LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Lina Lengvinaitė
Mikroelementų papildų įtaka karvių sveikatingumui
Influence of trace mineral supplements on the health of cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mikroelementų papildų įtaka karvių sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2016-01-11 Lina Lengvinaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016-01-11 Lina Lengvinaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2016-01-11 Doc. dr. Ramūnas Antanaitis (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2016-01-11 Prof. dr. Audrius Kučinskas (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Mikroelementų svarba organizmui ... 10
1.2. Mikroelementų svarba sveikatai ir imunitetui ... 11
1.2.1. Varis ... 11 1.2.2. Jodas ... 13 1.2.3. Selenas ... 13 1.2.4. Kobaltas ... 14 1.2.5. Geležis ... 15 1.2.6. Makroelementai ... 16
1.3. Mikroelementų svarba reprodukcijai ir produkcijai ... 17
1.4. Pieno rodikliai ... 18
1.4.1. Pieno baltymai, riebalai ir laktozė ... 19
1.4.2. Urėja ... 20
1.4.3. Somatinės ląstelės ... 21
1.5. Servis periodas ir sėklinimo indeksas, juos veikiantys veiksniai. Laktacijos pikas ... 22
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Laktacijos piko dienos ... 26
3.1.1. Laktacijos piko dienų vidurkiai ... 26
3.1.2. Vidutiniai pieno kiekiai laktacijos piko metu ... 26
3.2. Sėklinimo indeksai ... 27
3.3. Servis periodo trukmė ... 28
3.4. Pieno sudėtis ... 28
3.5. Somatinių ląstelių kiekis piene ... 29
3.5. Kalcio, fosforo, magnio kiekis kraujo serume ... 30
3.6. Geležies ir vario kiekis kraujo serume ... 30
4
IŠVADOS ... 35 REKOMENDACIJOS ... 36 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
5
SANTRAUKA
Mikroelementų papildų įtaka karvių sveikatingumui Lina Lengvinaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo nustatyti, kokią įtaką turi specialūs mikroelementų papildai karvių pieno kiekiui ir jo sudėčiai, laktacijos pikui, servis periodui, sėklinimo indeksui. Nustatyti kaip kito prieš ir po apsiveršiavimo kalcio, magnio, fosforo, geležies ir vario kiekiai kraujo serume, naudojant minėtus papildus.
Tyrimui buvo atrinktos 32 Lietuvos Juodmargių veislės užtrūkintos karvės, likus 45 paroms iki planuojamo veršiavimosi. Bandymui karvės buvo atrinktos atsižvelgiant, kad visos būtų panašaus amžiaus, kondicijos ir laktacijos stadijos. Užtrūkinimo metu ir po apsiveršiavimo 16 karvių sušerta po 2 pašarinius priedus boliusių pavidalu, kurio sudėtyje buvo 13,4 g vario, 1,0 g jodo, 0,5 g kobalto, 0,15 g seleno. Likusios 16 karvių buvo naudotos kontrolei. Abiejų karvių grupių šėrimo ir laikymo sąlygos buvo vienodos.
Prieš sušeriant boliusus, ir po apsiveršiavimo, karvėms iš uodegos venos (v. coccygea) buvo paimtas kraujas. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių reprodukcijos laboratorijoje kraujo serume nustatytas kalcio, fosforo, magnio, geležies ir vario kiekiai.
Po apsiveršiavimo, per pirmajį mėnesį, buvo paimti pieno mėginiai. Pieno mėginiai tirti VĮ „Pieno tyrimai“. Piene nustatyti pieno riebumas, baltymingumas, laktozė, SLS ir urėja.
Po apsiveršiavimo, kompiuterinėje bandos valdymo programoje buvo užregistruoti laktacijos piko dienų vidurkių, sėklinimo indeksų, pieningumo ir servis periodų duomenys.
Skyrę specialius mikroelementų papildus, bandomosios karvių grupės laktacijos piko dienų vidurkis sutrumpėjo 9 dienomis, SLS sumažėjo vidutiniškai 177 tūkst/ml ir sumažėjo sėklinimo indeksas. Laktacijos piko metu, iš vienos karvės, pieno gaunamas kiekis vidutiniškai padidėjo 3,7 kg/d., lyginant su kontroline grupe. Servis periodas pailgėjo 7 dienomis. Geležies kiekis, po apsiveršiavimo, bandomųjų karvių kraujo serume sumažėjo.
6
SUMMARY
Influence of trace mineral supplements on the health of cows Lina Lengvinaitė
Master‘s Thesis
The purpose of this work was to determine what influence does the special trace element additives have on the cow milk quantity and composition, the peak milk yield, open days and insemination index. As well as to determine the changes of calcium, magnesium, phosphorus, iron and copper concentration in the blood serum before and after the calving, using mentioned additives
For the purpose of this research, 32 Lithuanian Black and White breed dry period cows were selected, 45 days left until planned calving. The selection of cows was based on age, condition and lactation stage, which were as similar as possible. During the dry period and after the calving 16 cows had two feed additives in the form of a bolus, which had 13,4 g of copper, 1,0 g iodine, 0,5 g cobalt, and 0,15 g selenium in its composition. The rest 16 cows were used for control purposes. Both groups of cows had the same conditions of being held and fed.
Before feeding the bolus and after the calving, blood was taken from the cows tail vein (v.
coccygea). The blood results were processed in the LUHS academy of veterinary medicine animal
reproduction laboratory and levels of calcium, phosphorus, magnesium, iron and copper amounts were determined.
Milk samples were picked in the first month after the calving. The milk samples were processed in public company ”Pieno Tyrimai“. Milk fatness, protein levels, lactose, SCC and urea were determined while processing the milk samples.
Herd management program had recorded average number of days of peak milk in the lactation, insemination index, milk yield and open days data in cows after calving
After distributing the trace element additives, the tested cow group peak milk yield had gotten shorted by 9 days, SCC was reduced by around 177 thousand/ml and the insemination index was reduced as well. During the peak milk yield, the milk amount from one cow increased by an average of 3,7 kg/d., comparing with the control cow group. The days open period gotten longer by 7 days. After the calving, the iron amount in the cow blood test was reduced.
7
SANTRUMPOS
Ca – Kalcis Co – Kobaltas Cu – Varis Fe – Geležis g – gramas I – Jodas kg – kilogramas Mg – Magnis Mo – Molibdenas P – Fosforas proc. – procentai S – Siera Se – SelenasSLS – somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml SM – sausoji medžiaga
SOD – superoksido dismutazė T3 – trijodotironinas
T4 – tiroksinas μg – mikrogramas
8
ĮVADAS
Lietuvoje pienininkystė laikoma viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų, teikianti ekonominę naudą valstybei. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais primelžto pieno kiekis iš vienos karvės vidutiniškai siekė 5315 kg, 2014 metais – 5665 kg pieno (1), tai rodo kasmet didėjantį pieninių karvių produktyvumą.
Siekiant patenkinti didesnio primilžio poreikį, pagerinti karvių sveikatingumą, bei reprodukcijos kokybę, svarbu subalansuoti melžiamų karvių racioną (2). Subalansavus pašaruose esančių reikalingų maistinių medžiagų kiekį, galima pilnai išnaudoti pieninių karvių genetinį potencialą pieno gamyboje.
Norint gauti daugiau ir geresnės kokybės produkcijos, reikia skirti nemažą dėmesį pašarų ruošimui. Tinkamai subalansuotą pašarą galvijai noriau ėda, suvartoja didesnį jo kiekį, taip pat organizme palengvinamas pašaro virškinimas. Ruošiant pašarus svarbu nepamiršti į jų sudėtį įtraukti vitaminų ir mikroelementų.
Mineraliniai elementai yra svarbus gyvūnų mitybos elementas, kurių jie turi gauti kiekvieną dieną. Augalai yra pagrindinis mineralinių medžiagų šaltinis, tačiau dėl suintensyvėjusios žemdirbystės, mikroelementų kiekis augaluose sumažėjęs. Naudojant pesticidus, herbicidus ir trąšas, keičiamos dirvožemio biocheminės savybės, tai turi įtakos ir mineralinių medžiagų kiekiui šiame dirvožemyje augančiuose augaluose (3). Dėl šios priežasties, iš šių augalų gaminami pašarai nebeaprūpina organizmo reikiamais mineralinių medžiagų kiekiais. Šiai mikroelementų stokai yra jautrūs galvijai, ypatingai veršingos karvės.
Taip pat labai svarbus organizme yra ir mineralinių elementų tarpusavio sinergistinis ir antagonistinis poveikis, pvz. selenas sinergetiškai veikia su vitaminu E, varis antagonistiškai veikia su molibdenu, o magnis su kalciu. Todėl galvijų racione svarbu sudaryti tinkamą mineralinių elementų tarpusavio santykį.
Mikroelementai organizmui reikalingi miligramais ir mikrogramais. Nors ir organizmui yra reikalingi labai maži jų kiekiai, jie dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Esant šių medžiagų disbalansui organizme, sutrinka normalios organizmo funkcijos, ir tai turi įtakos karvių produktyvumui ir vaisingumui (4).
