LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Greta Oklinskaitė

KLAIPĖDOS REGIONO MOKSLEIVIŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ IR KŪNO

SVORIO RYŠIAI SU SOCIALINIAIS IR EKONOMINIAIS ŠEIMOS

VEIKSNIAIS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)

Studentas Mokslinis vadovas

Greta Oklinskaitė dokt. Monika Grincaitė

SANTRAUKA

KLAIPĖDOS REGIONO MOKSLEIVIŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ IR KŪNO SVORIO RYŠIAI SU SOCIALINIAIS IR EKONOMINIAIS ŠEIMOS VEIKSNIAIS

Greta Oklinskaitė

Mokslinis vadovas dokt. Monika Grincaitė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės maedicinos katedra. Kaunas; 2019. 64 p.

Darbo tikslas. Įvertinti Klaipėdos regiono 11 m., 13 m. ir 15 m. amžiaus moksleivių gyvensenos įpročius, kūno svorį ir jų sąsajas su socialiniais ir ekonominiais šeimos veiksniais.

Uždaviniai. Įvertinti Klaipėdos regiono 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių šeimų socialinę ir ekonominę padėtį; įvertinti Klaipėdos regiono 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių gyvensenos įpročius ir kūno svorį; nustatyti moksleivių gyvensenos įpročių bei kūno svorio sąsajas su socialiniais ir ekonominiais šeimos veiksniais.

Metodika.Tyrimas atliktas taikant tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) klausimyną. Tyrime dalyvavo 471 moksleivis (182 - 5 klasių, 177 - 7 klasių ir 112 - 9 klasių) iš atsitktinai pasirinktų septynių Klaipėdos regiono bendrojo lavinimo mokyklų. Buvo vertinami moksleivių mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingi įpročiai. Pagal moksleivių nurodytą savo kūno svorį ir ūgį buvo nustatytos fizinio išsivystymo grupės. Šeimos turtingumas buvo vertinamas pagal FAS skalę. Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS Statistics (20.0 versija). Sąsajos tarp moksleivių gyvensenos įpročių bei kūno svorio su socialiniais ekonominiais veiksniais vertinti taikant daugiaveiksnę logistinę regresinę analizę.

Rezultatai. Daugumos tyrime dalyvavusių Klaipėdos regiono moksleivių tėvai buvo dirbantys. Daugiau nei pusė (61,3 proc.) moksleivių gyveno vidutinio turtingumo šeimose.

Moksleivių mityba buvo nepakankamai sveika. Mergaitės (84,7 proc.) dažniau nei berniukai (73,3 proc.) pusryčiavo savaitgaliais, o berniukai (50,4 proc.) dažniau nei mergaitės (35,8 proc.) gėrė saldžiuosius gazuotus gėrimus. Su amžiumi moksleivių mitybos įpročiai prastėjo. Mergaitės dažniau buvo per liesos (14,7 proc.), daugiau berniukų (21,5 proc.) nei mergaičių turėjo antsvorio. Berniukai buvo fiziškai aktyvesni nei mergaitės. Berniukai ir vyresnio amžiaus moksleiviai dažniau rūkė cigaretes, elektronines cigaretes ir vartojo kanapes. Per gyvenimą 1 – 9 dienas cigaretes yra rūkę daugiau berniukų (28,1 proc.) nei mergaičių (19,6 proc.).Elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų penkiolikamečiai (15,6 proc.) ir berniukai ( 14,9 proc.) yra rūkę dažniau nei jaunesni moksleiviai, ir mergaitės. Kanapes per pastarąsias 30 dienų bent vieną dieną ar daugiau berniukai (18,2 proc.) vartojo dažniau nei mergaitės (5,5 proc.).

Šeimos socialinė ir ekonominė padėtis buvo susijusi su moksleivių mitybos įpročiais. Turtingų šeimų moksleiviai turėjo geresnes galimybes kasdien valgyti vaisius ir daržoves, pusryčiauti darbo dienomis bei valgyti saldumynus. Žalingų įpročių paplitimas tarp moksleivių nepriklausė nuo šeimos socialinės ir ekonominės padėties, bet pastebėta, kad rečiau rūkė tie moksleiviai, kurių tėtis turi darbą.

Išvados. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių Klaipėdos regiono moksleivių gyveno vidutiniškai turtingose šeimose. Moksleivių mityba tik iš dalies atitiko sveikos mitybos rekomendacijas. Berniukai buvo fiziškai aktyvesni nei mergaitės. Vyresnio amžiaus moksleiviai ir berniukai dažniau rūkė cigaretes, elektronines cigaretes ir vartojo kanapes. Šeimos ekonominė padėtis buvo susijusi su moksleivių mitybos įpročiais.

Raktiniai žodžiai: moksleiviai, gyvensenos įpročiai, kūno svoris, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

SUMMARY

THE RELATIONSHIP BETWEEN LIFESTYLE HABITS AND BODY WEIGHT OF KLAIPĖDA REGION STUDENTS WITH SOCIAL AND ECONOMIC FAMILY FACTORS Greta Oklinskaitė

Head of Science Doc. Monika Grincaitė

Lithuanian University of Health Sciences , Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2019. 64 p.

Aim. To evaluate Klaipeda region 11, 13 and 15 year old students lifestyles, habits, body weight, and their relationship to social and economic factors in the family.

Objectives. To evaluate the social and economic situation of 11, 13 and 15 year old students’ families in Klaipeda region; to evaluate lifestyle habits and body weight of 11, 13 and 15 year old students of Klaipeda region; to determine the relationship between the lifestyle habits of the students and the weight of the body with social and economic factors of the family.

Method. The study was conducted using an international school-age childhood lifestyle and health survey (HBSC) questionnaire. 471 students (182 - 5, 177 - 7 and 112 - 9) of the seven random schools in Klaipeda region were included in the survey. Nutrition, physical activity and harmful habits of students were assessed. Physical development groups were determined according to their body weight and height indicated by the students/pupils. The wealth of the family was measured by the FAS scale. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics (version 20.0). Links between students’ lifestyle habits and body weight with socio-economic factors have been assessed using multi-dimensional logistic regression analysis.

Results. The majority of the parents of the Klaipėda region students were working. More than half (61.3%) of students lived in families with moderate wealth.

The students’ diet was not healthy enough. Girls (84.7%) more often than boys (73.3%) had breakfast on weekends, and boys (50.4%) more often than girls (35.8%) drank sweet carbonated drinks. With age, the eating habits of students’ deteriorated. Girls were more lean (14.7%), more boys (21.5%) than girls were overweight. Boys were more physically active than girls. Boys and older students more often smoked cigarettes, electronic cigarettes, and cannabis. Boys (28.1%) were smoking cigarettes more than girls (19.6%) during their lifetime. Fifteen-year-olds (15.6%) and boys (14.9%) are more likely to smoke electronic cigarettes in the last 30 days than younger pupils and girls. In the last 30 days, boys (18,2%) have smoked cannabis at least one day or more while girls did it less (5,5%).

The socio-economic situation of the family was related to students' eating habits. Students from wealthy families had better opportunities to eat fruit and vegetables each day on weekdays and to eat sweets. The prevalence of harmful habits among schoolchildren did not depend on the social and economic situation of the family, but it was noticed that those students whose dad had a job were less likely to smoke.

Conclusions. More than half of the students in the Klaipėda region who participated in the study lived in moderately wealthy families. The students' diet was only partially in line with the recommendations of a healthy diet. Boys were more physically active than girls. Older students and boys smoked cigarettes, electronic cigarettes and cannabis more often. The economic situation of the family was related to students' eating habits.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1 Moksleivių šeimų socialinė ir ekonominė padėtis ... 11

1.2 Moksleivių gyvensenos įpročiai ir kūno svoris ... 12

1.2.1 Moksleivių mitybos įpročiai ir kūno svoris ... 12

1.2.2 Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ... 15

1.2.3 Žalingų įpročių paplitimas mokinių tarpe ... 17

1.3 Socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka moksleivių gyvensenos įpročiams ir kūno svoriui ... 21

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 24

3. REZULTATAI ... 30

3.1 Tiriamųjų ir jų šeimų charakteristikos ... 30

3.2. Moksleivių gyvensenos įpročiai ir kūno svoris ... 31

3.2.1 Moksleivių mitybos įpročiai ir kūno svoris ... 31

3.2.2 Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ... 38

3.2.3 Moksleivių žalingi įpročiai ... 40

3.3 Moksleivių gyvensenos įpročių ir kūno svorio ryšiai su socialiniais ir ekonominiais veiksniais ... 44 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50 IŠVADOS ... 54 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI ... 65

SANTRUMPOS

HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensneos ir sveikatos tyrimas (ang. Health Behavior in Schoolaged Children)

LMM − Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų mitybos netolygumų tyrimas FAS − šeimos turtingumo skalė (angl. Family Affluence Scale)

ESPAD − Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs)

KMI − kūno masės indeksas

ĮVADAS

Augant vaiko organizmui vyksta įvairūs psichologiniai ir fiziniai pokyčiai, formuojasi vaiko įpročiai. Todėl labai svarbu jau vaikystėje įdiegti tinkamus sveikos gyvensenos įgūdžius, užkertant kelią sveikatos problemoms ateityje [1].

Mokslininkai teigia, kad moksleivių gyvensena nėra sveika. Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų duomenimis pastebima, kad moksleivių mityba nėra sveikatai palanki ir neatitinka mitybos rekomendacijų [2, 3]. Lietuvoje moksleiviai vartoja per mažai vaisių ir daržovių, dažnai valgo saldumynus, traškučius, geria saldžius gaiviuosius gėrimus [4]. Taip pat pastebima, kad mokiniai yra vis pasyvesni ir mažiau laiko skiria fiziniam aktyvumui. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad moksleiviai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs [6, 7, 8]. O daug savo laisvo laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių ekranų [5].

Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad vyresnio amžiaus moksleiviai paauglystės laikotarpiu yra lengvai įtakojami draugų ir linkę išbandyti psichoaktyvias medžiagas [9]. Pasak tarptautinio moksleivių gyvensenos tyrimo (HBSC), Lietuvos moksleiviai vieni anksčiausiai pradeda rūkyti [10].

Šeimų socialiniai ir ekonominiai veiksniai gali nulemti daugelį moksleivių ligų [11]. Tai pat ir įtakoti moksleivių gyvenseną bei jos įpročius. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad aukštesnes pajamas gaunančiose šeimose vaikai turi geresnes sąlygas maitintis sveikiau ir kasdien valgyti vaisius [12]. Taip pat turi geresnes sąlygas kasdien būti fiziškai aktyvūs ir sportuoti [14]. O moksleiviai, iš mažas pajamas gaunančių šeimų, yra labiau linkę maitintis ne pagal pateiktas rekomendacijas [13]. Pastebėta, kad jie labiau linkę turėti ir antsvorio, nei jų bendraamžiai iš labiau pasiturinčių šeimų [15,16]. Nors aukštesnio socialinio ir ekonominio lygio šeimų mokiniai turi palankesnes sąlygas sveikai maitintis ir sportuoti, nustatyta, kad labiau pasiturinčiose šeimose paaugliai alkoholį vartoja dažniau [17,18]. Mažas pajamas gaunančiose šeimose moksleiviai labiau linkę rūkyti [19].

Lietuvos moksleivių gyvensenos įpročiai ir kūno svorio ryšiai su šeimos socialiniais ir ekonominiais veiksniais yra nedaug tyrinėti. Kadangi kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad šeimos socialiniai ir ekonominiai veiksniai turi įtakos moksleivių gyvensenos įpročiams, svarbu išsiaiškinti, kuriuos moksleivių gyvensenos įpročius labiausiai įtakoja šeimų socialinė - ekonominė padėtis Lietuvoje. O ši informacija galėtų būti panaudota valstybės lygiu reguliuojant sveikatai palankių maisto produktų kainas bei mažinant psichoaktyvių medžiagų prieinamumą tarp paauglių.

Darbo naujumas. Šiame darbe analizuojami Klaipėdos regiono moksleivių gyvensenos įpročiai ir kūno svorio ryšiai su socialiniais ir ekonominiais šeimos veiksniais. Taikant daugiaveiksnę logistinę regresinę analizę buvo vertintos gyvensenos įpročių bei kūno svorio sąsajos su šeimų socialiniais ir ekonominiais veiksniais.

Autorės indėlis. Autorė aktyviai dalyvavo vykdant tarptautinį HBSC tyrimą. Ji atliko Klaipėdos regiono atsitiktinai atrinktų bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių anketinę apklausą, gautus duomenis suvedė į kompiuterį, atliko Klaipėdos regiono duomenų statistinę analizę ir gautus tyrimo rezultatus apibendrino magistro baigiamajame darbe.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti Klaipėdos regiono 11 m., 13 m. ir 15 m. amžiaus moksleivių gyvensenos įpročius, kūno svorį ir jų sąsajas su socialiniais ir ekonominiais šeimos veiksniais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Klaipėdos regiono 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių šeimų socialinę ir ekonominę padėtį.

2. Įvertinti Klaipėdos regiono 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių gyvensenos įpročius ir kūno svorį.

3. Nustatyti moksleivių gyvensenos įpročių bei kūno svorio sąsajas su socialiniais ir ekonominiais šeimos veiksniais.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Šeimos socialinė ir ekonominė padėtis yra svarbus paauglių sveikatos veiksnys, galintis nulemti daugelį ligų [11]. Socialinė padėtis dažniausiai yra nustatoma pagal žmogaus ekonominę padėtį, išsimokslinimą ir turimą darbą [20].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais ties skurdo riba šalyje buvo 29,6 proc. Lietuvos gyventojų. Pagal amžiaus grupes nustatyta, kad net 25,3 proc. moksleivių iki 17 metų buvo skurdo rizikos grupėje [21].

Moksleivių socialinei ir ekonominei padėčiai įvertinti, HBSC tyrime yra apskaičiuojamas šeimos turtingumo rodiklis (FAS) [22].

Lietuvoje atliktuose tyrimuose pastebima, kad didžioji dalis moksleivių gyvena vidutinio turtingumo šeimose. 2015 metais Mockevičienės atliktame tyrime buvo siekiama apibendrinti moksleivių socialines ir ekonomines charakteristikas, remiantis HBSC ir LMM tyrimų metu paskaičiuotu FAS rodikliu. Abiejų tyrimų duomenys kiek skyrėsi, tačiau bendra moksleivių šeimų socialinė ir ekonominė tendencija buvo panaši. Nustatyta, kad didžioji dalis Lietuvos moksleivių gyvena vidutinio turtingumo šeimose (HBSC 46,4 proc., LMM 46,4 proc.), maždaug trečdalis -aukšto turtingumo (HBSC - 27,3 proc., LMM - 35,3 proc.) ir mažiausioji dalis - žemo turtingumo šeimose (HBSC – 20,0 proc., LMM – 18,3 proc.). Pastebima, kad didesnė dalis moksleivių teigė, kad jų abu tėvai turėjo darbus (HBSC - 56,0 proc., LMM -6 2,5 proc.) [3]. Kitų Lietuvos mokslininkų 2017 metais atliktame tyrime taip pat pastebima, kad didesnė dalis moksleivių gyvena vidutinio turtingumo šeimose (43,7 proc.), daugiau nei trečdalis - mažo turtingumo (36,9 proc.) ir kiek mažiau nei 20 proc. - aukšto turtingumo šeimose [23].

Užsienio tyrimuose taip pat matoma, kad didžioji dalis moksleivių gyvena vidutinio turtingumo šeimose. Suomijoje didesnė dalis penkiolikmečių gyveno vidutinio turtingumo šeimose (41,7 proc.), beveik trečdalis - žemo turtingumo šeimose (31,6 proc.) ir mažiau nei 30 proc. moksleivių gyveno aukšto turtingumo šeimose (31,6 proc.) Kinijoje trečdalis moksleivių gyveno aukšto turtingumo šeimose (35,1 proc.), trečdalis moksleivių - vidutinio turtingumo šeimose (33,3 proc.) ir trečdalis - žemo turtingumo šeimose (31,6 proc.) [24].

Apibendrinant galima teigti, kad moksleivių socialinė ir ekonoinė padėtis priklauso nuo jų tėvų turimų darbų, šeimos sudėties. Lietuvos ir užsienio tyrėjų duomenimis didžioji dalis moksleivių gyvena vidutinio turtingumo šeimose.

1.2 Moksleivių gyvensenos įpročiai ir kūno svoris 1.2.1 Moksleivių mitybos įpročiai ir kūno svoris

Augančiam organizmui būtina gauti visas reikalingas maisto medžiagas, kadangi vaikui augant organizme vyksta įvairūs psichologiniai bei fiziniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu susiformuoja asmens maitinimosi įpročiai, kurie išlieka visą gyvenimą [4].

Viena pagrindinių normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi prielaidų yra racionali mityba [25]. Nesveiki valgymo įpročiai yra susiję su nepalankiomis sveikatos pasekmėmis paauglystės metu [26]. Su maistu gaunama energija yra reikalinga vaiko augimui, fiziniam aktyvumui, svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms palaikyti [27].Todėl vaikui augimo laikotarpiu yra svarbu gauti visas būtiniausias maisto medžiagas.

Tyrimų duomenimis paauglių mityba nėra subalansuota ir sveikatai palanki. HBSC tyrimo 2013/2014 metų ataskaitoje pastebėta tendencija, kad vaikams augant, didėja neigiami mitybos įpročiai. Su amžiumi vaikai vis mažiau vartoja vaisių ir daržovių, rečiau pusryčiauja ir daugiau vartoja saldintų gaiviųjų gėrimų [10].

Užsienio ir Lietuvos literatūroje teigiama, kad moksleivių mityba nėra subalansuota. 2016 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinami 2001 - 2010 metų moksleivių mitybos pokyčiai tarp Šiaurės Europos šalių, parodė, kad Skandinavijos šalių vaikai turi sveikesnius mitybos įpročius. Danijoje gyvenantys vaikai daržovių valgo daugiau nei kitų Šiaurės Europos šalių paaugliai, o Suomijoje – moksleiviai mažiausiai vartoja saldainių ir gaiviųjų gėrimų. Nepaisant šių teigiamų mitybos tendencijų, Šiaurės Europos šalių paauglių mityba išlieka nesubalansuota ir neatitinka nacionalinių mitybos rekomendacijų [2]. Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad didžiosios dalies 11 - 18 metų amžiaus moksleivių mityba nėra sveikatai palanki [3].

Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas yra vienas iš racionalios mitybos komponentų. PSO rekomenduoja suvalgyti bent 400 gramų įvairių vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Nustatyta, kad suvartojant daugiau nei 200 g vaisių per parą, pagerėja kaulų mineralinis tankis [28]. Taip pat yra pastebėta, kad vaikai, kurie per dieną suvalgo daugiau vaisių, turi geresnius emocijų valdymo ir kontrolės, santykių kūrimo įgūdžius [29]. O nepakankamas vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su nereguliaria moksleivių mityba [30].

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad moksleiviai vartoja nepakankamai vaisių ir daržovių [31]. Išnagrinėjus IV, VII ir X klasių Lietuvos moksleivių mitybą paaiškėjo, kad kasdien vaisius ir daržoves vartoja tik 42,3 proc. apklaustųjų [4].

