LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Emilija Čepulytė
Kraujo lipidų kiekio priklausomybė nuo karvių amžiaus ir
sezoniškumo
The influence of cow age and season on the quantity of blood lipids
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Vaida Andrulevičiūtė
2
D
ARBAS ATLIKTASB
IOCHEMIJOS KATEDROJEP
ATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas,,Kraujo lipidų kiekio priklausomybė nuo karvių amžiaus ir sezoniškumo”.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame unoversitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nebuvo nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą;
2016-01-07 Emilija Čepulytė
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016-01-07 Emilija Čepulytė
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2016-01-07 Doc. dr. V. Andrulevičiūtė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2016-01-07 Prof. L. Ivanovienė
Magistro baigiamojo darbo recenzentai:
1) 2)
3
T
URINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 91.1. Lietuvos juodmargiai galvijai ... 9
1.2 Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai, jų funkcijos ir metabolizmas ... 10
1.2.1 Pagrindinių kraujo lipidų skirstymas ... 10
1.2.2 Cholesterolio ir trigliceridų funkcijos organizme... 12
1.3 Aterosklerozinių plokštelių atsiradimą įtakojantys faktoriai ... 13
1.4 Cholesterolio ir trigliceridų transportavimas organizme ... 14
1.4.1 Egzogeninis lipidų transportavimas – su pašaru gautų lipidų pernaša ... 15
1.4.2 Endogeninis lipidų transportavimas – lipidu transportavimas į kepenis ... 16
1.5 Lipidų apykaitą reguliuojantys faktoriai ... 16
1.6. Įvairių faktorių įtaka lipidų kiekiui kraujo serume ... 17
1.6.1 Pašarų kiekio ir kokybės įtaka cholesterolio ir trigliceridų kraujo serume kiekiui ... 17
1.6.2 Sezoniškumo įtaka cholesterolio ir trigliceridų kiekiui karvių kraujyje ... 18
1.6.3 Cholesterolio ir trigliceridų įtaka karvių sveikatingumui ... 19
2. Metodinė dalis ... 21
2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir metodika ... 21
2.2. Tyrimo objektai ... 22
2.3. Tyrimo organizavimas ... 22
2.4. Cholesterolio kiekio nustatymas oksidaziniu metodu ... 22
2.5. Trigliceridų kiekio nustatymas fermentiniu metodu ... 23
2.6. Duomenų statistinis įvertinimas ... 24
4
3.1. Karvių kraujo serumo cholesterolio ir trigliceridų tyrimas ... 25
4. Rezultatų aptarimas ... 30
5. Išvados ... 32
5
S
ANTRAUKA,,Kraujo lipidų kiekio priklausomybė nuo karvių amžiaus ir sezoniškumo”
Emilija Čepulytė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas. Įvertinti sezoniškumo bei amţiaus įtaką karvių cholesterolio ir trigliceridų
kiekiui kraujo serume.
Tyrimo uždaviniai. Nustatyti Lietuvos juodmargių karvių cholesterolio ir trigliceridų kiekių
kitimą skirtingo amţiaus galvijų kraujo serume bei sezoniškumo įtaką rodiklių dinamikai.
Tyrimo objektas ir metodika. Tyrimui atlikti buvo atrinkta 15 sveikų (3–6 m.) Lietuvos
juodmargių pieninių karvių ir 10 (3 mėnesių) veršelių. Galvijai, dalyvaujantys tyrime, buvo laikomi vienodomis sąlygomis, šeriami vienodo maistingumo pašarais, atitinkančiais jų amţiaus grupę. Tyrimas truko 1,5 metų. Laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų, karvių kraujo mėginiai buvo imti du kartus per metus: pirmą kartą - pavasarį, o antrąjį - rudenį. Suaugusių karvių kraujo mėginiai imti iš uodegos venos, veršelių - iš Jungo venos. Buvo nustatomi biocheminiai rodikliai: bendras kraujo serumo cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Rezultatai ir išvados. Cholesterolio ir trigliceridų kiekiui, kraujo serume, įtakos turėjo
sezoniškumas. Rudenį suaugusios (3–6 m.) karvės organizme kaupia didesnius cholesterolio kiekius nei pavasarį. Rudens sezono metu vidutinė cholesterolio koncentracija (4,10±0,8 mmol/l) buvo aukštesnė nei pavasarį (2,96±0,5 mmol/l). Gautų duomenų skirtumai statistiškai reikšmingi. Visi gauti karvių trigliceridų rodikliai viršijo fiziologinės normos ribas ir buvo aukštesni nei 0,17–0,51 mmol/l. Rudenį trigliceridų vidurkiai buvo 0,81±0,16 mmol/l, o pavasarį siekė 0.93±0,18 mmol/l. Pavasarį trigliceridų koncentracija buvo aukštesnė nei rudenį. Kadangi, trigliceridų kiekis tiesiogiai priklauso nuo lytinių hormonų kiekio, o pavasarį, suintensyvėjus rujai, gaminami didesni kiekiai lytinių hormonų. Tokie aukšti lipidų kiekiai galėjo turėti neigiamos įtakos karvių reprodukcinei sistemai, apsiveršiavimui. Lyginant suaugusių karvių ir veršelių cholesterolio ir trigliceridų koncentracijų vidurkius nustatyta, kad veršelių trigliceridų kiekis (1,37±0,4 mmol/l) aukštesnis nei karvių (0,87±0,2 mmol/l), o vidutinė cholesterolio koncentracija aukštesnė karvių (3,53±0,8 mmol/l) nei veršelių (2,81±0,5 mmol/l). Taip pat pastebėta, kad cholesterolis ir trigliceridai kinta nepriklausomai vienas nuo kito.
Raktaţodţiai: cholesterolio koncentracija, trigliceridų koncentracija, Lietuvos juodmargės karvės, sezoniškumas, amţius.
6
SUMMARY
” The influence of cow age and season on the quantity of blood lipids”
Emilija Čepulytė Master’s Thesis
The purpose of the work. To examine influence of cow age and season on the quantity of blood
lipids.
Work tasks. To determine dynamics of blood serum cholesterol and triglyceride ratios of
Lithuanian Black and White dairy cows, and research influence of difference cow age and season. Do statistical reliability analysis.
The methodology of the work. There were formed two groups of cows. In first there were 15
healthy (3–6 years) Lithuanian Black and White dairy cows, in the second there were 10 same age (3 months) healthy calves. Both groups of animals were maintained in equal conditions and fed with uniform diet during the all investigative period. Fodder ration was formed exactly as needed by cows age. The experiment lasted 1,5 years, cow’s blood samples were taken two times: first - in spring and the second, in autumn. Lithuanian Black and White dairy cow’s blood samples were taken followed by aseptic and antiseptic. Cow’s blood for investigation was taken from the tail vein and calves from Jugular vein. These biochemical parameters were determined: blood serum cholesterol and triglycerides.
Results and conclusions. Cholesterol and triglycerides concentrations depends on the season
period. In autumn Lithuanian Black and White dairy cows accumulate larger quantities of blood serum cholesterol than in spring. In autumn cows cholesterol concentration was higher (4,10±0,8 mmol/l) than in spring time (2,96±0,5 mmol/l). Differences were statistically significant. All triglycerides concentrations were higher in spring, than in autumn and were transcend than physiologic norm. In autumn triglyceride mean was 0,81±0,16 mmol/l and in spring was 0.93±0,18 mmol/l. In spring triglycerides concentration was higher, because of sex hormones production in cow’s blood. Because in spring sex hormones production is more intense than is autumn. There was examined that cow’s blood serum cholesterol level (3,53±0,8 mmol/l) was higher than calves (2,81±0,5 mmol/l). But triglycerides concentration was higher for calves (1,37±0,4 mmol/l) comparing with Lithuanian Black and White dairy cows (0,87±0,2 mmol/l).
7
ĮVADAS
Siekiant padidinti pieno produkcijos kiekius, kyla didesnė rizika galvijams susirgti įvairiomis ligomis, dėl to būtina stebėti karvių sveikatos būklę. Norint palaikyti maksimalų karvių sveikatingumą, reikia nuolatos atlikti kraujo tyrimus, kad laiku būtų pastebėti susirgimai bei uţkirstas kelias jų plitimui. Kraujo biocheminiai tyrimai padeda nustatyti ligą ankstyvose ligos stadijose, pastebėti slaptus patologinius procesus, ligos eigą, kontroliuoti taikomo gydymo efektyvumą, prognozuoti ligos baigtį. Biocheminiai kraujo serumo parametrai taip pat parodo metabolizmo proceso aktyvumą, reprodukcinius sutrikimus, rujos nepilnavertiškumą bei atspindi bendrą gyvulio sveikatos būklę. Šie faktoriai yra labai svarbūs pieninio tipo, aukštos reprodukcijos melţiamoms karvėms.
Šalia visų kitų biocheminių kraujo rodiklių yra vertinamas ir lipidų (cholesterolio ir trigliceridų) kiekis. Cholesterolis ir trigliceridai nėra tik metabolizmo proceso šalutiniai produktai, šios medţiagos atlieka svarbias funkcijas organizme. Cholesterolis įeina į visų ląstelių membranų struktūrą, atlieka statybinės medţiagos funkcijas organizme, dalyvauja pašaro virškinimo procese. Trigliceridai savo ruoštu aprūpina organizmą energija. Rodikliams esant aukštesniems ar ţemesniems nei rekomenduojama fiziologinė norma, sutrinka karvių metabolizmo procesas, maţėja primilţiai bei atsiranda tikimybė karvėms susirgti įvairiomis reprodukcijos sistemos ir kepenų ligomis.
