DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

(1)

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR

SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Farmacijos specialistų vaidmuo dalyvaujant arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL

DARBO GYNIMO

(2)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)

vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

VIKTORIJA RAPALYTĖ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO DALYVAUJANT

ARTERINĖS HIPERTENZIJOS PREVENCIJOS IR GYDYMO

PROCESE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Algirdas Baranauskas

(4)

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė

FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO DALYVAUJANT

ARTERINĖS HIPERTENZIJOS PREVENCIJOS IR GYDYMO

PROCESE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Algirdas Baranauskas Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Viktorija Rapalytė

(5)

Turinys

SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 9 SĄVOKOS ... 11 SANTRUMPOS ... 12 ĮVADAS ... 13

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Arterinės hipertenzijos apibrėžimas ir diagnostika ... 15

1.2. Arterinės hipertenzijos etiologija... 15

1.3. Arterinės hipertenzijos simptomai ... 16

1.4. Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija ... 16

1.5. Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos ... 16

1.6. Arterinės hipertenzijos atsiradimą lemiantys veiksniai ... 17

1.7. Nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas ir profilaktika ... 18

1.8. Farmacijos specialistų vaidmuo dalyvaujant arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese ... 19

1.8.1. Farmacijos specialistų konsultacijų indėlis mažinant kraujo spaudimą ... 19

1.8.2. Farmacijos specialistų indėlis užtikrinant paskirto vaistų režimo laikymąsi ... 21

1.8.3. Telefarmacijos įtaka arterinės hipertenzijos valdymui ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 23 2.1. Tyrimo planavimas ... 23 2.2. Tyrimo objektas ... 23 2.3. Tiriamųjų atranka ... 23 2.4. Tyrimo dalyviai ... 24 2.5. Tyrimo metodai ... 24 2.6. Tyrimo instrumentas ... 25

(6)

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Klausimas apie hipertenzijos nustatymą... 26

3.2. Klausimas apie kraujo tyrimus ir EKG ... 26

3.3. Klausimai apie rizikos veiksnius ... 27

3.4. Klausimas apie arterinės hipertenzijos simptomus ... 29

3.5. Klausimas apie ligas susijusias su arterine hipertenzija ... 30

3.6. Klausimai apie arterinės hipertenzijos sukeltas komplikacijas ... 31

3.7. Klausimai susiję su AH profilaktika ir nemedikamentiniu gydymu ... 32

3.8. Klausimai susiję su vaistų vartojimu ... 38

3.9. Klausimas apie farmacijos specialistų polinkį domėtis naujausia literatūra apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43

5. IŠVADOS ... 46

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47

LITERATŪRA ... 48

(7)

SANTRAUKA

V. Rapalytės magistro baigiamasis darbas ,,Farmacijos specialistų vaidmuo dalyvaujant arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese“. Mokslinis vadovas doc. dr. Algirdas Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020.

Tikslas: Nustatyti, koks yra Kretingos rajono farmacijos specialistų vaidmuo arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese.

Uždaviniai:

1. Identifikuoti, ar farmacijos specialistai domisi naujausia informacija apie arterinės hipertenzijos

gydymą ir prevencijos priemones.

2. Atskleisti, kokius patarimus apie arterinės hipertenzijos prevenciją farmacijos specialistai

suteikia pacientams.

3. Nustatyti farmacijos specialistų konsultacijų indėlį į arterinės hipertenzijos gydymą.

Metodika: Teorinis analizavimas. Teorinėje darbo dalyje buvo analizuojama PubMed, Google Scholar platformose rasta mokslinė literatūra, susijusi su farmacijos specialistų indėliu į arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją. Empirinis metodas. Tyrimui atlikti sudaryta anketa. Statistiniai tyrimo metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojama SPSS 19.0 versijos programa, o darbe pateikti grafikai ir lentelės sudarytos su MS Office 2010 m. Excel skaičiuokle.

Dalyviai: Kretingos rajono vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai.

Rezultatai: Gauti rezultatai parodė, kad 88% vaistininkų ir 86,7% farmakotechnikų visada pamatuoja kraujo spaudimą vaistinės lankytojui (p>0,05). Taip pat 88% vaistininkų ir 86,7% farmakotechnikų visada paklausia, kiek vaistinės lankytojas suvartoja druskos per dieną (p>0,05). Be to, buvo klausiama ir apie arterinės hipertenzijos (AH) simptomus: apie galvos skausmą visada paklausia net 87,5% apklaustųjų. Gauti rezultatai atskleidė, kad 92% vaistininkų ir 80% farmakotechnikų visada siūlo keisti mitybą, o vengti streso - 84% vaistininkų ir 60% farmakotechnikų. Net 97,5% respondentų teigia, kad visada paklausia vaistinės lankytojo, kuriam įtaria AH, ar jis dabar vartoja antihipertenzinius vaistus. Taip pat 85.0% apklaustųjų teigia, kad visada patikrina galimas vaistų sąveikas. Didžioji dalis farmacijos specialistų vaistinės lankytojui, kuriam įtaria AH, siūlo kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis paskirtų ilgalaikį gydymą. Apie naujausius arterinės hipertenzijos gydymo metodus domisi 77,5% respondentų, o apie prevenciją - 70,0% .

(8)

Išvados: Gauti rezultatai atskleidė, kad farmacijos specialistai domisi naujausia literatūra apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją. Nustatyta, kad farmacijos specialistai rekomenduoja sergantiesiems arterine hipertenzija keisti mitybos įpročius, vengti streso bei mažinti kūno svorį. Druskos kiekio mažinimo naudą akcentuoja net 96% vaistininkų ir 93,3% farmakotechnikų. Taip pat farmacijos specialistai dažnai akcentuoja, kodėl yra svarbu laikytis paskirto gydymo režimo, bei liepia kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų ilgalaikį gydymą. Trumpalaikiam būklės pagerinimui jie siūlo vartoti kalio, gudobelės preparatus ir širdies lašus.

(9)

SUMMARY

Master Thesis of V. Rapalytė “The role of pharmacy specialists participation in the prevention and treatment of hypertension“. Scientific supervisor doc. Dr. A.Baranauskas. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department: Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2020.

The aim: To evaluate the role of pharmacy specialists in the management and prevention of hypertension in Kretinga community pharmacies.

Objectives:

1. Identify whether pharmacy specialists are interested in up-to-date information about the treatment and prevention of hypertension.

2. To reveal what advices about the prevention of hypertension pharmacy specialists give to patients.

3. To determine the role of pharmacy specialists’ consultations in the treatment of hypertension. Methodology: Theoretical analysis. In the theoretical part of the work the scientific literature found on PubMed, Google Scholar platforms, related to the contribution of pharmacy specialists to the treatment and prevention of hypertension was analysed. Empirical method. The questionnaire was conducted. Statistical research methods. SPSS version 19.0 program was used to evaluate the obtained research results, and the graphs and tables presented in the work were created with MS Office 2010 Excel. Participants: Pharmacy specialists that work in Kretinga district pharmacies.

Results: The obtained results showed that 88% of pharmacists and 86.7% of pharmacy technicians always measure blood pressure for a pharmacy visitor (p> 0.05). In addition, 88% of pharmacists and 86.7% of pharmacy technicians always ask how much salt pharmacy visitor consumes per day (p >0.05). In addition, the symptoms of arterial hypertension (AH) were asked: as many as 87.5% of respondents always ask about headache. The results revealed that 92% of pharmacists and 80% of pharmacy technicians always offer to change diet and avoid stress - 84% of pharmacists and 60% of pharmacy technicians. As many as 97.5% of respondents say that they always ask a pharmacy visitor who is suspected with hypertension if he/she is now taking antihypertensive drugs. Also, 85.0% of respondents say that they always check for possible drug interactions. Most pharmacy specialists offer pharmacy visitor to see their family doctor to prescribe long-term treatment. 77.5% of respondents are interested in the latest treatment methods of hypertension, and 70.0% of respondents are interested in prevention.

