LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
KRISTINA BUJANAUSKö
STARTERINIŲ VISAVERČIŲ KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ
ĮTAKA AUGANTIEMS PARŠELIAMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. A. Jerešiūnas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų įtaka augantiems paršeliams.
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRINIO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SUMMARY ... 4
ĮVADAS ... 5
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
1.1. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų vystymosi raida ir būkl÷ Lietuvoje ir ES... 7
1.2. Paršelių virškinimo trakto ypatumai... 9
1.3. Charakteringos paršelių ypatyb÷s ... 12
1.4. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų reikšm÷ ir jų charakteristika ... 13
1.5. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų žaliavos... 13
1.6. Racionų ir kombinuotųjų pašarų receptų sudarymo principai... 15
1.7. Visaverčių kombinuotųjų pašarų kokyb÷s kontrol÷ ... 18
1.7.1. Kokyb÷s vadybos sistemos pašarų gamyboje... 18
1.7.2. Standartai taikomi pašarų gamybai... 18
1.7.3. Sertifikavimo naudingumas pašarus gaminančioms bendrov÷ms ... 19
1.8. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų įtaka paršelių augimo spartai ir vystymuisi... 20
1.9. Literatūros apibendrinimas ... 22
2. DARBO METODIKA... 25
2.1. Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos ... 25
2.2. Tiriamieji rodikliai ir tyrimų metodai... 29
3. TYRIMO REZULTATAI ... 31
3.1. Nujunkytų paršelių augimo intensyvumas ... 31
3.2. Pašarų sąnaudos ... 32
3.3. Ekonominis efektas ... 33
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS... 34
IŠVADOS... 36
SUMMARY
STARTER FULL-FLEDGED COMPOSITED FEED INFLUENCE FOR GROWING PIGLETS
Master Kristina Bujanausk÷
Research supervisor – dr. Andrejus Jerešiūnas
The piece of Master work has been completed from 2009 up to 2011 in Animal Nutrition Chair of Lithuania Veterinary Academy.
Master work contains: 39 page original, 10 tables and 3 pictures.
The aim of the study is to determine the appliance efficiency of starter full-fledged composited feed with probiotic Bacillus licheniformis DSM5749 − 1.6×109 CFU/g and additive of Bacillus subtilis DSM5750 − 1.6×109 CFU/g in weaned piglets feed.
The study goal is to examine the influence of starter full-fledged composited feed with and without the additive of probiotics for weaned piglets growing intensity. Another goal is to examine the influence of probiotics additive for feed repast and feed consumption/kg for increased weight/kg and for economical index.
Research results. The research showed that starter full-fledged composited feed composition and sustenance had a big influence for weaned piglets growing intensity. The appliance of BioPlus 2B probiotic in starter full-fledged composited feed composition for weaned piglets increases their growing efficiency. The appliance of probiotic BioPlus 2B in their feed composition increased their makeweight up to 6.8% per day (reliability>0.05). Weaned piglets repast was 5.3% better compared with those weaned piglets which were feed without the additive of BioPlus 2B probiotic in feed composition. The additive of BioPlus 2B probiotic in feed had a positive influence for consumption/kg for increased weight/kg. The feed consumption/kg shrinked up to 10.3% for increased weight/kg compared with those weaned piglets which were feed without the additive of BioPlus 2B probiotic in feed composition.
The appliance of BioPlus 2B probiotic additive in weaned piglets feed is economically beneficial. Weaned piglets whick got the additive of BioPlus 2B probiotic in their feed saved 10 cent for feed for each increased weight/kg compared with those who did not get the additive of BioPlus 2B probiotic in their feed.
ĮVADAS
Svarbiausias Lietuvos žem÷s ūkio uždavinys – augalinių ir gyvulinių produktų gamybos intensyvinimas. Intensyviai gyvulinių produktų gamybai reikalingi pilnaverčiai pašarai, kurie turi būti racionaliai naudojami.
Didžiąją pašarų atsargų dalį gyvulininkyst÷je sudaro augalin÷s kilm÷s pašarai. Gyvūnin÷s ir mikrobin÷s kilm÷s pašarai naudojami kaip papildai pilnaverčiams racionams sudaryti (Leikus, Jankauskas, 1999).
Pašarai turi būti vertinami organoleptiškai, pagal ÷damumą, maisto medžiagų kiekį juose, pagal tai kokią jie įtaką daro organizme vykstantiems fiziologiniams procesams, taip pat gyvulin÷s produkcijos kokybę.
Gyvūninių maisto produktų kokybę ir konkurencingumą daugiausiai lemia pašarai, o pastarųjų vertę – gera gamybos praktika, gamybos technologijos, patalpų, veterinarinių ir higienos normų, pašarų kokyb÷s, deklaruojamų rodiklių bei privalomųjų saugos reikalavimų laikymasis (Juraitis, Kulpys, 2003).
Š÷rimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kiaulių sveikatą ir produktyvumą. Kiaul÷s su pašarais turi gauti pakankamai energijos, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų (Jančien÷, 2001).
S÷kmingas pašarų ūkio vystymas galimas tik teisiškai reglamentavus gamybai, laikymui, gabenimui, naudojimui ir prekybai bei pašarinių žaliavų, kombinuotųjų pašarų, pašarų priedų bei premiksų atitikčiai ir saugai keliamus reikalavimus. Europos Sąjungoje pašarų saugumui skiriamas didelis d÷mesys. Tam tikslui parengta daugiau kaip 80 pagrindinių reglamentų, direktyvų bei sprendimų ir kelios dešimtys jų papildymų. Nuolat prižiūrima ir kontroliuojama, kaip įgyvendinami ir vykdomi teis÷s nuostatai (Arbatauskien÷, 2002).
Siekiant padidinti gyvulių produktyvumą, pagerinti gyvulininkyst÷s produktų kokybę bei mažinti produkcijos savikainą, reikalingos naujos, efektyvesn÷s auginimo technologijos.
Oficialiai skerdyklose 2009 m. buvo paskersta 500 tūkst. kiaulių. Skerdimų kiekis taip pat maž÷ja, nes dar apie 400 tūkst. kiaulių Lietuvos kiaulių augintojai eksportavo į kitas šalis. Iš viso sud÷jus užauginta realizacijai 960 tūkst. kiaulių.
Kiaulienos importas į Lietuvą sudaro apie 700 tūkst. tonų arba apie vieną milijoną kiaulių. Tai turime tokį vaizdą: milijoną kiaulių importuojame, apie milijoną užauginame, iš kurių apie pusę išvežame į užsienį, daugiausia į Rusiją. Ant prekystalių turime tik apie trečdalį Lietuvoje užaugintos kiaulienos, didžioji dalis – iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Olandijos.
D÷l palankių prekybos sąlygų susiklost÷ tokia situacija, kad eksportas pak÷l÷ vietin÷s produkcijos kainas. O skerdykla perka ten, kur pigiau, be to, ne paslaptis, kad vietos augintojus
stengiamasi paspausti, tod÷l ir importuojama vis daugiau kiaulienos iš kitų šalių. Taip susiklost÷, kad importas augo nuo pat Lietuvos įstojimo į ES, 2004 metais eksportuota 20 tūkst. tonų kiaulienos, 2005 m. – 22 tūkst., 2006 m. – 30 tūkst., 2007 m. – 48 tūkst., o 2008–2009 m. apie 70 tūkst. tonų.
Kiaules užauginamos per penkis–šešis m÷nesius ir tai normalu, tam atliekami tyrimai. Yra priveista genetiškai greičiau augančių kiaulių. Ūkininkai kartais sako, kad tai neįmanoma, nes jų kiaul÷s užauga per aštuonis m÷nesius. Bet viskas tobul÷ja, tod÷l ir kiaul÷s auga greičiau. Lietuvos ūkiai yra paruošę idealias laikymo, auginimo sąlygas, maisto medžiagas, viskas pritaikoma kiekvienai amžiaus grupei.
Šiuolaikin÷ kiaulininkyst÷s industrija sugeba pasiūlyti vartotojui aukštos kokyb÷s kiaulieną, pasižyminčią neriebia raumeninga ir sultinga m÷sa, kurios maisto medžiagos gerai pasisavinamos. Kiauliena labai m÷gstama Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje (Mikel÷nas, 2002). Tik šeriant gyvūnus pilnaverčiais kombinuotaisiais pašarais, pilnai išnaudojamas jų genetinis potencialas produkcijos gamybai. Gyvūnai tuomet gauna visas reikalingas maisto medžiagas tinkamomis proporcijomis ir atitinkamu gyvenimo laikotarpiu. Tod÷l kombinuotųjų pašarų gamyba pasaulyje ir Lietuvoje labai pl÷tojama. Šiuo metu tai yra vis dar geriausiais būdas pasiekti gerų rezultatų (Juknevičius, 2002).
Kiaulių augintojams yra svarbiausia užauginti bekoną, sunaudojant kuo mažiau pašarų, gauti gerus priesvorius ir vartotojams pateikti geros kokyb÷s m÷są (Mikel÷nas, 2004).
Norint pasiekti gerų rezultatų patartina naudoti visaverčius kombinuotuosius pašarus praturtintus įvairiais probiotikais, mineraliniais - vitamininiais priedais ir kt. produktais.
Darbo tikslas – nustatyti starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų su probiotiku Bacillus licheniformis DSM5749–1,6×109 CFU/g, Bacillus subtilis DSM5750–1,6×109 CFU/g priedu panaudojimo efektyvumą nujunkytų paršelių š÷rime.
Darbo uždaviniai – ištirti starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų su ir be probiotiku priedu įtaką:
1. nujunkytų paršelių augimo intensyvumui; 2. pašarų ÷damumui;
3. pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio; 4. ekonominiams rodikliams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų vystymosi raida ir būkl÷ Lietuvoje ir ES ES–27 šalių kombinuotųjų pašarų gamyba 2009 m. sumaž÷jo 4,5 proc. Europos pašarų gamintojų asociacijos FEFAC duomenimis, ES–27 šalių kombinuotųjų pašarų produkcija 2009 m. sudar÷ 144 mln. t. ir, lyginant su 2008 m. (150,6 mln. t), buvo 4,5 proc. mažesn÷. 2009 m., palyginus su 2008 m., sumaž÷jo visų gyvulių grupių kombinuotųjų pašarų gamyba. Kombinuotųjų pašarų gamyba kiaul÷ms, palyginus su 2008 m., sumaž÷jo 6 proc. (iki 49,2 mln. t). Didžiausią dalį ES–27 kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje 2009 m. sudar÷ pašarai kiaul÷ms – 32,7 proc.
