LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA
JUSTINA LUKŠYTĖ
ALKOHOLIO VARTOJIMAS IR JO ĮTAKA
SERGAMUMO IR MIRTINGUMO PADIDĖJIMUI NUO
ALKOHOLINĖS KEPENŲ LIGOS LIETUVOJE IR
BALTIJOS ŠALYSE 2001-2014 M.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. Jolanta Šumskienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 4 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS ... 61. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI ... 7
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8
3. TYRIMO METODIKA ... 12
3.1. Palyginamųjų duomenų analizės šaltiniai ... 12
3.2. Palyginamoji duomenų analizė ... 12
3.3. Poţymių grupavimas ... 12
3.4. Statistinė analizė ... 13
4. REZULTATAI ... 14
4.1. Alkoholio vartojimas ... 14
4.2. Skirtingų alkoholio rūšių vartojimas ... 15
4.3. Sergamumas alkoholine kepenų liga ir pasiskirstymas tarp lyčių ... 16
4.4. Sergamumas alkoholine kepenų liga tarp skirtingų amţiaus grupių ... 17
4.5. Mirtingumas Lietuvoje nuo alkoholinės kepenų ligos ... 19
4.6. Mirtingumas Latvijoje nuo alkoholinės kepenų ligos ... 22
4.7. Mirtingumas Estijoje nuo alkoholinės kepenų ligos ... 23
4.8. Mirtingumasnuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ... 25
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
6. IŠVADOS ... 31
3
SANTRAUKA
Lukšytė J. Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo padidėjimui nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje ir Baltijos šalyse 2001-2014 m., magistro baigiamasis darbas.
Tyrimo tikslas. Įvertinti alkoholio suvartojimo ir sergamumo alkoholine kepenų liga bei mirtingumo ryšį 2001-2014 m. Lietuvoje ir gautus duomenis palyginti su Baltijos šalimis.
Tyrimo uždaviniai:
1. alkoholio suvartojimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse 2001-2014 m.;
2. sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje bei paplitimas tarp lyčių ir skirtingų amţiaus grupių;
3. mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje bei paplitimas tarp lyčių ir skirtingų amţiaus grupių;
4. mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje duomenų palyginimas su kitomis Baltijos šalimis, atsiţvelgiant į lytį ir amţiaus grupes;
5. priklausomybė Lietuvoje ir Baltijos šalyse tarp suvartoto alkoholio kiekio bei mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos.
Tyrimo metodas. Nacionalinėse ir tarptautinėse duomenų bazėse paskelbtų Baltijos šalių alkoholio vartojimo, sergamumo bei mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos rodiklių analizė bei palyginimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS.20 programų paketus ir Microsoft Office Excel 2010.
Rezultatai. Duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje bei Latvijoje 2001-2014 m. alkoholio suvartojimas palaipsniui didėjo. Tuo tarpu Estijoje suvartojimas nuo 2007 m. kartu su mirtingumu nuo alkoholinės kepenų ligos tendencingai maţėjo. Latvijoje mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos per analizuojamus metus išaugo 6 kartus, tačiau išliko maţiausias tarp Baltijos šalių. Lietuvoje 2007 m. pasiekus alkoholio vartojimo, sergamumo bei mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos pikui, pastarieji rodikliai, išskyrus mirtingumą, laikinai kiek sumaţėjo, tačiau vėliau vėl išaugo, pasivijo buvusį piką ir jį pralenkė. Tuo tarpu mirtingumas ėmė palaipsniui maţėti. Tiek sergamumas, tiek ir mirtingumas 2001-2014 m. Baltijos šalyse labiausiai paplitęs tarp vyrų bei 40-59 m. amţiaus grupėse, tačiau numatoma tendencija sergamumui Lietuvoje bei mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos Latvijoje didėti tarp moterų.
Išvados. Vis didėjantis alkoholio vartojimas Lietuvoje daro aiškią įtaką sergamumui bei mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos. Lyginant Baltijos šalių alkoholio vartojimo bei mirtingumo rodiklius matoma, kad tam tikrų sveikatos politikos sprendimų priėmimas nulėmė svaigiųjų gėrimų vartojimą bei sergamumą ir mirtingumą nuo alkoholinės kepenų ligos.
4
SUMMARY
Lukšytė J. Alcohol consumption and its impact of morbidity and mortality that increase alcoholic liver disease in Lithuania and Baltic Countries in 2001-2014., Master's final stage.
The aim: To rate alcohol consumption and morbidity of alcoholic liver disease and it‘s link of mortality in 2001-2014 in Lithuania, then compare the data with other Baltic Countries.
The goals: Alcohol consumption in Lithuania and Baltic Countries in 2001-2014; morbidity and mortality from alcoholic liver disease, and the prevalence between sexes and different age groups; The comparison of mortality from alcoholic liver disease in Lithuania and other Baltic countries, according to sex and age groups; addiction in Lithuania and other Baltic countries between alcohol consumption and mortality from alcoholic liver disease.
Matherials and methods: Analysis and comparison between alcohol consumption, morbidity and mortality in national and international databases of Baltic countries. SPSS.20 program and Microsoft Office Excel 2010 were used for statistical analysis.
The results: Data analysis shows, that in Lithuania and Latvia alcohol consumption has gradually increased in 2001-2014. Meanwhile, in 2007 consumption among mortality from alcoholic liver disease gradually decreased in Estonia. The mortality in Latvia from alcoholic liver disease during the analyzed year increased 6 times, but at the same time remained the lowest among the Baltic countries. In Lithuania 2007 alcohol consumption, morbidity and mortality from alcoholic liver disease reached a peak. Following indicators, except the mortality, temporarily slightly dropped down, but then increased and exceeded former peak. Meanwhile, the mortality gradually started to decrease. In 2001-2014 both morbidity as well as mortality in Baltic countries isthe most common in men between age groups of 40-59 years old. However, expected tendenciesof increasing morbidity in Lithuania and mortality in Latvia from alcoholic liver disease among women.
Conclusion:Constantly increasedalcohol consumption has a definite influence on morbidity and mortality from alcoholic liver disease in Lithuania. Comparing Baltic countries, alcohol consumption and mortality index shows, thatdecisions made by politics in relation to beverages consumption, determined mortality and morbidity from alcoholic disease in country.
INTERESŲ KONFLIKTAS
5
SANTRUMPOS
AKL – Alkoholinė kepenų liga
6
ĮVADAS
Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra opi problema. Su ja pradėta kovoti jau nuo 1995 m., kai buvo surengtas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas bei 1998 m. priėmus Valstybės alkoholio kontrolės programą bei Lietuvos sveikatos programą. Buvo siekiama iki 2010 m. alkoholio suvartojimą sumaţinti 25% [1]. Tačiau, atsiţvelgiant į 2001 – 2014 m. statistiką, matoma, kad tiek iki 2010 m., tiek ir vėliau, alkoholio suvartojimas didėjo ir vienam ţmogui 2014 m. atiteko net 15,4 l svaigiojo gėrimo.
Toks alkoholio suvartojimas atsispindi ir gyventojų sergamumo bei mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos statistikoje [3]. Didėjant alkoholio suvartojimui, tendencingai auga gyventojų sergamumo bei mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos atvejai.
Remiantis statistika, galima teigti, kad 2008 m. Lietuvoje uţdraudus reklamuoti alkoholį radijuje bei televizijoje dienos metu, padidinus alkoholinių gėrimų akcizą, o vėliau dar labiau 2009 m., sugrieţtinus neblaivių vairuotojų atsakomybę, uţdraudus prekybą alkoholiu rugsėjo 1-ąją, alkoholio vartojimas sumaţėjo neţymiai, o vėliau ir vėlgi padidėjo [6].
Kova su alkoholiu aktuali ir kaimyninėse, Baltijos šalyse [4]. Atsiţvelgiant į šalių statistinius rodiklius apie alkoholio suvartojimą bei mirtingumą nuo alkoholinės kepenų ligos, galima daryti preliminarią išvadą apie šių valstybių politinius sprendimus kovoje su alkoholio vartojimu bei sveikatos sistemos indėlį uţkertant kelią sergamumo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos didėjimui.
7
1. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI
Darbe apţvelgiamas alkoholio suvartojimas Baltijos šalyse ir suvartojamo kiekio kitimas. Stebima alkoholinės kepenų ligos išsivystymo bei mirštamumo nuo jos ir suvartojamo alkoholio kiekio priklausomybė tarp lyčių ir skirtingų amţiaus grupių, remiantis šalių Statistikos Departamentų, Higienos institutų bei Sveikatos Informacijos Centrų pateiktais statistiniais duomenimis.
Darbo tikslas: įvertinti alkoholio suvartojimo ir sergamumo alkoholine kepenų liga bei mirtingumo nuo jos ryšį 2001-2014 m. Lietuvoje ir tuos duomenis palyginti su Baltijos šalimis.