Darbo tikslas:
Įvertinti mikroelementų specialių papildų įtaka karvių sveikatingumui. Darbo uždaviniai:
9
2. Nustatyti mikroelementų įtaką: 2.1. lakatcijos pikui;
2.2. pieno sudėčiai ir kiekiui; 2.3. sėklinimo indeksui; 2.4. servis periodo trukmei;
2.5. pieno somatinių ląstelių kiekiui;
2.6. nustatyti kaip kito kraujo serume prieš ir po apsiveršiavimo kalcis, magnis, fosforas, geležis ir varis.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mikroelementų svarba organizmui
Mikroelementai svarbūs pieninių karvių organizmo gyvybinėms funkcijoms. Kiekvienas mikroelementas atsako už kelias funkcijas organizme, dalyvauja organų veikloje, jie vieni kitus papildo arba išstumia. Mikroelementai yra biologiškai labai aktyvūs: užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, daro įtaką bendrai organizmo medžiagų apykaitai, augimui, kraujodarai, dauginimuisi. Normaliam organizmo funkcionavimui pašaruose yra reikalingi labai maži mikroelementų kiekiai (5).
Mikroelementų kiekybiniai pokyčiai organizme priklauso nuo įvairių veiksnių. Karvių aprūpinimas mikroelementais su pašarais sudaro 50 – 70 proc. normos (6). Mikroelementų absorbavimuisi organizme įtakos turi gyvūno fiziologinė būklė, mityba, mikroelemento cheminė forma ir tirpumas, bei organizme sinergetiškai ar antagonistiškai veikiančių mineralų kiekis (7).
Mikroelementai į gyvūnų organizmą patenka iš aplinkos, ir jų kiekis organizme priklauso nuo esančio kiekio dirvožemyje, augaluose, vandenyje. Į karvių organizmą patekusių mikroelementų kiekis yra nepastovus, jam įtakos turi aplinkos veiksniai, stresas, gyvūno amžius, produktyvumas, fiziologinė būsena, pašarai, bei gaunami mineraliniai priedai (8).
Skirtingais karvės produktyvumo ciklo tarpsniais mikroelementų poreikis skirtingas, jis priklauso nuo pieno sintezės intensyvumo ir karvės fiziologinės būklės. Mineralinių elementų trūkumui ypatingai jautrios veršingos karvės, nes išskiria jų didelį kiekį su pienu. Pereinamuoju laikotarapiu, 3 savaitės prieš ir 3 savaitės po veršiavimosi iki pirmos laktacijos, yra įtemptas laikas pieninėms karvėms, nes tuo metu silpsta imunitetas ir didėja rizika susirgti metabolinėmis ar reprodukcijos ligomis.
Kai yra trūkumas kurių nors mikroelementų, sumažėja produktyvumas, pablogėja produkcijos kokybė, taip pat sutrinka reprodukcijos funkcijos (9).
Norint sumažinti tam tikrų mikroelementų trūkumą, koreguojama raciono sudėtis, tačiau pilnavertiškai subalansuoti galima tik skiriant mineralinius priedus.
Labai svarbu užtikrinti, kad gautos mineralinės medžiagos būtų gerai įsisavinamos. Galvijų racione reikia sudaryti tinkamą mineralinių elementų tarpusavio santykį, nes daugelis organizme vykstančių procesų yra reguliuojami atskirų elementų arba jų grupių.
11
Pašariniai priedai, boliusų pavidalu yra naudingi tuo, kad specialiu prietaisu per burnos ertmę įdėjus į didijį prieskrandį, jie patenka į tinklainį, kur iš lėto tirpsta ir aprūpina gyvūną ilgą laiką reikiamais mineralais (10).
1.2. Mikroelementų svarba sveikatai ir imunitetui
Mikroelementai yra būtini pieninių karvių sveikatingumui ir imunitetui. Jie svarbūs įvairių imuninės sistemos komponentų funkcionavimui.
Mikrolementų trūkumas mažina atsparumą ir didina jautrumą įvairioms ligoms (9). Jie yra metaloenzimų ir metaloproteinų sudedamoji dalis, kurie dalyvauja oksidacijos ir redukcijos reakcijose. Jei organizmui trūksta kurio mikroelemento, tai tam tikras specifinis enzminas tampa nebeaktyvus ir ląstelėms yra sukeliamas oksidacinis stresas.
Oksidacinis stresas apibūdinamas kaip disbalansas tarp antioksidantų ir oksidantų kiekio (11). Oksidacinis stresas turi įtakos gyvūnų sveikatai, žalodamas ląsteles ir audinius laisvaisiais radikalais (9), kurie susidaro nuolat, kaip ląstelių metabolizmo šalutinis produktas (12). Pasireiškiantis per didelis kiekis oksidacinių reakcijų gali stipriai pabloginti gyvūno imunitetą (13). Dėl oksidacinio streso karvėms užsilaiko nuovalos, suserga mastitu, pasireiškia tešmens edema (12). Mikroelementai būdami antioksidantų sistemos dalis, padeda išvengti organzime oksidacinio streso.
Mikrolementų kiekis gyvūno organizme kinta esant uždegiminėms reakcijoms ar infekcijoms, ir jų trūkumas pieninių karvių organizme, gali paveikti įvairias imuninteto ląsteles bei jų fagocitinio mechanizmo aktyvumą. Pieniniams galvijams, ūminio uždegimo metu, geležies ir cinko koncentracija plazmoje sumažėja, o vario didėja. Mastito metu, padidėja laktoferino sekrecija piene, kuris mažina geležies koncentraciją organizme ir gramneigiamų bakterijų augimą (14).
Mikroelementai prisideda prie bendros organizmo sveikatos būklės, dalyvaudami bendroje organzimo apsaugos sistemoje ir gerindami medžiagų apykaitą, taigi jų trūkumas gali turėti įtakos ligų atsiradimui. Kyla grėsmė, kad karvė susirgs metritu, mastitu, padaugės veršelių viduriavimų, kai vario arba cinko koncentracija yra minimali ar yra trūkumas (15).
1.2.1. Varis
Dalyvauja būtiniausiose organizmo funkcijose ir yra vienas svarbiausių mikroelementų (16). Būtinas imunininei sistemai, neutrofilų, monocitų, T ląstelių ir antikūnių gamybai (17). Palaiko organizme oksidantų ir antioksidantų balansą, nes yra vario/cinko superoksido dismutazės (SOD)
12
pagrindinė sudedamoji dalis (18), taip pat įeina į daugelio kitų fermenetų sandarą (1 lentelė). Dalyvauja vitamino A ir E metabolizme (17).
1 lentelė. Fermentai, į kurių sudėtį įeina vario jonai (18-19)
Fermentai, kurių sudėtyje yra
vario jonų Funkcijos Trūkumo simptomai
Ceruloplazminas Geležies pernšimas, antioksidantas Anemija
Citochromo c oksidazė Ląstelių aprūpinimas energija degeneraciją, širdies hipertrofiją) Anoksija (sukelia neuronų
Dopomino – β – monooksidazė Katecholaminų metabolazė Manoma, kad turi įtakos gyvūno
elgsenai
Hefaestinas Geležies pernaša iš žarnyno Anemija
Lizilo oksidazė Elastino ir kolageno formavimas Aortos plyšimas, sąnarių ligos, osteoporozė
Superoksido dismutazė Laisvųjų radikalų sujungimas Oksidaciniai pažeidimai
Tirozinazė Melanino sintezė Hipopigmentacija
Varis prisijugia ir perneša geležį, todėl yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių sintezei, hemoglobinui. Mokslininkai nustatė, kad varis su geležimi yra glaudžiai susijęs, vario trūkumas neigiamai veikia geležies absorbavimą.
Reikšmingas nervinio dangalo mielino susidarymui, cukraus apykaitai, kaulų, keratino ir melanino pigmentų formavimuisi, normaliai kūno plaukų dangai (19).
Varis absorbuojamos plonajame žarnyne, kepenyse gali būti panaudotas metaloproteinų sintezei, kur ten ir kaupiamas, arba išskiriamas su tulžimi.
Galvijams žarnyne Cu rezorbuojasi mažiau nei 10 proc. dėl jį veikiančių antagonistinių elementų: sieros, molibdeno ir geležies, iš kurių didžiajame prieskrandyje, esantys mikroorganizmai, sudaro sulfidus ir netirpius tiomolibdatus, prie kurio prijungia ir su pašaru gautą varį, šis junginys pasišalina iš organizmo ir taip sumažėja vario pasisavinamumas (16). Vario absorbcija sumažėja 54,3 proc., kai S yra 2 – 4 g/kg ir Mo 1 mg/kg pašaro sausosios medžiagos (SM). Esant Mo 1 – 10 mg/kg ir S 2,5 g/kg pašaro SM, Cu absorbcija mažėja 48,3 proc (20).
Pirmieji Cu trūkumo požymiai tai, pakitęs plaukų augimas ir išvaizda, kailis tampa plonas, šiurkštus ir banguotas. Dėl sutrikusios melanino gamybos kailis blunka, iš juodos ar rudos kūno dangos tampa papilkėjęs, ypatingai aplink akis. Kailio spalvos pokytis yra vienas iš pirmųjų Cu stokos požymių, o kartais ir vienintelis.
13
Dėl vario trūkumo išsivysto osteochondrozė, lėteja gyvūnų augimas, kuris paprastai yra susijęs dėl pašaruose esančio Mo poveikio, silpsta nagų kremzlės vystymasis, tampa sunkiau judėti. Pasireiškia ūmus širdies nepakankamumas, nes progresuoja miokardo atrofija ir prasideda fiborzė, karves ištinka staigi mirtis.
1.2.2. Jodas
Pagrindinis elementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje: tiroksino (T4) ir trijodotironino (T3). Tiroksinas yra beveik neaktyvus, jis audiniuose verčiamas į aktyvų T3, kuris atsakingas už energijos metabolizmą ir baltymų sintezę ląstelėse.