Nustatyta, kad mergaitės turi geresnius sveikatai palankios mitybos įgūdžius. Įvertinus Kauno ir Šaulių miestų devintų klasių moksleivių gyvensenos ypatumus paaiškėjo, kad mergaitės, daugiau nei berniukai, vartoja vaisių (48,9 proc. mergaičių, 34,5 proc. berniukų), daržovių (46,5 proc.

mergaičių ir 31,1 proc. berniukų) bei salotų (33,7 proc. mergaičių ir 26,3 proc. berniukų). Tačiau berniukai rečiau valgo saldainius ir šokoladą, lyginant su mergaitėmis [32]. Tačiau nors mergaitės suvartoja daugiau vaisių ir daržovių, jos kiekvieną rytą pusryčiauja rečiau nei berniukai, o berniukai dažniau vartoja gaiviuosius gėrimus [10].

Moksleivių mitybos racione dažnai galime pastebėti ir daugybę nesveikų maisto produktų. Moksleiviai dažnai vartoja saldumynus, traškučius, geria saldžius gaiviuosius gėrimus [4].

Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktuose tyrimuose pastebima mažėjanti nesveikų produktų vartojimo tendencija. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad 2006 - 2010 metais pastebimai sumažėjo reguliarus greitojo maisto vartojimas tarp moksleivių [31]. Čekijoje atlikto 2002 - 2014 metų laikotarpio moksleivių mitybos tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažėja neigiamas moksleivių gaiviųjų gėrimų ir saldumynų vartojimas paauglių tarpe [33]. Atliktas tyrimas Šiaurės Europos šalyse (Norvegijos, Švedijos ir Danijos) parodė, kad 2001/2002 – 2009/2010 metais gaiviųjų gėrimų vartojimo tendencijos sumažėjo visose šalyse [2].

Moksleiviai maitinasi gana neracionaliai. Nors greitojo maisto ir saldumynų vartojimas linkęs mažėti, tačiau matomi skirtumai tarp lyčių ir skirtingų amžiaus grupių. Tarptautinio HBSC tyrimo duomenimis gazuotų gėrimų vartojimas padidėja nuo 11 iki 15 metų amžiaus. Gazuotus gėrimus berniukai vartoja dažniau nei mergaitės visose amžiaus grupėse [10]. Anot Mocevičienės, jaunesni moksleiviai dažniau vartoja nesveikus produktus, tokius kaip saldumynai, greitasis maistas, traškučiai, gazuoti saldieji gėrimai [3].

Aptariant mitybos įpročius labai svarbu atsižvelgti ir į moksleivių pusryčiavimo įprotį. Reguliarus pusryčiavimas yra viena svarbiausių sveikos mitybos dalių. Reguliarus pusryčių valgymas turi įtakos dažnesniam sveikų produktų pasirinkimui ir retesniam nesveiko maisto valgymui [3]. Pusryčių valgymas sumažina moksleivių antsvorio tikimybę, turi įtakos mokymosi

rezultatams, kognityvinėms organizmo funkcijoms bei atminčiai [34].

Atlikti tyrimai rodo, kad vis mažiau moksleivių pusryčiauja. Lazzeri ir kt. atliko tyrimą, kurio metu buvo nagrinėti 31 šalies, dalyvaujančios mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrime, pusryčių valgymo dažnumo duomenys per 2002 - 2010 metų laikotarpį. Jo metu nustatyta, kad nuo 2002 metų pusryčiavimo dažnis sumažėjo 11 - oje šalių (Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje) [35]. Čekijoje, įvertinus moksleivių mitybos įpročius 2002 – 2014 m. laikotarpiu, parodė, kad moksleivių pusryčių vartojimas darbo dienomis padidėjo tarp visų moksleivių, tačiau reikšmingi pokyčiai buvo tik tarp 13 metų berniukų ir visų amžių mergaičių. Lyginant 2002 metus su 2014 metais, pastebimas teigiamas pokytis tarp mergaičių pusryčių vartojimo savaitgalio dienomis [36].

mokinių (60 proc.) [25]. Vizbaraitė ir kt., atlikę tyrimą 16 - oje Kauno miesto mokyklų, devintokų mitybos įpročių vertinimą lyties ir fizinio aktyvumo požiūriu nustatė, kad net 28,5 proc. moksleivių nevalgo pusryčių. Mergaitės pusryčius valgo rečiau nei berniukai [37].

2016 metų HBSC ataskaitoje pastebima, kad daugumoje šalių mergaitės yra mažiau linkusios pusryčiauti kasdien, o skirtumas, lyginant su berniukų pusryčiavimo įpročiais, didėjo su amžiumi. Vyresni vaikai labiau linkę pusryčiauti kasdien. Lietuvoje, HBSC duomenimis, berniukai pusryčiauja dažniau. Tarp 11 metų moksleivių kasdien pusryčiauja 61 proc. mergaičių ir 63 proc. berniukų, tarp 13 metų - mergaičių - 52 proc. ir 62 proc. berniukų, o tarp 15 metų amžiaus moksleivių - 56 proc. mergaičių ir 58 proc. berniukų [10].

Vaikystėje susiformavę prasti mitybos įpročiai ir dažnai valgomas nesveikas maistas gali turėti įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui ir antsvorio problemoms [38]. Kaip teigia mokslininkai, vienas iš pagrindinių kūno svorio didėjimo veiksnių yra netinkama mityba. Valgomo maisto kokybė yra susijusi su nutukimo rizika [39]. Nepusryčiaujantiems, vartojantiems daug cukraus ir riebalų turinčius maisto produktus kyla grėsmė nutukti ar turėti antsvorio [34].

Per didelis svoris vaikystėje ypač neigiamai veikia augantį organizmą ir sąlygoja daugybę ligų. Nutukimas ir antsvoris turi įtakos vaikų medžiagų apykaitos procesams, gali sukelti astmą, dantų problemas, miego sutrikimus [40]. Taip pat įtakoja vaikų psichinę sveikatą [41].

Pasak PSO, vaikų nutukimas yra viena rimčiausių 21 a. visuomenės sveikatos problemų. Buvo apskaičiuota, kad 2016 m. vaikų iki penkerių metų, turinčių antsvorį ar nutukusių, yra daugiau kaip 41 milijonas [42].

Nors nutukimas yra opi problema pasaulyje, tačiau naujausiuose tyrimuose pastebima mažėjanti nutukusių ir antsvorio turinčių vaikų tendencija. 2018 metais Europoje atliktame tyrime pastebima, kad nuo 1999 - 2006 metų (22,7 proc.) iki 2011 - 2016 metų (18,1 proc.) antsvoris ir nutukimas tarp 2 - 13 metų amžiaus vaikų sumažėjo, Ispanijoje ir Portugalijoje antsvorio ir nutukimo paplitimas sumažėjo nuo 30,3 proc. iki 26,4 proc. [43].

Kinijoje 2011 - 2015 metų laikotarpiu antsvorio paplitimas išlikęs stabilus, o nutukimas tarp vaikų sumažėjo [44]. Taip pat Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 2013 - 2017 metus šalyje antsvorio turinčių vaikų buvo daugiau nei nutukusių [45].

Nors daugelis užsienio šalių mokslininkų pastebi, kad antsvorio paplitimas tarp moksleivių mažėja, tačiau nepaisant to nutukimo problema išlieka [46, 47].

Nustatyta, kad vaikų nutukimui didelę įtaką daro sociodemografiniai veiksniai: amžius, lytis, socialinė ir ekonominė padėtis bei gyvenamoji vieta [47]. Daugelis mokslininkų teigia, kad berniukai, dažniau nei mergaitės, linkę nutukti.

HBSC tyrimo ataskaitoje teigiama, kad vertinant 11, 13 ir 15 metų amžiaus vaikų KMI, berniukai beveik visose šalyse pasižymėjo didesniu antsvoriu ir nutukimu [10]. Badr ir kt. nustatė,

kad apytiksliai 48,0 proc. paauglių yra per sunkūs ar nutukę, o berniukai, labiau nei mergaitės, linkę nutukti [48]. Kinijos mokslininkai pastebi, kad didžiausias vaikų, turinčių antsvorį, paplitimas pastebėtas jaunesniame amžiuje nuo 6 iki 9 metų amžiaus, o antsvorio paplitimas – 10 - 15 metų amžiuje. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų (17,60 proc. ir 12,43 proc.) buvo didesnis nei tarp mergaičių (10,27 proc. ir 5,93 proc.) [45].

Apibendrinant galima teigti, kad užsienio ir Lietuvos moksleivių mityba nėra racionali. Daugybė užsienio ir Lietuvos tyrimų parodė, kad moksleiviai vartoja nepakankamai vaisių ir daržovių, pusryčiauja nereguliariai, vartoja gaiviuosius gėrimus ir užkandžiams renkasi greitąjį maistą ar saldumynus. Galima pastebėti, kad mergaitės maitinasi racionaliau, daugiau vartoja vaisių ir daržovių, tačiau dažniau renkasi saldumynus ir rečiau pusryčiauja, o berniukai - dažniau vartoja traškučius ir gaiviuosius gėrimus. Antsvorio ir nutukimo paplitimas yra skirtingas, tačiau tarp vaikų išlieka didelis. Įvairių šalių tyrimai parodė, kad berniukai labiau linkę nutukti nei mergaitės.

1.2.2 Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai

Fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, stiprinančių žmogaus sveikatą. Fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Mokslininkų teigimu, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali sumažinti moksleivių kardiometabolinę riziką [49]. Taip pat mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 - o tipo cukriniu diabetu, Alzheimerio liga [50]. Pakankamas fizinis aktyvumas padeda apsisaugoti nuo medžiagų apykaitos sutrikimų, vėžio išsivystymo ir gerina atmintį [51].

