Laktacijos ir aplinkos sąlygų įtaka ekologinių mėsinio tipo galvijų kraujo rodikliams The impact of lactation and environmental conditions to organic beef cattle blood parameters

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gintarė Mikalajūnaitė

Laktacijos ir aplinkos sąlygų įtaka ekologinių mėsinio

tipo galvijų kraujo rodikliams

The impact of lactation and environmental

conditions to organic beef cattle blood parameters

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Ramūnas Antanaitis

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Laktacijos ir aplinkos sąlygų įtaka ekologinių mėsinio tipo galvijų kraujo rodikliams“.

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

TURINYS ... 3 SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Galvijų auginimo tendencijos Lietuvoje ... 11

1.2. Ekologinis ūkininkavimas ... 12

1.3. Ekologinis mėsinių galvijų auginimas ... 12

1.4. Biocheminiai kraujo rodikliai ... 12

1.4.1. Kalcis ... 13 1.4.2. Fosfofas ... 14 1.4.3. Magnis ... 14 1.4.4. Geležis ... 15 1.4.5. Albuminai ... 15 1.4.6. Aspartataminotransferazė ... 16 1.4.7. Gamaglutamiltransferazė ... 16 1.4.8. Gliukozė... 16

1.5. Aplinkos sąlygų įtaka galvijų biocheminiams kraujo rodikliams ... 17

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1. Tyrimo laikas ir vieta ... 19

2.2. Tyrimo schema... 20

2.3. Tyrimo objektas ... 20

2.4. Tyrimo eiga ... 21

2.5. Duomenų analizė ir statistika ... 22

TYRIMO REZULTATAI... 23

3.1. Karvių ir veršelių biocheminių kraujo rodiklių palyginimas skirtinguose tyrimo etapuose23 3.3. Aplinkos sąlygų įtaka karvių kraujo rodikliams ... 31

3.4. Aplinkos sąlygų įtaka veršelių kraujo rodikliams ... 31

REZULTATŲ APTARIMAS... 39

IŠVADOS ... 41

(4)

4 LAKTACIJOS IR APLINKOS SĄLYGŲ ĮTAKA EKOLOGINIŲ MĖSINIO TIPO

GALVIJŲ KRAUJO RODIKLIAMS

Gintarė Mikalajūnaitė Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas ir uždaviniai: Šio darbo tikslas yra nustatyti ir įvertinti ankstyvosios laktacijos ir aplinkos sąlygų įtaką ekologinių mėsinio tipo karvių ir veršelių kraujo biocheminiams rodikliams. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: nustatyti ekologinių mėsinio tipo karvių biocheminių kraujo rodiklių kaitą ankstyvoje laktacijoje, jų veršelių biocheminių kraujo rodiklių kaitą nuo gimimo iki 1 savaitės amžiaus, įvertinti ryšį tarp karvių ir veršelių biocheminių kraujo rodiklių kitimo bei kaip aplinkos sąlygos veikia tirtuosius karvių ir veršelių kraujo rodiklius.

Medžiagos ir metodai: Tyrimas buvo atliktas ekologiniame mėsinių galvijų „X“ ūkyje, kuriame iš viso laikoma apie 400 galvijų. Atsitiktiniu principu buvo pasirinktos 13 mėsinių simentalų veislės karvių (pirmaveršių ir antraveršių), kurioms po veršiavimosi buvo paimti kraujo mėginiai, taip pat mėginiai paimti ir jų veršeliams. Po savaitės kraujo mėginiai pakartotinai paimti iš tų pačių karvių ir veršelių. Sedimentacijos metodu gautas kraujo serumas buvo užšaldytas ir 2020 metų rugpjūčio 28 dieną pristatytas į laboratoriją, kur buvo tirti šie rodikliai: albuminai, aspartataminotransferazė (AST), gamaglutamiltransferazė (GGT), kalcis, magnis, fosforas, geležis ir gliukozė. Iš Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos gauti duomenys apie aplinkos sąlygas mėginių ėmimo dienomis: vidutinė oro temperatūra, paros kritulių suma, vidutinis vėjo greitis, atmosferos slėgis. Duomenys gauti iš stoties, kuri nuo tyrimo vietos yra nutolusi per 32 kilometrus.

Rezultatai: Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad praėjus savaitei po veršiavimosi padidėjo AST (5 proc.), GGT (29,58 proc.), kalcio (6,7 proc.), geležies (13,97 proc.), fosforo (13,67 proc.) ir gliukozės (7,36 proc.) kiekiai karvės kraujo serume, o albuminų (0,34 proc.) ir magnio (6,61 proc.) kiekis sumažėjo. Veršelių grupėje nustatyta, kad kraujo serume sumažėjo AST (64,47 proc.), GGT (87,32 proc.), albuminų (27,71 proc.), kalcio (30,2 proc.), magnio (27,69 proc.), geležies (67,03 proc.), fosforo (12,65 proc.) ir gliukozės (5,02 proc.) kiekis. Įvertinta, kad statistiškai patikimo ryšio tarp karvių ir veršelių atitinkamų biocheminių kraujo rodiklių nėra, nustatyta, kad karvių biocheminiams kraujo rodikliams aplinkos sąlygos įtakos neturėjo, o veršelių, magnio, geležies, fosforo ir AST kiekiui reikšmingi buvo aplinkos temperatūra ir paros kritulių suma, o albuminų, kalcio - aplinkos temperatūra. Koreliacija tarp šių rodiklių buvo teigiama- didėjant aplinkos

(5)

5 temperatūrai ir paros kritulių sumai, didėja albuminų, kalcio, magnio, geležies, fosforo, AST kiekiai kraujo serume.

(6)

6

The impact of lactation and environmental

conditions to organic beef cattle blood parameters

Gintarė Mikalajūnaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Aim and objectives of the Thesis: The aim of this thesis is to determine and evaluate the influence of early lactation and environmental conditions on the blood biochemical parameters of organic beef cows and calves. In order to achieve this goal, the following objectives were set: to determine the change of biochemical blood parameters of organic beef cows in early lactation, the change of their calves’ biochemical blood parameters from birth to 1 week of age; to evaluate the relation between cows and calves’ biochemical blood parameters and to evaluate how environmental conditions affect the tested blood parameters of cows and calves.

Materials and methods: The study was carried out on an organic beef cattle farm “X”; with a total of about 400 cattle. Thirteen Simmental meat cows (primary and secondary) were selected on the basis of analogues. Their blood samples were taken after calving, as well as blood samples of their calves. One week later, blood samples were taken repeatedly from the same cows and calves. Sediment-derived blood serum was frozen and delivered to the laboratory on August 28, 2020, where the following parameters were tested: albumins, Aspartate aminotransferase (AST), Gamma-glutamyl transferase (GGT), calcium, magnesium, phosphorus, iron, and glucose. The Lithuanian Hydro meteorological Service provided the data on environmental conditions on sampling days: average air temperature, daily precipitation, average wind speed, atmospheric pressure. The data were obtained from a station within 32 kilometres of the study site.

Results: The analysis of the data showed an increase in AST (5%), GGT (29.58%), calcium (6.7%), iron (13.97%), phosphorus (13%), 67%) and glucose (7.36%) in the serum of cows one week after calving, while albumin (0.34%) and magnesium (6.61%) decreased. The levels of AST (64.47%), GGT (87.32%), albumin (27.71%), calcium (30.2%), magnesium (27.69%), iron (67.03%), phosphorus (12.65%) and glucose (5.02%) decreased in blood serum of calves. It was estimated that there was no statistically reliable relation between the respective biochemical blood parameters of cows and calves. It was also found that the biochemical blood parameters of cows were not affected

(7)

7 by environmental conditions. However, calves’ magnesium, iron, phosphorus, and AST levels were significantly affected by ambient temperature and daily precipitation; ambient temperature was significant for albumin and calcium. The correlation between these indicators was positive – with increasing ambient temperature and the amount of daily precipitation, serum levels of albumin, calcium, magnesium, iron, phosphorus and AST increase.

(8)

8

SANTRUMPOS

AST- aspartataminotransferazė; GGT- gamaglutamiltransferazė; Ca- kalcis; Mg- magnis; P- fosforas; Fe- geležis; GLU- gliukozė; ppm- milijoninės dalys; μmol/l- mikromoliai litre; g/ l- gramai litre;

proc- procentai;

U/l- vienetai litre; mmol/l- milimoliai litre; °C- temperatūra pagal Celsijų; hPa- hektopaskaliai;

m/s – metrai per sekundę; mm- milimetrai;

Min.- minimali reikšmė; Maks.- maksimali reikšmė;

JAV- Jungtinės Amerikos valstijos; g- gramai;

(9)

9

ĮVADAS

Ekologinių gyvūnų produkcijos populiarumas visame Pasaulyje pastaraisiais metais vis didėja, taigi didėja ir tokių gyvūnų poreikis. Dėl patrauklaus uždarbio ūkininkai kartais bando pakeisti savo ūkių kryptį į ekologinės gamybos, tačiau, bandant įgyvendinti šiuos užmojus, ne visada yra įvertinamas ūkio gebėjimas prisitaikyti prie ekologiniam ūkininkavimui keliamų standartų, nėra įsigilinama į tai, ar bus pilnai patenkinami ūkinių gyvūnų fiziologiniai poreikiai ir ar toks ūkininkavimo būdo pasikeitimas nepakenks jų sveikatai (1).