Skydliaukės homonai atlieka termoreguliacijos funkciją, didina ląstelinį kvėpavimą ir energijos gamybą, reikalingi raumenų funkcijoms (19), reguliuoja angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaitas, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, hipofizės ir lytinių liaukų funkcijas, ląstelių oksidacijos intensyvumą (21).
Anderson (22) teigia, remdamasis atliktais tyrimais, kad karvės medžiagų apykaita ir fiziologinė būsena yra svarbiausi veiksniai, kurie veikia skydliaukės hormonų sintezę ir koncentraciją organizme. Taip pat mokslininkas teigia, kad T4 ir/arba T3 koncentracija žemiausia yra prieš pat veršiavimąsi.
Pasak Hoption (23), skydliaukės hormonai būtini augimui, smegenų ir centrinės nervų sistemos vystymuisi.
Per didelis arseno, fluoro ir kalcio kiekis pašare neigiamai veikia jodo absorbciją. Laktuojančioms karvėms reikalingas didenis jodo kiekis, nes maždaug 10 proc. jodo atsargų pasišalina su pienu, ir šis procentas gali didėti priklausomai nuo karvės produktyvumo (21).
Skydliaukės veikla priklauso nuo jodo, esant jo trūkumui ar pertekliui, išsivysto skydliaukės patologija, silpnėja hormonų sintezė ir trinka medžiagų apykaita, lėteja augimas.
Lietuva bei Europa priskiriama prie vietovių, kuriuose jodo yra trūkumas, todėl gyvūnus šeriant vietiniais pašarais, nebus gaunamas reikiamas mikroelemento kiekis (24).
1.2.3. Selenas
Būtinas normaliam augimui ir vystymuisi, turi antioksidacinių, antiuždegiminių ir antivirusinių savybių. Stabdo navikų atsiradimą arba lėtina jų vystymąsi (25).
Didžiausia seleno koncentracija yra raumenyse, kepenyse, kraujo plazmoje, eritrocituose ir inkstuose (26).
14
Selenas yra trijų pagrindinių proteininių grupių komponentas: 1) gliutationo peroksidazė atsakinga už hidroperoksidų mažinimą ląstelėse, plazmoje ir virškinimo trakte, antioksidacinis fermentas apsaugantis audinius nuo oksidacinių pažeidimų, nekontroliuojamas per didelis peroksidų kiekis yra labai žalingas tešmens sveikoms ląstelėms ir audiniams; 2) jodtironino dejodinazė atsakinga už periferinio T4 virtimą į aktyvų T3 kepenyse ir inkstuose, ir palaiko stabilų jo kiekį; 3) tioredoksino reduktazė dalyvauja daugelyje ląstelės funkcijų, tokių kaip apoptozės valdymas ir ląstelės būklės redokso palaikymas. Skydliaukės veikla yra susijusi su seleno proteinais: gliutationo peroksidaze, jodtironino dejodinaze ir tioredoksino reduktaze, todėl seleno apykaita glaudžiai susijusi su jodo apykaita.
Se veikia kaip sunkiųjų metalų antagonistas, neutralizuoja arseną, kadmį, gyvsidabrį ir varį, nustatytas antagonistinis ryšys tarp seleno ir sieros (25). Seleno poveikį organizmui neutralizuoja kalcis, varis ir cinkas.
Se labai svarbus imuninio atsako veiksnys, turi įtakos tiek įgimtam tiek įgytam imunitetui, stimuliuoja humoralinį ir ląstelinį imunitetus (27), dalyvauja susidarant antikūniams. Selenas apsaugo baltuosius kraujo kūnelius nuo oksidantų pažeidimo. Kartu su vitaminu E, reikalingi normaliam imuniniam atsakui bei išvengti baltosios raumenų distrofijos (18).
Seleno stoka, sukelia miopatiją (baltąją raumenų distrofiją), lėtą augimą, nevaisingumą ir susilpnėjusį imunintetą, pieninių karvių organizme, sumažėja kraujo ir pieno neutrofilų gebėjimas naikinti bakterijas.
Mokslininkas Davidov pastebėjo, kad kraujo serume Se koncentracija sumažėja veršiuojantis. Se nesintetinamas gyvūnų organizme, todėl gyvūnai jo turi gauti su pašaru arba vandeniu. Priežastis gali būti, kodėl trūksta Se, tai, kad jo yra labai mažas kiekis dirvožemyje (28). Lietuva priskiriama regionui, kurio dirvose, bei gyvūnų organizme, Se trūksta (24).
1.2.4. Kobaltas
Pagrindinė vitamino B12 sudedamoji dalis. Co reikalingas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmams sintetinti vitaminą B12 ir jų gyvybingumui palaikyti. Vitaminas B12 yra kofaktorius dviems pagrindiniams fermentams, kurie dalyvauja gliukoneogenezėje ir riebalų metabolizme, todėl Co turi įtakos melžiamų karvių metabolizmui. Vitaminas B12 įeina į kraujo gamybos komponentų sudėtį, kai organizme yra pakankamas vario ir geležies kiekis, kobaltas skatina hemoglobino ir eritrocitų gamybą, o kai yra geležies trūkumas didėja kobalto rezorbcija (17).
15
Co dalyvauja timino sintezeje, kuri randama DNR struktūtoje, todel reikalingas ląstelių dalijimuisi, auginimui ir dauginimuisi (9). Taip pat jis svarbus organizmo atsparumui.
Esant dar nedideliam Co kiekio trūkumui, išsivysto hipochrominė makrocitininė anemija, matomos blyškios gleivinės, kurios išbala, oda taip pat tampa blyški, sausa ir pleiskanojanti. Kūno dangos plaukai praranda spalvą, blizgesį, lūžinėja ir iškrenta. Dažnai viduriuoja tamsiai juodomis gleivėtomis išmatomis.
Dėl kobalto trūkumo silpnėja vitamino B12 sintezė, karvės netenka svorio dėl suprastėjusio apetito, atsiranda raumenų išsekimas, galimi nervų sistemos pažeidimai. Galvijai serga parazitinėmis ligomis (pvz. Ostertagia ostertagi) (19).
Piene ir krekenose yra didelis kiekis vitamino B12, todėl laktacijos metu Co ir vitamino B12 poreikis yra didesnis.
Kobaltą pasisavinti organizme padeda varis, jodas, manganas, nikelis, baltymingas pašaras, o trukdo – natris. Co poveikį organizme gali slopinti cinkas, jodas, manganas.
1.2.5. Geležis
Geležis reikalinga hemoglobino gamybai, raudoniesiems kraujo kūneliams, deguonies ir anglies dvideginio pernešimui kraujyje. Yra baltymų sudėties dalis, kurie dalyvauja DNR sintezėje ir ląstelių dalijimesi.
Geležis taip pat turi reikšmę reprodukcijos sistemoje. Ji yra baltymo transferino sudėtinė dalis, kuris svarbus kiaušialąstės vystymuisi, aprūpina besivystančius folikulus geležimi.
Organizmas Fe atsargas kaupia blyžnuje, kepenyse ir kaulų čiulpuose.
Fe absorbcijai įtakos turi cinkas, manganas, varis ir kobaltas, o ją slopina fitatai ir polifenoliai. Per didelis geležies kiekis gavijų organizme, mažina vario koncentraciją. Keli mokslininkai nustatė antagonistinius ryšius tarp vario, geležies ir mangano.
Dažniausiai geležies trūkumas pasireiškia, kai jos kiekis pašaruose yra nepakankamas. Itin produktyvioms karvėms geležies gali trūkti laktacijos metu, tačiau daugelis mokslininkų anemijos veršingoms karvėms nenustatė.
Esant ilgalaikiam geležies trūkumui, galvijai netenka apetito, prastėja veršelių augimas, tampa blyškios gleivinės, žymiai padidėja kvėpavimo dažnis. Išsivysto hipochrominė mikrocitinė anemija, eritrocitai tampa labai maži ir juose yra žemas kiekis hemoglobino.
Sveikų galvijų kraujo serume geležies turėtų būti 130 – 250 μg/dL, kai yra žemiau 120 μg/dL geležies jau yra trūkumas(24,29).
16
1.2.6. Makroelementai
Kalcis ir fosforas. Galvijų organizme daugiau nei 98 proc. esančio kalcio yra dantyse bei kauluose, o kita dalis – lastelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Mokslinėje literatūroje yra pateikiamos skirtingos kalcio normos. Lietuvos mokslininkai nurodo, kad sveikų karvių kraujo serume, kalcio kiekis turėtų būti 2,45 – 3,25 mmol/l. Užsienio mokslininkai nustatė, kad užtrūkusių karvių kraujo serume turėtų būti 2,2 – 2,8 mmol/l, šviežiapienių – 2,0 – 2,8 mmol/l, o laktacijos viduryje – 2,2 – 2,9 mmol/l (24).
Kalcis reikalingas raumenų susitraukimams, kraujo krešėjimui, nervinio impulso perdavimams, svarbūs kai kurių hormonų veiklai.
Su kalcio trūkumu susiję sutrikimai dažniausiai būna veršiavimosi metu ar po jo praėjus kelioms dienoms. Mažas kalcio kiekis kraujo serume susijęs su rujos nebuvimu, taip pat kaip ir per aukštas jo kiekis gali paveikti gyvūno vaisingumą, pablogindamas fosforo, mangano, cinko, vario ir kitų elementų absorbciją iš virškinimo trakto.
Ilgai pašaruose trūkstant kalcio, išsivysto kaulų ligos, tokios kaip rachitas ir osteomaliacija, taip pat gali pasireikšti svorio mažėjimas, raumenų ir nervų funkcijų sutrikimai, hipogalaktija.
