LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Agnė Kairaitytė
LSMU GIMNAZIJOS MOKINIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU MIEGO
KOKYBE IR SUBJEKTYVIU SVEIKATOS VERTINIMU
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, visuomenės sveikata ir mityba)
Studentė Mokslinė vadovė
Agnė Kairaitytė doc. dr. Vilma Kriaučionienė 2016-05-16 2016-05-16
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
LSMU GIMNAZIJOS MOKINIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ SĄSAJOS SU MIEGO KOKYBE IR SUBJEKTYVIU SVEIKATOS VERTINIMU
Agnė Kairaitytė
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2016. 88 p.
Darbo tikslas. Atskleisti LSMU gimnazijos mokinių mitybos įpročių sąsajas su miego kokybe ir subjektyviu sveikatos vertinimu.
Metodika. Momentinis tyrimas atliktas 2015 metų gruodžio mėnesį. Tiriamųjų kontingentą sudarė visi 5-12 klasių LSMU gimnazijos mokiniai. Respondentai apklausą vykdė elektroniniu būdu. Iš viso buvo užpildytos 585 elektroninės anketos (atsako dažnis – 93,6 proc.). Kokybinių kintamųjų ryšių vertinimui taikytas neparametrinis Pirsono Chi-kvadrato (2) kriterijus bei z testas su Bonferroni post hoc kriterijumi. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta vertinant mitybos įpročių, bendrojo fizinio aktyvumo, pasyvios veiklos trukmės ir mitybos būklės grupių ryšius su subjektyviu miego kokybės ir sveikatos vertinimu.
Rezultatai. 81,5 proc. mokinių buvo normalaus svorio. Mergaitės dažniau buvo nepakankamo svorio, o berniukai dažniau turėjo antsvorį, įskaitant nutukimą. Mokinių mityba buvo nepakankamai racionali ir visavertė. Kasdien pusryčius valgė 65,5 proc. mokinių, o prieš eidami į mokyklą niekada nepusryčiavo 10,1 proc. respondentų. Mergaitės dažniau valgė vaisius ir daržoves. Berniukai dažniau valgė bulvių traškučius, greito maisto produktus ir dažniau gėrė gazuotus saldžius bei energinius gėrimus. Kasdien šiltus pietus mokykloje valgė 44,3 proc. mokinių. Aktyviai sportavo ir mankštinosi tik kas trečias (34,4 proc.) mokinys. Berniukai dažniau nei mergaitės buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Mergaičių požiūris į savo kūną buvo labiau neigiamas nei berniukų: jos dažniau laikėsi dietos, galvojo, kad jų kūnas yra per storas ir buvo dažniau nusivylusios arba jautė pyktį savo kūnui. Didžioji dalis respondentų pasižymėjo gera sveikata (88,7 proc.) ir aukštu gyvenimo pasitenkinimu (92,6 proc.). 63,2 proc. respondentų pasižymėjo bloga miego kokybe. Buvo nustatytos sąsajos tarp respondentų mitybos įpročių, bendrojo fizinio aktyvumo, pasyvios veiklos trukmės ir subjektyvaus sveikatos ir miego kokybės vertinimo.
Išvados. Moksleiviai, kurie dažniau pusryčiavo, dažniau vartojo sveikatai palankius maisto produktus, rečiau gėrė gazuotus saldžius ir kofeino turinčius gėrimus, buvo fiziškai aktyvesni bei labiau rūpinosi savo sveikata ir sveika mityba, dažniau pasižymėjo geru subjektyviu miego kokybės ir sveikatos vertinimu.
3
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
ASSOCIATIONS BETWEEN EATING HABITS, SLEEP QUALITY AND SUBJECTIVE HEALTH ASSESSMENT IN STUDENTS ATTENDING THE GYMNASIUM OF LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
Agnė Kairaitytė
Academic supervisor Assoc. Dr. Vilma Kriaučionienė
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2016. 88 p.
Aim of the study. To evaluate the links between eating habits, sleep quality and subjective health assessment of students attending the Gymnasium of Lithuanian University of Health Sciences. Methods. Ecological momentary assessment was conducted in December 2015. All of the students in grades 5-12 who were attending the Gymnasium of Lithuanian University of Health Sciences participated in the study. An online questionnaire method was chosen as the research instrument. A total of 585 online questionnaires were completed (response rate – 93.6 %). To test the relationship between two categorical variables we conducted a nonparametric Pearson Chi-Square (2) test and a z-test with the Bonferroni post hoc correction. The logistic regression analysis was used to assess the relationship between the categorical dependent variable (subjective sleep quality, subjective health assessment) and more independent variables (eating habits, physical activity, sedentary behavior and nutritional status groups) by estimating probabilities using a logistic function.
Results. 81.5% of students were of normal weight. Girls more often were underweight, while boys – overweight and obese. Eating habits among students were not very healthy. 65.5% of students consumed breakfast daily, while 10.1% – never ate breakfast. Girls were more likely to eat fruits and vegetables. Boys more often consumed potato chips, junk food, soda and energy drinks. 44.3% of students ate warm lunch at school everyday. Only 34.4% of students were engaged in moderate-to-vigorous physical activity. Boys were more physically active than girls. Girls had a more negative body image: they often were on a diet, thought that their body was too fat, and often felt anger towards their body. The majority of students rated their current health as good (88.7%) and had a high life satisfaction (92.6%). 63.2% of students had a poor sleep quality. Correlations between students’ eating habits, physical activity, sedentary behavior and subjective health and sleep quality assessment were established.
Coclusions. Students who frequently ate breakfast, fruits and vegetables, less often consumed soda and caffeinated beverages, were more physically active and more concerned about their health and nutrition had a better subjective health and sleep quality evaluation.
4
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ ŽODYNAS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9
1.1. Mitybos svarba sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu ... 9
1.2. Subjektyvi sveikata ir ją sąlygojantys veiksniai ... 19
1.3. Subjektyvi miego kokybė ir ją sąlygojantys veiksniai ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 25
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Mokinių mitybos įpročių ir jų kūno svorio vertinimas ... 30
3.2. Subjektyvus sveikatos vertinimas ... 48
3.3. Subjektyvus miego kokybės ir ją sąlygojančių veiksnių vertinimas ... 52
3.4. Mokinių mitybos įpročių ryšiai su subjektyviu miego kokybės ir sveikatos vertinimu ... 56
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 65
5. TYRIMO PRIVALUMAI, TRŪKUMAI IR REZULTATŲ PRAKTINĖ REIKŠMĖ ... 71
IŠVADOS ... 72
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 73
LITERATŪRA ... 74
5
SANTRUMPOS
ASHS – paauglių miego higienos skalė (angl. Adolescent Sleep Hygiene Scale)
HBSC – mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behavior in
School-aged Children)
HELENA – Europos paauglių mitybos įpročių tyrimas (angl. Healthy Lifestyle in Europe by Nutrition
in Adolescence)
IOTF – Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupė (angl. International Obesity Task Force) KMI – kūno masės indeksas
lls – laisvės laipsnių skaičius
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
MVPA – vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla (angl. moderate-to-vigorous physical activity) n – absoliutus tiriamųjų skaičius
PI – pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PSQI – Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index) SMLPC – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
SN – standartinis nuokrypis ŠS – šansų santykis
6
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ ŽODYNAS
Miego kokybę galima apibūdinti kaip tam tikrų struktūrinių komponentų visumą (tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu ir kt.), kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos veiksnių [1].
Mitybos būklė (angl. nutritional status) – šiame darbe mokinių mitybos būklė vertinta pagal Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (angl. International Obesity Task Force – IOTF) pasiūlytas tarptautines ribines KMI vertes (angl. cut-off points), pagal kurias respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes: nepakankamo, normalaus svorio, turinčius antsvorį ir nutukusius [2, 3].
Mitybos raštingumo terminas susiformavo kaip atskira sveikatos raštingumo forma. Mitybos raštingumas apima gebėjimus suprasti ir naudoti sveikos mitybos informaciją, kuri reikalinga sveikatos stiprinimui ir palaikymui [4].
Paauglystė – pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, apimantis 10-19 gyvenimo metus [5].
Subjektyvus sveikatos vertinimas – subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik individo požiūrį į savo sveikatą, bet ir biomedicininius, socialinius, psichologinius ir kitus sveikatos aspektus [6].
7
ĮVADAS
Paauglystė užima ypatingą vietą žmogaus raidos etape. Šiam gyvenimo tarpsniui yra būdingas spartus fizinis augimas bei brendimas [7]. Psichosocialiniai, biologiniai ir kognityviniai pokyčiai, kurie asocijuojasi su paauglyste ir mokykliniu amžiumi, turi tiesioginį poveikį mokinių mitybos įpročiams. Paauglystė, charakterizuojama sparčiu fiziniu augimu bei brendimu, reikalauja santykinai didesnio energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekio. Šis kritinis laikotarpis užima itin svarbią vietą žmogaus vystymosi procese, nes maitinimosi įpročiai, įgyti ir suformuoti paauglystėje, dažnai išlieka ir sudeda pamatus tolesniam suaugusiojo žmogaus raidos etapui [8].
Įvairių šalių tyrimai rodo, kad paauglių mityba yra nepakankamai racionali ir visavertė. Pastebima, jog nemaža dalis paauglių vengia pusryčiauti – tyrimų duomenys liudija, jog reguliariai pusryčių atsisako nuo 10 iki 30 proc. Europos, Kanados ir JAV paauglių [9, 10, 11, 12, 13]. Epidemiologinių tyrimų autoriai pastebi, jog paaugliai į savo mitybos racioną taip pat įtraukia per mažai sveikatai palankių maisto produktų (vaisių, daržovių, grūdinių produktų) [10, 12, 13, 14, 15, 16, 17] ir per daug – sveikatai nepalankių produktų (saldainių ir konditerijos gaminių, bulvių traškučių, greito maisto produktų, gazuotų saldžių bei energinių gėrimų) [6, 17, 18, 19, 20, 21, 22].