Vaikams ir paaugliams fizinis aktyvumas ypač svarbus sveikai gyvensenai užtikrinti. Tinkamą fizinį ir psichinį vaiko augimą padeda užtikrinti fiziniai pratimai, judėjimas ir kūno kultūra. Kiekvieną dieną pakankamas fizinis aktyvumas leidžia formuotis taisyklingai laikysenai [52]. Didesnis fizinis aktyvumas mažina kūno svorį ir mažina antsvorio tikimybę tarp berniukų [53].

PSO rekomendacijomis, 15 - 17 metų amžiaus vaikai per dieną vidutinio intensyvumo fizine veikla turėtų užsiimti apie 60 min., o didžiąją dalį šios veiklos turėtų sudaryti įvairūs aerobiniai pratimai. Vidutinio intensyvumo veikla reiktų užsiimti bent 3 kartus per savaitę, įtraukiant kaulus ir raumenis stiprinančius pratimus [54].

Pastebima, kad moksleiviai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Lietuvoje didžioji dalis (83,4 proc.) 11 - 17 metų amžiaus moksleivių nepasiekia PSO rekomenduojamo fizinio aktyvumo [55]. Moksleivių fizinio aktyvumo nepakankamumą Lietuvoje nustatė daugelis tyrėjų. 2014 metais V. Balčiūnienės ir kt. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad net 81 proc. Lietuvos 5 – 12 klasių moksleivių fizinis aktyvumas yra per mažas, o pakankamai fiziškai aktyvūs savo laisvu laiku buvo tik 17 proc.

parodė, kad tik 56,8 proc. apklaustųjų fizinei veiklai skiria iki vienos valandos per dieną, o 36,7 proc. - visiškai nesportuoja [56]. Kito tyrimo duomenimis, kurio metu buvo nagrinėtos 14 – 17 metų mokinių mokymosi pasiekimų ir fizinio aktyvumo bei fizinio pajėgumo tarpusavio sąsajos, buvo nustatyta, kad PSO rekomenduojamą fizinį aktyvumą per dieną patiria tik 9,3 proc. apklaustųjų [7].

Užsienyje atliktuose tyrimuose taip pat pastebima, kad mokyklinio amžiaus vaikai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Belgijoje atlikto tyrimo duomenimis beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų moksleivių bent du kartus per savaitę užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, tačiau tik vieno iš penkių moksleivių fizinis aktyvumas atitiko PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas [8]. Kinijoje, apklausus 10 - 18 metų amžiaus paauglius nustatyta, kad tik 18,4 proc. tiriamųjų yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir atitinka fizinio aktyvumo rekomendacijas, 25,5 proc. paauglių atitiko praleidžiamo laiko prie kompiuterio ir televizoriaus ekrano rekomendacijas, o 5,7 proc. paauglių atitiko abejas rekomendacijas [5].

Lietuvos ir užsienio mokslininkai pastebi vis mažėjantį paauglių fizinį aktyvumą. Analizuojant fizinio aktyvumo pokyčius Lietuvoje, pastebima mažėjanti tendencija. Zaborskio ir kt. atlikto tyrimo metu, kurio tikslas buvo įvertinti fizinio aktyvumo pokyčius 1994 - 2010 metais tarp Lietuvos moksleivių, pastebima, kad tirtu laikotarpiu tik 45,2 proc. berniukų ir 20,2 proc. mergaičių buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Nuo 1998 metų fiziškai aktyvių berniukų dalis mažėjo, o mergaičių – 1999 - 2006 metais nekito, tačiau 2010 metais mergaičių fizinis aktyvumas sumažėjo [14]. Taip pat Venckūno ir kt. atliktame tyrime, kurio tikslas buvo ištirti 11 - 18 metų amžiaus moksleivių fizinį pasirengimą nuo 1992 metų iki 2002 metų ir nuo 2002 metų iki 2012 metų matyti, kad tarp Lietuvos moksleivių mažėja bendras fizinis pasirengimas [57].

2002 – 2014 metais Čekijoje atlikto tyrimo duomenimis sumažėjo moksleivių, kurie yra pakankamai fiziškai aktyvūs ir atitinka PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas. Bent 60 min. per dieną vidutinio sunkumo ar sunkaus fizinio aktyvumo rekomendacijų 2002 metais laikėsi 32,2 proc. berniukų ir 23,2 proc. mergaičių, o 2014 metais - 25,6 proc. berniukų ir 19,2 proc. mergaičių. Nors berniukai buvo fiziškai aktyvesni, tačiau pastebima, kad per 2002 - 2014 metų laikotarpį padidėjo jų fizinio pasyvumo rodikliai. 2002 metais 75,1 proc. berniukų, o 2014 m. - 88,8 proc. berniukų praleisdavo darbo dienas ir savaitgalius prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano [58].

Įvairių šalių mokslininkai pastebi, kad berniukai yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės, o fizinis pasyvumas priklauso nuo moksleivių amžiaus. HBSC ataskaitos duomenimis berniukai ir jaunesnio amžiaus vaikai yra dažniau fiziškai aktyvūs bent 60 min per dieną užsiimdami vidutinio - aukšto fizinio aktyvumo veikla [10].

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad berniukų ir mergaičių fizinis aktyvumas skiriasi. Vakarų Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis tik trečdalis moksleivių sportuoja, kasdien fiziškai aktyvūs yra

tik 12,6 proc. apklaustųjų, o berniukai sportuoja dažniau nei mergaitės [59]. Tarptautinio vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis Lietuvoje bent 60 min per dieną vidutinio sunkumo ar sunkia fizine veikla tarp 11 metų amžiaus moksleivių užsiima 11 proc. mergaičių ir 27 proc. berniukų, tarp 13 metų amžiaus - 13 proc. mergaičių ir 28 proc. berniukų, o tarp 15 metų amžiaus - 12 proc. mergaičių ir 23 proc.berniukų [10].

Chen ir kt. atlikto mokslinio tyrimo duomenimis berniukai yra fiziškai aktyvesni, o mergaitės mažiau laiko praleidžia sėdint. Su amžiumi fizinis aktyvumas ir laikas, praleidžiamas sėdint, tarp berniukų ir mergaičių mažėjo [5]. Kaip rodo Verloigne ir kt.atlikto tyrimo duomenys, Belgijos, Graikijos, Vengrijos, Olandijos ir Šveicarijos vaikų fizinis aktyvumas neatitinka PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų, o vaikai daug laiko praleidžia sėdint. Mergaitės yra fiziškai pasyvesnės nei berniukai. Jos sėdint praleidžia 500 min. per dieną, o berniukai - 474 min. per dieną, vidutinio intensyvumo fizine veikla mergaitės užsiima 32 min. per dieną, berniukai - 43 min. per dieną [60].

Mokslininkai teigia, kad moksleivių fizinis aktyvumas sumažėjo dėl dažno išmaniųjų įrenginių, televizorių, kompiuterių naudojimo. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad laikas, praleidžiamas prie ekranų, neigiamai veikia paauglių fizinį aktyvumą. Rekomenduojama praleidžiamą laiką prie ekranų sumažinti iki < 2 val. per dieną [61]. Portugalijoje atlikto tyrimo duomenimis mergaičių, kurios daugiau nei valandą praleisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, turėjo daugiau nusiskundimų savo sveikata. Jos dažniau jautė galvos skausmą, jautėsi nervingesnės.

Apibendrinant galima teigti, kad užsienio ir Lietuvos moksleiviai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Daugelis Lietuvos ir užsienio šaltinių parodė, kad didžioji dalis moksleivių neatitinka PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų ir nėra fiziškai aktyvūs bent 60 min. per dieną. Galime pastebėti, kad berniukai yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės.

1.2.3 Žalingų įpročių paplitimas mokinių tarpe

Žalingas įprotis - iš lotynų kalbos kilęs apibūdinimas, reiškiantis pasidavimą. Žmogus pasiduoda žalingiems įpročiams ir tampa priklausomu, kuomet negali valdyti ar kontroliuoti savo norų, veiklos ar tam tikrų medžiagų vartojimo ir veikla ar medžiaga užvaldo jo gyvenimą [62].

Pastebima, kad pirmieji bandymai vartoti psichoaktyvias medžiagas įvyksta dar paauglystėje. Jos metu vaikai nori viską išbandyti. Perminienė ir kt. atliko tyrimą, kuriame dalyvavo Klaipėdos ir kitų Europos miestų (Helsinkio, Kauno, Oslo, Reikjaviko, Rygos, Sankt Peterburgo, Sofijos, Vilniaus, Stokholmo, Gälve ir Orebro) 15 - 16 metų amžiaus paaugliai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmą kartą alkoholį mokiniai išbando 14 metų, kanapes - 14 - 15 metų , o ima rūkyti - 11-14 metų amžiaus [63].

Paauglystė yra vienas sudėtingiausių vaiko raidos etapų. Manoma, kad anksti narkotines medžiagas moksleiviai pradeda vartoti todėl, kad neturi gyvenimiškos patirties ir yra lengviau įtakojami draugų ir mokyklos [64]. Nustatyta, kad išbandyti psichoaktyvias medžiagas paauglius labiausiai skatina bendraamžių įtaka [65]. Todėl labai svarbu vaikui augant užtikrinti tinkamus gyvensenos įgūdžius ir nuostatas.

Moksleivių alkoholio vartojimo įpročiai

Alkoholis yra viena iš labiausiai paplitusių narkotinių medžiagų paauglių tarpe [67]. Alkoholio vartojimas ankstyvame amžiuje yra susijęs su neigiamais psichologiniais, socialiniais ir fiziniais veiksniais [67].