Pieninės karvės turėtų visada gauti pakankamą kiekį kalcio, norint padidinti pieno gamybą ir sumažinti tikimybę parezei po atsivedimo.
Organizme normalus kalcio su fosforu santykis turėtų būti atitinkamai 1,5:1, laktacijos metu 2,5:1. Kalcio su fosforu santykio pasikeitimas gali turėti įtakos kiaušidžių funkcijoms. To pasekmė ilgėja laikas iki pirmos rujos ir ovuliacijos, užsitesia gimdos involiucija, padaugėja distokijos, užsilaikiusių nuovalų atvejų.
Fosforas dažniausiai siejamas su pieninių karvių sumažėjusia reprodukcine veikla. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad esant per mažam fosforo kiekiui, kiaušidės tampa neaktyvios, letėja lytinis brendimas ir labai mažas apsivaisinimo indeksas. Taip pat teigiama, kad telyčios, kurios gavo tik 70 - 80 proc. fosforo reikiamos normos, kraujo serume fosforo koncentracija buvo žema, pablogėjo apsivaisinimas ir sėklinimo indeksas buvo 3,7. Sėklinimo indeksas sumažėjo iki 1,3, kai telyčioms buvo skirtas reikiamas kiekis fosforo(12,19).
Lietuvos autoriai nurodo, kad sveikų galvijų kraujo serume fosforo koncentracia yra 1,51 – 2,15 mmol/l ir gali svyruoti priklausomai nuo gyvūno amžiaus 0,93 – 2,37 mmol/l.
Magnis. Elementas, kuris yra svarbus fosforo apykaitai. Dalyvauja daugelio baltymų, riebalų rūgščių ir lipidų sintezėje. Taip pat reguliuoja nukleorūgščių skilimą.
17
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad Lietuvoje, magnio normali koncentracija sveikų galvijų kraujo serume 0,82 – 1,23 mmol/l, o užsienio autoriai nurodo šiek tiek kitokį kiekį, 0,78 – 1,07 mmol/l. Magnis neturi tiesioginės įtakos gyvūno reprodukcinei veiklai, tačiau jis yra kalcio antagonistas ir gali paveikti Ca ir P homeostazę taip sutrikdydamas reprodukcinę veiklą. Esant magnio stokai, gyvūnai netenka apetito. Taip pat sumažėjus magnio kiekiui kraujo serume didėja rizika susirgti tetanija, gali prasidėti konvulsijos.
Magnio koncentracija kraujo serume priklausomai kinta nuo metų laiko. Didžiausias magnio kiekis būna ganykliniu, o mažiausias tvartiniu laikotarpiu.
Magnį galvijai gauna su pašaru ir jo pasisavinamumas priklauso nuo jo sudėties ir rūšies (12,19).
1.3. Mikroelementų svarba reprodukcijai ir produkcijai
Mikroelementai reikalingi reprodukcijai, nes teigiamai veikia melžiamų karvių folikulų augimą ir vaisingumo atsinaujimą, dalyvauja lytinės sistemos hormonų gamyboje. Jų trūkumas paveikia tiek steroidų tiek skydliaukės hormonų sintezę (30).
Mokslinėje literatūroje taigiama, kad mikroelementai gerina augimą ir produkciją (14,18,31,32). Jie gerina pašarų suvartojimą, virškinimą ir tokiu būdu didėja produkcijos kiekis. Daugelis mokslininkų nustatė, kad duodant kompleksinius mikroelementų papildus (Co, Se), pieniniams galvijams žymiai padidėja pieno primilžiai (33-35). Skyrus papildomai Se, Co, Cu, piene sumažėjo SLS (36,37). Kitų mokslininkų atliktuose tyrimuose jodas ir selenas neturėjo jokios įtakos pieno kiekiui ir jo sudėčiai (38-40).
Varis reikšmingas reguliuojant progesterono gamybą, dalyvaujant superoksido dismutazei (40). Dėl nežymaus vario kiekio sumažėjimo kraujo serume, gali nepasireikšti ruja arba prireikti kartoti sėklinimą. Esant nepakankamui vario kiekiui, vyksta rujos slopinimas susijęs su anemija, ir prailgėjusiu servis periodu dėl neaktyvių kiaušidžių (9). Mažas apsivaisinimų skaičius, padaugėja abortų ankstyvoje veršingumo stadijoje bei užsilaikiusių nuovalų skaičius (12).
Yasothai (12) teigia, kad gydymas vario papildais pagerina apsivaisinimo indeksą. Mokslininkas nustatė, kad karvės, kurios gavo vario papildų, prireikė tik vieno sėklinimo apsivaisinimui, o kurioms nebuvo duota vario papildų prireikė sėklinti 1,15 karto, kad ši apsivaisintų.
Jodas. Skydliaukės tiroksinas stimuliuoja pieno riebalų apykaitą ir pieno sekreciją. Jodo stoka netiesiogiai veikia pieno produkciją ir pašarų suvartojimą.
Esant I nepankamumui mažėja pieno gamyba, silpnėja kalcio įsisavinimas, kraujyje sumažėja kalcio koncentracija, o fosforo padidėja.
18
Trūkstant jodo, atrofuojasi kiaušidės, karvės sunkiai apsivaisina, daug abortų atvejų, ilgėja veršingumo laikotarpis (9,21). Jei ir apsivaisina, tai padaugėja silpnų, negyvų ar beplaukių veršelių atsivedimo atvejų su įgimtu gūžiu (struma), atvesti veršeliai lėčiau auga. Daugėja karvių su užsilaikiusiomis nuovalomis.
Veršingos karvės yra daug jautresnės jodo trūkumui, nei ne veršingos, todėl didėja reprodukcinių sutrikimų rizika ir po apsiveršiavimo (21). Susilpnėjusi skydliaukės funkcija mažina apsivaisinimo koeficientą ir kiaušidžių veiklą.
Kobaltas. Nevaisingumas gali atsirasti kaip Co trūkumo pasekmė, taip pat dėl jo stokos užsitęsia gimdos involiucijos laikas, sutrinka lytinis ciklas bei sumažėja apsivaisinimas (9).
Selenas. Pasak mokslininkų, esant Se trūkumui užtrūkinimo laikotarpiu, padažnėja embriono mirtis, abortas, po veršiavimosi nuovalų susilaikymas, nevaisingumas, kiaušidžių cistos, metritas, nereguliari, silpna arba „tyli“ ruja (18).
Vario, kobalto ir jodo trūkumas lėtina lytinį brendimą, tenka kartoti sėklinimą, mažas apsivaisinimų skaičius, pasireiškia ankstyvasis embrionų mirtingumas ir padažnėja užsilaikiusių nuovalų atvejų (12).
1.4. Pieno rodikliai
Pieno primilžis pagrindinis veiksnys, kuris didina ūkio pelningumą. Pieninių galvijų primilžio kiekiui įtakos turi daugelis veiksnių, svarbiausi yra aplinka, metų laikas, veislė, genetinis potencialas ir pašarai. Tik gaunant tinkamai subalansuotą racioną, pienininiai galvijai gali pasiekti didžiasią genetinį potencialą pieno gamyboje. Melžiamų karvių pieno sudėtis, parodo gyvūno mitybą ir fiziologinę būseną, taigi pieno sudėtis geras rodiklis, norint įvertinti karvės sveikatingumą (41).
Teigiama, kad karvių, kurios serga ketozė, jų pienas yra baltymingesnis ir riebesnis. Karvėms intensyviau mobilizuojant energijos atsargas, didėja rizika sirgti tešmens uždegimu. Tada jų piene mažėja laktozės, baltymų ir urėjos koncentracija, ženkliai padidėja somatinių ląstelių kiekis (42). Taip pat manoma, kad padidėjusi pieno produkcija, padidėjęs pieno riebumas ir baltymingumas gali būti ginekologinių sutrikimų požymis (36). .
Mulligan kartu su mokslininkais nustatė, kad jei riebalų ir baltymų santykis piene yra didesnis nei 1,4, pieno baltymų mažiau nei 2,9 proc., pieno riebalų daugiau nei 4,8 proc. ir pieno laktozės mažiau nei 4,5 proc. tai yra rodikliai, kad jau karvė turi sveikatos problemų (43).
19
1.4.1. Pieno baltymai, riebalai ir laktozė
Galvijų piene riebalų yra nuo 3 proc. iki 6 proc., kuriuos daugiausiai sudaro trigliceridai. Piene randama daugiau nei 400 skirtingų riebalų rūgščių, tačiau šių riebalų rūgščių piene yra labai maža dalis, ir tik apie 12 iš jų sudaro daugiau nei 1 proc. visų pieno riebalų rūgščių. Pieno liauka dalį visų pieno riebalų sintetina iš acetato ir butirato, kuriuos didžiajame prieskrandyje pagamina mikroorganizmai virškindami ląstelieną. Taigi didžioji dalis pieno riebalų, priklauso nuo prieskrandžio mikroorganizmų kiekio ir jo gyvybingumo.
Kita dalis riebalų yra sintetinama iš lakiųjų riebalų rūgščių, kurios cirkuliuoja kraujyje. Lakiosios riebalų rūgštys gali susidaryti iš kepenyse ar kūne mobilizavusių riebalų ar absorbuotis iš pašaro.
Pieno baltymai yra svarbiausia pieno sudėtinė dalis, dėl savo aukštos maistinės vertės. Taip pat pieno baltymų kiekis atspindi galvijų produtyvumą. Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai iš baltymų, gaunamų su pašarais, gamina pagrindines amino rūgšis. Šias amino rūgštis, pieno liauka naudoja pieno baltymų susidarymui.