Tyrimais nustatyta [6, 13], kad paaugliai, ypač mergaitės, dažnai turi neigiamą požiūrį į savo kūną: jie laikosi dietų, dažnai galvoja, kad jų kūnas yra per storas ir būna nusivylę arba jaučia jam pyktį. Mokinių požiūris į savo kūną gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, įskaitant ir nuo jų bendrojo fizinio aktyvumo. Tyrimų autoriai pastebi [6, 13], jog paaugliai per mažai sportuoja bei mankštinasi ir per dažnai užsiima pasyvia veikla. Tai kelia nerimą, nes fizinis pasyvumas tiesiogiai prisideda prie paauglių globalaus nutukimo paplitimo Europoje ir visame pasaulyje.
Lietuvoje atliekama nemažai mokinių mitybos tyrimų, tačiau poreikis išsiaiškinti mokinių mitybos problemas, jas lemiančias priežastis ir jų poveikį mokinių sveikatai bei miego kokybei, ypač kai pastaruoju metu diegiamos įvairios mokinių mitybos gerinimo priemonės, yra ypatingai aktualus. Tyrimui atlikti pasirinkome LSMU gimnaziją, kurioje mokiniai susiduria su pakankami aukštais akademiniais reikalavimais, galimais socializacijos iššūkiais. Didėjantys reikalavimai mokykloje, socialiniai iššūkiai, taip pat ir biologiniai pokyčiai turi daug reikšmės paauglių mitybos įpročiams. Visa tai gali turėti poveikį mokinių mokymosi rezultatams, miego kokybei bei jų sveikatai.
Tikimės, kad šio tyrimo rezultatai padės planuoti ir koreguoti sveikatos ugdymo programas paaugliams, informacijos teikimą mokiniams, jų tėvams bei mokyklos bendruomenei, prisidės prie efektyvesnio visuomenės sveikatos biurų veiklos koordinavimo bei padės toliau ieškoti racionalių būdų mokinių mitybai gerinti.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – atskleisti LSMU gimnazijos mokinių mitybos įpročių sąsajas su miego kokybe ir subjektyviu sveikatos vertinimu.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokinių mitybos įpročius ir įvertinti jų kūno svorį. 2. Įvertinti mokinių subjektyvią sveikatą.
3. Įvertinti mokinių subjektyvią miego kokybę ir ją sąlygojančius veiksnius.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mitybos svarba sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paauglystę apibrėžia kaip pereinamąjį laikotarpį iš vaikystės į suaugusiojo amžių, apimantį 10-19 gyvenimo metus [5]. Paauglystė užima ypatingą vietą žmogaus raidos etape. Šiam gyvenimo tarpsniui yra būdingas spartus fizinis augimas bei brendimas. Tai yra didelių pokyčių laikotarpis, kuriame vyksta emocinė, socialinė ir fizinė raida. Todėl natūralu, jog šie pokyčiai gali turėti įtakos paauglių fizinei ir psichinei sveikatai [7].
Psichosocialiniai, biologiniai ir kognityviniai pokyčiai, kurie asocijuojasi su paauglyste ir mokykliniu amžiumi, turi tiesioginį poveikį mokinių mitybos įpročiams. Paauglystė, charakterizuojama sparčiu fiziniu augimu bei brendimu, reikalauja santykinai didesnio energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekio. Tačiau psichosocialinė raida, apimanti paauglių nepriklausomybės puoselėjimą, dažnai skatina sveikatą trigdantį elgesį, tokį kaip perdėtą besirūpinimą dietomis, mitybos režimo nesilaikymą ir eksperimentavimą su naujomis, ,,madingomis“ dietomis. Šis kritinis laikotarpis užima itin svarbią vietą žmogaus vystymosi procese, nes maitinimosi įpročiai, įgyti ir suformuoti paauglystėje, dažnai išlieka ir sudeda pamatus tolesniam suaugusiojo žmogaus raidos etapui [8].
Paauglystės amžiuje socializacija, autonomiškumas bei bendraamžių pripažinimas, kartu su reikalavimais bei iššūkiais edukacinėjė aplinkoje formuoja žmogaus asmenybę bei jo vertybių sistemą. Tačiau šis laikotarpis taip pat gali būti svarbių pokyčių ir iššūkių metas, kai susiformuoja netinkami mitybos įpročiai, sąlygojantys maisto pasirinkimą, kuris neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų [8]. Netaisyklingi mitybos įpročiai gali būti vienas iš nutukimą paauglystėje determinuojančių veiksnių ir reikšmingas prognostinis šios ligos kriterijus suaugus. Įvairių tyrimų autoriai pastebėjo, jog paauglių mitybos režimą dažnai sudaro nepakankamas vaisių, daržovių, mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis, kuris yra pakeičiamas nesaikingu, riebaus bei kaloringo maisto vartojimu [23].
Taip pat pastebima, jog nemaža dalis paauglių vengia pusryčiauti – tyrimų duomenys liudija, jog reguliariai pusryčių atsisako nuo 10 iki 30 proc. Europos, Kanados ir JAV paauglių [9, 10, 11, 12, 13]. Šią tendenciją lemiantys veiksniai gali būti labai įvairūs ir varijuoti nuo didėjančios paauglių autonomijos bei savarankiškumo maisto pasirinkime iki nusistatymo laikytis dietos [13]. Pastebėta, jog paauglių, nevalgančių pusryčių, skaičius didėja kartu su amžiumi [9, 13] ir yra priklausomas nuo lyties [10, 13, 24] – didesnei daliai merginų vengiant pusryčiauti. Tokį metodą dažniau yra linkusios pasirinkti merginos, kaip vieną iš savo svorio reguliavimo būdų [13].
Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvos paauglių, valgančių pusryčius, skaičius proporcingai mažėja, didėjant amžiui. Tik 56 proc.
10 15 metų vaikinų ir 46 proc. merginų įvardijo, jog kas rytą pusryčiauja prieš išeidami į mokyklą, lyginant su 65 ir 64 proc. 11 metų vaikinais ir merginomis. Pastebėta, jog vaikinai pusryčius kasdien valgo dažniau nei merginos, pralenkdami jas visose amžiaus grupėse [13]. Tačiau remiantis Neverdauskaitės ir jos kolegių atliktu tyrimu [12], vis dėlto nemaža dalis paauglių visiškai nevalgo pusryčių – tai įvardijo 19 proc. Klaipėdos miesto ir rajono dešimtų klasių mokinių.
Literatūroje rašoma, jog reguliariai pusryčiaujantys žmonės yra linkę suvartoti daugiau vaisių ir daržovių, savo racioną papildyti didesniu mikroelementų kiekiu ir rečiau gerti putojančius saldžius gėrimus [13]. Barr su kolegomis nustatė [9], jog tiriamieji, kurie pusryčiavo, buvo aprūpinti didesniu paros maisto davinio energijos kiekiu, maistinėmis medžiagomis bei suvartojo mažesnį kiekį riebalų turinčių maisto produktų. Atitinkamai, pusryčių nevalgymas buvo susijęs su gautu nepakankamu vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu. Taigi, jau paauglystėje susiformavę netinkami mitybos įpročiai gali turėti reikšmingą poveikį lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui.
HBSC tyrimo duomenimis [13], antsvorio turintys paaugliai yra labiau linkę praleisti pusryčius. Nustatyta, jog antsvorį ir nutukimą sąlygojančios priežastys apima genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką, kuri pasireiškia suvartojamos ir išeikvojamos energijos disbalansu. Fernández Moralez ir jo kolegų atliktas tyrimas rodo [24], jog pusryčių nevalgymas nėra efektyvus būdas numesti svorio, nes tyrimo duomenys atskleidė reikšmingą atvirkštinę asociaciją tarp tiriamųjų svorio ir pusryčiavimo. Tai patvirtina ir HBSC tyrimo rezultatai, kuriuose minima, jog KMI ir antsvorio paplitimas yra mažesnis tarp reguliariai pusryčiaujančių paauglių [13].
Epidemiologinių tyrimų autoriai [10, 12, 13, 15, 16, 17] pastebi, jog paaugliai į savo mitybos racioną taip pat įtraukia per mažai vaisių ir daržovių. Norėdami įvertinti vaisių ir daržovių vartojimo dažnį tarp Lenkijos paauglių, Jodkowska su kolegomis [10] apklausė 574 respondentus ir nustatė, jog tiriamieji pasižymėjo nepakankamai racionalia mityba – tik 46,9 proc. respondentų įvardijo, jog vaisius ir daržoves vartojo bent kartą per dieną. Analizuodami paauglių, besilaikančių PSO rekomendacijų vaisius ir daržoves valgyti bent 5 kartus per dieną, pasiskirstymą, Rieth su kolegomis atliko tyrimą [16], kurio metu apklausė 568 respondentus iš Brazilijos, priklausančius 12-19 metų amžiaus grupei. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tik nedidelė dalis apklaustųjų (23 proc.) per dieną suvalgė rekomenduojamas 5 porcijas vaisių ir daržovių, ir šie rodikliai tik dar labiau akcentuoja netinkamų mitybos įpročių susiformavimo riziką paauglystės laikotarpiu.
