LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Martynas Čepulis
Karvių reprodukcinės funkcijos ir kraujo β-hidroksibutiratų sąsaja
Relationship between cows reproduction function and blood
β-hydroxybutyrate
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Ţilaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „KARVIŲ REPRODUKCINĖS
FUNKCIJOS IR
β-
HIDROKSIBUTIRATŲ SĄSAJA“:1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas ginti
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 81.1. Lytinio ciklo samprata... 8
1.2. Lytinio ciklo atsikūrimas po veršiavimosi ... 8
1.3. Folikulų augimo bangos ... 9
1.4. Hormoninė lytinio ciklo savireguliacija ... 10
1.5. Pirmosios rujos pasireiškimas ... 11
1.6. Kiaušidţių aktyvumas ... 12
1.7. Geltonkūnis ... 12
1.8. Neigiamas energijos balansas ... 13
1.9. Ketozė ... 13
1.9.1. Ketozės simptomai ... 14
1.9.2. Ketozės diagnozavimas ir gydymas ... 14
1.9.3. Ketozės prevencija ... 15
2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI ... 16
2.1. Ūkio charakteristika ... 16
2.2. Tyrimo schema ... 17
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė ... 18
2.4. Statistikos skaičiavimas ... 18
2.5. Tyrimo eiga ... 18
2.6. Gliukozės ir BHB matavimas ... 18
2.7. Kiaušidţių struktūrų matavimas ... 19
2.8. Karvių aktyvumas ... 20 2.9. Rujos nustatymas ... 20 2.10. Produktyvumas ... 20 2.11. Pikinis primilţis ... 21 3. TYRIMO REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 30 REKOMENDACIJOS ... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 33
4 KARVIŲ REPRODUKCINĖS FUNKCIJOS IR KRAUJO β-HIDROKSIBUTIRATŲ SĄSAJA
Martynas Čepulis
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tikslas yra nustatyti neigiamo energijos balanso, išreiškiamo β-hidroksibutiratų koncentracijos padidėjimu, įtaką pieningų karvių reprodukcinei funkcijai. Tyrimas buvo atliktas X ūkyje Kėdainių rajone. Tyrimui buvo atrinktos 32 karvės. Pasirinktos karvės yra antrosios arba vyresnės laktacijos, nesirgusios kitomis ligomis laktacijos pradţioje. Karvės pagal BHB koncentraciją periferiniame kraujyje suskirstytos į dvi grupes. Tiriamąją grupę sudarė 16 karvių, kurių BHB koncentracija kraujyje yra didesnė nei 1,0 mmol/l. Kontrolinės grupės karvių BHB koncentracija maţesnė nei 1,0 mmol/l. 10 pp. matuota gliukozės, BHB koncentracija periferiniame kraujyje. Rektiškai, su linijiniu IMAGO firmos (Prancūzija) ultragarso aparatu 10 pp. ir 30 pp. matuotas kiaušidţių skersmuo ir kiaušidţių dariniai, pikinis primilţis, pikinio primilţio data, aktyvumas, iš ALPRO bandos valdymo programos duomenų nustatyta pirmosios rujos data.
Tiriamoji grupė turėjo vidutiniškai 57% didesnę kraujo BHB, 13 procentų ţemesnę gliukozės koncentraciją ir 20 procentų ţemesnį aktyvumą lyginant su kontroline grupe 10 pp. (p<0,05). BHB koncentracija tiriamosios karvių grupės kraujyje 30 pp. 31 procentu didesnė, gliukozės koncentracija 8 procentais maţesnė ir aktyvumas 5,2 procento maţesnis nei kontrolinės grupės (p<0,05). Pikinis kontrolinės grupės primilţis – 48,4 kg, o tiriamosios grupės karvių – 46,6 kg (p<0,05). Tiriamoji karvių grupė turėjo 5,5 procento ţemesnį vidutinį pikinį primilţį (p<0,05). Vidutinė tiriamosios grupės karvių pikinio primilţio data buvo pasiekta 9 procentais anksčiau ir buvo nustatyta 5,5 procentais ţemesnė (p<0,05). 10 pp. tiriamoji grupė turėjo 7 procentais maţesnį vidutinį kairės kiaušidės skersmenį ir 1 procentu didesnį skersmenį 30 pp (p<0,05). Tiriamosios grupės karvės turėjo 12,3 procento didesnį vidutinį dešinės kiaušidės skersmenį 10 pp ir 9 procentais didesnį dešinės kiaušidės skersmenį 30 pp (p<0,05). Tiriamoji grupė turėjo vidutiniškai 9 % maţesnius folikulus kiaušidėse 10 pp lyginant su kontroline grupe. 30 pp (p<0,05). Tiriamoji grupė turėjo vidutiniškai 3 % maţesnius folikulus kiaušidėse (p<0,05). Apibendrinant, BHB koncentracijos padidėjimas kraujyje po apsiveršiavimo turi įtaką gliukozės sumaţėjimui kraujyje, aktyvumo sumaţėjimui, maţesniam ir anksčiau pasireiškiančiam pikiniam primilţiui, produktyvumo sumaţėjimui, lėtesniam kiaušidţių folikulų augimui, maţesniam kiaušidţių skersmeniui, lėtesniam pirmosios rujos pasireiškimui.
5 RELATIONSHIP BETWEEN COWS REPRODUCTION FUNCTION AND BLOOD
HYDROXYBUTYRATE
SUMMARY
The aim of this master thesis is evaluate relationship between cows reproduction function and blood β-hydroxybutyrate. The research was carried out in the farm ‚“X” in the district of Kėdainiai. For the study were selected 32 cows. Selected cows were divided into test and control groups by blood BHB concentration. In the study group are 16 cows with blood BHB concentration higher than 1 mmol/l. In the control cows group are 16 cows with blood BHB concentration lower than 1 mmol/l. For the research selected cows are second and higher lactation, they didn„t have any postparturient diseases up to 10 days pp. At 10 days pp we measured blood glucose and BHB concentration from peripherial blood. At 10 and 30 pp with IMAGO lineal ultrasound we measured both ovaries diameter, structures of the ovaries, lactation peak, date of lactation peak, activity. From herd data analysis system evaluate date of the first estrus.
Groups of test cows had average 57 % higher concentration of blood BHB, 13 % lower concentration of blood glucose and 20 % lover activity to compare with control group at 10 pp. BHB concentration between test group cows were 31 % higher, blood glucose concentration 8 % lower and activity 5.2 % lower at 30 pp. Lactation peak of the control group 48,4 kg to compare with test cows group 46,6 kg. Control group had 5.5 % lower average lactation peak. Average date of test cows group lactation peak reached 9 % earlear and was 5.5 % lower. Test cows group had average 7 % smaller diameter of the left ovary at 10 pp. And average 1 % bigger diameter of the left ovary at 30 pp. Test cows group had average 12,3 % bigger diameter of the right ovary to compare with control cows group at 10 pp. And 9 % bigger diameter of the right ovary at 30 pp. Test cows group had average 9 % smaller follicles in in the ovaries at 10 pp. Test cows average had 3 % smaller follicles at 30 pp. (p<0,05).
In conclusion, the increase BHB concentration in the blood pp. influence to decrease glucose concentration, decrease activity, lower peak of lactation, deacrease level of production, slower growth of ovarian follicles, smalller diameter of the ovaries and increase days to first ovulation.