Lyginant su 2008 m., pra÷jusiais metais kombinuotųjų pašarų gamyba daugiausia sumaž÷jo Slovakijoje – 37,5 proc. (0,3 mln. t), Čekijoje – 10,3 proc. (0,3 mln. t), Švedijoje – 9,1 proc. (0,2 mln. t) ir Suomijoje – 7,1 proc. (0,1 mln. t). Didžiausia pašarų gamintoja 2009 m. išliko Prancūzija. Šioje šalyje kombinuotųjų pašarų gamyba sudar÷ 11,2 proc. nuo bendrojo ES pašarų gamybos kiekio. Mažai nuo Prancūzijos atsiliko Vokietija (10,7 proc.) ir Danija (10,7 proc.). ES šalių gaminančių pašarinius produktus mln. t. duomenys pateikti 1 lentel÷je.
FEFAC ekspertai prognozuoja, kad 2010 m. d÷l nukritusių grūdų, bei nusistov÷jusių sojų ir jos produktų kainų, ES kombinuotųjų pašarų gamyba padid÷s. Prognozuojama, kad tur÷tų stabilizuotis kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms gamyba. 2009 m. ES šalių gaminančių kombinuotuosius pašarus mln. t. duomenys pateikti 1 pav. (http://www.vic.lt/?mid= 337&id=3762). Prieiga per internetą 2010-06-15.
Pašarų žaliavų – pramon÷s šalutinių produktų (KN 2301–2306) importas Lietuvoje 2009 m. I pusmetį, lyginant su pra÷jusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išliko beveik nepakitęs (2008 m. I pusmetį – 102,438 tūkst. t, 2009 m. I pusmetį – 103,003 tūkst. t). 2009 m. I pusmetį, lyginant su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, daugiausia sumaž÷jo kukurūzų krakmolo gamybos šalutinių produktų importas – 28,83 proc. (2,31 tūkst. t) ir žuvies miltų – 20,93 proc. (0,73 tūkst. t). Sojos rupinių importas per analizuojamąjį laikotarpį sumaž÷jo 4,24 proc. (3,01 tūkst. t). Lyginant 2009 m. I pusmetį su 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo pigesnių pašarų žaliavų – cukrinių runkelių išspaudų ir ypač rapsų įvežimas, atitinkamai 102,83 proc. (1,81 tūkst. t). Didžiausią dalį 2008 m. importuotų šalutinių gamybos produktų kiekio sudar÷ sojos rupiniai – 68,80 proc. Pagrindin÷mis sojos rupinių importo šalimis 2009 m I pusmetį išliko Olandija (sudar÷ 66,5 proc., 45,2 tūkst. t) bei Danija (21,4 proc., 14,56 tūkst. t). Saul÷grąžų rupiniai išlieka antrąja svarbiausia pašarų žaliava importuojamų šalutinių pramon÷s produktų grup÷je. Pagrindin÷ šio produkto importo šalis yra Ukraina. Iš Ukrainos įvežti saul÷grąžų rupiniai, pirmąjį šių metų pusmetį sudar÷ 93,78 proc. (20,04 tūkst. t) viso šio produkto importo.
1 lentel÷. ES šalių pašarų produkcija 2005–2009 m. mln. t Pokytis proc. Šalis 2005 2006 2007 2008 2009 2009/2008 2009/2007 Austrija 1,14 1,20 1,23 1,30 1,30 0,00 5,69 Belgija 5,99 5,96 5,81 6,30 6,00 -4,76 3,27 Bulgarija 0,67 0,69 0,70 0,70 0,70 0,00 0,00 Kipras 0,21 0,29 0,29 0,30 0,30 0,00 3,45 Čekija 3,05 2,96 2,94 2,90 2,60 -10,34 -11,56 Danija 5,32 5,21 5,20 5,00 4,70 -6,00 -9,62 Estija 0,24 0,21 0,21 0,20 0,20 0,00 -4,76 Suomija 1,43 1,42 1,37 1,40 1,30 -7,14 -5,11 Prancūzija 22,02 21,62 22,16 22,40 21,30 -4,91 -3,88 Vokietija 19,45 20,30 20,49 21,80 20,30 -6,88 -0,93 Vengrija 4,93 4,46 4,18 4,10 4,00 -2,44 -4,31 Airija 3,63 3,97 3,41 3,70 3,50 -5,41 2,64 Italija 14,08 13,70 14,20 14,60 14,10 -3,42 -0,70 Latvija 0,24 0,16 0,16 0,20 0,20 0,00 25,00 Lietuva 0,32 0,36 0,41 0,40 0,40 0,00 -2,44 Olandija 13,50 13,33 13,75 14,50 14,00 -3,45 1,82 Lenkija 5,89 6,43 6,95 7,30 7,00 -4,11 0,72 Portugalija 3,76 3,45 3,63 3,50 3,30 -5,71 -9,09 Rumunija 2,04 2,32 2,71 3,00 3,00 0,00 10,70 Slovakija 1,00 1,07 1,03 0,80 0,50 -37,50 -51,46 Slov÷nija 0,50 0,47 0,50 0,50 0,50 0,00 0,00 Ispanija 21,09 19,22 19,47 19,20 18,60 -3,12 -4,47 Švedija 2,16 2,11 2,08 2,20 2,00 -9,09 -3,85 Anglija 13,55 14,12 14,04 14,20 14,20 0,00 1,14
2009 m. I pusmečio pašarų žaliavų (KN 2301–2306) – pramon÷s šalutinių produktų eksportas, lyginant su pra÷jusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padid÷jo 5,40 proc. (sudar÷ 13,99 tūkst. t). Daugiausia padid÷jo saul÷grąžų rupinių (140,22 proc., 3,35 tūkst. t) ir rapsų išspaudų (29,53 proc.), o ypač mažai eruko rūgšties turinčių išspaudų – 250,57 proc. (8,44 tūkst. t) eksportas. Taip pat, nors ir ne taip žymiai, išaugo cukrinių runkelių išspaudų (18,5 proc., 0,66 tūkst. t) ir kukurūzų krakmolo gamybos šalutinių produktų eksportas (5,65 proc., 0,28 tūkst. t). Didžiausią pašarų žaliavų eksporto dalį sudar÷ rapsų (68,2 proc.). (http://www.vic.lt/?mid=336&id=3724) Prieiga per internetą 2010-06-15. Pagrindin÷mis šio produkto eksporto šalimi, kaip ir 2008 m., išlieka Lenkija. Per 2009 m. I pusmetį rapsų ir rapsukų s÷klų išspaudų eksportas į Lenkiją sudar÷ 95,59 proc. (45,38 tūkst. t) viso šio produkto eksporto kiekio. Pašarų žaliavų – pramon÷s šalutinių produktų importo – eksporto duomenys Lietuvoje t. 2008–2009 m. pateikti 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Pašarų žaliavų – pramon÷s šalutinių produktų importas – eksportas Lietuvoje t. 2008–2009 m.
2009 Pokytis% 2009 Pokytis%
Žuvų miltai, rupiniai 1673,2 2425,4 2772,3 65,7 1218,0 1106,0 1204,1 -1,1
Cukrinių runkelių išspaudos 1764,0 6994,8 3577,9 102,8 3600,6 3896,4 4266,6 18,5
Sojos išspaudos, rupiniai 71072,3 82187,6 68059,6 -4,2 6826,0 6254,4 5728,0 -16,1
Saul÷gražų išspaudos, rupiniai 17788,1 13447,5 21367,9 20,1 2386,4 2892,6 5732,6 140,2
Palmių branduolių išspaudos 1,9 1,9 1,9 0,0 - - -
-Kedrų branduolių išspaudų
miltai - - 585,5 - 0,1 3,3 -
-Rapsų išspaudos, rupiniai 303,6 10481,5 942,9 210,6 36649,5 35886,9 47472,6 29,5
Mažai eruko rūgšties turinčių
rapsų 228,5 1637,2 602,0 163,4 3367,8 5647,1 11806,7 250,6
Kitos 75,0 8844,3 340,9 354,3 33281,7 30239,7 35665,9 7,2
Kukurūzų krakmolo gamybos
liekanos 8002,3 12776,5 5695,3 -28,8 4885,9 3445,3 5161,7 5,7
Daugiau kaip 40 % sausosios
mas÷s 187,2 307,2 - - - -Ne daugiau kaip 40 % sausosios mas÷s 7815,1 12469,3 5695,3 -27,1 4885,9 3445,3 5161,7 5,7 I pusmetis II pusmetis I pusmetis Eksportas 2008 2008 Žaliavų pavadinimas I pusmetis II pusmetis I pusmetis Importas 2009/ 2008 2009/ 2008
1.2. Paršelių virškinimo trakto ypatumai
Kiaulių virškinimo traktas sudarytas iš 5 pagrindinių dalių: burna, stempl÷, skrandis, plonosios ir storosios žarnos. Virškinimas pirmiausia prasideda burnoje, veikiant seilių fermentams. Kiaul÷s pašarą paima liežuviu arba kapliais, o vertina jautria knysle. Kiaul÷s ÷sdamos skystą pašarą čepsi, nes jų burnos kampai gana toli nuo snukio galo ir ÷dant būna atdari. Kiaul÷s kramto mažai ir
nerūpestingai, tod÷l stambius pašarus – šakniavaisius, grūdus – prieš šeriant reikia susmulkinti (Burža, Žentelyt÷, 1983).
Virškinimo enzimai. Kaip min÷ta anksčiau, kiaul÷s mažylio virškinimo sistema yra pritaikyta dietai, kurioje dominuoja pienas. Paršeliui bręstant, kartu bręsta ir virškinimo sistema. Tod÷l paršeliai, atjunkyti 28 dienų amžiaus, ne pieno kilm÷s baltymus ir angliavandenius gali virškinti geriau nei atjunkyti po 14 dienų. Pokyčiai enzimų sistemoje parodyti 2 pav.
2 pav. Žarnyno fermentų dinamika augančių paršelių organizme (Drochner ir kt., 2000) Imunin÷ sistema. Naujagimis paršelis neturi įgimto imuniteto, kuris priklauso nuo iš paršaved÷s gaunamų krekenų. Šis imunitetas trunka 10–14 dienų, tačiau paties paršelio imunin÷ sistema nepradeda vystytis, kol nesukanka 21–28 dienos. Tod÷l nujunkant 14–28 dienų paršelius rizikuojama, nes jų sugeb÷jimas pasipriešinti ligoms yra pats žemiausias. Kontaktas su ligą sukeliančiais organizmais ar pasikeitimai įprastoje žarnyno mikrofloroje gali tur÷ti rimtų pasekmių. Normali paršelių žarnyno mikroflora turi įtakos sveikatingumui, imuniteto formavimuisi, atsparumui infekcijoms (Jerešiūnas ir kt., 2008).
