LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR KOKYBöS KATEDRA
AUŠRA BAJORINAITö
GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ MAISTO PRODUKTŲ, ESANČIŲ
KöDAINIŲ MIESTO RINKOJE, ANALIZö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷:
dr. Aist÷ Kabašinskien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Genetiškai modifikuotų maisto produktų, esančių K÷dainių miesto rinkoje, analiz÷“.
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 01 24 Aušra Bajorinait÷
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 01 24 Aušra Bajorinait÷
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013 01 07 Protokolo Nr. 8 prof., dr. Mindaugas Malakauskas
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
Santrumpos ... 4
Santrauka ... 5
Įvadas... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 10
1.1. Genetiškai modifikuotų produktų kūrimo tikslai ir jų panaudojimo galimyb÷s.... 10
1.2. Genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai ... 13
1.3. Gyventojų požiūris į GMO ... 16
1.4. Genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų teisinis reglamentavimas. ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 20
2.1. Tyrimo atlikimo planas, vieta, laikas... 20
2.2. Gyventojų požiūrio į GMO vertinimas... 20
2.2.1 Tyrimo imtis ... 20
2.3. Statistin÷ duomenų analiz÷ ... 21
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 22
3.1. Genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairov÷ Lietuvoje... 22
3.2.Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimo analiz÷... 23
3.3. Gyventojų anketin÷s apklausos rezultatai ir jų aptarimas ... 24
Išvados ... 37
Rekomendacijos ... 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 38
PRIEDAI ... 42
SANTRUMPOS
BIC – biosaugos informacijos centras ES – Europos Sąjunga
GM – genetiškai modifikuotas
GMO – genetiškai modifikuotas organizmas GMP – genetiškai modifikuotas produktas JAV – Jungtin÷s Amerikos valstijos proc. – procentai
r – koreliacijos koeficientas p - pasikliautinas lygmuo.
SANTRAUKA
Veterinarin÷ medicinaGENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ MAISTO PRODUKTŲ, ESANČIŲ KöDAINIŲ MIESTO RINKOJE, ANALIZö
Aušra Bajorinait÷
Mokslin÷ vadov÷ dr. Aist÷ Kabašinskien÷
Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, Maisto saugos ir kokyb÷s katedra, Kaunas; 2013. p 48.
Magistratūros studijų baigiamasis darbas 48 puslapių, 20 paveikslų, 4 lentel÷s, 36 literatūros šaltiniai, 2 priedai lietuvių kalba.
Darbo tikslas. Išanalizuoti genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairovę K÷dainių miesto rinkoje.
Uždaviniai: 1. Įvertinti genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairovę prekybos vietose. 2. Išanalizuoti genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo pažeidimus. 3. Atlikti gyventojų apklausą ir išsiaiškinti jų nuomonę apie GMO.
Tyrimo metodika. Atsižvelgiant į VMVT pateikiamus duomenimis, buvo analizuojama, kaip keit÷si, genetiškai modifikuotų produktų asortimentas Lietuvos prekybos centruose 2008-2012 metais. Tyrimo metu buvo renkama informacija iš K÷dainių mieste esančių prekybos centrų „IKI“, „Maxima“ ir „Norfa“, apie juose parduodamą produkciją, kurioje yra GM žaliavos. 2011 - 2012 m. metais buvo atlikta anketin÷ apklausa, apklausta 117 respondentų ir įvertintas jų požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant SPSS programą. Apskaičiuoti koreliacijos koeficientai (r) ir jų patikimumo laipsniai (p). Tikrinant koreliacinę hipotezę pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Nustat÷me, jog K÷dainių miesto prekybos centruose 2011 metais, buvo prekiaujama 6 rūšių augaliniu aliejumi ir 6 rūšių tepiaisiais riebalų mišiniais, kurių sud÷tyje buvo genetiškai modifikuotos žaliavos. 2012 metais tuose pačiuose prekybos centruose nustatyta 6 rūšys augalinių aliejų, kurių sud÷tyje buvo GM žaliavos.
Įvertinus gyventojų apklausos rezultatus, nustatyta, kad 94,9 proc. žino ką reiškia genetiškai modifikuoti organizmai. Pagrindin÷s priežastys, motyvuojančios respondentus pirkti genetiškai modifikuotus produktus – mažesn÷ kaina, noras pabandyti, bei mažas skirtumas tarp įprastinių produktų.
Išvados. 1. Genetiškai modifikuotų produktų įvairov÷ ir kiekis prekybos vietose nuolat kinta: maž÷ja aliejaus (nuo 2008 iki 2012 m. sumaž÷jo 3 rūšimis), tačiau daug÷ja saldumynų (nuo 2008 m
iki 2012 padaug÷jo 37 rūšimis) ir kulinarinių gaminių (2008m jų nebuvo, o 2012 m registruojama net 99 rūšys).
2. Ne visi produktai, esantys VMVT Genetiškai modifikuotų produktų sąraše, prekybos centrų lentynose yra tinkamai paženklinti:
2.1. . Šešiuose K÷dainių miesto prekybos centruose aptikti 8 netinkamai paženklinti produktai, kurių sud÷tyje buvo genetiškai modifikuotų žaliavų.
2.2. VMVT GMP sąraše nurodyti kulinarijos gaminiai, prekybos centruose n÷ra ženklinami pagal numatytus reikalavimus, o daugelio saldumynų, esančių GMP sąraše, ženklinimo neįmanoma įskaityti neišardžius pakuot÷s.
3. Gyventojų nuomon÷s apie GMO apklausos rezultatai parod÷, kad net 88 proc. apklaustųjų požiūris į GMO yra neigiamas, tačiau 35,9 proc. taip manančių GMP vartoja. 57 proc. respondentų mano, kad GMP gali sukelti ligas ir alergijas.
4. 70,1 proc. apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje nepakanka informacijos apie GMP, o 28,8 proc. perka GMP, nes nemato skirtumo tarp GMP ir įprastų maisto produktų.
SUMMARY
Veterinary medicne
ANALYSIS OF GENETICALLY MODIFIED FOODS OF KöDAINIAI CITY MARKET
Aušra Bajorinait÷
Supervisor dr. Aist÷ Kabašinskien÷
Lithuanian university of health sciences, faculty of veterinary, Department of Food safety and quality, Kaunas; 2013. p 48.
Masters degree final paper 48 pages, 20 pictures, 4 tables, 36 literature sources, 2 appendix in lithuanian language.
The purpose of final work: To analyse a variety of genetically modified foods of Kedainiai city market.
Tasks: 1. To determine a variety of genetically modified foods in supermarkets. 2. To analyse labeling violations of genetically modified foods. 3. To survey inhabitants in order to find out their view of GMO.
Methodology of the research: According to SFVS database, there was done the analysis of genetically modified foods changes in Lithuania‘s supermarkets in the period of 2008 – 2012 years. The information was collected from the products which contain of genetically modified materials in supermarkets such as „IKI“, „Maxima“ and „Norfa“ which are located in K÷dainiai city. In the period of 2011 – 2012 years there was done a survey and were interviewed 117 respondents to find out their view to genetically modified organisms. Statistical analysis of the data was done with SPSS software. There were calculated correlation coefficients (r) and their confidence intervals (p). In order to check the correlation hypothesis there used the significance level of 0,05 .
Results: In 2011 year in supermarkets of K÷dainiai city were traded 6 kinds of vegetable oil and 6 kinds of margarine which contain genetically modified materials. In 2012 year in the same supermarkets were found 6 kinds of vegetable oil which contains genetically modified materials. According to survey’s results, 94,9 % respondents know the meaning of genetically modified organisms. The main reasons of buying genetically modified foods are a lower price, willingness to try and a little difference between the conventional foods.
Conclusions: 1. The variety and quantity of GM foods in the supermarkets are constantly changing: the number of vegetable oil is decreasing (from 2008 year to 2012 year there are 3 kinds less), but there is an increasing tendency of GM foods such as sweets (from 2008 year to 2012 year there are 37 kinds more) and culinary products (in 2008 year there was no kinds of GM products, meanwhile in 2012 year were registered 99 kinds).
2. Not all of the products, which are in GM foods list provided by SFVS, are properly labeled in the shelves of supermarkets:
2.1. In six supermarkets of K÷dainiai city were detected 8 incorrectly labeled products which contain of genetically modified materials.
2.2. In the supermarkets the culinary products, which are in the list of GM foods by SFVS, are not labeled according to proper requirements. Even more, majority of sweets labels, which are in the list of GM foods, is impossible to read unless you will unpack it.
3. GMO survey‘s results showed a negative view of 88 % respondents to GM foods, but 35,9 % of these respondents use GM foods. 57 % of respondents believe, that GM foods may cause diseases and allergies.
4. 70,1 % of respondents claim, that there is not enough information about GM foods in Lithuania. 28,8 % or respondents buy GM foods because they do not see any difference between GM foods and conventional foods.
ĮVADAS
Pastaraisiais metais sparčiai vyst÷si biotechnologija ir genetikos inžinerija, kurios leidžia išspręsti įvairias žmonijos problemas. Pasaulyje biotechnologijos pl÷tra vyksta labai sparčiai ir be jos neįsivaizduojamas ekonomikos augimas. Šis procesas nesustabdomas. Sparčiai besivystantis genetikos mokslas dav÷ žmogui į rankas labai galingą priemonę, galinčią keisti natūralias augalų ir gyvūnų savybes - tai genų inžinerija, kurios technologijos atv÷r÷ naujas galimybes žem÷s ūkio, maisto pramon÷s ir kitų šakų raidai. Genų inžinerijos d÷ka buvo prad÷ti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai – šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (Paulauskas, 2004).