6
SANTRUMPOS
BHB – β-hidroksibutiratai
NEFA – neesterifikuotų riebiųjų rūgščių koncentracija PP – periodas po veršiavimosi
NEB – neigiamas energijos balansas mmol/l – milimoliai litre
GnRH – gonadotropinis hormonas LH – liuteinizuojantis hormonas
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas IGF-1 – augimo faktorius
7
ĮVADAS
Šiuolaikinės pieningos karvės gali produkuoti didelį pieno kiekį. Tai lemia subalansuoti racionai ir aukšta galvijų genetinė vertė. Sėkmingos galvijų laktacijos sąlyga yra veršelio atsivedimas reguliariais intervalais. Veršelių atsivedimo intervalų nuokrypiai atneša ūkininkams didelius nuostolius. Pasireiškia ilgos laktacijos, laktacijos pabaigoje maţas produkuojamo pieno kiekis (1). Pieninių karvių reprodukcija yra lemiama įvairių veiksnių. Vienas pagrindinių yra medţiagų apykaitos sutrikimai. Šiuolaikinių pramoninių ūkių produktyvumas didėja siekiant ekonominės naudos, todėl daţnai susiduriama su neigiamo energijos balanso atsiradimu prasidėjus laktacijai. Apsiveršiavusios aukšto produktyvumo karvės mobilizuoja riebalus pieno gamybai dėl nepakankamo pašaro pasisavinimo, tačiau kepenys nespėja riebalų rūgščių oksiduoti. Neigiamas energijos balansas po apsiveršiavimo veikia karvių organizmo atsikūrimą, naujo lytinio ciklo pasireiškimą. Greitesnis lytinio ciklo atsikūrimas po veršiavimosi uţtikrina ankstyvesnį su aiškiais poţymiais rujos pasireiškimą. Laiku nustačius rują apvaisinamos karvės tinkamu laiku ir išvengiama didelių ekonominių nuostolių, atsirandančių nepastebint rujos ir praleidţiant lytinį ciklą (6). Kaip teigia W. Butler (2006), pieningų karvių energijos balansas, lytinio ciklo atsikūrimas ir medţiagų apykaita yra tarpusavyje susiję tranzitiniu periodu. Mūsų darbo tikslas yra įvertinti β-hidroksibutiratų įtaką karvių produkcijos, reprodukcinei funkcijai tranzitiniu periodu po apsiveršiavimo.
Darbo tikslas: Nustatyti kraujo ketoninių kūnų ir gliukozės koncentracijas 10 ir 30 parą pp. bei kiaušidţių darinių, kiaušidţių skersmens sąsają su rujos pasireiškimu.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti kontrolinės ir tiriamosios grupės karvėms hidroksibutiratų ir gliukozės koncentraciją kraujyje 10 ir 30 parą pp.
2. Įvertinti kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių kiaušidţių skersmenį ir kiaušidţių darinius 10 ir 30 parą pp.
3. Sekti tiriamosios ir kontrolinės karvių grupės aktyvumą ir fiksuoti 10 bei 30 paros pp., pirmosios rujos pasireiškimą iki 45 paros pp.
8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Lytinio ciklo samprata
Karvių lytinis ciklas daţniausiai trunka 21 parą su nukrypimu nuo 18 iki 24 parų. Lytinis ciklas yra dalinamas į keturias pagrindines fazes. Priešrujis (proestrus), trunkantis nuo 1 iki 3 parų prieš rują. Porujis (Metestrus), prasidedantis iš karto po rujos ir trunkantis nuo 3 iki 4 parų. Tarprujis, kuris tęsiasi apie 12 – 15 parų ciklo viduryje. Ruja, trunkanti iki 24 valandų. Priešrujo metu hipofizė sekretuoja folikulus stimuliuojantį hormoną, kuris inicijuoja folikulų augimą kiaušidėse. Kiaušidţių folikulai auga bangomis. Vienos folikulinės bangos metu vystosi keletas folikulų, tačiau tik vienas kiaušidės folikulas subręsta ir tampa dominuojančiu folikulu, kuris subrandina kiaušialąstę (6).
Kai dominantinis folikulas subręsta, kiaušidė pradeda sekretuoti hormoną estrogeną. Estrogenas yra atsakingas uţ kiaušialąstės brendimą ir folikulo augimą bei plyšimą. Estrogenas sukelia rujos pasireiškimą bei gimdos susitraukimus, kurių tikslas yra palengvinti judėjimą spermatozoidams. Hipofizė sekretuoja LH hormoną daţniausiai pulsuojančiai. Aukšta kiaušidţių sekretuojamo estrogeno koncentracija sukelia LH hormono antplūdį. Visa tai sukelia kiaušidės folikulo plyšimą ir kiaušialąstės išėjimą. Per porujį vieta, kurioje plyšo kiaušidės dominantinis folikulas, tampa geltonkūniu, kuris sekretuoja progesteroną. Progesteronas slopina rujos pasireiškimą ir įvykus apvaisinimui yra atsakingas uţ vaisiaus išsaugojimą. Jeigu neįvyksta apvaisinimas iki 16–18 dienos, gimda pradeda sekretuoti hormonus prostaglandinus, kurie sukelia geltonkūnio regresiją 18–20 dieną ir uţbaigia karvės lytinį ciklą (9).
1.2. Lytinio ciklo atsikūrimas po veršiavimosi
Iš karto po apsiveršiavimo gimda tampa 1 metro skersmens dideliu maišu, sveriančiu nuo 9 iki 10 kilogramų. Visas gimdos atsikūrimo procesas susideda iš trijų dalių:
1. Gimdos susitraukimų; 2. Audinių praradimo; 3. Audinių atsinaujinimo.
Nustatyta, jog gimdos involiucija pasibaigia tuomet, kai gimda grįţta į savo fiziologinę padėtį dubens ertmėje ir įgauna normalų tonusą ir konsistenciją. Laikas, kurio reikia visiškai atsikurti gimdai, varijuoja nuo 25 iki 50 dienų po apsiveršiavimo. Po apsiveršiavimo pieninės karvės patiria fiziologinius pasikeitimus, kurie apima gimdos regeneraciją, gimdos gleivinės
9 regeneraciją, makšties audinių nekrozę, gimdos kaklelio atsipalaidavimą. Visi šie procesai padidina infekcijos patekimo tikimybę, kuri gali sukelti metritą. Buvo nustatyta, jog karvėms, sergančioms lytinių takų ligomis po apsiveršiavimo, lėčiau atsikuria lytinis ciklas (1). Norint, jog karvės apsivaisintų laktacijos pradţioje, yra svarbu suprasti, jog visi reprodukciniai organai turi visiškai atsikurti po veršingumo ir atvedimo procesų. Ţymiai padidėjęs gimdos tonusas ir sumaţėjęs gimdos dydis nuo 10 iki 14 paros po apsiveršiavimo paţymi padidėjusią estrogenų koncentraciją ir pasiruošimą pirmajai ovuliacijai.
Nustatyta, jog estrogenai turi svarbią reikšmę gimdos involiucijai dalyvaudami gimdos lygiųjų raumenų susitraukimuose. Be to, nustatyta, jog didelę reikšmę gimdos involiucijai turi endometriumo produkuojami prostaglandinai. Pakilusios kiaušidţių hormonų koncentracijos vėlyvo veršingumo tarpsniu slopina kiaušidţių aktyvumą. Po veršiavimosi visiškas folikulų vystymasis turi atsikurti, norint atkurti visavertį rujos ciklą. Kiaušialąstės, esančios folikuluose, turi būti subrendusios ir visiškai išsivysčiusios, norint, jog po ovuliacijos išsivystytų visavertis geltonkūnis (6).
1.3. Folikulų augimo bangos
Pirmasis kiaušidţių folikulas po veršiavimosi atsiranda apie penktąją dieną. Pirmasis dominuojantis folikulas, kurio diametras yra daugiau nei 9 mm, fiziologiškai subręsta apie 12 dieną po veršiavimosi (5). Apytiksliai 2 savaitės po veršiavimosi padidėja estrogenų koncentracija, gimdos involiucija vyksta dėl padidėjusios prostaglandinų koncentracijos. Vėlesniu periodu reguliarios folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) bangos atsiranda prieš kiekvieną kitą folikulų augimo bangą. Pirmoji ovuliacija pasireiškia tarp 20-30 dienos po veršiavimosi, tačiau gana retai tuo pačiu metu pasireiškia ruja (9). Ovuliacija, kurios metu geriausiai pasireiškia ruja, daţniausia įvyksta tik po 3 ar 4 folikulinės bangos, kurios metu subręsta visavertis dominuojantis folikulas. Neigiamas energijos balansas turi ilgai trunkantį neigiamą efektą kiaušidţių folikulams dėl bręstančių folikulų paţeidimo. Kiaušidţių folikulų augimas prasideda nepaisant neigiamo energijos balanso, tačiau neigiamas energijos balansas ir suprastėjęs kūno masės indeksas slopina kiaušidţių folikulų augimą ir visavertės ovuliacijos pasireiškimą (2).
