KARVIŲ VEISLĖS, LAKTACIJOS IR LAIKOTARPIO TARP MELŽIMŲ ĮTAKA MELŽIMOSI RODIKLIAMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018)

MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

Justas Švilpa

KARVIŲ VEISLĖS, LAKTACIJOS IR LAIKOTARPIO TARP

MELŽIMŲ ĮTAKA MELŽIMOSI RODIKLIAMS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Dr. Ramutė Mišeikienė

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių veislės, laktacijos ir laikotarpio tarp melžimų įtaka melžimosi rodikliams“

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Justas Švilpa

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Justas Švilpa

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

dr. Ramutė Mišeikienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Prof.dr. Elena Bartkienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

3 Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

4

TURINYS

1.1. Lietuvos juodmargių veislės karvės...9

1.2. Lietuvos žalųjų veislės karvės...13

1.3. Holšteinų veislės karvės...16

1.4. Melžimosi rodikliai...19

1.5. Karvių laktacijos periodas...23

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI...25

3. REZULTATAI...26

3.1. Pieno kiekio priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse...26

3.2. Melžimo trukmės priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse...27

3.3.Vidutinio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse...29

3.4. Aukščiausio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse...30

3.5. Tiriamų savybių tarpusavio ryšiai...31

4. REZULTATŲ APTARIMAS...38

IŠVADOS...40

PASIŪLYMAI...41

5

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo autorius – Justas Švilpa, Gyvūnų mokslo ištęstinių studijų programos magistrantas.

Baigiamojo darbo vadovas – dr. Ramutė Mišeikienė

Mokslo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvūnų mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Baigiamojo darbo tema –„Karvių veislės, laktacijos ir laikotarpio tarp melžimų įtaka melžimosi rodikliams“.

Raktiniai žodžiai – karvių veislė, laktacija, melžimosi rodikliai.

Darbo tikslas: Nustatyti veislės ir laktacijos įtaką Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų karvių pieno kiekiui, melžimosi trukmei ir pieno tekėjimo greičiui.

Darbo uždaviniai: ištirti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno kiekiui, melžimosi trukmei, pieno tekėjimo greičiui.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Magistro baigiamasis darbas atliktas J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais. Tiriamajame ūkyje iš viso laikoma apie 950 Lietuvos žalųjų (LŽ), Lietuvos juodmargių (LJ) ir Holšteinų (H) veislės karvių. Ūkyje įdiegta „DeLaval” bandos valdymo programa „Alpro”, iš kurios buvo imti šiame darbe naudojami duomenys. Buvo vertinama ir analizuojama, kokią įtaką karvių veislė, laktacijų skaičius turi karvių melžimo rodikliams. Tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 25.0 programa.

Tyrimo rezultatai. Išanalizavus Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų karvių veislės, laktacijos ir laikotarpio tarp melžimų įtaką melžimosi rodikliams nustatyta, kad daugiausia pieno iš tirtų veislių karvių buvo primelžta rytinio melžimo metu. Trečios laktacijos LJ ir Holšteinų veislės karvės davė atitinkamai 15,7 ir 15,6 kg pieno, o iš 1-os laktacijos LŽ buvo primelžta 15,4 kg pieno. LJ karvių veislėje ilgiausia melžimo trukmė nustatyta 2-os ir 3-os laktacijos karvėms (LJ – 6:46 s). LŽ karvių grupėje 1-os laktacijos karvėms (LŽ – 6:47 s), Holšteinų karvių grupėje 2-os laktacijos karvėms (H –7:07 s). LJ ir LŽ veislės karvių didžiausias vidutinis pieno srautas buvo 3-ios laktacijos rytinio melžimo metu (LJ –2,42 kg/min, LŽ –2,33 kg/min). Holšteinų veislės karvių grupėje 1-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (H –25,0 kg/min). LŽ ir Holšteinų veislės karvių aukščiausias pieno srautas buvo nustatytas 1-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (LŽ – 3,86 kg/min, H– 4,22 kg/min), LJ veislės karvių grupėje - 3-os laktacijos karvių rytinio melžimo metu (LJ – 4,10 kg/min).

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacija, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 56 šaltiniai. Darbo apimtis: 45 puslapiai, 8 lentelės, 10 paveikslų.

6

SUMMARY

Author of the thesis – Justas Švilpa, master student of Animal Husbandry Technology study program.

Supervisor of the thesis – dr. Ramutė Mišeikienė

Institution of studies – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Name of the thesis – "Influence of cow breeds, lactations and periods between milkings on milking rates".

Keywords: cow breed, lactation, milking rates.

The aim of the thesis: To determine the influence of breed and lactation on the milk yield, milking duration and milk flow rate of Lithuanian black and white, Lithuanian red and Holstein cows. Objectives of the thesis: to investigate the influence of cow breed and lactation on milk content, on milking duration and on milk flow rate.

Methods of the research: The master's thesis was completed at the J. Tacas Dairy Center and Farm X in the study year 2018 – 2021. A total of about 950 Lithuanian red (LR), Lithuanian black and white (LB) and Holstein (H) cows were kept on the farm. „DeLaval“ herd management program „Alpro“ was installed on the farm and the data used in this research were taken from this program. The influence of cow breed and number of lactations on milking rates of cows has been evaluated and analyzed. The analysis of the research data was performed by SPSS 25.0 program.

Results of the research. After analyzing the influence of the Lithuanian black and white (LBW), Lithuanian red (LR) and Holstein cow breed, lactation and the period between milkings on the milking indicators, it was established that the most milk from these breeds was produced during morning milking. The third lactation LBW and Holstein cows produced 15.7 and 15.6 kg of milk, respectively, and from the 1st lactation LBW 15.4 kg of milk was produced. In the LBW group of cows the longest milking duration was determined for the 2nd and 3rd lactation cows ( 6:46 s). In the group of LR cows for the 1st lactation cows (6:47 s), in the group of Holstein cows for the 2nd lactation cows (7:07 s). The highest average milk flow of LBW and LR cows determined during morning milking (respectively 2.42 and 2.33 kg/min). In the group of Holstein cows during morning milking of 1st lactation cows (25.0 kg/min). The highest milk flow of LR and Holstein cows was determined during the morning milking of 1st lactation cows (respectively 3.86 and 4.22 kg/min), in the group of 3rd lactation LBW cows (4.10 kg/min).

Size and structure of the thesis. Size and structure of the thesis. Thesis consist of: preface, 4 chapters, that represents literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, recommendations, literature sources list. Literature sources list consists of 56 positions. Extent of thesis: 45 pages, 8 tables, 10 pictures.

7

SANTRUMPOS

aps./min. – apsisukimai per minutę °C – laipsnis

cm – centimetrai ES – Europos Sąjunga

H – Holšteinų veislės galvijai JAV– Jungtinės Amerikos Valstijos kg – kilogramas

kt. – kiti

LR– Lietuvos Respublikos

LJ – Lietuvos juodmargiai galvijai LŽ – Lietuvos žalieji galvijai

LJGGA – Lietuvos juodmargių galvijų asociacija

LSMU VA – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija m – metras mg – miligramai mg% – miligramas procentų min – minutės ml – mililitrai µl – mikrolitrai

UAB– uždaroji akcinė bendrovė ŽŪM– Žemės ūkio ministerija

8

ĮVADAS

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidė, kad karvių laktacijos periodai daro įtaką melžimosi rodikliams:pieno kiekiui, melžimosi trukmei, pieno tekėjimo greičiui. Tyrimais nustatyta, kad, didėjant melžimosi greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu.Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad, užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami [1]. Melžimo greičio intensyvumas susijęs su mažėjančiu darbo laiku, ženkliai mažinančiu melžimo kaštus, elektros energijos sąnaudas ir melžimo įrangos amortizaciją. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu [1]. Lėtai besimelžiančios karvės gali sutrikdyti karvių judėjimo srautą karvių melžimo aikštelėje. Karvės, kurios greičiau išsimelžia, reikalauja mažiau darbuotojų dėmesio aikštelėje, kartu tai duoda naudą augintojams. Tačiau karvės, kurios greičiau išsimelžia, priklauso rizikos grupei dėl mastito pasireiškimo, todėl optimalus išsimelžimo laikas yra labiau pageidaujamas [2]. Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, lėto tekėjimo periodas gali būti pernelyg ilgas ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. Dėl ilgesnio vakuumo poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratozė) ir oda. Sureguliavus melžiklių nuėmimo įtaisus, paprastai sutrumpėja lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazė melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būklė pagerėtų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai [1].

