ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS FORMAVIMAS LIETUVOJE BEI POLITINIŲ PROCESŲ ATSPINDYS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Aurimas Petrauskas

ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS FORMAVIMAS

LIETUVOJE BEI POLITINIŲ PROCESŲ ATSPINDYS

INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentas

Aurimas Petrauskas 2016-05-12

Mokslinis vadovas

Prof. dr. Aurelijus Veryga 2016-05-12 Konsultantas

Dr. Mindaugas Štelemėkas 2016-05-12

SANTRAUKA

Aurimas Petrauskas. ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS FORMAVIMAS LIETUVOJE BEI POLITINIŲ PROCESŲ ATSPINDYS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE: Visuomenės sveikatos vadybos magistro darbas / mokslinis vadovas prof. dr. Aurelijus Veryga, konsultantas dr. Mindaugas Štelemėkas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. – Kaunas; 2016. – 74 psl.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, alkoholis yra trečioji pagal svarbą neišvengiamos mirties priežastis po rūkymo ir arterinės hipertenzijos. Alkoholio vartojimas yra išlikusi akivaizdi Lietuvos gyventojų problema. Tai ypač išryškėja Europos Sąjungos šalių kontekste – Lietuva pirmauja suvartotu alkoholio kiekiu, tenkančiu vienam gyventojui.

Tikslas – įvertinti alkoholio kontrolės politikos formavimo procesų pateikimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.

Uždaviniai:

1. Atskleisti žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę alkoholio kontrolės klausimais.

2. Išanalizuoti internetinės žiniasklaidos veiklą viešinant alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimus.

3. Įvertinti žiniasklaidos atstovų nuomonę apie alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje.

Tyrimo metodika. Kokybinis tyrimas: turinio analizė ir pusiau struktūruotas interviu metodas. Kokybinei straipsnių turinio analizei pasirinkti lankomiausi Lietuvoje portalai: delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt ir nepatenkantis į lankomiausių 20-uko sąrašą – bernardinai.lt. Atliekant interviu apklausą tyrime dalyvavo 7 žiniasklaidos atstovai (vyriausieji redaktoriai, redaktoriai, žurnalistai).

Rezultatai. Analizuojant straipsnius, publikuojamus lankomiausiuose Lietuvos dienraščiuose, pastebimas šališkumas – atstovaujama alkoholio pramonei, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos verslo interesams. Portalo, nepatenkančio į lankomiausių sąrašus, straipsniuose viešinama informacija remiasi mokslininkų, ekspertų išsakytomis citatomis.

Apklausiant žiniasklaidos atstovus, buvo akcentuota, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog žiniasklaida yra komercinė ir nekomercinė priemonė. Išsakyta pozicija, kad komercinės priemonės neprisideda prie alkoholio vartojimo problemos sprendimo Lietuvoje. Analizuojant alkoholio prekybos draudimo aspektą degalinėse, yra nustatyta, kad visi žiniasklaidos atstovai palaiko šią iniciatyvą. Tačiau dėl alkoholio reklamos draudimo atsiranda prieštaravimų.

Išvados. Formuojant visuomenės nuomonę, nuostatas, vertybes lankomiausi dienraščiai publikuojamuose straipsniuose viešina informaciją, pasitelkiant aukščiausių šalies vadovų, žinomų politikų citatas. Yra skleidžiama informacija, jog labiau griežtinant alkoholio kontrolės priemones, nukentės ne tik verslas, bet ir žmogus – didės degalų kainos, bus atleidžiami darbuotojai. Šiuose straipsniuose viešinama informacija, kuria bandoma įtikinti visuomenę ir nukreipti prieš alkoholio reklamos griežtesnius ribojimus, siekiama, kad draudimas nebūtų įgyvendintas.

Mažiausiai lankytojų sulaukiančio portalo publikuojamais straipsniais siekiama, atvaizduoti realią alkoholio situaciją. Viešinamos ekspertų, mokslininkų citatos. Straipsnių turiniuose yra akcentuojama svarba drausti alkoholio reklamą.

Visi respondentai teigiamai vertina nuo šių metų įsigaliojusį draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, tam pritaria. Tačiau kalbant apie alkoholio reklamos draudimą, iš kai kurių apklaustųjų, atsiskleidė pasipriešinimas.

SUMMARY

Aurimas Petrauskas. FORMATION OF ALCOHOL CONTROL POLICY AND REFLECTION OF POLITICAL PROCESSES IN LITHUANIAN INTERNET MEDIA. Master’s Work in Public Health Management. Supervisor prof. dr. Aurelijus Veryga, consultant dr. Mindaugas Štelemėkas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, faculty of Public Health, department of Health Management. – Kaunas; 2016. – 74 p.

According to World’s Health Organization, alcohol is the third most important cause of imminent death after smoking and arterial hypertension. Consumption of alcohol is obvious problem in Lithuanian society. This is particularly clear in the context of the European Union countries, as Lithuania is the leader in consumption of alcohol per capita.

Aim of the study – to assess alcohol control policy-making processes present in Lithuanian online media.

Research objectives:

1. To reveal the role of media in shaping public opinion on alcohol control.

2. To analyze the online media activity in publicizing the ban of alcohol advertising. 3. To assess the opinion of media representatives on alcohol control policy in Lithuania. Methods of research. Qualitative research: content analysis and semi-structured interview method. For the qualitative analysis of articles’ content are chosen the most visited portals in Lithuania: delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt and outside of the top 20 list of the most visited - bernardinai.lt. The interview survey study included 7 media representatives (chief editors, editors and journalists).

Results. Analyzing articles that are published on Lithuanian popular media, there is a noticeable bias – it is represented for alcohol industry, as well as, for advertising customers and media business interests. Information provided in portal, which does not belong to the list of most visited websites, is based on scientists and expressed by their quotations.

Interviewing representatives of the media, it was emphasized that it is important to pay attention to the fact that the media is a commercial and non-commercial tool. The expressed opinion is about that commercial tools do not contribute to the problem of alcohol consumption in Lithuania. All of the media representatives agree that alcohol trade insurance is important.

Conclusion. Shaping public opinion, attitudes, values the most popular dailies are publicizing citations of the top leaders of the country, well-known politicians. There are disseminated information that more tightening measures to control alcohol, suffer not only business, but also a public - it will increase the fuel price, workers will lose their jobs.

Unpopular portal is publishing articles to reflect the real situation in the alcohol. Publicized quotation of experts, scientists. There are emphasizing the importance of the prohibition of alcohol advertising.

Respondents welcomes the entry into force of this year's ban on sale of alcohol at petrol stations. But in terms of a ban on alcohol advertising, some of the respondents, don't agree with it.

TURINYS

ĮVADAS ...6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8

1.LITERATŪROS APŽVALGA ...9

1.1. Alkoholio kontrolės politika ...9

1.1.1. Alkoholio prekybos ribojimas ...10

1.1.2. Alkoholio prekybos kontrolė ir poveikio priemonės vairuojant neblaiviam ....11

1.1.3. Akcizų taikymas alkoholiniams gėrimams...13

1.1.4. Reklamos ribojimas ...13

1.2. Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje ...15

1.2.1. Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės...17

1.3. Žiniasklaidos samprata ...23

1.3.1. Internetinė žiniasklaida ...26

1.3.2. Internetinės žiniasklaidos raida Lietuvoje...28

1.3.3. Nuomonės formavimas ...30

2. TYRIMO METODOLOGIJA ...33

3. TYRIMO REZULTATAI ...36

3.1. Kokybinė straipsnių turinio analizė ...36

3.2. Interviu ...57 REZULTATŲ APTARIMAS ...64 IŠVADOS ...66 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...67 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...68 PRIEDAI ...75

GRAFIKŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS

Grafikai

1 pav. Legalių alkohlinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui litrais, absoliutaus (100

proc.) alkoholio ...20

2 pav. Žurnalistikai (naujienų kūrimo procesams) įtaką darantys veiksniai ...25

Lentelės

2 lentelė. Alkoholio politikos formavimas internetiniame portale lrytas.lt ...42

3 lentelė. Alkoholio politikos formavimas internetiniame portale 15min.lt...48

4 lentelė. Alkoholio politikos formavimas internetiniame portale bernardinai.lt...52

5 lentelė. Žiniasklaidos funkcijos, tikslas ...57

6 lentelė. Nuomonė apie alkoholio vartojimo situaciją Lietuvoje ...58

7 lentelė. Žiniasklaidos vaidmuo, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą Lietuvoje ...59

8 lentelė. Priemonės mažinančios alkoholio vartojimą ...60

9 lentelė. Požiūris į siūlymus drausti Lietuvoje alkoholio reklamą ...61

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas Europoje yra didžiulė problema, kurią galima pavadinti kaip „socialinė žala“ bei „žala sveikatai“ [6]. Moksliniuose tyrimuose yra pagrįsta, kad alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių lėtinių ligų ir traumų atsiradimui. Mokslininkai taip pat yra apskaičiavę, kad pasaulyje apie 3,8 proc. visų mirčių ir 4,6 proc. neįgalumo atsiradimų sąlygoja būtent alkoholio vartojimas [75].

Alkoholis Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, sąlygoja kelis kartus daugiau mirčių nei autoavarijos ar darbas statybose. Be to, mūsų šalyje alkoholikai dažniau linkę į savižudybę negu kitose šalyse [15]. Valstybės, siekdamos mažinti alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas neigiamas pasekmes, yra suinteresuotos įgyvendinti efektyvias (moksliškai įrodytas) alkoholio kontrolės priemones. Didelis mokslininkų, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų dėmesys alkoholio kontrolei rodo, jog ši tema yra aktuali.