10 1 pav. Karvių kiaušidţių folikulų augimo bangos. (aut. M. Čepulis)
1.4. Hormoninė lytinio ciklo savireguliacija
Tranzitinis periodas prasideda likus 3 savaitėms iki veršiavimosi ir uţtrunka iki 3 savaičių po jo (2). Per paskutines veršingumo savaites pakilusi estradiolio ir progesterono koncentracija slopina hipofizės hormonų LH ir FSH gamybą. Šie hormonų pokyčiai slopina kiaušidţių folikulų augimą. Po apsiveršiavimo sumaţėjusi estradiolio ir progesterono koncentracija paskatina LH ir FSH hormonų gamybą. Padidėjusi hipofizės produkuojamų hormonų koncentracija stimuliuoja didelių kiaušidės folikulų vystymąsi bei lytinio ciklo atsiradimą (1). Prasidėjus laktacijai, kepenys turi palaikyti homeostazę greitai didėjant gliukozės koncentracijai ir oksiduojant riebiąsias riebalų rūgštis. Kepenys atlieka svarbų vaidmenį kaip neesterifikuotų riebalų rūgščių metabolizmo vieta ir pirminis IGF-I šaltinis, kuris stimuliuoja kiaušidţių folikulų vystymąsi. Kepenų veikla yra neigiamai veikiama neigiamo energijos balanso, pasireiškiančio dėl sumaţėjusio sausosios medţiagos suėdamumo. Sumaţėjęs sausųjų medţiagų suėdamumas yra tiesiogiai susijęs su sumaţėjusia gliukozės koncentracija kraujyje ir padidėjusia BHB koncentracija (11).
11
2 pav. BHB koncentracijos padidėjimo įtaka reprodukcijai. (aut. M. Čepulis)
1.5. Pirmosios rujos pasireiškimas
Dideli ekonominiai nuostoliai atsiranda nepastebint pirmosios rujos pasireiškimo. Laiko tarpas nuo atvedimo iki pirmosios rujos yra svarbus periodas gyvulių laikytojui, nes tai pailgina servis periodą, veršiavimosi intervalą. Veršiavimosi intervalas – tai intervalas tarp dviejų veršiavimųsi. Pirmoji dominuojančiojo folikulo ovuliacija daţniausia būna tyli – nuo 50 iki 80 procentų – didelio produktyvumo pieningų karvių. Pirmoji ruja su išreikštais išoriniais poţymiais pastebima nuo 33 iki 80 dienų po veršiavimosi (32). Tylios ovuliacijos metu nepasireiškia rujos poţymiai. Tai sunkina pirmosios rujos identifikavimą. Norint, jog pasireikštų gerai pastebima, su išoriniais poţymiais, ruja, turi būti pasiektas endokrininis hormonų balansas. Pastebėta, jog uţ rujos poţymių išreiškimą yra atsakingas progesteronas, kuris turi reguliuoti smegenų jautrumą estradioliui. Estradiolio koncentracijos atsinaujinimas leidţia pasireikšti išoriniams rujos poţymiams. Esant tyliajai rujai, progesterono koncentracija yra ţema prieš pakylant estrogenų koncentracijai. Didţiausia tikimybė pasireikšti tyliajai rujai yra pirmoji ovuliacija. Su kiekviena kita ovuliacija tikimybė pasireikšti tyliajai rujai maţėja (28).
12
1.6. Kiaušidţių aktyvumas
Neigiamo energijos balanso sukeliama ţema gliukozės ir insulino koncentracija kartu su pakilusiu neesterifikuotų riebalų rūgščių, beta-hydroksibutiratų ir padidėjusiu kepenų suriebėjimu sulėtina hipofuzės hormonų LH ir FSH padidėjimą (27). LH ir FSH hormonai yra būtini kiaušidţių folikulų augimui, estradiolio gamybai bei ovuliacijai (11). Ţema insulino koncentracija kraujyje yra atsakinga uţ ţemą IGF-I gamybą kepenyse, kurie kartu sumaţina kiaušidţių folikulų reagavimą į gonadotropinus. Fiziologiškai šių hormonų veikimas, kontroliuojantis ankstyvą kiaušidţių folikulų augimą, yra tarpusavyje susijęs: FSH stimuliuoja granuliacinėse folikulų ląstelėse insulino, augimo hormono ir IGF-I receptorių vystymąsi. Insulinas ir IGF-I uţtikrina visavertę hormoninę aplinką pirminiam kiaušidţių folikulų vystymuisi (10). Idealiomis sąlygomis karvei pirmoji ovuliacija pasireiškia 20-30 dieną po veršiavimosi (30). Tai leidţia karvei iki pirmojo apsėklinimo, maţdaug 60-70 dieną, turint normalų lytinį ciklą, turėti dvi visavertes ovuliacijas (11). Pasireiškęs neigiamas energijos balansas turi įtakos kiaušidţių funkcijai: pirmosios ovuliacijos neįvykimui, ištęstiems lytiniams ciklams, kai uţsilaiko geltonkūnis, neįvykusiai visavertei ovuliacijai ir cistų susiformavimui (24). Šiais laikais stambiose galvijų fermose auginamų 50 % karvių turi lytinio ciklo pakitimų (2).
Neigiamo energijos balanso metu pasikeitusi kraujo metabolitų ir hormonų koncentracija taip pat turi įtakos pulsuojamai LH sekrecijai. Neigiamo energijos balanso laipsnis keičia LH pulsavimą, todėl pirmosios folikulinės bangos metu yra nepakankamas stimuliuoti aukštą estradiolio koncentraciją ir sukelti visavertę ovuliaciją. Nepakankamas LH išskyrimo daţnis sukelia kiaušidţių folikulų atreziją ir nutolina kelioms savaitėms pirmosios ovuliacijos pasireiškimą. Apskritai FSH sekrecija nėra veikiama neigiamo energijos balanso (11).
1.7. Geltonkūnis
Pakankama po apvaisinimo progesterono koncentracija yra gyvybiškai svarbi kiaušinėlio išgyvenimui, nes uţtikrinama tinkama gimdos endometriumo sekrecija ir sėkmingas kiaušinėlio įsitvirtinimas (15). Lėtesnis progesterono koncentracijos padidėjimas po ovuliacijos ir netinkama progesterono koncentracija liuteolitinės lytinio ciklo fazės metu yra atsakingi uţ aukšto produktyvumo pieningų karvių sumaţėjusį apvaisinimo rodiklį. (7). Daţniausiai neigiamas energijos balansas, pasireiškęs po veršiavimosi, sumaţina lytinių ciklų skaičių prieš dirbtinį sėklinimą ir taip prasčiau paruošiama gimdos gleivinė (3). Įrodyta, jog karvėms, kurioms po veršiavimosi pasireiškė neigiamas energijos balansas, turėjo ţymiai maţesnę progesterono koncentraciją pirmaisiais trim lytiniais ciklais (11).
