1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
TAUTVILĖ SAKALAUSKAITĖ
DEPRESIJOS IR NERIMO SIMPTOMŲ RYŠYS SU ŽALINGAIS ĮPROČIAIS:
RŪKYMU, ALKOHOLIO IR NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU BEI
ŽALINGO NAUDOJIMOSI KOMPIUTERIU TARP PAAUGLIŲ
MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Mokslinis vadovas: doc. Darius Leskauskas
Kaunas, 2016 m
2
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 9
LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
Alkoholio vartojimas ... 10
Rūkymas ir narkotinių medžiagų vartojimas ... 11
Žalingas naudojimasis kompiuteriu ... 11
Depresijos simptomai ... 12 Nerimo simptomai ... 13 TYRIMO METODIKA ... 15 REZULTATAI ... 17 1. Tiriamųjų charakteristika ... 17 1.1. Rūkymas ... 17 1.2. Alkoholio vartojimas ... 18
1.3. Narkotinių medžiagų vartojimas ... 20
1.4. Žalingas naudojimasis kompiuteriu ... 22
2. Depresijos ir nerimo simptomų vertinimas ... 23
2.1. Depresijos simptomai ... 23
3
3. Sąsajos... 24
3.1. Depresijos ir Nerimo simptomų ryšys ... 24
3.2. Depresijos simptomų ir žalingų įpročių sąsajos ... 25
3.3. Nerimo simptomų ir žalingų įpročių sąsajos ... 28
REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
4
SANTRAUKA
Darbo tikslas: Nustatyti ryšius tarp žalingų įpročių ir depresijos bei nerimo simptomų pasireiškimo tarp paauglių.
Uždaviniai:
1. Įvertinti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei žalingo naudojimosi kompiuteriu, paplitimą tarp tirtų gimnazijų 14-18-os metų moksleivių.
2. Įvertinti depresijos ir nerimo simptomų paplitimą tarp 14 – 18-os metų paauglių.
3. Įvertinti sąsajas tarp depresijos ir nerimo simptomų bei žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei žalingo naudojimosi kompiuteriu.
Tyrimo metodika:
Apklausos būdu atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas dviejose Kauno gimnazijose. Apklausoje dalyvavo 324 14-18 metų amžiaus mokiniai. Buvo naudota autorės sudaryta anketa ir klinikinė nerimo ir depresijos skalė (HADS).
Rezultatai:
Rūkančiųjų paauglių mano tiriamojoje imtyje buvo 19,8%, 52,5% tiriamųjų vartojo alkoholį, narkotines medžiagas buvo bandę 14,5%. 34% tiriamųjų buvo rasti padidėję nerimo balai, 6,5% padidėję depresijos balai. Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp D balų ir naudojimosi kompiuteriu laiko (p=0,014, χ2=10,596, lls=3). Daugiau nei 5 h kompiuteriu besinaudojantys paaugliai pasižymėjo aukštesniu D balu (4,06±2,9) nei paaugliai, kurie kompiuteriu naudojosi trumpiau.
Išvados:
1. 19,8% tiriamųjų atsakė, kad rūko, 52,5% vartoja alkoholį, 14,5% moksleivių yra bandę narkotinių medžiagų, 10,8% tiriamųjų naudodamiesi kompiuteriu ne darbo ar mokslo reikalais vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 h per dieną.
2. Depresijos simptomai nustatyti 6,5% tiriamųjų, o nerimo simptomai - 34% tiriamųjų.
3. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp depresijos ir nerimo balų (r=0,356, p<0,001). Tarp depresijos bei nerimo balų ir žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo ryšys nenustatytas. Rastas ryšys tarp depresijos balų ir naudojimosi kompiuteriu laiko (r=0,384, p=0,014), tačiau ryšio su nerimo balais nėra.
5
SUMMARY
Aim: To determine relations between substance abuse and depression and anxiety symptoms among adolescents.
Objectives:
1. To estimate prevalence of bad habits: smoking, alcohol and drug use and harmful use of the computer, among 14-18 years old tested gymnasiums students.
2. To estimate depression and anxiety symptoms prevalence between 14-18 years old students. 3. To estimate relations between depression and anxiety symptoms and bad habits: smoking, alcohol
and drug use and harmful use of the computer. Methods:
The survey was conducted by onetime questionnaire at two Kaunas gymnasiums. It has been used author’s questionnaire and clinical anxiety and depression scale. The survey involved 324 students aged 14-18.
Results:
At my test sample there was 19.8% teenage smokers, 52.5% were consuming alcohol, drugs were tried by 14.5% respondents. 34% of subjects found increased anxiety scores, 6.5% increase in depression scores. There was found a statistically significant association between the D scores and used computer time (p = 0.014, χ2 = 10.596, df = 3). Adolescents who were using computer more than 5 hours per day reported higher D scores (4.06 ± 2.9) than teens who were using computers for less than 5 hours a day.
Conclusions:
1. 19.8% of the subjects answered that they had been smoking, 52.5% had consumed alcohol, 14.5% of students had tried drugs, 10.8% of subjects had been spending more than 5 hours a day for using a computer for leisure.
2. Depressive symptoms were identified to 6.5% of subjects, and anxiety symptoms - to 34% of subjects.
3. There was established a direct link between depression and anxiety scores (r = 0.356, p <0.001). The connection between depression and anxiety scores and bad habits: smoking, alcohol and drug use was not established. Also, there was found a relation between depression scores and computer time (r=0.384, p = 0.014), but there was no connection with anxiety scores.
6
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris BEC-MF-29. Leidimo išdavimo data 2015-09-22.
7
SANTRUMPOS
D - Depresija
HADS – Klinikinė nerimo ir depresijos skalė N - Nerimas
8
ĮVADAS
Žalingų įpročių paplitimas tarp paauglių yra labai didelis. 70-90% paauglių Europoje ir JAV yra vartoję alkoholio iki 18 metų, [1] 21% paauglių yra rūkę tabaką, [2] narkotinių medžiagų vartojimas svyruoja nuo 1% iki 79% priklausomai nuo šalies. [3][4]. Pastarąjį dešimtmetį tarp paauglių ryškėja dar viena opi problema – problemiškas interneto naudojimas. [5] Šie žalingi įpročiai gali turėti rimtų pasekmių ateityje, ypač jei tai pradedama vartoti ankstyvoje paauglystėje. Jie gali būti susiję su įvairiais psichologiniais veiksniais, kaip elgesio sutrikimais, nerimu, socialine izoliacija, miego sutrikimais ar depresija. [6][7]
Depresija ir nerimo sutrikimai - tai ligos, kurios gali prasidėti jau vaikystėje. Jausti nerimą prieš laikant egzaminą, svarbesnius sprendimus yra normalu, tačiau jei tai trukdo kasdieninėje veikloje ar asmeniniuose santykiuose ir laikui bėgant neišnyksta, tuomet tai laikome sutrikimu. [8] Nerimo sutrikimų paplitimas tarp paauglių svyruoja nuo 10% iki 30%, priklausomai nuo šalies [9] Depresija paauglių amžiuje yra mažiau paplitusi nei nerimas - 11,4%.[10] Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos ar emocijų svyravimų. Prastėja mokymasis mokyloje, blogėja santykiai šeimoje, negydoma depresija gali privesti net prie savižudybės. [11]
Kadangi yra žinomas tam tikras ryšys tarp atskirų žalingų įpročių ir depresijos bei nerimo simptomų, šiuo magistriniu darbu norėjau nustatyti sąsajas tarp rūkymo, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo ir problemiško interneto vartojimo bei depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimo tarp paauglių vienoje imtyje.
9
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tikslas: Nustatyti ryšius tarp žalingų įpročių ir depresijos bei nerimo simptomų pasireiškimo tarp paauglių.
Uždaviniai:
4. Įvertinti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei žalingo naudojimosi kompiuteriu, paplitimą tarp tirtų gimnazijų 14-18-os metų moksleivių.
5. Įvertinti depresijos ir nerimo simptomų paplitimą tarp 14 – 18-os metų paauglių.
6. Įvertinti sąsajas tarp depresijos ir nerimo simptomų bei žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei žalingo naudojimosi kompiuteriu.
