LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

SILVIJA SADOVSKAJA

NĖŠČIŲJŲ MOTERŲ POŢIŪRIO Į MEDIKAMENTŲ VARTOJIMĄ IR

SAVIGYDĄ ĮVERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. dr. Aurima Stankūnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Ramunė Morkūnienė

parašas, data (metai, mėnuo, diena)

NĖŠČIŲJŲ MOTERŲ POŢIŪRIO Į MEDIKAMENTŲ VARTOJIMĄ IR

SAVIGYDĄ ĮVERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. dr. Aurima Stankūnienė

Recenzentas: Darbą atliko:

Magistrantė Silvija Sadovskaja

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11

1.1. Savigydos samprata ir jos prieţastys ... 11

1.2. Vaistų vartojimo nėštumo metu ypatumai ... 13

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tyrimo metodai ... 19

2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 19

2.3. Tyrimo instrumentas ... 20

2.4. Tyrimo instrumento testavimas ... 20

3. REZULTATAI ... 22

3.1. Respondenčių sociodemografinė charakteristika ... 22

3.2. Respondenčių nuomonė apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus ... 23

3.3. Nėščių moterų informuotumas apie savigydą bei vaistų vartojimą ... 27

3.4. Nėščių moterų nuomonė apie vaistininko vaidmenį savigydoje ... 32

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

5. IŠVADOS ... 40

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 41

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 42

SANTRAUKA

S. Sadovskajos magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. Aurima Stankūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistro darbo tema: NĖŠČIŲJŲ MOTERŲ POŢIŪRIO Į MEDIKAMENTŲ VARTOJIMĄ IR

SAVIGYDĄ ĮVERTINIMAS

Raktiniai ţodţiai: savigyda, nėštumas, farmacinė paslauga.

Tikslas: Įvertinti nėščių moterų poţiūrį į medikamentų vartojimą ir savigydą.

Metodika: Tyrimo pradţioje buvo sudarytas tyrimo planas, apţvelgtos ir aprašytos su magistro darbo

tema susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai. Tyrimui atlikti paruošta kiekybinė anketinė apklausa, kuri buvo skirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoinės Kauno Klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientėms, kurios tyrimo metu laukėsi. Surinkta 347 anketos. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis internetiniu Raosoft Sample Calculator imties skaičiuotuvu. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS 21.0 versiją.

Rezultatai: 19 procentų respondenčių nėštumo metu visiškai nevartojo vaistinių preparatų. Moterys,

kurios vartojo vaistinius preparatus nėštumo metu, teigė, kad daţniausiai jais malšino skausmą (50,7 proc.), gydė peršalimą (39,5 proc.) arba rėmenį (31,4 proc.). Tyrimo metu pastebėta, kad daugiausia respondenčių (29,7 proc.) stengėsi vartoti augalinius vaistinius preparatus, o receptinius vaistus vartojo maţiausiai tyrime dalyvavusių moterų (16,4 proc.). Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų (70,9 proc.) buvo girdėjusios apie savigydą prieš šį tyrimą. Didesnė dalis pacienčių (29,1 proc.) turėjo neigiamą nuomonę apie savigydą. Patikimiausiais informacijos šaltiniais apie sveikatą ir vaistinius preparatus respondentės laiko gydytoją (93,9 proc.) bei šiek tiek maţiau vaistininką (83,3 proc.). Teigiamai vaistininkų darbą vertino 46,1 proc. respondenčių. Didesnė dalis nėščiųjų (47,3 proc.) teigė, kad gauna pakankamai informacijos iš farmacijos specialistų. Didesnę dalį (73,5 proc.) pacienčių tenkino vaistininkų teikiamos paslaugos ir informacija.

Išvados: 1. Dauguma LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje besilankančių nėščiųjų vartoja

vaistinius preparatus nėštumo metu, tačiau tik maţa dalis uţsiima savigyda. 2. Daugiau nei pusė respondenčių ţino, kas yra savigyda. 3. Moterys yra linkusios labiau teigiamai nei neigiamai vertinti vaistininkų teikiamą informaciją bei paslaugas.

SUMMARY

The Master’s Thesis by S. Sadovskaja / scientific advisor dr.Aurima Stankūnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.

Topic of Masters Thesis: ASSESSMENT OF ATTITUDE OF PREGNANT WOMEN TOWARDS

MEDICINE CONSUPTION AND SELF - MEDICATION

Key words: self-medication, pregnancy, pharmaceutical service.

Aim: To assess an attitude of pregnant women towards consumption of medicaments and

self-medication.

Methodology: Research plan as well as literature review, which focused on related studies, were

presented in the initial sections of the paper. Research was carried out by obtaining quantitative data through questionnaires from patients of Lithuanian University of Health Sciences Kauno clinics, clinic of Obstetrics and Gynecology, who were pregnant at the time of the research. 347 questionnaires were collected in total. Research instrument used to estimate sample size was Sample Size Calculator by Raosoft. Statistical analysis was performed with SPSS version 21.0.

Results: 19% of respondents did not consume any pharmaceutical drugs during pregnancy. Women, who

consumed medicaments while being pregnant, stated that most common reasons for the consumption of drugs were pain relief (50.7%), cold treatment (39.5%) or heartburn relief (31.4%). It was observed during the research that most of the respondents (29.7%) made an effort to consume herbal medication, whereas prescription drugs were the least popular (16.4%) among the women that took part in the study. More than half of the study participants (70.9%) were aware of the self-medication prior to the research. Higher number of respondents (29.1%) had a negative opinion about self-treatment. Doctor (93.9%) and, to a lesser extent, pharmacist (83.3%) were indicated as the most trustworthy sources of information about health and pharmaceutical drugs. Performance of the pharmacist was evaluated positively by 46.1% of the respondents, yet, 47.3% of the women surveyed claimed that they find information provided by pharmacists sufficient. Most of the research participants (73.5%) found services and information provided by the pharmacists satisfactory.

Conclusions: 1. Majority of the pregnant patients at LSMU KK clinic of Obstetrics and Gynecology take

medications during pregnancy, nevertheless, not many patients engage in self-medication. 2. More than a half of respondents know what self-medication is. 3. Women tend to evaluate information and services provided by pharmacists rather positively.

SANTRUMPOS

FDA - Maisto ir vaistų administracija GVP – gera vaistinių praktika

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos lls – laisvės laipsnių skaičius

LSMU KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (World Health Organization –WHO)

SPSS – tatistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

SSRI – selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai TCA – tricikliniai antidepresantai

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [6].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą,

vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [6].

Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės

paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [8].

Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas,

pagamintas iš medţiagų, vadinamų homeopatinėmis ţaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [6].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą [6].

Vaistinė – įmonė, kurioje, valstybei leidus ir jai priţiūrint, laikomi, gaminami, kontroliuojami ir

realizuojami vaistai bei kiti medicininės paskirties gaminiai gyventojams, gydymo ir kitoms įstaigoms bei įmonėms [6].

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu [6]. Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei

patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [6].

Savigyda – gyventojo gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [8]. Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis

preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra [6].

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medţiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi

atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasiţymi savybėmis, dėl kurių tinka ţmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti ţmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti ţmogaus ligas [6].

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą,

pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė― neapima veterinarijos vaistinių [6].

ĮVADAS

Savigyda – gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais tradiciniais, ţoliniais ar kitais receptiniais ir nereceptiniais vaistiniais preparatais, suteikiantis ţmonėms galimybę gydytis be gydytojo pagalbos. Ji vis populiarėja, kadangi didėja nereceptinių vaistų skaičiai ir jų prieinamumas [33]. Savarankiškas gydymas leidţia išvengti apsilankymo pas gydytoją bei sutaupyti laiko. Taip pat manoma, kad savigyda padeda sutaupyti lėšų, bet tik tuo atveju, jei yra tinkamai parenkami vaistiniai preparatai, nes kitu atveju išlaidos daţniausiai didėja [31, 44]. Tačiau savarankiškas gydymasis yra rizikingas. Gyventojai daţniausiai neturi pakankamai ţinių apie vaistus ir jų poveikį. Labai daţnai vartojamas netinkamas vaistas, netinkama jo dozė, netinkama gydymo trukmė bei pamirštama apie galimas sąveikas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigia, kad dauguma vaistų yra perkami ir vartojami neteisingai ir ne pagal savo indikacijas [45].

Savigyda populiarėja ir tarp nėščių moterų. Daţnai besilaukiančios moterys susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais ir negalavimais, kuriems yra būtinas vaistinių preparatų vartojimas. Nėštumo metu gali būti vartojami tiek receptiniai, tiek ir nereceptiniai, homeopatiniai ar augaliniai vaistiniai preparatai [21]. Tačiau reiktų nepamiršti, kad besilaukiančios moterys vaistus turi vartoti labai atsargiai, kadangi yra didelė rizika ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Norint išvengti visų nepageidaujamų poveikių moterys turėtų kuo daugiau konsultuotis su gydytojais ar su farmacijos specialistais [27]. Literatūros duomenimis didţiajai daliai besilaukiančių moterų trūksta ţinių apie vaistinius preparatus, jų vartojimą bei galimą poveikį [24]. Būtent todėl nėščiosios turėtų kuo daugiau bendrauti su gydytojais ir vaistininkais, kad gautų visą reikiamą informaciją. Ţinių dalijimasis ir kaupimas padėtų išvengti visų šalutinių poveikių ir gerintų vaistų vartojimo racionalumą.

Vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį padėdami savarankiškai besigydantiems ţmonės. Jie yra vieni iš lengviausiai pasiekiamų sveikatos prieţiūros specialistų. Į farmacijos specialistus daţniausiai kreipiasi skubantys arba pas gydytoją nenorintys lankytis pacientai. Labai svarbu, kad vaistininkai galėtų suteikti kokybiškas konsultacijas, turėtų pakankamai ţinių apie ligas ir jų simptomus, o, reikalui esant, galėtų pacientą nukreipti pas gydytoją [46]. Šiais laikais vaistininko pareigos nesibaigia ties vaisto išdavimu ir racionalaus jo vartojimo patarimu. Vaistininkas pagal geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatus dar turi teikti ir farmacinę paslaugą. Jis turi įspėti pacientą apie vaistinio preparato vartojimą, vartojimo trukmę, saugumą, kontraindikacijas bei galimas sąveikas ir nepageidaujamus poveikius [8]. Farmacijos specialisto ţinios ir pagalba pacientams gali pagerinti gydymo rezultatus ir padėti išvengti sveikatos sutrikimų.

Mokslinėje literatūroje savigyda yra gana plačiai nagrinėjama. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra, palyginus, atlikta gana nedaug tyrimų apie nėščiųjų moterų savigydą, jų informuotumą ir turimas ţinias [1-7, 9, 15 ,26, 27, 47]. Todėl šiuo tyrimu buvo siekta įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninėje (LSMU) Kauno klinikose (KK) besilankančių nėščių moterų poţiūrį į medikamentų vartojimą ir savigydą.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Įvertinti nėščių moterų poţiūrį į medikamentų vartojimą ir savigydą.

Darbo uţdaviniai

1. Nustatyti vaistų vartojimo ypatumus ir savigydos paplitimo daţnį tarp nėščių moterų. 2. Įvertinti nėščių moterų informuotumą apie vaistų vartojimą ir savigydą.

3. Ištirti nėščių moterų nuomonę apie vaistininko vaidmenį teikiant informaciją apie vaistų vartojimą ir savigydą nėštumo metu.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Savigydos samprata ir jos prieţastys

Savigyda – gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais tradiciniais, ţoliniais bei nereceptiniais vaistiniais preparatais, gydantis be gydytojo prieţiūros. J. Daukšienė savo disertacijoje (2010) teigia, kad „savigyda, derinama su tinkama higiena, mityba, gyvenimo būdu ir sąlygomis, kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais veiksniais, padeda išvengti ligų ir išlikti sveikam‖ [3, 23].Ji yra paplitusi visame pasaulyje bei būdinga įvairių socialinių bei ekonominių grupių nariams [3]. Kiekvienais metais savigyda tampa vis populiaresnė sveikatos prieţiūros srityje. Ji leidţia pacientams savarankiškai kovoti su sveikatos negalavimais bei parinkti jų gydymą ir valdymą, kai gydytojo konsultacija yra nebūtina [22]. 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis (į tyrimą buvo įtraukta Saudo Arabija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Vokietija, Ispanija, Didţioji Britanija, Švedija, Šveicarija, Meksika bei Italija) nustatyta, kad savarankiškas gydymas labiausiai paplitęs Saudo Arabijoje, Amerikoje, Australijoje bei Vokietijoje [16].

1 pav. Savigydos paplitimas skirtigose šalyse [16]

Daţniausiai savigyda atsiranda dėl prastų gyvenimo sąlygų, padidėjusio nereceptinių vaistų prieinamumo ir reklamų bei lėtų ir ilgai uţsitęsiančių apsilankymų pas sveikatos prieţiūros specialistus. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog apie 40 proc. ţemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų nereceptinius vaistinius preparatus vartoja daţniau negu gyventojai, turintys aukštesnį išsilavinimą [5]. Tebrizo (Iranas) mieste atliktas tyrimas rodo, kad savarankiškas gydymas taip pat yra populiaresnis tarp ţmonių, turinčių ţemesnį išsilavinimo lygį bei gaunančius maţas pajamas [36]. Danijoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dideles pajamas gaunantys gyventojai yra labiau linkę pirkti nereceptinius

0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16%

vaistinius preparatus ir uţsiimti savigyda [28]. O Indijoje atlikto tyrimo metu pastebėta, kad savigyda yra paplitusi tarp ţmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą [43]. Taigi, vieni ţmonės renkasi savigydą norėdami sutaupyti lėšų, kiti – laiko, net nepagalvodami apie jos galimus pavojus. Netinkamas gydymas gali ne tik pabloginti paciento sveikatą, bet ir sukelti mirtiną pavojų jo gyvybei. Todėl labai svarbu, kad pacientas sugebėtų tinkamai atpaţinti ligos simptomus, parinkti tinkamą vaistą, jo dozę ir vartojimą bei gydymo trukmę, laikytis nurodymų, nurodytų vaisto informaciniame lapelyje [20].

Taip pat literatūroje pabrėţiama, kad pacientai turėtų nepamiršti apie galimas šalutines reakcijas ir pasekmes, pavyzdţiui, vienos iš daţniausių: vėmimas, pykinimas, galvos skausmas ir daugelis kitų nepageidaujamų šalutinių reakcijų. Visgi, pastebima, kad savigyda nėra visiškai saugus gydymosi būdas, nes turi daug rizikos veiksnių, tokių kaip: neteisinga savianalizė, per vėlus kreipimasis į gydytoją, sunkios nepageidaujamos reakcijos, pavojinga vaistų sąveika, neteisingas vartojimo būdas, dozė bei gydymo pasirinkimas, priklausomybės atsiradimas ir piktnaudţiavimas [35].

Nereceptinius vaistus ţmonės daţniausiai vartoja įvairių nesunkių būklių gydymui, tokių kaip: peršalimas, kosulys, sloga, karščiavimas, vidurių uţkietėjimas ar viduriavimas, skausmas, nemiga, rėmuo, virškinamojo trakto sutrikimai, alergijos ir panašios kitos ligos. Visi šie negalavimai gali būti ir rimtesnių ligų simptomai ar atspindţiai. Pacientai turėtų nepamiršti, kad jie ne visada gali pasikliauti savo ţiniomis dėl galimo kompetencijos trūkumo [3]. Todėl, norint pasiekti maksimalią naudą pacientui, visuomet turi būti ryšio grandinė tarp pacientų, farmacijos specialistų ir gydytojų.

Reikėtų nepamiršti ir nėščiųjų moterų, kurios savo nėštumo metu taip pat susiduria su nesunkiais negalavimais, lėtinėmis ligomis ar nėštumo metu sukeltomis komplikacijomis. Paţymėtina, kad savigyda yra laikoma gan saugia gydymosi forma tik tuo atveju, jei yra taikoma tinkama savigyda. Nėščios moterys turėtų ypač atsakingai vartoti vaistinius preparatus, kadangi yra informacijos trūkumas apie savigydą nėštumo metu, bei vengti savarankiško gydymosi, norėdamos išvengti pavojaus ne tik savo, bet ir vaisiaus sveikatai [10]. Savigyda vis labiau plinta tarp nėščių moterų visame pasaulyje. Kadangi šia tema Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, buvo nuspręsta perţiūrėti ir magistro darbus. 2016 metais J. Balkūnaitės atlikto tyrimo metu buvo nustatyta [2], kad LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, tyrime dalyvavusios moterys nebuvo linkusios į savigydą. Tik 11,2 proc. respondenčių vartojo savo nuoţiūra pasirinktus vaistinius preparatus, o likusios respondentės teikė pirmenybę apsilankymui pas gydytoją [2].

Savigyda yra paplitusi visame pasaulyje. Gyventojams ji padeda slopinti nesunkius negalavimus sutaupant tiek laiko, tiek lėšų. Vienose šalyse ji populiaresnė tarp ţmonių, gaunančių dideles pajamas ar turinčių aukštąjį išsilavinimą, o kitose – gaunanačių maţas pajamas ar neturinčių išsilavinimo. Bet kokiu atveju, uţsiimant savigyda, atsiranda rizika. Nėščių moterų atveju rizika atsiranda ne tik jų, bet ir vaisiaus

sveikatai. Todėl dėl visų galimų sveikatos pavojų ir rizikų teigiamai vertinama tik tinkama ir saugi savigyda, kai vaistai yra vartojami atsakingai, pagal indikacijas ir laikantis vartojimo nurodymų.

