LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Liveta Angulova

Emulsiklio sudaryto iš lipidų ir kalcio silikato poveikis, viščiukų

broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir mėsos kokybei

Effect of emulsifier-based lipid and calcium silicate on chicken broiler

productivity, digestive processes and meat quality

Gyvulininkystės technologijų nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt.dr. Saulius Alijošius

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Emulsiklio sudarytų iš lipidų ir kalcio

silikato poveikis, viščiukų briolerių produktyvumui, virškinimo procesams ir mėsos kokybei“.

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Liveta Angulova

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Liveta Angulova

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

lekt.dr. S.Alijošius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

Prof. dr. Elena Bartkienė

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,

pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

(3)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. Lipidai ir jų virškinimas paukščių organizme ... 11

1.2. Emulsiklių poveikis paukščių organizmui ... 13

1.3. Emulsiklių veikimo mechanizmas ... 14

2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI ... 16

2.1. Bandymo schema ir viščiukų broilerių lesinimas ... 16

2.2. Tyrimų metodikos ... 17

2.3. Emulsiklių aprašymai ... 17

2.4. Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai ... 18

2.5. Statistinis duomenų įvertinimas ... 19

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20

3.1. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių produktyvumui ... 20

3.2. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams ir mėsos kokybei ... 22

REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 34

(4)

4

SANTRUMPOS

RR – riebalų rūgštys a* - mėsos rausvumas b* - mėsos gelsvumas L* - mėsos šviesumas g- gramas kg – kilogramas MDA – malondialdehidas proc. – procentai

(5)

5

SANTRAUKA

Emulsiklio sudaryto iš lipidų ir kalcio silikato poveikis, viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir mėsos kokybei

Liveta Angulova Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Lekt.dr. Saulius Alijošius.

Atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija, Gyvūnų

mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Darbo tikslas: Ištirti emulsiklio sudaryto iš lipidų ir kalcio silikato įtaką viščiukų broilerių

produktyvumui ir jų mėsos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti emulsiklio įtaką viščiukų broilerių produktyvumui. 2. Nustatyti emulsiklio įtaką mėsos kokybei

3. Nustatyti emulsiklio įtaką mėsos fizinėms ir cheminėms savybėms.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus

ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 750 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 250

viščiukų kiekvienoje grupėje su penkiais kiekvienos grupės pakartojimais. Pirmoji grupė - kontrolinė, o likusios - tiriamosios. Nuo 1 iki 35 amžiaus dienos paukščiai buvo lesinti standartiniu kombinuotuoju lesalu (kontrolinė grupė), papildytu skirtingais emulsikliais: 0,05 proc. „Lysoforte Extend“ (I tiriamoji), 0,05 proc. „Lipidol Ultra“ (II tiriamoji).

Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų grupių lesalus papildžius skirtingais emulsikliais: 0,05 proc.

„Lysoforte Extend“ 0,05 proc. „Lipidol Ultra“ nustatyta, kad lesalai reikšmingos įtakos viščiukų

broilerių svoriui neturėjo (p<0,05). Lesalų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo didesnės 4-5 proc. (p>0,05). Viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 99,2 proc., 22-35 amžiaus dienomis tiriamosiose grupėse viščiukų išsaugojimas buvo 100 proc. Kraiko sausųjų medžiagų kiekis per visą bandymo laikotarpį buvo didesnis (p>0,05). Mėsos virimo nuostoliai vištienos krūtinėlėje sumažėjo I tiriamojoje grupėje 4,41 proc. (p>0,05) ir II tiriamojoje grupėje 5,43 proc. (p>0,05), mėsos šviesumas sumažėjo 5,61 (p<0,05) o mėsos raudonumas padidėjo ir reikšmingai skyrėsi 4,55 (p<0,05) II tiriamojoje grupėje. Analizuojant vištienos šlaunelių savybes vandens rišlumas I tiriamojoje grupėje padidėjo 4,51 proc. (p<0,05), šlaunelių mėsos spalvos rodikliai buvo labiau išreikšti kontrolinėje grupėje. Šviežioje vištienos krūtinėlėje, I tiriamojoje grupėje padidėjo 2,54 proc. (p<0,05) n9-cis-Oleino rūgšties koncentracija. 3 mėn. laikytos (-180

C) vištienos krūtinėlės mėsoje C20:3 riebalų rūgšties koncentracija I tiriamojoje grupėje padidėjo 0,62 proc. (p<0,05) ir duomenys buvo statistiškai reikšmingi. II tiriamojoje grupėje sumažėjo kaprilo rūgšties

(6)

6

koncentracija (p<0,05), kaprio rūgšties padidėjo 0,5 proc. (p<0,05), stearino rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05) , C20:3 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,71 proc. (p<0,05). Šviežioje vištienos šlaunelėje, C18:2 riebalų rūgšties koncentracija I tiriamojoje grupėje padidėjo 0,92 proc. (p<0,05). II tiriamojoje grupėje minimaliai sumažėjo kaprio rūgšties koncentracija (p<0,05), o palimitino rūgšties padidėjo 0,3 proc. (p>0,05). 3 mėn. laikytos (-180

C) vištienos šlaunelėje I tiriamojoje grupėje kaprio rūgšties koncentracija padidėjo 0,24 proc. (p<0,05) ir C22:6 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05). Viščiukų broilerių krūtinėlėse MDA kiekis I tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,26 (p>0,05) ir II tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,23 μmol/kg (p>0,05). Po trijų mėnesių laikymo MDA kiekis II tiriamojoje grupėje padidėjo 0,8 μmol/kg (p>0,05). Viščiukų broilerių šlaunelėse, MDA I tiriamojoje grupėje sumažėjo 0,12 μmol/kg (p>0,05) Po trijų mėnesių MDA kiekis vištienos šlaunelėje sumažėjo nuo 0,19 μmol/kg(p>0,05) I tiriamojoje grupėje iki 0,23 μmol/kg (p<0,05) II tiriamojoje grupėje. Cholesterolio kiekis vištienos krūtinėlėje I tiriamojoje grupėje padidėjo 16 proc. (p>0,05), o šlaunelėje, jis II tiriamojoje grupėje buvo didesnis 15 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinės grupės rodikliais.

Darbo apimtis ir struktūra: darbą sudaro - įvadas, literatūros apţvalga, tyrimo metodai ir

metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados ir literatūros sąrašas. 39 puslapiai, iš kurių 3 paveikslėliai, 1 schema, 14 lentelių, 64 literatūros šaltiniai.

(7)

7

SUMMARY

Effect of emulsifier-based on lipid and calcium silicate on chicken broiler productivity, digestive processes and meat quality

Liveta Angulova Master‘s Thesis

Supervisor of the thesis: lekt.dr. Saulius Alijošius.

Institution of studies: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of

Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Aim of the thesis: to investigate the influence of emulsifier composed of lipids and calcium silicate

on the productivity and quality of meat of broiler chickens.

The method of research. The feeding test was performed on 1-35 days old broiler chickens line

combination ROSS 308. 750 broiler chickens were divided into three groups of 250 chickens in each group with five replicates of each group. The first group is the control group and the rest are the subject research groups. From day 1 to day 35, the chickens were fed a standard compound feed (control group) supplemented with different emulsifiers: 0.05 %. „Lysoforte Extend“(I experimental group), 0.05 %.

„Lipidol Ultra“(II experimental group).

Research results. Analysed fed of groups supplemented with different emulsifiers: 0.05 %.

„Lysoforte Extend“ and 0.05 %. „Lipidol Ultra“ feed had no significant effect on the weight of broiler

chickens. Conversion of feeding for both tests groups were increased by 4-5 %. The conservation of broiler chickens during the whole trial period was 99.2 – 99.6 %. Dry matter of litter of both tests groups was increased (p>0.05). Meat loss in boiled chicken breasts decreased I experimental group 4.41 % (p>0.05) and II experimental group 5.43 % (p>0.05), luminosity of meat decreased by 5.61 (p<0.05) and redness of meat increased and significantly differed by 4.55 (p<0.05) in II experimental group. By analysing properties of chicken thighs water binding in I experimental group increased by 4.51 proc. (p<0.05), the broiler chicken thigh meat colour indicators were more pronounced in the control group. The concentration of n9-cis-Olein acid in the I subject research group of fresh chicken breast meat increased by 2.54% (p<0.05). The C20:3 fat acid concentration in I subject research group frozen for 3 months and kept in -180C increased by 0.62% (p<0.05) and the data was statistically significant. II subject research group resulted in decrease of caprylic acid concentration (p<0.05), increase of capric acid concentration by 0,5% (p<0.05), increase of stearin acid concentration by 0.8% (p<0.05), increase of C20:3 fat acid concentration by 0.71% (p<0.05). Although, C18:2 fat acid concentration in the fresh chicken thighs of I subject research group increased by 0.92% (p<0.05). II subject research group resulted

(8)

8

in minimal decrease of capric acid concentration (p<0.05), but palimitine acid increased by 0.3% (p>0.05). I subject group chicken thighs kept 3 months in -180C resulted in increase of capric acid concentration by 0.24% (p<0.05) and increase of C22:6 fat acid concentration by 0.8% (p<0.05). The MDA amount in chicken broiler breasts of I subject research group decreased by 0.26 (p>0.05) and II research group resulted with decrease of 0.23 μmol/kg (p>0.05). After 3 months of keeping II subject research group the amount of MDA increased by 0,8 μmol/kg (p>0.05). MDA in chicken broiler thighs of I subject research group decreased by 0.12 μmol/kg (p>0.05) and after 3 months MDA amount in chicken tighs dereased from 0.19 μmol/kg(p>0.05) in I subject research group to 0.23 μmol/kg (p<0.05) in II subject research group. The amount of cholesterol in chicken breasts of I subject research group increased by 16% (p>0.05), although in the chicken thigh of II subject research group it was 15% (p>0.05) larger comparing with control group indicators.