10
LITERATŪROS APŽVALGA
Paauglystė yra pereinamasis ir tiriamasis etapas, kurio metu elgiamasi rizikingai ir vyksta įvairūs savęs išbandymai, tokie kaip rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, problemiškas naudojimasis internetu. Deja, išbandymai ne visada lieka tik bandymais, kartais tai gali virsti įpročiais ir turėti rimtų pasekmių. Yra įrodymų, kad paaugliai, turintys psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimas, anksčiau pabando įvairias žalingas medžiagas ir greičiau tampa nuo jų priklausomi. [12]
Alkoholio vartojimas
Labiausiai paplitęs žalingas įprotis paauglystėje yra alkoholio vartojimas. 70-90% paauglių Europoje ir JAV yra vartoję alkoholio iki 18m amžiaus, [13] tačiau jo vartojimas kiekis bei dažnis skirtingas. [14] Alkoholio vartojimas dramatiškai auga su amžiumi. Alkoholio vartojimas taip pat siejamas su tabako ar kanapių vartojimu. [15] Lenkijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausti 1484 14-16 m paaugliai, ir buvo nustatyta, kad per mėnesį 39% iš jų vartojo alkoholio, 23,5% per tą laikotarpį rūkė cigaretes ir 10,7% rūkė marihuaną. [16]
Daugelyje pasaulio šalių, alkoholinių gėrimų vartojimas susibūrimų metu yra įprastas dalykas. Nepaisant to, dėl svaiginančių, toksinių bei priklausomybes formuojančių savybių alkoholio vartojimas turi nepalankų poveikį sveikatai ir socialiniam gyvenimui . Alkoholio vartojimas susijęs ne tik su lėtinių ligų formavimusi daug alkoholio suvartojantiems žmonėms, tačiau jo vartojimas sukelia ir ūmias problemas, kaip smulkius sužalojimus ar masyvias traumas, patiriamas eismo įvykiuose. [17]
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3947 17 m amžiaus paaugliau, pasisakę apie alkoholio, narkotikų vartojimą, ir kaip tai daro įtaką jų emocijų svyravimams. Didžioji dauguma (92%) paauglių pasisakė alkoholio vartoję per pastaruosius metus, 26% iš jų gėrė kas savaitę ar dažniau. Buvo identifikuoti keturi skirtingi vartojimo motyvai ir tai buvo susiję su skirtingom socialinėm ir demografinėm padėtim. Paaugliams iš aukštų socialinių, ekonominių sluoksnių alkoholio vartojimas pirmiausiai didino pasitikėjimą, paaugliai iš žemo ekonominio sluoksnio buvo linkę vartoti alkoholį dėl prastos nuotaikos pagerinimo. Paaugliai, turintys depresiją ar nerimo sutrikimus, šešis kartus dažniau pateko į didelės rizikos tipą dėl jų polinkio vartoti alkoholį kaip priemonę, susidoroti su įvairiomis emocijomis ir nerimu. Susidorojimo motyvai priklauso nuo individualių ir šeimos faktorių. [18]
11 Rūkymas ir narkotinių medžiagų vartojimas
Kiti tarp paauglių dažni žalingi įpročiai yra rūkymas ir narkotinių medžiagų vartojimas. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis 21% 15-ečių ar vyresnių yra rūkę tabaką. [19] Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas pasaulyje tarp paauglių labai skiriasi įvairiose šalyse. Afrikos regione svyruoja nuo 1% iki 39%, Amerikos regione svyruoja nuo 2% iki 79% (Dominica, Barbados). [3] [4] Rūkymas bei narkotinių medžiagų vartojimas ir depresijos simptomai yra susiję tarpusavyje bei gali turėti rimtų trumpalaikių ar ilgalaikių pasekmių sveikatai.[20] Nepaisant atliktų mokslinių tyrimų, lieka neaišku, ar šiam reiškiniui turi įtakos lytis. Savigydos hipotezė teigia, kad rūkoma ar narkotines medžiagas vartojama norint pagerinti depresijos simptomus, taip pat dėl to, kad mažėja impulsų kontrolė ar motyvacija. [20]. Keli tyrimai palaiko šią idėją. Pavyzdžiui, viename tyrime buvo stebėta daugiau kaip 4000 paauglių nuo 9 iki 12 klasės ir buvo nustatyta, kad turintys daugiau depresijos simptomų 9 klasėje greičiau didino cigarečių ir marihuanos suvartojimą.[21] J. J. Burns dvejus metus stebėjo nedidelę grupę kaime gyvenančių paauglių ir nustatė, kad yra ryšys tarp pradžioje tyrimo turinčių didesnius depresijos balus ir vėliau atsirandančio tabako vartojimo. [22]
Žalingas naudojimasis kompiuteriu
Per pastarąjį dešimtmetį naudojimasis internetu ir kompiuterinių žaidimų žaidimas vaikų ir paauglių amžiuje žymiai padidėjo ir tai tapo dar vienu žalingu veiksniu paauglystės periode. [7] Neseniai JAV atliktas tyrimas teigia, kad 93% 12-29 m amžiaus žmonių naudojasi internetu. Kai kurių akademikų buvo teigiama, kad perdėtas interneto vartojimas gali būti patologiškas ir sukeliantis priklausomybę, o tai vienija bendresnis pavadinimas – technologinė priklausomybė. [23] Atliktais tyrimais nustatyta, kad žalingas interneto naudojimas tarp paauglių Europoje paplitęs nuo 1% iki 9%, Azijoje nuo 2% iki 18%. Nėra aišku, kas lemia tokius skirtumus tarp regionų ir šalių, bet yra manoma, kad tai susiję su nevienodu apibrėžimo: žalingas kompiuterio naudojimas, vartojimu ar problemos vertinimu. [24] Daugėja įrodymų, kad priklausomybė nuo interneto bei kompiuterinių žaidimų, sukelia žalingų fizinių, emocinių ir socialinių padarinių tarp vaikų. [7]
Internetinę priklausomybę nuo 1995 m pradėjo aprašinėti K. Young, taip pat apie šią temą daug rašė M. D. Griffiths, V. Starcevic ir E. Aboujaoud. Buvo išskirtos šios priklausomybės susijusios su internetu: kiberseksualinė, internetinio bendravimo, interaktyvus lošimas, interaktyvus apsipirkinėjimas, nevaldomas interneto naršymas ar informacijos paieška bei kompiuterinė priklausomybė. [25] Tačiau dėl
12 spartaus šios srities vystymosi ir problemos augimo, šios sąvokos nevisiškai apibūdina visus galimus sutrikimus, todėl ši tema yra toliau intensyviai tyrinėjama.
Interneto problema yra stipriai susijusi su kitais psichologiniais kintamaisiais, kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija ir miego sutrikimas. Problematiškas interneto naudojimas yra siejamas su daugybe psichologinių ligų bei socialinių problemų. Psichologinės ligos, esančios kartu su žalingu interneto naudojimu, dažniausiai yra nerimas, hiperaktyvaus elgesio sutrikimas, autizmas, depresija, nesocializuotas elgesio sutrikimas ir šizofrenija. Socialinė fobija ir vienišumas yra taip pat labai dažnai asocijuojamas su internetinės priklausomybės liga. Be to, žmonės žalingai naudojantys internetu, taip pat nurodo patiriantys didelį gyvenimišką stresą, socialinę izoliaciją ir žemesnę gyvenimo kokybę. Pernelyg didelis arba netinkamas naudojimasis internetu (arba problemiškas interneto naudojimas) yra problema tarp tam tikrų grupių žmonių, tačiau yra toliau studijuojama, ar internetinė priklausomybė yra taisyklinga sąvoka tam apibūdinti. [26]
Vokietijoje buvo atlikta studija panaši į mano atliktą tyrimą (n>1444), kurioje paaugliai buvo tirti dėl alkoholio vartojimo ir žalingo interneto naudojimo ir jų ryšio su psichopatologiniais faktoriais. Buvo ištirta, kad alkoholį vartoja 5,6%, o žalingas interneto vartojimas buvo nustatytas 4,8%, taip pat pastebėta, kad alkoholį dažniau vartoja tie paaugliai, kurie turi problemų su interneto vartojimu, lyginant su šių problemų neturinčiais paaugliais. Elgesio sutrikimai ir depresijos simptomai taip pat statistiškai reikšmingai siejosi su abiejais žalingais įpročiais. [27]
Depresijos simptomai
Depresija tai visame pasaulyje paplitęs sutrikimas, dėl kurios kenčia apie 350 milijonų žmonių. Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpo emocinio atsako į kasdienius iššūkius. Ilgai trunkanti depresija, ypač vidutinio ar sunkaus intensyvumo, gali tapti rimta sveikatos problema. Depresijos paveiktas žmogus dėl to labai kenčia, prastėja efektyvumas darbe, mokykloje, blogėja santykiai šeimoje. Blogiausia tai, kad depresija gali privesti prie savižudybės. Daugiau kaip 800 tūkst. žmonių miršta dėl savižudybių kasmet. Savižudybės yra antra pagrindinė mirties priežastis tarp 15-29 metų žmonių. [11]
Nors yra žinomas veiksmingiausias depresijos gydymas, tačiau tik mažiau nei pusė pasaulio sergančiųjų depresija (daugelyje šalių mažiau nei 10proc.) gauna tokį gydymą. Veiksmingam gydymui trukdo išteklių stoka, kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas ir su psichiniais sutrikimais
13 susijusios socialinės stigmos. Kita kliūtis veiksmingai sveikatos priežiūrai yra netikslus depresijos vertinimas. Dažnai depresuotiems žmonėms nediagnozuojama depresija, o kiti, neturintys šio sutrikimo, yra pernelyg dažnai klaidingai diagnozuojami ir paskiriami antidepresantai. [11]
Priklausomai nuo simptomų dažnio ir sunkumo, depresijos epizodus galima suskirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų. Abu depresijos tipai gali būti lėtiniai su atkryčiais (recidyvais), ypač jei jie nėra gydomi.
