„Market research of whey products and analysis of consumer opinion“

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas Maisto saugos ir kokybės katedra

Miglė Vaičeliūnaitė

„Išrūgų produktų rinkos analizė bei vartotojų nuomonės

tyrimas“

„Market research of whey products and analysis of

consumer opinion“

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

Darbo vadovė:

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Išrūgų produktų rinkos analizė bei vartotojų nuomonės tyrimas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS TURINYS... 3 SANTRAUKA... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9

1. 1. ANTRINIAI PIENO PRODUKTAI ... 9

1. 2. IŠRŪGŲ IŠGAVIMAS ... 10

1. 3. IŠRŪGŲ BALTYMŲ KLASIFIKAVIMAS IR GAVYBA ... 12

1. 4. IŠRŪGŲ PRODUKTAI ... 13

1. 4. 1. Išrūgų milteliai... 13

1. 4. 2. Išrūgų gėrimai... 14

1. 4. 3. Išrūgų sūriai... 15

1. 4. 4. Laktozės gamyba iš išrūgų ... 16

1. 4. 5. Etanolio gamyba ... 17

1. 4. 6. Pašarų gamyba... 17

1. 5. NAUJOS IŠRŪGŲ PANAUDOJIMO TECHNOLOGIJOS... 18

1. 6. BIOAKTYVIOSIOS MEDŽIAGOS IŠRŪGOSE, JŲ NAUDA SVEIKATAI ... 18

1.7. PIENO PRODUKTŲ FASAVIMAS, PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS ... 21

2. DARBO METODIKA... 23

2. 1. Vartotojų klausimyno sudarymas apie išrūgų vartojimą ... 23

2. 2. Lietuvos bei Norvegijos produktų iš išrūgų rinkos analizė... 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24

3. 1. Vartotojų apklausos rezultatai ... 24

3. 2. Rinkos analizės rezultatai... 38

3. 2. 1. Rinkos analizės Lietuvoje rezultatai... 38

3. 2. 2. Rinkos analizės Norvegijoje rezultatai ... 40

3. 3. Ženklinimo analizės rezultatai... 41

IŠVADOS... 43

REKOMENDACIJOS... 44

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45

SANTRAUKA

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, veterinarijos fakultetas, maisto saugos ir kokybės katedra, veterinarinė maisto sauga

Studentė – Miglė Vaičeliūnaitė

Magistro baigiamojo darbo tema – „Išrūgų produktų rinkos analizė bei vartotojų nuomonės tyrimas“

Mokslinė vadovė – prof., dr. Dalia Sekmokienė

Darbo objektai – Lietuvos gyventojai nuo 18 metų, išrūgų gaminiai Lietuvoje ir jų ženklinimas, išrūgų produktai Norvegijoje

Darbas parengtas – 2015 m. Kaune Darbo apimtis – 47 puslapiai Paveikslų skaičius darbe – 27 vnt. Lentelių skaičius darbe – 3. Priedų skaičius darbe – 1 vnt.

Tyrimo problema. Nors išrūgos bei jų produktai pasaulyje plačiai tyrinėjami ir yra naudingi žmogaus sveikatai, kadangi juose esantys baltymai pasižymi aukšta biologine verte, tačiau išrūgos Lietuvos maisto pramonėje nėra plačiai naudojamos.

Darbo tikslas – įvertinti išrūgų biologinę vertę pagal literatūros analizę, ištirti vartotojų žinias apie išrūgas bei jų produktus ir atlikti rinkos analizę Lietuvoje bei Norvegijoje.

Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie išrūgų sudėtį bei biologines medžiagas, esančias joje. 2. Ištirti Lietuvos bei Norvegijos rinkoje esančius iš išrūgų pagamintus produktus. 3. Atlikti vartotojų apklausos analizę. 4. Išnagrinėti išrūgų produktų ženklinimo ypatumus.

Tyrimo metodika. Darbo metu naudotas klausimynas apie išrūgų vartojimą. Klausimynas sudarytas siekiant išsiaiškinti ar asmenys rūpinasi savo sveikata, domisi sveika gyvensena, ar vartoja maisto produktus, kuriuose yra išrūgų ir kokia jų nuomonė apie išrūgas, kaip maisto produktą. Taip pat buvo siekta išsiaiškinti, ar respondentai žino išrūgų sudėtį, ar domisi bioaktyviosiomis medžiagomis, esančiomis jose bei šių medžiagų nauda sveikatai. Rezultatai palyginami pagal lytį, išsilavinimą, amžių. Nustatoma, ar jie statistiškai reikšmingi. Klausimyną sudaro šešiolika klausimų, į kuriuos reikia atsakyti pasirenkant vieną arba kelis variantus iš duotųjų. Atlikta rinkos analizė, kurios tikslas – palyginti išrūgų produktų asortimentą Lietuvoje ir Norvegijoje.

Rezultatai bei pagrindinės išvados. Tyrime dalyvavo 326 žmonės, iš jų 176 moterys ir 150 vyrų. Lietuvoje trijuose nagrinėtuose prekybos centruose “Maxima”, “Rimi” bei “Iki” rasta iš viso 12 skirtingų rūšių parduodamų gaminių. Taigi, galima teigti, jog išrūgų produktų asortimentas Lietuvoje yra labai siauras. Palyginus Lietuvos bei Norvegijos išrūgų produktų rinką, galima daryti išvadą, jog Norvegijoje išrūgų perdirbimo pramonė yra labiau išvystyta, nes prekybos centruose parduodami didesnės įvairovės gaminiai iš išrūgų.

Atlikus vartotojų apklausos analizę apie išrūgų produktų vartojimo ypatumus bei žinias apie išrūgas paaiškėjo, jog 42 proc. respondentų vartoja produktus iš išrūgų todėl, jog mano, kad jie yra maistingi bei vertingi, o 34 proc. apklaustųjų teigė nevartojantys išrūgų produktų todėl, jog šie jiems yra neskanūs. 33,9 proc. moterų bei 30,2 proc. vyrų teigė, jog ant išrūgų produktų pakuočių esanti informacija apie gaminį jiems nėra aiški, gerai įskaitoma. Atsakymų į šį klausimą rezultatai, lyginant pagal lytį, yra statistiškai reikšmingi (p<0,01). 48 proc. apklaustųjų nuomone, informacijos apie išrūgas ir jų produktus pakanka, tačiau vis dėlto nemaža dalis respondentų (44 proc.) teigė, jog jiems trūksta tokios informacijos. Vertinant respondentų žinias apie išrūgas bei jų produktus, apibendrinant galima teigti, jog jos nėra plačios, trūksta daugiau informuotumo šia tema, kadangi išrūgų produktai labai vertingi ir nėra pakankamai panaudojami maisto pramonėje.

Ženklinimo analizės metu daug nusižengimų neaptikta. Buvo rastas vienas biologiškai labai greitai gendantis produktas, ant kurio pakuotės nepažymėtas tinkamumo vartoti terminas. Taip pat, ant nė vienos iš nagrinėtų produktų etiketės nebuvo pažymėti alergenai. Ant kai kurių gaminių pakuočių esantis tekstas nėra gerai suprantamas, kadangi šriftas nėra pakankamo dydžio.

Rekomendacijos. Siūloma skleisti daugiau informacijos apie jų išrūgų sudėtį bei sudedamųjų dalių naudą žmogaus sveikatai, taip pat plėsti išrūgų gaminių asortimentą, nes Lietuvoje esančiuose prekybos centruose išrūgų produktų pasirinkimas labai prastas. Gamintojai turėtų daugiau naudotis reglamento 1924/2006 teikiama informacija, ženklinti produktus maistingumo bei sveikatingumo teiginias, kad patrauktų vartotoją, skatintų rinktis veikliosiomis dalimis praturtintus produktus.

SUMMARY

Lithuanian university of health sciences, academy of veterinary, faculty of veterinary, food safety and quality, veterinary food safety

Student – Miglė Vaičeliūnaitė

The topic of the master thesis – Market research of the whey products and analysis of consumer opinion.

The research manager – prof., Dr. Dalia Sekmokienė

Objectives - Lithuanian residents over 18 years, whey products and labelling in Lithuania, whey products in Norway.

Research was done in 2015, Kaunas. Volume of the paper: 47 pages. Number of pictures: 27 pcs. Number of annexes: 1 pc.

The research problem. Even though whey and its products are widely studied in the world and are useful for human health (they contain proteins and have high biological value), however whey in Lithuanian food industry is not a widely used product.

The aim of the research - to evaluate the biological value of whey by literature analysis; to explore consumer awareness of whey and their products and to explore Lithuanian and Norwegian markets.

The goals: 1.To analyse the scientific literature about the composition of whey and biological substances contained in it. 2. Investigate the Lithuanian and Norwegian markets searching for products based on whey. 3. Perform a consumer survey analysis. 4. Examine the whey labelling features.

The research methodology. Research was done by using the questionnaire about the use of whey. The questionnaire drawn up in order to find out whether people care about their health, are interested in healthy living, or consuming foods that contain whey and what is their opinion about whey as a food product. It was also aimed at finding out whether respondents know the composition of the whey, or interested in bioactive substances present in them and the health benefits of these substances. The results are compared by gender, education, age. It determines whether they are statistically significant. The questionnaire consists of sixteen questions, to be answered by selecting one or more options from the set given.

Analysis of the market was done with an aim of comparison of whey products that range in Lithuania and Norway.

There has been done the analysis of Lithuanian market and the whey products in it, their labels and labelling.

Results and the main conclusions. The study involved 326 people, including 176 women and 150 men. Out of three Lithuanian supermarkets "Maxima", "Rimi" and "Iki", there have been found 12 different types of whey products. So, we can say that Lithuania whey product range is very narrow. Comparing Lithuanian and Norwegian markets, it can be concluded that Norway whey processing industry is more developed, because supermarkets sold a wider range of whey products.