Galvijo sveikatos būklė gali būti įvertinama naudojant morfologinę ir biocheminę kraujo analizę, o gyvulio mityba yra vienas svarbiausių faktorių, galinčių daryti ryškią įtaką jų medžiagų apykaitai. Mineralinių medžiagų, baltymų, angliavandenių ir vitaminų disbalansas laktuojančių karvių racione gali sukelti medžiagų apykaitos pokyčius gyvūnų organizme, todėl kraujo parametrų analizė gali padėti identifikuoti dar subklinikines ligų formas ar nevisavertę mitybą. Kraujo morfologiniai ir biocheminiai parametrai, esantys fiziologinių normų ribose, atspindi gerą gyvulio sveikatos būklę, kuri tiesiogiai koreliuoja su pieno produkcija ir priesvoriu per parą (2).

Veršelių biocheminiai kraujo rodikliai daugiausiai priklauso nuo jų mitybos. Kai kurių kraujo parametrų- bendrųjų baltymų, globulinų, gamaglutamiltransferazės (GGT) kiekis veršelių kraujo serume yra nulemti krekenų kokybės ir suvartojimo. Po krekenų sugirdymo, šios medžiagos yra absorbuojamos iš veršelių žarnyno, ir kraujo serume jų kiekiai ryškiai padidėja. Veršeliui augant, bendrųjų baltymų, albuminų, neorganinio fosforo koncentracijos yra nulemtos ne tik amžiaus, bet ir mitybos (3). Kadangi jaunų veršelių, ypač mėsinių, mityboje vyrauja karvės pienas, darome prielaidą, kad veršelių biocheminiai kraujo rodikliai daugiausia turėtų būti nulemti karvės pieno kokybės, taigi ir pačios karvės sveikatingumo.

Kraujo morfologiniai ir biocheminiai parametrai atspindi gyvūno organizmo gebėjimą prisitaikyti prie neigiamų aplinkos sąlygų ir kitų išorinių stresorių (2). Klimato kaita kelia grėsmę gyvūnų rūšims, ekosistemoms ir ūkinių gyvūnų prisitaikymui išlaikyti savo aukštą produktyvumo lygį. Fiziologinis atsakas į karščio stresą gali pasireikšti suvartojamo pašaro kiekio sumažėjimu, padidėjusia kūno temperatūra, padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies ritmu. Visa tai sukelia hormonų disbalansą bei biocheminius ir molekulinius pokyčius galvijų organizme, ir dėl to ženkliai sumažina gyvulių produktyvumą (pieno kiekį ir priesvorį) (4). Literatūroje dažnai yra aptarinėjama, kaip karštis arba karštis ir drėgmė veikia ūkinių gyvūnų sveikatą, tačiau mažai nagrinėjamas ne tokių ekstremalių temperatūros pokyčių ir kitų aplinkos veiksnių poveikis galvijų kraujo biocheminiam profiliui.

(10)

10 Tikslas - nustatyti ir įvertinti ankstyvosios laktacijos ir aplinkos sąlygų įtaką ekologinių mėsinio tipo karvių ir veršelių kraujo biocheminiams rodikliams.

Uždaviniai:

1. Nustatyti ekologinių mėsinio tipo karvių biocheminių kraujo rodiklių kaitą ankstyvoje laktacijoje;

2. Nustatyti ekologinių mėsinio tipo veršelių biocheminių kraujo rodiklių kaitą nuo gimimo iki 1 savaitės amžiaus;

3. Įvertinti ryšį tarp karvių ir veršelių biocheminių kraujo rodiklių kitimo;

(11)

11

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Galvijų skaičiaus tendencijos Lietuvoje

Oficialios statistikos portalo duomenimis Lietuvoje nuo 2015 metų auginamų galvijų skaičius sumažėjo kiek daugiau nei 100000 vienetų - 2019 metais buvo beveik 635 tūkstančiai (1 lentelė), tačiau tuo pačiu laiku ekologiškai auginamų galvijų skaičius beveik padvigubėjo ir 2019 metais siekė 58356 galvijų (2 lentelė). Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių nuo 2015 metų Lietuvoje šiek tiek sumažėjo- 2019 metais buvo 2417 vienetų (3 lentelė), tai reiškia, kad esami ekologiniai ūkiai plečiasi ir augina vis daugiau galvijų (5).

Lietuvoje šiuo metu (duomenys 2020-01-01) yra auginami 50238 vienetai mėsinių galvijų. Daugiausia yra auginama limuzinų veislės galvijų- apie 11,5 tūkstančių vienetų, angusų veislės-9,5 tūkstančių vienetų, šarolė veislės- apie 6 tūkstančiai vienetų, aubrakų veislės- 6,7 tūkstančiai vienetų, simentalų mėsinių veislės- 3 tūkstančiai vienetų ir t.t. Mėsinių veislių mišrūnų Lietuvoje yra apie 6,5 tūkstančių vienetų(6).

1 lentelė. Visoje Lietuvoje laikomų galvijų skaičiaus pokytis (2015-2019m.)(5)

2015 2016 2017 2018 2019

Galvijai, vnt. 736 612 722 602 694 752 676 893 653 513

2 lentelė. Lietuvoje ekologiniuose ūkiuose auginamų galvijų skaičiaus pokytis (2015-2019m.)(5)

2015 2016 2017 2018 2019

Galvijai, iš viso,

vnt. 34 929 37 814 57 270 57 884 58 356

Melžiamos

karvės, vnt. 9 396 9 516 14 706 14 439 14 153

Kiti galvijai, vnt. 19 475 18 964 32 148 32 098 32 309

3 lentelė. Sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje (2015-2019m.)(5)

2015 2016 2017 2018 2019

Ekologinės gamybos

(12)

12

1.2. Ekologinis ūkininkavimas

Ekologinio ūkininkavimo tikslas – gaminti aukštos maistinės vertės ir sveiką maistą, kokybiškus gyvulius ir javus, stiprinant ir saugant natūralius ūkio turtus. Tai apima derlingą, mineralais ir mikroorganizmais gausų dirvožemį, kuris yra viso organinio ūkininkavimo pagrindas.

Ekologiniai ūkiai veikia praktiškai uždarame cikle, vengiant žemdirbystės, kuri sukuria taršą, todėl stengiasi sumažinti neperdirbamų resursų naudojimą.

Europos sąjungoje taikomi ekologinio ūkininkavimo principai: • taikoma sėjomaina;

• draudžiamas cheminių pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas; • griežtai ribojamas antibiotikų naudojimas;

• draudžiama auginti genetiškai modifikuotas kultūras;

• gyvuliai auginami atviroje aplinkoje ir yra šeriami ekologiškais pašarais; • gyvulininkystės praktika yra pritaikyta įvairioms gyvulių rūšims.

Ekologiškų produktų rinka Europos Sąjungoje nuo 2012 metų paaugo 79 proc. ir 2018 metais siekė 37,4 mlrd. eurų. Visoje Europoje yra apie 13,4 mln. hektarų ekologiškai apdirbamo ploto, o Lietuvoje šiuo metu ekologinės gamybos ploto dalis yra 8,1 proc (7).

1.3. Ekologinis mėsinių galvijų auginimas

Ekologinis gyvūnų auginimas (kartais dar vadinamas tvariu ūkininkavimu) yra apibūdinamas kaip ūkinių gyvulių produkcijos sistema, kuri skatina organinių ir biologiškai skaidomų žaliavų naudojimą iš ekosistemos gyvūnų mityboje, sveikatos palaikyme, gyvūnų laikyme ir veisime. Šioje sistemoje yra sąmoningai vengiama naudoti sintetines medžiagas- vaistus, šėrimo priedus. Ypač dažnai ūkininkai ribotų išteklių valstybėse, kuriose dėl prasto dirvožemio ar netinkamų aplinkos sąlygų sunku užauginti aukštos mitybinės vertės ir kokybiškus kultūrinius augalus, naudojasi antibiotikais ir kitais medikamentais ir seka ganymu grindžiama ekstensyvia arba pusiau ekstensyvia produkcijos sistema(8).

Galvijų veisimas ir selekcija ekologinėje sistemoje yra grindžiamas atsparumu parazitams ir ligoms. Nepalankios genetikos gyvūnai vargu ar bus prisitaikę gyventi net ir geriausiose aplinkos sąlygose. Tokiam ūkininkavimo tipui yra pasirenkamos tvirtesnės veislės ir einama prieš šiuolaikinę kryptį - auginti didesnius ir greičiau subręstančius (anksčiau paskerdžiamus) gyvulius, kurių skerdenoje būtų mažiau riebalų. Veisimas dėl gero augimo ir liesos mėsos gali būti netinkamas ekologinei auginimo sistemai.

