LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
AINĖ OLIŠAUSKYTĖ
ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS MODELIUOJANT KOSMETINĮ
ŠVEITIKLĮ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Doc., dr. Giedrė Kasparavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr., Ramunė Morkūnienė
2018-...-...
ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS MODELIUOJANT KOSMETINĮ
ŠVEITIKLĮ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc., dr. Giedrė Kasparavičienė 2018-…..-……
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė Ainė Olišauskytė 2018-……-…… 2018-……-……
TURINYS
SANTRAUKA ... 6
SANTRUMPOS ... 8
SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1.Literatūros apžvalga ... 12
1.1Odos sandara ir funkcijos ... 12
1.2 Odos skirstymas į tipus ... 12
1.3 pH reikšmė ... 13
1.4 Odos raginio sluoksnio atsisluoksniavimas ... 13
1.5 Odos priežiūra ... 14
1.6 Prausiklių ir šveitiklių klasifikacija ... 15
1.7 Galimi prausiklių ir šveitiklių ir sudedamųjų dalių nepageidaujami poveikiai ... 15
1.8 Kosmetiniai šveitikliai ... 16
1.9 Šveitiklio savybių vertinimas ... 17
1.10 Šveitiklio gamyba ... 19
1.11 Šveitiklio sudėties formavimas ... 19
1.12 Pagrindiniai sudėtinių medžiagų reikalavimai ... 24
1.13 Populiariausių Lietuvoje naudojamų veido šveitiklių apžvalga ... 24
2.Tyrimo metodika ... 26
2.1 Tyrimo planavimas ... 26
2.2 Tyrimo objektai ... 27
2.4 Tyrime naudota įranga: ... 29
2.5 Tyrimo objektų gamyba ... 29
2.5.1 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis kreminio pagrindo gamyba ... 29
2.5.2 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis gelinio karbopolio pagrindo gamyba .. 30
2.5.3 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis gelinio ksantano gumos pagrindo gamyba ... 31
2.5.4 Natūralių abrazyvinių medžiagų įterpimas į šveitiklio pagrindą ... 32
2.6 Tyrimo metodai ... 32
2.6.1 Natūralių abrazyvininių dalelių dydžio matavimas ... 32
2.6.2 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų šveitiklių pH reikšmės matavimas ... 33
2.6.3 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų šveitiklių klampos matavimo tyrimas ... 33
2.6.4 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų šveitiklių tekstūros analizės tyrimas ... 33
2.6.5 Šveitiklių putojimo tyrimas-putų tūrio nustatymas ... 34
2.6.6 Juslinis šveitiklių vertinimas apklausos-anketavimo metodu ... 34
2.7 Statistinė analizė ... 35
3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 36
3.1 Šveitiklių su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis suformuotos sudėties konservavimas .... 36
3.2 Natūralių abrazyvininių dalelių dydžio matavimo rezultatai ... 38
3.3 Šveitiklių putojimo tyrimo rezultatai ... 39
3.4 Šveitiklių pagrindų bei pagamintų šveitiklių pH reikšmės matavimo rezultatai ... 42
3.5 Šveitiklių pagrindų bei pagamintų šveitiklių klampos tyrimo rezultatai ... 43
3.6 Šveitiklių pagrindų bei pagamintų šveitiklių tekstūros analizės tyrimo rezultatai ... 45
3.7 Šveitiklių juslinių savybių vertinimo apklausos metodu rezultatai ... 52
5.LITERATŪRA ... 61 6.PRIEDAI ... 65
SANTRAUKA
A.Olišauskytės magistro baigiamasis darbas “Abrazyvinių medžiagų panaudojimas modeliuojant kosmetinį šveitiklį “. Mokslinė vadovė doc.dr. G. Kasparavičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas 2018.
Tyrimo tikslas: suformuoti kosmetinius odos šveitiklius su natūraliomis abrazyvinėmis
medžiagomis, įvertinti pagamintų šveitiklių kokybę bei juslines savybes.
Uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize parengti šveitiklių su natūraliomis
abrazyvinėmis medžiagomis sudėtis ir juos pagaminti, įvertinti šveitiklių kokybę ir gautus rezultatus palyginti su kosmetinių priemonių rekomendacijomis, atlikti šveitiklių juslinių savybių vertinimą apklausos- anketavimo metodu.
Metodika: šveitiklių kokybės vertinimas vykdomas atliekant fizikinius tyrimus: natūralių
abrazyvinių medžiagų dalelių dydžio nustatymą sietų metodu, pH reikšmės nustatymą, viskozimetrinį klampos tyrimą, tekstūros analizės tyrimą, putų tūrio nustatymą, juslinių savybių vertinimą apklausos- anketavimo metodu.