Uždaviniai:
1. Alkoholio suvartojimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse 2001-2014 m.
2. Sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje bei paplitimas tarp lyčių ir skirtingų amţiaus grupių.
3. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 100000 gyventojų bei paplitimas tarp lyčių ir skirtingų amţiaus grupių
4. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 100000 gyventojų. Šių duomenų palyginimas su kitomis Baltijos šalimis, atsiţvelgiant į lytį ir amţiaus grupes.
5. Ryšys tarp suvartoto alkoholio kiekio bei mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
8
2. LITERATŪROS APŢVALGA
Neigiama alkoholio įtaka asmeniui bei jo aplinkiniams yra gerai ţinoma visuomenėje. Vis didėjantis alkoholio vartojimas verčia kalbėti apie vieną opiausių šalies problemų – mirtingumą nuo alkoholio vartojimo. Neatsitiktinai Lietuvos sveikatos programoje 1998-2010 m. alkoholio vartojimo sumaţinimas buvo įtrauktas į sveikatos politikos įgyvendinimo tikslus, kuriame buvo iškeltas ir siekis iki 2010 m. alkoholio vartojimą sumaţinti 25%. Deja, remiantis statistiniais duomenimis, alkoholio vartojimas Lietuvoje sistemingai augo [1].
Epidemiologiniai tyrimai nurodo alkoholio suvartojimo ir alkoholinės kepenų cirozės didėjimo tendenciją. Pirmieji moksliniai tyrimai apie alkoholį ir jo įtaką mirtingumui buvo atlikti 1926 m. R. Pearl. Tuo metu buvo priimta išvada, kad gausiai vartojančių ţmonių mirtingumo nuo kepenų cirozės rodikliai ţymiai didesni nei išgeriančių retai arba visai negeriančių. [2]. Vėliau tvirtą ryšį tarp alkoholizmo ir kepenų ligų patvirtino ir 1975 m. susikūrusi Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).
PSO pagal alkoholio suvartojimą bei jo sąlygotą ţalą 2002 m. Lietuvą priskyrė aukščiausios rizikos grupei Europoje kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Apskaičiuota, kad šiose šalyse vienam gyventojui per metus atitenka 13,9 l grynojo etilo alkoholio [3].
Remiantis 2002 metų detalesniais duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,3 l legalaus grynojo alkoholio, o Estijoje – 11,4 l. Tuo tarpu Latvijoje legalaus alkoholio vartojimas yra maţiausias – 9,5 l ţmogui, nors kartu su nelegaliu alkoholiu (ţemos vertės, nuodingas alkoholis) kiekis išauga iki 16,5 l. Tačiau apskaičiavus Lietuvoje suvartoto legalaus ir nelegalaus alkoholio kiekį matoma, kad rodikliai lenkia kitas Baltijos šalis – vienam gyventojui atitenka net 17,2 l [4]. Atsiţvelgiant į šiuos skaičius galima teigti, kad vienam ţmogui tenkančio alkoholio kiekis Lietuvoje viršija daugiau nei 2 kartus leistino alkoholio kiekį per metus.
Pasak PSO pateiktų duomenų, Lietuva pagal atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu uţima trečią vietą po Baltarusijos ir Ukrainos, bet nedaug atsilieka ir Estija bei Latvija [5].
Dideli alkoholio suvartojimo rodikliai Lietuvoje bei alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmės skatina mokslinius tyrimus bei įvairius skaičiavimus, siekiant nustatyti galimą alkoholio vartojimo sąlygojamą ţalą. Tiesinės regresinės analizės rezultatai parodė, kad Lietuvoje 2006-2011 m. absoliutaus alkoholio suvartojimui padidėjus 1 litru bendras alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas tenkantis 100 tūkst. gyventojų padidėja 51,8 atvejo [6]. Didėjant alkoholio vartojimui, ţenkliai padidėjo ir mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų ligos skaičius: 2000 m. – 311 asmenų, o 2007 m. – 862. Toks spartus mirčių augimas vienodai kito tarp abiejų lyčių [3]. Deja, remiantis statistiniais duomenimis apie alkoholio suvartojimą bei mirštamumą nuo alkoholio sukeltų ligų, viena iš jų – alkoholinė kepenų liga, galima teigti, kad alkoholio kontrolės politika iki 2007 m. buvo neefektyvi.
9
Remiantis įvairiais skaičiavimais bei analizėmis, nustatyta, kad alkoholinė kepenų liga yra viena pagrindinių kepenų cirozės prieţasčių Vakarų šalyse bei antra pagal daţnumą prieţastis kepenų transplantacijai [7].
Danijos mokslininkai savo straipsnyje [8] išplatino atlikto tyrimo rezultatus, kuriame dalyvavo 55917 respondentų ir nurodė, kad kasdienis alkoholio vartojimas, kaip ir ilgalaikis, didina riziką susirgti alkoholine kepenų ciroze. Mokslininkai taip pat pabrėţė, kad, atsiţvelgiant į suvartoto alkoholio rūšį, rizika susirgti alkoholine kepenų liga gali didėti ryškiai arba neţenkliai, kaip antai vyno vartojimas, lyginant su alaus ir likerio vartojimu, sumaţina riziką susirgti alkoholine kepenų liga. Atsiţvelgiant į kasdien suvartoto alkoholio kiekį, vyrų tarpe didţiausia rizika pasiekiama 40-49 metų bei 50-59 metų amţiaus grupėse. Tuo tarpu moterų rizika susirgti kepenų ciroze labiausiai išauga tik 40-49 metų amţiaus grupėje.
Kiek kitokie rezultatai buvo gauti atlikus mokslinį tyrimą Jungtinėse Karalystėse [9], kur 2005-2006 m. alkoholinė kepenų cirozė daţniausiai diagnozuota 30-40 metų vyrams, o ūminis alkoholinis hepatitas vis daţniau randamas jaunesnėms nei 30 metų moterims.
Alkoholio toksiškumo ribos yra individualios ir priklauso nuo lyties, persirgtų bei gretutinių ligų, mitybos bei kitų veiksnių. Suvartoto alkoholio kiekis gali būti išreikštas g/dieną, gėrimų skaičiumi ar alkoholio vienetais. Vienas standartinis alkoholinio gėrimo vienetas atitinka 0,33 l alaus, 0,1 l vyno, o tuo tarpu viename degtinės stikliuke telpa apie 12 g grynojo alkoholio [10]. JAV Nacionalinis Piktnaudţiavimo Alkoholiu ir Alkoholizmo Institutas „prisigėrimą“ apibrėţia kaip 5 ir daugiau alkoholinių gėrimų suvartojimą vyrams ar 4 bei daugiau moterims per 2 val., kai kraujyje alkoholio kiekis siekia 0,08 mg/dl [11]. Yra duomenų, kad alkoholio toksiškumo riba vyrams – 40 g, o moterims – 20 g per dieną [12]. Kiti šaltiniai nurodo ribą kaip <14 alkoholio vienetai per dieną vyrams ir <7 alkoholio vienetai per dieną moterims [11]. Remiantis PSO, saugi populiacinė alkoholio riba metams yra 7 litrai [3].
Vyrams, išgeriantiems 40-60 g alkoholio per dieną, kepenų cirozės rizika padidėja 6 kartus, o išgeriantiems 60-80 g, kepenų cirozės rizika išauga 14 kartų, lyginant su išgeriančiais 20 g per dieną [12]. Moterys, net vartojančios maţesnį kiekį alkoholio, yra labiau linkusios susirgti alkoholine kepenų liga nei vyrai. Taip pat moterims yra didesnė tikimybė, kad išsivystys kepenų fibrozė [13].
Dviejuose Šiaurės Italijos miestuose buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 6970 respondentų. Tyrimo metu buvo nurodyta, kad didţiausią riziką susirgti kepenų ciroze turi asmenys, kasdien vartojantys daugiau nei 120 g alkoholio ir tai sudarė 13,5% apklaustųjų [14].
Remiantis atliktomis klinikinėmis studijomis, pagal kasdien suvartojamą alkoholio kiekį bei alkoholio vartojimo laiką (metais) ir atsiţvelgiant į lytį, galima nustatyti tikimybes išsivystyti trims skirtingiems alkoholinių kepenų tipams. 90% vartojančių daugiau nei 60 g/dieną alkoholio, suserga kepenų steatoze. Tačiau ji gali išsivystyti ir vartojantiems maţesnį kiekį. Taip pat vienų studijų metu
10
buvo nustatyta, kad vartojant alkoholį daugiau nei 40 g/dieną, tikimybė, kad išsivystys kepenų cirozė siekia 30%, o kad fibrozė ir cirozė – 37%. Perivenulinė fibrozė ir fibronektino nusėdimas pasitaiko 40-60% pacientų, kurie vidutiniškai 25 metus kasdien vartoja 40-80g alkoholio. Kepenų cirozės išsivystymo rizika didėja, kai alkoholio per parą išgeriama daugiau nei 60-80 g bei vartojama 10 ir daugiau metų, o moterims – daugiau nei 20 g per parą [15,16]. Tačiau yra pabrėţiama, kad ryšys tarp suvartoto alkoholio bei išsivysčiusios ligos nebūtinai yra tiesinės progresijos [10].
