1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Andrius Trakis
ŽALIAVŲ, NAUDOJAMŲ KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ
KIAULöMS GAMINTI, KOKYBöS KONTROLö IR
PANAUDOJIMAS
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Asist. Ona Vaičiulaitien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2008 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, AB “Kauno grūdsi”, Telšių r. ūkiuose.
Magistro darbą paruoš÷: Andrius Trakis
parašas
Magistro darbo vadovas: asist. Ona Vaičiulaitien÷
(LVA Gyvūnų mitybos katedra) parašas
Recenzentas:
3
TURINYS
ĮVADAS……….……...….4
1. LITERATŪROS APŽVALGA...6
1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę………...6
1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB “Kauno grūdai”………..7
1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų charakteristika……....11
1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais efektyvumas……...18
1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose………...20
2. DARBO METODIKA……….…...……27
3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö……….…………30
3.1. AB „Kauno grūdai“ Gaminamų kombinuotųjų pašarų gamybos proceso ir kokyb÷s kontrol÷s analiz÷...30
3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas...37
3.2.1. Kokyb÷s valdymas...38
3.2.2. Rizikos analiz÷...39
3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷...41
3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai...44
3.2.5. Receptų numeracija, apskaičiavimas, žaliavų keitimas...45
3.3. Pašarinių žaliavų kokyb÷s bei skirtingų gamybos būdų įtaka kiaulių pen÷jimo efektyvumui...46
4. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAI………...………....…...……56
5. IŠVADOS………...….…...…57
6. RÉSUMÉ ………...… 58
7. PADöKA...60
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS………...61
ĮVADAS
Lietuvoje kasmet užauginama apie 1,1 mln. kiaulių, kurioms šerti tur÷tų būti sunaudojama apie 450-500 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Tačiau kombinuotuosius pašarus ar jų gamybai skirtus baltyminius koncentratus bei premiksus naudoja toli gražu ne kiekvienas augintojas. Ypač tai pasakytina apie smulkiuosius kiaulių augintojus, kurie augina kiaules savo poreikiams ir netaiko šiuolaikinių auginimo technologijų: t.y. kiaules šeria bulv÷mis, pašariniais runkeliais savos gamybos grūdais, žole ir beveik nenaudoja nei kombinuotųjų pašarų nei premiksų, nei baltyminių koncentratų. Tokiuose ūkiuose laikoma apie 50 proc. visų kiaulių. Tod÷l realiai Lietuvoje, šeriant daugiau ar mažiau subalansuotais (savos gamybos ar pirktais) pašarais, užauginama iki 650 tūkst. kiaulių. Tam sunaudojama apie 250 tūkst. t kombinuotųjų pašarų (įskaitant ūkių fermose pagamintus kombinuotuosius pašarus).
Lietuvoje yra daug kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie sugeba gaminti šiandienos reikalavimus atitinkančius pašarus. Iš viso Lietuvoje per metus kiaul÷ms sušeriama apie 80 tūkst. t pramonin÷s gamybos kombinuotųjų pašarų, tarp jų apie 1700 t - importuotų. Į Lietuvą importuojami tik aukštos kokyb÷s starteriniai pašarai, skirti žindomiems ir nujunkytiems paršeliams šerti. Įmonių duomenimis, daugiausia kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms pastaraisiais metais pagamino:
AB „Kretingos grūdai" - apie 33 tūkst. t; AB „Kauno grūdai" - apie 14 tūkst. t; AB „Joniškio grūdai" - apie 10 tūkst. t;
Daugumą vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų su kiaulių augintojais sieja glaudūs tarpusavio ryšiai. Tod÷l pramonin÷s gamybos kombinuotuosius pašarus kiaulių š÷rimui daugiausia naudoja pašarų gamintojams priklausantys kiaulių kompleksai, smulkūs augintojai bei augintojai, neturintys savo pašarų gamybos cechų arba savo pašarų cechuose negalintys pagaminti tinkamos kokyb÷s starterinių pašarų žindomiems ir nujunkytiems paršeliams. Stambieji grūdų perdirb÷jai panaudoja tik dalį turimų gamybinių paj÷gumų, tod÷l jų gaminami pašarai yra gerokai brangesni už kiaulių augintojų savos gamybos pašarus, nors jų kokyb÷ yra pakankamai aukšta.
5
pašarų gamintojų, turi įsirengę nuosavus pašarų ruošimo cechus ir didžiąją dalį pašarų (išskyrus starterinius) gamina patys. Pašarų gamybai dažniausiai naudoja vietin÷s gamybos arba importuotus įvairios koncentracijos premiksus ir baltyminius koncentratus, grūdus bei baltymines žaliavas (sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinius, žuvų miltus ir kt.). Lietuvos kiaulių augintojai kasmet pasigamina apie 170 tūkst. t kombinuotųjų pašarų, kurių gamybai sunaudoja apie 3 tūkst. t premiksų ir apie 12 tūkst. t baltyminių koncentratų. Apie 50 proc. premiksų ir apie 20 proc. baltyminių koncentratų importuojama, daugiausia iš ES šalių (Leikus ir kt. 1999).
Stambiausi premiksų gamintojai Lietuvoje yra AB „Kretingos grūdai", AB „Ukmerg÷s biofabrikas", UAB „Krekenavos pašarai". Didžiausi vietiniai baltyminių koncentratų gamintojai - AB „Kretingos grūdai“, AB „Kauno grūdai, UAB „Krekenavos pašarai". Dalį savo pagamintų premiksų ir baltyminių koncentratų Lietuvos gamintojai eksportuoja į Baltijos ir NVS šalis.
Dauguma stambiųjų kiaulių augintojų iš dalies arba visiškai modernizuoja ir pertvarko turimus gyvulininkyst÷s pastatus, panaudodami nuosavas ir ES paramos l÷šas, diegia naujausias kiaulių laikymo ir š÷rimo technologijas, keičia auginamų kiaulių veisles.
Stebint keleto pastarųjų metų tendencijas, galima daryti išvadą, kad kiaulių skaičius Lietuvoje artimiausiais metais labai did÷ti netur÷tų. Kiaulių pašarų ir pašarinių priedų rinka taip pat žymiai nesipl÷s, tačiau, prad÷jus taikyti naujausias, intensyvias kiaulių auginimo technologijas ir auginant produktyvesnes kiaulių veisles, tur÷tų did÷ti aukštos kokyb÷s starterinių pašarų bei premiksų paklausa, baltyminių žaliavų (pvz., sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinių, žirnių, žuvų miltų) bei „energijos neš÷jų" (pvz., augalinio aliejaus) suvartojimas.
Mūsų darbo tikslas – susipažinti su AB „Kauno grūdai“ gaminamų visaverčių kombinuotųjų pašarų gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s organizavimu, pašarinių žaliavų kokybę, bei atlikti šių pašarų zootechninio efektyvumo, lyginant su ūkininkų gaminamais kombinuotųjų pašarų mišiniais, palyginamąjį įvertinimą.
Darbui atlikti k÷l÷me šiuos uždavinius:
susipažinti su AB „Kauno grūdai“ įmon÷s kokyb÷s laboratorijos darbo organizavimu,
susipažinti su žaliavų sand÷liavimu ištirtį žaliavų cheminę sud÷tį,
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę
Kiaulininkyst÷ yra viena iš pagrindinių Lietuvos gyvulininkyst÷s šakų. Bendrame m÷sos gamybos balanse kiauliena sudaro apie 40 proc., o jos suvartojama apie 54 proc. Kiaulienos gamybos vystymo s÷km÷ neatsiejama ir nuo kiaulių auginimo technologijų, užtikrinančių aukštos kokyb÷s m÷sos tiekimą vartotojams. Kiaulienos gamybos grandyje „tvartas-l÷kšt÷" viena iš svarbiausių grandžių yra kiaulių mityba. Moksliškai pagrįstas kryptingas kiaulių š÷rimas leidžia reguliuoti ne tik raumeninio ir riebalinio audinio vystimąsi, bet ir m÷sos morfologinę bei cheminę sud÷tį (Baranauskas, Juknevičius, Skiparis, 2006).
Aukštos maistin÷s ir biologin÷s vert÷s kiaulienos gavimui labai didelę reikšmę turi pašarai, jų kokyb÷ bei įvairūs priedai, gerinantys pašaruose esančių maisto medžiagų įsisavinimą. Tod÷l mūsų pasirinktame darbe būvo apžvelgtos ir aprašytos pažangiausios š÷rimo technologijos, kurias galima įdiegti tiek stambiuose kiaulininkyst÷s ūkiuose bei kompleksuose, tiek ir smulkesniuose ūkiuose. Aprašytos kiaulių š÷rimo technologijos sukurtos pagal Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute bei kitose ž.ū. mokslo institucijose atliktų tyrimų rezultatus bei mūsų šalies ir užsienio kiaulių augintojų patirtį. Surinkta informacija apie dažniausiai kiaul÷ms šerti naudojamus kombinuotuosius pašarus, jų papildus, priedus bei gamybai naudojamas žaliavas.
Kiaul÷ms gali būti ruošiami įvairios sud÷ties ir receptų kombinuotieji pašarai. Tai priklauso nuo amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties.
Kombinuotieji pašarai - tai pašarinių žaliavų mišiniai su priedais arba be jų, naudojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvuliams šerti. Į kombinuotųjų pašarų sud÷tį gali įeiti įvairios pašarin÷s žaliavos, mineralai, mikroelementai, vitaminai, biologiškai aktyvios medžiagos, kiti priedai. Atsižvelgiant į maistingumą, paskirtį bei specifines savybes, kombinuotieji pašarai būna kelių rūšių:
1. Visaverčiai pašarai – juose esti reikiamos visų būtinų maisto ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis ir santykis, kurie reikalingi gyvulio fiziologin÷ms funkcijoms palaikyti ir produkcijai gauti. Jais šeriant kiaules, kiti pašarai nereikalingi.