Genetiškai modifikuoti produktai vertinami labai prieštaringai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagrindin÷ šių skirtingų vertinimų priežastis yra ta, kad n÷ra visiškai ištirtas min÷tų produktų poveikis sveikatai ir gamtai. Dalis žmonių mano, kad mokslas stengiasi beatodairiškai kištis į natūralią gamtą, ignoruojant daugeliui gerai žinomą natūralų genetinį kryžminimąsi. Kai kurie aktyvistai deda pastangas, kad genetiškai modifikuoti produktai būtų uždrausti.
Biotechnologijų tema yra itin aktuali, nes iki šiol n÷ra vieningų atsakymų d÷l genetiškai modifikuotų produktų galimos žalos žmogaus sveikatai bei gamtai. Kita vertus, galbūt biotechnologijos pramon÷ yra ateities pramon÷, kuri gali suteikti dideles galimybes žmonių gerovei kelti.
Remiantis tyrimų duomenimis, genetiškai modifikuotų organizmų, parduotuvių lentynose kasmet daug÷ja. Gyventojų apklausos rodo, kad dauguma jų nenor÷tų pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotų produktų. Darbą šia tema pasirinkome, nes genetiškai modifikuotų organizmų gyvavimo istorija dar gana trumpa, tad ir išsamios informacijos apie transgeninius organizmus trūksta. Gyventojus būtina užtikrinti, kad informacija, apie genetiškai modifikuotų maisto produktų kūrimą, naudojant genetiškai modifikuotus augalininkyst÷s produktus, būtų jiems lengvai prieinama, o genetiškai modifikuotų produktų naudojimas vykdomas taip, kad būtų galima apriboti jų galimas neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Darbo tikslas – Išanalizuoti genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairovę K÷dainių miesto rinkoje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairovę prekybos vietose. 2. Išanalizuoti genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo pažeidimus. 3. Atlikti gyventojų apklausą ir išsiaiškinti jų nuomonę apie GMO.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Genetiškai modifikuotų produktų kūrimo tikslai ir jų
panaudojimo galimyb÷s
Genų inžinerija, pastaraisiais metais, plačiai naudojama įvairiose biotechnologijos srityse: medicinoje, farmacijoje, žemdirbyst÷je, maisto pramon÷je, aplinkosaugoje, bei daugelyje kitų pramon÷s sričių. Ja pasinaudota ir norint patenkinti vartotojų poreikį - gauti vis kokybiškesnius, ypatingomis skonin÷mis savyb÷mis pasižyminčius ir mažesn÷s kainos produktus.
Genų inžinerijos metodais buvo prad÷ti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai – genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Molekulinio veisimo technologija atv÷r÷ naują mikroorganizmų, augalų ir ūkinių gyvūnų genetinių patobulinimų erą. Palyginti su įprastiniais selekcijos metodais, genų inžinerijos metodai labai sumažina laiko, l÷šų ir darbo sąnaudas, reikalingas sukurti naujus norimų savybių organizmus (Paulauskas, Lygis, 2010).
Genų technologijos naudojimas, biomedicininiuose tyrimuose ir GMO naudojimas vaistų gamyboje, leidžia žymiai pagerinti produktų kokybę, saugoti aplinką, bei suteikia galimybes surasti naujus gydymo metodus. Naudojant genų inžineriją, organizmai gali būti modifikuoti taip, kad gaminti naudingus produktus, kuriuos, kitais metodais, galima išgauti labai mažais kiekiais ar iš viso neįmanoma pagaminti (Bumelis ir kt. 2009).
Pasak A. Ražanskien÷s ir kt. (2009) genetin÷s augalų transformacijos galimyb÷s yra labai plačios ir gali pad÷ti pasiekti įvairiausius tikslus:
• Sukurti labiau prie aplinkos sąlygų prisitaikiusias veisles. Augalų atsparumo abiotiniams (šalčiui, sausrai) ir biotiniams stresams (patogenai ir kenk÷jai) padidinimas, ženkliai padidintų žem÷s ūkio produktyvumą.
• Sukurti transgeninius augalus, su pagerintomis maistin÷mis savyb÷mis. Maistingesni, skanesni, vitaminingesni, turintys daugiau antioksidantų vaisiai ir daržov÷s – galimyb÷s keisti augalus šiuo aspektu yra plačios.
• Sukurti genetiškai modifikuotus vertingų medžiagų producentus. Tiek kiekybinių, tiek kokybinių požymių keitimo linkme galima modifikuoti vaistinius, aromatinius, aliejinius augalus, kurie yra vertingų, retų ir brangių medžiagų šaltinis.
• Sukurti farmacijai skirtų baltymų producentus. Augalai yra ne tik puikūs ir pigūs bioreaktoriai rekombinantinių terapinių ir diagnostinių baltymų gamybai. Kadangi augalai negali būti žmogaus patogenų neš÷jais, vakcinos, pagamintos iš augaluose susintetintų baltymų, būtų saugesn÷s.
• Sukurti transgeninius augalus pramonei. Biokuras (bioetanolis ir biodyzelinas), lubrikantai, mediena, krakmolas popieriaus gamybai, augaliniai dažai ir t.t. – visoms šioms reikm÷ms gal÷tų būti naudojami, maistui neskirti transgeniniai augalai.
Ypatingą susidom÷jimą genetiškai modifikuotais organizmais ir jų spartų vystymąsį pasaulyje paskatino, visuomen÷s problemos, susidariusios žem÷s ūkyje, aplinkosaugoje, sveikatos apsaugoje, energetikoje ir kitose srityse. Augalininkyst÷je nor÷ta išvesti tokias maistinių augalų veisles, kurios duotų gausų derlių be didesnių trąšų ir pesticidų sąnaudų, reikalautų mažiau priežiūros. 1986 m. JAV (Jungtin÷s Amerikos valstijos) buvo sukurtas pirmas genetiškai modifikuotas augalas – herbicidams atsparus tabakas. 1993 m. gautas leidimas parduoti pirmą komercinį produktą – tai buvo virusams atsparūs cukriniai runkeliai, v÷liau pristatyti puviniui atsparūs pomidorai. 1996 m. JAV, Australijoje prad÷ta auginti augalų kenk÷jams atspari medviln÷, kukurūzai, herbicidams atsparios sojos pupel÷s bei herbicidams tolerantiški kukurūzai, rapsai, medviln÷, kurie šiuo metu pasaulyje yra auginami plačiausiai.
Komerciniams tikslams skirtų, genetiškai modifikuotų augalų, pas÷lių plotai nuo 1996 m. kasmet augo vidutiniškai apie 15 proc. ir iki 2009 m. padid÷jo 80 kartų ir už÷m÷ 134 mln. ha (63 proc. iš jų - JAV). 2008 m. genetiškai modifikuotų augalų plotas sudar÷ 8 proc. viso pasaulyje užimamo augalu pas÷liu ploto, genetiškai modifikuoti augalai auginti 25-iose šalyse, 30 šalių šiuos produktus importavo maistui ir pašarams (Clive, 2009). Pasak Paulausko ir kt. (2010), transgeninių augalų, tokių kaip sojos, medviln÷, kukurūzai ir rapsai, pas÷lių plotai yra didžiausi pasaulyje: 60 proc. Iš jų, 91 milijonas hektarų sojų pupelių (28 proc.), 35 milijonai hektarų medviln÷s (18 proc.), 26 milijonai hektarų rapsų (14 proc.) pas÷lių. Iš 147 milijonų hektarų kukurūzų pas÷lių yra transgeniniai. Pagrindiniai tokiu būdu patobulintų augalų augintojai yra JAV, Brazilija, Argentina, Indija, Kanada, Kinija (1 pav.).
Kaip teigia Grinius ir kt. (2007), šiuo metu GM (genetiškai modifikuoti) augalai auginami komerciniais tikslais. Svarbiausi iš jų: atsparumu herbicidams ir insekticidams pasižymintys sojos pupel÷s, kukurūzai, medviln÷ ir rapsai. Kitų genetiškai modifikuotų augalų kultūros auginamos eksperimentiniuose bandymų laukeliuose: saldžios bulv÷s, atsparios tam tikrai viruso padermei, papildomu geležies ir vitaminų kiekiu praturtinti auksiniai ryžiai, padidintu maistin÷s medžiagos – lizino kiekiu pasižymintys kukurūzai, bei nemažai įvairių augalų, galinčių geriau toleruoti abiotin÷s kilm÷s stresines sąlygas.
1 pav. Genetiškai modifikuotų augalų pas÷lių plotas įvairiose pasaulio šalyse (Clive, 2009m.)
Pasak A. M. Murphy (2007), iki 2015 m. apie pus÷ pasaulio augalininkyst÷s produktų, skirtų maistui, pašarams ir pramon÷s žaliavoms, bus pagaminti naudojant biotechnologiją. Šiandien transgeniniai augalai naudojami ne tik Amerikoje, bet ir Europos šalyse. Šiuo metu įregistruota daugiau kaip 1700 genetiškai modifikuotų augalų.