(10)

Conclusions: The results revealed that pharmacy specialists are interested in the latest literature on both the treatment and prevention of hypertension. Some of the key tips that pharmacy specialists recommend for people with hypertension are to change their eating habits, avoid stress, and lose weight. As many as 96% of pharmacists and 93.3% of pharmacy technicians emphasize the benefits of salt reduction. It has been found that pharmacy specialists often emphasize the importance of adhering to a prescribed treatment regimen and order a doctor to prescribe long-term treatment. For short-term improvement, they suggest the use potassium, hawthorn preparations and heart drops.

(11)

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1];

Maisto papildai - maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Mažmeninėje prekyboje galima prekiauti tik sufasuotais maisto papildais – piliulių, tablečių, kapsulių, buteliukų su lašų dozatoriais ir kitomis panašiomis formomis [2];

Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas [1].

Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra [1].

Simptomas – pavienis kūno morfologinis, fiziologinis ar psichologinis požymis, rodantis organizmo sutrikimą, patologinę būseną ar ligą (pavyzdžiui, galvos skausmas, išbėrimas, pykinimas, galvos svaigimas ir kt.) [1].

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [1];

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [1];

Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [1];

Visuomenės vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Siame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių [1];

(12)

SANTRUMPOS

AH – arterinė hipertenzija

AKS – arterinis kraujo spaudimas

DASH – dietinės mitybos planas, sergantiems hipertenzija (angl. dietary approaches to stop hypertension)

EKG – elektrokardiograma

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (World Health Organization –WHO)

SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa

(13)

13

ĮVADAS

Arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas [3]. Ši liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių pasaulyje ir svarbu ją suvaldyti, nes ji sukelia didelį mirštamumą [4][5]. Negydoma arterinė hipertenzija gali pažeisti smegenis, širdį bei sutrikdyti normalią inkstų funkciją [6][7]. Trūkstant žinių, kaip išvengti lėtinių ligų (įskaitant arterinės hipertenzijos) ir kodėl yra svarbu reguliariai laikytis vaistų vartojimo režimo, priveda prie to, kad net 50% žmonių, kurie serga lėtinėmis ligomis, nesilaiko paskirto gydymo [8], todėl tai tampa didele problema norint užkirsti kelią lėtinių ligų sukeltoms komplikacijoms atsirasti. Be to, vaistų vartojimo režimo nesilaikymas sergant arterine hipertenzija padidina nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių reiškinių, tokių kaip - širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto atsiradimo riziką [7][8]. Labai svarbu pacientams, kuriems yra padidėjęs kraujo spaudimas, padėti sumažinti AKS siūlant įvairius patarimus susijusius su AH prevencija.

Didelį indėlį į arterinės hipertenzijos prevenciją ir gydymą gali įdėti ne tik medikai, bet ir farmacijos specialistai, kadangi jie yra įvardijami kaip neatsiejama pirminės sveikatos priežiūros dalis [9]. Taip pat buvo nustatyta, kad netolimoje ateityje gali trūkti gydytojų, todėl farmacijos specialistai galėtų puikiai pasitarnauti teikiant informaciją apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją [10][11].

Šio tyrimo reikšmė – gauti rezultatai leis nustatyti, kaip farmacijos specialistai informuoja arterine hipertenzija sergančius vaistinės lankytojus apie šios ligos gydymą ir prevenciją. Magistro baigiamajame darbe bus aiškinamasi, kokius nemedikamentinius ir galbūt medikamentinius kraujo spaudimo mažinimo būdus farmacijos specialistai dažniausiai siūlo ir, ar jie informuoja vaistinės lankytojus, kodėl yra svarbu vartoti paskirtus vaistus reguliariai, nes tai yra svarbiausi dalykai norint išvengti kuo daugiau gyvenimo kokybę keičiančių komplikacijų ir mirčių, kurių priežastis gali būti padidėjęs kraujo spaudimas. Kadangi Lietuvoje yra mažai atliktų tokio tipo tyrimų, šis darbas suteiks daugiau informacijos apie farmacijos specialistų suteikiamų konsultacijų kokybę.

Pasirinktas tyrimo metodas – struktūrizuota anketa.

Tyrimo tikslas – nustatyti, koks yra Kretingos rajono farmacijos specialistų vaidmuo arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese.

(14)

14

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti, koks yra Kretingos rajono farmacijos specialistų vaidmuo arterinės hipertenzijos prevencijos ir gydymo procese.

Darbo uždaviniai:

1. Identifikuoti, ar farmacijos specialistai domisi naujausia informacija apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevencijos priemones.

2. Atskleisti, kokius patarimus apie arterinės hipertenzijos prevenciją farmacijos specialistai suteikia pacientams.

(15)

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Arterinės hipertenzijos apibrėžimas ir diagnostika

Arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Pasak PSO [12] ir Europos kardiologų draugijos [5] normalus suaugusiojo sistolinis (širdies plakimo metu) kraujo spaudimas yra 120 mmHg, o diastolinis (širdžiai atsipalaidavus) – 80 mmHg. Hipertenzija yra diagnozuojama, jei pakartotinai matuojant arterinį kraujo spaudimą, sistolinio kraujospūdžio rodmenys yra ≥140 mmHg ir (arba) diastolinis kraujospūdis yra ≥ 90 mmHg [5][12].

1.2. Arterinės hipertenzijos etiologija

Pagal kilmę AH gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė hipertenzija yra kraujo spaudimo padidėjimas dėl nežinomos priežasties [13]. Sergamumas šia hipertenzija siekia 95% visų atvejų [14]. Įrodyta [14], kad įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip – rūkymas, socialinė ir ekonominė padėtis, stresas, vartojamas maistas, kuriame gausu druskos, nutukimas ir vitamino D trūkumas, gali sukelti pirminę arterinę hipertenziją. Taip pat šios hipertenzijos atsiradimą lemia ir genetiniai veiksniai [14]. Pirminė arterinė hipertenzija gali atsirasti ir tada, kai inkstai nebegali išskirti suvartoto per didelio natrio kiekio [15], todėl sergant AH svarbu riboti druskos kiekį maiste [5][16].

Kadangi pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia be simptomų [12][17] ir jai yra reikalingas gydymas, kuris gali tęstis net ir visą gyvenimą, tik 70% žmonių sužino, kad jie turi padidėjusį kraujo spaudimą, tik 59% iš jų yra gydomi ir tik 34% sergančiųjų gerai kontroliuoja padidėjusį kraujospūdį [14]. Norint gydyti pirminę hipertenziją remiantis nefarmakologinėmis intervencijomis, reikėtų pasirinkti subalansuotą ir sveiką mitybą, palaikyti fizinį aktyvumą ir normalų kūno svorį [18].

Antrinė hipertenzija yra kraujospūdžio padidėjimas dėl žinomos priežasties [19]. Kaip ir pirminė hipertenzija, antrinė hipertenzija paprastai neturi specifinių požymių ar simptomų, net jei kraujospūdis pasiekia pavojingai aukštą lygį. Antrinę hipertenziją sukelia būklės, turinčios įtakos inkstams, arterijoms, širdžiai ar endokrininei sistemai [20]. Ši hipertenzija gali pasireikšti nėštumo metu [21] bei vartojant vaistus kortikosteroidus [5][20]. Antrinės hipertenzijos atsiradimą gali lemti ir pirminis aldosteronizmas [20] bei skydliaukės problemos [22].

(16)

16

1.3. Arterinės hipertenzijos simptomai

Dažniausiai AH pasireiškia be simptomų [5][12][17], tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti galvos skausmai, galvos svaigimas, pakitęs regėjimas ar alpimas [23][24]. Pacientams, kurie skundžiasi per dideliu kraujo spaudimu, taip pat gali prasidėti kraujavimas iš nosies ir pykinimas [3]. Be to, prie hipertenzijos simptomų galima priskirti ir veido paraudimą [25] bei dusulį [5].