7
gamybos pašarams papildyti baltymais, aminorūgštimis, kitomis maisto ir mineralin÷mis medžiagomis bei vitaminais, priklausomai nuo paskirties. Gaminama įvairios sud÷ties baltyminių vitamininių mineralinių, baltyminių vitamininių, bei baltyminių mineralinių papildų. Tačiau juose baltymų kiekis turi būti ne mažesnis, kaip 30 proc. Praturtinant savos gamybos grūdinius pašarus, šių papildų kiaul÷ms gali būti dedama nuo 10 iki 35 proc. Tai priklauso nuo kiaulių amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties, raciono sud÷ties, recepto. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažym÷jime (Leikus ir kt., 2006).
3. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai - Tai mineralų, mikroelementų vitaminų ir kitų priedų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų. Jie naudojami kiaulių racionams papildyti mineralin÷mis medžiagomis (kalciu, fosforu, valgomąja druska, mikroelementais) ir vitaminais. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai būna įvairios sud÷ties. Kiaul÷ms į koncentruotų pašarų mišinius šių papildų gali būti dedama 2-4 proc. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažymejime.
1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB „Kauno grūdai"
AB „Kauno grūdai" yra viena iš didžiausių ir seniausių įmonių Lietuvoje, tiekiančių į rinką kombinuotuosius pašarus, bei pašarines žaliavas.
Įmon÷ 2007 m. už÷m÷ per 42 proc., šalies kvietinių miltų ir beveik 36 proc., kombinuotųjų pašarų rinkos. Gamybiniai paj÷gumai - apie 50 000 tonų miltų ir apie 110 000 tonų kombinuotųjų pašarų per metus. Superka 12 – 15 proc. Lietuvoje išauginamų kviečių. Eksportuoja savo produkciją į Rusiją, Lenkiją, Izraelį, Estiją, Moldaviją. 2006 m. uždirbo 5,487 mln. litų grynojo pelno, gavo 168,368 mln. litų pajamų. Įmon÷je 2007 m. pradžioje dirbo apie 400 darbuotojų.
AB „Kauno grūdai" veiklos pradžia - 1887 m., kai, vykdant Rusijos caro Aleksandro II potvarkį, kartu su kitais Kauno tvirtov÷s pastatais, prad÷tas statyti malūnas, kuris baigtas statyti 1890 m. Papildomai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios pastatyta dar 10 didelių sand÷lių. Po nepriklausomyb÷s paskelbimo 1924 m. valstyb÷s l÷šomis prad÷tas statyti didžiausias Lietuvoje 4200 tonų talpos Kaune elevatorius (baigtas 1926 m.). V÷liau 1955 m. Kauno elevatorius pertvarkytas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. 1963 m. šalia jos pastatytas naujas 8000 tonų talpos elevatorius. 1973 m. gamykla iš pagrindų rekonstruota.
Tautvydas Barštys (priklauso 75,06 proc. akcijų paketas), jis taip pat yra įmonių grup÷s „Kauno grūdai" valdybos pirmininkas. Pagrindiniai gamybiniai padaliniai - malūnas bei kombinuotųjų pašarų cechas įsikūrę Kaune, kiti padaliniai - Jurbarke ir Alytuje. 1996 m. įmon÷ įsigijo „Kaišiadorių paukštyno", 1997 m. - „Vilniaus paukštyno" bendroves, o 1999 m. - „Želv÷s" ž.ū. įmonę.
Pastaraisiais metais daug l÷šų skiriama įmon÷s modernizacijai 1998 m. malūne atlikta rekonstrukcija, kurios metu senieji mechanizmai pakeisti naujausias, technologijas atitinkančiais malūno įrenginiais. 2001 m. įmonei suteiktas ISO 9001 standarto kokyb÷s atitikties sertifikatas. Taip pat 2001 metais AB „Kauno grūdai" išduotas Kokyb÷s standarto ISO 9001:2000 patvirtinimo sertifikatas. Įdiegta kokyb÷s vadybos sistema, kurios auditą atliko nepriklausomi britų kompanijos „Bureau Veritas Quality International" auditoriai. Kiek v÷liau, 2005 metais įmonei suteiktas ypatingus produkto saugos ir kokyb÷s reikalavimus gamybą reglamentuojantis BRC „Tarptautinis maisto standartas“.
Kombinuotuosius pašarus AB „Kauno grūdai" gamina nuo 1955 m., kai išaugus gyvulininkystei ir atsiradus kombinuotųjų pašarų poreikiui, Kauno elevatorius buvo rekonstruotas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. Šiandien joje gaminama 16 rūšių ir apie 200 receptų visaverčių kombinuotųjų pašarų. AB „Kauno grūdai" gamina kombinuotuosius pašarus vištoms dedekl÷ms, pakaitin÷ms vištait÷ms, viščiukams broileriams, kalakučiukams broileriams, kiaul÷ms, paršeliams, arkliams, žuvims, triušiams bei baltyminius vitamininius mineralinius papildus nujunkytiems paršeliams, penimoms kiaul÷ms, melžiamoms karv÷ms ir specialius vitaminų mineralų papildus su amino rūgštimis kiaul÷ms ir paukščiams.
Pašarų receptūra ruošiama atskiroms gyvulių amžiaus grup÷ms atsižvelgiant į gyvūno produktyvumą, fiziologinę būklę ir užsakovų pageidavimus (4 priedas). Per m÷nesį AB „Kauno grūdai" gali pagaminti iki 15 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Nuo 2001 m. Alytaus padalinyje prad÷tas gaminti ÷dalas šunims ir pašarai graužikams. Gamybos mastai per m÷nesį siekia iki 120 t.
2002 metais, siekiant patenkinti klientų lūkesčius bei pagaminti kokybišką produkciją, kombinuotųjų pašarų ceche buvo sumontuota vienintel÷ Lietuvoje granuliavimo linija su ekspanderiu, vykdomas ekstrudavimas (1 priedas).
9 fosforo, ląstelienos, riebalų, proteinų kiekis.
Įmon÷je vykdoma nuolatin÷ joje vykstančių procesų priežiūra ir kokyb÷s kontrol÷. Atsižvelgiant į tai, kad produkto kokyb÷ priklauso nuo žaliavos kokyb÷s, priimant grūdus elevatoriaus laboratorijoje, atliekamas kruopštus grūdų kokyb÷s patikrinimas. Remiantis LST standartų reikalavimais nustatoma grūdų dr÷gm÷, baltymų kiekis ir kokyb÷, vandenyje netirpius baltymus rodantis glitimo kiekis, kritimo skaičius ir kiti rodikliai. Malūno laboratorijoje atidžiai stebimos ir įvertinamos šios miltų savyb÷s: spalva, glitimas ir jo kokyb÷, mineralinių medžiagų kiekį nurodantis pelenų kiekis, dr÷gm÷, kritimo skaičius, miltų kepimo savyb÷s.
Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje tiriama ir žaliava, ir jau pagamintas pašaras. Tiriant žaliavą nustatomas rūgščių, peroksidų kiekis, atliekami veterinariniai tyrimai. Jau pagamintuose kombinuotuosiuose pašaruose dar kartą nustatomi kalcio, fosforo, ląstelienos, riebalų, proteinų kiekiai, atliekami techniniai tyrimai. Visa tai vykdoma vadovaujantis įmon÷s savikontrol÷s (RVASVT) schema (2 priedas).
Maistinių kviečių gemalų chemin÷ sud÷tis buvo tirta daugelyje pasaulio šalių: Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Japonijoje. Griežta kokyb÷s priežiūra vykdoma ne vien gamybos metu, bet ir kituose produkto „kelion÷s" iki galutinio vartotojo etapuose.
Kombinuotųjų pašarų gamybos schema pateikiama 1 pav. Pagrindinių pašarų gamybos tecnologiją sudaro šios operacijos. Žaliavų pa÷mimas ir sukrovimas į sand÷lius, žaliavų paruošimas: valymas, smulkinimas, džiovinimas ir supylimas į aruodus, mišinio dozatorius, dozavimas ir maišymas, granuliavimas įterpiant aliejų, riebalus ir kitus skystus komponentus, pašarų atidavimas į aruodus, pakavimas,laikymas ir realizavimas.
11
1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų
charakteristika
Varpiniai javai yra svarbi pašarin÷ kultūra. Jų grūdai laikomi didžiausiu koncentruotųjų ir kitų pašarų gamybos rezervu. Varpinių javų grūdų svorio vienete, palyginti su kitais augaliniais pašarais, yra didesn÷ apykaitos energijos ir maisto medžiagų koncentracija. Tod÷l varpinių grūdai dažniausiai naudojami gyvulių racionuose energijai, proteinams ar kitoms medžiagoms balansuoti.
Varpinių javų grūduose negausu proteinų bei nepakeičiamųjų amino- rūgščių (lizino, metionino). Juose daugiausiai krakmolo - svarbios gyvulio organizmui energijos medžiagos. Kaip antai, iš 1 kg varpinių javų grūdų gyvulio organizme pasigamina 10—13 MJ energijos arba 2-4 kartus daugiau negu iš kitų augalinių pašarų.
Varpinių javų grūdai galvijams ir kiaul÷ms šeriami sumalti. Malimo stambumas priklauso nuo to, kokiai gyvulių grupei miltai skiriami. Ypač smulkiai sumalti grūdai labai dulka, sumaišyti su vandeniu sudaro lipnią, nenoriai gyvulių ÷damą masę. Kiaul÷ms grūdai malami 0,5-1,0 mm dydžio. Galvijams šerti labiau tinka traiškyti grūdai (2,5-3,0 mm). Į varpinių javų miltus įmaišius baltyminių, vitamininių bei mineralinių papildų, gaunami gyvulių ir paukščių kombinuotieji koncentruotieji pašarai. Lietuvoje kombinuotųjų pašarų galima pasigaminti ūkiuose, naudojant mobilias grūdų malimo ir kombinuotųjų pašarų gamybos mašinas. Tam reikia žinoti turimų grūdų cheminę sud÷tį ir, atsižvelgus į atskirų gyvulių rūšių bei amžiaus grupių racionų reikalavimus, papildyti grūdų miltus iš anksto apskaičiuotu baltyminių, vitamininių bei mineralinių papildų kiekiu (Klimas ir kt.,2004).
Botaniškai varpiniai javai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso ilgadieniai, atsparesni šalčiams javai: kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai, avižos. Lietuvoje šios grup÷s javai auginami daugiausia grūdams. Antrajai grupei priklauso trumpadieniai, atsparūs sausroms, bet jautresni šalčiams javai. Šią grupę sudaro kukurūzai, soros, sorgai, ryžiai, grikiai.