L. Griniaus (2007) manymu, žem÷s ūkis yra viena iš sričių, kurioje biotechnologijos pasiekimai naudojami plačiausiai ir sukelia daugiausiai diskusijų, d÷l šių inovacijų tikslingumo, kadangi tiek visuomen÷s, tiek mokslininkų nuomon÷s apie naudą ir galimą riziką d÷l skirtingų vertinimo kriterijų dažnai skiriasi. Murphy (2007) mano, kad per÷jimas prie biotechnologija paremtos ekonomikos yra reikšmingas padarinys ekonomin÷s sistemos struktūrai ir funkcionavimui. L. Spudien÷s (2008) teigimu, sparčią biotechnologijų pl÷trą pasaulyje l÷m÷ ne tik dideli maisto paklausos besivystančiose šalyse augimo tempai, bet ir pasaulio maisto ūkio gamybos išteklių naudojimo problemos, būtinumas mažinti gamtos užterštumą, taipogi žem÷s ūkio ekonomikos augimo ir pl÷tros problemos.
Remiantis Tarptautin÷s Agrobiotechnologijos tarnybos duomenų baze (ISAAA, 2005), artimiausias dešimtmetis teikia vilčių tęsti did÷jantį GM augalų pritaikymą įvairiose srityse. Ateityje numatomas įvairus GMO panaudojimas maistin÷ms vaistin÷ms medžiagoms, žmogaus vakcinoms nuo infekcinių ligų, tokių kaip Hepatitas B, gydymui naudojamiems bananams, anksčiau subręstančioms pagreitintos medžiagų apykaitos žuvims, kasmet brandinantiems derlių
vaismedžiams ir riešutmedžiams, bei augalams, iš kurių gaminamos naujos kartos unikalių savybių plastikin÷s medžiagos. Šių medžiagų savybes dar reik÷s praktiškai patikrinti, tačiau ateinantis dešimtmetis gali pasižym÷ti eksponentiškai did÷jančiu naujų GMO ir jų produktų atradimu, nes mokslininkai įgyja vis geresnes sąlygas organizmų genomo resursus tyrin÷ti platesniame kontekste (Grinius ir kt. 2007).
J. Clive (2009) nors ir išreikšdamas atsargų optimizmą mano, kad veržlūs pirmojo dešimtmečio genetin÷s inžinerijos pasiekimai bus ne tik s÷kmingai tęsiami kitame dešimtmetyje, bet ir viršys lūkesčius. Tikimasi, kad daug÷s naujų, ypač besivystančių, šalių skaičius, kuriose ūkininkai augins GM augalų pas÷lius, tad bus galima įvertinti antros kartos įgytas augalų savybes.
1.2. Genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmonių
sveikatai bei aplinkai
Vartotojai genetiškai modifikuotus produktus (GMP) vertina labai kontraversiškai. Pagrindin÷ šių skirtingų vertinimų priežastis yra ta, kad n÷ra visiškai ištirtas min÷tų produktų poveikis sveikatai. Daliai žmonių gauti vienokie ar kitokie įrodymai neatrodo įtikinami.
Siekdamos išsiaiškinti bei spręsti su prieštaringu diskursu susijusias problemas, atsakymo ieško įvairios institucijos: vyriausyb÷, nevyriausybin÷s organizacijos, žiniasklaida, mokslininkai bei pavieniai asmenys (Lazutka, Skučien÷, 2010).
Pasaulio visuomen÷ šiuo klausimu neturi vieningos nuomon÷s. Įvairios interesų grup÷s skirtingai komentuoja šią problemą ir dažniausiai požiūriai skiriasi labai smarkiai (Paulauskas, 2010).
Biotechnologijų taikymas gali tur÷ti teigiamą ir neigiamą poveikį ekonominei, socialinei ir ekologinei aplinkai (Grundey, Rimkien÷, 2012).
H. Jhamtani (2000) nuomone, reik÷tų atsakyti į svarbiausią klausimą: kokią naudą teikia GMP? Atsakymas gali būti dviprasmiškas: žinant, kad šiuolaikin÷s biotechnologijos dažniausiai yra kuriamos tarptautinių kompanijų ir GMP skirti maksimizuoti jų pelną, visuomen÷, ypač besivystančių šalių, ne visada gali tur÷ti naudą. Trūksta įrodymų, ar GMP išties padeda spręsti besivystančių šalių problemas.
Trečia pagal dydį Japonų gamintojų kompanija „Showa Denko K. K“ taip pat suk÷l÷ diskusijas GMO klausimu. Ginčus l÷m÷ neteisingai žiniasklaidos pateikti duomenys, anot kurių „Showa Denko K. K“ gaminti GM kukurūzai suk÷l÷ žmonių mirtis. Nors tokie teiginiai netur÷jo jokio pagrindo, vis d÷lto, maisto papildus gaminusi kompanija „Showa Denko K.K“ pakenk÷ žmonių sveikatai.
1992 metais JAV paskelb÷ norinti įrodyti, kad, daugelio mokslininkų nuomone, genetiškai modifikuoti maisto produktai nekelia didesn÷s rizikos, nei įprastas maistas. Remiantis tokiu pareiškimu, kiekvienas GM maisto produktas laikomas tokiu pat saugiu, kaip ir jo nemodifikuotas atitikmuo, jei n÷ra tam prieštaraujančių įrodymų. JAV GM maistą reglamentuoja objektyvios maisto savyb÷s bei jo paskirtis, neatsižvelgiant į tokio maisto gamybos būdą. Koncepcija, pavadinta esminio lygiavertiškumo principu, skirta įrodyti, kad naujasis GM maistas yra tiek pat saugus kaip ir natūralus maistas (Grinius ir kt. 2007).
Pasak G. Blažauskien÷s ir kt. (2008) genų inžinerijos taikymas gali duoti daug naudos – užtikrinti didesnį derlingumą, geresnę maisto kokybę, mažesnę žalą aplinkai, nes sunaudojama mažiau herbicidų, insekticidų ir cheminių trąšų. Tačiau neatsargiai naudojant GMO gali susidaryti galimyb÷s kilti įvairioms problemoms. Gali atsirasti nenumatytų alerginių reiškinių d÷l naujų komponentų susidarymo maisto produktuose; genetiškai modifikuotiems augalams susikryžminus su įprastais, gali atsirasti įprastų augalų atsparumas vabzdžiams ar herbicidams. Yra rizika, kad genetiškai modifikuoti augalai gali išplisti ir pakenkti natūraliai ekologinių sistemų pusiausvyrai. Galimas ilgalaikis genetinių modifikacijų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai dar n÷ra pakankamai ištirtas, tod÷l kiekvienas GMO ir jo saugumas konkrečiu atveju privalo būti įvertintas atskirai.
Atkreipiant d÷mesį į genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo privalumus R. Bartkevičiūt÷ ir kt. (2006) teigia, kad genetiškai modifikuotas maistas yra pigesnis, geresn÷s kokyb÷s (geresn÷ prekin÷ išvaizda, skonis, kvapas, turi daugiau maistingų medžiagų, vitaminų). GM augalai yra atsparesni ligoms, kenk÷jams, tod÷l juos auginant naudojama mažiau pesticidų, jie geriau pakelia nepalankias aplinkos sąlygas, tod÷l gali būti auginami nederlingame dirvožemyje.
Išanalizavus įvairius straipsnius bei mokslinę literatūrą, nustatyta, kad GM maisto produktai turi tam tikrų trūkumų.
Neigiamas GMO poveikis aplinkai:
• Galimas tam tikros GMO rūšies biologin÷s įvairov÷s sumaž÷jimas (GMO konkurencinis pranašumas, palygti su nepakeistais recipientais ar motininiu organizmu/organizmais);
• Kitų toje pačioje ekosistemoje egzistuojančių rūšių nukonkuravimas d÷l naujų GMO savybių; • Neparazituojančių ant tam tikros rūšies GMO organizmo vabzdžių išnykimas d÷l GMO augalo gaminamų toksinų;
• Tarprūšinis kryžminimasis tarp GMO populiacijos ir jos laukinių gentainių bei įgytų genų perdavimas (genų „dreifas”);
• Genų „dreifas” į kitas rūšis (pvz., mikroorganizmus) ir galimyb÷, kad rūšys recipient÷s įgis imunitetą antibiotikams;
• Po GMO išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sukelianti netik÷tų ir/ar nepageidautinų ypatybių pasireiškimą modifikuotuose organizmuose, biologinių pasklidimo kelių pakitimą, per didelį populiacijos padid÷jimą aplinkoje, įtakos pakitimą įvairiuose populiacijų lygiuose (konkurentų, aukų, simbiotų, priešų, parazitų ir patogenų) (Paulauskas ir kt., 2008).
Galimos GMO gr÷sm÷s ir poveikiai žmonių sveikatai:
• Galimas alerginių reakcijų nuo GM maisto atvejų padid÷jimas;
• D÷l horizontalaus genų pernešimo iš GMO, kenksmingų žmogui mikroorganizmų imuniteto antibiotikams įgijimas;
• Galimas pavojus, kad transgenin÷ DNR iš suvartotų GMO gali paveikti žmogaus organizmą, pavyzdžiui žiedinių kopūstų mozaikinių virusų genas promotorius (nors tai n÷ra įrodyta);
• Pakitę maisto medžiagų kiekiai vartojamame GM maiste gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą;
• GM organizmai, kitaip nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmon÷ms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, kartu pakeisdami nusistov÷jusią natūralią bioįvairovę;
• Patys genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali netur÷ti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alergiškas pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais pra÷jus tam tikram laikotarpiui (Paulauskas, 2008).