(13)

13 Planuojant įkurti ekologinį galvijų ūkį ar atliekant genetinę selekciją, reikėtų rinktis sveikus, stiprios konstitucijos, reguliaraus lytinio ciklo- vaisingus ir ilgaamžiškus gyvūnus. Galvijų veislės pasirinkimas turėtų priklausyti nuo gerų motininių savybių (vaisingumo, lengvo veršiavimosi, gero pieno produktyvumo), gebėjimo klestėti tam tikroje aplinkoje, gero augimo potencialo ir gero pašaro pasisavinimo bei priesvorių didėjimo.

Mėsinio tipo galvijų ūkiuose reikėtų atsakingai rinktis kergimo laiką- vėlyvo pavasario veršiavimasis turi glaudų ryšį su gyvūno žindymo ir kitų pašarų vartojimo ciklu, o rudenį gimę veršeliai gali patirti daugiau streso tuo metu, kai bando sukaupti mineralinių medžiagų rezervą žiemai. Jei daug veršelių gimsta žiemą, dažniausiai pasireiškia daug pneumonijos atvejų. Taigi pavasarį gimę veršeliai auga geriau, bet karvių žindenių sveikatos būklę gali neigiamai veikti gausi pieno produkcija. Tokia problema retai pasireiškia telyčioms, todėl joms veršiuotis vėlyvą pavasarį tinkamesnis metas, o vyresnėms karvėms tinkamesnis laikas būtų dvejais, trimis mėnesiais vėliau. Tokia sistema telyčioms leidžia keliais mėnesiais prailginti užtrūkimo laiką po veršelių atjunkimo iki kito veršiavimosi (9).

1.4. Biocheminiai kraujo rodikliai

1.4.1. Kalcis

Kalcis (Ca) yra vienas svarbiausių elementų pieno sintezėje. Taip pat yra dalyvauja kraujo krešėjime, širdies darbui. Galvijo organizme daugiau kaip 98 proc. kalcio yra sukaupta kauluose ir dantyse, o likusi dalis – ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Kalcis yra ekstraceliuliarinis makroelementas- kraujyje jo yra daugiau negu ląstelėse. Maždaug pusė kraujyje esančio kalcio yra jonizuota, biologiškai aktyvia forma. Kalcio kiekis, esantis organizme, priklauso nuo šarmų ir rūgščių balanso (10).

Fiziologinė kalcio koncentracija galvijų kraujo serume yra 2,20-3,13 mmol/l. Jo koncentracija kraujo plazmoje priklauso nuo rezorbcijos iš pašaro per žarnų sienelę ir mobilizavimo iš kaulų intensyvumo. Veršiavimosi metu kalcio koncentracija kraujo plazmoje pradeda mažėti dėl prasidedančios laktacijos (11). Kai kalcio koncentracija kraujo serume yra mažesnė nei 1,7 mmol/l, tikimybė, kad karvei pasireikš gulinčios karvės sindromas, padidėja 12 kartų (12), sumažėjus kalcio koncentracijai maždaug iki 0,7 mmol/l, pasireiškia ryškūs gulinčios karvės sindromo klinikiniai požymiai (13). Mokslinių tyrimų duomenimis, kiekvienam litrui krekenų yra reikalinga apie 1-2 g kalcio. Be to, sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje išlieka stabilus kelias dienas, ir tai turi tiesioginį ryšį su padidėjusiu nervų ir raumenų jaudrumu ir pareze po apsiveršiavimo. Kalcio metabolizmas yra glaudžiai susijęs su fosforo apykaita ir yra susietas su vitamino D metabolizmu (14).

(14)

14 Naujagimių veršelių kraujo serume Ca vidutiniškai būna apie 3,35 mmol/l, po šešių valandų koncentracija sumažėja iki 2,41 mmol/l ir per kitas kelias sekančias savaites šis kiekis labai nekinta (15).

1.4.2. Fosfofas

Fosforas (P) yra antras pagal svarbą makroelementas kaulinio audinio formavimuisi, dalyvauja ląstelių fosforilinimo reakcijose ir energijos gamyboje, baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų apykaitoje, palaiko šarmų ir rūgščių pusiausvyrą ir atlieka svarbų vaidmenį detoksikacijos procese (14).

Sveikų gyvulių kraujyje yra apie 2,2 mmol/l fosforo. Padidėjęs kalcio kiekis organizme mažina fosforo rezorbciją. Jei fosforo koncentracija kraujo serume sumažėja, jis mobilizuojamas iš kaulų, o atsistačius koncentracijai, deponuojamas į kaulus. Iki 0,71–0,8 mmol/l sumažėjusi fosforo koncentracija yra patologinės būklės (osteomaliacijos, hipokalcemijos) požymis. Jei kraujyje atsiranda fosforo stygius, gali suprastėti gyvulio apetitas, sumažėti pieno primilžiai, susilpnėti rujos požymiai, kilti apsivaisinimo problemų (16). Mažiausia fosforo koncentracija karvių kraujo serume yra nustatoma apie šeštą dieną po veršiavimosi – 0,75±0,17 mmol/l, ir ji pradeda mažėti dar diena iki veršiavimosi, ypač tų karvių, kurios po veršiavimosi suserga pareze (17)

Fiziologinė fosforo koncentracija veršelių kraujo serume turėtų būti 1,3-1,9 mmol/l. Mokslininkų tyrimų duomenimis, krekenų sugirdymas neveikia fosforo koncentracijos veršelių kraujo serume, o per 24 valandas nuo gimimo fosforo koncentracija sumažėja (15).

1.4.3. Magnis

Magnis (Mg) - vienas pagrindinių intraląstelinių katijonų, kuris kaip kofermentas dalyvauja daugelyje organizmo fermentinių reakcijų. Ekstraląstelis magnis yra gyvybiškai svarbus normaliai nervinei veiklai, raumenų funkcijos palaikymui ir kaulų mineraliniam formavimuisi. Galvijo, sveriančio 600 kilogramų, kraujyje yra apie 0,84 g magnio, ląstelėse- 84 g, ekstraląsteliniame skystyje- 3 g, o kauluose- 204 g magnio. (18).

Fiziologinė Magnio koncentracija galvijų organizme yra 0,59–0,98 mmol/l. Magnio koncentracija kraujyje sumažėja, kai sutrinka virškinamojo trakto funkcija esant diarėjai, acidozei, tiotoksikozei. Dėl žemos Mg koncentracijos gyvuliams nustatoma miokardo nekrozė, funkciniai širdies veiklos sutrikimai, dažnai atsiranda tetanija ir traukuliai (16). Laktuojančių karvių kraujo serume magnio koncentracija yra žymiai mažesnė, lyginant su vėlyvo veršingumo stadijoje esančiomis karvėmis (jų kraujo serume magnio koncentracija yra apie 1,2 mmol/l), o tai rodo, kad laktacijos metu yra naudojamas didelis magnio kiekis (14). Staigus magnio kiekio sumažėjimas, ypač,

(15)

15 neseniai apsiveršiavusioms karvėms ir išleistoms į ganyklą, yra labai pavojingas- gali pasireikšti ganyklinė tetanija (19).

1.4.4. Geležis

Geležis yra reikalinga hemoglobino sintezei, kurio sudėtyje ir yra beveik pusė viso organizmo geležies rezervo. Kaip deguonies pernešėjas, šis elementas sustiprina maisto medžiagų apykaitą ląstelėje (20). Geležis yra reikalinga ne tik fagocitozei, imunoglobulinų gamybai, bet yra ir fermentų dalis, ir dalyvauja imuniniame atsake per nespecifinių imuninių reakcijų reguliavimą

Fiziologinė geležies koncentracija galvijo kraujyje- 25-40 μmol/l . Moksliniai tyrimai parodė, kad veršelių kraujo serumo geležies lygis žemesnis, nei suaugusių galvijų , todėl būtent jaunikliams dažniausiai pasireiškia geležies trūkumas. Esant geležies trūkumui, pasireiškia anemija- silpnumas, apatija, o gyvūno gleivinės būna blyškios. Naujagimių veršelių anemija pasireiškia per pirmas 14 dienų po gimimo. Tokia tendencija gali būti paaiškinama dideliu geležies metaboliniu poreikiu (apie 100 ppm.) (21), nes būtent tokiu metu vyksta intensyvus veršelių augimas, ir dėl mažo geležies prieinamumo (ypač, jei krekenose ir piene yra mažas geležies kiekis- apie 10 ppm) (22).

Gimusių veršelių organizme geležies koncentracija būna 27,7 μmol/l, iki ketvirtos gyvenimo dienos kiekis sumažėja iki 18,0 μmol/l, o po antros gyvenimo savaitės geležies kiekis kraujo serume vėl pradeda didėti ir apie šeštą savaitę būna 28,0 μmol/l (15).

