DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kramtomųjų vitamino D

(1)

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kramtomųjų vitamino D3 tablečių technologija ir vertinimas“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Laura Steponavičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(2)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

2020-05-12 Prof. Jurga Bernatonienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)

vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LAURA STEPONAVIČIŪTĖ

KRAMTOMŲJŲ VITAMINO D

3

TABLEČIŲ TECHNOLOGIJA IR

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Doc. dr. Gailutė Drakšienė

(4)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof., dr. Ramunė Morkūnienė Data:

KRAMTOMŲJŲ VITAMINO D

3

TABLEČIŲ TECHNOLOGIJA IR

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Doc., dr. Gailutė Drakšienė

Data

Recenzentas

Darbą atliko

Magistrantė

Laura Steponavičiūtė

Data

(5)

TURINYS

SANTRAUKA... 6

SUMMARY ... 7

SANTRUMPOS ... 9

ĮVADAS ...10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12

1.1. Veterinarinės kramtomosios tabletės ...12

1.2. Kramtomųjų tablečių pagalbinių medžiagų parinkimo principai ...13

1.3. Pagalbinės medžiagos, naudojamos veterinarinių kramtomųjų tablečių gamyboje ...15

1.4. Kramtomųjų tablečių gamybos metodai ...16

1.5. Kramtomųjų tablečių technologinio proceso kokybės vertinimas ...17

1.6. Vitaminas D3, jo nauda, metabolizmas ir poreikis šunų organizmui ...18

1.6.1. Vitamino D3 trūkumas šunų organizme ...19

1.6.2. Vitamino D3 perteklius šunų organizme ...20

1.7. Vitamino D3 žaliavos, naudojamos veterinarinių preparatų gamybai ...20

1.7.1. ROVIMIX D3 500 pritaikymas veterinarinių preparatų gamybai ...21

1.7.2. Sausojo išpuškimo metodas ...22

1.8. Literatūros apžvalgos apibendinimas ...23

2. TYRIMŲ METODIKA IR METODAI...24

2.1. Tyrime naudotos medžiagos ...24

2.2. Tyrime naudoti įrenginiai ir aparatūra...24

2.3. Tyrimų metodai, atliekami prieš tabletavimo procesą ...25

2.3.1. Suberiamojo ir tūrinio tankio bei suspaudimo (Carr) indekso ir Hausner koeficiento nustatymas ...25

2.3.2. Miltelių bei granulių birumo ir kūgio kampo nustatymas ...27

2.4. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamyba tiesioginio tabletavimo bei granuliavimo metodais ...28

2.4.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamyba tiesioginio tabletavimo metodu. ...28

2.4.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamyba granuliavimo metodu. ...28

2.5. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių kokybės tyrimai ...29

2.5.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių išvaizdos vertinimas ...29

2.5.2. Masės vienodumo nustatymas ...29

2.5.3. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių nusitrynimo (dilumo) nustatymas ...30

(6)

2.5.5. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių aukščio ir diametro nustatymas ...31

2.5.6. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių suirimo laiko nustatymas...31

2.6. Kiekybiniai tyrimų metodai, atliekami po tabletavimo proceso ...32

2.6.1. Vitamino D3 kiekio nustatymas kramtomosiose tabletėse efektyviosios skysčių chromatografijos būdu ...32

2.7. Kramtomųjų vitamino D3 stabilumo tyrimas ...32

2.8. Statistinė analizė ...33

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...34

3.1. Tyrimo eiga ...34

3.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių sudėčių sudarymas ir gamyba ...35

3.2.1. Kramtomųjų tablečių sudėtinių medžiagų parinkimas ir jų technologinės savybės ..35

3.2.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių mišinių sudėties parinkimas ir jų technologinių savybių vertinimas ...37

3.3. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių kokybinių tyrimų rezultatai ir jų aptarimas ...40

3.3.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių išvaizdos vertinimas ...40

3.3.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių masė vienodumo vertinimo rezultatai ...41

3.3.3. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių dilumo vertinimo rezultatai ...42

3.3.4. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių atsparumo traiškymui vertinimo rezultatai ...44

3.3.5. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių aukščio, diametro vertinimo rezultatai ...46

3.3.6. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių suirimo laiko vertinimo rezultatai ...47

3.4. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių veikliosios medžiagos kiekio vertinimo rezultatai ...49

3.4.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių turinio vienodumo vertinimas...49

3.5. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių stabilumo tyrimai ...51

3.5.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių fizikinių ir juslinių savybių vertinimas ...51

3.5.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių atsparumo nusitrynimui (dilumo) vertinimo rezultatai, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po preparatų pagaminimo ...52

3.5.3. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių atsparumo traiškymui vertinimo rezultatai, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po kramtomų tablečių pagaminimo ...54

3.5.4. Stabilumo testų rezultatų apibendrinimas ...55

4. IŠVADOS ...56

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...57

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...58

(7)

SANTRAUKA

Lauros Steponavičiūtės magistro baigiamasis darbas „Kramtomųjų vitamino D3 tablečių technologija ir vertinimas". Mokslinio darbo vadovė doc., dr. Gailutė Drakšienė; Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas, 2020 m.

Tyrimo tikslas – pagaminti kramtomąsias vitamino D3 tabletes, naudojant veikliąją medžiagą ROVIMIX D3 500, ir atlikti jų kokybės vertinimą. Darbo uždaviniai: parengti kramtomųjų tablečių su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis receptūras; nustatyti medžiagų, įeinančių į tablečių sudėtį, technologinių savybių tyrimus ir, remiantis jų savybėmis, pagaminti kramtomąsias vitamino D3 tabletes; įvertinti pagalbinių medžiagų ir technologijos įtaką tablečių kokybės parametrams; įvertinti pagamintų vitamino D3 tablečių stabilumą, atliekant juslinių ir fizikinių savybių vertinimą, atsparumo traiškymui bei dilumo testus. Metodikos: įvertinus kramtomųjų vitamino D3 tablečių miltelių mišinių technologines savybes, tiesioginio tabletavimo ir drėgnojo granuliavimo metodais buvo pagamintos tabletės. Siekiant įvertinti kramtomųjų vitamino D3 tablečių kokybę, buvo atlikti šie testai: išvaizdos vertinimas, masės vienodumo nustatymas, nusitrynimo (dilumo) nustatymas, atsparumo traiškymui nustatymas, pločio ir diametro nustatymas, kompaktiškumo nustatymas bei suirimo laiko nustatymas. Vitamino D3 kiekybė įvertinta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Įvertintas kramtomųjų vitamino D3 tablečių stabilumas 3 mėnesių laikotarpiu. Rezultatai ir išvados: išanalizavus mokslinę literatūrą buvo sudarytos 8-ios kramtomųjų vitamino D3 tablečių receptūros su skirtingais kukurūzų krakmolo ir sausų mielių procentiniais kiekiais (T1 20-80, G1 20-80, T2 30-70, G2 30-70, T3 40-60, G3 40-60, T4K ir G4K). Įvertintos pradinių žaliavų bei paruoštų miltelių mišinių technologinės savybės. Kramtomosios tabletės buvo pagamintos tiesioginio tabletavimo ir drėgnojo granuliavimo metodais. Atlikus kramtomųjų tablečių kokybinius - išvaizdos, masės vienodumo, dilumo, atsparumo traiškymui, aukščio, diametro ir kompaktiškumo bei suirimo laiko – testus, įvertinta kukurūzų krakmolo procentinio kiekio sudėtyje ir gamybos metodo įtaka tablečių kokybei. Nustatyta, kad drėgnojo granuliavimo metodu pagamintos kramtomosios vitamino D3 tabletės yra kokybiškesnės, nei pagamintosios tiesioginio tabletavimo metodu. Stabilumo tyrimai parodė, kad kramtomųjų vitamino D3 tablečių stabilumas priklauso nuo laikymo sąlygų, todėl pagamintas tabletes rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje (25 ± 2 °C).

(8)

SUMMARY

Master's thesis by L. Steponavičiūtė „Technology and evaluation of chewable vitamin D3 tablets“. Scientific supervisor doc., dr. G. Drakšienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Kaunas, 2020.

The aim of research: to produce vitamin D3 chewable tablets using the active substance ROVIMIX D3 500 and to evaluate their quality. The Objectives of the study: to prepare recipes for chewable tablets with different excipients; to evaluate the technological properties of the substances contained in the tablets and, on the basis of their properties, produce chewable vitamin D3 tablets; to evaluate the influence of excipients and technology on tablet quality parameters; to evaluate the stability of the produced vitamin D3 tablets by assessing the sensory and physical properties, hardness and friability tests. Methodology: after evaluating the technological properties of chewable vitamin D3 tablet powder mixtures, tablets were prepared by direct compression and wet granulation methods. In order to evaluate the quality of chewable vitamin D3 tablets, the following tests were performed: appearance evaluation, determination of mass uniformity, determination of friability, determination of hardness, determination of thickness and diameter, determination of compact density and determination of disintegration time. Vitamin D3 content was assessed by high performance liquid chromatography. The stability of chewable vitamin D3 tablets over a 3-month period was evaluated. Results and conclusions: after analyzing the scientific literature, 8 recipes of chewable vitamin D3 tablets with different percentages of corn starch and dry yeast (T1 80, G1 20-80, T2 30-70, G2 30-70, T3 40-60, G3 40 -60, T4K and G4K) were prepared. Technological properties of pramary substances and prepared powder mixtures were evaluated. Chewable tablets were prepared by direct compression and wet granulation methods. Qualitative tests of chewable tablets - appearance, uniformity of mass, friability, hardness, thickness, diameter, compact density and disintegration time - were performed to evaluate the percentage of corn starch and the influence of the preparation method on the quality of tablets. It has been found that chewable vitamin D3 tablets produced by the wet granulation method are of higher quality than those produced by the direct compression method. Stability studies have shown that the stability of chewable vitamin D3 tablets depends on storage conditions, therefore it is recommended to store the prepared tablets at room temperature (25 ± 2 °C).