Lietuvoje paplitę pirmosios grup÷s javai. Pagal žiemkentiškumą varpiniai javai skirstomi į žieminius ir vasarinius.
dirvoje susikaupusią dr÷gmę. Tuo tarpu vasarojus dažnai jau per pirmąsias sausras susilpn÷ja, sul÷t÷ja augimas ir d÷l to maž÷ja derlingumas.
Žieminiai kviečiai. Kone visame pasaulyje kviečiai laikomi svarbiausia duonine kultūra. Kvietine duona maitinasi apie 70 proc. žem÷s rutulio gyventojų. Vienas jos kilogramas turi 2000-2500 kalorijų. Be to, kviečių grūdai ir jų perdirbimo atliekos (s÷lenos) naudojami gyvuliams šerti. Šeriama paprastai mažesn÷s maistin÷s vert÷s kviečiais. Palyginti su kitais varpiniais grūdais, kviečiuose yra daugiau proteinų (13-15 proc.), bet mažiau ląstelienos (1,5-2,5 proc.). Rekomenduotina gyvulius šerti ne vien kvietiniais miltais, bet sumaišytais su kitų javų miltais ar pašarais.
Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima berti kvietinių miltų: paršaved÷ms ir kuiliams - iki 40-50 proc, paršeliams ir penimoms kiaul÷ms — iki 50-70 proc.
Viename kilograme žieminių kviečių grūdų vidutiniškai yra 11,8 MJ apykaitos energijos ir apie 113 g žaliųjų proteinų. Geru pašaru laikomos ir kviečių s÷lenos. Jų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo malimo būdo: kuo daugiau gaunama miltų, tuo prastesn÷s s÷lenos. Jos baltymingesn÷s už grūdus, tačiau turi daugiau ląstelienos (apie 7 proc.). S÷lenose nemažai fosforo ir B grup÷s vitaminų. Kilograme kvietinių s÷lenų yra 10,9 MJ apykaitos energijos ir apie 153 g žaliųjų proteinų. Kvietiniai šiaudai tinka kraikui, tačiau prireikus gali būti naudojami gyvuliams šerti. Kilograme kvietinių šiaudų yra 4,81 M J apykaitos energijos ir apie 35,6 g žaliųjų proteinų.
Vasariniai miežiai Lietuvoje yra senos jų auginimo bei naudojimo tradicijos. Miežių miltai gerai tinka visų grupių kiaul÷ms. Paršeliams žindukliam galima šerti nemaltus, bet geriau nulukštentus miežių grūdus. Paršeliai daugiau su÷da grūdų, kai šie šeriami paspraginti. Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius miežinių miltų pilama iki 80-90 proc.
Viename miežių ir žirnių mišinio žaliosios mas÷s kilograme yra 1,72 MJ apykaitos energijos ir apie 29,4 g žaliųjų proteinų.
Avižos. Jose nemažai geležies, reikalingos kraujui gaminti, kalcio ir fosforo kaulams stiprinti. Avižų grūduose yra apie 11-12 proc. baltymų, 40 proc. krakmolo, apie 4-5 proc. riebalų. Avižų grūdų baltymuose daug nepakeičiamųjų aminorūgščių: lizi-no, arginilizi-no, triptofalizi-no, cistilizi-no, tirozino. Avižų grūdų riebaluose daugiausiai yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios blogina lašinių ir sviesto kokybę.
13
galima maišyti avižinių miltų: paršaved÷ms, kuiliams ir pakaitiniam prieaugliui - iki 40-60 proc., paršeliams ir penimoms kiaul÷ms - iki 20-40 proc. Penimoms kiaul÷ms antrą pen÷jimo pusę (daugiau kaip 60 kg svorio) avižinių miltų nereikia duoti, nes minkšt÷ja lašiniai, apskritai blogina penimų kiaulių m÷sos kokybę, tod÷l penimoms kiaul÷ms vien avižas šerti nerekomenduojama.
Ankštiniai javai turi 2—3 kartus daugiau baltymų negu varpiniai. Jų grūduose yra žmogaus ir gyvulio organizmui reikalingų aminorūgščių. Be to, ankštinių grūduose yra riebalų, įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jei kiaulių racione yra ankštinių javų grūdų, padid÷ja kiaulienos prieaugis, tod÷l atsiperka didel÷s žirnių ar kitų ankštinių javų auginimo išlaidos. Lietuvos gyvulininkyst÷s institute nustatyta, kad šeriant kiaules vien miežių ar kitų varpinių javų miltais, per dieną jos priaugdavo vidutiniškai po 432 g, o 15 proc. miežių pakeitus žirnių miltais, kiaulienos prieaugis padid÷jo iki 618 g.
Ankštiniai javai vertingi dar tuo, kad ant jų šaknų veisiasi gumbelin÷s bakterijos, kurios fiksuoja oro azotą, reikalingą augalams. Nors ankštiniai javai labai vertingi, tačiau jiems reikia daugiau priežiūros, sunkiau doroti derlių, jų plotai palyginti nedideli. Lietuvoje auginamos šios ankštin÷s kultūros: žirniai, vikiai, pašarin÷s pupos, lubinai.
Žirniai - tai labai baltymingas gyvulių pašaras. Kilograme grūdų yra 11,4 MJ apykaitos energijos, 217 g žaliųjų proteinų, 14,6 g lizino, 2,86 g metionino, 2,08 g cistino, 2,45 g triptofano. Koncentruotajam pašarui naudojami žirnių miltai, o šienui, silosui bei žaliajam pašarui auginami žirnių ir varpinių javų mišiniai. Viename kilograme tokių mišinių žaliosios mas÷s yra vidutiniškai apie 1,67 MJ apykaitos energijos ir apie 28,6 g žaliųjų proteinų. Pašarui gerai tinka žirnių virkščios, kuriose yra apie 5 proc. baltymų, taip pat pelai, turintys iki 8 proc. baltymų.
Pagal proteinų biologinę vertę žirniai labai panašūs į sojas, m÷sos—kaulų bei žuvų miltus, nes jie turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Nors palyginti su kitomis ankštin÷mis kultūromis žirniuose yra mažiau proteinų,
Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima maišyti žirnių miltų: paršaved÷ms, kuiliams - 10-15 proc, pakaitiniam prieaugliui, penimoms kiaul÷ms - 15-30 proc., nujunkytiems paršams - 10-15 proc., paršeliams žindukliams - iki 10 proc..
Ankštinių javų baltyminiame komplekse daugiausia yra vandenyje Ir druskų tirpaluose tirpių baltymų (žirnių ir lubinų s÷klose jų nustatoma net iki 60 proc.).
Ankštinių javų s÷klų baltymuose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys, daugelio iš jų kiekis reikalingas gyvulių organizmui. Tačiau beveik visuose ankštiniuose mažai metionino, tod÷l šeriant tik min÷tomis kultūromis, jo gali stigti gyvulių organizme.
Ankštinių javų biologin÷ vert÷ – 75-85 proc., t.y gerokai didesn÷ negu daugelio varpinių. Tod÷l ankštinių augalų s÷klos turi ne tik didelį baltymų kiekį, bet yra nepakeičiamųjų aminorūgščių koncentratas.
Be baltymų ankštinių s÷klose randama azoto junginių: peptidų, nukleino rūgščių ir kt. Didžiausia nebaltyminių medžiagų dalis – laisvosios aminorugštys, kurios padidina ankštinių javų pašarinę vertę. Tod÷l naudojant ankšt i ni ų javų grūdus gyvuliams šerti, labai pagerinamas pašaro visaverčių baltymų balansas.
Palyginti su varpinių javų grūdais, ankštinių s÷klos turi daugiau kalcio, kalio, sieros ir kai kurių B grup÷s vitaminų (1 lentel÷).
1 lentel÷. Ankštinių javų grūdų 1 kg pašarin÷ vert÷ (LVA LGJ, 2007)
Rodikliai Pašarin÷s pupos Žirniai Lubinai Vikiai
15
Mineralin÷s medžiagos yra būtina pašarų sudedamoji dalis. Į makroelementus ir mikroelementus jos skirstomos pagal tai, kiek jų yra gyvūno organizme ir pašarin÷je žaliavoje ir koks yra jų poreikis.
Makroelementai yra kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras ir siera. Visi jie yra nepakeičiami, t.y. gyvūnai juos turi gauti su pašaru. Vidutinis makroelementų kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno mas÷s, o poreikis yra nuo 1 iki 40 g/kg pašaro sausosios medžiagos. Pašarin÷se žaliavose makroelementai yra neorganin÷s (kalcis, magnis, natris, kalis, chloras, 20-50 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose) ir organin÷s (siera, 50-80 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose) kilm÷s. Makroelementai organizme atlieka daug įvairių funkcijų: yra skeleto, dantų, kiaušinio lukšto struktūrin÷ (statybin÷) medžiaga, pieno sudedamųjų medžiagų dalis, aktyvina fermentus, dalyvauja biochemin÷se reakcijose, reguliuoja elektrolitų ir vandens balansą, yra buferinių sistemų sudedamoji dalis (Rekomendavijos gyvulininkystei ir paukštininkystei, 1999).
Skirtingai nei makroelementų, mikroelementų vidutin÷ koncentracija gyvūno organizme yra <100 mg/kg. Poreikis svyruoja nuo 0,1 iki 50 mg/kg pašaro sausosios medžiagos. Šiuolaikinio mokslo duomenimis, nepakeičiamaisiais laikomi 22 mikroelementai, bet tik dalis jų turi praktinę reikšmę tenkinant poreikį. Tai geležis, varis, kobaltas, jodas, manganas, cinkas ir selenas. Į kitus mikroelementus (pvz., arseną, šviną, kadmį) reikia atsižvelgti d÷l jų toksiškumo. Nepakeičiamieji mikroelementai gyvūno organizme aktyvina fermentus ir yra fermentų, baltymų bei hormonų sudedamoji dalis.
