DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS

KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonės tyrimas dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Ramunė Vitauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Ramunė Vitauskaitė

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Rima Jūratė Gerbutavičienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-12 Jurga Bernatonienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

RAMUNĖ VITAUSKAITĖ

RASEINIŲ MIESTO IR RAJONO GYVENTOJŲ NUOMONĖS

TYRIMAS DĖL NERECEPTINIŲ VAISTŲ PARDAVIMO MAŽMENINĖS

PREKYBOS VIETOSE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė Data

RASEINIŲ MIESTO IR RAJONO GYVENTOJŲ NUOMONĖS

TYRIMAS DĖL NERECEPTINIŲ VAISTŲ PARDAVIMO MAŽMENINĖS

PREKYBOS VIETOSE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė

Data Ramunė Vitauskaitė

Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...13

1.1 Nereceptiniai vaistai ...13

1.2 Vaistų prekybos ne vaistinėse liberalizavimas ...13

1.3 Nereceptinių vaistų vartojimas ...15

1.4 Nereceptinių vaistų rinka ir poreikis ...15

1.5 Internetinė prekyba vaistais ...17

1.6 Užsienio šalių patirtys ...18

1.7 Mažmeninės vaistų prekybos privalumai ...21

1.8 Vaistų įsigijimo ne vaistinėje pavojai ...22

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...25

2.1 Tyrimo organizavimas ...25

2.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ...25

2.3 Tyrimo metodai ...26

2.4 Respondentai ...27

3. REZULTATAI ...29 3.1 Raseinių miesto ir rajono gyventojų įpročiai perkant ir vartojant nereceptinius vaistus29

3.2 Respondentų nuomonė apie nereceptinių vaistų prekybos ne vaistinėse reikalingumą 32 3.3 Gyventojų lūkesčių tyrimas dėl nereceptinių vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos

vietose...34

3.4 Nereceptinių vaistų mažmeninės prekybos vietose neperkančių respondentų nuomonė36 3.5 Gyventojų, turinčių nereceptinių vaistų pirkimo patirties mažmeninės prekybos vietose, nuomonė...37

3.6 Nereceptinių vaistų pardavimo ne vaistinėse privalumai ir trūkumai...39

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...44

5. IŠVADOS ...46

6. REKOMENDACIJOS ...47

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...48

R. Vitauskaitės magistro baigiamasis darbas „Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonės tyrimas dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose“. Mokslinis vadovas doc. dr. R. J. Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020.

Tyrimo tikslas: Įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose.

Darbo uždaviniai: Įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų įpročius perkant nereceptinius vaistus, identifikuoti jų lūkesčius ir poreikius įsigyjant nereceptinius vaistus ne vaistinėse. Nustatyti vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose privalumus ir trūkumus bei įvertinti gyventojų, turinčių nereceptinių vaistų pirkimo patirties mažmeninės prekybos vietose, nuomonę apie nereceptinių vaistų pirkimą ir galimus pavojus.

Metodika: Kiekybinio tyrimo anketinės apklausos metodu buvo apklausti 373 Raseinių miesto ir rajono gyventojai, kuriems papildoma atranka nebuvo taikoma. Gauti duomenys statistiškai analizuoti SPSS 20.0 ir Microsoft Office Excel 2010 programų pagalba.

Tyrimo dalyviai: Atsitiktiniai Raseinių miesto ir rajono gyventojai.

Rezultatai: Dažniausiai respondentai nereceptinius vaistus įsigyja kartą per mėnesį, juos perka visuomenės vaistinėse (91 proc.), kadangi 44 proc. respondentų yra reikalinga vaistininko konsultacija. Nereceptinių vaistų prekybai mažmeninės prekybos vietose pritarė 46,4 proc. respondentų, labiau rajono gyventojai (80,1 proc.) nei miesto (71,1 proc.). Daugiausiai nereceptinius vaistus ne vaistinėse pirkusių gyventojų (38,1 proc.) yra pirkę vaistų nuo skausmo (44,8 proc.), o siūlomas asortimentas tenkina 77,8 proc. respondentų, labiau tenkina gaunančius didesnes pajamas (p=0,024). Respondentų nuomone didesnis vaistų prieinamumas nepadidins vaistų vartojimo (p=0,0001).

Išvados: Raseinių miesto ir rajono gyventojai dažniausiai nereceptinius vaistus įsigyja visuomenės vaistinėse, perka vaistus nuo skausmo, 44 proc. respondentų svarbu vaistininko konsultacija. Nereceptinių vaistų prekybai ne vaistinėse pritaria 46,4 proc. gyventojų. Didžioji dalis respondentų mažmeninės prekybos vietose labiausiai pageidauja įsigyti vaistų nuo skausmo, peršalimo ir virškinimo sistemai. Tyrimo metu nustatyta, kad 38,1 proc. respondentų turėjo nereceptinių vaistų įsigijimo ne vaistinėse patirties. Pagrindinis vaistų liberalizavimo veiksnys yra didesnis vaistų pasiekiamumas, trūkumas - farmacinės paslaugos nebuvimas.

Praktinės rekomendacijos: Sveikatos apsaugos ministerijai: Dėl galimo neracionalaus vaistų vartojimo neplėsti vaistų asortimento mažmeninėse nereceptinių vaistų prekybos vietose. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai: Vykdyti reguliarius mažmeninės vaistų prekybos vietų patikrinimus dėl saugumo ir

Master's thesis of R. Vitauskaite “Investigation of Raseiniai City and District Residents’ Opinion on Non-prescription Drugs Sales in Retail”. Head of Science doc. dr. R. J. Gerbutaviciene; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2020.

The aim of the study: To evaluate the opinion of Raseiniai city and district residents about selling over-the-counter medicines in retail.

Tasks of the work: To evaluate the habits of Raseiniai city and district residents when buying over-the-counter medicines, to identify their expectations and needs when purchasing OTC drugs in non-pharmacies. To identify the advantages and disadvantages of selling drugs in retail and to evaluate the opinion of the population who had experience in purchasing OTC drugs in retail and possible risks. Methodology: 373 residents of Raseiniai city and district who were not applied to additional sampling were interviewed by the method of a quantitative survey questionnaire. The obtained data were statistically analyzed by SPSS 20.0 and Microsoft Office Excel 2010 programs.

Participants of the study: Random residents of Raseiniai city and district.

Results: Respondents mostly buy OTC drugs monthly in public pharmacies (91 pct.), while 44 pct. of respondents need pharmacist’s advice. 46,4 pct. of respondents supported the sale of OTC drugs in retail, more residents in the district (80,1 pct.) than in the city (71,1 pct.). The largest share of the population who bought OTC drugs in retail (38,1 pct.) have bought painkillers (44,8 pct.), and the offered stock satisfies 77,8 pct. of the respondents with higher income (p=0,024). According to the respondents increased availability of drugs will not increase use of the drugs (p=0,0001).

Conclusions: Residents of Raseiniai city and district usually buy OTC drugs in public pharmacies and mostly buy analgesics. A pharmacist’s consultation is important to 44 pct. of respondents. 46,4 pct. of the residents support the selling of OTC drugs in non-pharmacies. The majority of respondents are most willing to buy painkillers, remedies for cold and gastric preparations in retail. The study found that 38,1 percent of the respondents had experience purchasing OTC drugs outside pharmacies. The main factor of drugs liberalization is greater availability of medicines, the disadvantage is lack of the pharmaceutical service.

Practical recommendations: To the Ministry of Health: Due to the possible irrational use of drugs, do not expand the range of medicines for OTC drugs in retail. To the National Drugs Control Agency: Carry out regular inspections of pharmaceutical retail to ensure safety and proper storage conditions. For public health offices: Due to the possible irrational use of medicines, to carry out more intensive educational activities for the residents of the Republic of Lithuania.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei Gerb. Doc. dr. Rimai Jūratei Gerbutavičienei už skirtą laiką, pastabas, patarimus ir pagalbą.

SANTRUMPOS

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos respublika

n – atsakiusių į klausimą respondentų skaičius NVNU – nesteroidinis vaistas nuo uždegimo p – patikimumo lygmuo

SAM – sveikatos apsaugos ministerija

SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa (ang. Statistical Package for

Social Science)

Farmacinė paslauga – farmacijos specialistų praktika vaistinėje, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą [1].

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [1].

Para-vaistinė (ang. Para-pharmacy) – vaistinės, kurios parduoda visus vaistinėse parduodamus produktus, išsskyrus receptinius vaistus [2].

Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį žalingą poveikį [1].

Savigyda – gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [3]. Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė – tai juridinis asmuo įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę parduoti vaistinius preparatus gyventojams [4].

ĮVADAS

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo 81 _{skirsnio papildymui, legalizuotas}

vaistinių preparatų pardavimas mažmeninės prekybos įmonėse. Iki šiol nereceptinius vaistinius preparatus buvo galima įsigyti be gydytojo recepto tik visuomenės vaistinėse. Ne vaistinėse gali būti parduodami Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąraše įrašyti vaistiniai preparatai ir tik nurodytose veiklos vietose, kurios yra įrašytos į Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą [1]. Šis tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, kuriuo siekiama įvertinti gyventojų nuomonę dėl mažmeninės vaistų prekybos ne visuomenės vaistinių kanale.