Galimos GMO gr÷sm÷s ir poveikiai ūkiui:
• Galimas genų pernešimas iš GMO į kitus pas÷lius;
• Horizontalus genų pernešimas arba GM baltymų per÷jimas į dirvą gali lemti vabzdžių atsparumą insekticidams, tod÷l pas÷liai gali būti negrįžtamai sunaikinti;
• Žem÷s ūkio ir aplinkosaugos įprastinių veiklų pasikeitimas. Pasikeitusi herbicidų naudojimo praktika (herbicidams atsparių augalų veislių auginimas skatina plataus spektro herbicidų naudojimą, o tai kelia pavojų paukščiams, vabzdžiams ir laukiniams augalams);
• Žem÷s ūkio technologijų, panaudojant GMO, didesnis tausojantis poveikis aplinkai.
• Pasikeitusi pesticidų naudojimo praktika (vabzdžiams atsparių augalų veislių auginimas sumažina pesticidų naudojimo apimtis ir dažnį), mažesn÷s žem÷s ūkio technikos ir kuro sąnaudos (Paulauskas ir kt., 2008).
Apibendrinant galima teigti, kad visuomen÷je yra GMO šalininkų teigiančių, kad tai gamybos technologijos evoliucija, kurios pagalba sukuriamos atsparesn÷s aplinkos poveikiui rūšys, didinamas derlingumas, leisiantis teikti maistą nepalyginamai didesniam žmonių kiekiui. Tuo tarpu
egzistuoja ir kita suinteresuotoji šalis - biotechnologijų oponentai. Jie teigia, kad biotechnologija gali sukelti nenumatytas ir kenksmingas pasekmes. Tikriausiai tarp šių skirtingų šalių nekiltų ginčų jei poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir ūkiui tyrimai būtų moksliškai pagrįsti ir mokslas tur÷tų atsakymą į šį aktualų klausimą (Jasinskas, Simanavičien÷, 2010).
1.3. Gyventojų požiūris į GMO
Genetiškai modifikuotų produktų reikšm÷ maisto produktų rinkoje did÷ja. Pastaruoju metu visuomen÷ vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Genetiškai modifikuoti organizmai bei produktai vertinami labai prieštaringai, kontraversiškai traktuojami tarp mokslininkų, politikų, gamintojų, vartotojų, prekybininkų, aplinkosaugininkų ir kitų grupių (Makut÷nien÷, Gaivenien÷, 2011).
L. Griniaus ir kt. (2007) teigimu visuomen÷s požiūrį ir nuomonę apie GMO lemia kelios pagrindin÷s vidin÷s ir išorin÷s racionalios ir iracionalios nuostatos. Vidin÷s nuostatos siejamos su moraliniu klausimu – d÷l vienų ar kitų priežasčių žmon÷s mano, jog GMO kūrimas yra nenatūralus, religines nuostatas pažeidžiantis procesas. Išoriniai racionalūs prieštaravimai GMO labiau remiasi faktais ir loginio mąstymo argumentacija. Jie daugiau nagrin÷ja GMO technologijos pritaikymo pasekmes. Tokio pobūdžio prieštaravimai remiasi galimu pražūtingu GMO poveikiu gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai.
Anot A. Sonnino (2009), šiuo metu dar nevisiškai žinomi genetiškai modifikuotų augalų rizikos mastai, taip pat nežinoma tiksli rizikos prigimtis: šie organizmai gali pasklisti aplinkoje ir sukelti ekosistemų pokyčius, nors moksliniai tyrimai ir naudojimo praktika tokios gr÷sm÷s nepatvirtina, tačiau yra nemažai studijų, papildančių viena kitą, kuriose identifikuojamos galimos rizikos pasireiškimo sritys ir būdai.
Kaip pastebi R. Lazutka ir D. Skučien÷ (2010), vartotojų nuostatos genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu 2000 m. Šiaur÷s Amerikoje ir Europoje skyr÷si. Didel÷ dalis europiečių nerimavo d÷l GM maisto saugumo, pasisak÷ už jo žym÷jimą. Toks vartotojų požiūris, mokslininkų teigimu, dar÷ įtaką prekybai, tod÷l prekybininkams teko į tai atsižvelgti. D÷l to maisto gamintojai ir biotechnologijų kompanijos tur÷jo atskirti genetiškai modifikuotus produktus nuo ne genetiškai modifikuotų ir paskirstyti juos atitinkamiems regionams. Tačiau amerikiečių ir kanadiečių požiūris į GM maistą buvo palankesnis. V÷lesni moksliniai tyrimai patvirtina, kad šios vartotojų nuostatos GM produktų atžvilgiu beveik nepasikeit÷.
Europos vartotojų požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus yra skeptiškas, ne toks kaip JAV, kur genetiškai modifikuotas maistas laikomas lygiaverčiu natūraliam. Europos Sąjunga,
organizmų naudojimą. ES (Europos sąjungos) lygiu biotechnologiją reglamentuojantys teis÷s aktai atsirado 1990 metų pradžioje ir nuo to laiko teisin÷ sistema buvo nuolat peržiūrima ir papildoma. 1998 m. įvedusi genetiškai modifikuoto maisto prekybos ir genetiškai modifikuotų javų naudojimo moratoriumą, ES atkreip÷ d÷mesį į vartotojų susirūpinimą ir pateik÷ daug teis÷s aktų d÷l genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos patvirtino Europos parlamentas. Nuo 2001 m. prasid÷jo intensyvus genetiškai modifikuotų organizmų sektoriaus teisin÷s bei institucin÷s baz÷s tobulinimo procesas, kuriuo siekiama sukurti integruotą, sisteminį požiūrį į bet kokį genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą (Lenkaitis ir kt., 2002).
Dauguma mokslininkų pripažįsta, kad genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas neigiamai veikia gyvūnų gerovę ir sveikatą. Kai kurie Europos, Azijos bei JAV ūkininkai teigia, jog jų auginami buivolai, karv÷s bei paukščiai gaišta nuo genetiškai modifikuotų pašarų. Kiaul÷ms ar karv÷ms nuo jų atsiranda vaisingumo problemų. Taigi vartojant genetiškai modifikuotus pašarus, neigiamai paveikiama gyvūnijos bioįvairov÷ (Svirskis, 2010).
Gyventojų požiūriu Lietuvoje nereik÷tų naudoti GM produktų arba juos naudoti tik mokslo tikslais, alternatyviajai energetikai. Jų manymu, Lietuvai reik÷tų savarankiškai priimti sprendimą, ar naudoti ir auginti GMO, ar atsisakyti tai daryti (Lazutka, Skučien÷, 2010).
GMO panaudojimas mūsų šalyje yra apibr÷žtas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarime „D÷l Aukštųjų technologijų pl÷tros programos patvirtinimo“. Šis dokumentas biotechnologiją apibūdina kaip pritaikomojo ir techninio mokslų susijungimą tam, kad genetiškai modifikuotos ląstel÷s ir organizmai gal÷tų būti panaudoti gamybos ir paslaugų sferoje. Dokumentas puikiai iliustruoja vyraujantį suvokimą, jog Lietuvoje šiuolaikin÷ biotechnologija negali apsieiti be GMO panaudojimo (Grinius ir kt. 2007).
Remiantis Viešosios nuomon÷s ir rinkos tyrimų bendrov÷s „Sprinter tyrimai“ 2009 02 26– 2009 03 10 atliktu Lietuvos gyventojų tyrimu, dauguma jų turi neigiamą nuomonę apie GMO, tod÷l galima teigti, kad visuomen÷je dar vyrauja neigiamas požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus.
1.4. Genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų
teisinis reglamentavimas
GMO naudojimą tiek pasauliniu mastu, tiek ir ES reguliuoja tarptautiniai reglamentai ir direktyvos. Kiekviena ES nar÷ turi tam tikras teises reguliuoti GMO naudojimą savo šalies nacionaliniu mastu. Biologin÷s įvairov÷s konvencijos Kartachenos Biosaugos protokolas yra vienintelis tarptautinis susitarimas, reglamentuojantis saugų GMO naudojimą pasauliniu mastu. GMO naudojimo klausimas svarbus įvairioms suinteresuotoms visuomen÷s grup÷ms: vartotojams,
ūkininkams, kurie naudoja GMO ir puosel÷ja ekologin÷s žemdirbyst÷s principus, aplinkosauginei ir biotechnologinei pramonei (Grinius ir kt. 2007).
Biologinio saugumo Kartachenos protokolas reguliuoja gyvų GMO tarptautinį naudojimą, gabenimą, perdavimą, išleidimą taip, kad būtų užkirstas kelias arba sumažintas pavojus biologinei įvairovei, atsižvelgiant ir į pavojų žmogaus sveikatai. Protokolo 20 str. įpareigoja ES šalis keistis informacija per Biosaugos informacijos centrą (BIC). BIC yra priemon÷ informacijai teikti. Ji sudaro galimybę susipažinti su šalių pateikta informacija, susijusia su Kartachenos Protokolo įgyvendinimu. Ji taip pat sudaro galimybę prireikus pasinaudoti kitomis tarptautin÷mis informacijos apie biosaugą pasikeitimo priemon÷mis (Valstyb÷s žinios, 2003).
Pagrindinis biosaugos politikos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, tuo pat metu sukuriant sąlygas vieningai ES biotechnologijų rinkai funkcionuoti ir vystytis. ES lygiu biotechnologiją reglamentuojantys teis÷s aktai atsirado 1990 metų pradžioje ir nuo to laiko teisin÷ sistema buvo nuolat peržiūrima ir papildoma. Iš esm÷s, galima teigti, kad nuo 2001 metų prasid÷jo intensyvus GMO sektoriaus teisin÷s bei institucin÷s baz÷s tobulinimo procesas, vykstantis iki šiol, kuriuo siekiama sukurti integruotą, sisteminį požiūrį į bet kokį GMO naudojimą. (Lenkaitis ir kt. 2002).