1.2. Vaistų vartojimo nėštumo metu ypatumai

Vaistai atlieka svarbų vaidmenį gerinant ţmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Norint pasiekti jų pageidaujamą poveikį, vaistai turi būti saugūs, veiksmingi ir racionaliai vartojami. Teoriškai nėštumo metu moterys neturėtų vartoti jokių vaistinių preparatų, kadangi dauguma jų gali patekti į placentą ir paveikti vaisiaus sveikatą, tačiau praktiškai tai yra sunkiai įgyvendinama. Dalis moterų tiesiog privalo nuolat vartoti vaistinius preparatus dėl lėtinių ligų ar siekdamos išvengti galimų komplikacijų. Savarankiškas gydymasis nėštumo metu yra labai pavojingas tiek nėščiosios, tiek vaisiaus sveikatai. Norint įvertinti, kiek ir kaip daţnai nėščios moterys vartoja vaistinius preparatus Lietuvoje, buvo atliktas tyrimas, kurio duomenimis tik 19,3 proc. nėščiųjų 2016 metais gydėsi savo nuoţiūra pasirinktais vaistiniais preparatais. Tarp jų 68,7 proc. moterų savigyda uţsiėmė rečiau nei kartą per mėnesį, 20,1 proc. respondenčių teigė, kad savarankiškai gydėsi maţdaug kartą per mėnesį ir 11,2 proc. – kelis kartus per mėnesį. Tyrimo metu dauguma moterų teigė, kad gydėsi pačios, kadangi turėjo silikusį reikiamą vaistą namų vaistinėlėje, o likusi dalis moterų norėjo išvengti ilgų eilių pas specialistus [7].

Atlikti tyrimai rodo, kad nėščių moterų savigyda yra paplitusi visame pasaulyje. Etiopijoje vykdyto tyrimo duomenimis 25,1 proc. nėščiųjų nėštumo metu gydosi savarankiškai. Dauguma Etiopijos moterų gydosi pačios, vartodamos nereceptinius ar ţolinius vaistinius preparatus. Pastebėta, kad daugiausia savigyda uţsiima tos moterys, kurios laukiasi ne pirmo kūdikio ar dalyvauja įvairiose švietimo pamokėlėse [11]. Teigiama, kad savigyda vis populiarėja ir besivystančiose šalyse. Viena iš tų šalių yra Nigerija, kurioje net 72,4 proc. nėščių moterų linkusios gydytis savarankiškai. Atliktas tyrimas rodo, kad daţniausiai besilaukiančios moterys vartoja vaistus peršalimui bei nemigai gydyti arba skausmui malšinti. Pastebėta, jog daugiausia savarankiškai gydosi Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje gyvenančios nėščios moterys. Atlikto tyrimo metu net 81,2 proc. respondenčių pranešė, kad nėštumo metu vartoja bent vieną vaistinį preparatą, pasirinktą remdamosis savo turimomis ţiniomis, nepasitarusios su sveikatos specialistais [26].

Netaisyklingas ir netinkamas vaistų vartojimas nėštumo metu yra labai pavojingas. Kai kurie preparatai gali paveikti pačią nėštumo eigą bei vaisiaus vystymąsi, sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Taip pat gali išsivystyti anomalijos, cerebrinis paralyţius arba kūdikis gali gimti negyvas. Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienais metais dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu

atsiranda apie 3-5 proc. vystymosi defektų arba apsigimimų. Iš jų 2-3 proc. yra priskiriami prie teratogeninių [17]. 2009 metais atlikto tyrimo metu pastebėta, kad ţenkli moterų dalis, dalyvavusi tyrime, neįvertino vaistų teratogeninio poveikio ir jo rizikos nėštumo metu. Daugiau nei 80 proc. respondenčių vartojo vaistinius preparatus nėštumo metu. Likusi dalis atsisakė vartoti vaistus dėl galimų komplikacijų. Pastebėta, kad daugiau tarp atsisakiusiųjų buvo moterys, kurios turi aukštesnį išsilavinimą bei yra vyresnio amţiaus [31].

Nors vaistai gerina ţmonių sveikatą, tačiau nėštumo metu jie yra ypatingai pavojingi. Pastebėta, kad per visą nėštumo laikotarpį dauguma moterų bent kartą gydosi savarankiškai. Tokį jų sprendimą lemia ilgos eilės pas sveikatos spacialistus, uţsilikę vaistai namų vaistinėlėje bei ţinių ar lėšų trūkumas. Literatūros šaltiniai pabrėţia, kad nėščios moterys turi būti tinkamai informuojamos apie vaistų vartojimą bei galimą šalutinį poveikį. Taip pat besilaukiančios turi ţinoti, kokie vaistai yra kontraindikuotini ir jų vengti ne tik dėl savo, bet ir vaisiaus sveikatos.

1.3. Nėščių moterų informuotumas apie vaistų vartojimą ir jam įtaką darantys

veiksniai

Savigyda pasitelkiama bandant gydyti įvairias ligas, pradedant nuo peršalimo ar galvos skausmo, pereinant iki sudėtingų ligų, tokių kaip nervinės bei kraujagyslių sistemų sutrikimai ar netgi vėţys. Savigyda yra pasaulinė problema tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Jai įtaką daro tokie veiksniai kaip švietimas, šeimos ir visuomenės ekonominė padėtis, teisė ar reklamos poveikis [38].

Tinkamas savarankiškas gydymas gali palengvinti simptomus ar išgydyti ligas, sutaupyti laiko bei lėšų, kurios būtų išleistos lankantis pas gydytojus, o kartais jis net gali išgelbėti paciento gyvybę. Tačiau netinkamai pasirinkti vaistai gali sukelti dar daugiau problemų ne tik pacientui, bet ir visuomenei. Pavyzdţiui, dėl netinkamo antibiotikų vartojimo jiems atsiranda atsparumas, o gydymasis tricikliais antidepresantais (TCA) ar selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) gali sukelti priklausomybę. Dauguma ţmonių savarankiškai gydosi nereceptiniais vaistais, tokiais kaip aspirinas, paracetamolis, vitaminai ir kiti. Nepaisant to, kad jiems nereikia recepto, nereiškia, kad juos saugu vartoti nepasitarus su gydytoju ar vaistininku. Ţmonės turėtų būti tinkamai įspėjami ir supaţindinami su vaistais, jų šalutiniais poveikiais, veikimu, sąveikomis [39]. Dauguma vaistinių preparatų yra nepatariama vartoti nėštumo bei ţindymo laikotarpiu ne tik dėl poveikio motinos bei vaisiaus sveikatai, tačiau ir dėl galimų sąveikų su kitais preparatais. Vienas iš daţniausių pasireiškiančių nepageidaujamų poveikių vaisiaus sveikatai – sklaidos anomalijos [4]. Norint pasiekti maksimalią naudą paciento sveikatai, reikia palaikyti

gerą ryšio grandinę tarp paciento, vaistininko ir gydytojo, o taip pat teikti daugiau informacijos apie vaistinius preparatus naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis.

Nėščių moterų ţinios apie vaistų vartojimą yra gana skurdţios. Remiantis literatūros duomenimis, pastebima, kad moterų ţinių lygis apie vaistų vartojimą nėštumo metu gali priklausyti nuo išsilavinimo, gyvenamosios vietos, šeimos pajamų ir kitų veiksnių. Irane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 35 proc. nėščiųjų gydėsi savo nuoţiūra pasirinktais vaistiniais preparatais ir neţinojo apie galimą pavojų. Savarankiškai gydytis moteris paskatino ne tik ţinių, bet ir lėšų trūkumas [14]. Panašus tyrimas buvo atliktas Egipte, kurio metu nustatyta, kad 19,5 proc. nėščiųjų neţinojo, kad yra rizikinga gydytis savarankiškai. Šiame tyrime nustatyti keli veiksniai, kurie gali turėti įtakos moterų ţinioms apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Vienas iš svarbiausių faktorių buvo amţius. Daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių moterų buvo amţiaus grupėje iki 30 metų. Šių respondenčių ţinios apie vaistus ir jų poveikį buvo labai prastos. Taip pat silpnomis ţiniomis pasiţymėjo moterys (81,9 proc.) su ţemu išsilavinimu, 81,5 proc. moterų, kurioms buvo pirmasis nėštumas, 72,3 proc. buvo namų šeimininkės [34]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, turintis įtakos nėščiųjų savigydai, buvo moterų ţinių apie vaistų vartojimą nėštumo metu lygis. Pastebėta, kad moterys, kurios lankėsi daugiau nei 8 kartus pas gydytoją nėštumo metu, pasiţymi geresnėmis ţiniomis apie vaistų vartojimą nei moterys, kurios nesilankė arba lankėsi pas gydytoją maţiau nei 4 kartus per visą nėštumą [7]. Atlikto tyrimo Indijoje metu gauti rezultatai parodė, kad 91 proc. nėščiųjų negirdėjo ir neţinojo apie ţalingą vaistų poveikį vaisiaus sveikatai. Šio tyrimo metu net 74 proc. moterų vartojo vaistus, iš jų 8,5 proc. uţsiėmė savigyda, o 51 proc. vaistus vartojo reguliariai [15]. Pastebėta, kad moterys, kurios lankėsi daugiau nei 8 kartus pas gydytoją, pasiţymi geresnėmis ţiniomis apie vaistų vartojimą nėštumo metu nei moterys, kurios nesilankė arba lankėsi pas gydytoją maţiau nei 4 kartus.