Rezultatai: suformuoti 9 šveitikliai su skirtingais pagrindais - kreminiu, geliniu ksantano gumos
bei geliniu karbopolio pagrindu ir natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis- smulkintais abrikosų kauliukais, rausvu moliu, baltu moliu bei gintaro dulkėmis. Pradinės receptūros šveitikliai buvo nestabilūs bei nepakankamai putojo, todėl sudėtis papildyta 1% 2-fenoksi etanoliu bei 2% kokamido betainu. Atlikus abrazyvinių dalelių dydžio nustatymo, pH reikšmės nustatymo bei klampos tyrimus nustatyta, kad šveitiklių pagrindai ir šveitikliai atitiko kosmetikos priemonėms rekomenduojamas dalelių dydžio, pH bei klampos ribas. Atlikus tekstūros analizę nustatyta, kad gelinio karbopolio pagrindo šveitikliai buvo tvirčiausi, tirščiausi bei lipniausi, o kreminio pagrindo šveitikliai- atspariausi suardymui. Atlikus juslinių savybių vertinimą nustatyta, kad kreminio pagrindo šveitikliai buvo palankiausiai vertinami pagal savo savybę palikti malonų pojūtį po šveitiklių naudojimo, gelinio ksantano gumos pagrindo šveitikliai kokybiškai šveitė odą, buvo veiksmingi , o gelinio karbopolio pagrindo šveitikliai buvo tinkamos tekstūros, šveitimo ar bendrai įvertinti tinkami naudojimui.
Išvados: pagaminti šveitikliai yra kokybiški , atitinka kosmetikos priemonėms rekomenduojamas
kokybės rodiklių ribas, kokybiškiausiai esminę šveitimo funkciją atlikęs šveitiklis buvo ksantano pagrindo ir smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis, geriausiai bendrai įvertintas šveitiklis- kreminio pagrindo ir smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis.
SUMMARY
Master Thesis by Ainė Olišauskytė “The use of abrasive substances in the modeling of cosmetic scrub “. Scientific supervisor doc. Dr. G. Kasparavičienė ;Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. Kaunas 2018.
The aim of research: to make cosmetic skin scrubs with natural abrasive substances, to evaluate
their quality and sensory properties.
The tasks of research: to prepare scrubs with natural abrasive substances based on the analysis of
scientific literature, to evaluate the quality of scrubs and compare the results with the recommendations of the cosmetics, evaluate the sensory properties of scrubs by means of survey.
The method:evaluation of the quality of scrubs is made with physical research: the determination
of the natural abrasive substances particle size by sieve method, determination of the pH value, viscosimetry, texture analysis, foam test, evaluation of sensory properties by questionnaire survey method.
The results: 9 scrubs with different bases - cream, gel xanthan gum and gel carbopol, combined
with natural abrasive materials – crushed apricot pit particles, pink clay, white clay and amber dust were formulated. Scrubs with the initial composition were unstable and had insufficient foaming properties, so the composition was supplemented with 1% 2-phenoxy ethanol and 2% cocamide betaine. After analyzing the size of the particles of abrasive substances, pH and viscosity, the results were found to match the recommended particle size, pH and viscosity limits. After analyzing the texture, it was determined the carbopol gel base scrubs were found to be the hardest, thickest and stickiest, cream base scrubs – the most resistant to bursting. After evaluating the sensory properties, it was found that cream base scrubs were most liked by their ability to leave a pleasant feeling after the use of scrubs, gel xanthan gum base scrubs showed good scrubbing and efficacy properties and gel carbopol based scrubs were estimated good for their texture, scrubbing or generally were suitable for use.
Conclusions: scrubs are good in quality, comply with the recommended quality criteria for
cosmetic products, the highest quality scrub-like function was xanthan gum base and crushed apricot pits scrub, the cream-based scrub with crushed apricot pit particles was generally best evaluated scrub.
SANTRUMPOS
aps./min-apsisukimai per minutę % - procentai
lot.- lotyniškai t. – temperatūra t.t- taip toliau
°C - laipsniai pagal Celcijų g - gramai
g*s- gramai per sekundę min.- minutė
ml - mililitrai
mPa·s- mili paskaliai per sekundę
s - sekundė
pH - vandenilio jonų koncentracijos matas
Ph.Eur - (Pharmacopoeia Europaea)- Europos farmakopėja Pav. - paveikslas
pvz.:- pavyzdžiui
SĄVOKOS
Gelis- pusiau kieta sistema, suskystintas polimerų tinklas, išbrinkęs skystoje terpėje [1].