(9)

PADĖKA

Dėkoju Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto, Farmacijos fakultetos, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedrai bei savo darbo mokslinei vadovei Doc., dr. Gailutei Drakšienei už suteiktas darbo sąlygas ir už pagalbą, atliekant farmacijos magistro baigiamąjį darbą „Kramtomųjų vitamino D3 tablečių technologija ir vertinimas“. Už pagalbą ir konsultacijas dėkoju ir Analizinės ir toksikologinės chemijos katedrai ir lekt. Mindaugui Marksai bei dok. Ivan Bezruk.

(10)

SANTRUMPOS

°C - temperatūra Celsijaus laipsniais; aps./min - apsisukimų skaičius per minutę; Bc - miltelių birumas;

d – skersmuo D - tablečių dilumas g – gramai;

g/s - gramai per sekundę; m – masė; mėn. – mėnesis; mg – miligramai; min – minutės; ml – mililitrai; mm – milimetrai; n - bandymų skaičius;

N - jėgos matavimo vienetai „niutonai“; p – patikimumo lygmuo;

pav. – paveikslas;

pH - vandenilio jonų koncentracijos matas; Ph. Eur. - Europos farmakopėja;

proc. – procentai; psl. – puslapis; s – sekundės;

UV – ultravioletiniai spinduliai; žr. – žiūrėti;

Δm - leidžiami šie masės nukrypimai; μg – mikrogramai.

(11)

ĮVADAS

Rachitas (osteomaliacija) yra viena iš seniausiai diagnozuojamų ligų tiek žmonėms, tiek gyvūnams, pirmą kartą aprašyta I-ame ir II-ame amžiuose. Rachitas atsiranda, kai organizme sutrinka vitamino D, kalcio ir fosforo apykaita arba šių medžiagų trūksta gyvūnų mityboje. Liga pasižymi kaulinio audinio suminkštėjimu ir susilpnėjimu, todėl jie tampa trapūs ir neatsparūs lūžiams [1;2].

Siekiant išvengti rachito ir apsaugoti šunų sveikatą yra kuriami įvairūs veterinariniai preparatai, tarp jų ir kramtomieji veterinariniai maisto papildai, į kurių sudėtį įeina vitaminas D3 [3]. Terminas „maisto papildai“ yra kilęs iš farmacinių preparatų, skirtų mitybos reikmėms papildyti, ir pirmą kartą apibrėžtas 1989 m. Tačiau iki šiol maisto papildai neturi teisinio apibrėžimo ir griežto gamybos reglamentavimo [4]. Veterinarinių kramtomųjų tablečių formų kūrimas ir su šiuo procesu susiję iššūkiai rūpesčiai yra panašūs į tuos, kurie kyla gaminant farmacinius preparatus, skirtus žmonių gydymui ar mitybai. Šio darbo tikslas yra pagaminti veterinarines kramtomąsias tabletes šunims, atsižvelgiant į šunų fiziologiją, specifinius dozavimo reikalavimus, skoninių medžiagų pasirinkimą, kurie gali turėti įtakos pagamintų tablečių kokybei bei stabilumui [3]. Europos Sąjungoje veterinarinių preparatų kokybę bei jų pagalbinių medžiagų saugumą reguliuoja Europos Sąjungos pašarų priedų registras ir oficiali Europos Sąjungos teisės ir kitų ES viešųjų dokumentų svetainėje „Eur-Lex“ [5;6].

Vitaminas D3 - cholekalciferolis, yra riebaluose tirpus vitaminas, naudojamas osteoartrito gydymui, nes reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą šunų organizme [7]. Natūralūs šios veikliosios medžiagos šaltiniai yra įvairūs linkę kaupti riebalus gyvūninės kilmės produktai, pvz., žuvų taukai ar kepenys. Tačiau netinkamas jų apdorojimas gali sukelti pavojų šunų organizmui [8]. Todėl šiuo metu veterinariniai maisto papildai yra gaminami naudojant sintetinius vitamino D3 analogus, tokius kaip ROVIMIX D3 500. Ši medžiaga gauta išpurškiant vitaminą D3 ant augalinių baltymų ir maltodekstrino bazės. Šiuo metodu pagaminti vitamino D3 milteliai pasižymi geromis fizikinėmis, technologinėmis bei biofarmacinėmis savybėmis, yra tinkami papildų, vandenyje tirpinamų ir disperguojamų preparatų, skirtų gyvūnams, gamybai. Mokslinėje literatūroje nebuvo rasta duomenų apie inovatyvios medžiagos Rovimix D3 500 taikymą kramtomųjų tablečių technologijoje [9;10;11]. Todėl šio darbo tikslas buvo pagaminti kramtomąsias tabletes, naudojant ROVIMIX D3 500 vitamino D3 miltelius kaip aktyvųjį komponentą, pritaikant tiesioginio tabletavimo bei drėgnojo granuliavimo gamybos metodus bei įvertinant jų kokybę ir stabilumą.

(12)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: pagaminti kramtomąsias vitamino D3 tabletes skirtas šunims ir atlikti jų kokybės vertinimą.

Uždaviniai:

1. Remiantis mokslinėje literatūroje skelbtais duomenimis parengti kramtomųjų tablečių su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis receptūras.

2. Nustatyti medžiagų, įeinančių į tablečių sudėtį, technologinių savybių tyrimus ir, remiantis jų savybėmis, pagaminti kramtomąsias vitamino D3 tabletes.

3. Įvertinti pagalbinių medžiagų ir technologijos įtaką tablečių kokybės parametrams. 4. Įvertinti pagamintų vitamino D3 tablečių stabilumą, atliekant juslinių ir fizikinių savybių

vertinimą, atsparumo traiškymui bei dilumo testus.

Tyrimo objektas: kramtomosios vitamino D3 tabletės, kurių veiklioji medžiaga yra ROVIMIX D3 500 disperguojamieji milteliai gyvūnams.

(13)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Veterinarinės kramtomosios tabletės

Kramtomųjų tablečių gamyba šunims ir katėms prasidėjo 1960-aisiais metais, tuo metu farmaciniai preparatai naminiams gyvūnams buvo gaminami remiantis panašiais principais ar sudėtimis kaip ir vaistai, skirti vartoti žmonėms. Septintojo dešimtmečio viduryje buvo sukurtos pirmos kramtomosios veterinarinės tabletės šunims, naudojant įprastą vaistų gamybos įrangą. Dažniausiai šios kramtomosios tabletės buvo gaminamos drėgnosios granuliacijos metodu, pasitelkus vandenį ar kukurūzų sirupą kaip rišimąją medžiagą. Pirmosios kramtomosios tabletės šunims buvo kuriamos taip, kad savo sudėtyje turėtų nuo 70 iki 85 proc. skonį suteikiančių medžiagų. Tuo tarpu atlikti paskanintų kramtomųjų tablečių tyrimai katėms parodė, kad skonį suteikiančių medžiagų veterinarinio preparato sudėtyje neturėtų būti daugiau kaip 50 proc. Aštuntojo dešimtmečio viduryje buvo sukurtos pieno ir sūrio skonio tabletės šunims ir katėms. Kramtomųjų tablečių skonio tyrimai parodė, kad didžiausia skonį gerinančių medžiagų koncentracija tabletėje šunims neviršijo 80 proc., o katėms – 70 proc. vaisių skonis buvo dažnai sutinkamas naminių gyvūnų kramtomuosiuose preparatuose, tačiau vaisiai nėra neįeina į natūralų naminių gyvūnų dienos racioną. Česnakas ganai ilgai buvo laikomas kaip priimtina šunų skoninė medžiaga, tačiau rezultatai po atliktų skonio pasirinkimo tyrimų parodė, kad jis priimtinas tik 30-60 proc. augintinių. Tą patį tyrimą kartojant pašalinus česnako skonį ar pridėjus kitos skonį suteikiančios medžiagos, laisvo pasirinkimo rezultatai pagerėjo iki 95 proc. [3;12].

Pirmosios skonį gerinančios medžiagos dažnai buvo gyvūninės kilmės ir abejotinos kokybės. Dažniausiai skonį gerinančios medžiagos buvo gaunami iš apvirškintų galvijų kasų, galvijų kepenų ekstraktų, galvijų mėsos šalutinių produktų, žuvies patiekalų ir kitų ingredientų, kurie netiko žmonių mitybai. Neretai mėsos ir žuvies perdirbimo produktai buvo stipriai užteršti mikroorganizmais, tokiais kaip:

Escherichia coli, salmonelės bei kitos. Šioms bakterijoms sparčiai dauginantis pagamintos kramtomosios

tabletės įgaudavo rusvai žalsvą spalvą ir nemalonų kvapą [13].

Devintajame dešimtmetyje pramoniniu būdu buvo pradėtos gaminti kramtomosios tabletės, savo sudėtyje turinčios pagerintas skonį suteikiančias medžiagas. Šios medžiagos buvo malonaus kvapo ir skonio, todėl ženkliai pagerėjo laisvo pasirinkimo tyrimų rezultatai. Šiuo metu naujosios skonį gerinančios medžiagos atitinka žmonių mitybos ir/ar farmacinio lygio kokybės standartus. Jie yra stabilūs ir neužteršti bakterijomis, pelėsiais, mielėmis ar grybeliais [3].

Kramtomosios tabletės gali būti gaminamos keliais metodais: tiesioginiu presavimu, drėgnuoju ar sausuoju granuliavimu. Gamybos metodo pasirinkimą lemia pagalbinių medžiagų technologinės savybės.