Baigiamojo darbo temos aktualumas pagrindžiamas siekiunustatyti karvių laktacijos įtaką pieno kiekiui, melžimosi trukmei pieno tekėjimo greičiui. Tyrimo rezultatai labai svarbūs, parenkant optimalius karvių melžimo intervalus, siekiant padidini produktyvumą, išsaugoti tešmens sveikatingumą.

Darbo tikslas: Nustatyti veislės ir laktacijos įtaką Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų karvių pieno kiekiui, melžimosi trukmei ir pieno tekėjimo greičiui.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno kiekiui; 2. Ištirti karvių veislės ir laktacijos įtaką melžimosi trukmei; 3. Ištirti karvių veislės ir laktacijos įtaką pieno tekėjimo greičiui.

9

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Lietuvos juodmargių veislės karvės

Lietuvos juodmargių galvijų kilmės istorija. Viena svarbiausių gyvulininkystės šakų Lietuvoje – galvijininkystė. Galvijininkystės plėtojimą Lietuvoje lėmė susiformavusios istorinės gyvulių auginimo tradicijos ir tinkamos gamtinės sąlygos. Lietuvoje plėtojama pieninė – mėsinė ir atskirai pieninė arba mėsinė galvijininkystė. Pažymėtina, kad mėsinė galvininkystė Lietuvoje pradėta plėtoti tik nuo 1995 metų, įvežus pirmuosius mėsinius galvijus.Pieninei galvininkystei Lietuvoje auginami Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių galvijai. Didžiąją dalį galvijų Lietuvoje sudaro Lietuvos juodmargių veislės galvijai jie sudaro apie 70 procentų pieninės galvininkystės galvijų. 1901 metais buvo sukurta Lietuvos juodmargių galvijų veislė. Šios veislės galvijai dažniausiai auginami vakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse [3]. 1951 metais Lietuvos juodmargiai pripažinti savarankiška veisle (žr. 1 pav.).

1 pav. Lietuvos juodmargių veislės karvė (https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_juodmargiai)

Lietuvos juodmargių veislės galvijų tipui didelį poveikį padarė olandijos juodmargių veislės galvijai. Pagerėjo Lietuvos juodmargių karvių eksterjeras, pieno sudėtis, tešmens morfologinės ir fiziologinės savybės, išaugo karvių pieningumas [4,5].

Pasak J. Kuosos ir I. Miceikienės, olandiškų karvių Lietuvoje jau viduramžiuamž –

tryliktame amžiuje. Lietuvoje yra olandiškų karvių ypač daug olandiškų karvių Lietuvoje atsirado po baudžiavos panaikinimo. Olandiškų karvių paplitimas Lietuvoje,t urėjo žymią įtaką Lietuvos juodmargių karvių eksterjero susiformavimui, produktyvumo augimui ir pieno sudėčiai [6,7].

10 Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislių galvijai į Lietuvą įvežti po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą buvo įvežami Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislių galvijai, o Olandijos juodmargių veislės mišrūnai pradėti veisti nuo 1931 metų [8].

Pasak V. Razmaitės, pieninių Lietuvos juodmargių galvijų veislė sukurta iš pradžių vietinius galvijus kryžminant su skirtingų veislių galvijais.Tik vėliau vietiniai galvijai pradėti kryžminti su ostfryzais, Olandijos ir Švedijos juodmargiais galvijais [9]. Kaip jau minėta didžiausią įtaką Lietuvos juodmargių veislės susiformavimui ir plėtojimui turėjo Olandijos juodmargių karvių veislė. Tačiau veislės gerinimui naudoti ir Holšteinų veislės buliai, kurie pagerino tešmens ssavybes, padidino pieningumą ir galvijų svorį [10].

Lietuvos juodmargių selekcija pradėta sukūrus veislininkystės sistemą, atsižvelgiant ekonomiškai ir ūkiškai svarbius požymius: penėjimosi, mėsines savybes, pieno baltymingumą, tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą. Siekiant padidinti selekcinio darbo efektyvumą, atskiriems ūkiams ir veislei, parengti ilgalaikės trukmės veislininkystės planai. Karvių ir telyčių sveikinimui imta naudoti skystame azote užšaldyta buliaus spermą. Lietuvos juodmargių veislės galvijai buvo gerinami Olandijos juodmargių veislės galvijais. Visa tai ir lėmė Lietuvos juodmargių galvijų veislės susiformavimą, jų produktyvumą, produktyvumą, pieno savybes ir eksterjerą [11].

Kaip pastebi K. Saikevičius ir V. Juozaitienė, Lietuvos juodmargių veislės formavimuisi didelę reikšmę turėjo jų atranka pagal pieno riebumą ir pieningumą ir gyvulių produktyvumo kontrolė [12].

Taip pat šios veislės formavimuisi didelę reikšmę tutėjo ir kiti veiksniai: organizuojami gyvulių konkursai ir parodos, galvijai įrašymi į kilmės knygas, vykdoma produktyvumo kontrolė, vykdoma atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, vykdoma atranka pagal masę ir eksterjerą [13, 14].

Naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Valstybinės institucijos perėme veislininkystės organizavimo procesą. 1958 – 1979 metais, siekiant pagerinti Lietuvos juodmargių galvijų veislės karvių produktyvumo, eksterjero ir kitus rodiklius, iš Olandijos atvežta olandijos juodmargių telyčių ir bulvių. Atvežti 145 buliai ir 1229 telyčios [15]. 1958 metais Lietuvoje pradėta Lietuvos juodmargių selekcija pagal pieno baltymingumą, tinkamumą mechanizuotam melžimui, mėsines, penėjimosi ir kitas savybes. 1960 metais buvo tęsiamas Lietuvos juodmargių veislės galvijų gerinamas Olandijos juodmargiais galvijais. Pradėtas planingas Lietuvos juodmargių galvijų veislės karvių veisimas linijomis ir genealoginės struktūros formavimas.

Lietuvos juodmargių veislės karvių linijiniam veisimui buvo atrinkti geriausi Olandijos Olandijos juodmargiai buliai: Hiltjes Adema 37910, Jelsumer Rudolf Jan 4288, Annas Adema 30587, Rotterd Paul 36498, Wytsturt Annas Adema 36079, Diamant 33251, Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473, Frizo

11 Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Rotterd Paul 36498, Jelsumer. Šie Olandų veislės buliai padarė didžiulę įtaką Lietuvos juodmargių veislės galvijų veislės susiformavimui, jų produktyvumui, pieno riebumui, eksterjerui ir kitoms savybėms. Pažymėtina, kad Lietuvos juodmargiai galvijai nuo 1973 metų buvo gerinami Holšteinų fryzais, Vokietijos juodmargių veislės galvijais, taip pat Danijos ir Britanijos galvijais [3].

Siekiant veiksmingesnio valdymo, apskaitos 1979 metais įdiegta gyvulių veislininkystės informacijos sistema (toliau – GVIS). Šios sistemos sukūrimas labai svarbus, nes šioje informacinėje sistemoje yra sukaupta per du milijonų įrašų apie veislinius gyvulius. Remiantis šioje sistemoje pateikiama informacija yra atliekami gyvulių genetiniai vertinimai, taip pat gyvulių produktyvumo, eksterjero vertinimai. Ši sistema itin reikalinga gyvūnų augintojams, veisimą organizuojančioms įstaigoms. Gyvulių bandų gerinimas neįmanomas be šios sistemos,taip pat ši sistema pasitarnauja kaip duomenų šaltinis moksliniams tyrimams. 1993 metais įkurta Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (toliau – LJGGA). Dabartiniu metu ši asociacija jungia per du tūkstančius narių iš skirtingų 40 –ies šalies rajonų. Asociacija įgyvendina (vykdo) Lietuvos juodmargių galvijų veislės selekcijos programas, siekia išsaugoti šios veislės galvijų genetinį potencialą, išryškinti veislines ir ūkiškai naudingas savybes. LJGGA pildo juodmargių galvijų populiacijos genealogiją, veda kilmės knyą, dalyvauja rengiant aktualius teisės aktus. 2001 metais LJGGA pripažinta veislininkystės leista rengti Lietuvos juodmargių galvijų veislininkystės programas, vesti kilmės knygas. UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ duomenimis, iš dabartiniu metu Lietuvoje laikomų pieninių galvijų veislių kontroliuojamų karvių net 75 procentai yra Lietuvos juodmargių veislės [4].