Scope and structure of the thesis: The thesis consists of introduction, literature review, research

methods and methodology, research results and discussion, conclusions and references. (39 pages, of which 3 pictures, 1 diagram, 14 tables,literature sources list consists of 64 sources)

(9)

9

ĮVADAS

Lietuvoje paukštienos gamyba lyginant su kitomis gyvulininkystės sritimis kasmet sparčiai didėja. Svarbią vietą tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje užima paukštininkystės produktų gamyba, kuri orientuota ne tik į geros kokybės bei aukštos maistinės vertės paukštienos gamybą bet ir į pačių paukščių sveikatingumo ir gerovės užtikrinimą bei aplinkos taršos mažinimą [1].

Pramoniniu būdu paukščių pašarai paprastai papildomi riebalais ir aliejais, kad būtų pasiektas didesnis energijos kiekis lesaluose, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad riebalų absorbcija didėja su paukščių amžiumi, o jauni broileriai turi fiziologinį apribojimą įsisavinti riebalus [2].

Ieškoma įvairių alternatyvių lesalų priedų, kuriais siekiama kokybiškai ir saugiai pagaminti ypač aukštos maistinės vertės paukštieną [3]. Naujausiems lesalų priedams priklauso įvairūs emulsikliai, fitobiotikai, bakteriofagai, nukleotidai, fermentai taip pat įvairaus ilgumo grandinių riebalų rūgštys [2;3].

Į paukščių lesalus įterpiamų emulsiklių paskirtis - didinti ilgųjų grandinių riebalų rūgščių, ypač sočiųjų riebalų rūgščių virškinamumą. Emulsikliai gali būti naudojami siekiant pagerinti riebalų virškinamumą ir lesalų energijos efektyvumą [4]. Dėl to paukščiams galima suformuoti mažesnius energijos kiekius, išlaikant tokias pačias lesalų savybes, todėl mažėja pašarų sąnaudos ir išlaikoma ekonomiškesnė gamyba [5]. Remiantis mokslininkų tyrimais, emulsikliai galėtų turėti svarbų vaidmenį paukščių pramonės ekonominiuose aspektuose, nes jie didina gyvūninių ir augalinių riebalų virškinimo efektyvumą, mažina lesalų sąnaudas, bei gerina paukščių virškinamumą [4;5].

Literatūroje yra labai nedaug duomenų apie naujuosius lesalų priedus, ypač emulsiklių poveikį viščiukų broilerių fiziologinei būklei ir mėsos kokybei.

Įvairūs veiksniai gali turėti įtakos emulsiklių naudojimui viščiukų broilerių mityboje – tai paukštidės mikroklimato parametrai, paukščių laikymo sistemos. Šių lesalų priedų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo jų įterpimo kiekio, lesalo sudėties ir jo kokybės, viščiukų broilerių fiziologinės būklės bei jų genetikos [5].

Darbo tikslas – Ištirti emulsiklio sudaryto iš lipidų ir kalcio silikato įtaką viščiukų broilerių

produktyvumui ir jų mėsos kokybei.

Magistro darbo uždaviniai:

1. Nustatyti emulsiklio įtaką viščiukų broilerių produktyvumui. 2. Nustatyti emulsiklio įtaką mėsos kokybei.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. LIPIDAI IR JŲ VIRŠKINIMAS PAUKŠČIŲ ORGANIZME

Energijos kiekis paukščių mityboje daro didelę įtaką visų kitų maistinių medžiagų suvartojimui. Sudarant receptūras paukščiams, energijos kiekis turi būti parinktas optimalus ir subalansuotas, kad galėtų paveikti broilerių kūno sudėtį [6].

Riebalai arba dar vadinami trigliceridai (1 pav.) – glicerolio ir trijų riebalų rūgščių esteriai. Trigliceridai yra pati gausiausia lipidų grupė, jie yra mažesnio tankio negu vanduo ir kambario temperatūroje gali būti skysti ir kieti. Kai yra kietos būsenos jie yra vadinami „riebalais“ arba „sviestu“, o kai būna skystos būsenos jie yra vadinami aliejais [2].

1 pav. Riebalų klasifikavimas [7]

Lipidai (riebalai ir aliejai) yra pagrindinis gyvūnų energijos šaltinis ir turi didžiausią kaloringumą tarp visų kitų maistinių medžiagų [8]. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama norint užtikrinti tinkamą lipidų virškinimą broileriams, yra tai, kad lipidų virškinimas priklauso nuo lipidų šaltinio ir tipo, lesalo sudėties bei pačio paukščio amžiaus [7;8]. Vertinant broilerių amžių, lipidų virškinimas ir įsisavinimas jauniems broileriams yra prastas dėl jų nesubrendusių fiziologinių funkcijų ir mažo natūralios lipazės kiekio[7].

Riebalai ir aliejai yra naudojami lesaluose, tam kad atitiktų aukštus viščiukų broilerių energijos poreikius, kadangi riebalų energinė vertė yra bent du kartus didesnė nei angliavandenių ar baltymų [9;10]. Taip pat riebalai sulėtina lesalo virškinamosios masės judėjimo greitį virškinamuoju traktu, todėl

(11)

11

naudojant emulsiklius, suteikiama daugiau laiko geresniam maistinių medžiagų virškinamumui ir jų įsisavinimui [10].

Aliejuose vyrauja palmitino rūgštis (C16:0), oleino (C18:1), stearino (C18:0), linolio (C18:2), linoleno (C18:3) riebalų rūgštys [11]. Lesaluose naudojamuose aliejuose laisvosios riebalų rūgštys gali sudaryti apie 0,8 proc. Palmių natūraliame aliejuje laisvosios riebalų rūgštys sudaro 4,60 proc. [5].

Dideli kiekiai trans-rūgščių aptinkami tik perdirbtuose produktuose. Tai riebalų rūgštys, kurios neteikia jokios maistinės naudos organizmui, o vartojant didesniais kiekiais ir dažnai gali sukelti neigiamą poveikį [8]. Šalutiniai aliejaus perdirbimo produktai yra naudojami norint sumažinti natūralių aliejų įterpimo kiekį į lesalus bei lesalų gamybos savikainą.

Vykstant lipidų virškinimui, jų masė emulsuojama, nes fermentas lipazė veikia tik emulsuotus riebalus [12]. Emulsavimas priklauso nuo įvairių riebalų savybių, tokių kaip riebalų rūgščių grandinių ilgio ir jų padėties [11;12]. Dideli laisvųjų riebalų rūgščių kiekiai sukelia prastą monogliceridų susidarymą ir todėl turi prastą emulsavimą. Ilgų grandinių nesočiosios riebalų rūgštys ir monogliceridai sparčiai sudaro miceles, o sočiųjų riebalų rūgščių gebėjimas formuoti miceles dėl mažo poliškumo yra mažas [13]. Remiantis moksliniais duomenimis, lipidų panaudojimas broilerių lesaluose didėja, kai santykis tarp nesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių padidėja nuo 0,0 iki 2,5 [5].

Todėl optimaliausiai panaudojami emulsikliai yra tie, kurie mažina paviršiaus įtempimą ir suskaldo didesnius riebalų lašelius - tai tulžies rūgštys, laisvosios riebalų rūgštys, monoacilgliceroliai [14]. Lipidų hidrolizės metu pasigamina įvarios riebalų rūgštis, kurios yra netirpios vandenyje. Patekusios į paukščių organizmą, susimaišiusios riebalų rūgštys suformuoja miceles ir yra absorbuojamos. Šis procesas yra natūralus paukščių oraganizme endogeninių emulsiklių susidarymas, tokių kaip tulžies druskos [15].

Jauni paukščiai turi nepakankamą tulžies druskos gamybą, todėl riebalų virškinamumas ankstyvajame amžiuje yra prastas, o riebalų, gautu su lesalu savybės gali neigiamai įtakoti paukščių virškinamumą [16]. Tačiau šie jaunų paukščių biologiniai procesai pagerėja su amžiumi [17].

