradžia paprastai pasitaiko paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje, o medicinos studentai yra kaip tik šioje amžiaus grupėje [11]. Yra duomenų, kad alkoholis yra plačiausiai naudojama psichoaktyvi medžiaga tarp medicinos studentų, o didžiausia piktnaudžiavimo rizika alkoholiu yra pirmaisiais studijų metais [12].
Paauglystė ir jaunystė yra ypač rizikingas gyvenimo tarpsnis, kai padidėja piktnaudžiavimo alkoholiu tikimybė [13]. Tai aiškinama akademiniu spaudimu, bendraamžių grupės poveikiu, populiarumo siekimu, ir lengvu priėjimą prie psichika veikiančių medžiagų, tokių kaip alkoholis [13].
Narkotikų ir alkoholio vartojimo, psichikos sutrikimai ir padidėjęs streso lygis yra plačiai paplitęs tarp sveikatos priežiūros specialybių studentų [14]. E. Jackson su bendraautoriais ištyręs
piknaudžavimo alkoholių sąsajas su perdegimo sindromu tarp medicinos studentų nustatė, kad 32,4% studentų atitiko piktnaudžiavimu alkoholiu / priklausomybės alkoholiui diagnostikos kriterijus [9]. J. Nair ir kt. ištyrė piktnaudžiavimo alkoholiu paplitimą tarp slaugos studentų nustatė, kad alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs ir studentai nežino saugaus vartojimo lygio ir galimo neigiamo alkoholiu poveikio sveikatai ir profesinei veiklai [15]. M. Gignon su bendraautoriais nustatė, kad 21% Prancūzijos medicinos studentų priklauso didelės rizikos vartotojų grupei, 11% studentų gresia priklausomybę alkoholiui, tabakui ar kitoms psichoaktyviomis medžiagoms, o 10 % studentų galvojo apie savižudybę per pastaruosius 12 mėnesių [12].
Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp jaunų žmonių yra svarbi medicininė ir visuomenės sveikatos problema dėl didelio paplitimo ir susijusių neigiamų pasekmių, tokių kaip padidėjusi sergamumo ir mirtingumo rizika, psichologinių ir tarpasmeninių problemų, akademinės nesėkmės, sunkumai sukuriant ir palaikant santykius, nelaimingų atsitikimų, traumų ir kita [13]. Nesaikingas alkoholio vartojimas tarp studentų turi neigiamų padarinių ne tik jų pačių sveikatai, bet ir švietimui bei visuomenei apskritai [16].
B. Vaysse teigimu paradoksalu tai, kad gydytojams mažesnė tikimybė, nei plačiajai visuomenei, gauti tinkamą priežiūrą, todėl universitetai turi skirti daugiau dėmesio ir teikti paramą studentams, siekiant pagerinti savo sveikatą, taip pat, kad jie galėtų pasirūpinti ir suteikti tinkamą pagalbą savo pacientams [16].
13
TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas (organizavimas): Tyrimas buvo atliktas 2016 metų kovo-balandžio mėnesiais vienmomentinės anoniminės apklausos metodu apklausus 302 respondentus.
Tyrimo objektas: LSMU medicinos studijų programos 1-6 kurso studentai.
Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis): Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos metodu iš LSMU MA MF medicinos studijų programos 1-6 kurso studentų. Apklausa buvo atlikta paaiškinus tyrimo tikslą, uždavinius, metodus bei gavus raštišką tiriamųjų sutikimą. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.