Š÷rimo intervalas. Šeriami du kartus per dieną, paršeliai suvartoja didelį pašaro kiekį per trumpą laiko tarpą, taigi didelis pusiau suvirškinto maisto kiekis atsiduria plonojoje žarnoje. Tai sukelia didelį žarnyno apkrovimą virškinimo ir absorbavimo metu (Šileikien÷ ir kt., 2002). Pašaras per virškinimo traktą gali pereiti greitai ir tod÷l nebus absorbuotas, taip tapdamas žarnyno mikroorganizmų maistin÷mis medžiagomis. Tačiau kai toks pašaro kiekis suvartojimas l÷čiau, duodant mažesniais kiekiais ir dažnesniais intervalais, skrandis ištušt÷ja greičiau. Tai yra sveikiau virškinimo sistemai ir suteikia daugiau laiko fermentų veikimui. Tod÷l skrandžio pH išlieka stabilus ir geriau pasisavinami baltymai.
Skrandžio pH. Nors rūgštingumo laipsnis virškinimo trakte yra skirtingas, skrandžio pH yra labai rūgštus (paprastai pH yra 2–3). Toks žemas pH yra d÷l druskos rūgšties, reikalingos baltymus virškinančių enzimų funkcionavimui, išskyrimo bei, kas dar svarbiau mažiems paršeliams, žarnyno bakterijų dauginimosi prevencijai. Šeriant kiaulę, pH kyla pašaro pH link, tada skrandis išskiria druskos rūgštį ir skrandžio pH v÷l krenta iki maždaug pH 2–3. Jei pašaras suvartojamas dideliais kiekiais ir retesniais intervalais, skrandžio pH ilgiau išlieka aukštas. Tod÷l bakterijos gali daugintis ir iš skrandžio patekti į žarnas. Jeigu yra nesuvirškintų baltymų, E. Coli bakterijos gali tarpti ir sukelti viduriavimą bei gaišimą (“Ferma“Nr.2007/5(07)ISSN 1822-5349).
Kiaulių seilių sekrecija yra periodin÷ – seil÷s sekretuojamos tik ÷dant. Kiaul÷s per parą išskiria 15 litrų seilių. Jų kiekis priklauso nuo pašaro. Kiaulių seil÷se amilolitinių fermentų yra daugiau nei kitų žem÷s ūkio gyvulių, yra sausų medžiagų – 0,45 proc., iš jų 57,5 proc. organinių ir 42,5 proc. neorganinių medžiagų, pH 8,1–8,47. Pašaras iš burnos ertm÷s stemple patenka į skrandį, kur jis apdorojamas mechaniškai ir chemiškai. Kiaulių skrandis vienkameris, sud÷tinis. Savo anatomine sandara jis yra lyg pereinamasis tarp vienkamerio ir daugiakamerio skrandžio. Kiaulių skrandžio didel÷ kardialin÷ zona - užima apie pusę bendro skrandžio ploto. Skrandžio sulčių pH 0,7–2,0. Skrandyje pašaras šiek tiek pamaišomas ir sugula sluoksniais. Tod÷l kiaulių skrandyje virškinami kartu angliavandeniai ir baltymai. Angliavandenius virškina seilių ir pašaro fermentai bei pašaro bakterijos. Reiškia kuo geresn÷ pašaro kokyb÷, tuo geriau virškinami angliavandeniai (Barton – Garde, et al., 2001).
Tod÷l šiuo metu didelis d÷mesys ir yra skiriamas pašarų priedų sud÷čiai bei veikimui kiaulių virškinimo trakte (Čičiulka, 1994). Skrandžio sekreciją lemia ir pašaro dr÷gnumas (60 proc.). Kuo didesnis dr÷gnumas, tuo silpnesn÷ skrandžio sulčių sekrecija ir mažesnis rūgštingumas. Skrandžio turinys į žarnas pradeda pereiti ÷dant arba tuoj pat po ÷dimo, t.y. skrandyje ilgai neužsibūna. Pirmomis valandomis po ÷dimo turinys pereina greitai, o po 4–6 h pradeda l÷t÷ti ir jau po 7–8 h labai mažai skrandžio turinio pereina į žarnas. Kuo daugiau skrandyje pašaro, tuo greičiau jis pereina į žarnas. Plonosios žarnos skirstomos į tris dalis: dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę žarnas. Iš skrandžio pašaras patenka į dvylikapirštę žarną, kur veikia kasos sultys, tulžis bei žarnų sultys. Suvirškintas maistas ir virškinimo sultys plonosiose žarnose atrodo kaip vienalyt÷ skysta mas÷. Ji vadinama chimusu. Chimuso pas kiaules būna daug – 50 litrų. Plonųjų žarnų jud÷jimas susijęs su raumenų veikla. Joms susitraukiant, turinys gerai susimaišo su virškinimo sultimis ir pamažu stumiamas išilgai virškinamo trakto. Plonosiose žarnose vyksta rezorbcija. Kiaulių storosiose žarnose yra mikroorganizmų ir mielių. Jose virškinama celiulioz÷. Rūgimas vyksta aklojoje žarnoje, kuri yra tarytum mikroorganizmų.
1.3. Charakteringos paršelių ypatyb÷s
Tik gimusio paršelio organizmas pasižymi dideliu nebrandumu. Paršelio mas÷ – 1,2–1,3 kg ir sudaro tik apie 0,5 proc. suaugusios paršaved÷s mas÷s. Tokio paršelio organizmas turi labai mažai riebalų – tik apie 1,6 proc.. Taigi dar n÷ra izoliacinio kūno sluoksnio, tod÷l šilumos spinduliavimas yra santykinai didelis. Pirmosiomis gyvenimo valandomis kūno šilumai gaminti pasitelkiamas visas organizme esantis glikogeno kiekis. Tod÷l ankstyvas motinos krekenų ir pieno žindymas turi esminę reikšmę tam, kad:
1. Paršeliai būtų pakankamai aprūpinti energija ir sureguliuoti termodinaminiai procesai; 2. Sparčiau vystytųsi virškinimo traktas;
3. Laiku susidarytu pasyvus imunitetas.
Antikūnių pernešimas vaisiui per placentą yra neįmanomas. Pasyvus imunizavimas vyksta tik per krekenas, pieną. Tod÷l tai įvykti turi kuo anksčiau – tik gimus. Gamaglobulinai veikia labai specifiškai, tod÷l paršaved÷s prieš paršiavimąsi turi būti pratinamos prie tvarto mikrobiologin÷s aplinkos.
Paršeliai gimsta ankstyvojoje jų vystymosi stadijoje, tod÷l jie labai jautrūs nepalankioms aplinkos sąlygoms. Žindukliai paršeliai pasižymi labai aukšta augimo energija ir intensyvia energijos apykaita. Per pirmąsias 10 dienų jų mas÷ padid÷ja 2,5 kg, per 30 dienų – 8 kartus, per 60 dienų – 15–18 kartų. Intensyvi baltymų ir mineralinių medžiagų apykaita: pirmąsias 20 amžiaus dienų 1kg mas÷s organizme per parą atsideda 9–14 g baltymų, 0,3–1,0 g kalcio ir 0,2–0,6 g fosforo. Per pirmą m÷nesį paršelių skrandžio talpa padid÷ja 8 kartus, plonosios žarnos – 7, storosios – 2,5 karto, per antrąjį m÷nesį skrandžio ir plonųjų žarnų talpa padid÷ja 9 kartus, o storųjų – 2 kartus. Per 2 m÷nesius normalizuojasi virškinimas (Jančien÷, 2005).
Iki 21 amžiaus dienos paršelių skrandžio sultyse neišskiriama druskos rūgštis, be kurios baltymus virškinantys fermentai pepsinas ir chimozinas negali normaliai funkcionuoti. Tokios skrandžio sultys turi sumažintą virškinimo galimybę. Gaminamos sintetin÷s organin÷s rūgštys ir duodamos paršelių virškinimo pagerinimui (selacidas, selko – pH skystis). Šiuo lailotarpiu paršeliai minta daugiausiai motinos pienu, kuris gerai virškinamas veikiamas tulžies ir žarnų sulčių.
Nuo trečiosios amžiaus savait÷s paršelių skrandžio sultyse atsiranda HCl ir su amžiumi jos kiekis did÷ja, o 2,5–3 m÷nesių amžiuje skrandžio virškinimas jau normalus.
Naujagimių paršelių šilumos laidumas pirmosiomis amžiaus dienomis labai aukštas ir 2 m÷nesius palaipsniui maž÷ja. D÷l to paršeliai reiklūs aukštai aplinkos temperatūrai (pirmąją amžiaus savaitę – 30–280C, antrąją savaitę – 27–260C ir trečiąją savaitę – 24–220C). Nuo pirmosios amžiaus dienos paršeliai nuolat turi gauti atsigerti vandens, geriausiai iš automatinių girdyklų, o jų nesant – loveliuose ir vandenį keisti ne mažiau kaip 2 kartus per dieną.
B grup÷s vitaminais visiškai aprūpinami paršeliai, gaunantys gyvulin÷s kilm÷s pašarų ir vitaminizuotų žuvų taukų bei vitaminų A ir D koncentratų arba premiksų.
1.4. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų reikšm÷ ir jų charakteristika
Starteriniai pašarai augantiems paršeliams yra labai svarbus, nes juose yra reikiamas kiekis ir santykis visų būtinų maisto medžiagų, kurios reikalingos gyvulių fiziologin÷ms funkcijoms palaikyti ir produkcijai gauti (Leikus, Norvilien÷, 2006).
Paršeliams naudojamo startinio pašaro „MULTI-PEKONI" papildančios sudedamosios dalys mažina paršelių viduriavimą ir didina atsparumą E.coli bakterijoms bei kitiems žarnyno ligų suk÷l÷jams, tod÷l mažiau paršelių gaišta, jie sparčiau auga (Bartkevičiūt÷ ir kt., 2001).