Remiantis ekspertų pateiktais duomenimis, alkoholio vartojimas sąlygoja beveik 1/3 viso Europos bendrojo vidaus produkto praradimo. Pažymėtina, kad į šiuos nuostolius taip pat dar reikia papildomai įskaičiuoti ir asmenų, kurie vartoja alkoholį, gydymą. O visa tai yra našta ne tik Europos valstybėms, bet ir kiekvienam gyventojui [5].

Alkoholis yra vienas iš trijų svarbiausių visuomenės sveikatos susirūpinimą keliančių prioritetinių problemų pasaulyje. Kuo daugiau ir dažniau yra piktnaudžiaujama alkoholiu, tuo labiau didėja išeminės širdies ligos rizika, taip pat daugėja staigios mirties atvejų bei įvairių traumų atsiradimų [99].

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, alkoholis yra trečioji pagal svarbą neišvengiamos mirties priežastis po rūkymo ir arterinės hipertenzijos [3]. Alkoholio vartojimas yra išlikusi opi Lietuvos gyventojų problema, kuri išryškėja Europos Sąjungos šalių kontekste – Lietuva yra pirmaujanti suvartotu alkoholio kiekiu, tenkančiu vienam gyventojui [71].

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą nebuvo jokių papildomų ar griežtesnių reikalavimų, kuriais būtų siekiama sumažinti alkoholio vartojimą [44]. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais vienam šalies gyventojui nuo 15-os metų amžiaus teko 14,9 litro absoliutaus (100 proc.) legaliai suvartojamo alkoholio [82]. Alkoholio kontrolės įstatymas buvo keičiamas net 27 kartus. Todėl galima daryti prielaidą, jog Lietuvos Respublikos įstatyminėje bazėje yra spragų, lemiančių šiuos neigiamus padarinius.

Atkreiptinas dėmesys, jog vaikų ar jaunimo girtavimas Lietuvoje vis didėja, o pradedančiųjų vartoti amžius – mažėja. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis nuo 1994 m. iki 2010 m. yra pastebimas dvigubai išaugęs berniukų ir trigubai padidėjęs mergaičių reguliaraus alkoholio

vartojimas 15 metų amžiaus grupėje [63]. Taigi, alkoholio vartojimą yra privaloma kontroliuoti valstybėje, norint išvengti didelių neigiamų padarinių gyventojų psichinei ir fizinei sveikatai bei su tuo susijusių nuostolių šalies ekonomikai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo nemažai situacijų, kurios tapo aktualios visuomenei. Tai, kas aktualiausia visuomenėje, sulaukia ir didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šiame moksliniame darbe siekiama analizuoti, kaip yra atspindima alkoholio kontrolės politika Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento atlikto informacinių technologijų taikymo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, internetu namuose 2011 m. naudojosi 55,8 proc. visų namų ūkių. Mieste interneto prieigą namuose turėjo 63,6 proc., kaime – 40,5 proc. gyventojų. Pažymėtina, kad internetą daugiausiai naudoja mokiniai ir studentai – 99 proc. visų grupės apklaustųjų. Internetu naudojosi 71 proc. dirbančių asmenų. Šiame tyrime taip pat nustatyta, jog dažniausiai internete buvo skaitomi laikraščiai ir žurnalai [78].

Remiantis Matkevičiene R., žiniasklaida nuolat keičiasi plėtojantis informacinių technologijų galimybėms [56]. Pasak minėtos autorės, į žiniasklaidą yra įtraukiama ne tik visuomenė, bet ir politikai. Žiniasklaida yra vienas galingiausių įrankių, kuris konstruoja ir reguliuoja visuomenės žinojimą. Iš to kyla klausimas, ar žiniasklaida visapusiškai pateikia tam tikrus reiškinius, ar nėra jaučiamas tendencingumas, ar išlieka nešališka perteikiant naujienas bei informaciją? Šiuolaikinė vartotojiškoji auditorija pasiduoda žiniasklaidos sukurtiems stereotipams – viską perima, kas yra pateikiama, o taip orientuojantis, yra kuriama ir elgsena.

Iš to kyla hipotezė, kad internetiniai dienraščiai pateikdami tam tikrą informaciją ne tik perduoda aktualias naujienas ar temas, bet ir nurodo politinius siekinius.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti alkoholio kontrolės politikos formavimo procesų pateikimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.

Uždaviniai:

1. Atskleisti žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę alkoholio kontrolės klausimais.

2. Išanalizuoti internetinės žiniasklaidos veiklą viešinant alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Alkoholio kontrolės politika

Remiantis T. Babor ir R. Caetano, alkoholio kontrolės politika – tai bet kokios vyriausybės ar Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos grupių kryptingos, į tikslą orientuotos pastangos ar veiksmai, nukreipti į alkoholio susijusių pasekmių mažinimą ir jų prevenciją [9].

Pagal PSO, alkoholio politika apibrėžiama panašiai, įvardijant ją kaip priemonių rinkinį, kuriais siekiama sumažinti ir alkoholio sukeliamus neigiamus padarinius: žalą asmeniui, visai populiacijai valstybės lygmeniu, siekiant sumažinti alkoholio suvartojimą ir kreipiant ypatingą dėmesį ilgalaikėms perspektyvoms – stiprinant visuomenės sveikatą ir mažinant socialines nelygybes. Gretimai alkoholio politikos taip pat yra labai svarbios ir kitos strateginės priemonės, kurios įtakoja alkoholio vartojimą (pvz. nelaimingų eismo įvykių keliuose mažinimo strategijos, kurių priemonės dažnai sąlygoja alkoholio vartojimo mažinimą, tačiau šių strategijų svarbiausias tikslas nėra alkoholio vartojimo mažinimas, būtent šis bruožas ir yra skiriamasis nuo alkoholio politikos ir kitų priemonių) [96].

Alkoholio kontrolės politikos mechanizmai daugelyje pasaulio valstybių įgyvendinami įvairiai. Nagrinėjant mokslinius tyrimus, išryškėja, jog alkoholio kontrolės politika efektyviai įgyvendinama tuomet, kai kontrolės mechanizmai yra taikomi kompleksiškai. Siekiant, jog alkoholio žala visuomenei, valstybės ekonomikai būtų kuo mažesni, yra būtina efektyviai įgyvendinti tam tikras alkoholio kontrolės priemones.

Pasaulio mokslininkai, remdamiesi atliktais tyrimais, yra susisteminę ir pateikę pagrindines efektyvias alkoholio kontrolės priemones: 1) alkoholio prekybos ribojimai; 2) akcizinių mokesčių taikymas alkoholiniams gėrimams taikymą; 3) visuomenės švietimo strategijos, aiškinant ir viešinant alkoholio sukeliamas neigiamas pasekmes; 4) politinės priemonės vairuojant išgėrus; 5) visiškas reklamos uždraudimas arba griežtas jos reguliavimas; 6) ankstyvos profilaktinės priemonės ir asmenų gydymas, kurie priklausomi nuo alkoholio; 7) gėrimo kulto ir palankių jam aplinkybių keitimo strategijos [69].

Oksfordo universiteto mokslininkai Gotfrey ir Maynard pateikė tris svarbiausias alkoholio politikos gaires, nukreiptas į alkoholio vartojimo mažinimą:

1) į visą populiaciją orientuota politika – įvairios strategijos ir priemonės, kurios nukreiptos į visos šalies gyventojų alkoholio suvartojimo mažinimą, neišskiriant atskirų ar tam tikrų visuomenės grupių. Visa tai – daugiausia prevencinės intervencijos priemonės, kuriomis užkertamas kelias atsirandančioms pasekmėms, vartojant alkoholį.

2) į jau iškilusias problemas orientuotos priemonės. Šios politinės strategijos yra nukreiptos į tam tikrą tikslinę visuomenės narių grupę (pavyzdžiui, į išgėrusius vairuotojus).

3) intervencinės priemonės, nukreiptos į asmenis, turinčius problemų su alkoholio vartojimu, gydymą [33].

Jungtinės karalystės mokslininkai Anderson ir Baumberg akcentuoja, jog siekiant mažinti bei efektyviai kontroliuoti alkoholio vartojimą, valstybė alkoholio kontrolės politiką turi įgyvendinti kompleksiškai: reguliuoti alkoholio kainas, didinti akcizus, reguliuoti alkoholio pardavimų vietas licencijomis, riboti alkoholio įsigijimo laiką, riboti pirkėjų amžių, riboti alkoholio reklamą bei drausti aptarnauti neblaivius asmenis ar net jiems visiškai neparduoti alkoholio [6]. Cambell ir kt. (2009) taip pat pažymi, jog efektyviausios ir dažniausiai naudojamos alkoholio kontrolės priemonės siekiant mažinti alkoholio žalą yra alkoholio pardavimo laikas, naktinės prekybos alkoholiu ribojimas bei licencijų išdavimas siekiant mažinti alkoholio prieinamumą [17].

Įvairių valstybių politikai, vyriausybės, ministerijos rengia kovos su alkoholio vartojimu priemones bei strategijas. Tačiau 2010 metais paskelbtoje ataskaitoje apie alkoholio ir sveikatos būklę Europoje pabrėžiama, jog tik 27 valstybės iš 45 buvo parengusios nacionalinį alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą. Net 4 iš 10 valstybių iš viso nebuvo reglamentavusios nacionalinės alkoholio politikos įgyvendinimo strategijos [30].