(14)

Tiesioginis tabletavimas yra lengviausiais gamybos metodas, nereikalaujantis didelių investicijų. Šis būdas yra taikomas, kai pagalbinių medžiagų dalelės yra labai birios, gerai sukimbančios tarpusavyje, bet nelimpančios prie tabletavimo mašinos puansonų. Drėgnasis granuliavimas yra taikomas tada, kai pagalbinės medžiagos nepasižymi geromis technologinėmis savybėmis. Gaminant tabletes šiuo būdu, iš pradžių yra suformuojamos granulės, kurios pasižymi hidrofilinėmis savybėmis, dėl kurių gerėja prastai tirpių medžiagų tirpumas. Sausasis granuliavimas taikomas medžiagoms, neatsparioms drėgmės ir šilumos poveikiui [3;14].

Kramtomųjų tablečių kokybės vertinimo kriterijai yra išvaizda, turinio vienodumas, tirpumas, priemaišos ir drėgmės kiekis [15].

1.2. Kramtomųjų tablečių pagalbinių medžiagų parinkimo principai

Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau kaip 800 pagalbinių medžiagų yra naudojamos farmacinių preparatų žmonėms ir gyvūnams gamybai. Tačiau laikui bėgant, dėl sparčiai besivystančios farmacijos pramonės ir naujų vaistų formų atsiradimo, tikimąsi, kad šis skaičius išaugs [16].

Žmonėms skirtų farmacinių preparatų bei veterinarinių preparatų pagalbinių medžiagų parinkimo principai iš esmės sutampa. Pagalbinių medžiagų panaudojimas kinta priklausomai nuo farmacinio preparato funkcijos, vaisto formos ir pageidaujamo veikliosios medžiagos atsipalaidavimo organizme. Pagalbinės medžiagos gali būti panaudotos vienai ar kelioms iš šių nurodytų priežasčių:

1. Palengvinti vaisto formos gamybos procesą;

2. Padidinti veikliosios medžiagos tirpumą ir biologinį prieinamumą;

3. Pagerinti farmacinio preparato skonines savybes, pvz., tablečių, kramtomųjų tablečių, suspensijų, tirpalų ir kt.;

4. Išlaikyti skystų farmacinių preparatų osmosines savybes ir pH; 5. Kontroliuoti veikliosios medžiagos veikimą organizme;

6. Prailginti farmacinio preparato galiojimo laiką;

7. Suteikti farmaciniam preparatui fizinį, cheminį ir mikrobiologinį stabilumą [17].

Pagalbinės medžiagos veterinarinių preparatų gamybai gali būti tiek natūralios, tiek sintetinės kilmės, pvz.:

 Natūralios kilmės produktai: želatina, akacija, agaras, šelakas, krakmolas, įvairios gumos, bičių vaškas, aliejai, lanolinas, vanilė, kakavos sviestas, cukrūs ir celiuliozė. Tačiau šiuo metu kai kurie

(15)

celiuliozės derivatai farmacinių produktų gamybai naudojami retai, nes jie veikia kaip substratai ir skatina grybelių ir bakterijų augimą.

 Pusiau sintetinės kilmės produktai. Jie pasižymi mažesniu kintamumu nei natūralūs produktai ir padeda sukurti pastovios konsistencijos produktus. Dažniausiai šios medžiagos yra sintetiniai celiuliozės dariniai, pvz., mikrokristalinė celiuliozė, hidroksietilceliuliozė, hidroksietilmetilceliuliozė, celiuliozės acetato ftalatas, hidroksipropilceliuliozė.

 Sintetiniai produktai. Jie dažniausiai gaunami iš naftos ar jos šalutinių perdirbimo produktų. Šie junginiai pasižymi pastoviomis fizikocheminėmis savybėmis ir juose nesidaugina mikroorganizmai. Dažniausiai farmacinių preparatų gamyboje sutinkamos šios medžiagos: povidonas, polimetakrilatas, polietilenglikolis, polietilenoksidas ir polivinilo alkoholis [18;19].

Prieš pradedant gaminti tabletes labai svarbu išsiaiškinti, ar veiklioji medžiaga reaguos su pagalbinėmis medžiagomis, ar ne. Jei įvyktų cheminė reakcija, gali pablogėti jų kokybė ar sumažėti biologinis aktyvumas. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į pagalbinių medžiagų saugumą. Prieš pradedant gaminti veterinarinius preparatus reikia patikrinti,ar pasirinktos medžiagos yra reglamentuojamos šalies ar regiono, pvz. Europos Sąjungos, norminiuose dokumentuose bei ar pasirinktos medžiagos yra įtrauktos į veterinarijai skirtų reglamentuojamų pagalbinių medžiagų sąrašus. Kai kurios medžiagos, naudojamos žmonių farmacinių preparatų gamybai, gali būti pavojingos ar net nuodingos gyvūnams. Atlikus mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad ksilitolis, dažnai vartojamas kaip cukraus pakaitalas žmonėms, yra labai nuodingas ar net mirtinas šunims [3;20]. Lietuvoje gaminamiems veterinariniams preparatams, pagalbinės medžiagos yra reglamentuojamos Europos Sąjungos pašarų priedų registre ir oficialioje Europos Sąjungos teisės ir kitų ES viešųjų dokumentų svetainėje „Eur-Lex“ [5;6].

Kuriant veterinarinius preparatus, svarbiausiu žingsniu tampa skonį gerinančių medžiagų parinkimas. Renkantis skonį gerinančias medžiagas šunims, svarbu atkreipti dėmesį į jo jutimines ir fiziologines savybes, tokias kaip: kvapas, skonis ir jausmas burnos ertmėje bei fiziologinis poveikis nurijus. Žinoma, įvertinti gyvūnų skonio pasirinkimą yra sunku – naudojami įvairūs netiesioginiai objektyvūs tyrimų metodai. Gaminant veterinarinius preparatus dažniausiai renkamasi gyvūninės kilmės skonį gerinančias medžiagas [21].

Kuriant įvairias farmacines formas, pagalbinės medžiagos pasirenkamos taip, kad produkte atliktų konkrečią funkciją. Žinoma, pasirinkimo variantų galimybės yra neribotos, tačiau galutinį sprendimą lemia jų specifinėmis savybės ir kaip jos paveiks farmacinio preparato aktyvumą ir stabilumą in vivo bei gamybos proceso pastovumą [17].

(16)

1.3. Pagalbinės medžiagos, naudojamos veterinarinių kramtomųjų tablečių

gamyboje

Žemiau pateikiami dažniausiai naudojamų pagalbinių medžiagų pavyzdžiai ir jų specifinės funkcijos [17;22].

 Užpildai (skiedikliai). Užpildai dedami į kramtomųjų tablečių sudėtį siekiant padidinti bendrą mišinio masę, kai veikiosios medžiagos kiekis jame yra labai mažas. Taip pat užpildai padeda pagerinti farmacinio preparato technologines savybes, t. y. birumą, spūdumą ir homogeniškumą, ir kokybinius rodiklius, pvz., mišinio vienodumą, suirimą ir tirpumą in vivo, tabletės trapumą ar fizikinį ir cheminį stabilumą. Užpildų pasirinkimas priklauso nuo gamybos proceso tipo ir naudojamų medžiagų plastiškumo. Užpildai naudojami veterinarinių vaistų gamybai yra: mikrokristalinė celiuliozė, laktozė, dikalcio fosfatas, manitolis, sacharozė ir krakmolas.

 Suirimą skatinančios medžiagos. Jos dedamos į mišinį tam, kad pagreitėtų vandens molekulių skverbimasis į tabletės matricą, tokiu būdu ji yra greičiau suskaidoma į mažus fragmentus. Mažų tabletės dalelių susidarymas leidžia veikliajai medžiagai greičiau ištirpti. Suirimą skatinančių medžiagų kokybė ir jų kiekis farmacinio preparato sudėtyje turi didelės įtakos tabletės suirimo greičiui, o kartu ir veikliosios medžiagos biologiniam prieinamumui. Dažniausios suirimą skatinančios medžiagos yra: krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, kroskarmeliozės natrio druska ir krospovidonas.

 Slidikliai. Slidikliai yra naudojami siekiant pagerinti miltelių mišinio birumą ir tabletavimo mašinos darbą, nes jie mažina dalelių tarpusavio sukibimo jėgas ir trintį. Slidiklių dalelės padengia didesnių miltelių dalelių paviršius, sumažindamos jų šiurkštumą, arba veikia kaip drėgmės šalinimo priemonės. Dažniausiai sutinkami slidikliai veterinarinių preparatų gamybai yra: talkas, natrio laurilsulfatas, koloidinis silicio dioksidas ir krakmolas.

 Drėkikliai (lubrikantai). Drėkikliai į mišinius dedami tam, kad apsaugotų juos nuo prilipimo prie tablečių gamybos įrangos. Drėkikliai pasižymi tiek hidrofilinėmis, tiek hidrofobinėmis savybėmis, tačiau būtent pastarieji suteikia pageidaujamas technologines funkcijas gamybos proceso metu. Dažniausiai naudojami hidrofobiniai lubrikantai yra: magnio stearatas, kalcio stearatas ar stearino rūgštis. Tačiau prieš pradedant gaminti tabletes svarbu atkreipti dėmesį į veikliosios medžiagos tirpumą, nes būtent hidrofiliniai drėkikliai ir jų kiekis mišinyje gali sumažinti aktyviojo komponento tirpumą, o kartu ir biologinį pasisavinimą organizme.

(17)

1.4. Kramtomųjų tablečių gamybos metodai

Kramtomosios tabletės, kaip ir kitos nedengtos tabletės, yra gaminamos keliais metodais. Jie yra: 1. Tiesioginis presavimas.