2013 - 2014 metų mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis tarp 13 - 15 metų Lietuvos moksleivių alkoholio vartojimas buvo vienas didžiausių tarp visų tyrime dalyvavusių šalių jaunuolių. Lietuvos moksleiviai pirmauja tarp 15 metų moksleivių, kurie pirmą kartą pabandė alkoholio 13 metų amžiaus ir jaunesni, tarp jų net 15 proc. mergaičių ir 25 proc. berniukų, ir bent kartą ar daugiau buvo išgėrę tiek alkoholio, kad jautėsi apsvaigę net 16 proc. berniukų ir 8 proc. mergaičių, tarp 15 metų moksleivių - 33 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. Tai yra vieni aukščiausių rodiklių iš visų tyrime dalyvavusių šalių [10].

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenimis, alkoholio vartojimas tarp 15 – 16 metų paauglių sumažėjo, tačiau išliko labai aukštas. Bent kartą per visą gyvenimą pavartoję alkoholio yra keturi iš penkių paauglių, o per praėjusias 30 dienų alkoholinių gėrimų yra pabandęs kas antras mokinys. Tarp Lietuvos moksleivių alkoholio vartojimas išlieka opia problema, tačiau situacija nuo ESPAD tyrimų pradžios 1995 metais yra pagerėjusi. Tarp 15 - 16 metų moksleivių bent kartą alkoholinių gėrimų vartojusių mokinių 1995 metais buvo 95 proc., o 2015 metais - 87 proc. apklaustųjų mokinių [68].

Tarp užsienio šalių taip pat pastebima mažėjanti alkoholio vartojimo tendencija. Amerikoje atliktame tyrime pastebima, kad 1998 - 2010 metais labai sumažėjo alkoholio vartojimas tarp 6 - 10 klasių moksleivių. Teigiama, kad alkoholio vartojimas sumažėjo 13,6 proc., nuo 26 proc. 1998 metais iki 12,4 proc. 2010 metais [69]. 2002 – 2010 metais Ispanijoje atliktame 15 - 18 metų amžiaus moksleivių alkoholio vartojimo pokyčių tyrime paaiškėjo, kad nuo 2002 m. iki 2010 m. vyno ir kitų alkoholinių gėrimų vartojimas paauglių tarpe sumažėjo [70].

Pastebima, kad alkoholio vartojimas priklauso nuo moksleivių lyties ir amžiaus. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad nuo 2015 iki 2017 metų reguliarus alkoholio vartojimas tarp mergaičių sumažėjo nuo 18 proc. iki 9 proc., o tarp berniukų - nuo 34 proc. iki 15 proc. Tačiau pastebi, kad berniukai alkoholio vartojo daugiau nei mergaitės [71]. Bräkerir kt. atliko tyrimą tarp 12 - 16 metų paauglių 25 Europos šalyse. Tyrimo rezultatais, paauglių iš skirtingų šalių alkoholio vartojimas

buvo suskirstytas į trys grupes: į „nevartojančius“, „retai vartojančius“ ir „dažnai vartojančius“. Nustatyta, kad didesnė dalis mergaičių priskiriama „nevartojančių“ arba „retai vartojančių“ grupei, o berniukai - „dažnai vartojančių“ grupei. Taip pat pastebima, kad jaunesnio amžiaus moksleiviai mažiau vartojo alkoholinių gėrimų. Didžioji dalis trylikamečių priklausė „nevartojančių“ grupei, keturiolikmečių - „retai vartojančių“ grupei, o penkiolikamečių - „dažnai vartojančių“ grupei [9].

Apibendrinant galima teigti, kad alkoholio vartojimas tarp moksleivių daugelyje Lietuvos ir užsienio šalių mažėja. Galime teigti, kad berniukai labiau nei mergaitės linkę vartoti alkoholį. Moksleivių rūkymo įpročiai

Rūkymas yra viena iš labiausiai paplitusių priklausomybių ir ankstyvosios mirties priežasčių visame pasaulyje. Tabako rūkymas sukelia daugybę kvėpavimo takų ligų, plaučių vėžį [72].

Vienas iš pagrindinių cigarečių komponentų yra nikotinas. Nikotinas - tai medžiaga, sukelianti priklausomybę ir neigiamą poveikį augančio žmogaus organizmui. Vaikai ir paaugliai yra labai jautrūs nikotino priklausomybei, nes nikotinas daro įtaką vaikų smegenų vystymuisi, net ir tiems, kurie rūko retai. Žmonės, pradėję rūkyti jauname amžiuje, turi didesnę riziką tapti priklausomi nuo nikotino visą likusį gyvenimą [73].

Remiantis tarptautiniais HBSC ir SILNE tyrimų duomenimis buvo nustatyta, kad 2013 metais daugiau nei 172000 penkiolikmečių Europos paauglių buvo priklausomi nuo nikotino [74].

Pasaulyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad rūkymo paplitimas tarp moksleivių turi mažėjančią tendenciją. ESPAD 2015 metų tyrimo duomenimis, tarp tyrime dalyvavusių šalių - 54 proc. jaunuolių niekada nėra rūkę, o tik mažiau nei ketvirtadalis (21 proc.) - bandė rūkyti. Bent kartą gyvenime rūkė cigaretes 45 proc. moksleivių, beveik vienodai berniukai ir mergaitės. Tai geriausi rezultatai nuo 1995 metų. Taip pat pastebima kasdienio cigarečių rūkymo mažėjimo tendencija. 2015 metais 13 proc. berniukų ir 12 proc. mergaičių nurodė, kad jie kasdien rūkė [68].

HBSC 2013 - 2014 metais atlikto tyrimo duomenimis 15 metų moksleiviai Lietuvoje, lyginant su kitomis HBSC tyrimo šalimis, vieni anksčiausiai pradeda rūkyti. Tarp 15 metų moksleivių, kurie pirmą kartą rūkyti pabandė 13 metų ar anksčiau - buvo 39 proc. mergaičių ir 53 proc. berniukų.

[10]. Lyginant su ankstesne HBSC 2009 - 2010 metų ataskaita, situacija šiek tiek pagerėjo. Berniukų, pirmą kartą bandžiusių rūkyti, buvo 58 proc., mergaičių - 44 proc. [75].

Ispanijoje atliktame tyrime nustatyta, kad tabako vartojimas tarp 15 - 18 metų moksleivių sumažėjo nuo 26,5 proc. 2002 metais iki 8,7 proc. 2018 metais [76]. Lenkijos mokslininkai teigia, kad 2002 - 2014 metų laikotarpyje rūkančių berniukų sumažėjo nuo 26,2 proc. iki 15,5 proc., o tarp mergaičių - nuo 17,2 proc. iki 14,7 proc. Tai reiškia, kad rūkymo paplitimas mažėja sparčiau tarp berniukų (0,88 proc.) nei tarp mergaičių (0,24 proc.) [77].

Tyrimų duomenimis berniukai rūkyti pradeda ankstesniame amžiuje ir per savaitę rūko dažniau nei mergaitės, tačiau mergaitės sparčiai vejasi berniukus. ESPAD tyrimo duomenimis ilgainiui mažėja skirtumas tarp berniukų ir mergaičių rūkymo paplitimo. 1995 m. berniukai žymiai daugiau rūkė nei mergaitės. 2015 metais šių skirtumų tarp lyčių beveik nebuvo arba jie buvo mažesni. Pastebima, kad tarp berniukų yra labiau paplitusios rūkymo problemos, tokios kaip ankstyva rūkymo pradžia ir dažnesnis kasdienis rūkymas [68].

Pastaraisiais metais pastebimas išaugęs elektroninių cigarečių vartojimas. Tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių sudedamosios dalys yra kenksmingos kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemoms. O kenksmingų komponentų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai, specifiniai nitrozaminai ir sunkieji metalai, kiekis yra didesnis nei tradicinėse cigaretėse [78].

Mokslininkai teigia, kad elektroninių cigarečių dizainas, skoniai ir viešumoje skleidžiama teigiama informacija apie elektronines cigaretes padidino jų patrauklumą jaunimui, todėl atsirado naujų nuo nikotino priklausomų vartotojų. Taip pat teigiama, kad elektroninių cigarečių vartojimas skatins tolimesnį paauglių rūkymą [79].

Amerikoje atliktame tyrime tarp 6 8 klasių ir 9 12 klasių moksleivių pastebima, kad 2011 -2017 metų laikotarpyje tarp moksleivių elektroninių cigarečių vartojimas padidėjo nuo 1,5 proc. iki 11,7 proc. 2017 metais tarp 6 - 8 klasių moksleivių elektronines cigaretes vartojo 3,3 proc., o tarp 9 - 12 klasių - 11,7 proc. moksleivių [80]. Graikijoje pastebima, kad elektroninių cigarečių vartojimas yra paplitęs tarp 15 metų amžiaus paauglių. Apie 16,6 proc. jaunuolių rūko elektronines cigaretes. Pastebėta, kad mergaitės, dažniau nei berniukai, vartojo tabako gaminius, o berniukai - beveik septynis kartus dažniau nei mergaitės vartojo elektronines cigaretes [81].

Elektroninių cigarečių vartojimas tarp moksleivių dar nėra plačiai ištyrinėtas, tačiau pastebima, kad elektroninių cigarečių vartojimas gali skatinti moksleivių rūkymą, marihuanos ir alkoholio vartojimą ateityje [82].

Apibendrinant galime teigti, kad cigarečių vartojimas tarp moksleivių išlieka didelis. Lietuvoje moksleiviai vieni anksčiausiai išbando cigaretes, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Daugelis Lietuvos ir užsienio šaltinių parodė, kad tarp mergaičių rūkymas yra plačiai paplitęs ir jos vejasi berniukus. Elektroninių cigarečių vartojimas Lietuvoje dar nėra plačiai ištyrinėtas, tačiau užsienio šaltiniai rodo, kad el. cigarečių vartojimas yra populiarus tarp mokyklinio amžiaus moksleivių ir sparčiai didėja.

Moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo įpročiai

Nesaikingas tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas kelia didelį susirūpinimą daugelyje šalių. Vienas iš labiausiai priklausomybę sukeliančių žalingų įpročių yra

narkotinių medžiagų vartojimas. 2014 metais buvo nustatyta, kad dažniausiai vartojama narkotinė medžiaga yra kanapės [83].

Nors kanapės yra plačiai naudojamos medicinoje, tačiau jų vartojimas gali sukelti insultą, kraujagyslių sutrikimus, sukelti staigią mirtį [84]. Vaikams ir jauniems žmonėms kanapės - ypač kenksmingos. Nustatyta, kad ilgalaikis kanapių vartojimas yra psichinių sutrikimų rizikos veiksnys ir gali sukelti psichozę [85].

ESPAD tyrimo duomenimis, daugumoje tyrime dalyvaujančių šalių kanapių vartojimas nuo 1995 metų iki 2003 - 2006 metų sumažėjo. Sumažėjęs kanapių vartojimas pastebimas Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Airijoje, Slovėnijoje ir Ukrainoje. O 1995 - 2015 metų laikotarpyje kanapių vartojimo mažėjimas pastebėtas Danijoje, Airijoje ir Ukrainoje. Lietuvoje narkotinių medžiagų vartojimas tarp moksleivių per pastaruosius metus sumažėjo beveik 3 proc. 2011 metais Lietuvoje kartą ar du kartus bandžiusių kokių nors narkotinių medžiagų buvo 21,99 proc., o 2015 m. - 19,2 proc. paauglių [68].

Kituose užsienio šalių tyrimuose pastebima, kad kanapių vartojimas tarp paauglių mažėja. 2004 - 2014 metais Kanadoje atliktame tyrime nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį kanapių vartojimas labai sumažėjo [86]. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis kanapių vartojimas tarp 12 17 metų paauglių nuo 2002 metų iki 2014 metų sumažėjo nuo 15,8 proc. iki 13,1 proc. [87]. 2002 -2014 metais Čekijoje atliktame tyrime nustatyta, kad ypač mažėjanti kanapių vartojimo tendencija pastebima tarp berniukų. 2002 metais kanapes vartojančių berniukų buvo 34,6 proc., o 2014 metais - 22,8 proc. Mergaičių, vartojančių kanapes, 2002 metais buvo 26,7proc., 2014 metais - 23,3 proc.[64].

Pastebima, kad kanapes labiau linkę vartoti vyresnio amžiaus moksleiviai ir berniukai. Per pastarąjį mėnesį kanapes vartojo 24 proc. 12 klasių moksleivių ir tik 2,2 proc. 7 - 8 klasių moksleivių [88]. HBSC ataskaitoje pastebima, kad daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių šalių duomenimis berniukai dažniau vartojo kanapes nei mergaitės.

Apibendrinant galime teigti, kad kanapių vartojimas tarp moksleivių daugelyje šalių mažėja, o berniukai ir vyresnio amžiaus moksleiviai labiau linkę vartoti kanapes nei mergaitės ir jaunesnio amžiaus moksleiviai.

1.3 Socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka moksleivių gyvensenos įpročiams ir kūno svoriui Moksleivių gyvensenos įpročiai bei kūno svoris yra glaudžiai siejamas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Pastebėta tendencija, kad gerėjant gyventojų socialinei ekonominiai padėčiai, gerėja ir gyventojų sveikata, tačiau dėl socialinių netolygumų sveikatos gerėjimas yra netolygus [89].

Vienas iš sveikatą nulemenčių veiksnių yra tinkama mityba. Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai nustatė, kad paauglių mityba labai priklauso nuo šeimos socialinių ir ekonominių veiksnių. Mokslininkai teigia, kad netaisyklingi mitybos įpročiai dažniau pasireiškia moksleiviams, kurių socialinė ir ekonominė padėtis yra žemesnė [13]. Italijoje atliktame tyrime nustatyta, kad vaikai, kurių tėvai yra mažiau išsilavinę, rečiau turi darbus ir jų mėnesinės pajamos yra mažesnės, dažniau vartojo nesveikus produktus. Bent 5 dienas per savaitę saldžiuosius gėrimus ir saldumynus vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų vartojo 1,5 - 2 kartus dažniau, nei iš pasiturinčių šeimų [90].

Užsienio mokslininkai teigia, kad moksleiviai iš ekonomiškai turtingesnių šeimų linkę maitintis sveikiau, nei jų bendraamžiai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Čekijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad vaikai, kurių ekonominė padėtis yra aukštesnė, mažiau linkę vartoti saldainius, dažniau valgo pusryčius darbo dienomis [33].

Lietuvoje Zaborskio ir kt. atliktas tyrimas patvirtino užsienio mokslininkų išvadas ir taip pat nustatė, kad šeimos, kurių socialinė ekonominė padėtis yra geresnė, turi geresnes galimybes valgyti vaisius ir daržoves kasdien [12]. O pasak Mockevičienės, sveikesnė mityba yra būdingesnė moksleiviams, kurių abu tėvai turi darbą. Moksleiviai iš didesnes pajamas gaunančių šeimų maitintis sveikai turi 2,3 karto geresnes galimybes, nei jų bendraamžiai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų [3].

Kitas sveikatą stiprinantis veiksnys yra reguliarus fizinis aktyvumas. Autorių atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, gyvenantys ekonomiškai turtingesnėse šeimose, turi 1,5 karto geresnes galimybes kasdien sportuoti [14]. Sigmund ir kt. nustatė, kad per mažas fizinis aktyvumas tarp vaikų, gyvenančių mažas pajamas gaunančiose šeimose, gali įtakoti vaikų antsvorio problemas ir nutukimą [15].

Visuomenėje ypač aktualia problema tampa vaikų ir paauglių padidėjęs kūno svoris. Kūno svoriui įtakos turi daugelis veiksnių: netinkama mityba, fizinis pasyvumas, o taip pat ir šeimų socialinė ir ekonominė padėtis.

Užsienio mokslininkai pastebi, kad socialiniai ir ekonominiai netolygumai veikia vaikų kūno svorį ir ūgį. Vaikų kūno masės indeksas ir vaikų nutukimas dėl socialinės ir ekonominės nelygybės didėja [91]. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis su vaikų antsvoriu ir nutukimo padidėjimu yra susijęs tėvų nedarbas [92].

Australijoje atlikto tyrimo duomenimis jaunesnio amžiaus moksleivių, kurių šeimos buvo įvertintos kaip žemo turtingumo, buvo 77 proc. labiau nutukę ar turėjo antsvorio nei jų bendraamžiai iš turtingesnių šeimų. Tokia pati tendencija pastebima tarp vyresnių klasių moksleivių. Žemesnio turtingumo vyresnių klasių moksleivių buvo 64 proc. daugiau nutukusių ar turinčių antsvorį, nei iš turtingesnių šeimų [15]. Čekijoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad turėti

antsvorio ir nutukti yra labiau linkę berniukai iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir mergaitės iš vidutines pajamas gaunančių šeimų [16].

Mokykla ir šeimos socialiniai ir ekonominiai veiksniai turi įtakos ir kitiems moksleivių gyvensenos įpročiams. Pastebima, kad turtingesnių šeimų vaikai turi sveikatai palankesnius mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Tačiau mokslininkai teigia, kad kai kurių psichoaktyvių medžiagų vartojimas priklauso nuo šeimos socialinių – ekonominių veiksnių.

Moore ir kt. teigia, kad aukštesnė šeimų socialinė ir ekonominė padėtis buvo susijusi su moksleivių sveikesniu elgesiu, išskyrus alkoholio vartojimą. Turtingesnių šeimų vaikai alkoholį vartojo dažniau, nei mažiau turtingų šeimų vaikai [17]. Danijoje atlikto tyrimo duomenis aukštesnės socialinės klasės moksleiviai dažniau teigė buvę girti, nei jų bendraamžiai iš žemesnių socialinių klasių [18]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis moksleivių alkoholio vartojimas siejamas su nepažeista šeimos struktūra ir su silpnesne tėvų parama. Pastebima, kad mamos kontroliavimas yra įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, apsaugantis nuo alkoholio vartojimo [23].

Užsienio mokslininkai nustatė, kad aukštesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai labiau linkę rūkyti cigaretes. Ištyrus moksleivių socialinius ir ekonominius rūkymo netolygumus tarp 35 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių nustatyta, kad paaugliai, iš mažas pajamas gaunančių šeimų, turėjo didesnę riziką rūkyti, palyginti su paaugliais, iš didesnes pajamas gaunančių šeimų [19]. Mokslininkai, atlikę tyrimą tarp penkiolikamečių Kinijos ir Suomijos moksleivių, pastebi, kad moksleiviai, kurių socialinė ekonominė padėtis yra žemesnė, dažniau rūko. Berniukai iš Kinijos, kurių šeimų socialinė ir ekonominė padėtis yra žemesnė, dažniau buvo bandę rūkyti, o mergaitės iš Suomijos dažniau rūkydavo pastarosios savaitės metu [93]. Lenkijoje atlikto tyrimo duomenimis nepastebėtas ryšis tarp moksleivių rūkymo, alkoholio vartojimo ir socialinių - ekonominių veiksnių, tačiau pastebima, kad turtingesnėse šeimose gyvenantys moksleiviai rečiau vartoja marihuana [15].

Apibendrinant galima teigti, kad moksleivių gyvensenos įpročiai labai priklauso nuo šeimų socialinės ir ekonominės padėties. Lietuvos ir užsienio mokslininkų duomenimis moksleiviai iš turtingesnių šeimų turi geresnes galimybes kasdien vartoti vaisius, daržoves. Taip pat ekonomiškai turtingesnėse šeimose moksleiviai turi geresnes galimybes dažniau sportuoti, o mažesnes pajamas gaunančiose šeimose vaikai yra labiau linkę turėti antsvorio ir nutukti. Pastebėta, kad moksleivių žalingų įpročių vartojimas yra susijęs su socialiniais - ekonominiais veiksniais ir turtingesnėse šeimose vaikai turi didesnes galimybes vartoti alkoholį, o mažiau turtingose - labiau paplitęs cigarečių rūkymo įprotis.