1.4. Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija

Kraujo spaudimo klasifikacija pagal Europos kardiologų draugiją pateikta 1 lentelėje [5].

1 lentelė. Kraujo spaudimo klasifikacija pagal sunkumo laipsnį Sistolinis kraujo spaudimas

(mmHg)

Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg) Kategorija <120 <80 Optimalus 120-129 80-84 Normalus 130-139 85-89 Aukštas normalus 140-159 90-99 Pirmo laipsnio AH 160-179 100-109 Antro laipsnio AH >=180 >=110 Trečio laipsnio AH >=140 <90 Izoliuota sistolinė AH

1.5. Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos

Dėl nediagnozuotos, negydomos ar netinkamai gydomos hipertenzijos gali atsirasti organų pažeidimas [3][14]. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad pirminė arterinė hipertenzija yra pagrindinis modifikuojamas koronarinės širdies ligos, insulto, stazinio širdies nepakankamumo ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksnys [14][23].

(17)

17

Nekontroliuojama AH gali sukelti išeminį ir hemoraginį insultą, išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą ir periferinių arterijų ligas [3][5]. Be to, hipertenzija sukelia lėtinę inkstų ligą bei kitus inkstų funkcijos sutrikimus [3]. Hipertenzija gali daryti įtaką demencijos atsiradimui, nes per didelis kraujo spaudimas pažeidžia smegenų kraujagysles [5][22]. Esant per dideliam kraujo spaudimui, ilgainiui gali būti pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, ant kurių vėliau gali kauptis mažo tankio cholesterolis [26].

1.6. Arterinės hipertenzijos atsiradimą lemiantys veiksniai

AH atsiradimą lemia socialiniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai bei šių veiksnių kombinacijos [22][27].

Prie aplinkos veiksnių priskiriamas antsvoris, nepilnavertė mityba, kurioje gausu druskos [3][4], mažas fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai: alkoholio vartojimas ir rūkymas [22][28]. Visi šie paminėti rizikos veiksniai taip pat priskiriami modifikuojamiems rizikos veiksniams [29].

Prie nemodifikuojamų rizikos veiksnių yra priskiriamas amžius ir paveldimumas [30]. Vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių šeimoje yra sergančių AH, yra labiau linkę turėti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą [5][30].

Genetiniams veiksniams yra priskiriamai įvairūs sutrikimai genų sekose. Hipertenzija yra sudėtingas poligeninis sutrikimas, kai daugybė genų ir jų derinių daro įtaką kraujo spaudimui [22]. Tačiau buvo nustatyta ir keletas retų monogeninių hipertenzijos formų, pvz.: gliukokortikoidais išgydomas aldosteronizmas [22].

Prie socialinių rizikos veiksnių yra priskiriamas prastas išsilavinimas, mažos pajamos, sunkesnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų [22]. Stresas, kuris lemia padidėjusį AKS, gali būti priskiriamas prie psichosocialinių veiksnių [31].

Hipertenzija retai pasireiškia atskirai ir dažnai susilieja su kitais kardiovaskuliniais rizikos veiksniais, tokiais kaip – dislipidemija ir gliukozės netoleravimu [5][30].

(18)

18

1.7. Nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas ir profilaktika

Norint išvengti AH, pirmiausia reikia tinkamai keisti gyvenimo būdą ir koreguoti rizikos veiksnius. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vidutiniškai amerikiečiai per dieną suvartoja 3,6 g natrio (atitinka maždaug 9,4 g druskos) [27]. Šie kiekiai viršija PSO nustatytus 2 g per dieną (atitinka 5 g per dieną druskos) arba 2,3 g per dieną, kuriuos rekomenduoja Medicinos institutas kaip leistiną suvartojamą natrio kiekį [16][27]. Remiantis atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad druskos, t.y. natrio, kiekio sumažinimas maisto racione reikšmingai mažina padidėjusį kraujo spaudimą [4][22][27][28], todėl yra svarbu informuoti vaistinės lankytojus apie nesaikingai vartojamo natrio sukeliamą žalą.

Gausus vaisių vartojimas gali reikšmingai sumažinti padidėjusį AKS. Buvo nustatyta [27][32], kad speciali DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) dieta, kuri pasižymi daržovių ir vaisių gausa maisto racione, mažai riebalų turinčių pieno produktų vartojimu bei sumažintu sočiųjų ir bendrųjų riebalų kiekiu maiste, yra veiksminga mažinant arterinį kraujo spaudimą nutukusiems pacientams, kuriems pasireikšdavo padidėjęs kraujo spaudimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad atlikti tyrimai [27][33] įrodė, kad įvairūs maisto papildai turintys kalio gali sėkmingai sumažinti hipertenzija sergančių pacientų kraujospūdį. PSO rekomenduoja per parą suvartoti 3510 mg kalio [34]. Remiantis tyrimo vertinimais [27], padidinus kalio suvartojimą 0,6 g per dieną, sistolinis kraujospūdis sumažėja 1,0 mmHg.

Taip pat remiantis moksliniais literatūros šaltinais [35][36], reguliarūs fiziniai pratimai ir tinkamo kūno svorio palaikymas yra naudingi kraujo spaudimo kontrolei. Vien kasdienis vaikščiojimas bent 10000 žingsnių per dieną, gali sumažinti sistolinį kraujo spaudimą 5.57 mmHg [36].

Buvo nustatyta, kad norint sumažinti AKS yra labai svarbu vengti streso kasdieninėje veikloje [31][32].

Be to, didelę įtaką hipertenzijos atsiradimui daro nutukimas. Tyrimas įrodė [18], kad kūno svorio sumažinimas daro didelę reikšmę AKS mažinimui. Europos kardiologų draugijos pateiktose gairėse [5] yra nurodyta, kad numetus 5,1 kg svorio, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti 4,4 mmHg, o diastolinį – 3,6 mmHg.

Taip pat alkoholio vartojimas [37][38] bei rūkymas [39] gali lemti padidėjusį AKS, todėl atsisakius šių žalingų įpročių galima sėkmingai sumažinti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą [37][38][39][40].

(19)

19

1.8. Farmacijos specialistų vaidmuo dalyvaujant arterinės hipertenzijos

prevencijos ir gydymo procese

Remiantis daugelio metų tendencija, manoma, kad ateityje gali trūkti priminės sveikatos priežiūros gydytojų. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose 2032 metais gali trūkti nuo 21100 iki 55200 pirminės sveikatos priežiūros gydytojų [41]. Ypač šį trūkumą turėtų pajausti gyventojai, gyvenantys mažuose miesteliuose ar gyvenvietėse, ir pacientai turintys mažas pajamas [11]. Taip pat didėjant gyventojų skaičiui, vienam gydytojui gali tekti suteikti medicininę paslaugą didesniam kiekiui pacientų [41], todėl gali blogėti gydytojų suteikiamų paslaugų kokybė. Kad to būtų galima išvengti, vienas iš sprendimo būdų yra įtraukti kitus sveikatos priežiūros specialistus, pavyzdžiui vaistininkus į lėtinėmis ligomis sergančiųjų gydymo procesą ir į įvairias prevencijos priemones [11]. Lėtinės ligos (įskaitant ir AH) yra dažnai pasitaikančios ir jų gydymas yra ilgas ir kartu brangus, tačiau jos gali būti išvengiamos [22]. Todėl vaistininkai čia gali įdėti didelį indelį padedant sumažinti tikimybę susirgti arterine hipertenzija ir padėti jau sergantiems valdyti šią ligą, informuojant juos apie vaistų vartojimą bei pabrėžiant vaistų vartojimo režimo laikymosi svarbumą [10].