Karbopolis- polimerinė medžiaga, formuojanti putojančius skaidrius gelius ar hidroalkoholinius gelius ir
kremus, kosmetikoje naudojama kaip gelifikuojanti medžiaga [2].
Ksantano guma- ekstraląstelinis polisacharidas, išskiriamas iš mikroorganizų, kosmetikoje naudojamas
kaip gelifikuojanti, klampą reguliuojanti medžiaga [3].
Natūrali abrazyvinė medžiaga- tiariamajame darbe naudojama natūralios kilmės kieta, mechaniškai
šveičianti medžiaga.
Šveitiklis- kosmetinis odos prausiklis, savo sudėtyje turintis šveičiančias abrazyvines daleles, atliekančias
ĮVADAS
Oda-didžiausias žmogaus kūne esantis organas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų žmogaus organizme.Tam, kad išlaikytumėme odos sveikatą bei grožį, svarbu bent minimaliai rūpintis ir prižiūrėti odą. Odos šveitimas- tai procesas, naudingas žmogaus odos sveikatai bei išvaizdai.
Veido bei kūno odą pravartu periodiškai nušveisti, kadangi tokiu būdu pašalinamas perteklinis riebalų kiekis, nešvarumai, negyvos odos ląstelės. Šveitimas gali būti atliekamas chemiškai, įprastai naudojant rūgštinės kilmės medžiagas ar atliekant mechaninį šveitimą su šveitikliais, sudėtyje turinčiais natūralias abrazyvines medžiagas. Šio darbo tikslu buvo pasirinktas mechaninio šveitiklio formulavimas [4,5].
Šiomis dienomis populiarėjantis natūralios kosmentikos naudojimas paskatino rinktis natūralias sudėtines medžiagas bei vertinti tokio tipo šveitiklių kokybę.
Kosmetinių šveitiklių gamybai buvo pasirinktos natūralios, gamtoje randamos, švelniai šveičiančios abrazyvinės medžiagos-smulkinti abrikosų kauliukai, baltasis ir rausvasis molis bei rečiau kosmetikos priemonėse sutinkamas ingridientas-gintaro dulkės. Šios medžiagos atlieka ne tik šveitimo funkciją, bet kartu puoselėja odą.
Gamybos planavimo metu nuspręsta formuoti švetiklius su trijų skirtingų tipų pagrindais- kreminiu, geliniu karbopolio bei geliniu ksantano gumos pagrindu. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant suformuoti švelnius kosmetinius veido šveitiklius, kurie atitiktų kiekvieno odos tipo poreikius.
Tyrimui parinktos natūralios abrazyvinės medžiagos bei kiti sudėtiniai ingridientai yra plačiai naudojami kosmetikos gamyboje, tačiau iki šiol nebuvo atliktas tokio tipo šveitiklių kokybės bei juslinių savybių tyrimas. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti pagrindinius prausiklių kokybės rodiklius bei atlikus anketinę apklausą pateikti respondentų vertinimą. Minėtos gintaro dulkės buvo pasirinkta kaip alternatyvi natūrali abrazyvinė medžiaga, kuri paskatino apžvelgti šio ingrediento pritaikymo kosmetiniuose šveitikliuose galimybę bei veiksmingumą.
Pasirinkti tyrimo metodai- abrazyvinių dalelių dydžio vertinimas, pH matavimas, putų tūrio nustatymas, tekstūros analizė, padeda įvertinti pagrindinius kosmetinių prausiklių kokybės parametrus, gautus rezultatus lyginti su rekomendacijomis, anketinės apklausos metodas leidžia įvertinti šveitiklių juslines savybes bei tinkamumą naudoti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
suformuoti kosmetinius veido šveitiklius su skirtingais šveitiklių pagrindais bei natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis, įvertinti pagamintų šveitiklių kokybę bei juslines savybes.
Darbo uždaviniai :
1. Remiantis mokslinės literatūros analize parinkti natūralios kilmės sudedamąsias medžiagas kosmetinio šveitiklio su abrazyvinėmis medžiagomis gamybai.
2. Įvertinti pagamintų šveitiklių kokybės parametrus: abrazyvinių dalelių dydį, pH, klampą, tekstūrą bei putojimą.
1.Literatūros apžvalga
1.1 Odos sandara ir funkcijos
Odą sudaro šios trys pagrindinės dalys: 1) Epidermis; 2) Derma; 3) Hipoderma [6,7].