Tyrimo metodai: Apklausai buvo naudojama autorių sudaryta anketa (vertinama lytis, studijų kursas, šeimyninė padėtis, psichikos sutrikimai anamnezėje). Siekiant išsiaiškinti alkoholio vartojimo ypatumus, studentams buvo užduodami klausimai apie alkoholio vartojimo dažnį, suvartojamo alkoholio kiekį per vieną kartą (pvz.: vieno vakarėlio metu). Dar vienas klausimas sudarė studentams galimybę patiems įvertinti, kiek kartų 30 dienų eigoje jie buvo išgėrę tiek alkoholio, kad buvo tikrai girti (galimi atsakymų variantai: „Nė karto“, „Vieną kartą“, „2 ar 3 kartus“, „4–10 kartų“, „Daugiau nei 10 kartų“). Polinkio į savižudybę vertinimui buvo naudojama Nuostatų dėl savižudybių klausimyno (angl.Attitudes Towards Suicide Scale) lietuviškoji versija. Studentams buvo užduodami penki klausimai: 1. „Ar esate kada nors jautęs (-usi), kad gyventi neverta?“ 2. „Ar kada nors esate norėjęs (-usi) būti miręs (-usi), pavyzdžiui, kad galėtumėte užmigti ir nebeprabusti? 3. „Ar esate kada nors galvojęs (-usi) atimti sau gyvybę, netgi jeigu iš tikrųjų to nedarytumėte? 4. „Ar esate kada nors pasiekęs (-usi) tokią būseną, kai jūs rimtai svarstėte galimybę atimti sau gyvybę, arba galbūt kūrėte planus, kaip jūs galėtumėte tai padaryti?“ 5. „Ar esate kada nors mėginęs atimti sau gyvybę?“. Galimi atsakymai: „niekada“, „beveik niekada“, „kartais“, „dažnai“. Jei pateikiamas bent vienas teigiamas atsakymas („kartais/dažnai“), buvo vertinama, kad studentas turi polinkį į savižudybę. Dar keli klausimai buvo užduodami norint įvertinti ar studentai pakankamai informuoti apie universitete teikiamą psichologinę pagalbą ir tokios pagalbos poreikį. Norint palyginti rezultatus su užsienio šalių duomenimis, duomenų bazėje PubMed peržiūrėti cituoti moksliniai straipsniai, naudojant raktinius žodžius: suicidal ideation, suicide intent, medical students, suicidal behavior, alcohol abuse.
Duomenų analizės metodai: Tiriamųjų duomenų statistinė analizė atlikta panaudojant MS Excel 2003 ir „SPSS 21.0 for Windows“ statistinį paketą. Parametriniai duomenys vertinti naudojant Stjudento t testą. Ryšiui tarp kintamųjų vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
15
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tiriamųjų imtį sudarė 302 studentai: 75 (24,8 %) vaikinai ir 227 (75,2%) merginos. 50 (16,6%) tirtųjų studijavo I kurse, 56 (18,5 %) II kurse, 59 ( 19,5 %) III kurse, 58 (19,2 %) IV kurse, 46 (18,2 %) V kurse ir 32 (10,6%) VI kurse. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 21,77± 0,105 . Jauniausias respondentas –18 m., vyriausias – 30 m. Duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių LSMU studentų sociodemografiniai duomenys
I kursas II kursas III kursas IV kursas V kursas VI kursas Viso Vaikinai 8 (2,6%) 10 (3,3%) 12 (3,9%) 18 (6%) 20(6,6%) 7(2,3%) 75 (24,8 %) Merginos 42(13,9%) 46 (15,2%) 47(15,6%) 40(13,2%) 26(8,6%) 26(8,6%) 227(75,2%) Viso 50(16,6%) 56(18,5 %) 58(19,2%) 58(19,2%) 46(18,2%) 32(10,6%) 302(100%)
Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad per pastaruosius 12 mėnesių alkoholio vartojo 270 (89,4%) apklaustųjų studentų, nevartojo – 32 (10,6%) studentai. Alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių nevartojo 7 (9,3%) vaikinai ir merginų, 16 (50%) iš jų studijavo 1-3 kurse, 16 (50%) 4-6 kurse. Alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 68 (90,7%) vaikinai ir merginos, 149 (55,2%) 1-3 kurso studentai ir 121(44,8%) 4-6 kurso studentai. Statistikai reikšmingo skirtumo tarp alkoholio vartojimo ir lyties bei kurso nerasta (p = 0,682) (p = 0,577). Vertinant alkoholio vartojimo sąsajas su psichikos sutrikimais, nustatyta, kad visi 8 studentai (100%), kuriems kada nors buvo nustatytas psichikos sutrikimas, vartojo alkoholį per paskutinius 12 mėnesių (p = 0,324). Apibendrinti duomenys pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių LSMU studentų alkoholio vartojimo ypatumai per 12 mėnesių. Alkoholio vartojimas per
paskutinius 12 mėn.