Dažniausiai savigydos tikslais yra vartojami nereceptiniai vaistai. 2018 m. duomenimis Lietuvoje buvo parduota virš 30 mln. nereceptinių vaistų pakuočių, o tai per metus atitinka 11 pakuočių kiekvienam gyventojui [5]. Palyginus su užsienio šalimis, Lietuvoje nereceptiniai vaistai yra lengvai prieinami, nes vaistinių tankumas yra bene didžiausias tarp ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, o vidutiniškai 10 000 Lietuvos gyventojų tenka beveik 5 vaistinės [6]. Nors ši prekyba ir laikoma laiką taupančia ir lengvinančia vaistų įsigijimą, tačiau tai atveria daug su vaistų vartojimu susijusių problemų. Liberalizuojant vaistų pardavimą ne vaistinėse gali padidėti rizika gyventojų sveikatai, kurios būtų galima išvengti vaistininkui uždavus kelis svarbius klausimus prieš išduodant preparatus ir taip užkertant kelią savigydai ir neracionaliam vaistų vartojimui: kai pasirenkamas netinkamas vaistas, per maža ar per didelė dozė, kai manoma, kad išgėrus didesnę nei rekomenduojama vaisto dozę veiksmingumas padidės, neatsižvelgiama į vaistų suderinamumą [7, 8].

Šiuo magistriniu darbu siekiama atskleisti Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl Lietuvoje įsigaliojusio Farmacijos įstatymo papildymo aštuntuoju1 _{skirsniu, tiriant žmonių poreikį}

įsigyti vaistus ne visuomenės vaistinėse, jų lūkesčius ir poreikius. Nustatyti vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose privalumus ir trūkumus. Nereceptinių vaistų prekyba mažmeninės prekybos vietose neabejotinai turės pokyčių nereceptinių vaistų įsigijimo įpročiams. Darbas naudingas ir svarbus siekiant visapusiškai išanalizuoti galimus naujo vaistų pardavimo kanalo pavojus, pateikiamos rekomendacijos dėl prevencijos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) bei visuomenės sveikatos biurams. Mokslinio tyrimo metu atliekamas kiekybinis tyrimas anketavimo būdu apklausiant Raseinių miesto ir rajono gyventojus.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų įpročius perkant nereceptinius vaistus.

2. Identifikuoti gyventojų lūkesčius ir poreikius įsigyjant nereceptinius vaistus ne visuomenės vaistinėse.

3. Nustatyti vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose privalumus ir trūkumus.

4. Įvertinti gyventojų, turinčių nereceptinių vaistų pirkimo patirties mažmeninės prekybos vietose, nuomonę apie nereceptinių vaistų pirkimą ir galimą pavojų.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Nereceptiniai vaistai

Nereceptiniai vaistai apibūdinami kaip tokie preparatai, kuriems įsigyti nereikia gydytojo recepto, yra veiksmingi bei teisingai vartojant pakankamai saugūs. Nereceptiniuose vaistuose nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o laikantis nurodymų jie nekelia tiesioginio ar netiesioginio pavojaus sveikatai.

Nereceptinius vaistus galima reklamuoti įvairiomis priemonėmis (televizija, internetas, radijas, laikraščiai, lauko reklamos), o ši veikla yra kontroliuojama SAM. Remiantis Lietuvos Respublikos (LR) įstatymais nereceptinių vaistų reklamoje draudžiama teikti informaciją, kuri teigia, kad nėra nepageidaujamų reakcijų į vaistą, vartojant juos pagerės sveikata, teigti, kad vaistas yra natūralus, todėl saugus ar kad preparatas tai maisto produktas ar kosmetikos priemonė bei nurodyti, kad vaistas veikia geriau ar taip pat kaip kitas gydymo būdas. Reklamuojant nereceptinius vaistus taip pat negalima klaidinančiai teigti, kad vartojant vaistą pacientas pasveiks ar pateikti konkrečią ligos istoriją, kuri leistų daryti išvadą dėl klaidingos ligos diagnozės [1, 9].

Nereceptinius vaistus galima įsigyti savitarnos vietose, kurios turi būti pažymėtos bendriniu pavadinimu bei turi būti nurodyta, kad preparatų negalima įsigyti ilgesniam nei mėnesio gydymo kursui. Savitarnos vietose draudžiama pateikti gyventojams informaciją dėl šių preparatų nuolaidų ir kainų sumažinimo taikymo. Nereceptinius vaistus išduodant vaistinėje nėra galima papildomai skatinti įsigyti analgetikų, o farmacijos specialistai vaistinėje turi suteikti visą rūpimą informaciją apie pacientui reikalingus vaistus. Farmacinę paslaugą teikiantys vaistininkai, vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) išduodant vaistus turi vadovautis oficialia farmacine informacija bei savo įgytomis žiniomis įskaitant vaistų suderinamumą, vartojimo būdą, formą, laikymo sąlygas [3].

Nereceptiniai vaistai yra laikomi pakankamai saugiais preparatais, tačiau jų reklama bei pardavimas savitarnos skyriuose yra kontroliuojamas, nes vis dėlto tai yra vaistiniai preparatai, kuriuos neteisingai vartojant jie gali sukelti įvairių pasekmių. Todėl vaistinėje visuomet būtina farmacijos specialisto konsultacija, priešingai nei įsigyjant preparatus mažmeninės prekybos vietose.

1.2 Vaistų prekybos ne vaistinėse liberalizavimas

Lietuvoje Farmacijos įstatymo pakeitimas, legalizuojantis nereceptinių vaistinių preparatų prekybą ne vaistinėse, įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuo šios datos mažmeninės prekybos įmonės

turi teisę parduoti gyventojams tik tuos vaistinius preparatus, kurie yra įrašyti į VVKT patvirtintą leidžiamų parduoti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse sąrašą, kuriame pateikiami vaistai yra nereceptiniai, į preparato sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga, vartojamo per burną preparato sudėtyje nėra etanolio ir jis skirtas suaugusiems ar vaikams nuo 12 metų. Pagal naują tvarką galima įsigyti vaistus skirtus lengviems simptomams palengvinti ir atitinką tam tikrą atominės-terapinės-cheminės (ATC) klasifikacijos kodą (N02BA01, N02BE01, M01AE01, M01AE02, A02BC, R01AC03, R06AX13, R06AX26, R06AE07, R06AX27, R06AE09, R06AX22, R06AX18, R06AX29, R06AX28 ar R06AX25, N07BA, D08A ar R02AA) ir kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir vaistinio preparato kietos per burną vartojamos farmacinės formos vaistinio preparato pakuotėje yra mažiausias vaistinio preparato dozuočių kiekis ar yra mažiausias veikliosios medžiagos kiekis. Taigi, į sąrašą yra įtraukiami vaistai nuo skausmo, temperatūros, uždegimo, antiseptiniai, vaistai nuo alergijos bei skrandžio rūgštingumą mažinantys [1, 4].

Įteisinus prekybą kai kuriais nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose, jų nėra galima laikyti ir pardavinėti savitarnos skyriuose, nestacionariose vietose ar naudojant prekybos automatus, parduoti daugiau kaip vienos to paties bendrinio pavadinimo vaisto pakuotės, preparatą su pažeista vidine ar išorine pakuote. Mažmeninės prekybos vietose turi būti užtikrinamas vaistinių preparatų laikymas gamintojo nurodytomis sąlygomis ant atskirai nuo kitų prekių įrengtos įrangos prie kasos bei turi būti metrologiškai patikrintas ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintis temperatūros matavimo įrenginys. Be to, galima parduoti tik gyventojo nurodytą konkretų vaistinį preparatą. Prekybos vietose privalo būti raštiški įspėjimai, kad pardavėjas neteikia informacijos apie vaistus, taip pat turi būti nurodoma įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, o jei jo nėra informaciją ant pakuotės ir vaistą vartoti taip, kaip nurodyta. Pagal priimtas pataisas vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse vaistinių preparatų negalima įsigyti asmenims, kurie yra jaunesni nei 16 metų, kilus abejonių dėl amžiaus pardavėjai privalo reikalauti pirkėjo pateikti amžių įrodantį asmens dokumentą, o nepateikus turi teisę atsisakyti parduoti preparatus. Mažmeninės prekybos įmonės negali informuoti pirkėjų apie sumažintą parduodamų vaistinių preparatų kainą etiketėse, o įsigytus preparatus transportuoti į kitą veiklos vietą [4].

Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos (LR) farmacijos įstatymo 81 _{skirsniu mažmeninės}

vaistinių preparatų prekybos įmonės privalo vykdyti veiklą vadovaudamosios įstatymu, dalyvauti įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą bei tinkamai ir operatyviai reaguoti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos [1, 4].

1.3 Nereceptinių vaistų vartojimas

Pagal bendras išlaidas nereceptinių vaistų įsigijimui Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Ispanija yra svarbiausios rinkos atstovės Europoje. Nereceptinių vaistų išlaidos sudaro 15,8 proc. visos Europos vaistų rinkos, o pagrindinės daugiausiai nereceptinių vaistų parduodančios šalys yra: Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija [2]. Didžiausia nereceptinių vaistų pardavimo dalis Europoje 2017 m. buvo Vokietijoje, jos bendra vertė sudarė apie 6,7 milijardo eurų. Lietuvoje 2017 m. nereceptinių vaistų parduota už 86 mln. eurų ir gauti duomenys didesni nei tokiose šalyse kaip Slovėnija ar Turkija, nors 2017 m. Lietuvoje nereceptinius preparatus buvo galima įsigyti tik visuomenės vaistinėse ir nuotoliniu būdu [10].