Nerimą kelia ir tai, jog vaisių ir daržovių vartojimo dažnis pastebimai mažėja tarp vyresnio amžiaus vaikų. 2009-2010 m. JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis [15], tik 6 iš 10 tyrime dalyvavusių paauglių nurodė, jog apklausos dieną valgė vaisių, lyginant su 2-5 metų amžiaus vaikais, kurie apklausos dieną pasižymėjo didesniu (9 iš 10 vaikų) vaisių vartojimu. Tyrimo autoriai taip pat nustatė, jog daržovių vartojimas buvo didesnis tarp 2-5 metų amžiaus vaikų nei apklausoje dalyvavusių paauglių. Šiems rezultatams antrina ir HBSC tyrimo duomenys [13], kurie
11 atskleidė, jog iš visų tyrime dalyvavusių 15 metų amžiaus Lietuvos mergaičių ir berniukų, tik nedidelė dalis (29 proc. ir 18 proc. atitinkamai) nurodė, jog vaisius valgo kasdien, lyginant su 11 metų amžiaus Lietuvos mergaitėmis ir berniukais, pasižymėjusiais didesniu vaisių vartojimu (34 proc. ir 26 proc. atitinkamai). Tačiau HBSC tyrime dalyvavusių Lietuvos mergaičių ir berniukų vaisių vartojimo dažnis buvo vienas mažiausių, lyginant su daugiau nei 40 tyrime dalyvavusių šalių paauglių kasdieniu vaisių vartojimu.
Neverdauskaitė su kolegėmis [12] tirdamos Klaipėdos miesto ir rajono dešimtų klasių mokinių gyvensenos veiksnius nustatė, jog mokiniai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių. Iš 268 tyrime dalyvavusių respondentų 44 proc. atsakė, jog daržoves dažniausiai vartoja 3-5 dienas per savaitę, o 48,5 proc. – vaisius ir uogas valgo tik 1-2 dienas per savaitę. Vertindami mokinių mitybos įpročius, Umbrasienė su kolegomis [17] apklausė 3382 ketvirtų, septintų ir vienuoliktų klasių mokinius ir taip pat nustatė, jog mokinių mityba yra nepakankamai racionali. Tik 41,5 proc. tyrime dalyvavusių mokinių minėjo, jog kasdien valgo vaisius bei šviežias daržoves. Tyrimo autoriai įvardijo, jog yra tikėtina, kad didesnė mokinių dalis gauna nepakankamai vitaminų, mineralų bei maistinių skaidulų ir juos nustebino tai, kad nėra ryškių situacijos pokyčių, lyginant su ankščiau vykdytais tyrimais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) 2013 m. atliktas 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas [20] atskleidė, jog sveikos mitybos žinių ir įgūdžių trūkumas gali turėti poveikį mokinių požiūriui ir elgsenai, sąlygojančiai nepilnavertę mitybą. 77,1 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog kasdien ar kelis kartus per dieną valgo vaisius ir tik 68,5 proc. – daržoves. Tai, jog kasdien reikia valgyti vaisius, pasisakė tik maždaug kas antras tyrime dalyvavęs mokinys ir tik du trečdaliai respondentų taip manė, paklausti apie daržovių vartojimą. Dauguma mokinių apklausos metu nurodė, jog norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą, nes tik kas antras mokinys šią informaciją gauna iš tėvų arba mokytojų. Taigi, analizuojant minėtų tyrimų rezultatus galima įžvelgti Lietuvos paauglių vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo poreikį.
Lietuvos vaikų sveikos mitybos žinių formavimo bei sveikatai palankių mitybos įpročių ugdymo užtikrinimui bei skatinimui yra numatytas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) įgyvendinimas [25]. Vaikų sveikatos stiprinimas bei ligų profilaktika yra išskiriama kaip viena iš šio plano krypčių, kurios tikslas – siekti geresnės vaikų sveikatos. Veiksmų plano tikslui pasiekti yra numatytos įgyvendinimo priemonės, tarp jų – sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo stiprinimo metodinių rekomendacijų atnaujinimas bei išleidimas, ir informacijos bei vaizdo klipų, susijusių su sveika gyvensena, paaugliams parengimas. Taip pat pabrėžiama, jog būtina atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimus, kurie padėtų identifikuoti vaikų sveikatos rizikos veiksnius ir galimas prevencines priemones.
Veiksmų plane nurodoma [25], jog numatytų tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijai priklausys nuo vaikų, dalyvavusių sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo renginiuose, skaičiaus. Taip
12 pat bus atsižvelgiama į paauglių, kasdien ir kelis kartus per dieną vartojamų vaisių ir daržovių, skaičiaus didėjimą. Taip pat tikimasi, jog kasmet į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą prisijungs vis daugiau mokyklų, nes kiekvienas vaikas turi turėti galimybę mokintis tokioje mokykloje.
Kaip ir Veiksmų plane buvo minėta, vaisių ir daržovių reikšmė žmogaus sveikatai yra labai didelė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves valgyti 5 kartus per dieną, ne mažiau kaip 400 g (išskyrus bulves). Tyrimais nustatyta, jog pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas paauglystėje gali turėti poveikį mitybos įpročių formavimuisi vyresniame amžiuje ir sumažinti lėtinių ligų, ypač tokių kaip cukrinio diabeto, nutukimo, piktybinių navikų ir širdies bei kraujagyslių ligų, riziką [26]. Nors literatūroje yra paskelbta daug mokslinių darbų, kurie pabrėžia vaisių ir daržovių naudą sveikatai, naujausiuose epidemiologiniuse tyrimuose kalbama apie naujas mitybos gaires, kurios rekomenduoja suvartoti daugiau nei 7 vaisių ir daržovių porcijas per dieną.
Londono universitetinis koledžas atliko tyrimą [27], kuriame dalyvavo virš 65 tūkst. respondentų. Tiriamieji buvo stebimi ir apklausiami 2001-2008 metų laikotarpiu, vertinant jų vaisių ir daržovių vartojimo sąsajas su mirtingumu nuo įvairių ligų. Tyrimo autoriai nustatė, jog per dieną suvartojamas didelis vaisių ir daržovių kiekis buvo statistiškai reikšmingai susijęs su mažesne priešlaikinės mirties rizika. Respondentai, kurie per dieną suvalgydavo daugiau nei 7 vaisių ir daržovių porcijas, turėjo iki 42 proc. mažesnę mirtingumo nuo įvairių ligų, tokių kaip piktybinių navikų ir širdies bei kraujagyslių ligų, riziką. Autoriai konstatavo, jog didelis vaisių ir daržovių vartojimas (7 ir daugiau porcijų per dieną) turi reikšmingą atvirkštinę asociaciją su mirtingumu.
Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta maisto pasirinkimo piramidė iliustruoja maisto produktų įvairovę ir nurodo, kokią dalį paros racione turėtų sudaryti produktai, priklausantys įvairioms grupėms, kad mityba būtų racionali ir stiprinanti sveikatą. Maisto pasirinkimo piramidės pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės kartu su grūdiniais produktais, kuriuos patariama vartoti kelis kartus per dieną (1.1 pav.). Nors rekomenduojama valgyti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maisto produktų, tačiau į maisto racioną patariama įtraukti daugiau augalinės kilmės maisto produktų, kurių vartojimas yra beveik neribojamas [28].
13 1.1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė [28]
Tarp augalinės kilmės maisto produktų, dideliu energijos ir maistinių skaidulų aprūpinimu pasižymi grūdiniai produktai. Įvairių šalių mokslininkai yra tyrę neapdorotų (pilno grūdo) grūdinių produktų reikšmę sveikatai ir sąsajas su įvairių ligų atsiradimo rizika. Jie nustatė, jog neskaidytų grūdų vartojimas yra susijęs su mažesne mirtingumo nuo įvairių ligų, tarp jų piktybinių navikų [29] ir širdies bei kraujagyslių ligų [29, 30], rizika. Mokslininkai, tyrinėję neapdorotų grūdų vartojimą, taip pat nustatė ryšį su sumažėjusia cukrinio diabeto rizika [29, 31]. Aune ir jo kolegų atlikto tyrimo rezultatai [31] antrina kitų mokslininkų išvadoms, jog rafinuotus grūdinius produktus reikėtų keisti pilno grūdo produktais ir patariama jų suvalgyti bent dvi porcijas per dieną, norint sumažinti 2 tipo diabeto riziką.
Mcgill su kolegomis [14] analizavo JAV gyventojų skaidulinių medžiagų ir neapdorotų grūdinių produktų vartojimo tendencijas. Tyrime, kuris buvo atliktas 2001-2010 metais, dalyvavo virš 14 tūkst. vaikų bei paauglių ir virš 24 tūkst. suaugusiųjų. Autoriai nustatė, jog vaikai bei paaugliai, iš visų tyrime dalyvavusių amžiaus grupių, skaidulinių medžiagų per dieną suvartodavo
14 mažiausiai (vidurkis – 13,2 g/dieną), lyginant su 19-50 metų (vidurkis – 16,1 g/dieną) ir virš 51 metų amžiaus (vidurkis – 16,1 g/dieną) suaugusiaisiais. Tačiau buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skaidulinių medžiagų vartojimo padidėjimas 2001-2010 metų laikotarpiu tarp vaikų/paauglių, nors neapdorotų grūdinių produktų vartojimas statistiškai reikšmingai nepasikeitė.