2. Bevandenis (sausasis) granuliavimas; 3. Drėgnasis granuliavimas;

Tiesioginis presavimas yra tabletavimo procesas, kai ingredientų mišinys, sudarytas iš veikliosios ir pagalbinių medžiagų, yra suslėgiamas jo negranuliavus ar neagregavus. Nustatyta, kad mažiau nei 20 procentų farmacinių ruošinių yra tinkami tablečių gamybai šiuo metodu. Kitoms medžiagoms trūksta birumo arba dalelės prastai sukimba tarpusavyje. Tačiau derinant šiuos ingredientus su tinkamais tiesioginiam presavimui galima pagerinti tablečių gamybos procesą. Pats metodas nėra sudėtingas, bet jis yra labai priklausomas nuo miltelių technologinių savybių: birumo ir spūdumo. Tabletės yra sudaromos iš veikliųjų bei pagalbinių medžiagų, tačiau nėra nei vieno vaisto, kuris pasižymėtų visomis tiesioginiam presavimui reikalingomis fizikomechaninėmis savybėmis. Todėl farmacinių preparatų formulės yra nuolat tobulinamos. Didžiąją dalį (70-80 proc.) jose sudaro pagalbinės medžiagos, kurios nulemia visą tablečių gamybos procesą. Papildantieji ingredientai padidina mišinio birumą, dalelių sukibimą, spūdumą, reguliuoja drėgmės kiekį, palengvina ir pagreitina tabletavimo mašinos darbą. Tačiau net ir esant didelei pagalbinių medžiagų rinkai, daugelis iš jų neatitinka tiesioginiam presavimui keliamų reikalavimų. Todėl nuolat ieškoma naujų alternatyvų. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodoma, kokiomis savybėmis, idealiu atveju, turi pasižymėti vaistinė medžiaga, kad ją būtų galima naudoti gaminant tabletes tiesioginio presavimo metodu, jo privalumai ir trūkumai [15;23].

1 lentelė. Tiesioginiam presavimui medžiagų optimalios savybės, jo privalumai bei trūkumai. Optimaliausios savybės

tiesioginiam presavimui Tiesioginio presavimo privalumai Tiesioginio presavimo trūkumai

Birumas Pigus procesas Segregacija

Spūdumas Padidinamas veikliosios medžiagos

stabilumas Ribotas funkcionalumas

Praskiedimo potencialas Greitas suirimas Mažas praskiedimo potencialas Perdirbimo galimybė Atsparesnės mechaniniam poveikiui Maža perdirbimo galimybė

Stabilumas Paprastas validavimo procesas Veikliosios medžiagos pasižymi _{prastu spūdumu} Tam tikro dydžio dalelės Mažas mikrobinis užterštumas Jautrus drėkinančioms

(18)

Granuliavimas yra toks metodas, kurio metu vaistinių medžiagų miltelių smulkios ar stambios dalelės yra tankinamos, kad sudarytų granules. Jis dažniausiai taikomas įvairių tablečių ar kapsulių gamybai. Paprastai granuliavimas yra atliekamas prieš tai gerai sumaišius sausus ingredientus, t.y. aktyviąją bei pagalbines medžiagas, ir jų dalelės tolygiai pasiskirstytų visame mišinyje. Granulių dydis svyruoja nuo 0,2 iki 4,0 mm. Tačiau vykdant pakopinę gamybą, galima jas paruošti mažesnes, 0,2-0,5 mm, kad vėliau būtų galima sumaišyti su kitomis pagalbinėmis medžiagomis atliekant kapsulių užpildymą ar tablečių presavimą [24;25].

Granuliuojant siekiama padidinti veikliosios medžiagos vienodą pasiskirstymą galutiniame farmaciniame preparate, jos tankį, palengvinti matavimą, sumažinti dulkėtumą, kad gamybos metu būtų patiriama kuo mažiau nuostolių. Todėl granulės turi pasižymėti šiomis savybėmis:

a) turi būti sferinės formos, kad pagerėtų birumas;

b) mažai sklaidytis, kad būtų išlaikomas turinio vienodumas;

c) pakankamai smulkios, kad būtų užpildomi tarpai tarp granulių ir pagerėtų spūdumas; d) būtų pakankamai drėgnos ir kietos, kad gaminant tabletes sumažėtų jų trapumas ir dilumas. Priklausomai nuo dalelių gebėjimo sudaryti aglomeratus, granuliavimas yra skirstomas į du tipus. Jis gali būti sausasis arba drėgnasis. Pirmuoju atveju yra naudojamas mechaninis suspaudimas arba sutankinimas, o antruoju metodo metu pasitelkiamas granuliacinis skystis (rišiklis ar tirpiklis), kuris padidina dalelių sukibimo jėgą. Šiuo metu drėgnasis granuliavimas yra populiaresnis tablečių gamybos metodas, nepaisant to, kad reikalauja daugiau gamybos stadijų bei sudėtingesnės technikos. Proceso pasirinkimą lemia veikliosios bei pagalbinių medžiagų fizikocheminės bei technologinės (birumas, atsipalaidavimas ir kt.) savybės [26].

1.5. Kramtomųjų tablečių technologinio proceso kokybės vertinimas

Kramtomosios tabletės yra vertinamos keliais etapais. Pirmasis etapas apima veikliosios ir pagalbinių medžiagų technologinių savybių patikrą prieš pradedant gamybos procesą. Vertinamos tokios savybės kaip: birumas, laisvai išbyrėjusios medžiagos kūgio kampas, Hausner koeficientas, Carr indeksas, frakcinė sudėtis. Nuo šių medžiagų ypatybių priklauso pasirenkamas tablečių gamybos metodas [27;28].

Antrame etape tikrinama jau pagamintų farmacinių preparatų kokybė. Vertinamos fizikinės kramtomųjų tablečių savybės: bendroji išvaizda, masės vienodumas, atsparumas traiškymui (kietumas), nusitrynimo laipsnis (dilumas) bei in vitro tirpimo testai. Bendroji tablečių išvaizda yra labai svarbus rodiklis vartotojui. Jos metu patikrinama ir įvertinama tablečių dydis ir vienodumas, forma, spalva, kvapo

(19)

būvimas ar nebūvimas, skonis, paviršiaus tekstūra, fiziniai trūkumai. Masės vienodumo testu įvertinama, ar tablečių svoris atitinka norminiuose dokumentuose nurodytus reikalavimus. Kietumas yra jėga, reikalinga perlaužti tabletę pusiau, ir parodo jos tvirtumą. Pagamintus farmacinius preparatus veikiant įvairiomis mechaninėmis jėgomis, pavyzdžiui transportuojant, jie turi išlikti stabilūs ir nepažeisti. Nusitrynimas – tai tablečių masės netekimas dėl smulkių dalelių atsiskyrimo nuo išorinio paviršiaus, jų pakavimo ar laikymo metu. Tirpimo testu yra nustatomas išsiskyrusios veikliosios medžiagos kiekis per atitinkamą laiko tarpą [29;30].

Suirimo testas parodo, kaip gretai išyra tabletės apvalkalas, veikiamas vandens molekulių. Tačiau remiantis Europos farmakopėja, kramtomosioms tabletėms jo atlikti nereikalaujama. Suirimo testas yra atliekamas tada, kai siekiama įvertinti pagalbinių medžiagų įtaką suirimui. Todėl šis metodas buvo taikytas daugelyje nagrinėtų literatūros šaltinių [31;32].

1.6. Vitaminas D

3

, jo nauda, metabolizmas ir poreikis šunų organizmui

Cholekalciferolis, arba vitaminas D3, yra atsakingas už kalcio ir fosforo apykaitą [33]. Šie du makroelementai organizme atlieka nemažai svarbių funkcijų. Dėl pakankamos kalcio koncentracijos stiprėja raumenų susitraukimai, gerėja nervinio impulso sklidimas, egzocitozės būdu skatinami išsiskirti hormonai bei aktyvuojami keli fermentai. Jis svarbus kraujo krešėjimui ir palaiko ląstelių membranų stabilumą. Kalcis taip pat yra sudėtinė kaulinio audinio ir dantų medžiaga. Jis atsakingas už kaulų tvirtumą [34].

Fosfato jonai taip pat yra svarbi kaulinio audinio ir dantų sudėtinė dalis. Neorganiniai fosfato jonai kraujyje atlieka buferinę funkciją ir kontroliuoja jo pH. Organiniai fosfatai yra svarbūs ląstelėms, nes palaiko plazminės membranos ir kitų intraceliulinių komponentų stabilumą, tokių kaip nukleininės rūgštys [34].

Vitamino D3 gausu šiuose maisto produktuose: žuvyje, žuvies taukuose, kiaušinių tryniuose bei vištienos odoje. Šiuo metu beveik visi pramoniniu būdu gaminami kačių pašarai yra papildyti šia medžiaga. Ji gali būti arba endogeninės, arba sintetinės kilmės [7].

Vitamino D3 absorbcijai reikalingi riebalai, nes ši medžiaga yra juose tirpi. Į sisteminę kraujotaką patenka iš plonosios žarnos pasyviosios difuzijos būdu. Absorbuotas vitaminas D3 yra kaupiamas įvairiuose audiniuose: riebaliniame, kepenyse, inkstuose bei maži kiekiai aptinkami plaučiuose ir širdyje. Prieš įgaudamas savo biologinį aktyvumą, jis turi būti metabolizuojamas. Šis procesas žmonių organizme vyksta dviem etapais:

(20)

1. Kepenyse cholekalciferolis yra hidrolizuojamas į 25-hidroksicholekalciferolį, kuris yra pagrindinė kraujotakoje sutinkama vitamino D forma.

2. Inkstuose 25-hidroksicholekalciferolis yra hidroksilinamas ir virstą į 1,25-dihidroksi vitaminą D3. Jis yra biologiškai aktyvi vitamino D forma [35;36].

Tačiau atliekant tyrimus su šunimis buvo įrodyta, kad vitamino D3 gamyba UV spinduliuotės metu yra nereikšminga, todėl augintiniams jo būtina gauti su maistu. Mokslininkai V. R. Wheatley ir D. Sher nustatė didelį kiekį cholesterolio šunų odos lipidų ekstraktuose, tačiau neaptiko tarpinių cholesterolio sintezės produktų, tokių kaip vitamino D3 pirmtakas, 7-dehidrocholesterolis. Neradę minėtosios medžiagos tiriamuosiuose mėginiuose autoriai iškėlė hipotezę, kad šunys prarado gebėjimą gaminti vitaminą D3 ir todėl turi gauti jo maitindamiesi [37].