Didelę įtaką karvių sveikatingumui turi tinkamai subalansuotas, suderintas, pakankamai kaloringas pašaras, atitinkantis esamą sezoną bei karvių fiziologinę būseną. Tai ypač svarbu karvėms po atsivedimo. Veršeliams taip pat tinkamas energijos balansas uţtikrina gerą augimo bei vystymosi procesą. Sveikų karvių veršeliai neserga, gerai auga, turi stiprų imunitetą apsaugantį nuo įvairių ligų. Būtina stebėti veršingų karvių sveikatos būklę, kad būtų gaunamas sveikas prieauglis, geros kokybės produkcija.
Aplinkos temperatūra ir klimatinės sąlygos turi nemaţą įtaką karvių pieno primilţiui ir organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Pieno produkcijos padidėjimą įtakojančios aplinkybės, gali padidinti galvijų jautrumą aplinkos temperatūrai, dėl to sutrinka metabolizmo procesas, pasireiškia klimatinis stresas, kuris neigiamai veikia karvių sveikatingumą. Dideli pieno primilţiai ir karščio stresas sumaţina pieninio tipo galvijų gebėjimą palaikyti tinkamą termoreguliaciją, karvėms kyla grėsmė susirgti sezonine depresija.
Kraujo lipidų kiekio kitimai gali paveikti tiek fiziologinę karvės savijautą, tiek pieno kiekį ir kokybę. Taip pat kraujo biocheminiai rodikliai svarbūs stebint Lietuvos juodmargių karvių bendrą sveikatos būklę, nustatant rują. Atliekant galvijų kraujo tyrimus reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos
8 faktorius, kurie turi įtakos galutinėms rodiklių vertėms: gyvulio amţius, sezonas, aplinkos temperatūra, stresas, fizinis krūvis.
Darbo tikslas: Įvertinti sezoniškumo bei amţiaus įtaką karvių cholesterolio ir trigliceridų kiekiui
kraujyje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie karvių serume nustatomus lipidų rodiklius. 2. Nustatyti cholesterolio kiekio koncentraciją karvių (3–6 m.) kraujo serume pavasario ir rudens sezonais.
3. Nustatyti trigliceridų kiekio koncentraciją karvių (3–6 m.) kraujo serume pavasario ir rudens sezonais.
4. Nustatyti veršelių (3 mėn.) trigliceridų ir cholesterolio kiekį kraujyje. 5. Palyginti karvių amţiaus įtaką lipidų kiekiui kraujo serume.
9
1. Literatūros apžvalga
1.1
. Lietuvos juodmargiai galvijai
Lietuvos juodmargiai – pieninių galvijų veislė daţnai sutinkama Lietuvos ūkiuose. Net 74 proc. visų, šiuo metu Lietuvoje laikomų pieninių galvijų, sudaro Lietuvos juodmargių veislės karvės [1].
Per daugelį dešimtmečių Lietuvos vietinius galvijus kryţminant su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais, susiformavo juodmargių galvijų masyvas, kurio gyvuliai tvirtos konstitucijos, gero eksterjero, pakankamai produktyvūs, gerai prisitaikę prie vietinių sąlygų, pakankamai vislūs, pasiţymi geromis ūkinėmis savybėmis [2]. Lietuvos juodmargių galvijų veislė sukurta panaudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų genetinį potencialą bei grynojo veisimo privalumus. Veislės kūrimo, formavimo ir gerinimo procesas truko daugiau kaip keturis šimtmečius (nuo XVII a.) [3].
Kaip savarankiška veislė Lietuvos juodmargiai buvo pripaţinti 1951 m. [4]. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, turėjo daug eksterjero trūkumų [5]. Kadangi veislė turėjo nemaţai trūkumų, kuriuos buvo norima panaikinti, Lietuvos juodmargiai buvo pradėti kryţminti su Olandijos juodmargiais galvijais. Tokiu būdu buvo sukurtas naujas „olandizuotas“ juodmargių genotipas. Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai galvijai pasiţymi dideliu genetiniu produktyvumo potencialu, geromis veislinėmis savybėmis, yra prisitaikę prie vietinių mitybos ir laikymo sąlygų [2].
Lietuvos juodmargiai galvijai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, kūno sudėjimo. Kadangi Lietuvos juodmargiai turi trumpas kojas, gilią ir plačią krūtinę, plačią keterą, nugarą, juosmenį, ilgą ir platų uţpakalį bei gerai išvystytus raumenis, jie panašūs į pieninio – mėsinio tipo galvijus [6]. Galvijų prieauglis pasiţymi greitu augimu ir sparčia branda. Lietuvos juodmargiai galvijai yra labai ilgaamţiai ir lenkia savo gyvenimo trukme kitas pieninių galvijų veisles. Karvių ilgaamţiškumo pagrindinis rodiklis yra jų vidutinis amţius metais ir produktyvaus amţiaus trukmė laktacijomis [2]. Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo ekonominė karvės vertė didesnė. Juodmargių populiacijoje ilgaamţiškiausios yra Lietuvos juodmargių veislės karvės [6]. Jų vidutinė gyvenimo trukmė 9,6 metai, 3,9 laktacijos [7]. Lietuvos juodmargiai yra identifikuojami, registruojami taip pat vykdoma gyvūnų produktyvumo kontrolė, informacija apie veislės genofondą rašoma į kilmės knygas, ruošiami karvių poravimo planai. Šiuo metu jau yra parengta nacionalinė Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa, kuri buvo
10 suderinta su Valstybine gyvulių veislininkystės prieţiūros tarnyba prie Ţemės ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintojų asociacijoje [6].
1.2 Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai, jų funkcijos ir metabolizmas
1.2.1
Pagrindinių kraujo lipidų skirstymasKraujo plazmos lipidai sudaro didelę grupę biologinių medţiagų, kurioms būdingesnis fizinių negu struktūrinių savybių bendrumas. Triacilgliceroliai ir cholesterolio esteriai, yra nepoliniai lipidai ir jie sudaro kraujo plazmos lipoproteinų dalelės šerdį. Pastarąją nuo vandeninės aplinkos skiria polinių lipidų (fosfolipidų ir laisvojo cholesterolio) bei apoliproteinų sluoksnis [8].
Fosfolipidai – sudaryti iš glicerolio, fosfato ir azoto grupių bei dviejų molekulių riebalų rūgščių. Glicerolis, fosfato grupė ir azoto turinti grupė sudaro hidrofilinę galvutę, o riebalų rūgštys – uodegėlę, kuri yra hidrofobinė [9]. Fosfolipidai yra pagrindinis struktūrinis biologinių membranų komponentas, sudarantis ląstelių membranų dvisluoksnį. Dvisluoksnis sukuria atrankiai pralaidų barjerą, kuris į ląsteles praleidţia tik tam tikras medţiagų molekules [8].
Steroidai – ciklinių alkoholių-sterolių ir riebiųjų rūgščių esteriai, sudaryti iš keturių susijungusių anglies atomų ţiedų, besiskiriančių vienas nuo kito funkcinėmis grupėmis (1 pav.). Steroliai yra steroidai, kurių molekulėje prie C-3 atomo yra -OH grupė.
11 Trigliceridai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai [8]. Triglicerido būseną lemia riebalų rūgščių ilgis ir jose esančių dvigubų jungčių skaičius: kuo trumpesnė anglies grandinė ir kuo daugiau yra dvigubų jungčių, tuo skystesnis trigliceridas.
Maisto riebalų ir kūno riebalų atsargos organizme yra vadinamos trigliceridais. Riebalai skiriasi savo sudėtimi dėl įvairių riebalų rūgščių kombinacijų su gliceroliu. Trigliceridai patenka į kraujo plazmą su maisto produktais ar yra susintetinami iš kitų junginių organizme pavyzdţiui angliavandenių. Kalorijos gautos su maistu ir greitai nesuskaidytos yra konvertuojamos į trigliceridus bei transportuojamos į riebalines ląsteles, kur yra saugomos. Hormonai reguliuoja trigliceridų išsiskyrimą iš riebalų ląstelių, kad būtų patenkintas organizmo energijos poreikis tarp valgymų [11].
Cholesterolis yra vienas iš daugelio steroidų (2 pav.). Steroidai yra cikliniai dariniai, jų molekulių pagrindą sudaro ciklopentanoperhidrofenantreno ţiedas. Cholesterolis yra gausiausias gyvūnų sterolis [12].
2 pav. Cholesterolio struktūra
Cholesterolis būtinas visiems gyviems organizmams. Jis sintetinamas kepenyse iš paprastesnių junginių. Taip pat jo gali būti gaunama su maistu [13]. Didţiąją dalį cholesterolio, esančią kraujyje, pagamina kepenys, toks cholesterolis vadinamas endogeniniu. Tik maţa dalis patenka į organizmą su maisto produktais, toks cholesterolis vadinamas egzogeniniu [14].
Cholesterolis – lipidinė medţiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema [11]. Jis yra hidrofobinė medţiaga, dėl to jos tirpumas vandenyje maţas, todėl krauju jį perneša baltymai – lipoproteinai. Tai baltymų ir lipidų kompleksas. Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas į rūšis: į maţo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis). Apie 60-70 proc. kraujo cholesterolio perneša maţo tankio lipoproteinai (MTL) [15].
12 Maţo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – vadinamas bloguoju cholesteroliu. MTL cholesterolis transportuojamas iš kepenų į ląsteles. Jei MTL koncentracija kraujyje yra per didelė, jis atsideda arterijų sienelėse. Dėl to kyla rizika susirgti arterinėmis ligomis [16]. Gyvūnai, turintys aukštą trigliceridų kiekį kraujyje, daţniausiai turi aukštas cholesterolio ir MTL normas bei ţemą DTL lygį kraujo serume [17].
Manoma, kad didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) (jis vadinamas
geruoju cholesteroliu) apsaugo nuo susirgimo arterinėmis ligomis. DTL veikimo principas yra visiškai
priešingas MTL. MTL cholesterolis atnešamas su krauju į kepenis iš ląstelių. Kepenyse jis yra perdirbamas arba pašalinamas iš organizmo, kaip nereikalinga atlieka [16].