Dauguma moterų turi teigiamą nuomonę apie vaistų vartojimą, tačiau jos mano, kad nėštumo metu turi būti daug atsargesnės ir vartoti vaistus tik pasitarus su gydytoju ar farmacijos specialistu. Saudo Arabijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad daugiau ţinių apie vaistinius preparatus turi išsilavinusios moterys arba dirbančios darbą, susijusį su sveikatos prieţiūra. Respondentės teigė, kad daugiausiai informacijos apie vaistus gauna iš inormacinių lapelių, interneto arba artimųjų, nes gydytojai ir vaistininkai tokios informacijos suteikia labai nedaug. 59,2 proc. nėščiųjų sugebėjo pačios pasirinkti vaistus, kurių reikėtų vengti nėštumo metu, remda,psos Jugtinių Amerikos Valstijų (JAV) Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sukurta klasifikacija [46]. JAV taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti šaltinius, iš kurių moterys gauna informacijos apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Didţiausia dalis respondenčių (65 proc.) atsakė, kad suţino iš kitų asmenų, daugiausia šeimos narių,

daţniausiai savo motinos. Likusi dalis nėščiųjų teigė, kad visą reikiamą informaciją perskaito ligoninių lankstinukuose, knygose, ţurnaluose ar internetiniuose puslapiuose [25, 40].

Labai norėtųsi atsisakyti vaistų vartojimo nėštumo metu, tačiau tam tikrais atvejais tai yra neįmanoma. Vaistai gali pakenkti motinos bei vaisiaus sveikatai, jei yra netinkamai parinkti, vartojami ar atsiradus sąveikoms. Pastebėta, kad nėščiųjų ţinios apie vaistus ir jų vartojimą yra gana prastos. O priklausyti jos gali nuo įvairių veiksnių, tokių kaip: pajamos, išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir panašiai. Todėl visos besilaukiančios moterys turėtų stengtis gauti kuo daugiau informacijos apie vaistus, jų vartojimą bei nuolat bendrauti tiek su gydytojais, tiek su vaistininkais.

1.4. Vaistininko vaidmuo sprendţiant savigydos probelmą tarp nėščiųjų

Nors nėštumas yra normali fiziologinė būklė, dauguma nėščių moterų susiduria su sveikatos negalavimais, dėl kurių kartais tenka vartoti vaistus, maisto papildus ar keisti gyvenimo būdą. Šiais laikais vis svarbesnis tampa vaistininko vaidmuo. Vaistininkas yra pirmas sveikatos prieţiūros specialistas, į kurį daţniausiai yra kreipiamasi pagalbos dėl vaistų vartojimo nėštumo metu. Tą labiausiai nulėmė gana nesunkus vaistininko prieinamumas. Pacientės, turinčios nedidelių negalavimų, yra linkusios pirmiau kreiptis į vaistininką, kadangi jis yra daug lengviau pasiekiamas nei gydytojas. Vaistininkai, konsultuodami ir informuodami nėščiąsias moteris apie vaistinių preparatų vartojimą nėštumo metu, gali padėti išvengti komplikacijų ir ţalingų poveikių sveikatai [32, 37].

2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad 69 proc. ir 79 proc. moterų Serbijoje bei Norvegijoje vartojo didelį kiekį vaistinių preparatų nėštumo metu. Pastebėta, kad moterys linkusios pervertinti vaistų teratogeninį poveikį, todėl sveikatos prieţiūros specialistai turėtų suteikti daugiau informacijos apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Tyrime taip pat buvo nagrinėjamas populiariausias informacijos šaltinis. Daugiausiai informacijos nėščiosios gaudavo iš gydytojų – 73 proc., 60 proc. informaciją rasdavo internete ir tik 46 proc. – iš vaistininko. Tyrimo metu paaiškėjo, jog vaistininkai ne visada pateikdavo tinkamą informaciją nėščioms moterims. Taip pat farmacijos specialistai labai daţnai rekomenduodavo vartoti homeopatinius vaistinius preparatus arba kreiptis į savo gydytoją. Serbijos vaistininkai buvo labiau linkę konsultuoti nėščiąsias ir išduoti vaistinius preparatus nei Norvegijos farmacininkai [32].Norvegijoje buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuris parodė, kad net 76,6 proc. moterų reikia informacijos apie vaistų vartojimą nėštumo metu. Moterys teigė, jog daugiausiai informacijos gauna iš gydytojo – 78,2 proc., beveik 50 proc. perskaito infromacinį lapelį ir tiek pat procentų konsultuojasi su vaistininku [32]. Lietuvoje 2012 metais T. Astromskio atliktame tyrime nustatyta [1], kad renkantis vaistinius preparatus

nėštumo metu daugiausiai respondenčių klausė gydytojo patarimų – 83,3 proc., o vaistininko – tik 11,1 proc.[1]. 2015 metais E.Valteraitė atliko tyrimą [9], kurio metu buvo gauti panašūs rezultatai kaip prieš tai minėtame tyrime: 84,6 proc. respondenčių pirmenybę teikė gydytojo rekomendacijoms, o vaistininko – tik 7,7 proc. respondenčių [9]. Taigi, atsiţvelgiant į gautus rezultatus, galima teigti, kad lietuvės yra labiau linkusios klausytis gydytojo rekomendacijų, o vaistininko konsultaciją prilygina informacijai, gautai iš šeimos narių ar reklamų.

2017 metais Saudo Arabijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo vertinamos vaistininkų ţinios apie vaistų vartojimą ir galimą pavojų nėštumo metu. Atliktas tyrimas parodė, kad 50 proc. vaistininkų yra gerai pasiruošę konsultuoti nėščiąsias dėl vaistų saugumo nėštumo metu. 350 vaistinių garantuoja 95 proc. patikimumą. Nors vaistininkai Saudo Arabijoje pasiţymi geromis ţiniomis apie vaistų vartojimą nėštumo metu, jie ir toliau yra skatinami nesustoti ir tobulėti [13]. Kuveite panašaus tyrimo metu 61,5 proc. tyrime dalyvavusių vaistininkų nurodė, kad jie turi pakankamai ţinių apie vaistų vartojimą nėštumo metu [12]. Nors vaistininkai ir teigė, kad turi pakankamai informacijos, pirmiausia jie nėščiosioms siūlydavo maisto papildus bei vitaminus, tuomet kreipimtis į gydytoją ir tik paskutinėje vietoje diagnozuodavo ligą ir išduodavo vaistų. Daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad daţniausiai tenka rekomenduoti nėščiosioms vaistus nuo peršalimo, viduriavimo, skausmo bei virškinamojo trakto sutrikimų. O pacientėms, kurios skundţiasi nemiga, hemarojumi, varikoze, pėdų ir kojų patinimu, karščiavimu, rekomenduoja apsilankyti pas gydytojus. Kiekvienas vaistininkas stengiasi moterims suteikti kuo daugiau informacijos, kad jos išvengtų nepageidaujamų poveikių. Tačiau ne visiems vaistininkams uţteko ţinių ir pasitikėjimo savimi. Jie teigė, kad norėtų gauti tęstinį mokymą ir daugiau informacijos apie vaistų vartojimą ir jų poveikį nėštumo bei ţindymo metu [12].

Perţiūrėjus mokslinius straipsnius, matyti, jog vaistininko vaidmuo yra taip pat svarbus kaip ir gydytojo moterų nėštumo metu. Nėščiosios moterys yra viena iš rizikingiausių pacientų grupių, taip pat dar ir linkusios uţsiimti savigyda. Yra šalių, kuriose vaistininkas atlieka svarbesnį vaidmenį nei kitose, tačiau visur nėščiosios kreipiasi į juos pagalbos ir informacijos.

Š. Grincevičienė 2013 metais atliko disertacinį tyrimą [4], kurio tikslas buvo ištirti nėščiųjų ir ţindyvių konsultavimo ypatumus Lietuvos vaistinėse. Apklausos metu paaiškėjo, kad dauguma vaistininkų stengiasi parinkti saugiausią ir maţiausiai rizikos turintį preparatą, o efektyvesnį vaistą siūlo tik tuo atveju, jei pirmas variantas buvo netinkamas ar per silpnas. Taip pat būsimos motinos minėjo, kad vaistininkų pasakyta informacija daţnai sutampa su gydytojo, tai leidţia joms pasitikėti ne tik gydytoju, bet ir farmacijos specialistu. Didelė dalis moterų teigė, kad tikimybė gauti informacijos apie augalinius preparatus yra didesnė vaistinėje nei gydymo įstaigose. Todėl norinčios gydytis tik augaliniais preparatais, pirmiausiai kreipdavosi į vaistininkus. Tyrimo metu pastebėta, kad vaistininkai konsultuodami nėščiąsias

stengiasi lygiuotis į pirminės sveikatos prieţiūros sistemą. Be to, kiekvienas vaistininkas konsultuodamas turi skirtingas vaistinių medţiagų vartojimo sampratas ir skirtingas taktikas [4].

