LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Naglis Kaukėnas
A – tokoferolio ir natrio selenito poveikio
melžiamų karvių reprodukcinei funkcijai
nustatymas
Effects of α – tocopherol and sodium selenite on
the reproductive function of dairy cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2 1. DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE KATEDROJE
2. PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „A – tokoferolio ir natrio selenito poveikio melžiamų karvių reprodukcinei funkcijai nustatymas“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS Turinys ... 3 Santrumpos ... 5 Santrauka ... 6 Summary ... 7 Įvadas ... 8 1. Literatūros apžvalga ... 9
1.1. Karvių fiziologiniai procesai periode po apsiveršiavimo ... 9
1.1.1. Gimdos involiucija ... 9
1.1.2. Endometriumo regeneracija ... 10
1.1.3. Gimdos mikroorganizmų eliminacija ... 10
1.1.4. Kiaušidės ciklo reaktyvacija... 10
1.2. Lytinės funkcijos stimuliavo būdai ... 12
1.2.1. Rujos sinchronizacija hormoniniais preparatais ... 12
1.2.1.1. Prostaglandinai...12
1.2.1.2. Progestagenai...12
1.2.1.3. Gonadotropinai...13
1.2.2. “Ovsynch” sinchronizacijos protokolas ... 13
1.3. Makro – ir mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai ... 14
1.3.1. Kalcis ... 14 1.3.2. Fosforas ... 14 1.3.3. Kalcio/fosforo balansas ... 15 1.3.4. Cinkas ... 15 1.3.5. Varis ... 15 1.3.6. Kobaltas ... 15 1.3.7. Jodas ... 15 1.3.8. Manganas ... 15
1.4. Seleno įtaka karvės reprodukcijai ... 16
1.5. Vitaminų įtaka karvės reprodukcinėms funkcijoms ... 17
4
1.5.2. Vitaminas D... 17
1.6. Vitamino E įtaka karvės reprodukcijai ... 18
1.7. Vitamino E ir seleno įtaka karvės reprodukcinei funkcijai ... 18
2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 21
2.1. Pagridinė bandymų shema ... 21
2.2. Ūkio charakteristika ... 22
2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 22
2.4. Tyrimo objektas ... 22
2.5. Tyrimo eiga ... 22
2.6. Duomenų statistinė analizė ... 24
3. Tyrimo Rezultatai ... 25
3.1. A– tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis kiaušidžių dydžiui ... 25
3.2. A– tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis folikulų ir geltonkūnių formavimuisi ... 26
3.3. A – tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis rujos pasireiškimo laikui . 28 3.4. A – tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis karvių veršingumui ... 28
4. Rezultatų aptarimas ... 29
Išvados ... 31
5
SANTRUMPOS
pp – (lot. postpartum) periodas po atvedimo;spp. – (angl. species) gentis;
proc. – procentai;
PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α LH – (angl. luteinizing hormone) liuteinizuojantis hormonas;
eCG – (angl. equine chorionic gonadotropin) kumelių chorioninis gonadotropinas; FSH – (angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas; GnRH – (angl. gonadotropin-releasing hormon) gonadotropinų faktorius; GPX4 – (angl. gluthatione peroxidase 4) glutationo peroksidazė 4;
T3 – (angl. triiodothyronine) trijodtironinas; T4 – (angl. thyroxine) tiroksinas;
SM – sausosios medžiagos; Se – selenas;
s.c. – (lot. sub cutem) po oda; vnt. – vienetai;
IU – (angl. international unit) tarptautinis vienetas; gr. – grupė
6
SANTRAUKA
A – tokoferolio ir natrio selenito poveikio melžiamų karvių reprodukcinei funkcijai nustatymas
Naglis Kaukėnas Magistro baigiamasis darbas
Baigiamojo darbo apimtis: puslapiai – 36, paveikslai – 8, lentelės – 2, naudotų literatūros šaltinių – 70.
Darbo tikslas – Įvertinti α – tokoferolio ir natrio selenito poveikį melžiamų karvių reprodukcinei funkcijai ir kiaušidėms.
Tyrimas buvo atliktas 2017 metų birželio – lapkričio mėnesiais Pasvalio rajone esančiame ūkyje X. Karvės laikomos šalto tipo tvartuose, palaidos visus metus. Atrinktos 2 – 3 laktacijos 36 hibridintos holšteinų, švedų žalųjų ir montbeliarde veislės karvės, kurioms per pirmąsias 30 pp parų nenustatyta mastitų, kiaušidžių cistų, nagų ir vidaus ligų. Pagal 30 pp paros kiaušidžių būklę sudarytos trys grupės: 1 – kontrolinė, kiaušidėse nėra geltonojo kūno, 2 – tiriamoji, kiaušidėse nėra geltonojo kūno, 3 – tiriamoji, kiaušidėse yra geltonasis kūnas. Tiriamąjai karvių grupei 30 pp parą po oda buvo suleista vienkartinė 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α – tokoferolio acetato turinčios injekcinės emulsijos dozė, kontrolinei – 10,0 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo po oda. Visų trijų grupių karvių kiaušidės buvo tiriamos ultragarsiniu skeneriu (6,5 mHz) 30, 35, 40, 45 pp parą ir skaičiuojamas kiaušidžių plotas, folikulų ir geltonųjų kūnų skaičius. Visų karvių ruja po injekcijos buvo stebima “HealthyCow24® Solution“ rujų stebėjimo programos pagalba iki 80 pp paros. Visos surujojusios karvės nuo 40 iki 80 pp dienos buvo sėklintos pagal sėklinimo planą. Visos karvės 32 dieną po sėklinimo buvo tiriamos ultragarsu veršingumo patvirtinimui.
Atlikus tyrimą ir duomenų analizę paaiškėjo, kad stimuliuotų karvių kiaušidės neturėjo tendencijos didėti ar mažėti (p>0,05). A – tokoferolis ir natrio selenitas poveikio kiaušidžių funkcinių darinių kiekiui neturėjo (p>0,05). A – tokoferolis ir natrio selenitas neturėjo įtakos rujos pasireiškimo laikui po stimuliacjos (p>0,05). Tiriamosiose grupėse ruja pasireiškė 16,3±11,81 parą po stimuliacijos, o kontrolinėje – 16±7,21 parą (p>0,05). Tiriamosiose grupėse ir kontrolinėje nustatytas vienodas kiekis veršingų karvių po pirmojo sėklinimo 33,3 proc. (p>0,05). A – tokoferolis ir natrio selenitas neturėjo statiškai patikimo poveikio karvių gebėjimui tapti veršingomis po pirmojo sėklinimo.
7
SUMMARY
Effects of α – tocopherol and sodium selenite on the reproductive function of dairy cows Naglis Kaukenas
Master‘s Thesis
The coverage of the work: pages – 36, figures – 8, tables – 2, literature used – 70.
The objective of the research – to sum up α – tocopherol and sodium selenite influence on dairy cow‘s reproduction and ovaries sizes.
The reasearch was carried out on June – November of 2017 at farm X, located in Pasvalys district, Lithuania. 36 cows of 2nd – 3rd lactation have no illness records until 30th day of
postpartum. Cows were divided into 3 groups by functional structures of ovaries which were
identified by ultrasound machine Caresono HD 9300 Vet on 30th day of postpartum. 1st – control group, there is no corpus luteum in ovaries; 2nd – supplemented, there is no corpus luteum in ovaries; 3rd – supplemented, there was corpus luteum in ovaries. 20,0 mg sodium selenite and 1000,0 mg α – tocopherol acetate were injected s.c. for supplemented groups, and 10,0 ml of 0,9 % sodium chloride solution were injected s.c. for control group on 30th day of postpartum. All groups being investigated ultrasonography (6,5 mHz) 30th, 35th, 40th, 45th days of postpartum. The measurements of both ovaries were carried out and calculated the ovaries area. Functional structures of ovaries were identified and counted on those days. Oestrus was monitored by „HealthyCow24® Solution“ after injection until 80th day of postpartum. All cows was inseminated after 40th day of
postpartum. All cows were checked by ultrasonography for pregnancy 32th day after insemination.
Measurements of ovaries showed that α – tocopherol and sodium selenite have no effect on ovaries sizes (p>0,05). Identifying functional structures of ovaries showed that α – tocopherol and sodium selenite have no significant (p>0,05) effect on follicles and corpus luteum numbers. A – tocopherol and sodium selenite have no significant effect on oestrus time. Supplemented cows showed oestrus 16,3±11,81 and 16±7,21 days in control group after treatment (p>0,05). Our research showed that α – tocopherol and sodium selenite have no effect at pregnancy after 1st insemination. The same precentage (33 %) of pregnant cows were identified in supplemented and control groups after first insemination.
8
ĮVADAS
Staigus progresas karvių genetikoje ir pieno ūkio pramonėje sukūrė naują erą, kur mažesnis karvių skaičius patenkina didėjančią pieno produktų paklausą. Pieno produkcija priklauso nuo karvės gebėjimo tapti veršinga, nes tai atnaujina laktacijos ciklą. Pieno pramonės modernizacija iškėlė daug naujų iššūkių. Didžiausias jų, kuris tikrai paveiks melžiamų karvių ūkius, yra mažėjantis reprodukcijos efektyvumas (1). Ne vien tik lyties organų sistemos ligos sukelia karvių nevaisingumą (2). Daugybė fiziologinių (pvz.: amžius, laktacijos diena) ir vadybinių ūkio faktorių (pvz.: laikymo sąlygos, raciono sudėtis) turi poveikį reprodukcijai (1).