L. Hernandez atliko tyrimą vaikų skubios pagalbos skyriuje, norėdamas išsiaiškinti kaip siejasi depresijos simptomai ir įvairių žalingų medžiagų vartojimas. Buvo ištirta 713 paauglių ir nustatyta, kad paaugliai, vartoję narkotinių medžiagų (marihuanos), turėjo aukštesnius depresijos balus nei kiti paaugliai. Taip pat buvo lyginta pagal lytį ir nustatyta, kad merginos, vartojusios alkoholį ir narkotines medžiagas, turėjo aukščiausius depresijos simptomų balus. [7]
Nerimo simptomai
Laikinas, retkarčiais atsirandantis nerimas yra normali žmogaus gyvenimo dalis. Mes galime jausti nerimą, prieš laikant testą, kai susiduriame su sunkumais darbe ar priimame svarbius sprendimus. Tačiau nerimo sutrikimai apima daugiau nei laikiną nerimą ar baimę. Žmogui, sergančiam nerimo sutrikimu, jis savaime neišnyksta ir gali blogėti laikui bėgant. [8] Jausmai gali trukdyti kasdienėje veikloje, mokykloje, darbe, santykiuose. Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimo tipų: generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinė fobija, panikos sutrikimas su ar be agorafobijos, agorafobija be panikos sutrikimo, specifinės fobijos. [9]
Nerimo sutrikimai yra dažniausi psichikos sutrikimai, prasidėję vaikystėje, jų paplitimas svyruoja nuo 10% iki 30%. Dviejuose JAV atliktuose tyrimuose, viename 13-17 m paaugliai (n>10000), kitame apklausti vaikų nuo 4 iki 16m tėvai (n>2500), buvo stebėtas nerimo sutrikimo paplitimas 25% ir 32%.[9] Nerimo sutrikimai dažniausiai yra gydomas psichoterapija, vaistais arba jų deriniu.
JAV atliktas tyrimas su 10123 paauglių nuo 13 iki 18 m amžiaus su tikslu įvertinti psichikos sutrikimų ryšį su įvairių medžiagų vartojimu ir jų pasikeitimu keičiantis vaiko amžiui. Paaugliai su prieš tai turėtais psichikos sutrikimais turėjo aukštus rodiklius tiek alkoholio (10,3%), tiek narkotinių medžiagų (14,9%) vartojime, su ar be priklausomybės. Didžiausias piktnaudžiavimas alkoholiu (17,3%) ir narkotinėmis medžiagomis (20%) nustatytas paaugliams, turintiems nerimo sutrikimų. [28]
14 Mano žiniomis, mano atliktas tyrimas, yra pirmasis tyrimas, vertinantis paauglių depresijos ir nerimo simptomus ir kartu rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą bei problemišką kompiuterio naudojimą bei jų ryšį vienoje imtyje.
15
TYRIMO METODIKA
Atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas. Tyrimas buvo atliktas apklausos būdu dviejose Kauno mokyklose: KTU inžinerijos licėjuje (mokykla A) ir VDU “Rasos” gimnazijoje (mokykla B). Gavus leidimus iš mokyklų administracijų bei LSMU bioetikos centro, buvo gauti sutikimai iš mokinių tėvų ar globėjų dėl anonimiško mokinių dalyvavimo apklausoje. Mokiniai savo sutikimą dalyvauti apklausoje išreiškė užpildydami anketą. Apklausoje dalyvavo 324 (A mokykloje –104, B mokykloje – 220) 14-18 metų amžiaus mokiniai iš 970 A ir B mokyklose besimokančių to amžiaus mokinių. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 14-15 metų (n=75, 23.1%), 16 metų (n=146, 45.1%), 17-18 metų (n=103, 31.8%). 49.4% buvo merginos (N=160) ir 50.6% (N=164) vaikinai.
Apklausa buvo atlikta 2015-2016 mokslo metų pradžioje abiejose mokyklose tuo pačiu metu. Mokiniams pamokos pradžioje buvo papasakota apie tyrimą ir paprašyta užpildyti anoniminę anketą arba ją grąžinti tuščią, jei nesutinka dalyvauti apklausoje.
Apklausos anketa buvo sudaryta iš dviejų dalių, pirmoji – darbo autorės sudaryta anketa, vertinanti tiriamųjų amžių, lytį bei žalingus įpročius: rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą bei žalingą naudojimąsi kompiuteriu, vertinant naudojimosi juo laiką [32]. Antrai anketos daliai, nerimo ir depresijos simptomams matuoti, buvo panaudota klinikinė nerimo ir depresijos skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS), kurioje nerimo ir depresijos simptomai vertinami balais: 0-7 balų – normali būsena, 8-10 - lengvi, 11-14 – vidutiniai, 15-21 –sunkūs simptomai. Buvo įvertintas HAD skalės validumas - Cronbach alpha skale, ir gautas stiprus vidinis skalės suderinamumas - 0,831.
Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta programos SPSS 22.0 paketu. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnumų bei požymių tarpusavio priklausomumą.
Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Imtis paskaičiuota pagal Panijoto formulę. Mokinių yra 970, tuomet, remiantis formule, imties dydis yra pakankamas - 283 mokiniai.
n= ____1____ n= ____1____ n= ____1____ n=283 ∆² + 1/N 0,05² + 1/970 0,003531
16 (kur n - atrankos dydis, ∆ – paklaidos dydis (0,05), N – generalinės visumos dydis (970).
Respondentų atranka atsitiktinė, parenkant juos klasterių pagrindu (klasteriai šiuo atveju yra mokyklos).
Kiekybinio kintamojo skirstinio normališkumas vertintas taikant Kolmogorov-Smirnov testą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybinių kintamųjų vidurkiams palyginti taikytas Student t arba Mann-Whitney testas, o daugiau nei dviejų grupių – parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Walils testas).
Dviejų priklausomų grupių vidurkiams palyginti taikytas parametrinis porinis ir neparametrinis Wilcoxon testas.
Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas chi kvadrato (χ2
) kriterijumi. Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo taikyti Spearman ir Kendall koreliacijos koeficientai. Nerimo ir depresijos simptomų sąsajai taikyta tiesinė linijinė regresinė analizė.
17
REZULTATAI
1. Tiriamųjų charakteristika
Įvertinti 324 tiriamieji, iš kurių 49,4 proc. merginos (N=160) ir 50,6% (N=164) vaikinai. Tyrime dalyvavo 104 A mokyklos mokiniai (36 merginos ir 68 vaikinai) ir 220 B mokyklos mokiniai (124 merginos ir 96 vaikinai). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 16,09±0,049m.
Tiriamieji suskirstyti į tris amžiaus grupes: 14-15 m (n=75), 16 m (n=146), 17-18 m (n=103).
1.1. Rūkymas
260 tiriamųjų mokinių nerūko ir tai yra 80,2% visos imties (n=324). Nerūko 137 merginos (85,6%) ir 123 vaikinai (75%). 64 tiriamieji rūko, tai yra 19,8% visų tiriamųjų, 23 iš jų, - merginos (14,4%) ir 41 - vaikinai (25%). Tiriamojoje imtyje rūko statistiškai reikšmingai daugiau vaikinų nei merginų (p=0,016).
1 pav. Rūkymo dažnumas
A mokykloje nerūko 87 mokiniai (83, 7%), rūko 17 mokinių (16,3%). B mokykloje nerūko 173 mokiniai (78,6%), rūko – 47 (21,4%). Rūkymo paplitimas tarp A ir B mokyklų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0.290). 80% 10% 4% 5% 1%
Rūko:
nerūko< nei vieną pakelį per mėnesį
< nei vieną pakelį per savaitę, bet > nei vieną pakelį per mėnesį
< nei vieną pakelį per dieną, bet > nei vieną pakelį per savaitę
18 Rūkymo paplitimas tarp moksleivių skirtingų amžiaus grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (χ2=10,992, lls=2, p=0,004). 17-18 m amžiaus grupės moksleivių rūko statistiškai reikšmingai daugiau nei 14-15m (p=0,001) ir 16 m amžiaus grupių (p=0,05).
2 pav. Tiriamųjų rūkymo procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir lytį
1.2. Alkoholio vartojimas
154 (47,5%) apklaustieji mokinių nevartoja alkoholio, 83 (51,9%) merginos ir 71(43,3%) – vaikinas. 170 (52,5%) tiriamųjų – alkoholį vartoja, 77 (48,1%) merginos ir 93 (56,7%) vaikinai. Lyginant alkoholio vartojimą tarp lyčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p=0,122).
3 pav. Alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas 9,3% 18,5% 29,1% 3,7% 18,0% 21,7% 22,7% 18,8% 35,1% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 14-15m 16m 17-18m bendras mergaitės berniukai 47,5% 18,2% 19,1% 13,9% 0,9% 0,3%
Alkoholinius gėrimus vartoja:
Nevartoja
< nei kartą per pusmetį
> nei kartą per pusmetį, bet < nei kartą per mėnesį
> nei kartą per mėnesį, bet < nei kartą per savaitę
> nei kartą per savaitę
19 A mokyloje alkoholį vartoja 59 (56,7%), B mokykloje – 111 (50,5%)tiriamųjų. A mokykloje alkoholio nevartoja 45 (43,3%), B mokykloje – 109 (49,5%). Lyginant alkoholio vartojimą A ir B mokyklose statistiškai reikšmingo skirtumo neradome (p=0,291).