Pagrindines mūsų šalies GMO naudojimo reglamentavimo kryptis duoda ES teis÷. Turime atidžiai sekti bei aktyviai dalyvauti leidžiant naujus ES teis÷s aktus. Tai nelengva užduotis, nes ES įstatymai nuolat keičiami, priimami nauji. Be to, Lietuva gali formuoti savo politiką – šalims palikta teis÷ nustatyti griežtesnius reikalavimus nei ES.
Lietuvos respublikos GMO įstatymas nr. X-720 (pradinis nr. IX-375) įsigaliojęs 2006 m. birželio 22 d., pagrindinis dokumentas Lietuvoje, reglamentuojantis GMO naudojimą, institucijų kompetenciją, naudotojų teises ir pareigas. Poįstatyminiai dokumentai detaliau aptaria įvairias GMO naudojimo veiklas. Pagrindiniai ES dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas Lietuvos GMO įstatymas, Europos Tarybos direktyva 2001/18/EB d÷l GMO apgalvoto išleidimo į aplinką ir Europos Tarybos ir Parlamento 2009/41/EB direktyva d÷l riboto GM mikroorganizmų naudojimo. GMO įstatymas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra susiję su GMO ir GMP apgalvotu išleidimu į aplinką, naudojimu, teikimu į rinką, bandymų ir mokslinio tyrimo darbų atlikimu, bei kita šio įstatymo numatyta, su GMO ir GMP susijusia, veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Veiklos, kurios metu yra naudojami GMO ir GMP, valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija. Įstatyme numatytos suinteresuotų valstybinių institucijų - Žem÷s ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos. Min÷tos suinteresuotomis valstyb÷s valdymo institucijos nustato GMO ir GMO rizikos aplinkai, žem÷s ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimo tvarką ir rizikai įvertinti būtinus duomenis, organizuoja ir atlieka GMO ir GMP rizikos aplinkai,
žem÷s ūkiui ir žmonių sveikatai vertinimą ir valdymą. Aplinkos apsaugos įstatyme taip pat nurodoma, kad viena iš aplinkos apsaugos valdymo sistemos dalių – GMO gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo, bei nukenksminimo (Valstyb÷s žinios, 1992).
Maisto įstatyme nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija GM maisto srityje. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją: nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priskirta maisto saugos ir kokyb÷s tikrinimas (Valstyb÷s žinios, 2000, 2001, 2005).
GM maisto produktų ir pašarų įteisinimą, remdamasis 2003 m. rugs÷jo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 d÷l GM maisto ir pašarų, atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Prašymą pareišk÷jas teikia ES valstyb÷s nar÷s nacionalinei kompetentingai institucijai (Lietuvoje – Sveikatos apsaugos ministerija), kuri persiunčia jį šiai tarnybai, o pastaroji apie prašymą nedelsdama informuoja kitas ES valstybes nares ir ES Komisiją bei pateikia joms pareišk÷jo prašymą. ES Komisijai, ES valstyb÷ms nar÷ms ir pareišk÷jui pateikia savo nuomonę, kartu ir ataskaitą, kurioje aprašomas jos atliktas maisto produkto ar pašaro įvertinimas.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 d÷l GMO atsekamumo ir žym÷jimo tikslas – užtikrinti GMO susekimą nuo vieno operatoriaus iki kito, užtikrinti tinkamą žym÷jimą ir sukurti sistemą, kurios d÷ka būtų galima pašalinti GMO iš apyvartos ir išvengti žalos aplinkai ar žmogaus sveikatai. Reglamentas sukuria GMO susekimo sistemą, kuri užtikrina, kad GMO gali būti identifikuojami unikaliu numeriu ir žymimi maisto ir pašarų gamybos grandin÷je.
Orhuso konvencija susijusi su informacija, visuomen÷s dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus, suderinamumą, taip pat reikalavimu šalims imtis reikiamų priemonių kad būtų sukurta ir išlaikyta tiksli, aiški ir suderinta struktūra, užtikrinanti informacijos apie GMO naudojimą, gavimą. Ši konvencija parengta vadovaujantis direktyvomis 2009/41/EB , 2001/18/EB.
Komisijos Baltoji knyga, d÷l maisto saugumo, išleista 1999 m., yra kelrodis visiems ES leidžiamiems įstatymams. Dokumente yra išvardinta daugiau kaip 80 reikalavimų būtinų įgyvendinant įstatymus, juos tobulinant arba kuriant naujus, kurių daugelis siejasi su GMO. Tai nauji reikalavimai maisto saugumo srities, gyvulių pašarų, s÷klų, GMO nustatymo ir žym÷jimo įstatymų baz÷je.
2.
TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimų atlikimo planas, vieta ir laikas
Tyrimas buvo atliekamas K÷dainių miesto prekybos centruose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokyb÷s katedroje 2011 metų rugs÷jo - 2012 metų lapkričio m÷nesiais. Tyrimo metu buvo renkama informacija iš šešių K÷dainių mieste esančių prekybos centrų: 2 „IKI“, 2 „Maxima“ ir 2 „Norfa“, apie juose parduodamą produkciją, kurioje yra GM žaliavos, taip pat vykd÷me anoniminę anketinę apklausą (priedas nr.1). Tyrimo metu išnagrin÷ta genetiškai modifikuotų produktų pasiūla, K÷dainių miesto prekybos centruose ir GMP ženklinimas. Išnagrin÷tos 16 produktų etiket÷s, kuriose atsispind÷jo GMO ženklinimas.
2.2. Gyventojų požiūrio į GMO vertinimas
2.2.1 Tyrimo imtis
Atliekant tyrimą, buvo vykdoma apklausa, kurią sudar÷ 30 uždaro tipo klausimų, apklausiami K÷dainių miesto ir rajono gyventojai. Klausimai atskleid÷ respondentų duomenis (lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, amžius), likusieji klausimai atskleid÷ apklaustųjų požiūrį į GMO bei produktus kuriuose yra GM žaliavos.
Anketa sudaryta internetiniame portale www.apklausa.lt. Anketin÷s apklausos internetin÷ nuoroda http://apklausa.lt/f/gmo-u8htad2/answers/new.fullpage buvo platinama elektroninio pašto, bei socialinių tinklų pagalba. Respondentai tyrime dalyvavo savanoriškai. Apklausos trukm÷ 5 - 10 minučių. Respondentams buvo paaiškinta, kokiu tikslu atliekama apklausa ir kad jos duomenys bus naudojami tik šiame darbe.
Tyrime dalyvavo 117 žmon÷s, iš kurių buvo 95 moterys (81,2 proc.) ir 22 vyrai (18,8 proc.), kurie atsak÷ į anketos klausimus.
Apklausa buvo skirta K÷dainių miesto bei rajono gyventojams. Norint gauti tikslesnius duomenis, apklausoje K÷dainių miestas įvardintas kaip didmiestis, rajonas – provincija. Pagal gautus tyrimo rezultatus didmiestyje gyvenančių respondentų buvo 101 (86,3 proc.) , provincijoje 16 (13,7 proc.).
Tyrimo metu gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo įvairus. Amžius svyravo nuo 16 iki 60 metų, taip buvo stengiamasi išsiaiškinti kuo objektyvesnę gyventojų nuomonę.
Tiriamųjų respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą buvo suskirstytas į keturias kategorijas. Informacija apie respondentus pateikiama 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir amžių
Išsilavinimas Amžius
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Bendras respondentų pasiskirstymas pagal amžių iki 19 metų 0 2 0 0 2 20 - 25 metai 1 15 8 31 55 26 - 35 metai 1 4 8 39 52 36 - 45 metai 0 1 1 3 5 46 – 55 metai 0 0 0 2 2 56 ir daugiau metų 0 0 0 1 1 Bendras respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą 2 22 17 76 117
2.3. Statistin÷ duomenų analiz÷
Gautiems tyrimo rezultatams analizuoti buvo naudojamos Microsoft Office Excel 2003 ir statistin÷ SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 20.0 2011 programos. Buvo apskaičiuoti koreliacijos koeficientai (r) ir jų patikimumo laipsniai (p). Koreliacijos koeficiento reikšmių skal÷ pateikiama 2 lentel÷je.Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
2 lentel÷. Koreliacijos koeficiento reikšmių skal÷
Labai
stipri Stipri Vidutin÷ Silpna
Labai silpna
N÷ra ryšio
Labai
silpna Silpna Vidutin÷ Stipri
Labai stipri -1 nuo -1 iki -0,7 nuo -0,7 iki -0,5 nuo -0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 +1
3.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Genetiškai modifikuotų maisto produktų įvairov÷ Lietuvoje
Remiantis VMVT 2012 metų duomenimis, šiuo metu mūsų prekybos tinkluose parduodama 19 pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų, 47 pavadinimų saldumynų, 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių sud÷tyje yra GMO (2 priedas). Genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gaminami vis nauji maisto produktai ar patiekalai, kurių sud÷tyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai (VMVT, 2012).
Atliekant tyrimą, remiantis VMVT duomenimis, analizavome penkerių metų GMP asortimentą Lietuvos prekybos centruose (3 lentel÷).