1.1.1. Alkoholio prekybos ribojimas

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių alkoholio prekyba yra ribojama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, nustatytais trumpesniais tam tikras prekybos laikais), dažniausiai išduodant licencijas, tačiau retai ribojimai taikomi pasitelkiant monopolijas (tai yra tik specializuotas parduotuves).

Tai pat dažniausiai apribojimai yra taikomi prekybos vietoms, kuriose gali būti prekiaujama alkoholiu. Daugiau nei trečdalis ES šalių riboja pardavimo valandas. Yra šalių, kuriose taikomi apribojimai mažmeninės prekybos vietų tankiui. Praktiškai visose ES šalyse yra taikomas draudimas parduoti alkoholį iki tam tikro amžiaus, jauniems žmonėms. Tik keturiose šalyse nėra apribojimų, draudžiančių įsigyti ar parduoti alkoholį nepilnamečiams [4].

Siekiant efektyviai įgyvendinti alkoholio kontrolės politiką, didelis dėmesys turi būti skiriamas ir alkoholio prekybos laiko ribojimui. Kaip pažymi Jungtinės Karalystės mokslininkai (Babor ir kt.), alkoholio pardavimo laiko ribojimas ženkliai sumažina nusikalstamumą, veiksmingai įtakoja alkoholio vartojimo mažėjimą. Tačiau, remiantis autoriais, alkoholio prekybos laiko ribojimas sukelia dideles diskusijas tarp politikų ir alkoholio pramonės atstovų, nes tam ypač priešinasi alkoholio

gamintojai ir prekiautojai. Be to, alkoholio prekyba naktimis yra vienas iš daugiausiai naktinės prekybos metu parduodamų prekių [10].

Tai, jog alkoholio pardavimo laiko ribojimas yra vienas iš sudėtingiausiai įgyvendinamų kontrolės veiksnių, patvirtina ir Jungtinės Karalystės pavyzdys.

Didžiojoje Britanijoje 2005 metais įsigaliojo licencijavimo įstatymas, kuriame numatyta griežčiau riboti alkoholio vartojimo laiką, sugriežtinti alkoholio pardavimą. Deja, nors 2005 metais daug diskutuota dėl to, jog alkoholis šalyje pardavinėjamas 24 valandas, Vyriausybė nesiryžo riboti alkoholio vartojimo laiko. Alkoholio laiko neribojimą Didžiojoje Britanijoje galėjo lemti tai, jog nakties metu vartojimas bei įplaukos į biudžetą padidėja. Kiekvienais metais vien naktinė veikla šioje šalyje į biudžetą atnešė daugiau kaip 7.6 milijardų svarų [19]. Middleton ir kt. (2010) mokslininkų atliktame tyrime atsispindėjo, kad net 14 JAV valstijų alkoholio prekybos laikas nėra ribojimas, tuo tarpu 14 JAV valstijų draudžia alkoholį pardavinėti sekmadieniais. Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog tose valstijose, kuriose alkoholio pardavimo laikas yra ribojamas, ženkliai sumažėja nusikalstamumas, alkoholio vartojimo paplitimas nei tose, kuriose alkoholio pardavimo laikas neribojamas [60].

Škotijoje siekiant mažinti alkoholio vartojimą, alkoholio politikos kontrolėje taip pat didžiausias dėmesys skiriamas licencijų išdavimui. Nuo 2010 metų Škotijoje sugriežtintos licencijų išdavimo sąlygos, draudžiama daryti akcijas, nuolaidas alkoholiui, griežtai ribojamas alkoholio prieinamumas [54].

Apibendrinant galima teigti, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra viena iš efektyvių priemonių siekiant mažinti alkoholio vartojimą bei nusikalstamumą. Tačiau šią alkoholio kontrolės priemonę įgyvendinti ypač sudėtinga, nes kyla daug konfliktų tarp politikų ir alkoholinių gėrimų gamybos pramonės atstovų.

1.1.2. Alkoholio prekybos kontrolė ir poveikio priemonės vairuojant neblaiviam

Remiantis Tamuliene I.: „Siekiant įgyvendinti reguliavimo įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės strategijas, dažniausiai aptinkamos praktikos yra inspektavimas, informavimas ir sankcijos“ [87].

Autorės teigimu, inspektavimas yra dviejų tipų: „<...> pirmasis – tikrinama, ar nepažeidžiamos bendros alkoholio kontrolės priemonės, pavyzdžiui, neparduodama alkoholio nepilnamečiams; antrasis – tiriami alkoholio pardavimo kontrolės nuostatų pažeidimai, naudojant dokumentų patikrą,

tokią kaip išduota licencija, kurioje pateikta alkoholio pardavimo laikas, rūšis, sandėliavimo ir kitos sąlygos“ [87].

Nustačius pažeidimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, yra išskiriamos dviejų rūšių poveikio priemonės: 1) represyvios sankcijos – tai piniginės nuobaudos, licencijos apribojimas ir griežčiausia – licencijos atėmimas 2) „įvardijimo ir sugėdijimo“ – tai reiškia, kad yra paviešinama informacija visuomenei, kokia įmonė (įstaiga) nesilaiko nustatytų ir keliamų reikalavimų [87]. Įtvirtinus veiksnius, kuriais bus siekiama kontroliuoti alkoholio vartojimą, prieinamumą, jo viešinimą, turi būti vykdoma šių procesų įgyvendinimo kontrolė.

Doherty ir Roche akcentuoja, jog valstybei siekiant mažinti alkoholio sukeliamą žalą svarbiausias kontrolės veiksnys turėtų būti kontrolė ir licencijos panaikinimas esant pažeidimams. Kaip pažymi autoriai, policijos pareigūnai naktimis daugiausiai iškvietimų turi dėl neblaivių asmenų. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, jog nesąžiningą veiklą vykdantys pirkėjai pažeisdami licencijos nuostatas pardavinėja alkoholį naktimis. Tokios vietos tampa įvairių nusikalstamų veikų epicentru. Todėl siekiant kontroliuoti alkoholio vartojimą naktimis, ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas naktį alkoholį pardavinėjančioms įstaigoms ir esant pažeidimams turėtų būti taikoma griežčiausia sankcija – atimama jų licencija [26].

Tai, jog licencijų naikinimas arba griežtesni jų išdavimo procesai įtakoja alkoholio vartojimo mažėjimą, patvirtina ir tai, jog Didžiojoje Britanijoje Vyriausybei patvirtinus zonas, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus bei miestų centruose ir kitose vietose įvedus licencijų išdavimo ribojimus, valstybėje ženkliai sumažėjo alkoholio vartojimo ir pažeidimų skaičius [19].

Tuo tarpu Bertelli ir Richardson (2008) pažymi, jog siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų sukeliamas avarijas svarbu taikyti griežtas poveikio priemones (baudas) už vairavimą esant neblaiviam. Remiantis minėtais autoriais, valstybėse, kuriose galioja griežtos sankcijos už vairavimą esant neblaiviam, avarijų per metus sumažėja iki 35 proc. [12]. Siekiant mažinti tokių vairuotojų sukeliamas avarijas taip pat labai svarbu, jog atsakomybė tokiems vairuotojams būtų taikoma kuo griežtesnė.

Apibendrinant svarbu akcentuoti, kad alkoholio prekybos kontrolė yra būtina priemonė, kad išvengtume pažeidimų dėl alkoholio pardavinėjimo nepilnamečiams, taip pat dėl prekybininkų turimų ar neturimų alkoholio licencijų, įrodančių alkoholio rūšis, sandėliavimo ir kitas sąlygas. O įvykdžius pažeidimus, turėtų būti taikomos poveikio priemonės, kurios prekybininkus skatintų šių pažeidimų išvengti ateityje. Taip pat reikia griežtai bausti vairuotojus dėl vairavimo neblaiviam tam, kad didėtų vairuotojų sąmoningumas, atsakomybė vairuojant ir mažėtų avarijų skaičius.

1.1.3. Akcizų taikymas alkoholiniams gėrimams

Kaip jau minėta, alkoholio akcizai yra viena efektyvių priemonių siekiant mažinti alkoholio vartojimą, didinant jo kainą. Akcizų mokesčių Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad „<..> alkoholio ir tabako gaminių, juos vertinant kaip sveikatos rizikos veiksnius, apmokestinimo tikslai susiję su visuomenės sveikatos ir aplinkos gerinimu“. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad silpniesiems alkoholiniams gėrimams yra taikomi mažesni ir lengvatiniai akcizo tarifai, sudarantys palankia sąlygas plisti nepilnamečių tarpe [1].

Dėl šios priežasties galima teigti, jog nevienodas akcizų taikymas alkoholiniams gėrimams skatina vienų alkoholinių gėrimų vartojimo sumažėjimą, o kitų – padidėjimą. Dobrovolskij taip pat pažymi, jog vienas iš efektyviausių alkoholio kontrolės veiksnių yra padidinta alkoholio kaina. Anot mokslininko, padidinus alkoholio kainą – jo suvartojimas mažėja. Yra apskaičiuota, kad nustatyta minimali kaina − 0,06 euro už gramą sumažintų bendrą vartojimą 2,6 proc. Sumažėjusios žalos visuomenei vertė būtų 6,2 milijardo eurų per 10 metų [25].

Pažymėtina, jog didelė alkoholio kaina yra vienas iš reikšmingiausių alkoholio kontrolės veiksnių, prisidedančio prie mažesnio alkoholio vartojimo. Taigi, kuo didesnis akcizo tarifas – tuo mažesnis alkoholio įperkamumas.