Mcgill ir jos kolegų atlikto tyrimo rezultatai parodė [14], jog vaikai bei paaugliai su maistu skaidulinių medžiagų dažniausiai gaudavo iš daržovių (16,6 proc.), grūdinių produktų (16,3 proc.) bei vaisių (11,3 proc.). Paaiškėjo, jog jų pagrindiniai pilno grūdo šaltiniai buvo kruopų dribsniai (31 proc.), mielinės tešlos duonos/bandelės (21 proc.) ir krekeriai bei sūrūs grūdiniai užkandžiai (21 proc.). Tyrimo autorių teigimu, kruopų dribsnių, duonų ir kitų grūdinių produktų, su didesniu skaidulinių medžiagų ir neapdorotų grūdų kiekiu, vartojimas kartu su vartotojų švietimu ir ypač jaunesnių vartotojų ugdymu, galėtų turėti įtakos grūdinių produktų vartojimo padidėjimui.
Lietuvos mokslininkų atliktuose tyrimuose galima pastebėti, jog paaugliai nepakankamai vartoja grūdinių maisto produktų. Neverdauskaitė su kolegėmis nustatė [12], jog Klaipėdos miesto ir rajono dešimtų klasių mokiniai juodą duoną dažniausiai vartoja tik 1-2 dienas per savaitę (39,6 proc.). Tyrimo autorės taip pat pastebėjo, jog kasdien juodos duonos statistiškai reikšmingai daugiau suvartojo vaikinai nei merginos (28,8 proc. ir 16,1 proc. atitinkamai). Baltkojytė su kolegomis [32], atlikę Kauno ir Šiaulių miestų 15 metų amžiaus mokinių gyvensenos tyrimą, reikšmingų skirtumų, grūdinių produktų vartojime, tarp lyčių nenustatė. Tiek tyrime dalyvavę berniukai, tiek mergaitės nurodė, jog rupaus malimo duonos valgė retai (82,6 proc. ir 82,3 proc. atitinkamai). Panašiai, vyriškosios ir moteriškosios lyties respondentai atsakė paklausti ir apie grūdų, kruopų dribsnių vartojimą (85,1 proc. ir 86,8 proc. atitinkamai). Vertinant tokius rezultatus būtų galima daryti prielaidą, jog žinių trūkumas gali būti vienas iš, nepakankamą grūdinių produktų vartojimą, sąlygojančių veiksnių. SMLPC 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis [20], tik 62,7 proc. 6-7 klasių mokinių žinojo apie būtinybę kasdien valgyti grūdinius produktus (duoną, grūdų košes ir pan.).
Kokybiškų pietų valgymas mokyklose taip pat gali būti svarbus energijos ir maistinių medžiagų šaltinis. Literatūroje skelbiama, jog mokyklose turėtų būti sudaryta galimybė pavalgyti šiltus, šviežius ir sveikus pietus, taip prisidedant prie subalansuotos mokinių mitybos skatinimo. Vertindami mokinių mitybos įpročius, Umbrasienė su kolegomis [17] nustatė, jog iš 3382 tyrime dalyvavusių mokinių, daugiau nei pusė (51,4 proc.) pasisakė, jog mokyklos valgykloje/bufete nepietauja ir tik 11,9 proc. iš jų kasdien mokykloje valgo sriubą. Analizuojant pietų nevalgymo mokykloje priežastis, tyrimo autoriai nustatė, jog beveik trečdalis apklaustųjų nespėja pavalgyti (22,5 proc.) arba jiems maistas yra neskanus (23,8 proc.). Mažesnė respondentų dalis (16,5 proc.) nurodė, jog mokykloje nevalgo pietų, nes patiekalai yra per brangūs. Autorių nuomone, ši problema galėtų būti sprendžiama mokyklose tobulinant maitinimo organizavimą.
15 Martin su kolegomis [33] taip pat pastebėjo, jog mokiniai dažnai renkasi kaloringus, daug sočiųjų riebalų rūgščių sudėtyje turinčius patiekalus. Apklausę 2049 4-6 klasių mokinius, tyrimo autoriai nustatė, jog respondentai buvo linkę dažniau iškeisti angliavandenius į riebalus, dėl ko 70 proc. apklaustųjų viršijo rekomenduojamas sočiųjų riebalų bei energijos paros normas. Mokslininkai taip pat nustatė [34], jog saldžių gaiviųjų gėrimų prieinamumas mokyklos teritorijoje buvo reikšmingai susijęs su respondentų nutukimu. Taigi, galima daryti išvadas, jog mokykla užima svarbų vaidmenį formuojant paauglių mitybos įpročius.
Tačiau maitinimo organizavimo tobulinimas mokyklose gali neturėti didelės reikšmės, jeigu mokiniai mieliau rinksis maistą pietums iš netoliese mokyklos esančių kioskelių ar greito maisto restoranų. Virtanen su kolegomis [21] apklausė virš 23 tūkst. Suomijos paauglių, analizuodami, netoli jų mokyklų esančių greito maisto restoranų arba maisto prekių parduotuvių, poveikį mokinių mitybos įpročiams. Paaiškėjo, jog šalia mokyklų buvę greito maisto restoranai ar maisto prekių pardotuvės, turėjo reikšmingą poveikį respondentų pusryčių bei nemokamų mokyklos pietų nevalgymui ir nereguliaraus mitybos režimo formavimuisi.
Taigi, epidemiologinių tyrimų autoriai vis dažniau pastebi, jog didėjančio vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo priežastimi tampa nesubalansuota ir nereguliari mityba bei dažnas užkandžiavimas. Bo su kolegomis atliko tyrimą [35], siekdami nustatyti ryšį tarp paauglių užkandžiavimo ir antsvorio/nutukimo. Paaiškėjo, jog didžioji dalis (96,7 proc.) tyrime dalyvavusių 11-13 metų amžiaus paauglių teigė, jog jie reguliariai užkandžiauja. Tyrimo autoriai nustatė, jog paauglių antsvorio/nutukimo paplitimas buvo 10,4 proc., 14,4 proc., 20,5 proc. atitinkamai pas tuos tiriamuosius, kurie gaudavo <15 proc., 15-20 proc. ir >20 proc. paros maistinio davinio energinės vertės iš savo užkandžių. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, jog antsvorio/nutukimo paplitimui reikšmės turėjo ne tik didesnė užkandžių energinė vertė, bet ir užkandžiavimo dažnis (2 ir 3 ar daugiau užkandžių per dieną).
Vertindami paauglių užkandžiavimo įpročius, tyrėjai pastebi, jog paaugliai vis dažniau renkasi mažos biologinės vertės maisto produktus [17, 20, 22]. 2013 m. SMLPC vykdytas tyrimas [20] pagrindžia nemaistingų bei sveikatai nepalankių maisto produktų pasirinkimo bei netinkamų mitybos įpročių formavimosi tendencijas paauglystės laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, kas antras (57 proc.) 6-7 klasių mokinys įvardijo, jog saldumynus valgo kasdien nors, kad to daryti nerekomenduojama žinojo 94,3 proc. apklaustųjų. Tyrėjai taip pat pastebi, jog berniukai užkandžiaudami dažniau renkasi bandeles, traškučius, daugiau vartoja keptų produktų [17, 22]. Lietuvoje atlikto tyrimo [17], kuriame dalyvavo 3382 ketvirtų, septintų ir vienuoliktų klasių mokiniai, duomenys parodė, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) dvigubai daugiau berniukų (5,3 proc.) nei mergaičių (2,5 proc.) kasdien valgė traškučius. Tačiau galima pasidžiaugti, jog mergaitės užkandžiavimui dažniau linkusios rinktis vaisius bei daržoves [22].
16 Pastarųjų metų tyrimai taip pat rodo saldžių gazuotų ir energinių gėrimų paplitimą tarp paauglių ir galimą neigiamą šių gėrimų poveikį sveikatai [13, 17, 18, 19]. Tarptautinio HBSC tyrimo duomenimis [13], daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, didesnis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimo paplitimas pastebimas tarp vyresnio amžiaus mokinių, ypač berniukų. Duomenų analizė parodė, jog didesnė dalis 15 metų amžiaus Lietuvos mergaičių ir berniukų (6 proc. ir 12 proc. atitinkamai) saldžius gazuotus gėrimus vartoja kasdien, lyginant su 11 metų amžiaus mergaitėmis ir berniukais, pasižymėjusiais mažesniu kasdieniu saldžių gazuotų gėrimų vartojimu (5 proc. ir 10 proc. atitinkamai). Pasak HBSC tyrimo autorių, tokie saldžių gazuotų gėrimų vartojimo skirtumai tarp lyčių gali būti paaiškinami mergaičių didesniu dėmesio skyrimu savo svorio kontrolei ir įsipareigojimu sveikiau maitintis.
Nors HBSC tyrimo duomenų analizė parodė, jog Šiaurės Europos ir Baltijos šalių paaugliai pasižymėjo mažiausiu saldžių gazuotų gėrimų vartojimu, tačiau su šių gėrimų vartojimu siejamas dažnesnis poreikis užkandžiauti, ypač renkantis kaloringus, mažos biologinės vertės maisto produktus, vis dėlto gali sąlygoti organizmui būtinų maisto medžiagų trūkumą paauglių mitybos racione [13, 19]. JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis [19], kuriame dalyvavo virš 46 tūkst. vaikų (nuo 2 iki 19 metų amžiaus) ir suaugusiųjų (20 metų ir vyresnio amžiaus), saldžių gazuotų gėrimų vartotojai (tiek vaikai, tiek suaugusieji) pasižymėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažnesniu užkandžiavimu, iš užkandžių gautu didesniu kalorijų kiekiu bei didesniu bendru kalorijų suvartojimu, lyginant su respondentais, kurie gazuotų gėrimų nevartojo.