Lietuvos juodmargių galvijų populiacija yra atvirojo tipo, veisiama išsaugant paveldimųjų savybių stabilumą. Ji kryptingai gerinama naudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų genetinį potencialą. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos pagrindiniai tikslai yra šie: didinti genetinį galvijų atsparumą ligoms, pasiekti, kad galvijai geriau virškintų pašarus, kad būtų vaisingi, sparčiai augtų, taip pat siekiama didinti genetiškai sąlygota galvijų pieno riebumą, baltymingumą siekiama, kad galvijai pakankamai ilgai būtų tinkami ūkiškai naudojami, kad gerėtų tešmens morfologinės savybės, būtų tvirtos nagos [14].

Lietuvos juodmargiai galvijai yra identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrolė. Parengta nacionalinė Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa, kuri suderinta su Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintojų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą. Kasmet ruošiami rinktinių karvių poravimo planai. Įvardintos priemonės leidžia efektyviai organizuoti ir plėtoti Lietuvos juodmargių galvijų selekciją, veisimą, atlikti reikiamus mokslinius tyrimus, sekti ir įvertinti nuveiktus darbus, rezultatus [7].

12 Lietuvos juodmargių eksterjeras ir galvijų veislinės savybės. Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra panašaus kūno sudėjimo. Dėl Olandijos juodmargių įtakos truputį sumažėjo Lietuvos juodmargių ūgis ir šiek tiek padidėjo visi krūtinės ir užpakalio matmenys, pagerėjo eksterjeras, tešmens morfologinės bei fiziologinės savybės [15].

Lietuvos juodmargiai galvijai – proporcingo kūno sudėjimo, vidutinio stambumo, stiprios konstitucijos. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės gylis – 69 –70 cm, jos plotis – 48 –50 cm, apimtis – 197 –199 cm. Bulių svoris – 950-1000 kg, karvių svoris – 550 kg ir daugiau. Gimę veršeliai sveria 34–36 kg. Prieauglis neblogai penisi. Intensyviai penimi buliukai per parą priauga po 1000 – 1200 g, 15–18 mėnesių sveria 470–500 kg ir daugiau. Prieauglio skerdenos išeiga 50–52 procentai. Lietuvos juodmargių gerai derinasi pieno riebumas ir pieningumas, pieno riebumas ir baltymingumas. Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje prasidėjo intensyvus Lietuvos juodmargių galvijų gerinimas naudojant Vokietijos, Olandijos juodmargius bei Kanados holšteinus. Holšteininti Lietuvos juodmargiai yra aukštesni, ryškesnio pieninio tipo ir pieningesni. Šio genotipo karvių tešmenys dažniausiai yra vonios formos arba apvalūs, dideli, liaukingi, priekiniuose ketvirčiuose telpa 42– 44 procentai pieno [11].

LJGGA 2012 metais surengtame seminare pieno ūkių savininkams, veterinarijos gydytojams ir sėklintojams pažymėjo, kad paskutinį dvidešimtmetį Lietuvos juodmargių genealoginėje struktūroje jaučiami ryškūs neigiami pokyčiai. Tokie neigiami pokyčiai, sietini su Lietuvos juodmargių veislės galvijų „holšteinizacija“. Neigiami pokyčiai paaiškinami, tuo kad siekiant didesnio galvijų produktyvumo prireikia vis daugiau įvairių maistinių priedų, ko pasekoje mažėja ekonominė galvijų vertė, trumpėja galvijų amžius, mažėja galvijų atsparumas ligoms. Kasmetmažėjant senojo olandiškojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų jie yra įtraukti į saugomų gyvūnų genetinių išteklių sąrašą.Tuo siekima išsaugoti olandiško genotipo juodmargių galvijų veislines savybes [16].

Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumas pateikiamas 1 lentelėje.

Kaip matyti iš 1 lentelėje pateikiamos informacijos,kontroliuojamųjų Lietuvos juodmargių karvių bandų produktyvumas kasmet augo, palyginus su baziniais 2007 – 2008 metais, Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas 2018 – 2019 metais išaugo 1873 kilogramais arba 24 procentais. O palyginus su praėjusių metų (2017–2018 metų) laikotarpiu Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas išaugo 245 kilogramais arba 3,15 proc. Pieno riebalų procentinis rodiklis analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 4,24 iki 4,33 procento.2018 – 2019 metais pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis palyginus su 2017 – 2018 metų laikotarpiu išaugo ir sudarė 4,31 procento. Pieno baltymų vidutinis procentinis rodiklis 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 3,30 iki 3,41 procento, palyginus su 2017 – 2018 metų laikotarpiu, 2018 – 2019 metais jis išaugo 0,08 procento (3,41 proc.).

13 1 lentelė. Lietuvos juodmargių galvijų vidutinis produktyvumas 2007 – 2019 metų laikotarpiu (Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2018 – 2019 metų apyskaita)

Metai

Pieno Kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

% % 2007 – 2008 5917 4,26 3,32 2008 –2009 6167 4,33 3,31 2009 –2010 6267 4,31 3,32 2011 –2012 6437 4,33 3,30 2012 –2013 6715 4,30 3,33 2013 –2014 6787 4,24 3,31 2014 –2015 6957 4,28 3,30 2015 –2016 7303 4,33 3,32 2016 –2017 7441 4,31 3,35 2017 –2018 7545 4,27 3,33 2018 –2019 7790 4,31 3,41

2018 – 2019 metaisLietuvos juodmargių karvių vidutinis produktyvumas siekė 7790 kg, pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis sudarė 4,31 procento, o baltymų-3,41procento [17].

Apibendrinant galima teigti, kad savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 metais. Lietuvos juodmargių – pieninių galvijų veislė sukurta vietinius galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, vėliau – su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais. Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra panašaus kūno sudėjimo. Lietuvos juodmargiai galvijai vidutinio stambumo. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės gylis – 69 – 70 cm, jos plotis – 48 – 50 cm, apimtis – 197–199 cm. Karvių svoris 550 kg ir daugiau, bulių – 950– 1000 kg. Gimę veršeliai sveria 34–36 kg. 2018 – 2019 metais Lietuvos juodmargių karvių vidutinis produktyvumas siekė 7790 kg, pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis sudarė 4,31 procento, o baltymų – 3,41procento. Palyginus su praėjusių metų (2017–2018 metų) laikotarpiu, Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas išaugo 245 kilogramais arba 3,15 procento.

1.2. Lietuvos žalųjų veislės karvės

Lietuvos žalųjų veislė išvesta vietinius galvijus kryžminant su švicais, Švedijos žalmargiais, Danijos žalaisiais, simentalais, Latvijos dvylaisiais, anglerais [11].

Skirtingai nei Lietuvos juodmargių galvijų veislei, Lietuvos žalųjų galvijų veislei didžiausią įtaką Lietuvos žalųjų galvijų veislei turėjo Danijos žalieji galvijai, kurie į Lietuvą buvo atvežti dar 1892 metais, neseniai patvirtinus jų veislę (1878 metai laikomi Danijos žalųjų galvijų veislės atsiradimo metai). Rašutiniuose šaltiniuose teigiama, kad Danijos žalieji galvijai (40 telyčių ir 2 buliai ) pirmiausia buvo atvežti į į Ginkūnų dvarą. Šių galvijų dėka buvo sukurta ir gerinama Lietuvos žalųjų galvijų veislė [18,19, 20].

14 1924 metais įkurta Lietuvos žalųjų draugija, tokios draugijos sukūrimas itin svarbus nes įkūrus Lietuvos žalųjų draugiją pradėtos vesti galvijų kilmės knygos,rinkta kita vertinga informacija apie Lietuvos žalųjų galvijų veislę. 1922 – 1937 metais siekiant pagerinti Lietuvos žalųjų galvijų veislines savybes įvežti dar 437 Danijos žalieji galvijai. Šie galvijai Lietuvos žalųjų galvijų veislės gerinimui pasirinkti dėl to, kad Danijos žalųjų karvės yra pieningos, stambesnės, jų gerai išvystytas tešmmuo, šios veislės karvės pasižymi dideliu primilžiu, pieno riebumu ir baltymingumu. Pažymėtina, kad 1938 – 1939 metais karvių vidutinis produktyvumas Lietuvoje siekė 1700 kg pieno per metus.1941 metais įsteigus pirmuosius Lietuvos žalųjų galvijų veislininkystės ūkius ir atkurus valstybinius bei kooperatinius galvijų kergimo punktus buvo pradėtas Lietuvos žalųjų galvijų bonitavimas.Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelę žalą produktyviausioms Lietuvos žalųjų galvijų bandoms padarė kolektyvizacija. Pažangių ūkininkų trėmimas, Lietuvos žalųjų galvijų bandų sunaikinimas, išardyti ir nusavinti dvarai apsunkino Lietuvos žalųjų galvijų veislininkystės darbą, tačiau veislininkystės darbas visiškai nenutrūko buvo plėtojamas ir tuo sunkiu Lietuvos ūkiui laikotarpiu [21].