1.1.4. Reklamos ribojimas

Nemažiau svarbi efektyvios alkoholio kontrolės politikos priemonė yra alkoholio reklamos ribojimas. Kaip pažymi Tamutienė ir kt. (2008), alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Minėtų mokslininkų tyrimo ataskaitoje, yra pažymima, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio suvartojimo kontekste. Šalyse, kuriose yra taikomi draudimai stipriųjų alkoholinių gėrimų (pavyzdžiui, viskio, degtinės, konjako ir pan.) reklamai, jų suvartojimas yra 16 proc. mažesnis, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, draudžiančiose vyno ar alaus reklamą, alkoholinių gėrimų suvartojama 11 proc. mažiau, palyginus su šalimis, kurios taiko tik stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamos draudimą (ir net 27 proc. mažiau nei valstybėse, netaikančiose reklamos apribojimų). Pastebėta, kad 23 proc. žūsta mažiau žmonių autoavarijose tose šalyse, kurios taiko draudimą visų alkoholinių gėrimų reklamai ir 10 proc. sumažėja žmonių žūčių autoavarijose tose šalyse, kurios taiko tik stiprių alkoholinių gėrimų reklamos ribojimo priemones [89].

Alkoholio vartojimo vaizdavimas yra plačiai paplitęs televizijoje, kino, muzikos ir muzikinių vaizdo klipų. Alkoholio gėrimas yra siejamas su šventėmis, laisvalaikio praleidimu, atsipalaidavimu. Remiantis Richard J. ir kitų mokslininkų išleista knyga, alkoholio vartojimo neigiami padariniai labai retai atvaizduojami. Tokiu būdu transliuojama informacija skatina pradėti vartoti arba daugiau vartoti alkoholio [76].

Mokslininkų Robinson Chen ir Killen atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 9 klasių mokiniai (imtis – 1533 vaikai), buvo nustatytas ryšys tarp televizijos žiūrėjimo ir alkoholio vartoti pradėjimo per 18-os mėnesių laikotarpį. Tyrime atsiskleidžia, kad padidėjus televizijos laiko žiūrėjimui viena valanda, rizika pradėti vartoti alkoholį išauga devyniais procentais [77]. Mokslininkai Megan A. ir Jennifer M. aiškindami socialinio mokymosi teoriją pažymi, kad elgsena yra išmokstama, perimama, stebint bendraamžių elgesį [2].

Yra nustatytas ryšys tarp reklamos ir vaikų suvokimo, įsiminimo. Mokslininkai yra nustatę, kad pažeidžiamiausia amžiaus grupė yra iki aštuonerių metų. Remiantis Jolly R. šio amžiaus vaikų socialinis pažinimas ir informacijos apdorojimo įgūdžiai dar būna nepakankamai susiformavę. Autoriaus teigimu nuo aštuonerių metų, vaikai jau geba palyginti ir įvertinti informaciją [38]. Kanados mokslininkų išleistoje knygoje („The development of a child into a consumer“) yra pažymima, kad vaikai nuo aštuonerių metų prisiriša prie realaus gyvenimo veiksnių, pavyzdžiui, sporto didvyrių ar kino žvaigždžių [93]. Todėl stebint scenas, kuriose yra atvaizduojamas alkoholio vartojimas, pasąmonėje yra formuojami tam tikri faktai ar įgūdžiai.

Reklamos rinkodarininkai vis dažniau naudoja netradicines reklamos formas nukreiptas į vaikus. Puikus pavyzdys yra alkoholio kompanijų sporto šakų rėmimas. Šiuo atveju prekiniai ženklai yra vaizduojami visos transliacijos metu. Anot Ownel L. (2013 m.), rėmėjas (šiuo atveju alkoholio kompanija) tampa susijusi su palankiu požiūriu į sporto komandą ir savo prekinį ženklą [66]. Tokiu būdu yra įsimenamas prekinis ženklas, ko pasekoje yra stimulas pradėti vartoti alkoholį, nes kyla asociacijos su pasiekimais, laimėjimais.

Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 162 vaikai (5-12 metų). Buvo tyrinėjama, kaip vaikai yra linkę įsidėmėti nesveiko maisto, alkoholio ir azartinių lošimų logotipus, remiančius sporto komandas, taip pat, kaip geba padaryti asociacijas tarp reklaminių ženklų ir sporto komandų. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai 5-7 m. vaikų gebėjo teisingai atpažinti prekės ženklus, remiančius bent vieną komandą, o vyresni (nuo 8 m.) atpažino visus rėmėjus. Tyrimo rezultatams vaiko lytis statistinės reikšmės neturėjo [13].

Pažangiomis žiniasklaidos technologijomis reklamos alkoholio tematika daro nenuginčijamai didelę įtaką vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pasaulėžiūrai ir nuomonės formavimuisi. Pasaulyje daugumoje reklamų yra naudojama roko muzika, patrauklūs jauni modeliai, įžymybės, humoras. O

tai efektyviai paveikia jaunesniosios kartos žiūrovus, kuriems įteigiama, kad alkoholio vartojimas yra normalus užsiėmimas ir „kietumo“ įrodymo ženklas, verčiantis jaunuolius eksperimentuoti [85]. Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad reklamos net 30 proc. prisideda prie didesnio jaunuolių alkoholio vartojimo [8]. Taip pat alkoholio reklamos reguliavimo ataskaitoje yra pažymėtina, kad: „<...> rinkodara suteikia alkoholiui jaunimo kultūros dalies įvaizdį, susieja alkoholį su socialiniu ar seksualiniu pasisekimu. Kartu su pavieniais apribojimais turėtų būti ribojamas rėmimas, produktų pardavimo bei išdėstymo vietos ir specialios pardavimo akcijos, ypatingai orientuotos į jaunus vyrus“, kurie yra priskiriami didesnės rizikos grupei [4].

Kiekvienais metais apie 6 milijardų JAV dolerių yra išleidžiama alkoholio reklamoms. Panašiai kaip tabako, alaus reklamos yra sukurtos pagal užsakymą specialiai patraukti vaikų ir paauglių dėmesį, reklamų vaizduose naudojant smagius, linksmus, seksualius, sėkmingus jaunus žmones, besimėgaujančius savo gyvenimais [98].

Dauguma alkoholio reklamų yra rodomos per jaunuolių mėgstamas laidas, sporto programas. Šiais laikais didesnė tikimybė, kad paaugliai 400 kartų daugiau pamatys alkoholio reklamų negu viešuosius skelbimus, kurie draustų nepilnamečių piktnaudžiavimą alkoholiu [18]. Alaus, vyno, likerio reklamos yra dažnai rodomos per televiziją geriausiu laiku, tad jaunuoliai pamato nuo 1000 iki 2000 alkoholio reklamų kiekvienais metais [36].

Remiantis King C. ir kitais autoriais, paauglių žurnaluose 48 proc. daugiau reklamuojamas alus, 20 proc. - stiprieji gėrimai, 92 proc. - saldūs alkoholiniai gėrimai negu suaugusiųjų žurnaluose [42].

Apibendrinant galima teigti, jog alkoholio kontrolės politika yra vienas svarbiausių priemonių rinkinys užtikrinantis kontrolės įgyvendinimą. Efektyviausios ir svarbiausios alkoholio kontrolės priemonės siekiant mažinti alkoholio vartojimo paplitimą, žalą visuomenei yra alkoholio akcizo didinimas alkoholiui, pardavimų laiko ribojimas, amžiaus ribojimas, griežtas ir reglamentuotas licencijų išdavimas ir panaikinimas, vietų, kuriose parduodamas alkoholis ribojimas, reklamos draudimas arba ribojimas bei griežtas sankcijų taikymas neblaiviems asmenims. Taip pat svarbus akcentas, kad visos šios priemones būtų veikiančios kartu, tai yra kompleksiškai.

1.2. Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje

Lietuvoje alkoholio kontrolės įgyvendinimas ir efektyvumas ypač svarbus dėl paplitusio alkoholio vartojimo visuomenėje. Kubiliūtės K. ir Čaplinksienė I. teigimu: „Girtavimas ir alkoholizmas išlieka viena skaudžiausių Lietuvos problemų, keliančių rimtą grėsmę modernios valstybės vizijai ir sėkmingai ekonominei bei socialinei plėtrai“.

Autorės taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje alkoholio suvartojamas kiekis per metus, kuris tenka vienam gyventojui nuo 15 metų, du kartus viršija rekomenduotiną saugią (pagal PSO tai yra 6 litrai) ribą [44]. Alkoholio vartojimas Lietuvoje, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, sąlygoja daugiau mirčių nei autoavarijos ar darbas statybose [15].

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, išsiskiria nesaikingu alkoholio vartojimu. Nepaisant to, kad mažesnė Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus nei Estijos ar Latvijos gyventojai, lietuviai per vieną kartą gerokai daugiau suvartoja alkoholio negu „kaimynai“.

Lietuvos visuomenėje vyrauja alkoholio vartojimo būtinumo pobūviuose ar tradicija bendravime. Pastarosioms nuostatoms, remiantis Tamutiene I. ir Graužiniene M., susiformuoti įtakos turėjo: „<...> Sovietiniu periodu susiformavusios alkoholio vartojimo tradicijos darbo kolektyvuose bei pobūviuose, alkoholio kaip neatsietino švenčių simbolio pristatymas“. Būtent taip buvo mažinama žmonių samprata, kad girtavimas yra blogis [88].

Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos valstybinė alkoholio kontrolės politika priskiriama valstybinei visuomenės sveikatos kontrolei [46].