Šunų ir kitų naminių gyvūnų mitybos reikalavimus Europos Sąjungoje nustato Europos naminių gyvūnėlių ėdalo pramonės federacija („The European pet food industry“), o Jungtinėse Amerikos valstijose Nacionalinė tyrimų taryba („National Research Council“), Amerikos pašarų kontrolės pareigūnų asociacija („The Association of American Feed Control Officials“). Šiuo metu šunys, gaunantys Amerikos pašarų kontrolės pareigūnų asociacijos (AAFCO) reikalavimus atitinkantį pašarą, skirtą suaugusių šunų priežiūrai, gali gauti 500–5000 TV vitamino D3 vienam kg sausos medžiagos arba 552–3200 TV vitamino D3/kg sausos medžiagos pagal Europos naminių gyvūnėlių ėdalo pramonės federacijos (FEDIAF) rekomendacijas, priklausomai nuo to, ką gamintojai pasirinko kaip standartą. Dėl to vitaminų D3 vartojimas šunims gali skirtis. Taip pat vis dar nėra gerai ištirtas ryšys tarp vitamino D3 vartojimo ir jo pasisavinimo šunų organizme [37].

Remiantis FEDIAF pateiktomis rekomendacijomis, suaugusių šunų 1 kg sauso pašaro minimali vitamino D3 paros dozė yra 552-639 TV (dozė yra priklausoma nuo suaugusių šunų suvartojamų kcal kiekio, 95-110, 1 kg0,75_{šuns svorio). Europos Sąjungos teisės aktuose yra nurodomas legalus maksimumas} suaugusių šunų 1 kg sauso pašaro yra 2270 TV. Didžiausia leistina vitamino D3 paros dozė suaugusių šunų 1 kg sauso pašaro 3200 TV. Ją viršijus gali pasireikšti toksinis vitamino D3 poveikis organizmui [37].

1.6.1. Vitamino D3 trūkumas šunų organizme

Rachitas yra jaunų, augančių gyvūnų liga, kurią dažniausiai sukelia nepakankamas vitamino D3 ir fosforo kiekis maiste. Kalcio trūkumas taip pat gali būti šio sutrikimo priežastimi, tačiau tik dėl nesubalansuotos mitybos. Utrechto universiteto mokslininkai atliko tyrimus su mažais šuniukais, kurių metu nustatė ryšį tarp vitamino D3 kiekio maiste ir rachito išsivystymo. Tyrimas buvo vykdomas su dviem

(21)

šuniukų grupėmis. Viena iš jų buvo maitinama maistų, kuriame buvo sumažintas vitamino D3 kiekis, o kita – kontrolinė – gavo įprastą dienos racioną. Tyrimo metu pastebėta, kad šuniukams, negavusiems įprastos vitamino D3 dozės, gana greitai pasirodė rachito simptomai, tokie kaip: kaulų skausmas, galūnių patinimas, sunkumas lankstant, lūžiai [37;38].

Rachitas geriausiai pastebimas atlikus ilgųjų kaulų radiografinį tyrimą. Jie tampa labiau porėti. Taip nutinka todėl, kad stabdoma kaulinio audinio vaskuriarizacija, o kartu ir mineralizacija. Suaugę gyvūnai serga panašia į rachitą liga. Ji yra vadinama osteomaliacija – kaulų retėjimu. Šį sutrikimą taip pat sukelia nepakankamas vitamino D, fosforo bei kalcio trūkumas augintinio maiste. Osteomaliacija kliniškai pasireiškia ilgųjų kaulų trapumu, lūžiais, galūnių silpnumu ir skausmu [33].

1.6.2. Vitamino D3 perteklius šunų organizme

Kadangi vitaminas D yra linkęs kauptis organizme, jo perteklius gali sukelti pavojingą hipervitaminozę, kuri gali būti hiperkalcemijos, lėtinės inkstų ligos ar neoplazijos, t.y. auglių, priežastimi. Rečiau sutinkamos ligos yra: hiperparatiroidizmas, hipoadrenokorticizmas, lėtinė granuliominė liga [39]. Inkstai vaidina ypač svarbų vaidmenį vitamino D3 metabolizme. Juose neaktyvus vitamino D2 virsta aktyviu – D3. Mokslininkai B. Gerber et al. nustatė, kad perdidelės vitamino D3 dozės gyvūnų maiste gali sukelti inkstų kanalėlių kalcifikaciją, dėl kurios sumažėja cholecalciferolio koncentracija šunų kraujo plazmoje ir serume [37;38]. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dėl vitamino D atsargų organizme, toksinis šios medžiagos poveikis išlieka net ir nutraukus pašaro vartojimą [39].

1.7. Vitamino D

3

žaliavos, naudojamos veterinarinių preparatų gamybai

Kaip jau minėta, vitaminas D3 yra riebaluose tirpi veiklioji medžiaga. Todėl jos didžiausios sankaupos aptinkamos gyvūnų ir žuvų audiniuose, linkusiuose kaupti riebalus, pvz., kepenyse, inkstuose, širdyje bei šiek tiek plaučiuose, žuvų taukuose ir ikruose. Dažniausiai gaminant naminių augintinių pašarą yra naudojami perdirbti gyvūninės kilmės produktai: žuvis ar kitos jūros gėrybės, gyvūnų riebalai ar žuvų taukai, hidrolizuoti baltymai, kolagenas ir želatina, pienas ir jo produktai, kiaušiniai ir jų produktai. Galima sakyti, kad gyvūninės kilmės produktai yra lengviausiai pasiekiamas vitamino D3 šaltinis. Tačiau tikrai ne saugiausias. Perdirbtų gyvūninės kilmės produktų naudojimas gaminant naminių gyvūnų pašarą yra pavojingas, nes juose neretai sutinkama daug bakterinės kilmės patogenų ir jų toksinų, virusų, prionų ir

(22)

dioksinų. Tinkamai neapdoroti perdirbti gyvūninės kilmės produktai sukuria puikią aplinką ligų sukėlėjams augti ir gali kelti pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai bei aplinkai. Be to, jie gali tapti dideliu biologiniu pavojumi, skatinančiu įvairių ligų atsiradimą, pritraukiant graužikus, vabzdžius bei kitus gyvūnus į tankiai apgyvendintas vietas. Geriausias pavyzdys, įrodantis perdirbtų gyvūninės kilmės produktų pavojų yra galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) protrūkis Vakarų Europoje – daugiausia Jungtinėje Karalystėje - XX a. antroje pusėje. Jis kilo dėl vieno iš žinomiausių pašarų ingredientų, t.y. mėsos ir kaulų miltų (MKM), gaunamų perdirbus skerdenas, plataus įtraukimo į gyvulininkystės racioną Europoje tuo laikotarpiu. MKM tapo strateginiu ir ekonominiu baltymų ir fosforo šaltiniu ūkio gyvūnams. Tačiau jo nereguliuojamas ir netinkamas vartojimas dešimtojo dešimtmečio pradžioje Europoje sukėlė stiprią maisto krizę, kuri rimtai paveikė ir vartotojus, ir gyvulininkystės augintojus. GSE užkrėsta apie 180 000 galvijų, todėl likvidavimo programos metu buvo paskersta daugiau kaip 4 milijonai gyvūnų. Į žmonių maisto grandinę pateko šimtų tūkstančių užkrėstų gyvūnų mėsa ir jos produktai, ir iki 2009 m. dėl naujo Creutzfeldt-Jakob ligos (sCJL) varianto pasaulyje mirė apie 200 žmonių. Priono baltymai buvo identifikuoti kaip infekcijos sukėlėjas, o epizoonozę sukėlė galvijų šėrimas netinkamai perdirbtu MKM, dėl kurio prionai išplito. Būtent todėl įvairūs gyvūnų pašarų ar jų papildų gamintojai ieško alternatyvių vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinių, siekdami užtikrinti, kad augintiniai būtų šeriami saugiu ir kokybišku maistu [8].

1.7.1. ROVIMIX D3 500 pritaikymas veterinarinių preparatų gamybai

Rovimix D3 500 („DSM Nutritional Products Ltd“; Šveicarija) yra rusvi, smulkūs vitamino D3 milteliai, pagaminti sauso išpurškimo būdu, plonai paskleidžiant juos ant augalinių baltymų ir dekstrino matricos. Vitaminas D3 yra stabilizuojamas su etoksikvininu. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatyta, kad 1 grame šių miltelių yra 500000 TV (12500 μg/g) veikliosios medžiagos. Rovimix D3 500 yra gyvūnų mitybai skirtas produktas. Jis gerai maišosi su vandeniu, tinka premiksų, kombinuoto pašaro, pieno pakaitalų ar skystųjų davinių ruošimui [40].

Rovimix D3 500 milteliai gyvūnų mitybai yra naudojami jau kurį laiką, o pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų su jais. 2010 m. Šveicarijos mokslininkai, vadovaujami A. K. M. Witschi, atliko tyrimą, kurio metu nustatinėjo Rovimix D3 500 milteliuose esančio vitamino D3 įtaką paršelių kaulų vystymuisi ir augimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad paršelių, į kurių pašarą buvo dedama šios medžiagos, kaulai vystėsi ir augo greičiau bei buvo tankesni (p < 0,05), nei paršelių, kurie Rovimix D3 500 miltelių

(23)

savo pašare neturėjo [9]. 2013 m. mokslininkai L. C. Browning ir A. J. Cowieson atliko tyrimą, kurio metu į vištų pašarą dėjo Rovimix D3 500 miltelius, siekdami padidinti jų kiaušinių tryniuose besikaupiančio vitamino D3 kiekį, kad būtų užtikrinamas rekomenduojamas vitamino D kiekis vaikams ar suaugusiems. Tyrimo rezultatai parodė, kad lesinant vištas didesniu Rovimix D3 500 miltelių kiekiu, jų kiaušiniuose vitamino D kiekis taip pat padidėjo, kad atitiktų rekomenduojamus suaugusiųjų ir vaikų dienos poreikius [10]. 2018 m. Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkų grupė, vadovaujama M. T. Thayer, atliko tyrimą su paršavedėmis, kurioms nustatinėjo skeleto raumenų skaidulų kiekio vystymąsi nėštumo laikotarpiu. Rezultatai parodė ženklius statistinius skirtumus tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės (p < 0,05), buvo pastebėta, kad paršavedėms, kurios buvo šeriamos Rovimix D3 500 milteliais, nėštumo pabaigoje skeleto raumenys buvo geriau susiformavę ir skaidulų juose buvo aptikta daugiau [11]. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, galima teigti, kad Rovimix D3 500 milteliai yra kokybiški ir veiksmingi, nes gauti duomenys buvo statistiškai patikimi.