Cholesterolio yra visose organizmo dalyse – smegenyse, nerviniame audinyje, raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Cholesterolis, įeidamas į audinių ir ląstelių sudėtį, reguliuoja ląstelių membranų maistinių medţiagų ir jų skilimo produktų skvarbą bei sulaiko audiniuose drėgmę, uţtikrina vidinį slėgį ląstelėje, dalyvauja tulţies rūgščių, antinksčių ţievės hormonų, aldosterono, vitamino D, lytinių hormonų, susidaryme ir virsme [18].
Trigliceridai ir cholesterolis yra skirtingų tipų lipidai, cirkuliuojantys kraujyje. Kraujo plazmos lipidai sudaro biologinių medţiagų grupę, kurioms būdingas fizinių savybių bendrumas [8]. Trigliceridai saugo nenaudojamas kalorijas ir aprūpina kūną energija. Cholesterolis naudojamas, kaip statybinė ląstelių medţiaga ir sudedamoji hormonų (sterolių) dalis [19]. Cholesterolio molekulė membranoje orientuojasi taip, kad jo nedidelė polinė dalis – hidroksilogrupė, sąveikautų su polinėmis fosfolipidų galvutėmis. Plokšti steroidiniai ţiedai įsiterpia tarp fosfolipidų hidrofobinių grandinių [20]. Taip sudaromas ląstelės apsauginis barjeras – membrana.
1.2.2
Cholesterolio ir trigliceridų funkcijos organizmeCholesterolis aptinkamas kiekvienos ląstelės membranoje. Jis padeda išlaikyti membranos vientisumą ir cholesterolio dėka ląstelės geba kontaktuoti viena su kita. Taip kontaktuodamos ląstelės sudaro vientisą organizmą ir gali pilnai funkcionuoti bei atlikti reikiamas funkcija [21]. Cholesterolio molekulės gali sudaryti iki 50 proc. ląstelės membranos. Kadangi, cholesterolio molekulės yra maţesnės uţ kitas molekules jis atskiria fosfolipidų molekules, kad riebalų rūgštys nesukibtų ir nesusikristalizuotų [22]. Mitochondrijų sienelę sudaro 3 proc., o endoplazminiame tinkle yra 6 proc. cholesterolio masės [12].
13 Cholesterolis yra amfipatinė medţiaga: kaip ir fosfolipidai cholesterolis pasiţymi ir hidrofilinėmis, ir hidrofobinėmis savybėmis. Cholesterolis reguliuoja membranos pralaidumą, uţtikrindamas reikiamą vandens kiekį ląstelėje [13]. Plokšti steroidiniai ţiedai įsiterpia tarp fosfolipidų hidrofobinių grandinių. Taip cholesterolio molekulės uţpildo tarpus tarp riebalų rūgščių, todėl padidėja membranos storis, maţėja laidumas ir judrumas. Įsiterpęs cholesterolis keičia fosfolipidų, riebalų rūgščių grandinių išsidėstymo kampus [12]. Membrana tampa mechaniškai tvirtesnė bei maţiau jautri fiziniams veiksniams.
Nervinės ląstelės – neuronai, turi išorinį mielininės medţiagos sluoksnį. Mielino dangale gausu cholesterolio molekulių. Kadangi, mielino dangalas yra sudarytas iš kompaktiškai susiglaudusių Švano ląstelių (neuroglijos ląstelės) membranų. Toks sluoksnis apsaugo nervines ląsteles, izoliuoja jas, gerina nervinių impulsų perdavimą neuronais [13].
Tulţies rūgštys ir jų druskos, emulguojančios riebalus ţarnyne, vykstant eilei sudėtingų reakcijų sintetinamos kepenyse iš cholesterolio [22]. Pagaminta tulţies rūgštis transportuojama į tulţies pūslę ir ten saugoma iki tol, kol bus išskirta į dvylikapirštę ţarną. Cholesterolio junginiai labai svarbūs riebalams virškinti ir pernešti krauju. Netirpias makroskopines maisto riebalų daleles emulguoja amfipatinės tulţies druskos [23]. Šie biologiniai detergentai paverčia maisto riebalus mišriomis triacilglicerolių ir tulţies druskų micelėmis, kuriose lipidų molekulės prieinamos hidrolitiniams fermentams. Veikiant lipazėms, susidaro mono-, diacilgliceroliai, laisvosios riebalų rūgštys ir glicerolis [24]. Šios medţiagos difunduoja pro ţarnų paviršių dengiančių epitelinių ląstelių membranas, ir vėl paverčiamos į triacilglicerolio molekules. Įvykus riebalų emulgacijai tulţies rūgštys absorbuojamos ţarnyne ir krauju pernešamos atgal į kepenis, kur bus pakartotinai perdirbtos ir vėl panaudotos riebalų virškinime [22]. Dalis su tulţimi į ţarnyną patekusio cholesterolio, redukuojasi į koprosterolį ir pasišalina su ekskrementais [25]. Tulţies rūgščių enterohepatinė cirkuliacija svarbi ne tik tulţies rūgščių perdirbimui, maisto medţiagų absorbcijai, bet ir viso kūno lipidų metabolizmo reguliavimui.
1.3 Aterosklerozinių plokštelių atsiradimą įtakojantys faktoriai
Yra du pagrindiniai faktoriai įtakojantys aterosklerozinių plokštelių formavimąsi kraujagyslėse: uţdegimas ir cholesterolio pertekliaus kaupimasis makrofaguose [26]. Nesant uţdegimo, cholesterolis laisvai judėtų po organizmą kraujagyslėmis, nevyktų jo oksidaciniai procesai, kurie aktyvuoja makrofagus [27]. Makrofagai praryja lipoproteinus ir kaupia savyje cholesterolio lašelius. Uţdegimas paskatina cholesterolį atsidėti kraujagyslių spindyje [18].
14 Kai ląstelėse gliukozės kiekis pakankamas, ląstelės jo nepriima, ląstelės nepriima gliukozės, cukraus kiekis kraujyje pakyla, tada pradedama gaminti daugiau insulino, o gliukozė konvertuojama į riebalinį audinį [28]. Papildomos cukraus molekulės susijungia su transportiniais baltymais, šie kompleksai keliaudami kraujagyslėmis suţeidţia arterijų sieneles, sukeldami kraujagyslių sienelių uţdegimą [27].
Trigliceridai ir DTL neigiamai koreliuoja tarpusavyje, esant aukštam trigliceridų kiekiui, DTL kiekis kraujyje yra nedidelis [17]. Kuo daugiau kraujyje cirkuliuojančio DTL, tuo greičiau vyksta cholesterolio ekskrecija, taigi yra maţesnė aterosklerozės tikimybė [29].
DTL negali veikti teigiamai širdies ir kraujagyslių sistemos, jeigu kiti cholesterolio metabolizmo komponentai, tokie kaip: cholesterolio pernaša, lipoproteinų perdavimas, lipolizė ir reakcijos kepenyse yra susilpnėję [30]. Susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis rizika išauga dėl kepenų lipazės mutacijos ir cholesterolio transportinių proteinų pakitimų, abu šie faktoriai sukelia DTL kiekio padidėjimą kraujyje, taigi svarbu atkreipti dėmesį į DTL kiekio padidėjimo prieţastį [29].
1.4 Cholesterolio ir trigliceridų transportavimas organizme
Organizme cholesterolis gali būti transportuojamas keliais būdais. Kadangi tai netirpi vandeniuose tirpaluose medţiaga, jai pernešti reikia specialių baltymų [25]. Lipoproteinai yra makromolekuliniai agregatai, kuriuos sudaro lipidų ir proteinų kompleksas [31]. Lipoprotreinai skirstomi į grupes pagal savo tankį. Kuo maţesnis lipoproteino tankis, tuo didesnis riebalų kiekis gali prisijungti [25]. Kiekvienos grupės lipoproteinai atlieka skirtingas funkcijas organizme ir perneša skirtingas lipidų rūšis. (1 lentelė)
15
1. lentelė. Lipoproteinų atliekamos funkcijos [8]
Lipoproteinas, jo dydis Funkcija
Chilomikronai 75-1200 nm. Perneša trigliceridus iš ţarnų į audinius. Labai maţo tankio lipoproteinai
(LMTL cholesterolis) 30 – 80 nm.
Perneša trigliceridus iš audinių į raumenis.
Maţo tankio lipoproteinai (MTL cholesterolis) 18 – 25 nm.
Perneša cholesterolį iš sintezės vietų į periferinius audinius.
Didelio tankio lipoproteinai (DTL cholesterolis) 25 nm.
Graţina cholesterolio perteklių iš audinių, atgal į kepenis.
1.4.1 Egzogeninis lipidų transportavimas – su pašaru gautų lipidų pernaša
Šiuo būdu yra efektyviai vykdoma su pašaru gautų lipidų pernaša organizme. Su pašaru patekę trigliceridai ţarnyne yra hidrolizuojami kasos lipazių ir emulguojami tulţies rūgščių iki micelių [32]. Tokiu būdu susiformavę chilomikronai yra išskiriami į ţarnyno limfą ir transportuojami tiesiai į kraują. Lipoproteinai prieš tai apdorojami periferiniuose audiniuose prieš pasiekiant kepenis. Chilomikronų dalelės palaipsniui brinksta, didėja ir cholesterolis bei trigliceridai verčiami į didelio tankio lipoproteinus [31].