Tiriamųjų alkoholinių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai didėja priklausomai nuo amžiaus (χ2=39,381, lls=2, p<0,001). 14-15 m amžiaus grupės moksleiviai alkoholinių gėrimų vartoja statistiškai reikšmingai mažiau nei 16 m (p=0,048) ir 17-18 m amžiaus grupių moksleiviai (p<0,001). 16m amžiaus grupės moksleiviai alkoholį vartoja statistiškai reikšmingai mažiau nei 17-18 m amžiaus grupės tiriamieji (p<0,001).
4 pav. Tiriamųjų alkoholinių gėrimų vartojimo procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir lytį
32,0% 45,9% 76,7% 28,3% 47,5% 71,7% 40,9% 44,7% 80,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 14-15m 16m 17-18m bendras mergaitės berniukai
20 1 lentelė. Alkoholinių gėrimų vartojimas pagal kiekį ir stiprumą
Moksleivių vartoja Procentais vieno vakaro metu išgertas vidutinis kiekis (ml) vieno vakaro metu išgertas mažiausias kiekis (ml) vieno vakaro metu išgertas didžiausias kiekis (ml) Silpnieji alkoholiniai gėrimai 118 36,40% 692,9±694,2 20 5000 Vidutinio stiprumo alkoholiniai gėrimai 52 16% 363,5±341,6 25 2000 Stiprieji alkoholiniai gėrimai 65 20,10% 374,4±239,1 5 1000
3,7% apklaustųjų moksleivių vartoja tiek silpnus, tiek vidutinius, tiek stipriuosius alkoholinius gėrimus (n=12).
1.3. Narkotinių medžiagų vartojimas
Apklausos duomenimis, narkotinių medžiagų nėra bandę 277 tiriamieji (85,5%). Bandė ar vartoja 47 moksleiviai (14,5%).
143 merginos (89,4%) ir 134 vaikinai (81,7%) nėra bandę narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas bandė ar vartoja 17 (10,6%) merginų ir 30 (18,3%) vaikinų. Iš bandžiusių vartoti 36,2% yra merginos ir 63,8% yra vaikinai. Taigi narkotinių medžiagų vartojimo tarp lyčių skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (p=0,05).
21 5 pav. Narkotinių medžiagų vartojimas
Narkotinių medžiagų vartojimas A ir B mokyklose statistiškai reikšmingai nesiskyrė. (p=0,086). A mokykloje narkotinių medžiagų nebandė 94 (90,4%) moksleiviai, B mokykloje – 183 (83,2%) moksleiviai. Narkotines medžiagas A mokykloje bandė ar vartoja 10 (9,6%) moksleivių, B mokykloje – 37 (16,8%) moksleiviai.
6 pav. Narkotinių medžiagų vartojimas pagal amžių ir lytį
Narkotinių medžiagų vartojimas tarp skirtingų amžiaus grupių reikšmingai skyrėsi (χ2=7,275, lls=2, p=0,026). 14-15 m amžiaus grupės moksleiviai narkotinių medžiagų bandė statistiškai reikšmingai mažiau nei 16 m (p=0,025) ir 17-18 m (p=0,006) amžiaus grupės moksleiviai.
85,5% 13,0%
0,3% 1,2%
Narkotines medžiagas:
Nebandė
Bandė, bet nebevartoja
Vartojo, bet nebevartoja
Vartoja reguliariai 5,3% 15,8% 19,4% 3,8% 21,3% 4,3% 9,0% 11,8% 31,6% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 14-15m 16m 17-18m bendras mergaitės berniukai
22 1.4. Žalingas naudojimasis kompiuteriu
Apklausos duomenimis, 64 (19,8%) tiriamieji naudodamiesi kompiuteriu ne mokslo ar darbo reikalais praleidžia iki 1 h per parą. 106 (32,7%) tiriamieji naudodamiesi kompiuteriu praleidžia 1-2 h per parą, 119 (36,7%) tiriamųjų – 2-5 h ir 35 (10,8%)– daugiau nei 5 h.
7 pav. Naudojimosi kompiuteriu ne darbo ar mokslo tikslais trukmė
Kompiuterio naudojimas ne darbo ar mokslo tikslais statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp lyčių (p=0,005). Iki 1 h kompiuteriu naudojasi statistiškai reikšmingai daugiau merginų (25,6%) nei vaikinų (14,0%). Nuo 1 h iki 2 h kompiuteriu naudojasi 36,3% merginų ir 29,3% tiriamų vaikinų. Nuo 2 iki 5 h per dieną statistiškai reikšmingai mažiau merginų (30,0%) naudojasi kompiuteriu nei vaikinų (43,3%). Daugiau nei 5h per parą kompiuteriu naudojasi 8,1% merginų ir 13,4% vaikinų.
Naudojimosi kompiuteriu laikas tarp A ir B mokyklų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,609). Iki 1 h per dieną naudodamiesi kompiuteriu A mokykloje praleidžia 17,3%, B mokykloje 20,9%. Nuo 1 iki 2 h A mokykloje praleidžia 29,8%, B mokykloje 34,1%. Nuo 2 iki 5 h A mokyklos mokiniai prie kompiuterio ekranų praleidžia 41,3%, o B mokykloje – 34,5%. Daugiau nei 5 h per dieną ne mokslo ar darbo reikalams prie kompiuterio ekranų A mokykloje praleidžia 11,5%, B mokykloje 10,5% tiriamųjų.
Laiko naudojimasis kompiuteriu tarp skirtingų amžiaus grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,036). 29,3% 14-15 m amžiaus mokinių naudodamiesi kompiuteriu ne darbo ar mokslo reikalais praleidžia iki 1h, 32,0% - 1-2 h , 21,0% - 2-5 h ir 5,3% paleidžia daugiau kaip 5 h. 13% 16 m mokinių praleidžia iki 1h, 30,8% - 1-2h, 41,8% - 2-5 h, 14,4% apklaustų šešiolikmečių prie kompiuterio ne darbo
20%
32% 37%
11%
Per dieną naudodamasis praleidžia:
iki 1 h
1-2 h
2-5 h
23 ar mokslo reikalais per dieną vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 h. 22,3% 17-18 m amžiaus mokinių naudodamiesi kompiuteriu praleidžia iki 1h, 35,9% - 1-2 h, 32,0% 2-5%, 9,7% daugiau kaip 5 h.
2. Depresijos ir nerimo simptomų vertinimas 2.1. Depresijos simptomai
Apklausos duomenimis, depresijos (toliau D) simptomai pasireiškė 21 tiriamajam (6,5%). Lengvi simptomai 15 (4,6%) tiriamiesiems, vidutinio stiprumo – 4 (1,2%), sunkūs – 2 (0,6%) tiriamiesiems.
2 lentelė: Vidutinės D simptomų balų sumos
Merginos Vaikinai Abi lytys
A mokykla 6,6±2,95 4,8±3,4 5,4±3,43
B mokykla 7,8±4,15 5,3±3,27 6,7±3,98
Bendras 7,5±3,94 5,1±3,32 6,3±3,83
D laipsnio rodikliai tarp A ir B mokyklų (p=0,271) bei tarp lyčių (p=0,822) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
3 lentelė: Depresijos simptomų balų sumų didžiausios ir mažiausios reikšmės
A mokykla B mokykla
Bendras
Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai
Didžiausia reikšmė 14 14 19 14 19
Mažiausia reikšmė 2 0 0 0 0
D skalės mediana tarp 14-15 m mokinių 3,40±2,92, didžiausia reikšmė – 17, mažiausia – 0. D skalės mediana tarp 16 m amžiaus mokinių 3,15±2,76, didžiausia reikšmė – 16, mažiausia – 0. D skalės mediana tarp 17-18 m mokinių 3,12±2,26, didžiausia reikšmė – 10, mažiausia – 0. D skalės balų reikšmės tarp skirtingo amžiaus grupių moksleivių nesiskyrė (χ2=0,459, lls=2, p=0,795).
2.2. Nerimo simptomai
Apklausos duomenimis, nerimo (toliau N) simptomai pasireiškė 110 tiriamajam (34%.). Lengvi simptomai 64 (19,8%) tiriamiesiems, vidutinio stiprumo – 36 (11,1%), sunkūs – 10 (3,1%) tiriamųjų.
24 4 lentelė: Vidutinės N simptomų balų sumos
Merginos Vaikinai Abi lytys
A mokykla 3,1±1,9 3,7±3,3 3,5±2,9
B mokykla 3,2±2,6 3±2,3 3,1±2,5
Bendras 3,1±2,5 3,3±2,8 3,2±2,6
N laipsnio rodikliai tarp A ir B mokyklų (p=0,09) bei tarp lyčių (p<0,001) skyrėsi statistiškai reikšmingai.