Kiti lesalų papildymo riebalais pranašumai, tai pagerintos skonio savybės, geresnė riebaluose tirpių vitaminų absorbcija, smulkių lesalo dalelių surišimas, bei gaunamos būtinosios riebalų rūgštys paukščių imuninei sistemai stiprinti [18]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad plonasis žarnynas yra pagrindinė riebalų virškinimo ir absorbcijos vieta [19]. (žr. 2 pav. )

(12)

12

2 pav.Paukščių virškinamasis traktas [19]

(1- stemplė, 2- liaukinis skilvys, 3- kepenys, 4- tulžies pūslė, 5- akloji žarna, 6- storoji žarna, 7-kloaka, 8- raumeninis skilvys , 9- gūžys, 10- plonoji žarna)

1.2. EMULSIKLIŲ POVEIKIS PAUKŠČIŲ ORGANIZMUI

Auginant paukščius, svarbu užtikrinti, kad sudarant jiems racioną, visos su lesalu gautos maistinės medžiagos būtų gerai įsisavintos ir tikslingai panaudotos jų produkcijai gaminti [20]. Virškinamojo trakto veiklai stimuliuoti siūlomi lesalų priedai: įvairūs probiotikai, prebiotikai, emulsikliai ar naujomis technologijomis apdoroti produktai, kurie pasižymi dideliu baltymingumu bei geresniu virškinamumu, o juose papildomai įterpti įvairūs vitaminai, mikroelementai, kurie gali pagerinti paukščių sveikatingumą, o kartu galutinės produkcijos kokybę [21].

Paukščių mėsos kokybę tiesiogiai įtakoja tinkamas jų racionas bei pasirinktų lesalų kokybė. Todėl norint padidinti paukščių produktyvumą, reikia taikyti naujas lesinimo technologijas [14].

Mokslininkų tyrimai parodė, kad amžius turi įtakos paukščių medžiagų apykaitai [22]. Tai lėmė didelį susidomėjimą egzogeninių emulsiklių preparatų potencialu, siekiant pagerinti jaunų paukščių riebalų panaudojimą [23].

(13)

13

Emulsikliai yra fosfolipidai, sugebantys pernešti tiek vandenyje, tiek ir riebaluose tirpstančias medžiagas per ląstelių membranas [24]. Lizofosfolipidai (3 pav.) tai priedai, kurie lengvai absorbuojami paukščių organizme bei jų dėka pagerėja lesalų maistinė vertė bei lesalų virškinamumas.

3 pav. Lizofosfolipido LIPIDOL susidarymas [25]

Įrodyta, kad papildant paukščių lesalą emulsikliais, emulsikliai skatina riebalų rūgščių įterpimą į miceles ir didina riebalų virškinamumą, ko pasekoje tampa geresni broilerių auginimo rodikliai [26]. Įprastai paukščių organizme endogeniniai emulsikliai sekretuojami tulžyje, kuri skatina lipidų metabolizmą kepenyse, tačiau jos pasigamina nepakankamas kiekis, todėl būtina emulsikliais papildomai papildyti paukščių lesalus [27].

Emulsiklių efektyvumas priklauso nuo naudojamo aliejaus tipo viščiukų broilerių racione [28]. Tyrimų duomenimis, emulsikliai yra efektyvesni paukščiams, papildyti sojos pupelių aliejumi (turintys daug polinesočiųjų riebalų rūgščių), palyginti su palmių aliejumi (sočiųjų riebalų) [29]. Tačiau kitų mokslininkų duomenimis, emulsikliai, papildyti palmių aliejumi davė ekonomiškesnius ir geresnius rezultatus [28;29].

(14)

14

Vienas iš dažnai naudojamų emulsiklių, lipidolis yra gaunamas ekstruduojant susmulkintas sojų pupeles ir vėliau jas pasterizuojant [28]. Tai priedas, kuris pasižymi ypatingai mažu tirpumu šaltame aliejuje bei vandenyje, tačiau pasižymi ypač dideliu tirpumu karštuose ir mineraliniuose aliejuose [24].

Taip pat lipidolis yra naujas ir labai koncentruotų lizofosfolipidų šaltinis [28]. Gautas produktas turi didesnę emulsinimo galią nei kiti fosfolipidai, ir tai gali pakeisti paukščių žarnyno ląstelių membranų pralaidumą, didinti mikro bei makroelementų absorbciją ir jų veiksmingumą [30]. O tai yra reikšmingas energijos, baltymų ir amino rūgščių virškinamumo gerinimas [31]. Emulsiklio lipidolio panaudojimas viščiukų broilerių lesaluose gali sumažinti lesalo apykaitos energijos koncentraciją 100kcal/kg [24].

Nagrinėjant mokslinę literatūrą, įvairūs bandymai su viščiukais broileriais įterpiant lipidolį į lesalą, iš tiesų pagerino broilerių svorio priaugimą bei jų lesalų konversiją, kai lipidolio dozavimas vienai tonai lesalų svyravo nuo 0,5 ir 1 kg [32].

Moksliniais tyrimų duomenimis, įterpiant į lesalą emulsiklį lipidolį ir atitinkamai naudojant lipidolį 1kg / t broilerių lesalų, šio emulsiklio panaudojimas leido lesalo energinę vertę sumažinti 150 kcal/kg, be jokio šalutinio poveikio viščiukų broilerių augimui ir lesalų konversijai [33].

Tyrimais įrodytas taip pat ir teigiamas emulsiklio lipidolio poveikis vištų dedeklių produktyvumui [34] Į vištų lesalus įterpiant lipidolį 1kg/t. lesalo vertė gali būti sumažinta 100 kcal/kg. Taigi lesinamos lesalais, į kuriuos įterptas emulsiklis lipidolis, vištos sudėjo daugiau optimalaus dydžio kiaušinių. Tuo pačiu lipidolis teigiamai įtakojo maistinių medžiagų virškinamumą - pagerėjo sausųjų medžiagų, baltymų, energijos, riebalų ir amino rūgščių (lizino, metionino, treonino) virškinamumas [35].

1.3. EMULSIKLIŲ VEIKIMO MECHANIZMAS

Emulsiklių veikimas: padidina aktyvių riebalų paviršių, skatina lipazės veikimą, kuris hidrolizuoja trigliceridų molekules į riebalų rūgštis ir monogliceridus, bei palengvina mielių, susidedančių iš lipolizės produktų, susidarymą [36]. Vykstant lipidų apykaitos procesui, sukuriamas difuzijos gradientas, kuris didina riebalų absorbciją paukščių žarnyne [37].

Emulsikliai pagal kilmę gali būti klasifikuojami į natūralius ir sintetinius [38]. Emulsikliai, tokie kaip sojos lecitinas, skatina riebalų rūgščių įtraukimą į miceles ir padidina riebalų virškinamumą. Natūralūs emulsikliai, tokie kaip sojos lecitinas, sukelia riebalų rūgščių įsisavinimą į miceles ir pagerina riebalų virškinimą [39].

Įvairūs sintetiniai emulsikliai, pvz., polioksietilenglikolio mono-ir dioleatai, taip pat buvo išbandyti kiaulėms [40]. Tačiau sintetinių emulsiklių in vivo riebalų emulsifikavimas nebuvo toks efektyvus kaip natūraliai susidariusių tulžies druskų [41]. Nepaisant to, būtina atsižvelgti į egzogeninių emulsiklių naudojimo paukščių mityboje poreikį, kadangi maistingųjų medžiagų, kurių sudėtyje yra riebalų,

(15)

15

papildymas lesaluose yra beveik neišvengiamas, tam kad būtų galima užtikrinti didesnį broilerių produktyvumą [42].

Įprastai emulsikliai yra klasifikuojami pagal jų hidrofilinę/ lipofilinę pusiausvyrą (HLB), kuri priklausomai nuo emulsiklio gali svyruoti nuo 0 iki 20. Hidrofilinių ir lipofilinių savybių derinys vienoje molekulėje yra skiriamasis požymis, kad emulsiklis gali ištirpti ir riebaluose, ir vandenyje, ir gali padėti sumaišyti abi frakcijas [43]. Patys fosfolipidai yra sudaryti iš 2 dalių, viena polinė, kita – nepolinė grupė. Būtent balansas tarp šių dviejų grupių ir nustato paties emulsiklio naudingumą [44].

Hidrolifinės/lipofilinės pusiausvyros (HLB) reikšmė turi būti didesnė nei 8 skalėje nuo 0 iki 20. Moksliniais tyrimų duomenimis, lecitinas suteikia HLB vertę 5, kuri nėra pakankama, kad būtų geras emulsiklis, tačiau tinkamas lizolecitino pridėjimas padidina HLB vertę iki reikalingo lygio, būtent lecitino ir lizolecitino santykis yra svarbus nustatant micelių stabilumą ir jų absorbciją [45].

(16)

16

2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI

2.1. Bandymo schema ir viščiukų broilerių lesinimas

Atlikimo vieta. AB „Vilniaus paukštynas“, Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos

kokybės laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.

Moksliniai tyrimai su gyvūnais atlikti laikantis 2012–10–03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI–2271 (Valstybės žinios, 2012–10–20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012–11–10, Nr.130–6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir Europos komisijos rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt).

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 750 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 250 viščiukų kiekvienoje grupėje su penkiais kiekvienos grupės pakartojimais.

Pirmoji grupė - kontrolinė, o likusios - tiriamosios. Nuo 1 iki 35 amžiaus dienos paukščiai buvo lesinti standartiniu kombinuotuoju lesalu (kontrolinė grupė), papildytu skirtingais emulsikliais: 0,05 proc. „Lysoforte Extend“ (I tiriamoji), 0,05 proc. „Lipidol Ultra“ (II tiriamoji). Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje, standartinio kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas – 2 lentelėje, premikso sudėtis – 3 lentelėje, o viščiukų broilerių išdėstymas paukštidėje – 1 schemoje.