Siekiant įvertinti alkoholio kenksmingumą bei mirtingumo nuo jo tikimybę, buvo sukurta formulė, kuri atspindi, kiek per metus buvo alkoholio gėrimo atvejų, koks buvo išgertas metinis alkoholio kiekis bei intoksikacijos nuo alkoholio trukmę:
Pr(Mirtisǀn) = 1 – (1 – [Pr , kur:
Pr(Mirtisǀn) = tikimybė, kad mirs per metus nuo kepenų paţeidimo geriant n kiekį alkoholio, = tikimybė, kad mirs dėl alkoholio intoksikacijos, atsiţvelgiant į organų dėl alkoholio vartojimo pakenkimą, amţiaus grupę, lytį bei suvartotą alkoholį.
N – 365 dienos per metus. [17]
Atsiţvelgiant į suvartoto alkoholio ţalą kepenims, išskiriami trys alkoholinių kepenų paţeidimų tipai: steatozė, hepatitas ir cirozė. Beveik 90-95% sergančiųjų alkoholine kepenų liga, nustatytas alkoholinis kepenų suriebėjimas, 20-40% išsivysto alkoholinis hepatitas ir tik 8-20% progresuoja alkoholine kepenų ciroze [18].
Steatozė yra pakitęs mono-/di-/trigliceridų ir riebiųjų riebalų rūgščių susikaupimas hepatocituose. Yra apskaičiuota, kad normalus lipidų kiekis kepenų parenchimoje yra iki 5%, šios ribos viršijimas jau yra patologinis [19]. Steatozė yra anksčiausiai ir daţniausiai randama, sergant alkoholine kepenų liga bei išnyksta esant abstinencijai per 3-4 savaites. Blogesnė prognozė yra ligonio, kuris toliau girtauja arba randama perivenulinė fibrozė ir/ar steatohepatito bei hepatocitų „plunksninės“ degeneracijos poţymių.
Alkoholinio hepatito atveju, randami morfologiniai kepenų paţeidimai, didinantys rezistenciją kraujo srovei [20]. Remiantis alkoholio vartojimo intensyvumu, kiekiu bei randamais morfologiniais pokyčiais, alkoholinis hepatitas klasifikuojamas į ūminį ir lėtinį. Esant ūminiam hepatitui, randama hepatocitų nekrozė, polimorfonukrearų infiltracija ir ligos prognozė yra bloga. Lėtinio hepatito atveju randami morfologiniai pokyčiai: steatozė, uţdegiminė polimorfonuklearų infiltracija, alkoholinis hialinas. Šie pakitimai gali būti potencialiai grįţtami, jei pacientas nustoja vartoti alkoholį. Priešingu atveju liga progresuoja į alkoholinę kepenų cirozę [12,21].
11
Pacientams, sergantiems alkoholiniu hepatitu, liga daţnai progresuoja į fibrozę. Tačiau ji gali išsivystyti ir tiesiogiai iš steatozės, aplenkiant alkoholinį hepatitą. Šiuo atveju fibrozė yra tiesiogiai alkoholio sukeltas kepenų paţeidimas, išsivystęs greičiau nei antrinis uţdegimas [19]. Ligos metu vyrauja hepatocitų regeneracijos ţidiniai, jungiamojo audinio pertvaros bei pablogėjusi mikrocirkuliacija [12]. Esant kepenų cirozei, prognozė yra bloga, ligai būdingi negrįţtami morfologiniai pokyčiai, tačiau abstinencija gali pagerinti ligonių būklę ir sustabdyti proceso progresavimą [21].
Tačiau yra pabrėţiama, kad visiškai nustojus vartoti alkoholį, dar esant pradinėje arba jau susiformavusioje, bet ne terminalinėje ligos stadijoje, kepenų paţeidimai yra grįţtami [2].
12
3. TYRIMO METODIKA
3.1. Palyginamųjų duomenų analizės šaltiniai
Palyginamų duomenų analizė atlikta surinkus duomenis iš oficialių duomenų bazės šaltinių. Lietuvos sergamumo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos 2001-2014 m. analizė atlikta remiantis Higienos instituto ir Lietuvos Statistikos departamento pateiktais oficialiais duomenimis. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos bei alkoholio vartojimo Latvijoje duomenys gauti iš Ligų Prevencijos ir Kontrolės centro (Centre for Disease Prevention and Control). Estijos duomenys apie mirtingumą bei alkoholio suvartojimą paskelbti Estijos Statistikos internetiniame puslapyje.
Analizuojant bendrą alkoholio suvartojimą Baltijos šalyse, remtasi duomenimis, paskelbtais Pasaulinės sveikatos organizacijos internetiniame puslapyje.
3.2. Palyginamoji duomenų analizė
Lietuvos gyventojų mirtingumas bei alkoholio vartojimas palygintas su kitomis Baltijos šalimis – Latvija bei Estija. Visų trijų Baltijos šalių 2001-2014 m. duomenys analizuoti kiekvienos šalies atskirai ir lyginti tarpusavyje.
3.3. Poţymių grupavimas
Sergamumas Lietuvoje bei mirtingumas visose Baltijos šalyse buvo suskirstytas atitinkamai pagal lytį bei amţiaus grupes (20-39, 40-59, 60-79, 80+) ir apskaičiuotas 100 000 gyventojų. Siekiant apibendrinti suvartoto alkoholio įtaką mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos, buvo remtasi bendru alkoholio suvartojimu Baltijos šalyse.
Kadangi Baltijos šalių statistikai alkoholio suvartojimą pateikia skirtingai, – paverstas (arba nepaverstas) į absoliutų alkoholį, atitenkantis alkoholio kiekis litrais ţmogui arba asmeniui virš 15 metų – alkoholio suvartojimo litrais tarp šalių palyginti nebuvo galima. Siekiant numatyti, kurioje šalyje kokio alkoholio buvo suvartota daugiausiai, buvo sulyginti matavimo vienetai (visi alkoholiniai gėrimai paversti į suvartotą)ir apskaičiuoti procentais (kai tiriamas alkoholio suvartojimas per metus
13
100 %). Alkoholiniai gėrimai buvo suskirstyti į tris grupes: stiprieji alkoholiniai gėrimai, vynas bei šampanas ir alus. Apie kitų alkoholinių gėrimų suvartojimą nėra ar yra nepakankamai duomenų.
3.4. Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS.20 (Statistical Package for Social Sciences) programų paketus ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami poţymiai tiriamųjų grupėse aprašyti pagal bendrosios statistikos kriterijus. Tiriamiesiems poţymiams įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypis. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p>0,05 - statistiškai nereikšminga (SN), p<0,05 - reikšminga (p*), p<0,01 - labai reikšminga (p**), p<0,001 - itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***).
Analizuojant koreliacinius imties poţymių ryšius, naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Koreliacija vertinta kaip labai silpna (r<0,3), silpna (0,3 ≤ r > 0,5), vidutinė (0,5 ≤ r > 0,7 ), stipri (0,7 ≤ r > 0,9) ir labai stipri (0,9 ≤ r ≥ 1).
Tolydţiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Shapiro-Wilkoksono testu. Kiekybiniai duomenys, neturėję normaliojo skirstinio, lyginti neparametrinių dydţių lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mano-Withney (U) testas, tarp kelių skirtingų grupių – Kruskalio-Walio (H) testas ir daugkartiniams poriniams palyginimams taikyti Dunn’s testai.
14
4. REZULTATAI
4.1. Alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas Baltijos šalyse per 2001-2014 m. kito nevienodai, tačiau visose šalyse,lyginant su 2001 m., stebimas suvartojamo alkoholio padidėjimas(1 pav.).
1 pav. Vienam gyventojui virš 15 metų per metus tenkantis grynojo alkoholio kiekis litrais Baltijos šalyse 2001-2014 m.
Per analizuojamus 2001-2014 metus alkoholio suvartojimo pikas uţfiksuotas Lietuvoje (Europos Komisijos duomenimis) 2014 metais, kuomet vienam gyventojui virš 15 metų atiteko 15,4 l grynojo alkoholio. Lyginant su 2001 m., alkoholio suvartojimas padidėjo 1,5 karto. Toks rodiklių augimas parodė didelę problemos svarbą. Tuo tarpu kaimyninėse Baltijos šalyse alkoholio suvartojimas, lyginant 2001 m. ir 2014 m. taip pat išaugo, tačiau pikas Latvijoje (12,1 l) ir Estijoje (14,8 l) buvo pasiektas 2007 m., ir iki 2014 m. Estijoje palaipsniui maţėjo. Latvijoje nuo 2010 m. alkoholio suvartojimas vėl ėmė neţymiai didėti, tačiau 2007 metų piko nesiekė.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
15 2pav. Grynojo alkoholio vidutinis suvartojimas asmeniui virš 15 metų Baltijos šalyse
2001-2014 m.