Vaikinai Merginos I - III kursas IV – VI kursas
Vartojo 68 (90,7%) 202 (98%) 149 (55,2%) 121(44,8%)
Nevartojo 7 (9,3%) 25 (11%) 16 (50%) 16 (50%)
39 (12,9%) apklausi studentai nurodė vartojantys alkoholį bent kartą per savaitę, 137 (45,4%), bent kartą per mėnesį, tačiau rečiau nei kartą per savaitę, 89 (29,5 %), bent kartą per metus, bet rečiau nei kartą per mėnesį, 37 (12,3%), rečiau nei kartą per metus arba visai nevartoja alkoholio. Palyginus alkoholio vartojimo dažnį vaikinų ir merginų grupėse, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p = 0,966). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad 1-3 kurso studentai dažniau nei 4-6
kurso studentai (n=58, 35,2% versus n=31, 22,6%) alkoholį vartoja bent kartą per metus, bet rečiau nei kartą per mėnesį (p<0,05).
Į klausimą „Kiek standartinių vienetų alkoholio išgeriate per vieną kartą (pvz.: vieno vakarėlio metu)?“, 28 ( 9,3 %) apklaustųjų atsakė „visai nevartoju alkoholio“, 57 ( 18,9%) - „vieną vienetą“, 185 (61,3%) - „2-5 vienetus“, 32( 10,6%) - „6 vienetus ir daugiau“. Palyginus suvartoto alkoholio kiekį tarp skirtingų kursų, nustatyta, kad 6 alkoholio vienetus ir daugiau, dažniau išgerdavo 4-6 kurso studentai (p=0,007). Suvartoto alkoholio kiekio pasiskirstymas pagal kursus pateiktas 3 lentelėje:
3 lentelė. Per vieną kartą suvartoto alkoholio kiekis tarp LSMU medicinos studentų skirtingų kursų. Visai nevartoju
alkoholio
Vieną vienetą 2-5 vienetus 6 vienetus ir daugiau
1-3 kursas 14 (50%) 37 (64,9%) 105 (56,8%) 9 (28,1%)
4-6 kursas 14 (50%) 20 (35,1%) 80 (43,2%) 23 (71,9%)
Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad merginos dažniau nei vaikinai (n=51, 22,5% versus n=6, 8,0%) suvartodavo 1 alkoholio vienetą, o vaikinai lyginant su merginomis (n=18, 24,0% versus n=14, 6,2%), dažniau suvartodavo 6 alkoholio vienetus vienetus ir daugiau (p=0,001).
4 lentelė. Per vieną kartą suvartoto alkoholio kiekio pasiskirstymas tarp vaikinų ir merginų.
Vaikinai Merginos
Visai nevartoja 5 (6,7%) 23 (10,1%)
1 vienetą 6 (8,0%) 51 (22,5%)
2-5 vienetus 46 (61,3%) 139 (61,2%)
6 ir daugiau vienetų 18 (24,0%) 14 (6,2%)
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp suvartojamo alkoholio kiekio ir psichikos sutrikimų anamnezėje nenustatyta (p=0,466).