Šiomis dienomis atliekama vis daugiau tyrimų naujų profilaktikos priemonių bei metodų paieškoms, kurios didintų karvių reprodukcijos efektyvumą. Viena iš priemonių yra vitaminų, mikro – ir makroelementų naudojimas. Šios medžiagos įeina į organizmo fermentų, hormonų ir ląstelių sudėtį yra svarbios jų funkcijų atlikime (3). Jų trūkstant ar esant jų pertekliui įvyksta pokyčiai organizmo sistemų struktūrose ir jų veikloje, kurie gali daryti įtaką reprodukcijai (2).
Ypatingai svarbus mikroelementas gyvūnų mityboje yra selenas. Jis atlieka daug funkcijų, susijusių su karvių pieno produkcija, reprodukcija ir yra reikšmingas ligų prevencijai. Selenas su vitaminu E veikia sinergetiškai, todėl dažniausiai jie naudojami kartu. Trūkstant seleno naudojami jo papildai. Šiuo metu naudojamos kelios skirtingos seleno papildų formos. Įvairūs veiksniai daro įtaką seleno papildų efektyvumui: cheminė forma, gyvūno sveikatos ar produkcijos kiekis. Tyrime naudotas neorganinės kilmės natrio selenitas šiuo metu yra dažniausiai naudojamas injekcinis papildas karvėms, dėl savo ekonomiškumo ir gero įsisavinimo (4). Yra nustatytas tarpusavio ryšys tarp seleno koncentracijos patelės organizme ir jos vaisiaus. Šis tarpusavio ryšys turi įtakos produktyvumui ir reproduktyvumui, todėl tikslinga atlikti kuo daugiau tyrimų (5). Svarbu praktiškai pagrįsti, kokį efektą duoda vitamino E ir seleno postpartum injekcijos karvių reprodukcinei funkcijai.
Darbo tikslas: įvertinti α – tokoferolio ir natrio selenito poveikį melžiamų karvių reprodukcinei funkcijai ir kiaušidėms.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti karvių kiaušidžių dydį (plotis x ilgis) 0, 5, 10, 15 parą po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu;
2. nustatyti funkcinių darinių rūšį ir skaičių ( GK ar F) 0, 5, 10, 15 parą po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu;
3. stebėti rujos pasireiškimo laiką po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu; 4. sėklinti surujojusias karves ir nustatyti jų veršingumą.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių fiziologiniai procesai periode po apsiveršiavimo
Postpartum – tai periodas nuo veršiavimosi iki pilnos gimdos involiucijos, trunkantis apie 40
parų. Po karvės veršiavimosi iki kito jos veršingumo turi įvykti 4 fiziologiniai procesai: gimdos involiucija, endometriumo regeneracija, kiaušidžių veiklos cikliškumo grįžimas ir mikroorganizmų kontaminacijos pašalinimas (6). Padidėjęs gimdos užterštumas mikroorganizmais siejamas su sumažėjusiu folikulų augimu ir funkcionalumu. Supratimas apie sąsają tarp postpartum gimdos sveikatos būklės ir kiaušidžių veiklos yra vienas didžiausių reprodukcinių iššūkių karvių industrijoje (7).
1.1.1. Gimdos involiucija
Gimda ir kaklelis ima trauktis iškart po apsiveršiavimo. Gimdos involiucija apima gimdos kontrakcijas, fizikinį traukimąsi, kurunkulų nekrozę, endometriumo regeneraciją ir bakterinės kontaminacijos pašalinimą (8). Audinių pokyčių kiekį parodo gimdos svorio sumažėjimas nuo ~ 9kg iškart po apsiveršiavimo iki ~ 1kg 30 parą postpartum (6). Gimdos involiucijos eigą galima stebėti pakartotinai atliekant gimdos palpaciją rektinio tyrimo metu ar transrektinę ultrasonografiją (9). Didžiausi pokyčiai gimdoje įvyksta per pirmąsias kelias paras postpartum (10). Gimdos ragų skersmuo grįžta į fiziologinę normą apie 4 savaitę postpartum, pilnai apie 6 savaitę (6). Kurunkulų išnykimas pastebėtas tarp 7 – 14 postpartum paros (11). Gimdos kaklelis susitraukia nuo 30 cm iškart po apsiveršiavimo iki 2 cm 7 parą postpartum. Nustatyta, kad kuo didesnio skersmens kaklelis po apsiveršiavimo, tuo daugiau laiko užtrunka involiucija. Gimdos kaklelio involiucijos procesą galima suskirstyti į 4 fazes. Pirmoji fazė trunka pirmąsias 6 valandas postpartum, per kurias įvyksta staigus kaklelio skersmens susitraukimas. Antroji fazė trunka iki antros paros, kurios metu traukiasi gimda be gimdos kaklelio raukšlių atsistatymo. Trečioji fazė trunka nuo 2 iki 7 paros, kuomet, gimda traukiasi su pastoviu gimdos raukšlių atsistatymu. Ketvirtoji fazė trunka nuo 7 iki 10 paros, kurios metu, kaklelis išlieka praviras, išlaikant kaklelio raukšlių struktūrą. Šis procesas leidžia šalintis lochijoms. Struktūrų reorganizacija prasideda nuo kranialinio kaklelio galo ir tęsiasi kaudaliai. Kaklelio involiucija, paprastai, trunka ilgiau, negu gimdos involiucija (10). Visą lytinį traktą palpacijos metu pajusti galima apie 2 savaitę postpartum, tačiau vis dar galima atpažinti gimdos ragą, kuriame buvo vaisius, pagal didesnį jo dydį ir ilgį. Tai galima padaryti iki 4 savaičių
postpartum. Gimdos involiucijos pabaigos parą biologiškai nustatyti yra sunku, nes fizikiniai
dydžiai gali pilnai neatskleisti ląstelinių ir biocheminių pokyčių gimdoje eigos (50). Faktoriai, darantys įtaką gimdos involiucijos eigai ateityje gali sukelti nevaisingumą. Šie faktoriai apima distociją, kūno sudėjimą, hipokalemiją, placentos susilaikymą, metritus ir endometritus (8).
10 Gimdos involiucijos procesas įtraukia ir ryškią gimdos audinių rekonstrukciją. Audinių apykaitos metabolitų, tokių kaip hidroksiprolinas ir prostaglandinas F2α matavimas, atspindi gimdos
involiucijos eigą. Hepatocitai produkuoja šiuos ūmios fazės proteinus atsakui į audinių pažeidimą ir uždegimą. Hidroksiprolino ir prostaglandino F2α koncentracijos nustatymas kraujo plazmoje parodo
gimdos involiucijos proceso eigą. Koncentracija pasiekia savo piką 1 – 3 postpartum parą ir, tuomet, mažėja iki 2 savaitės postpartum, kol pasiekia bazinę koncentraciją. Tačiau interpretuoti metabolitų koncentraciją plazmoje reikia atsargiai, nes gimdos užterštumas mikroorganizmais irgi didina jų koncentraciją (50, 6).
1.1.2. Endometriumo regeneracija
Alantochoriono dangalas, gimdos karunkulų nekrozė, vaisiaus vandenys ir kraujas iš nutrauktos bambagyslės sudaro lochijas. Lochijos – įprastai tirštas skystis, nuo geltonos iki rudos spalvos be namalonaus kvapo. Gimdoje po atvedimo būna apie 1 – 2 litrus lochijų. Gausiausiai jos šalinasi per pirmas 3 paras postpartum. Visiškai pasišalina iki 14 – 18 postpartum paros. Paviršinio endometriumo sluoksnio regeneracija pilnai įvyksta apie 25 parą postpartum, tačiau gilesni jo sluoksniai atsistato tik 6 – 8 savaitę (6), o kurunkulų buvimo vieta pasidengia aplinkiniu audiniu iki 30 postpartum paros (11).
1.1.3. Gimdos mikroorganizmų eliminacija
Gimda normalaus veršingumo metu yra sterili. Tačiau atvedimo metu, ar iš kart po jo, kai makšties raumenys atsiplaiduoja ir kaklelis išsiplėčia, mikroorganizmai iš aplinkos, odos, išmatų patenka į gimdą. Anatominiai barjerai nuo gimdos kontaminacijos, suformuoti iš vulvos, makšties prieangio, makšties, gimdos kaklelio tampa atviri veršiavimosi metu ir tokie lieka kelias paras
postpartum. Yra nustatyta, kad gimdoje pašalinė mikroflora visada randama pirmas dvi savaites postpartum, tačiau pašalinės mikrofloros kiekis gali svyruoti dar pirmąsias 7 savaites dėl
spontaninės kontaminacijos, klirenso ir mikroorganizmų rekontaminacijos (50). Postpartum gimdos aplinka yra tinkama augti tiek aerobiniams tiek anaerobiniams mikroorganizmams. Daugybė tyrimų atskleidė, kad mikroorganizmų kiekis padidėja 7 – 14 parą postpartum. Daroma prielaida, kad ne tik mikroorganizmų kontaminacija, patekusi veršiavimosi metu, yra atsakinga už gimdos ligas. Gimdoje rastų mikroorganizmų skaičius nuo 16 iki 30 paros sumažėja iki 78 proc., 50 proc. nuo 31 iki 45 paros ir iki 9 proc. nuo 46 iki 60 paros postpartum. Dažniausiai randami šie mikroorganizmai: Escherichia coli, Streptococci spp., Arcanobacterium pyogenes, Bacillus
licheniformis, Prevotella spp. ir Fusobacterium necrophorum (6,7).