1.8.1. Farmacijos specialistų konsultacijų indėlis mažinant kraujo spaudimą

Kadangi padidėjusio kraujo spaudimo sukeliamos ligos yra vienos iš pagrindinių mirties priežasčių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje [42], būtina pirminės sveikatos priežiūros įstaigose įvesti naujų intervencijos būdų siekiant kontroliuoti arterinę hipertenziją. Remiantis literatūros šaltiniais [43][44] buvo įrodyta, kad norint išspręsti arterinės hipertenzijos problemą, reikėtų į visą arterinės hipertenzijos valdymo kompleksą įtraukti ne tik gydytojus, bet ir vaistininkus. Pacientai gali juos greitai ir lengvai pasiekti [45][46] ir jie vertingi siekiant suvaldyti arterinę hipertenziją [9]. Vaistininkai išduoda receptinius vaistus gydytojų paskyrimu, taip pat konsultuoja pacientus iškilus klausimams dėl nereceptinių vaistų [46]. Be to, jie apmokyti nustatyti tiek vaistų sąveikas, tiek kitus vaistų vartojimo aspektus, todėl gali pastebėti kai kurias vaistų vartojimo klaidas, kurių kartais, dėl trumpo vizito gali nepastebėti gydytojas [47].

Šveicarijoje 2014 metais buvo atlikta metaanalizė [48], kuri apėmė 39 atsitiktinių imčių tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 14224 pacientai sergantys arterine hipertenzija. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip vaistininkai intervencijos metu informuoja pacientus apie įvairias arterinės

(20)

20

hipertenzijos prevencijos priemones ir kaip yra valdomas vaistų vartojimas [48]. Gauti rezultatai parodė, kad vaistininkų intervencija, lyginant su įprasta paciento priežiūra be vaistininko įsikišimo, padėjo sumažinti sistolinį kraujo spaudimą 7,6 mm Hg, o diastolinį – 6,3 mm Hg.

Taip pat Australijos mokslininkai 2016 metais atliko kokybinį tyrimą [45], kurio tikslas buvo nustatyti vaistininkų paslaugų teikimo naudą pacientams sergantiems AH. Hipertenzija sergantys pacientai buvo suskirstyti į tris grupes: kontrolinę (vaistinėse pacientai gaudavo įprastą aptarnavimą vaistinėje), intervencinę (vaistinėse pacientai gavo detalią vaistininko intervenciją) ir sutrumpintą intervencinę (pacientai gaudavo paprastesnę ir trumpesnę vaistininkų intervenciją lyginant su intervencinės grupės pacientais). Pasibaigus tyrimui, visų pacientų buvo klausiama, kokią patirtį (neigiamą ar teigiamą) patyrė intervencijos metu, koks buvo santykis tarp vaistininko ir paciento, koks buvo teikiamos paslaugos poveikis paciento sveikatai. Gauti rezultatai parodė, kad pacientai patyrė visokeriopos naudos. Kalbant apie konkrečią naudą, vaistininkai sugebėjo nuraminti pacientus, padidino jų supratimą apie jų sveikatos būklę, o pacientams, kuriems jau buvo padidėjęs kraujo spaudimas, paskatino stabėti savo būklę ir vartoti vaistus pagal nurodymus. Tai yra svarbios išvados pažyminčios, kad vaistų kontrolė ir kraujo spaudimo stebėjimas yra labai svarbūs faktoriai norint gerai kontroliuoti kraujo spaudimą, o tam pasiekti puikiai gali padėti vaistininkai [45].

Taip pat Kanadoje 2015 metais buvo atliktas daugiacentris, atsitiktinių imčių, kontroliuojamas tyrimas [49], kuriame buvo lyginama sustiprinta vaistininko intervencija, kuri apėmė išsamų paciento sveikatos vertinimą, konsultavimą ir antihipertenzinių vaistų skyrimą su įprasta vaistininko priežiūra. Vaistininkai dalyvavo AKS įvertinimo ir gydymo mokymuose, kurie buvo pagrįsti Kanados hipertenzijos švietimo programos gairėmis [32], ir prireikus turėjo galimybę pasikonsultuoti su hipertenzijos ekspertais. Buvo pasirinkti 248 pacientai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: 181 buvo atsitiktinai paskirtas vaistininko intervencijai, 67 – įprastinei priežiūrai. Intervencinės grupės pacientai gavo AKS ir širdies bei kraujagyslių rizikos vertinimą, visą informaciją apie hipertenziją, jiems vaistininkai skyrė antihipertenzinius vaistus ir atliko laboratorinę stebėseną, o kontrolinės grupės pacientai iš vaistininko ir gydytojo gavo kortelę AKS rodiklių įrašymui, rašytinę informaciją apie hipertenziją ir įprastą vaistininko ir gydytojo priežiūrą. Per 6 mėnesius trukusį tyrimą, gauti rezultatai atskleidė, kad sistolinis AKS sumažėjo abiejose grupėse tačiau labiau – intervencijos. Skirtumas, lyginant sistolinį AKS, tarp grupių buvo 6,6 ± 1,9 mmHg, kuris buvo statistiškai reikšmingas, o diastolinis AKS taip pat sumažėjo abiejose grupėse – skirtumas buvo 3,2 ± 1,3 mmHg [49].

(21)

21

1.8.2. Farmacijos specialistų indėlis užtikrinant paskirto vaistų režimo laikymąsi

Buvo nustatyta, kad gydant hipertenziją vaistais, insulto riziką galima sumažinti 35-40%, o miokardo infarkto – 20-25% [50]. Nors yra įrodyta, kad hipertenzijos gydymas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų ir mirštamumo riziką, tačiau pacientams vis dar trūksta žinių ir sąmoningumo dėl reguliaraus antihipertenzinių vaistų vartojimo [50]. Hipertenzija sergantys pacientai nenori reguliariai vartoti paskirtų vaistų, nes dažnai net nejaučia hipertenzijos simptomų, išsigąsta ilgos gydymo trukmės, kuri kartais gali tęstis visą gyvenimą. Taip pat pacientams trūksta supratimo, kodėl yra svarbu vartoti vaistus reguliariai [50]. Vaistininkai gali puikiai pasitarnauti informuojant vaistinės lankytojus sergančius AH apie reguliaraus vaistų vartojimo svarbą [47]. Buvo nustatyta [47], kad farmacijos specialistai, kurie vaistinės lankytojų su padidėjusiu AKS paklausdavo apie: anksčiau vartotus receptinius vaistus, dabar vartojamus žolinius preparatus, nereceptinius vaistus, taip pat, kurie pasiteiraudavo vaistinės lankytojų, ar jie žino kaip, kada vartoti vaistus ir kokia yra jų paskirtis bei kokie gali būti šalutiniai vaistų poveikiai, 8,5% pagerino vaistų vartojimo režimo laikymąsi. Pacientams kilo mažiau klausimų, todėl jie buvo linkę vartoti vaistus reguliariai.

Ispanijoje 2013 metais mokslininkai atliko tyrimą [51], kurio tikslas buvo nustatyti, kokią įtaką vaistininkas gali padaryti pacientui, kad šis laikytųsi antihipertenzinių vaistų vartojimo nurodymų. Vaistų vartojimas buvo vertinamas suskaičiuojant suvartojamų tablečių skaičių tyrimo pradžioje ir pabaigoje ir tada palyginant. Tyrime dalyvavo 176 pacientai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę, kurią sudarė 89 pacientai, ir intervencinę, kurią sudarė 87 pacientai. Farmacijos specialistas intervencijos metu atliko šiuos veiksmus:

1. Vaistininkas patikrino kiekvieną antihipertenzinį vaistą, kurį paskyrė gydytojas. Buvo nustatoma, ar pacientas vartoja tą vaistą su jam paskirta doze. Papildomai paciento buvo klausiama, ar jis žino specialias atsargumo priemones, susijusias su vaistų vartojimu. Tada vaistininkas patikrino, ar pacientas nepastebėjo nepageidaujamo poveikio.

2. Pacientui suteikė informaciją, kodėl yra svarbu laikytis gydytojo paskirto vaistų vartojimo režimo. 3. Kad pacientas nepamirštų suvartoti vaisto, jam buvo siūlomos lipnios etiketės ir priminimai telefone.