Remiantis VVKT duomenimis 2018 m. Lietuvoje iš viso buvo parduota virš 74 mln. 934 tūkstančių vaistų pakuočių, iš kurių 41 proc. sudarė nereceptiniai vaistiniai preparatai [5]. Nereceptinių vaistų pardavimas 2003 m. liberalizavus vaistinių rinką Norvegijoje išaugo net 23 proc., 2012 m. parduoto paracetamolio kiekis išaugo 6proc., o ksilometazolino (vaisto, kuris parduodamas tik ne vaistinėse) 7 proc. [11].

Taigi, nereceptiniai vaistai tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra plačiai perkami ir vartojami, o liberalizuojant jų prekybą skaičiai gali dar labiau išaugti.

1.4 Nereceptinių vaistų rinka ir poreikis

Analgetikai yra vieni iš plačiausiai naudojamų preparatų savigydai, iš kurių paracetamolis buvo pirmasis be recepto parduodamas vaistas. 2008 m. duomenimis Europoje analgetikams buvo išleista 4193 mln. Eurų, o tai yra net 14 proc. nuo visos nereceptinių vaistų rinkos. Atitinkami duomenys JAV - 16,5% ir Australijoje - 8,5% nuo visos nereceptinių vaistų rinkos [12]. Lengvai prieinami nereceptiniai vaistai, kurie parduodami mažmeninės prekybos vietose dažniausiai apibūdinami kaip mažai pavojingi preparatai: tai gali būti vaistai nuo skausmo (ibuprofenas, acetaminofenas), tam tikri vaistai nuo alergijos, vaistai virškinimo sistemai [13]. Lietuvoje 2018 m. kaip ir kitose Baltijos šalyse daugiausia nereceptinių vaistų buvo parduota su acetilsalicilo rūgštimi. Taip pat ibuprofenas ir ksilometazolinas išsidėstė antroje ir trečioje vietose [14]. Nyderlanduose atliktame tyrime buvo pranešta, kad dauguma respondentų pirmenybę teikė dažniausiai vartojamiems skausmą malšinantiems vaistams (pvz. paracetamoliui ir ibuprofenui) [15]. O pakeitus nereceptinių vaistų pardavimo sistemą prekybos centrų ir maisto prekių parduotuvių rinkos dalis nuo 2010 m. 9 proc. padidėjo iki 12,1 proc. 2016 m., kai tuo

tarpu vaistinėse parduodamų nereceptinių vaistų rinka 2010-2016 m. sumažėjo nuo 15 proc. iki 11,9 proc. [16].

Kaimyninė Lenkija yra viena iš pirmaujančių šalių pagal metinį vaistų suvartojimą vienam gyventojui bei antra šalis pagal vaistų rinkos dydį vidurio ir rytų Europoje [17]. Lenkijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 67 proc. žmonių perka nereceptinius vaistus ir maisto papildus. Lenkai mano, kad analgetikai (89 proc.), vaistai nuo peršalimo (25 proc.) vitaminai (14 proc.) ir maisto papildai (8 proc.) turėtų būti parduodami mažmeninės prekybos vietose [18]. Žmonių nuomone, šių vaistų grupių preparatai yra santykinai saugūs, nesukeliantys nenumatytų šalutinių poveikių bei dažnai žmonėms reikalingi ir vartojami [18].

1 pav. Dažniausiai įsigyjamos vaistų grupės mažmeninės prekybos vietose Lenkijoje [18]

Lenkijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad lenkai daugiausiai perka vaistus nuo skausmo ir peršalimo. Dauguma jų vaistus įsigyja vaistinėse, tačiau Lenkijoje vaistus galima pirkti ir prekybos centruose, kioskuose, degalinėse. Daugiausiai perkama analgetikų (85 proc.), vitaminų (77 proc.), vaistų nuo peršalimo ir gripo (84 proc.), virškinimo sistemai (32 proc.). Internetu vaistus užsisako tik 6 proc. gyventojų, o degalinėse juos įsigyja 5 procentai. Taip pat Lenkijoje nereceptinių vaistų galima įsigyti kioskuose, tačiau tik 5 proc. gyventojų teigia, kad ten juos perka [18].

Portugalijoje penki populiariausi nereceptiniai vaistai yra: karščiavimui ir galvos skausmui, nuo peršalimo, menstruaciniam skausmui, vaistas gerklės ligoms gydyti bei dantų skausmui ir dantenų patinimui (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo). Tai yra vaistai, kurie yra dažnai reklamuojami ir gerai žinomi žmonėms [19]. Švedijoje degalinėse bei parduotuvėse galima parduoti 122 skirtingus nereceptinius vaistus, sudarančius net 70 proc. visų nereceptinių vaistų rinkos, o tai yra daugiau nei keliose kitose Europos šalyse. Tačiau mažmenininkai dažniausiai pasirenka tik ribotą kiekį 10–15

85% 84% 77% 32% 15% 16% 23% 68% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vaistai nuo skausmo

Vaistai nuo gripo ir peršalimo Vitaminai Virškinimo sistemą veikiantys

paklausiausių produktų, o didesnis nereceptinių vaistų prieinamumas ribojamas dėl saugumo priežasčių (pvz. didesnės neigiamo poveikio rizikos pagyvenusiems žmonėms) [20].

1.5 Internetinė prekyba vaistais

Vaistų įsigijimas ne vaistinėse galimas nuotoliniu būdu. Nuo 2015 m. nereceptinius vaistus Lietuvoje galima įsigyti vaistinių internetiniuose puslapiuose. Remiantis LR farmacijos įstatymo aštunto skirsnio 351 straipsniu vaistai gali būti atsiimami vaistinėje arba pristatomi pasirinktu gyventojo adresu. Vaistus įsigyjant internetu, taip kaip ir vaistinėse, yra suteikiama farmacinė paslauga: informacija kaip vartoti preparatą, šalutiniai jo poveikiai ar kontraindikacijos. Nereceptinių vaistų vienu metu negalima įsigyti ilgesniam nei 1 mėnesio gydymosi laikotarpiui. Nuotoliniu būdu parduodančios vaistinės interneto svetainėje turi būti aiškiai matomas Europos Komisijos nustatyto dizaino bendras logotipas bei pateikta sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija. Paspaudus ant logotipo pirkėjas turi būti nukreipiamas į tos vaistinės įrašą nacionalinės institucijos tinklapyje ir taip galima įsitikinti, kad svetainė patikima. Vaistinių preparatų saugus įsigijimas svarbus dėl galimos nelegalios, internete parduodančių falsifikuotus vaistus asmenų, veiklos. Įsigijus neteisėtų vaistų galima pakenkti savo sveikatai ar sukelti rimtą pavojų gyvybei [20, 21].

Daugelyje užsienio šalių internetu galima įsigyti tiek nereceptinius, tiek receptinius vaistinius preparatus. Nuotoliniu būdu vaistus galima įsigyti Jungtinėje Karalystėje, JAV, Vokietijoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Estijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Norint užsisakyti receptinį vaistinį preparatą internetu dažnai reikia užpildyti atitinkamą klausimyną ir nusiųsti gydytojo receptą. Kaip ir Lietuvoje, užsienyje vaistai internetu pardavinėjami per visuomenės vaistines, tačiau psichotropinių ir narkotinių medžiagų turintys preparatai nėra parduodami nuotoliniu būdu. Čekijoje atlikto tyrimo duomenimis dažniausiai nereceptinius vaistus internetu pirkėjai įsigyja kartą per 3 mėnesius, o pagrindinė to priežastis yra žemesnė kaina, beveik pusė respondentų kaip privalumą įvardijo laiko taupymą kadangi norint atlikti užsakymą nereikia net išeiti iš namų. Manoma, kad žmonės ateityje vis dažniau vaistus įsigys internetu [22, 23].

Taigi, internetinė prekyba vaistais yra alternatyva mažmeninei nereceptinių vaistų prekybai. Perkant nuotoliniu būdu yra taupomas pacientų laikas, tai yra patogesnis vaistų įsigijimas tiems, kurie turi įvairių sveikatos problemų ar gyvena nuošalesnėse vietose, kurios yra toli nuo artimiausios vaistinės. Taip pat yra gaunama visa aktuali informacija apie vaistą ir jo tinkamumą pacientui, priešingai nei mažmeninės prekybos vietose, kur konsultacija yra negalima.

1.6 Užsienio šalių patirtys

Per pastaruosius dešimtmečius Europos šalys plačiai reformavo vaistinių sektorių. Dažniausiai buvo liberalizuojamas nereceptinių vaistų platinimas: vaistinės tapo įvairesnės, padaugėjo mažmeninės vaistų prekybos vietų. Keičiantis sistemai vaistų prieinamumas daugelyje pasaulio šalių auga ir žmonės skatinami prisiimti atsakomybę už savo įsigyjamus vaistus [25].

Tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Švedija, Olandija nereceptiniai vaistai yra parduodami ne tik visuomenės vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje nereceptinių vaistų prekyba ne vaistinėse galima jau nuo devinto dešimtmečio, 2000 m. Lenkija priėmė vaistų liberalizavimo įstatymą, vėliau prisijungė ir tokios šalys kaip Danija, Vengrija, Norvegija, Italija, Švedija, Nyderlandai [19]. Nereceptinių vaistų ne vaistinėse galima įsigyti JAV ir Japonijoje, o Belgijoje, Austrijoje, Suomijoje, Ispanijoje ir Graikijoje tik vaistinėse. Pasitaiko įvairių išimčių, pavyzdžiui Suomijoje mažmeninės prekybos vietose galima įsigyti tik nikotino turinčių preparatų. Taip pat tik tam tikri preparatai gali būti parduodami ne vaistinėse Bulgarijoje, Austrijoje ir Rumunijoje (Bulgarijoje nereceptinių vaistų galima įsigyti prekybos automatuose) [2].

Švedijoje 2009 m. atlikta vaistinių reforma, kurios metu buvo panaikinta vaistinių monopolija, privačios vaistinės atėjo į rinką bei buvo įteisintas kai kurių nereceptinių vaistų pardavimas mažmeninėse prekybos vietose [15]. Vyriausybės požiūriu, reformos tikslai buvo pasiekti didesnį efektyvumą, geresnį prieinamumą vartotojams, kainų konkurenciją ir saugų bei tinkamą vaistų vartojimą. Pagal Švedijos įstatymus parduotuvėse dirbantiems darbuotojams neleidžiama patarti dėl vaistų pasirinkimo ar jų parduodamų nereceptinių vaistų dozavimo, parduodami vaistai turi būti laikomi už prekystalio, priešingai nei vaistinėse, kur nereceptinius vaistus galima rasti atvirose lentynose, vaistinių darbuotojai privalo konsultuoti pacientą išduodant preparatus [26]. Per penkerius metus nuo įstatymų pakeitimo apie 5600 parduotuvių bei degalinių gavo leidimus pardavinėti tam tikrus nereceptinius vaistus. Šiek tiek daugiau nei pusė Švedijos gyventojų dalyvavusių tyrimuose mano, kad įsigyjant nereceptinius vaistus yra svarbu personalo konsultacija [15]. Atliekant tyrimus, kurių metu siekiama išsiaiškinti, kokie yra vartotojų pageidavimai dėl nereceptinių vaistų pirkimo bei kodėl verta rinktis vaistinę ar kitą vaistų prekybos vietą, paaiškėjo, kad dauguma gyventojų nereceptinius vaistus dažniau perka vaistinėje nei parduotuvėje, degalinėje ar internetu [27].

Dažniausiai žmonėms patogu įsigyti nereceptinius preparatus ne visuomenės vaistinėse dėl ilgesnių tų vietų darbo valandų, netolimo atstumo iki įsigijimo vietos bei tenkinančio asortimento [15]. Lenkijoje žmonės yra pakankamai konservatyvūs ir nors vaistus mažmeninės prekybos vietose galima įsigyti nuo 2000 m., tačiau tik 36 procentai teigia, kad juos įsigyja ne vaistinėse. Gauti tyrimų duomenys parodo, kad nereceptinius vaistus mažmeninės prekybos vietose dažniau įsigyja vyrai. Moterys dažniau

renkasi tradicines vaistines. Tik vienas iš dvidešimties respondentų vaistus įsigyja savitarnos vaistinėse, kuriose galima paimti vaistus į rankas ir perskaityti jų aprašymą. Jaunesni žmonės dažniau nereceptinius vaistus ir maisto papildus renkasi įsigyti mažmeninės prekybos vietose: prekybos centruose, būtiniausių prekių parduotuvėse ir vaistinėse, kuriuose galima įsigyti ne tik vaistų. Vyresni žmonės vaistus yra linkę įsigyti vaistinėse (82 proc.), o didesnes pajamas gaunantys - internetu [18]. Pastaraisiais metais Bulgarijoje nereceptinių vaistų vis daugiau galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose didžiuosiuose miestuose. 2017 m. Bulgarijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų įsigydami nereceptinius vaistus renkasi vaistines, o pirkdami maisto papildus daugiau nei 50 proc. mažmeninės prekybos vietas. Didžiausią įtaką vietos pasirinkimui turi atstumas iki įsigijimo vietos ir preparatų kaina. 35 proc. žmonių mano, kad perkant nėra svarbu kvalifikuotas personalas ir tokia žmonių nuomonė leidžia manyti, kad tai gali būti vienas iš vaistų pirkimo ne vaistinėse veiksnių. 37proc. respondentų teigia, kad įsigydami nereceptinius vaistus pasitiki vaistininkais ir jų rekomendacijomis [28].

Nuo 2005 m. Italijos mažmeninė vaistų prekybos sistema pasikeitė - nereceptinius vaistus galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir mažmeninės prekybos vietose, para-vaistinėse, tačiau jose turi būti suteikiama vieta, kurioje parduodami tik vaistai ir dirba farmacininkai. Per pastaruosius dešimt metų nereceptinius vaistus pardavinėjančių vietų padaugėjo daugiau nei dvigubai, tačiau vaistinės vis dar išlieka pagrindiniu vaistų įsigijimo kanalu ir siūlo platesnį nereceptinių vaistų pasirinkimą nei mažmeninės prekybos vietos Italijoje [2, 28].

2 pav. Nereceptinių vaistų pardavimas 2018m. Italijoje pagal pardavimo kanalus [30]

Šie statistiniai duomenys parodo nereceptinių vaistų rinkos dalį Italijos vaistų pardavimo kanaluose 2018 metais. Vaistinė išliko pagrindiniu nereceptinių vaistų pardavimo kanalu ir tik nedidelė dalis žmonių apsiperka didelio masto mažmeninės prekybos vietose ar para-vaistinėse, vietose kuriose negalima įsigyti receptinių vaistų [30].

91% 5,90% _3,10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Vaistinės Para-vaistinės Didelio masto mažmeninė

Daugelyje šalių yra nustatyta, kad prekybos centrai gali daryti įtaką nereceptinių vaistų kainoms, nors vaistinės negali konkuruoti, tačiau mažmeninės prekybos vietos tai gali daryti sumažindamos preparatų kainas. Portugalijoje nereceptinius preparatus ne vaistinėse galima įsigyti nuo 2005 metų. Po vaistų rinkos liberalizavimo nereceptinių vaistų kiekis nuolat augo ir 2014 m. pasiekė net 20,8 procentus. Buvo atliekamas tyrimas, kurio metu atrinkti 5 populiariausi nereceptiniai vaistai visuose prekybos kanaluose ir pastebėta, kad prekybos centruose kainos buvo 20 proc. mažesnės nei vaistinėse [19]. Korėjoje nuo 2012 m. buvo leista parduoti 13 nereceptinių vaistų ne vaistinėse. Korėjoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo pasirenkami 7 vaistai iš kurių 2 galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose, o 5 tik vaistinėse. 2012-2013 m. tyrimo rezultatai parodė, kad dviejų nereceptinių vaistų kaina išaugo tik 1,1 proc., kai kitų 5 kaina padidėjo 6,5 procentais. Sveikatos priežiūros tarnyboms svarbu nustatyti su nereceptinių vaistų pardavimu ne vaistinėse susijusį kainų pokytį. Remiantis atliktais tyrimais galima teigti, kad nereceptinių vaistų parduodamų ne vaistinėse kainos padidėja mažiau, nei tų, kuriuos galima įsigyti tik vaistinėse [31].

Nyderlanduose nereceptinių vaistų galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose: tokiose kaip prekybos centrai ir degalinės. Nyderlandų sveikatos priežiūros politika grindžiama idėjomis, kad savarankiškiems ir kritiškiems vartotojams reikia didesnio nereceptinių vaistų prieinamumo, tam, kad jie patys pasirinktų tam tikrą vaistą. Vyriausybė teigė, kad žmonės yra gerai informuoti ir žino, kaip tinkamai vartoti nereceptinius vaistus. Remiantis 2013 m. tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad pacientai pasitiki savo žiniomis apie nereceptinius vaistus. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų buvo konservatyvūs ir mano, kad skausmą malšinančius vaistus būtų galima įsigyti tik vaistinėse. Tik 1-8 proc. žmonių kaip nereceptinių vaistų įsigijo vietą nurodė prekybos centrą ar degalinę. Vyresnio amžiaus (>65m.) ir žemesnio išsilavinimo žmonės buvo griežtesnės nuomonės, nei jaunesni ir aukštesnio išsilavinimo žmonės. Tačiau tie, kurie labiau pasitiki savo žiniomis apie nereceptinius vaistus, mano, kad jie turi būti labiau prieinami ir parduodami mažmeninės prekybos vietose [31, 32].