Startinio pašaro pranašumai:
• aukštos vert÷s sud÷tis su puikiu pašarinių medžiagų suvirškinimo laipsniu ir amino rugščių sud÷timi;
• nauja produkto forma – minigranul÷s – užtikrina geresnį su÷dimą ir sumažina produkto nuostolius;
• gerų skonio savybių ir apetitą sukeliančio kvapo pašaras; • ypatingai tinka ankstyvai paršelių atskyrimo technologijai;
• sud÷tyje esantys fermentai aktyvizuoja pašaro suvirškinimą ir gerina augimą;
• tinkama rūgščių sud÷tis užtikrina stabilų skrandžio pH lygį, nustelbiant patogeninių bakterijų vystymąsi ir sumažinant susirgimo galimybę atskyrimo periodu;
• sud÷tyje esančios linų s÷klų išspaudos pagerina skonio savybes ir profilaktiškai veikia virškinamąjį traktą.
1.5. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų žaliavos
Aukštos maistin÷s ir biologin÷s vert÷s kiaulienai gauti labai didelę reikšmę turi pašarai, jų kokyb÷ ir įvairūs priedai, gerinantys jų pasisavinimą (Leikus, Norvilien÷, 2006). Starteriniai visaverčiai kombinuotieji pašarai turi būti subalansuoti pagal maisto medžiagas. Jų gamyboje turi būti naudojamos labai gerai virškinamos maisto medžiagų žaliavos (Mikel÷nas, 2002).
Pašarų žaliavos – augalin÷s, gyvūnin÷s, mineralin÷s ir dirbtiniu būdu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) gauti produktai, naudojami ūkin÷s paskirties gyvūnams kaip gryni pašarai, kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys ar užpildas pašarų priedams.
Į starterinių visaverčių kombinuotuojų pašarų sud÷ti įeina pašarų priedai (rūgštikliai, probiotikai, prebiotikai), pašarų papildai (baltyminiai, minealiniai, vitamininiai), fermentiniai preparatai.
Pašariniai antibiotikai mikrofloros virškinamajame trakte ilgą laiką buvo stabilumo garantas (Kasper, 1998). Tačiau jau nuo 2006 metų pradžios Europos Sąjungos šalyse yra uždrausta naudoti antibiotikus, tod÷l svarbu naudoti pašarų priedus. Antibiotinius augimo stimuliatorius pakeit÷ kiti pašarų priedai – organinių rugščių preparatai (rūgštikliai), probiotikai, prebiotikai.
Probiotikai – tai specialiai atrinktų, dažniausiai pieno rūgštį produkuojančių gyvų bakterijų štamai arba specialiai atrinktos gyvos miel÷s, kurie apsaugo jaunų gyvūnų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina gyvūnų sveikatingumą ir jų augimą. Gyvos miel÷s (tokios kaip Saccharomyces cerevisiae) turi daug enzimų, kurie gali būti atpalaiduoti žarnyne ir pad÷ti ten veikiantiems fermentams virškinti pašarą (Kvietkut÷ ir kt., 2005). Probiotikai yra sukurti normalios gyvulių mikrofloros virškinamajame trakte pagrindu, tod÷l neturi neigiamų higieninių pasekmių. Sukurti gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų pagrindu jie sintetina įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, fermentus, antibiotikus, aminorūgštis. Probiotiniai preparatai reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų žarnyno ligas, stimuliuoja gyvulių augimą. Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti patogeninę organizmo mikroflorą (Jukna, Šimkus, 2007).
Probiotikai gaunami iš įvairių Saccharomyces cerevisiae, Pediococcus acidilactici, Bacillus licheniformis, B. subtilis, B. Cereus, Enterococcus faecium, Lactobacillus rhamnosus bei Streptococcus faecium kultūrų (Jerešiūnas ir kt., 2006).
Prebiotikai – tai angliavandenilin÷s medžiagos (oligosacharidai), kurios nevirškinamos gyvūnų virškinamajame trakte, bet jos skatina naudingos mikrofloros augimą ir stimuliuoja naudingų žarnyno mikroorganizmų veiklą.
Kvapiosios (aromatin÷s) medžiagos – tai pašarų priedai gerinantys pašaro kvapą, skonį ir jo su÷dimą. Dažniausiai naudojami gaminant pašarų papildus ir kombinuotuosius pašarus.
Antioksidantai – tai medžiagų mišiniai slopinantys polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidaciją (gedimą). Parūgštintojai – tai daugiausia organinių rūgščių pagrindu paruošti mišiniai, gerinantys gimusių ir atjunkytų nuo motinų gyvūnų virškinimo trakto veiklą, mažinantys viduriavimą ir gerinantys jų augimą.
Fermentai – tai baltyminių medžiagų kompleksas, kurios pasigamina augalų ląstel÷se ir kurios greitina chemines reakcijas nekenkdamos augalui ar gyvūnui. Į pašarus fermentai dedami, kad pagerinti jų virškinamumą ir įsisąvinimą. Fermentiniais preparatais galima kryptingai veikti virškinimo procesą, nes jie padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas ir taip didina gyvulio produktyvumą (Bartkevičiūt÷, Černauskien÷, 1997). Ryškiausias jų poveikis pirmosiomis gyvulio
gyvenimo savait÷mis, kai fermentin÷ sistema dar silpna, bei tuomet, kai d÷l kokių nors priežasčių esti sutrikusi virškinimo trakto fermentų veikla (Bartkevičiūt÷, Černauskien÷, 1996).
Nustatyta, kad įprastus kiaul÷ms pašarus, ypač daug krakmolo turinčius koncentratus, paršeliai virškina prastai, nes jų organizme per mažai virškinimo trakto fermentų, o esami - nelabai aktyvūs. Virškinimo trakto fermentų veikla susilpn÷ja ir tuomet, kai gyvuliai laikomi bei šeriami ekstremaliomis sąlygomis arba kai jie serga.
Fermentiniai preparatai gerina kiaulių pen÷jimąsi ir jų m÷sines savybes (Kulpys ir kt., 1998). Protosubtilino G3x, lizocimo G3x ir amilosubtilino G3x priedai kiaulių racionuose gerina kiaulienos maistinę vertę (Baranauskas, 1998) .
Paaugusioms kiaul÷ms dažnai trūksta gyvulin÷s kilm÷s proteinų, o augalinius proteinus jos virškina prasčiau. Tod÷l tikslinga kiaul÷ms papildomai duoti proteolizinių ir amilolizinių fermentų, nes nuo jų geriau virškinami ir pasisavinami augaliniai baltymai bei krakmolas. Nustatyta, kad fermentai lengvai suardo miežių, kviečių, rugių grūdų, o gerokai sunkiau – kukurūzų, sojos, žirnių, bulvių ląstelių apvalkal÷lius. Tod÷l efektyviausia fermentinių preparatų duoti jaunoms kiaul÷ms, su pašarais gaunančiom miežių ar kviečių. Parenkant fermentus, reik÷tų atsižvelgti į gyvulių rūšį, amžių, auginimo paskirtį ir kt. Svarbu parinkti tinkamą fermentų dozę, nes per gausiai juos vartoti neefektyvu. Teigiama, kad kiaul÷ms galima skirti nuo 0,01 proc. iki 0,2 proc. fermentinio preparato (doz÷ priklauso nuo fermento veikimo pašaro ar raciono sausojoje medžiagoje).
Organin÷s rūgštys – jos gali būti naudojamos kaip silosavimo priedai, fermentacijos procesams stabilizuoti ir mitybinių medžiagų nuostoliams silose mažinti. Tuo pačiu organin÷s rūgštys gali būti naudojamos kaip pašarų parūgštintojai jaunų gyvūnų virškinimo procesams stabilizuoti.
1.6. Racionų ir kombinuotųjų pašarų receptų sudarymo principai
Pašarinių mišinių receptūrų balansavimo teisingumas – tai gyvulių poreikių maistiniams elementams tenkinimas. Ruošiant viso raciono mišinių receptūras turi būti užtikrinama, kad gyvuliai gaus visus reikiamus maistinius elementus, nes tai yra vieninteliai pašarai, kurie naudojami auginant gyvulius. Nuo 1988 metų Lenkijoje galioja pašarinių mišinių standartas BN-88/9164, kuriame pateikiami mišinių pagrindin÷ms gyvulių rūšims parametrai, t.y. galvijams, kiaul÷ms ir paukščiams. Šiame standarte pateikiami šie parametrai: dr÷gnis, sijojimas, mechaniniai ir biologiniai teršalai, kurie yra vienodi visiems mišiniams. Skiriasi tik šie parametrai: – baltymų kiekis (ne mažiau nei), – ląstelienos kiekis (ne daugiau nei), – Ca, P, NaCl kiekis (ne mažiau nei). Be to, mišiniuose balansuojami dar ir šie parametrai: apykaitos ( kiaulių) bei aminorūgštys lizinas, metioninas, metioninas su cisteinu, treoninas ir triptofanas mišiniuose kiaul÷ms.
optimizuojamos įvairaus pobūdžio kompiuterin÷mis programomis, kurios palengvina daugelį operacijų. Vis d÷lto ne visados kompiuterin÷se programose pateikiami teisingi žaliavų duomenys, tod÷l geriausia naudoti tokias kompiuterines programas, kuriose yra galimyb÷ įvesti žaliavų einamųjų cheminių analizų duomenis. Nepamiršdami apie teisingą žaliavų parinkimą, pašarinių mišinių receptūras galima optimizuoti, kad sumaž÷tų išlaidos žaliavoms.
Kombinuotųjų pašarų maistingumas skaičiuojamas pagal apykaitos energiją, virškinamųjų proteinų ir ląstelienos, o mineralin÷ sud÷tis – pagal kalcio, natrio ir fosforo kiekį juose. Skaičiavimui duomenys imami iš žaliavų maistingumo ir mineralin÷s sud÷ties lentelių (Januškevičius, Vaičiulaitien÷, 2004). Kiaul÷s dažniausiai šeriamos savos gamybos sausų (koncentruotų) pašarų mišiniais arba visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Racionai arba kombinuotųjų pašarų receptai sudaromi tokia tvarka:
1. Parenkama mitybos norma (1 kg sauso pašaro, kurio 88 proc. sudaro sausosios medžiagos, energijos ir maisto medžiagų koncentracija, arba energijos bei maisto medžiagų kiekis per parą, reikalingas kiaul÷s gyvybei palaikyti ir produkcijai gauti). Tai priklauso nuo kiaulių grup÷s (ūkin÷s paskirties), veisl÷s, fiziologin÷s būkl÷s, amžiaus, produktyvumo (priesvorio, paršelių skaičiaus).