5 lentelė: N simptomų balų sumų didžiausios ir mažiausios reikšmės
A mokykla B mokykla Bendras
Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai
Didžiausia reikšmė 9 17 12 17 17
Mažiausia reikšmė 0 0 0 0 0
N skalės vidutinė reikšmė tarp 14-15 m mokinių 7,47±3,77, didžiausia reikšmė – 19, mažiausia – 0. N skalės vidutinė reikšmė tarp 16 m mokinių 5,96±3,70, didžiausia reikšmė – 17, mažiausia – 0. N skalės vidutinė reikšmė tarp 17-18 m mokinių 5,92±3,19, didžiausia reikšmė – 18, mažiausia – 0. N skalės balų reikšmė statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp skirtingo amžiaus grupių moksleivių (χ2=10,114, lls=2, p=0,006). 14-15 m amžiaus moksleivių N simptomų balų sumos vidurkis buvo reikšmingai didesnis už 16 m (p=0,004) ir 17-18 m (p=0,005) amžiaus grupių vidurkius, o tarp 16 m ir 17-18 m amžiaus moksleivių N simptomų balai nesiskyrė (p=0,853).
3. Sąsajos
3.1. Depresijos ir Nerimo simptomų ryšys
6 lentelė: Depresijos simptomų ryšys su nerimo simptomais
Nerimo simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
De pre sij os sim ptom ai Nėra 211 69,6% 61 20,1% 26 8,6% 5 1,7% Lengvi 3 20,0% 3 20,0% 5 33,3% 4 26,7% Vidutiniai 0 0,0% 0 0,0% 4 75,0% 1 25,0% Sunkūs 0 0,0% 0 0,0% 2 100,0% 0 0,0%
25 7 lentelė: Nerimo simptomų ryšys su depresijos simptomais
Depresijos simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
Ne rimo sim ptom ai Nėra 211 98,6% 3 1,4% 0 0,0% 0 0,0% Lengvi 61 95,3% 3 4,7% 0 0,0% 0 0,0% Vidutiniai 26 72,2% 5 13,9% 3 8,3% 2 5,6% Sunkūs 5 50,0% 4 40,0% 1 10,0% 0 0,0%
8 lentelė: Depresijos ir nerimo simptomų ryšys
Nerimo simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
De pre sij os sim ptom ai Nėra 211 6510,0% 61 18,8% 26 8,0% 5 1,5% Lengvi 3 0,9% 3 0,9% 5 1,5% 4 1,2% Vidutiniai 0 0,0% 0 0,0% 4 0,9% 1 0,3% Sunkūs 0 0,0% 0 0,0% 2 0,6% 0 0,0%
Tarp HAD skalės D ir N balų sumų gauta tiesioginė, reikšminga koreliacija r=0,356, p<0,001; χ2=83,239, lls=9, p<0,001.
3.2. Depresijos simptomų ir žalingų įpročių sąsajos 3.2.1. Depresijos simptomų ir rūkymo ryšys
Nerūkančių moksleivių vidutinė D skalės reikšmė 3,13±2,6, rūkančių 3,45±2,7, skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,451.
Surūkančių mažiau nei pakelį per mėnesį vidutinė D skalės vertė 3,76±2,7, mažiausia – 0, didžiausia – 12. Surūkančių mažiau nei pakelį per savaitę, bet daugiau nei pakelį per mėnesį 4,08±3.31, mažiausia – 0, didžiausia – 11. Surūkančių mažiau nei pakelį per dieną, bet daugiau nei pakelį per savaitę 2,56±2,19, mažiausia – 0, didžiausia – 9. Surūkančių daugiau nei pakelį per dieną 2,33±4,04, mažiausia – 0, didžiausia – 7. Visi daugkartiniai D balų sumų palyginimai buvo statistiškai nereikšmingi p=0,366.
9 lentelė: Rūkymo ryšys su depresijos simptomų pasireiškimu
Depresijos simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
Nerūko 245 94,2% 11 4,2% 2 0,8% 2 0,8%
Rūko 58 90,6% 4 6,3% 2 3,1% 0 0,0%
p=0,344 χ2
26 10 lentelė: Rūkymo ir depresijos simptomų ryšys
Depresijos simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai
R
ūkymas
< nei vieną pakelį per mėnesį 30 46,9% 2 3,1% 1 1,6% < nei vieną pakelį per savaitę, bet > nei
vieną pakelį per mėnesį 10 15,6% 1 1,6% 1 1,6%
< nei vieną pakelį per dieną, bet > nei
vieną pakelį per savaitę 15 23,4% 1 1,6% 0 0,0%
> nei vieną pakelį per dieną 3 4,7% 0 0,0% 0 0,0% p=0,917 χ2
=2,026, lls=6
Vertinant rūkymo trukmės ir depresijos simptomų pasireiškimo ryšį, nebuvo stebimo skirtumo tarp moksleivių, rūkančių mažiau nei dvejus metus, nerimo lygio (p=0,489, χ2=2,425, lls=3). Neturinčių depresijos simptomų ar turinčius lengvus simptomus mažiau nei mėnesį rūkančių buvo 5 (9,1%), mažiau nei metus rūkančių buvo 22 (40%), mažiau nei dvejus metus 10 (18,2%), daugiau kaip dvejus metus 18 (32,7%). Vidutinius ar stiprius nerimo simptomus turinčius mažiau nei mėnesį rūkančių buvo 0, mažiau nei metus – 1 (16,7%), mažiau nei dvejus metus –2 (33,3%), daugiau nei dvejus metus -3 (50%).
3.2.2. Depresijos simptomų ir alkoholio vartojimo ryšys
Alkoholio nevartojančių apklaustųjų moksleivių vidutinė depresijos skalės vertė – 3.34±2,99, o vartojančių – 3.07±2,27, skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,875.
Alkoholį mažiau nei kartą per pusmetį vartojančių vidutinė D skalės reikšmė 2,97±2,15, mažiausia reikšmė 0, didžiausia – 9. Alkoholį vartojančių daugiau kaip kartą per pusmetį, bet mažiau kaip kartą per mėnesį vidutinė D skalės reikšmė 2,98±1,92, mažiausia – 0, didžiausia – 9. Daugiau kaip kartą per mėnesį, bet mažiau nei kartą per savaitę alkoholį vartojančių vidutinė D vertė – 3,24±2,85, mažiausia – 0, dižiausia 11. Daugiau nei kartą per savaitę alkoholį vartojančių vidutinė N skalės vertė 3±1, mažiausia 2, didžiausia 4. Alkoholį vartojančių kasdien vidutinė N skalės vertė 7. D balų vertė lyginant pagal alkoholio vartojimo dažnį statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,804, χ2=2,32, lls=5).
27 11 lentelė: Depresijos simptomų ryšys su alkoholio vartojimu
Alkoholio vartojimas < nei kartą per pusmetį > nei kartą per pusmetį, bet < nei kartą per mėnesį > nei kartą per mėnesį, bet < nei kartą per savaitę > nei kartą
per savaitę kasdien
De pre sij os sim ptom ai Nėra 58 36,0% 59 36,6% 40 24,8% 3 1,9% 1 0,6% Lengvi 1 12,5% 3 37,5% 4 50,0% 0 0,0% 0 0,0% Vidutiniai 0 0,0% 0 0,0% 1 100,0% 0 0,0% 0 0,0% p=0,644, χ2=6,033, lls=8
Silpnus alkoholinius gėrimus vartojantiems 113 (37,9%) nėra D simptomų, 5 (33,3%) – lengvi simptomai, 0 – vidutinio stiprumo ir sunkūs simptomai. Vidutinio stiprumo gėrimus vartojantiems moksleiviams 50-iai (16,5%) nėra D simptomų, 2 (13,3%) – lengvi simptomai, 0 - vidutinio stiprumo ir sunkūs simptomai. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojantiems moksleiviams 60 (19,8%) nėra D simptomų, 4 (26,7%) lengvi D simptomai, 1 (25%) vidutiniai ir 0 sunkūs D simptomai. D simptomų vertė statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingo stiprumo alkoholinius gėrimus vartojančių moksleivių.
3.2.3. Depresijos simptomų ir narkotinių medžiagų vartojimo ryšys
Narkotinių medžiagų nebandžiusių moksleivių D balų sumos vidurkis yra 3,19±2,67, bandžiusių, bet nevartojančių – 3,31±2,51, o vartojančių reguliariai – 3±2,94, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,71, χ2=1,38, lls=3.
12 lentelė: Narkotinių medžiagų vartojimo ir depresijos simptomų ryšys
Depresijos simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
Nebandė 259 79,9% 13 4,0% 3 0,9% 2 0,6%
Bandė/vartoja 44 13,9% 2 0,6% 1 0,3% 0 0,0%
28 3.2.4. Depresijos simptomų ir žalingi naudojimosi kompiuteriu ryšys
Kompiuteriu iki 1 h ne mokslo ar darbo tikslais besinaudojančių moksleivių vidutinė D skalės vertė yra 2,94±2,3, 1-2 h per parą besinaudojančių – 2,61±2,1, 2-5 h – 3,61±3,0 ir daugiau nei 5 h 4,06±2,9. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas p=0,014, χ2=10,596, lls=3.