1 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji

Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + 0,05 proc. „Lysoforte Extend“ — + — 0,05 proc. „Lipidol Ultra“ — — +

Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties (ad libitum). Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas [46].

(17)

17

1 schema. Viščiukų broilerių išdėstymas paukštidėje

Gardelis Grupė Grupė Gardelis

1 A1 (Kontrolinė) C3 (Tiriamoji) 1 2 B1 (Tiriamoji) A4 (Kontrolinė) 2 3 C1 (Tiriamoji) B4 (Tiriamoji) 3 4 A2 (Kontrolinė) C4 (Tiriamoji) 4 5 B2 (Tiriamoji) A5 (Kontrolinė) 5 6 C2 (Tiariamoji) B5 (Tiriamoji) 6 7 A3 (Kontrolinė) C5 (Tiriamoji) 7 8 B3 (Tiriamoji) — 8 9 — — 9 10 — — 10

Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai:

1. individualaus viščiuko kūno masės svoris 1, 7, 21, 35 amžiaus dieną;

2. lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;

3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis; 4. paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.

5. kraiko sausųjų medžiagų kiekis 7-ąją, 21 – ąją, 35- ąją bandymo dienomis.

2.2. Tyrimų metodikos

2.3. Emulsiklių aprašymai

Lipidol Ultra. Lizofosfolipidai yra priedai, kurie didina pašarų maistinę verte, jie įvairiais

mechanizmais gerina maistingųjų medžiagų virškinamumą. Lizofosfolipidai yra riebalų aktyviosios paviršiaus medžiagos ir jie sudaro mažiausias maistinių medžiagų miceles, kurios yra lengviau absorbuojamos.

Gautas produktas turi didesnę emulsinimo galią nei fosfolipidai ir gali keisti žarnyno ląstelių membranų pralaidumą, todėl mikroelementų ir makroelementų absorbcija yra efektyvesnė. Dėl to labai pagerėja energijos, baltymų ir amino rūgščių virškinamumas.

(18)

18

Lysoforte extend. Yra moderniausias absorbcijos stipriklis, skirtas sustiprinti riebalų rūgščių ir

maistinių medžiagų jsisavinimą. Gyvūnų augintojai gali panaudoti šį fosfolipidų pagrindu pagamintą emulsiklį,tam, kad optimizuoti pašarų sąnaudas. Optimizuojant tris žingsnius lipidų virškinimo- emulsinimo, hidrolizės su mielių susidarymo ir maistinių medžiagų absorbcijos srityse. Lysoforte extend pagerina gyvūnų sveikatos būklę, sumažina pašarų sąnaudas. Taip pat naudojant šį emulsiklį, pastebimas geresnis riebalų ir maistinių medžiagų įsisavinimas.

Šis emulsiklis :

 sukuria stabilesnę emulsijos fazę;

 greitesnė hidrolizė ir micelių formavimas;

 pagerina lipidų ir maistinių medžiagų jsisavinimą.

2.4. Viščiukų broilerių mėsos kokybės tyrimai

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 10 viščiukų broilerių (10 paukščių x 3 grupės = viso 30 paukščių), kurie buvo paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas [47].

Mėsos vandeningumas - pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. laikant pakabintą

specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 o_{C temperatūroje;}

Mėsos švelnumas - pagal Warner ir Bratzler metodą [48].

Mėsos virimo nuostoliai. Paukštienos virimo nuostoliai buvo nustatyti pagal Šilingo metodą [49]

įvertinant mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo. Supakuota mėsa verdama vakuume, cirkuliacinėje vandens vonelėje 75 o_{C temperatūroje 30 min.}

Mėsos vandens rišlumas. Paukštienos vandens rišlumas buvo nustatytas pagal Grau ir Hammo

metodą. Metodas pagrįstas vandens kiekiu, išsiskiriančiu iš mėsos prie lengvo prislėgimo. Vanduo susigeria į filtrinį popierių, sudarydamas dėmę. Jos plotas priklauso nuo mėsos savybės surišti vandenį [50].

Bendras pelenų kiekio nustatymas - paukštienoje buvo nustatytas pagal LST ISO 936:2000

standartą [51] sudeginant organinę medžiagą 600–800o_{C temperatūroje iki pastovios masės.}

Sausosios medžiagos. Sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatomas, džiovinant mėsą iki pastovios

masės (prie 105 o_{C) su automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis Scaltec SM-1 buvo nustatomos}

mėsos mėginius džiovinant iki pastovios masės automatinėmis sausų medžiagų.

Riebalų kiekio nustatymas – atlikto tyrimo metu riebalai paukštienos mėginiuose buvo nustatyti

Soksleto, metodu. Jis pagrįstas riebalų išsiskyrimu iš džiovintos medžiagos chloroformu ir džiovinimu iki pastovaus svorio [52].

(19)

19

Bendras baltymų kiekis - nustatytas Kjeldalio metodu [53].

2.5. Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimo rezultatai įvertinti statistiškai. Statistiniai rodikliai įvertinti taikant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA), duomenys pateikiami vidurkis ± standartinis nuokrypis. Skirtumams nustatyti naudotas Duncan’s t-testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p<0,05. ANOVA analizė atlikta naudojant SPSS 22 statistinį paketą.

(20)

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių produktyvumui

Lesinimo bandymo metu pagal ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę, lesalų sąnaudas bei viščiukų briolerių išsaugojimą) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikiami 2,3 ir 4 lentelėse.

Šiuolaikiniai viščiukų broilerių linijų deriniai pasižymi dideliu augimo intensyvumu, efektyvia lesalų konversija bei geromis mėsinėmis savybėmis. Todėl norint pasiekti gerus viščiukų broilerių auginimo rezultatus reikalinga ne tik sudaryti optimalias jų auginimo sąlygas, bet ir užtikrinti naudojamų lesalų kokybę, tinkamai parinkti lesalų priedus, kurie padėtų tolygiai vystytis viščiukų broilerių kūno masei ir užtikrinti jų sveikatingumą.

2 lentelė. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių svoriams (g)

Amžius, dienomis

Grupės

1 43,96 ± 0,13 43,97 ± 0,13 44,00 ± 0,14 7 159,49 ± 1,48 100 152,24 ± 1,45 97 154,42 ± 1,51* 95 21 938,72 ± 8,08 100 956,27 ± 9,31 102 894,72 ± 9,52* 95 35 2594,31 ± 17,59 100 2629,28 ± 16,97 101 2503,75 ± 17,65* 97

* - duomenys statistiškai patikimi p<0,05

Išanalizavus viščiukų broilerių auginimo rezultatus per visą bandymo laikotarpį nustatėme, kad 7- tą amžiaus dieną broilerių svoriai buvo mažesni I ir II grupėse 3-5 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe. 21-ą amžiaus dieną I tiriamojoje grupėje broilerių svoriai buvo didesni 2 proc. (p>0,05), II tiriamojoje grupėje mažesni 5 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe.

Vertinant broilerių svorio augimą 35-tą amžiaus dieną, I tiriamojoje grupėje svoris išliko didesnis 1 proc. (p>0,05), II tiriamojoje mažesnis 3 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe.

(21)

21

Lesalų sąnaudos yra vienas iš svarbiausių broilerių auginimo faktorių kurie lemia jų savikainą. Broilerių gamybos savikainoje lesalai gali sudaryti nuo 55 iki 65 proc. visų sanaudų, kurios yra skirtos viščiukų broilerių auginimui.

3 lentelė. Emulsiklių poveikis lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg

Periodas, dienomis

Grupės

1-7 1,15 ± 0,09 100 1,30 ± 0,14 96 1,24 ± 0,14 92 8-21 1,26 ± 0,02 100 1,26 ± 0,01 100 1,30 ± 0,02 104 22-35 1,37 ± 0,06 100 1,38 ± 0,03 101 1,40 ± 0,04 102 1 – 35 1,26 ± 0,06 100 1,31 ± 0,03 104 1,32 ± 0,04 105

Vertinant pirmąjį viščiukų broilerių augimo periodą 1-7 dienomis (3 lentelė), I ir II tiriamosios grupės viščiukų broilerių lesalų sąnaudos buvo mažesnės, palyginus su kontroline grupe. Lesalai su papildytais emulsikliais 8-21 ir 22-35 amžiaus dienomis reikšmingai nesiskyrė. Per visą bandymo laikotarpį (1-35 amžiaus dienomis) lesalų sąnaudos išliko didesnės 4-5 proc.(p>0,05), lyginant kontrolinę grupę su I ir II tiriamosiomis grupėmis.

Analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą (4 lentelė) buvo nustatyta, kad jis atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas, viščiukų broilerių išsaugojimas per auginimo laikotarpį turėtų sudaryti apie 95 proc., mūsų atveju jis siekė apie 99,2-99,6 proc. per visas 35 viščiukų broilerių auginimo dienas. Tai labai geras rezultatas palyginus su viščiukų broilerių auginimo rekomenduojamais rezultatais.