Atsiţvelgiant į Baltijos šalių bendrą alkoholio suvartojimą 2001-2014 m. bei palyginus apdorotus statistinius duomenis tarp šalių, matomas didelis statistinis reikšmingumas tarp alkoholio suvartojimo Lietuvoje bei Latvijoje (p<0,01) ir Latvijoje bei Estijoje (p=0.01). Tačiau Lietuvoje ir Estijoje alkoholio suvartojimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0.499) (2 pav.).
4.2. Skirtingų alkoholio rūšių vartojimas
Vidutiniškai per 2001-2014 m. Lietuvoje iš suvartotų alkoholinių gėrimų stiprusis alkoholis sudaro 9,86%, Latvijoje – 11,2%, Estijoje – 12,06%. Vynas Lietuvoje sudaro 8,17%, Latvijoje - 10,36%, Estijoje – 8,67% viso suvartoto alkoholio. Tuo tarpu alaus visose Baltijos šalyse procentaliai suvartota daug daugiau: Lietuvoje – 81,98%, Latvijoje – 78,44%, Estijoje – 79,27%. Apskaičiavus alkoholio suvartojimą pagal Kruskalio – Walio kriterijų, stipriųjų gėrimų vartojimo skirtumas tarp Baltijos šalių yra statistiškai reikšmingas, p=0,02. Kitų alkoholinių gėrimų suvartojimas Baltijos šalyse yra statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Tuo tarpu stipriųjų alkoholinių gėrimų (p=0,001) bei alaus (p=0,003)suvartojimas tarp Lietuvos ir Estijos pasiţymi statistiniu reikšmingumu.
Lietuvoje, per analizuojamus metus, išaugo stipriųjų alkoholinių gėrimų (2001 m. 9,53% - 2014 m. 10,59%) bei vyno ir šampano (2001 m. 7,15% - 2014 m. 9,63%) vartojimas. Alaus vartojimas išliko itin aukštas, tačiau 2014 m. jo suvartojimas neţymiai sumaţėjo. Latvijoje, atvirkščiai nei Lietuvoje, stipriųjų alkoholinių gėrimų (2001 m. 12,6% - 2014 m. 8,7%) ir vyno bei šampano (2001 m. 13,75% - 2014 m. 7,74%) suvartojimas ėmė maţėti, tačiau alaus – didėti (2001 m. 73,65% - 2014
16
m. 83,56%). Tuo tarpu Estijoje stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojimas išliko stabilus, tačiau vyno ir šampano (2001 m. 8,31% - 2014 m. 11,89%) suvartojimas išaugo, o alaus sumaţėjo (2001 m. 81,33% - 2014 m. 77,29%).
4.3. Sergamumas alkoholine kepenų liga ir pasiskirstymas tarp lyčių
3 paveiksle pateikiami naujai uţregistruoti alkoholio sąlygojamos alkoholinės kepenų ligos atvejai Lietuvoje 2001-2014 m. Per analizuojamus metus matoma sergamumo alkoholine kepenų liga dinamikos tendencija bei atvejų pasiskirstymas tarp lyčių.
3 pav. Sergamumas alkoholine kepenų liga bei pasiskirstymai pagal lytį Lietuvoje 2001 – 2014 m.
Lietuvos populiacijos sergamumas alkoholine kepenų liga 2014 m. išaugo, lyginant su 2001 m. (3pav.), t.y. nuo 2001 m. 0,07/100 000 iki 2014 m. 0,19/100 000 padidėjo daugiau nei 2,5 karto, nors ir matoma 2007-2012 m. laikotarpyje tendencija naujiems atvejams maţėti. Nuo 2012 m. nauji ligotumo atvejai ėmė itin sparčiai augti. Didţiausias uţfiksuotas sergamumas AKL buvo 2014 m., kai pasiektas rodiklis pralenkė net iki tol buvusį piką 2007 m. – 0,16/100 000.
Sergamumas tarp vyrų, kaip ir bendroje populiacijoje, taip pat padidėjo 2,5 karto (2001 m. - 0,12/100 000, 2014 m. - 0,3/100 000). Tuo tarpu sergamumas tarp moterų išaugo net 4,5 karto (2001 m. - 0,02/100 000, 2014 m. - 0,09/100 000 ). Bendras vyrų sergamumas AKL visais analizuotais metais buvo 3,15 karto didesnis nei moterų. Tačiau 2001 m. vyrų sergamumo atvejų uţfiksuota 6 kartus daugiau nei moterų, o 2014 m. - 3,33 karto daugiau nei moterų. Remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad moterų sergamumas AKL labai didėja ir vejasi tarp vyrų uţfiksuotus rodiklius.
Alkoholio suvartojimas pasiţymi stipria teigiama tiesine koreliacija su alkoholio vartojimo sukeltu sergamumu alkoholine kepenų liga (r=0,808).Alkoholio ir uţfiksuotų alkoholinės kepenų ligos
0,0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Vyrai Moterys Bendrai
17
atvejų santykis yra statistiškai reikšmingas(p<0,001). Vidutinis sergamumas per analizuojamus 14 metų yra 0,12/100 tūkst. gyventojų.
4.4. Sergamumas alkoholine kepenų liga tarp skirtingų amţiaus grupių
Panašias sergamumo dinamikos tendencijas galima matyti ir tarp skirtingų amţiaus grupių: 20-39 m., 40-59 m., 60-79 m., 80 m. ir vyresnių. Didţiausias sergamumas pasireiškia 40-59 m. amţiaus grupėje. Matyti (4 pav.), kad šios amţiaus grupės grafinis kitimas atitinka bendrą uţfiksuotą sergamumą AKL Lietuvoje per analizuojamus metus. Galima išskirti du aiškius ligotumo pikus – 2007 m. 0,36/100 000 ir 2014 m. 0,39/100 000.
4pav. Sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Lyginant su 2001 m. (0,14/100 000), 2014 m. (0,39/100 000) sergamumas šioje amţiaus grupėje smarkiai padidėjo – net 2,8 karto. 60-79 m. amţiaus grupėje sergamumas 100 000 gyventojų maţesnis nei 40-59 m. amţiaus grupėje, tačiau per analizuojamus metus išaugo net 2,7 karto (2001 m. – 0,07/100 000, 2014 m. – 0,19/100 000). Sergamumo augimo tendencija matoma ir 20-39 m. amţiaus grupėje – išaugo 2,5 karto (2001 m. – 0,06/100 000, 2014 m. – 0,15/100 000). Tuo tarpu tarp 80 m. ir vyresnių, sergamumas išliko nepakitęs. Nors ir per analizuojamus metus sergamumas šioje amţiaus grupėje buvo sumaţėjęs, 2014 m. vėl pasiekė didţiausią sergamumą kaip ir 2001 m. – 0,05/100 000.
0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-39 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
18 5 pav. Sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes tarp vyrų
6 pav. Sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal amžiaus grupes tarp moterų
40 – 59 m. amţiaus grupėje tarp vyrų sergamumas AKL 2014 m. labai aukštas. 5pav. matoma, kaip kito pasiskirstymas šio amţiaus grupėje per 2001 – 2014 m. Sergamumas kilo periodiškai nuo 2001 iki 2007 m., 2007 m. - 2010 m. maţėjo. 2010-2012 m. sergamumas liko stabilus ir nuo 2012 m. ėmė smarkiai augti. Didţiausias sergamumas pasiektas 2014 m. – 0,6/100 000. Tarp šio amţiaus grupės moterų analizuojamais metais sergamumas kito neţymiai (6pav.). Visgi didţiausias sergamumas, kaip ir tarp vyrų, pasireiškė 2014 m. – 0,2/100 000. Lyginant to paties amţiaus grupės sergamumo rodiklius tarp vyrų ir moterų analizuojamais metais, matoma, kad tarp abiejų lyčių vyrauja tendencija sergamumui augti, tačiau tarp moterų sergamumas išaugo net 4 kartus (2001 m. 0,05/100 000, 2014 m. 0,2/100 000), o tarp vyrų – 2,4 karto (2001 m. 0,25/100 000, 2014 m. - 0,6/100 000). 2014 m. šios amţiaus grupės vyrų sergamumas buvo 3 kartus didesnis nei to paties maţiaus moterų. Kitose amţiaus grupėse, tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų, taip pat matoma tendencija sergamumui augti. Kiek maţesnis sergamumas tarp abiejų lyčių randamas 20-39 m. ir 60-79 m. amţiaus grupėse, tačiau, atsiţvelgiant į sergamumo AKL rodiklių kitimus, per 14 metų laikotarpį sergamumas tarp moterų abiejose grupėse išaugo taip pat 4 kartus, o tarp vyrų – 2,1 bei 2,4 karto. Tik 80 m. ir vyresnio amţiaus grupėje tarp abiejų lyčių tendencijos sergamumui didėti nematyti. Iš pateiktų skaičiavimų bei
0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-39 m 40-59 m 60-79 m 80+ m 0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-39 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
19
grafikų yra matoma, kad sergamumas nuo 2001 m. iki 2014 m. periodiškai augo ir per analizuojamus metus pasiekė didţiausią reikšmę tiek tarp abiejų lyčių, tiek ir tarp skirtingų amţiaus grupių (išskyrus 80 m. ir vyresnio amţiaus grupė).