Panašios tendencijos yra pastebimos ir kitų autorių atliktuose tyrimuose, analizavusiuose paauglių energinių gėrimų vartojimo paplitimą. Umbrasienės ir jos kolegų atliktame tyrime, 3 proc. mokinių įvardijo, jog energinius gėrimus vartoja kasdien, tačiau didesnį nerimą kelia pakankamai didelis mokinių energinių gėrimų vartojimas vieną ar daugiau kartų per mėnesį (20-34,1 proc.) [17, 18]. Analizuodami mokinių energinių gėrimų vartojimą, Umbrasienė su kolegomis nustatė, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau merginų (58,9 proc.) nei vaikinų (44,2 proc.) niekada nevartojo šių gėrimų. Lyginant pagal klases, niekada energinių gėrimų nevartojo daugiau ketvirtokų (62,4 proc.) nei septintokų (42,7 proc.) ar vienuoliktokų (50,2 proc.) [17]. Tačiau moksliniuose straipsniuose minimas galimas neigiamas energinių gėrimų poveikis paauglių psichinei sveikatai, pasireiškiantis stimuliuojančiu poveikiu ir galintis turėti įtakos depresijos išsivystymui bei rizikingai elgsenai, tik dar labiau patvirtina, jog šie gėrimai gali turėti rimtų pasekmių paauglių vystymuisi ir jų sveikatai bei gerovei [18].
Tačiau paauglių sveikatai įtakos turinčią elgseną gali formuoti ir maitinimosi modelis šeimoje. Literatūroje dažnai minima, jog tinkamas tėvų pavyzdys ir žinios apie sveiką mitybą gali paskatinti vaikus rinktis sveikesnius maisto produktus ir taip prisidėti prie sveikos mitybos įpročių formavimo. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, jog paaugliai, kurie reguliariai valgo kartu su šeimos nariais
17 ir kurių tėvai turi didesnę įtaką jų maisto pasirinkimui, ypač skatindami vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių ne tik pagrindinio valgio metu, bet ir užkandžiaujant, pasižymi didesniu vaisių ir daržovių suvartojimu [36, 37]. Taigi, sveika mityba yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, kuris paauglystės laikotarpiu formuojasi ne tik bendraamžių aplinkoje, mokykloje, bet ir šeimoje.
Sveika mityba yra sveikatos pagrindas, todėl tėvų, mokytojų bei gydytojų vaidmuo yra itin svarbus formuojant bei ugdant paauglių sveikos mitybos įpročius. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog paaugliai gali būti klaidingai informuoti gaudami informaciją iš nepatikimų šaltinių. Vertindami Klaipėdos regiono 9-12 klasių mokinių mitybos įpročius, Strukčinskienė su kolegomis nustatė, jog mokiniai retai kalbasi apie sveiką mitybą ir su šeimos nariais (46 proc.), ir su mokytojais (65,9 proc.). Autorių teigimu, gauti rezultatai rodo, jog tėvus bei mokytojus reikėtų labiau skatinti diegti mokiniams žinias apie sveiką mitybą [38]. Umbrasienė su kolegomis atlikę Lietuvos mokinių mitybos įpročių tyrimą taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis mokinių informacijos apie sveiką mitybą gauna žiūrėdami televizijos laidas (20,9 proc.) arba jos randa internete (9,7 proc.). Tai, anot tyrėjų, parodo galimą sisteminių žinių, kurios turėtų būti pateikiamos mokykloje, trūkumą ir galimą komercinės žiniasklaidos įtaką [17].
Apklausos rodo, jog nemaža dalis paauglių taip pat jaučiasi neužtikrinti savo žiniomis apie sveiką mitybą. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė [38], jog kas antras tyrime dalyvavęs mokinys (50,1 proc.) abejojo savo žiniomis mitybos klausimais. Tyrėjai taip pat pastebi, jog paauglių mitybos žinių lygis gali priklausyti ir nuo jų amžiaus bei lyties. 2006-2007 metais Europoje buvo atliktas tarptautinis HELENAtyrimas [39], kurio metu respondentų (12,5-17,5 metų amžiaus) buvo prašoma užpildyti sveikos mitybos žinių lygio nustatymo testą. Tyrimo rezultatai parodė, jog testo balai statistiškai reikšmingai didėjo kartu su amžiumi ir buvo priklausomi nuo lyties – mergaičių mitybos žinių testo rezultatai buvo statistiškai reikšmingai geresni (p<0,001). Taigi, norint stiprinti mokinių sveikos gyvensenos nuostatas, formuojant sveikos mitybos įgūdžius, būtų tikslinga orientuotis į paauglių švietimą bei ugdymą, ypač jaunesniame amžiuje.
Pasak Lietuvos tyrėjų, vertinusių paauglių mitybos įpročius, informacijos apie sveiką mitybą mokiniai labiausiai norėtų gauti sveikos gyvensenos pamokose, iš interneto arba žiūrėdami televizijos laidas [38]. Apklausų duomenys rodo, jog mokinius labiausiai domintų sužinoti daugiau apie sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, maisto medžiagų reikšmę, maisto užterštumą bei ekologiškus produktus [17]. Tyrėjai taip pat pastebi, jog paaugliai norėtų ir yra linkę keisti savo mitybos įpročius, tai įvardijo beveik pusė (47,8 proc.) Strukčinskienės ir jos kolegų tyrime dalyvavusių 9-12 klasių mokinių. Tai rodo, jog mokinius būtina tinkamai nukreipti, suteikti jiems daugiau sisteminių sveikos mitybos žinių. Siekiant ugdyti paauglių sveikos gyvensenos įgūdžius bei didinti jų sveikos mitybos raštingumą, būtina užtikrinti sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių, tarp jų ir kokybiško bei moksliškai pagrįsto turinio internetinių svetainių bei kitų žiniasklaidos
18 priemonių, prieinamumą. Sveikatos ugdymo bei mitybos pagrindų mokymo programas būtų naudinga pilnai integruoti į švietimo sistemą (dabar jos yra vykdomos fragmentiškai ir nenuosekliai) bei siekti mokinių, jų tėvų, mokyklos benduomenės bei visų visuomenės sektorių bendradarbiavimo [17, 38]. Minėtų kompleksinių priemonių integravimas bei taikymas galėtų turėti reikšmės paauglių antsvorio kontrolei ir prevencijai. Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose įvardijama, jog nutukimas paauglystėje didina ir nutukimo suaugus tikimybę [40]. Mokslinėje literatūroje minima, jog nutukimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių, endokrininės, kaulų ir raumenų, plaučių bei virškinamojo trakto komplikacijomis ir gali turėti rimtų psichosocialinių pasekmių ir sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją bei valgymo sutrikimus [40, 41, 42, 43, 44, 45, 46].
Naujausiais 2013-2014 metų HBSC tyrimo duomenimis [6], 11-15 metų Lietuvos paauglių antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas varijuoja nuo 8 iki 27 proc. Analizuojant ir lyginant mokinių mitybos būklę pagal lytį, paaiškėjo, jog per didelį svorį (antsvorį, įskaitant nutukimą) turėjusių mergaičių dalis buvo mažesnė nei berniukų. Taip pat nustatyta, jog antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas mažėjo kartu su amžiumi: 15 metų amžiaus Lietuvos mergaitės ir berniukai rečiau turėjo antsvorį, įskaitant nutukimą (atitinkamai 8 proc. ir 17 proc.), lyginant su 11 metų amžiaus respondentais (atitinkamai 16 proc. ir 27 proc.).
Taigi, siekdami ugdyti bei skatinti paauglių sveikos ir tinkamos mitybos įpročius bei įgūdžius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Kauno medicinos universitetas parengė metodines rekomendacijas [47], kuriomis siekiama suteikti moksliškai pagrįstų žinių apie mitybą ir sveikatą (1.1 lentelė). Metodinių rekomendacijų autoriai pabrėžia, kad labai svarbu laikytis ne vienos ar kelių taisyklių, bet atsižvelgti į jas visas.
19 1.1 lentelė Sveikos mitybos metodinės rekomendacijos [47]
Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą. 2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).
4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5-25).
5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską.
10. Riboti alkoholio vartojimą. 11. Valgyti reguliariai.
12. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. 13. Kasdien aktyviai judėti.
Apibendrinant galima teigti, jog mokyklinis amžius vaikų raidai yra labai svarbus, nes tokiame amžiuje formuojasi požiūris į sveikatą, sveikos gyvensenos įpročiai. Tinkama mityba paauglystės laikotarpiu mažina antsvorio ir kitų sveikatos problemų riziką. Paauglystės laikotarpiu formuojasi gyvensenos įpročiai, kurie dažnai išlieka visam gyvenimui, todėl norint pasiekti teigiamų poslinkių mokinių mitybos gerinimo srityje, turi būti vykdomi suderinti įvairių sektorių veiksmai, užtikrinamas sveikos mitybos įpročių ugdymas bei tinkamas mokinių maitinimo organizavimas.
1.2. Subjektyvi sveikata ir ją sąlygojantys veiksniai
Vertindami paauglių subjektyvią sveikatą, mokslininkai pažymi, jog gera fizinė ir psichikos sveikata mokiniams padeda lengviau susidoroti su kylančiais sunkumais ir palengvina ,,perėjimą“ į pilnametystę. Manoma, kad paaugliai savo sveikatą vertina pagal bendrą gerovę, įskaitant fizinę sveikatą bei kitus aspektus. Taip pat pastebėtas ryšys tarp paauglių subjektyvios sveikatos vertinimo ir gyvensenos bei psichologinių rodiklių [6, 13]. Todėl, siekiant išanalizuoti paauglių subjektyvią sveikatą, svarbu atsižvelgti į įvairialypius jos aspektus ir įvertinti paauglių pasitenkinimą gyvenimu bei jų subjektyvią fizinę ir emocinę gerovę.