Kiaul÷ms reikia šių makroelementų: kalcio, fosforo, magnio, natrio, chloro, kalio ir sieros. Svarbiausi iš jų yra kalcis, fosforas ir natris. Jų papildai, auginant kiaules gamybin÷mis sąlygomis, racionuose yra būtini. Kitų elementų paprastai pakanka pašarų komponentuose, tod÷l jų poreikis palyginti nedaug analizuotas. Sieros pakanka, kai aminorūgščių, į kurių sud÷tį ji įeina, kiekis pašarų mišiniuose tenkina poreikį. Duomenų apie sieros poreikį beveik n÷ra.
elemento suvartojama daugiau negu reikia. Tada daugiau jo išskiriama su ekskrementais, o tai gali neigiamai veikti aplinką. Tod÷l aprūpinimas šiuo makroelementų buvo perorientuotas į virškinamąjį ir pasisavinamąjį fosforą.
Iš nepakeičiamųjų mikroelementų grup÷s praktiniu požiūriu svarbiausi yra geležis, varis, cinkas, manganas, jodas ir selenas (2 lentel÷). Visų kitų nepakeičiamųjų mikroelementų kiaul÷s pakankamai gauna su pašarų racionų komponentais. Aprūpinimo mikroelementais rekomendacijas įprasta reikšti 1 kg pašaro sausos medžiagos arba 1 kg orasausio pašaro, kai sausosios medžiagos standartizuotas kiekis (88 proc.).
2 lentel÷. Rekomenduojamas mikroelementų kiekis kiaulių visaverčiuose kombinuotuose pašaruose (Jeroch ir kt., 2004).
Mikroelementai
Paršaved÷ms ir kuiliams Paršeliams Penimoms kiaul÷ms
Geležis, mg 80-90 80-120* 50-60 Jodas, mg 0,5-0,6 0,15 0,15 Varis, mg 8-10 6 4-5 Manganas, mg 20-25 15-20 20 Selenas, mg 0,15-0,20 0,2-0,3 0,2 Cinkas, mg 50 80-100 50-60
Vitaminai yra nedidel÷s molekulin÷s mas÷s organiniai junginiai. Tačiau nors ir maži jų kiekiai yra svarbūs gyvybiškai. Vitaminai, provitaminai (vitamino A provitaminai - karotinai, pvz., beta karotinas), be kelių išimčių, turi būti absorbuojami gyvūno virškinamajame trakte. Jie pasisavinami su pašaru ir susidaro vykstant mikrobinei vitaminų sintezei (vitaminas K ir B komplekso vitaminai) gyvūno virškinamajame trakte (atrajotojų, arklių, triušių). Išimtys yra vitaminas C (sintez÷ organizme), cholinas (sintez÷ organizme, išskyrus augančius paukščius, kurių reikm÷ms tenkinti organizme cholino nepakanka), niacinas (organizme gali susidaryti iš aminorūgšties - triptofano). Be to, vitaminas D3 veikiant saul÷s spinduliams gali
būti susintetintas iš organizme susidariusio jo provitamino - 7-dehidrocholesterino. Augalin÷se pašarin÷se žaliavose yra įvairios vitamino A provitaminų, vitamino D2, vitaminų E ir K bei vandenyje tirpių vitaminų, išskyrus B12,
koncentracijos. Vitaminų A, D3 ir B12 randama tik gyvūnin÷s kilm÷s pašarin÷se žaliavose.
Sintetiniai vitaminai gaunami chemin÷s sintez÷s, fermentacijos būdu ir išskiriami iš augalinių bei gyvūnin÷s kilm÷s medžiagų ir naudojami kombinuotųjų pašarų gamyboje premiksų pavidalu. (Trumpickait÷ – Džekčiorien÷, 2006)
17
aplinkos temperatūra, stresai) papildomas vitamino C davinys, kai kada padidina produktyvumą. Apie tirtus vitamino C priedus visų grupių kiaulių pašarų mišiniuose literatūroje pateikiami gana prieštaringi duomenis. Vadinasi, vitamino C poreikio apibr÷žti kol kas neįmanoma. Tod÷l reikmių lentel÷je (4 lentel÷) duomenų apie šį vitaminą n÷ra.
3 lentel÷. Rekomenduojamas vitaminų kiekis kiaulių kombinuotuosiuose visaverčiuose pašaruose, 1 kg SM (Jeroch ir kt., 2004)
Vitaminai Paršeliams Penimoms kiaul÷ms Paršaved÷ms
A, TV 4000 2000 2300'-4000- D, TV 300-500 1503-200 200 E, mg 15 11 11 K, mg 0,15 (0,1) (0,1) Bi, mg 1,7 1,7 1,7 B2, mg 2,5 2,5 3,0 B6, mg 205-156 15 11 B12, Ug 10 10 10
Aminorūgštys. Kiaul÷ms svarbiausios yra 4 nepakeičiamosios aminorūgštys - lizinas, metioninas su cistinu, treoninas bei triptofanas. Tod÷l mitybos normose dažniausiai nurodomas tik šių aminorūgščių poreikis. Baltymų vert÷s pagrindu laikoma lizino kiekis juose. Lizino ir metionino su cistinu, treonino bei triptofano rekomenduojamas santykis atskirų grupių kiaul÷ms nurodytas 4 lentel÷je.
Pastaruoju metu kiaulių aminorūgščių poreikis kiaul÷ms išreiškiamas ne tik bendru kiekiu, bet ir virškinamosiomis (arba įsisavinamosiomis) aminorūgštimis. Aminorūgščių virškinamumas nustatomas specialiais standartizuotais metodais. Jis apibr÷žiamas kaip standartizuotas precekalinis virškinamumas (plonųjų žarnų gale). Virškinamosios aminorūgštys plačiau atspindi kiekvienos nepakeičiamosios aminorūgšties, patenkančios su pašaru į gyvulio organizmą, panaudojimą. Tokiu būdu aminorūgščių poreikis ir pašarų kokyb÷ įvertinami tiksliau, negu remiantis bendru ju kiekiu.
4 lentel÷. Baltymų visavertiškumo rodikliai (Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)
Kiaulių grup÷s Liz:Met+Cis:Tre:Tri Lizino kiekis baltymuose Proc. Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 6,0-6,1 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir
nujunkyti) 1:0,60:0,65:0,18 5,7-5,9
Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,6-5,7 Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,2-5,4 Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,0-5,3
Paršingos paršaved÷s 1:0,73:0,80:0,27 4,2^,3
Laktuojančios paršaved÷s 1:0,60:0,68:0,24 5,2-5,5
Veislinis prieauglis 1:0,60:0,68:0,23 5,1-5,3
Kuiliai 1:0,64:0,70:0,25 5,1-5,3
5 lentel÷. Baltymų ir lizino kiekis, tenkantis 1 MJ apykaitos energijos (Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)
1 MJ apykaitos energijos tenka g Kiaulių grup÷
baltymų lizino
Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 16,2-16,5 0,95-1,05 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir
nujunkyti) 14,5-14,8 0,83-0,86
Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 13,3-13,6 0,75-0,78 Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 13,0-13,2 0,65-0,70
Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 10,3-12,0 0,53-0,63
Paršingos paršaved÷s 11,2-11,5 0,46-0,50
Laktuojančios paršaved÷s 13,0-13,5 0,65-0,70
Veislinis prieauglis 12,6-12,9 0,67-0,69
Kuiliai reproduktoriai 13,0-13,3 0,68-0,70
1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais
efektyvumas
19
kvietrugiai. Šia vertinga varpine kultūra Lietuvoje domimasi vis plačiau. Lyginant su labiausiai naudojamais varpiniais pašariniais javais - miežiais, kvietrugiai yra derlingesni (4-5 t/ha), pasižymi didesne energine verte (apie 12,5-13,5 MJ/kg apykaitos energijos), turi daugiau baltymų (apie 11-15 proc.), mažiau ląstelienos (apie 2-2,5 proc.). Tačiau kvietrugių grūduose esama ir kenksmingų junginių: tripsino inhibitorių, karčiųjų fenolio darinių (alkilrezorcinolių, alkinilrezorcinolių ir kt.). Šios medžiagos suteikia pašarui kartų prieskonį, sumažina ÷damumą, nei-giamai veikia gyvulių sveikatą bei produktyvumą. Kvietrugiuose, kaip ir kitų varpinių javų grūduose (ypač rugių), būna nemažai (iki 14-15 proc.) sunkiai virškinamų bei įsisavinamų angliavandenių - nekrakmolinių polisacharidų. Iš jų daugiausia vyrauja arabinoksilanai (apie 6-7 proc.), celiulioz÷ (apie 2-3 proc.), galaktanai (apie 1-2,5 proc.), gliukanai (apie 0,8-1 proc.) ir kt. (Kiaulių auginimas, 2003).
Šių junginių kiaulių, ypač jaunų paršelių, organizmas beveik neskaido. Tod÷l pablog÷ja maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas, būna mažesni kiaulių prieaugiai, padid÷ja pašarų sąnaudos produkcijos vienetui, gaunama blogesn÷s kokyb÷s skerdena. Siekiant išvengti neigiamo antimi-tybinių junginių poveikio kiaulių sveikatai ir produktyvumui, kvietrugių kiekis racionuose dažnai ribojamas. Daugiausiai į kombinuotuosius pašarus jų dedama iki 50-60 proc. (Jerešiūnas ir kt. 2000).
Sunkiai virškinamus nekrakmolinius polisacharidus dalinai galima suskaidyti fermentų - karbohidrazių (ksilanazių, gliukanazių, celiuliazių ir kt.) pagalba. Tokiu atveju sumaž÷ja virškinamojo trakto turinio klampumas, geriau virškinamos ir įsisavinamos pašare esančios maisto medžiagos, kas sąlygoja geresnį kiaulių augimą. Fermentiniai preparatai ypač efektyvūs jauniems paršeliams, kol jų virškinimo sistema dar n÷ra visiškai susiformavusi. Kiaulių mityboje dažniausiai naudojamos multienzimin÷s kompozicijos, kurios turi kelių fermentų, skaldančių skirtingas medžiagas (angliavandenius, baltymus, fitino junginius ir pan.) kompleksą. Literatūroje esama duomenų, kad kiaulių racionuose, turinčiuose didesnį kiekį kvietrugiams artimų javų - rugių (45-70 proc.) arba kviečių (70-85 proc.), panaudojus multienzimin÷s kompozicijas, pasižyminčias stipresniu ksilanaziniu bei gliukanaziniu aktyvumu, gaunami geresni produktyvumo rezultatai (Petraitis ir kt. 2002).