2. Nustatomas turimų pašarų kiekis bei jų kaina. Kiaulių racionuose naudojami savos gamybos (varpinių javų grūdai, ankštinių s÷klos, taip pat šakniavaisiai, pašarin÷s žol÷s ir pan.), pirktiniai (išspaudos ir rupiniai, žuvų miltai, pieno pakaitalai, augaliniai aliejai ir kt.) pašarai, premiksai, mineraliniai vitamininiai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai ir kt. pašarų priedai.
3. Sužinoma turimų pašarų chemin÷ sud÷tis ir maistingumas. Tai dažniausiai nustatoma pagal lenteles. Ūkyje turimų pašarų cheminę sud÷tį galima išsitirti ir laboratorijoje (Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s instituto Chemijos laboratorijoje ar kitur).
4. Atsižvelgiama į atskiroms kiaulių grup÷ms rekomenduojamą kombinuotųjų pašarų receptą arba racionų struktūrą (naudojamų pašarų santykį), maksimalius ir optimalius pašarų kiekius sausų pašarų mišiniuose arba maksimalius sušeriamų pašarų kiekius per parą. Racionai arba kombinuotųjų pašarų receptai dažniausiai skaičiuojami vidutiniam grup÷s gyvuliui (arba gyvulių grupei), tam tikram laikotarpiui, su minimalia pašarų kaina. Pirmiausia, atsižvelgus į kombinuotojo pašaro receptą arba raciono struktūrą ir maksimalius bei optimalius pašarų kiekius, parenkami pašarai ir apskaičiuojamas apykaitos energijos kiekis. Pagrindinis energijos šaltinis – varpinių grūdai (miežių, kviečių, kvietrugių ir kt.), kurie gali sudaryti 60–90 proc.. Tuo pačiu apskaičiuojamas ir ląstelienos kiekis. Po to apskaičiuojamas žalių baltymų kiekis. Pirmiausia nustatoma, kiek baltymų gaunama su varpinių grūdais. Pažym÷tina, kad šeriant kiaules vien varpinių javų grūdų miltais, trūksta 15–30 proc. baltymų. Norint subalansuoti baltymų kiekį, naudojami baltymingi pašarai – ankštinių (žirnių, pupų, lubinų ir kt.) s÷klos, rapsų s÷klos arba išspaudos, sojų ir kt. rupiniai, gyvūniniai pašarai (žuvų
miltai, išrūgos ir kt.), miel÷s, taip pat baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai, pieno pakaitalai. Paršelių racionuose baltymingi pašarai turi sudaryti apie 20–35 proc., vyresnių kiaulių – nuo 6 iki 20 proc.. Trečia, racionas subalansuojamas pagal nepakeičiamųjų aminorūgščių – lizino, metionino su cistinu, treonino ir triptofano kiekį. Tai atliekama, tarpusavyje derinant baltymingus pašarus. Baltymų vert÷ priklauso nuo juose esančių nepakečiamųjų amino rūgščių kiekio ir santykio. Nepakeičiamosios amino rūgštys gyvulio organizme nesisintetina; jos į organizmą patenka su pašarais (Januškevičius, Vaičiulaitien÷, 2000). Aminorūgščių trūkumą galima papildyti, panaudojant sintetines aminorūgštis, taip pat premiksus arba mineralinius vitamininius papildus. Pažym÷tina, kad skaičiuojant baltymų ir lizino kiekius, būtina atsižvelgti į jų santykį su apykaitos energija (Paulauskas, Kulpys, 2003). Taip pat būtina atkreipti d÷mesį ir į lizino kiekį baltymuose. Ketvirta, apskaičiuojamas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis. Pirmiausia nustatoma, kiek jų gaunama su pašarais. Jeigu šių medžiagų trūksta, naudojami mineralai, mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai, premiksai. Energijos kiekiui papildyti galima panaudoti augalinį aliejų (rapsų, sojų, saul÷grąžų ir kt.), rapsų s÷klas bei išspaudas, cukrinių runkelių melasą. Dažniausiai kombinuotųjų pašarų receptai atskirų grupių kiaul÷ms sudaromi, naudojant specialias kompiuterines programas. (www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf ).Prieiga per internetą 2010–06–20. Visaverčių kombinuotųjų pašarų sud÷tis ir maistingumasskirtingų autorių pateiktas 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Visaverčių kombinuotųjų pašarų sud÷tis ir maistingumas
Žaliavos
NRC (National Research council)1998
Degussa(2004)
Kemin Heinz Jeroch
Prest. <18kg Start. 18-35kg Prest. <18kg Start. 18-35kg Prest. <18kg Start. 18-35kg Prest. <18kg Start. 18-35kg Baltymai - - 18 17 40 35 220 g 175 g Lizinas, proc. - - 1,18 0,98 12 10,5 14 g 10 Įsisav. liz. 6,7 11,5 - - 9,5 8,9 - - Metioninas, proc. - - 0,39 0,33 4,1 3,6 - - Įsisav. metion. 1,8 4,6 - - 3,2 3 - - Metion.+ cist. 3,8 9,9 0,71 0,61 7 6,1 8,4 g 6 g Treoninas, proc. - - 0,74 0,64 7,2 6,3 9,1 g 6,5 Įsisav. treon. 4,3 11,3 - - 5,7 5,3 - - Triptofanas, proc. - - 0,21 0,19 2,2 1,9 2,8 g 2 g Įsisav. tript. 1,2 3,2 - - 1,7 1,6 - - Apykaitos energija, MJ 13,67 13,67 10,4 10,2 13,6 13 13,5 13
1.7. Visaverčių kombinuotųjų pašarų kokyb÷s kontrol÷ 1.7.1. Kokyb÷s vadybos sistemos pašarų gamyboje
Gyvūnų pašarai ir jų ingredientai įtakoja galutinio produkto saugumą. Standartas GMP+/PDV, taikomas pašarų gamybai, transportavimui ir prekybai, ir standartas FAMI–QS, taikomas premiksams bei priedams, buvo sukurti, siekiant užtikrinti saugų pašarų poveikį galutiniams produktams.
Kokyb÷s užtikrinimas sertifikuojant sistemą suteikia „gamybos leidimą“. Sertifikavimas pagal GMP+/PDV ir FAMI–QS atveria bendrov÷ms pasaulinę rinką.
Gyvūnų pašarai tiesiogiai įtakoja gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų kokybę ir saugumą. M÷sos, pieno, žuvies ir kiaušinių vartotojai tikisi iš maisto produktų gamintojų ir prekybininkų saugių ir kokybiškų produktų. GMP (Geros gamybos praktika) reglamentas taikomas kombinuotų pašarų, gyvūnų pašarų, pašarų premiksų ir priedų gamintojams ir prekiautojams, o taip pat pašarų transportavimui bei gyvulių auginimui ir š÷rimui ūkiuose. Be to, gali būti sertifikuojamos laboratorijos, Kokyb÷s užtikrinimas sertifikuojant sistemą suteikia „gamybos leidimą“. Sertifikavimas pagal GMP+/PDV ir FAMI–QS atveria bendrov÷ms pasaulinę rinką, atliekančios pašarų tyrimus.
1.7.2. Standartai taikomi pašarų gamybai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustato visos pašarų grandin÷s higienos ir saugos reikalavimus, įskaitant pašarų priedus ir premiksus.
Šis reglamentas:
• Integruoja pašarų priedų, premiksų ir pagamintų pašarų gamybą bei platinimą į visuotinę maisto grandinę;
• Integruoja RVASVT (Rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbiųjų valdymo taškų) principus; • Skatina praktikos kodeksų diegimą pašarų grandin÷je;
Olandijos Gyvūnų pašarų valdyba (PDV) ir Europos pašarų priedų ir premiksų asociacija (FEFANA) sukūr÷ šiuos praktikos kodeksus, tenkindamos vartotojų, maisto gamintojų ir prekybininkų lūkesčius.
Pirmiausia GMP reglamentas reikalauja teisingo priedų ir veterinarinių produktų naudojimo. Be to, reglamente numatoma nepageidaujamų medžiagų ir produktų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir aflatoksinai, lygių kontrol÷. Galiausia, reikalaujama įdiegti priemones, apsaugančias nuo salmonel÷s užkrato vartojant gyvūnų pašarus (Juraitis, Kulpys, 2003).
Pagrindiniai GMP reglamento bruožai:
• RVASVT principų taikymas, siekiant saugumo užtikrinimo;
• Bendrieji kontrol÷s reikalavimai ir priemon÷s gamybos procese, įskaitant atsekamumą ir atšaukimą;
• Atitikties teisiniams reikalavimams ir reguliuojamoms produktų normoms užtikrinimas.
1.7.3. Sertifikavimo naudingumas pašarus gaminančioms bendrov÷ms
Demonstruojamas skaidrus kokyb÷s užtikrinimas sukuria „gamybos leidimą“. Atitiktis žemiau išvardintiems visuotinai pripažintiems principams atveria pasaulinę rinką:
• Maisto sauga – svarbus prioritetas visame pasaulyje;
• Guvūnų pašarų pramon÷, įskaitant ingredientų tiek÷jus, yra maisto grandin÷s dalis ir atsako už savo produktų saugumą;
• RVASVT – iniciatyvus būdas sujungti pašarų ir maisto grandines;
• Žaliavų kokyb÷s kontrol÷ – tai abipusis tiek÷jų ir gyvūnų pašarų pramon÷s rūpestis; • Prekyba ir pramon÷ prisiima atsakomybę už produktų saugumą.
GMP sertifikatas leidžia organizacijai:
• Demonstruoti patikimumą klientams, parodant, kad pašarai ar jų ingredientai pagaminti įgyvendinant saugius procesus;
• Įrodyti, kad buvo imtasi visų protingų apsaugos priemonių;
• Reikalauti tiek÷jų sertifikavimo ir vertinimo, jei jie vykdo veiklą šalyje, kur stipri pašarų saugos teisin÷ sistema;
• Sumažinti auditus, kuriuos vykdo klientai, ir atitinkamai sutaupyti kaštus bei vadovyb÷s laiką;
• Sumažinti produktų broką ir atšauktus produktus; • Pagerinti santykius su maisto saugos institucijomis; • Padidinti veiksmingumą.
Sertifikavimas pagal GMP standartus užtikrina veiksmingą bendradarbiavimo su partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis priemonę. Tai svarbus elementas, demonstruojant atitiktį pašarų saugos, atsakingo verslo bei finansin÷s atskaitomyb÷s reikalavimams.