Pats reikšmingiausias teisinis dokumentas, kuris pradėjo formuoti alkoholio kontrolės politikos teisinę bazę ir reglamentuoti visą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės politiką, jos pagrindinius tikslus, uždavinius, principus, priemones ir įgyvendinimo tvarką yra 1995 m. priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas. Šio įstatymo tikslas yra įvardijamas taip: „Mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus [46]. Minėtam tikslui įgyvendinti 1999 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimta Valstybinė alkoholio kontrolės programa, kuri buvo įgyvendinama 1999 - 2011 laikotarpiu. Taigi, šie abu dokumentai yra svarbiausi teisės aktai, kurie įtvirtino Lietuvos alkoholio kontrolės politikos tolimesnį vystymąsi ir plėtojimąsi.

Priemonės, kuriomis turėjo būti įgyvendinami šie tikslai, buvo ilgalaikių alkoholio bendrojo suvartojimo rodiklių nustatymas, alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos šalies ekonomikai ir visuomenės sveikatai stebėsenos (monitoringo) atlikimas suderinus su Nacionaline sveikatos taryba.

Apibendrinant galiam teigti, kad Lietuvoje nuo seno yra susiformavusios alkoholio vartojimo tradicijos įvairiuose renginiuose ar šventėse, o tai sąlygoja per didelį suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui (nuo 15 m. amžiaus), lyginant su rekomenduotina saugia alkoholio suvartojimo riba. Su šiomis pasekmėmis kovoti padeda Lietuvos teisinė bazė, kur alkoholio kontrolės

politikos formavimui reikšmingiausi teisiniai dokumentai yra Alkoholio kontrolės įstatymas bei Valstybinė alkoholio kontrolės programa, kuriais siekiama mažinti alkoholio vartojimą, prieinamumą, daromą žalą sveikatai, šalies ūkiui.

1.2.1. Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės

Alkoholio kontrolės ir alkoholizmo prevencijos tikslais Vyriausybė yra priėmusi daug įvairių programų ir planų.

1999 m. vasario 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 212 patvirtintas platus priemonių 1999 - 2010 metams alkoholio kontrolės planas (toliau – 1999 - 2010 m. Alkoholio kontrolės planas), įpareigojantis daugelį ministerijų ir žinybų iš esmės pakeisti situaciją. 1999 - 2010 m. Alkoholio kontrolės plane Seimui ir Vyriausybei siūloma peržiūrėti ir atnaujinti Valstybinę alkoholio kontrolės programą, skirti pakankamai lėšų jos įgyvendinimui, kompleksiškai peržiūrėti visas priklausomybės ligas sukeliančių medžiagų prevencijos programas, o priemones, ypač skirtas vaikams ir jaunimui, sujungti, įsiklausyti į jaunimo ir visuomeninių organizacijų, kovojančių už blaivybę, siūlymus ir paremti visuomenės teisėtus reikalavimus dėl geresnės sveikatos ir ekonominio šalies klestėjimo.

Valstybinės institucijos taip pat vykdo ir prevencinę veiklą. Fizinė ir psichinė priklausomybė nuo tabako, alkoholio ir kitų narkotikų asmenį padaro neįgalų atsisakyti žalingo įpročio. Todėl tokį asmenį būtina gydyti. Alkoholizmo gydymas yra labai sudėtingas ir ilgas procesas, pirmiausia reikalaujantis paties alkoholiko adekvataus situacijos vertinimo, teigiamo požiūrio į gydymą ir noro pasveikti nuo alkoholizmo. Visgi, svarbiausia nuo mažens ugdyti sugebėjimą atsisakyti alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo. Čia svarbiausia pirminė alkoholizmo prevencija, kuri yra viena iš smurto šeimoje prevencijos aspektų. Prevencija suvokiama kaip visuma priemonių ir metodų, nukreiptų į tam tikro negatyvaus reiškinio mažinimą. Narkologinių susirgimų prevencija apibūdinama kaip: „<..> visuma sveikatos priežiūros priemonių, kuriomis siekiama: užkirsti kelią piktnaudžiavimui psichiką veikiančiomis medžiagomis; sustabdyti narkologinių susirgimų vystymąsi ir plitimą“ [47].

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja sveikatos ugdymo programų rengimą bendrojo ugdymo ir kitose švietimo įstaigose, taip pat sveikatos lavinimo klausimus yra įtraukusi į leidžiamus naujai vadovėlius.

Visos ugdymo įstaigos turi suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija mokymo programas, kuriose vaikai ir jaunuoliai gautų žinių apie alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą ne tik sveikatai, bet ir šalies ūkiui, mokyti kurti aplinką, kuri užkirstų kelią alkoholio vartojimo žalos padariniams, formuoti sveiką gyvenseną. Lietuvos televizijos ir radijo transliacijose mažiausiai du kartus per

savaitę ir ne trumpiau kaip po 5 minutes bendro laiko žiūrinčiai ar klausančiai auditorijai turi būti transliuojamos programos sveikatos ugdymo klausimais [79].

Atitinkamomis programomis yra remiamasi priklausomybę turinčių asmenų socialinė reabilitacija. Pagrindiniai pagalbos vartojantiems alkoholį ir įvairius narkotikus principai yra numatyti įstatymiškai. Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatyme teigiama, kad narkologinės priežiūros tikslas – kuo greičiau narkologinius ligonius integruoti į visuomenę organizuojant specializuotą narkologinių ligonių asmens sveikatos priežiūrą, diagnozuojant bei gydant jų sveikatos sutrikimus, vykdant slaugą, taikant psichologinę, medicininę ir socialinę reabilitaciją, teikiant socialines paslaugas ir socialinę globą [47].

Nuo 2003 m. buvo patvirtintos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programos, kurių tikslas – joje dalyvaujančius asmenis supažindinti su atsakomybe už teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Šią programą sudaro 5 užsiėmimų kursas, kuriame aptariamos problemos, galinčios kilti piktnaudžiaujant alkoholiu. Prevenciniais tikslais siekiama susipažinti su programoje dalyvaujančių asmenų materialinėmis ir buitinėmis sąlygomis, vykstama į priklausomybės ligų centrus ar analogiškas įstaigas [7]. Vyriausybės 2005 metais buvo patvirtintos koncepcijos dėl vaikų, kurie vartoja medžiagas, veikiančias psichiką, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugas. Šios koncepcijos pagrindinis tikslas yra užtikrinti teikiamų medicininių, psichologinių, socialinių, reabilitacinių paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimas, siekiant sustiprinti vaikų sveikatą, padėti jiems susidoroti su priklausomybe nuo medžiagų, veikiančių psichiką, palengvinti integravimąsi į visuomenę [43].

Analizuojant Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus teisės aktus, galima išskirti kelias organizacines priemones (kryptis), kuriomis orientuota valstybės politika siekiant riboti alkoholio vartojimą (Alkoholio kontrolės įstatymo IV sk., I skirsnis):

1) draudžiamas alkoholio vartojimas tam tikrose vietose: a) laisvės atėmimo, karinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir pan.; b) valstybės valdžios ir valdymo institucijose; c) visų rūšių viešajame transporte; d) viešose vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, turinčias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;

2) didinamas visuomenės informavimas apie alkoholį, jo vartojimo įtaką asmens sveikatai ir šalies gerovei. Ši priemonė įgyvendinama per Švietimo ir mokslo ministerijos programas, kurias turi taikyti švietimo įstaigos. Sveikatos mokymo ir ugdymo klausimai įtraukiami į naujai leidžiamus vadovėlius. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įpareigojami bent du kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 5 minutes nuo 18 valandos iki 22 valandų 30 minučių transliuoti laidas, propaguojančias blaivų gyvenimo būdą bei informuojančias apie alkoholio vartojimo daromą žalą;

3) skatinama blaivybės organizacijų veikla, jų veiklos programos remiamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos labdaros įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš kitų lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, siekiant mažinti alkoholio suvartojimą, kontrolė yra apibrėžiama ir įvardijama taip: „Alkoholio produktų gamybos, įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo, alkoholio reklamos visos valstybinio reglamentavimo priemonės, skirtos mažinti alkoholio bendrąjį suvartojimą, taip pat alkoholinių gėrimų, kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, vartojimo kenksmingas pasekmes sveikatai ir ūkiui“ [46].

Taip pat šiuo įstatyme yra apibrėžiama alkoholio produktų sąvoka: „nedenatūruotas ir denatūruotas (įskaitant dehidratuotą) etilo alkoholis <...>, alkoholiniai gėrimai, maistiniai ir nemaistiniai alkoholiniai tirpalai su kvapiųjų medžiagų priedais <...> ir etilo alkoholio turinčios žaliavos“. O alkoholiniais gėrimais yra laikomi tokie gėrimai, kurių etilo alkoholio koncentracija yra virš 1,2 proc., alaus – daugiau kaip 0,5 proc.

2006 m. pabaigoje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 34 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame Lietuva – pirmoji iš kitų Baltijos valstybių – įgyvendino Baltijos asamblėjos kreipimosi „Dėl priemonių, užkertančių kelią alkoholizmui“ siūlymą kiekvienai Baltijos valstybei rugsėjo 1-ąją paskelbti „Diena be alkoholio“. Nuo to laikotarpio buvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais kiekvienais metais rugsėjo 1 - ąją dieną [29].