1.4.5. Albuminai

Albuminai yra vieni iš dviejų svarbiausių kraujo serumo baltymų. Jie yra sintetinami hepatocitų citoplazmoje. Albuminas yra reikalingas pernešti laisvas riebiąsias rūgštis, vaistines medžiagas, hormonus, kalcį bei bilirubiną. Sveikos karvės serume optimali albuminų norma yra apie 30 g/ l. Serumo albuminų koncentracija padidėja, atsiradus kepenų suriebėjimui, tačiau serumo albuminų koncentracija viena nėra svarbus diagnostinis rodiklis- albuminai gali būti paveikti uždegiminių reakcijų kepenyse ir kitų kepenų ar inkstų ligų, uždegiminių būklių ir dėl nepilnavertės mitybos. Yra nustatyta, kad albuminų koncentracijos kaita yra susijusi su ligomis po atvedimo ir gali padėti nuspėti ligos riziką ankstyvos laktacijos periode. Taip pat nustatyta, kad bendrųjų baltymų ir albuminų kiekis iš karto po veršiavimosi yra žymiai mažesnis, nei užtrūkusių karvių. Hipoalbuminemija – viena iš hipokalcemijos pasireiškimo priežasčių, taip pat ji gali pasireikšti esant nepakankamam aminorūgščių pasisavinimui. Taip pat hipoalbuminemija gali būti energijos ir baltymų stokojančio šėrimo požymiu, nes tai sukelia hipoalbuminemiją daug greičiau, negu badavimas, tačiau klinikiniai

(16)

16 Veršelių kraujo serume albuminų koncentracija po krekenų sudavimo sumažėja iki 27,5 g/l (14). Mokslinių tyrimų duomenimis iki devintos amžiaus dienos veršelių kraujo albuminų koncentracija būna žemiau fiziologinės normos ribos (24).

1.4.6. Aspartataminotransferazė

Aspartataminotransferazės (AST) yra daugiausia sukaupta širdies ir skeleto raumenyse, šiek tiek mažiau kepenyse, inkstuose. Apie 30 proc. AST yra ląstelės citoplazmoje ir apie 70 proc. mitochondrijose. Fermentas per ląstelės membraną į tarpląstelinę erdvę patenka tik tada, kai ląstelė stipriai pažeidžiama, pavyzdžiui, patiriant stresą. AST aktyvumas dažniausiai didėja dėl kepenų sutrikimų, tačiau gali didėti ir esant miokardo infarktui (23). Padidėjęs kiekis serume yra jautrus kepenų pažeidimo rodiklis, net jei susirgimo forma dar yra subklinikinė (25). Sergančių pareze po apsiveršiavimo karvių kraujo serume AST aktyvumas padidėja 82 proc. (12). AST aktyvumas patelių

organizme per tris laktacijos periodus ir užtrūkimo periodą parodo ryškius pokyčius. AST aktyvumas pirmas 45 dienas po veršiavimosi išlieka žymiai didesnis, nei kituose laktacijos perioduose. Jis tolygiai mažėja ir užtrūkimo periode būna žemas (23).

Po pirmųjų krekenų sudavimo, AST koncentracija veršelių organizme padidėja nuo 23 U/l (iki krekenų) iki 38 U/l po trijų valandų nuo krekenų gavimo. Tai vyksta dėl aktyvios krekenų absorbcijos žarnyne arba dėl fermentų aktyvacijos po krekenų patekimo į virškinamąjį traktą. Po pirmos savaitės AST kiekis pradeda mažėti (15).

1.4.7. Gamaglutamiltransferazė

Gamaglutamiltransferazė (GGT) yra su membranų pralaidumu susijęs fermentas, kuris suaktyvėja esant aktyviai sekrecijai ir rezorbcijai organų pažeidimo metu. GGT Kartu su AST yra informatyvus rodiklis diagnozuojant hepatobiliarinės sistemos funkcijos sutrikimus. Kraujo serumo GGT aktyvumas galvijų organizme yra žymiai informatyvesnis rodiklis identifikuojant cholestazės sutrikimus nei šarminė fosfatazė (25). Padidėjęs GGT aktyvumas veršelių organizme gali reikšti, kad labai produktyvių veislių gyvūnai gali produkuoti didelį GGT kiekį, kuris pieno liaukose išsiskiria į krekenas. Tyrimai rodo, kad GGT aktyvumas vėlyvoje veršingumo stadijoje yra žymiai mažesnis nei pirmą savaitę po veršiavimosi (23).

Galvijų krekenose yra labai didelis kiekis GGT. Taigi, po krekenų suvartojimo veršelių organizme GGT koncentracija labai padidėja- nuo 10-31 U/l prieš krekenas iki 370-5000 U/l po krekenų, tuomet pradeda mažėti ir iki dvidešimtos gyvenimo dienos stabilizuojasi (15).

1.4.8. Gliukozė

Pagrindinė gliukozės funkcija organizme- aprūpinti organizmo ląsteles energija, kuri susidaro oksidacijos proceso metu. Gliukozė organizme yra gaminama iš pašaro, gliukoneogenezės proceso

(17)

17 metu kepenyse iš organizmo ląstelėse mobilizuoto glikogeno atsargų. Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai gali virškinti gausų ląstelienos pašarą- tai yra, virškinti celiuliozę ir hemoceliuliozę, kurių skilimo metu formuojasi riebalų rūgštys, proprionatas, acetatas ir butiratai. Gliukoneogenezė yra ypač svarbi suaugusiems gyvūnams ir naujagimiams atrajotojams, nes šio proceso metu organizmas yra aprūpinamas gliukoze, patenkinant 75-90 proc. viso organizmo poreikio (4)

Gliukozės koncentracija kraujyje ženkliai sumažėja po veršiavimosi. Šis kiekio sumažėjimas atsiranda dėl staiga padidėjusio gliukozės poreikio pieno gamybai. Laktuojančioms karvėms pagaminti 1 kilogramą pieno sunaudojami 72 gramai gliukozės. Didžioji dalis šios gliukozės yra tiesiogiai konvertuojama į laktozę (26). Geriausia, jei melžiamos karvės kraujyje gliukozės koncentracija yra apie 3 mmol/l. Tokia gliukozės koncentracija, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, buvo nustatyta tik užtrūkusių karvių kraujo serume. Melžiamų karvių kraujyje buvo 1,9–2,3 mmol/l gliukozės (27). Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad 6-9 laktacijos savaitę hipoglikemija buvo žymiai ryškesnė pirmos ir antros laktacijos karvių organizme, o tai reiškia, kad vyresnės karvės turi gebėjimą palaikyti gliukozės homeostazę (23). Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (virš 3,5 mmol/l) gali indikuoti didžiojo prieskrandžio acidozę (28).

1.5. Aplinkos sąlygų įtaka galvijų biocheminiams kraujo rodikliams

Aplinkos stresas kelia reikšmingą žalą daugeliui biocheminių kraujo rodiklių. Padidėjusi oro temperatūra, ūkiniams gyvūnams, ypač galvijams, yra glaudžiai susijusi su sumažėjusiu pašaro suvartojimu, aktyvumu, produktyvumu ir žalingu poveikiu fiziologiniam būklei (29). Fiziologiniai rodikliai- kvėpavimo dažnis, širdies darbo ritmas, kūno temperatūra iš karto parodo atsaką į karščio stresą ir diskomfortą(30).

Šilumos- drėgmės stresas kelia grėsmę ne tik gyvūno sveikatai. Yra manoma, kad tai vienas svarbiausių ekonomiškai žalingų veiksnių Pasaulinėje gyvulininkystėje, kalbant apie galvijų produktyvumą. Karščio streso metu galvijų produktyvumas yra minimalizuojamas, nes visos maistinės medžiagos yra nukreipiamos į tinkamos kūno temperatūros palaikymą, todėl prasčiau naudojamos augimui, produkcijai ir reprodukcijai (31). Patiriant karščio stresą, karvės produktyvumas gali sumažėti apie 35 proc. (32). Jungtinėse Amerikos valstijose atlikto tyrimo duomenimis, per metus visoje valstybėje yra prarandama 1,69-2,36 milijardai JAV dolerių dėl karščio streso- apie 1,5 milijonai JAV dolerių netenkama pieno sektoriuje, o mėsinėje galvijininkystėje netenkama apie 370 milijonų JAV dolerių (33).

Tyrimai parodė, kad vidutinės oro temperatūros didėjimas yra susijęs su bendrųjų baltymų ir globulinų kiekio kraujo plazmoje padidėjimu. Šis serumo baltymų kiekio padidėjimas yra tarsi bandymas palaikyti padidėjusį plazmos tūrį. Padidėjusi kraujo serumo baltymų koncentracija vasaros

(18)

18 sezono metu gali būti nulemta padidėjusio osmosinio slėgio, kurį sukuria albuminai. Didelis albuminų kiekis dažniausiai atsiranda dėl dehidratacijos. Dehidratacija sukelia hemokoncentraciją dėl sumažėjusio skysčių tūrio ir hiperproteinemijos (34). Ilgai besitęsiantis temperatūros ir oro drėgmės padidėjimas sukelia ryškų galvijų kūno temperatūros padidėjimą, rodantį, kad gyvūno termoreguliacijos mechanizmas negali pilnai susidoroti su padidintu šilumos kiekiu. Patalpinus galviją į kamerą su ekstremaliai padidinta temperatūra, jo kūno temperatūra per 10 valandų gali pakilti 1,2-2,3 °C. Tuomet išryškėja klinikiniai karščio streso požymiai, ypač Bos taurus galvijams- jie būna prasižioję, būdingas dusulys, atsiranda nenoras arba nesugebėjimas atsistoti, padažnėja kailio laižymas, atsiranda neurologiniai požymiai (35).