1.7.2. Sausojo išpuškimo metodas

Naudojant kapsuliavimo metodą siekiama sukurti barjerą tarp molekulių ir aplinkos. Tokiu būdu aktyvieji komponentai apsaugojami nuo šviesos, drėgmės ir deguonies, išvengia jų suirimo ir stabilizuojami laikymo metu. Inkapsuliavimas taip pat leidžia sumažinti aplinkos poveikį veikiajai medžiagai, todėl išvengiama nuostolių, užmaskuojamos kai kurios jų savybės (skonis, kvapas, katalizinis aktyvumas) arba pasiekiamas modifikuotas atpalaidavimas bei tikslus dozavimas [41].

Kapsuliavimas yra plačiai naudojamas maisto, chemijos ir farmacijos pramonėje, nes būtent šiose pramonės šakose daugiausiai susiduriama su lipofilinėmis veikliosiomis medžiagomis, pvz.: įvairūs aromatiniai junginiai, vitaminai, vaistai. Šios molekulės yra netirpūs vandenyje. Todėl gamybos pradžioje jos yra kapsuliuojamos, sudarant aliejaus-vandenyje (AV) tipo emulsiją, kuri disperguojama hidrofilinėje fazėje, susidedančioje iš ilgų grandinių polimerų. Šie polimerai apsaugo aktyviąsias aliejaus molekules, atskirdami jas nuo aplinkos ir ribodami jų judrumą [41].

Vandens pašalinimas iš vandeninės fazės sausojo purškimo metu leidžia gauti sausą emulsiją, kur veikliosios medžiagos aliejaus lašeliai yra disperguojami ant miltelių matricos, sudarytos iš polimerinių junginių. Gauti milteliai yra stabilūs ir juos lengviau dozuoti bei maišyti su kitais milteliais [41].

Sausuoju išpurškimu pagaminti milteliai pasižymi geru birumu, yra lengvai maišomi ir juos galima ištirpinti vandenyje [41].

(24)

1.8. Literatūros apžvalgos apibendinimas

Kramtomosios tabletės kietos vienadozės farmacinės formos, skirtos tiek žmonių, tiek gyvūnų gydymui, todėl jų formulavimas ir pagalbinių medžiagų parinkimo principai dažnai sutampa. Tačiau kuriant preparatus gyvūnams, svarbu atkreipti dėmesį į veikliosios medžiagos kiekį, gyvūno fiziologiją bei veterinarinio preparato skonines savybes [3].

Gaminant veterinarines kramtomąsias tabletes galima taikyti tiesioginio tabletavimo bei drėgnojo granuliavimo gamybos metodus. Tiesioginio tabletavimo metodas yra paprastesnis ir ekonomiškesnis, tačiau tabletuojamas mišinys turi pasižymėti ypač geromis technologinėmis savybėmis. Tuo tarpu taikant drėgnojo granuliavimo metodą, atliekama daugiau technologinių operacijų, tačiau jomis pagerinamos tabletuojamo mišinio savybės [15;24].

Veterinarinių preparatų kokybė yra vertinama atliekant veikliosios ir pagalbinių medžiagų technologinių savybių tyrimus prieš pradedant gaminti tabletes bei vertinama jau pagamintų farmacinių formų kokybė. Kokybės vertinimo testai yra: bendroji išvaizda, masės vienodumas, atsparumas traiškymui (kietumas), atsparumas nusitrynimui (dilumas) bei tirpumas [29;30;31]. Remiantis Europos farmakopėja, suirimo testas kramtomosioms tabletėms yra netaikomas.

Vitaminas D3 yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas šunų kaulų augimui ir vystymuisi. Šis vitaminas kaupiasi gyvūninės kilmės produktuose, kurie yra perdirbami ir naudojami veterinarinių preparatų gamybai. Tačiau šiuo metu yra kuriami nauji, sintetiniai vitamino D3 analogai, tokie kaip ROVIMIX D3 500, kurie yra saugūs, veiksmingi ir tinkami veterinarinių kramtomųjų tablečių gamybai [10;11].

(25)

2. TYRIMŲ METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrime naudotos medžiagos

1. 96 proc. etanolis (Ph.Eur. 07/2016:1317; Stumbras, Lietuva) 2. Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2016:0008; LSMU laboratorija); 3. Kukurūzų krakmolas („Dr. Oetker“, Lietuva);

4. Laktozė (Ph.Eur. 01/2018:1061; AppliChem, Vokietija);

5. Magnio stearatas (Ph.Eur. 01/2015:0229; AppliChem, Vokietija); 6. Manitolis (Ph.Eur. 07/2019:0559; AppliChem, Vokietija);

7. Mikrokristalinė celiuliozė (Ph.Eur. 01/2020:0316; AppliChem, Vokietija); 8. Ryžių krakmolas (Ph. Eur. 04/2015:0349; AppliChem, Vokietija);

9. Sausos mielės („Dr. Oetker“, Lietuva);

10. Koloidinis silicio dioksidas (Ph.Eur. 01/2017:0434; AppliChem, Vokietija); 11. Sorbitolis (Ph. Eur. 07/2019:0435; AppliChem, Vokietija);

12. Talkas (Ph. Eur. 04/2012:0438; AppliChem, Vokietija);

13. Vitaminas D3, Rovimix D3 500 (DSM Nutritional Products Ltd, Šveicarija).

2.2. Tyrime naudoti įrenginiai ir aparatūra

1. Analitinės laboratorinės svarstyklės PRECISA 321LS („Swiss company“, Šveicarija); 2. Analitinės svarstyklės KERN EMB200-3 („Kern & Sohn GmbH”, Vokietija);

3. Matavimo mėgintuvėliai (10 ml talpos) („Duran group“, Vokietija);

4. Matavimo kolbos (250 ml, 500 ml, 1000 ml talpos) („Duran group“, Vokietija); 5. Sijojimo sietai, kurių angelių skersmuo 0,25 mm ir 2 mm;

6. Automatinės pipetės („Eppendorf AG“, Vokietija); 7. Membraniniai filtrai (0,45 μm);

8. Graduoti matavimo cilindrai (25 ml, 50 ml, 100 ml, 500 ml, 1000 ml);

9. Įrenginys miltelių birumui ir kūgio kampui nustatyti COPLEY SCIENTIFIC („Upright &

(26)

10. Įrenginys miltelių suberiamajam tūriui bei suberiamajai masei nustatyti SOTAX TD-1 (Vokietija);

11. Įrenginys tablečių dilumui nustatyti SOTAX FT-2 (Vokietija);

12. Įrenginys, nustatantis tablečių atsparumą traiškymui (kietumą) SOTAX HT-1 (Vokietija); 13. Įrenginys tablečių tirpumui nustatyti SOTAX AT-7 (Vokietija);

14. Tabletavimo mašina CPR-6 („Dott. Bonpace & Co.”, Italija); 15. Įrenginys tablečių suirimui nustatyti SOTAX DT-2 (Vokietija);

2.3. Tyrimų metodai, atliekami prieš tabletavimo procesą

2.3.1. Suberiamojo ir tūrinio tankio bei suspaudimo (Carr) indekso ir Hausner koeficiento nustatymas

Šie miltelių kokybiniai parametrai yra nustatomi specialiu sutankinimo aparatu SOTAX TD-1. Tyrimas pradedamas atsveriant tikslų tiriamųjų miltelių kiekį (0,001 g tikslumu). Milteliai suberiami į 100 ml graduotą matavimo cilindrą. Jis yra dedamas ant specialios įrenginio platformos ir fiksuojamas plastikiniu žiedu.

Matavimo cilindre stebimas ir užsirašomas laisvai subertų miltelių užimamas tūris (V0) prieš juos sutankinant. Įrenginyje parenkamas tinkamas režimas, nustatomi parametrai ir įrašomas prieš sutankinimą nustatytas miltelių tūris matavimo cilindre. Įjungus aparatą stebimas miltelių tūrio pokytis po 10 (V1), 490 (V2), 750 (V3) ir 1250 (V4) supurtymų. Matavimų ciklas baigiamas, kai miltelių tūris matavimo cilindre nebekinta. Proceso pabaigoje įrenginio ekranėlyje įrašomas galutinis miltelių tūris matavimo cilindre.

SOTAX TD-1 aparatas automatiškai apskaičiuoja miltelių suberiamąjį tankį (Tap density), tūrinį tankį (Init

density), suspaudimo indeksą (Compresibillity Index (Carr)) bei Hausner koeficientą (Hausner ratio). Tūrinis tankis (ID) – tai laisvai subertų miltelių svorio (m) ir jų užimamo tūrio santykis (g/ml). Jis yra priklausomas nuo dalelių dydžio ir formos, jų porų dydžio (akytumo), taip pat nuo miltelių mišinio paruošimo būdo ir laikymo sąlygų. Pagal reikalavimus, aprašytus Europos farmakopėjos (Ph.Eur.2.9.34) straipsnyje, tūrinis tankis yra apskaičiuojamas pagal žemiau pateiktą formulę:

𝐼𝐷 = 𝑚 𝑉₀ ,

kur ID – miltelių tūrinis tankis (g/ml); m – miltelių masė, suberta į matavimo cilindrą (g); V0 – miltelių tūris, kurį jie užėmė prieš pradedant supurtymą (ml).