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

HBSC (angl. HealthBehaviourinSchool-AgedChildren) – tai tarptautinis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) koordinuojamas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas. Anglija, Norvegija, Suomija, Austrija ir Danija - tai pirmosios šalys, kuriose buvo pradėtas vykdyti šis tarptautinis tyrimas. Šiuo metu 49 šalys narės priklauso HBSC tyrimo grupei, tarp jų ir Lietuva. Pagrindinis tikslas – geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą.

HBSC tyrimas yra vykdomas kas ketveri metai, apklausiant 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivius. Lietuva HBSC tyrime pradėjo aktyviai dalyvauti nuo 1994 m. (ankstesni tyrimai buvo atlikti 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014 m.). 2018 m. pavasarį šalyje buvo atliktas jau septintasis tokio pobūdžio tyrimas ir jo metu gauti duomenys bus analizuojami šiame darbe. Pagrindinis tyrimo koordinatorius ir vykdytojas šalyje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas.

HBSC tyrimo imtis buvo sudaryta taip, kad reprezentuotų Lietuvą, t.y. siekiama, kad tyrime dalyvautų mažų miestelių, kaimų, rajonų centrų ir didžiųjų šalies miestų moksleiviai. Kiekviename regione, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, buvo numatyta, kiek reikia apklausti moksleivių. Tyrimo imtis buvo sudaryta atsitiktinai pasirenkant mokyklas iš bendrojo ugdymo įstaigų sąrašo. 2018 m. tyrimo metu buvo planuota apklausti 5400 moksleivių (panašus skaičius penktos, septintos ir devintos klasės mokinių).

Lietuvoje HBSC tyrimas buvo atliktas 2018 m. balandžio – gegužės mėn. Jam atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (Priedas Nr. 1). Pritarus mokyklų vadovams, apmokyta tyrėjų komanda suderintu laiku vyko atlikti tyrimą į atrinktas mokyklas. Anoniminė apklausa buvo vykdoma klasėse. Mokytojai ir kiti įstaigos atstovai klasėse apklausos metu nedalyvavo – taip buvo užtikrintas tiriamųjų anonimiškumas. Tyrimo pradžioje moksleiviai buvo supažindinti su tarptautiniu tyrimu, jo tikslu ir uždaviniais. Vėliau buvo išdalintos anoniminės anketos ir paaiškinama, kaip reikia taisyklingai jas užpildyti. Visi tyrimo dieną užpildyti klausimynai buvo grąžinti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutą.

Šiame darbe bus naudojami Klaipėdos regiono moksleivių anketų duomenys. Bus vertinami moksleivių mitybos įpročiai, kūno svoris, fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, gyvensenos įpročių bei šeimos socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajos.

2.2 Tiriamųjų kontingentas

Atlikus imties skaičiavimus, Klaipėdos regione buvo planuota apklausti 591 moksleivį. Tyrimo vykdymui buvo atsitiktinai pasirinktos septynios Klaipėdos regiono (4 - Klaipėdos miesto, 1- Klaipėdos rajono, 1- Kretingos rajono, 1- Šilutės rajono) bendrojo lavinimo mokyklos.

Tyrimo metu buvo apklausiami 5, 7 ir 9 klasių berniukai ir mergaitės, nes jose daugiausia mokosi numatyto apklausti (11, 13 ir 15 metų) amžiaus moksleivių.

Iš viso anonimines anketas užpildė 471 (182 - 5 klasių, 177 - 7 klasių ir 112 - 9 klasių) Klaipėdos regiono mokyklų mokinys (79,9 proc. nuo numatytų apklausti). Dalis moksleivių tyrime nedalyvavo (tyrimo dieną nebuvo mokykloje), klausimynus užpildė klaidingai arba jų amžius skyrėsi nuo numatytų apklausti.

2.3 Tyrimo metodai

Tyrimo metu buvo naudojamas vieningas tarptautinis HBSC klausimynas – anoniminė anketa, kuri, priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus, buvo suskirstyta į du variantus. Trumpesnis klausimynas buvo skirtas 5 - 7 klasių moksleiviams (60 klausimų, šioje anketoje nėra klausimų apie lytinę elgseną, narkotikų vartojimą, savižudiškus ketinimus), daugiau klausimų turintis klausimynas – 9 klasių moksleiviams (75 klausimai). Abejose anketose tiriamiesiems buvo pateikiami bendrieji klausimai apie jų lytį, klasę, gimimo metus ir mėnesį, buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir kūno svorį. Klausimyne pateikti klausimai skirti įvertinti mokinio savijautą, higieninius ir sveikatai žalingus įpročius, mitybą, nelaimingus atsitikimus, santykius su tėvais, mokytojais ir draugais, šeimos bei mokyklos aplinką ir kt. Devintos klasės mokiniams skirtoje anketoje buvo įtraukti klausimai apie narkotikų vartojimą, lytinę elgseną, savižudiškus ketinimus.

Priede Nr. 2 yra pateikti tik tie anketos klausimai, kurie buvo vertinami šiame darbe. 2.3.1. Moksleivių mitybos įpročių ir kūno svorio vertinimas

Baigiamajame darbe buvo vertinami klausimai, susiję su moksleivių mitybos įpročiais ir kūno svoriu. Klausimyne buvo pateikti klausimai apie mokinių pusryčiavimo įpročius darbo dienomis bei savaitgaliais. Vertinant bendrai pusryčiavimo darbo dienomis dažnį, moksleiviai buvo suskirstyti į tris grupes: niekada nepusryčiaujantys („prieš eidamas(-a) į mokyklą niekada nepusryčiauju“), pusryčiaujantys kelias dienas („vieną dieną“, „dvi dienas“, „tris dienas“ „keturias dienas“), pusryčiaujantys 5 dienas („penkias dienas“). Moksleiviai, atsakydami į klausimą apie pusryčiavimo įpročius savaitgaliais, galėjo rinktis vieną iš galimų atsakymo variantų – „niekada nepusryčiauju savaitgaliais“, „paprastai pusryčiauju vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį)“, „paprastai pusryčiauju abi savaitgalio dienas (šeštadienį ir sekmadienį)“). Siekiant įvertinti

suskirstyti į dvi grupes: pusryčiaujantys kasdien arba beveik kiekvieną dieną („keturias dienas“, „penkias dienas“) ir retai arba niekada nepusryčiaujantys („prieš eidamas (-a) į mokyklą niekada nepusryčiauju“, „vieną dieną“, „dvi dienas“, „tris dienas“). Vertinant pusryčiavimo savaitgaliais įpročio sąsajas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, atsakymai taip pat buvo suskirstyti į dvi grupes: pusryčiaujantys abi dienas („paprastai pusryčiauju abi savaitgalio dienas (šeštadienį ir sekmadienį)“) ir pusryčiaujantys vieną dieną arba niekada („paprastai pusryčiauju vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį)“, „niekada nepusryčiauju savaitgaliais“).

Dažnuminiu mitybos tyrimo metodu buvo siekiama įvertinti keturių maisto produktų (vaisių, daržovių, saldainių, šokolado, gazuotų saldžiųjų gėrimų) vartojimo dažnį. Vaisių ir daržovių vartojimas buvo suskirstytas į dvi grupes: kasdien valgantys vaisius/daržoves („kasdien, kartą per savaitę“, „kasdien, kelis kartus per dieną“) ir retai arba niekada nevalgantys vaisių/daržovių („niekada“, „rečiau nei kartą per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2 - 4 dienas per savaitę“, „5 - 6 dienas per savaitę“). Moksleiviai pagal saldainių, šokolado vartojimo dažnį buvo suskirstyti taip pat į dvi grupes: valgantys retai arba kelis kartus per savaitę („niekada“, „rečiau nei kartą per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2 - 4 kartus per savaitę“) ir valgantys bent 5 dienas per savaitę („5 - 6 dienas per savaitę“, „kasdien, kartą per dieną“, „kasdien, kelis kartus per dieną“). Tiriamieji, teigę, jog „niekada“, „rečiau nei kartą per savaitę“ ar „kartą per savaitę“ vartojo gazuotus saldžiuosius gėrimus („CocaCola“, „Pepsi“ ir kt.) buvo priskirti retai arba niekada nevartojančių grupei, o atsakę – „2 - 4 dienas per savaitę“, „5 - 6 dienas per savaitę“, „kasdien, kartą per savaitę“ ar „kasdien, kelis kartus per dieną“ – vartojančių bent 2 kartus per savaitę grupei.

Taip pat anketoje buvo pateiktas klausimas apie tai, kaip dažnai jie namuose valgo kartu su šeimos nariais. Moksleiviai, pagal valgymo su šeima įprotį, buvo suskirstyti į kasdien („kasdien“), daugumą dienų („beveik kasdien“, „kartą per savaitę“) ir retai arba niekada („rečiau nei kartą per savaitę“, „niekada“) nevalgančius su šeima. Siekiant įvertinti valgymo su šeima įpročio bei socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas, šio klausimo atsakymai buvo sugrupuoti į dvi grupes: kasdien („kasdien“, „beveik kasdien“) ir retai arba niekada nevalgančius su šeima („kartą per savaitę“, „rečiau nei kartą per savaitę“, „niekada“).