Tyrimo pabaigoje gauti rezultatai parodė, kad kontrolinėje grupėje beveik joks pokytis neatsirado (tyrimo pradžioje buvo 85,4%, o pabaigoje - 86,5%) o intervencinėje grupėje antihipertenzinių vaistų vartojimas pagerėjo (tyrimo pradžioje buvo 86,0%, o tyrimo pabaigoje – 96,5%). Palyginus intervencinę grupę su kontroline grupe, buvo daromos išvados, kad vaistininko priežiūra pagerino vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi [51].

(22)

22

1.8.3. Telefarmacijos įtaka arterinės hipertenzijos valdymui

Taip pat 2017 metais Italijoje buvo atliktas tyrimas [52], kurio tikslas buvo įrodyti vaistininko konsultacijos telefonu naudą pacientų kraujo spaudimo kontrolei ir gydymo efektyvumui. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę, kurią sudarė 80 pacientų, ir intervencinę, kurią sudarė 84 pacientai. Pacientai gavo užduotį užpildyti klausimyną ir stebėti bei užrašinėti kraujo spaudimo duomenis prieš pradedant tyrimą bei tyrimo pabaigoje. Vaistininkas kiekvieno pokalbio metu turėjo nustatyti, kokius vaistus pacientas vartoja ir kokių nepageidaujamų poveikių dėl vaistų vartojimo galbūt patyrė, ir įvertinti, ar pacientas žino, koks yra gydymo tikslas. Tyrimo pabaigoje gauti rezultatai įrodė, kad vaistininkų intervencija pagerino kraujo spaudimo kontrolę [52].

Kitas 2018 metais Jungtinės Amerikos valstijose atliktas tyrimas [47] vertino, kaip vieno vaistininko studento telefono skambutis gali paveikti pacientus, kurie serga cukriniu diabetu ir kurie nesilaiko antihipertenzinių vaistų vartojimo režimo. Rezultatai atskleidė, kad po vieno 3-5 minučių telefono pokalbio, vaistų vartojimo režimas pagerėjo.

Dar vieno Jungtinėse Amerikos Valstijose 2013 metais atlikto tyrimo metu [53] atsitiktinai buvo atrinkti 450 pacientų, kuriems buvo suteikta įprasta vaistininko priežiūra arba nuotolinis stebėjimas, kurio metu vaistininkai virtualiai galėjo stebėti pacientų kraujo spaudimo duomenis. Tada vaistininkai su pacientais kas dvi savaites susisiekdavo telefonu ir taip, remiantis kraujo spaudimo rodikliais, koreguodavo gydymą. Po 6 mėnesių 71,8% intervencinės grupės pacientų pasiekė tikslinį kraujo spaudimą, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tik 45,2% pacientų sugebėjo pasiekti tokį kraujo spaudimą [53].

(23)

23

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas

Prieš atliekant pasirinkto magistro darbo tyrimą buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas buvo apžvelgti ir aprašyti mokslines publikacijas ir tyrimus, susijusius su baigiamajame darbe nagrinėjama tema. Po to sudarytas tyrimo planas, kuriame buvo pateiktas tikslas, išsikelti uždaviniai bei tyrimo metodai. Taip pat tyrimui atlikti buvo sudaryta anonimine anketa (priedas 1) ir nustatytas imties dydis. Be to, buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-FF- 05 (priedas 2) atlikti tyrimą. Tyrimo metu pasirinkti respondentai sau tinkamu laiku ir anonimiškai užpildė pateiktą anketą. Kadangi respondentai anketą galėjo užpildyti anonimiškai, tai sukėlė mažiau spaudimo, todėl respondentai galėjo atsakyti į pateiktus klausimus nuoširdžiai. Kiekvienam respondentui buvo suteikta apsisprendimo laisvė dėl dalyvavimo tyrime.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – farmacijos specialistų patirtis susijusi su arterine hipertenzija sergančiųjų gydymu ir profilaktika.

2.3. Tiriamųjų atranka

Kretingos rajone pagal VVKT pateiktus duomenis 2018 metais dirbo 42 farmacijos specialistai, iš kurių buvo 28 vaistininkai ir 14 farmakotechnikų. Naudojantis „Raosoft“ programa, kuri skirta populiacijos imčiai apskaičiuoti, nustatyta, kad siekiant turėti statistiškai reikšmingus duomenis su nedidesne kaip 5% paklaida, reikalinga apklausti 40 farmacijos specialistų, kuriems vėliau ir buvo išdalinta anketa (priedas 1) .

(24)

24

2.4. Tyrimo dalyviai

Tyrimas buvo atliekamas Kretingos rajone esančiose vaistinėse. Buvo apklausinėjami farmacijos specialistai: vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai. Farmacijos specialistų, dalyvavusių šiame tyrime, pasiskirstymas pagal profesiją procentais pateiktas 1 paveiksle. Tyrimas vyko nuo 2019 metų spalio 15 dienos iki 2019 metų gruodžio 23 dienos. Iš viso išdalinta 40 anketų, ir visos 40 buvo grąžintos užpildytos tinkamai. Gautas atsako dažnis 100%.

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal profesiją

2.5. Tyrimo metodai

1. Teorinis analizavimas. Teorinėje darbo dalyje buvo analizuojama PubMed, Google Scholar platformose rasta mokslinė literatūra, susijusi su farmacijos specialistų indėliu į arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją.

2. Empirinis metodas. Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa skirta Kretingos rajono farmacijos specialistams. Tyrimas atliktas siekiant nustatyti, koks yra jų vaidmuo, informuojant vaistinės lankytojus apie arterinės hipertenzijos profilaktiką ir gydymą.

3. Statistiniai tyrimo metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojama SPSS 19.0 versijos programa. Darbe pateikti grafikai ir lentelės sudarytos su MS Office 2010 m. Excel skaičiuokle.

62,5% 37,5%

(25)

25

2.6. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti buvo parengta anketa, kurią sudarė 28 klausimai. Anketa yra suskirstyta į 4 dalis: 1. Klausimai apie hipertenzijos nustatymą;

2. Klausimai apie hipertenzijos profilaktiką; 3. Klausimai susiję su hipertenzijos gydymu;

(26)

26

3. REZULTATAI

3.1. Klausimas apie hipertenzijos nustatymą

Pirmiausia farmacijos specialistų buvo klausiama, ar įtarę, kad vaistinės lankytojas gali turėti padidėjusį kraujospūdį, jį matuoja. Nustatyta, kad 88% vaistininkų ir 86,7% farmakotechnikų matuoja visada, o kartais – 12% vaistininkų ir 13,3% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Detalesni rezultatai pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai matuoja vaistinės lankytojų AKS

3.2. Klausimas apie kraujo tyrimus ir EKG

77,5% apklaustų farmacijos specialistų teigia, kad visada klausia, ar vaistinės lankytojui yra patikrinta inkstų veikla. Apie kalio kiekį kraujyje visada pasidomi 55%, 27,5% kartais, o niekada – 17,5% respondentų. Apie gliukozės kiekį kraujyje visada klausia 62,5%, 25,0% kartais, o niekada neklausia 12,5% respondentų. 70,0% respondentų teigia, kad visada vaistinės lankytojo, kuris skundžiasi AH, teiraujasi, ar jam yra ištirtas cholesterolio kiekis kraujyje. Be to, 62,5% respondentų visada vaistinės lankytojo klausia, ar jam yra atlikta EKG. Rezultatai pateikti 3 paveiksle.

0,0% 12,0% 88,0% 0,0% 13,3% 86,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%

Niekada Kartais Visada

Ar įtarę, kad vaistinės lankytojas gali turėti padidėjusį

kraujo spaudimą, jį pamatuojate?