13
1.8. Neigiamas energijos balansas
Neigiamas energijos balansas yra išreiškiamas BHB koncentracija. Didėjantis karvių produkuojamo pieno kiekis yra tiesiogiai susijęs su prastėjančia reprodukcine funkcija (11). Po atvedimo, prasidėjus naujai laktacijai, energijos poreikis pieno gamybai viršija gaunamos energijos kiekį. Pasireiškia neigiamas energijos balansas, prasitęsiantis iki 8–10 savaičių po atvedimo. Pieningų karvių kraujyje padidėja BHB koncentracija (29). Pasireiškęs neigiamas energijos balansas atitolina pirmosios rujos pasireiškimą bei susilpnina lytinių organų atsistatymą po veršiavimosi (2). Neigiamo energijos balanso poveikis pirmosios rujos atitolinimui pasireiškia per sumaţėjusį liuteinizuojančio hormono išskyrimo daţnį bei sumaţėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje (27). Neigiamas energijos balansas yra susijęs su riebalinio audinio naudojimu ir kūno masės indekso sumaţėjimu (1). Per praėjusius keletą dešimtmečių stipriai padidėjęs pieningų karvių produkuojamo pieno kiekis turi tiesioginę įtaką sumaţėjusiam vaisingumui (23). Apvaisinimo indeksas stambiose pieningų galvijų fermose antrosios ir vyresnės laktacijos karvių yra tik 35–40 procentų, pirmosios laktacijos karvių – 51 procentas, o telyčių – 61 procentas. Šis apvaisinimo indeksas parodo, jog vaisingumas maţėja su kiekvienu veršiavimusi (10).
3 pav. Pieninių karvių energijos balansas. (aut. M. Čepulis)
1.9. Ketozė
Ketozė yra svarbi medţiagų apykaitos liga, kuri atsiranda dėl ketoninių kūnų koncentracijos padidėjimo kraujyje (33). Tai laktacijos pradţioje daţniausiai pasireiškianti medţiagų apykaitos liga dėl intensyvios pieno gamybos ir susidariusio neigiamo energijos balanso. Ketozė turi didelę finansinę reikšmę. Jos metu kraujyje padidėja ketoninių kūnų: acetoacetato, β-hydroksibutirato
14 (BHBA) ir acetono (34). Tuo pačiu metu pasireiškia gliukozės koncentracijos sumaţėjimas kraujyje. Kraujo serumo BHB koncentracija didesnė nei 1 mmol/l yra daţniausiai naudojama riba nustatyti ketozę (26). Laktacijos pradţioje gliukozės, kaip greitai pasisavinamo energijos šaltinio, poreikis ţymiai padidėja, nes sumaţėja laktozės gamyba. Riebalų oksidacija padidėja riebaliniame audinyje ir daugiau neesterifikuotų riebalų rūgščių yra absorbuojama į kepenų mitochondrijas. Hepatocituose padidėja riebalų rūgčių koncentracija. Didelė ketoninių kūnų koncentracija sumaţina riebalų rūgščių oksidaciją, gliukoneogenezę hepatocituose (3).
Pagal ketozės atsiradimo prieţastis ketozė skirstoma į 3 skirtingus tipus: 1) nutukusių karvių;
2) dėl energijos trūkumo;
3) dėl šėrimo prastos kokybės pašarais.
1.9.1. Ketozės simptomai 1. Sumaţėjęs pieno kiekis;
2. Apetito praradimas; 3. Svorio praradimas;
4. Acetono kvapas, sklindantis iš burnos, iš išmelţto pieno; 5. Kailio suprastėjimas;
6. Nerviniai reiškiniai;
1.9.2. Ketozės diagnozavimas ir gydymas
Diagnozavimas yra paremtas anamnezės surinkimu bei klinikinių simptomų vertinimu. Remiantis sumaţėjusiu karvės pasisavinamo pašaro kiekiu bei aktyvumu, atsirandančiu liesėjimo, produkcijos kiekio maţėjimu po apsiveršiavimo įtariama ketozė. Diagnozė yra patvirtinama atlikus ketoninių kūnų bei gliukozės kiekio nustatymą kraujyje. Ketozei nustatyti imamas kraujas iš periferinės venos. Taip pat ketoniniai kūnai yra nustatomi šlapime bei piene, tam įvertinti naudojamos specialios juostelės, kurios po reakcijos pakeičia spalvą (34). Karvėms, kurioms yra pasireiškusi ketozė, pakinta pieno riebalų/baltymų santykis. Santykis nustatomas didesnis nei 1,24. Tiksliausias ir greičiausias metodas yra atlikti tyrimą iš kraujo gliukometru/ketometru, kuriuo vos per keletą sekundţių tiksliai įvertinamos gliukozės bei BHB koncentracijos (39).
Yra nustatyti 3 pagrindiniai ketozės gydymo tikslai: 1. Atkurti gliukozės koncentraciją kraujyje.
2. Padidinti racione lengvai skaidomų angliavandenių didţiajame prieskrandyje koncentraciją, iš kurios susidaro propiono rūgštis.
15 3. Didinti oksaloacetato koncentraciją.
Ketozės gydymas yra pagrįstas gliukozės trūkumo organizme pašalinimu. Greitai pasisavinamos gliukozės šaltiniai yra tinkamiausi ketozei gydyti (34). Diagnozavus ligą svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, nes maţėja produkcija bei didėja tikimybė, kad pasireikš kitos laikotarpiui po apsiveršiavimo būdingos ligos. Daţniausiai taikomos intraveninės dekstrozės infuzijos, tačiau tai atkuria gliukozės koncentraciją tik trumpam. Intravenines gliukozės infuzijas reikia kartoti. Gliukozės perteklius kraujyje yra šalinamas su šlapimu. Gydant intraveninėmis gliukozės tirpalų infuzijomis gydymo rezultatas yra pasiekiamas greitai.
Ilgiau veikiantis gliukozės šaltinis yra propilenglikolis ir glicerinas. Daţniausiai jie vartojami peroraliai. Gydant propilenglikoliu ketozę, reikia kartoti gydymą bent 5 ar 6 dienas. Papildomai gliukoneogenezei skatinti rekomenduojama naudoti apsaugoto cholino ir niacino preparatus. Ketozės metu galvijams yra pasireiškęs kepenų suriebalėjimas. Cholinas ir niacinas apsaugo kepenis nuo lipidų pertekliaus.
Gydymas ilgo poveikio kortikosteroidais duoda gerą rezultatą gydant ketozę. Kortikosteroidai yra leidţiami į raumenis. Šie hormonai veikia skaldydami baltymus raumenyse ir atpalaiduodami gliukozę (34).
1.9.3. Ketozės prevencija
Geriau yra uţtikrinti efektyvią prevenciją negu gydyti karvę pasireiškus ketozei (8). Prevencija priklauso nuo tinkamo šėrimo ir geros ūkininkavimo praktikos. Geriausiai tinkantys pašarai ketozės prevencijai yra: šienas, ţolinių augalų silosas arba traiškyti grūdai (1). Tranzitinis periodas yra svarbiausias laiko tarpsnis, kurio metu, taikydami prevencines priemones, galime išvengti ketozės ir kitų medţiagų apykaitos ligų (40). Tranzitinio periodo metu turi būti uţtikrinamas tinkamas galvijų šėrimas (39). Tranzitinio periodo tikslas yra leisti karvėms išsiugdyti stiprią imuninę sistemą, palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje, sumaţinti neigiamą energijos balansą, apsaugoti nuo po veršiavimosi pasireiškiančių ligų ir pritaikyti didįjį prieskrandį prie pasikeitusio raciono (8). Viena iš šiandien plačiai naudojamų profilaktikos priemonių – jonoforiniai preparatai su monenzinu. Naudojami kaip ilgo poveikio didţiojo prieskrandţio kapsulės su lėtai atpalaiduojamu monenzinu. Suduotas 3–4 savaitės iki numatomo apsiveršiavimo preparatas selektyviai veikia bakterijas, gaminančias acetatą bei skatina propionatą gaminančių bakterijų veiklą taip didindamas propiono rūgšties išeigą didţiąjame prieskrandyje. Kartu su didesniu gliukozės kiekiu išvengiama hipoglikeminės būklės ir ketoninių kūnų susidarymo (30).
16
2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI
Tyrimas atliktas 2019 m. spalio – geguţės mėnesiais Kėdainių rajone esančiame X ūkyje.