Tarptautinio HBSC tyrimo duomenimis [13], paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas turi tendenciją blogėti, didėjant amžiui. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tyrime dalyvavusių 13 metų Lietuvos paauglių savo sveikatą įvardijo, kaip patenkinamą arba blogą. Lyginant su 15 metų
20 respondentais paaiškėjo, kad didesnė dalis (34 proc.) vyresnio amžiaus paauglių savo sveikatą vertino nepalankiai. Lyginant subjektyvios sveikatos vertinimą pagal lytį, buvo nustatyta, kad 11-15 metų Lietuvos mergaitės savo sveikatą vertino prasčiau (57 proc.) nei bendraamžiai berniukai (31 proc.).
Panašias tendencijas galima įžvelgti 2011 metais Lietuvoje atlikto tyrimo [48] rezultatuose. Lamanauskas su kolegomis atliko tyrimą, siekdami įvertinti aukštesniųjų klasių moksleivių nuomones apie sveiką gyvenseną. Tyrimo autoriai atlikdami tiriamųjų subjektyvios sveikatos vertinimą, pastebėjo, kad beveik pusė respondentų (41,4 proc.) savo sveikatą vertino kaip patenkinamą. Tyrimo rezultatai parodė, kad mergaitės savo sveikatą vertino prasčiau nei berniukai. Autorių nuomone, tai galėjo būti dėl to, kad berniukai dažniau savo sveikatą vertina fiziniu atžvilgiu, o mergaitės dažniau akcentuoja psichologinius sveikatos aspektus.
Takaoka su kolegomis analizavo paauglių mitybos įpročių sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu ir nustatė [49], jog didelis vaisių ir daržovių vartojimas paauglystėje turėjo teigiamą įtaką subjektyviam sveikatos vertinimui ankstyvajame suaugusiojo amžiuje. Sustandartizavus šansų santykius pagal lytį, amžių ir išsilavinimą, tyrimo autoriai nustatė, jog 15-17 metų amžiaus paaugliai iš Kanados, kurie nesilaikė rekomendacijos, vaisius bei daržoves vartoti kasdien, turėjo mažesnę galimybę būti geros sveikatos vyresniame amžiuje, lyginant su respondentais, kurie sveikatai palankius produktus vartojo dažnai.
Vertinant subjektyvią sveikatą, taip pat svarbu atsižvelgti į pasitenkinimą gyvenimu, kuris yra svarbus gyvenimo kokybės rodiklis. 2009-2010 metų HBSC tyrimo autoriai [13], vertindami 11-15 metų paauglių subjektyvų pasitenkinimą gyvenimu, nustatė, kad su amžiumi respondentų pasitenkinimas gyvenimu mažėjo. 11 metų Lietuvos paauglių pasitenkinimas gyvenimu buvo 8 proc. didesnis negu 13-15 metų respondentų. Taip pat buvo pastebėta, kad berniukai pasižymėjo didesniu gyvenimo pasitenkinimu nei mergaitės.
Nepalankiam subjektyvios sveikatos vertinimui įtakos gali turėti ir sveikatos nusiskundimai. Subjektyvų sveikatos vertinimą gali sąlygoti įvairūs somatiniai ir psichologiniai simptomai: galvos, pilvo, nugaros skausmai bei nervinė įtampa, bloga nuotaika, nuovargis ir kiti nusiskundimai. Pastebėta, kad dažniausiai žmonės skundžiasi daugiau nei vienu sveikatos nusiskundimu, todėl jų subjektyvus sveikatos vertinimas gali būti prastesnis [6, 13].
Švedijos mokslininkai, tirdami paauglių subjektyvius sveikatos nusiskundimus nustatė [50], kad didelė dalis respondentų turėjo psichosomatinių nusiskundimų. Lyginant sveikatos nusiskundimus tarp lyčių, buvo pastebėtas didelis skirtumas: mergaitės 2-3 kartus dažniau nei beniukai turėjo įvairių psichosomatinių nusiskundimų. Galvos skausmai, nuovargis, sunkumai užmigti, liūdesys, nervinė įtampa ir stresas buvo priskiriami prie veiksnių, turėjusių reikšmingiausią poveikį nepalankiam subjektyvios sveikatos vertinimui.
21 Panašus tyrimas buvo atliktas Graikijoje, kur taip pat buvo vertinami paauglių subjektyvūs sveikatos nusiskundimai [51]. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė respondentų turėjo daugiau nei vieną sveikatos nusiskundimą. Buvo nustatytos sąsajos tarp emocinių problemų ir tiriamųjų sveikatos nusiskundimų. Tyrimo analizėje buvo paminėta, kad vyresnio amžiaus respondentai ir mergaitės turėjo didesnę tikimybę turėti daugiau nei vieną sveikatos nusiskundimą.
Vertinant paauglių subjektyvios sveikatos tyrimus, galima pastebėti, kad tiriamieji dažniausiai pasižymi gera sveikata, tačiau yra tam tikrų reikšmingų skirtumų. Tyrimai rodo, kad 11-15 metų mergaitės dažniau nerimauja dėl savo sveikatos, yra labiau linkusios išreikšti savo jausmus ir emocijas bei susiduria su daugiau hormoninių pokyčių brendimo laikotarpiu. Tarptautinio HBSC tyrimo [6, 13] autoriai teigia, kad somatinių ir psichologinių sveikatos nusiskundimų koegzistavimas rodo, kad paaugliams turėtų būti sudarytos atitinkamos sąlygos mokykloje, kurios skatintų lavinti asmeninius įgūdžius, siekiant įveikti šį pereinamąjį gyvenimo etapą.
Apibendrinant galima teigti, jog subjektyvus sveikatos vertinimas yra svarbus paauglių asmeninės sveikatos rodiklis. Kompleksinis subjektyvios sveikatos vertinimas gali padėti labiau įsigilinti į aktualias, paaugliams būdingas asmeninės sveikatos problemas. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybos įpročių reikšmę subjektyvios sveikatos vertinimui, todėl yra svarbu skatinti sveikos mitybos įgūdžių formavimą, tokiu būdu prisidedant prie sveikatos stiprinimo ir palaikymo. Sukūrus sveikatos problemų įveikos priemonių planą, galima bandyti kontroliuoti ir mažinti iškilusias sveikatos problemas paauglystėje ir siekti, kad jų pasireiškimo tendencijos mažėtų vyresniame amžiuje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į lyčių ir amžiaus skirtumus subjektyvios sveikatos vertinime ir detaliau analizuoti to priežastis, siekiant sumažinti socialinių-demografinių grupių skirtumus.
1.3. Subjektyvi miego kokybė ir ją sąlygojantys veiksniai
Analizuojant epidemiologinius tyrimus galima dažnai susidurti su miego kokybės sąvoka, tačiau ją apibrėžti nėra taip lengva. Tai yra sudėtinga sąvoka, kuri apima kiekybinius miego aspektus, tokius kaip miego trukmę, miego latentiškumą ir prabudimų skaičių, kartu ir subjektyvius – tokius kaip miego ,,gylį“ ir poilsio jausmą. Taip pat svarbu nepamiršti, kad miego kokybę sąlygojantys veiksniai ir jų santykinė svarba miegui gali varijuoti tarp respondentų [1]. Todėl subjektyvios miego kokybės vertinimui daug reikšmės turi veiksmingo tyrimo instrumento pasirinkimas.
Norėdami įvertinti tiriamųjų miego kokybę, Buysse ir jo kolegos pasigedo patikimų ir veiksmingų miego kokybę vertinančių klausimynų. Todėl 1988 metais jie sukūrė Pitsburgo miego kokybės indeksą (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index – PSQI), kuris yra skirtas praėjusio mėnesio miego kokybei vertinti [1]. Buysse ir jo kolegos išskyrė pagrindines veiksnių grupes, kurios jų manymu gali turėti reikšmės subjektyvios miego kokybės vertinimui: miego latentiškumą, miego trukmę, įprastinį miego efektyvumą, subjektyvius miego sutrikimus ir blogą savijautą dienos metu.
22 Autoriai taip pat pastebėjo, kad PMKI gali būti naudingas norint nustatyti sąsajas tarp subjektyvios miego kokybės ir kitų rodiklių, tokių kaip sveikatos vertinimo.
Vertindami paauglių subjektyvią miego kokybę tyrėjai pabrėžia, kad paauglystė yra didelių biologinių, kognityvinių, socialinių ir psichologinių pokyčių laikotarpis [52]. Todėl paaugliai yra linkę vėliau eiti miegoti ir jiems yra sunku atsikelti anksti ryte, kai reikia eiti į mokyklą [53]. Vertindami paauglių miego trukmę, Weiss ir jo kolegos nustatė, jog paaugliai miegojo mažiau nei rekomenduojamas 9 valandas [54]. Minėtame tyrime dalyvavo 240 paauglių, kurie teigė, jog miegui skyrė vidutiniškai 7,55 valandas per parą. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 34 proc. apklaustųjų miegojo daugiau nei 8 valandas.
Garaulet ir jo kolegos taip pat atliko tyrimą, kurio metu vertino paauglių miego trukmę [55]. Minėto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 3311 tyrime dalyvavusių paauglių vidutiniškai miegojo 8 valandas per parą. Tyrimo metu atlikta koreliacinė analizė atskleidė sąsajas tarp trumpesnės miego trukmės ir paauglių nutukimo. Paaiškėjo, kad paaugliai, kurie miegui skyrė mažiau nei 8 valandas, praleido daugiau laiko žiūrėdami televizorių ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs. Norvegijoje atliktame tyrime [56], taip pat buvo nustatyta, jog nepakankamo svorio ir per didelio svorio (turėjo antsvorį, įskaitant nutukimą) paaugliai pasižymėjo trumpesne miego trukme, lyginant su normalaus svorio respondentais.