Gliukozės kiekio pasikeitimas galvijo kraujo serume priklauso nuo karščio streso intensyvumo ir trukmės- trumpalaikis karščio stresas gali ir nepaveikti gyvūnų, o ilgai trunkantis sumažina gliukozės kiekį bulių ir karvių kraujo serume. Tai yra susiję su sumažėjusiu pašaro suėdimu ir dėl to atsiradusiu energijos disbalansu (4). Rasooli ir kt. atlikto tyrimo duomenimis, esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, kalcio kiekis veršelių kraujo serume mažėjo, ir tai paaiškinama suprastėjusiu gyvūnų apetitu, o to paties tyrimo duomenimis, padidėjusi oro temperatūra neturėjo įtakos fosforo koncentracijai, nes tiriant kraują žiemos sezono metu, neorganinio fosforo koncentracija buvo didesnė nei vasarą (36). Tiriant mėsinio tipo veršelius, buvo nustatyta, kad laikant juos aukštesnėje temperatūroje, kraujo kortizolio ir serumo AST koncentracijos žymiai padidėja. Pasikeičia mėsinio tipo veršelių elgsena- jie daugiau stovi ir mažiau guli, sutrumpėja jų atrajojimo trukmė. AST koncentracija padidėja dėl patiriamo streso, kuriuo metu atsiranda kepenų pažeidimas (37).

(19)

19

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo laikas ir vieta

Mokslinis tyrimas buvo atliekamas „X“ mėsinių galvijų ūkyje, įsikūrusiame Širvintų rajone, Vyšnialaukio kaime (54.972948, 24.830589). Tyrimo atlikimo metu jame buvo laikoma apie 400 galvijų (mėsinių simentalų (47 proc.), limuzinų (18 proc.) ir mėsinių veislių mišrūnų (35 proc.). Tyrimas pradėtas 2020 metų vasario 20-ą dieną, o baigtas- 2020 metų gegužės 4-ą dieną.

Galvijai žiemą yra laikomi tvartuose- yra trys tvartai, kuriuose laikymo sąlygos yra labai panašios- palaidas laikymo tipas ant gilaus kraiko, šėrimas visoms karvių grupėms taikomas toks pats. Nuo gegužės mėnesio galvijai išvežami į ganyklas, kuriose ganosi iki lapkričio mėnesio. Karvės veršiuojasi nuo kovo iki birželio mėnesio.

(20)

20

2.2. Tyrimo schema

1 pav. Tyrimo atlikimo schema

2.3. Tyrimo objektas

Tyrimą atlikti nuspręsta mėsinių simentalų veislės bandose- pirmaveršių ir antraveršių grupėse. Prasidėjus šių bandų veršiavimosi sezonui (pirmas mėginys paimtas 2020 metų vasario 20 dieną, paskutinis - 2020 gegužės 4 dieną), pradėti rinkti karvių ir veršelių kraujo mėginiai tokia tvarka: imamas apsiveršiavusios karvės kraujo mėginys ir tuo pačiu gimusio veršelio kraujo mėginys, po 7 dienų imami pakartotiniai mėginiai iš tos pačios karvės ir to paties veršelio. Mėginiai paimti iš 13-os karvių (6-ių pirmaveršių ir 7-ių antraveršių) ir iš 13-os veršelių (5-ių telyčių ir 8-ių buliukų), taigi iš viso paimti 52 mėginiai.

Karvių atranka Karvės kraujo paėmimas II Veršelio kraujo paėmimas I Kraujo serumo gavimas (sedimentacijos būdu) Kraujo serumo šaldymas Biocheminis kraujo serumo tyrimas: • Albuminai, g/l; • AST, u/l; • GGT, u/l; • Ca, mmol/l; • Mg, mmol/l; • P, mmol/l • Fe, umol/l • GLU, mmol/l Duomenų analizė: Microsoft Exel ir SPSS 20.0 Hidrometeorologinių duomenų gavimas:

• Vidutinė oro temperatūra, °C; • Vidutinis vėjo greitis, m/s; • Paros kritulių suma, mm; • Santykinė drėgmė, %; • Atmosferos slėgis hPa;

Veršelio kraujo paėmimas II Po 7 dienų Karvės kraujo paėmimas I Po 7 dienų

(21)

21

2.4. Tyrimo eiga

Karvės pasirinktos analogų principu iš jau anksčiau pasirinktų grupių- simentalų veislės pirmaveršių ir antraveršių. Kraujo mėginiai imami tokia tvarka: imamas apsiveršiavusios karvės kraujo mėginys ir tuo pačiu gimusio veršelio kraujo mėginys, o po 7 dienų imami pakartotiniai mėginiai iš tos pačios karvės ir to paties veršelio. Tarp abiejų kraujo ėmimų stebima galvijų sveikata- kraujo mėginių ėmimo metu atliekamas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad gyvuliai yra kliniškai sveiki. Mėginiai imami praėjus maždaug trims valandoms po karvių šėrimo. Karvių kraujo mėginiai imami pirmiausia fiksuojant karvės galvą, o tada tvoromis atskiriant ją į uždarą erdvę, kurioje ji negalėtų judėti. Kraujo mėginys imamas iš uodegos venos (v.coccygea). Veršeliui kraujo mėginys imamas iš jungo venos (v. jugularis), jį paguldant ant šono ir fiksuojant galvą bei kūną taip, kad jis kuo mažiau judėtų. Stengiamasi veršelio kraują imti tuo metu, kai karvė yra fiksuota, ir kitos bandos karvės taip pat negali prieiti prie veršelio. Galvijų kraujo mėginiai imami stengiantis gyvūnams sukelti kuo mažiau streso ir skausmo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugo įstatymas.

Kraujo mėginiai imami į mėgintuvėlius be priedų. Tuomet parą laikomi kambario temperatūroje, kol atsiskiria kraujo serumas. Serumas nupilamas į naują mėgintuvėlį ir yra šaldomas šaldiklyje. Tokiu būdu surinkti visi 52 mėginiai ir 2020 metų rugpjūčio 28 dieną pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikos laboratoriją biocheminiams tyrimams. Naudojant kraujo analizatorių „Hitachi 705“ (Hitachi, Tokijas, Japonija), mėginiuose tirta: albuminai (g/l), AST- aspergininėaminotransferazė (U/l), GGT-gama gliutamiltransferazė (U/l), GLU- gliukozė (mmol/l), Ca- kalcis (mmol/l), Mg- magnis (mmol/l), Fe- geležis (μmol/l ), P- fosforas (mmol/l).

Norint gauti tikslius meteorologinius duomenis, kreiptasi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, prašant atlikti meteorologinę analizę nuo 2020 metų sausio 1-os dienos iki 2020 metų gegužės 31-os dienos. Prašoma pateikti kiekvienos dienos duomenis: vidutinė oro temperatūra (°C), santykinė drėgmė (proc.), atmosferos slėgis (hPa), vidutinis vėjo greitis (m/s), paros kritulių kiekis (mm). Hidrometeorologiniai duomenys imami iš arčiausiai tyrimo vietos esančios stotelės- Ukmergėje, nuo tyrimo vietos nutolusios per 32 kilometrus.

(22)

22

2.5. Duomenų analizė ir statistika

Duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Exel ir socialinių mokslų statistinį paketą SPSS 20,0. Paskaičiuoti koreliacijos koeficientai pagal Pearson (r), kurie rodo, kokiomis kryptimis vienas kito atžvilgiu kinta tirti rodikliai ir kaip stipriai jie siejasi (r ≥|0,6| parodo stiprų ryšį, o r <|0,4| - silpną tiesinę priklausomybę), fosforo koncentracija iš karto po veršiavimosi buvo ženkliai sumažėjusi

Tirtų veiksnių įtakos veršelių kraujo rodikliams statistinis įvertinimas atliktas ANCOVA modeliu su kovariantėmis (karvės kraujo atitinkamu rodikliu ir metereologiniais rodikliais), mėginio eiliškumo fiksuotu faktoriumi ir atsitiktine paklaida. Statistiniai modeliai laikyti tinkamais, kai modelio determinacijos koeficientas R2≥0,25 ir modelio P<0,05.

(23)

23

TYRIMO REZULTATAI

3.1. Karvių ir veršelių biocheminių kraujo rodiklių palyginimas skirtinguose

tyrimo etapuose

Atliekant statistinę analinę, pirmiausia apskaičiuoti tirtų rodiklių (albuminų, AST, GGT, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir gliukozės) vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, minimalios ir

maksimalios reikšmės karvių (4 lentelė) ir veršelių (5 lentelė) kraujo serume.