Melžiamų karvių piene, baltymų yra 3 – 4 proc., ir susideda iš pagrindinių šešių pieno baltymų: α – laktalbumino, β – laktoglobulino, αs1 – kazeino, αs2 – kazeino, β – kazeino ir κ – kazeino. Visi šie
baltymai sudaro 90 proc. visų piene esančių baltymų, likusius 10 proc. sudaro galvijų serumo albuminas, γ – kazeinas, imunoglobulinai, laktoferinas ir daugybė kitų baltymų mažomis koncentracijomis(44).
Po apsiveršiavimo, kai karvės yra neigiamo energijos balanso būklės, pieno riebalų kiekis didėja, o pieno baltymų kiekis turi polinkį mažėti, todėl buvo pasiūlytas, ankstyvos laktacijos metu, riebalų su baltymais santykis piene, kaip potencialus rodiklis vertinant energijos ištekliaus trūkumą pašaruose (45).
Optimalus pieno riebalų su baltymais santykis yra 1,2 – 1,4. Esant mažesniam santykiui pasireiškia didžiojo prieskrandžio acidozė subklininkine forma, dėl kurios yra sukeliami medžiagų apykaitos ir reprodukcijos sutrikimai. Santykiui esant didesniam nei 1,5 ženklas, kad yra energijos trūkumas, pasireiškia subklininikė ketozė, jei tik randama kraujyje ketoninių kūnų, taip pat didėja rizika šliužo dislokacijai, kiaušidžių cistoms, laminitui ir mastitui (46).
Laktozė yra pagrindinis pieno angliavandenis, kuri sintetinama pieno liaukos alveolėse ir jų latakų epitelinėse ląstelėse. Laktozės kiekis, sveikų karvių piene, kinta nuo 4,5 proc. iki 5,2 proc. Laktozės kiekiui piene įtakos turi karvės veislė, fiziologinė būsena.
20
Esant patologiniui procesui pieno liaukoje, silpnėja laktozės sintezė ir mažėja jos kiekis piene. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad subklininikiniai mastitai ir reprodukcijos funkcija susijusi su sumažėjusiu laktozės kiekiu piene (42).
1.4.2. Urėja
Urėja yra pagrindinis melžiamų karvių azoto apykaitos galutinis produktas, daugiausia sintetinamas kepenyse ir transportuojamas į inkstus, kur išskiriamas su šlapimu. Šlapalo koncentracija kraujyje greitai pasiskirso visuose organizmo skysčiuose, taip pat ir piene (47).
Laktacijos metu, mitybos poreikis azotinių junginių labai svarbus, nes didėja pieno baltymų sekrecija, taigi didėja šlapalo koncentracija kraujyje ir tokiu būdu šlapalo koncentracija piene (48). Melžiamų karvių šėrimas baltymingais pašarais laktacijos piko metu palaiko pieno baltymų gamybą, tačiau per didelis baltymų kiekis gali paveikti kiaušidžių funkciją ir turėti įtakos vaisingumui (1 pav.) (49).
1 pav. Kaip per aukšta urėjos koncentracija piene/kraujyje veikia pieninių karvių reprodukciją
(49).
Be mitybos, šlapalo koncetracijai piene, įtakos turi: veislė, laktacijų kiekis, įmitimas, pagaminamas pieno kiekis per parą ir jo cheminė sudėtis, SLS, metų laikas.
Aukštas baltymų / ne baltyminio azoto kiekis
Aukštas NH2/urėjos kiekis
organizme Aukštas piene/kraujyje
urėjos azoto kiekis
Mineralų disbalansas gimdoje
Keičiasi gimdos skysčių pH Hormonų disbalansas
Reprodukcijos pablogėjimas
21
Urėjos sintetinimo organizme tikslas yra pašalinti perteklinį azoto kiekį, kad organizme būtų palaikoma pusiausvyra. Dauguma pagamintos urėjos pašalinama su šlapimu, ir nedidelis kiekis su pienu.
Mokslininkai nustatė, kad yra svarbi koreliacija tarp urėjos koncentracijos piene ir kraujyje. Kuo didesnė urėjos koncentracija piene ir šlapime, tuo ji taip pat didesnė ir kraujyje. Pasak skirtingų autorių, fiziologinė urėjos koncentracija svyruoja 10 – 30 mg/dL karvių piene.
Urėjos koncentracija ir baltymų kiekis piene yra geras rodiklis, vertinant baltymų ir energijos balansą melžiamų karvių racione, taigi jeigu baltymų kiekis yra normos ribose (3,2 – 3,8 proc.) ir urėjos koncentracija yra 5 – 30mg/dL, tai manoma, kad energijos ir žalių baltymų santykis optimalus (50).
Pieninių karvių racione turi būti subalansuotas baltymų ir gaunamos energijos kiekis, nes jų perteklius mažina produkcijos kiekį, neigiamai veikia medžiagų apykaitą, apvaisinimą ir turi įtakos tešmens bei kitų ligų išsivystimui (51).
1.4.3. Somatinės ląstelės
Pieno liaukos uždegiminė reakcija yra sukeliama mikroorganizmų ir laikoma pačia brangiausia pieninių galvijų liga. Tiek klinikinis tiek subklinikinis mastitas sukelia didelius ekonominius nuostolius (11), nes mažėja pieno produkcija ir jo kokybė (52).
Klinikinio mastito metu pakyla kūno temperatūra, atsiranda apetito stoka, raudonas, patinęs ir/ar skausmingas tešmuo. Tačiau subklinikinis mastitas nesukelia jokių klinikinių požymių, tik padidėjusį somatinių ląstelių skaičių piene (11). SLS piene, gerai žinomas rodiklis, kuris atspindi pieno kokybę ir tešmens sveikatos būklę (53).
Somatinės ląstelės – tai pieną sekretuojančios epitelinės ląstelės, kurios atsiskiria nuo pieno liauką sudarančių audinių ir baltieji kraujo kūneliai, kurie atsiranda pieno liaukoje kaip atsakas į liaukos uždegimą ar pažeidimą (54).
Sveikos karvės pieno somatines ląsteles sudaro 75 – 85 proc. leukocitų (neutrofilai, makrofagai, limfocitai) ir 15 – 25 proc. epitelinių ląstelių (5,54), tačiau esant subklinikiniam mastitui neutrofilų, makrofagų ir limfocitų skaičius piene didėja, 90 proc. leukocitų sudaro neutrofilai (55). SLS padidėjimą priimta laikyti kaip ankstyvųjų uždegimo pokyčių atsiradimą pieno liaukoje, kai SLS yra 200 – 299 tūkst/ml, tai gali būti laikoma slaptojo mastito pradžia (56).
Nuo 1998 m. Europos sąjungoje ir Lietuvoje yra uždrausta tiekti pieną žmonių vartojimui, kuriame SLS viršija 400 tūkst/ml, tuo tarpu Turkijoje didžiausias leistinas SLS yra 500 tūkst/ml (57).
22
1.5. Servis periodas ir sėklinimo indeksas, juos veikiantys veiksniai. Laktacijos
pikas
Sėklinimo indeksas – tai vidutinis skaičius visų atliktų sėklinimų iki kol karvė tampa veršinga. Tai rodiklis, kuris rodo ar efektyviai yra vykdomos sėklinimo procedūros. Geriausia, kai karvių sėklinimo indeksas yra 2,2, o telyčių apie 1,6. Taigi, kad apvaisinti karvę, prireikia ją sėklinti daugiau nei du kartus (58).
Servis periodas – tai laikas, per kurį karvė apsivasina po veršiavimosi. Servis periodas yra svarbus karvių bandos sveikatingumo rodiklis, kuris siejamas su reprodukcine funkcija ir taip pat daro didelę įtaka produktyvumui (59).
Norint pasiekti optimalų 12 – 13 mėnesių laikotarpį tarp veršiavimųsi, yra būtina, kad karvė apsivaisintų kaip galima greičiau po apsiveršiavimo. Kad pasiekti tokį laikotarpį, servis periodas turėtų būti ne trumpesnis kaip 45 – 50 dienos, nes kai karvės sėklinamos anksčiau nei 45 parą po veršiavimosi, yra žemesnis apsivaisinimo indeksas ir prireikia daugiau kartų sėklinti, kol karvė taps veršinga (60). Siekiant padidinti produkciją, karvės turėtų būti apsėklintos per 80 – 90 dienų po veršiavimosi (61).
Pasak mokslininko Ververs, produktyvios karvės po veršiavimosi pirmą kartą surujoja vidutiniškai 52 parą (62). Cutullica teigia, kad didėjant karvių produktyvumui, rujos požymiai silpnėja (63). Taigi dėl netiksliai nustatytos karvių rujos ilgėja servis periodo trukmė ir didėja sėklinimo indeksas (64).
Mokslininėje literatūroje taigiama, kad, karves sėklinant iki 30 dienų po apsiveršiavimo, yra apsėklinama jų tik 33 proc., o sėklinimo indeksas yra 1,98. Kai karvės sėklinamos po veršiavimosi praėjus 51 – 70 dienų, yra apsėklinama 60 proc. karvių ir jų sėklinimo indeksas – 1,5.
Servis periodo trukmei įtakos turi karvės amžius, produktyvumas, veršiavimosi sezonas, sėklinimo technika, karvės pirmojo veršiavimosi amžius, bandos dydis, vadybiniai sprendimai (65). Mokslininkų atikti tyrimai, rodo, kad yra didesnė tikimybė, kai karvių, kurių piene yra didesnis laktozės kiekis, servis periodas bus trumpesnis, o sėklinimo indeksas mažesnis.