Remiantis Šiaurės Airijoje atliktu tyrimu, žmonės dažniausiai pasirenka gydymą, remdamiesi anksčiau vartotais vaistais bei jų veiksmingumu. Jie taip pat žino, kad vaistas yra veiksmingas, nes iš pradžių jį jiems rekomendavo vaistininkas [34]. Asmenys, kurie reguliariai vartoja receptinius vaistus, taip pat dažniau renkasi vaistinę, lyginant su tais, kurie nevartoja receptinių vaistų. Vis dėlto Šiaurės Airijoje nereceptinius vaistus žmonės perka dažniau visuomenės vaistinėse. Pacientai nors ir pasitiki savimi, tačiau dažnai turi nedaug žinių apie nereceptinių vaistų savybes ir kaip juos teisingai vartoti [35]. Anksčiau buvo manoma, kad padidėjęs nereceptinių vaistų prieinamumas lemia laisvesnį požiūrį į šių vaistų vartojimą. Yra duomenų, kad pacientai nežino apie neigiamą vaistų poveikio riziką, susijusią su nereceptinių vaistų vartojimu kartu su kitais vaistais ir medžiagomis, ilgalaikiu tam tikrų nereceptinių vaistų vartojimu [12, 35]. Atliekami įvairūs tyrimai kitose šalyse, kurių metu tiriamas nereceptinių vaistų

pardavimas ne visuomenės vaistinėse. Kitų šalių patirtis rodo, kad ilgalaikis nereceptinių vaistinių preparatų vartojimas be farmacijos specialisto patarimo gali sukelti įvairių pasekmių, pavyzdžiui, kliniškai reikšmingas vaistų sąveikas [37].

Gyventojai renkasi nereceptinių vaistų įsigijimo vietą atsižvelgdami į padidėjusį prieinamumą (geografinę vietą) ir ilgas darbo valandas, o tai atitinka dalį tikslų, kurių siekia nereceptinių vaistų pardavinėjimas mažmeninės prekybos vietose. Tačiau daugumai įsigyjant nereceptinius vaistus vaistinės išlieka pagrindiniu vaistų įsigijimo kanalu lyginant su mažmeninės prekybos vietomis. Todėl vaistų įsigijimo ne vaistinėse poreikis neatrodo didelis. Skirtinga įvairių šalių patirtis išskiria šios prekybos ypatumus.

1.7 Mažmeninės vaistų prekybos privalumai

Nereceptiniai vaistai, kuriuos galima įsigyti ne vaistinėse turi pagerinti saugų vaistų prieinamumą, patogumą, suteikti visuomenei teisę bei skatinti prisiimti didesnę atsakomybę dėl savo sveikatos ir negalavimų. Manoma, kad gyventojai pažįsta ligų simptomus, žino savo poreikius, kokie vaistai jiems yra reikalingi. Vienas iš teigiamų dalykų įsigyjant vaistus mažmeninės prekybos vietose yra tai, kad žmonės gali rinktis bei būti savarankiški ir atsakingi už savo įsigyjamus preparatus. Taip pat gali būti taupomas sveikatos priežiūros specialistų laikas dėl nesunkių susirgimų ir skiriant didesnį dėmesį rimtiems negalavimams, tačiau visada prioritetu turi išlikti pacientų saugumas [38].

Daug žmonių mano, kad vaistų prieinamumas turi tam tikrų privalumų. Populiariausių nereceptinių vaistų įsigijimas mažmeninės prekybos vietose leidžia žmonėms greitai ir patogiai pasirūpinti savo sveikata. Vienas iš didžiausių pliusų yra tai, kad atsiranda daugiau vietų, kuriuose galima įsigyti vaistinių preparatų ir taip yra taupomas gyventojų laikas, ypač, kai nereceptinių vaistų galima įsigyti įprasto apsipirkimo metu ar greta nėra vaistinės. Taip pat mažmeninės prekybos vietos veikia ilgiau nei vaistinės: degalinėse, internete galima įsigyti vaistus bet kuriuo paros metu. Be to, įvykus nenumatytam atvejui galima įsigyti vaistų mažmeninės prekybos vietoje, kurie tuo metu labai reikalingi ir pašalinti lengvus ligos simptomus. Tokiu būdu gyventojas nedelsiant gali pradėti gydytis, o ne laukti vaistinių darbo laiko pradžios [17, 38].

Savarankiškas nereceptinių vaistų įsigijimas ir vartojimas turi privalumų sveikatos priežiūros sistemoms. Liberalizuojant vaistų rinką dažniausiai tikimasi didesnio vaistų prieinamumo ir mažesnių preparatų kainų, siekiant sumažinti išlaidas vaistams. Tai yra grindžiama tuo, kad gali sumažėti išlaidos, kurios yra susijusios su valstybės finansuojamomis sveikatos programomis, geriau panaudojami klinikiniai įgūdžiai bei yra didinamas vaistų prieinamumas visiems gyventojams [40]. Tačiau šalyse kur

yra finansuojama sveikatos priežiūros ir farmacijos sistema, mažai tikėtina, kad sumažės bendros išlaidos vaistams, nes farmacijos išlaidoms didelę įtaką daro receptiniai vaistai, kurie yra valstybės kompensuojami iš sveikatos fondo lėšų ir kurių kainos ir toliau reguliuojamos liberalizavus rinką. Be to vis daugiau išlaidų reikalauja vaistų poreikis dėl senstančios visuomenės ar brangiai kainuojančių naujų inovatyvių vaistų. Pastebėta, kad šalyse, kurių vaistinių sektorius buvo liberalizuotas, vaistų prieinamumas padidėjo, nes buvo įsteigtos naujos vietos, o mažmeninės prekybos vietos dirba ilgiau nei visuomenės vaistinės. Vis dėlto papildomos vaistų įsigijimo vietos paprastai įsteigiamos miestuose, ten kur ir taip geras vaistų prieinamumas, o kaimo vietovėse vaistų prieinamumas nenustatytas. Nereceptinių vaistų prekyba ne vaistinėse yra palanki mieste gyvenantiems žmonėms, ypač mažiau pažeidžiamiems ir nesunkiai sergantiems pacientams, siekiant geresnio nereceptinių vaistų prieinamumo [41].

Nuo įstatymo pataisos įsigaliojimo pradžios situacija Lietuvoje yra panaši. Didžiausias privalumas vaistus įsigyjantiems mažiau pažeidžiamiems žmonėms degalinėse ar apsipirkimo metu prekybos centruose, kai galima sutaupyti šiek tiek laiko. Tačiau miestuose vaistinių darbo laikas yra panašus kaip ir prekybos centruose, o kaimo vietovėse parduotuvės dirba trumpiau kaip ir vaisinės. Taigi, nereceptinių vaistų prieinamumas tiems, kam labiausiai jo reikia gali ir nepagerėti.

1.8 Vaistų įsigijimo ne vaistinėje pavojai

Žmonių, kurie savarankiškai vartoja nereceptinius vaistus, sveikatai gali iškilti įvairių pavojų. Vaistai nėra įprastos prekės, tai preparatai, kurie teikia didžiulę naudą pacientams, tačiau netinkamai juos vartojant gali būti ir kenksmingi. Dažnai pacientams reikia parinkti tinkamus vaistus bei jų dozę atsižvelgiant į vartotų vaistų istoriją. Taip pat reikalingi patarimai pacientams, kurie priskiriami rizikos grupėms (senyviems, nėščiosioms), pranešti apie galimus nepageidaujamus poveikius, sąveikas su kitais vaistais ar maistu ir ko reikėtų imtis.

Vaistininkai gali ir turi teikti patarimus apie pacientų sveikatos būklės valdymą, o mažmeninės prekybos vietoje tokios galimybės nėra. Be to, žmonės dažnai nusistato sau klaidingą diagnozę, jie gali suvartoti per didelę ar per mažą vaisto dozę, vartoti vaistus per ilgai ar vartoti netinkamus vaistus. Gausus nereceptinių vaistų vartojimas gali būti siejamas su savigyda. JAV buvo atliekama apklausa, kurios rezultatai parodė, kad tik 34 proc. respondentų sugebėjo identifikuoti įsigyto nereceptinio vaistinio preparato veikliąją medžiagą. Trečdalis išgeria didesnę vaisto dozę nei yra rekomenduojama, manydami, kad tai padidins vaisto veiksmingumą. Tik kas dešimtas įsigydamas vaistą pirmą kartą perskaito informacinį lapelį dėl galimų nepageidaujamų reakcijų ar įspėjimų, o 41 proc. respondentų mano, kad nereceptiniai vaistai yra silpni ir negali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Italijoje atlikti tyrimai parodė

panašius rezultatus - 55,4 proc. žmonių mano, kad nereceptiniai vaistai yra saugūs [42]. Dažnai menkos tėvų žinios apie vaistus gali sutrikdyti ir jų vaikų sveikatą. Daugelis nežino, kad aspirino negalima duoti vaikams iki 12 metų ar duoda vaistus suaugusiųjų dozėmis [43]. Taip pat žmonės (ypač senyvo amžiaus) gali vartoti daug vaistų vienu metu, sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, kurios trikdo normalią organizmo veiklą bei nežinoti, kad tie vaistai sąveikauja tarpusavyje ar su maistu, pasitaiko atvejų, kai vaistai vartojami netinkamai dėl skaitymo sunkumų, informacijos nesupratimo ar net sąmoningai suprantant savo veiksmus, o ištikus sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms ar sąveikoms tai gali prireikti skubaus hospitalizavimo. Taigi, įsigyjant nereceptinius vaistus ne vaistinėse gali būti daromos net kelios vaistų vartojimo klaidos vienu metu [37, 43].