1951 metais įteisinta (patvirtinta) Lietuvos žalieji veislė (žr. 2 pav.).

2 pav. Lietuvos žalųjų veislės karvė

(http://www.agrowebcee.net/awlt/animal-genetic-resources/cattle-lithuanian-red/)

Joniškio rajone Skastgirio žemės ūkio bendrovėje nuo 2001 m. saugoma senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų banda. Senojo genotipo Lietuvos žalųjų veislės galvijai išsiskiria iš kitų galvijų tvirtesne konstitucija ir galūnėmis. Šios veislės galvijai pasižymi vidutiniuproduktyvumu, pieno baltymingumu ir riebumu [22].

1956 metais įsteigus pirmąsias gyvulių sėklinimo stotis ir pradėjus masiškai sėklinti karves bei importuoti Danijos žaluosius galvijus, prasidėjo naujas Lietuvos žalųjų galvijų veislės gerinimo etapas. 1956 –1980 metų laikotarpiu į Lietuvą įvežta Danijos žalųjų veislės 947 telyčių ir 212 bulių. 1972 – 1980 metų laikotarpiu į Lietuvą įvežtas 51 anglerų veislės bulius. Lietuvos žalųjų karvių ir

15 Danijos žalieji bulių kryžminimo proceso metu buvo pagerintos Lietuvos žalųjų galvijų veislinės savybės, išaugo masė, pieningumas, kūno matmenys, paspartįjo galvijų brendimas, tačiau pieno riebumas nepadidėjo [11].

Siekiant pagerinti Lietuvos žalųjų galvijų veislinės savybes, padidinti jų produktyvumą, 1956 – 1990 metų laikotarpiu į Lietuvą įvežti dar 1216 Danijos žalųjų veislės galvijai, iš jų 974 telyčios ir 242 buliai. Danijos žalųjų veislės galvijų panaudojimas pagerino Lietuvos žalųjų galvijų pieno riebumą ir baltymingumą, eksterjerą ir pieningumą [21].

Pažymėtina, kad Lietuvo žalųjų veislei gerinti buvo panaudoti ir kitų veislių galivijai: žalmargiai holšteinai, Švedijos žalmargiai, anglerai, Danijos žalieji, airšyrai, švicai [23, 24].

Lietuvos žalųjų eksterjeras ir galvijų veislinės savybės. Šios veislės galvijai žali, įvairaus atspalvio – nuo prinokusios vyšnios raudonumo iki dvylos spalvos. Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo: jų galva nedidelė, sausa, kaklas – ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo – ilgas, gilus, krūtinė – ilga, gili, didelės apimties. Kojos vidutinio ilgio, stovėsena taisyklinga, oda plona, elastinga. Nugaros linija ne visada tiesi – pasitaiko karvių su įlinkusia arba kuprota nugara, įlinkusiu juosmeniu. Tešmuo vidutinio dydžio, gilus, nenukaręs; speniai cilindriški, rečiau kūgiški. Karvių aukštis ties ketera – 128–129 cm, masė – 520–550 kg, bulių – 823–900 kg. Ką tik atvesti veršeliai sveria 32–36 kg. Lietuvos žalieji yra neblogų mėsinių savybių. Intensyviai šeriami 16–18 mėn. buliukai sveria 500 kg. Tokių buliukų skerdenos išeiga 52–53 proc.

Svarbiausios veislės gerinimo gairės – tolesnis tešmens savybių gerinimas, pieno riebumo didinimas, pieningumo didinimas, bus kuriamos labai produktyvios linijos ir šeimos, didinamas pieno baltymingumas. Siekiama, kad nepablogėtų Lietuvos žalųjų galvijų mėsinės ir penėjimosi savybės [11].

Lietuvos žalųjų galvijų produktyvumas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Lietuvos žalųjų galvijų vidutinis produktyvumas 2007 – 2019 metų laikotarpiu (Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2018 – 2019 metų apyskaita)

Metai

Pieno Kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

% % 2007 – 2008 5858 4,39 3,47 2008 –2009 5993 4,45 3,44 2009 –2010 6060 4,45 3,43 2011 –2012 6287 4,33 3,46 2012 –2013 6700 4,42 3,45 2013 –2014 7060 4,35 3,43 2014 –2015 7065 4,40 3,47 2015 –2016 7418 4,45 3,42 2016 –2017 7781 4,43 3,50 2017 –2018 7925 4,36 3,46 2018 –2019 8143 4,34 3,53

16 Kaip matyti iš 2 lentelėje pateikiamos informacijos,kontroliuojamųjų Lietuvos žalųjų karvių bandų produktyvumas kasmet augo, palyginus su 2007 – 2008 metais, 2018 – 2019 metais Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas išaugo 2285 kilogramais arba 28,1 procento. Pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 4,33 iki 4,5 procentų. 2018 – 2019 metais pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis aplyginus su 2017 – 2018 metų, kiek smuko ir smuko, ir sudarė 4,34 procentus. Pieno baltymų vidutinis procentinis rodiklis analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 3,42 iki 3,53 proc.Palyginus su 2017 – 2018 metų rodikliais, 2018 – 2019 metais jis išaugo 0,07 procento ir buvo aukščiausias analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu (3,53 procentai). 2018 – 2019 metais Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas siekė 8143 kg, pieno riebalai vidutiniškai sudarė 4,34 procentus, o pieno baltymai – 3,53 procentus. Palyginus su Lietuvos juodmargėmis karvėmis, galima teigti, kad Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas 2018 – 2019 metais buvo 353 kg didesnis, taip pat Lietuvos žalųjų karvių pienas turėjo 0,03 procento daugiau pieno riebalų ir 0,12 procento daugiau pieno baltymų [17].

Lietuvos žalųjų veislė, kaip ir juodmargių patvirtinta tais pačiais 1951 metais. Lietuvos žalųjų veislė išvesta vietinius galvijus kryžminant su Latvijos dvylaisiais, Danijos žalaisiais, , Švedijos žalmargiais, anglerais, švicais, simentalais. Veislės formavimui didžiausią įtaką padarė 1922 – 1937 m. įvežti 437 Danijos žalieji galvijai, iš jų 103 buliai. Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo: jų galva nedidelė, sausa, kaklas – ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo – ilgas, gilus, krūtinė – ilga, gili, didelės apimties. Karvių aukštis ties ketera – 128–129 cm, masė – 520–550 kg, bulių – 823 – 900 kg. Ką tik atvesti veršeliai sveria 32–36 kg. 2018 – 2019 metais Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas siekė 8143 kg, pieno riebalai vidutiniškai sudarė 4,34 procentus, o pieno baltymai – 3,53 procentus [11]. Palyginus su Lietuvos juodmargėmis karvėmis, galima teigti, kad Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas 2018 – 2019 metais buvo 353 kg didesnis, taip pat Lietuvos žalųjų karvių pienas turėjo 0,03 procento daugiau pieno riebalų ir 0,12 procento daugiau pieno baltymų

1.3. Holšteinų veislės karvės

Holšteinų galvijų veislės susiformavimui didelės įtakos turėjo Olandijos juodmargiai. Šių galvijš veislė laikoma pieningiausiais galvijais pasaulyje. 1861 metai laikomi Holšteinų galvijų veislės susiformavimo metais. Rašytiniuose šaltiniuose pažymima, kad apie 1621 metus į Ameriką pirmą kartą buvo atvežti Olandijos juodmargiai galvijai. Šie galvijai ir buvo panaudoti holšteinų veislei kurti. XIX a. pabaigoje į Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas buvo įvežta daugiausia

17 Olandijos juodmargių. 1871 metais JAV buvo įkurta Holšteinų veislės galvijų veisimo asociacija, 1890 metais išleista pirmoji kilmės knyga. Atrankos ir parankos metu siekta padidinti Holšteinų veislės galvijų pieningumą ir pieno riebumą [15].