1.1.4. Kiaušidės ciklo reaktyvacija
Veršingumo metu cirkuliuojanti progesterono ir estrogeno koncentracija išlieka aukšta, sukelianti slopinantį efektą pagumburio – hipofizės ašiai (12). Cirkuliuojanti estrogeno koncentracija progresyviai didėja, pradedant apie 60 parą iki veršiavimosi, ir pakyla 50 – 1000 kartų
11 veršiavimosi metu. Ilgai trunkantis estradiolio ir progesterono koncentracijos padidėjimas inhibuoja pagumburio gonadotropinio liberino (GnRH) sekreciją, kuris neigiamai paveikia liuteinizuojančio hormono (LH) sekreciją. Visgi LH sekrecija iš priekinės hipofizės dalies lieka nepakitusi veršingumo metu. Priešingai, nei LH, folikolus stimuoliuojančio hormono (FSH) koncentracijos pokyčiai yra mažiau žymūs. Tipiniai cikliški FSH koncentracijų šuoliai išnyksta ar sulėtėja paskutinėmis veršingumo savaitėmis, todėl, folikulinių bangų taip pat nėra paskutinėmis 30 veršingumo parų (13).
Estrogeno kontcentracija pakyla ir pasiekia piką 24 h prieš veršiavimąsi. Kadangi beveik visas cirkuliuojantis estrogenas yra iš placentos, koncentracija ima kristi po veršiavimosi ir pasiekia bazinę normą pirmą parą po veršiavimosi. Progesterono koncentracija taip pat palaipsniui mažėja po apsiveršiavimo (10). Sumažėjus progesterono ir estradiolio koncentacijoms po veršiavimosi, pagumburio – hipofizės ašis yra „išlaisvinama“ nuo supresinio steroidų poveikio ir atsistato normalios GnRH pulsinės sekrecijos funkcijos, padidėjusi GnRH sekrecija atstato hipofizės FSH sekreciją (13). FSH hormono koncentracija ima didėti po 3 – 5 postpartum parų, sukeldama folikulų bangos atsiradimą (52). Vėliau FSH koncentracijos pulsai tampa reguliarūs, kas 7 – 10 parų. Pirmą dominuojantį folikulą (skersmuo ≥ 9 mm) galima aptikti apie 10 postpartum parą (6). FSH reikalingas užaugti folikului nuo 4 iki 9 mm, o LH pulsai yra būtini jam augti virš 9 mm skersmens (13).
Ankstyvojoje postpartum stadijoje LH pulsų dažniai yra labai reti – mažiau nei 1 pulsas, kas 4 h. Pulsai vėliau dažnėja, pasiekia 1 – 2 pulsus per valandą. Hipofizės funkcijos atsistatymas ir LH reakumuliacija gali trukti 3 savaites ir ilgiau, priklausomai nuo įvairių faktorių. Esant optimalioms sąlygoms LH pulsavimas atsistato, sukelia pirmojo dominuojančio folikulo, sugebančio produkuoti didesnius estradiolio kiekius, augimą. Didelė estradiolio koncentracija yra būtina sukelti LH koncentracijos bangai, kuri yra būtina pirmai ovuliacijai įvykti. Tačiau, nors pirma ovuliacija reiškia kiaušidės ciklo atsinaujinimą, ne visoms karvėms tęsiasi normalus ciklas po pirmos ovuliacijos ir jos gali grįžti į anestrus fazę (52).
Pirmasis dominuojantis folikulas turi tris galimas baigtis: ovuliaciją ir pirmojo geltonojo kūno formavimąsi; atreziją ir naujos folikulinės bangos sukėlimą, ar virsti į neovuliuojantį persistuojantį folikulą ir formuoti folikulinę cistą (6). Rujos požymiai po pirmojo dominuojančio folikulo ovuliacijos yra retai pastebimi. Tik 10 – 13 proc. pieninių karvių buvo nustatyti rujos požymiai prieš pirmąją ovuliaciją. Tačiau šis procentas stipriai pakyla prieš 2 – 3 ovuliaciją. W.C. Wagner ir W. Hansel (11) atlikto tyrimo metu nei vienai karvei iki 30 postpartum paros nepastebėti rujai būdingi požymiai. Liuteininė fazė taip pat būna trumpesnė dėl priešlaikinio gimdos sekretuojamo PGF2α. (10,14).
12 Pirmojo dominuojančio folikulo kelią apsprendžia LH pulso dažnis. Nesugebėjimas ovuliuoti, galimai, yra netinkamo LH pulso dažnumo pasekmė. Aukštas LH pulso dažnis (1 kartas per h) yra lydimas LH koncentracijos padidėjimo ir ovuliacijos, kai, tuo tarpu, reto dažnio pulsas yra asocijuojamas su atrezia, o vidutinio dažnumo – su persistentiniu dominuojančiu folikulu. Reto LH pulsų dažnio pieniniams galvijams priežastis yra neigiamas energijos balansas. Dominuojantis folikulas, kuris vėliau yra atrezuojamas, išskiria mažesnę estradiolio koncentraciją, palyginus su ovuliuojančiu ir persistentiniu dominuojančiu folikulu. Persistentinis ir atretinis dominuojantis folikulas yra asocijuojamas su pailgėjusiu pirmu ovuliacijos intervalu postpartum, kuris trunka apie 50 parų. Šis intervalas yra ilgesnis už tradicinį norimą laukimo periodą sėklinimui ~ 40 parų (6,14).
1.2. Lytinės funkcijos stimuliavo būdai
1.2.1. Rujos sinchronizacija hormoniniais preparataisSinchronizacijos programos tapo įprastu bandos veisimo komponentu melžiamų karvių ūkiuose. Dauguma programų yra paremtos protokolais, kurie leidžia sėklinti karves nustatytu laiku, taip aplenkiant problemas, kylančias dėl rujų nustatymo. Šios problemos pradėjo ryškėti modernizuojantis pieno ūkiams, didėjant galvijų bandoms. Individualus gyvūno stebėjimas darosi sunkesnis ir subjektyvesnis, taip pat, naudojant robotizuotas melžimo sistemas, darbuotojų ir gyvūnų kontaktai darosi retesni (15). Ideali rujos sinchronizacija turi padidinti sėklinamų karvių skaičių, pagerinti ar bent jau nepakenkti sėklinimo rezultatams ir pakelti bandos veršingumo reitingą, taip sumažinant išbrokuojamų karvių skaičių (16).
1.2.1.1. Prostaglandinai
Prostaglandinas – tai liuteolitinis hormonas, kuris reguliuoja geltonojo kūno gyvavimo trukmę. PGF pasižymi parakrininiu veikimu, inicijuoja geltonojo kūno liuteolizę, taip pat veikia vaisiaus medžiagų ir deguonies pasisavinimą, atlieka vaidmenį vaisiaus endokrininėje funkcijoje, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo srautą ir palaiko miometriumo kontraktiliškumą (17). PGF stimuliuos tik tuos gyvūnus, kurie turi tuo metu funkcionuojantį geltonąjį kūną. Jis netinkamas lytiškai nesubrendusiems galvijams ir karvėms, esančioms ankstyvajame postpartum periode. Jei PGF bus suleistas nuo 6 rujos paros iki paros, kai įvyksta naturali liuteolizė, tai iškart sukels geltonojo kūno regresiją, sumažins progesterono koncentraciją, vėl prasidės folikulinė fazė, ims kilti LH pulsų dažnis, kuris sukels ovuliaciją. Prostaglandinai netiesiogiai paveikia folikulinių bangų dinamiką, ir rujos pasireiškimas priklauso nuo folikulų augimo stadijos suleidimo metu. Jei hormonas suleidžiamas folikulų augimo pabaigoje, tuomet rujos pasireiškimas sutrumpėja 2 – 3 paromis, jei suleižiamas prieš folikulų augimo pradžią – ruja pasireikš 4 – 5 parą (16).
1.2.1.2. Progestagenai
Egzogeninis progesteronas susilpnina LH pulsų dažnį, dėl to sustabdomas dominuojančio folikulo augimas ir sukeliama jo atrezija, sukeliant naują folikulų bangą. Progesteronu paremtomis
13 rujos sinchronizacijomis yra gaunamas mažesnis rujos laiko varijavimo intervalas, lyginant su prostaglandino sinchronizacijomis. Progestagenai efektyviai naudojami mažinti anestrinių karvių skaičiui. Šiuo metu yra naudojami makštiniai progestagenų intarpai, siekiant imituoti geltonojo kūno funkciją su Ovsynch protokolu (2,16).
1.2.1.3. Gonadotropinai
GnRH yra hormonas – proteinas, gaminamas pagumburyje, stimuliuojantis LH ir FSH sekreciją adenohipofizėje (18). GnRH dozės sukelia skirtingą efektą ovuliacijos indukcijai. GnRH ≥ 1000 IU kiekis sukelia daugybines ovuliacijas, tuo tarpu, 500 IU daugybinės ovuliacijos pieniniams galvijams nesukelia. Atlikus tyrimus, patvirtinta, kad standartinė GnRH dozė, kuri sukeltų vieną ovuliuciją turėtų būti tarp 200 – 1000 IU, o, norint sukelti superovuliaciją, dozė turėtų būti apie 2500 IU. Plačiausiai naudojamas yra kumelių chorioninis gonadotropinas (eCG), cirkuliuojantis karvių kraujyje apie 10 parų, taip nenutrūkstamai stimuliuodamas kiaušides ir skatindamas folikulų ovuliaciją (19). FSH ir LH stimuliuoja kiaušidžių folikulų augimą, dominuojančio folikulo brendimą, padidėjus LH koncentracijai, įvyksta ovuliacija (20).