After analysing the consumer survey, whey product consumption characteristics and knowledge of whey showed that 42 per cent of the respondents consume products from the whey and they think that they are nutritious and valuable, and 34 per cent respondents claimed to have never consumed whey products so that these are unpalatable to them. 33.9 percent of women and 30.2 percent of men said that the whey product packaging product information in them is not clear and unreadable. Replies to this particular question compared by gender is statistically significant (p <0.01). 48 percent people believe that there is enough of the information about whey and their products, but nevertheless a considerable part of the respondents (44 percent) said that they lack of such information. While concluding and assessing the respondent’s knowledge about whey and their products, it is easy to say that they lack the awareness and information about this topic; nevertheless whey products are very valuable.

While conducting the labelling analysis, no major offenses were found. One package of biologically highly perishable product lacked the marking of the products durability. Also, none of the products labels disclaimed the allergens contained in the product. As well as, some products labels were not easily understood or readable, because of the small and inefficient shrift.

Recommendations. Valuable propositioned would be to raise the awareness of the health benefits of the whey and expand the range of whey products, because the range of products offered in Lithuanian supermarkets is very poor at the moment. Manufacturers should make more use of information provided by Regulation 1924/2006. They should label the products as nutritious and healthy, so that the consumer would be prompted to choose products enriched with active bio ingredients.

ĮVADAS

Išrūgos – tai antrinis pieno produktas, kurį sudaro daugiau negu pusė kietųjų medžiagų, esančių nenugriebtame piene, įskaitant išrūgų baltymus (jie sudaro 20% visų baltymų) ir didelę dalį laktozės, vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų. Todėl išrūgos yra vertingas antrinis pieno produktas, kurį galima panaudoti maisto arba farmacijos pramonėse [23].

Tyrimų duomenys rodo, kad pasukose, išrūgose bei nugriebtame piene lieka ne tik palyginti didelis sausųjų medžiagų kiekis, tačiau gausu ir biologiškai vertingų junginių, kurių reikšmė sveikatai plačiai tyrinėjama [16].

Išrūgos gaunamos gaminant varškę, fermentinius sūrius ir kazeiną. Jeigu iš išrūgų iš dalies pašalinami pieno baltymai membraninės technologijos būdu, tai šios išrūgos vadinamos varškės, sūrių ar kazeino gamybos išrūgų filtratu. Išrūgos naudojamos maisto gaminių, pieno cukraus ir pašarų gamybai [16].

Pasauliniu mastu, išrūgų produkcija siekia nuo 180 iki 190 · 106 t per metus. Europoje perdirbama 40 · 106 t išrūgų per metus. Tikėtina, jog tik pusė gaunamų išrūgų yra panaudojama maisto arba gyvūnų pašarų gamybai, o likusioji dalis patenka į kanalizacijas, kas didina aplinkos užterštumą [21].

Išrūgose esančias maisto medžiagas gerai pasisavina žmogaus organizmas. Tai mažiausiai kalorijų turintis pieno produktas. Pieno išrūgos slopina rūgimo procesus organizme, skatina virškinamojo trakto veiklą, ypač naudingos, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Švedijos Lundo universiteto mokslininkai nustatė, kad išrūgos skatina insulino išsiskyrimą ir mažina hiperglikemiją sergant 2 tipo diabetu [7].

Išrūgos pasaulyje plačiai tyrinėjamos, nustatyta, jog jos labai naudingos žmogaus sveikatai, tačiau maistui bei pašarams gaminti panaudojama tik maža išrūgų dalis.

Darbo tikslas: įvertinti išrūgų biologinę vertę pagal literatūros analizę, ištirti vartotojų žinias apie išrūgas bei jų produktus ir atlikti rinkos analizę Lietuvoje bei Norvegijoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie išrūgų sudėtį bei biologines medžiagas, esančias joje.

2. Ištirti Lietuvos bei Norvegijos rinkoje esančius iš išrūgų pagamintus produktus. 3. Atlikti vartotojų apklausos analizę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1. 1. ANTRINIAI PIENO PRODUKTAI

Perdirbant pieną, gaunami šalutiniai pieno produktai: separuojant – liesas pienas, mušant grietinėlę į sviestą – pasukos, o gaminant varškę, sūrius – išrūgos. Apskaičiuota, kad perdirbant 100 kg pieno gaunama 80-85 kg šalutinių produktų [16]. Antrinių maisto produktų maistinė vertė pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Antrinių maisto produktų maistinė vertė

Produktas Maistinė vertė 100g produkto

E ne rg et in ė ve rt ė, k ca l Sa us os io s m ed ži ag os , g B al ty m ai , g R ie ba la i, g L ak to zė , g M in er al in ės m ed ži ag os , g Pienas 3,5 % riebumo 65 12,3 3,3 3,5 4,8 0,7 Nugriebtas pienas 33 8,8 3,4 0,1 4,9 0,7 Pasukos 36 8,8 3,5 0,7 4,4 0,5 Išrūgos 26 6,6 0,8 0,1 5,1 0,6

Analizuojant antrinių maisto produktų maistinę vertę iš lentelės duomenų matome, kad didžiausią energetinę vertę turi pienas 3,5 % riebumo, o mažiausią – išrūgos. Nugriebtame piene ir pasukose sausųjų medžiagų kiekis vienodas po 8,8g/100g, piene jų yra 3,5g/100g daugiau. Mažiausias kiekis sausųjų medžiagų yra išrūgose. Baltymų kiekis labai panašus visų gaminių, išskyrus išrūgas, jose yra mažiausiai, o daugiausiai pasukose. Didžiausiais riebalų kiekis yra piene 3,5g/100g, mažiausiai nugriebtame piene ir išrūgose po 0,1g/100g, o pasukose yra 0,7g/100g. Visų gaminių labai panašus mineralinių medžiagų kiekis [7].

Antriniai pieno produktai – vertingi, turintys beveik visas maistingas pieno medžiagas, t.y. pasižymi aukšta maistine ir palyginti nedidele energetine verte. Į nugriebtą pieną ir pasukas pereina 80-90% pilnaverčių pieno baltymų, beveik visas pieno cukrus, mineralinės medžiagos, daugelis vitaminų. Išrūgose lieka biologiškai vertingi išrūginiai baltymai, mineralinės medžiagos, vandenyje tirpūs vitaminai, laktozė. Todėl svarbu kuo racionaliau šiuos produktus panaudoti [9].

Išrūgos – varškės, sūrių gamybos antrinė žaliava, kuri gaunama iš surauginto pieno atskyrus sutrauką. Gaminant fermentinius sūrius, gaunamos saldžios išrūgos (pH=5,9-6,6), o gaminant varškę, varškės sūrius – rūgščios išrūgos (pH=4,3-4,6). Pieno pH svyruoja nuo 6,55 iki 6,75 [10].

Ilgą laiką išrūgas geriausiu atveju naudojo gyvuliams šerti, blogiausiu – išmesdavo kaip atliekas. Tačiau vėliau išaiškėjo, kad tai vertingas produktas, nors jame baltymų ir riebalų kiekis yra nedidelis. Palyginimui: 5 kg išrūgų pagal savo maistinę vertę prilygsta 1 kg mėsos. Išrūgos – maistingas produktas. Jose lieka apie 50% pieno maistinių medžiagų: tirpių, todėl lengvai pasisavinamų baltymų (albuminų ir globulinų), laktozės, vitaminų, mineralinių medžiagų [1].

Išrūgose gausu vandenyje tirpių vitaminų, laktozės bei išrūgų baltymų. Egzistuoja du išrūgų tipai:

 rūgštinis, gaunamas gaminant rūgštyje koaguliuojančius sūrius, pvz., varškės sūris;  saldus, gaunamas sūrių gamyboje, kurioje naudojamas šliužo fermentas.

Rūgščiose išrūgose yra dvigubai daugiau kalcio negu saldžiose.

CODEX Alimentarius standarte yra nustatyti saldžių bei rūgštinių išrūgų sudėties reikalavimai [28]. Jie pavaizduoti lentelėje:

2 lentelė. Saldžių bei rūgščių išrūgų sudėties reikalavimai [28] Saldžios išrūgos Rūgščios išrūgos Laktozė (%) _{61 61} Pieno baltymai (minimalus kiekis, %) 10 7 Pieno riebalai (%) 2 2 Vanduo (minimalus kiekis, %) 5 4,5 Mineralai (maksimalus kiekis, %) 9,5 15 1. 2. IŠRŪGŲ IŠGAVIMAS

Išrūgos gaunamos gaminant varškę, fermentinius sūrius, kazeiną. Jeigu iš išrūgų dalinai pašalinami pieno baltymai membraninės technologijos būdu (pvz., ultrafiltravimu), tai šios išrūgos vadinamos varškės, sūrių ar kazeino gamybos išrūgų filtratu. Išrūgos yra greitai gendantis produktas, kadangi jose yra daug pienarūgščių bakterijų, be to, po pagaminimo jos yra šiltos, kas dar labiau paskatina bakterijų veisimąsi. Dėl šios priežasties išrūgas reikia kuo skubiau (per 1-3 val. nuo pagaminimo) perdirbti. Jei neperdirbtos išrūgos laikomos 12 valandų, laktozės gamyba iš jų yra nebetikslinga. Jeigu nėra galimybės greitai perdirbti išrūgas, jas būtina termiškai apdoroti arba konservuoti. Termiškai išrūgos apdorojamos 72±2°C temperatūroje (išrūginių baltymų terminės denatūracijos slenkstis), po to atvėsinamos iki 6±2°C. Taip apdorotos išrūgos gali būti laikomos 24-36 val. [26].