Paklausti „Kiek kartų 30 dienų eigoje buvote išgėrę tiek alkoholio, kad buvote tikrai girtas?“ 215 ( 72,2%) apklaustų respondentų atsakė „nė karto“, 66 (21,9%) – „vieną kartą“, 19 (6,9%) – „2 kartus ir daugiau“. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių (p = 0,646), studijų kurso (p = 0,149) bei psichikos sutrikimo būvimo anamnezėje (p=0,784) nenustatyta. Į klausimą „Ar esate kada nors jautęs (-usi), kad gyventi neverta?“ 252 (83,4%) studentai atsakė „beveik niekada/niekada“, 50 (16,6%) „dažnai/kartais“, iš jų 9 (12,2%) vaikinai ir 41 (18,1) mergina (p=0,221), 32 respondentas studijavo (19,4%) 1-3 kurse, 18 (13,1%) 4-6 kurse (p=0,145). Dažniau teigiamai į klausimą atsakydavo tie studentai, kurie išgerdavo 6 alkoholio vienetus ir daugiau (p=0,056) ir tie, kurie gerdavo bent vieną kartą per savaitę (p=0,008). Paklausti „Ar kada nors esate norėjęs (-usi) būti miręs
17 (-usi), pavyzdžiui, kad galėtumėte užmigti ir nebeprabusti? teigiamai atsakė 43 (14,2%) studentai. Tokį atsakymą statistiškai reikšmingai dažniau pateikė tie studentai, kurie geria bent vieną kartą per savaitę, reikšmingai rečiau tie, kurie geria bent vieną kartą per metus, bet rečiau nei vieną kartą per mėnesį (p=0,044). Tarp lyties ir kurso statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,307 ir p=0,407). 24 (7,9%) apklausti studentai nurodė, kad kada nors yra galvoję atimti sau gyvybę, netgi jeigu iš tikrųjų to nedarytu, iš jų 8 vaikinai, 16 merginų (p=0,315), 14 studijavo 1-3 kurse, 10 4-6 kurse (p=0,705). Reikšmingo ryšio su alkoholio vartojimo dažniu ir kiekiu nenustatyta (p=0,313 ir p=0,082). 278 (92,1%) respondentai tokių minčių neturėjo. Atsakymai į klausimą „Ar esate kada nors pasiekęs (-usi) tokią būseną, kai jūs rimtai svarstėte galimybę atimti sau gyvybę, arba galbūt kūrėte planus, kaip jūs galėtumėte tai padaryti?“ pasiskirstė taip: 295 (97,7%) studentai atsakė „Niekada/beveik niekada“, 7 (2,3%) studentai „kartais/dažnai“. Reikšmingai dažniau teigiamai atsakydavo tie studentai, kurie išgerdavo 6 alkoholio vienetus ir daugiau (p=0,036). Su alkoholio vartojimo dažniu (p=0,864), lytimi ir studijų kursu sąsajų nenustatyta (p=0,264, p=0,893). Tik 1 (0,3%) apklaustas respondentas nurodė, kad yra mėginęs atimti sau gyvybę.
227 (75,2%) tyrime dalyvavę studentai polinkio į savižudybę neturi, 75 (24,8%) apklausti medicinos studentai yra linkę į savižudybę. Tarp polinkio į savižudybę ir lyties bei studijų kurso statistikai reikšmingo skirtumo nerasta (p=0,264 ir p=107). Apibendrinti duomenys pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Polinkio į savižudybę vertinimas tarp tyrime dalyvavusių LSMU studentų
Turi polinkį į savižudybę Neturi polinkio į savižudybę
Vaikinai 15 (20%) 60 (80,0%)
Merginos 60 (26,4%) 167 (73,6%)
1-3 kursas 47 (28,5%) 118 (71,5%)
4-6 kursas 28 (20,4%) 109 (79,6%)
Statistikai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta ir vertinant polinkį į savižudybę per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių ir nevartojusių studentų grupėse (p=0,399). Tie studentai, kuriems nebuvo nustatyta psichikos sutrikimų, statistiškai reikšmingai dažniau neturėjo polinkio į savižudybę (n=224, 76,2% versus n=3, 37,5%) ir atvirkščiai – tie, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas, reikšmingai dažniau turėjo polinkį į savižudybę (n=5, 62,5% versus n=70, 23,8%) (p=0,012). Labiau linkę į savižudybę buvo tie studentai, kurie alkoholį vartoja bent 1 kartą per savaitę, o alkoholį vartoja bent 1 kartą per metus, tačiau rečiau nei 1 kartą per mėnesį, tokį polinkį turėjo statistiškai reikšmingai rečiau (p=0,001). Duomenys pateikti 6 lentelėje. Suvartojantys 1 alkoholio vienetą per vieną kartą rečiau linkę į savižudybę, suvartojantys 6 vienetus ir daugiau – reikšmingai dažniau linkę į savižudybę (p=0,005).