1.2.2. “Ovsynch” sinchronizacijos protokolas
“Ovsynch” protokolas – tai, bene, dažniausiai naudojama karvių sinchronizacijos sistema. Sukuriant šią programą, siekta pagerinti sėklinimo rezultatus dėl iškylančių problemų karvių rujų nustatyme. “Ovsynch” protokole naudojamas GnRH ir PGF2α. Ovsynch gali būti naudojamas bet
kurioje lytinio ciklo stadijoje. Jo naudojimas padeda eliminuoti karvių rujų stebėjimą. Bazinis “Ovsynch” protokolo komponentas, esantis daugybėje sinchronizacijos variacijų, yra nepasikeitęs 7 parų intervalas tarp pirmos GnRH injekcijos ir po to sekančios PGF2α injekcijos. Tuomet, po 48 h,
naudojama antroji GnRH injekcija. Po antrosios GnRH injekcijos sėklinama po 8 – 18 valandų, nekreipiant dėmesio į rujos požymius (21,22). Po pirmos GnRH injekcijos sukeliama folikulo ovuliacija, sutrumpinama folikulinė fazė. PGF2α injekcija sukelia geltonojo kūno liuteolizę.
Antrosios GnRH injekcijos laikas yra labai svarbus adekvačiam proestrus periodui, paruošti gimdos gleivinę veršingumui ir folikulo subrendimui (22).
Reprodukcijos efektyvumas priklauso nuo servis periodo ir veršingumo reitingo. J.R. Pursley (23) teigia, kad Ovsynch protokolas turi daugybę privalumų: Ovsynch protokolas pagerina bandos servis periodą, nereikia laukti, kol karvė surujos, visos karvės yra sėklinamos pagal protokole nurodytą laiką; lengviau koordinuoti darbus, visas karves galima sėklinti tą pačią dieną; visos karvės yra sėklinamos, nekreipiant dėmesio į rujos požymius, taip nepraleidžiamos karvės su slaptomis rujomis.
Visgi, Ovsynch programa turi keletą trūkumų folikulų augimo sinchronizacijai. Pirmasis trūkumas – ovuliacija po pirmos GnRH injekcijos atsitiktinėje oestrus fazėje sukeliama paprastai tik 50 – 60 proc. ar iki 70 proc., kai yra taikoma presinchronizacija (24). Antrasis trūkumas – vienos
14 injekcinės dozės nepakanka sukelti geltonojo kūno regresiją, o, norint pasiekti gerus sėklinimo rezultatus, progesterono koncentracija turėtų būti žemesnė nei 0,3 ng/ml (25). Dar vienas trūkumas – tik 85 proc. karvių yra sinchronizuojama ovuliacija 24 – 32 h po antrosios GnRH injekcijos, o taip pat, dėl peripartum ligų sumažėja sinchronizacijos poveikis neovuliuojančioms karvėms, mažėja vaisingumas (26). Dabartiniai rujų sinchronizacijos metodai vis dar nėra optimalūs, todėl ieškoma naujų sinchronizacijos patobulinimų, kurie sumažintų injekcijų skaičių, gerintų veršingumo reitingą (22).
1.3. Makro – ir mikroelementų įtaka karvių reprodukcijai
Per paskutinius 50 metų padarytas didelis žingsnis veterinarijoje, siekiant sureguliuoti ir valdyti galvijų reprodukciją. Visgi, karvių veršingumo reitingas pastoviai mažėja, nepaisant didėjančios veterinarinės intervencijos. Taip nutinka dėl karvės fiziologinių savybių. Karvės organizmas gautas maisto medžiagas pirmiausiai skiria pieno gamybai, o tik tada reprodukcijai. Jei mineralų ir vitaminų kiekis nepakankamas karvės veršingumo periode, reprodukcija yra prarandama (27).
Anestrus prevencija yra kur kas pigesnė ir geresnė išeitis, nei jos gydymas (28).
Mikroelementų gavimas mitybos metu prepartum ir postpartum periodais yra labai svarbus faktorius karvių sveikatingumui. Net ypač trumpalaikiai jų kiekių svyravimai kraujyje, turi ryškių pasekmių reprodukcinei sveikatai ir kokybei (4). Siekiant kuo optimalesnio reprodukcinio efektyvumo bandoje, reikia, kad atsinaujintų ovuliacija, todėl labai svarbi yra prepartum ir
postpartum mityba. Pieniniai galvijai, kurie nėra stimuliuojami hormonų, pirmąjį Grafo folikulą
subrandina ~ 15 pp parą (12).
Dabartiniai tyrimai pietų Australijoje, aiškinantis suboptimalios reprodukcijos priežastis, parodė, kad net 27,2 proc. reprodukcijos problemų sukelia inadekvati mityba. Tyrimai taip pat atskleidė, kad nėra vieno mitybos elemento būtino tik reprodukcijai, kuris nebūtų naudojamas organizmo augimui ir laktacijai. Visgi, šeriant galvijus optimaliais mineralų ir vitaminų kiekiais kritiniais karvės gyvenimo laikotarpiais, reprodukcijai neigiamo poveikio nekyla (29).
1.3.1. Kalcis
Kalcio trūkumas, dažniausiai, pasireiškia pareze po apsiveršiavimo. Jo trūkstant padidėja tokių reprodukcinių susirgimų tikimybė kaip: nuovalų susilaikymas, distocija, didesnė rizika išsivystyti kiaušidžių cistoms, bei prastesniems sėklinimo rezultatams (30).
1.3.2. Fosforas
Esant dideliam fosforo nepakankamumui, suprastėja sėklinimo reitingas, sulėtėja prieauglio lytinė branda, nusikelia pirmosios rujos pasireiškimas ir nusilpsta kiaušidžių aktyvumas, dažniau pasireiškia kiaušidžių cistos (31). Atlikto tyrimo metu, telyčioms, kurioms buvo skirta tik 70 – 80 proc. fosforo normos, sėklinimo reitingas nukrito nuo 1,3 nukrito iki 3,7 (30).
15 1.3.3. Kalcio/fosforo balansas
Kalcio/fosforo balansas yra gyvybiškai svarbus gyvūno produkcijai ir veršingumui. Optimalus kalcio ir fosforo santykis yra 2:1. Netinkamas šių makroelementų kiekis sukelia silpną ar tylią rują, suprastėja sėklinimo rezultatai (32). Kalcio ir fosforo santykiui esant didesniam nei 3,5 ar mažesniam už 1,5 sutrinka karvių vaisingumas (27).
1.3.4. Cinkas
Cinkas yra reikalingas imuninei sistemai, nuo kurios priklauso bendra gyvūno sveikata. Jo trūkumas didina embrionų mirtingumo riziką, sutrikdo prieauglio lytinę brandą, suprastėja sėklinimo reitingas (29). Cinkas atsakingas už endometriumo regeneraciją postpartum, greitą reprodukcinį atsistatymą ir rujos pasireiškimą. Buliams cinkas svarbus spermos kokybei, pasireiškus jo trūkumui, sumažėja sėklidžių dydis ir libido (30).
1.3.5. Varis
Esant vario nepakankamui, gali būti prastesni sėklinimo rezultatai, net esant normaliai rujai, taip pat pasireiškia ankstyva embrionų mirtis, abortai ar vaisiaus mumifikacija. Taip pat, jo trūkumas gali sukelti nuovalų susilaikymą ar placentos nekrozes, silpnas ar tylias rujas. Karvėms, su didesne vario koncentracija kraujo serume, buvo ryškiai mažesnis intervalas iki pirmos rujos
postpartum, mažesnis sėklinimų skaičius iki sėkmingo apvaisinimo (31).
1.3.6. Kobaltas
Kobaltas yra svarbus vaisingumui. Prasti sėklinimo rezultatai, nereguliari ar tyli ruja yra kobalto trūkumo pasekmė. Tyrimai parodė, kad gyvūnams, trūkstant kobalto, gimdos involiucija įvyksta per ~ 7 savaites, kai, tuo tarpu, gyvūnams, gavusiems kobalto papildus – 3 savaites (30). Kobalto trūkumas taip pat prailgina veršingumo intervalą, sukelia ankstyvą veršelių mirtingumą (33).
1.3.7. Jodas
Jodo svarba reprodukcijai siejama su jo įtaka skydliaukei. Jodo trūkumas yra asocijuojamas su
anestrus, nereguliariom rujom, abortais, atvestais negyvais veršeliais, pailgėjusiu veršingumo
laikotarpiu ir nuovalų susilaikymu (31). 1.3.8. Manganas
Manganas yra svarbus cholesterolio sintezei, kuris organizme naudojamas steoroidų, estrogeno, progesterono ir testosterono sintezei. Esant mažesnei šių hormonų koncentracijai, pasireiškia nereguliarios rujos, taip pat dažniau nustatomos kiaušidžių cistos. Trūkstant mangano, sėklinimo rezultatai gali nukristi iki 35 proc. Taip pat jo trūkstant patinams padidėja spermatozoidų mirtingumas ir sumažėja jų skaičius (30).
16
1.4. Seleno įtaka karvės reprodukcijai
Selenas (Se) – 34 periodinės cheminių elementų lentelės narys, yra svarbus daugybei fiziologinių procesų. Seleno svarba gyvūnų fiziologijai pirmą kartą nustatyta 1957 metais. Jis yra žinduolių proteinų sudedamoji dalis, daugiausiai fermentų, tokių kaip glutationo peroksidazės (GPX4), pirmojo iš daugiau nei 30 atrastų selenoenzymų, kuris apsaugo ląstelės ir mitrochondrijų membraną nuo oksidacinio pažeidimo (5). Šie proteinai atlieka svarbią rolę įvairiems biologiniams procesams: antioksidantų gynybai, abiejų lyčių vaisingumui, skydliaukės metabolizmui, imuninei funkcijai, karcinogenezei, endokrininei funkcijai, širdies ir kraujagyslių ligoms ir raumenų vystymuisi, bei funkcijai (4). Selenas yra labai svarbus skydliaukės hormonų sintezei ir T4 (tiroksino inaktyvi forma) konversijai į T3 (tiroksino aktyvi forma) (5).