Remiantis Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute atliktų tyrimų bei literatūros duomenimis, nujunkytų paršelių bei penimų kiaulių kombinuotuosius pašarus su kvietrugiais verta praturtinti multienzimine kompozicija, turinčia padidintą ksilanazinį ir gliukanazinį aktyvumą. Geriausiai į kiaulių pašarus, turinčius didesnį kvietrugių kiekį (60-70 proc. ir daugiau) įmaišyti 0,05 proc. (500 g/t) multienzimin÷s kompozicijos, sudarytos iš: amilaz÷s - 70-100 U/g, agliukanaz÷s - 700-1100 U/g, celiuliaz÷s - 11 U/g, ksilanaz÷s - 1800 U/g, proteaz÷s - 0,8-1,2 U/g. Tokiu būdu pager÷tų pašaro ÷damumas bei maisto medžiagų virskinamumas, būtų didesni kiaulių prieaugiai, sumaž÷tų pašarų sąnaudos kilogramui priaugti. Šeriant kiaules kombinuotaisiais pašarais, turinčiais kvietrugių ir multienzimin÷s kompozicijos, skerdenos, m÷sos bei lašinių kokyb÷s rodikliai nepablog÷ja (Šveistys ir kt. 1999).
1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose
Pen÷jimas tai - baigiamoji kiaulininkyst÷s produkcijos gamybos grandis. Gamybos rentabilumui svarbu gauti kiek imanoma daugiau geros kokyb÷s skerdenos su mažiausiomis pašarų ir darbo sąnaudomis. Didžiausią kiaulienos savikainos dalį (60-70) sudaro pašarų kaštai. Pagrindiniai pašarai taikant koncentratinį š÷rimo tipą yra grūdin÷s kultūros. Būtina šerti taip, kad būtų užtikrintas minimalus 600 g priaugimas. Augančias penimas kiaules šerti reikia pilnaverčiais racionais, kuriuose būtų pakankamai energijos, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. pen÷jimo rezultatai priklauso nuo kiaulių genetinių ypatumų, veisimo metodų, š÷rimo ir laikymo sąlygų:
1. Veisl÷ ir tipas. Iš genetinių faktorių didžiausią įtaką turi veisl÷s, skietingos pagal brendimo greitį, pen÷jimosi ir m÷sinį produktyvumą.
Įvairių produktyvumo tipų kiaul÷s skiriasi medžiagų apykaitos, baltymų ir riebalų sintez÷s procesais įvairiais amžiaus laikotarpiais, tai nulemia gyvulių brendimo greitį.
Bekonin÷s kiaul÷s pasižymi intensyvesne medžiagų apykaita, pašaro baltymus 12-28 proc., geriau panaudoja raumenų augimui. Lašininio tipo kiaul÷s riebalus jungiamajame audinyje pradeda kaupti daug ankščiau nei bekoninio tipo kiaul÷s - nuo 6 m÷n. amžiaus.
21
aukštos kokyb÷s skerdeną jų pen÷jimą reikia baigti anksčiau. (Jančien÷, 2005)
Rekomenduojamas kryžminimas ir hibridizacija, užtikrinantys raumeningesnę skerdeną bei pen÷jimosi spartą.
2. Amžius. Iki 7 m÷n. amžiaus organizme intensyviau kaupiasi baltymai. Nuo 12-14 m÷n. raumenys ir kaulai nebeauga, tod÷l kiaul÷s gerai tunka, skerdena riebi, lašiniai stori.
3. Gimusio ir nujunkyto paršelio mas÷ taip pat sąlygoja pen÷jimosi rezultatus.
4. Sveikatos būkl÷. Pneumonija ir viduriavimu persirgę paršeliai 2-3 kartus blogiau panaudoja pašarus. Sveiki paršeliai nusipeni 2-3 kartus anksčiau.
5. Pašarų kokyb÷ ir kiekis labai įtakoja pen÷jimo rezultatus. Skerdenos kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo pašarų augalinių ir gyvulinių riebalų, turinčių reikšm÷s gyvulio riebalams. Vandeningais pašarais pen÷ta kiaulių m÷sa būna blyški, vandeninga, neskani, greitai genda.
Pašarai pagal įtaką skerdenos kokybei skirstomi į tris grupes:
I grup÷s - miežiai, kviečiai, žirniai, pašarin÷s pupos, bulv÷s, puscukriniai runkeliai, liucernos, dobilų žol÷, liesas pienas (gerina kokybę);
II grup÷s - kukurūzai, kvietin÷s, rugių s÷lenos, melasa, griežčiai, rop÷s(naudojami ribotai);
III grup÷s – avižos, soja, žuvų miltai ir kitos pramon÷s bei maisto gamybos atliekos (skerdenos kokybę bloginantys pašarai).
Kaip geru š÷rimu negalima gauti pačių geriausių rezultatų iš genetiniu atžvilgiu netobulų veislių kiaulių, taip negalima tik÷tis gero gyvulių produktyvumo, genetinio potencialo realizavimo, šeriant kultūrinių veislių kiaules nepakankamai ar nekokybiškais pašarais.
Pakankamai pagal maistingumą subalansuoti racionai turi būti sudaryti iš įvairių pašarų ir priedų. Pašarų įvairov÷ apsaugo nuo atskirų maistinių medžiagų trūkumo ir daro racioną skanų ir maistingą.
(Klausing, 2004; Kažemekas, 1998).
Grūdų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo paruošimo. Jie turi būti sausi, išdžiovinti, išvalyti. Negalima kiaulių šerti apgedusiais, kūl÷tais, skals÷tais grūdais. Malti 0,6-1,2 mm dydžio dalel÷mis, o paršeliams - 0,2-0,6 mm. Prieš šeriant kiaules žirnių, pupelių, lubinų miltais reikia juos šutinti, nes tokiu būdu suyra tripsino inhibitoriai ir taip pager÷ja virškinamumas. Nuolat kiaulių garde turi būti vandens (automatin÷se girdyklose).
Kiaules pen÷ti galima sausais ir dr÷kintais pilnaverčiais kombinuotaisiais pašarais, savos gamybos koncentruotųjų pašarų sausais mišiniais ir jovalu (1:1,5-2 skysčio). Lengviausia mechanizuoti bei automatizuoti pašarų išdalinimą sausais pašarais (skrituliniais transporteriais, vamzdžiais). Nuo vienų pašarų prie kitų pereiti rekomenduojama palaipsniui, nes staigus pakeitimas gali sukelti viduriavimą, priesvorio sumaž÷jimą. Pašarus galima paskaninti melasa, aromatin÷mis medžiagomis (Paulauskas, 2005).
Nepakankamas kiekis netgi gerai subalansuoto raciono blogina kiaulių augimo ir pen÷jimo rezultatus. Kiaulių pen÷jimas iki riebių kondicijų blogina m÷sos produktyvumą. Iš riebių kiaulių gaunamas santykinai didesnis lašinių ir mažesnis m÷sos kiekis. Greitai bręstančių m÷sinių veislių kiaulių riebalinio audinio kaupimasis prasideda anksčiau nei v÷lai bręstančių veislių kiaulių.
Ankstyvas kiaulių nutukimas verčia augintojus baigti pen÷jimą gyvulių intensyvaus augimo metu, kada jie naudoja didelį kiekį pigių pašarų ir duoda gerus mas÷s priaugimus (6 lentel÷). D÷l to daugelį šalių ir mūsų taip pat tekdavo m÷sinį pen÷jimą baigti 100 kg mas÷s. D÷l selekcijos gerinant m÷singumą kiaulių prieauglį galima pen÷ti iki 110-120 kg.
6 lentel÷. Pašarų sąnaudos, priesvorių ir pen÷jimo trukm÷s parametrai intensyvios kiaulininkyst÷s sąlygomis (Jančien÷, 2007)
Rodikliai Kūno mas÷ pen÷jimo laikotarpio pabaigoje, kg
37,5 50,0 67,0 95O Pen÷jimo trukm÷, dienomis (prad÷ta pen÷ti kai KM būna 25
kg) 19 56 74 102
Priesvoris per parą, g 570 760 820 750
Pašaro sąnaudos, kg 1,34 1,95 2,40 2,85
23
M÷sos išeigą skerdenoje galima didinti mažinant augimo intensyvumą, ribojant š÷rimą pen÷jimo pabaigoje. Nustatyta kad gyvulių š÷rimo apribojimas antrojoje pen÷jimo pus÷je mažina riebalų kaupimą ir santykinai didina m÷sos kiekį skerdenoje, bet mažina augimo intensyvumą, didina pen÷jimo trukmę ir pašarų sąnaudas produkcijos vienetui.
Žinant kiaulių spartų augimą ankstyvose ontogenez÷s stadijose, būtina stengtis pasiekti kiek įmanoma didesnių augimo ir vystymosi rezultatų jauno paršelio. Užduotis augintojui - išmokyti kiek įmanoma jaunesnius paršelius ÷sti didesnius pašarų kiekius, nors virškinamasis traktas didesniam pašarų kiekiui prisitaiko pasiekus apie 35 kg gyvulio masę. Tod÷l dažniausiai pen÷jimas pradedamas nuo 30-40 kg paršelių mas÷s.
Maistinių medžiagų reikm÷ skaičiuojama priklausomai nuo jų gyvos mas÷s ir planuojamo augimo intensyvumo. Pen÷jimo metu normalus vidutinis paros priaugimas: nuo 22 iki 45 kg 500-550 g, nuo 45-65 kg - 700-750 g ir 65-100 kg -800-900 g. Tokiam auginimo intensyvumui per parą pilnaracioninių pašarų kiekio reikia (orasausio) atitinkamai: 1,5-2,2; 3,10-3,5 ir 3,5-3,8 kg ir atitinkamai žalių proteinų: 230-340 g; 410 ir 450 g, ir taip pat 16-14 proc.; 14-13 bei 12 proc., žalių proteinų atitinkamai (Jatkauskas ir kt., 2002). Penimų kiaulių paros pašarų reikm÷ (sausųjų medžiagų) sudaro 5 proc., nuo jų gyvos mas÷s.