1972 – 1979 metų laikotarpiu į Lietuvą atvežti holšteinų veislės buliai. Jai siekta padidinti produktyvumą. Holšteinų veislės galvijai yra labiausiai pažengusi ir efektyvi, produktyviausia pieninė veislė. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos ūkiuose holšteinų veislės galvijų pieninė banda duoda didesnį primilžį ir didesnį pelną ūkininkui. Su Holšteinų veislės galvijais itin svarbu dirbti taisyklingai ir tikslingai [26].

Palyginus su Olandijos juodmargiais dabartiniai holšteino galvijai, aukštesni, stambesni, ryškesnio pieninio tipo, jų geriau išsivystęs bei taisyklingesnės formos tešmuo, didesnė krūtinės apimtis. Holšteinų veislės galvijai puikiai prisitaiko prie pramoninės technologijos, efektyviau naudoja pašarus. Holšteinų veislės galvijai prieauglis intensyviai auga [27].

Pasaulyje holšteinų populiacijai yra priskiriama apie 200 milijonų holšteinų, todėl ši veislė pieninė galvijų veislė laikoma populiariausia pasaulyje. Holšteinų veislės galvijai daugėja ir Lietuvos ūkiuose [26]. Holšteinų veislės galvijų privalumas tas, kad jie gerai prisitaiko prie klimato sąlygų, gerai pasisavina pašarus, pasižymi aukštu produktyvumu [27]. (žr. 3 pav.).

3 pav. Holšteinų veislės karvė

(https://lt.wikipedia.org/wiki/Hol%C5%A1teinai)

Holšteinai yra skirstomi į dvi grupes – žalmargiai ir juodmargiai. Didžioji žalmargių gyvulių populiacijos dalis Lietuvoje turi 87,5 proc. holšteinų kraujo. Iš juodmargių holšteinų populiacijos apie 23,9 proc. gyvulių turi net 93,75 proc. holšteinų kraujo laipsnį, o 17,5 proc. gyvulių turi mažiau kaip 23,9 proc. kraujo laipsnį, tačiau net 30,6 proc. gyvulių turi daugiau kaip 87,5 proc. holšteinų

18 kraujo laipsnį [26]. Jungtinėse Amerikos Valstijose Holšteino veislės galvijai sudaro didžiausią dalį visų pieninių galvijų (apie 92 proc.) [27].

Holšteinų eksterjeras ir galvijų veislinės savybės. Palyginus su Olandijos juodmargiais dabartiniai holšteinai aukštakojai, turi platėjantį užpakalį, stambaus tvirto skeleto, kampuotesnių kūno formų. Holšteino veislės galvijų tešmuo aukščiau pakeltas ir retai būna nukaręs,turi platesnį prisegimo pagrindą [28]. Holšteinų veislės buliai sveria– 1000–1200 kg, o karvės sveria 680–700 kg, jų aukštis ties ketera – atitinkamai 142 ir 152 cm. Holšteino veislės galvijų prieauglis intensyviai auga. Ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg. Karvės labai pieningos. Šios veislės karvėms dabar priklauso visi pieno produkcijos pasaulio rekordai. Lietuvos augintojai daugiausiaaugina juodmargius Holšteino veislės galvijus. Holšteinai plačiai naudojami kitų veislių pieningumui didinti. Holšteino veislės karvės labai produktyvios, geriausiose bandose primelžiama po 9000 – 11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieningumas 8300 – 8500 kg pieno, pieno riebumas 3,7 – 3,8 proc., baltymingumas 3,2 proc [17]. Holšteino veislės karvių tešmuo talpus ir labai gerai išsivystęs, jas pakanka melžti du kartus per parą. Holšteinų veislės galvijų produktyvumas pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Holšteinų veislės galvijų vidutinis produktyvumas 2007 – 2018 metų laikotarpiu (Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2017 – 2018 metų apyskaita)

Metai

Pieno Kg

Pieno riebalų Pieno baltymų

% % 2007 – 2008 5858 4,39 3,47 2008 –2009 5993 4,45 3,44 2009 –2010 6060 4,45 3,43 2011 –2012 6287 4,33 3,46 2012 –2013 6700 4,42 3,45 2013 –2014 7060 4,35 3,43 2014 –2015 7065 4,40 3,47 2015 –2016 7418 4,45 3,42 2016 –2017 7781 4,43 3,50 2017 –2018 7925 4,36 3,46 2018 – 2019 9240 4,32 3,42

Kaip matyti iš 3 lentelėje pateikiamos informacijos kontroliuojamųjų Holšteinų veislės karvių bandų produktyvumas kasmet augo, palyginus su 2007 – 2008 metais, 2018 – 2019 metais Lietuvos žalųjų karvių vidutinis produktyvumas išaugo 3382 kilogramais arba 36,6 procentais. Pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 4,32 iki 4,45 procentų. 2018 – 2019 metais pieno riebalų vidutinis procentinis rodiklis palyginus su 2017 – 2018 metų kiek smuko ir sudarė 4,32 procentus. Pieno baltymų vidutinis procentinis rodiklis analizuojamu 2007 – 2019 metų laikotarpiu svyravo nuo 3,42 iki 3,5 procentų. Palyginus su 2017 – 2018 metų rodikliais, 2018 – 2019 metais jis sumažėjo 0,02 procento. 2018 – 2019 metais Holšteinų

19 veislės karvių vidutinis produktyvumas siekė 9240 kg, pieno riebalai vidutiniškai sudarė 4,32 procentus, o pieno baltymai – 3,42 procentus [17]. Palyginus su Lietuvos juodmargių ir žalųjų veislės karvėmis, galima teigti, kad Holšteinų veislės karvių vidutinis produktyvumas 2018 – 2019 metais buvo 1450 kilogramais didesnis nei Lietuvos juodmargių ir 1097 kilogramais didesnis neiLietuvos žalųjų veislės.

1.4. Melžimosi rodikliai

Remiantis V. Juozaitiene, R. Japertiene, S. Japertu, Č. Jukna, įvardijami trys melžimosi rodikliai, kurie pavaizduoti 4 paveiksle [8, 29,15].

4 pav. Melžimosi rodikliai

(sudaryta autoriaus pagal V. Juozaitienę, R. Japertienę, 2010, S. Japertą, 2011)

Kaip matyti iš 4 paveiskel pateikiamos informacijos, išskiriami šie melžimosi rodikliai: melžimosi greitis arba trukmė, didžiausias pieno srautas ir pieno tekėjimo srovė (greitis).

Melžimosi greitis parodo karvės reakciją į melžimo procesą ir nusakomas pieno kiekiu, išmelžtu per laiko vienetą (kg/min.). Pasak Č. Juknos, tyrimais nustatytas ryšys tarp karvės pieningumo ir melžimosi greičio [15]. Melžimosi greitis arba trukmė, kuris apibūdinamas kaip lėtas, vidutinis ar greitas. Jis gali būti matuojamas kaip laikas (sekundėmis) nuo melžiklių uždėjimo ant spenių iki jų nuėmimo, taip pat gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę. Įvairiose šalyse melžimosi greitis vertinamas skirtingai. Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – lėtai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai lėtai, 2 – lėtai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas turėtų atitikti 3 – 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. turėtų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karvė yra vertinama (labai lėtai, lėtai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių [1, 29] (žr. 4 lentelę).

Melžimosi rodikliai

Melžimosi greitis arba trukmė _{Pieno tekėjimo srovė (greitis)}

20 4 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas (Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2002).

Rodikliai Balai

1 2 3 4 5

Melžimo greitis, kg/min

Po pirmojo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3–1,7 1,8–1,9 2–2,1 arba>2,5 2,2–2,5 Po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 1,4 ir < 1,5–1,9 2,0–2,1 2,2–2,4 arba>3,0 2,5–3,0

Didėjant melžimosi greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu. Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami [1]. Melžimo greičio intensyvumas susijęs su mažėjančiu darbo laiku, ženkliai mažinančiu melžimo kaštus, elektros energijos sąnaudas ir melžimo įrangos amortizaciją. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu [29]. Lėtai besimelžiančios karvės gali sutrikdyti karvių judėjimo srautą karvių melžimo aikštelėje. Karvės, kurios greičiau išsimelžia, reikalauja mažiau darbuotojų dėmesio aikštelėje, kartu tai duoda naudą augintojams. Tačiau karvės, kurios greičiau išsimelžia, priklauso rizikos grupei dėl mastito pasireiškimo, todėl optimalus išsimelžimo laikas yra labiau pageidaujamas [2].

Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, lėto tekėjimo periodas gali būti pernelyg ilgas ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. Dėl ilgesnio vakuumo poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratozė) ir oda. Sureguliavus melžiklių nuėmimo įtaisus, paprastai sutrumpėja lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazė melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būklė pagerėtų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai [1].