Gamtoje Selenas randamas organinės ir neorganinės formos. Neorganinės formos selenas būna trijų oksidacinių būsenų: selenito (Se4+), selenato (Se6+) ir selenido (Se2-). Augalai selenitą ar
selenatą gauna iš dirvožemio amino rūgščių sintezei. Seleno trūkumas dirvožemyje ar jo forma, kurios negali pasisavinti augalai, gali sumažinti seleno prieinamumą augalams, taigi, jo ima trūkti ir gyvūnams. Seleno kiekį mažina ir dideli sieros kiekiai dirvožemyje, nes augalai greičiau įsisavina selenui chemiškai artimą sierą. Šio mikroelemento papildai yra būtini gyvūnams, kuriems yra nustatytas selenas trūkumas pašaruose (11).
Seleno maistiniai papildai taip pat gali būti organinės ir neorganinės formos. Neorganinės formos natrio selenitas yra dažniausiai naudojamas gyvūnams dėl savo ekonomiškumo. Selenas leidžiamas kiekis maisto papilduose Europos Sąjungoje yra 0,5 mg/kg. Organinio seleno absorbcija yra lėtesnė nei neorganinio, tačiau jis nėra toksiškas, naudojant didesnėmis dozėmis (11).
Seleno trūkumas gali pasireikšti visoms gyvūnų rušims, tačiau atrajotojams jis pasireiškia dažniausiai. Padidėjęs jautrumas šio mikroelemento trūkumui, atrajotojams pasireiškia dėl jų specifinės virškinimo sistemos, didžiojo prieskrandžio ir tinklainio mikrofloros, kuri gamina netirpius junginius, į kurių sudėtį įeina selenas. Taip pat, patys mikroorganizmai suvartoja didelį seleno kiekį savo metabolizme, paversdami į jiems reikalingus proteinus. Tai paaiškina, kodėl atrajotojams reikia kur kas daugiau seleno, nei neatrajotojams. Oralinio seleno įsisavinimas atrajotojams varijuoja nuo 11 iki 35 proc., tuo tarpu neatrajotojams, tomis pačiomis sąlygomis 77 – 85 proc. Selenas absorbuojamas tiek atrajotojams, tiek neatrajotojams yra dvilikapirštėje žarnoje (5). Selenas turėtų sudaryti 0,1 – 0,3 mg/kg SM racione, o kraujo serume 70 – 100 ng/ml. Bandose, kur seleno lygis ypatingai žemas, dažnai reikalingos seleno injekcijos, kad seleno koncentracija kraujyje greičiau grįžtų į normos ribas. Po injekcijos, seleno papildų pašaruose pakanka išlaikyti reikalingą koncentraciją kraujyje, tačiau iškilus klausimams dėl seleno statuso bandoje, rekomenduojama atlikti kraujo biocheminius tyrimus (39).
17 Skirtumas tarp Se optimalios dozės ir jo toksinės dozės yra labai mažas, todėl dalyje ūkių jo trūkumas pasitaiko rečiau nei apsinuodijimas juo (40). Pašaruose esantis didenis nei 3 – 4 mg/kg seleno kiekis jau gali sukelti apsinuodijimą. Net ir nedidelis nukrypimas nuo normalios seleno koncentracijos lygio gali turėti rimtų pasekmių. Sumažėjęs jo kiekis paveikia produktyvumą ir gyvūno sveikatą, pasireiškia dažnesni jauniklių gaištamumai dėl degeneracinių pakitimų miokarde, veršeliai atvedami silpni, negalintys stovėti ar žįsti, gyvūnai priauga mažiau svorio, produkuoja mažiau pieno ir vilnos, suprastėja sėklinimo ir vaisingumo rezultatai, bei atvedama mažesnė vada, taip pat suprastėja spermos kokybė, nes didelė seleno koncentracija, daugiausiai GPX4, nustatyta sėklidėse ir spermoje. GPX4 trūkumas lemia mažesnį spermatozoidų judrumą. Selenas svarbus ir chromatino kondensacijai, ir normaliai spermatozoido galvutės formacijai (5,32). Nuovalų susilaikymas yra dažniausia reprodukcinė liga, siejama su seleno trūkumu, tačiau jo trūkumas taip pat siejamas su abortais, dažnomis embrionų ir vaisių žūtimis, prastu vaisingumu, dažnesniais metritų susirgimais bandose, kuriose seleno kiekis kraujyje mažesnis nei 5mg/100 ml (40). Tyrimai atskleidė, kad seleno papildai sumažina kiaušidžių cistų atsiradimo, mastitų ir metritų tikimybę. Lėtinio apsinuodijimo selenu požymiai: šlubavimas, pado opos, nagų deformacijos, plaukų kritimas uodegos srityje. Veršingoms karvėms seleno perteklius gali sukelti abortus, negyvų ar silpnų veršelių atvedimą (32).
1.5. Vitaminų įtaka karvės reprodukcinėms funkcijoms
1.5.1. Vitaminas AVitaminas A reikalingas išlaikyti sveikiems reprodukcinio trakto audiniams. Vitamino A trūkumas sukelia reprodukcinius sutrikimus, tokius kaip, vėlyva prieauglio branda, prasti sėklinimo rezultatai, abortai vėlyvajame veršingumo periode, dažnesni nuovalų susilaikymo incidentai (27). Itin didelis trūkumas sukelia vaisiaus rezorbciją, sutrumpina veršingumo laikotarpį atvedant negyvą ar silpną veršelį. Vitamino A metabolitai veikia kiaušidės folikulų augimą, gimdos gleivinės ir oocito brendimą (33). A provitaminas beta – karotenas taip pat paveikia vaisingumą. Esant normaliam vitamino A kiekiui, tačiau trūkstant beta – karoteno, pasireiškia nereguliarios ar tylios rujos, kiaušidžių cistos. Dabartiniai tyrimai vis dar kontraversiški, dėl jo poveikio karvių reprodukcijos efektyvumui (31).
1.5.2. Vitaminas D
Vitaminas D reikalingas normaliam kalcio ir fosforo metabolizmui (32). Pasireiškus vitamino D trūkumui, rujos požymiai būna silpnesni, taip pat, suletėja prieauglio branda, bei atvedami rachitu sergantys veršeliai (29).
Laisvieji radikalai gali sumažinti reprodukcijos efektyvumą, neigiamai paveikdami steroidų, prostaglandinų sintezę, embriono vystymąsi (34). Vitaminas E ir selenas yra antioksidantai, kurių
18 sinergetinis veikimas apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Todėl nuolat kils problemų dėl bandos reprodukcijos, kol nebus užtikrinamas reikiamas šių medžiagų kiekis organizme.
1.6. Vitamino E įtaka karvės reprodukcijai
Vitamino E funkcija, kaip intraląstelinio antioksidanto, yra išvalyti ląstelę nuo laisvųjų reaktyviųjų oksidatorių ir lipidų hidroperoksidazių, konvertuojant juos į nereaktyvias formas, siekiant išlaikyti fosfolipidinės membranos vientisumą nuo oksidacinės žalos ir peroksidacijos. Vis dar vyksta tyrinėjimai dėl vitamino E poveikio reprodukcinei sistemai. Nėra jokių patvirtintų tyrimų, kad vitamino E trūkumas turėtų ryškų poveikį reprodukcijai pieninių karvių bandose (32). Vieno eksperimanto metu, 4 kartos karvių buvo šeriamos mažu vitamino E kiekiu. Nebuvo jokio ryškaus neigiamio poveikio reprodukcijai (35). Kiti autoriai teigia, kad trūkstant vitamino E pasitaiko daugiau nuovalų susilaikymo, mastitų atvejų (36). Vitamino E papildai ženkliai padidina tokoferolio koncentraciją krekenyse, o tai ypač svarbu atrajotojų jaunikliams, kurių organizmuose šio vitamino trūksta. Vitaminas E pagerina mėsinių galvijų masės priaugimą ir yra svarbus atrajotojų imuniniam atsakui, mastito kontrolei (37).
Geriausias vitamino E šaltinis yra šviežias, žalias pašaras, nes vitamino E kiekis proporcingai mažėja pašaro sandėliavimo laikui. Vitamino E kiekis silose sumažėja iki 50 proc. po 6 mėn. sandėliavimo (36). Rekomenduojamos vitamino E normos racione priklauso nuo veršingumo laikotarpio: užtrūkintoms karvėms ~ 90 IU/kg SM, laktuojančioms ~ 30 IU/ kg SM, o kraujo serume turėti jo būti 2 – 4 mcg/ml (38). Vitamino E svarba reprodukcijai vis dar nagrinėjama. Vitamino E ir seleno funkcija yra glaudžiai susijusi, todėl dauguma šaltinių jų poveikį reprodukcijai vertina kartu.
1.7. Vitamino E ir seleno įtaka karvės reprodukcinei funkcijai
Naudojant vienu metu seleną ir vitaminą E, gaunamas vienas kitą papildantis efektas ląstelės apsaugai nuo lipidų peroksidacijos ir laisvųjų radikalų, taigi, ir gyvūno reprodukcijos būklei. Selenas didina vitamino E poreikį organizmui, ypač individams, kurie stokoja šio mikroelemento. Šis antioksidantų kooperatyvus efektas padaro juos būtinus vienas kitam (41).