(27)

27

3 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie kai kuriuos kraujo tyrimus ir EKG

3.3. Klausimai apie rizikos veiksnius

Gauti rezultatai atskleidė, kad 60% farmakotechnikų ir 48% vaistininkų visada vaistinės lankytojo pasiteirauja apie jo amžių. Kartais pasidomi 26,7% farmakotechnikų ir 36% vaistininkų, o niekada neklausia 13,3% farmakotechnikų ir 16% vaistininkų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 4 paveiksle.

4 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie vaistinės lankytojo amžių

5,0% 2,5% 12,5% 17,5% 7,5% 32,5% 27,5% 25,0% 27,5% 15,0% 62,5% 70,0% 62,5% 55,0% 77,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% pasidaręs EKG tyrimą?

išsityręs cholesterolio kiekį kraujyje? išsityręs gliukozės kiekį kraujyje? išsityręs kalio kiekį kraujyje? pasitikrinęs inkstų veiklą?

Kaip dažnai vaistinės lankytojo klausiate, ar jis yra:

Visada Kartais Niekada

16,0% 36,0% 48,0% 13,3% 26,7% 60,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0%

Ar paklausiate vaistinės lankytojo apie jo amžių?

(28)

28

Taip pat buvo klausiama, kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojo klausia apie suvartojamą druskos kiekį. 88% vaistininkų ir 86,7% farmakotechnikų paklausia visada, 12% vaistininkų ir 6,7% farmakotechnikų klausia kartais, o niekada neklausia 6,7% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 5 paveiksle.

5 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia, kiek druskos suvartoja vaistinės lankytojas

Buvo nustatyta, kad visada vaistinės lankytojo apie suvartojamą kalio kiekį paklausia 76% vaistininkų ir 26,7% farmakotechnikų, o kartais – 60% vaistininkų ir 12% farmakotechnikų. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistininkų ir farmakotechnikų (p<0,05). Detalūs rezultatai pateikti 6 paveiksle.

6 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia, kiek kalio suvartoja vaistinės lankytojai 0,0% 12,0% 88,0% 6,7% 6,7% 86,7% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Ar paklausiate apie suvartojamą druskos kiekį?

Vaistininkas Farmakotechnikas 12,0% 12,0% 76,0% 13,3% 60,0% 26,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0%

Ar paklausiate apie suvartojamą kalio kiekį?

(29)

29

Gauti rezultatai atskleidė, kad 53,3% farmakotechnikų ir 88% vaistininkų visada paklausia vaistinės lankytojo, ar jis serga kitomis lėtinėmis ligomis. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 7 paveiksle.

7 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie kitas lėtines ligas

3.4. Klausimas apie arterinės hipertenzijos simptomus

Rezultatai parodė, kad apie pykinimą visada paklausia 57,5% apklaustų farmacijos specialistų, kartais – 25,0%, o niekada neklausia 17,5% apklaustųjų. Toliau buvo klausiama apie kraujavimą iš nosies. Apie šį simptomą visada pasidomi 82,5% respondentų, kartais – 12,5%, o niekada – 5,0%. Taip pat, kaip apie galimą AH simptomą, buvo klausiama apie dusulį: visada paklausia 52,5% respondentų, kartais – 25,0%, o niekada neklausia 22,5%. Ir apie dažniausiai pasitaikantį AH simptomą – galvos skausmą visada teiraujasi net 87,5% apklaustųjų, kartais – 10,0%, o niekada – tik 2,5% respondentų. Rezultatai pateikti 8 paveiksle.

8,0% _4,0% 88,0% 0,0% 46,7% 53,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Ar paklausiate apie kitas lėtines ligas?

(30)

30

8 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie AH simptomus

3.5. Klausimas apie ligas susijusias su arterine hipertenzija

82,5% farmacijos specialistų visada vaistinės lankytojo paklausia apie galbūt anksčiau patirtą insultą. Apie krūtinės anginą visada domisi 67,5%, kartais – 22,5%, o niekada nesidomi 10,0% respondentų. Apie padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje visada paklausia 77,5%, kartais – 17,5%, o niekada neklausia tik 5% apklaustųjų. Taip pat buvo klausiama ir apie cukrinį diabetą: apie šią ligą visada teiraujasi 25%, kartais – 42,5%, o niekada – 32,5% respondentų. Rezultatai pateikti 9 paveiksle.

9 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie ligas susijusias su AH

2,5% 22,5% 5,0% 17,5% 10,0% 25,0% 12,5% 25,0% 87,5% 52,5% 82,5% 57,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Galvos skausmą Dusulį Kraujavimą iš nosies Pykinimą

Kaip dažnai vaistinės lankytojo klausiate apie šiuos arterinės

hipertenzijos simptomus:

32,5% 5,0% 10,0% 7,5% 42,5% 17,5% 22,5% 10,0% 25,0% 77,5% 67,5% 82,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% Diabetą Padidėjusį cholesterolį Krūtinės anginą Insultą

Kaip dažnai vaistinės lankytojo klausiate apie šias ligas,

susijusias su arterine hipertenzija:

(31)

31

3.6. Klausimai apie arterinės hipertenzijos sukeltas komplikacijas

Buvo nustatyta, kad apie retinopatiją visada paklausia 2,5%, kartais – 12,5%, o niekada neklausia 85% respondentų. Apie kairiojo skilvelio disfunkciją visada domisi 2,5%, kartais – 15,0%, o niekada – 82,5% respondentų. Apie periferinių arterijų ligą visada teiraujasi taip pat ne daug apklaustųjų, tik 7,5%, kartais – 12,5%, o niekada – 80,0%. Apie inkstų funkcijos sutrikimus visada paklausia 87,5% respondentų, o niekada – 5,0%. Apie insultą visada domisi 85,0% respondentų, o niekada – taip pat tik 5,0% apklaustųjų. Apie lėtinę krūtinės anginą visada klausia 72,5% farmacijos specialistų, o apie miokardo infarktą – 70,0%. Rezultatai pateikti 10 paveiksle.

10 pav. Rezultatai, parodantys, kaip dažnai farmacijos specialistai paklausia vaistinės lankytojo apie komplikacijas susijusias su AH

Kito klausimo tikslas buvo nustatyti, kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie vaistinės lankytojų šeimos narių ligas, kurios gali būti susijusios su AH. 35,0% apklaustų farmacijos specialistų visada pasidomi apie problemą šeimoje dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, kartais – 15,0%, o niekada nesidomi 50,0% respondentų. Taip pat farmacijos specialistai gana dažnai paklausia ir apie AH: visada – 30,0%, kartais – 37,5%, o niekada – 32,5%. Retai farmacijos specialistai klausia apie cukrinį

10,0% 7,5% 5,0% 80,0% 82,5% 5,0% 85,0% 20,0% 20,0% 10,0% 12,5% 15,0% 7,5% 12,5% 70,0% 72,5% 85,0% 7,5% 2,5% 87,5% 2,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% Miokardo infarktą Lėtinę stabilią krūtinės anginą Išeminį insultą Periferinių arterijų ligą Kairiojo skilvelio disfunkciją Inkstų funkcijos sutrikimą Retinopatiją

Kaip dažnai vaistinės lankytojo klausiate apie šias

komplikacijas susijusias su AH:

(32)

32

diabetą ir insultą: apie diabetą visada paklausia tik 5,0%, o apie insultą – 7,5% respondentų. Rezultatai pateikti 11 paveiksle.

11 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia apie vaistinės lankytojų, kuriems įtaria AH, šeimos narių ligas susijusias su padidėjusiu kraujo spaudimu

3.7. Klausimai susiję su AH profilaktika ir nemedikamentiniu gydymu

Gauti rezultatai atskleidė, kad 84% vaistininkų ir 66% farmakotechnikų visada vaistinės lankytojams pataria koreguoti kūno svorį norint sumažinti AKS. 12% vaistininkų ir 26,7% farmakotechnikų tai siūlo kartais. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 12 paveiksle.