Išrūginių riebalų panaudojimas. Išrūgų riebalai gali būti atskiriami separuojant. Tokiu būdu gaunama išrūgų grietinėlė, o iš jos gaminamas išrūgų sviestas. Kazeino dulkės baltymų koncentrato pavidalu gaunamos separuojant išrūgas. Jos naudojamos lydytų sūrių receptūrose ir pašarų gamyboje [25].

1 pav. pateikta pradinio išrūgų apdorojimo proceso schema: 1 – išrūgų surinkimo rezervuaras, 2 – plokštelinis šildytuvas, 3 – rotacinis filtras, 4 – nuosėdų surinkimo rezervuaras, 5 – išrūgų separatorius, 6 – išrūgų grietinėlės surinkimo rezervuaras, 7 – išrūgų vamzdis.

1 pav. Pradinio išrūgų apdorojimo proceso schema [8]

Kadangi pieno fermentinio traukinimo ir mezofilinio arba termofilinio rauginimo temperatūroje greitai auga ir dauginasi išrūgose esantys mikroorganizmai, tai po surinkimo išrūgos turi būti apdorojamos kuo greičiau.

Varškės, fermentinių sūrių ar kazeino gamyboje gautos šviežios išrūgos sukaupiamos surinkimo rezervuare 1. Jeigu išrūgų pradinis apdorojimas atliekamas vėliau po jų gavimo, tai išrūgos turi būti atšaldytos iki 5 °C temperatūros. Iš surinkimo rezervuaro 1 išrūgos teka į plokštelinį pašildytuvą 2, kuriame pašildomos iki 35÷40 °C temperatūros, ir į filtrą 3, kuriame atskiriamos sūrių dulkės, kazeino grūdeliai Ir kitos mechaninės priemaišos. Nuosėdos surenkamos rezervuare 4, iš kurio nukreipiamos lydytų sūrių ar kitų gaminių gamybai. Išvalytos nuo mechaninių priemaišų 35÷40 °C temperatūros išrūgos patenka į išrūgų separatorių 5, kuriame atskiriami išrūgose esantys lipidai. Išrūgų grietinėlė (jos riebumas 25÷30 %) sukaupiama surinkimo rezervuare 6, iš kurio nukreipiama išrūgų grietinėlės sviesto gamybai ar sūrių gamybai skirto pieno normalizavimui. Separuotos išrūgos apdorotų išrūgų vamzdžiu 7 teka šiluminiam apdorojimui (pasterizavimui, kai jos toliau apdorojamos nedelsiant, arba šaldymui ir laikymui, kai jų tolimesnis apdorojimas atliekamas vėliau) [8].

1. 3. IŠRŪGŲ BALTYMŲ KLASIFIKAVIMAS IR GAVYBA

Išrūgų baltymai turi aukščiausią biologinę vertę iš visų baltymų. Tik baltymų mišiniais galima dar labiau praturtinti išrūgas. Biologinė vertė parodo, kaip efektyviai maisto baltymas gali pavirsti organizmo baltymu. Taigi, kuo didesnė biologinė vertė, tuo geriau. Kuo didesnis kiekis gyvybiškai svarbių aminorūgščių yra baltymuose, tuo aukštesnės kokybės jie yra. Aukštos vertės baltymų biologinės vertės skaičius – nuo 100. Išrūgų baltymai taip pat turtingi aminorūgštimis – valinu, leucinu, izoleucinu, kurios sudaro apytiksliai 1/3 dalį raumens baltymo. Organizmo regeneracijos fazėje dideli šių aminorūgščių kiekiai yra panaudojami tam, kad atstatytų raumens baltymą, suardytą fizinės apkrovos metu. Išrūgų baltymai pasižymi greita rezorbcija virškinimo trakte, greitu aminorūgščių patekimu į kraują ir jų panaudojimu baltymų sintezei. Taigi, išrūgų baltymai turi stiprų anabolinį poveikį organizmui [14].

Išrūgų baltymų gavimo būdai: terminė denatūracija (su terpės parūgštinimu), išsūdymas, adsorbcija ant aktyviosios anglies ar dervų, elektroflotacija, elektromagnetinis apdorojimas ir kt. Ultrafiltracijos ir sorbcijos metodais gaunami natyviniai išrūgų baltymai.

Efektyviausia išrūgų baltymų gavybos iš išrūgų forma yra išrūgų baltymų koncentravimas. Apdorojimui skirtos filtruotos, separuotos, pasterizuotos iki 60-65°C temperatūros ir atšaldytos išrūgos yra ultrafiltruojamos – išskaidomos į du komponentus: išrūgų koncentratą (retentatą) – apie 17% ir filtratą (permeatą) – apie 83%. Išrūgų filtratas surenkamas ir nukreipiamas laktozei gaminti. Išrūgų retentatas surenkamas ir nukreipiamas šiluminiam tirštinimui. Gaunamas tirštintas išrūgų baltymų koncentratas, turintis 20-25% sausųjų medžiagų. Jis džiovinamas pukštuvinėje džiovyklėje iki 94-96% sausųjų medžiagų (80-85% baltymų). Gautas sausas koncentratas, kuriame yra 75-85% baltymų, 3-4% riebalų ir 3-6% laktozės smulkinamas, sijojamas ir fasuojamas. Šiuo atveju kalbama apie miltelius [2].

Aukštesnės kokybės išrūgų baltymų produktas yra išrūgų baltymų izoliatas, kuriame yra 90% baltymų, o riebalų ir laktozės – mažiau nei 1%. Išrūgų baltymų izoliatas – tai labai švarus išrūgų baltymas su labai mažu laktozės kiekiu. Atletai, kurie turi baltymų virškinimo problemų, vartoja tik šios rūšies baltymą būtent dėl ypatingai mažo laktozės kiekio jame. Išrūgų baltymo izoliatas gali būti gaminamas dviem skirtingais būdais:

 Jonų keitimo būdu yra chemiškai pakeičiamas baltymo elektrinis svoris, atsiskyrusios baltymo dalelės prilimpa atitinkamose reakcijos konteinerio vietose ir sudaro labai švarų baltymą.

 Mikrofiltracijos, kai baltymas yra filtruojamas keraminiais filtrais (žaliavos neapdorojamos chemiškai). Mikrofiltruotas išrūgų baltymas laikomas pačiu kokybiškiausiu išrūgų baltymu, nes saugus apdirbimo būdas padeda išsaugoti išrūgose daugumą natūralių sudėtinių dalių,

palyginus su išrūgų baltymo izoliatu, pagamintu jonų keitimo būdu. Išlieka alfa laktoalbuminas ir glikomakropeptidai, kurie gerima virškinimą, įvairių mineralinių medžiagų rezorbciją ir palaiko imuninę sistemą. Be to, mikrofiltruotas išrūgų izoliatas turi daugiau kalcio ir mažiau natrio. Tai naudinga atletams, besiruošiantiems varžyboms, kadangi minimalus natrio kiekis leidžia nesukaupti vandens po oda ir išlaikyti tvirtą raumenyną [3].

1. 4. IŠRŪGŲ PRODUKTAI

Iš natūralių išrūgų gaminami rūgštūs, hidrolizuoti, pasterizuoti gėrimai: gira, kisielius, iš skaidrių išrūgų – gėrimai su priedais, gira, šampanas, kumysas, valgomieji ledai iš rūgščių kondensuotų išrūgų ir demineralizuotų išrūgų miltelių. Gaminami baltymų produktai ultrafiltraciniu būdu: varškė, milteliai, albumino pasta, baltymų kremas, baltymų koncentratas (pusfabrikatis) ir kiti. Terminės baltymų koaguliacijos būdu gaunami baltymų produktai kaip baltymų masė lydytiems sūriams, sūreliai, pasta, sūrio masė lydymui (pusfabrikatis), rūgštūs gėrimai. Iš sausų baltymų koncentratų gaunami išrūgų baltymų koncentratas mėsos ir pieno produktų gamybai, tirpūs išrūgų baltymai vaikų ir dietinių produktų gamybai, iš išrūgų koncentratų – milteliai, rūgščios kondensuotos išrūgos pieno desertų gamybai ir konditerijos pramonei, hidrolizuotos kondensuotos išrūgos lydytų sūrių gamybai, konditerijos bei duonos kepimo pramonei, išrūgų-kiaušinių koncentratas, iš pieno cukraus koncentratų – pieno cukraus sirupas, gliukozės-galaktozės sirupas, iš pieno pakaitalų miltelių – biologinis nenugriebto pieno pakaitalas, avių pieno pakaitalas ir t.t. [4].

Iš išrūgų gaminami kaitinti ir išrūgų sūriai. Kaitinti sūriai spaudžiami iš išrūgų, suraugintų specialiomis bakterijomis, veikiant aukštai temperatūrai. Tai itališkoji rikota (Ricotta), gaminama ir iš ožkos, ir avies, ir karvės pieno. Šis sūris labai švelnaus skonio, pastos tirštumo. Graikijoje tokios rūšies sūris (Mitzithra) gaminamas iš pieno ir išrūgų, vartojamas šviežias arba džiovintas [24].

Norvegijoje gaminamas pikantiškas rudasis išrūgų sūris „Ekte Geitost“. Kaitinamos išrūgos tirštėja, keičiasi jų spalva, o mišinys pasidaro salsvai karamelinio skonio (šios rūšies sūriai Norvegijoje gaminami ir iš karvės pieno) [12].

1. 4. 1. Išrūgų milteliai

Devintajame dešimtmetyje išrūgų baltymų milteliai sukėlė tikrą perversmą maisto papildų rinkoje ir išstūmė iš lyderio pozicijų kiaušinių baltymų produktus. Mokslininkai nustatė, kad išrūgų baltymai geriau skatina baltymų sintezę, dėl kurio padidėja raumenų apimtys [18].