Piktnaudžiavimo alkoholiu ribojimas pasireiškia ir asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės griežtinimu. Atkreipus dėmesį į blogėjančią alkoholio vartojimo situaciją šalyje (žr. 1 pav.), Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi 2008 - uosius metus „blaivybės metais“ ir tuo pačiu priėmė „Blaivybės metų programą“. Viena svarbiausių krypčių, į kurią orientuota valstybės politika mažinant alkoholio vartojimą – alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo bei reklamos ribojimas. Todėl galima teigti, kad nuo šio laikotarpio, buvo priimti svarbūs ir reikšmingi sprendimai, leidę pasiekti ryškių rezultatų, mažinant alkoholinių gėrimų suvartojimą.

Nuo 2008 m. buvo sugriežtintos sankcijos už vairavimą neblaiviam, įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas nuo 6 val. iki 23 val., buvo apribotas prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val., kada negalima pardavinėti alkoholinių gėrimų. 2009 m. smulkieji aludariai nebeteko lengvatų, buvo padidintas akcizas alkoholiniams gėrimams, dėl to padidėjo jų santykinė kaina. Nuo 2010 m. savivaldybės įgavo teisę riboti prekybos laiką alkoholiu, taip pat atsirado galimybių neišduoti licencijų prekybai [44]. Iš grafiko (1 pav.) matyti, kad pradėjus įgyvendinti efektyvias alkoholio kontrolės priemones Lietuvoje 2009 m. yra pastebimas alkoholinių gėrimų suvartojimo mažėjimas, tenkantis vienam gyventojui litrais, absoliutaus (100 proc.) alkoholio [81]. Tačiau to negalima vertinti

kaip teigiamo alkoholio kontrolės politikos rezultato, nes alkoholio vartojimo lygmuo išliko aukštesnis, nei 2004 metais, o vėliau – 2010 - 2012 m. vartojimas vėl augo.

10,1 10,4 11,1 11,7 11,8 11,1 11,6 12,7 13 12,9 12,7 0 2 4 6 8 10 12 14 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 L itr ai Metai

1 pav. Legalių alkohlinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui litrais, absoliutaus (100 proc.) alkoholio

Buvo priimtos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nuo 2008 m. sausio 1 d. uždrausta alkoholio reklama nuo 6 val. iki 23 val. [46]. Tačiau pažymėtina, kad per televiziją transliuojant sporto renginius (pavyzdžiui, futbolą, krepšinį, Formulę 1, arba kitas sporto šakas), kuriuos dažniausiai remia ir alkoholinių gėrimų gamintojai, buvo galima rodyti netiesioginės transliacijos metu nuo 23 val.

Beje, vėlesnės įstatymo pataisos sušvelnino šiuos ribojimus, nustatydamos, kad alkoholio reklama nebus ribojama transliuojant tiesiogiai ar retransliuojant kultūros, tarptautinius meno renginius ir sportines varžybas. Dar vėliau buvo išleistos naujos įstatymo pataisos, kurios nustatė, kad yra galima transliacijų metu rodyti tik alkoholio gamintojų logotipus.

Lietuvoje taip pat draudžiama alkoholio reklama, kuri skirta jaunesniems nei 18 metų žmonėms. Loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus asmenims iki 18 metų [46].

Įmonėms, turinčioms teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, draudžiama naudoti įvairius alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdus (pavyzdžiui, teikti alkoholinius gėrimus kaip premiją, taikyti fiksuotas nuolaidas visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams, organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai ir pan.). Alkoholinių gėrimų pardavimo reklamos ribojimas susijęs su aiškiai ir konkrečiai įvardintomis reklamos rūšimis ir formomis, kuriose draudžiama alkoholio reklama. Pavyzdžiui, negalima teikti fiksuotos alkoholio

reklamos, skirtos vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Asmenų dalyvavimą alkoholio reklamoje riboja įvairūs veiksniai: asmens amžius (draudžiama reklama, kurioje dalyvauja jaunesni nei 18 metų asmenys); asmens socialinis statusas, profesija ar viešumas (draudžiama dalyvauti reklamoje gydytojams, sportininkams, politikams, meno ir mokslo atstovams, kitiems visuomenėje žinomiems veikėjams ir panašiai).

Draudžiama alkoholio reklama, kuri siejama su įvairiais veiksniais, veikla ar būsena: fizinės ar psichinės būklės pagerėjimu ar asmeninių problemų sėkmingu išsprendimu, padidintu seksualiniu aktyvumu, vairavimu ir pan. Be to, įstatymas aiškiai nurodo ir vietas, kuriose alkoholio reklama nėra galima: knygų bei žurnalų, laikraščių ir jų priedų išorinės viršelių pusės, nepilnamečiams skirti laikraščiai, žurnalai, televizijos laidos ir radijo programos ir pan. [46].

Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti alkoholio reklamos draudimas, kuris draustų absoliučiai visą reklamą: tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek išorinę. Tačiau ši įstatymo pataisa Seimo narių iniciatyva buvo atšaukta ir toliau išliko galioti dalinis alkoholinių gėrimų reklamos ribojimas: draudžiantis transliuojamose programose reklamuoti nuo 6 val. iki 23 val., laikraščių, žurnalų bei jų priedų, knygų, išoriniuose viršelių pusėse, vaikams pritaikytuose knygose, laikraščiuose, žurnaluose. Visiškas alkoholio reklamos draudimas ES kol kas galioja tik Norvegijoje. Liutkutė (2010) taip pat pažymi, jog nors radijuje, televizijoje reklama tam tikromis valandomis yra griežtai draudžiama, Lietuvos įstatymuose toliau matyti akivaizdi spraga – alkoholio reklamos laisvė internete. Šiuo metu šalyje esanti situacija kiek absurdiška: reklama ribojama televizijoje, tačiau pastebima internete [53].

Vienas iš svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių reklamos naudojimą yra Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas. Šis įstatymas nustato bendrąsias reklamos naudojimo normas, kartu numatydamos išlygą, kad kiti įstatymas, reglamentuojantys atskiras ūkinės veiklos sritis, gali nustatyti papildomus ar kitus reklamos naudojimo reikalavimus arba kitą reklamos naudojimo kontrolės tvarką ar reklaminės veiklos subjektų atsakomybę [48].

Vertinant reklamos kontrolę ir savireguliaciją Lietuvoje būtina paminėti dar vieną svarbų reklamos subjektams teikimo taisyklių rinkinį, kuriuo privalomą vadovautis ir laikytis vykdant reklamos kampaniją – tai reklamos etikos kodeksas. Lietuvos reklamos etikos kodeksas įvardinamas kaip taisyklių rinkinys, skirtas nustatyti reklamos veiklos standartus, kurių savanoriškai įsipareigoja laikyti reklamos versle dalyvaujantys ūkio subjektai. Šis kodeksas yra taikomas atsižvelgiant į bendruosius galiojančių įstatymų reikalavimus. Reklamos kodeksas pabrėžia, kad reklama turi atitikti įstatymų reikalavimus ir neturi jų diskredituoti. Kuriant šį kodeksą buvo vadovautasi Tarptautiniu reklamos kodeksu [53].

Kitas svarbus faktas yra tai, kad akciziniai mokesčiai alkoholiniams gėrimams Lietuvoje nuo 2004 m. iki 2007 m. nesikeitė, o per kitus septynerius metus buvo padidinti 4 kartus, tačiau viešai motyvuojant tuo, kad būtina surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Tuo laikotarpiu labiausiai padidėjo akcizo tarifai vynui, fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams. 34 proc. padidintas akcizas alui, o etilo alkoholiui mokestis padidėjo 39 proc. Tačiau pažymėtina, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių santykinai mažiau apmokestinanti alaus gėrimus (esanti 23 - ioje vietoje iš 28 - ių šalių), bet daugiau apmokestinanti fermentuotus gėrimus bei neputojantį vyną (užima 10 - tą ir 9 - tą vietas), lyginant kitų gėrimų apmokestinimą patenka tarp 13 - tos ir 14 - tos vietos. ES didžiausi akcizo mokesčiai alkoholiniams gėrimams taikomi Švedijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje [1].

Nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo uždrausta prekiauti nuo 22 iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse. O įstaigoms, turinčioms viešojo maitinimo įmonės statusą, šis draudimas nebuvo taikomas iki pat 2012 m. Kiek vėliau buvo priimtas reikalavimas viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėm gauti licenciją naktinei prekybai, leidžiant parduoti pilstomus ar atidarytoje taroje alkoholinius gėrimus. Taigi, žinant neįprastus šios nuostatos apėjimo kelius, kai nusiperkama alkoholio atidarytoje taroje, o užkimšus popieriniu kamščiu išsinešama, galima daryti argumentuotą išvadą, kad ši reguliacinė priemonė nėra geriausia ir turi spragų [87]. Taip pat pažymėtina, jog savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti viešąsias vietas, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar atitinkamų grupių alkoholinius gėrimus [46].

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje 2014 m. yra pastebimas fermentuotų gėrimų gamybos sumažėjimas, kuris sudarė 6,7 mln. dekalitrų (tai yra 5,2 proc. mažiau negu 2013 m.). Neputojančių fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 3,7 proc., vyno – 10,8 proc., o sidro – 23,4 proc. Tačiau 9,9 proc. padidėjo alaus, 4,6 proc. – vermuto, 3,1 proc. – putojančių gėrimų gamyba [83].