Laktacijos pikas. Su laktacijos piku asocijuojasi didžiausias pieno kiekis ir geriausia jo kokybė. Teigiama, kad karvei greičiau apsivaisinus po atvedimo, dažniau jai bus nustatytas laktacijos pikas.
Po apsiveršiavimo, karvės laktacijos piką turėtų pasiekti 40 – 60 laktacijos dieną. Pirmaveršės karvės laktacijos piko metu turėtų pasiekti 75 proc. ar daugiau didžiausią pieno kiekį, lyginant su ne pirmos laktacijos karvių pieno kiekiu.
23
Šis etapas gali priklausyti nuo veislės ir mitybos. Aukšto produktyvumo karvės linkusios laktacijos piką pasiekti vėliau, nei mažo produktyvumo karvės. Atlikti tyrimai rodo, kad kai laktacijos piko metu, padidėja pieno kiekis vienu kilogramu, tai karvė duos papildomai daugiau 100 – 200 kg pieno per laktaciją (66).
24
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Baigiamasis darbas atliktas 2013 metais X žemės ūkio bendrovėje.
Žemės ūkio bendrovėje yra laikoma aukšto produktyvumo karvių banda, iš kurių melžiamų yra apie 700. Vidutinis metinis produktyvumas siekia 9500 kg pieno per metus iš vienos karvės. Ūkyje karvės šeriamos du kartus per dieną subalansuotu racionu ir melžiamos tris kartus per parą. Karvės laikomos suskirtytos grupėse, kuriose taikomomas besaitis laikymo būdas.
Tyrimui buvo atrinktos 32 Lietuvos Juodmargių veislės užtrūkintos karvės, likus 45 paroms iki planuojamo veršiavimosi. Bandymui karvės buvo atrinktos atsižvelgiant, kad visos būtų panašaus amžiaus, kondicijos ir laktacijos stadijos. Užtrūkinimo metu ir po apsiveršiavimo 16 karvių sušėrėme po 2 pašarinius priedus boliusių pavidalu, kurio sudėtyje buvo 13,4 g vario, 1,0 g jodo, 0,5 g kobalto, 0,15 g seleno (2 pav.). Likusios 16 karvių buvo naudotos kontrolei. Abiejų karvių grupių šėrimo ir laikymo sąlygos buvo vienodos.
2 pav. Mikroelementų boliusai (67) 3 pav. Boliuso įdėjimas į didijį prieskrandį (68)
Prieš sušeriant boliusus (3 pav.), ir po apsiveršiavimo, karvėms iš uodegos venos (v. coccygea) buvo paimtas kraujas. Kraują ėmėme vakutainerio pagalba į vakuminius mėgintuvėlius be antikogulianto, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Kraujas nuvežtas į LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių reprodukcijos laboratoriją. Kraujas buvo centrifuguojamas kraujo serumo gavimui, 5 minutes 3000 apsisukimų per minutę. Automatizuotu kompiuteriniu biocheminiu kraujo analizatoriumi „SELECTRA Junior“ (Olandija) kraujo serume nustatytas kalcio, fosforo, magnio, geležies ir vario kiekiai.
Po apsiveršiavimo, per pirmajį mėnesį, buvo paimti pieno mėginiai. Prieš imant mėginį buvo numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės, mėginys sudarytas iš visų tešmens ketvirčių, primelžant po kelis mililitrus pieno. Mėginiai imti į plastmasinius pieno indelius, užrašytas indentifikavimo kodas.
25
Mėginius pristatėme į VĮ „Pieno tyrimai“, kur buvo nustatytas pieno riebumas, baltymingumas, laktozė, SLS ir urėja. Pieno riebumo, baltymingumo, laktozės ir urėjos kiekio tyrimas atliktas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu „LactoScope FTIR“ (JAV). Pieno somatinių ląstelių skaičius nustatomas naudojant „Somascope” (JAV) matuoklį, kuris dirba srauto citometrijos principu.
Po apsiveršiavimo, kompiuterinėje bandos valdymo programoje buvo užregistruoti laktacijos piko dienų vidurkių, sėklinimo indeksų, pieningumo ir servis periodų duomenys.
Tyrimo metu, su gyvūnais buvo laikomąsi gyvūnų gerovės „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500“ ir veterinarijos įstatymo „Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymas Nr. 148-7563” reikalavimų.
Grafinis duomenų vaizdavimas atliktas naudojant Microsoft Office Excel 2013 metų programa. Statistiniai duomenys apdoroti SPSS statistiniu paketu. Atlikta dispersinė analizė. Duomenys statitiškai patikimi, kai p<0,05, statistiškai nepatikimi, esant p>0,05.
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Laktacijos piko dienos
3.1.1. Laktacijos piko dienų vidurkiaiBandomųjų karvių, kurioms buvo sušerti pašariniai priedai boliusų pavidalu, vidutinis laktacijos piko dienų vidurkis buvo 35 ± 3,2 dienos, o kontrolinių karvių – 44 ± 4,9 dienos (p<0,05), t.y. sutrumpėjo devyniomis dienomis (4 pav.).
4 pav. Tiriamųjų karvių laktacijos piko dienų vidurkiai
3.1.2. Vidutiniai pieno kiekiai laktacijos piko metu
Bandomųjų karvių vidutinis pieno kiekis laktacijos piko metu buvo 39,73 ± 1,79 kg/d, o kontrolinių karvių 36,2 ± 1,81 kg/d t.y. bandomųjų karvių pieno kiekis buvo didesnis 3,53 kg iš vienos karvės (p<0,05) (5 pav.). 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 50,00 Bandomoji Kontrolinė L a k ta cijo s d ien o s Karvių grupės
27 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 Bandomoji Kontrolinė Pie no k iek is, k g Karvių grupės
5 pav. Tiriamųjų karvių pieno kiekiai laktacijos piko metu
3.2. Sėklinimo indeksai
Bandomųjų karvių sėklinimo indeksas mažesnis nei kontrolinių, atinkamai 1,67 ± 0,18 ir 1,73 ±
0,2 (p<0,05) (6 pav.)
6 pav. Tiriamųjų karvių sėklinimo indeksai
1,62 1,64 1,66 1,68 1,70 1,72 1,74 Bandomoji Kontrolinė Sėk lin im o in de ks as Karvių grupė
28
3.3. Servis periodo trukmė
Bandomųjų karvių servis periodas ilgesnis 7 paromis nei kontrolinių (7 pav.). Bandomųjų karvių servis periodo trukmė 67 ± 5,6 paros, o kontrolinių – 60 ± 13 parų (p<0,05).
7 pav. Tiramųjų karvių servis periodai
3.4. Pieno sudėtis
Pieno riebumas, baltymingumas, laktozės kiekiai pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo statistiškai patikimai (p<0,05) skyrėsi labai nežymiai (8 pav.). Pieno riebalų vidutinis kiekis, bandomosios ir
kontrolinės karvių grupės atitinkamai buvo 4,46 ± 0,24 proc. ir 4,53 ± 0,42 proc., vidutinis pieno baltymų kiekis bandomosiose buvo 3,31 ± 0,13 proc., o kontrolinėse 3,13 ± 0,09 proc., vidutinis pieno laktozės kiekis bandomosiose – 4,69 ± 0,13 proc., o kontrolinėse – 4,67 ± 0,12 proc.
56,00 58,00 60,00 62,00 64,00 66,00 68,00 Bandomoji Kontrolinė L a ik a s, pa ro m o s Karvių grupė
29 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
Riebalai Baltymai Laktozė
P
ro
c.
Pieno sudėtis
Bandomoji grupė Kontrolinė grupė
8 pav. Tiriamųjų karvių pieno sudėtis
3.5. Somatinių ląstelių kiekis piene
Bandomųjų karvių pieno SLS, po apsiveršiavimo, buvo žymiai mažesnis nei kontrolinių (p<0,05), vidutiniškai 177, 97 tūkst./ml. Bandomųjų karvių vidutinis pieno SLS, po apsiveršiavimo, 151,77 ± 52,79 tūkst./ml, o kontrolinių 329,67 ± 81,04 tūkst./ml (9 pav.).
9 pav. Tiriamųjų karvių pieno SLS po apsiveršiavimo.
0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00 350,00 Bandomoji Kontrolinė S LS tū kst./ m l Karvių grupė
30
3.5. Kalcio, fosforo, magnio kiekis kraujo serume
Bandymo pradžioje tirti Ca1, P1, Mg1, po apsiveršiavimo Ca2, P2, Mg2.Tiriant kalcio, fosforo, magnio kiekius karvių kraujo serume nustatyta, kad skyrėsi magnio kiekis (Mg2) po apsiveršiavimo (p>0,05). Bandomųjų karvių vidutinis magnio kiekis buvo 1,0 ± 0 mmol/l, kontrolinių – 0,89 ± 0,11 mmol/l (10 pav.).
10 pav. Kalcio, fosforo ir magnio kiekiai tiriamųjų karvių kraujo serume.