Chilomikronai – didţiausios apimties ir maţiausio tankio lipoproteinai, jų dydis nuo 75 iki 1200 nm (nanometrų) lipoproteininės dalelės, net 90 proc. juos sudaro lipidai [22]. Chilomikronai prisijungia trigliceridus ir cholesterolį ţarnyno limfinėje sistemoje ir nukreipiami į sisteminę kraujotaką. Prieš patenkant į kepenis, jie yra greitai apdorojami audinių ląstelėse [31]. Chilomikronų trigliceridai yra hidrolizuojami lipoproteino lipazės, taip riebalų rūgštys atskiriamos ir išlaisvinamos nuo proteinų [32]. Didţiąją dalį komplekso sudaro 80 proc. triglicerolis, 8 proc. cholesterolis, 7 proc. fosfolipidai ir 2 proc. baltymai. Jei kraujas imamas iš karto po valgio, ypač pavalgius kaloringo maisto, plazma būna pieno spalvos. Tam turi įtakos didelis chilomikronų kiekis plazmoje [25].
LMTL – šių dalelių sandara labai panaši į cholomikronų, šie lipoproteinai sintetinami kepenyse. Trigliceridai yra hidrolizuoti lipoproteino lipazės, kad maţo tankio lipoproteinai galėtų juos pernešti [13].
16
1.4.2 Endogeninis lipidų transportavimas – lipidu transportavimas į kepenis
MTL tipo lipoproteinai dalyvauja pernešant cholesterolį iš kepenų į audinius, kur jis yra panaudojamas [32]. Cholesterolis į ląsteles patenka, kai lipoproteinai prisijungia prie maţo tankio lipoproteinų receptorių esančių ląstelės paviršiuje [25]. MTL perneša apie 70 proc. viso kraujo plazmoje esančio cholesterolio [22]. Tada MTL molekulė patenka į ląstelės vidų ir yra suskaidoma į laisvąjį cholesterolį ir amino rūgštis [31]. Jei ląstelių paviršiuje yra nedidelis kiekis MTL receptorių, tai cholesterolis negali būti efektyviai šalinamas iš kraujo.
DTL sintezė vyksta tiek kepenyse, tiek ţarnyne. Jie yra sudaryti iš 50 proc. baltymų bei cholesterolio ir fosfolipidų [25]. DTL surenka cholesterolį iš ląstelių membranų ir kitų lipoproteinų. Pernašą katalizuoja CERP – cholesterolio pernaša reguliuojantis baltymas [31]. Ant DTL paviršiaus prisijungusi lecitino-cholesterolio-aciltransferazė katalizuoja laisvojo cholesterolio esterifikavimą, procesui panaudodama riebalų rūgštis, esančias didelio tankio lipoproteinų fosfolipiduose [22]. DTL apkeičia savo turimus apobaltymus ir cholesterolio esterius į triglicerolius esančius chilomikronuose ir LMTL dalelėse. Kadangi DTL sudėtyje yra didelis trigliceridų kiekis, dalelė didėja ir virsta DTL2. Tokios struktūros dalelė perneša cholesterolį į kepenis [34].
1.5 Lipidų apykaitą reguliuojantys faktoriai
Lipidų apykaitos reguliavimas yra labai reikšmingas procesas organizme. Atliekant įvairiausius tyrimus buvo pastebėta, jog didelė kraujo lipidų koncentracija serume turi neigiamos įtakos sveikatai. Svarbu kontroliuoti ne tik riebalų rūgščių bei cholesterolio apykaitą, bet ir jų eliminaciją iš organizmo. Svarbu palaikyti medţiagų sintezės ir šalinimo iš organizmo balansą. Kadangi, lipidai į organizmą gali patekti dvejopai: per virškinamąjį traktą, su maistu ir gali būti sintetinami kepenyse, šios dvi sistemos veikia priklausomai viena nuo kitos. Jei su maistu gaunamas didesnis kiekis riebalų rūgščių ir cholesterolio, tulţies rūgšties sintezė ir ekskrecija tai pat intensyvėja [22]. Molekuliniai šių reakcijų mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti bei pilnai suprantami.
Lipidų apykaitos reguliavimo mechanizme labai svarbų vaidmenį atlieka hormonai. Hormonai turi įtakos fermentinėms sistemoms, dalyvaujančioms lipidų apykaitoje [22]. Pagrindinius lipidų apykaitos procesus reguliuojantis hormonas yra insulinas [33]. Jis veikia lipidų rezorbcijos procesą, reguliuoja tarpinės apykaitos procesų stadijas, skatina lipidų kaupimąsi riebaliniuose audiniuose bei jų sintezę iš angliavandenių [35]. Nepriklausomai nuo gyvūnų rūšies, insulinas ir adrenerginiai hormonai
17 daro didelę įtaką vykstančiam anaboliniam ir kataboliniam lipidų metabolizmui. Kiti hormonai turi maţesnį efektą bei įtaką lipidų metabolizmui [34].
1.6 Įvairių faktorių įtaka lipidų kiekiui kraujo serume
1.6.1
Pašarų kiekio ir kokybės įtaka cholesterolio ir trigliceridų kiekiui kraujo serumeDidţiausią įtaką visiems karvių kraujo parametrams turi pašaras, jo kokybiškumas ir kiekis. Šėrimo sistema turi reikšmingą poveikį trigliceridų bei cholesterolio kiekiui karvių kraujo serume [17]. Siekiant kontroliuoti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje reikia didelį dėmesį skirti subalansuotiems racionams ir tinkamam energijos kiekiui juose, kad karvės gautų pašarus atitinkančius jų laktacijos periodą. Veršingos karvės organizme, visą veršingumo laikotarpį, vyksta intensyvūs metaboliniai ir fiziologiniai pakitimai [36]. Veršingumo metu metaboliniai procesai dalyvauja vaisiaus augimo palaikyme [37]. Apsiveršiavusi karvė mobilizuoja sukauptus energijos rezervus, tai sukelia neigiamą energijos balansą. Procesas vyksta tol, kol karvės organizmas pradeda gauti pakankamą kiekį maisto medţiagų, atitinkančių jos fiziologines normas. Priklausomai nuo šių procesų, vykstančių karvės organizme, kinta ir cholesterolio bei trigliceridų koncentracija kraujo serume [37].
Plonojo ţarnyno sienelėje esančios ląstelės prisijungia cholesterolio molekules ir transportuoja jas iš ţarnyno į kitas organizmo struktūras. Jeigu organizme yra pakankamas cholesterolio kiekis ir jo daugiau nereikia, cholesterolis, gautas su pašaru, yra pumpuojamas į ţarnyną ir pašalinamas kartu su išmatomis [38]. Kadangi, organizmo ląstelės reguliuoja cholesterolio kiekį bei „ţino“ kiek tiksliai jo reikia audiniams. Dėl šios organizmo reakcijos patekęs cholesterolis su pašaru negali sukelti cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje. Buvo atlikti tyrimai ir pastebėta, jog gyvūnus šeriant kaloringais pašarais, cholesterolio sintezė iš riebiųjų rūgščių riebaliniame audinyje buvo slopinama. Tam turėjo įtakos padidėjusi palmitoleino koncentracija kraujyje [35]. Kaloringas pašaras neįtakojo spartesnės riebalų rūgščių sintezės organizme. Maţai kaloringas pašaras turi per maţai energijos reikalingos karvės fiziologinėms funkcijoms patenkinti, dėl to sutrinka folikulų brendimas ir embrionų vystymasis [17].
Jeigu cholesterolio organizmui nereikia, nevyksta ir jo metabolizmas, cholesterolis pašalinamas iš organizmo visiškai nepakitusios struktūros. Kai organizme yra nepakankamas kiekis cholesterolio, jis
18 susijungia su lipoproteinais ir yra transportuojamas į audinius ir organus, kur vykdomas jo metabolizmas [39].
Cholesterolio molekulės efektyviai perdirbamos organizme, nes jį susintetinti yra pakankamai sunkus procesas [40]. Didţioji dalis cholesterolio patenkančio su maistu yra esterifikuotas cholesterolis (cholesterolio esteriai tai cholesterolio molekulės su prijungta riebalų rūgštimi) [41]. Ţarnyno ląstelės sugeba prisijungti tiktai laisvos formos cholesterolį [40]. Taigi, ţarnų ląstelės negali absorbuoti cholesterolio esterių, kurių daugiausiai gaunama su pašaru. Dėl to didţiąją dalį organizmui reikiamo cholesterolio susintetina pačios ląstelės.
Karvėms šerti daţniausiai naudojami pašarų premiksai. Pastebėta, kad šeriant karves pašarų mišiniais, ypač silosu, cholesterolio koncentracija kraujyje didesnė, nei šeriant karves natūralia ţole [42]. Pieninio tipo karvių cholesterolio kiekis kraujo serume priklauso nuo pieno primilţio kiekio. Siekiant padidinti pieno gamybą į pašarus pridedama daug baltymingų priedų, dėl to pasireiškia glikemija ir padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Šios prieţastys skatina cholesterolio sintezę plonajame ţarnyne ir kepenyse. [43].
1.6.2 Sezoniškumo įtaka cholesterolio ir trigliceridų kiekiui karvių kraujyje
Karvės – produkcijos gyvūnai, dėl to yra labai svarbu stebėti jų sveikatingumą, kad būtų gaunami kiek įmanoma didesni primilţiai ir karvės būtų sveikos. Karvės sveikatingumas atsiliepia pieno kokybei. Karvės sveikata priklauso nuo zoohigieninių sąlygų, kurių laikomasi ūkyje. Taip pat labai svarbūs aplinkos temperatūros pokyčiai, klimato sąlygos. Faktoriai įtakojantys pieno produkcijos padidėjimą, gali padidinti karvių jautrumą aplinkos šilumai, kadangi yra glaudus ryšys tarp organizme vykstančio metabolizmo ir produktyvumo [44]. Buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp bendro cholesterolio bei trigliceridų kiekio kraujyje ir didelio primelţto pieno kiekio [17]. Didelis pieno primilţis ir karščio stresas sumaţina karvės gebėjimą palaikyti tinkamą termoreguliaciją. Klimatinis stresas turi įtakos karvių sezoninės depresijos atsiradimui bei pieno primilţio sumaţėjimui [45].