4.5. Mirtingumas Lietuvoje nuo alkoholinės kepenų ligos
Mirtingumas, sąlygotas alkoholio vartojimo, kaip ir sergamumas, Lietuvoje per analizuojamus metus svyravo gan ryškiai – maţiausias uţfiksuotas mirtingumas 2001 m. 11,03/100 000,o didţiausias – 2007 m. 25,5/100 000. Vėliau mirtingumo rodikliai ėmė palaipsniui maţėti ir tapo stabilūs, pasiekus panašią mirtingumo reikšmę kaip ir analizuojamo laikotarpio pradţioje. Taigi matoma, kad 2007 m. buvo pasiektas alkoholio vartojimo, sergamumo ir mirštamumo nuo AKL pikas.
7pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal lytį
Lyginant analizuojamojo laikotarpio pradţią ir pabaigą, bendras mirtingumas pakito neţymiai – 2001 m. mirtingumas 11,03/100 000, o 2014 m. 11,56/100 000 (7 pav.).
Atskirai tarp lyčių išlieka panaši mirtingumo tendencija, tačiau mirtingumas tarp vyrų 2014 m. išaugo labiau, lyginant su 2001 m. – 2001 m. 16,5/100 000, 2014 m. 18,28/100 000. 2007 m. pasiekus aukščiausią mirtingumo nuo AKL tašką, rodikliai taip pat ėmė maţėti – 2007 m. 41,3/100 000, o 2014 m. 18,28/100 000 – sumaţėjo 2,26 karto.
Tuo tarpu mirtingumas tarp moterų per analizuojamą laikotarpį sumaţėjo ir 2014 m. pasiekė ţemiausią mirtingumo rodiklį – t.y. 5,82/100 000. Tiek mirtingumo piko metais, tiek ir analizuojamųjų metų pabaigoje, mirtingumas tarp vyrų didesnis nei tarp moterų apie 3 kartus.
0 10 20 30 40 50 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Vyrai Moterys Bendrai
20 8 pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas
pagal amžiaus grupes
Didţiausias mirtingumas nuo AKL Lietuvoje pagal amţiaus grupes pasiskirstęs kaip ir sergamumas – daugiausiai atvejų uţfiksuota 40-59 m. amţiaus grupėje. Per analizuojamus metus mirtingumas šioje amţiaus grupėje svyravo labai neţymiai, tačiau ţemiausias mirtingumas buvo 2014 m. – 54,28/100 000, o aukščiausias - 2012 m. 63,6/100 000. Kitose amţiaus grupėse (20-39 m., 60-79 m., 80+ m. ) mirtingumas maţesnis, jose ryškių pokyčių per analizuojamus metus taip pat nematyti, tačiau 60-79 m. amţiaus grupėje 2014 m. mirtingumas, lyginant su analizuojamų 14 metų mirtingumo vidurkiu amţiaus grupėje, kiek išaugo – 32,45/100 000 (8pav.).
9 pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal amžiaus grupes tarp vyrų
0 20 40 60 80 100 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-30 m 40-59 m 60-79 m 80+ m 0 20 40 60 80 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-39 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
21 10 pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje 2001 – 2014 m.,
pasiskirstymas pagal amžiaus grupes tarp moterų
Didţiausias mirtingumas nuo AKL Lietuvos populiacijoje tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų vyrauja 40-59 m. amţiaus grupėje (9 ir 10pav.). Mirtingumo rodikliai per analizuojamus metus kito neţymiai, tačiau periodiškai svyravo. Visgi maţiausias mirtingumas tarp šios maţiaus grupės vyrų buvo 2014 m. (54,66/100 000), didţiausias - 2013 m. (63,91/100 000), o vidutiniškai per analizuojamus metus šioje amţiaus grupėje mirė 59,9/100 000 gyventojų. Tačiau 2014 m. labai išaugo mirtingumas 60-79 m. amţiaus grupėje ir pasiekė didţiausią buvusią reikšmę savo grupėje per 14 analizuojamų metų – 32,39/100 000, kai vidutinis mirštamumas 24,80/100 000. Tuo tarp maţiausias mirtingumas šioje amţiaus grupėje tarp vyrų buvo 2008 m. 19,83/100 000. Apibendrinant mirtingumą tarp vyrų pagal skirtingas amţiaus grupes galima teigti, kad per 2001–2014 m. ryškių mirtingumo nuo AKL svyravimų nebuvo, mirtingumas savo amţiaus grupėse buvo ganėtinai stabilus.
Moterų tarpe, kaip ir vyrų, didţiausias mirtingumas varijuoja 40-59 m. amţiaus grupėje (10pav.) – vidutinis mirštamumas 56,84/100 000. Čia, lyginant su vyrais, mirtingumas svyruoja kiek stipriau. Iš grafiko galima įţvelgti kelias mirtingumo didėjimo bei maţėjimo tendencijas: mirtingumas didėja iki 2005 m., 2008 m. ir 2012 m. (didţiausias mirtingumas - 63,50/100 000), o maţėja iki 2002 m., 2006 m. (maţiausias mirtingumas - 52,26/100 000), 2010 m. ir 2014 m. 60-79 m. amţiaus grupėje moterų tarpe mirtingumas nuo AKL kiek maţesnis, tačiau, lyginant bendrai su vyrais toje pačioje amţiaus grupėje, mirtingumas beveik toks pat – vidutiniškai 32,5/100 000. 20-39 m. amţiaus grupėje matomas taip pat didesnis mirtingumo svyravimas nei tarp vyrų toje pačioje amţiaus grupėje. 80 m. ir vyresnio amţiaus grupėje mirtingumas nuo AKL tarp abiejų lyčių labai maţas arba jo išvis nėra.
Atsiţvelgiant į visus anksčiau atliktus skaičiavimus ir statistinių duomenų interpretaciją, galima teigti, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje bei sergamumas ir mirtingumas 100 tūkst. gyventojų per analizuojamus 14 metų (2001–2014 m.) statistiškai reikšmingai nekito, t.y. yra statistiškai nereikšminga (p=0.2, p=0.2, p=0.121).
Tuo tarpu alkoholio suvartojimas palyginant su mirtingumu nuo alkoholinės kepenų ligos sudaro labai silpną tiesinę koreliaciją r=0,283, ir tai yra statistiškai nereikšminga p=0,327. Pagal
0 20 40 60 80 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-39 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
22
regresijos skaičiavimus, vidutiniškai per analizuojamus 14 metų (2001-2014m.) vienam ţmogui metams atitenka 12,74 l, kai sergamumas AKL (100 tūkst. gyv.) yra 0,1164, o mirtingumas (100 tūkst. gyv.) siekia 15,59.
4.6. Mirtingumas Latvijoje nuo alkoholinės kepenų ligos
Apskaičiavus ir išanalizavus Latvijos mirtingumo rodiklius nustatoma, kad Latvijoje yra labai ryški tendencija rodikliams didėti – 2001 m. 1,1/100 000, o 2014 m. 6,7/100 000 – per analizuojamus metus mirtingumas išaugo 6 kartus. Atsiţvelgiant į lytį, mirtingumas tarp vyrų, kaip ir bendrai, ryškiai išaugo – 2001 m. 1,6/100 000, o 2014 m. 10/100 000 – padidėjo 6,25 karto, kai vidutinis mirštamumas tarp vyrų yra 7,16/100 000. Tarp moterų taip pat išlieka ta pati tendencija – per analizuojamus metus išaugo 5,57 karto, kai 2001 m mirtingumas buvo 0,7/100 000, o 2014 m. 3,9/100 000. Vidutinis mirtingumas grupėje 2,8/100 000.
11pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Latvijoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos pagal amţiaus grupes pasiskirstęs vienodai. Didţiausias mirtingumas stebimas 40-59 m. amţiaus grupėje. Čia itin didelės mirtingumo dinamikos per analizuojamus 14 metų nepastebima, tačiau yra neţymi tendencija mirtingumui didėti – 2001 m. mirtingumas 50/100 000, 2014 m. 62,41/100 000 – padidėjo 1,23 karto. Vidutinis mirtingumas šioje amţiaus grupėje 57,65/100 000. 60-79 m. amţiaus grupėje mirtingumo dinamika labai ryški. 2001 m. mirtingumas nuo AKL uţfiksuotas 15,38/100 000, o 2002 m. 44,19/100 000 – per metus mirtingumas išaugo 2,87 karto. Vėliau rodikliai ėmė palaipsniui maţėti iki 2006 m., kada buvo pasiektas maţiausias mirtingumas nuo AKL per analizuojamus metus – 14,47/100 000. 2007 m. vėl išaugo ir iki 2014m. palaipsniui maţėjo iki 21,8/100 000. Šioje amţiaus grupėje vidutinis
0 20 40 60 80 100 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-30 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
23
mirštamumas 100 000 gyventojų per analizuojamus metus yra 28,02. 20-39 m. amţiaus grupėje mirtingumo kreivė pasiskirsčiusi panašiai, tačiau, atvirkščiai nei 60-79 m. amţiaus grupėje, matomas akivaizdus mirtingumo sumaţėjimas: 2001 m. 34,62/100 000, 2014 m. 7,52/100 000 – mirtingumas sumaţėjo 4,6 karto. 80 metų ir vyresnių amţiaus grupėje mirtingumas nuo AKL labai neţymus. Atsiţvelgus į bendrą mirtingumą nuo AKL Latvijoje, matoma ryški tendencija 2001 - 2010 m šiems rodikliams augti, o nuo 2010 m. tendencija mirtingumui maţėti (10 pav.).
11pav. Koreliacija tarp alkoholio suvartojimo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos 2001 – 2014 m. Latvijoje
Remiantis Latvijos statistikos departamento bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pateigtais duomenimis apie alkoholio suvartojimą šalyje bei mirtingumą 100 tūkst. gyventojų nuo alkoholinės kepenų ligos randama vidutinė teigiama tiesinė koreliacija, kai Pearsono koreliacijos koeficientas r=0,611, statistiškai reikšminga (p=0,02). Pagal regresiją, vidutinis mirštamumas per analizuojamus 14 metų (2001-2014 m.) yra 4,8, kai vidutiniškai suvartojamo alkoholio ţmogui atitenka 9,74 l (11 pav.).
4.7. Mirtingumas Estijoje nuo alkoholinės kepenų ligos
Pagal Estijos statistinius duomenis, bendras mirtingumas nuo AKL bei rodiklių pasiskirstymas tarp lyčių analizuojamų metų eigoje kito gan ryškiai. Maţiausias mirtingumas uţfiksuotas 2003 m. – 10,94/100 000, o didţiausias – 2008 m. 18,5/100 000. Iš to matome, kad per 5 metus mirtingumas Estijoje išaugo 1,7 karto. Antra piko banga, bet daug maţesnė, buvo 2010 m., po kurių rodikliai sumaţėjo ir kito nedaug. Panaši dinamikos tendencija matoma ir tarp lyčių, tik mirtingumo rodikliai vyrų grupėje kito kiek staigiau. Čia maţiausias mirtingumas taip pat 2003 m. 14,9/100 000, o didţiausias 2008 m. 26,86/100 000. Nuo 2010 m. rodikliai ėmė maţėti ir 2013 m. vėl išaugo, kur 2014 m. pasiekė 21,3/100 000. Vidutinis mirtingumas vyrų grupėje per 2001-2014 m. yra
24
20,05/100 000. Tuo tarpu moterų grupėje, mirtingumo tendencija kiek kitokia – nuo 2001 m. 9,44/100 000 iki 2008 m. mirtingumo rodikliai palaipsniui didėjo iki piko taško 11,32/100 000, vėliau ėmė maţėti ir 2014 m. 6,99/100 000.Vidutinis mirtingumas per analizuojamus metus tarp moterų yra 8,28/100 000 (12pav.).
12 pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Estijoje 2001 – 2014 m., pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Mirtingumas nuo AKL Estijoje per analizuojamus metus kito neryškiai, tačiau augimo ir maţėjimo tendencijas galima įţvelgti: augo 2001-2008m., maţėjo 2008-2014 m. Estijoje, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje, mirtingumas didţiausias 40-59 m. amţiaus grupėje. Čia rodikliai kito neryškiai, tačiau yra matomas mirtingumo sumaţėjimas 2014 m. – 52,22/100 000, kai 2001 m. 59,66/100 000. Vidutinis mirtingumas amţiaus grupėje 56,83 /100 000. 60-79 m. amţiaus grupėje mirtingumas per 14 analizuojamų metų išaugo 1,6 karto (2001 m. 23,86/100 000, 2014 m. 38,33/100 000), kai vidutinis mirtingumas 100 000 gyventojų yra 33,01. Tačiau tendencija mirtingumui maţėti matoma 20-39 m. amţiaus grupėje – per analizuojamus metus mirtingumas sumaţėjo 1,84 karto (2001 m. 15,34/100 000, 2014 8,33/100 000). 80 metų ir vyresnio amţiaus grupėje mirtingumas maţas, rodiklių kintamumo per 2001-2014 m. beveik nebuvo.
0 20 40 60 80 100 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20-30 m 40-59 m 60-79 m 80+ m
25 13 pav.. Koreliacija tarp alkoholio suvartojimo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos
2001 – 2014 m. Estijoje
Alkoholio suvartojimas Estijoje, remiantis pateigtais Estijos statistikos departamento bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis bei skaičiavimais, kartu su mirtingumu nuo alkoholinės kepenų ligos 2001-2014 m. sudaro vidutinę teigiamą tiesinę koreliaciją, kai Pearsonokoeficientas r=0,687, p=0,09 - statistiškai reikšminga (13 pav.). Remiantis regresijos skaičiavimais, vidutinis mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos yra 13,76, kai alkoholio ţmogui vidutiniškai atitenka 12,09 l per metus.
4.8. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
14 pav. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 2001-2014 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 100 000 gyventojų
Lyginant mirtingumą Baltijos šalių kontekste, Latvija nurodo ţymiai maţesnius mirtingumo nuo AKL rodiklius100 000 gyventojų per visus analizuojamus metus (14 pav.). Tačiau, lyginant su 2001 m., 2014 m. mirtingumas išaugęs 6 kartus, nors ir matoma tendencija nuo 2010 m. mirtingumui maţėti. Tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje mirtingumas 100 000 gyventojų kur kas didesnis. Lietuvoje
0 10 20 30 40 50 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Lietuva Latvija Estija
26
mirtingumo pikas buvo pasiektas 2007 m. – 25,5/100 000. Vėliau mirtingumas ėmė maţėti, tačiau vis tiek išliko didţiausias Baltijos šalyse. Estijoje didţiausias mirtingumas uţfiksuotas 2008 m. – 18,55/100 000, vėliau taip pat ėmė palaipsniui maţėti.
Mirtingumo vidurkis per analizuojamus metus (2001-2014 m.): Lietuva - 15,59/100 000(mediana 14,63), Latvija – 4,8/100 000 (mediana 5,3), Estija - 13,76/100 000 (mediana 12,68). Lyginant mirtingumą nuo AKL tarp Baltijos šalių matoma, kad mirtingumas tarp Lietuvos ir Latvijos bei tarp Latvijos ir Estijos yra statistiškai reikšmingas (p<0,001), o tarp Lietuvos ir Estijos – statistiškai nereikšmingas (p=0,434) (15 pav.). Apskaičiavus mirtingumą Baltijos šalyse pagal Kruskalio-Walio kriterijų, daroma išvada, kad mirtingumas šalyse skiriasi (yra statistiškai reikšmingas – p<0,05).
15 pav. Vidutinis mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos Baltijos šalyse 2001-2014 m.
Vidutinis mirtingumas nuo AKL Lietuvoje tarp vyrų 2001-2014 m. 100 000 gyventojų yra 23,91 (mediana 22,26), Latvijoje – 7,16 (mediana 7,9), o Estijoje – 19,95 (mediana 19,05). Mirtingumo skirtumas reikšmingas tarp Lietuvos ir Latvijos bei Latvijos ir Estijos (p<0,001), o tarp Lietuvos ir Estijos skirtumas statistiškai nereikšmingas (p=0,223). Apskaičiavus mirtingumą tarp vyrų Baltijos šalyse pagal Kruskalio-Walio kriterijų, daroma išvada, kad mirtingumas šalyse tarp vyrų skiriasi (yra statistiškai reikšmingas – p<0,05).
Mirtingumas tarp moterų Baltijos šalyse ţymiai maţesnis, tačiau statistinis reikšmingumas kaip ir tarp vyrų mirtingumo - tarp Lietuvos ir Latvijos bei tarp Latvijos ir Estijos, o nereikšmingas tarp Lietuvos ir Estijos. Vidutiniškai Lietuvoje per 2001-2014 m. mirė 8,75/100 000 moterų (mediana 8,69), Latvijoje – 2,77/100 000 (mediana 3,05) ir Estijoje – 8,37/100 000 (mediana 7,94).