Esminio skirtumo tarp kontrolinių ir tiriamųjų grupių analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą nėra nustatyta, skirtumas tarp grupių buvo neženklus. 22-35 viščiukų broilerių amžiaus tiriamosiomis dienomis I ir II tiriamosiose grupėse viščiukų išsaugojimas siekė 100 proc., ir buvo 1,2 proc. geresnis, palyginti su kontroline grupe. Todėl galima teigti, kad emulsiklių įterpimas į lesalą, viščiukų broilerių auginimo pabaigoje turėjo reikšmingos įtakos ir pagerino viščiukų broilerių išsaugojimą.

(22)

22

4 lentelė. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.

Periodas, dienomis

Grupės

1-7 99,6 100 99,6

8-21 99,2 99,6 99,6

22-35 98,8 100 100

1–35 97,6 99,6 99,2

Viščiukų broilerių išsaugojimas yra svarbus broileirių auginimo rodiklis, kuo mažesnis jų gaištamumas, tuo daugiau gaunama kokybiškos paukštienos, efektyviau panaudojamos paukštidės, to pasekoje mažesni ir kritusių paukščǐų utilizavimo kaštai.

3.2. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių virškinimo procesams ir mėsos kokybei

Sausas ir kokybiškas kraikas yra pagrindinis paukščių gerovės kriterijus. Kraiko kokybė yra labai svarbus rodiklis, kuris apsprendžia paukštidėje drėgmės kiekį, viščiukų broilerių kojų būklę bei skerdenos kokybę. Todėl bandymo metu buvo analizuojama naudotų skirtingų emulsiklių įtaka kraiko kokybei [].

Vertinant emulsiklių įtaką kraiko sausųjų medžiagų kiekiui 7,21,35 viščiukų broilerių amžiaus dienomis, nustatyta, kad tiriamųjų grupių kraiko sausųjų medžiagų mėginių rezultatai (5 lentelė) buvo artimi kontrolinės grupės mėginių rezultatams 7 amžiaus dieną, 21 amžiaus dieną svyravo nuo 76,25 proc. (p>0,05) iki 78,55 proc. (p>0,05), kai kontrolinės grupės kraiko sausųjų medžiagų kiekis buvo 73,33 proc., todėl atitinkamai tyrimų duomenys 21 amžiaus dieną buvo didesni 2,92 – 5,22 proc. (p>0,05) lyginant I ir II tiriamąsias grupes su kontroline grupe.

(23)

23

5 lentelė. Emulsiklių poveikis kraiko sausųjų medžiagų kiekiui Amžius,

dienomis

Grupės

7 93,01±5,56 94,09±4,49 93,05±2,55

21 73,32±7,97 78,55±5,84 76,25±8,10

35 58,81±6,71 64,61±13,65 61,77±10,83

Analizuojant kraiko sausųjų medžiagų kiekį 35 broilerių amžiaus dieną, kraiko sausųjų medžiagų kiekis I ir II tiriamosiose grupėse siekė nuo 64,61 iki 61,77 proc. (p>0,05) todėl atitinkamai duomenys buvo didesni nuo 5,8 iki 2,96 proc.(p>0,05) lyginant su kontroline grupe. Tai rodo, kad lesalų papildymas skirtingais emulsikliais kraiko sausųjų medžiagų kiekį padidino, tačiau statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.

Įvertinus fizikines - chemines vištienos krūtinėlių savybes (6 lentelė) matome, kad rezultatai labai panašūs ir varijuoja labai siaurame diapazone. Analizuojant duomenis, sausųjų medžiagų kiekis I ir II tiriamosiose grupėse buvo panašus, lyginant jas su kontroline grupe. Tačiau vertinant mėsos vandeningumą, jis buvo ženkliai mažesnis, lyginant tiriamąsias grupes su kontroline. Mėsos vandeningumas buvo mažesnis (p>0,05) I ir II tiriamojoje grupėje, lyginant jas su kontroline. Vandens rišlumas buvo panašus ir neženkliai skyrėsi.

Virimo metu mažiau masės netenkanti mėsa yra vertingesnė. Analizuojant mėsos virimo nuostolius, mėsos virimo nuostoliai sumažėjo 4,41 proc. (p>0,05) I tiriamojoje grupėje ir 5,43 proc. (p>0,05) II tiriamojoje grupėje, lyginant jas su kontroline grupe.

Mėsos kietumas yra svarbus technologinis rodiklis, minkštesnė mėsa buvo I tiriamosios grupės lesintos lesalais papildytais emulsikliu. Analizuojant riebalus, jų kiekis padidėjo 0,5 proc. (p>0,05)

Pelenų kiekis tiriamosiose grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrėsi. Baltymingesnė mėsa buvo II tiriamosios grupės (p>0,05) lesintos lesalais papildytais emulsikliu „Lipidol Ultra“.

(24)

24

6 lentelė. Emulsiklių poveikis vištienos krūtinėlių fizikinėms-cheminės savybėms, %

Rodikliai

Grupės

Sausosios medžiagos, % 25,07±0,69 24,94±0,96 25,93±1,25 Vandeningumas, % 2,18±1,45 1,35±0,71 1,44±0,56 Vandens rišlumas, % 65,41±0,83 66,45±1,93 64,90±2,19 Virimo nuostoliai, % 16,70±5,03 12,29±1,05 11,27±2,81 Švelnumas (kietumas), kg/ cm2 1,43±0,15 1,62±0,29 1,30±0,25 Riebalai, % 2,68±0,27 3,26±0,61 3,06±0,76 Pelenai, % 1,09±0,08 1,20±0,06* 1,20±0,05* Baltymai, % 21,30±0,77 20,47±1,25 21,67±0,79

Spalvos koordinačių intensyvumas

L* 58,73±3,70 55,47±0,86 53,12±1,42*

a* 14,86±1,28 16,47±2,19 19,41±2,82*

b* 10,56±0,91 10,29±1,56 11,19±1,22

*- duomenys statistikai patikimi, kai p<0,05.

Žalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu, parodė, kad mėsos šviesumas L sumažėjo 5,61 (p<0,05) o mėsos raudonumas a* buvo didesnis II tiriamojoje grupėje ir reikšmingai skyrėsi 4,55 (p<0,05) lyginant ją su kontroline grupe. Analizuojant mėsos gelsvumą b* šis padidėjo 0,63 (p>0,05) II tiriamojoje grupėje, tačiau statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė.

Analizuojant fizikines - chemines vištienos šlaunelių savybes (7 lentelė) sausųjų medžiagų kiekis I ir II tiriamosiose grupėse buvo panašus, tačiau II tiriamojoje grupėje padidėjo 1,7 proc. (p>0,05) palyginti su kontroline grupe. Analizuojant mėsos vandeningumą, šis padidėjo 0,70 proc. (p>0,05) II tiriamojoje grupėje. Vandens rišlumas padidėjo I tiriamojoje grupėje 4,51 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe ir buvo statistiškai reikšmingas. Mėsos kietumas sumažėjo I tiriamojoje grupėje 0,6 kg/cm2 (p>0,05) palyginus su kontroline. Baltymų kiekis šlaunelių mėsoje padidėjo 0,5 proc. (p>0,05) palyginus tiriamąsias su kontroline grupe.

(25)

25

7 lentelė. Emulsiklių poveikis vištienos šlaunelių fizikinėms-cheminės savybėms

Rodikliai

Grupės

Sausosios medžiagos, % 26,46±1,38 27,61±0,90 28,16±1,61 Vandeningumas, % 1,11±0,28 1,09±1,08 1,79±1,08 Vandens rišlumas, % 64,90±1,20 69,41±1,72* 64,11±0,60 Virimo nuostoliai, % 11,27±1,85 11,77±2,35 16,10±2,42* Švelnumas (kietumas), kg/ cm2 1,30±0,19 0,70±0,15 0,85±0,16 Riebalai, % 6,36±0,30 6,96±0,62 7,55±1,18 Pelenai, % 1,17±0,06 1,25±0,13 1,22±0,13 Baltymai, % 18,93±1,44 19,39±1,44 19,39±1,33

Spalvos koordinačių intensyvumas

L* 60,65±5,31 55,83±4,08 55,50±3,77

a* 19,31±2,73 18,93±2,59 18,45±1,09

b* 10,21±2,16 8,48±1,69 8,68±2,00

Spalva mėsai suteikia ne tik estetinę išvaizdą, bet yra susijusi ir su kai kuriomis kulinarinėmis bei technologinėmis savybėmis Analizuojant šlaunelių mėsos mėginių spalvų charakteristikas, matome, kad

L*, a*, b* šlaunelių mėsos rodikliai buvo labiau išreikšti kontrolinėje grupėje. Mėsos šviesumas L

sumažėjo atitinkamai 4,81 (p<0,05) I tiriamojoje II tiriamojoje grupėse. Mėsos raudonumas a* atitinkamai sumažėjo 0,4 (p<0,05) ir 0,9 (p<0,05) I ir II tiriamosiose grupėse palyginus su kontroline. Mėsos gelsvumas b* sumažėjo 1,73 ir 1,53 (p>0,05) I ir II tiriamosiose grupėse, tačiau statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė.

Atliekant tyrimą, buvo analizuota emulsiklių poveikis riebalų rūgščių susidarymui šviežioje vištienos krūtinėlėje (8 lentelė). Šviežioje vištienos krūtinėlėje vyravo palmitino, n9-cis-Oleino rūgštis, C18:2 riebalų rūgštys.