Kadangi nemaţai moterų vartoja vaistinius preparatus nėštumo metu, farmacijos specialistai studijų metu turi gauti pakankamai informacijos. Literatūroje teigiama, kad kuo daugiau vaistininkai ţinos ir galės padėti, tuo labiau pacientės jais pasitikės ir daţniau kreipsis, dėl to maţės savigydos skaičius [18]. Šiuo atveju vaistininko vaidmuo yra labai svarbus, nes gali apsaugoti nėščiąsias nuo netinkamų ir ţalingų vaistinių preparatų, kurie gali paveikti ne tik jų, bet ir vaisiaus sveikatą [13,19,47].

Apibendrinant nagrinėtą literatūrą, galima teigti, kad savigyda vis labiau plinta visame pasaulyje, nepaisant to, kad nėra vienas iš saugiausių gydymosi būdų. Taip pat savigyda yra populiari ir tarp nėščiųjų. Literatūroje pabrėžiama, kad norėdamos išvengti pavojų, nėščiosios turi būti labai gerai informuojamos apie vaistus, jų vartojimą, galimą nepageidaujamą poveikį bei riziką. Besilaukiančios moterys turėtų vaistus vartoti tik esant būtinybei ir tik su gydytojo ar farmacijos specialisto priežiūra. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės pirmiausia kreipasi į vaistininkus, yra ilgai užtrunkantis patekimo pas gydytojus procesas. Farmacijos specialistai turi pakankamai žinių, kad galėtų padėti tiek gyventojams, tiek nėščiosioms rūpimais klausimais bei išvengti sveikatos problemų. Taigi, teigiamai vertinama tik tinkama ir saugi savigyda, padedanti gyventojams mažinti nesunkių negalavimų ir ligų skaičių.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Apţvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, kurie yra

susiję su magistro darbe nagrinėjama tema.

Empirinis analizės metodas. Tyrimui atlikti buvo sudaryta kiekybinė–anketinė apklausa, skirta

pacientėms – nėščioms moterims. Tyrimas atliktas siekiant nustatyti vaistų vartojimo ypatumus ir savigydos paplitimo daţnį tarp nėščių moterų.

Statistiniai tyrimo metodai. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS (Statistical Package for the

Social Science) 21.0 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2016 programa. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo p pasirinktas 0,05.

Gautų duomenų analizei buvo taikomos aprašomosios statistikos ir kryţminės tabuliacijos metodikos. Ryšių tarp dviejų kokybinių kintamųjų įvertinimui buvo naudotas susijusių poţymių χ2 (chi kvadrato) kriterijus bei klaidos tikimybės lygmuo p. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas

Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose (KK), Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės. Tyrimas buvo atliekamas LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo mėnesio. Tiriamosios – Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientės, kurios tyrimo metu laukėsi.

Siekiant gauti reprezentatyvius rezultaus ir suformuoti moksliškai reikšmingas išvadas, buvo apskaičiuotas minimalus reikalingas tyrimo imties tūris. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis internetiniu Raosoft Sample Calculator imties skaičiuotuvu. Kadangi ši populiacija nėra baigtinė ir remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu bei 5 proc. paklaidos tikimybe (p), buvo nustatyta reikalinga 377 respondentų imtis. Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta, remiantis realiu imties tūrio poreikiu ir finansinėmis galimybėmis.

Pacientėms anketos buvo dalinamos LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Respondenčių atsitiktinė atranka nebuvo vykdoma, anketos buvo dalinamos visoms nėščiosioms, kurios tuo metu lankėsi klinikoje. Tokiu būdu buvo išdalintos 377 anketos, kurios 347 buvo grąţintos tinkamai uţpildytos (atsako daţnis 92 proc.).

2.3. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti buvo parengta anoniminė anketa, kurią sudarė 24 klausimai (priedas nr.2). Priklausomai nuo klausimo tipo, respondentės galėjo rinktis vieną arba kelis atsakymo variantus. Tyrimo dalyvėms buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir anketos pildymo būdas.

Anketos struktūrinės dalys:

1. Įvadinė dalis. Joje respondentės supaţindinamos su vykdomu tyrimu;

2. Demografinės charakteristikos. Ši dalis skirta nustatyti socialines ir demografines respondenčių charakteristikas (amţių; gyvenamąją vietą; išsilavinimą; šeiminę padėtį; vidutines mėnesio pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui);

3. Vaistų vartojimo ypatumai nėštumo metu bei savigydos paplitimas;

4. Nėščių moterų ţinių įvertinimas apie vaistų vartojimą ir savigydą; 5. Vaistininko vaidmuo.

2.4. Tyrimo instrumento testavimas

Prieš pradedant tyrimą buvo atliktas pilotinis tyrimas. Anketos buvo pateiktos moterų grupei n=19 (apie 5 proc. visos imties dydţio), norint patikrinti, ar visi klausimai yra suprantami ir tinkami respondentėms. Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į tyrimą. Atsiţvelgiant į pastabas, netinkami ar nesuprantami klausimai buvo pataisyti, t.y. pakeista formuluotė arba pasirinkimo variantų skaičius.

2.5. Etikos patvirtinimas

Etikos pritarimas buvo gautas iš LSMU Bioetikos centro (priedas nr.1). Tyrimo metu kiekvienai respondentei buvo išdalintos tiriamojo asmens sutikimo formos, tačiau ne visos respondentės sutiko nurodyti savo asmeninius duomenis.

3. REZULTATAI

3.1. Respondenčių sociodemografinė charakteristika

Tyrimo metu apklaustos 347 LSMU KK Akušerijos ir Ginekologijos klinikos nėščios moterys. Amţiaus vidurkis 27,25±5,4 metai (nuo 17 iki 49 metų).

Tiriamųjų demografiniai ir socialiniai duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondenčių demografinės ir socialinės charakterisitikos (n=347)

Analizuojamų respondenčių poţymiai n (proc.)

Šeiminė padėtis Netekėjusi Ištekėjusi Išsiskyrusi Našlė Iš viso: Išsilavinimas Pradinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Kita Iš viso: Nėštumų skaičius Pirmas Antras Trečias Ketvirtas ir daugiau Iš viso: Gyvenamoji vieta Miestas Miestelis Kaimas Iš viso:

Vidutinės mėnesio pajamos tenkančios vienam šeimos nariui

Iki 100 EUR 100-299 EUR 300-499 EUR Virš 500 EUR Iš viso: 92 (26,5) 238 (68,8) 15 (4,3) 2 (0,6) 347(100,0) 13 (3,7) 113 (32,6) 59 (17) 156 (45) 6 (1,7) 347(100,0) 140 (40,3) 145 (41,8) 58 (16,7) 4 (1,2) 347(100,0) 204 (58,8) 56 (16,1) 87 (25,1) 347(100,0) 67 (19,3) 123 (35,4) 102 (29,4) 55 (15,9) 347(100,0)

Pagal gautus duomenis matyti, kad daugiau nei pusė respondenčių buvo ištekėjusios (68,8 proc.), dauguma jų turėjo aukštąjį arba vidurinį išsilavinimą (45 proc. ir 32,6 proc.) bei didţioji dalis gyveno mieste (58,8 proc.). Daugumai respondenčių tai buvo pirmasis arba antrasis nėštumas (40,3 proc. ir 41,8

proc.), o vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, buvo nuo 100 iki 500 EUR (64,8 proc.).

Tolesnei statistinei analizei respondentės buvo sukirstytos į dvi amţiaus grupes: iki 25 metų – 144 (41,5 proc.), 25 metai ir daugiau – 203 (58,5 proc.). Taip pat buvo padaryta ir su šeimine padėtimi: ištekėjusi – 238 (41,5 proc.) ir netekėjusi, išsiskyrusi ar našlė – 109 (31,4 proc.). Svarbus buvo ir jų išsilavinimas: aukštesnysis ir aukštasis – 215 (62,0 proc.) ir pradinis, vidurinis ir kitas – 132 (38,0 proc.). Grupės buvo sudaromos ir atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą: miestas – 204 (58,5 rpoc.) ir miestelis, kaimas – 143 (41,2 proc.) bei pagal pajamas, skirtas vienam šeimos nariui: iki 299 eurų – 190 (54,8 proc.) ir virš 300 eurų – 157 (45,2 proc.)

3.2. Respondenčių nuomonė apie vaistinių preparatų vartojimo ypatumus

Nėštumo metu beveik kiekviena nėščioji susiduria su sveikatos problemomis bei vaistų vartojimu. Siekiant išsiaiškinti vaistų vartojimo ypatumus tarp nėščiųjų moterų, pirmiausia buvo klausiama, kaip daţnai respondentės vartoja vaistinius preparatus.

2 pav. Respondenčių vaistinių preparatų vartojimo dažnis (proc.) nėštumo metu

Iš 2 paveikslo matyti, jog dauguma nėščių moterų (63,7 proc.) yra linkusios vartoti vaistinius preparatus tik esant poreikiui, o maţiau nei trečdalis (19,0 proc.) – nevartoja visiškai. Likusios vaistinius preparatus vartoja kiekvieną dieną arba reguliariai.