32,5% 50,0% 55,0% 60,0% 37,5% 15,0% 37,5% 35,0% 30,0% 35,0% 7,5% 5,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% Arterine hipertenzija Per dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje Insultu Cukriniu diabetu

Ar klausiate, ar kas nors iš vaistinės lankytojo šeimos yra

susidūręs su šiomis ligomis?

(33)

33

12 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo koreguoti kūno svorį

Farmacijos specialistų buvo prašoma įvertinti, kaip dažnai jie vaistinės lankytojui siūlo mesti rūkyti. 33,3% farmakotechnikų ir 24% vaistininkų visada pasiūlo, o niekada nesiūlo – 24% vaistininkų ir 33,3% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 13 paveiksle.

13 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo mesti rūkyti

Kito klausimo tikslas buvo nustatyti, kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams, kuriems yra padidėjęs AKS, siūlo keisti mitybos įpročius pasirenkant sveiką maistą, kuris pasižymi mažesniu natrio, riebalų ir didesniu kalio kiekiu. Gauti rezultatai atskleidė, kad 92% vaistininkų ir 80%

4,0% 12,0% 84,0% 6,7% 26,7% 66,7% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui koreguoti kūno svorį?

Vaistininkas Farmakotechnikas 24,0% 52,0% 24,0% 33,3% 33,3% 33,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui mesti rūkyti?

(34)

34

farmakotechnikų visada siūlo keisti mitybos įpročius. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Rezultatai pateikti 14 paveiksle.

14 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo keisti mitybos įpročius

Taip pat buvo klausiama, kaip dažnai farmacijos specialistai siūlo vengti streso norint sumažinti AKS. Visada tai siūlo 84% vaistininkų ir 60% farmakotechnikų, kartais – 12% vaistininkų ir 40% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 15 paveiksle.

15 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo vengti streso

0,0% 8,0% 92,0% 0,0% 20,0% 80,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui keisti mitybos įpročius

(pasirinkti sveiką maistą, kuris pasižymi mažu natrio ir

riebalų kiekiu, didesniu kalio kiekiu)?

Vaistininkas Farmakotechnikas 4,0% 12,0% 84,0% 0,0% 40,0% 60,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui vengti streso?

(35)

35

Buvo nustatyta, kad 72% vaistininkų ir 60% farmakotechnikų visada vaistinės lankytojui siūlo didinti fizinį aktyvumą, o niekada nesiūlo – 4% vaistininkų ir 13,3% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 16 paveiksle.

16 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo didinti fizinį aktyvumą

Gauti rezultatai parodė, kad 28% vaistininkų ir 53,3% farmakotechnikų visada siūlo mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, o kartais – 64% vaistininkų ir 6,7% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 17 paveiksle.

17 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai vaistinės lankytojams siūlo mažinti suvartojamo alkoholio kiekį 4,0% 24,0% 72,0% 13,3% 26,7% 60,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui didinti fizinį

aktyvumą?

Vaistininkas Farmakotechnikas 8,0% 64,0% 28,0% 40,0% 6,7% 53,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0%

Kaip dažnai siūlote vaistinės lankytojui mažinti

suvartojamo alkoholio kiekį?

(36)

36

Kitu klausimu buvo siekiama nustatyti, kaip dažnai farmacijos specialistai informuoja vaistinės lankytojus apie ankstesniuose klausimuose pateiktų veiksnių svarbumą mažinant kraujo spaudimą. Buvo klausiama, kaip dažnai farmacijos specialistai akcentuoja sveikos mitybos naudą mažinant AKS. 88% vaistininkų ir 86% farmakotechnikų teigia, kad visada vaistinės lankytojams paaiškina sveikos mitybos teikiamus privalumus. Kartais tai akcentuoja 12% vaistininkų ir 13,3% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 18 paveiksle.

18 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pabrėžia sveikos mitybos naudą mažinant AKS

Taip pat buvo klausiama ir apie rūkymo atsisakymo svarbumą mažinant AKS. 28% vaistininkų ir 26,7% farmakotechnikų teigia, kad visada tai akcentuoja vaistinės lankytojams. Kartais pabrėžia 53,3% farmakotechnikų ir 40% vaistininkų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 19 paveiksle.

19 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pabrėžia rūkymo atsisakymo naudą mažinant AKS 0,0% 12,0% 88,0% 0,0% 13,3% 86,7% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Kaip dažnai informuojate pacientą apie sveikos mitybos

svarbumą mažinant kraujo spaudimą?

Kaip dažnai informuojate pacientą apie rūkymo atsisakymo

svarbumą mažinant kraujo spaudimą?

(37)

37

Be to, farmacijos specialistų buvo prašoma įvertinti, kaip dažnai jie informuoja pacientą apie alkoholio atsisakymo svarbumą kontroliuojant AKS. 40% vaistininkų ir 33,3% farmakotechnikų visada informuoja, o kartais – 36% vaistininkų ir 53,3% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 20 paveiksle.

20 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pabrėžia alkoholio atsisakymo svarbumą mažinant AKS

Buvo klausiama ir apie druskos kiekio sumažinimo maiste naudą. Šią naudą visada akcentuoja 96% vaistininkų ir 93,3% farmakotechnikų, o kartais – 4% vaistininkų ir 6,7% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 21 paveiksle.

21 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pabrėžia suvartojamos druskos kiekio sumažinimo naudą 24,0% 36,0% 40,0% 13,3% 53,3% 33,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

Kaip dažnai informuojate pacientą apie alkoholio

atsisakymo svarbumą mažinant kraujo spaudimą?

Kaip dažnai informuojate pacientą apie suvartojamos

druskos kiekio sumažinimo svarbumą mažinant kraujo

spaudimą?

(38)

38

3.8. Klausimai susiję su vaistų vartojimu

Net 97,5% respondentų teigia, kad visada paklausia vaistinės lankytojo, ar jis dabar vartoja antihipertenzinius vaistus. Tuo tarpu 67,5% teigia, kad visada paklausia ir apie anksčiau vartotus antihipertenzinius vaistus. Svarbu paminėti ir tai, kad neatsirado farmacijos specialistų, kurie net nepaklaustų vaistinės lankytojo apie dabar vartojamus vaistus nuo AH. Detalesni rezultatai pateikti 22 paveiksle.

22 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia vaistinės lankytojų apie dabar ir anksčiau vartotus antihipertenzinius vaistus

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad visada apie kitus vartojamus receptinius vaistus paklausia 85,0%, kartais – 12,5%, o niekada neklausia 2,5% respondentų. Apie vartojamus maisto papildus visada klausia 77,5%, kartais – 20,0%, o niekada neklausia 2,5% apklaustųjų. Taip pat gauti rezultatai parodė, kad 75,0% visada paklausia apie vartojamus nereceptinius vaistus, 20,0% apklaustųjų teigia, kad paklausia kartais, o niekada neklausia – 5,0%. Detalūs rezultatai pateikti 23 paveiksle.

0,0% 2,5% 97,5% 2,5% 30,0% 67,5% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Niekada Kartais Visada

Jeigu įtariate, kad vaistinės lankytojas turi padidėjusį

kraujo spaudimą, ar jūs paklausiate jo:

ar šiuo metu vartoja antihipertenzinius vaistus? ar anksčiau vartojo artihipertenzinius vaistus?

(39)

39

23 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai paklausia vaistinės lankytojų apie vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus ir maisto papildus

Be to, buvo klausiama, kaip dažnai farmacijos specialistai patikrina vaistų sąveikas. 85.0% apklaustųjų teigia, kad jas patikrina visada, o kartais – 15,0%. Rezultatai pateikti 24 paveiksle.

24 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai patikrina vaistų sąveikas

Svarbu buvo išsiaiškinti, kaip dažnai farmacijos specialistai paklausia vaistinės lankytojo, kuris serga AH, ar jis reguliariai vartoja vaistus. 92% vaistininkų ir 80% farmakotechnikų klausia visada, o 20% farmakotechnikų ir 8% vaistininkų paklausia kartais. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 25 paveiksle.