Bendrov÷s, sugebančios gerai planuoti savo veiklą, dažnai jau yra pasiruošusios sertifikavimui. Svarbu, kad būtų teigiamai nusiteikusios, atsidavusios tikslui bei nusistačiusios tikslias įgyvendinimo ir vertinimo datas, įskaitant:
• Kokyb÷s vadybos sistemos įdiegimą; • Teisinių reikalavimų identifikavimą;
• Atitinkamos Gerosios gamybos praktikos/Gerosios higienos praktikos identifikavimą, įskaitant kenk÷jų kontrol÷s programą, įrangos ir pastato priežiūros programą, ūkvedybos ir valymo programą bei visus specialiuosius standarto reikalavimus;
• Visų reikiamų struktūrinių gerinimų diegimą (Juraitis, Kulpys, 2003).
Visaverčių kombinuotųjų pašarų kokyb÷s kontrol÷s svarba. Pastovus gaminamos produkcijos kokyb÷s ir techninio lygio k÷limas tai viena iš svarbiausių gamybos efektyvumo augimo prielaidų. Tokioje srityje kaip pašarų gamyba stebima glaudi visų elementų integracija, ko pasekoje išvengiama antrarūšių gaminių, kurie gali būti nekokybiškai pagaminti. Tam įtakos turi ir šiuolaikinis mokslinio – techninio vystymosi lygis, kuris sugriežtino gaminių ir jų sud÷tinių komponentų kokyb÷s bei techninio lygio reikalavimus.
Įmon÷s, kurios turi arba siekia susirasti klientų ar verslo partnerių Europos Sąjungoje bei kitose šalyse, tur÷tų labai rimtai apsvarstyti kokyb÷s vadybos sistemos diegimo ir sertifikavimo klausimą. Tai ypač aktualu sud÷tingus produktus gaminančioms ir dideliais kiekiais parduodančioms įmon÷ms. Paprastai potencialūs užsienio klientai domisi, ar įmon÷ turi įdiegtą ir sertifikuotą kokyb÷s vadybos sistemą, arba toks kriterijus būna įtrauktas į prekių ar paslaugų tiekimo konkurso sąlygas. Tačiau ir vietos rinkoje laipsniškai ima ryšk÷ti sertifikuotų vadybos sistemų privalumai. ISO 9000 sertifikatas suteikia pranašumo rinkodaros srityje, bet dar retai naudojamas verslo santykiuose.
Taigi nor÷čiau prieiti prie išvados, jog visais atvejais, svarstant kurios nors vadybos sistemos diegimo pagal standarto reikalavimus galimybę arba pradedant taikyti kurį nors kokyb÷s vadybos metodą, pirmiausia būtina gerai išanalizuoti ir suprasti tos sistemos teikiamas galimybes, nes tik vidin÷ įmon÷s vadovyb÷s ir jos darbuotojų motyvacija leis prad÷ti ir s÷kmingai užbaigti atitinkamos vadybos sistemos diegimo projektą ir pasinaudoti tokių sistemų teikiamais privalumais.
1.8. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų įtaka paršelių augimo spartai ir vystymuisi Paršeliui augant, vyksta esminiai pakitimai jo organizme: nuosekliai did÷ja raumeninio audinio, poodinių ir tarpraumeninių riebalų kiekis (Skimundris, 2000).
Kiaulių augimas ir vystymasis suprantamas kaip dvipusis vieningo gyvulių did÷jimo ir formavimosi procesas, iš vienos pus÷s sąlygojamas ląstelių mas÷s ir dydžio did÷jimo ir jų skaičiaus dalijimosi (dauginimosi) iš kitos pus÷s. Augimas atspindi ląstelių kiekybinius pasikeitimus, o vystymasis – kokybinius ląstelių skirtumus, atsirandančius jų formavimosi „diferenciacijos“ dauginimosi procese d÷ka.
Kiaulių augimas reiškiasi gyvulio mas÷s, kūno ilgio, apimties matmenų ir jo dalių did÷jimu. Vystymasis siauru biologiniu aspektu apibūdinamas ląstelių dauginimuisi ir diferenciacija, o platesniu supratimu – parodo biocheminių ir fiziologinių procesų vyksmo greitį, o taip pat audinių ir
organų formavimosi morfologines ypatybes. Individualus organizmo augimas ir vystymasis (ontogenez÷) prasideda nuo kiaušialąst÷s apvaisinimo ir baigiasi organizmo mirtimi. Kiaulių organizmo vystymasis vyksta stadijomis. Kiekvienai stadijai būdingas savitas medžiagų apykaitos intensyvumas, tam tikrų audinių ir organu vystymasis, morfologiniai bei fukciniai pakitimai.
Augantis organizmas per visas vystymosi stadijas taikosi prie aplinkos sąlygų: joms pasikeitus kinta ir organizmo medžiagų apykaita, tod÷l vyksta audinių ir organų morfologiniai pakitimai.
Skirtingai nuo kitų žem÷s ūkio gyvulių kiaulių augime išskirti trys ypatumai: 1. Žema augimo sparta embrioniniame ir aukšta – poembrioniniuose perioduose;
2. Augimo intensyvumas fenomenalus. Kiaulių šis rodiklis 15–20 kartų didesnis nei stambių žem÷s ūkio gyvulių;
3. Ilgo augimo periodo derinys su išimtinai aukštu augimo intensyvumu (Šveistys ir kt., 2005).
Kiaulių augimas ir vystymasis skirstomas į embrioninį ir poembrioninį laikotarpius. Kiaulių embrioninis laikotarpis trunka vidutiniškai 114,6–115 dienų. Embrioninis laikotarpis skirstomas į: užuomazgo, gemalo, priešvaisinę, vaisiaus.
Embrioniniu laikotarpiu:
1. Užuomazgos periodas trunka 25 d., šiuo laikotarpiu formuojasi zigota, implantuojasi zigota, formuojasi ekodermis, endodermis, mezodermis, vyksta organogenez÷, diferianciuojasi ir specializuojasi ląstel÷s audiniai, kiaulių embriono mas÷ auga pamažu;
2. Gemalo periodas trunka 20–22 d., šiuo periodu tesiasi organogenez÷, formuojasi skeletas, muskulatūra ir veisl÷s požymiai;
3. Priešvaisinis periodas trunka 14–16 dienų. Šioje stadijoje galutinia susiformuoja ir visapusiškai pradeda fukcionuoti placenta, formuojasi pagrindinių vaisiaus anatominių organų struktūra;
4. Vaisiaus periodo trunka 75–80 d. šiuo periodu baigiasi audinių, organų formavimąsis, sparčiai did÷ja embriono mas÷, auga skeletas, vidaus organai ir raumenys. M÷nesio amžiaus embrionas sveria 5 g ir yra 6 cm ilgio. Intensyviai pradeda augti antroje paršingumo pus÷je – nuo 45 dienos iki paršiavimosi embriono mas÷ padid÷ja apie 50 kartų.
Poembrioninis laikotarpis prasideda paršeliui gimus. Šiame augimo ir vystymosi laikotarpyje poembrioninis laikotarpis skirstomas į: naujagimio, žindymo, nujunkymo, lyt. brendimo, brandos, senatv÷s.
Naujagimio periodas trunka 3–4 dienos po gimimo, šiuo metu paršeliai būna patys jautriausi: mas÷ beveik nedid÷ja, dažnai ir sumaž÷ja. Pripranta prie naujų aplinkos sąlygų, pradeda savarankiškai maitintis.
Žindymo periodas tęsiasi nuo 3–4 dienų iki nujunkymo (60–50–42–35–21) paršeliai auga intensyviai. Augimo s÷km÷ priklauso nuo paršaved÷s pieningumo, paršaved÷s ir paršelių š÷rimo.
Nujunkymo periodas priklauso nuo gamybos technologijos ir tęsiasi 4–5–8 savaites. Kuo mažesni paršeliai nujunkomi nuo motinos, tuo jautresni jie būna aplinkos sąlygoms: š÷rimui, laikymui, priežiūrai. Šiuo metu jie išgyvena kritinį laikotarpį – motinos ir jos pieno netekimą, tod÷l negalima keisti gardo bent 2 savaites ir pašaro, kurį gavo žindymo periodu.
Lytinio brendimo periodas prasideda ketvirtąjį gyvenimo m÷nesį. Tada intensyviai vystosi lytiniai organai susidaro individualios veislin÷s savyb÷s, atsiranda lytiniai refleksai, keičiasi kūno proporcijos, organizmas vystosi toliau tačiau augimas sul÷t÷ja.
Brandos periodu gyvuliai būna produktyviausi, jo trukm÷ priklauso nuo prieauglio auginimo sąlygų ir nuo suaugusių gyvulių š÷rimo, laikymo ir priežiūros. Kuiliai sensta greičiau d÷l netinkamo naudojimo, laikymo ir š÷rimo. Kiaul÷s neblogai auga ir lytiškai subrendusios, 29–36 m÷nesių jos sveria 250–350 kg. Šiuo periodu išryšk÷ja veislin÷s savyb÷s, tuo laiku jau veda palikuonis.
Senatv÷s periodu sul÷teja medžiagų apykaitos procesai, maž÷ja produktyvumas ir vislumas (Leikus, Norvilien÷, 2006).
Iš startinių visaverčių kombinuotųjų pašarų, kurių sud÷tyje yra sausų nugriebto pieno miltelių – 5–10 proc., be cukraus, bet yra 15–20 proc. proteininių pašarų (m÷sos ar žuvies miltų, sojos ir s÷menų rupinių) paršeliai gauna pakankamai energijos, proteinų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Šeriant visaverčiais pašarais iki minimumo sumažinamas stresas, tuo pačiu did÷ja atsparumas ligoms. Taip pat stebimi šie požymiai:
• spartus kūno mas÷s augimas, ypač raumenų; • mažina kritimus;
• geras apetitas ir maksimalus maistinių medžiagų įsisavinimas; • virškinamasis traktas, ypač žarnynas, gerai išsivystęs;
Taipogi gerai vystosi žarnyno fermentin÷ sistema, leidžianti maksimaliai įsisavinti augalines maistines medžiagas v÷lesniais laikotarpiais.
1.9. Literatūros apibendrinimas
Didžiąją pašarų atsargų dalį gyvulininkyst÷je sudaro augalin÷s kilm÷s pašarai. Gyvunin÷s ir mikrobin÷s kilm÷s pašarai naudojami kaip papildai pilnaverčiams racionams sudaryti (Leikus, Jankauskas, 1999).