3 lentel÷. GMP asortimentas Lietuvoje, pagal VMVT duomenis
Produktai 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais Aliejus 22 22 24 26 19
Margarinas ir tepūs riebalų mišiniai 7 7 7 7
Majonezas 1 3 1 1 Saldumynai 10 10 31 43 47 Kulinariniai gaminiai 96 97 99 Skrudinta duona 1 1 1 2 Konservai 1 Maisto papildai 2 1 3
Rezultatai rodo, kad rinkoje esančių produktų, pagamintų iš GM žaliavos maž÷ja, tačiau VMVT atliekant tyrimus, kas kartą nustatoma daugiau kulinarinių gaminių, kurių gamybai buvo naudojami produktai, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos.
Tyrimo metu, buvo stebima K÷dainių miesto prekybos centrų rinka ir sekamas GMP asortimentas. 2011 metais K÷dainių miesto prekybos centruose, buvo rasta 6 rūšių augalinių aliejų ir 6 rūšių tepiųjų riebalų mišinių, kurių sud÷tyje buvo genetiškai modifikuotos žaliavos. 2012 metais tuose pačiuose prekybos centruose aptiktos 6 rūšys augalinių aliejų, kurių sud÷tyje buvo GM žaliavos (lentel÷ nr. 4).
4 lentel÷. GMP asortimentas K÷dainių miesto prekybos centruose 2011 – 2012 metais Prekybos centras 2011 metai Aliejus, kurio sud÷tyje yra GM žaliavos 2011 metai Tepus riebalų mišinys, kurio sud÷tyje yra GM
žaliavos
2012 metai Aliejus, kurio sud÷tyje yra GM
žaliavos
„IKI“ „Cento“ augalinis,
„Grace“ augalinis. „Cento“, „Baltas“.
„Cento“ augalinis, “Omili“ augalinis. „Norfa“ „Augalinis“, „Sodžiaus“ augalinis. „Sodžiaus“, „Sumuštinių“. „Augalinis“, „Sodžiaus“ augalinis. „Maxima“ „Optima“ augalinis,
„Jasmine“ augalinis.
„Aukselis“, „Optima
linija“. „Optima“ augalinis.
3.2. Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimo analiz÷
Tyrimo metu, pasteb÷jome, kad ne visi produktai, esantys VMVT GMP sąraše, prekybos centrų lentynose buvo su etiket÷mis, atitinkančiomis reikalavimus. Buvo užfiksuota, kad prekybos centre „Maxima“ aliejus „Optima“, kuris yra nurodytas VMVT GMO sąraše, kaip sud÷tyje turintis GM žaliavos, buvo pardavin÷jamas paženklintas etikete, (2 pav.) kurioje nebuvo reikalavimus atitinkančio žym÷jimo.
2 pav. „Optima“ aliejaus etiket÷
VMVT GMP sąraše nurodyti kulinarijos gaminiai, prekybos centruose n÷ra ženklinami pagal numatytus reikalavimus. Tiriant, K÷dainių miesto prekybos centrų, kulinarinių gaminių ženklinimą,
jų etiket÷se nerasta duomenų apie GMO. Daugelio saldumynų, esančių GMP sąraše, ženklinimo neįmanoma nustatyti neišardžius pakuot÷s, ypatingai šokoladinių kiaušinių su siurprizu.
Tačiau, buvo nustatyta ir taisyklingai ženklinamų produktų: „Cento“, „Omili“, „Augalinis“, „Sodžiaus“ augaliniai aliejai (3 pav.), „Sodžiaus“, „Aima,“ tepūs riebalų mišiniai, majonezas „Sodžius“ ir „Kaziuko“ kepta duona su česnaku.
3 pav. „Sodžiaus“ augalinio aliejaus etiket÷
3.3. Gyventojų anketin÷s apklausos rezultatai ir jų aptarimas
Siekiant ištirti gyventojų nuomonę apie genetiškai modifikuotus produktus K÷dainių mieste, bei rajone, buvo atlikta anketin÷ apklausa (1 priedas).
Klausimu, „Ar žinote ką reiškia GMO (genetiškai modifikuoti organizmai)?“ buvo norima išsiaiškinti, ar gyventojai turi pakankamai žinių apie GMO. Susisteminus visus atsakymų rezultatus, paaišk÷jo, kad 111 respondentų (94,9 proc.), teigia žinantys ką reiškia genetiškai modifikuoti organizmai, 6 respondentai (5,1 proc.) nežino, arba n÷ra apie tai gird÷ję. Mūsų tyrimo duomenys sutampa su rinkos tyrimų kompanijos „Eurotela“ duomenimis. 2012 m. liepos 11 d. iki rugpjūčio 31 d. buvo atliekama apklausa ir renkama gyventojų informacija. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, gyventojai vis labiau supranta kas yra GMO ir kokią naudą ar žalą jie gali sukelti (http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.).
Nor÷jome išsiaiškinti, ar gyventojų žinios apie GMO, jų nuomonę, yra pakankamos. Didžioji dauguma respondentų – 74 iš apklaustųjų, teigia neturintys pakankamai žinių apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, o 23 žinių turi pakankamai (4 pav.).
Kaip manote, ar Jūs turite pakankamai žinių apie genetiškai modifikuotus maisto produktus?
19,70%
63,20%
16,20% 0,90%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
4 pav. Gyventojų nuomon÷, apie jų žinias d÷l GM maisto produktų
Daugumos (82 respondentų) nuomone informacijos apie genetiškai modifikuotus maisto produktus trūksta (5 pav.). Rinkos tyrimų kompanijos „Eurotela“ 2012 m. duomenimis, informacijos poreikis apie GMO yra didelis, tačiau n÷ra patenkintas. Tokia informacija visai nereikalinga tik mažai daliai visų respondentų
(http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.).
Ar Lietuvoje yra pakankamai informacijos apie genetiškai mdifikuotus maisto produktus?
10,30%
70,10% 19,70%
Taip Ne Nežinau
5 pav. Gyventojų nuomon÷ d÷l informacijos kiekio apie genetiškai modifikuotus maisto produktus
Gyventojams buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate genetiškai modifikuotus produktus?“ Susisteminus apklausos duomenis matyti, kad GMP teigiamai vertina tik 10 respondentų. Dauguma vertina neigiamai (103 iš apklaustųjų), o apie tai n÷ra nieko gird÷ję 4 respondentai (6 pav.). Mūsų tyrimo duomenys yra panašūs į K. Juozapavičiūt÷s (2012) atliktų tyrimų rezultatus, kuriais teigiama, jog visuomen÷je stipr÷ja neigiamos nuostatos GMO atžvilgiu. Be to, neigiamai GMO vertinančiųjų padaug÷jo (nuo 51 proc. 2008 m. iki 58 proc. 2010 m.).
Nustat÷me labai silpną ryšį (r= -0,13; p<0,05) tarp gyventojų išsilavinimo ir GMP vertinimo, tod÷l galima teigti, kad išsilavinimas, neturi įtakos GMP vertinimui.
„Eurotela“ 2012 m. duomenimis, visuomenei taip pat nepakanka informacijos ir apie GMO (http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.).
Kaip vertinate genetiškai modifikuotus produktus 8,50%
88,00% 3,40%
Teigiamai Neigiamai Neesu nieko gird÷jęs (-us)
6 pav. Gyventojų genetiškai modifikuotų produktų vertinimas
Vienas iš aktualesnių klausimų, kuris buvo pateiktas respondentams – apie GM maisto produktų saugumą. Daugumos (90 apklaustųjų) gyventojų nuomone, genetiškai modifikuoti maisto produktai yra nesaugūs. Teigiamai vertinančių GMO respondentų buvo 8 (7 pav.)
Rinkos tyrimų kompanijos „Eurotela“ duomenimis tik 2,7 proc. apklaustųjų tiki, kad GMO yra saugūs, o net 67,1 proc. mano, jog GMO n÷ra saugūs (http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.). Tod÷l galima teigti, jog Lietuvoje vyrauja tvirta neigiama nuomon÷ apie GMO saugumą.
Kaip manote, ar genetiškai modifikuoti maisto produktai yra saugūs? 6,80%
76,90% 16,20%
Taip Ne Nežinau
7 pav. Gyventojų nuomon÷ apie GM maisto produktų saugumą
Dauguma (57 proc.) respondentų man÷, kad GMP gali sukelti ligas ir alergijas (8 pav.). Tokiai nuomonei respondentų išsilavinimas netur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos (r=-0,04; p<0,05).
„Eurotela“ duomenimis, į klausimą „Kiek žino apie GMO keliamą neigiamą poveikį žmonių sveikatai?“ atsakydami respondentai susiskirst÷ į žinančius (31,3 proc.) ir mažai žinančius (37 proc.) (http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.). Tai rodo, kad visuomenei nepakanka informacijos apie GMO gr÷smę žmonių sveikatai.
Kaip manote, kod÷l genetiškai modifikuoti produktai gali būti kenksmingi? (galimi keli atsakymų variantai)
0,30% 27,10% 29,90% 26,70% 1,40% 14,60% Nekenksmingi Gali sukelti ligas Gali sukelti alergijas Gali sukelti mutacijas
Kenkmingi, nes n÷ra pakankamai informacijos apie jų saugumą Nežinau
8 pav. Gyventojų nuomon÷ apie genetiškai modifikuotų produktų kenksmingumą
Siekiant išsiaiškinti vieningą gyventojų nuomonę, d÷l genetiškai modifikuotų produktų poveikio sveikatai, apklausos metu nustatyta, kad 70 (59,8 proc.) iš apklaustųjų respondentų mano
jog žino, koks galimas GMP poveikis jų organizmui, o 47 (40,2 proc.) apklaustieji mano, neturintys pakankamai žinių, tod÷l atsakymą į klausimą vertino neigiamai.