8,40% 8,90% 19,00% 63,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Kiekvieną dieną Reguliariai, bet ne

kiekvieną dieną Nevartoju visiškai

Amţius, šeiminė padėtis, nėštumų skaičius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta bei mėnesinės pajamos neturėjo sąsajų su respondenčių vaistinių preparatų vartojimo daţnumu nėštumo metu (p > 0,05).

3 pav. Respondenčių nurodyti dažniausiai vaistiniais preparatais gydomi negalavaimai nėštumo metu

3 paveiksle matoma, kad truputį daugiau nei pusė (50,7 proc.) tyrime dalyvavusių nėščiųjų vaistinius preparatus vartoja skausmo malšinimui. Šiek tiek maţiau respondenčių (39,5 proc.) vaistų pagalba gydosi peršalimą bei trečdalis jų (31,4 proc.) vaistiniais preparatais slopina rėmenį. Maţiausiai moterys (5,5 proc. ir 6,9 proc.) vaistus vartoja esant vidurių uţkietėjimui bei viduriavimui.

Statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tarp pacienčių amţiaus ir daţniausiai vaistais gydomų negalavimų. Pastebėta, kad pacientės, priklausančios amţiaus grupei iki 25 metų, daţniau vartojo vaistinius preparatus rėmens gydymui (p=0,03; χ2=4,697; lls=1). Taip pat jaunesnės respondentės yra labiau linkusios odos problemas (p=0,012; χ2=6,375; lls=1) ir pykinimą (p=0,03; χ2=4,689; lls=1) gydyti vaistais. Dar vienas statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tarp nėštumų skaičiaus ir daţniausiai vaistais gydomų negalavimų. Pirmojo nėštumo metu pacientės daţniau vaistais gydėsi rėmenį (p=0,034;

χ2=4,479; lls=1). 5,50% 6,90% 10,40% 11,50% 18,20% 31,40% 39,50% 50,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

4 pav. Moterų dažniausiai vartojami vaistiniai preparatai nėštumo metu

Išsiaiškinus, kokius negalavimus respondentės daţniausiai gydosi vaistiniais preparatais, toliau buvo aiškinamasi, kokie tai vaistai: receptiniai, nereceptiniai homeopatiniai ar augaliniai. Iš 4 paveikslo matyti, kad daugiausiai (29,7 proc.) nėščiųjų savo nėštumo metu vartojo augalinius vaistinius preparatus, šiek tiek maţiau (27,4 proc. ir 26,5 proc.) – nereceptinius bei homeopatinius vaistus.

Vertinant moterų daţniausiai vartojamus vaistinius preparatus nėštumo metu pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp respondenčių, gyvenančių mieste, ir respondenčių, gyvenančių kaime. Gyvenamoji vieta darbe sietina su vartojamų vaistų tipu: mieste gyvenančios respondentės daţniau rinkosi receptinius bei nereceptinius vaistus, o ne mieste gyvenančios – augalinius (p=0,006; χ2=12,572; lls=3).

Taip pat buvo klausiama, kaip daţnai yra gydomasi savo nuoţiūra pasirinktais vaistiniais preparatais nėštumo metu.

16,40% 26,50% 27,40% 29,70% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Receptiniai vaistiniai preparatai Homeopatiniai vaistiniai preparatai Nereceptiniai vaistiniai preparatai Augaliniai vaistiniai preparatai

5 pav. Gydymosi savo nuožiūra pasirinktais vaistiniais preparatais dažnumas

5 paveiksle galima matyti, kad daugiau nei pusė (54,1 proc.) moterų nėštumo metu nesigydo savo nuoţiūra pasirinktais vaistiniais preparatais. Tačiau 5,8 proc. tyrime dalyvavusių moterų vartoja vaistinius preparatus nepasitarusios su gydytoju kiekvieno savo negalavimo metu.

Buvo pastebėtas ryšys tarp moterų, gaunančių skirtingas pajamas. Maţesnes pajamas gaunančios respondentės savo nuoţiūra vartoja vaistus, kai nėra galimybės nuvykti pas gydytoją, o didesnes pajamas gaunančios respondentės savo nuoţiūra vartoja vaistus tik tuomet, kai vaistas nėra pavojingas motinai ar vaisiui (p=0,023; χ2=11,333; lls=4).

Apibendrinant gautus rezultatus apie respondenčių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus, galima teigti, kad dauguma jų nėštumo metu vartoja vaistinius preparatus . Dažniausiai vaistiniais preparatais jos malšina skausmą, gydo peršalimą bei rėmenį. Tačiau pastebėta, kad rėmenį vaistais yra linkusios gydytis moterys iki 25 metų arba besilaukiančios pirmojo kūdikio. Vaistus pacientės renkasi labai skirtingai, daugiausiai nėščiųjų vartoja augalinius vaistinius preparatus, o mažiausiai – receptinius. Taip pat rezultatai rodo, kad tik maža dalis moterų gydosi savo nuožiūra pasirinktais vaistiniais preparatais kiekvieno negalavimo metu savarankiškai.

5,80% 8,40% 31,70% 54,10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Kiekvieno negalavimo metu

Tik tada, kai nėra galimybės nuvykti pas

gydytoją

Tik tada,kai ţinau, jog vaistas nėra pavojingas mano ir

vaisiaus sveikatai

3.3. Nėščių moterų informuotumas apie savigydą bei vaistų vartojimą

Siekiant išsiaiškinti pacienčių nuomonę ir ţinias apie savigydą, visų pirma jų buvo klausiama, ar joms yra ţinoma savigydos sąvoka bei kokia bendra jų nuomonė šiuo klausimu.

6 pav. Pacienčių žinios apie savigydą

Nėščių moterų buvo klausiama, ar jos yra girdėjusios apie savigydą iki dalyvavimo šiame tyrime. 6 paveiksle matyti, kad didţioji dalis (70,9 proc.) moterų nurodė ţinojusios, kas yra savigyda.

Buvo pastebėtas ryšys tarp pacienčių ţinių ir šeiminės padėties. Nustatyta, jog ištekėjusios moterys daţniau ţinojo, kas yra savigyda. (p=0,0001; χ2=15,112; lls=1). Taip pat buvo nustatyta, kad ţemesnį išsilavinimą turinčios respondentės apie savigydą yra girdėjusios daţniau nei turinčios aukštesnį išsilavinimą (p=0,0001; χ2=14,382; lls=1).

Taip pat buvo klausiama, kokia respondečių bendra nuomonė apie gydymąsi savo nuoţiūra parinktais vaistais.

70,90% 29,10%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Ţino, kas yra savigyda Neţino, kas yra savigyda

7 pav. Respondenčių nuomonė apie savigydą

Vertinant respondenčių nuomonę apie savigydą (7 pav.) pastebima, kad didesnė dalis (29,4 proc.) nėščių moterų vertina savigydą neigiamai ir jai nepritaria. Tik 11,5 proc. tyrime dalyvavusių moterų turi teigiamą nuomonę apie savigydą. Iš 7 paveikslo matyti, kad didesnė dalis respondenčių yra linkusios neigiamai galvoti apie savigydą.

Buvo pastebėtas ryšys tarp nuomonės apie savigydą ir respondenčių nėštumo skaičių, gyvenamosios vietos bei pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Statistiškai reikšmingai daţniau neigiamai apie vaistų vartojimą savo nuoţiūra atsiliepė daugiau nei vieną nėštumą turėjusios respondentės

(p=0,002; χ2=18,772; lls=5). Taip pat pastebėtas teigiamas ryšys tarp neigiamos nuomonės apie savigydą

ir mieste gyvenančių respondenčių (p=0,034; χ2=12,041; lls=5) bei tarp pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, ir nuomonės apie savigydą. Nustatyta, kad didesnes pajamas turinčios respondentės daţniau turi neigiamą nuomonę apie gydymąsi savo nuoţiūra pasirinktais vaistais (p=0,005; χ2=16,857, lls=5).

Siekiant išsiaiškinti pacienčių ţinias apie savigydą bei gaunamos informacijos šaltinius, jų buvo klausiama, kokius šaltinius apie sveikatą ir vaistinius preparatus jos laiko patikimais.

8,10% 11,50% 22,80% 28,20% 29,40% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Neturi nuomonės Teigiama Greičiau teigiama Greičiau neigiama Neigiama

8 pav. Informacijos šaltiniai, kuriuos nėščiosios laiko patikimais

8 paveiksle matyti, kad dauguma nėščiųjų patikimiausiais informacijos šaltiniais apie vaistinius preparatus ir sveikatą laiko gydytoją (93,9 proc.) ir šiek tiek maţiau – vaistininką (83,3 proc.). Maţiausiai respondenčių patikimumo pelno televizija (0,9 proc.).