5,0% 2,5% 2,5% 20,0% 20,0% 12,5% 75,0% 77,5% 85,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%

Vartoja kokius nors kitus nereceptinius vaistus Vartoja maisto papildus Vartoja kitus receptinius vaistus

Kaip dažnai klausiate vaistinės lankytojo, ar jis:

0,0%

15,0%

85,0%

Kaip dažnai patikrinate vaistų sąveikas?

(40)

40

25 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai klausia, ar reguliariai vaistinės lankytojai vartoja vaistus nuo AH

Taip pat farmacijos specialistų buvo klausiama, kaip dažnai jie paaiškina vaistinės lankytojams, kurie serga AH, kodėl yra svarbu reguliariai vartoti paskirtus antihipertenzinius vaistus. Visada paaiškina 92% vaistininkų ir 80% farmakotechnikų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05). Detalūs rezultatai pateikti 26 paveiksle.

26 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pabrėžia vaistų vartojimo reguliarumo svarbą 0,0% 8,0% 92,0% 0,0% 20,0% 80,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0%

Kaip dažnai klausiate vaistinės lankytojo, ar jis

reguliariai vartoja vaistus nuo arterinės hipertenzijos?

Vaistininkai Farmakotechnikai 0,0% 8,0% 92,0% 0,0% 20,0% 80,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%

Kaip dažnai paaiškinate vaistinės lankytojui, kodėl yra

svarbu reguliariai vartoti paskirtus antihipertenzinius

vaistus?

(41)

41

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi farmacijos specialistai, pastebėję vaistinės lankytoją su nekontroliuojama AH, visada jam pataria kreiptis į gydytoją. Rezultatai pateikti 27 paveiksle.

27 pav. Kaip dažnai farmacijos specialistai pataria kreiptis į gydytoją, pastebėję, kad vaistinės lankytojas turi nekontroliuojamą hipertenziją ar labai aukštą AKS

Toliau farmacijos specialistų buvo klausiama, kokius vaistus patartų ilgalaikiam hipertenzijos gydymui pacientams, kurie negali apsilankyti pas gydytoją. Klausimas buvo atvirojo tipo, todėl respondentai galėjo patys įrašyti savo pasiūlymus. Jų atsakymai patekti 3 priede.

Išanalizavus farmacijos specialistų atsakymus buvo nustatyta, kad daugiau kaip pusė farmacijos specialistų vaistinės lankytojui, kuriam įtaria AH, siūlo kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirtų ilgalaikį gydymą, argumentuodami, kad receptinių vaistų skyrimas yra gydytojų kompetencija. Tarp farmacijos specialistų atsakymų buvo pasiūlymų pavartoti širdies lašus, gudobelės preparatus bei kalio turinčius maisto papildus. Be to, farmacijos specialistai patarė mažinti druskos kiekį maiste ir vengti streso, kol vaistinės lankytojas kreipsis į gydytoją. Svarbu paminėti ir tai, kad keletas farmacijos specialistų įvardijo antihipertenzinius vaistus, kuriuos, jei galėtų, skirtų vaistinės lankytojams, kurie skundžiasi AH. Pagrindiniai vaistai buvo ,,Enap“, kurio sudėtyje yra enalaprilis, ,,Zofistar“, kurio sudėtyje yra zofenoprilio kalcio druska, ,,Nebilet“, kurio sudėtyje yra nebivololis ir ,,Betaloc ZOK“, kurio veiklioji medžiaga yra metoprololis. Vienas farmacijos specialistas teigė, kad paaiškintų, kokios pasekmės gali atsitikti, jei AH nebus tinkamai kontroliuojama ir jei pacientas nesikreips ilgalaikės pagalbos siekiant kontroliuoti AH.

100,0% 0,0% 0,0%

Jei įtariate, kad vaistinės lankytojas turi

nekontroliuojamą hipertenziją ar padidėjusį

kraujospūdį, ar rekomenduojate kreiptis į gydytoją?

(42)

42

3.9. Klausimas apie farmacijos specialistų polinkį domėtis naujausia

literatūra apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją

Apie naujausius arterinės hipertenzijos gydymo metodus domisi 77,5% respondentų, o apie prevenciją – 70,0%. Rezultatai pateikti 28 paveiksle.

28 pav. Farmacijos specialistų domėjimasis naujausia literatūra apie arterinės hipertenzijos gydymą ir prevenciją 77,50% 22,50% 70,00% 30,00% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% Taip Ne

Ar domitės naujausia literatūra apie arterinės hipertenzijos:

(43)

43

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Libano sostinėje Beirute 2017 metais atliktas tyrimas [54] nustatė, kad vaistinės lankytojui, kuriam įtaria arterinę hipertenziją, kraujo spaudimą visada pamatuoja 74.29% farmacijos specialistų, kartais – 17.14%, o niekada nematuoja 8.57% respondentų. Kretingos rajone apklausus farmacijos specialistus, gauti rezultatai atskleidė, kad 88% vaistininkų ir 86,7% farmakotechnikų visada matuoja kraujo spaudimą vaistinės lankytojams, kuriems įtaria AH. Galima teigti, kad farmacijos specialistai rūpinasi AH sergančiais pacientais ir informuoja juos apie padidėjusį kraujo spaudimą. Taip pat neatsirado nė vieno farmacijos specialisto, kuris net ir matydamas akivaizdžius ligos simptomus, nematuotų kraujo spaudimo. Galima teigti, kad Kretingos rajone dirbantys farmacijos specialistai dažniau pamatuoja vaistinės lankytojų kraujo spaudimą lyginant su Beirute apklaustais farmacijos specialistais.

Taip pat gauti rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai yra linkę klausti vaistinės lankytojų, kuriems įtaria AH, ar jie yra pasidarę kraujo tyrimus. Atsižvelgiant į šių tyrimų rezultatus galima koreguoti kai kuriuos rizikos veiksnius, todėl yra svarbu informuoti pacientus, kad šie reguliariai apsilankytų pas gydytoją ir pasidarytų tyrimus siekiant išvengti kuo daugiau komplikacijų, kurias gali sukelti AH. Gauti rezultatai atskleidė, kad net 77,5% apklaustų farmacijos specialistų visada paklausia, ar vaistinės lankytojas yra pasitikrinęs inkstų veiklą, o 70,0% visada paklausia, ar vaistinės lankytojas yra išsityręs cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo tarpu užsienyje atlikto tyrimo metu [54] buvo nustatyta, kad tik 14,29% farmacijos specialistų visada paklausia apie inkstų veiklą, o apie cholesterolį – 37,14% respondentų.

Pagrindiniai prevencijos būdai, kuriuos visada siūlo 92% vaistininkų ir 80% farmakotechnikų yra keisti mitybos įpročius, mažinant druskos kiekį ir didinant suvartojamų produktų kiekį, kuriuose gausu kalio. Be to jie siūlo atsisakyti riebių maisto produktų ir į maisto racioną įtraukti daugiau daržovių. Druskos kiekio mažinimo naudą visada akcentuoja net 96% vaistininkų ir 93,3% farmakotechnikų. Taip pat respondentai dažnai rekomenduoja vaistinės lankytojams, kurie serga AH, koreguoti kūno svorį ir privengti streso. Šie rezultatai atskleidžia, kad farmacijos specialistai turi pakankamai žinių ne tik apie AH atsiradimo priežastis, bet ir apskritai apie sveiką gyvenimo būdą, o turėdami pakankamai informacijos noriai dalinasi apie tai ir su vaistinės lankytojais.

Tačiau gauti rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai privengia vaistinės lankytojus informuoti apie žalingų įpročių, tokių kaip – alkoholio vartojimo ir rūkymo sukeliamą žalą. Tik 24% vaistininkų ir 33,3% farmakotechnikų visada pataria vaistinės lankytojams, kuriems yra padidėjęs AKS, mesti rūkyti, o mažinti ar visai atsisakyti alkoholio visada pataria 28% vaistininkų ir 53,3%