Išrūgų baltymuose yra pagrindinių ir šakotųjų aminorūgščių grandžių (BCAA – leucino, izoleucino ir valino), o tai – itin svarbu aprūpinant reikalingomis medžiagomis pagrindinius raumenų statybinius blokus [20].

CODEX STAN A-15-1995, Rev. 1-2003, Amd. 2006. „Išrūgų milteliams taikomas Kodekso standartas“. Peržiūrint standartą buvo svarstoma, ar įtraukti benzoilperoksidą į išrūgų miltelių gamyboje vartotinų maisto priedų sąrašą, nustatant maksimalų leistiną kiekį – 100 mg/kg, kuris nurodytas CODEX STAN 192-19951 [5]. Šiam siūlymui Codex Alimentarius komisijos sesijoje pritarta. 2006 m. pabaigoje CODEX STAN A-15 buvo patvirtintas. Šio standarto skyriuje „4. Maisto priedai“ nurodoma, kad CODEX STAN A-15 atitinkantiems gaminiams gaminti gali būti naudojami maisto priedai, kurie nurodyti CODEX STAN 192-1995 1 ir 2 lentelėse maisto kategorijai 01.8.2 Sausosios išrūgos ir išrūgų gaminiai, išskyrus išrūgų sūrius. Išrūgų milteliai gali būti gaunami džiovinant išrūgas arba rūgščias išrūgas purškimo ar valciniu būdu [28].

Lietuvoje galioja standartas LST 1211:20042. Miltelių sudėties ir kokybės reikalavimai atitinka CODEX STAN A-15-1995 reikalavimus, o vartoti benzoilperoksidą kaip maisto priedą išrūgų miltelių gamyboje Lietuvoje neleidžiama [28].

1. 4. 2. Išrūgų gėrimai

Išrūgų gėrimų gamyba. Išrūgų gėrimai gaminami iš natūralių ar nuskaidrintų išrūgų. Ypač vertingi yra gėrimai iš natūralių išrūgų, nes jų sudėtyje yra visos vertingos pieno sudėtinės dalys, išskyrus kazeiną. Labiausiai paplitę yra: natūralios pasterizuotos išrūgos, pieno tipo gėrimai, kumysas, putojantys gėrimai, kisieliai ir želė. Kaip priedai į šiuos gėrimus gali būti naudojami: cukrus, razinos, augalinis aliejus, sirupai, vaisių sultys, aromatinės medžiagos ir stabilizatoriai, pieno baltymai. Priedai dedami į išrūgas iki pasterizacijos ir mišinys gerai išmaišomas [23].

Gėrimų gamyba iš natūralių išrūgų. Acidofilinis-mielių gėrimas gaminamas rauginant ir brandinant išrūgas apie pusę paros. Produktas atvėsinamas ir realizuojamas per 7 paras.

Pieno tipo gėrimas ruošiamas sumaišant nedidelio (20°T) rūgštingumo išrūgas su sojos baltymais ir augalinių ar gyvulinių riebalų kompleksu, po riebalų emulgavimo mišinys homogenizuojamas [14].

Kumysas gaminamas sumaišant išrūgas su natūraliu ar liesu pienu (pasukomis) ir rauginant gautą mišinį bulgariškąja ir acidofiline lazdelėmis. Surūgus mišinys atšaldomas, į jį įmaišoma cukrinių runkelių cukraus sirupo ir duonos bei pieno mielių mišinio. Rauginimo metu mišinys kas valandą maišomas, po to atšaldomas ir į jį pripilama pasterizuoto ir atšaldyto nugriebto pieno. Sumaišius gaunamas smulkiadispersinis pieno krešulys [11].

Skystas kisielius gaunamas į 90°C išrūgas pripylus cukraus, krakmolo ir vaisių esencijų. Mišinį koncentravus ir išdžiovinus gaunamas sausas kisielius. Vietoj krakmolo panaudojus agar-agarą ar želatiną, gaunama išrūgų želė.

Gėrimų gamyba iš nuskaidrintų išrūgų. Baltymai iš išrūgų pašalinami terminės koaguliacijos ar ultrafiltracijos būdu. Nuskaidrintos išrūgos praturtinamos įvairiais priedais ir rauginamos grynomis pienarūgštėmis bakterijomis. Priklausomai nuo žaliavų ir naudojamų priedų Lietuvoje gaminami šių rūšių nuskaidrintų išrūgų gėrimai: “Bočių„ gėrimas, išrūgų šampanas, gėrimas “Minija„. Išrūgų gėrimai gaminami iš sūrių arba varškės išrūgų ne didesnio kaip 60-70°T rūgštingumo ir ne didesnio kaip 0,08% (“Bočių„ gėrimo) arba 0,05% riebumo (išrūgų šampano ir gėrimo “Minija„).

Išrūgos dvisienėse voniose pašildomos iki 90-96°C temperatūros ir laikomos vieną valandą. Išrūgų baltymai koaguliuoja, nusėda į vonios dugną ir išrūgos nuskaidrėja. Nuskaidrintos išrūgos filtruojamos, atšaldomos iki 28 °C temperatūros ir sumaišomos su receptūrose numatytomis medžiagomis. Iš išrūgų galima pagaminti maistingus funkcionaliojo maisto produktus – raugintus gėrimus, praturtinant jas prebiotikais, probiotikais, maišant su sultimis ar augalų ekstraktais, praturtinant Omega 3 riebalų rūgščių turinčiu šalto spaudimo sėmenų aliejumi [8].

Išrūgų gėrimų gamybos technologijos proceso tvarka:  Žaliavų ir medžiagų priėmimas ir paruošimas;  Išrūgų nuskaidrinimas ir šiluminis apdorojimas;  Mišinio užraugimas ir rauginimas;

 Gėrimų išpilstymas ir brandinimas.

Išrūgų šampano gamyba. Jis gaminamas iš rūgščių (varškės) išrūgų, kurių rūgštingumas turi būti ne didesnis kaip 60 °T, o riebalų – ne daugiau kaip 0,05%.

Iš išrūgų, pakaitinus iki 95-97 °C, pašalinami baltymai. Jos filtruojamos ir šiek tiek praskiedžiamos. Dedama 7,5% cukraus. Mišinys užrauginamas šampano mielėmis. Rauginama 5-10 val. 28-30 °C temperatūroje, kol atsiranda putos. Vėliau atšaldoma iki 4-5 °C.

Produkto rūgštingumas negali būti didesnis kaip 100 °T [8]. 1. 4. 3. Išrūgų sūriai

Pagrindinė tausojančių sūrių gamybos technologijų kryptis - gaminant fermentinius sūrius, panaudoti maisto produktų sudėčiai pagerinti visas išrūgų sudėtines dalis. Dauguma Lietuvos fermentinių sūrių gamybos įmonių naudoja beatliekines išrūgų perdirbimo technologijas: separuojant išrūgas gaunama sūrio masė, kuri panaudojama lydytų sūrių gamyboje; atskyrus išrūgų grietinėlę, gaminamas sviestas; panaudojant sudėtingesnius atskyrimo būdus, iš išrūgų gaunamas išrūgų baltymų koncentratas, kuris džiovinamas džiovyklose; o atskyrimo metu gautas „vanduo" (jame yra labai daug pieno cukraus, t.y. - laktozės) perdirbamas į maistinį pieno cukrų, kuris vėliau sutirštinamas, panaudojant specialius džiovinimo būdus [8].

CODEX STAN A-7–1971, Rev. 2:2006 „Išrūgų sūriams taikomas Kodekso standartas“. Išrūgų sūriai, priklausomai nuo gamybos būdo ir kitų pieno sudedamųjų dalių santykio, gali būti kieti, puskiečiai arba minkšti [2]. Išrūgų sūrių gamyboje taikomi du pagrindiniai gamybos principai: 1) išrūgų koncentravimas ir koncentrato formavimas; 2) išrūgų terminė koaguliacija pridedant arba nepridedant rūgšties. Gaminant išrūgų sūrį pirmuoju būdu, išrūgos arba jų mišinys su pienu, grietinėle ir (arba) kitomis pieno kilmės žaliavomis išgarinamas iki tokios koncentracijos, kad jį būtų galima formuoti ir forma išliktų stabili. Abiem atvejais išrūgos prieš tai gali būti iš dalies koncentruojamos. Koncentravimo būdu pagamintame sūryje būna daug laktozės, ir jam būdinga spalva – nuo gelsvos iki rusvos, salstelėjęs, virinto pieno ar karamelės prieskonis. Koaguliacijos būdu gautame sūryje laktozės kiekis yra palyginti nedidelis ir jo spalva – nuo baltos iki gelsvos. Šiuo būdu pagaminti sūriai gali būti vartojami nebrandinti, o taip pat ir brandinami. Išrūgų baltymų ir kazeino santykis išrūgų sūriuose daug didesnis negu piene. Riebalų kiekis sausosiose medžiagose priklauso nuo sūrio rūšies ir gali būti: mažiau kaip 10 %; ne mažiau kaip 10 %, bet mažiau kaip 33 %; ne mažiau kaip 33 %.

Šios rūšies sūriai Lietuvoje negaminami ir nereglamentuojami jokiais Lietuvos dokumentais [28].

1. 4. 4. Laktozės gamyba iš išrūgų Pieno cukrus gaunamas iš išrūgų dviem būdais:

 Pašalinus iš išrūgų baltymus, prieš tai juos nusodinant;  Nepašalinus išrūgų baltymų, bet juos neutralizuojant. Lietuvoje pieno cukrus gaminamas iš nuskaidrintų išrūgų.

Iš laktozės galima gauti daug gretutinių produktų – galaktozę, gliukozės-galaktozės sirupą, laktulozę, laktitolį, pieno rūgštį, kalcio laktatus, etanolį, metaną, poliuretaninę putą, laktobioninę rūgštį ir kt. Praktiškai reikšminga yra gliukozės-galaktozės sirupo, laktulozės ir etanolio gamyba [4].