Ryškiausias vitamino E ir Se trūkumo pavyzdys yra baltoji raumenų liga (angl. White Muscle Disease). Tai miodegeneracinė liga, paveikianti širdies ir skeleto raumenis. Vitaminas E ir selenas yra svarbus organizmo augimui, reprodukcijai, ligų prevencijai ir audinių vientisumui (51). JAV atliktame tyrime buvo užfiksuotas placentos susilaikymo sumažėjimas pieninių galvijų bandose, kurios gavo seleno papildus (50 mg) ir vitamino E (680 IU) injekcijas 20 parų prepartum (40). Kiti atlikti tyrimai rodo dar įspūdingesnius rezultatus. Naudojant vitamino E ir seleno papildus
prepartum ir postpartum periode nustatyta, kad nuovalų susilaikymo atvejų skaičius buvo
19 vitamino E ir seleno sumažėjo nuo 84 proc. iki 60 proc., kai buvo pradėtos gydyti vitaminu E ir seleno papildais. Kiaušidžių cistų pasireiškimas sumažėjo nuo 47 proc. negavusioms vitamino E ir seleno iki 19 proc., kai jo gavo. (42)
Vitaminas E nepereina placentos barjero , tačiau vitaminas E ir selenas pereina pieno liaukos barjerą, visgi jų perėjimo efektyvumas vėlesnėmis laktacijos paromis nėra toks didelis kaip krekenų ir ankstyvosios laktacijos stadijomis, tai atsispindi ir 1 lentelėje. (51)
1 lentelė. Seleno papildų įtaka jo koncentracijai krekenyse, piene ir serume (aut.: L.R. McDowell et. al 1996 (51)). Red. N. Kaukėnas.
Mėginys Kontrolė (µg/ml-1) Tiriamoji grupė (µg/ml-1)
Karvės kraujo serumas 0,024 0,055
Krekenys 0,015 0,049
Pienas 0,0046 0,0097
Lentelėje pateikti duomenys pabrėžia seleno svarbą veršingumo metu, užtikrinant, kuo aukštesnį seleno kiekį naujagimiams, bei sumažinant riziką susirgti seleno trūkumo ligomis (51).
Neigiamas vitamino E ir seleno trūkumo efektas nustatytas įvairiuose reprodukciją nulemenčiuose veiksniuose: ovuliacijos reitinge, gimdos involiucijoje, spermatozoidų judėjime, sėklinimo reitinge, nuovalų atsidalinime, embriono išgyvenamume, pieno produkcijoje, veršelio augime (32). A. Jerysz ir E. Lukaszewicz (43) teigia nustatę, kad vitamino E ir seleno naudojimas žąsinams padidino jų surenkamos spermos kiekį ir kokybę.
Visgi seleno ir vitamino E poveikis patelių reprodukcijai, vaisingumui ir vados dydžiui nėra iki galo aiškus. Dalis atliktų tyrimų šia tematika duoda kontraversiškus autorių rezultatus. Vieni autoriai teigia, kad vitaminas E ir selenas turėjo teigiamos įtakos: Kh. El – Shakat ir U. Monem (44) atliko tyrimą su ėriukais, norėdami padidinti jų metabolizmą ir reprodukcinį efektyvumą. Ėriukai buvo šerti seleno ir vitamino E praturtintu pašaru. Jie nustatė ankstesnį rujos pasireiškimą, didesnį patinų vaisingumą, ėringumo reitingą ir padidėjusį sėkmingų apsiėriavimų skaičių, taip pat didesnį vados kiekį, ėriukų svorį nujunkymo metu, bei mažesnį mirtingumą. Taip pat nustatyta, kad ėringų avių šėrimas didesniu seleno ir vitamino E kiekiu, lėmė padidėjusį bendrų baltymų ir globulinų lygį kraujo plazmoje. Atvestų ėriukų kraujyje buvo stebimas didesnis eritrocitų skaičius ir hemoglobino lygis (44). Kito atlikto tyrimo metu su triušiais, kurie buvo šeriami vitaminu E ir selenu praturtintomis mielėmis, nustatytas didesnis vaisingumo lygis, vados dydis, atvestų triušiukų svoris, reprodukcinis indeksas ir trumpesnis triušingumo laikotarpis (45). Vitamino E ir seleno papildymas velyvajame prepartum bufalų racione pagerino jų produktyvumą ir reprodukcijos efektyvumą: padidino krekenų ir pieno produkciją, apvaisinimo ir rujos reitingą, bei atvestų jauniklių svorį (2 lentelė.) (37).
20
1 lentelė. Vitamino E ir seleno įtaka pieno produkcijai ir pp reprodukcijos efektyvumui (aut.: Z.I. Quereshi et. al 2010 (37)). Red.: N. Kaukėnas.
Parametrai Kontrolė Tiriamoji grupė
Krekenų produkcija (l) 11,51 ± 3,39 14,15 ± 3.29
Pieno produkcija (l) 663,85 ± 225,46 706,90 ± 314,29
Apvaisinimo reitingas (proc.) 45 66
Rujos reitingas iki 200 d. (proc.) 55 90
Vidutinis servis periodas (d.) 125 105
K.H. El – Shahat, U.M.A. Monem (44) atliktas tyrimas su avimis, atskleidė, kad vitaminas E ir selenas sutrumpino laiką iki rujos pasireiškimo, pagerino reprodukciją, ėriukų augimą. Taip pat antioksidantų naudojimas davė svarbų efektą kraujo metabolitams: pagerino proteinų metabolizmą ir padidino tiroksino koncentraciją kraujyje (44).
Tačiau kiti autoriai teigiamų rezultatų naudojant vitamino E ir seleno papildus negavo. M. Gabryszuk, J. Klewiec (48) teigia, kad vitamino E ir seleno injekcijos 2 – 3 metų avims jokios įtakos jų reprodukcijai nepadarė. Se papildai ožkoms, kurių teritorijoje nustatytas mažas seleno kiekis, neturėjo poveikio ožkų vaisingumui ir produktyvumui (46). Dalis autorių išskyrė didesnę vitamino E naudą vaisingumui negu seleno. E. Jukola et al. (56) teigia, kad seleno koncentracijų skirtumai karvių kraujo serume įtakos vaisingumui neturėjo, tačiau vaisingumas buvo didesnis ten, kur vitamino E kiekis kraujo serume buvo didesnis. Tokius kontraversiškus rezultatus vaisingumui ir produktyvumui galėjo lemti seleno trūkumo lygis iki bandymo, seleno papildų naudojimo forma ir jų būklė (5).
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Pagridinė bandymų shema
Atrinktos 2 – 3 laktacijos karvės, kurios iki 30 d. pp neturėjo sveikatos sutrikimų
30 pp parą ginekologinis tyrimas kiaušidžių funkcinių darinių
atžvilgiu Kontrolinė grupė. Kiaušidėse
geltonkūnio nėra. n=12
1 grupė. Kiaušidėse geltonkūnio nėra.
n=12
2 grupė. Kiaušidėje yra geltonkūnis.
n=12 Tiriamos karvės n = 36
Nestimuliuojamos vitaminu E ir selenu
Leidžiamas α – tokoferolis ir natrio selenitas pagal vaisto aprašą.
Stebimas rujos pasireiškimo laikas po stimuliacijos iki 80 pp paros. Sėklinamos visos karvės nuo 40 pp paros.
Veršingumo nustatymas 32 parą po sėklinimo
0, 5, 10, 15 parą po stimuliacijos matuojamas kiaušidės plotas, skaičiuojami kiaušidėje rasti funkciniai dariniai
22
2.2. Ūkio charakteristika
Tyrimas buvo atliktas Pasvalio rajone esančiame ūkyje, pieninių galvijų fermoje nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio.
X ūkyje laikoma ~ 1200 melžiamų karvių (iš jų ~ 200 karvių yra užtrūkintos). Šiame ūkyje karvės yra 3 veislių mišrūnės: Holšteinų, Švedų žalųjų, Montbeliarde. Iš vienos karvės 2016 metais vidutiniškai buvo primelžiama 9077 kg pieno. Karvės yra laikomos šalto tipo tvartuose, grupėmis po 100 – 120 karvių, palaidos visus metus. Jos yra melžiamos 2 – 3 kartus (priklausomai nuo laktacijos stadijos) „šonas prie šono“ tipo automatizuotoje melžimo aikštelėje. Karvės yra šeriamos 3 – 4 kartus vasara ir 2 kartus žiema, pašaro duodama „iki soties“, traktoriniu pašarų dalintuvu. Nepriklausomai nuo laktacijos stadijos karvės yra šeriamos vieno raciono subalansuotu pašaru. Raciono didžiają dalį sudaro kukurūzų silosas, žolės šienainis ir koncentruotieji pašarai, pridedant vitaminių ir mineralinių priedų.
2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai
Mokslinis tyrimas atliktas laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8 – 500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4 – 361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4 – 16); tyrimas atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.4. Tyrimo objektas
Moksliniam tyrimui atrinktos 36 karvės. Karvės yra 2 – 3 laktacijos. Karvėms nuo 1 iki 30 paros postpartum, kas 2 – 5 paras buvo atliekama termometrija ir gimdos masažai metritų profilaktikai. Visoms atrinktoms karvėms nebuvo pakilusi temperatūra aukščiau 39,5 ℃, nesirgo metritais, mastitais, nagų, sąnarių, vidaus ligomis, nebuvo nustatytos kiaušidžių cistos. Viso tyrimo metu karvėms nebuvo leidžiami vaistiniai preparatai, nebuvo atliekama hormoninė sinchronizacija ar kitaip stimuliuojamos.
2.5. Tyrimo eiga
Visų atrinktų karvių kiaušidės buvo tiriamos ultragarsu „Caresono HD 9300 Vet“ 6,5 MHz dažniu 30 pp parą. Karvės buvo suskirstytos į 3 grupes, priklausomai nuo rastų funkcinių darinių kiaušidėje:
23
1 pav. Kiaušidės funkciniai dariniai: folikulas (geltonos linijos); geltonkūnis (raudonos linijos) (aut.: N. Kaukėnas).
1 – oji (kontrolinė) grupė, 12 karvių. Jai priskirtos karvės, kurioms 30 pp parą kiaušidėse nebuvo geltonkūnio. Šios grupės karvėms buvo suleista vienkartinė s.c. 10,0 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo injekcija.