Pieno tekėjimo srovės matavimui pasitelkiamas prietaisas – pieno tekėjimo srovės matuoklis Lactocorder. (žr. 5 pav.).

21 5 pav. Pieno tekėjimo srovės matuoklis Lactocorder

(https://www.livestock.tru-test.com/en/product/lactocorder-t-t)

Srovės matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreivės formą. Gera pieno tekėjimo kreivė yra tokia, kai joje nėra jokių trūkių (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo fazės), kai didžiausias pieno tekėjimas nėra nei per aukštas, nei per žemas, kai stabilumo fazės trukmė yra optimali, kai pieno srovė mažėja santykinai greitai, dėl darbo eigos nėra permelžimo, o melžimo periodas trumpas, įvertinus pieno tekėjimo kreives, galima gauti naudingos informacijos ir pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui [1]. Prietaisas Lactocorder taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemonė melžimo eigos problemoms išaiškinti. Srovės matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreivės formą. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti. Lactocorder sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekundės dalį. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tekėjimo duomenims tiesiogiai į kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tekėjimo kreivės [1].

E. Čereškienė savo disertaciniame darbe pažymėjo, kad karvių pieno tekėjimas melžimo metu yra vertinamas kaip labai svarbi informacija apie melžimo eigą, pieno atleidimo efektyvumą ir tešmens uždegimo problemas, taip pat kaip svarbus karvių tešmens sveikatos ir technologiškumo požymis.Pieno tekėjimo kreivių tyrimai padeda gauti ūkininkui naudingos informacijos, padedančios

22 gerinti karvių melžimo procesą, tešmens sveikatingumą, analizuoti karvių fiziologinių poreikių pritaikymą automatizuotam melžimui [30].

Gera pieno tekėjimo forma yra be nutrūkimų, fiksuojamas greitas, nepertraukiamas nuolydis (nuo 0 iki stabilumo fazės), didžiausias pieno tekėjimas nėra nei per žemas, nei per aukštas, nėra permelžimo. Dideli pieno tekėjimo per spenio sfinkterį srautai gali būti susiję su dideliu jautrumu bakterinei infekcijai. Bakterijoms į karvių tešmenį lengviau yra patekti per didesnį ar silpnesnį spenio sfinkterį. Ilga žemiausio pieno tekėjimo srauto fazė turi teigiamą koreliaciją su pieno somatinėmis ląstelėmis ir mastitu [30,31]. Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad 35,1–57,14 proc. karvių pieno srauto kreivių yra bimodališkos, Tyrėjai teigia, kad didesnis melžimo kreivių bimodališkumas yra būdingas vyresnėms karvėms [32, 31]. Karvių, kurių pieno tekėjimo kreivė turi dvi modas, piene nustatytas didesnis somatinių ląstelių skaičius. Teigiama, kad melžimo kreivės bimodališkumas statistiškai neigiamai siejasi (p<0,01) ne tik su karvių tešmens sveikatingumu, bet ir su produktyvumu [31].

Skirtingose šalyse įvairių veislių karvių melžimosi savybės skiriasi. Vertinant Lietuvoje veisiamų karvių melžimosi savybes nustatyta, kad jų vidutinis melžimosi greitis buvo 1,68 kg/min. Lietuvoje veisiamų karvių melžimo greičio paveldimumo koeficientas yra 0,118 ± 0,001, o didžiausios pieno tekėjimo srovės – 0,188 ± 0,001. Su karvių pieningumu melžimo greičio rodikliai koreliavo teigiamai genetiškai (rg = 0,290 – 0,421;p<0,001) [8]. Nustatytos genetinės koreliacijos rodo, kad pieno tekėjimo greitis susijęs su somatinių ląstelių skaičiumi. Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustatė daugelis mokslininkų (Haile–Mariam et al. [33]), tačiau, priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi [34]. Melžimo savybės turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrumpėja darbo laikas, taigi sumažėja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o dėl lėto melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, todėl greičiau pažeidžiami. Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tekėjimą yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukmės [1]. Melžimo greičio intensyvumas susijęs su mažėjančiu darbo laiku, ženkliai mažinančiu melžimo kaštus, elektros energijos sąnaudas ir melžimo įrangos amortizaciją. Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikumo požiūriu [8].

Didžiausias pieno srautas – tai rodiklis, kuris parodo gerą pieno atleidimą ir parametrus, susijusius su įranga. Didelio produktyvumo karvių bandose pieno tekėjimo srautas turėtų būti ne mažiau 4 kg vienai karvei per minutę. JAV naujose rekomendacijose nurodoma net iki 5,5 kg vienai karvei per minutę, siekiant užtikrinti, kad, įdiegiant vis veiksmingesnes pieno linijas, šie skaičiai

23 netaps ribojančiu veiksniu, kai pieno produktyvumas ir pieno tekėjimo srautas dar labiau padidės. Vienai karvei pamelžti reikia maždaug 5 min, jei karvė duoda 9 – 1 kg pieno per vieną melžimą. Už kiekvienus papildomus 4,5 kg reikėtų pridėti vieną papildomą minutę. Vokietijos mokslininkų duomenimis, vidutinė Holšteino veislės karvių didžiausia pieno tekėjimu srovė – 3,8 kg/min, pieno atleidimo greitis – 2,5 kg/min [35,36].

Įvairių šaltinių duomenimis, švicų veislės karvių melžimo greitis – 1,34 kg/min (±0,05), vidutinė melžimo greičio vertė Italijos žalųjų populiacijai buvo žemesnė nei 2,2 kg/min. V. Tancin ir kitų tyrėjų (2003) duomenimis, tirtų karvių vidutinis melžimo greitis ir didžiausia pieno tekėjimo srovė buvo mažesni nei Lietuvoje veisiamų pieninių karvių. S. Walsh ir grupės mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad Holšteino veislės karvių melžimo greitis buvo 1,52 kg/min, didžiausia pieno tekėjimo srovė – 3,67 kg/ min [8].

Apibendrinant galima teigti, kad mokslinėje literatūroje įvardijami šiemelžimosi rodikliai: melžimosi greitis arba trukmė, pieno tekėjimo srovė (greitis), didžiausias pieno srautas. Didėjant melžimosi greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu. Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad, užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą.Didžiausias pieno srautas – tai rodiklis, kuris parodo gerą pieno atleidimą ir parametrus, susijusius su įranga. Didelio produktyvumo karvių bandose pieno tekėjimo srautas turėtų būti ne mažiau 4 kg vienai karvei per minutę. Melžimo savybės turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrumpėja darbo laikas, taigi sumažėja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei.

1.5. Karvių laktacijos periodas

Karvių laktacija – tai laikotarpis nuo veršiavimosi iki užtrūkimo. Karvių laktacijos trukmė 8 iki 15 mėnesių ir ilgiau. Ji priklauso nuo laikotarpio tarp veršiavimųsi – 12-13 mėnesių, laktacijos – 305 (270-330), servis laikotarpio trukmės – 60 – 90 dienų, užtrūkimo – 45-60 dienų [37].

Laktacijos metu kinta gyvulio fiziologinė būklė, o kartu ir pieno sudėtis bei savybės. Pieno savybės labiausiai kinta tris kartus. Per pirmąsias 5–7 dienas po veršiavimosi išsiskiria krekenos, kurių cheminė sudėtis ir išvaizda labai skiriasi nuo pieno. Praėjus 7 dienoms po veršiavimosi pieno liauka pradeda gaminti įprastą, tinkamą žmonėms vartoti pieną. Šiuo laikotarpiu keičiasi pieno kiekis ir sudėtis. Pirmą laktacijos mėnesį piene gausu riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų. Antrą ir trečią laktacijos mėnesį pieno riebumas ir baltymingumas būna mažiausias, vėliau šie rodikliai

24 palaipsniui didėja. Didėjant riebumui, didėja ir baltymingumas, bet baltymų daugėja lėčiau nei riebalų. Laktacijos pabaigoje pienas gali būti net iki 1,5 karto riebesnis negu pirmaisiais mėnesiais. Laktozės ir mineralinių medžiagų kiekis paprastai nekinta. Pieno rūgštingumas yra didesnis laktacijos pradžioje, vėliau – pastovus, o laktacijos pabaigoje – dažnai mažesnis. Daugiausia pieno primelžiama antrą, trečią laktacijos mėnesį, vėliau – mažiau [38,39]. Laktacijai baigiantis, 10–15 dienų prieš karvės užtrūkimą, pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų padaugėja, o pieno cukraus sumažėja. Užtrūkinamų karvių pienui būdingas karčiai sūrus skonis, mažesnis rūgštingumas. Toks pienas pramonėje perdirbti taip pat netinkamas [38,40]. Laktacijos 4–5 mėnesį riebalų ir baltymų piene padaugėja, o 6 – 7 mėnesį šie rodikliai yra artimi vidutiniams rodikliams per visą laktaciją. 10-15 dienų prieš karvės užtrūkimą pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų padaugėja, o pieno cukraus sumažėja. Užtrūkinamų karvių pienui būdingas karčiai sūrus skonis, mažesnis rūgštingumas. Toks pienas pramoniniam perdirbimui taip pat netinka [37,41].