Savarankiškai renkantis vartojamus nereceptinius vaistus galima susidurti su kontraindikacijomis ar įvairiomis vaistų sąveikomis. Dažniausiai vartojami neteisingai yra NVNU, o senyviems pacientams daugiausiai pasitaiko nepageidaujamas aspirino poveikis [20]. Vienas iš daugiausiai parduodamų nereceptinių vaistų yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo - ibuprofenas. Šis vaistas neturėtų būti vartojamas ilgą laiką (neilgiau nei septynias dienas iš eilės), neturėtų būti vartojamas su kitais NVNU ar kai kuriais antihipertenziniais vaistais bei jo negali vartoti žmonės sergantys astma ar tie, kurie yra turėję skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą. Mažmeninių prekybos vietų pardavėjai dažnai neturi tiek farmacinių žinių, nežino, ką būtina pasakyti ir ko paklausti pirkėjų bei dažnai teisiškai yra apriboti nekomentuoti pirkėjų pasirinkimų. Ilgą laiką ibuprofeną vartojančių žmonių tyrimai atskleidė, kad reikėtų sunerimti dėl pacientų žinių apie vaistų vartojimą. Nemažai žmonių jį naudoja lėtiniams simptomams malšinti ir vartoja vaistą ilgiau nei 8 savaites, kai kurie didesnę dozę nei maksimali vaisto dozė. Ibuprofenas dažnai vartojamas tinkamiems simptomams malšinti, tačiau paprastai nėra atsižvelgiama į kontraindikacijas bei pasitaiko tokių atvejų, kai vartojant šį vaistą yra kreipiamasi dėl virškinimo sistemos sutrikimų. Taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai ligoniai vaistus vartoja kartu su galinčiais sukelti sąveikas kitais vaistais: kitais analgetikais, antihipertenziniais vaistais ir diuretikais. Teoriškai nereceptiniai vaistai yra saugūs, bet reikia apsvarstyti įvairias kylančias ir sveikatai galinčias pakenkti problemas [44, 45].

Nereceptiniai vaistai gali sukelti perdozavimą. Žmonės gali perdozuoti vaistų ne tik sąmoningai, suicidiniais tikslais, bet ir visiškai atsitiktinai. Dauguma perdozavimų nėra suplanuoti iš anksto ir yra lengvai prieinami. Ligoniai dažnai vartoja vaistus laikomus namuose likusius nuo praeito negalavimo ar netinkamai malšina simptomus, kai viršija rekomenduojamas vaistų dozes ir dėl žinių stokos suvartoja kelis preparatus turinčius tą pačią veikliąją medžiagą [47]. Jungtinėje Karalystėje paracetamolis yra vienas pagrindinių vaistų, kurio vartojimas yra netinkamas. Per metus į ligoninę patenka iki 90 000 paracetamolio perdozavusių žmonių iš kurių apie 200 miršta. [47, 48]. Tačiau paracetamolis yra vienas iš pagrindinių nereceptinių vaistų vartojamų savižudybei ne tik Jungtinėje

Karalystėje, bet ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose Europos šalyse. Negydomas 10-15 g (20-30 tablečių) perdozavimas gali sukelti mirtiną hepatotoksiškumą. Nereceptinius vaistus Jungtinėje Karalystėje galima įsigyti daugelyje parduotuvių. 2009 m. buvo išleistos gairės dėl nereceptinių vaistų pardavimo Jungtinėje Karalystėje, o paracetamolio perdozavimo atvejų nuo šio laiko sumažėjo 43 procentais. Tačiau iš atliktų tyrimų yra matoma, kad ne vaistinėse dažnai pardavinėjamas didesnis kiekis pakuočių nei nurodyta gairėse ir pirkėjai yra skatinami pasinaudoti akcijų pasiūlymais [49, 50]. Dažnai siekiant nusipirkti didesnį kiekį nereceptinių vaistų užtenka pasakyti kokį nors pasiteisimą, pavyzdžiui, kad išvykstate ilgesniam laikui ar sergate migrena ir daugiau nei pusė pardavėjų yra linkę parduoti didesnį kiekį nereceptinių vaistų nei yra rekomenduojama [52]. Švedijoje padaugėjus apsinuodijimų paracetamoliu 2015 m. buvo uždrausta prekyba paracetamolio tabletėmis ne vaistinėse. Vėliau buvo patvirtinta, kad lengvesnis paracetamolio prieinamumas buvo susijęs su 40 proc. padidėjusiu apsinuodijimų skaičiumi. Tai rodo, kad NVNU yra dažniausiai perdozuojama vaistų grupė, todėl ne vaistinėse jų pardavimas turėtų būti minimalizuojamas [26]. Taigi, visiškai atsitiktinai ar tikslingai turint minimalių žinių nereceptiniai vaistai gali sukelti perdozavimą.

Nereceptiniai vaistiniai preparatai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. Vaisto saugumas priklauso nuo tinkamo jo vartojimo (tinkama dozė, tinkamai indikacijai, kontraindikacijų nebuvimo) bei nepageidaujamų reakcijų ir jų sąveikų supratimo. Todėl tam, kad būtų užtikrinta visuomenės sveikatos gerovė stengiamasi vis siūlyti ir skatinti įvairias strategijas, kurios siektų maksimaliai padidinti vaistų naudą, sumažinti pavojų sveikatai, įdiegti stebėsenos sistemas. Farmakologinio budrumo sistema yra sukurta tam, kad būtų pastebimos ir identifikuojamos galimos nepageidaujamos vaistų sąveikos, akivaizdu, kad vaistus parduodantys žmonės mažmeninės prekybos vietose neturi farmacinių žinių bei įspėti ir patarti žmonėms negali [53].

Taigi, pacientai, gydytojai ir farmacininkai turi veikti išvien – šviesti bei suteikti informaciją visiems suinteresuotiems asmenims, kad kiekvienas suprastų atsakomybę už savo sveikatą ir teisingo vaistų vartojimo svarbą. Tačiau žmonės yra skirtingi, turintys įvairių žinių ir tikslų, todėl didesnis vaistų prieinamumas mažmeninėse prekybos vietose gali sukelti nemažai pavojų. Didžiausia problema išlieka vaistininko konsultacijos nebuvimas, kuri turėtų būti prioritetu renkantis nereceptinių vaistų įsigijimo vietą.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Baigiamasis magistro darbas buvo sudarytas iš kelių etapų. Pradžioje buvo iškeltas tyrimo tikslas, suformuluoti darbo uždaviniai, pasirinkti tinkamiausi tyrimo metodai ir tyrimo instrumentas – anketa (2 priedas). Vėliau buvo vykdoma mokslinės literatūros analizė, kurios metu stengiamasi rasti ir analizuoti aktualią bei temos atskleidimui naudingą literatūrą naudojantis LSMU elektronine bibliotekos prieiga, Google Scholar bei PubMed duomenų bazėmis. Išanalizavus užsienio literatūros straipsnius išaiškėjo temos problematika, kitų šalių patirtys parduodant nereceptinius vaistus mažmeninės prekybos vietose ir tai padėjo kuriant tikslingus kiekybinės anketos klausimus. Taip pat dėl tiriamųjų duomenų apsaugos tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC-FF-06 (1 priedas).

2.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka

Siekiant įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo ne vaistinėse buvo atliekamas kiekybinis tyrimas, kurio metu apklausiami atsitiktine tvarka pasirinkti žmonės Raseinių mieste. Tyrimo objektas – Raseinių miesto ir rajono žmonių nuomonės tyrimas.

Pagal 2018 m. Lietuvos statistikos departamento duomenis Raseinių mieste gyvena 9930 žmonių, o norint ištirti visus žmones tai padaryti būtų labai sudėtinga. Todėl tam, kad gauti duomenys būtų statistiškai reikšmingi pasirinktas atitinkamas tiriamųjų skaičius skaičiuojamas pagal Schwarze formulę:

𝑛 = 𝑁 × 1,96

2 _{× 𝑝 × 𝑞}

𝜀2_{× (𝑁 − 1)+ 1,96}2_{× 𝑝 × 𝑞}

Apskaičiuotas reprezentatyvios imties dydis (n) gautas 370, kai populiacijos dydis (N) - 9930, pageidautinas tikslumas (ε) atitinka - 0,05, o numatoma įvykio tikimybė, kai požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (p) ir numatoma įvykio tikimybė, kai požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q) – 0,5 [53, 54].

Taigi, nustačius tyrimo imtį Raseinių miesto viešose vietose (gatvėse, VšĮ Raseinių ligoninėje, prie viešosios Raseinių bibliotekos) buvo išdalinta 390 anketų, iš kurių 9 anketos buvo negrąžintos, 2

respondentai atsakė į ne visus klausimus ir jų atsakymų nebuvo galima panaudoti, 1 nepilnametis bei 5 gyvenantys kituose miestuose ar šalyse (atsakomumas 97,7 proc.). Gautas 373 anketų skaičius laikomas reprezentatyvus.

2.3 Tyrimo metodai

Baigiamojo magistro darbo, siekiančio nustatyti, Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl nereceptinių vaistų įsigijimo ne visuomenės vaistinėse, metu buvo naudojami keli tyrimo metodai:

1.Teorinė analizė. Kurios metu buvo ieškoma ir analizuojama mokslinė literatūra. Lyginant įvairių straipsnių informaciją atrenkamos mažmeninės prekybos nereceptiniais vaistais patirtį turinčios šalys, jų patirtys, išskiriami teigiami ir neigiami su problema susiję aspektai.