(26)

26

8 lentelė. Emulsiklių poveikis riebalų rūgščių susidarymui vištienos krūtinėlėje 0 taške

Riebalų rūgštys Nomenklatūrinis pavadinimas

Kontrolinė

grupė I tiriamoji II tiriamoji

Sviesto rūgštis C4:0 0,07±0,02 0,03±0,02* 0,07±0,05 Kaprono rūgštis C6:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kaprilo rūgštis C8:0 0,04±0,01 0,03±0,00* 0,03±0,02 Kaprio rūgštis C10:0 0,24±0,03 0,18±0,04* 0,23±0,08 Undecilo rūgštis C11:0 0,01±0,00 0,01±0,00 0,01±0,00 Lauro rūgštis C12:0 4,76±0,28 4,42±0,22 4,36±0,37 Miristoleino rūgštis C14:1 0,46±0,07 0,39±0,07 0,44±0,05 Miristino rūgštis C14:0 3,73±0,16 3,16±0,15* 3,21±0,21 Pentadekanoinė rūgštis C15:1 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Pentadekano rūgštis C15:0 0,06±0,01 0,07±0,02 0,08±0,01 Heksadekaeno (Palmitoleno) rūgštis C16:1 1,11±1,73 0,34±0,11 1,62±1,78 Palmitino rūgštis C16:0 20,80±0,94 20,35±0,76 20,27±1,41 Heptadekaeno (Margarinoleno) rūgštis C17:1 0,03±0,00 0,03±0,01 0,07±0,05 Margarino rūgštis C17:0 0,07±0,02 0,07±0,02 0,07±0,01 n6 gamma-linoleno rūgštis C18:3 0,17±0,04 0,17±0,03 0,15±0,04 alfa-linoleno rūgštis C18:3 1,67±0,29 1,36±0,13 1,93±0,41

n6 cis.cis 9,12 Linolo rūgštis C18:2 24,56±0,86 25,56±0,97 24,95±1,37

n9 cis Oleino rūgštis C18:1 29,87±0,67 32,41±0,90* 30,87±1,06

n9 trans Elaido rūgštis C18:1 1,75±0,14 1,85±0,16 1,49±0,26

Stearino rūgštis C18:0 6,45±0,29 6,13±0,33 6,20±0,74 Arachidono rūgštis C20:4 0,32±0,16 0,24±0,06 0,22±0,08 5,8,11,14,17 Eikozapentaeno rūgštis C20:5 0,96±0,13 0,92±0,12 0,95±0,08 8,11,14 Eikozatrieno rūgštis C20:3 0,20±0,08 0,16±0,05 0,16±0,02 cis-11,14-eikozodieno rūgštis C20:2 1,02±0,61 0,71±0,44 1,10±0,38 cis-11-eikozoeno rūgštis C20:1 0,43±0,17 0,31±0,07 0,45±0,06 Arachido rūgštis C20:0 0,05±0,02 0,04±0,02 0,03±0,02 4,7,10,13,16,19 Dokozoheksaeno rūgštis C22:6 0,05±0,04 0,00±0,00 0,03±0,03 cis-13,16-dokozadienoinė rūgštis C22:2 1,12±0,16 1,04±0,06 1,02±0,08

Apibendrinant 8 lentelės duomenis, matome, kad minimaliai I tiriamojoje grupėje sumažėjo (p<0,05) sviesto, kaprilo, kaprio, miristino riebalų rūgščių koncentracija šviežioje vištienos krūtinėlės mėsoje, tačiau 2,54 proc. (p<0,05) padidėjo n9-cis-Oleino rūgšties koncentracija ir duomenys buvo

(27)

27

statistiškai reikšmingi. Visų kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų grupėse nebuvo, lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant emulsiklių poveikį riebalų rūgščių kiekiui vištienos krūtinėlės mėsą laikant 3 mėn. (9 lentelė). Vištienos krūtinėlėje vyravo tokios pat riebalų rūgštys, kaip ir šviežioje vištienos krūtinėlėje.

9 lentelė. Emulsiklių poveikis riebalų rūgščių susidarymui vištienos krūtinėlėje 3 mėn. Riebalų rūgštys Nomenklatūrinis

pavadinimas

Kontrolinė

Sviesto rūgštis C4:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kaprono rūgštis C6:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kaprilo rūgštis C8:0 0,06±0,02 0,03±0,01* 0,03±0,02* Kaprio rūgštis C10:0 0,26±0,06 0,37±0,11 0,74±0,45* Undecilo rūgštis C11:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Lauro rūgštis C12:0 4,77±0,62 4,33±0,20 4,41±0,33 Miristoleino rūgštis C14:1 0,31±0,06 0,31±0,06 0,32±0,10 Miristino rūgštis C14:0 3,77±0,46 3,42±0,26 4,46±0,64 Pentadekanoinė rūgštis C15:1 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Pentadekano rūgštis C15:0 0,05±0,02 0,23±0,40 0,26±0,15 Heksadekaeno (Palmitoleno) rūgštis C16:1 2,74±0,74 2,77±0,64 2,28±0,86 Palmitino rūgštis C16:0 19,66±2,20 19,59±0,57 19,28±0,62 Heptadekaeno (Margarinoleno) rūgštis C17:1 0,03±0,02 0,02±0,01 0,07±0,05 Margarino rūgštis C17:0 0,06±0,01 0,06±0,02 0,12±0,07 n6 gamma-linoleno rūgštis C18:3 0,13±0,05 0,15±0,03 0,17±0,02 alfa-linoleno rūgštis C18:3 1,68±0,17 1,53±0,06 1,87±0,39

n9 cis Oleino rūgštis C18:1 30,35±0,11 31,06±0,74 29,80±1,03

Stearino rūgštis C18:0 5,70±0,98 5,97±0,81 6,48±0,56* Arachidono rūgštis C20:4 0,25±0,15 0,13±0,08 0,25±0,05 5,8,11,14,17 Eikozapentaeno rūgštis C20:5 0,25±0,15 0,19±0,04 0,23±0,02 8,11,14 Eikozatrieno rūgštis C20:3 0,10±0,03 0,72±0,38* 0,81±0,41* cis-11,14-eikozodieno rūgštis C20:2 0,14±0,05 0,14±0,06 0,55±0,60 cis-11-eikozoeno rūgštis C20:1 0,19±0,05 0,15±0,03 0,29±0,16 Arachido rūgštis C20:0 0,08±0,10 0,23±0,11 0,37±0,19* 4,7,10,13,16,19 Dokozoheksaeno rūgštis C22:6 0,07±0,03 0,00±0,01* 0,03±0,03* cis-13,16-dokozadienoinė rūgštis C22:2 1,12±0,16 1,02±0,04 1,02±0,08

(28)

28

Aptariant 9 lentelės duomenis, minimaliai I tiriamojoje grupėje sumažėjo (p<0,05) kaprilo riebalų rūgšties koncentracija 3 mėn. laikytoje vištienos krūtinėlės mėsoje, tačiau 0,62 proc. (p<0,05) padidėjo C20:3 riebalų rūgšties koncentracija ir duomenys buvo statistiškai reikšmingi. II tiriamojoje grupėje taip pat minimaliai sumažėjo kaprilo rūgšties koncentracija (p<0,05), o kaprio rūgšties padidėjo 0,5 proc. (p<0,05), stearino rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05), C20:3 riebalų rūgšties koncentracija II tiriamojoje grupėje padidėjo 0,71 proc. (p<0,05) palyginus su kontroline grupe. Visų kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų grupėse nebuvo, lyginant su kontroline grupe.

Analizuojant skirtingų emulsiklių poveikį riebalų rūgščių susidarymui šviežioje vištienos šlaunelės mėsoje (10 lentelė). Šviežioje vištienos šlaunelėje vyravo palmitino, n9-cis-Oleino rūgštis, C18:2 riebalų rūgštys.

10 lentelė. Emulsiklių povekis riebalų rūgščių susidarymui vištienos šlaunelėje 0 taške

Riebalų rūgštys Nomenklatūrinis pavadinimas Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji Sviesto rūgštis C4:0 0,05±0,03 0,04±0,02 0,05±0,01 Kaprono rūgštis C6:0 0,03±0,02 0,01±0,01 0,02±0,01 Kaprilo rūgštis C8:0 0,08±0,01 0,07±0,02 0,07±0,01 Kaprio rūgštis C10:0 0,34±0,03 0,29±0,01* 0,33±0,02* Undecilo rūgštis C11:0 0,03±0,06 0,01±0,00 0,01±0,00 Lauro rūgštis C12:0 4,69±0,21 4,69±0,15 4,71±0,19 Miristoleino rūgštis C14:1 0,45±0,06 0,47±0,05 0,39±0,07 Miristino rūgštis C14:0 3,88±0,22 3,75±0,17 3,86±0,16 Pentadekanoinė rūgštis C15:1 0,02±0,01 0,01±0,00 0,01±0,00 Pentadekano rūgštis C15:0 0,10±0,02 0,08±0,02 0,11±0,07 Heksadekaeno (Palmitoleno) rūgštis C16:1 3,43±0,68 3,34±0,22 3,16±0,89 Palmitino rūgštis C16:0 17,88±0,74 17,25±0,28 18,16±1,44 Heptadekaeno (Margarinoleno) rūgštis C17:1 0,05±0,02 0,05±0,02 0,04±0,02 Margarino rūgštis C17:0 0,07±0,02 0,09±0,02 0,07±0,02 n6 gamma-linoleno rūgštis C18:3 0,16±0,08 0,15±0,06 0,16±0,03 alfa-linoleno rūgštis C18:3 1,63±0,12 1,50±0,04 1,57±0,11

n6 cis.cis 9,12 Linolo rūgštis C18:2 26,23±1,98 27,15±1,05* 25,99±2,54

Stearino rūgštis C18:0 5,79±0,43 5,60±0,36 5,74±0,28 Arachidono rūgštis C20:4 0,28±0,05 0,27±0,08 0,24±0,09 5,8,11,14,17 Eikozapentaeno rūgštis C20:5 1,01±0,19 0,96±0,15 1,03±0,05 8,11,14 Eikozatrieno rūgštis C20:3 0,21±0,11 0,21±0,03 0,19±0,06 cis-11,14-eikozodieno rūgštis C20:2 0,80±0,34 0,49±0,21 0,88±0,45 cis-11-eikozoeno rūgštis C20:1 0,43±0,13 0,29±0,09 0,40±0,12