Karvės fiziologinė būsena priklauso nuo organizme vyraujančių hormonų, jų kiekio bei koncentracijos kraujyje. Buvo nustatyta, jog bendras cholesterolio ir trigliceridų kiekis koreliuoja su lytinių hormonų kiekiu karvės kraujyje [17]. Lytinio ciklo metu folikulai auga dviem bangomis, rečiau trimis ir keturiomis, folikulų augimui įtakos turi karvės amţius, sezonas, primilţis [46]. Kadangi, rujai įtakos turi sezoniškumas, o cholesterolio koncentracija tiesiogiai priklauso nuo lytinių hormonų
19 produkcijos, tai cholesterolio koncentracija kinta priklausomai nuo sezono metu gaminamų hormonų karvės organizme [44].
Esant aukštai aplinkos temperatūrai pieninio tipo galvijų metabolizmas lėtėja. Metabolizmo pokyčiams įtakos šiltuoju sezonu turi pašarai, pakilusi aplinkos ir kūno temperatūra, padidėjęs kvėpavimo daţnis, dėl to maţėja pieno primilţio kiekis vasaros sezono metu [44]. Kraujo rodiklių pokyčiai gali paveikti tiek fiziologinę karvės savijautą, tiek pieno kokybę ir kiekybę. Kraujo biocheminių ir hematologinių rodiklių vertės pokyčiai yra svarbūs karvių sveikatos būklei nustatyti. Kraujo laboratoriniai rodikliai gali kisti priklausomai nuo amţiaus, oro, streso, sezono, gyvulio fizinio krūvio [47]. Taigi, kraujo tyrimų rodikliai, stebimi skirtingais karvių fiziologiniais tarpsniais, gali padėti nustatyti patologinius ir metabolinius sutrikimus, ligas. Toks ankstyvas ligų diagnozavimas padeda išvengti didelių ekonominių nuostolių, gerina karvių sveikatingumą, produktyvumą, uţkerta kelią įvairių ligų plitimui, leidţia spręsti apie zoohigienines sąlygas, kurių laikomasi ūkyje, pašarų kokybę [48].
1.6.3 Cholesterolio ir trigliceridų įtaka karvių sveikatingumui
Tinkamas cholesterolio ir trigliceridų kiekis karvių kraujyje turi didelės įtakos karvių produktyvumui ir sveikatingumui. Esant kraujo biocheminiams parametrams normos ribose, gyvūnas gali pilnai funkcionuoti, veikia visos organizmo sistemos, įskaitant ir reprodukcijos sistemą [48]. Kai kurie biocheminiai parametrai neatitinkantys normos ribų, gali sukelti reprodukcijos sistemos sutrikimus [49]. Taigi, nuolat matuojant biocheminius galvijų kraujo parametrus, galima išsiaiškinti karvių reprodukcijos sutrikimus. Tam tikri, pakitę, gliukozės, cholesterolio ir proteinų kiekiai kraujyje lemia vaisingumo, reprodukcijos ir lytinio ciklo nepilnavertiškumą [50]. Ţemas cholesterolio ir trigliceridų kiekis turi įtakos pogimdyviniam karvės sveikatingumui. Nustatyta, jog ţemą cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje turinčios karvės, po apsiveršiavimo buvo labiau linkusios sirgti mastitu ir metritu [51]. Metaboliniai pakitimai karvių organizme yra pasireiškiančių ligų po atsivedimo pasekmė, susijusi su ţemomis cholesterolio bei trigliceridų normomis.
Lipidų kiekis galvijų kraujyje gali skirtis priklausomai nuo įvairių fiziologinių karvės organizmo faktorių, tokių kaip nėštumas, ţindymo laikotarpis [48]. Veršingumo metu cholesterolio kiekis kraujo serume sumaţėja, bet iš karto po apsiveršiavimo pakyla [52]. Apsiveršiavusios karvės kūno kondicija susijusi su cholesterolio koncentracija kraujyje, dėl to cholesterolio kiekio matavimas gali būti naudingas nustatant energijos balansą ankstyvos laktacijos periodu [51]. Atliekami tyrimai, kuriais
20 siekiama nustatyti cholesterolio bei trigliceridų koncentracijos ir ligų tarpusavio ryšį. Karvėms, veršingumo laikotarpiu, turinčioms didesnius cholesterolio ir trigliceridų kiekius kraujyje kyla didesnė rizika placentai uţsilaikyti [52]. Tolimesni tyrimai parodė, kad pereinamuoju laikotarpiu karvių cholesterolio bei trigliceridų koncentracija kraujyje reikšmingas rodiklis nustatant energijos disbalansą, kuris turi įtakos pogimdyvinėms ligoms pasireikšti [51].
Pas karves, kurių lytinis ciklas nėra reguliarus ar daţnai pasitaiko „tyli“ ruja, pastebėtas ţemesnis nei norma cholesterolio kiekis kraujyje. Karvės, sergančios endometrioze, turėjo didesnius cholesterolio kiekius, nei sveikosios [53].
Atrajotojų ţarnyne daugumą cirkuliuojančių trigliceridų yra suskaidoma ţarnose [54]. Tyrimai parodė, jog apsiveršiavusios ir su klinikiniais ligų poţymiais karvės, sunaudoja maţiau pašaro, palyginus su sveikomis [55]. Karvės sergančios lengva ir sunkia metrito formomis, suėdė nuo 5 kg/d. iki 3 kg/d. maţiau sausosios medţiagos palyginus su sveikais gyvuliais [51]. Klinikiniu mastitu sergančios karvės suėda 1 kg/d. maţiau sausosios medţiagos, bet jau pirmą dieną po gydymo suėdė tinkamą kiekį pašaro [56].
Lyginant ketoze sergančių ir sveikų karvių kraujo biocheminius rodiklius pastebėta, jog sergančių karvių kraujyje yra didesnis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis nei trigliceridų ir cholesterolio koncentracija kraujyje [57]. Remiantis tuo, buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp laisvųjų riebalų rūgščių ir trigliceridų koncentracijų kraujyje.
Pieninius galvijus laikantys ūkininkai didţiausią dėmesį skiria pieno primilţiui bei jo kokybei. Klinikinių ir slaptųjų ligų pasireiškimui bei atsiradimui didelės įtakos turi ganyklos, kuriose laikomos karvės, ir joms duodamas pašaras. Siekiant gerinti produkcijos kokybę, būtina didelį dėmesį skirti galvijų sveikatingumui. Gyvulių sveikatos būklę galima stebėti nuolat atliekant kraujo biocheminius tyrimus. Didelės reikšmės karvių sveikatingumui bei reprodukcijai turi cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujo serume. Maţas cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujo serume yra sietinas su mastito, metrito, ketozių ir kitų ligų atsiradimu. Taigi, cholesterolio bei trigliceridų kiekio kitimais kraujyje galima remtis diagnozuojant karvių ligas bei stebint jų sveikatingumą. Mokslinės literatūros šaltiniuose nepavyko rasti duomenų apie duomenų, kokią įtaką Lietuvos juodmargėms karvėms ir jų sveikatingumui daro cholesterolio ir trigliceridų kiekiai jų kraujo serume.
21
2. Metodinė dalis
2.1.
Tyrimo atlikimo laikas, vieta ir metodika
Tiriamasis darbas atliktas LSMU Biochemijos katedroje, kraujo mėginiai imti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro Muniškių mokomojoje fermoje, 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. geguţės mėn.
Tyrimui atlikti buvo atrinkta 15 Lietuvos juodmargių pieninių karvių ir 10 veršelių. Bandymai atlikti tvartiniu laikotarpiu, prieš išgenant karves į ganyklas, jos buvo laikomos pririštos, vienodomis sąlygomis, melţiamos mechanizuotai į pieno linijas 2 kartus per dieną, girdomos iš automatinių girdyklų ir po karvių parginimo iš ganyklų, kur jos buvo laikomos palaidos, vienodomis sąlygomis, melţiamos 2 kartus per dieną bei girdomos iš girdyklų laukuose. Veršeliai buvo laikomi atskirai nuo suaugusių karvių, aptvarėliuose po du. Jie girdomi nugriebtu pienu ir vandeniu. Tyrimas truko 1,5 metų.
Imant kraujo mėginius pirmąjį kartą karvės buvo šeriamos 2 kartus per dieną įprastu standartiniu pašaru, kurio racioną sudarė: šienainis, šiaudai, šienas, kukurūzų silosas, daugiamečių ţolių silosas, sausa melasa, valgomoji druska, kreida, koncentruoti pašarai (mieţiniai miltai). Visi pašarai sumaišomi pašarų maišytuvu „Optimix“.
Imant kraujo mėginius antrąjį kartą karvės buvo šeriamos 2 kartus per dieną įprastu standartiniu pašaru, kurio racioną sudarė: kultūrinių ganyklų ţolė, šiaudai, šienas, kukurūzų silosas, sausa melasa, valgomoji druska, kreida.
Karvių kraujas tyrimams buvo imamas iš uodegos venos (Vena coccygea). Veršelių kraujas tyrimams buvo imamas iš Jungo venos (Vena jugularis). Buvo nustatomi šie biocheminiai rodikliai: bendras kraujo serumo cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Cholesterolio ir trigliceridų kiekių kraujo serume tyrimai buvo atlikti LSMU Biochemijos katedroje.
22
2.2. Tyrimo objektai
Tyrimui buvo atrinkta 15 sveikų, 3–6 metų, panašaus sudėjimo, svorio, produktyvumo, pieninio tipo Lietuvos juodmargių karvių. Karvės priklausė 3–4 kondicijos klasėms pagal 5 balų sistemą (1 klasė labai liesa, 5 klasė labai stora). Taip pat 10 vienodo amţiaus (3 mėnesių), tokiomis pačiomis sąlygomis laikomų bei šeriamų Lietuvos juodmargių veislės veršelių.