Gliuozės-galaktozės sirupas gaunamas hidrolizuojant laktozę iki monosacharidų – gliukozės ir galaktozės, pasižyminčių geru tirpumu, saldumu ir ilgu galiojimo laiku. Teoriškai hidrolizė sukeliama cheminėmis medžiagomis ir fermentu laktaze (imobilizuota ant tvirto, stabilaus pagrindo)[2].

Laktulozė – aktyvus moters pieno bifidogeninis veiksnys – naudojama kūdikių mityboje, disbiozių gydymui ir profilaktikai, kaip gerai tirpstantis maistinis saldiklis, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų toksiškumo sumažinimui, pieno pakaitaluose žemės ūkio gyvulių prieauglio disbakteriozės profilaktikai. Laktulozė gaunama iš laktozės (laktozės sirupo) alfa laktozei virstant

fruktoze. Virtimas vykdomas silpnai šarminėje aplinkoje 85-95 °C temperatūroje 5-7 min, po to laktozės sirupas greitai atvėsinamas iki 15-25 °C [1].

1. 4. 5. Etanolio gamyba

Etanolis gaunamas laktozę rauginant specialiomis mielių rūšimis. Geriausiai rauginimui tinka išrūgų ultrafiltratai, pramoninei etanolio gamybai naudojamos Kluyveromyces fragilis ir Candida

pseudotropikalis mielių gentys, nes jos gamina daugiausiai etanolio ir anglies dioksido.

Etanolio gamyba yra vienas iš būdų padidinti gydymo išrūgomis šalutinių produktų panaudojimą, gaminant tiek alkoholį, tiek skystą kurą. Etanolio gamyba gali būti atliekama kaip fermentacija su arba be pirminio fermentinio apdorojimo. Daugelis mikroorganizmų nėra pakankamai pajėgūs tiesiogiai konvertuoti laktozę į etanolį. Taigi išankstinis fermentinis apdorojimas su ß-galaktozidaze yra privalomas. Fermentacija yra įmanoma ir naudojant Aspergillus

niger, esant pH tarp 3,5 ir 4,5, arba Streptococcus lactis aukštesniame pH lygyje, svyruojančiame

nuo 6 iki 7 [5].

Fermentacijos su išankstiniu enzimatiniu apdorojimu problema yra ta, kad mikroorganizmai pirmiausia metabolizuoja gliukozę, kuri lengviau suyra nei galaktozė. Dėl šios priežasties fermentacijos išeiga sumažės [9].

Etanolio gamyba iš mielių yra taip pat įmanoma naudojant laktozę fermentuojančias mielių padermes [22].

1. 4. 6. Pašarų gamyba

Pašarų iš išrūgų gamybos galimybės. Kefyro grybelio biomasės auginimas išrūgose. Nustatyta, kad išrūgos yra tinkama terpė kefyro grybelio biomasei auginti. Kefyro grybelio biomasės augimas natūraliose, sutirštintose išrūgose ir jų mišiniuose yra trumpalaikis procesas (1-4) paros. Jį galima prailginti atnaujinant kefyro grybelio mitybos terpę, t.y. periodiškai, kas 1-4 paros užpilant kefyro grybelį šviežiomis išrūgomis ar jų mišiniais. Pažymėtina, jog natūraliose ir sutirštintose išrūgose kultivuotas kefyro grybelis kokybiškai išlaiko savo pagrindinius mikroorganizmus – pienarūgštes bakterijas ir mieles [26].

Didžiausias kefyro grybelio biomasės prieaugis (iki 21,47–23,13%) po 3–4 parų kultivavimo pasiektas natūraliose varškės išrūgose. Kefyro grybelio masės prieaugis natūraliose išrūgose pastoviai didėjo, taikant ilgalaikį masės persodinimų laikotarpį (35 paras). Kultivuojant kefyro grybelį natūraliose išrūgose, jose taip pat nustatytas pakankamai didelis pienarūgščių bakterijų skaičius. Varškės išrūgose aptikta daugiau pienarūgščių bakterijų ir mielių nei fermentinių sūrių išrūgose, taigi varškės išrūgos yra palankesnė terpė ne tik biomasei auginti, bet ir kefyro grybelio mikroorganizmų dauginimuisi [19].

1. 5. NAUJOS IŠRŪGŲ PANAUDOJIMO TECHNOLOGIJOS

Išrūgos, kažkada vadintos pieno pramonės atliekomis, šiuo metu yra laikomos pelną nešančia antrine žaliava. Siekiant padidinti jų rinkos vertę yra kuriamos naujos jų perdirbimo technologijos, pagrįstos išrūgų proteinų tekstūrizacija ir tekstūrizuotų proteinų gretutinių produtkų kūrimu [23].

Tekstūrizacija – tai biomedžiagų struktūros ir tekstūros formavimas, tam naudojant daugybę įvairių technologijų, tokių kaip išspaudimas arba ekstruzija. Ekstruzija vadinamas gaminių formavimo procesas, kai klampi žaliava praspaudžiama per profiliuojantį instrumentą – galvutę. Galvutės profilio kiaurymės lemia gaminio konfigūraciją. Paratas, kuriuo atliekama ekstruzija, vadinamas ekstruderiu. Maistiniai proteinai lydosi skirtingose temperatūrose, tai jie yra išskiriami ir ekstruderyje jiems suteikiama nauja struktūra. Augaliniai proteinai, tokie kaip sojų, yra tekstūrizuojami išspaudžiant juos per rūgštinę ar šarminę vonelę į skaidulinius pluoštus ir tolesnio proceso metu suformuojant juos į kitokios struktūros mėsos pavidalo produktus. Sojų produktai, taip pat ir tekstūrizuoti sojų pagrindo mėsos pakaitalai, duoda pramonei 4 milijardų pelną. Išrūgų proteinai taip pat gali būti tekstūrizuojami. Ši sritis netgi turi privalumų: išrūgų baltymų koncentratų (30-80 proc. proteinų) ir išrūgų baltymų izoliatų (daugiau nei 90 proc. baltymų), gautų įvairiais filtracijos būdais, nereikia papildomai ekstrahuoti per rūgštines ar šarmines voneles [4].

1. 6. BIOAKTYVIOSIOS MEDŽIAGOS IŠRŪGOSE, JŲ NAUDA SVEIKATAI

Išrūgos susideda iš baltymų, laktozės, vitaminų, mineralų ir riebalų. Išrūgų baltymai, kurie sudaro 20 proc. visų pieno baltymų, yra parduodami kaip maisto papildai ir sąlyginai populiarūs tarp sportininkų, užsiimančių kultūrizmu. Išrūgas sudaro penki pagrindiniai proteinai: β-laktoglobulinas, α-laktoalbuminas, glikomakropeptidai (jų kiekis priklauso nuo išrūgų gamybos metodo), imunoglobulinai, serumo albuminai, kurie kartu sudaro apie 85 proc. išrūgų baltymų. Visi pagrindiniai pieno baltymai, išskyrus serumo albuminą ir imunoglobulinus, yra sintetinami epitelinių ląstelių, esančių pieno liaukose. Taip pat, pienas ir priešpienis susideda iš šimtų proteinų, iš kurių gausiausiai pasiskirstę laktoferinas ir laktoperoksidazė. Susidomėjimas išrūgomis vis didėja dėl jose esančių bioaktyvių medžiagų, kurios gali sumažinti ligų atsiradimo riziką ir jų vystymąsi, tačiau bioaktyvių medžiagų panaudojimą medicinoje apsunkina tai, jog ne visi, o tik gausiausiai pasiskirstę išrūgų proteinai gali būti lengvai išskiriami iš pieno tokiais kiekiais, kurie atitikų komercinius poreikius [10].

Įrodyta, jog išrūgų baltymai turi daug praktinių panaudojimo galimybių, pradedant nuo teigiamo efekto kaulams, raumenims, kraujotakai, smegenims, kasai, imunitetui, metabolizmui, žaizdų gijimui, baigiant vėžio profilaktika bei senėjimo lėtinimu. Tyrimų, atliktų su pelėmis, rezultatai rodo, jog išrūgų dieta sumažina dimetilhidrazino paskatintą piktybinių auglių atsiradimo

riziką, taip pat sustiprina skrandį, padidina ilgaamžiškumą. Pieno išrūgų proteinai, įskaitant jų pagrindinę baltymų frakciją, svarbūs kaulų formavimuisi ir sustabdo kaulų rezorbciją sveikiems suaugusiems vyrams ir moterims. Taip pat, rūgštinė išrūgų proteinų frakcija, kuria buvo maitinamos pelės, pagreitino išretėjusių kaulų atsistatymo procesą [13].

Išrūgos yra turtingos glutaminu, kuris svarbus greitam ląstelių dauginimuisi ir yra laikomas sąlygiškai būtinu elementu esant metaboliniam stresui (būdingas ištverme pasižymintiems atletams) arba ligai. Išrūgų proteinų koncentratas sustabdo opų formavimąsi skrandyje, sąlygotą etanolio vartojimo ir poodinių indometacino injekcijų. Išrūgų baltymai turi insulinotropinį efektą ir sumažina glikemiją sveikuose subjektuose ir II tipo cukriniu diabetu sergančiuose pacientuose. Taip pat įrodyta, jog išrūgų baltymų koncentratas sumažina rotaviruso sukelto viduriavimo intensyvumą [7].

Išrūgų baltymai yra svarbūs mitybos požiūriu, nes jų turtinga ir subalansuota amino rūgščių sudėtis. Greta aukštos biologinės vertės, išrūgų baltymai turtingi amino rūgščių - valino, leucino, izoleucino, kurios sudaro apytiksliai 1/3 dalį raumens baltymo.