Pastebėtas statitiškai reikšmingas ryšys tarp šaltinių, kuriuos pacientės laiko patikimais ir vienam šeimos nariui tenkančių mėnesinių pajamų. Didesnes pajamas turinčios respondentės yra labiau linkusios internete rastą informaciją laikyti patikima (p=0,02; χ2=5,434; lls=1). Tačiau pastebėta, kad daugiau nėštumų turėjusios (p=0,012; χ2=6,361; lls=1) bei maţesnes pajamas gaunančios (p=0,025; χ2=5,029;

lls=1) respondentės yra labiau linkusios patikima informacija laikyti vaistininko konsultacijas. O moterys,

kurių nėštumas pirmasis, patikimiausiu informacijos šaltiniu laiko artimųjų bei kaimynų teikiamą informaciją (p=0,038; χ2=4,317; lls=1).

Toliau respondenčių buvo klausiama, kas suteikia informacijos daugiau be gydytojo ar vaistininko. 0,90% 2,00% 6,10% 11,50% 83,30% 93,90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Televizija Ţiniasklaida Artmųjų ir kaimynų patarimai

9 pav. Informacijos šaltiniai (be gydytojo ir vaistininko)

Iš 9 paveikslo matyti, kad be gydytojo ir vaistininko moterys daugiausiai informacijos ieško ir gauna iš internetinių puslapių (73,7 proc.).

Kadangi didelė dalis respondenčių naudojasi internetu, toliau buvo klausiama, ar moterys yra linkusios aptarinėti vaistų vartojimą su šeimos nariais, draugais ar nepaţįstamaisiais socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook ir panašiuose.

10 pav. vaistų vartojimo aptarinėjimas su šeimos nariais, draugais ar nepažįstamais socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook ir pan.

Iš gautų atsakymų matyti (10 pav.), kad daugiau nei pusė (58,2 proc.) pacienčių nėra linkusios aptarinėti vaistų vartojimo įvairiuose socialiniuose tinkluose.

0,60% 0,90% 24,80% 73,70% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Kaimynai Televizjos laidų,

ţinių vedėjai

Šeimos nariai Internetas

41,80%

58,20%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Ne Taip

Statistiškai patikimas ryšys pastebėtas tarp respondenčių vaistinių preparatų vartojimo aptarinėjimo socialiniuose tinkluose ir jų amţiaus. Jaunesnės respondentės (iki 25m.) yra labiau linkusios kalbėtis apie vaistų vartojimą socialiniuose tinkluose (p=0,003; χ2=13,833; lls=3). Toliau analizuojant veiksnius, kurie galėjo būti susiję su vaistų vartojimo aptarinėjimu socialiniuose tinkluose, statistiškai patikimai nustatyta, kad ištekėjusios pacientės daugiau kalba apie vaistų vartojimą socialiniuose tinkluose

(p=0,041; χ2=8,243; lls=3). Vertinant kitus veiksnius, buvo nustatyta, kad ne mieste gyvenančios

pacientės labiau linkusios apie vaistų vartojimą kalbėtis socialiniuose tinkluose (p=0,017; χ2=10,130;

lls=3). Taip pat pastebėta, kad aukštesnį išsilavinimą turinčios respondentės daugiau linkusios bendrauti

internetu. Taigi, galima daryti išvadą, kad jaunesnio amţiaus, ištekėjusios, gyvenančios ne mieste ir turinčios aukštą išsilavinimą respondentės yra labiau linkusios kalbėti apie vaistus ir jų vartojimą socialiniuose tinkluose.

Norint plačiau išsiaiškinti nėščių moterų informuotumą apie vaistus ir jų vartojimą, buvo klausiama, ar jos perskaito informacinį lapelį prieš vartodamos vaistinį preparatą.

11 pav. Pakuotės lapelio perskaitymas prieš vaistų vartojimą

Vertinant nėščiųjų informuotumą, buvo svarbu suţinoti, kiek jų prieš vartodamos vaistinį preparatą perskaito pakuotės lapelį. Taigi, iš 11 paveikslo galima matyti, kad beveik pusė apklaustųjų (49,9 proc.) prieš pradėdamos vartoti vaistą, perskaito jo pakuotės lapelį, o 20,3 proc. – niekada neskaito pakuotės lapelio. 20,30% 29,80% 49,90% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Buvo pastebėtas ryšys su tuo, kad respondenčių amţius turi įtakos pakuotės lapelio skaitymui. Vyresnės respondentės (virš 25m.) yra linkusios daţniau skaityti pakuotės lapelį (p=0,001; χ2=16,144;

lls=3).

Apibendrinant gautus rezultatus apie nėščių moterų informuotumą, galima teigti, kad dauguma jų žino, kas yra savigyda, tačiau moterų nuomonės apie ją labai skirtingos. Didesnė dalis tyrime dalyvavusių respondenčių turi labiau neigiamą nuomonę apie savigydą. Patikimiausiais šaltiniais pacientės laiko gydytoją bei vaistininką. O į klausimą, kur dar ieško informacijos, daugiausiai respondenčių atsakė, jog tai daro internete. Be to, pacientės yra linkusios ne tik ieškoti informacijos internete, tačiau ir aptarinėti vaistų vartojimą socialiniuose tinkluose. Prieš vartojant vaistą yra svarbu perskaityti jo pakuotės lapelį, tačiau tai kiekvieną kartą prieš vaisto vartojimą padaro tik pusė tyrime dalyvavusiu moterų.

3.4. Nėščių moterų nuomonė apie vaistininko vaidmenį savigydoje

Atliekant šį tyrimą buvo svarbu ne tik išsiaiskinti nėščiųjų ţinias bei informuotumą apie savigydą ir vaistų vartojimą, tačiau taip pat suţinoti jų nuomonę apie vaistininko vaidmenį šiuo klausimu.

Siekiant suţinoti respondenčių nuomonę apie vaistininkus ir jų atliekamą vaidmenį, pirmiausia pacienčių buvo klausiama, ar prieš pirkdamos vaistinį preparatą jos pasitaria su farmacijos specialistu.

12 pav. Respondenčių konsultacija su vaistininku 10,70% 21,50% 25,10% 42,70% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Iš 12 paveikslo matyti, kad 42,7 proc. respondenčių prieš pirkdamos vaistinį preparatą, visada konsultuojasi su farmacijos specialistu. O 10,7 proc. pacienčių teigia, kad prieš perkant vaistą joms nėra būtina farmacijos specialisto konsultacija.

Toliau respondenčių buvo klausiama, ar prieš pirkdamos vaistinį preparatą jos įspėja vaistininką apie savo nėštumą.

13 pav. Farmacijos specialisto įspėjamas apie nėštumą

Iš 13 paveikslo matyti, kad didţioji dalis (95,4 proc.) nėščiųjų prieš pirkdamos vaistinį preparatą įspėja vaistininką apie nėštumą.

Kitame klausime respondenčių buvo klausiama, ar farmacijos specialistas visada supaţindina jas su perkamo vaistinio preparato vartojimu.

4,60%

95,40%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Ne Taip

14 pav. Farmacijos specialisto nurodymai dėl vaistinio preparato vartojimo

Iš 14 paveikslo matome, kad net daugiau nei pusė (66,6 proc.) respondenčių atsakė, kad farmacijos specialistas visada supaţindina su perkamo vaistinio preparato vartojimu.

Amţius, šeiminė padėtis, nėštumų skaičius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta bei mėnesinės pajamos nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios su respondenčių atsakymais į klausimą, ar vaistininkas visada supaţindina su įsigyjamo vaistinio preparato vartojimu (p>0,05).

Taip pat svarbu buvo suţinoti, ar farmacijos specialistas įspėja apie galimus šalutinius poveikius tiek pacientės, tiek vaisiaus sveikatai.

15 pav. Farmacijos specialisto įspėjimai dėl galimų šalutinių poveikių 33,40% 66,60% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Ne Taip 14,40% 27,40% 28,80% 29,40% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Iš 15 paveikslo matoma, kad daugiausiai (29,4 proc.) respondentės atsakė, jog vaistininkas niekada neįspėja apie galimus šalutinius poveikius ir tik šiek tiek maţiau (28,8 proc.) teigė, kad farmacijos specialistas visada jas įspėja apie nepageidaujamas organizmo reakcijas.

Nebuvo pastebėtas ryšys tarp atsakymų apie farmacijos specialisto įspėjimus apie šalutinius poveikius ir pacienčių amţiaus, šeiminės padėties, nėštumų skaičiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos bei mėnesinių pajamų (p>0,05).

Toliau buvo klausiama, ar nėščiosios iš farmacijos specialistų gauna naudingą informaciją apie vaistų vartojimą ir poveikį nėštumo metu.

16 pav. Naudingos informacijos gavimas iš farmacijos specialistų

Iš 16 paveikslo matyti, kad daugelis (76,1 proc.) respodenčių atsakė, jog gauna naudingą informaciją iš vaistininkų apie vaistinių preparatų vartojimą ir jų poveikį.