13 lentelė: Žalingo naudojimosi kompiuteriu ir depresijos simptomų ryšys
Depresijos simptomai
Nėra/lengvi vidutiniai/sunkūs
Naudodamasis
kompiuteriu per dieną praleidžia
< 2 h 163 95,9% 7 4,1%
> 2h 140 90,9% 14 9,1%
p=0,069, χ2=3,297, lls=1
3.3. Nerimo simptomų ir žalingų įpročių sąsajos 3.3.1. Nerimo simptomų ir rūkymo ryšys
Nerūkančių moksleivių vidutinė N skalės reikšmė 6,37±3,8, rūkančių 6,02±3,9, skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,425. Surūkančių mažiau nei pakelį per mėnesį vidutinė N skalės vertė 6,94±3,99, mažiausia – 0, didžiausia – 17. Surūkančių mažiau nei pakelį per savaitę, bet daugiau nei pakelį per mėnesį 5.42±3.31, mažiausia – 0, didžiausia – 13. Surūkančių mažiau nei pakelį per dieną, bet daugiau nei pakelį per savaitę 5.06±4.29, mažiausia – 0, didžiausia – 15. Surūkančių daugiau nei pakelį per dieną 3,33±3,05, mažiausia – 0, didžiausia – 17. Visi daugkartiniai N balų sumų palyginimai buvo statistiškai nereikšmingi p=0,229.
14 lentelė: Rūkymo ryšys su nerimo simptomų pasireiškimu
Nerimo simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
Nerūko 169 65,0% 54 20,8% 30 11,5% 7 2,7%
Rūko 45 70,3% 10 15,6% 6 9,4% 3 4,7%
p=0,618 χ2
29 15 lentelė: Rūkymo ir nerimo simptomų ryšys
Nerimo simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
R
ūkymas
< nei vieną pakelį per mėnesį 21 32,8% 7 10,9% 3 4,7% 2 3,1% < nei vieną pakelį per
savaitę, bet > nei vieną
pakelį per mėnesį 9 14,1% 2 3,1% 1 1,6% 0 0,0%
< nei vieną pakelį per dieną, bet > nei vieną pakelį per
savaitę 12 18,8% 1 1,6% 2 3,1% 1 1,6%
> nei vieną pakelį per dieną 3 4,7% 0 0,0% 0 0,0% 0 0,0% p=0,905 χ2
=4,093, lls=9
Vertinant rūkymo trukmės ir N simptomų pasireiškimo ryšį, buvo stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moksleivių, rūkančių mažiau nei dvejus metus, N lygio (p=0,034, χ2
=8,658, lls=3). Neturinčių N simptomų ar turinčius lengvus simptomus mažiau nei mėnesį rūkančių buvo 5 (11,6%), mažiau nei metus rūkančių buvo 19 (44,2%), mažiau nei dvejus metus 5 (11,6%), daugiau kaip dvejus metus 14 (32,6%). Vidutinius ar stiprius N simptomus turinčius mažiau nei mėnesį rūkančių buvo 0, mažiau nei metus – 4 (22,2%), mažiau nei dvejus metus – 7 (38,9%), daugiau nei dvejus metus -7 (38,9%). Gauta tiesioginė reikšminga koreliacija moksleiviams rūkantiems daugiau nei metus ir turintiems vidutinį ar stiprų nerimą (r=0,307, p=0,016).
3.3.2. Nerimo simptomų ir alkoholio vartojimo ryšys
Alkoholio nevartojančių apklaustųjų moksleivių vidutinė N skalės vertė – 6,46±3,99, o vartojančių – 6,15±3,69, skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,563. Alkoholį mažiau nei kartą per pusmetį vartojančių vidutinė N skalės reikšmė 6,17±3,95, mažiausia reikšmė 0, didžiausia – 18. Alkoholį vartojančių daugiau kaip kartą per pusmetį, bet mažiau kaip kartą per mėnesį vidutinė N skalės reikšmė 5,92±3,50, mažiausia – 0, didžiausia – 15. Daugiau kaip kartą per mėnesį, bet mažiau nei kartą per savaitę alkoholį vartojančių vidutinė N vertė – 6,64±3,64, mažiausia – 0, dižiausia 16. Daugiau nei kartą per savaitę alkoholį vartojančių vidutinė N skalės vertė 3±2,65, mažiausia 0, didžiausia 5. Alkoholį vartojančių kasdien vidutinė N skalės vertė 6. N balų vertė lyginant pagal alkoholio vartojimo dažnį statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,614, χ2=3,56, lls=5).
30 16 lentelė: Nerimų simptomų ryšys su alkoholio vartojimu
Alkoholio vartojimas
< nei kartą per pusmetį
> nei kartą per pusmetį, bet < nei kartą per
mėnesį
> nei kartą per mėnesį, bet <
nei kartą per savaitę
> nei kartą
per savaitę kasdien
Ne rimo sim ptom ai Nėra 41 36,3% 42 36,3% 27 23,9% 3 2,7% 1 0,9% Lengvi 12 32,4% 25 40,5% 10 27,0% 0 0,0% 0 0,0% Vidutiniai 3 20,0% 5 33,3% 7 46,7% 0 0,0% 0 0,0% Sunkūs 3 60,0% 2 20,0% 1 20,0% 0 0,0% 0 0,0% p=0,839 χ2=7,27, lls=12
Silpnus alkoholinius gėrimus vartojantiems 79 (36,9%) nėra N simptomų, 27 (42,2%) – lengvi simptomai, 10 (27,8%) – vidutinio stiprumo ir 2 (20%) - sunkūs simptomai. . Vidutinio stiprumo gėrimus vartojantiems moksleiviams 29 (13,6%) - nėra N simptomų, 17 (26,6%) – lengvi simptomai, 5 (13,9%) - vidutinio stiprumo ir 1 (10%) sunkūs simptomai. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojantiems moksleiviams 45 (21%) nėra N simptomų, 12 (18,8%) lengvi N simptomai, 5 (13,9%) vidutiniai ir 3 (30%) sunkūs N simptomai. N simptomų vertė statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp skirtingo stiprumo alkoholinius gėrimus vartojančių moksleivių.
3.3.3. Nerimo simptomų ir narkotinių medžiagų vartojimo ryšys
Narkotinių medžiagų nebandžiusių moksleivių N balų sumos vidurkis yra 6,44±3,82, bandžiusių,bet nevartojančių – 5,74±3,86, o vartojančių reguliariai – 3,75±2,872, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,107, χ2=6,093, lls=3.
17 lentelė: Narkotinių medžiagų vartojimo ir nerimo simptomų ryšys
Nerimo simptomai
Nėra Lengvi Vidutiniai Sunkūs
Nebandė 180 55,6% 57 17,6% 31 9,6% 9 2,8%
Bandė/vartoja 34 10,5% 7 2,2% 5 1,5% 1 0,3%
31 3.3.4. Nerimo simptomų ir žalingo naudojimosi kompiuteriu ryšys
Kompiuteriu iki 1h ne mokslo ar darbo tikslais besinaudojančių moksleivių vidutinė N skalės vertė yra 6,36±3,6, 1-2 h per parą besinaudojančių – 6,06±3,7, 2-5 h – 6,44±4,9 ir daugiau nei 5 h 6,43±3,8. Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas p=0,884, χ2=0,654, lls=3.
18 lentelė: Žalingo naudojimosi kompiuteriu ir nerimo simptomų ryšys
Nerimo simptomai Nėra/lengvi vidutiniai/sunkūs Kompiuteriui per dieną praleižia < 2 h 117 68,8% 53 31,2% > 2h 97 63,0% 57 37,0% p=0,268, χ2=1,227, lls=1
32
REZULTATŲ APTARIMAS
Rūkančių paauglių mano tiriamojoje imtyje yra 19,8%. Šis skaičius yra labai artimas pasaulio statistikai – 21% [2] Kaip ir pasaulio statistikoje, mano tiriamojoje imtyje rūko statistiškai reikšmingai daugiau vaikinų nei merginų (p=0,016), 25% - vaikinai ir 14,4% - merginos. Vidutiniai duomenys pasaulyje atitinkamai 36% ir 7% (JAV merginų vidurkis 14%) . [2]
17-18 m amžiaus grupės moksleivių rūko statistiškai reikšmingai daugiau nei 14-15 m (p=0,001) ir 16 m amžiaus grupių (p=0,05). Rūkymo paplitimas auga kartu su amžiumi. [29]
Dauguma tyrimų įvairiose šalyse parodo, kad alkoholis labiausiai tarp paauglių paplitęs žalingas įprotis ir kad jo vartojimas ženkliai auga su amžiumi. [30] Tą įrodo ir mano paskaičiuoti duomenys: 52,5% tiriamųjų vartoja alkoholį, 48,1% iš jų -merginos ir 56,7% - vaikinai. 14-15 m amžiaus grupės moksleiviai alkoholinių gėrimų vartoja statistiškai reikšmingai mažiau nei 16 m (p=0,048) ir 17-18 m amžiaus grupių moksleiviai (p<0,001). 16 m amžiaus grupės moksleiviai alkoholį vartoja statistiškai reikšmingai mažiau nei 17-18 m amžiaus grupės tiriamieji (p<0,001).