27
Apskaičiavus mirtingumą tarp moterų Baltijos šalyse pagal Kruskalio-Walio kriterijų, daroma išvada, kad mirtingumas šalyse tarp moterų, kaip ir tarp vyrų, skiriasi (yra statistiškai reikšmingas – p<0,05).
Baltijos šalyse didţiausias mirtingumas nuo AKL yra 40-59 metų amţiaus grupėje. Per visus analizuojamus metus mirtingumas 100 000 gyventojų kito, tačiau neţymiai ir mirtingumas visgi išliko didţiausias šioje amţiaus grupėje. Kiek maţesnis, tačiau vis tiek aukštas mirtingumas šalyse pasireiškia 60-79 metų amţiaus grupėje. 20-39 metų amţiaus grupėje mirtingumas dar maţesnis, o 80 metų ir vyresnio amţiaus grupėje mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ţemas per 2001-2014 m. visose Baltijos šalyse. Ši bendra tendencija lieka ir analizuojant amţiaus grupes tarp skirtingų lyčių, tačiau tarp moterų mirtingumas kiek maţesnis nei tarp vyrų.
Remiantis apskaičiuotais statistiniais duomenimis, Lietuvoje suvartotas stiprusis alkoholis yra statistiškai reikšmingas mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos (p=0,026) ir sudaro vidutinę teigiamą tiesinę koreliaciją (r=0,586). Latvijoje ir Estijoje suvartotas stiprusis alkoholis nėra statistiškai reikšmingas mirtingumui nuo AKL (Latvijoje – p=0,179, Estijoje – p=0,226). Vyno ir šampano suvartojimas Baltijos šalyse nėra statistiškai reikšmingas. Tuo tarpu alaus suvartojimas Latvijoje yra statistiškai reikšmingas mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos (p=0,002) ir sudaro stiprią teigiamą tiesinę koreliaciją (r=0,741).
28
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvos gyventojų alkoholio suvartojimas, sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 14 metų bėgyje svyravo. Siekiant surasti ryšį tarp šių trijų atskaitos taškų, buvo remtasi jau surinktais statistiniais duomenimis juos apdorojus. Svyravimai priklausė nuo įvairių prieţasčių, tokių kaip alkoholinių gėrimų suvartojimo kiekio svyravimai, nelegalaus alkoholio vartojimas, alkoholio prieinamumą ribojančios politikos, ekonominės situacijos ir kt. Kitose Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje) alkoholio suvartojimas ir mirtingumas 2001-2014 m. taip pat svyravo ir manoma, kad to prieţastys buvo panašios kaip ir Lietuvoje.
Sergamumui ir mirtingumui nuo AKL didţiausią įtaką daro alkoholio vartojimo kiekis ir trukmė. Tokie faktoriai, kaip jau esamos kepenų ligos, nutukimas, metabolinis sindromas bei rūkymas didina riziką susirgti AKL [13]. Visgi jau seniai yra nustatytas tvirtas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų ligų išsivystymo [2].
Lietuva 2014 m. pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje uţėmė 3 vietą ir vienam asmeniui virš 15 metų atiteko 15,4 l grynojo etilo alkoholio. Tuo tarpu kaimyninės Baltijos šalys buvo kiek ţemiau, kai vienam ţmogui Latvijoje atiteko 10,6 l, o Estijoje – 10.0 l. PSO daro prielaidą, kad tik trečdalis suvartoto alkoholio yra legalus, kita dalis nepakliūna į statistiką, o saugi populiacinė riba yra 7 litrai (3). Per 2001-2014 m. Lietuvoje buvo du alkoholio vartojimo pikai – 2007 m., kai ţmogui virš 15 metų atiteko 13,4 l ir 2014 m. - 15,4 l. Deja, po 2007 m., alkoholio suvartojimas kiek sumaţėjo tik laikinai ir nuo 2009 m. vėl ėmė sparčiai kilti. Rodiklių sumaţėjimą galima sieti su alkoholio kontrolės sugrieţtinimu. Vėliau, neįdiegus papildomų efektyvių priemonių prieš alkoholio vartojimą bei siekiant alkoholio politiką padaryti labilesnę ir gerėjant ekonominei situacijai, alkoholio vartojimas išaugo [6]. Per 14 analizuojamų metų alkoholio vartojimas padidėjo 1,5 karto.
Kaimyninėse Baltijos šalyse 2007 m. metai taip pat buvo lemtingi – pasiekė didţiausią suvartoto alkoholio kiekį. Latvijoje alkoholio suvartojimas, kaip ir Lietuvoje, po 2007 m.(12,1 l) krito, tačiau nuo 2010 m. vėl pradėjo augti ir visgi 2014 m. liko maţesnis nei piko metais. Didėti alkoholio suvartojimas galėjo dėl atkurtos ekonomikos augimo – esant didesniam darbui ir maţesniam skurdui, maţiau vartojamas nelegalus alkoholis. Estijoje alkoholio suvartojimo padėtis kiek geresnė – 2007m. taip pat pasiekė piką (14,8 l), tačiau vėliau vis maţėjo ir 2014 m. pasiekė 10 l ribą. Nepaisant alkoholio politikos pokyčių Estijoje, manoma, kad didţiausią įtaką daro ekonominė krizė. Bendras alkoholio suvartojimas 2001-2014 m. yra statistiškai reikšmingas Lietuvoje ir Latvijoje (p<0,001) bei Latvijoje ir Estijoje (p=0,001).
Visose Baltijos šalyse per analizuojamus metus procentaliai daugiausiai suvartota alaus. Stipriojo alkoholinio gėrimo ir vyno bei šampano kiekis procentais metų bėgyje keitėsi tarpusavyje.
29
Analizuojamųjų metų pabaigoje Lietuvoje bei Estijoje vyno ir šampano vartojimas išaugo, o Latvijoje sumaţėjo.
Lietuvos populiacijos sergamumas alkoholine kepenų liga 2001-2014 m. išaugo daugiau nei 2,5 karto, nors ir 2007-2012 m. laikotarpyje sumaţėjo naujų atvejų skaičius.2014 m. (0,19/100 000) pasiektas naujų sergamumo atvejų pikas, pralenkęs prieš tai buvusį – 2007 m. 0,16/100 000.
Sergamumas tarp vyrų, kaip ir bendroje populiacijoje, padidėjo 2,5, o tarp moterų - net 4,5 karto. Bendras vyrų sergamumas AKL visais analizuotais metais buvo 3,15 karto didesnis nei moterų. Yra įrodyta, kad moterys, net vartodamos maţesnį alkoholio kiekį, yra labiau linkusios susirgti AKL [13]. Alkoholio suvartojimas pasiţymi stipria teigiama tiesine koreliacija su sergamumu alkoholine kepenų liga (r=0.808) ir yra statistiškai reikšminga(p<0.001). Didţiausias sergamumas AKL tarp abiejų lyčių yra 40-59 m. amţiaus grupėje. Galima išskirti du aiškius ligotumo pikus – 2007 m. 0,36/100 000 ir 2014 m. 0,39/100 000. Vyrų ligotumas šioje ir kitose amţiaus grupėse (20-39 m., 60-79 m., 80 m. + ) yra aukštesnis nei moterų. 40-59 m. amţiaus grupės vyrų sergamumas per 2001-2014 m. išaugo 2,4 karto, o moterų – 4 kartus.
2007 m. buvo pasiektas alkoholio vartojimo, sergamumo ir mirštamumo nuo AKL pikas, kai mirtingumas išaugo iki 25,5/100 000 gyventojų. Bendrai mirtingumas per analizuojamus metus pakito neţymiai. Tiek mirtingumo piko metais (2007 m.), tiek ir analizuojamųjų metų pabaigoje, mirtingumas tarp vyrų didesnis nei tarp moterų apie 3 kartus. Danijos mokslininkai nustatė, kad didţiausia rizika vyrams sirgti AKL yra 40-59 m. amţiuje (8), kaip ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Mirtingumas nuo AKL pagal amţių pasiskirstė kaip ir sergamumas – didţiausias mirtingumas 40-59 m. amţiaus grupėje tiek tarp vyrų, tiek ir tarp moterų. Tačiau šio amţiaus grupės moterų mirtingumo rodikliai rodo kur kas didesnius svyravimus nei vyrų. Kitose amţiaus grupėse, atsiţvelgiant į lytį, reikšmingų mirtingumo rodiklių pokyčių nebuvo.
Nors rodikliai ir didėjo, tačiau alkoholio vartojimas, sergamumas ir mirtingumas nuo AKL Lietuvoje per 2001-2014 m. statistiškai reikšmingai nekito. Taip pat alkoholio suvartojimas kartu su mirtingumu nuo AKL sudaro labai silpną tiesinę koreliaciją ir tai yra statistiškai nereikšminga.