4 lentelė. Karvių biocheminių kraujo rodiklių kaita tyrimo metu ir statistinė analizė.

Rodikliai Vertinimo eiliškumas Vidurkis Standartinis

nuokrypis Min. Max.

Fiziologinė norma* Albuminai

(g/l)

1 mėginių ėmimo etapas 28,82 7,35 12.32 38.97

38-41 2 mėginių ėmimo etapas 28,76 4,89 20.81 38.52

Vidutiniškai 28,79 6,06 - -

AST (U/l)

1 mėginių ėmimo etapas 66,50 14,97 33,00 88,00

0-80 2 mėginių ėmimo etapas 70,00 11,21 51,00 96,00

GGT (U/l)

Ca (mmol/l)

2,1-2,5 2 mėginių ėmimo etapas 1,83 0,30 1,47 2,44

Mg (mmol/l)

P

(mmol/l)

Fe (μmol/l)

GLU (mmol/l)

(24)

24

5 lentelė. Veršelių biocheminių kraujo rodiklių kaita tyrimo metu ir statistinė analizė

nuokrypis Min. Max.

Fiziologinė norma*

Albumina i(g/l)

AST (U/l)

GGT (U/l)

Ca (mmol/l)

Mg (mmol/l)

P

(mmol/l)

Fe (μmol/l)

GLU (mmol/l)

(25)

25

5pav. Albuminų kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Tiriant kraują veršiavimosi dieną, karvių grupėje albuminų kiekio vidurkis kraujo serume buvo 28,82±7,36 g/l, o veršelių grupėje- 17,75±8,1 g/l. Tiriant kraują po savaitės-karvių albuminų koncentracija kraujo serume buvo 28,76±4,89 g/l , o veršelių- 12,83±7,78 g/l (4, 5 lentelės ir 5 pav.). Karvių kraujo serume albuminų koncentracija veršiavimosi dieną buvo 0,34 proc. didesnė nei po savaitės. Veršelių kraujo serume iš karto po gimimo albuminų koncentracija buvo 27,71 proc. didesnė nei po savaitės. Abiejų ėmimų albuminų koncentracija tiek karvių, tiek veršelių kraujo serume neatitiko fiziologinių normų ir buvo žemesnė. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių albuminų koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

6pav. AST kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Veršiavimosi dieną paimtuose karvių kraujo mėginiuose AST koncentracija buvo 66,5±14,97 U/l , o veršelio iš karto po gimimo- 55,31±25,67 U/l . Kraujo mėginiuose, imtuose po savaitės nuo veršiavimosi, karvių kraujo serume AST koncentracija buvo 70±11,21 U/l , o savaitės amžiaus

28,82 28,76 17,75 12,83 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00

Veršiavimosi dieną Po savaitės

g /l Karvės Veršeliai 66,50 70,00 55,31 21,31 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00

U

/l _Karvės

(26)

26 veršelių kraujo serume- 21,31±12,21 U/l (4, 5 lentelės ir 6 pav.). Lyginant AST koncentracijas kraujo serume abiejų ėmimų metu, savaitę po veršiavimosi karvių kraujo serume AST koncentracija buvo 5 proc. didesnė. Veršelių AST koncentracija iš karto po gimimo buvo 61,47 proc. didesnė nei savaitės amžiaus. Karvių AST koncentracijos abiejuose mėginiuose atitiko fiziologinės normos ribas, o veršelių buvo žemiau fiziologinės normos ribos. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių AST koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

7pav. GGT kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Veršiavimosi dieną paimtuose karvių kraujo mėginiuose GGT koncentracija buvo 12,69±14,97 U/l , o veršelio iš karto po gimimo- 1437,39±975,87 U/l . Kraujo mėginiuose, imtuose po savaitės nuo veršiavimosi, karvių kraujo serume GGT koncentracija buvo 18,02±11,21 U/l , o savaitės amžiaus veršelių kraujo serume- 182,26±87,32 U/l . Lyginant GGT koncentracijas kraujo serume abiejų ėmimų metu, savaitę po veršiavimosi karvių kraujo serume GGT koncentracija buvo 29,58 proc. didesnė nei iš veršiavimosi dieną. Veršelių GGT koncentracija iš karto po gimimo buvo 87,32 proc. didesnė nei savaitės amžiaus. (4, 5 lentelės ir 11 pav.) Karvių ir veršelių GGT koncentracijos pirmo kraujo mėginio ėmimo metu atitiko fiziologinės normos ribas, o veršelių buvo virš fiziologinės normos ribų (4, 5 lentelės ir 7pav.). Priklausomybės tarp karvių ir veršelių GGT koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

12,69 18,02 1437,39 182,26 -500,00 0,00 500,00 1000,00 1500,00 2000,00 2500,00

U

/l

(27)

27

8 pav. Kalcio kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Kalcio kiekis karvių kraujo serume veršiavimosi dieną buvo 1,71±0,35 mmol/l, o veršelių iš karto po gimimo- 1,86± 0,65 mmol/l. Imant kraujo mėginius po savaitės, karvės kraujo serume kalcio koncentracija 1,83±0,3 mmol/l, o veršelių- 1,29±0,7 mmol/l. Praėjus savaitei po veršiavimosi, kalcio koncentracija karvių kraujo serume buvo 6,7 proc. didesnė nei iš karto po veršiavimosi, o veršelių- iš karto po gimimo buvo 30,2 proc. didesnė nei savaitės amžiaus. (4, 5 lentelės ir 8 pav.) Karvių ir veršelių kalcio koncentracija buvo žemesnė nei fiziologinė norma. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių kalcio koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

9 pav. Magnio kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

1,71 1,86 1,83 1,29 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00

m m ol /l Karvės Veršeliai 0,99 _0,91 _0,93 0,65 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40

m m ol /l Karvės Veršeliai

(28)

28 Tiriant kraują, paimtą iš karto po veršiavimosi, karvių grupėje magnio kiekio vidurkis kraujo serume buvo 0,99±0,2 mmol/l, o veršelių grupėje- 0,91±0,65 mmol/l. Tiriant kraują po savaitės-karvių magnio koncentracija kraujo serume buvo 0,93±0,1 mmol/l, o veršelių- 0,65±0,2 mmol/l (4, 5 lentelės ir 9 pav.). Karvių kraujo serume magnio koncentracija veršiavimosi dieną buvo 6,6 1proc. didesnė, nei po savaitės, o veršelių kraujo serume iš karto po gimimo- 27,69 proc. didesnė nei po savaitės. Duomenys laikomi statistiškai nepatikimais. Magnio koncentracija karvių kraujo serume abiejų ėmimų metu atitiko fiziologines normas, tuo tarpu veršelių- iš karto po gimimo atitiko fiziologines normas, o po savaitės buvo žemiau fiziologinės normos. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių magnio koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

10 pav. Fosforo kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Fosforo kiekis karvių kraujo serume veršiavimosi dieną buvo 1,57±0,55 mmol/l, o veršelių iš karto po gimimo- 1,87± 1,11 mmol/l. Imant kraujo mėginius po savaitės, karvės kraujo serume fosforo koncentracija 1,81±0,56 mmol/l, o veršelių- 1,63±0,84 mmol/l(4, 5 lentelės ir 10 pav.). Praėjus savaitei po veršiavimosi, fosforo koncentracija karvių kraujo serume buvo 13,67proc. didesnė nei veršiavimosi dieną, o veršelių- iš karto po gimimo buvo 12,65 proc. didesnė nei savaitės amžiaus. Karvių ir veršelių fosforo koncentracija atitiko fiziologines normas. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių fosforo koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05). 1,57 1,87 1,81 1,63 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00

(29)

29

11pav. Geležies kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi / veršelių gimimo dieną ir praėjus savaitei)

Veršiavimosi dieną paimtuose karvių kraujo mėginiuose geležies koncentracija buvo 17,13±9,35 μmol/l, o veršelio iš karto po gimimo- 16,08±16,74 μmol/l . Kraujo mėginiuose, imtuose po savaitės nuo veršiavimosi, karvių kraujo serume geležies koncentracija buvo 19,92±4,69 μmol/l , o savaitės amžiaus veršelių kraujo serume- 5,3± 6,08 μmol/l (4, 5 lentelės ir 11 pav.). Lyginant geležies koncentracijas kraujo serume abiejų ėmimų metu, savaitę po veršiavimosi karvių kraujo serume geležies koncentracija buvo 13,97 proc. didesnė veršiavimosi dieną. Veršelių geležies koncentracija iš karto po gimimo buvo 67,03 proc. didesnė nei savaitės amžiaus. Karvių ir veršelių geležies koncentracija abiejų kraujo mėginių ėmimo metu buvo žemiau fiziologinės normos. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių geležies koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

12pav. Gliukozės kiekio pokytis karvių ir veršelių kraujo serume (veršiavimosi dieną ir praėjus savaitei) 17,13 _16,08 19,92 5,30 -5,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00

μmol /l _Karvės Veršeliai 1,18 1,27 3,10 2,94 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00

(30)

30 Gliukozės kiekis karvių kraujo serume veršiavimosi dieną buvo 1,18±0,72mmol/l, o veršelių iš karto po gimimo - 3,10±2,73mmol/l. Imant kraujo mėginius po savaitės, karvės kraujo serume gliukozės koncentracija 1,27±0,48mmol/l, o veršelių - 2,94±1,92 mmol/l (4, 5 lentelės ir 12 pav.). Praėjus savaitei po veršiavimosi, gliukozės koncentracija karvių kraujo serume buvo 7,36 proc. didesnė nei iš karto po veršiavimosi, o veršelių- iš karto po gimimo buvo 5,02proc. didesnė nei savaitės amžiaus. Abiejų kraujo mėginių ėmimo metu karvių ir veršelių gliukozės koncentracija buvo žemesnė nei fiziologinė norma. Priklausomybės tarp karvių ir veršelių gliukozės koncentracijos kraujo serume nėra (r<0,4). Duomenys yra laikomi statistiškai nepatikimais (p>0,05).