Organizuojant kiaulių pen÷jimą reikia stengtis:
1) sudaryti kuo vienodesnes kiaulių grupes, apsaugoti nuo individų kandžiojimosi;
2) šerti visuomet tuo pačiu laiku, pašarus išdalinti kuo greičiau, kad tvarte sumaž÷tų triukšmas ir pašarai būtų greitai su÷sti;
3) prižiūr÷ti š÷rimo lovių būklę, steb÷ti, ar užtenka š÷rimo fronto priaugusioms kiaul÷ms, siekiant išvengti pašarų išbarstymo ant grindų (naudotini ribotuvai);
4) š÷rimo metu vengti dulkių (tinkamiausi granuliuoti ~ 2 proc. riebalų pašarai); 5) nuolat kontroliuoti pašarų sand÷liavimą ir š÷rimo higieną;
6) girdyklas reguliariai valyti, tikrinti jų veikimą bei aukštį.
Mišinyje jie optimizuojami tokiu būdu:
1. Apskaičiuojami palankiausi energijos ir baltymų kaštai (kaštai energijos vienetui M J/AE ir 100 g baltymų).
2. Pagal baltymų ir energijos kiekį bei kainą prie savo gamybos grūdų parenkamas baltyminis vitamininis mineralinis priedas (BVMP).
3. Mišinys iš parinkto pagrindinio grūdinio komponento ir BVMP sudaromas derinant baltymų kiekį pagal Pirsono kvadratą (Drochner, Mikulionien÷, Kulpys, 2000). Pavyzdys: norime sudaryti baltyminį priedą (BVMM), kuriame būtų 26 proc. bendrųjų baltymų, kai turime sojos rupinių, kuriuose yra 520g/kg baltymų, ir miežių, kuriuose yra 104g/kg baltymų. Skačiuojama taip:
Baltymų kiekis (ŽP) skrtumas
Miežiniai miltai 104 g ŽP 260g ŽP 260g – 62 proc. miežių sojos rupiniai 520 g ŽP 156g – 38 proc. Sojos rupinių
Skirtumų suma – 416g
Paaiškinamas: Pageidautina baltymų koncentracija nurodyta kvadrato viduryje - 260 g ŽP/kg, o pagrindinių turimų komponentų - kair÷je pus÷je, t.y miežių 104 g ŽP/kg ir sojos rupinių - 520g ŽP/kg. Absoliutūs skirtumai skaičiaus 260 g ŽP atžvilgiu apskaičiuojami minusuojant ir įrašomi dešin÷je pus÷je, taip: 260 g -104 g = 156g ir 520-260 g = 260g. Skirtumai sumuojami (416) ir prilyginami 100 proc., iš čia santykin÷s dalys išreiškiamos procentais, 260g procentais nuo 416g yra apie 62 proc., o 156 - atitinkamai 38 proc. Vadinasi, sudarant pašarų mišinį, kuriame būtų 26 proc. baltymų, reik÷tų imti 62 proc. miežių ir 38 proc. sojos rupinių.
V÷liau baltyminis mišinys papildomas mineralin÷mis medžiagomis, pvz., Ca ir P, bei B grup÷s ir riebaluose tirpstančiais A, D vitaminais, atsižvelgiant į tai, kad savos gamybos javai, su kuriais bus maišomas pagamintas baltyminis priedas, turi gana ribotus vitaminų Cu P kiekius.
25
gaunamus min÷tus pašarus, bet jais šeriant racionus būtina sudaryti taip, kad būtų užtikrintos penimų kiaulių energijos ir baltymų reikm÷s.
7 lentel÷.Š÷rimo normos ir jų patenkinimas vartojant dviejų komponentų mišinį (Jančien÷, 2005)
Kiaulininkyst÷je pagal kiaulių amžių, raumenų bei riebalų santykį skerdenoje yra tokie pen÷jimo tipai: bekoninis, m÷sinis ir lašininis arba riebios kondicijos. Bekoninis pen÷jimas skiriasi normuotu š÷rimu ir ribotu pen÷jimo intensyvumu. Pasirenkamos baltos spalvos kiaul÷s, selekcionuotų požymių, charakterizuojančių skerdenų kokybę, ribojant amžių ir masę pradedant ir baigiant pen÷jimą. Kiaulienos kokyb÷s parametrus galima gauti šeriant specialiais pašarais pagal specialią auginimo ir pen÷jimo technologiją.
Šiuo metu aktualiausias universalus pen÷jimas. Jame išskiriami 2 periodai:
1) pradinis (paruošiamasis) – tai 20-25 kg svorio paršelių pen÷jimas kol jų svoris pasiekia 35 kg. Šeriama lengvai virškinamais, geros kokyb÷s, daug energijos ir didelį kiekį baltymų turinčiais pašarais (18 proc. baltymų);
2) tikrasis pen÷jimas, kai 35 kg sveriantys paršeliai penimi iki realizavimo var- tojant pigesnius pašarus, turinčius vidutinį kiekį baltymų (16-14-12 proc.).
Šio pen÷jimo metodo trūkumas yra tas, kad antrajame periode šeriant pašarais, turinčiais vidutinį baltymų kiekį, iš pradžių kai paršų kūno mas÷ mažesn÷, jų pakanka, v÷liau šiek tiek stokoja, o baigiamajame etape (prieš realizaciją) v÷l būna perdidel÷.
Privalumai - galima ilgesniam laikui apsirūpinti pašarais, turint geras, dideles pašarų saugyklas. Galima naudoti kombinuotuosius pašarus ir savo gamybos koncentruotųjų pašarų mišinius.
Norint gyvulius visą pen÷jimo laikotarpį aprūpinti reikiamu baltymų kiekiu, reikia taikyti siauriau specializuotą fazinį pen÷jimo būdą. Šio pen÷jimo modelio išskiriamos 3 faz÷s:
1. Pradin÷ - kaip ir universalaus pen÷jimo atveju.
2. Pirmoji - pen÷jimo vidurys - nuo 35 kg iki 50-60 kg kūno mas÷ (16-14 proc.). Pen÷jimo Kūno mas÷, Priesvoris
Energijos ir maisto medžiagų reikm÷s
Dienos raciono pašarų sud÷tis, g
Dienos pašarų mišinio savait÷s kg per parą, g MJ/AE Bendrųjų
27
2. DARBO METODIKA
Ruošiant darbą atliktuose moksliniuose – gamybiniuose bandymuose buvo prisilaikoma veterinarijoje ir zootechnikoje naudojamas metodikas.
Pen÷jimo kontrolei buvo atrinktos kiaul÷s po nujunkymo. Parinktos ir stebimos analogų principu (pagal kilmę lytį, amžių ir masę) kiaulių grup÷s. Bandymai buvo atliekami kiaulininkyst÷s įmon÷je (X ūkis) naudojančioje intensyviam pen÷jimui AB „Kauno grūdai“ gaminamus visaverčius kombinuotuosius pašarus, bei ūkininko ūkyje (Y ūkis) kur taikomas neintensyvus pen÷jimo būdas, šiariant savo gamybos koncentruotųjų pašarų mišiniu.
Abiejuose ūkiuose naudojamų pašarų energijos ir žalių proteinų kiekis atitiko normas ir buvo praktiškai vienodas. Skyr÷si tik jų aminorūgščių, mineralų bei vitaminų sud÷tis, pašarų skonin÷s savyb÷s bei ÷damumas, taip pat normavimo režimas.
AB „Kauno grūdai“gaminamų visaverčių kombinuotųjų pašarų sud÷tis nurodoma 9 lentel÷je ir 4-5 prieduose. Ūkininko ūkyje gaminamų savos gamybos koncentratų mišinio sud÷tis nurodoma 13 lentel÷je.
Bandymo metu kiaul÷s X ūkyje būvo šeriamos normuotai iš automatinių š÷ryklų. Vanduo būvo tiekiamas iš automatinių čiulptukinių girdyklų. Kiekviename garde buvo įrengta po vieną girdyklą ir automatinę š÷ryklą.
Y ūkyje savo gamybos koncentratų mišiniu kiaul÷s būvo šeriamos taip pat iš automatinių š÷ryklų (iki soties) ir girdomos iš automatinių girdyklų.
Gyvulių t÷vin÷s veisl÷s buvo sekančios:
1) X ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos landrasai (t÷v.) 2) Y ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos Landrasai (t÷v.) 8 lentel÷. Bandymo schema
Bandymui parinkti gyvuliai analogų principu, lyginti iš kiekvieno ūkio po 3 grupes, kiekvienoje po 20 kiaulių (vienai kiaulei teko vid. po 0,6 m2 ploto). Kiaulių svoris
Ūkiai Kiaulių skaičius vnt. Naudojami pašarai
X ūkis 60 AB „Kauno grūdai“
kombinuotieji pašarai
Y ūkis 60 koncentruotųjų pašarų Savos gamybos
buvo nustatomas nuo bandymo pradžios iki pabaigos, tai yra kas 30 dienų, sveriant kiekvieną gyvulį atskirai.
Pašarų ÷damumas buvo nustatomas surenkant ir susveriant pašaro likučius ir juos minusuojant iš atiduoto kiekio.
9 lentel÷. Kombinuotųjų pašarų penimoms kiaul÷ms (I ir II pen÷jimo periode) sud÷tis ir maistingumas (X ūkio duomenys)
I pen. periodas II pen. periodas
Žaliavos pavadinimas proc. proc.
Kvietrugiai 5,00 6,2 Kviečiai 6,80 6,0 Miežiai 40,0 40,0 Kukurūzai 8,00 7,0 Žirniai 10,00 10,0 S÷lenos kviet. - 12,5 Sojos aliejus 5,00 3,04 Saul÷gražų rup. 3,00 5,0 Sojų rup. 5,00 7,7 Lizinas 0,13 0,22 Metioninas 0,9 -
Premiksas (su14,00 rovabio) 0,1 proc. 0,100 0,1
Druska 0,25 0,25
Monokalcio fosfatas 0,73 0,25
Paš. Kalkm. Gran. 1,40 1,240
Premiksas. 6G-KG 0,5 proc. 0,50 0,8
Premiksas 6G-KG 0,5 proc. - 0,42
29
9.1 lentel÷. Kombinuotuojų pašarų kokybiniai rodykliai Kokyb÷s rodiklai (1 kg SM 88,0%)
I pen. periodas II pen. periodas
Proc.
proc.