2.1. Ūkio charakteristika
Ūkis uţsiima pieningų galvijų laikymu. Ūkyje laikoma apie 850 melţiamųjų karvių ir 1200 pakaitinio priauglio. Melţiamosios karvės yra laikomos palaido tipo, dviejose fermose. Dviejuose pastatuose yra 8 karvių grupės. Karvės išskirstomos į grupes pagal laktacijos dienas, laktacijų skaičių bei veršingumo statusą. Ūkyje laikantis galvijų gerovės reikalavimų yra įrengta atskira pirmaveršių karvių grupė. Ūkio tikslas didinti pieningųjų karvių skaičių, didinti primelţiamo pieno kiekį ir išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Ūkyje laikomos karvės ir telyčios sėklinamos holšteinų veislės paprasta ir seksuota sperma, vykdoma ir pieningų galvijų selekcija. Ūkis yra nusistatęs grieţtus galvijų brokavimo kriterijus, taip stengiamasi didinti galvijų bandą ir didinti primelţiamo pieno kiekį. Pašarai yra paruošiami vasaros sezonu bei laikomi šalia fermų esančiose silosinėse. Ūkyje dirba 3 veterinarijos gydytojai ir du veterinarijos felčeriai, kurie uţtikrina sėkmingą gyvulių gydymą, sėklinimą ir prevencinių priemonių taikymą. Šiame ūkyje yra laikomasi grieţtų galvijų ligų prevencijos reikalavimų, todėl jame nėra didelių ligų protrūkių. Atliekamas švieţiapienių karvių temperatūros matavimas pirmąsias 10 dienų po apsiveršiavimo. Atlikti temperatūros matavimą padeda švieţiapienių karvių grupėse, prie šėrimo tako, įrengtas galvijų galvų fiksavimas. Švieţiapienių karvių temperatūros matavimą atlieka kvalifikuota veterinarijos gydytoja. Ūkyje yra įdiegta De Laval ALPRO bandos valdymo sistema, kuri fiksuoja primelţiamo pieno kiekį, karvių aktyvumą, elektrinį pieno laidumą ir kitus parametrus. Stebint bandos valdymo programos teikiamus duomenis, atliekamas gyvulių gydymas, grupavimas, brokavimas. Ūkyje atliekama galvijų rujų sinchronizacija, naudojamas ultragarso aparatas. Veršingumas pirmą kartą tikrinamas 30 dienų po sėklinimo, antrą kartą praėjus 2-3 mėnesiams po sėklinimo. Ankstyvąjį veršingumą stengiamasi identifikuoti 30 dienų po apsiveršiavimo. Tokiu principu ūkis stengiasi riboti karvių brokavimą dėl maţo primilţio ir nusitęsusios laktacijos. Karvės suskirstytos į grupes po 100 vienetų ir laikomos be saitų. Taikomas tranzitinis periodas, trunkantis 15 dienų iki veršiavimosi ir 15 dienų po jo. Karvės veršiuojasi palaidai veršiavimosi garde. Visos švieţiapienės karvės gauna vienodo raciono pašarą.
17
2.2. Tyrimo schema
Stebima pirmosios rujos pasireiškimo data iki 45 laktacijos paros.
Nustatoma pikinio primilţio data Atrinkta karvių grupė n=32 Karvės 2 arba vyresnės laktacijos, praeitoje laktacijoje turėjusios panašų
primilţį, neturinčios gretutinių ligų
Karvės, kurių BHB viršija 1 mmol/l 10 parą pp.
Karvės, kurių BHB maţiau nei 1 mmol/l 10 parą pp.
10 ir 30 parą pp. matuotas kiaušidţių ir jų darinių skersmuo, BHB ir gliukozės koncentracija, produktyvumas, aktyvumas
18
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė
Bandos valdymo programa „DeLaval ALPRO“ fiksuoja pagrindinius gyvulių produkcijos, aktyvumo rodiklius. Karvės atrinktos tyrimui remiantis bandos valdymo programos duomenimis. Tyrimui 10 parą po apsiveršiavimo buvo atrinktos 32 nuo antros iki penktos laktacijos holšteinų veislės, mišrūnių karvių, kurių praėjusios laktacijos primilţiai buvo apie 9500 kg. Taip pat į grupę pateko karvės be sisteminių ligų: metrito, nuovalų uţsilaikymo, mastito bei pogimdyvinės parezės. Tyrimui buvo pasirinktos dvi karvių grupės, n=32. Kontrolinė karvių grupė pasirinkta tokia, kurios visos karvės 10 parą po apsiveršiavimo pamatavus periferinio kraujo BHB koncentraciją buvo nustatyta 1 mmol/l arba maţiau, tiriamosios grupės 1 mmol/l arba daugiau.
2.4. Statistikos skaičiavimas
Tyrimo metu buvo panaudotos programos „Microsoft Office Excel 2010“ ir statistinių duomenų skaičiavimo programa „SPSS statistics“ norint patikrinti sąsają tarp B-hidroksibutiratų ir pieningų karvių reprodukcinių ir produkcijos rodiklių. Kontrolinei ir tiriamajai grupei palyginti buvo naudotas T-test. Gauti rezultatai laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
2.5. Tyrimo eiga
10 parą po apsiveršiavimo kontrolinės ir tiriamosios grupės karvėms buvo įvertinta BHB ir gliukozės koncentracija. Kraujas imtas iš uodegos venos (V. Coccygea). BHB ir gliukozė nustatoma ekspres metodu su FreeStyle BHB ir gliukozės koncentracijos matuokliu.
Pamatuojamas kiaušidţių skersmuo, abiejų kiaušidţių folikulų dydţiai su ImaGO L (Prancūzija) firmos linijiniu ultragarso apraratu 7 MHz daţniu. Duomenys surašomi į lentelę. Bandos valdymo programoje uţfiksuojamas paros primilţis, nustatytas karvės aktyvumas. Analogiški duomenys buvo renkami praėjus 30 parų po apsiveršiavimo. Rezultatai lyginami tarpusavyje. Taip pat stebėta, per kiek parų po apsiveršiavimo kontrolinės ir tiriamosios grupės karvės pasiekė pikinį primilţį, pasireiškė pirmoji ruja.
2.6. Gliukozės ir BHB matavimas
Gliukozė ir BHB buvo matuoti 10 ir 30 parą po apsiveršiavimo ekspres metodu su FreeStyle vienkartinėmis juostelėmis. Kraujo ėmimui buvo pasirinkta uodegos vena dėl tikslesnių tyrimo rezultatų bei patogesnio gyvulių fiksavimo ūkyje. Gliukozės ir BHB koncentracija ūkyje buvo matuojami po rytinio melţimo, tuo pačiu metu atliekant gimdos kontrolę po apsiveršiavimo.
19 Gliukozės ir BHB koncentracijos matavimas kraujyje: fiksuojame karvę staklėse, pasiimame FreeStyle firmos gliukomatį ir ketonmatį, pasidedame šalia šiems matavimo aparatams pritaikytas kraujo paėmimo vienkartines juostelės. Gliukozei matuoti melsvos spalvos, o BHB – violetinės. Pasiimame ploną adatą ir spiritinę servetėlę ir vatos tamponą. Kraujas imamas iš uodegos venos. Suėmus karvės uodegą ji pakeliama. Nuvaloma su spiritine servetėle dūrio vieta, ties ventralinėje uodegos dalyje esančia uodegos vena. Pasiėmus adatą, ji 45 laipsnių kampu duriama į veną. Lašantis kraujas paimamas ant švarios pirštinės. Pasiimame matavimo aparatus ir į juos įstatome matavimo juosteles, matavimo aparato ekrane pradėjus mirksėti kraujo lašui, priglaudţiame juostelę prie kraujo, esančio ant pirštinės. Matavimo juostelėms pritraukus kraujo, ekrane pranyksta mirksintis lašas. Palaukę kelias sekundes ekrane pamatome kraujo gliukozės ir BHB koncentracijas.