3.2. Aplinkos sąlygų įtaka

Norint atlikti tolimesnius skaičiavimus, reikėjo atlikti hidrometeorologinių reiškinių statistinę analizę- apskaičiuoti tirtų rodiklių vidurkius, standartinius nuokrypius, minimalias ir maksimalias reikšmes. (6 lentelė).

6 lentelė. Hidrometeorologinių rodiklių kaita ir statistinė analizė

nuokrypis Min. Maks. Oro

temperatūra, °C

1 mėginių ėmimo etapas 3,75 1,82 -0,8 6,00

2 mėginių ėmimo etapas 3,72 2,75 0,6 10.40

Santykinė drėgmė, proc.

Atmosferos slėgis, hPa

1 mėginių ėmimo etapas 1005,72 8,86 989,6 1023,20 2 mėginių ėmimo etapas 999,39 9,41 984,7 1011,50

Vidutiniškai 1002,55 9,51 - - -

Vėjo greitis, m/s

Paros kritulių suma, mm

1 mėginių ėmimo etapas 0,45 1,43 0 5,20

2 mėginių ėmimo etapas 0,82 0,95 0 2,50

(31)

31

3.3. Aplinkos sąlygų įtaka karvių kraujo rodikliams

Iš 7 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp karvių kraujo serumo biocheminių rodiklių ir aplinkos sąlygų nėra (P>0,05)

7 lentelė. Karvių kraujo rodiklių koreliacija su hidrometeorologiniais rodikliais

Rodikliai Statistika Oro temperatūra, °C Santykinė drėgmė, proc. Atmosferos slėgis, hPa Vėjo greitis, m/s Paros kritulių suma, mm Albuminai _r 0,19 -0,16 0,08 0,30 -0,08 P 0,38 0,45 0,70 0,15 0,69 AST r 0,32 -0,11 0,03 0,06 0,06 P 0,12 0,59 0,85 0,76 0,76 GGT r 0,17 -0,02 0,04 0,11 0,22 P 0,41 0,92 0,82 0,60 0,30 Ca r 0,29 -0,23 0,04 0,21 0,13 P 0,17 0,28 0,85 0,33 0,54 Mg _r 0,25 -0,40 0,19 0,26 -0,19 P 0,23 0,05 0,37 0,22 0,36 P _r 0,12 0,17 -0,15 0,25 0,46 P 0,57 0,42 0,49 0,24 0,22 Fe r 0,29 -0,28 -0,17 0,40 0,17 P 0,17 0,18 0,42 0,05 0,43 GLU r 0,20 -0,15 -0,34 0,38 -0,05 P 0,35 0,49 0,11 0,06 0,79

3.4. Aplinkos sąlygų įtaka veršelių kraujo rodikliams

Iš 8 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp vidutinės oro temperatūros ir kraujo serumo albuminų, kalcio, geležies, fosforo kiekio. (P<0,05) Ryšys tarp dviejų rodiklių yra teigiamas (didėjant oro temperatūrai, didėja šių kraujo rodiklių koncentracija), tačiau silpnas (r<|0,5|).

(32)

32

8 lentelė. Veršelių kraujo rodiklių koreliacija su hidrometeorologiniais rodikliais

Rodikliai Statistika Oro temperatūra, °C Santykinė drėgmė, proc. Atmosferos slėgis, hPa Vėjo greitis, m/s Paros krit. suma, mm Albuminai r 0,47 -0,20 0,27 -0,21 -0,05 P 0,02 0,35 0,19 0,31 0,79 AST r 0,17 0,18 0,15 -0,12 -0,22 P 0,41 0,41 0,47 0,57 0,31 GGT r -0,11 0,16 0,03 0,17 -0,21 P 0,60 0,44 0,86 0,43 0,31 Ca r 0,42 -0,21 0,32 -0,19 -0,08 P 0,04 0,33 0,13 0,38 0,71 Mg r 0,34 -0,19 0,34 -0,10 -0,19 P 0,10 0,37 0,10 0,62 0,36 Phos r 0,45 -0,09 0,19 -0,18 0,20 P 0,02 0,67 0,37 0,39 0,36 Fe r 0,43 -0,15 0,37 -0,39 -0,28 P 0,03 0,49 0,07 0,06 0,18 GLU r 0,39 0,25 -0,08 -0,03 0,27 P 0,06 0,24 0,71 0,87 0,20

13 pav. Albuminų koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Tiriamuoju laiku vidutinė oro temperatūra buvo 3,73±1,83 °C. Albuminų koncentracija veršelių kraujo serume buvo 15,29±8,18 g/l. Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0)- didėjant paros kritulių sumai, didėjo ir fosforo koncentracija karvių kraujo serume, o ryšys tarp šių rodiklių yra silpnas (r<|0,5|). Veršelių kraujo fosforo koncentracijai paros kritulių suma turėjo statistiškai

y = 0,0514x + 3,0409 R² = 0,0294 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 V idut . oro t em pe ra tūra , ° C Albuminų kiekis g/l

(33)

33 reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,0294. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 2,94 proc. albuminų kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, AST koncentracija padidėja 0,05 vieneto.

14 pav. Kalcio koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Veršelių kraujo mėginių ėmimo metu vidutinė oro temperatūra buvo 3,73± 0,45 °C. Kalcio koncentracija veršelių kraujo serume buvo 1,58± 0,72 mmol/l. Koreliacija tarp šių dviejų rodiklių yra teigiama (r>0) - didėjant temperatūrai, didėja ir kalcio koncentracija veršelių kraujo serume, tačiau ryšys yra silpnas (r< |0,5|). Veršelių kraujo kalcio koncentracijai vidutinė oro temperatūra turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,1899. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 19 proc. kalcio kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, kalcio koncentracija padidėja 1,39 vieneto.

15 pav. Fosforo koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Veršelių kraujo mėginių ėmimo metu vidutinė oro temperatūra buvo 3,73±1,83 °C. Fosforo koncentracija veršelių kraujo serume buvo 1,75±0,97 mmol/l. Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra

y = 1,385x + 1,5533 R² = 0,1899 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 V idut . oro t em pe ra tūra , ° C

Kalcio konc., mmol/l

y = 0,905x + 2,1526 R² = 0,1469 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0 1 2 3 4 5 V idut . oro t em pe ra tūra , ° C

(34)

34 teigiama (r>0) - didėjant temperatūrai, didėja ir fosforo koncentracija veršelių kraujo serume, tačiau ryšys tarp šių rodiklių yra silpnas (r< |0,5|). Veršelių kraujo fosforo koncentracijai vidutinė oro temperatūra turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,1469. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 15 proc. fosforo kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, fosforo koncentracija padidėja 0,91 vieneto.

17 pav. Geležies koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Veršelių kraujo mėginių ėmimo metu vidutinė oro temperatūra buvo 3,73±1,83 °C. Geležies kiekis veršelių kraujo serume buvo 10,69±13,5 μmol/l. Koreliacija tarp šių dviejų rodiklių yra teigiama (r>0) - didėjant temperatūrai, didėja ir geležies koncentracija veršelių kraujo serume, tačiau ryšys yra silpnas (r< |0,5|). Veršelių kraujo geležies koncentracijai vidutinė oro temperatūra turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,0739. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 7,4 proc. geležies kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, geležies koncentracija padidėja 0,05 vieneto.

Naudojant kovariančių analizę ANCOVA, buvo nustatyta daugiau statistiškai reikšmingų aplinkos sąlygų veršelių kraujo biocheminiams rodikliams: AST rodikliui įtakos turėjo vidutinė oro temperatūra ir paros kritulių suma, kalcio koncentracijai įtakos turėjo vidutinė oro temperatūra, magnio koncentracijai įtakos turėjo vidutinė oro temperatūra ir paros kritulių suma, fosforo koncentracijai, kaip ir geležies koncentracijai, įtakos turėjo paros kritulių suma.

y = 0,0461x + 3,2418 R² = 0,0739 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0 10 20 30 40 50 60 70 V idut . oro t em pe ra tūra , ° C

(35)

35

18 pav. AST koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Kraujo mėginių ėmimo laiku (iš karto po veršiavimosi) vidutinė oro temperatūra buvo 3,73±1,83 °C, o AST koncentracija veršelių kraujo serume buvo 38,31±26,24 U/l . Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0) - didėjant temperatūrai, didėja ir AST koncentracija, o ryšys yra labai silpnas (r<|0,2|). AST variacijai oro temperatūra yra statistiškai reikšminga (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,048. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 4,8 proc. AST kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, AST koncentracija padidėja 0,02 vieneto.