3.6. Geležies ir vario kiekis kraujo serume
Tiriant vario ir geležies kiekius kraujo serume nustatyta, kad bandymo pradžioje, bandomųjų karvių kraujo serume geležies kiekis (Fe1) buvo reikšmingai (p<0,05) didesnis, nei kontrolinių, atitinkamai 158,23 ± 12,36 μg/dl ir 123,0 ± 8,04 μg/dl. Po apsiveršiavimo abiejų tiriamųjų karvių grupių kraujo serume geležies kiekis (Fe2) buvo panašus ir statistiškai patikimai (p<0,05) nesiskyrė (112,08 ± 7,28 μg/dl bandomųjų ir 115,67 ± 8,93 μg/dl kontrolinių). 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 Ca1 Ca2 P1 P2 Mg1 Mg2 m m o l/l Bandomosios Kontrolinės
31
Vario kiekis statistiškai patikimai (p<0,05) tarp tiriamųjų grupių skyrėsi labai nežymiai, prieš apsiveršiavimą bandomųjų kraujo serume vario (Cu1) buvo 126,91 ± 8,5 μg/dl, kontrolinių – 117,81 ± 2,83 μg/dl. Po apsiveršiavimo vario (Cu2) kiekis kraujo serume bandomųjų buvo 112,92 ± 2,7 μg/dl, kontrolinių 120,0 ± 4,1 μg/dl (11 pav.)
11 pav. Geležies ir vario kiekiai tiriamųjų karvių kraujo serume
0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 140,00 160,00 180,00
Fe1 Fe2 Cu1 Cu2
μ
g/
dl
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mikroelementai į karvės organizmą patenka iš aplinkos, su pašarais ar gaunamais mineraliniais priedais. Pašaruose esančių mikroelementų užtenka tik mažo ar vidutinio produktyvmo karvėms. Nuo mikroelementų kiekio priklauso karvių pieno sudėtis, pieno kiekis, vaisingumas ir sveikatingumas (17). Norint užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamą kiekį mikroelementų veršingumo metu ir po apsiveršiavimo, skiriami pašariniai mikroelementų priedai.
Boliusai yra naudingi tuo, kad patekę į tinklainį, jie tirpsta lėtai išlaisvindami mikroelementus, ir jais aprūpina organizmą ilgą laikotarpį.
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad panaudojus pašarinius priedus boliusių pavidalu, kurio sudėtyje buvo 13,4 g vario, 1,0 g jodo, 0,5 g kobalto, 0,15 g seleno, bandomosios karvių grupės vidutinis pieno kiekis laktacijos piko metu buvo 3,53 kg didesnis iš vienos karvės, nei kontrolinės karvių grupės.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad skyrus mikroelementų papildus, pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai, bandomųjų ir kontrolinių karvių grupių, statistiškai patikimai skyrėsi labai nežymiai.
Mokslininkai nustatė, kad skiriant mikroelementų papildus, gerėja pašarų suvartojimas, virškinimas ir tokiu būdu pieninėms karvėms žymiai didėja pieno produkcija (14,18,32,69). Kai kurie mokslininkai teigia, atliktų tyrimų metu, kad skiriant kobalto, seleno, jodo ir vario papildus didėja pieno primilžiai (30,33,37,43,70). Taip pat buvo mokslininkų, kurių tyrimai tokių rezultatai neparodė, jodas ir selenas neturėjo jokios įtakos pieno kiekiui ir sudėčiai (39,40).
Panašius rezultatus, kaip ir mūsų atlikto tyrimo, gavo Pirestani su kolegomis (71), tyrimo metu, nustatė, kad skiriant pašarinius priedus, boliusų pavidalu, kurio sudėtyje buvo Cu, Co, Se ir I bei kitų mineralinių medžiagų, kontrolinės ir bandomosios karvių grupės pieno riebalų ir baltymų kiekiai statistiškai patikimai skyrėsi labai nežymiai, o pieno primilžis buvo didesnis bandomųjų karvių.
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičius, po apsiveršiavimo, bandomosioms karvėms ženkliai sumažėjo, t.y. vidutiniškai 177 tūkst/ml lyginant su kontrolinėmis.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad yra du mechanizmai, kuriais mikroelementai apsaugoja pieno liauką nuo pažeidmo: 1)stiprina apsauginį barjierą prieš bakterijas, stabdydami jų skverbimąsi į audinius, bei stiprina epitelines ląsteles kovoje su į pieno liauką patekusiais mikroorganizmais ir 2) stiprina fagocitinį mechanizmą bakterijų patekimo vietoje į pieno liauką. Pirmajame mechanizme svarbus cinkas, nes jis veikia spenio kanalo keratinizaciją, taip apsaugodamas nuo bakterijų patekimo į tešmenį po melžimo. Antrajam mechanizmui svarbus selenas. Jis veikia kaip ląstelių antioksidantas citoplazmoje, užkirsdamas kelią ląstelių pažeidimui, kuriuos sukelia peroksidazės, taip pat svarbus
33
imuninio atsako funkcijai. Nekontroliuojas per didelis peroksidazių kiekis žaloja sveikas pieno liaukos ląsteles. Se pagrindinis elementas, kuris kartu su leukocitais mažina peroksidazių susidarymą, jas verčia saugiomios medžiagomis ir naikina fagocituotus patogenus (28).
Karvėms, kurioms yra skiriami seleno, kobalto, vario papildai, sumažėja somatinių ląstelių skaičius piene (12,25,35,69). Varis taip pat svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, neutrofilų gebėjimui naikinti mikroorganizmus piene ir kraujyje, taip pat ir kobaltas didina organizmo atsparumą, todėl SLS piene mažėja. Tačiau kiti mokslininkai nenustatė pieno sudėties pokyčių, panaudojus Se ir I papildus (38-40).
Mastitas yra pati brangiausia pieninių galvijų liga, nes mažėja pieno produkcija ir jo kokybė, todėl ūkis patiria didelių ekonominių nuostolių. Dėl šios priežasties kiekvienam pieno ūkiui yra aktualu imtis priemonių, kurios mažintų SLS kiekį piene.
Tirtų bandomųjų karvių servis periodo trukmė 67 ± 5,6 paros, o kontrolinių – 60 ± 13 parų. Bandomųjų karvių servis periodas ilgesnis 7 paromis nei kontrolinių.
Tačiau visiškai priešingai nei mūsų atliktame tyrime, Rabiee su kolegomis (33) teigia, remiantis atlktais tyrimais, kad mikroelementų papildų kompleksas, kuriame buvo vario ir kobalto, servis periodą, bandomųjų karvių, sutrumpino vidutiniškai 13,5 d.
Mikroelementai svarbūs reprodukcijai, nes teigiamai veikia melžiamų karvių folikulų augimą ir vaisingumo atsinaujimą, dalyvauja lytinės sistemos hormonų gamyboje. Varis reikšmingas reguliuojant progesterono gamybą, o dėl šiek tiek sumažėjusio jo kiekio kraujo serume, gali nepasireikšti ruja arba prireikti karoti sėklinimą (9). Kai trūksta jodo, atrofuojasi kiaušidės, tuomet karvės sunkiai apsivaisina, daugėja abortų atvejų ir ilgėja veršingumo laikotarpis (9,21). Jei ir apsivaisina, tai daugėja silpnų, negyvų ar beplaukių veršelių atsivedimo atvejų su įgimtu gūžiu (struma). Nevaisingumas gali pasireikšti kaip Co trūkumo pasekmė organizme, užsitęsia gimdos involiucijos laikas, sutrinka lytinis ciklas bei sumažėja apsivaisinimas (9). Dėl seleno trūkūmo, kiaušidėse susidaro cistos, pasireiškia nereguliari, silpna ar „tyli“ ruja. Daugėja metritų, nuovalų susilaikymo atvejų (18).
Vario, kobalto ir jodo trūkumas lėtina lytinį brendimą, tenka kartoti sėklinimą, mažas apsivaisinimų skaičius, pasireiškia ankstyvasis embrionų mirtingumas (12).
Tyrimo rezultatai parodė, kad skyrus specialių mikroelementų papildų, laktacijos piko dienų vidurkis bandomųjų karvių sutrumpėjo devyniomis dienomis, lyginant su kontrolinėmis. Taip pat bandomosios karvių grupės sumažėjo ir sėklinimo indeksas. Tai rodo, kad prireikė mažiau sėklinimo procedūrų, kad karvė taptų veršinga.
34
Šių rodiklių pokyčiai ekonomiškai reikšmingi pieno ūkiui. Padidėjus pieno kiekiui, sumažėjus laktacijos piko dienų skaičiui, bei sėklinimo indeksui, padidėja ūkio pelningumas.
Yasothai (12) teigia, kad gydymas vario papildais pagerina apsivaisinimo indeksą, tuo pačiu teigiamos įtakos turi ir sėklinimo indeksui. Karvė, kuri gavo vario papildų, prireikė tik vieno sėklinimo apsivaisinimui, o kuriai nebuvo duota vario papildų prireikė 1,15 karto sėklinti, kad ši apsivaisintų. Taip pat kiti autoriai teigia, kad Co ir Se didinina apsivaisinimo indeksą, o tuo pačiu sėklinimo indeksas mažėja (12,25). Kitų mokslininkų tyrimo metu, kurie skyrė Cu ir Co, taip sumažėjo bandomųjų karvių sėklinimo indeksas (33).
Iš tyrimo gautų rezultatų matome, kad tiriant vario ir geležies kiekius kraujo serume, bandomųjų karvių kraujo serume geležies kiekis (Fe2) po apsiveršiavimo sumažėjo.
Prieš apsiveršiavimą kontrolinių, ir po apsveršiavimo bandomųjų bei kontrolinių karvių kraujo serume geležies kiekiai šiek tiek per maži (norma 130 – 150 μg/dl). Varis su geležimi organizme veikia sinergistiškai, nes įeina į feroksidazės veiklą. Tačiau per didelis gaunamo vario kiekis konkuruoja su geležimi dėl absorbcijos (72).