4 pav. Gliukozės ir BHB koncentracijos matavimas. (aut. M. Čepulis)
2.7. Kiaušidţių struktūrų matavimas
Kiaušidţių skersmens, folikulų skersmens matavimui buvo naudojamas ūkyje esantis ultragarso aparatas, turintis matavimo funkciją. Skersmuo matuotas per plačiausią vietą suėmus kiaušidę į dešinę ranką. Kiaušidţių struktūros buvo matuojamos 10 ir 30 parą po veršiavimosi. Matavimas vykdavo po melţimo, atskyrus pasirinktas karves į stakles.
20 5 pav. IMAGO firmos ultragarso aparatas (aut. M. Čepulis)
2.8. Karvių aktyvumas
Aktyvumas buvo registruojamas iš ūkyje naudojamos bandos valdymo programos DeLaval ALPRO 10 ir 30 parų po apsiveršiavimo. Bandos valdymo sistema gyvulių aktyvumo duomenis gauna nuo galvijų nešiojamų daviklių ant kaklo. Davikliai, esantys ant kaklo galvijui, fiksuoja aktyvumą kiekvieną valandą pagal gyvulio nueitą atstumą ir surinkti duomenys nuskaitomi karvei atėjus į melţimo aikštelę.
2.9. Rujos nustatymas
Ruja buvo nustatoma remiantis bandos valdymo programos duomenimis pagal aktyvumą. Bandos valdymo programa rujojančias karves paţymėdavo trimis pliusais. Ruja buvo nustatoma rektiškai, įvertinant lytinius organus nuo 20 iki 45 paros pp.
2.10.
Produktyvumas
Produktyvumas tyrimo metu buvo fiksuojamas iš bandos valdymo programos duomenų 10 ir 30 parų po apsiveršiavimo. Sudedamas rytinio melţimo metu primelţto pieno kiekis ir vakarinio melţimo metu primelţto pieno kiekis. Duomenys buvo uţsirašomi lentelėje.
21
2.11.
Pikinis primilţis
Pikinis primilţis – tai yra laktacijos metu pasiektas didţiausias primilţis. Pikinio primilţio data buvo fiksuojama iš DeLaval ALPRO bandos valdymo programos duomenų, laktacijos kreivės. Pikinis primilţis buvo nustatomas iki 100 laktacijos dienos kiekvienai karvei atskirai.
22
3. TYRIMO REZULTATAI
Įvertinus 10 parą pp. BHB ir gliukozės koncentraciją kontrolinės ir tiriamosios grupės karvėms nustatyta, jog tiriamoji grupė turėjo 57 proc. didesnę BHB koncentraciją ir 13 proc. maţesnę gliukozės koncentraciją (p<0,05).
6 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių BHB ir gliukozės koncentracijos palyginimas 10 parą pp.
30 parą pp. BHB ir gliukozės koncentraciją kontrolinės ir tiriamosios grupės karvėms nustatyta, jog tiriamoji grupė turėjo 31 proc. didesnę BHB koncentraciją ir 8 proc. maţesnę gliukozės koncentraciją (p<0,05).
7 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių BHB ir gliukozės koncentracijos palyginimas 30
23 Įvertinus 10 parą pp. ir 30 parą pp. aktyvumą kontrolinės ir tiriamosios grupės karvėms nustatyta, jog tiriamoji grupė 10 parą pp. turėjo vidutiniškai 20 proc. maţesnį aktyvumą. Įvertinus duomenis 30 parą pp nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turėjo vidutiniškai 5,2 proc. maţesnį aktyvumą (p<0,05).
8 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių aktyvumo palyginimas 10 ir 30 parų pp. Remiantis vidutiniu primilţiu nustatyta, jog tiriamosios grupės karvės 10 parą pp vidutiniškai turėjo 20 proc. maţesnį primilţį. Įvertinus duomenis 30 parą pp nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turėjo vidutiniškai 5,5 proc. ţemesnį vidutinį pikinį primilţį lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
9 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių pikinio primilžio palyginimas.
Įvertinus vidutino pikinio primilţio datą nustatyta, jog tiriamosios grupės karvės vidutiniškai 8,3 proc. pasiekė ankstesnį pikinį primilţį (p<0,05).
24 10 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių vidutinio pikinio primilžio datos palyginimas.
Įvertinus kairės kiaušidės skersmens matavimus nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turėjo 7 proc. maţesnį vidutinį skersmenį 10 parą pp. Tiriamosios karvių grupės kairės kiaušidės skersmuo yra vidutiniškai didesnis 1 proc. palyginti su kontrolinės grupės karvių vidutiniu skersmeniu 30 parų po apsiveršiavimo (p<0,05).
11 pav. Vidutinio kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių kairės kiaušidės skersmens palyginimas 10 ir 30 pp.
Atlikus dešinės kiaušidės skersmens matavimus nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turi didesnį 12,3 proc. vidutinį dešinės kiaušidės skersmenį 10 pp. Dešinės kiaušidės skersmuo 30 pp yra 9 proc. didesnis uţ kontrolinės grupės karvių dešinės kiaušidės skersmenį (p<0,05).
25 12 pav. Vidutinio kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių dešinės kiaušidės skersmens palyginimas
10 ir 30 pp.
Atlikus tiriamųjų karvių produktyvumo palyginimą 10 pp ir 30 pp nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turėjo maţesnį produktyvumą vidutiniškai 2,5 proc. 10 pp ir 2 proc. 30 pp. lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
13 pav. Vidutinio kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių produktyvumo palyginimas 10 ir 30 pp. Įvertinus pirmosios rujos pasireiškimą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės karvių nustatyta, jog tiriamosios grupės karvėms vidutiniškai 13,3 proc. vėliau pasireiškė pirmoji ruja (p<0,05).
26 14 pav. Tiriamų karvių pirmoji ruja laktacijos eigoje
Pastebėta, jog iš 16 kontrolinės grupės karvių savaime iki 45 parų po apsiveršiavimo surujoja 12 karvių, arba 75 proc. kontrolinės grupės karvių. Tiriamojoje karvių grupėje iš 16 karvių savaime iki 45 paros surujojo 5 karvės. Tai atitinka 31,25 proc. tiriamosios grupės karvių (p<0,05).
27 Įvertinus vidutinį kiaušidţių folikulų skersmenį nustatyta, jog tiriamoji grupė turėjo 9 proc. maţesnius folikulus kiaušidėse 10 parų pp. lyginant su kontroline grupe. 30 parų pp. tiriamoji grupė turėjo vidutiniškai 3 proc. maţesnius folikulus kiaušidėse (p<0,05).
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
J. Ruoff, S. Borchardt, ir W. Heuwieser (2014) tyrė gliukozės koncentracijos priklausomybę nuo B-hidroksibutiratų koncentracijos kraujyje. Tyrimui buvo atrinkta 621 pieningos karvės ir jos suskirstytos į 4 grupes pagal laktaciją. Po apsiveršiavimo kas 10 parų buvo tiriama gliukozės ir b-hidroksibutiratų sąsaja. Nustatyta, jog antrosios ir vyresnės laktacijos visoms karvėms esant b-hidroksibutiratų koncentracijos padidėjimui, sumaţėja gliukozės koncentracija kraujyje. Atlikus mūsų tyrimą, nustatyta, jog visos karvės (n=16) su padidėjusią BHB koncentracija turėjo sumaţėjusią gliukozės koncentraciją. BHB koncentracija 10 parų pp. BHB koncentracija 10 parų pp. kraujyje yra didesnė, lyginant su 30 parų pp. Karvės, kurios buvo veikiamos padidėjusios BHB koncentracijos, turėjo 57 proc. didesnę BHB, o gliukozės 13 proc. maţesnę koncentraciją lyginant su kontroline grupe. J. Ruoff, S. Borchardt, ir W. Heuwieser1 (2014) tyrimo metu nustatė, jog 30 parų pp BHB koncentracija kraujyje sumaţėja, o gliukozės koncentracija kraujyje padidėja. Sumaţėja BHB ir gliukozės tarpusavio sąsaja. Atlikus tyrimą nustatėme, jog BHB 30 parų. pp. koncentracija sumaţėjo. Tiriamoji grupė turėjo 31 proc. didesnę BHB koncentraciją ir 8 proc. maţesnę gliukozės koncentraciją (p<0,05).