Išrūgų baltymas idealiai tinka raumenims atstatyti po treniruotės. Išrūgų baltymas greitai rezorbuojamas (įsiurbiamas) virškinimo trakte, amino rūgštys greitai patenka į kraują ir panaudojimos baltymų sintezei. Išrūgų baltymas turi stiprų anabolinį (raumenį atstatantį) poveikį organizmui, todėl ypač svarbus vartoti sportininkams iš karto po treniruotės arba anksti ryte.

Nauji tyrimai rodo, kad išrūgų baltymai padeda sumažinti tam tikrų vėžio formų riziką, sureguliuoti kraujo spaudimą, sustiprinti imuninę sistemą [15].

Beta laktoglobulinas - didžiausias baltymų junginys, turtingas šakotųjų aminorūgščių grandžių (BCAA). Alfa laktalbuminas yra itin lengvai ir greitai raumenų pasisavinamas išrūgų junginys. Albumino peptidai - pieno baltymų hidrolizatai, kuriuose gausu vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų. Albuminai turi glutationo - labai svarbaus antioksidatoriaus. Organizme sintetinamas imunoglobulinas saugo jį nuo svetimkūnių, padeda stiprinti imuninę sistemą [1].

To paties poveikio yra ir antibakterinėmis savybėmis pasižymintys laktoferinas bei laktoperoksidas.

Piene riebalų rutulėliai yra padengti specialia membrana, sudaryta iš fosfolipidų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Fosfolipidai susideda iš teigiamai nervų sistemą veikiančio lecitino (pasukose jo yra 0,1-0,3 proc.) bei kefalino. Lecitinas yra nervų ląstelių ir skaidulų mielino apvalkalo pagrindas. Vartoti lecitiną tinka profilaktiškai bei gydant ligas, susijusias su nervų sistemos sutrikimais [18].

Lecitinas palankiai veikia protinį vystymąsi, stiprina atmintį, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Lecitinas dalyvauja daugelyje biocheminių procesų, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kepenis nuo žalingo konservantų, insekticidų, toksinų, vaistinių preparatų, alkoholio

poveikio. Dėl lecitino trūkumo tulžyje sutrinka riebalų metabolizmas ir susidaro tulžies akmenų. Normalus lytinių liaukų funkcionavimas taip pat dažnai priklauso nuo lecitino kiekio produktuose [9].

Išrūgose yra didelis laktozės kiekis. Laktozė - gyvulinės kilmės angliavandenis, randamas tik piene. Virškinamajame trakte laktozė stimuliuoja pieno rūgšties bakterijų augimą, mažindama puvimo bakterijų vystymąsi. Taip aktyvinama organizmo apsauginė sistema [21].

Išrūgos didina virškinimo ugnį ir subalansuoja visų konstitucijų žmones (vatа, pitа ir kaphа). Padeda esant daugeliui virškinimo sutrikimų: užkietėjus viduriams, nevirškinant ir praradus apetitą. Ajurvedos išmintis moko, kad asmuo, kuris geria išrūgas ir pasukas, niekada nesusirgs, o liga, gydoma išrūgomis ar pasukomis, niekada nepasikartos. Jos laikomos „stebuklingu gėrimu" ir daugelyje Indijos šeimų yra vartojamos kasdien [21].

Dėl mažo riebalų kiekio pasukos nekaloringos, o dėl savo sudėties - ypač vertingos. Vidutiniškai 100 g išrūgų energinė vertė prilygsta 101 kJ arba 24 kcal.

Išrūgas Hipokrato laikais gydytojai skirdavo kaip priešnuodį, šlakams iš organizmo šalinti, apsinuodijus nekokybiškais maisto produktais ar sergant lėtinėmis kepenų ligomis. Senovės Romoje buvo įrengtos gydyklos, kuriose išrūgos būdavo vartojamos išoriškai, norint sustandinti ir atjauninti sveiką odą, ir geriamos, sergant odos ligomis.

Senovėje netgi karves šerdavo tam tikromis vaistažolėmis, kad veikliųjų medžiagų turėtų pienas ir išrūgos. Praėjusiame šimtmetyje Alpėse veikė daugybė klestinčių kurortų, kur buvo gydoma karvių pieno išrūgomis.

Išrūgos buvo geriamos, jose maudomasi ir, sumaišius su druskų prisotintais vandenimis, jomis skalaujama gerklė [27].

Išrūgos taip pat buvo vartojamos nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, kepenų ir kasos veiklai pagerinti, kraujui, odai ir visam organizmui valyti.

Išrūgos yra labai naudingos gerųjų žarnyno bakterijų gyvavimo sąlygoms pagerinti, šalutiniams produktams iš virškinamojo trakto pašalinti, kepenų darbo krūviui sumažinti, pažeistų kepenų reabilitacijai palengvinti. Išrūgos ypač naudingos padidėjus kraujospūdžiui, antsvoriui, riebalų bei cholesterolio kiekiui kraujyje [27].

Pagrindiniai mineralų rišikliai yra kazeinai, išrūgų proteinai suriša specifinius mineralus, įskaitant kalcį, magnį, cinką, geležį, natrį ir kalį, todėl yra laikomi nauja super maisto generacija.

Išrūgose piridoksino, cholino ir riboflavino yra daugiau nei piene dėl pienarūgščių bakterijų gyvybinės veiklos jose. Antrinių pieno žaliavų biologinė vertė panaši į pieno, tačiau jos turi gerokai mažesnę energinę vertę, todėl šios žaliavos tinkams dietinių pieno produktų gamybai [20].

Pasauliniu mastu, išrūgų produkcija siekia nuo 180 iki 190 · 106 t per metus. Europoje perdirbama 40 · 106 t išrūgų per metus. Tikėtina, jog tik pusė gaunamų išrūgų yra panaudojama maisto arba gyvūnų pašarų gamybai, o likusioji dalis patenka į kanalizacijas, kas didina aplinkos užterštumą. Tradicinis išrūgų panaudojimo būdas yra sūrių gamyba [21].

Išrūgas sudaro daugiau negu pusė kietųjų medžiagų, esančių nenugriebtame piene, įskaitant išrūgų baltymus (jie sudaro 20% visų baltymų) ir didelę dalį laktozės, vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų. Todėl išrūgos yra vertingas antrinis pieno produktas, kurį galima panaudoti maisto arba farmacijos pramonėse [17].

Biologinis išrūgų apdorojimas įprastiniu aerobiniu būdu yra labai brangus, o taip pat nėra tinkamo būdo utilizuoti šio proceso metu susidariusias atliekas. Todėl apie 50% gaunamų atliekų yra išmetamos į upes bei ežerus arba užkasamos žemėje, kas labai padidina aplinkos užterštumą, kadangi išrūgos priklauso sunkiesiems organiniams teršalams, reikalaujantiems aukšto biocheminio deguonies kiekio [25].

Fiziologinis išrūgų baltymų poveikis buvo patvirtintas neseniai atliktais tyrimais, kurie nagrinėja išrūgų baltymų komponentų išskyrimo bei valymo technologijų vystymąsi. Išrūgų baltymai ypatingi tuo, jog jie greičiau pašalinami iš skrandžio (l patenka į žarnyną vis dar aktyvios būklės). Išrūgų baltymų sudėtyje yra daug būtinų žmogaus organizmui aminorūgščių, ypatingai sieros aminorūgščių (cisteino, metionino), kas padidina jų biologinę vertę [25].

1.7. PIENO PRODUKTŲ FASAVIMAS, PAKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS Fasavimu vadinamas medžiagų padalinimas tam tikromis dozėmis ir patalpinimas į paruoštą tarą. Pienas ir pieno gaminiai į tarą seikėjami 4 būdais: pagal laiką, pagal lygį, pagal masę ir tūrį. Pieno gaminiams fasuoti naudojama vienkartinė ir daugkartinė (apyvartinė) tara: polimeriniai maišeliai, indeliai ir pakeliai, pergamentas, aliuminio folija kaširuotas popierius, stikliniai buteliai ir indeliai, cisternos, bidonai ir bidonėliai, kibirai ir kibirėliai, dėžės, konteineriai ir kitų medžiagų tara, leista naudoti nustatyta tvarka.

Pakavimu vadinamas smulkių daiktų tvarkingas dėjimas, rišimas ir vyniojimas prieš jų gabenimą. Smulkios pieno gaminių pakuotės sudedamos į metalines, polimerines ar kartonines dėžes arba konteinerius.

Pieno gaminiai fasuojami į stambią arba smulkią tarą. Smulki tara (pakeliai, maišeliai, dėžutės, buteliai ir kitos pakuotės) pakuojami į metalines, polimerines, kartonines dėžes ar konteinerius. Cisternos, bidonai ir bidonėliai, kibirai ir kibirėliai sandariai uždaromi dangčiais su tarpinėmis (sprausteliais) ir užplombuojami.

Įpilto ar išfasuoto gaminio kiekis ir leidžiamas nuokrypis priklauso nuo gaminio kiekio ir rūšies.

Ženklinimas – tai visi su maisto gaminiu susiję žodžiai, išsami informacija, prekės ženklas, komercinis pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, nurodyti ant pakuotės, dokumente, pastaboje (įspėjime), etiketėje, žiede ar lankelyje [8].

Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” pateikiami šie bendrieji ženklinimo nuostatai:

1. Ženklinant maisto produktus nė vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.

2. Jei maisto produktai galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms yra pateikiami nefasuoti arba jei vartotojo prašymu yra pakuojami pardavimo vietoje, arba fasuojami tiesioginiam pardavimui, šios higienos normos reikalaujama informacija (žr. ”Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją“ ir “Minimalaus tinkamumo vartoti termino nurodymas”) pateikiama atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose. Mažmeninės prekybos įmonėse parduodamiems produktams turi būti nurodyta tokia informacija kaip: 1) parduodamo maisto produkto pavadinimas; 2) minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – Tinka vartoti iki… (datą); 3) Lietuvoje arba ES įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar įmonės vardą ir adresą. Lietuvoje pagamintiems produktams nurodomas konkretus maisto produkto gamintojas, t.y. maisto produkto gamybos ar pakavimo įmonė (ar jos padalinys), pateikiama kainų etiketėje, kita informacija gali būti pateikiama raštu kitaip.

3. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.

4. Draudžiama prekiauti maisto produktais, neatitinkančiais šios higienos normos HN 119:2002 reikalavimų [30].

2. DARBO METODIKA

Magistrinis darbas atliktas 2013 – 2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Darbo objektas – išrūgos, tai labai vertingas šalutinis pieno produktas pasižymintis didele biologine verte.

Darbo metu naudotas klausimynas apie išrūgų vartojimą.

Atlikta rinkos analizė, kurios tikslas – palyginti išrūgų produktų asortimentą Lietuvoje ir Norvegijoje.

Išnagrinėtos Lietuvos rinkoje esančių išrūgų produktų etiketės bei ženklinimo reikalavimai. 2. 1. Vartotojų klausimyno sudarymas apie išrūgų vartojimą

Klausimynas sudarytas siekiant išsiaiškinti ar asmenys rūpinasi savo sveikata, domisi sveika gyvensena, ar vartoja maisto produktus, kuriuose yra išrūgų ir kokia jų nuomonė apie išrūgas, kaip maisto produktą. Taip pat buvo siekta išsiaiškinti, ar respondentai žino išrūgų sudėtį, ar domisi bioaktyviosiomis medžiagomis, esančiomis jose bei šių medžiagų nauda sveikatai. Rezultatai palyginami pagal lytį, išsilavinimą, amžių. Nustatoma, ar jie statistiškai reikšmingi. Klausimyną sudaro šešiolika klausimų, į kuriuos reikia atsakyti pasirenkant vieną arba kelis variantus iš duotųjų. Klausimyno pavyzdys pateiktas priede Nr. 1.

2. 2. Lietuvos bei Norvegijos produktų iš išrūgų rinkos analizė

Rinkos analizė atlikta 3 Lietuvos prekybos centruose: „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, taip pat 3 Norvegijos prekybos centruose: „Kiwi“,“Remo 1000“, „Flavours food market“. Šios analizės tikslas – palyginti išrūgų produktų asortimentą Lietuvoje bei Norvegijoje.

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3. 1. Vartotojų apklausos rezultatai Išrūgų vartojimo tyrimas buvo atliekamas 2014 m.

laikotarpį buvo apklausti 326 žmonės, iš jų 176 moterys ir 150 vyrų. grupes pagal amžių (18-24 m., 25-49 m., 50

vidurinis, aukštesnysis, nebaigtas aukštasis, aukštasis). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (St programinę įrangą (20.0 versija) for Window

tikrinti skaičiuotas chi kvadratas (χ

statistines hipotezes pasirinkti 0,05, 0,01 ir 0,001. Rezultatų gauta (p) reikšmė buvo mažiau arba lygu 0,05.

Buvo lyginama, kaip rezultatai pasiskirsto pagal lytį, amžių bei išsilavinimą. statistinis reikšmingumas tarp duomenų prikla

tie rezultatai, kurie buvo statistiškai reikšmingi.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Tyrimo metu nustatyta, jog didžiausią dalį (51 proc.) respondentų sud asmenys, 36 proc. apklausoje dalyvavusiųjų priklausė 25

bei 1 proc. sudarė 65 m. ir vyresni asmenys

36%

18

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3. 1. Vartotojų apklausos rezultatai

Išrūgų vartojimo tyrimas buvo atliekamas 2014 m. lapkričio mėn. – 2015 kovo

laikotarpį buvo apklausti 326 žmonės, iš jų 176 moterys ir 150 vyrų. Respondentai suskirstyti į 49 m., 50-64 m. ir 65 m. bei vyresni) ir išsilavinimą (

vidurinis, aukštesnysis, nebaigtas aukštasis, aukštasis).

atlikta naudojant SPSS (Statististical Package for Social

.0 versija) for Windows. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, s (χ2). Paklaidos tikimybės (p) reikšmingumo lygmenys tikrinant 0,05, 0,01 ir 0,001. Rezultatų skirtumas laikytas reikšmingu, kai buvo mažiau arba lygu 0,05.

Buvo lyginama, kaip rezultatai pasiskirsto pagal lytį, amžių bei išsilavinimą.

statistinis reikšmingumas tarp duomenų priklausomai nuo šių požymių. Grafikuose pavaizduoti tik tie rezultatai, kurie buvo statistiškai reikšmingi.

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Tyrimo metu nustatyta, jog didžiausią dalį (51 proc.) respondentų sudarė 18

c. apklausoje dalyvavusiųjų priklausė 25-49 m. amžiaus grupei, 12 proc. bei 1 proc. sudarė 65 m. ir vyresni asmenys (2 pav.).

51% 12% 1%

18-24 25-49 50-64 65 ir daugiau

kovo mėn., per šį Respondentai suskirstyti į 64 m. ir 65 m. bei vyresni) ir išsilavinimą (pagrindinis,

atististical Package for Social Science) tarpusavyje susiję, reikšmingumo lygmenys tikrinant skirtumas laikytas reikšmingu, kai

Buvo lyginama, kaip rezultatai pasiskirsto pagal lytį, amžių bei išsilavinimą. Tirta, ar yra usomai nuo šių požymių. Grafikuose pavaizduoti tik

rė 18-24 m. amžiaus 49 m. amžiaus grupei, 12 proc. – 50-64 m.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Tyrimo rezultatai rodo, jog daugiausia (36 proc.

mažiausiai – 4% - pagrindinį. 23 proc. respondentų buvo įgiję vidurinįjį išsilavinimą, 20 proc. apklaustųjų turėjo aukštesnįjį, o 17 proc.

4 pav. Respondentų atsakymai į klausimą: „

Daugiau negu pusės (53 proc.) apklaustųjų manymu, rikotos

pav.). Jie pasirinko teisingą variantą. Likusieji respondentai arba teigė nežinantys atsakymo į klausimą, arba pasirinko klaidingą variantą

36%

Pagrindinis Vidurinis

16% 27%

Gouda

Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

ltatai rodo, jog daugiausia (36 proc.) respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, o 23 proc. respondentų buvo įgiję vidurinįjį išsilavinimą, 20 proc. apklaustųjų turėjo aukštesnįjį, o 17 proc. – nebuvo baigę aukštojo mokslo (3 pav.).

Respondentų atsakymai į klausimą: „Kuris iš šių sūrių gaminamas iš išrūgų?“ sės (53 proc.) apklaustųjų manymu, rikotos sūris yra gaminamas iš išrūgų . Jie pasirinko teisingą variantą. Likusieji respondentai arba teigė nežinantys (27 proc.)

, arba pasirinko klaidingą variantą (20 proc.).

4%

23%

20% 17%

Vidurinis Aukštesnysis Nebaigtas aukštasis Aukštasis

4%

53% 27%

Gouda Rikota Mocarela Nežinau

turėjo aukštąjį išsilavinimą, o 23 proc. respondentų buvo įgiję vidurinįjį išsilavinimą, 20 proc.

Kuris iš šių sūrių gaminamas iš išrūgų?“ sūris yra gaminamas iš išrūgų (4

(27 proc.) teisingo

5 pav. Respondentų atsakymai į klausimą: „ sudėtį?“

49 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kurie bal

pasirinko bent vieną teisingą variantą, t.y. albuminus arba globulinus. pasirinko klaidingą variantą, t.y. kazeiną arba kolageną

6 pav. Priežastys, dėl kurių respondentai vartoja išrūgų produktus

285 apklaustieji teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus. Dažniausiai pasikartojanti priežastis, dėl kurios respondentai teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus, buvo todėl, kad išrūgų produktai maistingi ir vertingi. Šį variantą pasirinko 42 proc.

teigė sportuojantys ir naudojantys maisto papildus iš išrūgų, 18 proc. tyrime dalyvavusių asmenų šiuos produktus rinkosi dėl jų skonio, o 17 proc. respondentų žinojo, kaip išrūgas panaudoti

49%

Kazeinas Albuminai

22%

17% 1%

Respondentų atsakymai į klausimą: „Kurie iš pateiktų baltymų įeina į išrūgų

apklaustųjų teigė nežinantys, kurie baltymai įeina į išrūgų sudėtį. 39 proc.

pasirinko bent vieną teisingą variantą, t.y. albuminus arba globulinus. 12 proc. respondentų pasirinko klaidingą variantą, t.y. kazeiną arba kolageną (5 pav.).

Priežastys, dėl kurių respondentai vartoja išrūgų produktus

apklaustieji teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus. Dažniausiai pasikartojanti priežastis, dėl kurios respondentai teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus, buvo todėl, kad išrūgų tingi. Šį variantą pasirinko 42 proc. respondentų. 22 proc. respondentų teigė sportuojantys ir naudojantys maisto papildus iš išrūgų, 18 proc. tyrime dalyvavusių asmenų šiuos produktus rinkosi dėl jų skonio, o 17 proc. respondentų žinojo, kaip išrūgas panaudoti

8%

12%

27%

4%

Albuminai Globulinai Kolagenas Nežinau

18%

42% 1%

Šie produktai yra skanūs Išrūgų produktai maistingi ir vertingi

Sportuoju, todėl vartoju maisto papildus iš išrūgų Išrūgas naudoju gydomaisiais tikslais

Kita

Kurie iš pateiktų baltymų įeina į išrūgų

tymai įeina į išrūgų sudėtį. 39 proc. respondentų 12 proc. respondentų

Priežastys, dėl kurių respondentai vartoja išrūgų produktus

apklaustieji teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus. Dažniausiai pasikartojanti priežastis, dėl kurios respondentai teigė vartojantys išrūgas bei jų produktus, buvo todėl, kad išrūgų 22 proc. respondentų teigė sportuojantys ir naudojantys maisto papildus iš išrūgų, 18 proc. tyrime dalyvavusių asmenų šiuos produktus rinkosi dėl jų skonio, o 17 proc. respondentų žinojo, kaip išrūgas panaudoti

Šie produktai yra skanūs Išrūgų produktai maistingi ir Sportuoju, todėl vartoju maisto papildus iš išrūgų Išrūgas naudoju gydomaisiais

gydomaisiais tikslais bei savo žinias

priežastis, neįvardintas atsakymo variantuose: vienas iš jų teigė išrūgų produktus vartojantis todėl, kad jie nekaloringi, o kitas – dėl to, kad mėgsta išbandyti naujoves.