Kombinuotieji pašarai – tai įvairių komponentų mišinys, kurių proporcijos bei maistin÷s charakteristikos nustatytos moksliškai, atsižvelgus į gyvulio organizmo fiziologinius poreikius bei produktyvumą (Juraitis, Kulpys, 2003). Kombinuotųjų pašarų racionuose vyrauja ūkyje išauginti pašarai. Į kombinuotųjų pašarų sud÷tį įeina žaliavų mišiniai su priedais arba be jų ir yra naudojami
kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai ūkin÷s paskirties gyvūnams. Pagrindinis veiksnys lemiantis kombinuotųjų pašarų kokybę, kainas ir konkurencingumą, yra žaliavos sud÷tis. Visos žaliavos turi būti patikrintos ir tur÷ti kokyb÷s sertifikatus.
Kai gyvuliai šeriami subalansuotais pašarais, jų sąnaudos sumaž÷ja daugiau kaip 30 proc., sutrump÷ja pen÷jimo laikas, ger÷ja gyvulių sveikata, reprodukcija. Pastaraisiais metais gaminant kombinuotuosius pašarus sunaudojama tik 30 proc. gyvulininkyst÷je reikalingų grūdų kiekio (Mikel÷nas, 2002).
Kaip teigia daugelis autorių, labai svarbu, kad kiekvienos rūšies kombinuotieji pašarai būtų naudojami pagal paskirtį, duodami tiems gyvuliams ir paukščiams, kuriems jie pagaminti (Juknevičius, 2002).
Tik šeriant gyvūnus pilnaverčiais subalansuotais kombinuotaisiais pašarais, pilnai išnaudojamas jų genetinis potencialas produkcijos gamybai (Drochneris ir kt., 2000). Gyvūnai tuomet gauna visas reikalingas maisto medžiagas tinkamomis proporcijomis ir atitinkamu jų gyvenimo laikotarpiu.
Kiaulių pen÷jimo trukm÷, kiaulienos kokyb÷ ir savikaina labai priklauso nuo racionų sud÷ties, pašarų kokyb÷s bei įvairių papildų (biologiškai aktyvių medžiagų ir kt.), gerinančių jų pasisavinimą organizme (Juknevičius, 2002; Juknevičius, Žilinskien÷, 2004). Anot autorių energin÷ ir baltymų reikšm÷ kiaul÷ms patenkinama į racionus prid÷jus ankštinių (Leikus, Jankauskas, 1999; Leikus, Triukas, 1998) bei varpinių javų grūdų.
Kiaulių augintojams šiuo metu svarbiausia užauginti bekoną, sunaudojant kuo mažiau pašarų, gauti gerus priesvorius ir vartotojams pateikti geros kokyb÷s m÷są (Klimas, Klimien÷, 2001).
Norint gauti greitą, gerą ir užtikrintą naudą gyvulininkyst÷je, pirmiausia reik÷tų susirūpinti pašarais skirtais gyvuliams. Tik prad÷jus nuo tinkamo š÷rimo gaunamas geras rezultatas. Šiuo metu jau didieji Lietuvos gyvulių augintojai tai žino ir vertina.
Tačiau su savos gamybos pašarais galima nepasiekti norimo gyvulių augimo rezultatų. Norint užtikrinti didelius paršelių produktyvumo rezultatus šeriant juos savos gamybos starteriniais visaverčiais kombinuotaisiais pašarais, į jų sud÷tį būtina įd÷ti augimą stimuliuojančius pašarų priedus. Vienas iš jų yra probiotikai.
Norint pasiekti gerų rezultatų patartina naudoti visaverčius kombinuotuosius pašarus praturtintus įvairiais probiotikais, mineraliniais – vitamininiais priedais ir kt. produktais (Barton – Garde, 2001).
Probiotiniai preparatai reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų žarnyno ligas, stimuliuoja gyvulių augimą. Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pakyčius, gerinti maisto medžiagų
pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti patogeninę organizmo mikroflorą (Jukna, Šimkus, 2007).
Probiotikai gaunami iš įvairių Saccharomyces cerevisiae, Pediococcus acidilactici, Bacillus licheniformis, B. subtilis, B. Cereus, Enterococcus faecium, Lactobacillus rhamnosus bei Streptococcus faecium kultūrų (Jerešiūnas ir kt., 2006).
Apibendrinant mokslin÷je literatūroje išd÷stytus duomenis, kurie charakterizuoja probiotikų veikimą, galima daryti išvadą, kad probiotinių preparatų veikimas yra daugialypis – ir gydomasis, ir stimuliuojantis imuninę sistemą, ir profilaktinis. Probiotikai atskleidžia plačias perspektyvas tolimesniam veikimo tyrin÷jimui bei panaudojimui gyvulininkyst÷je ir paukštininkyst÷je. Tačiau ne visada probiotikai duoda teigiamus rezultatus. Nustatyta, kad probiotikų efektyvumas priklauso nuo daugelių faktorių. Tam, kad jų panaudojimas būtų ekonomiškai naudingas būtina atsižvelgti į visus faktorius lemiančius probiotikų efektyvumą. Tai galima padaryti tik atsižvelgus į mokslinių tyrimų rezultatus, kurie vis labiau atskleidžia probiotikų veikimo subtilybes.
Tad apibendrinant reikia pasteb÷ti, kad kiek autorių tiek skirtingų nuomonių apie probiotikų nauda paršelių organizmui.
2. DARBO METODIKA
2.1. Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos
Bandymo tikslas – nustatyti starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų su probiotiku Bacillus licheniformis DSM5749–1,6×109 CFU/g, Bacillus subtilis DSM5750–1,6×109 CFU/g priedu panaudojimo efektyvumą nujunkytų paršelių š÷rime.
Probiotinio preparato pasirinkimas tyrimams ir jo charakteristika
Kadangi darbe buvo numatyta panaudoti dvi Bacilus genties bakterijų rūšis (B. licheniformis ir B. subtilis), pasižyminčias probiotin÷mis savyb÷mis, pasirinktas kompanijos „Biochem“ (Vokietija) sukurtas preaparatas „BioPlus 2B“ (toliau tekste – probiotikas) kurio sud÷tyje yra šios abi bakterijų rūšys. Šio preparato sud÷tis ir aktyvumas pateiktas 4 lentel÷je.
Fizin÷s savyb÷s. Tai neelektrostatiški, vandenyje netirpūs, šiek tiek hidroskopiški, birūs baltos spalvos milteliai, 25°C temperatūroje sumaišyti su vandeniu sudaro suspensiją.
Sud÷tis. Bacillus licheniformis DSM5749 ir Bacillus subtilis DSM5750, sporų pavidalu, santykis 1:1, užpildas – kalcio karbonatas.
Chemin÷ sud÷tis:
• liofilizuotas bacilų sporų koncentratas – 1 proc.; • diatom÷ žem÷ (EC-No. 551c) – 1 proc.;
• kalkakmenis – 98 proc.; • sunkieji metalai <0,5 mg/kg; • antibiotikų liekanos – n÷ra; • dioksinas – n÷ra.
4 lentel÷. Probiotiko sud÷tis ir aktyvumas
Bakterijų kultūros Aktyvumas, KSV/g Bacillus licheniformis, paderm÷ DSM5749 1,6×109 Bacillus subtilis, paderm÷ DSM5750 1,6×109
Rekomenduojamas produkto naudojimo laikas – 24 m÷n. nuo pagaminimo datos. Laikomas sausoje patalpoje, šiltai, bet ne daugiau kaip 37°C temperatūroje. Produktas lieka aktyvus kaitinant iki +95°C temperatūros.
Šis probiotikas naudojamas kaip pašarų priedas šeriant įvairių rūšių gyvūnus (paukščius, kiaules, galvijus) kombinuotaisiais pašarais ir lesalais. Produktas gali būti įterpiamas tiesiai į kombinuotuosius pašarus arba premiksus bei kitus papildus. Taip pat šis priedas gali būti
panaudotas šeriant ir kitais pašarais, pvz. bulv÷mis, žole, ir t.t., tačiau tokiu š÷rimo būdu būtų gana sud÷tinga tolygiai įterpti nedidelį šio priedo kiekį į pašarus.
Bandymas atliktas 2009 metais Panev÷žio rajone, ūkininko ūkyje su Švedijos jorkšyrų, landrasų ir diurokų veislių mišrūnais pagal schemą, pateiktą 5 lentel÷je. Bandymo metu buvo laikomi 102 nujunkyti paršeliai. Pagal 5 lentel÷je nurodytą schemą atlikome bandymą su nujunkytais paršeliais. Jo metu ištyr÷me probiotiko, sudaryto iš B. licheniformis ir B. subtilis, įtaką nujunkytų paršelių augimo intensyvumui ir pašarų sunaudojimui, ekonominiams rodikliams.Šiame bandyme buvo sudarytos dvi nujunkytų paršelių grup÷s, po 51 gyvulį kiekvienoje. I grup÷ buvo kontrolin÷, II – tiriamoji. Pradinis svoris – apie 9,6 kg, amžius – 32 dienos. Kiaules į grupes taip pat atrinkome analogų principu, atsižvelgiant į kilmę, amžių, svorį ir lytį.
5 lentel÷. Bandymų schema
Probiotiko B. licheniformis (DSM5749) ir B. subtilis (DSM5750) kiekis kombinuotuosiuose pašaruose, g/t
Nujunkyti paršeliai (nuo 9,6 iki 47 kg) Grup÷s Kiaulių
skaičius
g/t proc.
I (kontrolin÷) 51 - -
II (tiriamoji) 51 400 0,04
Bandymo eiga sąlyginai suskirstyta i du laikotarpius. Pirmasis laikotarpis truko 32 dienas, antrasis – 31 dieną. Viso bandymo trukm÷ – 63 dienos.
Badymo metu paršeliai buvo šeriami iš automatinių š÷ryklų sausais savos gamybos kombinuotaisiais pašarais pagal rekomenduojamas normas (NRC, 1998). Visaverčiai kombinuotieji pašarai ūkyje buvo gaminami su įranga, kuri pavaizduota 3 pav.Visų grupių kiaul÷ms jie buvo ruošiami kiekvieno m÷nesio pradžioje, o m÷nesio pabaigoje pasveriami pašaro likučiai.
3 pav. Ūkio kombinuotųjų pašarų gamybos įranga
Kontrolin÷s (I) grup÷s paršelius š÷r÷me pašarais, kurių sud÷tis ir maistingumas nurodyti 6 ir 7 lentel÷se. Antros (tiriamosios) grup÷s kiaul÷s gavo tokius pačius pašarus, kaip ir kontrolin÷s, tačiau į juos papildomai įmaiš÷me 0,04 proc. (400 g/t) probiotiko, sudaryto irgi iš B. licheniformis ir B. subtilis.