6 lentelė. Polinkio į savižudybę sąsajos su alkoholio vartojimo dažniu tarp tyrime dalyvavusių LSMU studentų. Alkoholio vartojimo dažnis Neturi polinkio į savižudybę Turi polinkį į savižudybę
Bent kartą per savaitę 20 (8,8%) 19 (25,3%)
Bent kartą per mėnesį, bet rečiau nei kartą per savaitę
102 (44,9%) 35 (46,7%)
Bent kartą per metus, bet rečiau nei kartą per mėnesį
74 (32,6%) 15 (20,0%)
Rečiau nei kartą per metus arba visai nevartoja alkoholio
31 (13,7%) 6 (8,0%)
Iš viso: 227 (75,2%) 75 (24,8%)
Polinkis į savižudybę statistiškai reikšmingai dažnesnis tarp tų studentų, kurie 30 dienų bėgyje buvo girti 2 kartus ir daugiau, tie, kurie nebuvo girti nė karto 30 dienų bėgyje – dažniau neturėjo polinkio į savižudybę (p=0,004).
Į klausimą „ Ar žinojote, kad mūsų universitete dirba psichologė, teikianti psichologinę pagalbą studentams?“ teigiamai atsakė 93 (30,8%) tyrime dalyvavę studentai. Iš jų 72 ( 81,8%) nesikreipė, nes nubuvo poreikio, 2 (2,3%) kreipėsi pagalbos, 14 (15,9%) nesikreipė, nors buvo tokių situacijų, kai reikėjo psichologo pagalbos.209 (69,2%) studentai nurodė nežinantys, kad universitete dirba psichologė, teikianti pagalbą studentams. Iš jų 44 ( 19,7%) studentai nurodė, kad buvo tokių situacijų, kai jiems reikėjo psichologo pagalbos, 168 (80,3%), tokios pagalbos nereikėjo. 210 ( 69,5%) apklausoje dalyvavę studentai nurodė, kad ateityje kreiptųsi į universiteto psichologę, jeigu jiems reikėtų psichologinės pagalbos, 92 ( 30,5%) studentai pagalbos į universiteto psichologę nesikreiptų.