2 – oji grupė, 12 karvių. Jai priskirtos karvės, kurioms 30 pp parą kiaušidėse nebuvo geltonkūnio. Šios grupės karvėms buvo suleista vienkartinė s.c. 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α– tokoferolio emulsijos injekcija.
3 – ioji grupė, 12 karvių. Jai priskirtos karvės, kurioms 30 pp parą kiaušidėse rastas geltonkūnis. Šios grupės karvėms buvo suleista vienkartinė s.c. 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α – tokoferolio emulsijos injekcija.
Karvių rujų stimuliacijai pasirinktas vaistinis prepratas „VITAMIN E + SELEN“ (Bela – Pharm GmbH & Co. KG, Vokietija), injekcinė emulsija, 100,0 ml but. Preparato 1,0 ml emulsijoje yra: α – tokoferilio acetato 100 mg; bevandenio natrio selenito 2 mg. Preparatas leidžiamas po oda (s.c.), kaklo srityje, po 10,0 ml injekcinės emulsijos (1000 mg α – tokoferilio acetato, 20 mg bevandenio natrio selenito). Injekcijai naudojami vienkartiniai švirkštai (10,0 ml tūrio) ir adatos, dūrio vieta prieš injekciją aseptizuojama vatos tamponėlių suvilgytu dezinfekciniu tirpalu – “Cutasept” (Bode Chemie Hamburg). Preparatas buvo leidžiamas vieną kartą.
Po injekcijų karvės 0, 5, 10, 15 parą buvo tiriamos ultragarsu. Skaičiuojamas kiaušidžių plotas, skaičiuojami rasti funkciniai dariniai. Karvių rujos stebėtos elektroninės “HealthyCow24® Solution“ rujų stebėjimo programos pagalba, aptikus rują, karvės ruja buvo patvirtinima pagal tokius požymius: elgesį, nutrintą strėnų, dubens, uodegos sritį, makšties išorinius požymius, gleives iš gimdos, funkcinius darinius kiaušidėje.Visos karvės, surujojusios po 40 paros pp, buvo
24 sėklinamos. Po sėklinimo, praėjus 32 paroms, karvėms buvo atliktas ultragarsinis veršingumo tyrimas. Veršingumo nustatymas, kiaušidžių dydžiai ir funkcinių darinių skaičius buvo matuojami ultragarsu „Caresono HD 9300 Vet“ 6,5 MHz dažniu.
2 pav. Karvės kiaušidė. Ilgis (raudona linija), plotis (geltona linija) (aut.: N. Kaukėnas).
3 pav. 32 parų embrionas karvės gimdos rage (aut.: N. Kaukėnas)
2.6. Duomenų statistinė analizė
Tyrimo metu surinkti duomenys buvo vedami į „Microsoft Exel 2013“ programą ir statistiškai apdoroti su „SPSS“ statistiniu paketu (IBM SPSS for Windows 20,0 SPSS Inc.,Chicago, IL, USA, 2011). Statistinei duomenų analizei panaudota „ANOVA“ aprašomoji ir daugiafunkcinė programa. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai n<0,001; n<0,05.
25
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. A– tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis kiaušidžių dydžiui
4 pav. Kiaušidžių plotų pokyčiai po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu priklausomai nuo laiko.
Stimuliacijos atlikimo dieną, 2 ir 3 grupės karvių kiaušidžių plotas buvo atitinkamai 9,47 proc. mažesnis ir 9,81 proc. didesnis už kontrolinės grupės (p>0,05). 5 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupės, kiaušidžių plotas buvo atitinkamai 13,54 proc. ir 8,36 proc. mažesnis už kontrolinės grupės (p>0,05). 10 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupės, kiaušidžių plotas buvo atitinkamai 11,13 proc. ir 18,42 proc. mažesnis už kontrolinės grupės (p>0,05). 15 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupės, kiaušidžių plotas buvo atitinkamai 21,56 proc. ir 16,57 proc. mažesnis už kontrolinės grupės (p>0,05). 0.00 100.00 200.00 300.00 400.00 500.00 600.00 700.00 800.00 900.00 1000.00 0 5 10 15 mm2
Laikas po stimuliacijos (paros) Kiaušidžių ploto pokyčiai
26
3.2. A– tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis folikulų ir
geltonkūnių formavimuisi
5 pav. Folikulų skaičiaus pokyčiai karvės kiaušidėse po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu priklausomai nuo laiko.
Stimuliacijos atlikimo dieną, 2 ir 3 grupės karvių kiaušidėse buvo nustatytas atitinkamai 27,58 proc. ir 48,84 proc. mažesnis folikulų kiekis už kontrolinės grupės (p<0,05). 5 parą po stimuliacijos nustatytas ryškus (56,63 proc.) kontrolinės grupės folikulų skaičiaus sumažėjimas, 3gr. folikulų skaičius didėjo ir buvo 7,26 proc. didesnis už 2gr., ir 32,01 proc. už kontrolinės grupės (p>0,05). 10 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupėje, nustatytas atitinkamai 12,33 proc. ir 24,21 proc. didesnis folikulų kiekis už kontrolinės grupės (p>0,05). 15 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupėje, nustatytas atitinkamai 16,86 proc. ir 15,09 proc. mažesnis folikulų kiekis už kontrolinės grupės (p>0,05).
0.00 0.50 1.00 1.50 2.00 2.50 3.00 3.50 4.00 4.50 5.00 0 5 10 15 vnt.
Laikas po stimuliacijos (paros) Folikulų skaičiaus pokyčiai
27
6 pav. Geltonkūnių skaičiaus pokyčiai karvės kiaušidėse po stimuliacijos α – tokoferoliu ir natrio selenitu priklausomai nuo laiko.
Stimuliacijos atlikimo diena, 2 ir 3 grupės karvių kiaušidėse buvo nustatytas atitinkamai lygus ir 100 proc. didesnis geltonkūnių kiekis už kontrolinės (p<0,05). 5 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupės karvių kiaušidėse buvo nustatytas atitinkamai lygūs ir 24,24 proc. didesnis geltonkūnių skaičius už kontrolinės grupės (p>0,05). 10 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupėje, nustatytas atinkamai 50,0 proc. ir 13,16 proc. mažesnis geltonkūnių skaičius už kontrolinės grupės (p>0,05). 15 parą po stimuliacijos, 2 ir 3 grupėje, nustatytas atitinkamai 29,55 proc. ir 2,27 proc. mažesnis geltonkūniu skaičius už kontrolinės grupės (p>0,05).
0.00 0.10 0.20 0.30 0.40 0.50 0.60 0 5 10 15 vnt.
laikas po stimuliacijos (paros) Geltonkūnių skaičiaus pokyčiai
28
3.3. A – tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis rujos pasireiškimo
laikui
7 pav. Karvių rujos pasireiškimo laikas po α – tokoferolio ir natrio selenito injekcijos.
Tyrimo metu nustatyta, kad α – tokoferoliu ir natrio selenitu stimuliuotos karvės vidutiniškai surujojo praėjus tiek pat parų kaip ir kontrolinės grupės karvės, atitinkamai 16,3 ± 11,81 ir 16 ± 7,21 (p>0,05).
3.4. A – tokoferolio ir natrio selenito stimuliacijos poveikis karvių veršingumui
8 pav. Veršingos karvės (proc.) po pirmojo sėklinimo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausiai veršingų karvių nustatyta 3 grupėje (42 proc.) (p>0,05). Mažiausiai veršingų karvių po pirmojo sėklinimo nustatyta 2 grupėje (25 proc.) (p>0,05). Kontrolinėje grupėje nustatyta 33 proc. veršingų karvių (p>0,05).
16.3 16 10 11 12 13 14 15 16 17 2 ir 3 gr. 1 gr. Kontrolinė L aika s (pa ros)
Rujos pasireiškimo laikas po gydymo
33% 25% 42% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 1 gr.kontrolinė 2 gr. 3 gr.
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Karvių reprodukcijai didelę įtaką daro postpartum periodo trukmė. Postpartum anestrus periodo trukmė priklauso nuo dominantinio folikulo kelio. Įvykus ovuliacijai, atsinaujina kiaušidės ciklas ir atsiranda galimybė karvei vėl tapti veršingai (52). Daugybė tyrimų patvirtina, kad vitaminai ir mineralai daro didelę įtaką gyvūnų augimui ir jų reprodukcijai (69).
Laisvieji radikalai neigiamai paveikia reprodukcinę funkciją pakenkdami steroidų ir prostaglandinų sintezei, tuo pačiu ir folikulo ovuliacijai, ir embrionų vystymuisi. Antioksidantų naudojimas postpartum periode gali turėti teigiamos įtakos placentos atsiskyrimui, bendrai gimdos sveikatos būklei, o tai gali pagerinti vaisingumą (34). Nuodugnūs tyrimai atskleidė, kad α – tokoferolio koncentracija plazmoje nukrinta likus 10 dienų iki veršiavimosi ir išlieka tokia 1 – 2 savaites postpartum, net gaunant pakankamą kiekį vitamino E užtrūkinimo metu (69). Mūsų tyrime įvertinta 30 postpartum parą suleistos vienkartinės 20,0 mg natrio selenito ir 1000,0 mg α – tokoferolio acetato injekcijos kaip antioksidantų poveikis pieninių karvių reprodukcijai.