Privalomieji
Apykaitos energija (Kcal) 3153,44 3070,73
Baltymingumas 18,27 16,54 Žalia ląsteliena 4,54 5,45 Lizinas 0,95 0,90 Triptofanas 0,21 0,20 Treoninas 0,64 0,57 Chloras 0,25 0,26 Magnis 0,19 0,16 Cistinas 0,32 0,30 Isisav lizinas 0,82 0,72 Žali riebalai 5,08 5,41 Žali pelenai 2,91 2,46 Kalcis 0,82 0,67 Natrio cloridas 0,24 0,24 Metioninas +cistinas 0,66 0,55 Metioninas - 0,22 Linoline rugštis 1,49 1,39 Natris 0,14 0,14 Kalis 0,73 0,58 Fosforas 0,60 0,55 Isisav. Fosforas 0,32 -
Pastabos: 1) visaverčiai pašarai atitinka kombinuotųjų pašarų privalomųjų kokyb÷s reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro 2000-06-30 įsakymu Nr. 210;
3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö
3.1. AB „Kauno grūdai“ gaminamų kombinuotuojų pašarų
gamybos proceso ir kokyb÷s kontrol÷s analiz÷
Baigiamojo darbo ruošimo eigoje išanalizavau įmon÷s kombinuotųjų pašarų cecho (KPC) gamybos procesą, kuris pastaraisiais metais buvo modernizuotas ir vykdomas pagal tam tikrą schemą (2 pav.) detaliau visi procesai atsispindi gamybos srauto diagramoje (3 pav.).
Pašarų kokyb÷s kontrol÷ vykdoma pagal Geros gamybos praktikos Rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) savikontrol÷s sistemą (3 priedas).
Eksperimentinis darbas buvo atliktas nuo 2008 06 01 iki 2008 11 07, dviejose kiaulininkyst÷s įmon÷se, savininkų pageidavimu jos įvardiname X ir Y ūkis.
31
3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas
Gamybin÷ laboratorija kontroliuoja gaunamų žaliavų kokybę, gaminamą produkciją ir produkcijos atleidimą. Laboratorija tikrina, kad būtų laikomasi standartų reikalavimų ir receptūros. Taip pat tikrina technologinį procesą beterpiškai gamyboje. Priimti žaliavas ir išduoti produkciją įmon÷ gali tik laboratorijai nustačius kokybę ir išdavus atitinkamus dokumentus. Laboratorijos darbuotojai pavaldūs gamybos viršininkui.Kombinuotųjų pašarų laboratorijos darbo planavimas: laboratorijos darbas vykdomas pagal numatytą valdymo schemą visam laikui. Schemoje numatyta konkreti kontrol÷s operacijos tvarka. (2 priedas) Schemoje numatoma:
1) kontrol÷s objektas, t.y. visas technologinis procesas, jo etapai, sisitemos, mašinos, žaliavos ir produkcijos saugojimo vietos;
2) pavyzdžių pa÷mimo vieta ir būdas; 3) analiz÷s rodikliai ir jų apiforminimas; 4) kontrol÷s vykdymas ir jo periodiškumas; 5) konkretūs kontrol÷s vykdytojai;
6) remonto terminai numatomi tik esant reikalui; 7) kleimavimo terminas;
8) įrengimų, reagentų užsakymo terminai.
Gamybin÷s laboratorijos uždaviniai:
1) tikrinti grūdų ir kitų priimamų žaliavų kokybę, kad ji atitiktų standartų reikalavimus;
2) nukreipti iškraunamas žaliavas į sand÷lius, su tinkamai nustatytu paskirstymo planu (gamybininkai);
3) užtikrinti, kad atleidžiami pašarai atitiktų standarto reikalavimų bendrinių sąlygų, kondicijų, receptūros ir technologinių instrukcijų nustatymo normas; 4) kontroliuoti saugojamų žaliavų, pašarų atliekų kokybę;
5) tikrinti teritorijos, sand÷lių, bei gamybinio korpuso sanitarinį stovį (vet. gydytojas);
6) periodiškai steb÷ti valdymą, smulkinimą, dozavimą, sumaišymą; 7) sekti produkcijos išeigą;
38
3.2.1 Kokyb÷s valdymas
Kombinuotieji pašarai viena iš svarbiausių jungčių gyvunin÷s kilm÷s maisto produktų gamybos grandin÷je. Gaminti saugius pašarus bei maisto produktus yra pirmas ir svarbiausias geros gamybos praktikos klausimas kiekviename gamybos etape bei visoje maisto produktų grandin÷je – nuo pradinio apdorojimo iki galutinio perdirbimo. Štai kod÷l kiekvienas pašarų ir maisto grandin÷s darbuotojas privalo diegti geras gamybos praktikas, kad būtų galima užtikrinti jo gaminamų produktų saugumą ir kokybę.
Kokyb÷ apibūdinama kaip laipsnis, kuriuo produktas, gamybos procesas ar paslauga atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šiuos reikalavimus diktuoja tai, kaip numatoma naudoti produktą arba tai, kaip produkto savybių, gamybos procesų bei paslaugų visuma atitinka specifinius reikalavimus.
Tam, kad būtų galima atlikti šiuos reikalavimus, gamybos valdyba turi numatyti nemažai išankstinių priemonių. Norint pagaminti kokybiškus kombinuotuosius pašarus ar premiksus, privalu suprasti, kokie veiksniai, pvz., pašarin÷s medžiagos. Gamyklos įranga, gamyklos organizacin÷ veikla, turi įtakos gaminamos produkcijos kokybei.
Kombinuotieji pašarai, kurie šiandien laikomi esantys geros kokyb÷s, ateityje gali nebeatitikti gyvulininkyst÷s sektoriaus arba galutinių vartotojų, t. y. maisto produktų pirk÷jų poreikių, tiesiog jau vien d÷l to, kad šie poreikiai ir reikalavimai nuolat keičiasi. Bet kuri papildoma sąlyga, kurią iškelia besikeičiantys įstatymai, taip pat suvaidina nemažą vaidmenį šiame nuolatinių pokyčių procese.
Remiantis aukščiau išd÷stytu, kokyb÷s reikalavimai yra tokie:
- kreipti d÷mesį į galutinių maisto produktų vartotojų poreikius; suprasti gyvūnų poreikius;
- kreipti d÷mesį į kombinuotųjų pašarų vartotojų poreikius;
- kreipti d÷mesį į kiekvieną rizikos veiksnį, susijusį su gamybos procesu ir galintį kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai;
- kreipti d÷mesį į papildomus įstatymų reikalavimus, keliamus gaminant ir ruošiant kombinuotuosius pašarus ar premiksus;
Sutinkamai su tuo, gamintojas premiksų, ir (arba) gyvūnams skirtų pašarų gamybos procesą privalo organizuoti taip, kad gal÷tų garantuoti nuolatinę kokybiškų produktų gamybą. Čia norima pabr÷žti ne tik produkcijos, bet taip pat ir kitų gamyklos darbo barų, tokių kaip tyrimai, pl÷tra, technin÷s paslaugos, svarbą. Sistema, garantuojanti ir registruojanti žaliavų kilmę, turi būti kombinuotųjų pašarų gamintojo dispozicijoje.
Susumuojant tai, kas ankščiau išd÷styta, gyvūnams šerti skirtų pašarų pramon÷ privalo užtikrinti, kad gamybos procesus galima efektyviai ir patikimai valdyti visuose jų etapuose bei lygiuose.
3.2.2 Rizikos analiz÷
Produktų sauga yra sud÷tin÷ kokyb÷s dalis, tod÷l Praktikos kodas apima rizikos analizę, paremtą RVASVT sistemos principais.
Visas procesas turi būti detaliai išnagrin÷tas, kad būtų galima nustatyti potencialius rizikos veiksnius, ypatingą d÷mesį kreipiant į tuos, kurie gali daryti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, o po to parengiant RVASVT (rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbiausi valdymo taškai) - tai sistemingas požiūris į rizikos veiksnių, susijusių su visais kombinuotųjų gamybos etapais, identifikacija bei išaiškinimą, jų valdymo bei identifikacijos priemonių apibr÷žimas bei kritinių valdymo taškų identifikavimas. Šis procesas remiasi septyniais principais:
- vertikaliosios grandin÷s potencialių rizikos veiksnių analizavimas ir indentifikavimas,
- kritinių valdymo taškų, kuriuos galima valdyti tam, kad būtų galima išvengti ar minimaliai sumažinti jų atsiradimo galimybę, identifikavimas,
- kritinių ribinių verčių, kurių privalu nenukrypstant laikytis kontroliuojant kritinius valdymo taškus, nustatymas,
- priežiūros sistemos, įgalinančios valdyti ar steb÷ti kritinius taškus, sudarymas, - koreguojančių priemonių, kurių privalu imtis, kai kritiniame taške
įregistruojamas neleistinas nuokrypis, nustatymas,
- RVASVT sistemos (funkcin÷s valdymo sistemos) tinkamo veikimo garantijų nustatymas,
- dokumentacijos, susijusios su RVASVT planu (duomenų rinkimas, organizacinis darbas), tvarkymo sistemos sudarymas.
40
užsikr÷timui. Kai rizikos taškas produktui kelia didelę gr÷smę, būtina nustatyti ir dokumentais įforminti priemones, įgalinančias jį sumažinti ar iš viso pašalinti. Kritiniai rizikos taškai turi būti identifikuojami, ypatingai pabr÷žiant jų valdymo procedūrų bei teisingų veiksmų šiuose taškuose, įrodant, jog jie yra veiksmingi, įforminimo dokumentais svarbą.
Nepageidautinos medžiagos ir produktai (negatyvusis sąrašas); specifin÷s pašarin÷s medžiagos. Jei pašarin÷se medžiagose ir prieduose yra nepageidautinų medžiagų, jie paprastai būna potencialiai toksinių cheminių medžiagų rizikos veiksnių šaltinis. Kombinuotųjų pašarų gamintojas privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijami direktyvoje 1999/29/ES išvardytų nepageidautinų medžiagų ar produktų maksimaliai leistini lygiai (MLL).