Narkotines medžiagas mano atliktame tyrime yra bandę 13% tiriamųjų, reguliariai vartoja 1,2% paauglių, o vartojo, tačiau šiuo metu nebevartoja 0,3% tiriamųjų. Pasaulyje paauglių narkotinių medžiagų vartojimas labai skirias ir tai labai priklauso nuo prieinamumo.[31] Vyresni moksleiviai narkotinių medžiagų yra bandę ar vartoję statistiškai reikšmingai daugiau nei jaunesni (χ2=7,275, lls=2, p=0,026).
Turkijoje atliktas tyrimas, vertinantis internetinę priklausomybę tarp studentų, nustatė, kad 22,6% studentų naudodamiesi internetu praleido mažiau nei 3h per parą, 33,0% nuo 4 h iki 6 h, 30,1% internetu naudojosi nuo 7 h iki 12 h ir daugiau nei 13 h internetu naudojosi 14,3% studentų [32].
Mano atlikto tyrimo duomenimis 19,8% moksleivių naudodamiesi kompiuteriu ne mokslo ar darbo reikalais praleidžia iki 1 h per parą, 32,7% 1-2 h per parą, 36,7% tiriamųjų – 2-5 h ir 10,8%– daugiau nei 5 h. Taip pat statistiškai reikšmingai ilgiau kompiuteriu naudojosi vaikinai (p=0,005). Tarp mokyklų naudojimosi kompiuteriu laikas nesiskyrė, tačiau statistiškai reikšmingai skyrės besinaudojančių amžius (p=0,036). 16 m amžiaus mokiniai prie kompiuterio praleidžia daugiausiai laiko.
Apklausos duomenimis 6,5% tiriamųjų buvo padidėję depresijos balai. Lyginant su JAV 12-17m amžiaus paauglių bendroje populiacijoje sergančių depresija duomenimis (11,4%) tai yra beveik perpus mažiau. [10]
33 Nerimo sutrikimų paplitimas pagal PSO svyruoja nuo 10% iki 30%, mano tirtoje imtyje nerimo balai buvo padidėję 34% tiriamųjų.
Depresija ir nerimo sutrikimai dažnai lydi viena kitą. 75% žmonių, sergančių depresija, vėliau atsirado nerimo sutrikimas. Žmonėms sergantiems nerimo sutrikimais, 81% vėliau išryškėjo ir depresija. [33] Mano gauti duomenys tai patvirtino, tarp D ir N simptomų gautas statistiškai reikšmingas tiesioginis ryšys (r=0,356, p<0,001; χ2=83,239, lls=9, p<0,001.)
Mano nagrinėtuose straipsniuose, ištirta, kad daugelis rūkymo aspektų asocijuoja pirmųjų depresijos simptomų atsiradimą ir turi neigiamą efektą depresijos gydymui. [34] Mano atliktame tyrime ryšio tarp D simptomų ir rūkymo neradau, tai būtų galima paaiškinti maža depresijos simptomus turinčių paauglių imtimi.
Nors L. Hernandez nustatė, kad aukštesnius depresijos balus turintys paaugliai dažniau vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, [7] tačiau man tokio ryšio tarp depresijos balų ir alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, rasti nepavyko.
Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp D balų ir naudojimosi kompiuteriu laiko (p=0,014, χ2=10,596, lls=3). Daugiau nei 5 h kompiuteriu besinaudojantys paaugliai pasižymėjo itin aukštesniu D balu (4,06±2,9) nei paaugliai, kurie kompiuteriu naudojosi trumpiau (iki 1 h - 2,94±2,3, 1-2 h– 2,61±2,1, 2-5 h – 3,61±3,0). Ryšį tarp depresijos ir naudojimosi kompiuteriu laiko pastebėjo ir kiti mokslininkai. Turkijoje buvo atliktas tyrimas siekiant įvertinti internetinę priklausomybę ir depresijos simptomus tarp universiteto studentų. Jie pastebėjo reikšmingą tiesioginį ryšį tarp internetinės priklausomybės balų ir depresijos lygio. [32]
Visuomenėje yra manoma, kad rūkymas mažina nerimą, stresą, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingus rezultatus, kad rūkymas gali sustiprinti nerimo simptomus ir padidinti riziką nerimo sutrikimo atsiradimui. [35] Mano tyrimas jokio ryšio tarp nerimo simptomų ir rūkymo neparodė (p=0,425).
JAV atliktame tyrime vertinančiame psichikos sutrikimų ir įvairių žalingų įpročių ryšį buvo nustatyta, kad paaugliai, turintys nerimo sutrikimą, labiausiai piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. [28] Tokio ryšio man rasti nepavyko. Nerimo simptomai ir alkoholio (p=0,563) bei narkotinių medžiagų (p=0,107) vartojimas tarpusavyje nekoreliavo.
Tarp N ir naudojimosi kompiuteriu laiko ryšio taip pat neradome (p=0,884). Galbūt tai dėl per mažos imties nerimo simptomus turinčių paauglių, nes kituose nagrinėtuose tyrimuose stiprus ryšys tarp internetinės priklausomybės ir socialinės fobijos.[26]
34
IŠVADOS
1. 19,8% tiriamųjų atsakė, kad rūko, 52,5% vartoja alkoholį, 14,5% moksleivių yra bandę narkotinių medžiagų, 10,8% tiriamųjų naudodamiesi kompiuteriu ne darbo ar mokslo reikalais vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 h per dieną.
2. Depresijos simptomai nustatyti 6,5% tiriamųjų, o nerimo simptomai yra 34% tiriamųjų.
3. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp depresijos ir nerimo balų (r=0,356, p<0,001). Tarp depresijos bei nerimo balų ir žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo ryšys nenustatytas. Rastas ryšys tarp depresijos balų ir naudojimosi kompiuteriu laiko (r=0,384, p=0,014), tačiau ryšio su nerimo balais nėra.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Degenhardt L, Chiu W, Sampson N, Kessler R, Anthony J, Angermeyer M et al. Toward a Global View of Alcohol, Tobacco, Cannabis, and Cocaine Use: Findings from the WHO World Mental Health Surveys. PLoS Med. 2008;5(7):e141.
2. Prevalence of tobacco use [Internet]. World Health Organization. Who.int. 2016. Available from: http://www.who.int/gho/tobacco/use/en
3. Psychoactive Substance Use Among Adolescence In The Who Region Of The Americas [Internet]. World Health Organization.2016. Available from:
[http://www.who.int/chp/gshs/F_lifetimedrug_AMRO.pdf?ua=1
4. Psychoactive Substance Use Among Adolescence In The Who African Region [Internet]. World Health Organization. 2016. Available from:
http://www.who.int/chp/gshs/F_lifetimedrug_AFRO.pdf?ua=1,
5. Weinstein A, Yaacov Y, Manning M, Danon P, Weizman A. Internet Addiction and Attention Deficit Hyperactivity Disorder Among Schoolchildren. Isr Med Assoc J 2015 Dec;17(12):731-4. 2016;.
6. Reed P, Vile R, Osborne L, Romano M, Truzoli R. Problematic Internet Usage and Immune Function. PLOS ONE. 2015;10(8):e0134538.
7. Hernandez L, Cancilliere M, Graves H, Chun T, Lewander W, Spirito A. Substance Use and Depressive Symptoms Among Adolescents Treated in a Pediatric Emergency Department. Journal of Child & Adolescent Substance Abuse. 2015;25(2):124-133.
8. Anxiety Disorders [Internet]. National Institute of Mental Health. Nimh.nih.gov. 2013. Available from: http://www.nimh.nih.gov/health/topics/anxiety-disorders/index.shtml
9. Shannon Bennett, John T Walkup. Anxiety disorders in children and adolescents: Epidemiology, pathogenesis, clinical manifestations, and course. 2016;.
10. Major Depression Among Adolescents [Internet]. National Institute of Mental Health. Nimh.nih.gov. 2016. Available from:
http://www.nimh.nih.gov/health/statistics/prevalence/major-depression-among-adolescents.shtml 11. Depression [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 2016]. Available from:
36 12. Conway K, Swendsen J, Husky M, He J, Merikangas K. Association of Lifetime Mental
Disorders and Subsequent Alcohol and Illicit Drug Use: Results From the National Comorbidity Surveyā€“Adolescent Supplement. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry. 2016;55(4):280-288.
13. Degenhardt, L, Chiu, W.-T, Sampson, N, Kessler, R. C., Anthony, J. C, Angermeyer, M et al. Toward a Global View of Alcohol, Tobacco, Cannabis, and Cocaine Use: Findings from the WHO World Mental Health Surveys. PLoS Med,. 2008;:5, e141.
14. Stapinski L, Edwards A, Hickman M, Araya R, Teesson M, Newton N et al. Drinking to Cope: a Latent Class Analysis of Coping Motives for Alcohol Use in a Large Cohort of Adolescents. Prevention Science. 2016;.
15. Barrense-Dias Y, Berchtold A, Akre C, SurĆs J. Alcohol misuse and gateway theory: a longitudinal study among adolescents in Switzerland. International Journal of Adolescent Medicine and Health. 2016;0(0).
16. Tabak I, Mazur J, Zawadzka D. Physical activity as a factor protecting teenage boys from tobacco and marihuana use. 2016;.