2. Empirinis tyrimo metodas: anketinė anoniminė apklausa. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa, nes tai yra vienas iš plačiausiai taikomų sociologinių tyrimų metodų. Tai patogus bei greitas būdas įvertinti tyrime dalyvaujančių žmonių nuomonę. Atsižvelgiant į nagrinėtą mokslinę literatūrą buvo sudaryta anketa su 29 klausimais. Kadangi anketa anoniminė, respondentų nebuvo klausiama informacijos, kuri galėtų juos identifikuoti: vardas, pavardė, adresas ar kiti asmeniški klausimai. Tokiu būdu užtikrinamas tyrime dalyvaujančių žmonių konfidencialumas ir tikimasi gauti sąžiningus, atvirus, su konkrečiu asmeniu nesusiejamus, atsakymus.

Anketos preambulėje buvo nurodoma informacija apie tyrimą: jo tikslas, kas jį atlieka, kur kreiptis kilus neaiškumams bei supažindinama, kad atliekamas tyrimas yra anoniminis. Pateiktoje tyrimo anketoje respondentai galėjo pasirinkti jiems priimtiniausius atsakymų variantus bei išreikši papildomas mintis neradus varianto pateiktuose atsakymuose prie vietos su užrašu „Kita“. Vienuose klausimuose buvo galima pasirinkti tik vieną atsakymo variantą, o kituose pažymėti visus variantus su kuriais sutinkama. Taip pat buvo klausimų į kuriuos atitinkamai atsakius teigiamai ar neigiamai buvo nukreipiama į kitą konkretų klausimą.

Prieš atliekant tyrimą pirminis anketos variantas buvo išdalintas dvidešimčiai respondentų tam, kad būtų įvertinta ar pateikiami klausimai gyventojams suprantami. Išsiaiškinus, kad anketa lengvai suprantama ji buvo išdalinta atsitiktiniams Raseinių miesto ir rajono gyventojams. Pagal į pateiktų anketos klausimų atsakymus buvo stengiamasi išsiaiškinti žmonių patirtį perkant nereceptinius vaistus mažmeninės prekybos vietose, jų nuomonę, požiūrį, įžvelgiamus privalumus bei pavojus, socialinę-demografinę informaciją apie pacientus, nereceptinių vaistų vartojimo įpročius ir poreikius [56].

3. Duomenų analizės metodas. Anketinės apklausos duomenys buvo analizuoti naudojantis Microsoft Office Excel 2010 ir SPSS 20.0 versijos programiniais paketais. Gauti kokybiniai požymiai turėjo dvi ar daugiau kategorijų. Visi matmenys buvo tarp dviejų nepriklausomų grupių. Statistinių hipotezių tikrinimui buvo pasitelktas neparametrinis Chi-kvadrato (x2_{) kriterijus. Rezultatai buvo}

aprašomi, pateikiant kokybinio požymio reikšmių dažnį bei santykinį dažnį lyginamosiose imtyse. Rezultatuose stebimi skirtumai vertinami pagal statistiškai reikšmingą reikšmę, kai p<0,05 bei statistiškai nereikšmingą priklausomybę, kai p>0,05. Gavus rezultatus po analizės jie pateikiami grafikuose.

2.4 Respondentai

Tyrime iš viso dalyvavo 373 žmonės. Trečiame paveiksle matome, kad didžiausias respondentų aktyvumas buvo pastebimas tarp jauno ir vidutinio amžiaus moterų turinčių vaikų (n=177). Jauniausias žmogus atsakęs į pateiktus klausimus buvo 18 metų, o vyriausias 73 metų.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Pagal 1 lentelėje nurodytus išsamius tiriamųjų duomenis pastebima, kad iš analizei tinkamų 373 respondentų atsakymų tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 79,6 proc. moterų (n=297) bei 20,4 proc. vyrų (n=76). Gauti duomenys atspindi Raseinių gyventojų pasiskirstymą pagal lytį,

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

Iki 34 metų 35-54 metai 55-64 metai 65 ir daugiau metų

Moterys Vyrai

kadangi 2017 m. duomenimis Raseiniuose gyvena daugiau moterų nei vyrų [57]. Amžiaus vidurkis 40 metų (standartinis nuokrypis 13), respondentai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes bei tris grupes pagal gaunamas pajamas per mėnesį. Raseinių mieste gyvena 64,9 proc. atsakiusiųjų, o 35,1 proc. žmonių teigė atvykę iš rajoninių miestelių ar kaimų. Didžioji dalis respondentų (78,6 proc.) yra dirbantys, o 38 proc. (n=138) žmonės turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

1 lentelė. Sociodemografinė informacija apie respondentus

Analizuojamas požymis N Proc.

Lytis Moteris 297 79,6 Vyras 76 20,4 Amžius 18-34 metai 147 39,4 35-54 m. 172 46,1 55-64 m. 30 8,1 >65 metai 24 6,4

Gyvenamoji vieta Raseinių miestas 242 64,9

Raseinių rajonas 131 35,1 Išsilavinimas Pagrindinis 14 3,8 Vidurinis 67 18,0 Profesinis 79 21,2 Aukštasis neuniversitetinis 74 19,8 Aukštasis universitetinis 138 37,0 Socialinė padėtis Bedarbis 32 8,6 Dirbantis 293 78,6 Studentas 27 7,2 Pensininkas 21 5,6

Pajamos per mėnesį

<540 Eur 155 41,6

541-920 Eur 165 44,2

3.

REZULTATAI

3.1

Raseinių miesto ir rajono gyventojų įpročiai perkant ir vartojant

nereceptinius vaistus

Anketoje respondentų buvo klausiama apie jų nereceptinių vaistų vartojimo įpročius siekiant išsiaiškinti kur ir kaip dažnai gyventojai įsigyja bei vartoja šiuos vaistinius preparatus bei kokie veiksniai turi įtakos nereceptinių vaistų vartojimui. Kokiose vietose nereceptinius vaistus dažniausiai įsigyja respondentai pavaizduota 4 paveiksle.

4 pav. Respondentų nereceptinių vaistų įsigijimo vietų pasiskirstymas procentais

Iš gautų duomenų yra matoma, kad 91 proc. apklaustųjų (n=340) kaip pagrindinę nereceptinių vaistų įsigijimo vietą vis dar nurodo vaistinę, o internetu vaistus įsigyjančių respondentų buvo 5 procentai (n=17). Mažmeninės prekybos vietose dažniausiai įsigyjančių nereceptinius vaistus žmonių skaičius nedidelis: parduotuvėse 3 procentai (n=12), o degalinėse tik 1 procentas (n=4). Tai rodo, kad daugelio žmonių vaistų įsigijimo vietos įpročiai nepakito, žmonėms reikalinga farmacinė paslauga, todėl jie renkasi vaistinę.

Anketoje buvo prašoma nurodyti kokius nereceptinius vaistus gyventojai įsigyja dažniausiai. Gauti duomenys parodė, kad daugiausiai žmonių – net 61 proc. dažniausiai perka preparatus nuo skausmo, nuo peršalimo – 18 proc., o virškinimo sistemai – 13 proc. Taip pat tarp atsakymo variantų 5 proc. respondentų nurodė maisto papildus ir vitaminus, 2 proc. vaistus nuo alergijos, o 1 proc. preparatus širdžiai. Paklausus kas kiek laiko respondentai perka nereceptinius vaistus beveik pusė – 46,1 proc.

91% 3%1%5%

respondentų teigė, kad nereceptinius vaistus įsigyja kartą per mėnesį (n=172), o kartą per pusę metų – 31,6 proc. (n=118). Mažiausiai – tik 0,8 proc. žmonių pasirinko variantą, kad vaistus perka kiekvieną savaitę (n=3). Taigi, Raseinių miesto gyventojai dažniausiai kas mėnesį perka skausmą malšinančius nereceptinius vaistus.

Respondentų nereceptinių vaistų vartojimo dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo jų lyties (p=0,001). Rezultatai pavaizduoti 5 paveiksle.

5 pav. Respondentų nereceptinių vaistų vartojimo dažnumas pagal lytį (p<0,05)

Iš gautų rezultatų matoma, kad didžiausia dalis moterų vaistus vartoja kartą per mėnesį (n=103) ir kelis kartus per mėnesį (n=85). Daugiausiai vyrų teigė, kad nereceptinius vaistus vartoja kas pusę metų (n=19). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai vartoja nereceptinius vaistus kas mėnesį (34,7 proc., n=103 prieš 21,1 proc., n=16). O vyrai dažniau nei moterys rinkosi atsakymų variantą „kartą per pusę metų“ (25,0 proc., n=19 prieš 14,8 proc., n=44) ir „rečiau nei kartą per pusę metų“ (21,1 proc., n=16 prieš 7,4 proc., n=22). Taigi, vyrai vartoja nereceptinius vaistinius preparatus rečiau nei moterys.