Gyventojams neaiškus GMO poveikis sveikatai, šiuo metu esantys GM produktai rinkoje, bei jų ženklinimo tvarka. Jie nor÷tų daugiau informacijos iš mokslininkų, kuriais pasitiki (Lazutka, Skučien÷ 2010).
Tyrimo metu buvo stebima, kiek įtakos vartotojams turi žinojimas apie GMP poveikį sveikatai, bei jų vartojimas. Tuo tikslu buvo užduotas klausimas „Ar vis tiek pirktum÷te genetiškai modifikuotus maisto produktus, kad ir žinotum÷te, koks GMO poveikis Jūsų organizmui?“. Iš gautų tyrimo duomenų sprendžiama, kad dauguma respondentų – 76 (65,0 proc.), jeigu žinotų tikslią informaciją d÷l GMO poveikio jų organizmui, tokių produktų nepirktų. 13 (11,1 proc.) apklaustųjų pirktų bet kokiu atveju, nes į pateiktą klausimą atsak÷ teigiamai.
Tyrimo metu buvo klausiama respondentų nuomon÷ d÷l GM augalų auginimo Lietuvoje. Net 66 iš apklaustųjų mano, kad Lietuvoje GM augalai yra auginami. Į šį klausimą neigiamai atsak÷ tik 16 respondentų (9 pav.).
Pasak Valstybin÷s augalininkyst÷s tarnybos direktoriaus pavaduotojo A. Basiulio (2012) naujausiais tyrimų duomenimis, viename iš Lietuvos ūkių, rapsų pas÷liuose, buvo rasta GMO p÷dsakų, bet tyrimai dar yra nebaigti ir duomenys tikslinami.
Gyventojų nuomone (110 respondentų) Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti maisto produktų, kurių sud÷tyje galimai yra genetiškai modifikuotos žaliavos. Nors ir GM produktus dauguma vertina neigiamai (9 pav.), tačiau Lietuvos rinkoje kasmet jų vis daug÷ja.
Gyventojų nuomon÷ d÷l GMO Lietuvoje
56,40% 13,70% 29,90% 94,00% 0,00% 6,00% Taip Ne Nežinau S k a ič iu s p ro c .
Kaip manote, ar Lietuvoje yra auginami genetiškai modifikuoti augalai?
Kaip manote, ar Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti produktų, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos?
9 pav. Gyventojų nuomon÷ apie GMP Lietuvos prekybos centruose ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo Lietuvoje
Siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę, ar jie domisi perkamų maisto produktų sud÷timi, uždav÷me klausimą „Ar skaitote maisto produktų etiketes?“. Teigiamai į jį atsak÷ 94 (80,3 proc.) respondentai, o 23 (19,7 proc.) teig÷ neskaitantys etikečių. Tod÷l galima teigti, jog vartotojams yra svarbu, kokia yra maisto produktų sud÷tis. Taip pat nustat÷me, jog respondentų išsilavinimas netur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos (r= -0,08; p,0,05) jų apsisprendimui skaityti maisto produktų etiketes.
Taip pat nustat÷me, jog gyventojai ne visuomet kreipia d÷mesį į produktų ženklinimą (10 pav.).O respondentų išsilavinimas taip pat netur÷jo statistiškai reikšmingos įtakos (r= -0,08; 0,05) d÷mesio į produktų ženklinimą atkreipimui.
Reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad net aukščiausio išsimokslinimo gyventojams dar n÷ra aišku, kokie GMO yra Lietuvos rinkoje ir kaip jie tur÷tų būti ženklinami. Vadinasi, apie sąmoningą vartotojo GM produktų pasirinkimą mūsų šalyje dar negalima kalb÷ti (Lazutka, Skučien÷ 2010).
Ar Jūs atkreipiate d÷mesį į produktų ženklinimą?
61,50% 36,80%
1,70%
Taip Ne Neatsak÷ į klausimą
10 pav. Gyventojų d÷mesys į produktų ženklinimą
Siek÷me išsiaiškinti, ar gyventojus tenkina esamas genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas. Juo buvo patenkinti 13 respondentų. Daugiau nei pus÷s (66 respondentai) netenkino dabartinis GMP ženklinimas. Tod÷l iš pateiktų rezultatų (11 pav.) galima teigti, kad daugumai gyventoju dabartinis ženklinimas yra netinkamas arba nepriimtinas, d÷l to jie formuoja neigiamą nuomonę šiuo klausimu. Lyginant šiuos duomenis su 2008 m. R. Jonaitien÷s Šiaulių mieste atlikta apklausa apie GM produktų ženklinimo tvarką, parod÷, kad didžiajai daliai žmonių GM produktų ženklinimo tvarka yra nežinoma arba žinoma tik iš dalies.
Mokslinink÷ E. Matulionyt÷ (2008) teigia, kad net ekologiškas produktas, turintis atsitiktinių ir techniškai neišvengiamų GMO likučių iki 0,9 proc., yra ženklinamas kaip ekologiškas. Tai įrodo, kad neretai vartotojai yra klaidinami, tod÷l ženklinimas turi būti sugriežtintas.
Ar Jus tenkina dabartinis genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas? 11,10%
56,40% 31,60%
0,90%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
11 pav. Gyventojų nuomon÷ apie dabartinį GMP ženklinimą
Apklaustųjų nuomon÷s išsiskyr÷ dviems klausimais: „Kaip manote, ar gamintojas privalo etiket÷je nurodyti, kad tas maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotos žaliavos?“ ir „Jeigu etiket÷je yra nurodyta, kad sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos, ar Jūs tą produktą pirksite?“ Iš apklaustųjų 113 atsak÷ teigiamai, pareikšdami, kad produktai, kurių gaminimui naudojama GM produktai ar žaliava, turi būti ženklinami. Tai įrodo, jog gyventojams aktualu, iš kokios žaliavos gaminami produktai. Tuo tarpu į antrąjį klausimą didžioji dalis (70) respondentų atsak÷ neigiamai, užtikrindami, jog žinodami kad produkte yra GM žaliavos, jo nepirktų. 16 respondentų produkto sud÷tis nebuvo svarbi (12 pav.).
Gyventojų nuomon÷ d÷l GMP ženklinimo ir GMP pirkimas neatsižvelgiant kas nurodyta etiket÷je.
96,60%
0,90% 0,90% 1,70%
13,70%
59,80%
26,50%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
S k a ič iu s p ro c .
Kaip manote, ar gamintojas privalo etiket÷je nurodyti, kad tas maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotos žaliavos?
Jeigu etiket÷je yra nurodyta, kad sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos, ar Jūs tą produktą pirksite? 12 pav. Gyventojų nuomon÷ d÷l produktų, pagamintų naudojant GM žaliavą, ženklinimo ir
Apibendrinant galima teigti, kad vartotojai neturi tvirtos nuomon÷s d÷l genetiškai modifikuotų produktų pirkimo. Tuo tikslu, buvo suformuotas kitas klausimas „Ar perkate genetiškai modifikuotus maisto produktus?“. Genetiškai modifikuotus produktus pirko 42 (35,9 proc.) apklaustieji, neigiamai pasisak÷ 48 (41,0 proc.), o į šį klausimą nuomon÷s netur÷jo 27 (23,1 proc.) respondentai. Iš gautų rezultatų galima spręsti, jog didesn÷ dalis vartotojų neturi nuomon÷s d÷l GMP, arba nepirktų jų visai.
Tyrimo metu gauti statistiškai patikimi duomenys (p<0,05) ir nustatytas labai silpnas ryšys (r= 0,01) tarp gyventojų išsilavinimo ir GMP pirkimo. Galime teigti, kad respondentų išsilavinimas neturi įtakos GMP pirkimui.
Nor÷jome išsiaiškinti, kokius genetiškai modifikuotus produktus vartotojai perka dažniausiai. Gauti tyrimo rezultatai parod÷, kad didžioji dalis perkamų produktų yra įvairūs kulinarijos gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Šį atsakymą pasirinko 42 respondentai iš visų apklaustųjų. 39 respondentai pirko majonezą, į kurio sud÷tį taip pat įeina aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. 35 apklaustieji pirko aliejų, kurio sud÷tyje yra GM žaliavos (13 pav.).
Matome, kad vartotojai renkasi įvairius produktus, kurių sud÷tyje yra GM žaliavos. Tačiau daugelis susiduria su tuo, jog pirkdamas kulinarijos gaminį nežino ar jame yra GMP.
VMVT teigimu, kontrol÷s rezultatai leidžia daryti išvadą, kad verslo įmon÷s bei gamintojai vengia ir nesilaiko numatytos GMP ženklinimo tvarkos d÷l Lietuvoje vyraujančio gana neigiamo požiūrio į GMP ir d÷l to, kad paženklintus produktus, turinčius savo sud÷tyje GMO, gamintojai tur÷tų parduoti pigiau. Taigi, kaip matome, susiduriame su atvejais, kai vartotojai neinformuojami, kad produktų sud÷tyje yra GMO.
Jeigu perkate genetiškai modifikuotus maisto produktus, kokius dažniausiai? (galimi keli atsakymų variantai)
19,80% 22,00% 15,30% 19,20% 23,70% Aliejų Majonezą
Margariną ar tepų riebalų mišinį Saldumynus
Įvairius kulinarijos gaminius, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių
Pasidom÷jome, kod÷l gyventojai perka genetiškai modifikuotus produktus. Remiantis gyventojų atsakymais, pastebime, kad respondentai mano, jog genetiškai modifikuoti produktai nesiskiria nuo įprastinių produktų, tod÷l juos perka. Taip nuomonę išreišk÷ 34 respondentai. Atsižvelgiant į ekonominę rinkos būklę, dalis gyventojų (28) rinkosi GMP, nes jų kaina yra mažesn÷ GMP (14 pav.).