(27)

Suberiamasis tankis (TD) yra apibūdinamas kaip didžiausias miltelių masės (m) ir jų tūrio po sutankinimo proceso santykis (g/ml) (Ph.Eur.2.9.34). Jis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

𝑇𝐷 = 𝑚 𝑉_𝑚𝑎𝑥 ,

kur TD – miltelių suberiamasis tankis (g/ml); m – miltelių masė, suberta į matavimo cilindrą (g); Vmax – miltelių tūris, kurį jie užėmė po paskutinio sutankinimo ciklo (ml).

Suspaudimo (Carr) indeksas ir Hausner koeficientas (Hausner ratio), kuris parodo suberiamojo ir tūrinio tankio santykį, yra taikomi siekiant apibūdinti miltelių ir jų mišinių birumą. Šie dydžiai apskaičiuojami pagal žemiau pateiktas formules:

𝐶𝐼 = (𝑇𝐷 − 𝐼𝐷) × 100 %

𝑇𝐷 ,

kur CI – suspaudimo (Carr) indeksas (proc.); TD – miltelių suberiamasis tankis (g/ml); ID – miltelių tūrinis tankis (g/ml).

𝐻𝑅 = 𝑇𝐷 𝐼𝐷

kur HR – Hausnerio koeficientas; TD – miltelių suberiamasis tankis (g/ml); ID – miltelių tūrinis tankis (g/ml).

Remiantis Europos farmakopėjoje pateikta lentele (Ph.Eur. 2.9.36.-2. Table of Scale flowability), pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą yra vertinama miltelių mišinių kokybė bei tinkamumas tabletavimo procesui.

2 lentelė. Miltelių birumo įvertinimas remiantis Europos farmakopėjoje nurodytais Carr indekso bei Hausner koeficiento kriterijų reikalavimais.

Carr indeksas, % Miltelių birumas Hausner koeficientas

1,0 - 10,0 Puikus 1,00-1,11 11,0 - 15,0 Geras 1,12-1,18 16,0 - 20,0 Vidutinis 1,19-1,25 21,0 - 25,0 Priimtinas 1,26-1,34 26,0 - 31,0 Blogas 1,35-1,45 32,0 - 37,0 Labai blogas 1,46-1,59 >38,0 Ypač blogas >1,60

(28)

2.3.2. Miltelių bei granulių birumo ir kūgio kampo nustatymas

Miltelių ar granulių birumas ir kūgio kampas yra nustatomi naudojant COPLEY SCIENTIFIC vibracinį aparatą. Jis parodo miltelių ar granulių gebėjimą tolygiai išbyrėti iš įrenginio piltuvėlio. Tyrimas pradedamas atsveriant 20,0 g miltelių ar jų mišinio (0,01 g tikslumu). Jie yra tiksliai perkeliami į aparato piltuvėlį. Pasiruošiamas chronometras, kuris yra įjungiamas kartu su matuojamuoju įrenginiu. 20 sekundžių milteliai purtomi įrenginio piltuvėlyje, tada atidaroma sklendė ir fiksuojamas laikas, per kurį milteliai laisvai išbyra į paruoštą surinkimo indą. Testas kartojamas 5 kartus. Remiantis Europos farmakopėja, laisvai išbyrėjusių miltelių birumas turi būti ne mažesnis nei 4 – 5 g/s. Išbyrėjusių miltelių birumas apskaičiuojamas pagal žemiau pateiktą formulę (Ph. Eur. 01/2016:20916):

𝐵𝑐 = 𝑚 𝑡 − 20 ,

kur Bc – miltelių birumas (g/s); m – atsvertų miltelių masė (g); t – visas bandymo laikas (s); 20 – purtymo laikas (s).

Iš gautų eksperimento rezultatų yra skaičiuojamas vidurkis pagal žemiau pateiktą formulę: 𝑀_𝑥 = ∑ 𝐵𝑐

𝑛 ,

kur Mx – aritmetinis rezultatų vidurkis; Bc – miltelių birumas (g/s); n – bandymų skaičius (n = 5). Atlikus miltelių birumo testą COPLEY SCIENTIFIC vibraciniu įrenginiu buvo matuojamas kūgio kampas - tai kampas, susidarantis tarp horizontalaus paviršiaus ir laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio. Jis nustatomas specialiu matlankiu. Europos famakopėjoje nurodoma, kad laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas turėtų būti nuo 25 iki 30°, tokie milteliai pasižymi geru birumu. Jei kūgio kampas didesnis nei 40°, reiškia, kad milteliai yra nepakankamai ar blogai birūs (Ph. Eur. 01/2016:20936) (3 lentelė).

3 lentelė. Kūgio kampo atitikimas laisvai išbyrėjusių miltelių birumui remiantis Europos farmakopėjos Ph. Eur. 01/2016:20936 straipsnio reikalavimais.

Laisvai išbyrėjusių miltelių birumas Kūgio kampas (laipsniais)

Puikus 25 – 30 Geras 31 – 35 Vidutinis 36 – 40 Priimtinas 41 – 45 Blogas 46 – 55 Labai blogas ≥ 56

(29)

2.4. Kramtomųjų vitamino D

3

tablečių gamyba tiesioginio tabletavimo bei

granuliavimo metodais

2.4.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamyba tiesioginio tabletavimo metodu.

Atsižvelgus į tai, kad pagamintos kramtomosios tabletės bus skirtos vartoti vidutinio 20 kg svorio šunims, nuspręsta gaminti jas ne didesnės nei 200 mg (0,2 g) masės. Siekiant, kad pagamintos kramtomosios tabletės atitiktų Europos farmakopėjos kokybinius bei kiekybinius reikalavimus, buvo nutarta daryti po 100 kiekvienos serijos preparatų, todėl vienam metodui sunaudota po 20,0 g mišinio.

Iš pradžių elektroninėmis svarstyklėmis į grūstuvę atsvertos sudėtinės tabletuojamo mišinio medžiagos. Remiantis sudėtinių miltelių gamybos taisyklėmis, jos buvo gerai sumaišytos iki vienalytės masės. Siekiant pagaminti kokybiškas kramtomąsias vitamino D3, kurios pasižymėtų tinkamu tvirtumu bei kitomis kokybę garantuojančiomis savybėmis, reikia teisingai sureguliuoti tabletavimo mašiną. Tai atliekama eksperimentiniu būdu - nustatomas matricos aukštis ir suspaudimo jėga, o paruoštas miltelių mišinys beriamas į tabletavimo mašinos piltuvą ir tabletės presuojamos automatiškai naudojant „Dott.

Bonpace & C.“ firmos tabletavimo mašiną CPR-6. Visos tiesioginio tabletavimo metodu gamintos tabletės

buvo tabletuojamos naudojant tą pačią suspaudimo jėgą [42] .

2.4.2. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamyba granuliavimo metodu.

Kramtomųjų vitamino D3 tablečių gamybai buvo pasirinktas drėgnasis granuliavimas, kurio metu naudojamas granuliuojantis skystis – etanolis. Remiantis autoriaus H. Takagi ir jo kolegų atliktu tyrimu, nustatant Saccharomyces cerevisiae atsparumą etanoliui, išsiaiškinta, kad šie grybai gali išgyventi ne didesnėje kaip 20 proc. koncentracijoje [43]. Todėl granuliuojama buvo su 20 proc. etilo alkoholiu. Tokios koncentracijos etanolis buvo gautas praskiedimo būdu. Nuspręsta gaminti 20 ml granuliuojančio skysčio. Procesui buvo naudotas 96 proc. alkoholis, kuris graduotame cilindre sumaišytas su atitinkamu kiekiu vandens. Etanolio kiekis, reikalingas paruošti nurodytos koncentracijos tirpalą buvo apskaičiuotas pagal žemiau pateiktą formulę:

𝑉_{96 % 𝑒𝑡.} = 𝑉𝑔 × 𝐶𝑒𝑡.𝑔 96 ,

kur V96% et. – 96 proc. etanolio tūris, kurį reikia paimti, norint pagaminti 20 ml, 20 % konc. alkoholio tirpalą; Vg – gaminamo tirpalo tūris (20 ml); Cet. g. – norimo pagaminti etanolio koncentracija proc. (20 %);

(30)

Apskaičiuota, kad 96 proc. etanolio reikės paimti 4,2 ml ir praskiesti išgrynintu vandeniu graduotame cilindre iki 20 ml žymos.

Kaip ir tiesioginiam presavimui, taip ir granuliatui, buvo imta 20,0 g miltelių mišinio. Iš pradžių sudėtinės medžiagos buvo pasvertos elektroninėmis svarstyklėmis ir gerai išmaišytos, remiantis sudėtinių miltelių gamybos taisyklėmis. Tada lašintas granuliuojantis skystis, kuriuo milteliai buvo suvilgyti. Sudrėkinti milteliai buvo pertrinti per sietą, kurio angelių skersmuo 2 mm. Gautos granulės pasvertos ir džiovintos kambario temperatūroje, kol masės skirtumai tarp dviejų paskutinių svėrimų buvo nedidesni kaip 1 proc. Išdžiovintos granulės dar kartą pertrintos per 2 mm sietą ir sumaišytos su pudra. Prieš sumaišant, pudra buvo persijota per sietą, kurio angelių skersmuo 0,25 mm.

Granuliatas buvo beriamas į tabletavimo mašinos piltuvą ir tabletės presuojamos automatiškai naudojant „Dott. Bonpace & C.“ firmos tabletavimo mašiną CPR-6. Gaminamos 0,2 g kramtomosios tabletės ir slėgiamos tabletavimo mašinoje naudojant tą patį eksperimentiniu būdu nustatytą matricos aukštį ir suspaudimo jėgą, kaip ir gaminant tabletes tiesioginio tabletavimo būdu.