M. Chowdhury et. al (67) tyrinėjo vitamino E trūkumo įtaką kiaušidžių dydžiui ir jų funkciniams dariniams. Tyrimai parodė, kad esant vitamino E trūkumui nustatytas mažesnis kiaušidžių dydis ir mažesni funkciniai dariniai. Kiti autoriai (65,66) gavo kitokius rezultatus. Jų tyrimuose nustatyta, kad vitamino E ir seleno injekcija neturėjo poveikio kiaušidžių dydžiui lyginant su kontroline grupe. Mūsų tyrimas rezultatai atskleidė, kad vitaminu E ir selenu stimuliuotų karvių kiaušidės neturėjo tendencijos didėti (p>0,05).
J.F.Roche (59) atlikto tyrimo išvados sutapo su mūsų tyrimo rezultatais. Analizuojant vitamino E ir seleno poveikį folikulų augimui, mūsų tyrimas parodė, kad vitaminas E ir selenas neturi poveikio folikulų skaičiui kiaušidėje (p>0,05). Mūsų tyrimų duomenys sutampa ir su kitų autorių atliktais tyrimų duomenimis (57,58,59,64).
Dauguma autorių teigia, kad selenas turi teigiamą poveikį geltonojo kūno ląstelių proliferacijai (60,62), kai tuo tarpu vitaminas E tam poveikio neturi (61). Tačiau mūsų gauti rezultatai skiriasi. Rezultatai atskleidė, kad vitamino E ir seleno injekcija neturėjo įtakos geltonkūnių skaičiui grupėje. Kontrolinė grupė tyrimo pabaigoje (45 pp parą) turėjo beveik vienodą kiekį kaip ir 3 gr, ir 29,55 proc. daugiau nei 2 gr (p>0,05). J. Gozalez – Maldonado et. al (64) teigia, kad jo atlikto tyrimo metu vitaminas E ir selenas taip pat neturėjo įtakos geltonkūnio formavimuisi.
Autoriai nesutaria dėl vitamino E ir seleno įtakos karvių rujų pasireiškimui ir jų laikui po veršiavimosi. M. Koyuncu et. al (69) teigia, kad tiriamojoje grupėje, gavusioje vitamino E ir seleno injekciją, ruja pasireiškė 96,7 proc. individų, kai tuo tarpu kontrolinėje tik 86,7 proc. K.H. El – Shahat, H. Joseph et. al (53) išvados sutampa, jis teigia, kad vitamino E ir seleno papildai sutrumpino anestrus laiką 3,9 paros, pagerino avių veršingumo reitingą. Tačiau kitos dalies autorių
30 nuomonė išsiskiria. H.M. Rutigliano et. al (49) teigia, kad nepaisant seleno formos naudojimo (organinė ar neorganinė forma), selenas neturėjo poveikio rujos pasireiškimui, kiaušidžių veiklai ar ankstyvajam embrionų mirtingumui. Kiti tyrimai parodė panašius rezultatus, vitamino E ir seleno injekcijos prepartum periode neturėjo įtakos rujos pasireiškimui ir jos pasireiškimo laikui po veršiavimosi (55). C.F. Aréchiga et al. (47) teigia, kad vitamino E ir seleno injekcijos pieniniams galvijams postpartum periode neturėjo įtakos rujos požymių ryškumui, rujos pasireiškimo laikui po veršiavimosi, ar vaisingumo reitingui po stimuliacijos PGF2α (47). Mūsų duomenys taip pat
patvirtina, kad nepaisant vitamino E ir seleno postpartum injekcijos, kontrolinės ir tiriamiųjų grupių karvės surujojo tuo pačiu metu (p>0,05).
Autorių išvados dėl vitamino E ir seleno įtakos karvių gebėjimui tapti veršingomis yra kontraversiškos. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad α – tokoferolis ir natrio selenitas neturėjo įtakos karvių veršingumui. Stimuliuotos karvės vidutiniškai surojojo tą pačia parą kaip ir kontrolinės grupės (p>0,05). Dalies autorių nuomonė sutampa su mūsų. Jie taip pat nenustatė teigiamio vitamino E ir seleno poveikio karvių vaisingumui (47,49,55,63,68). Tačiau kiti autoriai, nustatė teigiamą vitamino E ir seleno poveikį reprodukcijai. C.F. Aréchiga (54) rezultai parodė, kad, nors vitaminas E ir selenas įtakos rujos pasireiškimui neturėjo, tačiau veršingumas nustatytas 15,9 proc. didesnis tiriamojoje grupėje. S. Deori et. al (34) rezultatai buvo dar geresni, sėklinimų skaičius iki apvaisinimo tiriamojoje grupėje buvo 2,13±0,83, kai tuo tarpu kontrolinėje tik 3,21±0,71. Tokius prieštaringus rezultatus galėjo lemti duodamo vitamino E ir seleno kiekis, jų forma, davimo trukmė ir šių elementų rodikliai jų kraujo plazmoje prieš eksperimentą (70).
Išanalizavus mūsų tyrimo rezultatus ir literatūros šaltinius, nerekomenduoju naudoti α – tokoferolio ir natrio selenito injekciją, kaip vitamino E ir seleno papildą, stimuliacijai 30 parą pp. Šis preparatas neturėjo statistiškai patikimo poveikio kiaušidžių plotui, funkciniams dariniams, rujos pasireiškimo laikui ir karvių gebėjimui tapti veršingomis po pirmo sėklinimo.
31
IŠVADOS
1. Tiriamųjų grupių karvių kiaušidžių plotas stimuliacijos metu buvo 0,34 proc. didesnis , o 5, 10, 15 parą po stimuliacijos atitinkamai 10,95 proc., 14,78 proc., 19,07 proc. mažesnis už kontrolinės (p>0,05). Stimuliuotų karvių kiaušidės neturėjo tendencijos didėti ar mažėti. A – tokoferolis ir natrio selenitas statistiškai patikimo poveikio kiaušidžių dydžiui neturėjo.
2. Tiriamųjų grupių folikulų kiekis stimuliacijos metu ir 15 parą po stimuliacijos atitinkamai buvo 38,21 proc. (p<0,05) ir 15,98 proc. mažesnis, o 5, 10 parą po stimuliacijos atitinkamai 28,34 proc., 17,44 proc. didesnis už kontrolinės (p>0,05). Tiriamųjų grupių geltonkūnių kiekis stimuliacijos metu ir 5 parą po stimuliacijos atitinkamai atitinkamai buvo 100 proc. (p<0,05) ir 12,24 proc. didesnis, 10, 15 parą po stimuliacijos atitinkamai 31,58 proc., 15,91 proc. mažesnis už kontrolinės (p>0,05). A – tokoferolis ir natrio selenitas statistiškai patikimo poveikio kiaušidžių funkcinių darinių kiekiui neturėjo.
3. Tiriamosiose grupėse karvės surujojo vidutiniškai 16,3 ± 11,81 parą po stimuliacijos, o kontrolinėje – vidutiniškai 16 ± 7,21 parą po stimuliacijos, (p>0,05). Stimuliacija α – tokoferoliu ir natrio selenitu neturėjo statistiškai patikimo poveikio rujos pasireiškimo laikui.
4. Tiriamosiose ir kontrolinėje grupėse nustatytas vienodas kiekis veršingų karvių po pirmojo sėklinimo 33,3 proc. (p>0,05). A – tokoferolis ir natrio selenitas neturėjo statistiškai patikimo poveikio karvių gebėjimui tapti veršingomis po pirmojo sėklinimo.
32
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Lucy M. Reproductive loss in high – producing dairy cattle: where will it end? J Dairy Sci 2001;84(6):1277 – 1293.
2. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. Kaunas. 2007;39 – 46;127 – 137. 3. Yasothai R. Importance of Minerals on Reproduction in Dairy Cattle. Int J of Sci [elektroninis
išteklius]. 2014 [cituota 2017 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ijset.net/journal/446.pdf
4. Ahsan U, Kamran Z, Raza I, Ahmad S, Babar W, Riaz M, et al. Role of selenium in male reproduction – A review. Anim Reprod Sci 2014;146(1):55 – 62.
5. Hefnawy AEG, Tórtora – Pérez J. The importance of selenium and the effects of its deficiency in animal health. Small Ruminant Research 2010;89(2):185 – 192.
6. Sheldon I, Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Anim Reprod Sci 2004;82:295 – 306. 7. Sharma A, Singh M, Kumar P, Sharma A, Neelam AMJ, Sharma P. Postpartum Uterine
Infections in Cows and Factors Affecting it – A Review. Int.J.Curr.Microbiol.App.Sci 2017;6(9):1020 – 1028.
8. Heppelmann M, Brömmling A, Weinert M, Piechotta M, Wrenzycki C, Bollwein H. Effect of postpartum suppression of ovulation on uterine involution in dairy cows. Theriogenology 2013;80(5):519 – 525.
9. Sheldon I, Noakes D, Dobson H. The influence of ovarian activity and uterine involution determined by ultrasonography on subsequent reproductive performance of dairy cows. Theriogenology 2000;54(3):409 – 419.
10. Dobson – Hill BC. Uterine involution in the dairy cow: Comparative study between organic and conventional Dairy Cows. Animal Science 2009;45 – 56.
11. Wagner WC, Hansel W. Reproductive physiology of the post partum cow. I. Clinical and histological findings. J Reprod Fertil 1969 Apr;18(3):493 – 500.
12. Crowe M. Resumption of ovarian cyclicity in post‐partum beef and dairy cows. Reproduction in Domestic Animals 2008;43(s5):20 – 28.
13. Ambrose DJ. Postpartum Anestrus and its Management in Dairy Cattle. Bovine Reproduction 2015;456 – 470.
14. Gautam G, Nakao T, Yamada K, Yoshida C. Defining delayed resumption of ovarian activity postpartum and its impact on subsequent reproductive performance in Holstein cows. Theriogenology 2010;73(2):180 – 189.
15. Macmillan KL. Recent advances in the synchronization of estrus and ovulation in dairy cows. Journal of reproduction and development 2010;56(S):42 – 47.