Bandymo metu kiaul÷s taip pat buvo laikomos vienodomis sąlygomis garduose po 51 kiekviename. Gardų ilgis ir plotis buvo 5 m5 m ir plotas atitiko 91/630/EEB Europos Tarybos (1991) reikalavimus, pagal Tarybos direktyvą (1991) ir rekomenduojamas normas . Kiaul÷s buvo girdomos iš automatinių čiulptukinių girdyklų.
Probiotikai į kombinuotuosius pašarus buvo įterpiami palaipsniui. Pašarų ruošimo metu tiriamosioms grup÷ms min÷ti priedai iš pradžių buvo įmaišomi į mažesnius pašaro kiekius (5–7 kg), gautas mišinys laipsniškai įterpiamas į didesnius pašaro kiekius (100 kg ir 400 kg). Kad išvengti kontrolin÷s (I grup÷s) kiaulių apsikr÷timo probiotike esančiomis bakterijų sporomis, kombinuotieji pašarai pirmiausiai buvo ruošiami kontrolin÷s (I), o paskui tiriamųjų grupių. Kontrolin÷s ir tiriamųjų grupių kiaulių pašarai buvo laikomi atskirose patalpose bei talpyklose.
Sudarant kombinuotųjų pašarų receptus, buvo panaudota kompiuterin÷ programa „Recept“. Starterinių visaverčių kombinuotųjų pašarų žaliavų duomenys šioje programoje yra paremti specialios literatūros (NRC, 1988) duomenimis.
Apykaitos energija paskaičiuota pagal (Jeroch et al., 2004) pagal tokią formulę: AE (MJ/kg) = 0,0223 x ŽB + 0,0341 x ŽR + 0,0170 x Krakmolas + 0,0168 x Cukrus + 0,0074 x OL – 0,01909 x ŽL.
6 lentel÷. Kombinuotų pašarų sud÷tis ir maistingumas
Rodikliai, proc. 1 m÷n. 2 m÷n. Kviečiai 46 45,8 Miežiai 10 30 Sojų rupiniai - 75 AK 530 agro – korn. 8,3 7,5 Žuvų miltai 72 2,7 2 Augalinis aliejus 1,5 2 Monokalcio fosfatas 0,7 0,6 Cinko oksidas - 0,4
Mycofix plus, pašarinis priedas 0,3 0,1 Biotronic SE pašarinis priedas 0,5 0,4
Landmix Piglets N1 30 -
Landmyx Piglets N5 - 3,7
Kilograme pašaro yra:
AE kiaul÷ms MJ/SM 13,37 12,63 Žaliųjų proteinų 22,06 17,74 Žaliųjų riebalų 8,77 3,8 Žaliosios ląstelienos 2,39 3,12 Kalcio 0,87 0,98 Natrio 0,20 0,21 Fosforo 0,78 0,73 Lizino 1,47 1 Metionino 0,44 0,34 Treonino 0,95 0,67 Triptofano 0,16 0,22 Krakmolo 32,62 43,58 Cukraus 1,52 2,64
7 lentel÷. Mineralinių – baltymininių papildų Landmix Piglets No1, Landmix Piglets No5 sud÷tis 1 kg pašaro
Rodikliai Landmix Piglets No1 Landmix Piglets No5
Kalcis 1,9 18,9 Natris, proc. 0,6 5 Fosforas, proc. 0,9 4,1 Lizinas, g/kg 28,9 50,4 Geležis, mg/kg 641,25 5893 Varis, mg/kg 533,86 4325 Cinkas, mg/kg 416,64 3379 Manganas, mg/kg 171 1209 Jodas, mg/kg 0,86 6,1 Selenas, mg/kg 1,28 90,5 Metioninas, g/kg 7,6 18,2 Treoninas, g/kg 17 17,8 Triptofanas, g/kg 4,8 - Vitaminas A, TV 38475 152000 Vitaminas D, TV 3633 15200 Vitaminas E, mg/kg 399,31 4316,48 Vitaminas K, mg/kg 8,55 61 Vitaminas B1, mg/kg 51,6 61 Vitaminas B2, mg/kg 25,65 121 Vitaminas B3, mg/kg 25,65 91 Vitaminas B12, mg/kg 0,05 0,61 Pantoteno rūgštis, mg/kg 171 303 Nikotinin÷ rūgštis, mg/kg 85,5 605 Biotinas, mg/kg 0,86 6,1 Fitaz÷, FYT 13000 12163
2.2. Tiriamieji rodikliai ir tyrimų metodai
Kiaulių sveikatingumas. Bandymų metu buvo stebima visų paršelių sveikatos būkl÷, pašarų ÷damumas. Pasteb÷jus bent kokius paršelių negalavimo požymius, pvz. atsisakymą ÷sti, apatiškumą, gyvuliai buvo apžiūrimi individuliai, naudojant įprastus veterinarinius apžiūros būdus, kaip anamnez÷s rinkimas, išorin÷ apžiūra, temperatūros matavimas, registruojami susirgimai, analizuojamos jų priežastys, vedama naudotų veterinarinių preparatų apskaita.
Paršelių augimo intensyvumas. Paršelių augimo intensyvumui nustatyti, jie buvo sveriami individualiai prieš rytinį š÷rimą. Pirmiausiai paršelius pasv÷r÷me bandymų pradžioje, v÷liau – kas m÷nesį ir bandymų pabaigoje. Iš gautų sv÷rimo duomenų nustatytas bendras ir vidutinis paros prieaugis atskirais m÷nesiais, auginimo etapais ir per visą bandymo laiką.
š÷ryklas, o m÷nesio pabaigoje pasveriami pašarų likučiai. Pagal sušertų pašarų kiekį ir š÷rimo dienų skaičių nustat÷me vidutines vienos kiaul÷s paros pašarų sąnaudas. Pagal sv÷rimo rezultatus ir sušertų pašarų kiekį apskaičiavome, kiek 1 kg prieaugio kiaul÷s sunaudojo pašarų.
Visaverčių kombinuotųjų pašarų maistingumas atitiko zootechnin÷ms normoms (NRC, 1998). Ekonominiai rodikliai. Bandymui pasibaigus buvo apskaičiuojami svarbiausi ekonominiai rodikliai:
vienos tonos pašaro kaina Lt, gauta susumavus atskirų pašarinių žaliavų ir priedų kainas; vieno kilogramo priesvorio kaina Lt, gauta sušertų pašarų kainą padalinus iš bendro paršelių priesvorio atskirose grup÷se;
vieno paršelio užauginimui sunaudotų pašarų kaina Lt, gauta sušertų pašarų kainą padalinus iš paršelių skaičiaus atskirose grup÷se.
Duomenų statistinis apdorojimas. Statistinių duomenų įvertinimas atliktas naudojant programą “Microsoft Excel” (Juozaitien÷ V., Kerzien÷ S., 2001).
Buvo apskaičiuota: aritmetinis vidurkis (x ), vidutinis kvadratinis nuokrypis (SD), aritmetinio vidurkio paklaida (±SE), grupių skirtumo patikimumo Stjudento kriterijus (t), patikimumo laipsnis (p). Duomenys laikyti patikimais, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Nujunkytų paršelių augimo intensyvumas
Š÷rimas turi ypatingai didelę reikšmę gyvulių produktyvumui, augimo spartai, sveikatai bei gautos produkcijos kokybei.
Tiriamuoju laikotarpiu abiejų paršelių grupių augimo sparta atitiko pašarų maistingumą. Bandymo metu abiejų grupių paršeliai buvo sveiki. Bandymo metu abiejų paršelių grupių augimo sparta, pašarų suvartojimas, priesvoriai ir kiti rodikliai skyr÷si.
Tyrimų duomenimis, sparčiausiai augo II grup÷s paršeliai, į kurių starterinius visaverčius kombinuotuosius pašarus buvo įmaišyta 400 g/t pašarinio priedo BioPlus 2B probiotiko.
Mūsų tyrimų rezultatai parod÷ (8 lentel÷), kad per pirmąjį m÷nesį geriausiai augo tiriamosios grup÷s paršeliai šerti pašarais su pašariniu priedu BioPlus 2B probiotiku. Jų gyvoji mas÷ buvo 22,38 kg, tai yra 1,2 proc. (p>0,05) daugiau lyginant su kontroline grupe, kurios gyvoji mas÷ buvo 22,1 kg; duomenys statistiškai nepatikimi.
Analizuojant vidutinį priesvorį per parą, matome kad, pirmąjį m÷nesį taip pat buvo didesnis tiriamosios grup÷s paršelių 397,2 g, kai tuo tarpu kontrolin÷s grup÷s buvo 388,4 g. Tiriamosios grup÷s paršeliai vidutiniškai priaugo 0,088 kg arba 2,2 proc. (p>0,05) daugiau lyginant su kontroline grupe.
Galima teigti, kad per pirmą bandymo m÷nesį pašarų priedas BioPlus 2B probiotikas nors nežymiai, bet tur÷jo įtakos paršelių kūno mas÷s kitimui tai yra svoriui bei priesvoriui.
Antrąjį m÷nesį pasteb÷jome jau žymiai didesnę probiotiko BioPlus 2B įtaka paršelių augimo spartai. Vidutinis paršelių svoris tiriamosios griup÷s buvo 46,18 kg arba 5,3 proc. (p>0,05) didesnis lyginant su kontrolinę grupę, kurios vidutinis svoris 43,82 kg.
Vidutinis priesvoris per parą antrąjį bandymo m÷nesį taip pat buvo geresnis tiriamosios grup÷s 766,54 g, o kontrolin÷s grup÷s paršelių 700,83 g, tai 9,3 proc. (p>0,05) daugiau nei kontrolin÷s grup÷s.
Vidutiniškai per visą bandymo laikotarpį priesvoris per parą buvo geresnis tiriamosios grup÷s 581,87 g, o kontrolin÷s grup÷s paršelių 544,62 g, tai 6,8 proc. (p>0,05) daugiau nei kontrolin÷s grup÷s.
Tokį paršelių augimo did÷jimą galima paaiškinti tuo, kad mažesn÷s mas÷s paršeliams tiriamasis probiotikas turi teigiamos įtakos jų augimui. Analogiškus tyrimo rezultatus, patvirtinančius tai, kad probiotikų priedai didžiausia efektą kiaulių augimui turi jaunesniems paršams ir probiotikus efektyviausia naudoti paršeliams ir tik pirmo pen÷jimo laikotarpio paršams gavo ir kiti autoriai.