Mūsų atlikto tyrimo duomenys buvo palyginti su kitų autorių pateiktais duomenimis. M. Pileckaitė - Markovienė ir J. Dementjeva (2004) tyrusios polinkį į savižudybę tarp Vilniaus pedagoginio universiteto studentų nustatė, kad 37,3 % apklaustų studentų pasižymi silpnomis suicidinėmis tendencijomis, 7,73 % pasižymi stipriomis suicidinėmis tendencijomis (1,38 % dažnai galvoja apie savižudybę, 3,59 % rimtai galvoja ir kuria planus, 2,76 % yra bandę nusižudyti) [17]. M. Osama su bendraautoriais 2013 metais apklausė studentus iš 4 Pakistano medicinos universitetų ir nustatė, kad iš 331 medicinos studento per pastaruosius vienerius metus, savižudiškų minčių turėjo 118 (35,6%) medicinos studentų, iš jų 46 (13,9%) studentai turėjo susidarę konkretų savižudybės planą, o 16 (4,8%) studentų bandė nusižudyti tam tikru savo gyvenimo momentu. Daugiausia minčių apie savižudybę buvo pirmaisiais studijų metais, merginos reikšmingai dažniau buvo linkusios į savižudybę lyginant su vaikinais [18]. R. Tyssen ir kt. ištyrė 522 Norvegijos medicinos studentus ir nustatė, kad minčių apie savižudybę paplitimas tarp Norvegijos medicinos studentų buvo 14%, 8% studentų turėjo savižudybės planą, o 1,4% mėgino nusižudyti kuriuo nors savo gyvenimo tarpsniu. Autoriai pateikė išvada, kad minčių apie savižudybę lygis buvo aukštas, tačiau bandymų lygis buvo žemas [19]. L.N. Dyrbye savo straipsnyje nurodo, kad 11,2% Amerikos medicinos studentų galvojo
19 apie savižudybę per pastaruosius vienerius metus [20]. Malaizijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad polinkio į savižudybę paplitimas tarp Selangoro medicinos universiteto studentų yra 7.0% [21]. V. Miletic su bendraautoriais nurodo, kad studentai Serbijoje gali būti laikomas '' rizikos '' grupe, nes 22% apklaustų medicinos studentų nurodė turintys minčių apie savižudybę ar yra bandę žudytis anksčiau [22].
Apibendrinant galima teigti, kad LSMU medicinos studentai yra mažiau linkę į savižudybę nei būsimieji pedagogai. Pagal polinkį į savižudybę tarp medicinos studentų Lietuvą lenkia tik Pakistanas, kur polinkių į savižudybę pasižymi daugiau nei trečdalis medicinos studentų.
IŠVADOS
1. Dauguma LSMU medicinos studentų vartoja alkoholį. Beveik pusė studentų alkoholį vartoja bent 1 kartą per mėnesį. Daugiau nei pusė studentų suvartoja 2-5 alkoholio vienetus per vieną kartą. 6 alkoholio vienetus ir daugiau, dažniau išgeria 4-6 kurso studentai. Merginos dažniau suvartoja 1 alkoholio vienetą, vaikinai 6 vienetus ir daugiau.
2. Beveik ketvirtadalis LSMU medicinos studentų turį polinkį į savižudybę.
3. Labiau į savižudybę linkę tie studentai, kurie alkoholį vartoja bent 1 kartą per savaitę ir per vieną kartą suvartoja po 6 alkoholio vienetus ir daugiau.
4. Sąsajų tarp polinkio į savižudybę ir lyties bei studijų kurso nenustatyta. Labiau į savižudybę linkę tie studentai, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas.
21
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė prevencinio darbo su medicinos studentai aktualumą. Prevencijos priemonės turėtų būti nukreiptos į studentų gebėjimą susidoroti su kasdieniu stresu, patiriamu studijų ir darbo ligoninėje metu. Reikia, sudaryti palankesnį psichologinį mikroklimatą universitetuose ir laiku nukreipti jaunuolius psichologinei pagalbai.
Studentai nėra pakankamai informuoti apie psichologinės pagalbos galimybes mūsų universitete, todėl turėtų būti suteikta daugiau informacijos apie jos prieinamumą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jenkins R, Singh B. General Population Strategies of Suicide Prevention in The International Handbook of Suicide and Attempted Suicide. John Wiley & Sons. 2008; ch34.
2. Proškuvienė R., Zlatkuvienė V., Juškelienė V., Čiarniauskienė M. Vilniaus pedagoginio universiteto studentų psichoemocinė savijauta. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: aktualijos ir perspektyvos.
3. Sher L. Alcoholism and suicidal behavior: a clinical overwiev. Acta Psyciatr Scand 2006: 113: 13-22.
4. Kessler RC, Borges G, Walters EE. Prevalence of and risk factors for lifetime suicide attempts in the National Comorbidity Survey. Arch Gen Psychiatry. 1999; 56: 617-626.
5. Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. 2013, balandis Nr. 2(88)
6. Žemaitienė N. Suicidinių polinkių turinčių Lietuvos paauglių psichosocialiniai ypatumai ir jų pokyčiai 1994-1998 metais: daktaro disertacija. Kaunas, 2000.
7. Sheidman E. Definition of suicide. New York, 1985.
8. Čiūras E., Navickas A., Danilevičiūtė V. Pacientų, gydomų nuo priklausomybės opioidiniams narkotikams ir alkoholiui, depresijos sunkumo ir savižudybės rizikos bei socialinių demografinių rodiklių palyginimas. 2014, 24 tomas, Nr. 1, p. 59-64.
9. Jackson ER, Shanafelt TD, Hasan O, Satele DV, Dyrbye LN. Burnout and Alcohol Abuse/Dependence Among U.S. Medical Students. Acad Med. 2016 Mar 1
10. Pompili M., Serafini G., Innamorati M., Dominici G. Suicidal Behaviour and Alcohol Abuse. Int. J. Environ. Res. Public Health. 2010; 7: 1392-1431.
11. Roncero C., Egido A., Rodríguez-Cintas L., Pérez-Pazos J., Collazos F., Casas M. Substance Use among Medical Students: A Literature Review 1988- 2013. Actas Esp Psiquiatr. 2015 May-Jun;43(3):109-21.
12. Gignon M., Havet E., Ammirati C., Traullé S., Manaouil C., Balcaen T., Loas G., Dubois G., Ganry O. Alcohol, cigarette, and illegal substance consumption among medical students: a cross-sectional survey. Workplace Health Saf. 2015 Feb;63(2):54-63.
13. Abbasi-Ghahramanloo A, Fotouhi A, Zeraati H, Rahimi-Movaghar A. Prescription drugs, alcohol, and illicit substance use and their correlations among medical sciences studentsin iran. Int J High Risk Behav Addict. 2015 Mar 20;4(1).
23 14. Bidwal MK, Ip EJ, Shah BM, Serino MJ. Stress, Drugs, and Alcohol Use Among Health Care Professional Students: A Focus on Prescription Stimulants. J Pharm Pract. 2015 Dec;28(6):535-42.
15. Nair JM, Nemeth LS, Williams PH, Newman SD, Sommers MS.. Alcohol Misuse Among Nursing Students. J Addict Nurs. 2015 Apr-Jun; 26(2):71-80.
16. Vaysse B, Gignon M, Zerkly S, Ganry O. Alcohol, tobacco, cannabis, anxiety and depression among second-year medical students. Identify in order to act. Sante Publique. 2014 Sep-Oct;26(5):613-20.
17. Pileckaitė - Markovienė M., Dementjeva j. Būsimų pedagogų suicidiniai polinkiai ir požiūris į savižudybę. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: aktualijos ir perspektyvos.
18. Osama M, Islam MY, Hussain SA, Masroor SM, Burney MU, Masood MA, Menezes RG, Rehman R. Suicidal ideation among medical students of Pakistan: A cross-sectional study. Journal of Forensic and Legal Medicine 2014, 65–68.
19. R. Tyssen, P. Vaglum, N.T. Gronvold, O. Ekeberg. Suicidal ideation among medical students and young physicians: a nationwide and prospective study of prevalence and predictors J Affect Disord, 64 (2001), pp. 69–79
20. L.N. Dyrbye, M.R. Thomas, F.S. Massie, D.V. Power, A. Eacker, W. Harper, et al. Burnout and suicidal ideation among U.S. medical students Ann Intern Med, 149 (2008), pp. 334–341 21. Tan ST, Sherina MS, Rampal L, Normala I. Med J Malaysia. Prevalence and predictors of
suicidality among medical students in a public university. 2015 Feb;70(1):1-5.
22. Miletic V, Lukovic JA, Ratkovic N, Aleksic D, Grgurevic A. Demographic risk factors for suicide and depression among Serbian medical school students. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2015 Apr; 50(4):633-8.