7 pav. Priežastys, dė

41 respondentas teigė nevartojantis išrūgų produktų. Daugiausia apklaustųjų tokį pasirinkimą grindė tuo, jog išrūgų produktai nėra skanūs.

produktų (7 pav.). 24 proc. nemanė, jog išrūgos naudingos žmogaus organizmui, 22 proc. buvo nepatenkinti skurdžiu išrūgų produktų asortimentu prekybos centruose, o 17 proc. respondentų pritrūko informacijos apie išrūgų produktus, kas lėmė jų pasirinkimą šių produktų nevart respondentas įvardijo atsakymo variantuose nepaminėtą priežastį

maistu.

24%

17% 3%

25%

11%

gydomaisiais tikslais bei savo žinias pritaikė praktikoje (6 pav.). 2 apklaustieji paminėjo kitas priežastis, neįvardintas atsakymo variantuose: vienas iš jų teigė išrūgų produktus vartojantis todėl,

dėl to, kad mėgsta išbandyti naujoves.

Priežastys, dėl kurių respondentai nevartoja išrūgų produktų

41 respondentas teigė nevartojantis išrūgų produktų. Daugiausia apklaustųjų tokį pasirinkimą grindė tuo, jog išrūgų produktai nėra skanūs. Tai sudarė 34 proc. teigusiųjų, jog nevartoja išrūgų . 24 proc. nemanė, jog išrūgos naudingos žmogaus organizmui, 22 proc. buvo nepatenkinti skurdžiu išrūgų produktų asortimentu prekybos centruose, o 17 proc. respondentų pritrūko informacijos apie išrūgų produktus, kas lėmė jų pasirinkimą šių produktų nevart respondentas įvardijo atsakymo variantuose nepaminėtą priežastį – jis teigė nelaikantis išrūgų

22%

34% 3%

Per mažas išrūgų produktų asortimentas

Šie produktai yra neskanūs

Nemanau, jog išrūgos naudingos žmogaus organizmui

Per mažai informacijos apie išrūgų produktus

Kita

20%

9%

35%

Padeda atsistatyti raumenims po treniruotės

Gerina regėjimą

Suaktyvina žarnyno veiklą Mažina kepenų darbo krūvį Nežinau

2 apklaustieji paminėjo kitas priežastis, neįvardintas atsakymo variantuose: vienas iš jų teigė išrūgų produktus vartojantis todėl,

l kurių respondentai nevartoja išrūgų produktų

41 respondentas teigė nevartojantis išrūgų produktų. Daugiausia apklaustųjų tokį pasirinkimą Tai sudarė 34 proc. teigusiųjų, jog nevartoja išrūgų . 24 proc. nemanė, jog išrūgos naudingos žmogaus organizmui, 22 proc. buvo nepatenkinti skurdžiu išrūgų produktų asortimentu prekybos centruose, o 17 proc. respondentų pritrūko informacijos apie išrūgų produktus, kas lėmė jų pasirinkimą šių produktų nevartoti. 1 jis teigė nelaikantis išrūgų

Per mažas išrūgų produktų

Šie produktai yra neskanūs

Nemanau, jog išrūgos naudingos žmogaus

Per mažai informacijos apie išrūgų produktus

Padeda atsistatyti raumenims Gerina regėjimą

Suaktyvina žarnyno veiklą Mažina kepenų darbo krūvį

8 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: „

Didesnioji respondentų dalis teisingai nurodė išr jų nurodė, jog išrūgos suaktyvina žarnyno veiklą, 25 proc.

20 proc. – jog padeda atsistatyti raumenims po treniruotės. 9 proc. apklaustųjų pasirinko klaidingą variantą, manydami, jog išrūgos gerina regėjimą. 11 proc. respondentų teigė nežinantys teisingo atsakymo (8 pav.).

9 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: „Kuriuos iš šių produktų galima pasigaminti iš išrūgų?“

Atsakydami, ar žino, kokius produktus galima pasigaminti i

rinkosi išrūgų kisielių (taip atsakė 41 proc. respondentų), būdami teisūs

apklaustųjų manė, jog iš išrūgų galima pagaminti išrūgų želė ir buvo teisūs, tačiau palyginti maža dalis (18 proc.) pasirinko išrūgų šampano, kurį taip pat galima pasigaminti, variantą. 14 proc. apklaustųjų teigė, jog iš išrūgų galima pasigaminti varškę, tačiau klydo pasirinkdami tokį variantą, kadangi išrūgos kaip tik gaunamos gaminant varškę.

27%

Išrūgų šampanas

Respondentų atsakymas į klausimą: „kuriomis gydomosiomis savybėmis pasižymi išrūgos?“

Didesnioji respondentų dalis teisingai nurodė išrūgų naudą žmogaus organizmui. 35 proc. iš jų nurodė, jog išrūgos suaktyvina žarnyno veiklą, 25 proc. – jog jos mažina kepenų darbo krūvį ir jog padeda atsistatyti raumenims po treniruotės. 9 proc. apklaustųjų pasirinko klaidingą mi, jog išrūgos gerina regėjimą. 11 proc. respondentų teigė nežinantys teisingo

Respondentų atsakymas į klausimą: „Kuriuos iš šių produktų galima pasigaminti

Atsakydami, ar žino, kokius produktus galima pasigaminti iš išrūgų, respondentai dažniausia rinkosi išrūgų kisielių (taip atsakė 41 proc. respondentų), būdami teisūs (9 pav.)

apklaustųjų manė, jog iš išrūgų galima pagaminti išrūgų želė ir buvo teisūs, tačiau palyginti maža ūgų šampano, kurį taip pat galima pasigaminti, variantą. 14 proc. iš išrūgų galima pasigaminti varškę, tačiau klydo pasirinkdami tokį variantą, kadangi išrūgos kaip tik gaunamos gaminant varškę.

18%

41% 14%

Išrūgų šampanas Išrūgų kisielius Išrūgų želė Išrūgų varškė

kuriomis gydomosiomis savybėmis pasižymi

ūgų naudą žmogaus organizmui. 35 proc. iš jog jos mažina kepenų darbo krūvį ir jog padeda atsistatyti raumenims po treniruotės. 9 proc. apklaustųjų pasirinko klaidingą mi, jog išrūgos gerina regėjimą. 11 proc. respondentų teigė nežinantys teisingo

Respondentų atsakymas į klausimą: „Kuriuos iš šių produktų galima pasigaminti

š išrūgų, respondentai dažniausia (9 pav.). 27 proc. apklaustųjų manė, jog iš išrūgų galima pagaminti išrūgų želė ir buvo teisūs, tačiau palyginti maža ūgų šampano, kurį taip pat galima pasigaminti, variantą. 14 proc. iš išrūgų galima pasigaminti varškę, tačiau klydo pasirinkdami tokį variantą,

10 pav. Respondentų atsakymas į asortimentas prekybos centruose?“

46 proc. respondentų teigė, jog prekybos centruose esantis išrūgų produktų asortimentas juos tenkina. Panaši dalis (42 proc.) apklaustųjų buvo nepatenkinti išrūgų gaminių pasiūla p

centruose, o 12 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų teigė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu (10 pav.).

11 pav. Respondentų atsakymas į klausimą:

už kitus pieno produktus?“

Didesnė dalis (47 proc.) respondentų manė, jog išrūgos nėra naudingesnės už kitus pieno produktus, 37 proc. apklaustųjų nuomone, išrūgos turi daugiau naudos negu kiti pieno produktai, o 16 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

42%

47%

Respondentų atsakymas į klausimą: „Ar jus tenkina išrūgų produktų asortimentas prekybos centruose?“

respondentų teigė, jog prekybos centruose esantis išrūgų produktų asortimentas juos Panaši dalis (42 proc.) apklaustųjų buvo nepatenkinti išrūgų gaminių pasiūla p

centruose, o 12 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų teigė neturintys konkrečios nuomonės šiuo

Respondentų atsakymas į klausimą: „Kaip manote, ar išrūgos yra nauding už kitus pieno produktus?“

oc.) respondentų manė, jog išrūgos nėra naudingesnės už kitus pieno 37 proc. apklaustųjų nuomone, išrūgos turi daugiau naudos negu kiti pieno produktai, o 16 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

46% 12% Taip Ne Nežinau 37% 16% Taip Ne Nežinau

klausimą: „Ar jus tenkina išrūgų produktų

respondentų teigė, jog prekybos centruose esantis išrūgų produktų asortimentas juos Panaši dalis (42 proc.) apklaustųjų buvo nepatenkinti išrūgų gaminių pasiūla prekybos centruose, o 12 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų teigė neturintys konkrečios nuomonės šiuo

Kaip manote, ar išrūgos yra naudingesnės

oc.) respondentų manė, jog išrūgos nėra naudingesnės už kitus pieno 37 proc. apklaustųjų nuomone, išrūgos turi daugiau naudos negu kiti pieno produktai, o