(29)

29 Arachido rūgštis C20:0 0,06±0,02 0,06±0,01* 0,05±0,01 4,7,10,13,16,19 Dokozoheksaeno rūgštis C22:6 0,08±0,03 0,11±0,02 0,07±0,05 cis-13,16-dokozadienoinė rūgštis C22:2 0,90±0,19 0,83±0,12 1,08±0,31

Apibendrinant 10 lentelės duomenis, minimaliai I tiriamojoje grupėje sumažėjo (p<0,05) kaprio riebalų rūgšties koncentracija šviežioje vištienos krūtinėlės mėsoje, o C18:2 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,92 proc. (p<0,05) ir duomenys buvo statistiškai patikimi. II tiriamojoje grupėje taip pat minimaliai sumažėjo kaprio rūgšties koncentracija (p<0,05), o palimitino rūgšties padidėjo 0,3 proc. (p>0,05) palyginus su kontroline grupe. Visų kitų riebalų rūgščių koncentracija šviežioje vištienos šlaunelėje buvo panaši.

Vertinant skirtingų emulsiklių poveikį riebalų rūgščių susidarymui 3 mėn. vištienos šlaunelėje (11 lentelė). 3 mėn. laikytoje vištienos šlaunelės mėsoje vyravo palmitino, n9-cis-Oleino rūgštis, C18:2 riebalų rūgštys.

11 lentelė. Emulsiklių poveikis riebalų rūgščių susidarymui vištienos šlaunelėje 3 mėn.

Riebalų rūgštys

Nomenklatūrinis pavadinimas

Kontrolinė

Sviesto rūgštis C4:0 0,00±0,00 0,03±0,05 0,03±0,02 Kaprono rūgštis C6:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kaprilo rūgštis C8:0 0,05±0,01 0,04±0,02 0,05±0,01 Kaprio rūgštis C10:0 0,32±0,05 0,56±0,61* 0,48±0,21 Undecilo rūgštis C11:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Lauro rūgštis C12:0 4,60±0,12 4,46±0,20 4,60±0,02* Miristoleino rūgštis C14:1 0,31±0,05 0,35±0,08 0,34±0,03 Miristino rūgštis C14:0 3,44±0,19 3,64±0,49 3,70±0,10* Pentadekanoinė rūgštis C15:1 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Pentadekano rūgštis C15:0 0,06±0,01 0,11±0,07 0,09±0,04 Heksadekaeno (Palmitoleno) rūgštis C16:1 2,75±0,59 2,19±1,08 2,46±0,35 Palmitino rūgštis C16:0 18,23±0,91 18,45±1,30 18,95±0,32 Heptadekaeno (Margarinoleno) rūgštis C17:1 0,01±0,01 0,03±0,02 0,02±0,01 Margarino rūgštis C17:0 0,06±0,01 0,07±0,03 0,07±0,01* n6 gamma-linoleno rūgštis C18:3 0,12±0,02 0,13±0,04 0,13±0,01 alfa-linoleno rūgštis C18:3 1,50±0,12 1,38±0,04 1,48±0,08

(30)

30 Arachidono rūgštis C20:4 0,15±0,08 0,16±0,01 0,20±0,08 5,8,11,14,17 Eikozapentaeno rūgštis C20:5 0,27±0,09 0,27±0,02 0,32±0,09 8,11,14 Eikozatrieno rūgštis C20:3 0,07±0,03 0,09±0,03 0,09±0,02 cis-11,14-eikozodieno rūgštis C20:2 0,11±0,03 0,14±0,02* 0,14±0,02 cis-11-eikozoeno rūgštis C20:1 0,16±0,03 0,18±0,03 0,18±0,01 Arachido rūgštis C20:0 0,03±0,00 0,03±0,00 0,04±0,01* 4,7,10,13,16,19 Dokozoheksaeno rūgštis C22:6 0,08±0,02 0,83±0,12* 0,72±0,38 cis-13,16-dokozadienoinė rūgštis C22:2 0,90±0,19 0,83±0,12 1,28±0,31

Aptariant 11 lentelės duomenis, I tiriamojoje grupėje kaprio rūgšties koncentracija padidėjo 0,24 proc. (p<0,05), taip pat C22:6 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05) II tiriamojoje grupėje minimaliai padidėjo (p<0,05) miristino riebalų rūgšties koncentracija. Visų kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų grupėse nebuvo, lyginant su kontroline grupe.

Tiriant emulsiklių poveikį malondialdehido (MDA) kiekiui (12 lentelė) viščiukų broilerių krūtinėlėse (12 lentelė), matyti, kad šviežiose viščiukų broilerių šlaunelėse MDA kiekis buvo daug mažesnis, lyginant kiekius su kontroline grupe. I tiriamojoje grupėje MDA kiekis mažesnis 0,26 (p>0,05) ir II grupėje sumažėjo 0,23 μmol/kg (p>0,05).

Po trijų mėnesių sandėliavimo prie minus 18°C temperatūros, tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlėse MDA kiekis buvo panašus. II tiriamojoje grupėje MDA kiekis vištienos krūtinėlėje minimaliai padidėjo 0,8 μmol/kg (p>0,05) lyginant ją su kontroline grupe.

12 lentelė. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių MDA kiekiui krūtinėlėse, μmol/kg

Sandėliavimas Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji

Šviežia 0,49±0,38 0,23±0,09 0,26±0,10

(31)

31

13 lentelė. Emulsiklių poveikis viščiukų broilerių MDA kiekis šlaunelėse, μmol/kg

Sandėliavimas Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji

Šviežia 0,57±0,11 0,45±0,08 0,56±0,13

Po 3 mėn. 0,99±0,20 0,80±0,15 0,76±0,08*

Analizuojant malondialdehido (MDA) kiekį viščiukų broilerių šlaunelėse (13 lentelė), šviežiose viščiukų broilerių šlaunelėse MDA kiekis buvo panašus, arba sumažėjo 0,12 μmol/kg (p>0,05) lyginant I tiriamąją grupę su kontroline grupe. Po trijų mėnesių sandėliavimo tiriamosios grupės viščiukų broilerių šlaunelėse MDA kiekis buvo atitinkamai sumažėjo I tiriamojoje grupėje 0,19 μmol/kg (p>0,05) ir 0,23 μmol/kg (p<0,05) II tiriamojoje grupėje, lyginant jas su kontroline grupe.

14 lentelė. Emulsiklių poveikis cholosterolio kiekiui viščiukų broilerių krūtinėlėje ir šlaunelėje, mg/100

g.

Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji

Krūtinėlė 61,76±18,40 71,84±7,05 71,62±2,59

Šlaunelė 70,86±8,06 75,75±5,90 81,93±9,01

Tiriant emulsiklių poveikį cholesterolio kiekiui viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje (14 lentelė) nustatėme, kad cholesterolio kiekis buvo didesnis (p>0,05) tiriamosiose grupėse, lyginant su kontroline. Cholesterolio kiekis krūtinėlėje I tiriamojoje grupėje padidėjo 16 proc. (p>0,05) lyginant ją su kontroline. Vertinant cholesterolio kiekį šlaunelėje, jis buvo didesnis 15 proc. (p>0,05), lyginant

(32)

32

REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime buvo naudoti skirtingi emulsikliai „Lipidol Ultra“ ir „Lysoforte Extend“. Viščiukų broilerių lesinimas ir naudoti lesalų priedai pilnai atitiko broilerių fiziologinius poreikius ir per visą bandymo laikotarpį viščiukų broilerių išsaugojimas siekė 99,2-99,6 proc.

Sudarant paukščiams racionus labai svarbu riebalų rūgščių koncentracija esanti įterpiamuose prieduose, nes nepakeičiamos riebalų rūgštys, kaip linolo, linoleno, arachino ir arachido yra nesintezuojamos paukščių organizme, jos turi patekti tik su lesalais. Į lesalus įterpiami emulsikliai, papildo paukščių organizmą nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis, bei taip stiprinima paukščių imuninė sistema [54].