17. Alcohol [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 2016]. Available from: http://www.who.int/topics/alcohol_drinking/en/
18. Stapinski L, Edwards A, Hickman M, Araya R, Teesson M, Newton N et al. Drinking to Cope: a Latent Class Analysis of Coping Motives for Alcohol Use in a Large Cohort of Adolescents. Prevention Science. 2016;.
19. Prevalence of tobacco use [Internet]. World Health Organization. 2016. Available from: http://www.who.int/gho/tobacco/use/en
20. L. Chassin, A. Hussong, I. Beltran. Adolescent substance use. R. Lerner, L. Steinberg (Eds.). Handbook of adolescent psychology (3rd ed). 2009; John Wiley & Sons, Inc., Hoboken, pp. 723-764.
21. Hooshmand S, Willoughby T, Good M. Does the Direction of Effects in the Association Between Depressive Symptoms and Health-Risk Behaviors Differ by Behavior? A Longitudinal Study Across the High School Years. Journal of Adolescent Health. 2012; 50(2):140-147.
22. Burns J, Cottrell L, Perkins K, Pack R, Stanton B, Hobbs G et al. Depressive Symptoms and Health Risk Among Rural Adolescents. PEDIATRICS. 2004;113(5):1313-1320.
23. Widyanto L. & Griffiths M. D. Internet Addiction: A Critical Review. International Journal of Mental Health and Addiction. 2006;4(1):31-51.
Three-37 Factor Model of Problematic Internet Use on Off-Line Adolescent and Adult Samples.
Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking. 2011; 14(11):657-664.
25. Griffiths M, Kuss D, Billieux J, Pontes H. The evolution of Internet addiction: A global perspective. Addictive Behaviors. 2016; 53:193-195.
26. Reed P, Vile R, Osborne L, Romano M, Truzoli R. Problematic Internet Usage and Immune Function. PLOS ONE. 2015; 10(8):e0134538.
27. Wartberg L, Brunner R, Kriston L, Durkee T, Parzer P, Fischer-Waldschmidt G et al.
Psychopathological factors associated with problematic alcohol and problematic Internet use in a sample of adolescents in Germany. Psychiatry Research. 2016; 240:272-277.
28. Conway K, Swendsen J, Husky M, He J, Merikangas K. Association of Lifetime Mental
Disorders and Subsequent Alcohol and Illicit Drug Use: Results From the National Comorbidity Survey - Adolescent Supplement. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry. 2016; 55(4):280-288.
29. Tushar Singh, René A. Arrazola, ; Catherine G. Corey, Corinne G. Husten, Linda J. Neff, David M. Homa et al. tobacco Use Among Middle and High School Students — United States, 2011– 2015. 2016;.
30. Salme K. Ahlström, Esa L. Österberg. International Perspectives on Adolescent and Young Adult Drinking. 2016;.
31. Rockville, Substance Abuse and Mental Health Services Administration. (2010). Results from the 2009 National Survey on Drug Use and Health: Volume I. Summary of National Findings 10-4586.
32. Orsal O, Orsal O, Unsal A, Ozalp S. Evaluation of Internet Addiction and Depression among University Students. Procedia - Social and Behavioral Sciences. 2013;82:445-454.
33. Lamers F, van Oppen P, Comijs HC, Smit JH, Spinhoven P, van Balkom AJ et al. Comorbidity patterns of anxiety and depressive disorders in a large cohort study: the Netherlands Study of Depression and Anxiety. 2016;.
34. Weinberger A, McKee S, George T. Smoking Cue Reactivity in Adult Smokers with and without Depression: A Pilot Study. The American Journal on Addictions. 2012;21(2):136-144.
35. Moylan S, Jacka F, Pasco J, Berk M. How cigarette smoking may increase the risk of anxiety symptoms and anxiety disorders: a critical review of biological pathways. Brain Behav. 2013;3(3):302-326.
36. Aviv Weinstein, Dikla Dorani, Rotem Elhadif, Yehely Bukovza, Anastasya Yarmulnik,. Internet addiction is associated with social anxiety in young adults. 2016;.
38
PRIEDAI
ANKETA
1dalis. Apibraukite vieną labiausiai jums tinkantį atsakymą ir/ar įrašykite į šone esantį laukelį.
1. Jūsų lytis: 1) Moteris 2) Vyras
2. Jūsų amžius:
____________________(įrašyti)
3. Kiek cigarečių surūkote?
1) Nerūkau; (4-ą klausimą praleiskite) 2) Mažiau nei pakelį per mėnesį; 3) mažiau nei 1 pakelį per savaitę, bet
daugiau nei 1 pakelį per mėnesį; 4) Mažiau nei 1 pakelį per dieną, bet
daugiau nei 1 pakelį per savaitę; 5) Daugiau nei 1 pakelį per dieną;
4. Kiek laiko rūkote? 1) Mažiau nei mėnesį; 2) Mažiau nei metus; 3) Mažiau nei 2 metus; 4) Daugiau kaip 2 metus;
5. Kaip dažnai vartojate alkoholinius gėrimus? 1) Nevartoju; (6-ą klausimą praleiskite)
2) Mažiau kaip 1 kartą per pusmetį;
3) Daugiau kaip 1 kartą per pusmetį, bet mažiau kaip 1 kartą per mėnesį; 4) Daugiau kaip 1 kartą per mėnesį, bet mažiau kaip 1 kartą per savaitę ; 5) Daugiau kaip 1 kartą per savaitę;
6) Kasdien.
6. Kokius alkoholinius gėrimus vartojate dažniausiai ir kiek jų išgeriate?
Vieno vakaro metu išgeriu (apibraukti dažniausią ir įrašyti visų vidutinį kiekį (jei negeriate tai 0)):
1) Silpnųjų gėrimų (alaus, sidro)_____________________ml;
2) Vidutinio stiprumo gėrimų (vyno, vermuto)_____________________ml; 3) Stipriųjų gėrimų (degtinės, brendžio)_________________________ml; 7. Ar esate bandę kokių nors narkotinių
medžiagų (kanapės, ekstazis, heroinas, LSD ir pan.)?
1) Ne
2) Taip, esu bandęs, bet dabar nebevartoju
3) Taip, reguliariai vartojau, bet dabar nebevartoju
4) Taip, vartoju reguliariai
8. Kiek laiko per dieną vidutiniškai praleidžiate naudodamasis/i kompiuteriu ne mokslo ar darbo reikalais?
1) Iki 1 valandos 2) 1-2 valandas 3) 2-5 valandas 4) 5-10 valandų
39 2 dalis. Apibraukite vieną numeriuku pažymėtą labiausiai jums tinkantį atsakymą.
1. Jaučiu įtampą ir nerimą:
3 Beveik visą laiką, nuolat 2 Didžiąją laiko dalį, dažnai 1 Retkarčiais
0 Niekada nejaučiu
2. Jaučiuosi užslopintas, lėčiau mąstau ir judu:
3 Beveik visą laiką 2 Labai dažnai 1 Kartais, nestipriai 0 Visiškai nesijaučiu
3. Tebedžiugina viskas, kaip ir anksčiau :
0 Visiškai tiek pat 1 Mažiau nei anksčiau 2 Daug mažiau
3 Beveik visai nedžiugina
4. Apima baimė, drebulys, spaudžia po krūtine:
0 Visiškai ne 1 Kartais 2 Gana dažnai
3 Labai dažnai, nuolat
5. Jaučiu baimę, kad įvyks kažkas siaubingo:
3 Labai stipriai 2 Taip, bet nestipriai
1 Nestipriai, bet manęs tai netrikdo 0 Visiškai ne
6. Nustojau rūpintis savo išvaizda:
3 Visiškai nesirūpinu
2 Nesirūpinu tiek, kiek reikėtų 1 Rūpinuosi, bet mažiau nei anksčiau 0 Rūpinuosi tiek pat kiek visuomet
7. Galiu juoktis, suprasti humorą:
0 Taip pat, kaip anksčiau 1 Mažiau ir sunkiau 2 Daug mažiau ir sunkiau 3 Visiškai negaliu
8. Jaučiu, kad nenurimstu vietoje:
3 Labai stipriai 2 Gana stipriai 1 Truputį 0 Visiškai ne
9. Vargina neramios mintys ir rūpesčiai:
3 Didelę laiko dalį, nuolat 2 Daug laiko, dažnai 1 Retkarčiais, bet ne dažnai 0 Tik retkarčiais
10. Iš gyvenimo tikiuosi kažko malonaus:
0 Tiek pat, kiek visada 1 Mažiau nei anksčiau 2 Daug mažiau nei anksčiau 3 Visiškai nesitikiu
11. Man linksma:
3 Niekada 2 Labai retai 1 Kartais
0 Didelę laiko dalį
12. Staiga apima didelė baimė ir nerimas:
3 Tikrai labai dažnai 2 Pakankamai dažnai 1 Retai
0 Niekada
13. Galiu ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti:
0 Visada 1 Dažnai 2 Retai
3 Niekada neatsipalaiduoju
14. Mane džiugina gera knyga, televizijos laida:
0 Dažnai 1 Kartais 2 Retai 3 Labai retai