Tam, kad MLL kombinuotuosiuose pašaruose nebūtų viršyti, patvirtinti (įregistruoti) gamintojai turi būti tinkamai apmokyti, jų dispozicijoje turi būti įrengimai, reikalingi perdirbti pašarines medžiagas arba priedus, kuriuose esama nepageidautinų medžiagų ar produktų.
ES įstatymai pateikia sąrašą produktų, kuriuos draudžiama naudoti kaip pašarines medžiagas. Gamintojas privalo užtikrinti, kad į šį draudžiamų produktų sąrašą įtraukti produktai nebūtų naudojami. Tam tikros pašarin÷s medžiagos ir priedai yra draudžiami naudoti tik tam tikroms gyvūnų rūšims. Gamintojas privalo jų naudojimą pagal reikalavimus ir kontroliuoti (pašalinti) bet kokį jų atsitiktinį patekimą.
Specifines pašarines medžiagas, kurios apibr÷žiamos atliekant tvirtinimo ar registravimo procedūrą, privalo tiekti tik patvirtinti ar registruoti tiek÷jai.
3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷
Žaliavų, pirminių mišinių ir gatavų produktų naudojimui turi būti sudarytas bei įdiegtas kokyb÷s valdymo planas. Kritiniais valdymo taškais, apibr÷žtais RVASVT studijoje, paremtas kokyb÷s valdymo planas turi užtikrinti, kad:
- kombinuotieji pašarai su pirminiais mišiniais atitinka gamintojo apibr÷žtas
specifikacijas,
- min÷tųjų papildų prigimtį (kilmę), sud÷tį ir vienalytiškumą,
- draudžiamų naudoti medžiagų ir produktų kiekiai yra labai maži. Jų n÷ra tiek,
kiek praktiškai galima sumažinti technin÷mis priemon÷mis (ALARA
principas),
- kombinuotųjų pašarų, kuriuos rengiamasi pateikti į rinką, bakteriologin÷
kokyb÷ ir analitin÷s sudedamosios dalys, taip pat juose esančios
nepageidautinos medžiagos būtų registruojamos.
Šis kokyb÷s kontrol÷s planas turi numatyti kritinių kontrol÷s taškų tikrinimus gamybos proceso bei bandinių ÷mimo metu, taip pat nustatyti šių patikrinimų bei bandinių ÷mimo dažnumą. Šis planas taip pat privalo apibr÷žti, kokie analizių metodai bus naudojami ir kokiu dažniu. Kokyb÷s kontrol÷s plane turi būti pažym÷ta, kas numatoma daryti, jei kokyb÷s rodikliai neatitinka nurodytųjų. Jei tik įmanoma, už gamybos ir kokyb÷s kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys.
Kiekviena papildų, veterinarinių vaistinių medžiagų ir premiksų pakuot÷ turi būti atidžiai apžiūrima tuoj pat po jų gavimo, kad būtų galima nustatyti galimus jos pažeidimus. Tokie tikrinimai taip pat turi užtikrinti, kad gauti produktai atitinka etiket÷se esančią informaciją.
Gamybininkai turi tur÷ti galimybę naudotis tinkamai įrengta kokyb÷s kontrol÷s laboratorija, kur dirba reikiamą išsilavinimą turintys darbuotojai, arba pasirašyti sutartį su ne įmon÷je esančia laboratorija; pageidautina, kad ji būtų akredituota.
42
transporto sistemų taškai, kur gali susitelkti produktai, turi būti pritaikyti valyti. Patalpų bei įrengimų išplanavimas, išd÷stymas bei veikimas turi būti toks, kad:
- iki minimumo būtų sumažinta galimyb÷ suklysti,
- leistų užtikrinti efektyviausią valymo ir priežiūros darbų atlikimą, - užkirstų kelią bakteriniam užkr÷stumui, savaiminiam užsikr÷timui ir
kitiems
neigiamą įtaką produktų kokybei turintiems veiksniams, - nesukeltų sunkumų naudoti bet kuriuos komponentus.
Gaminamos produkcijos kokybei lemiamos įtakos turinčioms gamybos operacijoms naudojamos patalpos ir įrengimai turi būti nuolat kruopščiai tikrinami, o apie tai daromi įrašai. Tikrinimai turi būti atliekami sutinkamai su įrašytiniais nurodymais, sudarytais drauge su naudojamo įrenginio gamintoju. Jei kombinuotųjų pašarų gamintojai yra integruoti, tikrinimai gali būti atliekami kombinuotųjų pašarų gamintojui pareikalavus ir jo atsakomybe.
Kontrol÷s priemon÷s turi būti atliekamos reguliariai, kad į įmonę nepatektų pašaliniai asmenys, taip pat gyvūnai, tokie kaip graužikai, vabalai, paukščiai ir 1.1. Turi būti laikomasi kontrol÷s plano forma sudaryto prevencinių priemonių sąrašo, kad į patalpas nepatektų žalingi organizmai ar medžiagos.
Darbuotojai. Gamyboje turi dirbti reikalingas skaičius darbuotojų,
apmokytų gaminti kombinuotuosius pašarus (su premiksais ar be jų). Darbuotojai turi žengti koja kojon su įvairiomis jų darbo srities naujov÷mis, dalyvaudami:
- mokymuose, - studijose,
- mokslo įstaigų rengiamuose kursuose.
Įmon÷s vadovai turi parengti pokalbio formos periodinio atestavimo programas, kad būtų galima patikrinti darbuotojų kompetenciją. Šių pokalbių rezultatai turi būti įforminami dokumentais.
Kiekviena įmon÷ privalo tur÷ti organizacinę schemą, kurioje turi būti numatyta darbuotojų ar juos pavaduojančių asmenų atsakomyb÷ kiekviename gamybos proceso etape.
funkcijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Jei tik įmanoma, už gamybos ir kokyb÷s kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys. Vidaus priemon÷s, numatytos pagal nacionalin÷s sveikatos ir saugos reguliavimo priemones, papildomai nustato, kad:
- jei įmanoma, atsakingi darbuotojai tur÷tų juos pavaduojančius asmenis, taip pat
padedančius darbuotojus,
- visi darbuotojai d÷v÷tų atliekamam darbui tinkančius rūbus, kuriuos privalo
reguliariai valyti (skalbti),
- gamybos procese nebūtų leidžiama dalyvauti n÷ vienam užkrečiamosiomis
žarnyno ligomis sergančiam darbuotojui.
Dirbant pašarinių medžiagų, premiksų ir (ar) papildų bei veterinarinių vaistinių medžiagų pirkimų, tiekimo bei pri÷mimo srityse, privalu įsitikinti, kad šie produktai yra:
- Atpažįstami, - Tinkamos kokyb÷s,
- patiekti sąlygomis, įgalinančiomis juos toliau naudoti premiksų ir (ar) kombinuotųjų pašarų gamybai sutinkamai su konkrečios įmon÷s kokybei keliamais reikalavimais,
- patiekti patvirtinto ar registruoto tiek÷jo, jei šiems produktams yra taikomi įstatyminiai tvirtinimo ar registravimo reikalavimai.
Laikymas. Produktai, kurie atitinka kokyb÷s reikalavimus ir specifikacijas, taip pat jų neatitinkantys produktai turi būti laikomi tinkamose talpyklose, esančiose gerai išplanuotose ir įrengtose vietose. Šios vietos turi atitikti sanitarijos reikalavimus, į jas gali patekti tik atitinkami, specialiai gamintojo paskirti darbuotojai. Laikymo vietos turi būti sukonstruotos taip, kad būtų maksimaliai apsaugotos nuo nepageidautinų gyvūnų bei kenk÷jų, tokių kaip naminiai gyvūn÷liai, vabalai, graužikai, paukščiai. Tam, kad būtų kiek galima sumažinta užsikr÷timo gr÷sm÷, specialiai apmokyti darbuotojai turi pastoviai kontroliuoti pad÷tį ir pagal savo galimybes šalinti tokius nepageidautinus reiškinius.
44
pašarams, taip pat daug nepageidautinų medžiagų ar produktų turinčioms žaliavoms, kombinuotiesiems pašarams bei papildams užsikr÷sti nuo vienas kito. Kombinuotieji pašarai, kuriuos ketinama pateikti į rinką, turi atitikti direktyvos 79/373/EEC d÷l kombinuotųjų pašarų nuostatas.
- Laikymo vietos turi būti reguliariai ir kruopščiai tvarkomos bei valomos. Tam turi būti sudaryta nuosekli valymo programa.
- Laikymo vietos turi būti įrengtos taip, kad produktai būtų sand÷liuojami švariomis, sausomis ir tvarkingomis sąlygomis.
3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai
Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje atliekami įvairūs tyrimai, chemin÷s analiz÷s. Visa tai reikalinga nustatyti gaminamo pašaro kokybę ir tai, ar pašaras gaminamas laikantis recepte nurodytų rodiklių.
AB "Kauno grūdai" kombinuotųjų pašarų laboratorijoje nustatin÷jama: žali proteinai, riebalai, druska, Ca, P, dr÷gm÷, žalioji ląsteliena, pelenai, taip pat gali būti nustatin÷jama: metalo magnetin÷s priemaišos, malimo stambumas, trapumas, užkr÷timas kenk÷jais, kvapas, rūgščių skaičius riebaluose, peroksidų skaičius gyvulin÷s ir augalin÷s kilm÷s pašaruose, atsparumas vandens poveikiui. Didelis d÷mesys skiriamas bandinių pa÷mimui, tai atliekama laikantis standarte (GOST 13496.0-80) nurodomų reikalavimų.
Žalieji proteinai nustatin÷jami Kj÷ldalio metodu, naudojant 2200 Kj÷ltec 1) Auto Distilation ir 2) 2006 Degistor aparatus. Riebalai nustatin÷jami Soxlet metodu, naudojant Soxtec System HT 2 1045 aparatą. Vienintel÷ druska laboratorijoje nustatin÷jama ranka, nenaudojant aparato. Ji nustatin÷jama Folgapdo metodu. Kalcis nustatomas kompleksometriniu metodu, kuris paremtas titravimu. Fosforas nustatin÷jamas fotometriniu metodu. Jis gali būti sausas deginimas ir šlapias deginimas. Tam naudojamas rusiškas K®K -2MM. Dr÷gm÷ nustatoma naudojant džiovinimo spinteles, džiovinant pašarą prie 130