35
IŠVADOS
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galime daryti išvadas, kad naudojant mikroelementų papildus, boliusų pavidalu:
1. Bandomosios karvių grupės, laktacijos piko dienų vidurkis sutrumpėjo devyniomis dienomis.
2. Laktacijos piko metu, iš vienos karvės, pieno kiekis vidutiniškai padidėjo 3,7 kg/d. 3. Sumažėjo sėklinimo indeksas. Bandomųjų karvių vidutinis sėklinimo indeksas buvo
1,67, kontrolinių – 1,73.
4. Somatinių ląstelių skaičius sumažėjo vidutiniškai 177 tūkst/ml. Po apsiveršiavimo, bandomųjų karvių vidutinis pieno somatinių ląstelių skaičius buvo 151,77 ± 52,79 tūkst/ml, kontrolinių – 329,67 ± 81,04 tūkst./ml.
5. Geležies kiekis, po apsiveršiavimo, bandomųjų karvių kraujo serume statistiškai patikimai sumažėjo. Prieš apsiveršiavimą buvo 158,23 ± 12,36 μ/dl, po apsiveršiavimo - 112,08 ± 7,28 μg/dl.
36
REKOMENDACIJOS
Norint pagerinti karvių reprodukcinę funkciją, išryškinti būsimos laktacijos piko potencialą, rekomenduojama, likus 45 paroms iki karvės planuojamo veršiavimosi, naudoti po 2 pašarinius priedus boliusių pavidalu, kurių sudėtyje yra 13,4 g vario, 1,0 g jodo, 0,5 g kobalto, 0,15 g seleno.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Markova A. Oficialios statistikos portalas. 2015; Available at:
http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=70c421db-831b-407d-a1f1-d96257a87188. Accessed 12/14, 2015.
2. Roche JR, Bell AW, Overton TR, Loor JJ. Nutritional management of the transition cow in the 21st century – a paradigm shift in thinking. Anim Prod Sci 2013;53:1000-1023.
3. V. Jokubauskienė. Pasirinktų mikroelementų kaita veršingų karvių kraujo serume ir mineraliniai priedai mineralų kiekiui stabilizuotiLietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija; 2014.
4. Vanegas JA, Reynolds J, Atwill ER. Effects of an injectable trace mineral supplement on first-service conception rate of dairy cows. J Dairy Sci 2004;87(11):3665-3671.
5. Valle DTA, Jesus EF, Paiva PG, Bettero VP, Zanferari F, Acedo TS, et al. Effect of organic sources of minerals on fat-corrected milk yield of dairy cows in confinement. R Bras Zootec 2015 2015;44(3):103-108.
6. Hall JO. Appropriate Methods of Diagnosing Mineral Deficiencies in Cattle. Proceedings of the Tri-State Dairy Nutrition Conference 2006:43-50.
7. Mohebbi-Fani M, Nazifi S, Rowghani E, Namazi F. Associations Between Serum Mineral Status and Sub-optimal Performance in Dairy Cows in Fars Province. International Journal of Dairy Science 2007;2(3):281-286.
8. Yokus B, Cakir UD. Seasonal and physiological variations in serum chemistry and mineral concentrations in cattle. Biol Trace Elem Res 2006;109(3):255-266.
9. Kumar S, Pandey AK, Razzaque WAA, Dwivedi DK,. Importance of micro minerals in reproductive performance of livestock . Veterinary World 2011;4(5):230-233.
10. C. J. Brasche. Effect of a Trace Mineral Injection on Beef Cattle Performan. Lincoln, Nebraska: University of Nebraska - Lincoln; 2015.
11. Yang FL, Li XS. Role of antioxidant vitamins and trace elements in mastitis in dairy cows. J Adv Vet Anim Res 2015;2(1):1-9.
12. Yasothai R. Importance of minerals on reproduction in dairy cattle. International journal of environmental science and technology 2014;3(6):2051-2057.
13. Arthington JD, Havenga LJ. Effect of injectable trace minerals on the humoral immune response to multivalent vaccine administration in beef calves. J Anim Sci 2012;90(6):1966-1971.
38
14. Yatoo MI, Saxena A, Deepa PM, Habeab BP, Devi S, Jatav RS, et al. Role of trace elements in animals: a review. Veterinary World 2013 2013;6(12):963-967.
15. Enjalbert F, Lebreton P, Salat O. Effects of copper, zinc and selenium status on performance and health in commercial dairy and beef herds: Retrospective study. J Anim Physiol Anim Nutr 2006;90:459-466.
16. Dias RS, López S, Montanholi YR, Smith B, Haas LS, Miller SP, et al. A meta-analysis of the effects of dietary copper, molybdenum, and sulfur on plasma and liver copper, weight gain, and feed conversion in growing-finishing cattle. J Anim Sci 2014;91:5714-5723.
17. Overton TR, Yasui T. Practical applications of trace minerals for dairy cattle. J Anim Sci 2014 2014;92:416-426.
18. Spears JW, Weiss WP. Role of antioxidants and trace elements in health and immunity of transition dairy cows. The Veterinary Journal 2008;176:70-76.
19. Suttle NF. Mineral Nutrition of Livestock. 4th ed. UK: MPG Books Group; 2010.
20. Toni F, Grigoletto L, Rapp CJ, Socha MT, Tomlinson DJ. Effect of Replacing Dietary Inorganic Forms of Zinc, Manganese, and Copper with Complexed Sources on Lactation and Reproductive Performance of Dairy Cows. The Professional Animal Scientist 2007;23:409-416.
21. Zeedan KII, El-Malky OM, Mousa KMM, El-Giziry AA, Etman KEI. Nutritional studies on some different sources of iodine on productive performance, ruminal fermentation and blood constituents of Buffalo. 1 – Effect of two different iodine levels on productive and reproductive performance of buffalo cows. J Am Sci 2010;6(10):1090-1106.
22. Anderson PD, Dalir-Naghadeh B, Parkinson TJ. Iodine deficiency in dairy cattle. NZSAP 2007;7:248-254.
23. Hoption CSA. Hypothesis: Dietary iodine intake in the etiology of cardiovascular disease. J Am Coll Nutr 2006;5(1):1-11.
24. Matusevičius AP, Špakauskas V. Galvijų mineralinių medžiagų apykaita, jos sutrikimai, proilaktika ir gydymas. Kaunas: „Terra Publica“; 2012.
25. Palmieri C, Szarek J. Effect of maternal selenium supplementation on pregnancy in humans and a livestock. J Elem 2011;16(1):143-156.
26. Krzyżewski J, Bagnicka E, Horbańczuk JO. The effect of selenium supplementation to the diet of dairy cows and goats on production traits and animal health – a review. Animal Science Papers and Reports 2014;32(4):283-299.
39
27. Salman S, Khol-Parisini A, Schafft H, Lahrssen-Wiederholt M, Hulan HW, Dinse D, et al. The role of dietary selenium in bovine mammary gland health and immune function. Anim Health Res Rev 2009;10(1):21-34.
28. Davidov I, Cincović MR, Belić B, Popović Vranješ A, Pejanović R, Đoković R, et al. Influence of blood serum selenium on udder health in dairy cows. Mljekarstvo 2014;64(3):178-185.
29. Linn JG, Raeth-Knight ML, Golombeski GL. Trace Minerals in the Dry Period – Boosting Cow and Calf Health. WCDS Advances in Dairy Technology 2010;23:271-286.
30. Wang C, Liu Q, Yang WZ, Dong Q, Yang XM, He DC, et al. Effects of selenium yeast on rumen fermentation, lactation performance and feed digestibilities in lactating dairy cows. Livest Sci 2009;126(1-3):239-244.
31. Hesari BA, Mohri M, Seifi HA. Effect of copper edetate injection in dry pregnant cows on hematology, blood metabolites, weight gain and health of calves. Trop Ani Health Prod 2012;44(5):1041-1047.
32. Siciliano-Jones JL, Socha MT, Tomlinson DJ, De Frain JM. Effect of trace mineral source on lactation performance, claw integrity, and fertility of dairy cattle. J Dairy Sci 2008;91:1985-1995. 33. Rabiee AR, Lean IJ, Stevenson MA, Socha MT. Effects of feeding organic trace minerals on milk production and reproductive performance in lactating dairy cows: A meta-analysis. J Dairy Sci 2010;93(9):4239-4251.
34. Sharman ED, Wagner JJ, Larson CK, Schutz JS, Davis NE, Engle TE. The Effects of Trace Mineral Source on Performance and Health of Newly Received Steers and the Impact of Cobalt Concentration on Performance and Lipid Metabolism During the Finishing Phase. The Professional Animal Scientist 2008;24(5):430-438.
35. Cook JG, Green MJ. Milk production in early lactation in a dairy herd following supplementation with iodine, selenium and cobalt. Vet Rec 2010;167(20):788-790.
36. Žilaitis V, Antanaitis R, Rudejevienė J, Juozaitienė V, Žiogas V. Karvių pieno sudėties ir tešmens mikrofloros pokyčiai veikiant vaistui „Ergogen Complex“. Vet Med Zoot 2008;43(65):96-99.
37. Cook JG, Green MJ. Milk production in early lactation in a dairy herd following supplementation with iodine, selenium and cobalt. Vet Rec 2010;167(20):788-789.
38. Battaglia M, Moschini M, Giuberti G, Gallo A, Piva G, Masoero F. Iodine carry over in dairy cows: effects of levels of diet fortification and milk yield. Ital J Anim Sci 2009;8:262-264.