Mirtingumas nuo AKL Latvijoje per 14 metų išaugo 6 kartus – tarp vyrų 6,25, o tarp moterų 5,57 karto. Atsiţvelgiant į amţiaus grupes, didţiausias mirtingumas, kaip ir Lietuvoje, tarp 40-59 m. amţiaus grupės tarp abiejų lyčių. Atsiţvelgus į bendrą mirtingumą nuo AKL Latvijoje, matoma ryški tendencija 2001 - 2010 m šiems rodikliams augti, o nuo 2010 m. tendencija mirtingumui maţėti. Alkoholio suvartojimas ir mirtingumas nuo AKL Latvijoje sudaro vidutinę teigiamą tiesinę koreliaciją, statistiškai reikšminga.
Remiantis mirtingumo nuo AKL rodikliais Estijoje, mirtingumas 2001-2008 m. didėjo ir 2008-2014 ėmė maţėti. Atsiţvelgiant į amţiaus grupes, 40-59 m. amţiaus grupėje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas didţiausias. Kitimai amţiaus grupėse metų bėgyje neryškūs. Estijoje
30
suvartotas alkoholis ir mirtingumas nuo AKL sudaro vidutinę tiesinė koreliaciją, statistiškai reikšminga.
Maţiausias mirtingumas tarp Baltijos valstybių yra Latvijoje. Šalies mirtingumo rodikliai nebuvo pasiekę Lietuvos ar Estijos rodiklių, nors ir per 2001-2014 m. Latvijos mirtingumo rodikliai išaugo 6 kartus. Nustatyti mirtingumo vidurkiai (2001-2014 m.): Lietuva - 15,59/100 000, Latvija – 4,8/100 000, Estija - 13,76/100 000. Mirtingumas tarp Lietuvos ir Latvijos bei tarp Latvijos ir Estijos yra statistiškai reikšmingas.
Lietuvoje suvartotas stiprusis alkoholis yra statistiškai reikšmingas mirtingumui nuo AKL ir sudaro vidutinę teigiamą tiesinę koreliaciją, o alaus suvartojimas yra statistiškai reikšmingas mirtingumui Latvijoje ir sudaro stiprią teigiamą tiesinę koreliaciją. Vyno vartojimas statistiškai nereikšmingas ir patvirtina jau atliktus tyrimus [8], kad šio alkoholinio gėrimo vartojimas nedaro itin didelės įtakos mirtingumui nuo AKL.
31
6. IŠVADOS
1. Analizuojant alkoholio suvartojimą 2001-2014 m. Baltijos šalyse, Lietuvoje stebima tendencija alkoholio vartojimui didėti. Estijoje po 2007 m. alkoholio suvartojimo piko, rodikliai ėmė palaipsniui maţėti, o Latvijoje nuo 2010 m., alkoholio vartojimas vėl pradėjo didėti.
2. Sergamumas alkoholine kepenų liga Lietuvoje per 2001-2014 m. išaugo 2,5 karto ir yra labiausiai paplitęs tarp vyrų. Tačiau sergamumas tarp moterų, nors ir maţesnis nei tarp vyrų, per analizuojamus metus išaugo 4,5 karto ir sergamumo pikas tarp abiejų lyčių pasiekiamas 40-59 m. amţiaus grupėse.
3. 2007 m. Lietuvoje uţfiksuotas alkoholio vartojimo, sergamumo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos pikas. Mirtingumas 100 000 gyventojų yra 15,59. Po 2007 m. mirtingumas tarp abiejų lyčių palaipsniui ėmė maţėti, tačiau tarp vyrų išliko 3 kartus didesnis nei tarp moterų.
4. Latvijoje bendras mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos 2001-2014 m. išaugo 6 kartus, o Estijoje neţymiai sumaţėjo, nors ir buvo uţfiksuoti keli piko metai, po kurių mirtingumas kiek maţėjo. Didţiausias mirtingumas tarp Baltijos šalių 100 000 gyventojų išliko Lietuvoje.40-59 m. amţiaus grupėje mirtingumas visose trijose Baltijos šalyse tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra didţiausias.
5. Ryšys tarp alkoholio suvartojimo ir mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos per analizuojamus metus tarp Lietuvos ir Latvijos bei Latvijos ir Estijos (p<0,001) yra statistiškai reikšmingas.
Lietuvoje vienam ţmogui vidutiniškai atitenka 12,74 l grynojo alkoholio ir mirtingumas yra 15,59/100 000 gyventojų, Estijoje – 12,09 l, o mirtingumas 13,76/100 000 gyventojų, Latvijoje - 9,74 l ir mirtingumas- 4,8/100 000 gyventojų.
Stipriojo alkoholio suvartojimas Lietuvoje yra statistiškai reikšmingas (p=0,026) mirtingumui nuo alkoholinės kepenų ligos ir sudaro vidutinę tiesinę koreliaciją (r=0,586), o Latvijoje statistiškai reikšmingas mirtingumui nuo AKL yra alaus suvartojimas (p=0,002) ir sudaro stiprią tiesinę koreliaciją (r=0,741). Vyno ir šampano vartojimas Baltijos šalyse nėra statistiškai reikšmingas.
32
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Visuomenės sveikata 2009;45(12):1000-1012.
2. Gurevičius R, Paliakovienė R. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai Lietuvoje 1968-2007 m. Visuomenės sveikata. 2010;2(49):23-32.
3. Kupčinskas L, Šumskienė J. Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų padidėjimui Lietuvoje (2000-2007 m.). Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):4-7.
4. Patra J, Popova S, Rehm J, Zatonski W. Comparing alcohol consumption in central and eastern Europe to other European countries. Alcohol & Alcoholism 2007;42(5):465-473.
5. Veryga A. Alkoholio vartojimo ir gyventojų sveikatos rodiklių sąsajos Lietuvoje. Gastroenterologija ir hepatologija 2010;1(4):8-11.
6. Jaselskytė I, Liutkutė V, Veryga A, Štelemėkas M. Visiškai nuo alkoholio priklausančio ligotumo pokyčiai Lietuvoje 2006-2011 metais. Visuomenės sveikata 2013;23(5):29-34.
7. Dom G, Francque S, Michielsen P, Vonghia L. Diagnostic challenges in alcohol use disorder and alcoholic liver disease. World journal of gastroenterology. 2014;20(25):8024-2032.
8. Askgaard G, Grønbæk M, Kjær MS, Tjønneland A, Tolstrup JS. Alcohol drinking pattern and risk of alcoholic liver cirrhosis: A prospective cohort study. Journal of hepatology. 2015;4:1061-1067.
9. Williams R. The Pervading influence of alkoholic liver disease in hepatology. Alcohol & Alcoholism 2008;43:393-397.
10. Boffetta P, Manczuk M, Popova S, Powles J, Rehm J, Sulowska U, et al. Alcohol accounts for a high proportion of premature mortality in central and eastern Europe. International journal of epidemiology 2007;36:458-467.
11. Shah VH. Managing alcoholic liver disease. Clin Mol Hepatol 2015;21:212-219. 12. Šumskienė J. Alkoholis ir kepenų ligos. Gydymo menas. 2006;7(132):33-34.
13. Dugum M, McCullough A. Diagnosis and Management of Alcoholic Liver Disease. Journal of clinical and transplantationl hepatology. 2015;3:109-116.
14. Mathurin P, Bataller R. Trends in the management and burden of alcoholic liver disease. Journal of hepatology. 2015;62:S38-S46.
15. O‘Shea RS, Dasarathy S, McCullough AJ. Alcoholic liver disease. Hepatology. 2010;51:307-328.
33
16. Xie YD, Feng B, Gao Y, Wei L. Characteristics of alcoholic liver disease and predictive factors for mortality of patients with alcoholic cirrhosis. Hepatobiliary Pancreat Dis Int 2013;12:594-601.
17. Rehm J, Zatonksi W, Taylor B, Anderson P. Epidemiology and alcohol policy in Europe. Addiction 2011;106:11-19.
18. Gao B, Bataller R. Alcoholic liver disease: pathogenesis and new therapeutic targets. Gastroenterology 2011;141:1572-1585.
19. Celli R, Zhang X. Pathology of alcoholic liver disese. Journal of clinical and translational hepatology 2014;2:103-109.
20. Addolorato G, Bataller R, Burra P, Burt A, Caballeria J, Cortez-Pinto H. EASL clinical practical guidelines: management of alcoholic liver disease. Journal of hepatology. 2012;57:399-420
21. Adamonis K, Bierontienė D, Denapienė G, Garalevičius R, Irnius A, Ivanauskas A, ir kt. Klinikinė gastroenterologija. 4-oji patais. ir papild. laida. Vilnius: Vaistų ţinios; 2010. p. 455-461.