19 pav. AST koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Tiriamuoju laiku vidutinė paros kritulių suma buvo 0,63± 1,21 mm. AST koncentracija veršelių kraujo serume buvo 38,31±26,24 U/l . Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0) - didėjant

y = 0,0191x + 3,0022 R² = 0,048 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0 20 40 60 80 100 120 V idut . oro t em pe ra tūra , ° C

AST konc., U/l

y = 0,0097x + 0,2648 R² = 0,044 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 0 20 40 60 80 100 120 Pa ros kri tul ių sum a, m m

(36)

36 paros kritulių sumai, didėja ir AST koncentracija veršelių kraujo serume, bet ryšys yra labai silpnas (r<|0,2|). Veršelių kraujo AST koncentracijai paros kritulių suma turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,044. Paros kritulių sumos kintamieji paaiškina tik 4,8 proc. AST kiekio reikšmių variacijos. Paros kritulių sumai padidėjus vienetu, AST koncentracija padidėja 0,01 vieneto.

21 pav. Magnio koncentracijos veršelių kraujo serume ir vidutinės oro temperatūros regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Veršelių kraujo mėginių ėmimo metu, vidutinė oro temperatūra buvo 3,73±1,83 °C. Magnio koncentracija veršelių kraujo serume buvo 0,78± 0,25 mmol/l. Koreliacija tarp šių dviejų rodiklių yra teigiama (r>0) - didėjant temperatūrai, didėja ir magnio koncentracija veršelių kraujo serume, tačiau ryšys yra silpnas (r< |0,5|). Veršelių kraujo magnio koncentracijai vidutinė oro temperatūra turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,1042. Vidutinės oro temperatūros kintamieji paaiškina tik 10 proc. magnio kiekio reikšmių variacijos. Vidutinei oro temperatūrai padidėjus vienetu, magnio koncentracija padidėja 2,9 vieneto.

y = 2,9103x + 1,4646 R² = 0,1042 -2,00 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 V idu t. or o t em pe ra tūr a, °C

(37)

37

22 pav. Magnio koncentracijos veršelių kraujo serume ir paros kritulių sumos regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Tiriamuoju laiku vidutinė paros kritulių suma buvo 0,63± 1,21 mm. Magnio koncentracija veršelių kraujo serume buvo 0,78± 0,25 mmol/l. Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0) - didėjant paros kritulių sumai, didėja ir magnio koncentracija veršelių kraujo serume, tačiau ryšys yra labai silpnas (r<|0,2|). Veršelių kraujo magnio koncentracijai paros kritulių suma turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,0807. Paros kritulių sumos kintamieji paaiškina tik 8 proc. magnio kiekio reikšmių variacijos. Paros kritulių sumai padidėjus vienetu, magnio koncentracija padidėja 1,351 vieneto.

23 pav. Fosforo koncentracijos veršelių kraujo serume ir paros kritulių sumos regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Tiriamuoju laiku vidutinė paros kritulių suma buvo 0,63± 1,21 mm. Fosforo koncentracija veršelių kraujo serume buvo 1,75±0,97 mmol/l. Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0) - didėjant paros kritulių sumai, didėja ir fosforo koncentracija veršelių kraujo serume, bet ryšys yra

y = 1,351x - 0,4192 R² = 0,0807 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 Pa ros kri tul ių sum a, m m

Magnio konc., mmol/l

y = 0,6419x - 0,4875 R² = 0,2657 -1,00 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 0 1 2 3 4 5 Pa ros kri tul ių sum a, m m

(38)

38 silpnas (r<|0,5|). Veršelių kraujo fosforo koncentracijai paros kritulių suma turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,2657. Paros kritulių sumos kintamieji paaiškina tik 26 proc. fosforo kiekio reikšmių variacijos. Paros kritulių sumai padidėjus vienetu, fosforo koncentracija padidėja 0,64 vieneto.

24 pav. Geležies koncentracijos veršelių kraujo serume ir paros kritulių sumos regresijos priklausomybė per pirmą gyvenimo savaitę

Tiriamuoju laiku vidutinė paros kritulių suma buvo 0,63± 1,21 mm. Geležies kiekis veršelių kraujo serume buvo 10,69±13,5 μmol/l . Tarp šių dviejų rodiklių koreliacija yra teigiama (r>0) - didėjant paros kritulių sumai, didėja ir geležies koncentracija veršelių kraujo serume, bet ryšys yra silpnas (r<|0,5|). Veršelių kraujo geležies koncentracijai paros kritulių suma turėjo statistiškai reikšmingos įtakos (P<0,05). Determinacijos koeficientas R²=0,2343. Paros kritulių sumos kintamieji paaiškina tik 23 proc. geležies kiekio reikšmių variacijos. Paros kritulių sumai padidėjus vienetu, geležies koncentracija padidėja 0,04 vieneto.

y = 0,0433x + 0,1718 R² = 0,2343 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 0 10 20 30 40 50 60 70 P ar os k ri tu lių s um a, m m

(39)

39

REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinant karvių kraujo biocheminius rodiklius rasta atitikmenų su kitų autorių literatūra: nustatyta, kad kalcio kiekis karvių kraujo serume yra per žemas o, tai siejasi su prasidėjusia aktyvia laktacija (11), fosforo koncentracija mažiausia buvo iškarto po veršiavimosi, septintą laktacijos dieną jos koncentracija buvo padidėjusi (2), magnio koncentracija atitiko fiziologines normas, tačiau jo koncentracija buvo arčiau žemutinės fiziologinės normos ribos, o tai taip pat rodo, kad yra aktyviai vykdoma pieno sintezė (14), gliukozės koncentracija ir po savaitės nuo veršiavimosi išliko žema, o tai susiję su smarkiai išaugusiu energijos poreikiu, kuris yra panaudojamas pieno sintezėje (23), o dėl tokio rezultato reikėtų atkreipti dėmesį į gyvulio sveikatingumą ir įsitikinti, ar gyvūnas neserga ketoze.

Tiek veršelių, tiek karvių kraujo serume buvo per mažas albuminų kiekis, tačiau galvijai buvo kliniškai sveiki, todėl galima įtarti, kad jie buvo šeriami netinkamai subalansuotu pašaru, kuriame trūko baltymų ir energijos (23). Taip pat hipoalbuminemija karvėms galėjo pasireikšti ir dėl aktyvios pieno laktacijos.

Kalcio kiekis veršelių kraujo serume buvo žemiau fiziologinės normos - literatūroje teigiama, kad jo kiekis sumažėja praėjus jau vos kelioms valandoms po gimimo, ir toks sumažėjimas išlieka kurį laiką. Fosforo koncentracija nuo gimimo iki savaitės amžiaus taip pat sumažėjo. Geležies koncentracija veršelių kraujo serume yra vienas iš daugiausiai per savaitę pakitusių rodiklių- jo kiekis sumažėjo net 67 proc., ir pokytis buvo dar ryškesnis, nei aprašoma literatūroje (15)- savaitės amžiaus veršelių geležies koncentracija kraujo serumo buvo žymiai mažesnė nei karvių, ir tai siejama su dideliu geležies poreikiu augančiam organizmui (21). Veršelių kraujo serume AST koncentracija atitiko fiziologines normas ir gimimo dieną buvo pakankamai aukšta (lyginant su savaitės amžiaus veršelio mėginiais), nes jų kraujo mėginiai buvo imami jau po krekenų sugirdymo. Tai vyksta dėl aktyvios krekenų absorbcijos žarnyne arba dėl fermentų aktyvacijos po krekenų patekimo į virškinamąjį traktą. Analogiškai kito GGT koncentracija veršelių kraujo serume, kurios koncentracija pirmojo mėginio ėmimo metu buvo labai aukšta, tačiau per savaitę jos koncentracija sumažėjo net 87 proc.(15). Veršelių biocheminių kraujo rodiklių normos priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo veislės, auginimo sistemos, klimato sąlygų, todėl labai sunku vertinti šių rodiklių atitikimą fiziologinėms normoms.

Tiriant hidrometeorologinių arba aplinkos veiksnių įtaką galvijų biocheminiams kraujo rodikliams, daugiausiai įtakos darė vidutinė oro temperatūra ir paros kritulių kiekis. Literatūroje dažnai yra nagrinėjamas šilumos - drėgmės komplekso poveikis gyvūnui sveikatai, ir tai atitinka mūsų tyrimo duomenis (31). Atliekant tyrimą nustatyta, kad didėjant aplinkos temperatūrai ir kritulių