Mūsų atlikto bandymo metu lesalų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį išliko didesnės 4-5 proc. (p>0,05). Tačiau analizuojant mokslinę literatūrą emulsiklių naudojimas naminių paukščių mityboje padidino pašarų efektyvumą [5;6]. Taip pat 2010-2011 mokslininkų bandymai su viščiukais broileriais įterpiant emulsiklį lipidolį į lesalą, iš tiesų pagerino broilerių svorio priaugimą bei jų lesalų konversiją, kai lipidolio dozavimas vienai tonai lesalų buvo nuo 0,5 ir 1 kg [39].

Kraiko kokybė yra labai svarbus rodiklis, kuris apsprendžia paukštidėje drėgmės kiekį, viščiukų broilerių kojų būklę bei skerdenos kokybę [55]. Bandymo metu tiriant emulsiklių poveikį kraiko sausųjų medžiagų kiekiui, kraiko sausųjų medžiagų kiekis per visą tyrimo laikotarpį buvo didesnis (p>0,05).

Mėsos išvaizda, spalva, sultingumas, vandeningumas, kietumas, skonis yra vienos iš svarbiausių mėsos savybių, kurios įtakoja vartotojo apsisprendimą pirkti mėsos produktą [56]. Virimo metu mažiau masės netenkanti mėsa yra vertingesnė [57]. Atliekant bandymą su skirtingais emulsikliais, mėsos virimo nuostoliai vištienos krūtinėlėje sumažėjo nuo 4,41 proc. (p>0,05) iki 5,43 proc. (p>0,05). Taip pat vištienos krūtinėleje buvo labiau išreikštas mėsos raudonumas ir reikšmingai padidėjo 4,55 proc., (p<0,05). Analizuojant riebalų kiekį vištienos krūtinėlėje, mūsų bandymo metu jų kiekis padidėjo 0,5 proc. (p>0,05) Remiantis kitų mokslininkų tyrimais, pridėjus didelį sočiųjų riebalų kiekį į broilerių racionus, gali atsirasti pernelyg didelis vidaus organų ir skerdenų riebalų kiekis, netinkamas vitamino A ir E kiekis bei prastesnė mėsos kokybė [58]. Tačiau kitų mokslinių tyrimų duomenimis, lesalus papildant emulsikliais, jie didina ilgųjų grandinių riebalų rūgščių, ypač sočiųjų riebalų rūgščių virškinamumą [39;40].

Tiriant emulsiklių poveikį vištienos šlaunelių savybėms vandens rišlumas bandymo metu padidėjo 4,51 proc. (p<0,05) ir buvo statistiškai reikšmingas. Remiantis moksliniais duomenimis, vandens rišlumas yra šviežios mėsos gebėjimas išlaikyti drėgmę ir yra svarbi šviežios mėsos savybė [59].

Įvairių mokslininkų tyrimais atliktais 2014 m. ir 2015 m. su vištomis, emulsikliai gali būti įmaišomi į lesalus, nes jie gali pagerinti kiaušinių svorį, kiaušinio trynio spalvą, maistinių medžiagų

(33)

33

virškinamumas ir turi teigiamą poveikį kiaušinių gamybai, be to, jie taip pat gali turėti įtakos kiaušinių skoniui ir kvapų pokyčiams (40;60)

Lesaluose esanti riebalų sudėtis (polinesočiosios, sočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys) tiesiogiai veikia riebalų rūgščių kiekį kuris yra sukaupiamas organizmo riebaluose [61;62]. Mūsų atlikto bandymo metu, esminių skirtumų analizuojant emulsiklių poveikį riebalų rūgščių susidarymui nepastebėta, šviežioje vištienos krūtinėlėje, padidėjo 2,54 proc. (p<0,05) n9-cis-Oleino rūgšties koncentracija. 3 mėn vištienos krūtinėlėje padidėjo 0,62 proc. (p<0,05) C20:3 riebalų rūgšties koncentracija ir duomenys buvo statistiškai reikšmingi. Stearino rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05), C20:3 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,71 proc. (p<0,05). Šviežioje vištienos šlaunelėje, C18:2 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,92 proc. (p<0,05), o palimitino rūgšties padidėjo 0,3 proc. (p>0,05). 3 mėn. vištienos šlaunelėje C22:6 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,8 proc. (p<0,05).

Remiantis moksline literatūra, malondialdehidai, pasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ir citotoksinėmis savybėmis. MDA pasižymi aukštu biologiniu reaktyvumu ir suriša baltymus ir nukleino rūgštis, kurios skatina lipidų oksidacinius procesus [63]. Mūsų tyrimo duomenis, viščiukų broilerių krūtinėlėse MDA kiekis tiriamosiose grupėse buvo panašus ir sumažėjo 0,26 (p>0,05) ir 0,23 μmol/kg (p>0,05). Po trijų mėnesių MDA kiekis padidėjo 0,8 μmol/kg (p>0,05), broilerių šlaunelėse. Po trijų mėnesių (-180

C) laikytoje vištienos šlaunelėje MDA kiekis sumažėjo nuo 0,19 μmol/kg (p>0,05) iki 0,23 μmol/kg (p<0,05).

Skirtingų mokslininkų duomenimis 2003 m. [26] 2016 m. [64], didesnis cholesterolio kiekis buvo nustatytas, kai viščiukai broileriai buvo lesinami lesalais, į kurių sudėtį buvo įterpiami gyvūninės kilmės riebalai, palyginti su augalinės kilmės riebalais. Mūsų tyrimo metu, cholesterolio kiekis vištienos krūtinėlėje padidėjo 16 proc. (p>0,05), o šlaunelėje buvo didesnis 15 proc. (p>0,05), lyginant su kontrolinės grupės mėginiais.

Remiantis moksline literatūra, emulsiklių naudojimas naminių paukščių mityboje padidino pašarų efektyvumą bei lipidų įsisavinimą taip pat augimo efektyvumą [29;40]. Tačiau kiti mokslininkai pranešė, kad emulsiklių papildymas mityba padidino maistinių medžiagų virškinamumą, tačiau turi mažiau įtakos skerdenų savybėms ir augimo efektyvumui [38].

(34)

34

IŠVADOS

1. Analizuojant viščiukų broilerių produktyvumą, lesalai, papildyti skirtingais emulsikliais

„Lysoforte Extend“ ir „Lipidol Ultra“ reikšmingos įtakos viščiukų broilerių svoriui neturėjo (p<0,05). Lesalų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį (1-35 amžiaus dienomis) išliko didesnės 4-5 proc. (p>0,05). Viščiukų broilerių išsaugojimas tiriamosiose grupėse buvo 99,2 proc. – 99,6 proc.

2. Naudojant skirtingus emulsiklius, mėsos virimo nuostoliai vištienos krūtinėlėje sumažėjo nuo 4,41 proc. (p>0,05) iki 5,43. (p>0,05), mėsos šviesumas sumažėjo 5,61 (p<0,05) o mėsos raudonumas padidėjo ir reikšmingai skyrėsi 4,55 (p<0,05). Analizuojant chemines – fizikines vištienos šlaunelių savybes vandens rišlumas padidėjo 4,51 proc. (p<0,05), šlaunelių mėsos spalvos rodikliai buvo labiau išreikšti kontrolinėje grupėje.

3. Analizuojant, emulsiklių poveikį riebalų rūgščių susidarymui šviežioje vištienos krūtinėlėje, padidėjo 2,54 proc. (p<0,05) n9-cis-Oleino rūgšties koncentracija. 3 mėn laikytoje vištienos krūtinėlėje padidėjo 0,62 proc. (p<0,05) C20:3 riebalų rūgšties koncentracija ir duomenys buvo statistiškai reikšmingi. Kaprio riebalų rūgšties kiekis padidėjo 0,5 proc. (p<0,05), stearino rūgšties padidėjo 0,8 proc. (p<0,05), C20:3 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,71 proc. (p<0,05). Tiriant emulsiklių poveikį riebalų rūgščių susidarymui šviežioje vištienos šlaunelėje, C18:2 riebalų rūgšties koncentracija padidėjo 0,92 proc. (p<0,05). Palimitino rūgšties padidėjo 0,3 proc. (p>0,05). 3 mėn. laikytoje vištienos šlaunelėje kaprio rūgšties koncentracija padidėjo 0,24 proc. (p<0,05) ir C22:6 rūgšties padidėjo 0,8 proc. (p<0,05). Visų kitų riebalų rūgščių koncentracija šviežioje vištienos šlaunelėje buvo panaši. Vertinant emulsiklių poveikį malondialdehido (MDA) kiekiui viščiukų broilerių krūtinėlėse MDA kiekis sumažėjo 0,26 (p>0,05) ir 0,23 μmol/kg (p>0,05). Po trijų mėnesių sandėliavimo prie minus 18°C temperatūros, MDA kiekis padidėjo 0,8 μmol/kg (p>0,05). Viščiukų broilerių šlaunelėse, MDA sumažėjo 0,12 μmol/kg (p>0,05). Po trijų mėnesių MDA kiekis vištienos šlaunelėje sumažėjo nuo 0,19 μmol/kg (p>0,05) iki 0,23 μmol/kg (p<0,05). Cholesterolio kiekis krūtinėlėje padidėjo 16 proc. (p>0,05), o šlaunelėje, jis buvo didesnis 15 proc. (p>0,05).