S. K. Tallam (2003) dalyvavo tyrime, kuris buvo atliekamas pirmąsias 50 parų. Kas 5 laktacijos paras matuota dviejų karvių grupių, veikiamų padidėjusios BHB koncentracijos ir esant normaliai BHB koncentracijai, kiaušidţių skersmuo, lyginamas su BHB koncentracija. Nustatyta, jog karvės, kurioms pasireiškė po apsiveršiavimo BHB koncentracijos padidėjimas, turėjo 13 proc. maţesnį kiaušidţių skersmenį. Atlikus mūsų tyrimą nustatyta, jog tiriamosios grupės karvių vidutinis kiaušidės skersmuo buvo maţesnis 7 proc. palyginti su kontrolinės grupės karvių (p<0,05).
S. K. Tallam (2003) teigia, jog 35 parų po apsiveršiavimo vidutinis kairės kiaušidės, veikiamos padidėjusios BHB koncentracijos, skersmuo yra maţesnis 5 proc. Mūsų tyrimo duomenimis 30 parų pp. kairės kiaušidės skirtumas tarp kontrolinės ir bandomosios grupės karvių yra 1 proc (p<0,05).
Savo tyrime S. K. Tallam (2003) teigia, jog karvių, kurios buvo paveiktos BHB koncentracijos padidėjimo, dešinės kiaušidės skersmuo 10 parų pp., yra 11,2 proc. didesnis lyginant su dešinės kiaušidės skersmeniu karvių, kurioms nebuvo padidėjusi BHB koncentracija kraujyje. Mūsų tyrimo duomenimis dešinės kiaušidės skersmuo 10 parų pp. didesnis 12,3 procento (p<0,05).
30 parų pp, S. K. Tallam (2003) duomenimis, dešinės kiaušidės skersmuo buvo nustatytas 3 proc. didesnis lyginant su BHB koncentracijos padidėjimu nepaveiktomis karvėmis. Remiantis
29 mūsų tyrimo duomenimis, dešinės kiaušidės skersmuo tiriamosios grupės karvėms buvo nustatytas 9 proc. didesnis 30 parų pp. (p<0,05).
Remiantis S. K. Tallam (2003) atlikto tyrimo duomenimis 10 parų pp. tiriamosios grupės karvių vidutinis folikulo dydis yra vidutiniškai 13 proc. maţesnis. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, jog 10 parų pp tiriamosios grupės karvių vidutinis folikulų dydis buvo 9 proc. maţesnis. Pasak S. K. Tallam (2003) karvėms, kurios laktacijos pradţioje buvo nustatytas BHB koncentracijos padidėjimas 30 parų pp., kiaušidţių folikulų vidutinis dydis yra 5 proc. maţesnis nei kontrolinės grupės. Išanalizavus mūsų tyrimo rezultatus nustatyta, jog 30 parų pp. folikulai buvo maţesni vidutiniškai 3 proc (p<0,05).
Andrew J. Rutherford (2016) išanalizavęs ankstesnius tyrimus apie BHB koncentracijos įtaką karvių aktyvumui ir pirmosios rujos pasireiškimui nustatė, jog BHB turi tiesioginę neigiamą įtaką karvių aktyvumui. Remiantis tyrimais mokslininkas nustatė, jog karvės, kurių BHB koncentracija viršija 1,5 mmol/l, aktyvumas sumaţėja vidutiniškai 15 procentų. Remiantis mūsų tyrimo gautais rezultatais, 10 parų. pp esant tiriamojoje grupėje vidutinei 1,68 mmol/l BHB koncentracijai, karvių aktyvumas sumaţėjo vidutiniškai 20 proc. 30 parų pp.
Remiantis W. R. Butler (2006) surinkta informacija apie BHB įtaką produkcijai ir reprodukcijai buvo nustatyta, jog karvės, kurios buvo paveiktos padidėjusios BHB koncentracijos, vidutiniškai davė 3 l proc. maţesnį vidutinį dienos primilţį. Remiantis mūsų atlikto tyrimo rezultatais, tiriamoji grupė davė 1,8 l maţesnį vidutinį dienos primilţį (p<0,05).
30
IŠVADOS
1. Tiriamosios grupės karvių 10 parų pp. BHB koncentraciją 57% didesnė nei kontrolinės, o gliukozės 13% maţesnę. 30 parų pp. tiriamoji grupė turėjo 31% didesnę BHB koncentraciją ir 8 % maţesnę gliukozės koncentraciją (p<0,05).
2. Tiriamosios karvių grupės kairės kiaušidės skersmuo 10 parą pp. 7 % maţesnis, lyginant su kontroline, o 30 pp. vidutiniškai 1%, didesnis. Tiriamosios grupės dešinės kiaušidės skersmuo 10 parą pp. 12,3 proc. didesnis nei kontrolinės o 30 parą pp. 9%. Tiriamoji grupė turėjo 9 proc. maţesnius folikulus kiaušidėse 10 parų pp. ir 30 parų pp. vidutiniškai 3 proc (p<0,05).
3. Tiriamoji grupė 10 parų pp. turėjo vidutiniškai 20 proc. ir 30 parų pp. 5,2 proc. maţesnį aktyvumą. Tiriamosios grupės karvės vidutiniškai 8,3 proc. pasiekė anksčiau pikinį primilţį ir vidutiniškai 8,3 proc. ankstesnį pikinį primilţį. Vidutiniškai 13,3 proc. vėliau pasireiškė pirmoji ruja. Tiriamosios grupės karvėms buvo nustatyta vidutiniškai 31,25 proc. pirmoji ruja iki 45 parų pp. o kontrolinės grupės karvėms 75 proc (p<0,05).
4. Atlikus tiriamųjų karvių produktyvumo palyginimą 10 parų pp. ir 30 parų pp. nustatyta, jog tiriamoji karvių grupė turėjo maţesnį produktyvumą vidutiniškai 2,5 proc. 10 parų pp. ir 2 proc. 30 parų pp. lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
31
REKOMENDACIJOS
Rekomenduojama BHB koncentraciją matuoti ir ketozę gydyti karvėms nuo 10 iki 30 paros po apsiveršiavimo, nes šiuo metu būna pasireiškusi didţiausia BHB koncentracija kraujyje.
Karvėms, kurioms 10 parų pp. buvo nustatytas 1 mmol/l BHB koncentracijos padidėjimas, 13,3 proc. vėliau pasireiškė pirmoji ruja, maţesnis kiaušidţių skersmuo, 12,3 proc. dešinės kiaušidės skersmuo 10 pp. ir 9 proc. didesnį 30 pp, 7 proc. maţesnis kairės kiaušidės vidutinis skersmuo 10 parą pp. ir vidutiniškai didesnis 1 proc. 30 pp. Maţesni kiaušidţių folikulai 10 parą 9 proc. ir 3 proc. 30 parą pp. Maţesnis primilţis atitinkamai 2,5 proc. 10 pp ir 2 proc. 30 pp. Maţesnis laktacijos pikinis primilţis, 10 parą pp vidutiniškai buvo nustatytas 20 proc. maţesnis vidutinis primilţis, 30 parą pp 5,5 proc. ţemesnį vidutinį pikinį primilţį taip pat nustatyta, jog vidutiniškai 8,3 proc. pasiekė ankstesnį pikinį primilţį. Iki 45 paros ruja pasireiškė 31,25 proc. karvių.
32
PADĖKA
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
(1) http://www3.delaval.com/ImageVaultFiles/id_391/cf_5/ALPRO%C3%82%C2%AE.pdf.
(2) https://www.manualslib.com/manual/1523712/Delaval-Alpro-Id-Champion.html.