Statistiškai reikšmingas ryšys pastebėtas tarp nuomonės, kad gauta informacija iš farmacijos specialistų buvo naudinga ir ţemesnį išsilavinimą turinčių respondenčių (p=0,007; χ2=7,304; lls=1). Taip pat didesnes pajamas turinčios pacientės teigia daţniau gaunančios naudingos informacijos apie vaisto vartojimą nėštumo metu iš farmacijos specialisto (p=0,016; χ2=5,834; lls=1).

Taip pat buvo reikalinga suţinoti, kaip pacientės vertina farmacijos specialisto teikiamą informaciją ir pagalbą. 23,90% 76,10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Ne Taip

17 pav. Farmacijos specialisto teikiamos informacijos ir pagalbos vertinimas

Iš 17 paveikslo matyti, kad beveik pusė (46,1 proc.) respondenčių atsakė, jog teigiamai vertina vaistininkų teikiamą informaciją bei pagalbą. Ir tik 6,1 proc. visų respondenčių neigiamai įvertino farmacijos specialisto pagalbą.

Pastebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp didesnes pajamas turinčių pacienčių ir teigiamo farmacijos specialisto teikiamos informacijos ir pagalbos vertinimo (p=0,049; χ2=7,878; lls=3).

Kitame klausime buvo klausiama, ar, pacienčių manymu, farmacijos specialistai suteikia pakankamai informacijos apie vaistų vartojimą nėštumo metu.

18 pav. Respondenčių nuomonė apie farmacijos specialistų suteikiamos informacijos kiekį 6,10% 12,10% 35,70% 46,10% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Neigiamai Greičiau neigiamai

Greičiau teigiamai Teigiamai

9,80% 12,70% 30,30% 47,20% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Nepakankamai Greičiau nepakankamai Greičiau pakankamai Pakankamai

Iš 18 paveikslo matyti, kad beveik pusė (47,2 proc.) respondenčių teigė, jog iš vaistininkų apie vaistų vartojimą nėštumo metu gauna pakankamai informacijos. O tik maţa dalis (9,8 proc.) nėščiųjų teigė, kad gauna nepakankamai informacijos.

Paskutiniu anketos klausimu respondenčių buvo klausiama, ar jas tenkina farmacijos specialistų teikiamos paslaugos ir informacija.

19 pav. Farmacijos specialistų teikiamų paslaugų respondentėms tenkinimas

Iš 19 paveikslo pastebime, kad daugumą respondenčių tenkina farmacijos specialistų teikiamos paslaugos ir informacija.

Apibendrinant gautus tyrmo rezultatus, galima teigti, kad beveik pusė respondenčių visada konsultuojasi su vaistininku. Beveik visos tyrime dalyvavusios pacientės prieš pirkdamos vaistą įspėja farmacijos specialistą apie savo nėštumą. O paklausus, ar vaistininkas suteikia reikiamą informaciją apie vaistą ir jo vartojimą, teigiamai atsakė didesnė dalis respondenčių, tačiau įspėjimus apie šalutinius poveikius gaudavo ne visos respondentės. Dauguma nėščiųjų gaudavo naudingą informaciją iš vaistininkų ir labiau teigiamai vertino jų darbą.

Galima teigti, kad didžiąją dalį pacienčių tenkina farmacijos specialistų teikiamos paslaugos.

26,50%

73,50%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Ne, netenkina Taip, tenkina

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Planuojant tyrimą apie nėščių moterų poţiūrį į medikamentų vartojimą ir savigydą, buvo nuspręsta iš pradţių nustatyti vaistų vartojimo ypatumus ir savigydos paplitimo daţnį. Atlikus tyrimą, gauti rezultatai parodė, kad tik 66 iš 347 (19 proc.) respondenčių nėštumo metu visiškai nevartojo vaistinių preparatų. Visos likusios pacientės vartojo vaistus arba esant poreikiui (63,7 proc.), arba reguliariai, bet ne kiekvieną dieną (8,9 proc.), arba kiekvieną dieną (8,4 proc.). Moterys, kurios vartojo vaistinius preparatus savo nėštumo metu, teigė, kad daţniausiai jais malšino skausmą (50,7 proc.), gydė peršalimą (39,5 proc.) arba rėmenį (31,4 proc.). 2008–2010 metais Norvegijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklaustos 886 nėščiosios moterys, iš kurių 185 (21,4 proc.) atsakė, kad visiškai nevartoja vaistų nėštumo metu. Pastebėta, kad Norvegijoje moterys daţniausiai vaistus vartojo taip pat skausmo malšinimui (59,2 proc.) [30].

Tyrimo metu pastebėta, kad daugiausia respondenčių (29,7 proc.) stengėsi vartoti augalinius vaistinius preparatus, o receptinius vaistus vartojo maţiausiai tyrime dalyvavusių moterų (16,4 proc.). Palyginus su T. Astromskio 2012 m. atliktu tyrimu, kuriame buvo vertinamas nėščiųjų poţiūris į vaistų ir maisto papildų vartojimą nėštumo metu, matyti, kad anksčiau respondentės buvo maţiau linkusios vartoti augalinius vaistinius preparatus (9,9 proc.) [1]. Tačiau 2011m. Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad moterys buvo labiau linkusios vartoti receptinius vaistus, kadangi net 57,6 proc. respondenčių vartojo bent vieną receptinį vaistą savo nėštumo metu [41]. Palyginus su Švedija, pastebime, kad lietuvės 3,5 karto maţiau linkusios vartoti receptinius vaistus.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių moterų (70,9 proc.) buvo girdėjusios apie savigydą dar prieš šį tyrimą. Respondenčių nuomonės apie ją buvo labai įvairios. Didţioji dalis pacienčių (29,1 proc.) turėjo neigiamą nuomonę apie savigydą ir tik 11,5 proc. – teigiamą.

Tyrimo metu siekiant įvertinti moterų informuotumą apie vaistų vartojimą ir savigydą, pastebėta, kad patikimiausiais informacijos šaltiniais apie sveikatą ir vaistinius preparatus respondentės laiko gydytoją (93,9 proc.) bei šiek tiek maţiau vaistininką (83,3 proc.). Lyginant su J. Balkūnaitės 2016 m. atliktu tyrimu, matyti, kad respondenčių atsakymai šiek tiek skyrėsi. Pastarajame tyrime gydytoju pasitikėjo 89,3 proc. moterų, vaistininku – truputį maţiau – 58,9 proc. [2]. Paklausus respondenčių apie kitus patikimiausius šaltinius be gydytojo ir vaistininko, daţniausias atsakymas buvo – internetas (73,8 poc.). Tačiau didesnė dalis pacienčių (57,9 proc.) nebuvo linkusios aptarinėti vaistų vartojimo socialiniuose tinkluose.

Beveik pusė (49,6 proc.) tyrime dalyvavusių moterų prieš vartodamos vaistą visada perskaito jo pakuotės lapelį, o 19,3 proc. neskaito niekada. Lyginant su kitomis šalimis, matyti, kad Lietuvoje rezultatai panašūs su 2009 m. Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatais, kadangi ten 48,9 proc. respondenčių buvo linkusios perskaityti vaisto pakuotės lapelį [29].

Taip pat planuojant tyrimą buvo numatyta ištirti nėščių moterų nuomonę apie vaistininko vaidmenį teikiant informaciją apie vaistų vartojimą ir savigydą nėštumo metu. Apklausiant KK pacientes buvo nustatyta, kad 95,4 proc. įspėja vaistininką apie savo nėštumą ir 42,7 proc. pacienčių visada prieš

pirkdamos vaistą pasitaria su farmacinijos atstovu. 66,3 proc. respondenčių teigė, kad farmacijos

specialistas jas visada supaţindina su vaistinio preparato vartojimu. Lyginant su 2010m. Prancūzijoje atliktu tyrimu, pastebima, kad Lietuvoje vaistininkai geriau supaţindina pacientes su vaisto vartojimu, kadangi, anot prancūzių, informacijos kiekis vaistinėse apie preparatų vartojimą daţniausiai būna menkas, o kartais net neteisingas [42].

Paklausus respondenčių, ar farmacijos specialistas įspėja apie galimus šalutinius poveikius, 29,4 proc. atsakė, kad niekada negauna tokios informacijos ir 28,8 proc. – gauna visada, o likusios gauna daţnai arba gana daţnai. Palyginus su E. Valteraitės 2015 m. atliktu tyrimu, pastebima, kad pastarajame vidutiniškai 66,8 proc. vaistininkų tokios informacijos visiškai nesuteikia [9]. Taip pat svarbu buvo suţinoti, ar gaunama informacija iš farmacijos specialistų yra naudinga. Gauti rezultatai parodė, kad 76,1 proc. nėščiųjų gauna naudingą informaciją, kuri joms tikrai praverčia ir padeda. Teigiamai vaistininkų darbą vertino 46,1 proc. respondenčių, o neigiamai tik 6,1 proc. Didesnė dalis nėščiųjų (47,3 proc.) teigė, kad gauna pakankamai informacijos iš farmacijos specialistų, tačiau 9,8 proc. nebuvo patenkinti jų darbu. Atliktas tyrimas parodė, kad didesnę dalį (73,5 proc.) pacienčių tenkino vaistininkų teikiamos paslaugos ir informacija.