2.3. Tyrimo organizavimas
Pirmasis kraujo ėmimas buvo atliekamas lapkričio mėnesį, parginus karves iš ganyklų. Laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų, kraujas buvo imamas iš karvių uodegos venos (Vena coccygea) į vakuuminius 7 ml talpos kraujo mėgintuvėlius be priedų (kraujo serumo biocheminiams tyrimams). Antrasis kraujo ėmimas atliktas geguţės mėnesį, taip pat kraują imant iš uodegos venos. Veršelių kraujo mėginiai buvo imti iš jungo venos, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų, uţspaudţiant pirštu ţemiau dūrio vietos į vakuuminius mėgintuvėlius be antikoaguliantų.
Tyrimas atliktas laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 [58].
Cholesterolio ir trigliceridų kiekių kraujo serume tyrimai buvo atlikti LSMU Biochemijos katedroje.
Kraujo serumui gauti kraujo mėginiai buvo palikti šaldytuve nusistovėti, kol susidarys krešulys. Susiformavus krešuliui, kiekvienos karvės serumas nupilamas į atskirus, švarius mėgintuvėlius.
2.4. Cholesterolio kiekio nustatymas oksidaziniu metodu
Metodas pagrįstas elektromagnetinės spinduliuotės srauto atrankine absorbcija analizuojamos medţiagos nesuţadintais atomais ir gali būti taikomas elementų kiekiui įvairios kilmės medţiagose nustatyti
.
Fermentinėje kompozicijoje esantis esterazių poklasės fermentas hidrolizuoja cholesterolio esterius, šiuo metodu nustatomas bendras cholesterolio kiekis serume, tiek laisvoje, tiek esterių formoje. Kitas fermentas – cholesteroloksidazė oksiduoja cholesterolį oro deguonimi iki cholestenono vandenilio peroksido [59].
23 Susidaręs vandenilio peroksidas (H2O2), veikiant peroksidazei, oksiduoja 4-amonofenazono ir fenolio mišinį į roţinės spalvos darinį. Susidaręs daţo kiekis yra lygus susidariusiam mėginyje cholesterolio kiekiui. Daţo kiekis nustatomas fotokolorimetriniu metodu, naudojant Spectronic 20 Genesys aparatą. Bendram cholesterolio kiekiui, kraujo serume, nustatyti buvo panaudotas BioSystems gamintojo rinkinys: cholesterolio standartas (5,18 mmol/l) ir cholesterolio reagentas. Bangos ilgis 500 nm. Tyrimo metodo paklaida ± 0,8 proc.
Fiziologinė cholesterolio koncentracijos norma: 1,3-3,88 mmol/l. Cholesterolio koncentracija apskaičiuojama pagal išvestinę formulę:
C
x – cholesterolio koncentracija kraujyje;C
st. – standartinio cholesterolio tirpalo koncentracija;A
x – kraujo serumo tirpalo optinis tankis;A
st. – standartinio cholesterolio tirpalo optinis tankis;2.5. Trigliceridų kiekio nustatymas fermentiniu metodu
Kraujo serume esantys lipidai, veikiami lipazės hidrolizuojami į glicerolį ir riebalų rūgštis. Veikiant glicerolkinazei bei dalyvaujant ATP, glicerolis fosforilinamas į glicerolio-3-fosfatą. Veikiamas fermento glicerolio-3-fosfato oksidazės, oksiduojamas iki hidroksi acetono fosfato ir H2O2. Vandenilio peroksidas skyla toliau. Deguonis oksiduoja 4-aminoantipiriną ir DHBS mišinį į spalvotą junginį [59].
Daţo kiekis lygus trigliceridų kiekiui. Spalvoto tirpalo optinis tankis nustatomas fotoelektrokolorimetru Spectronic 20 Genesys aparatu. Bendram trigliceridų kiekiui, kraujo serume, nustatyti buvo panaudotas BioSystems gamintojo reagentų rinkinys: trigliceridų standartas (2,26 mmol/l) ir trigliceridų reagentas. Bangos ilgis 500 nm.
Fiziologinė norma 0.17 - 0,51 mmol/l.
Tyrimo metodo paklaida ±0,3 proc. Trigliceridų koncentracija apskaičiuojama pagal išvestinę formulę:
24
C
x – trigliceridų koncentracija kraujyje;C
st. – standartinio trigliceridų tirpalo koncentracija;A
x – kraujo serumo tirpalo optinis tankis;A
st. – standartinio trigliceridų tirpalo optinis tankis;2.6. Duomenų statistinis įvertinimas
Tyrimų duomenys apdoroti WinExcel programa. Apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, įvairavimo koeficientai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas Stjudento metodu. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05, nepatikimais, kai p>0,05 [60].
25
3. Rezultatai
3.1. Karvių kraujo serumo cholesterolio ir trigliceridų tyrimas
Cholesterolis nėra tik šalutinė medţiaga susidariusi metabolizmo proceso metu, jis veikia, kaip ląstelių apsauginis barjeras, apsaugantis nuo dehidratacijos ir infekcijos [62]. Cholesterolis vienas iš pagrindinių faktorių turinčių įtakos karvių vaisingumui bei cikliškumui [48]. 1 paveikslo diagramoje pateikiami cholesterolio kiekio kitimai suaugusių Lietuvos juodmargių pieninių karvių kraujo serume rudens ir pavasario sezonų metu.
1 pav. Suaugusių karvių cholesterolio kiekio palyginimas rudens ir pavasario sezonų metu, p<0,05
Taip pat lentelėje pateikti kiekvienos karvės kraujo serumo cholesterolio kiekiai mmol/l. Rudens sezono metu cholesterolio koncentracija buvo didesnė nei pavasarį. Rudenį vidutinė cholesterolio koncentracija buvo 4.1±0,8 mmol/l, o fiziologines normas viršijo 11 iš 15 karvių (73 proc.). Pavasarį vidutinė cholesterolio koncentracija buvo 2,96±0,5 mmol/l: visi rodikliai variavo 1,3–3,88 mmol/l intervale ir neviršijo fiziologinės normos ribų. Didţiausia cholesterolio koncentracija buvo nustatyta rudenį karves Nr. 2 kraujo serume ir siekė net 4,97 mmol/l, tačiau jos cholesterolio kiekis pavasarį nebuvo didţiausias. Pavasarį didţiausia cholesterolio koncentracija pasiţymėjo mėginys Nr. 14 ir siekė 3,58 mmol/l, bet neviršijo fiziologinės normos ribų. Gauti rezultatų skirtumai buvo statistiškai patikimi, nes apskaičiuotas patikimumo koeficientas p<0,05.
0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Ruduo mmol/l 3,52 4,97 3,66 4,43 4,02 4,01 3,44 4,60 4,46 4,82 4,11 4,26 2,55 4,65 4,01 Pavasaris mmol/l 3,09 3,40 2,94 3,22 3,36 3,26 2,93 3,37 3,14 3,06 2,16 2,56 2,09 3,58 2,25 Chol es ter ol io k oncentr aci ja m m ol/ l Karvės numeris
26 Trigliceridai patenka į kraujo plazmą su maisto produktais arba yra susintetinami kepenų, riebalinio audinio, raumenų, plonosios ţarnos gleivinės ląstelių endoplazminiame tinkle [8]. Trigliceridų koncentracija kraujo serume gali padėti nustatyti įvairius susirgimus susijusius su reprodukcijos sistemos nepilnavertiškumu. 2 paveiksle pavaizduoti Lietuvos juodmargių karvių trigliceridų koncentracijų kitimai kraujo serume rudenį bei pavasarį.
2 pav. Suaugusių karvių trigliceridų kiekio kitimų palyginimas rudens ir pavasario sezonų metu, p>0,05
Tiek rudens, tiek pavasario sezonu visų karvių trigliceridų kiekiai viršijo fiziologinės normos ribas ir buvo didesni nei 0,17–0,51 mmol/l. Pavasarį vidutinis trigliceridų kiekis kraujo serume buvo 0,93±0,2 mmol/l. Pavasarį gauti rezultatai buvo didesni nei rudenį. Mėginiuose Nr. 3 ir Nr. 6 trigliceridų koncentracija buvo didţiausia ir siekė 1,01 mmol/l, bet jų trigliceridų kiekiai rudenį nebuvo aukščiausi. Rudenį vidutinis trigliceridų kiekis buvo 0,81±0,2 mmol/l. Gauti rezultatų skirtumai buvo statistiškai nepatikimi p>0,05.
Atliekant kraujo lipidų tyrimus nebuvo pastebėtas cholesterolio ir trigliceridų tarpusavo ryšys bei jų kiekių kitimų priklausomybė. Aukščiausia cholesterolio koncentracija pasiţymėjusiame kraujo serumo mėginyje nebuvo nustatytas didţiausias trigliceridų kiekis. Tai rodo, kad cholesterolio ir trigliceridų kiekiai karvių kraujo serume kinta nepriklausomai vienas nuo kito. Galutinėms rodiklių vertėms įtakos gali turėti aplinkos faktoriai, pašaras, stresas.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Ruduo mmol/l 0,80 1,07 1,01 0,92 0,86 1,00 0,83 0,72 0,82 0,62 0,92 0,62 0,58 0,73 0,62 Pavasaris mmol/l 1,11 1,13 1,16 1,00 1,00 1,16 0,93 0,93 0,96 0,70 1,06 0,70 0,66 0,81 0,67 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 Tri gl icer idų koncent raci ja m m ol /l Karvės numeris
27 Tiek jauniems veršeliams, tiek suaugusiems galvijams yra svarbus kraujo lipidų kiekis organizme. 3 paveiksle pateikti veršelių kraujo serumo trigliceridų ir cholesterolio kiekių kitimai.