Tyrimo metu gauti statistiškai patikimi duomenys (p<0,05) ir nustatytas silpnas ryšys (r= -0,25) tarp gyventojų išsilavinimo ir GMP pirkimo priežasties. Toks rezultatas parod÷, kad respondentų išsilavinimas turi silpną įtaką GMP pirkimo priežastims.
Lyginant mūsų apklausos duomenis su viešosios nuomon÷s ir rinkos tyrimų bendrov÷s „Sprinter tyrimai“ 2009 02 26–2009 03 10 laikotarpiu atliktu Lietuvos gyventojų tyrimu, duomenys skyr÷si. Šiek tiek daugiau nei pus÷ šios apklausos respondentų teig÷, kad jie nežino arba n÷ra tikri, ar perka ir vartoja GM produktus. Beveik 40 proc. gyventojų nurod÷, kad GM produktų pasirinkimą l÷m÷ mažesn÷ šių produktų kaina, tuo tarpu tik 23,7 mūsų atlikto tyrimo respondentų pasirinkimą nul÷m÷ kaina ( http://gmo.am.lt/viewFile?show=Prezentacija%20-%20GMO%20200903_123807288508060639.pdf prieiga per internetą 2012 lapkričio 30d.).
Apibendrinant galima teigti, kad vartotojai neturi pakankamai informacijos apie genetiškai modifikuotus produktus, tod÷l vengia pirkti juos, nors jų kaina mažesn÷ ir galbūt jų skonio savyb÷s yra geresn÷s.
Kod÷l perkate genetiškai modifikuotus produktus? (galimi keli atsakymų variantai) 33,10% 23,70% 0,80% 13,60% 28,80%
Neperku Perku, nes pigesn÷ kaina
Perku, nes naudingesni sveikatai Perku, nes yra rinkoje ir noriu pabandyti
Perku, nes nesiskiria nuo kitų maisto produktų
14 pav. Gyventojų nuomon÷, kod÷l jie perka GMP
Vyraujanti dviprasmiška nuomon÷ d÷l GMP žalos ir naudos sudar÷ prielaidą užduoti klausimą: „Kaip manote, ar yra naudos iš genetiškai modifikuotų maisto produktų?“. Sprendžiant iš gautų apklausos duomenų 20 apklaustųjų mano, kad naudos iš GMP yra. Tačiau pus÷s respondentų atsakymai buvo neigiami ir jie mano, kad iš GMP jokios naudos n÷ra, arba nežinojo tikslios nuomon÷s (15 pav.). Panašią tyrimo išvadą rodo ir tyrimų kompanijos „Eurotela“ duomenys. Jų teigimu
kitais maistui naudojamais augalais (http://gmo.am.lt/viewFile?show=GMO_ataskaita_134882915656263278.pdf prieiga per internetą 2012 m. lapkričio 30 d.).
Kaip manote, ar yra naudos iš genetiškai modifikuotų maisto produktų?
17,10%
47,90% 32,50%
2,60%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
15 pav. Gyventojų nuomon÷ apie GMP naudingumą
Mokslui sparčiai tobul÷jant įvairiose srityse, neatmetama galimyb÷, kad ir genetiškai modifikuotų organizmų daug÷s. Pasak Griniaus ir kt. (2007) ateityje numatomas įvairus GMO panaudojimas maistin÷ms vaistin÷ms medžiagoms, žmogaus vakcinoms nuo infekcinių ligų, tokių kaip Hepatitas B, gydymui naudojamiems bananams, anksčiau subręstančioms pagreitintos medžiagų apykaitos žuvims, kasmet brandinantiems derlių vaismedžiams ir riešutmedžiams. Jų teigimu ateinantis dešimtmetis gali pasižym÷ti eksponentiškai did÷jančiu naujų GMO ir jų produktų atradimu, nes mokslininkai įgyja vis geresnes sąlygas organizmų genomo resursus tyrin÷ti platesniame kontekste.
GMP pagaus÷jimo klausimu apklaustieji gyventojai pasisak÷ vienbalsiai. 106 apklaustieji mano, jog ateityje GM maisto produktų padaug÷s (16 pav.).
Kaip manote ar ateityje gali padaug÷ti genetiškai modifikuotų maisto produktų?
90,60%
0,00% 7,70% 1,70%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
Vis daugiau nuomonių pasiskirstymo girdima d÷l viešojo maitinimo įstaigų, kuriose galimai naudojami GM maisto produktai, patiekalų gamybai.
VMVT duomenimis, nustatytas ne vienas atvejis, kai genetiškai modifikuotos žaliavos (sojų aliejus) buvo naudojamos duonos, konditerijos ir kulinarijos gaminių gamyboje, tačiau gatavos produkcijos ženklinimo etiket÷se nebuvo informacijos apie GM. Tokiu atveju maisto produktų realizavimas buvo laikinai sustabdytas, gamintojai įpareigoti perženklinti produktus.
Respondentų buvo klausiama: „Kaip manote, ar viešojo maitinimo įstaigose yra patiekiamas maistas, kurio sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos?“ ir „Kaip manote, ar viešojo maitinimo įstaigose turi būti ženklinami genetiškai modifikuoti produktai?“
87 respondentai man÷, kad viešojo maitinimo įstaigose yra patiekiamas maistas, kurio sud÷tyje yra GM žaliavos. Net 105 respondentai mano, jog viešojo maitinimo įstaigose turi būti ženklinami produktai, pagaminti iš GM žaliavos (17 pav.).
74,40% 2,60% 22,20% 0,90% 89,70% 2,60% 6,80% 0,90%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
S k a ič iu s p ro c .
Kaip manote, ar viešojo maitinimo įstaigose yra patiekiamas maistas, kurio sud÷tyje yra genetiškai modifikuotos žaliavos?
Kaip manote, ar viešojo maitinimo įstaigose turi būti ženklinami genetiškai modifikuoti produktai?
17 pav. Gyventojų nuomon÷ d÷l GMP viešojo maitinimo įstaigose
Tačiau maisto produktai viešojo maitinimo įstaigose, ar įsigyti prekybos centre asmeniniam naudojimui dažniausiai nesiskiria, nepaisant to, jų sud÷tyje yra GM žaliavos ar ne.
Gyventojams buvo pateiktas klausimas: „Kaip manote, ar genetiškai modifikuotas produktas skiriasi nuo įprastinio maisto produkto?“ 68 respondentai man÷, kad GMP skiriasi nuo įprastų produktų. Neigiamą atsakymą pasirinko 20 respondentų (18 pav.).
Kaip manote, ar genetiškai modifikuotas produktas skiriasi nuo įprastinio maisto produkto
58,10% 17,10%
0,90% 23,90%
Taip Ne Nežinau Neatsak÷ į klausimą
18 pav. Gyventojų nuomon÷ d÷l skirtumo tarp GMP ir įprasto maisto produkto
Gyventojų klaus÷me nuomon÷s, ar reikia visuomenę informuoti apie genetiškai modifikuotų produktų naujoves. 108 (92,3 proc.) respondentai mano, kad visuomenei reikalinga bet kokia informacija apie GMO. Galutinai neapsisprendę ir į šį klausimą nežinojo atsakymo 5 (4,3proc.) respondentai, 3 (2,6 proc.) iš visų apklaustųjų neatsak÷ į pateiktą klausimą.
Informacijai apie GMO gauti vartotojai renkasi sau priimtiniausius būdus. Remiantis „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa, kur buvo klausiama šalies gyventojų nuomon÷s d÷l genetiškai modifikuotų produktų, galima daryti išvadą, kad gyventojai turi neigiamą nuomonę apie genetiškai modifikuotus organizmus, nes tokią nuomonę jiems formuoja žiniasklaida, daugiausiai – televizija (
http://gmo.am.lt/viewFile?show=Prezentacija%20-%20GMO%20200903_123807288508060639.pdf prieiga per internetą 2012 lapkričio 30d.).
Apklausos metu buvo išsiaiškinta, kokiu būdu K÷dainių apskrities gyventojai sužinojo apie GMO. Respondentų nurod÷, kad pagrindiniai informacijos šaltiniai yra internetas (80 respondentų) ir televizija (68 respondentai) (19 pav.).
Iš kur sužinojote apie genetiškai modifikuotus produktus? (galimi keli atsakymų variantai) 0,00% 25,60% 24,80% 30,10% 19,50%
Pirmą kartą girdžiu Televizijos Spaudos Interneto Kita
19 pav. Gyventojų nuomon÷, iš kur jie sužinojo apie GMP
Apklausoje buvo pateiktas klausimas, kokio pobūdžio informaciją gyventojai gavo apie GMO. Neigiamai vertinančio pobūdžio informacijos gird÷jusių buvo 77 respondentai (20 pav.).
Kaip teigia C. McInerney, N. Bird, M. Nucci (2004), daugelis europiečių neigiamai vertina genetiškai modifikuotus maisto produktus ir pabr÷žia GMO riziką žmonių sveikatai bei gamtai, tuo tarpu amerikiečiai šiuos produktus vertina pozityviau.
42,70%
10,10% 43,30%
3,90%
Informacinio pobūdžio Teigiamai vertinanti GMO Neigiamai vertinanti GMO Nežinau