Pieno sudėtinių dalių kaita laktacijos metu priklauso nuo fiziologinės gyvulio būklės. Gyvulį apvaisinus, po penktojo veršingumo mėnesio pradeda persitvarkyti organizmo endokrininė sistema. Pieno liaukos aktyvumas pamažu lėtėja, pieno primelžiama 15-20 proc. mažiau palyginti su neveršingomis karvėmis. Jeigu laktacijos pradžioje pieno rūgštingumas siekia 20-22º T, tai vėliau jis mažėja ir laktacijos pabaigoje būna 15-16º T. Laktacijos pabaigoje, piene padaugėjus sausųjų medžiagų, padidėja pieno tankis. Rujos metu sumažėja primilžis. Tris dienas prieš rują pieno riebalų yra vidutiniškai 3,37 proc., rujos metu – 3,17 %, tris dienas po rujos – 3.37 proc. Pieno kiekis ir jo sudėtis šiuo metu priklauso nuo rujos aktyvumo ir individualių karvės savybių [37, 42].

Karvių pieno produktyvumui, taip pat ir sveikatai didelę įtaką turi amžius bei laktacijos periodas. Vyresnės karvės greičiau suserga ir gerokai ilgiau sveiksta. Pirmaveršių karvių produktyvumas būna mažesnis. Pieningumas dažniausiai didėja iki šeštos laktacijos, o vėliau pradeda mažėti. Su karvės amžiumi didėja ir pieno baltymingumas. Pieno sudėties rodikliai gali atspindėti reprodukcinę gyvulio būklę. Didžiulis produktyvumas veikia reprodukcijos funkcijas. Jei nustatoma didesnė pieno proteinų koncentracija, tokių karvių trumpesnis laikas nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo ir periodas po veršiavimosi iki kitos pirmaveršių rujos. Jei pirmaveršių pienas ypač baltymingas, periodas po veršiavimosi iki pirmos rujos taip pat būna trumpesnis. Jei per pirmąsias 4 savaites po veršiavimosi piene nustatoma daugiau riebalų, sumažėja apsivaisinimo tikimybė per pirmąjį sėklinimą, jei pienas riebus daugiau kaip mėnesį, greičiausiai užsitęsęs periodas po atvedimo [37,43].

25

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, J. Taco pienininkystės centre ir X ūkyje 2018 – 2021 studijų metais. Tiriamajame ūkyje iš viso laikoma apie 950 Lietuvos žalųjų (LŽ), Lietuvos juodmargių (LJ) ir Holšteinų (H) veislės karvių. Ūkyje karvės laikomos palaidos garduose. Ūkyje įdiegta „DeLaval” bandos valdymo programa „Alpro”, iš kurios buvo imti šiame darbe naudojami duomenys. Karvės melžiamos „eglutės“ tipo 2 x 20 melžimo aikštelėje.

Visi moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.

Tyrimą sudarė du etapai (žr. 6 paveikslą).

6 pav. Tyrimo etapai (sudaryta darbo autoriaus)

Pirmajame etape buvo renkama literatūra, atliekama tyrimo duomenų analizė bei jų sisteminimas. Vėliau analizuoti gauti duomenys, lyginant juos su įvairiais mokslinės literatūros šaltiniais. Antrajame etape, naudojantis statistiniu tyrimų metodu, buvo analizuojami gauti tyrimo statistiniai duomenys. Buvo vertinama ir analizuojama, kokią įtaką karvių veislė, laktacijų skaičius turi karvių melžimo rodikliams. Tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 25.0 programa. Duomenys analizuoti kartotiniu tiesiniu modeliu, kuris tyrė veislės, laktacijos ir laktacijos dienos įtaką tiriamiems požymiams, atsižvelgiant į rytinį, pietinį ir vakarinį melžimą.

Fiksuoti faktoriai: 3 veislės (H, LJ ir LŽ), 3 laktacijų skaičiaus grupės (1 laktacija, 2 laktacija, 3 laktacija ir daugiau). Laktacijos diena įtraukta į modelį kaip kovarijuojantis požymis. Lyginamų grupių vidurkiai palyginti Fišerio LSD kriterijumi. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Ryšiai tarp tiriamųjų savybių įvertinti Pirsono tiesinės koreliacijos koeficientais. Ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Tyrimo etapai

I etapas. Aktualios mokslinės literatūros rinkimas, tyrimo duomenų analizė ir sisteminimas.

II etapas. Statistinio tyrimo duomenų analizė, pasitelkiant statistinių duomenų analizės programą

26

3. REZULTATAI

3.1. Pieno kiekio priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

Pieno kiekio priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse pateikiama 7 paveiksle (7-10 paveiksluose pažymėta „1, 2, 3“: 1 - rytinis melžimas, 2 - pietinis melžimas, 3 - vakarinis melžimas).

7 pav. Pieno kiekio priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje didžiausias pieno kiekis nustatytas rytinio melžimo metu 3-os laktacijos karvėms. Jis buvo atitinkamai 1,1 ir 1,0 kg didesnis nei 1 ir 2 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

27 Lietuvos žalųjų karvių veislės grupėje didžiausias pieno kiekis nustatytas rytinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Jis buvo atitinkamai 1,3 ir 1,8 kg didesnis nei 2 ir 3 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

Holšteinų karvių veislės grupėjedidžiausias pieno kiekis nustatytas rytinio melžimo metu 3-os laktacij3-os karvėms. Jis buvo atitinkamai 0,4 ir 1,1 kg didesnis nei 1 ir 2 laktacij3-os karvių rytinio melžimo metu.

Palyginus didžiausias pieno kiekio reikšmes tarp atskirų karvių grupių nustatyta, kad visų trijų karvių veislių grupėse didžiausias pieno kiekis nustatytas rytinio melžimo metu. Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje ir Holšteinų karvių veislės grupėje didžiausias pieno kiekis nustatytas3-os laktacijos karvėms, o Lietuvos žalųjų karvių veislės grupėje didžiausias pieno kiekis nustatytas 1-os laktacijos karvėms. Didžiausias pieno kiekis nustatytasLietuvos juodmargių karvių veislės grupėje ir jis buvo atitinkamai 0,1 kg ir 0,3 kg didesnis nei Holšteinų ir Lietuvos žalųjų karvių. Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje mažiausias pieno kiekis nustatytas vakarinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Jis buvo atitinkamai 0,3 ir 0,2 kg mažesnis nei 2 ir 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu.

Lietuvos žalųjų karvių veislės grupėje mažiausias pieno kiekis nustatytas vakarinio melžimo metu 3-os laktacijos karvėms. Jis buvo atitinkamai 0,2 ir 0,6 kg mažesnis nei 1 ir 2 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu.

Holšteinų karvių veislės grupėjemažiausias pieno kiekis nustatytas vakarinio melžimo metu 1 ir 2 -os laktacijos karvėms (fiksuoti vienodi rodikliai). Jis buvo atitinkamai 0,6 kg mažesnis nei 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu.

3.2. Melžimo trukmės priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

Melžimo trukmės priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse pateikiama 8 paveiksle.

Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje ilgiausia melžimo trukmė (min/ sek) nustatyta rytinio melžimo metu 2-os ir 3-os laktacijos karvėms (fiksuoti vienodi rodikliai). Ji buvo atitinkamai 13 s ilgesnė nei 1 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

Lietuvos žalųjų karvių veislės grupėje ilgiausia melžimo trukmė (min/ sek) nustatyta rytinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Ji buvo atitinkamai 29 s ir 16 s ilgesnė nei 2 ir 3 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

Holšteinų karvių veislės grupėje ilgiausia melžimo trukmė (min/sek) nustatyta rytinio melžimo metu 2-os laktacijos karvėms. Ji buvo atitinkamai 1:06 s ir 07 s ilgesnė nei 1 ir 3 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

28 Palyginus ilgiausias melžimo trukmes (min/sek) tarp atskirų karvių grupių, nustatyta, kad ilgiausia melžimo trukmė, fiksuota Holšteinų karvių veislės grupėje, ji buvo atitinkamai 21 s ir 22 s ilgesnė Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų karvių grupėse.