3 pav. 3 mėnesių veršelių trigliceridų ir cholesterolio koncentracijų kraujo serume palyginimas, p>0,05
Veršelių serumo cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos tyrimas rodo, kad cholesterolio koncentracija veršelių kraujyje yra didesnė nei trigliceridų. Vidutinis cholesterolio kiekis buvo 2,81±0,5 mmol/l ir neviršijo fiziologinės normos ribų (1,3–3,88 mmol/l). Tačiau trigliceridų koncentracija viršijo fiziologinės normos ribas ir buvo didesnė nei 0,17–0,51 mmol/l. Vidutinė trigliceridų koncentracija siekė 1,37±0,4 mmol/l. Gautų rezultatų skirtumai yra statistiškai nepatikimi, nes p>0,05. Didţiausias cholesterolio kiekis kraujo serume nustatytas mėginyje Nr. 8 ir siekė 3,86 mmol/l, bet jame nustatyta trigliceridų koncentracija nebuvo aukščiausia. Trigliceridų aukščiausias rodiklis buvo mėginyje Nr. 10 ir siekė 1,99 mmol/l, jame cholesterolio koncentracija nebuvo viena iš aukščiausių. Tai rodo, jog kraujo lipidai, veršelių kraujo serume, kinta nepriklausomai vieni nuo kitų.
0,000 1,000 2,000 3,000 4,000 5,000 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Koncentracija mmol/l V er še lio num er is Trigliceridų koncentracija mmol/l Cholesterolio koncentracija mmol/l
28 Cholesterolio koncentracija kraujo serume svarbus veiksnys įvairaus amţiaus galvijams, kad būtų laiku pastebėti pakitimai bei uţkirstas kelias ligų plitimui [55]. 4 paveiksle pateikti duomenys apie suaugusių karvių bei veršelių cholesterolio kiekius kraujo serume. Kadangi, 3–6 metų amţiaus karvių kraujo mėginiai tirti du kartus, pateikiami abiejų tyrimų rezultatų vidurkiai, kad būtų galima objektyviai vertinti duomenis.
4 pav. Suaugusių karvių ir veršelių cholesterolio koncentracijos vidurkių kraujo serume palyginimas, p<0,05
Paveiksle galime matyti, jog 3–6 metų amţiaus karvių rudens sezono metu cholesterolio koncentracija buvo didţiausia, lyginant su pavasariu ir gautais veršelių rodikliais. Rudenį cholesterolio koncentracijos vidurkis siekė 4,07±0,6 mmol/l, o pavasarį 2,99±0,5 mmol/l. Tai rodo, kad rudenį cholesterolio koncentracija viršijo fiziologinės normos ribas, o pavasarį duomenys nebuvo didesni nei 1,3–3,88 mmol/l ir normos neviršijo. Veršelių cholesterolio koncentracijos vidurkis buvo 2,81 mmol/l, tai reiškia, jog neviršijo fiziologinės normos ribų. Gauti tyrimo duomenų vidurkiai statistiškai patikimi, p<0,05. 4,07 2,99 2.81 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50
Ruduo 3-6 m. Pavasaris 3-6 m. Veršeliai 3 mėn.
C hol es ter ol o koncent raci ja m m ol /l Laikotarpis ir amţius
29 Lietuvos juodmargių karvių trigliceridų kiekių priklausomybė nuo amţiaus pateikta 5 paveiksle. Veršelių trigliceridų koncentracijos vidurkis yra didţiausias ir siekia net 1,37±0,4 mmol/l, tai rodo, kad viršija leistiną fiziologinę normą. Suaugusių karvių, nustatyti trigliceridų vidurkiai, taip pat buvo aukštesni nei fiziologinė norma ir rudenį, ir pavasarį. Rudens sezono metu buvo nustatyta 0,81 mmol/l trigliceridų koncentracija, o pavasarį 0,93 mmol/l. Tiek suaugusių karvių, tiek veršelių kraujo serumo trigliceridų kiekiai buvo gerokai didesni nei fiziologinė norma ir viršijo 0,17–0,51 mmol/l. Apskaičiuotas duomenų vidurkių patikimumo koeficientas ir nustatyta, jog rezultatų skirtumas yra statistiškai nepatikimas, kadangi p>0,05.
5 pav. Suaugusių karvių ir veršelių trigliceridų koncentracijos vidurkių kraujo serume palyginimas, p>0,05 0,81 0,93 1.37 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6
Ruduo 3-6 m. Pavasaris 3-6 m. Veršeliai 3 mėn.
Tri gl icer idų koncent raci ja m m ol /l Laikotarpis ir amţius
30
4. Rezultatų aptarimas
Biocheminiai kraujo parametrai parodo, kaip funkcionuoja įvairūs kūno organai bei sistemos: rodiklių padidėjimas ar sumaţėjimas turi neigiamos įtakos karvių struktūriniams ir fiziologiniams organizmo pakitimams [47]. Biocheminiai kraujo rodiklių parametrai, esantys fiziologinės normos ribose, uţtikrina pilnavertišką karvių organizmo sistemų veikimą [49]. Kraujo rodiklių nuokrypiai neigiamai veikia karvių reprodukcijos sistemą [47]. Karvių cholesterolio ir trigliceridų rodikliai yra svarbūs nustatant įvairius fiziologinius pakitimus, tokius kaip medţiagų apykaitos sutrikimai, reprodukcijos nepilnavertiškumas, įvairių ligų pasireiškimas [48]. Trigliceridai aprūpina kūną energija, kuri reikalinga augimui, brendimui ir kitiems fiziologiniams procesams vykti [11]. Cholesterolis, savo ruoţtu, palaiko ląstelių membranų vientisumą, padeda joms kontaktuoti vienai su kita [21]. Kontaktuodamos tarpusavyje ląstelės geba sudaryti vientisą organizmą ir pilnai funkcionuoti atlikdamos įvairias funkcijas. Dėl kraujo lipidų stokos ar pertekliaus galvijų organizme kyla grėsmė susirgti įvairiomis ligomis [50].
Šiame darbe ištirta, kokią įtaką cholesterolio ir trigliceridų kiekiui kraujo serume turi sezoniškumas bei galvijų amţius. Atlikus tyrimą matyti, kad suaugusių karvių cholesterolio kiekis kraujo serume pavasario sezono metu atitiko fiziologinės normos ribas, bet rudenį rodikliai buvo gerokai didesni, nei fiziologinė norma. Pavasario ir rudens sezonais kiekvienos karvės cholesterolio ir trigliceridų rodikliai kito nepriklausomai vieni nuo kitų. Didţiausią cholesterolio koncentraciją turinti karvė neturėjo didţiausio trigliceridų kiekio. Dėl to galima pritarti Guzel teiginiui, jog cholesterolio kiekis gali kisti priklausomai nuo karvę veikiančių fiziologinių faktorių, tokių kaip: nėštumas ir laktacijos periodas [48]. Taigi, rudens sezonu, prieš šaltąjį metų laiką karvės organizme kaupia didesnius kiekius cholesterolio, nei pavasarį. Šio tyrimo rezultatai sutampa su [62] šaltinio gautais duomenimis, kur teigiama, jog vasaros sezono metu nustatomi ţemesni cholesterolio kiekiai nei ţiemą, dėl šilumos įtakos aktyviai vykstančiam metabolizmo procesui.
Gautiems rezultatams įtakos turėjo ir racionas, kuris sudaromas priklausomai nuo sezoniškumo. Šeriant karves pašarų mišiniais, ypač silosu, nustatyta cholesterolio koncentracija kraujyje būna didesnė, nei šeriant karves natūralia ţole [42]. Rudenį karvės pargenamos iš ganyklų ir pereinama prie tvartinio laikymo bei raciono, dėl to cholesterolio koncentracija kraujo serume uţfiksuota didesnė nei pavasarį.
Trigliceridų kiekis visoms tyrime dalyvavusioms, suaugusioms karvėms buvo nustatytas virš fiziologinės normos ribų, tačiau pavasarį uţfiksuoti rodikliai buvo didesni nei rudenį. Pavasarį karvių
31 lytinis ciklas yra aktyvesnis, nes rujai turi įtakos aplinkos temperatūra. Kraujo serumo cholesterolio ir trigliceridų kiekiai tiesiogiai priklauso nuo lytinių hormonų koncentracijos organizme [17]. Kadangi, rujai įtakos turi sezoniškumas, o cholesterolio ir trigliceridų koncentracija priklauso nuo lytinių hormonų produkcijos organizme, tai reiškia, kad koncentracija kinta priklausomai nuo sezoniškumo [45,46]. Pakilus oro temperatūrai kinta karvių metabolizmo greitis, dėl to pavasarį trigliceridų koncentracija gali būti didesnė [44]. Šio tyrimo metu gauti rezultatai kardinaliai skyrėsi nuo [44] šaltinyje nurodytų duomenų. Alameen nustatė, kad vasaros sezono metu trigliceridų koncentracija yra didesnė nei ţiemą ir atitiko fiziologinės normos ribas.
Lyginant suaugusių karvių (3-6 m.) ir 3 mėnesių veršelių kraujo serumo trigliceridų bei cholesterolio koncentracijas buvo nustatyta, kad veršelių cholesterolio koncentracija buvo ţemesnė lyginant su suaugusių karvių. Galima daryti išvadą, kad cholesterolis ir trigliceridai karvių organizme kinta nepriklausomai vienas nuo kito. Šio tyrimo duomenys neatitiko Mammun autoriaus aprašyto tyrimo gautų duomenų, buvo nustatyta, jog veršeliai iki 1 metų amţiaus turėjo didţiausią cholesterolio koncentraciją kraujo serume, 2-3 metų galvijai vidutinę, o vyresni nei 3 metų ţemiausią koncentraciją [47]. Šio tyrimo išvadai pritaria ir [63] šaltinyje tyrėjų atliktas bandymas, kuriame veršelių kraujo serumo cholesterolio koncentracija yra ţemesnė nei suaugusių karvių. Dėl to ir šiame tyrime ryškių cholesterolio kiekio svyravimų tarp amţiaus grupių nebuvo pastebėta, taigi galima teigti, kad galvijų amţius didelės įtakos cholesterolio kiekiui kraujo serume neturėjo. Tuo įsitikino ir Tajik Javad tirdamas buivolų kraujo serumo cholesterolio koncentraciją, jog amţiaus įtaka lipidų ir lipoproteinų kiekiui kraujo serume nebuvo reikšminga [64].