2.5. Kramtomųjų vitamino D

3

tablečių kokybės tyrimai

2.5.1. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių išvaizdos vertinimas

Pagamintos tabletės buvo vertinamos vizualinės apžiūros metodu vertinant: išvaizdą, spalvą, formą ir kvapą. Tyrimas buvo atliekamas visoms aštuonioms kramtomųjų tablečių serijoms, vertinimui paimta po 20 tablečių.

Vertinama, ar tabletės yra apvalios formos, lygiais kraštais ir švelniu paviršiumi. Kadangi į jų sudėtį buvo dėta skonį ir kvapą gerinant medžiaga – sausos mielės – pagamintos kramtomosios tabletės pasižymėjo specifiniu kvapu.

2.5.2. Masės vienodumo nustatymas

Kramtomųjų vitamino D3 tablečių masės vienodumas buvo vertinamas pagal Europos farmakopėjos straipsnio reikalavimus (Ph. Eur. 01/2016: 20905). Tyrimui atsitiktine tvarka paimta po 20 kiekvienos serijos tablečių ir analitinėmis svarstyklėmis KERN EMB 200-3 nustatyta jų bendra masė 0,001 g tikslumu. Pagal žemiau pateiktą formulę apskaičiuojamas vidutinis vienos tabletės svoris:

(31)

𝑚₁ = 𝑚20 20 ,

kur m1 – vidutinis vienos tabletės svoris; m20 – 20-ties tablečių masė;

Tada kiekviena tabletė iš 20-ties 0,001 g tikslumu buvo pasverta ir jos svoris palygintas su vidutine mase. Europos farmakopėjoje (Ph. Eur. 01/2016:20905) yra nurodoma, kad tarp atskirų tablečių masės ir vidutinės masės (m1), galimi šie svorio nuokrypiai (Δm):

a) ± 10 proc. tų tablečių, kurių masė ≤ 0,08 g;

b) ± 7,5 proc., kai tablečių masė yra nuo 0,08 g iki 0,25 g; c) ± 5 proc., kai tablečių masė ≥ 0,25 g.

2.5.3. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių nusitrynimo (dilumo) nustatymas

Kramtomųjų tablečių dilumo nustatymas buvo atliekamas naudojant SOTAX FT-2 friabiliatorių. Šis įrenginys sudarytas iš 200 mm skersmens būgno, kuris sukasi 25 ± 1 aps./min greičiu. Šis testas atliekamas remiantis Europos farmakopėjos Ph. Eur. 01/2016:20907 straipsnio „Nedengtų tablečių dilumas“ reikalavimais ir jo metu įvertinamas pagamintų preparatų paviršiaus tvirtumas ir mechaninis atsparumas.

Kadangi pagamintų tablečių masė buvo mažesnė nei 650 mg, remiantis Europos farmakopėjoje nurodytais reikalavimais tyrimui paimta po 20 kiekvienos serijos tablečių. Prieš tyrimą nuo jų pašalintos dulkės. Paruoštos tabletės buvo pasvertos 0,001 g tikslumu ir atsargiai sudėtos į renginio būgną. Prietaiso ekranėlyje nustatoma gauta preparatų masė ir jis paleidžiamas suktis 5 min, per kurias friabiliatoriaus būgnas apsisuka 100 kartų. Pasibaigus ciklui, tabletės buvo išimtos ir dar kartą pasvertos 0,001 g tikslumu. Prietaiso ekranėlyje dar kartą įrašoma preparatų masė ir įrenginys apskaičiuoja dilumą (D) pagal žemiau pateiktą formulę:

𝐷 = 𝑚1− 𝑚2

𝑚₁ × 100 % ,

čia D – tablečių dilumas, proc.; m1 – pradinė tablečių masė, g; m2 – tablečių masė po tyrimo, g. Tablečių atsparumą nusitrynimui galima apskaičiuoti remiantis šia formule:

𝑁 = 100 − 𝑚1− 𝑚2

𝑚₁ × 100 % ,

čia N – atsparumas nusitrynimui, proc.; m1 – pradinė tablečių masė, g; m2 – tablečių masė po tyrimo, g.

Remiantis Europos farmakopėjoje nurodytais reikalavimais, kramtomųjų tablečių dilumas turi būti ne didesnis nei 1 proc., o atsparumas nusitrynimui ne mažesnis nei 99 proc.

(32)

2.5.4. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių atsparumo traiškymui nustatymas

Kramtomųjų tablečių atsparumas traiškymui (kietumas) buvo atliktas remiantis Europos farmakopėjos Ph. Eur. 01/2016:20908 „Tablečių atsparumas traiškymui” straipsnyje pateiktais reikalavimais. Preparatų kietumas išreiškiamas niutonais (N) – tai jėga, kuri yra reikalinga mechaniškai suardyti pagamintas tabletes. Kokybiškų tablečių atsparumas traiškymui turi būti ne mažesnis kaip 30 – 40 N.

Kramtomųjų tablečių atsparumas traiškymui buvo nustatomas įrenginiu SOTAX HT-1. Pagal Europos farmakopėjos straipsnio reikalavimus testui atlikti atsitiktine tvarka iš kiekvienos serijos paimta po 10 preparatų. Tabletės į įrenginio matuojamąją dalį dedamos skersai ir prietaisas jas suspaudžia. Atlikus tyrimą, SOTAX HT-1 ekranėlyje parodomi rezultatai. Testas buvo kartojamas 10 kartų. Iš gautų rezultatų išvestas aritmetinis vidurkis.

2.5.5. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių aukščio ir diametro nustatymas

Tuo pačiu prietaisu, SOTAX HT-1, kuris buvo naudojamas nustatant tablečių atsparumą traiškymui, galima išmatuoti kramtomųjų preparatų aukštį ir diametrą. Aparatas automatiškai išmatuoja tabletes ir rezultatus pateikia milimetrų (mm) tikslumu. Matuojant tablečių aukštį, tabletes į prietaiso darbinę dalį reikėjo dėti statmenai. Tuo tarpu vertinant diametrą, jos buvo paverčiamos horizontaliai. Tyrimas buvo atliekamas su 10 atsitiktine tvarka parinktų kiekvienos serijos tablečių ir apskaičiuotas rezultatų aritmetinis vidurkis.

2.5.6. Kramtomųjų vitamino D3 tablečių suirimo laiko nustatymas

Suirimo testas yra atliekamas siekiant nustatyti, kaip greitai tablečių tabletės suyra, veikiamos skysčio cirkuliacijos. Tačiau jo metu nenustatinėjamas išsiskyrusios veikliosios medžiagos kiekis. Kramtomųjų tablečių suirimo greitis buvo vertinamas naudojant prietaisą SOTAX DT-2. Jis yra krepšelinio tipo ir sudarytas iš plastikinio rėmelio, į kurį įstatomi 6 stikliniai vamzdeliai. Rėmelio dugną nuo terpės skiria sietelis, kurio angelių skersmuo 2 mm. Į kiekvieną vamzdelį po vieną buvo dedamos 6 atsitiktine tvarka parinktos tabletės. Rėmelis pritvirtinamas prie laikiklio ir aparatas paleidžiamas judėti 28 – 32 kartus

(33)

per minutę greičiu. Tuo pačiu metu įjungiamas laikas chronometre ir stebima per kiek minučių preparatai suiro. Krepšelis juda 900 ml talpos cilindre, užpildytame distiliuotu vandeniu, kuris prieš tyrimą buvo pašildytas iki 37 ± 2 °C temperatūros. Pagal Europos farmakopėjos reikalavimus, nedengtos tabletės, kurioms priskiriami ir kramtomieji preparatai, turi suirti ne ilgiau nei per 15 min.

2.6. Kiekybiniai tyrimų metodai, atliekami po tabletavimo proceso

2.6.1. Vitamino D3 kiekio nustatymas kramtomosiose tabletėse efektyviosios skysčių chromatografijos būdu

Vitamino D3 kiekiui kramtomosiose tabletėse nustatyti buvo naudotas chromatografas Waters 2695 su fotodiodų matricos detektoriumi – Waters 996. Pasirinkta kolonėlė ACE C18 (250x4,6 mm, sorbento dalelių dydis 5 μm). Judrioji fazė: 1 proc. distiliuoto vandens ir 99 proc. acetonitrilo. Tėkmės greitis – 1,2 ml/min, analizės trukmė – 30 min. Tiriamojo tirpalo injekcijos tūris – 10 μl. Tyrimui buvo paimta po 1 kiekvienos serijos tabletę. Jos sutrintos grūstuvėje ir tirpinamos 10 ml metanolio. Paruošti mėginiai buvo įdėti į ultragarso vonelę ir ekstrahuoti 30 min. Tyrimas buvo kartojamas 3 kartus, o iš gautų rezultatų išvestas aritmetinis vidurkis.

Vitamino D3 kiekis kramtomosiose tabletėse buvo vertinamas pagal standartinį kalibracinį grafiką.

2.7. Kramtomųjų vitamino D

3

stabilumo tyrimas

Kramtomųjų vitamino D3 tablečių stabilumo tyrimai buvo atliekami remiantis Tarptautinės žmonėms skirtų vaistų registravimo techninių reikalavimų derinimo konferencijos (ICH) išleistų gairių (Q1A) rekomendacijomis [44]. Pagamintos tabletės buvo laikomos tamsaus stiklo buteliukuose, atitinkančiuose Europos farmakopėjos (Eur. Ph. 01/2016, 3.2.1.) reikalavimus, kambario temperatūroje 25 ± 2 °C. Tablečių vertinimo laikotarpis - trys mėnesiai. Jų stabilumo nustatymas buvo atliekamas iš karto po pagaminimo, praėjus 1 mėnesiui bei po 3 mėnesių.

Kramtomųjų tablečių stabilumas buvo vertinamas remiantis šiais testais: fizikinių ir juslinių savybių (išvaizda, spalva, forma, kvapas) nustatymu, atsparumo nusitrynimui (dilumo) nustatymu, atsparumo traiškymui nustatymu.