Apklausoje norėta išsiaiškinti pagal ką gyventojai renkasi nereceptinių vaistų įsigijimo vietą ir kieno nuomone įsigyjant vaistus jie vadovaujasi. Respondentų buvo klausiama, kas jų nuomone turi didžiausią įtaką nereceptinių vaistų pardavimo vietos pasirinkimui. Iš viso buvo pažymėti 986 atsakymo variantai. Vienas respondentas vidutiniškai pasirinko 2,6 variantus. Gauti rezultatai grafiškai pavaizduoti 6 paveiksle. 3,9% 9,2% 19,7% 21,1% 25,0% 21,1% 7,4% _7,1% 28,6% 34,7% 14,8% 7,4% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0%

Kiekvieną dieną Kiekvieną savaitę Kelis kartus per mėnesį

Kartą per mėnesį Kas pusę metų Rečiau nei kartą per pusę metų Vyras Moteris

6 pav. Respondentų nuomonės dėl nereceptinių vaistų pirkimo vietos pasirinkimo pasiskirstymas procentais

Respondentų paklausus, kas jų nuomone lemia vaistų pirkimo vietos pasirinkimą daugiausiai – 318 žmonių (32 proc.) nurodė, kad jiems svarbiausia vaistininkų suteikiama paslauga, 177 – patogi vieta, 139 – kaina. Iš tyrimo rezultatų matome, kad Raseinių miesto ir rajono gyventojai rinkdamiesi kur įsigyti vaistus labiausiai vertina vietą, kurioje yra galima farmacinė paslauga.

Svarbu ir tai kieno nuomone pasitiki gyventojai įsigydami vaistinius preparatus. Iš apklaustų žmonių net 44 proc. (n=277) nurodė, kad prieš įsigydami nereceptinius vaistus patarimo klausia vaistininko, 27 proc. gydytojo, šiek tiek mažiau - 21,5 proc. nusprendžia patys, 7 proc. pasitiki giminių ar draugų nuomone, o tie, kurie nurodė kitą atsakymo variantą labiausiai pasitiki internete pateikiama informacija. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į klausimą kieno patarimo jie klausia prieš įsigydami nereceptinius vaistus pavaizduotas 7 paveiksle.

Žinių turintys vaistininkai 24% Patogi vieta 18% Kaina 14% Platus asortimentas 14% Darbo valandos 13% Greitas aptarnavimas 6% Gera farmacinė paslauga 8% Maloni aplinka 3%

7 pav. Respondentų atsakymo į klausimą, kieno patarimo jie klausia prieš įsigydami nereceptinius vaistus pasiskirstymas procentais

Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dalis respondentų pasitiki vaistininkų žiniomis ir prieš įsigydami nereceptinius vaistus konsultuojasi su farmacininkais.

3.2

Respondentų nuomonė apie nereceptinių vaistų prekybos ne

vaistinėse reikalingumą

Nuo 2019 metų sausio 1d. legalizavus nereceptinių vaistų pardavimą mažmeninės prekybos vietose gyventojai turėjo įvairių nuomonių dėl vaistinių preparatų liberalizavimo. Atsakymai į klausimą ar Raseinių miesto ir rajono gyventojai pritaria nereceptinių vaistų įsigijimui ne visuomenės vaistinėse buvo analizuojami tarp skirtingą išsilavinimą įgijusių žmonių.

Kadangi gauta p reikšmė 0,024<0,05 galima teigti, kad remiantis tyrimo rezultatais skirtingo išsilavinimo žmonės turi skirtingą nuomonę dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose (p=0,024). Pagal gautus duomenis nereceptinių vaistų pardavimui ne vaistinėse iš viso pritaria 46,4 proc. gyventojų, nepritaria 26,7 procentai apklaustųjų, o 27 procentai respondentų teigė pritariantys šiam įstatymų pakeitimui tik iš dalies. Nustatyta, kad vidurinį išsilavinimą turintys žmonės įstatymo įteisinimui statistiškai reikšmingai labiau nepritaria (n=28, 41,8 proc.) nei pritaria (n=24, 35,8 proc.). Taip kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję žmonės labiau pritaria (n=71, 51,8 proc.) nei nepritaria (n=24, 17,5 proc.). 21,5% 7,0% 44,0% 27,0% 0,5%

Apibendrinant galima teigti, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję žmonės labiau pritarė nereceptinių vaistų liberalizavimui, o žemesnį - nepritarė. Taip yra todėl, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės turi daugiau žinių ir pasitiki savo nuomone. Respondentų atsakymai pavaizduoti 8 paveiksle (p=0,024).

8 pav. Respondentų nuomonės dėl nereceptinių vaistų liberalizavimo atsakymų pasiskirstymas procentais tarp skirtingo išsilavinimo žmonių (p<0,05)

Respondentų paprašius argumentuoti savo nuomonę dažniausiai buvo įvardijamos priežastys, kurios jiems kelia susirūpinimą dėl tokio vaistų pardavinėjimo. Dažniausiai pasikartojantys atsakymai juos susisteminus: vaistininko konsultacijos poreikis, pavojinga bei nepatikima (kokybės, saugumo, piktnaudžiavimo, falsifikavimo, laikymo sąlygų klausimai). Dažniausiai žmonės, kurie žvelgia teigiamai į nereceptinių vaistų pardavimą ne vaistinėse paaiškino, kad taip mano todėl, kad tokia vaistų prekyba yra patogesnė (gyvenant nuošalesnėse vietose, keliaujant), bus pigesni vaistai, taupomas jų laikas. Naudinga, kai prireikia skubiai, o vaistinių darbo laikas yra pasibaigęs.

Liberalizuojant nereceptinių vaistų prekybą stengiamasi padėti juos įsigyti toliau nuo vaistinių gyvenantiems žmonėms. Pagal gautus duomenis galima teigti, kad Raseinių mieste ir rajone gyvenančių žmonių nuomonė dėl nereceptinių vaistų įsigijimo ne vaistinėse statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,057). Tačiau atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad įstatymo pakeitimui statistiškai reikšmingai labiau pritaria 53,4 proc., n=70 rajono gyventojų iš 131 žmogaus nei mieste gyvenantys, 41,3 proc., n=100 žmonės skaičiuojant pagal iš viso apklaustus 242 žmones gyvenančius Raseinių mieste. Iš viso įstatymo pakeitimą teigiamai vertina 71,1 proc. mieste gyvenančių respondentų ir net

50,0% 35,8% 46,8% 44,6% 51,8% 28,6% 41,8% 32,9% 23,0% 17,5% 21,4% 22,4% 20,3% 32,4% 30,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% Pagrindinis Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis

80,1 proc. respondentų gyvenančių Raseinių rajone. Matoma, kad labiau nereceptinių vaistų liberalizavimas domina Raseinių rajone gyvenančius žmones nei mieste, kadangi vaistų prieinamumas kaimo vietovėse yra mažesnis ir ši problema aktualesnė. Palyginus Raseinių mieste ir rajone gyvenančių žmonių gautus duomenis jie grafiškai pavaizduoti 9 paveiksle (p>0,05).

9 pav. Raseinių mieste ir rajone gyvenančių žmonių nuomonės dėl nereceptinių vaistų pardavimo ne vaistinėse palyginimas (p>0,05)

3.3

Gyventojų lūkesčių tyrimas dėl nereceptinių vaistų įsigijimo

mažmeninės prekybos vietose

Anketos klausimyne buvo pateiktas klausimas prašant pažymėti vietas, kuriose žmonės pageidautų įsigyti nereceptinių vaistų. Šiame klausime buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą. Pagal gautus duomenis vienas respondentas nurodė vidutiniškai 1,2 mažmeninės prekybos vietas, kuriose pirktų vaistinius preparatus. Gauti respondentų atsakymai pavaizduoti 10 paveiksle. 28,9% 41,3% 29,8% 19,8% 53,4% 26,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

Nepritaria Pritaria Iš dalies

10 pav. Respondentų atsakymo į klausimą, kokiose mažmeninės prekybos vietose pageidautų įsigyti nereceptinių vaistų pasiskirstymas procentais

Pagal gautus duomenis matoma, kad vis dėlto didžiausia dalis žmonių pasisakė prieš mažmeninės prekybos vietas ir yra pasirengę nereceptinius vaistus įsigyti tik vaistinėse (n=114). Tačiau ketvirtadalis respondentų teigė, kad vaistinius preparatus įsigytų kosmetikos prekių parduotuvėse (n=94), penktadalis spaudos kioskuose (n=78), 18,2 procentai prekyvietėse (n=68), o 13,7 proc. rinktųsi ir buitinių prekių parduotuves (n=51). Reikšmingas skirtumas tarp mažmeninės prekybos vietų nepastebėtas, o daugiausiai žmonių teigia, kad nepageidauja pirkti nereceptinių vaistų ne vaistinėse.

Norint išsiaiškinti kokių preparatų žmonės pageidautų įsigyti mažmeninės prekybos vietose, respondentų buvo prašoma pažymėti tas nereceptinių vaistų grupes, kurias jie pirktų ne vaistinėse. Vienas respondentas vidutiniškai pažymėjo 3,8 nereceptinių vaistų grupes, kurias pageidautų pirkti ne vaistinėse, nes buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus. Gauti išsamūs duomenys apie vaistų grupes, kurių pageidautų įsigyti gyventojai nurodyti 11 paveiksle.

20,9% 13,7% 25,2% 18,2% 30,6% 9,7% 3,5%

Spaudos kioskuose Buitinių prekių parduotuvėse Kosmetikos prekių parduotuvėse

Prekyvietėse Tik vaistinėse Parduotuvėse