(3) Andrew J. Rutherford Georgios, O. Robert Smith. The effect of subclinical ketosis on activity at estrus and reproductive performance in dairy cattle. Journal of dairy science. 2016;99:(4808–4815).
(4) Benedet A, Manuelian C, Zidi A, Penasa M, De Marchi M. β-hydroxybutyrate concentration in blood and milk and its associations with cow performance. An international journal of the of animal bioscience. 2019;13(8):(1676-1689).
(5) Buckley F, O‟Sullivan K, Mee JF, Evans RD, Dillon P,. Relationships among milk yield, body condition, cow weight, and reproduction in spring-calved Holstein-Friesians. Journal of the dairy science. 2003 86(7):(2308-19).
(6) Butler. S.T. Marr. A.L. Pelton, S.H. Radcliff, R.P. Lucy, M.C. and Butler, W.R. Insulin restores GH responsiveness during lactation-induced negative energy balance in dairy cattle: effects on expression of IGF-I and GH receptor. The journal of endocrinology. 2003;176(2): (205-217).
(7) Carlos A. Risco editor. Managing The Postpartum Cow To Maximize Pregnancy Rates.
(8) Chapinal, N. S. J. LeBlanc, M. E. Carson, K. E. Leslie, S. Godden, M. Capel, and J. E. P. Santos. Herd-level association of metabolites in the transition period with disease, milk production, and early lactation reproductive performance. Journal of the dairy science. 2012;95:(5676–5682).
(9) Crowe. M. Resumption of Ovarian Cyclicity in Post-partum Beef and Dairy Cows. Reproduction in domestic animals. 2008;(20–28).
(10) D. V. Nydam, G. R. Oetzel, T. R. Overton, and P. A. Ospina. Elevated non-esterified fatty acids and β-hydroxybutyrate and their association with transition dairy cow performance. Veterinary journal. England, London. 2013; 198:(560–570).
(11) Damri Darawiro, Promporn Raksaseri, Prapruddee Piyaviriyakul, Surasak Jitthakhot, Sudsaijai Kornmatitsuk, Chowalit Nakthong, Jitkamol Tanasak, Bunlue Kornmatitsuk. Delayed ovarian resumption in Holstein lactating cows: association with elevated beta-hydroxybutyrate levels during early postpartum period. Asian Journal of Animal Sciences. 2017;(449-455).
34 (12) Duffield, T.F. Lissemore, K.D., McBride, B.W., and Leslie, K.E. Duffield, T.F., Lissemore, K.D., McBride, B.W., and Leslie, K.E. Impact of hyperketonemia in early lactation dairy cows on health and production. Journal of dairy science. 2009;92: (571–580).
(13) Fenwick, M.A. Fitzpatrick, R., Kenny, D.A., Diskin, M.G., Patton, J., Murphy, J.J. and Wathes,. Interrelationships between negative energy balance (NEB) and IGF regulation in liver of lactating dairy cows. Domestic animals endocroinology. 2008;34(1): (31-44).
(14) H. Dobson, R. F. Smith, M. D. Royal, C. H. Knight, I. M. Sheldon. The high-producing dairy cow and its reproductive performance. The reproduction of the domestic animals. 2007;42:(17–23).
(15) Herdt TH editor. Ruminant adaptation to negative energy balance. 2000.
(16) J. E. Fortune. Ovarian follicular dynamics during the estrous cycle in heifers monitored by ultrasonography. Biology of reproduction. 1988;39:(308–317).
(17) J. L. Gordon. Risk factors for and treatment of ketosis in lactating dairy cattle. DVS Thesis. University of Guelph, Guelph, Canada. The veterinary clinics of North America. Food animal practice. 2013;(29(2):(433-45).
(18) J. Ruoff, S. Borchardt, A. Mahrt. W. Heuwieser. Effects of hyperketonemia within the first six weeks of lactation on milk production and reproductive performance. Advances in the dairy research 2016;29(2):(433-45).
(19) Jackson, R.A., Wills, J.R., Kendall, N.R., Green, M.J., Murray, R.D. and Dobson, H. Energy metabolites in pre- and postpartum dairy cattle as predictors of reproductive disorders. The veterinary record 2011;168(21):562.
(20) Khaton R. Sarder M. Gofur M.R. Biometrical Studies of Reproductive Organs of Dairy Cows of Different Genotypes in Bangladesh. Asian Journal of Animal Sciences. 2015;388-395.
(21) Kyle SD. Callhan CJ. Allrich RD,. Effect of progesterone on the expression of estrus at the first postpartum ovulation in dairy cattle. Journal of dairy science. 1992;75(6):1456-60.
(22) Ospina P.A., Nydam, D.V., Stokol, T., and Overton, T.R. Associations of elevated nonesterified fatty acids and β-hydroxybutyrate concentrations with early lactation reproductive performance and milk production in transition dairy cattle in the northeastern United States. Journal of dairy science. 2010;93:1596–1603.
35 (23) Rajakoski E . The ovarian follicular system in sexually mature heifers with special reference to seasonal, cyclical. and left-right variations. Acta Endocrinologica. 1960;34:(1-68).
(24) Ruoff J. Borchardt M. Heuwieser, W. Short communication: Associations between blood glucose concentration, onset of hyperketonemia, and milk production in early lactation dairy cows. Journal of dairy science. 2016;100: (5462–5467).
(25) S. K. Tallam, T. F. Duffield, K. E. Leslie, R. Bagg, P. Dick, G. Vessie, and J. S. Walton. Ovarian Follicular Activity in Lactating Holstein Cows. Journal of the dairy science. 2003;86:(3498–3507).
(26) S. W. Beam, W. R. Butler. Effects of energy balance on follicular development and first ovulation in postpartum dairy cows. Journal of reproduction and fertility. 2015;(411-424).
(27) S.P. Aungier, J.F. Roche, M.G. Diskin, M.A. Crowe. Risk factors that affect reproductive target achievement in fertile dairy cows. Journal of dairy science. 2014;97(6):(3472-3487).
(28) Sheldon I.M. Noakes DE, Rycroft AN, Pfeiffer DU, Dobson. Influence of uterine bacterial contamination after parturition on ovarian dominant follicle selection and follicle growth and function in cattle. Department of Veterinary Clinical Science, Royal Veterinary College. 2002;123(6)(837-45).
(29) Suthar. V. S., J. Canelas-Raposo, A. Deniz, and W. Heiwieser. Prevalence of subclinical ketosis and relationships with postpartum diseases in European dairy cows. 2013;96:(2925–2938).
(30) T. F. Duffield, K. D. Lissemore, B. W. McBride, and K. E. Leslie. Impact of hyperketonemia in early lactation dairy cows on health and production. 2009;92:(571–580).
(31) Thatcher. W. W., and C. J. Wilcox. Postpartum estrus as an indicator of reproductive status in the dairy cow. 1973;56: (608–610).
(32) W.R. Butler. Energy balance relationships with follicular development, ovulation and fertility in postpartum dairy cows. 2005:(211–218).
(33) Walsh, R.B. Walton, J.S. Kelton, D.F. LeBlanc, S.J. Leslie, K.E. and Duffield, T.F. The effect of subclinical ketosis in early lactation on reproductive performance of postpartum dairy cows. Journal of dairy science. 2007;90:(2788–2796).
36 (34) Walter R. Butler. Effects of energy balance on follicular development and first ovulation in postpartum dairy cows. 1999 ;121(175-180).
(35) Wolfenson D, Inbar G, Roth Z, Kaim M, Bloch A, Braw-Tal. Follicular dynamics and concentrations of steroids and gonadotropins in lactating cows and nulliparous heifers. 2004;1042– 1055.
(36) Zulu VC, Sawamukai Y, Nakada D, Kida K, Moriyoshi. Relationship among insulin-like growth factor-I blood metabolites and postpartum ovarian function in dairy. 2002 (879–885).
(37) L.H. Schultz. Ketosis in Dairy Cattle.1967;(1133–1140).