Perkamoji galia įsigyti alkoholį sumažėjo laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų. Tam labiausiai įtakos turėjo padidėjusios kainos bei ekonominis nuosmukis šalyje [44]. Profesorius A. Veryga (2010) taip pat akcentuoja, jog alkoholio vartojimo mažėjimą Lietuvoje labiausiai įtakojo padidinti akciziniai mokesčiai, dienos metu apribotas alkoholio reklamavimas, sugriežtintos sankcijos už vairavimą neblaiviam, apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas [94]. Taigi, galima teigti, jog Lietuvoje pradėjus aktyviau įgyvendinti alkoholio kontrolės politiką ji lėmė alkoholio vartojimo sumažėjimą. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvoje alkoholio akcizo didinimas dažniau viešai yra akcentuojamas, kaip siekis surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą nei prioritetas mažinti alkoholio vartojimą ir neigiamų pasekmių mažinimas valstybei.

Galima daryti išvadą, jog Lietuvoje alkoholio kontrolės politika įgyvendinama kompleksiškai. Į jos įgyvendinimą įtrauktos įvairios ministerijos, institucijos, kurios turi įgyvendinti bei prižiūrėti alkoholio politikos kontrolės įgyvendinimą. Efektyvus alkoholio kontrolės įgyvendinimas Lietuvai svarbus dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo visuomenėje. Iki 2008 metų alkoholio vartojimas Lietuvoje nuolat didėjo, tačiau 2008 metais pradėta efektyviau įgyvendinti alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą: padidinti akcizai už alkoholį, apribota alkoholio reklama, padidintos baudos už vairavimą esant neblaiviam. Siekiant mažinti alkoholio vartojimą naktimis, buvo apribotas jo vartojimas, tačiau, kaip rodo praktika, viešo maitinimo įstaigos, radusios spragų įstatyme, geba ir toliau pardavinėti alkoholį naktimis. Tačiau labai yra svarbi politinė valia, kad efektyvios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės būtų įgyvendinamos, priimami reikiami sprendimai ir neatšaukiami, turėję įsigalioti įstatymai, kaip antai visiškas alkoholio reklamos uždraudimas.

1.3. Žiniasklaidos samprata

Pirmoji visuomeninės informavimo priemonė yra spauda. Dėl šios priežasties, terminas „spaudos teorija“ yra dažnai naudojama susieti su žiniomis ar apskritai su žurnalistika. Vienintelė patikima spaudos teorija buvo vadinama laisvos spaudos teorija (angl. press freedom). Atsižvelgiant į tai, galima sakyti, kad „originali“ spaudos teorija buvo susieta su žurnalistikos vaidmeniu politiniuose procesuose kaip pateiktą svarstyti tokių liberalių mąstytojų kaip Thomas Paine, John Stuart Mill, Alexis de Tocqueville ir kt. [34].

Žiniasklaidos įtaka ir svarba yra neabejotina šiuolaikinėje visuomenėje, o jos poveikis gali būti įvairus, pavyzdžiui: informacijos perdavimas, visuomenės įtikinimas, propagandos skleidimas [58].

Žiniasklaida neabejotinai yra pagrindinė priemonė informacijos perdavimui. Pivorienės J. teigimu, žiniasklaida: „<...> kiekybiškai įtakingiausia, labai plačiai veikianti ir paveikianti prasmių kūrimo ar/ir perdavimo priemonė [70]. Kad žiniasklaida yra viena įtakingiausių informacinių sričių ne tik perteikianti informaciją, bet ir formuojanti visuomenės požiūrį į įvairius aspektus patvirtina ir kiti Europos šalių mokslininkai [14].

Plintant technologijoms tradicinė žiniasklaida taip pat kinta. Vis daugiau informacijos pateikiama internetinėje žiniasklaidoje, tačiau tuo pačiu dėl didelės informacijos srautų, interneto sudaromų galimybių, internetinę žiniasklaidą kontroliuoti yra ženkliai sudėtingiau nei tradicinę žiniasklaidą. Žiniasklaida dažnai yra vadinama terminu „ketvirtoji valdžia“, kuri padidina piliečių galimybes gauti informaciją apie Vyriausybės ir kitų valdančių institucijų veiklą ir priimamus sprendimus. Tačiau kaip pažymi Brunetti A., atsiranda galimybė informacijos manipuliacijai, o tai

reiškia, kad auditorija sužino vienus dalykus, bet nesužino kitų [14]. Todėl galima teigti, jog žiniasklaida tampa politinės komunikacijos priemone, kuria sklinda informacija.

Terminas „ketvirtoji valdžia“ buvo sukurtas Edmundo B. 18 amžiaus pabaigoje, Anglijoje. Šis terminas turėjo ryšį su politinėmis jėgomis, apimančiomis spaudą, lygiavertiškai kaip ir su kitomis trejomis „valdžiomis“ Britų karalystėje: Lordų rūmais, Anglikonų bažnyčia ir Bendruomenių rūmais. Pagrindinė spaudos laisvė buvo pranešti ir komentuoti vyriausybės svarstymus ir nutarimus. Ši laisvė buvo kertinis akmuo vaizduojant demokratiją ir pažangą [58].

Remiantis Woodringa J. ir kt. yra sukurtas modelis, susidedantis iš trijų lygių, kurie apima sąveikos poveikį tarp žinių, gyventojų ir vyriausybės. Pirmasis lygis yra apibrėžiamas, kaip vyriausybės ar kitų institucijų įtaka viešinant žinias. Antrasis lygis – tai reakcija į naujienų paskelbimą žiniasklaidoje. Trečiasis lygis apima atstovavimą valdančiosioms institucijoms, kuris skirstomas į keturis scenarijus: pirmasis scenarijus – žiniasklaida ir demokratija yra nepriklausomi vieni nuo kito įtakos, antrasis – žiniasklaida priklausoma nuo demokratijos, trečiasis – nėra demokratijos (vyrauja autokratija) žiniasklaida yra nepriklausoma ir ketvirtasis scenarijus – žiniasklaida priklausoma nuo autokratijos, tai yra kontroliuojama [97].

„Žurnalistikos enciklopedijoje“ žiniasklaidos apibrėžimas yra apibūdinamas taip: „Organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje; viešosios informacijos rengėjai, visuomenės informavimo priemonės; spaudoje paskelbtos publikacijos“ [16]. Galima įvardinti išskirtinius bruožus, būdingus žiniasklaidai: viešumas, nuolatos besikeičiantis auditorijos skaičius, kuris priklauso nuo susidomėjimo pranešimais, straipsniais, laidomis, neribojamas vartotojų ratas. Žiniasklaidos vaidmuo – ne tik reaguoti į saviraiškos laisvės užribius, pateikti juos kaip spalvingą įvykį ir tuo savo misiją baigti, bet ir kreipti visuomenės diskusiją atitinkama linkme, ugdyti pagarbą, diegti sąmoningumą ir neabejingumą blogiems reiškiniams [100].

Analizuojant žiniasklaidos veikimą, dažnai taikoma socialinio konstruktyvizmo teorija, leidžianti vertinti žiniasklaidos veikimą kaip sąmoningai konstruojantį ne tik žiniasklaidos turinį, bet ir visuomenės nuomonę [56].

Mokslininkai yra išskyrę du pagrindinius lygmenis, kuriais žiniasklaida daro poveikį socialinės realybės konstravimui:

1) mikro lygmuo, žiniasklaida pasireiškia, kaip komunikacijos priemonė, sukurdama galimybę bendruomenės nariams būti kartu, analizuojamas santykis tarp žiniasklaidos ir asmenų;

2) makro lygmuo, žiniasklaida sukuria bendrą kultūrinę terpę, sudarydama tam tikrą santykį tarp žiniasklaidos ir tam tikrų susijusių/idealoginių grupių.

Remiantis prof. A. Balčytiene, žurnalistika apibūdinama kaip reiškinys, kuris gali nuolatos keistis, reaguodamas į tam tikrus procesus, pavyzdžiui: kaip keičiasi visuomenės raida įtakojama politinių ir ekonominių veiksnių. Taip pat žurnalistikos vystymuisi didelę reikšmę turi technologijų tobulėjimas ir naujovių atsiradimas. Informacijos pateikimas visuomenei neapsiribojamas vien tik įprastine spauda, televizija, bet ir pasitelkiamas internetas, mobiliosios technologijos (2 pav.) [11].

2 pav. Žurnalistikai (naujienų kūrimo procesams) įtaką darantys veiksniai [11]

Australijos mokslininkai atliko tyrimą, panaudodami žiniasklaidos priemones, kuriomis siekiama padidinti moterų informuotumą apie vėžio atsiradimą, sąlygojantį alkoholio vartojimą. Žiniasklaidos kampanija, kuri buvo sudaryta iš dviejų televizijos kanalų, plakatų gatvėse, informacijos skleidimo internetiniuose portaluose truko metus laiko (nuo 2010 m. iki 2011 m.). Kampanijos metu buvo vaizduojama, kaip raudonas vynas pasiskirsto po moters kūną ir tam tikrose vietose suformuoja vėžio požymius. Balsu aiškinama, kad alkoholis yra kancerogenas, akcentuojamos kūno vietos, kuriuose išsivysto vėžys. Tyrimo dalyvės 25-54 metų moterys. Prieš pradedant vykdyti kampaniją buvo apklaustos 136 moterys, pasibaigus kampanijai – 361. Statistiškai reikšmingai nustatyta, kad moterys prieš pradedant kampaniją, vartojusios alkoholį yra motyvuotos mažinti jo suvartojimą [24].