Trigliceridų kiekis buvo nustatytas visiškai priešingas nei cholesterolio, nes veršelių trigliceridų koncentracija buvo aukštesnė lyginant su suaugusių karvių. Kai kepenys sukaupia daugiau lipidų nei sunaudojama oksidacijos procese, vyksta kepenų riebėjimo procesas, sutrinka metabolizmas [65]. Karvės suserga riebaline kepenų degeneracija, dėl ko patiriami dideli nuostoliai. Šio tyrimo metu negalima tiksliai nustatyti veršelių trigliceridų koncentracijos ir atlikti reikšmingus skaičiavimus bei palyginimus, kadangi imant kraujo mėginius veršeliai labai stresavo, jaudinosi. Gautas kraujo serumas buvo nebūdingai rausvos spalvos, jame buvo daug lizuotų kraujo ląstelių. Dėl to pateikiami rezultatai nebuvo statistiškai tikslūs.
32
5. Išvados
1. Mokslinės literatūros šaltiniai pabrėţia, kad didelės reikšmės karvių sveikatingumui bei reprodukcijai turi cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujo serume. Maţas cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujo serume yra sietinas su mastito, metrito, ketozių, kepenų suriebėjimo ir kitų ligų atsiradimu. Todėl, cholesterolio bei trigliceridų kiekio kitimais kraujyje galima remtis diagnozuojant karvių ligas bei stebint jų sveikatingumą.
2. Cholesterolio koncentracija galvijų kraujyje pavasario sezono metu buvo nuo 2,09 mmol/l iki 3,4 mmol/l (vidutinė koncentracija siekė 2,96±0,5 mmol/l) ir neviršijo fiziologinės normos ribų (1,3–3,88 mmol/l.). Tačiau rudens sezono metu karvių vidutinis cholesterolio kiekis siekė 4,10±0,8 mmol/l (2,55–4,97 mmol/l), tai rodo, kad viršijo fiziologinės normos ribas. Šis faktorius galėjo turėti neigiamos įtakos Lietuvos juodmargių karvių sveikatingumui rudens sezono metu, primilţio sumaţėjimui bei produkcijos kokybės suprastėjimui.
3. Vidutinė trigliceridų koncentracija galvijų kraujo serume ir rudens (0,81±0,16 mmol/l), ir pavasario (0.93±0,18 mmol/l) sezonų metu viršijo fiziologinę normą (0,17–0,51 mmol/l). Nors gauti rodikliai buvo didesni nei fiziologinės normos ribos, bet pastebėta, kad pavasarį kraujo serumo koncentracija buvo didesnė nei rudenį. Tokie nustatyti lipidų kiekiai kraujo serume galėjo turėti neigiamos įtakos karvių reprodukcinei sistemai, apsiveršiavimui bei galėjo iššaukti kepenų suriebėjimo procesą.
4. Tiriant 3 mėnesių amţiaus veršelių kraujo serumą, vidutinė trigliceridų koncentracija buvo nuo 1,0 iki 1,9 mmol/l ir viršijo fiziologinės normos ribas (0,17–0,51 mmol/l). Cholesterolio kiekiai kraujo serume atitiko fiziologinę normą, vidutinė koncentracija siekė 2,8±0,5 mmol/l, o rodikliai variavo nuo 2,1 iki 3,8 mmol/l. Tikėtina, kad veršeliams sukeltas stresas kraujo ėmimo metu turėjo neigiamos įtakos tiksliems tyrimo rezultatams. Dėl to eksperimento metu nustatyti trigliceridų ir cholesterolio kiekiai veršelių kraujo serume galėjo būti uţfiksuoti aukštesni.
5. Nustatyta, kad cholesterolis ir trigliceridai nepriklauso vienas nuo kito ir kinta priklausomai nuo gyvulio amţiaus, laktacijos periodo, sezono, aplinkos temperatūros bei raciono. Nustatyta, jog vidutinė veršelių trigliceridų koncentracija (1,37±0,4 mmol/l) kraujo serume buvo didesnė nei suaugusių karvių (0,87±0,2 mmol/l). Tačiau vidutinė cholesterolio koncentracija suaugusių karvių kraujo serume (3,53±0,8 mmol/l) buvo aukštesnė nei veršelių (2,8±0,5 mmol/l.).
33
Litaratūros sąrašas
1. Anskienė L, Ţoštautienė V, Juozaitienė V, Šileika A, Muzikevičius A, Grikšas S, Šlyţienė B. Phenotypic correlation between productivity traits in the Lithuanian dairy cattle breeds. Ţemės ūkio mokslai. 2014. T. 21. Nr. 1. p. 17-22.
2. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Lietuvos juodmargių galvijų veislės raida, ţmonės ir jų darbai amţių sandūroje. Marijampolė. 2011. Prieiga per internetą 2015-10-22. http://www.ljgga.lt/files/ljgga2011.pdf.
3. Gaidţiūnienė N, Ţiogas V. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa. 2012. 4. Lietuvos juodmargiai galvijai. Prieiga per internetą 2015-10-21. http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/zemaitija/paveldas/lietuviskos-galviju-veisles/lietuvos- juodmargiai-galvijai/.
5. GGIC. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras. Prieiga per internetą 2015-10-21.
http://gic.lsmuni.lt/lt/gyvunai/galvijai/lietuvos-juodmargiai-galvijai.
6. Razmaitė V. Gyvulininkystės ţinynas. 2014-04-16. Prieiga per internetą 2015-10-21 d. http://www.pienoukis.lt/pieniniu-galviju-veisles-4-lietuvos-juodmargiai/.
7. Lietuvos juodmargiai – ištvermingi. Prieiga per internetą 2015-10-21. http://ukininkopatarejas.lt/lietuvos-juodmargiai-istvermingi/.
8. Kučinskienė ZA. Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai. Vilniaus universiteto leidykla, 2008; p. 246-258.
9. Gohil MV, Greenberg LM. Mitochondrial membrane biogenesis: phospholipids and proteins go hand in hand. Journal of cell biology. 2009;184(4): 469-472.
10. Fahy E, Subramaniam S, Murphy Robert C, Nishijima M, Raetz RH C, Shimizu T, Spener F, Meer G, Wakelam JOM, Dennis EA. Update of the LIPID MAPS comprehensive classification system for lipids. The journal of lipid research. 2009; (4): 711-727.
11. American heart association. MedlinePlus. Triglycerides. Archived from the original 2012. Prieiga per internetą 2015-10-22.
https://web.archive.org/web/20140228062757/http://www.heart.org/HEARTORG/GettingHealth y/NutritionCenter/Triglycerides_UCM_306029_Article.jsp.
12. Rekila HO, Ramstedt B, Leppima P, Slotte PJ. Cholesterol interactions with phospholipids in membranes. Suomija. 2002.
34 13. Mandal A. Cholesterol Physiology. News medical Journal. 2012.
14. Mason W, Freeman M, Junge Cr. Lowering your cholesterol. The Harvard medical school guide. 2005. Prieiga per internetą 2015-10-22.
http://www.harvardhealthbooks.org/wp-content/uploads/2012/09/Lowering-Your-Cholesterol-Sample.pdf.
15. Petrulionienė Ţ. Cholesterolis ir lipoproteinai. Lietuvos širdies asociacija. Vilnius 2010. Prieiga per internetą 2015-10-22.
http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/cholesterolis_ir_lipoproteinai/118/. 16. Tajoda HN, Kurian JC, Bredenkamp MB. Reduction of Cholesterol and Triglycerides in Volunteers using Lemon and Apple. International jpournal of humanities and social sciene. 2013;3:18. p.60-64.
17. Petkova M. Kitanov I. Girginov D. Blood lipids profile in lactating cows fed with supplement of Ovocap. Biotechnology in Animal Husbandry. 2008; 24 (3-4), p. 19-28.
18. Kanter MM, Etherton PMK, Fernandez ML, Vickers KC, Katz D,L. Exploring the Factors That Affect Blood Cholesterol and Heart Disease Risk: Is Dietary Cholesterol as Bad for You as History Leads Us to Believe. Advances in nutrition. An international review Journal 2012;3:711-717.
19. Mayo Clinic. Triglycerides: Why do they matter. 2012. Prieiga per internetą 2015-10-22.
http://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-cholesterol/in-depth/triglycerides/art-20048186.
20. Mildaţienė V, Naučienė Z. Cholesterolio mitai. Mokslo populiarinimo straipsniai. Prieiga per internetą 2015-10-23.
http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/pop_straipsniai/cholesterolis/cholesterolis.htm.
21. Bassolino D, Stouch T. The structure and function of plasma membrane. Bristolis. 2005. 4 tomas. Elektroninė knyga. p. 121-148. Prieiga per internet 2015-10-19. http://www.wiley.com/college/karp/0471465801/samplechapter/ch04.pdf.
22. Thompson Thomas E. Lipid biochemistry. Encyclopedia Britannica. Virdţinija, USA. 2014. Prieiga per internetą 2015-10-27.
http://www.britannica.com/science/lipid/Cholesterol-and-its-derivatives#ref914025.
23. Chiang JYL. Bile acids: regulation of synthesis. Department of Integrative Medical Science. Ohio. 2009; 50(10):1955-1966.