Lietuvos juodmargių karvių veislės grupėje trumpiausia melžimo trukmė (min/sek) nustatyta pietinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Ji buvo atitinkamai 36 s ir 39 s trumpesnė nei 2 ir 3 laktacijos karvių pietinio melžimo metu.

8 pav. Melžimo trukmės priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse Lietuvos žalųjų karvių veislės grupėje trumpiausia melžimo trukmė (min/sek) nustatyta vakarinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Ji buvo atitinkamai 13 s ir 24 s trumpesnė nei 2 ir 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu.

Holšteinų karvių veislės grupėje trumpiausia melžimo trukmė (min/sek) nustatyta vakarinio melžimo metu 1-os laktacijos karvėms. Ji buvo atitinkamai 13 s ir 12 s trumpesnė nei 2 ir 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu.

29 3.3.Vidutinio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

Vidutinio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse pateikiama 9 paveiksle.

Tyrimu nustatyta, kad Lietuvos juodmargių veislės karvių grupėje 3-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu vidutinis pieno srautas buvo atitinkamai 0,27 kg/min ir 0,56 kg/min didesnis nei pietinio ir vakarinio melžimo metu.

Lietuvos žalųjų veislės karvių grupėje 3-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu vidutinis pieno srautas buvo atitinkamai 0,02 kg/min ir 0,11 kg/min didesnis nei pietinio ir vakarinio melžimo metu.

Holšteinų veislės karvių grupėje 1-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu vidutinis pieno srautas buvo atitinkamai 0,34 kg/min ir 0,10 kg/min didesnis nei pietinio ir vakarinio melžimo metu.

30 Palyginus vidutinio pieno srauto pokyčius tarp atskirų karvių grupių, nustatyta, kad didžiausias vidutinis pieno srautas pastebimas 1 – ios laktacijos Holšteino veislės karvių rytinio melžimo metu, jis buvo atitinkamai 0,08 kg/min ir 0,17 kg/min didesnis nei fiksuotas didžiausias vidutinis pieno srautas Lietuvos juodmargių ir žalųjų veislės karvių grupėse 3-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

Nustatyta, kad rytinio melžimo metu vidutinio pieno srauto greitis (pieno atleidimo greitis) buvo didžiausias, kitų sekusių tyrimų metu vidutinio pieno srauto (pieno atleidimo greitis) mažėjo. Taip pat nustatyta, kad vidutinio pieno srauto greitis didžiausias buvo 1 –ios laktacijos periodas, 2 – osios laktacijos periodu vidutinio pieno srauto greitis sumažėjo, o 3 – osios laktacijos periodu vidutinio pieno srauto greitis vėl išaugo.

3.4. Aukščiausio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

Aukščiausio pieno srauto (didžiausia pieno tekėjimu srovė) priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse pateikiama 10 paveiksle.

10 pav. Aukščiausio pieno srauto priklausomybė nuo laktacijų atskirose karvių veislių grupėse

31 Lietuvos juodmargių veislės karvių grupėje aukščiausias pieno srautas (didžiausia pieno tekėjimo srovė) nustatytas 3-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,47 ir 0,44 kg/min didesnis nei 1 ir 2 laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Lietuvos žalųjų veislės karvių grupėje aukščiausias pieno srautas (didžiausia pieno tekėjimo srovė) nustatytas 1-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,56 ir 0,2 kg/min didesnis nei 2 ir 3 laktacijos karvių rytinio melžimo metu.

Holšteinų veislės karvių grupėje aukščiausias pieno srautas (didžiausia pieno tekėjimo srovė) nustatytas 1-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,87 ir 0,12 kg/min didesnis nei 2 ir 3 laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Palyginus aukščiausias pieno srauto rodiklius tarp atskirų karvių grupių, nustatyta, kad didžiausias pieno srauto rodiklis (didžiausia pieno tekėjimu srovė) fiksuotas Holšteinų veislės karvių grupėje, 1-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu. Jis buvo 0,36 kg/min didesnis nei Lietuvos žalųjų veislės karvių grupėje ir 0,12 kg/min didesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių grupėje, aukščiausias pieno srautas (didžiausia pieno tekėjimo srovė) nustatytas 3-ios laktacijos karvių rytinio melžimo metu (kai fiksuotas aukščiausias pieno srautas). Lietuvos juodmargių veislės karvių grupėje žemiausias pieno srautas (mažiausia pieno tekėjimu srovė) nustatytas 1-ios laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,02 ir 0,25 kg/min mažesnis nei 2 ir 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Lietuvos žalųjų veislės karvių grupėje žemiausias pieno srautas (mažiausia pieno tekėjimu srovė) nustatytas 3-ios laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,52 ir 0,47 kg/min mažesnis nei 1 ir 2 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Holšteinų veislės karvių grupėje žemiausias pieno srautas (mažiausia pieno tekėjimu srovė) nustatytas 2-ios laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Jis buvo atitinkamai 0,21 ir 0,67 kg/min mažesnis nei 1 ir 3 laktacijos karvių vakarinio melžimo metu. Tyrimu nustatyta, kad rytinio melžimo metu aukščiausio pieno srauto greitis (didžiausia pieno tekėjimu srovė) buvo didžiausias, kitų sekusių tyrimų metu aukščiausio pieno srauto greitis mažėjo. Taip pat nustatyta, kad aukščiausio pieno srauto greitis fiksuotas didžiausias buvo 1 – osios laktacijos periodu, 2 – osios laktacijos periodu aukščiausio pieno srauto greitis sumažėjo, o 3 – osios laktacijos periodu aukščiausio pieno srauto greitis vėl išaugo.

3.5. Tiriamų savybių tarpusavio ryšiai

Buvo analizuojami ir vertinami tiriamų savybių tarpusavio ryšiai visų trijų karvių melžimų metu.

32 5 lentelė. Tiriamų savybių tarpusavio ryšiai rytinio melžimo metu

Rytinis melžimas Pieno kiekis, kg Atitinkamas pieno kiekis, proc. Melžimo trukmė, min Vidutinis srautas, kg/s Aukščiausias srautas, kg/s Melžimo dienų skaičius -,264** ,044 -,140** -,077 -,018 Pieno kiekis, kg ,332** ,369** ,339** ,269** Atitinkamas pieno kiekio proc. ,146** ,078 ,059 Melžimo trukmė, min -,654** -,519** Vidutinis srautas, kg/min ,796** * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Remiantis 5 lentelėje pateikta informacija, rytinio melžimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi ir patikimi ryšiai tarp pieno kiekio ir melžimo trukmės (p=, 369**), vidutinio pieno srauto greičio (pieno atleidimo greičio) (p=, 339**)ir aukščiausio pieno srauto greičio (didžiausios pieno tekėjimo srovės) (p= ,269**). Taip pat stiprus statistiškai reikšmingas ir patikimas ryšys nustatytas tarp vidutinio pieno srauto greičio (pieno atleidimo greičio) ir aukščiausio pieno srauto greičio (didžiausios pieno tekėjimo srovės) (p= ,796**). Statistiškai reikšmingas ir patikimas ryšys nustatytas tarp melžimo dienų ir pieno kiekio (p= ,264**), tarp melžimo dienų ir melžimo trukmės (p= -,140**).

Pietinio melžimo metu nustatyti tiriamų savybių tarpusavio ryšiai pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Tiriamų savybių tarpusavio ryšiai pietinio melžimo metu

Pietinis melžimas Laikotarpis tarp rytinio ir pietinio melžimų Pieno kiekis, kg Atitinka-mas pieno kiekis, proc. Melžimo trukmė, min Vidutinis srautas, kg/s Aukščiau-sias srautas, kg/s Melžimo dienų -,065 -,618** -,161** -,387** -,369** -,206** Laikotarpis tarp rytinio ir pietinio melžimų ,409** -,156** ,210** ,242** ,201** Pieno kiekis ,302** ,532** ,627** ,431** Atitinkamas pieno kiekis, proc. ,204** ,167** ,110** Melžimo trukmė -,265** -,290** Vidutinis srautas ,788** * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001