Žiniasklaidos priemonių pateikiama informacija yra sudėtingų kūrybinių ir vadybinių procesų rezultatas. Jį lemia ne tik profesionalumas, bet ir žiniasklaidos priemonės savininko pozicija, jo nuostatos, valstybės santvarka. Suvokiant, kad žiniasklaida yra ir verslas, finansinė bet kurios žiniasklaidos priemonės padėtis dažnai priklauso ir nuo santykių su verslo ar politikos subjektais [45].

1.3.1. Internetinė žiniasklaida

Internetinė žiniasklaida yra priskiriama naujausiai žiniasklaidos rūšiai, kuri egzistuoja virtualioje erdvėje, apjungiančioje ir tradicines žiniasklaidos rūšis (televiziją, radiją, spaudą) [23]. Pagal pateikiamos informacijos apimtis ir prieinamumą ši žiniasklaidos forma yra viena iš pagrindinių ir lyderiaujančių [70]. Internetinė žiniasklaida dažnai yra vadinama ir kitomis sąvokomis, pavyzdžiui: „puslapiais“, „tinklalapiais“, „portalais“, „svetainėmis“, „dienraščiais“.

Informacinių technologijų sklaida įtakojo žiniasklaidos transformaciją. Šiandieną net tradicinės žiniasklaidos priemonės (radijas, televizija, spauda) neapsiriboja informacijos pateikimu tik per savo žiniasklaidos rūšį. Vis draugiau tradicinės žiniasklaidos rengėjų informaciją perkelia į interneto erdves. Taigi, galima teigti, jog žiniasklaida yra svarbiausia informacijos perteikimo visuomenei grandis. Ji ne tik perteikia informaciją, bet ir formuoja tam tikrą visuomenės požiūrį į įvykius, skatina diskutuoti tarpusavyje, reikšti savo nuomonę.

Čiužaitė G. ir kt. taip pat pažymi, jog internetinė žiniasklaida tampa patikimesnė informacijos skleidėja, nes auditorija aktyviau dalyvauja ir labiau išryškėja atgalinis grįžtamasis ryšys nei tradicinėje žiniasklaidoje [20]. Internetas – tai socialinis tinklas. Jis jungia žmones, jų grupes, organizacijas, informaciją ir žmonių sukurtas programas [62]. Kitų šalių mokslininkai pabrėžia interneto universalumą, nes informacinės technologijos suteikia galimybę pakeisti organizacijų veiklos rūšių pobūdžius ar verslo modelius. Siekdamos patenkinti augančius poreikius, organizacijos savo veikloje ieško būdų pritaikyti technologinius sprendimus [52]. Taigi, internetas dėl savo galimybių ir universalumo, galimybės greitai perduoti informaciją visuomenei skatina vis daugiau žiniasklaidos rengėjų pateikti informaciją internete. Todėl internetinė žiniasklaida išsiskiria savo universalumu. Išskiriami šie pagrindiniai internetinės žiniasklaidos bruožai:

1) Pasiekiamumas. Viena unikaliausių interneto savybių – galimybė užmegzti interaktyvų ryšį, paplitusį tarptautiniu mastu;

2) Pasirenkamumas. Atsiranda neribojamos galimybės informaciją pasirinkti pagal savo poreikius;

3) Atgalinis ryšys. Yra galimybė identifikuoti, koks žmonių skaičius apsilanko tam tikrame portale, taip pat, kokiu laiku ir kiek tam skiria laiko. Sudarytos sąlygos rašyti komentarus išreiškiant savo nuomonę.

4) Spartumas. Informacija dažnai yra atnaujinama.

5) Kaina. Internetas yra nebrangus būdas informacijai perduoti ir gauti, duomenų laikymas, kaupimas nereikalauja didelių piniginių sąnaudų [41].

Taigi, internetinė žiniasklaida išsiskiria greitu reagavimu, suteikia galimybes informaciją skelbti čia ir dabar, be to, ją galima pateikti įvairiomis formomis.

Yra akcentuojama, jog dėl didelės informacijos pateikimo galimybės ir didelių naujienų srautų, svarbus vaidmuo tenka ir žiniasklaidos skaidrumui. Perduodant naujienas ar informaciją žiniasklaidos atsakingumas pasireiškia per pačių žurnalistų darbą, kontroliuojant kokybę. Svarbu, kad nebūtų jokio priverstinio valstybės kišimosi. Todėl šioje sistemoje turi būti pačių žurnalistų įsipareigojimas dirbti etiškai, o tai pirmasis kokybės ir skaidrumo garantas [57]. Gebėjimas tinkamai disponuoti gausiais ir įvairiais informacijos šaltiniais yra aukšto žurnalistinio profesionalumo požymis. Tuo pačiu tai yra ir profesionalizacijos matas, kuriuo remiantis galima vertinti žiniasklaidos vaidmenį atliekant tokias funkcijas, kaip gyventojų visapusiško ir išsamaus informavimo, pilietinės valdžios kontrolės ar bendruomenės socializacijos [27].

Dėl nesusikalbėjimo tarp institucijų ir visuomenės dažniausia priežastis – nepakankamas žiniasklaidos dėmesys konkrečioms veikloms, kurias vykdo institucijos. Žurnalistai ir redaktoriai atrinkdami bei redaguodami politines naujienas, pateikia jose jau „užkoduotus“ tam tikrus vertinimus bei nuostatas. Todėl yra pripažintina, kad žiniasklaidos atstovai yra ne vien tik tarpininkai, bet ir aktyvūs politinės komunikacijos veikėjai [11]. Galima teigti, kad žiniasklaida išlieka svarbus politinės komunikacijos procesų veikėjas.

Remiantis ir kitais autoriais, yra pabrėžiama, kad internetinė žiniasklaida ne tik prisideda prie žmonių vertybių formavimo, bet ir prie socialinių, politinių nuostatų kūrimo. R. Uznienė yra išskyrusi tris žiniasklaidos paskirtis [91.], kurios puikiai tinka ir internetinei žiniasklaidai:

1) Šviečiamoji – plečia akiratį, sudaro galimybes žinoti, kas vyksta aplinkui; 2) Lavinamoji – prisideda prie įgūdžių tobulinimo;

3) Auklėjamoji – formuoja nuostatas, požiūrį ar net vertybes.

Tačiau tyrimai atskleidžia, jog nors akcentuojama žiniasklaidos skaidrumo svarba, jos atstovai suvokdami jos galią ir galimybes yra linkę skleisti ir neskaidrią informaciją.

2007 m. atliktas žiniasklaidos skaidrumo tyrimas atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų (n = 502) reklamuodami savo įmones žiniasklaidos priemonėse už tai dar papildomai gavo publikacijų, kad naudojosi žiniasklaidos paslaugomis. Iš 143 verslininkų, turėjusių reikalų su Lietuvos ryto žiniasklaida, 47,6 proc. nurodė, kad yra neskaidri [39].

Žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitoje (2015 m.) taip pat akcentuojamas neskaidrumo paplitimas internetinėje žiniasklaidoje. Pažymima, jog nedidelis informacinis raštingumas šioje terpėje kai kuriuos interneto vartotojus, net ir to nenorinčius, „įdarbino“ propagandinio turinio

skleidėjais. Žiniasklaidos terminologijoje atsirado neįprasti personažai – „kiborgai“, „troliai“, „zombiai“, „kremlinai“ ir pan. [100].

Pečiulis (2009) taip pat pažymi, kad internetinė žiniasklaida nėra visais atvejai patikima. Autorius išskiria šiuos pagrindinius internetinės žiniasklaidos skleidžiamos informacijos trūkumus:

1) Platinamas begalinis informacijos srautas; 2) Informaciją gali skleisti bet kas;

3) Dėl informacijos prieštaringumo kyla nepasitikėjimas ja;

4) Siekiant sudominti kuo daugiau auditorijos, daugėja sensacijų [68].

Ragauskas ir kt. (2014) pažymi, jog neskaidrumą tiek internetinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje dažniausiai įtakoja šie iniciatoriai:

1. politikai;

2. privataus verslo atstovai; 3. patys žiniasklaidos atstovai;

4. tarpininkai, ieškantys būdų išspręsti klientų problemas [73].

Apibendrinant galima teigti, kad internetinė žiniasklaida yra priskiriama naujausiai, universaliausiai ir pirmaujančiai žiniasklaidos rūšiai, kuri egzistuoja virtualioje erdvėje, apjungiančioje ir tradicines žiniasklaidos rūšis (televiziją, radiją, spaudą). Internetas dėl savo galimybių ir universalumo, skatina žmones tiek pateikti informaciją internete, tiek ją efektyviai vartoti.

Žinoma, ne visada internetinė žiniasklaida yra visais atvejai patikima, kadangi vartotojas, norintis skelbti savo informaciją, susiduria su neskaidrios žiniasklaidos rizika. Žiniasklaida, suvokdama savo įtaką vartotojų nuomonės formavimuisi, yra linkusi pateikti ir nesąžiningą, tikrovės neatitinkančią informaciją.

1.3.2. Internetinės žiniasklaidos raida Lietuvoje

Lietuvoje internetas buvo įvestas, kai norvegai tinklu sujungė Lietuvą su Europa (1991 m.). Jau tada internetas nebuvo visiška naujovė šalyje, nes mokslininkai turėjo galimybę naudotis tinklu per tarpinę stotį Norvegijoje [80].

Internetinės žiniasklaidos atsiradimą Lietuvoje lėmė interneto populiarėjimas žmonių tarpe. Kaip įžvalgiai pamatyti interneto teikiamas galimybes bei jas operatyviai pritaikyti žurnalistikos moksluose matė visas pasaulis, ne išimtis ir Lietuva.