2012 metais Hysing su kolegomis Norvegijoje atliko tyrimą, kurio metu taip pat nustatė, jog paaugliai miegui skyrė mažiau nei rekomenduojamas 9 valandas [57]. Minėto tyrimo metu paaiškėjo, jog respondentai vidutiniškai miegojo 6,25 valandas per parą. Vertindami paauglių miego latentiškumą tyrimo autoriai siekė nustatyti, per kiek laiko respondentai paprastai užmigdavo kiekvieną vakarą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 65 proc. tiriamųjų prireikė daugiau nei 30 minučių, kad užmigtų.Taigi, minėti tyrimai atskleidė, kad paaugliai miega mažiau nei 9 valandas, kurios yra rekomenduojamos jų amžiaus grupei. Todėl jų subjektyvios miego kokybės vertinimui reikšmės gali turėti miego trukmės ir latentiškumo veiksniai.
Vertindami miego kokybę tyrėjai taip pat atsižvelgia į paauglių bendrąjį fizinį aktyvumą ir pasyvios veiklos trukmę. 2010 metais buvo atliktas Pietų Korėjos jaunimo rizikingos elgsenos vertinimo tyrimas [58]. Šiame tyrime dalyvavo virš 73 tūkst. 12-18 metų amžiaus paauglių. Nustatyta, jog pakankamai fiziškai aktyvūs respondentai reikšmingai dažniau pasižymėjo gera miego kokybe, rečiau patyrė stresą ir rečiau viršijo rekomenduojamą pasyvios veiklos normą ir žaisdami bei dirbdami prie kompiuterio praleisdavo mažiau nei 2 val., lyginant su nepakankamai fiziškai aktyviais respondentais.
Boschloo ir jo kolegos atliko tyrimą su 11-18 metų paaugliais ir nustatė, kad miegas yra svarbus mokymosi veiksnys [53]. Minėto tyrimo rezultatai atskleidė, jog blogesnė miego kokybė gali sąlygoti paauglių mieguistumą dienos metu ir taip turėti neigiamą poveikį jų mokymosi rezultatams.
23 Analizuojant paauglių miego kokybės tyrimus, galima pastebėti, jog paaugliai yra dažniau linkę susidurti su sumažėjusia miego trukme, vėlyvu ėjimu miegoti, užsitęsusiu miego latentiškumu ir to pasekoje neigiamu subjektyvios miego kokybės vertinimu. Nustatyta, jog subjektyvūs miego sutrikimai yra netinkamos miego higienos padarinys [59]. Todėl tyrėjai dažnai pažymi, jog svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą miego higienos įgūdžių formavimą. Tinkama miego higienos praktika, teigiamai veikia subjektyvią miego kokybę, miego trukmę ir bendrą pasiruošimą miegui dienos metu [59, 60].
Kaip patikimu paauglių miego higienos vertinimo instrumentu, galima įvardyti paauglių miego higienos skalę (angl. Adolescent Sleep Hygiene Scale – ASHS) [61]. Šioje skalėje yra išskirti subjektyvią miego kokybę galintys sąlygoti miego higienos veiksniai. Pagrindiniais netinkamos miego higienos veiksniais yra įvardijami: gėrimai sudėtyje turintys kofeino, rūkymas, alkoholio vartojimas, įvairus miegą išblaškantis elgesys (kompiuteriniai žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas), miego aplinka ir kt. Taigi, yra svarbu įvertinti šiuos subjektyvią miego higieną sąlygojančius veiksnius ir siekti kuo labiau juos apriboti.
Chahal ir jo kolegos atliko tyrimą ir nustatė, kad dauguma vaikų ir paauglių turi daugiau nei vieną elektroninį prietaisą savo miegamajame ir yra linkę jais naudotis vėlai vakare. Pusė tyrime dalyvavusių tėvų atskleidė, jog jų vaikai savo miegamajame turi televizorių, DVD grotuvą ir/ar kompiuterinių žaidimų konsolę. 21 proc. tėvų paminėjo, jog jų vaikai savo miegamajame turi kompiuterį ir 17 proc. – mobilųjį telefoną. Tyrėjai nustatė, jog šių elektroninių prietaisų naudojimas vėlai vakare buvo reikšmingai susijęs su trumpesne respondentų miego trukme ir didesniu nutukimo dažniu [62, 63].
Warzak su kolegomis taip pat vertino vaikų miego higienos įgūdžius. Tyrimo autoriai nustatė, kad 75 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog jie kasdien vartojo gėrimus, sudėtyje turinčius kofeino [63, 64]. Warzak ir jo kolegos nustatė ryšį tarp suvartoto kofeino kiekio ir miego trukmės, t.y. didesnis kofeino turinčių gėrimų suvartojimas turėjo reikšmės trumpesnei respondentų miego trukmei. Gėrimų, sudėtyje turinčių kofeino, stimuliuojantis poveikis gali trukdyti norint užmigti, todėl yra nepatartina juos vartoti prieš einant miegoti.
Tan su kolegomis atliko tyrimą norėdami įvertinti, kaip miego higienos intervencija sąlygojo tyrime dalyvavusių respondentų subjektyvią miego kokybę [65]. Minėtame tyrime dalyvavo 10-18 metų paaugliai, kurie pasižymėjo prasta subjektyvia miego kokybe. Prieš pritaikydami miego higienos taisykles, Tan su kolegomis įvertino respondentų subjektyvią miego kokybę ir jų miego higienos rodiklius, naudodami PSQI ir ASHS klausimynus. Supažindinę respondentus su miego higienos taisyklėmis (1.2 lentelė), tyrimo autoriai atliko 20 savaičių intervencijos programą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad subjektyvios miego kokybės ir miego higienos rodikliai reikšmingai
24 pagerėjo. Remiantis šio tyrimo išvadomis, galima teigti, jog miego higienos įgūdžių formavimas gali turėti teigiamą poveikį paauglių subjektyvios miego kokybės vertinimui.
1.2 lentelė Miego higienos taisyklės
Tema Taisyklės
Maistas 30 min. prieš miegą nieko negerti;
3 val. prieš miegą vengti valgyti, rūkyti ir vartoti alkoholį bei gėrimus, sudėtyje turinčius kofeino.
Emocijos 30 min. prieš miegą pailsėti;
Prieš miegą stengtis negalvoti apie problemas ir neplanuoti dalykų. Rutina Kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku;
Miego rutina turi būti pastovi kiekvieną dieną.
Apriboti 30 min. prieš miegą nesinaudoti elektroniniais prietaisais; 3 val. prieš miegą vengti intensyvaus sporto;
Nenaudoti savo lovos su miegu nesusijusioje veikloje. Aplinka Savo miegamajame jaustis jaukiai;
Kontroliuoti apšvietimą, temperatūrą ir garsą savo miegamajame. Laikas Miegui skirti rekomenduojamą valandų skaičių.
Paaugliai yra ypač imlūs nepastoviam miego režimui ir mieguistumas yra tik vienas iš daugelio miego stokos padarinių. Kadangi paaugliai dažnai miega mažiau nei 9 valandas, kurios yra rekomenduojamos jų amžiaus grupei, dėl to nukečia jų savijauta ir atsiranda energijos trūkumas. Telzer su kolegomis atliko tyrimą siekdami nustatyti sąsajas tarp paauglių miego trukmės ir rizikingo elgesio [66]. Tyrimo autoriai nustatė, kad paaugliai, kurie savo subjektyvią miego kokybę vertino prasčiau, dažniau pasižymėjo rizikinga elgsena. Analizuodami tyrimo rezultatus, Telzer ir jo kolegos konstatavo, kad prasta miego kokybė gali išbalansuoti emocinę/kognityvinę sistemą ir to pasekoje turėti tiesioginį poveikį rizikingai paauglių elgsenai.
Apibendrinant galima teigti, jog miego kokybės sąvoka dar nėra pakankamai išsamiai apibrėžta, todėl dažniausiai miego kokybė yra vertinama pasitelkiant epidemiologinius tyrimus. Vertinant subjektyvią miego kokybę, svarbu išanalizuoti ją sąlygojančius veiksnius. Miego higienos analizė taip pat svarbi dalis, norint įvertinti subjektyvų požiūrį į miego kokybę sąlygojančius veiksnius. Prasta mokinių miego kokybė gali turėti neigiamų padarinių jų sveikatai. Paaugliai gali susidurti su įvairiais somatiniais ir psichologiniais sveikatos nusiskundimais. Todėl jiems yra ypač svarbu gerai išsimiegoti, nes miego stygius gali neigiamai atsiliepti jų mokymosi rezultatams.
25
2.
TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
Tyrimas vykdytas siekiant atskleisti LSMU gimnazijos mokinių mitybos įpročių sąsajas su miego kokybe ir subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo instrumentu pasirinktas anketinės apklausos metodas, parengtas atsižvelgiant į darbo tikslą bei uždavinius. Tyrimui atlikti buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas.
Tyrimo vykdymui pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius, jam vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-VS(M)-843 (1 priedas).
Momentinis tyrimas buvo atliktas 2015 metų gruodžio mėnesį. Tiriamųjų kontingentą sudarė visi 5-12 klasių LSMU gimnazijos mokiniai (625 mokiniai). Taikytas Census apklausos metodas, nes buvo ištirta visa tiriamoji populiacija. Respondentai apklausą vykdė elektroniniu būdu. Sudarius internetinę anketą, ji buvo išplatinta ,,Apklausa.lt“ sistemoje. Prieš apklausą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, internetinės anketos pildymo tvarka, buvo garantuotas tiriamųjų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas. Mokinių apklausa, laiką iš anksto suderinus su klasės auklėtoju, buvo vykdoma prieš informatikos pamoką. Respondentai anketoms užpildyti vidutiniškai skyrė 5-10 min. Į visus anketos klausimus buvo atsakyta, nes elektroninėje programoje kiekvienas klausimas buvo nustatytas kaip privalomas. Iš viso buvo užpildytos 585 elektroninės anketos (atsako dažnis – 93,6 proc.), kurių duomenys sudarė šio tyrimo duomenų bazę.