Remiantis moksleivių nurodytais savo svorio (kg) ir ūgio (cm) duomenimis, buvo paskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI), kuris skaičiuotas pagal formulę: KMI=svoris (kg)/ūgis (m2). Moksleivių kūno masės indeksas buvo įvertintas pagal IOTF (angl. International ObesityTask Force) parengtas rekomendacijas [104]. Pagal paskaičiuotą KMI, moksleiviai buvo suskirstyti į tris fizinio išsivystymo grupes – liesus (šiai grupei buvo priskirti labai liesi ir liesi moksleiviai), normalaus kūno svorio (priskirti moksleiviai, turintys normalų kūno svorį) ir turinčius antsvorio, nutukusius (priskirti moksleiviai, turintys antsvorio ir nutukę). Vertinant moksleivių KMI ir socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas, moksleivių KMI buvo sugrupuotas į grupes: turintys

antsvorio (turintys antsvorio, nutukę) ir normalaus kūno svorio arba per liesi (normalaus kūno svorio, liesi, labai liesi).

Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti bendrą moksleivių požiūrį į jų kūną („Ar tu manai, kad Tavo kūnas yra...?“), gauti atsakymai buvo suskirstyti į tris pagrindines grupes: per ploni („gerokai per plonas“, „per plonas“), normalaus svorio („normalus“) ir per stori („truputį per storas“, „gerokai per storas“).

2.3.2. Moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas

Šiame darbe buvo siekiama įvertinti moksleivių fizinį aktyvumą. Vertinant bendrai moksleivių fizinį aktyvumą buvo teiraujamasi, kiek dienų (per pastarąsias 7 dienas) jie sportavo ar užsiėmė kita fizine veikla, kuri truktų ne mažiau kaip 60 minučių. Gauti atsakymai buvo suskirstyti į keturias grupes: nesportuojančius arba sportuojančius bent 1 dieną per savaitę („nė vienos dienos“, „1“), sportuojančius 2 - 3 dienas („2“, „3“), sportuojančius 4 - 5 dienas („4“, „5“) ir sportuojančius 6 - 7 dienas („6“, „7“). Vertinant fizinio aktyvumo ir socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas, moksleiviai buvo suskirstyti į nepakankamai fiziškai aktyvius („nė vienos dienos“, „1“, „2“, „3“)ir fiziškai aktyvius („4“,“5“, „6“, „7“).

Mokiniai, kurie po pamokų laisvalaikiu mankštinosi ir sportavo taip, kad suprakaituotų arba pradėtų intensyviai kvėpuoti, buvo suskirstyti į tris grupes: sportuojantys daugiau nei 4 - 6 kartus per savaitę („kasdien“, „4 - 6 kartus per savaitę“), sportuojantys 2 - 3 dienas per savaitę („2 - 3 kartus per savaitę“) ir sportuojantys bent kartą per savaitę ar rečiau („kartą per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „rečiau nei kartą per mėnesį“, „niekada“).

2.3.3. Moksleivių žalingų įpročių vertinimas

Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti ir žalingus įpročius, t.y. rūkymą (cigarečių ir el. cigarečių), alkoholio ir kanapių vartojimą.

Vertinant moksleivių rūkymo įprotį per visą gyvenimą ir per 30 dienų bei elektroninių cigarečių rūkymo įprotį per pastarąsias 30 dienų, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: niekada nerūkę („niekada nerūkiau“), rūkę 1 - 9 dienas („1 - 2 dienas“, „3 - 5“ dienas, „6 - 9 dienas“), rūkę 10 ir daugiau dienų (,,10 - 19 dienų“, „20 - 29 dienas“, „30 ir daugiau“). Dabartiniu metu rūkantys moksleiviai buvo suskirstyti į bent kartą per savaitę arba kasdien rūkančius („kiekvieną dieną“, „bent kartą per savaitę, bet ne kasdien“), rūkančius mažiau nei kartą per savaitę („rečiau nei kartą per savaitę“) ir nerūkančius („aš visai nerūkau“). Siekiant įvertinti moksleivių rūkymo įprotį šiuo metu ir socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas, moksleiviai buvo suskirstyti į nerūkančius („aš visai nerūkau“) ir rūkančius („kiekvieną dieną“, „bent kartą per savaitę, bet ne kasdien“, „rečiau nei kartą per savaitę“). Vertinant elektroninių cigarečių rūkymo įprotį per 30 dienų ir socialinių ir

ekonominių veiksnių sąsajas, moksleiviai buvo suskirstyti taip pat į dvi grupes – nerūkančius („niekada nerūkiau“) ir rūkančius bent 1 dieną („1 - 2 dienas“, „3 - 5“ dienas, „6 - 9 dienas“, ,,10 - 19 dienų“, „20 - 29 dienas“, „30 ir daugiau“).

Pagal alkoholio vartojimo dažnį per gyvenimą moksleiviai buvo suskirstyti į: niekada nevartojusius („niekada“), vartojusius 1 - 5 dienas („1 - 2 dienas“, „3 - 5 dienas“) ir vartojusius 6 ir daugiau dienų („6 - 9 dienas“, „10 - 19 dienų“, „20 - 29“ dienas, „30 ir daugiau“). Moksleiviai, pagal alkoholio vartojimą per pastarąsias 30 dienų, buvo suskirstyti taip pat į tris grupes: niekada nevartojusius („niekada“), vartoję 1 - 2 dienas („1 - 2 dienas“), vartoję 3 ir daugiau dienų („3 - 5 dienas“, „6 - 9 dienas“, „10 - 19 dienų“, „30 ir daugiau“). Vertinant moksleivių alkoholio vartojimo per pastarąsias 30 dienų įpročio bei socialinių ir ekonominių veiksnių sąsajas, moksleivių atsakymai buvo suskirstyti į dvi grupes – niekada negėrę („niekada“) ir gėrę bent vieną dieną (3 - 5 dienas“, „6 - 9 dienas“, „10 - 19 dienų“, „30 ir daugiau“).

Siekiant įvertinti moksleivių narkotinių medžiagų vartojimą, 9 klasės mokinių buvo klausiama apie kanapių („žolės“, marihuanos arba hašišo) rūkymo įprotį. Moksleiviai, kurie klausimyne pažymėjo „niekada“, buvo priskirti niekada nerūkiusių grupei, pažymėję „1 - 2 dienas“, „3 - 5 dienas“, „6 - 9 dienas“, „10 - 19 dienų“, „20 - 29 dienas“ , „30 ir daugiau“ priskirti bent vieną dieną ir daugiau rūkiusių grupei.

2.3.4. Moksleivių šeimų socialinių ir ekonominių veiksnių vertinimas

Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti šeimos socialinę ir ekonominę padėtį bei nustatyti ryšį su moksleivių gyvensenos įpročiais ir kūno svoriu. Šeimos turtingumas buvo vertinamas pagal FAS (angl. FamilyAffluenceScale) skalę. Šią skalę sudaro 6 klausimai. Pagal jų atsakymus buvo priskiriami atitinkami balai:

 „Kiek kompiuterių turi Tavo šeima (įskaitant nešiojamus ir planšetinius; neįskaitant žaidimų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų)?“ („nė vieno“ – 0; „vieną“ – 1; „du“ – 2; „daugiau negu du“ – 3 balai;

 „Ar Tavo šeima turi automobilį?“ („nė vieno“ – 0; „vieną“ – 1; „du ar daugiau“ – 2 balai);  „Ar turi sau atskirą kambarį?“ („ne“ – 0; „taip“ – 1 balas);

 „Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu kartu su šeima buvai išvykęs(-usi) atostogauti į užsienį?“ („nė karto“ – 0; „vieną kartą“ – 1; „du kartus“ – 2; „daugiau negu du kartus“ – 3 balai);

 „Kiek vonios arba dušo kambarių yra Tavo namuose?“ („nė vieno“ – 0; „vienas“ – 1; „du“ – 2; „daugiau negu du“ – 3 balai);

Pagal gautas balų sumas moksleiviai buvo suskirstyti į tris grupes: žemo turtingumo šeima (0 - 6 balai), vidutiniškai turtinga šeima (7 - 9 balai), turtinga šeima (10 - 13 balų) [22].

Taip pat tyrimo metu anketoje buvo pateikti du klausimai apie tėvų darbinę veiklą („Ar Tavo tėtis turi darbą?“, Ar Tavo mama turi darbą?“). Vertinant bendrą tėvų darbinę padėtį moksleivių atsakymai buvo sugrupuoti į grupes: turintys darbą („taip“), neturintys darbo („ne“) ir nežinančius („nežinau“, „a) tėčio/ b) mamos neturiu“).

Analizuojant moksleivių tėvų darbinės veiklos bei šeimų socialinių ir ekonominių veiksnių ryšį, šių dviejų klausimų atsakymai buvo suskirstyti į dvi grupes: a) tėtis/ b) mama turi darbą ( „taip“) ir a) tėtis/ b) mama neturi darbo („ne“, „nežinau“, „a) tėčio/ b) mamos neturiu“).

2.4 Statistinė duomenų analizė

Atlikto tyrimo rezultatai buvo apdoroti programiniu statistinių duomenų paketu IBM SPSS Statistics (20.0 versija). Darbe buvo taikoma aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems buvo skaičiuojami procentai). Chi kvadrato (χ2) ir Z kriterijai su Bonferroni korekcija buvo taikomi siekiant įvertinti skirtumus tarp analizuojamų kokybinių požymių. Kolmagorovo - Smirnovo testas buvo naudojamas siekiant įvertinti skirstinių atitikimą normalaus skirstinio kriterijams. Tiriamųjų kūno masės indekso (KMI) palyginimui tarp grupių buvo taikomas Mann-Whitney kriterijus. Statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė buvo taikoma analizuojant moksleivių gyvensenos įpročių bei kūno svorio sąsajas su socialiniais ir ekonominiais veiksniais: lytimi, amžiumi, tėčio darbine veikla, mamos darbine veikla, šeimos turtine padėtimi. Statistiškai reikšmingi galimybių santykiai (GS) buvo laikomi, kai vienetas nepateko į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.