Tyrimo instrumentas. Mokinių apklausai naudota anketa buvo parengta remiantis standartizuotų tarptautinio HBSC tyrimo, Pitsburgo miego kokybės (angl. Pittsburgh Sleep Quality
Index – PSQI) ir paauglių miego higienos (angl. Adolescent Sleep Hygiene Scale – ASHS) klausimynų
pavyzdžiais. Anketoje buvo pateikti 35 uždaro ir atviro tipo klausimai (2 priedas), kuriuos galima suskirstyti į 4 grupes pateiktas 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė Pagrindinės klausimyno struktūrinės dalys
Klausimyno struktūrinės dalys Klausimai
Bendrieji klausimai 1-5
Mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kūno svorio vertinimas
6-22
Subjektyvus sveikatos vertinimas 23-25 Subjektyvus miego kokybės ir ją sąlygojančių
veiksnių vertinimas
26-35
Bendrieji klausimai. Šią grupę klausimų sudarė bendrieji klausimai apie respondentų lytį,
gimimo datą, ūgį, svorį ir klasę, kurioje jie mokosi. Analizuojant tyrimo duomenis buvo nuspręsta klases, kuriose mokėsi respondentai sugrupuoti į tris kategorijas: ,,5-7“, ,,8-9“ ir ,,10-12“ klases.
26
Mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kūno svorio vertinimas. Mokinių kūno masės indeksas
(KMI) apskaičiuotas atsižvelgiant į jų ūgio ir svorio rodiklius bei lytį ir amžių pusmečiais. Tiriamųjų KMI vertintas remiantis Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (angl. International Obesity
Task Force – IOTF) pasiūlytomis KMI ribinėmis vertėmis [2, 3], pagal kurias tiriamieji buvo
suskirstyti į 3 grupes: nepakankamo, normalaus svorio, turinčius antsvorį ir nutukusius.
Respondentų mitybos įpročiai ir jų fizinis aktyvumas vertinti remiantis HBSC tyrime taikytu klausimynu [6, 13]. Šią anketos dalį sudarė klausimai apie pusryčiavimą, sveikatai palankių ir nepalankių maisto produktų vartojimą, mitybos įpročius mokykloje, užkandžiavimą, dietų laikymąsi, savo kūno vertinimą, fizinį aktyvumą, pasyvų laisvalaikio leidimą, mitybos įgūdžius šeimoje bei požiūrį ir žinias, susijusias su mityba.
Sveikatai palankių ir nepalankių maisto produktų vartojimas vertintas pagal atsakymą į klausimą: ,,Kaip dažnai valgai arba geri ką nors iš šių maisto produktų?“. Buvo pateikti tokie galimi atsakymo variantai: 1) ,,niekada“; 2) ,,rečiau nei kartą per savaitę“; 3) ,,kartą per savaitę“; 4) ,,2-4 dienas per savaitę“; 5) ,,5-6 dienas per savaitę“; 6) ,,kasdien, kartą per dieną“; 7) ,,kasdien, kelis kartus per dieną“. Tolesnei duomenų analizei vaisių, daržovių bei grūdinių maisto produktų (juoda duona, įvairių kruopų košės) 1-5 atsakymo variantai buvo perkoduoti ir vertinta kaip ,,retai valgoma“, o 6-7 – kaip ,,dažnai valgoma“. Sveikatai nepalankių maisto produktų (saldainių, šokolado, saldžių bandelių, sausainių, torto, pyragėlių, bulvių traškučių, greito maisto produktų, gazuotų saldžių gėrimų, įvairių energinių gėrimų) 1-3 atsakymo variantai buvo perkoduoti ir vertinta kaip ,,retai valgoma“, o 4-7 – kaip ,,dažnai valgoma“.
Respondentų fizinis aktyvumas vertintas pagal atsakymą į klausimą: ,,Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas Tu sportavai ar užsiėmei kita fizine veikla, kuri per dieną truko ne mažiau 60 minučių ir padažnėjo kvėpavimas bei pulsas?“. Respondentų buvo prašoma nurodyti dienų skaičių – nuo ,,nė vienos dienos“ iki ,,7 dienų“. Remiantis rekomenduojamu vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos (angl. moderate-to-vigorous physical activity – MVPA) kriterijumi, buvo išskirtos dvi respondentų grupės: ,,pakankamai fiziškai aktyvūs“ (kurie sportavo ar užsiėmė kita fizine veikla ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę) ir ,,nepakankamai fiziškai aktyvūs“ (likusieji).
Siekiant nustatyti tiriamųjų pasyvios veiklos (angl. sedentary behaviour) trukmę buvo prašoma atsakyti į klausimą: ,,Kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidi prie kompiuterio (dirbdamas ir žaisdamas) ir žiūrėdamas televizorių?“. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš 9 atsakymo variantų: nuo ,,visai to nedarau“ iki ,,apie 7 ar daugiau valandų per dieną“. Remiantis Amerikos pediatrų akademijos (angl. American Academy of Pediatrics) ir Kanados pediatrų draugijos (angl. Canadian
Paediatric Society) rekomendacijomis [67], mokyklinio amžiaus vaikų laikas, praleistas prie
kompiuterio ir televizoriaus, turėtų būti ribojamas iki 2 valandų per dieną. Atsižvelgiant į tai, šiame tyrime dalyvavę respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: neviršijusius rekomendacijų ir prie
27 kompiuterio bei televizoriaus ekranų praleidusius leistiną valandų skaičių, t.y. ,,atitikusius normą“ (pasyviam laisvalaikiui skyrė iki 2 val.) ir ,,viršijusius normą“ (priešais ekraną praleido daugiau nei 2 val.).
Subjektyvus sveikatos vertinimas. Respondentų subjektyvi sveikata vertinta atsižvelgiant į
subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, nusiskundimų sveikata dažnio ir pasitenkinimo gyvenimu kriterijus, pagal HBSC tyrime taikytą klausimyną [6, 13].
Siekiant išsiaiškinti, kaip respondentai patys vertina savo sveikatą buvo prašoma atsakyti į klausimą: ,,Kaip apibūdintum savo sveikatą?“. Buvo pateikti tokie galimi atsakymo variantai: 1) ,,puiki“; 2) ,,gera“; 3) ,,patenkinama“; 4) ,,bloga“. Tolesnei duomenų analizei buvo išskirtos dvi respondentų grupės: tie, kurie pasižymėjo ,,gera sveikata“ (1-2 atsakymo variantai) ir tie, kurie pasižymėjo ,,prasta sveikata“ (3-4 atsakymo variantai).
Respondentų psichosomatinė savijauta vertinta pagal atsakymą į klausimą: ,,Kaip dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: a) galvos skausmą, b) skrandžio arba pilvo skausmą, c) nugaros skausmą, d) liūdesį, prislėgtumą, e) irzlumą, blogą nuotaiką, f) nervinę įtampą, susirūpinimą, g) galvos svaigimą, silpnumą, h) sunkumų užmigti?“. Kiekvienam iš nurodytų simptomų buvo pateikti penki galimi atsakymo variantai: 1) ,,beveik kiekvieną dieną“; 2) ,,dažniau nei kartą per savaitę“; 3) ,,beveik kiekvieną savaitę“; 4) ,,beveik kiekvieną mėnesį“; 5) ,,retai arba niekada“. Perkodavus atsakymus buvo išskirtos dvi respondentų grupės: ,,dažnai patiriantys negalavimus“ (1-3 atsakymo variantai) ir ,,retai patiriantys negalavimus“ (4-5 atsakymo variantai).
Respondentų subjektyvi gyvenimo kokybė vertinta pagal jų pasitenkinimą savo gyvenimu. Pasitenkinimo gyvenimu vertinimui buvo pavaizduotos kopėčios. Respondentų buvo prašoma nurodyti, kurioje vietoje ant kopėčių jie jaučiasi stovintys. Buvo galima pasirinkti nuo ,,0“ (mažiausiai patenkinti savo gyvenimu) iki ,,10“ (labiausiai patenkinti savo gyvenimu) balų. Remiantis HBSC tyrimo metodika buvo išskirtas ,,žemas pasitenkinimas gyvenimu“ (0-5 balai) ir ,,aukštas pasitenkinimas gyvenimu“ (6-10 balų).
Subjektyvus miego kokybės vertinimas. Respondentų subjektyvi miego kokybė vertinta
remiantis Pitsburgo miego kokybės indeksu (PSQI) ir paauglių miego higienos skale (ASHS). Naudoti pilną lietuvių kalbai adaptuotą PSQI anketos versiją šiame tyrime buvo gautas leidimas iš Mapi Research Trust.
PSQI yra skirtas įvertinti praėjusio mėnesio miego kokybę ir sugrupuoti respondentus į gerai ir blogai miegančius [1]. PSQI klausimus galima suskirstyti į 7 grupes, kurios yra pateiktos 2.2 lentelėje. Pagal respondentų atsakymus, kiekviena grupė klausimų buvo vertinta nuo 0 (nėra jokių problemų) iki 3 (ryškūs sutrikimai) balų. Susumavus visų 7 grupių balus galutinis miego kokybės rodiklis galėjo svyruoti nuo 0 iki 21. Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: tie, kurie pasižymėjo ,,gera miego