Oda atlieka ne vieną funkciją žmogaus orgazme:
• Yra vienas žmogaus tapatybės identifikvimo priemonių (žmogaus tapatybė identifikuojama pagal jo pirštų antspaudus);
• Sukuria estetinį vaizdą žmogaus išvaizdai;
• Apsaugo kūną nuo išdžiūvimo bei išorinių skysčių patekimo į organizmą; • Apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio- sužeidimų, mikroorganizmų; • Odoje sintezuojamos žmogui reikalingos medžiagos (vitaminas D); • Oda atlieka termoreguliacinę funkciją;
• Oda reaguoja į aplinką ir sukelia atitinkamus atsakus; • Oda išskiria kūno skysčius (prakaitą, riebalus ir t.t); • Oda atlieka jutimo funkciją;
• Oda formuoja imunitetą, dėl joje esančių imuninių ląstelių;
• Odoje kaupiasi mineralai , vanduo bei metaboliniai produktai [6, 7, 8].
1.2 Odos skirstymas į tipus
Dažniausiai naudojamas odos skirstymas į šiuos tipus: 1) Normali oda; 2) Riebi oda; 3) Sausa oda; 4) Mišri oda; 5) Jautri oda [9,10].
Normali oda nereikalauja ypatingos priežiūros. Svarbu reguliariai odą plauti normaliai odai skirtais prausikliais, retkarčiais odą šveisti. Riebią odą rekomenduojama prausti du kartus dienoje, naudoti riebiai odai skirtus prausiklius su alfa hidroksi (AHA) rūgštimis bei beta hidroksi (BHA) rūgštimis, ypač rekomenduojama naudoti gelinio pagrindo veido šveitiklius, kadangi jie padeda pašalinti porose susikaupusius nešvarumus bei riebalų perteklių. Sausos odos priežiūrai vertėtų rinktis priemones su
emolientais, kreminio pagrindo priemones, priemones su aliejais ir medžiagomis, kurios drėkina bei maitina, riebina odą bei sudaro apsauginį sluoksnį, kuris padeda sulaikyti drėgmę odoje. Odos šveitimas sausai odai padeda pašalinti intensyviai atsisluoksniuojančias raginio sluoksnio ląsteles, tačiau tokiai odai patartina naudoti kreminio pagrindo šveitiklius. Mišrią odą prižiūrėti yra sunkiau, nes reikia kombinuoti riebios ir sausos odos priežiūrą. Rekomenduojama naudoti neutralius prausiklius, kurie pasižymi drėkinančiomis savybėmis, tačiau yra vandeninio pagrindo, su gliceroliu ir sudėtyje neturi aliejų. Šveitimas yra rekomenduojamas, šveitiklius vertėtų rinktis švelnius, skirtus sausesnei odai. Jautrios odos priežiūra yra specifinė, rekomenduojama rinktis priemones su itin švelniais neutraliais ingridientais [10,11,12,13].
1.3 pH reikšmė
Odos pH yra svarbus faktorius, kadangi veikia odos homeostazę, antimikrobinę gynybą bei odos sluoksnio vientisumą. Remiantis įvairiais literatūros šaltiniais, odos pH vertės skiriasi. Žinoma, kad oda pasižymi rūgštiniu pH ,vertės svyruoja tarp pH 4-6. Remiantis literatūra dažniausiai pateikiama vertė yra pH 4,2-5,6 ( A.Savickas ir kt. 2008 ). Reglamentuojama, kad rūgštinis odos pH yra svarbus ant odos esančių fermentų veiklai. Pagrindiniai odos pH veikiantys faktoriai yra egzogeniniai (kosmetika, vaistiniai preparatai, antibakterinės medžiagos ir kt.) ir endogeniniai (amžius, genetika, odos anatomija, odos drėgmė, prakaitas ir kt.). Pakitęs odos pH gali sudaryti sąlygas odos ligų- atopinio dermatito, ichtiozės, kandidozės, kotaktinio dermatito, grybelio, aknės atsiradimui bei patogenezei. Reglamentuojama, kad odos priežiūros priemonės, pasižyminčios rūgštiniu pH yra tinkamesnės naudoti, ypač žmonėms, turintiems odos ligų, kadangi yra žinoma, kad įprastiniai prausikliai, muilai, kurie yra šarminio pobūdžio, dažniau sukelia odos sudirgimus bei sausina odą. Rekomenduojamas kosmetinių priemonių pH gali svyruoti tarp pH 4-8, atsižvelgiant į odos tipą [14,15,16,17,18].
1.4 Odos raginio sluoksnio atsisluoksniavimas
Viršutinio epidermio ląstelių sluoksnis-raginis sluoksnis (lot. stratum corneum) sudarytas iš nuolat atsinaujinančių odos ląstelių – keratinocitų, kurie formuojami viduriniame baziniame epidermio sluoksnyje. Šiame sluoksnyje keratinocitai nuolat dalijasi, diferencijuoja ir migruoja. Subrendę ir atlikę savo funkciją
keratinocitai pradeda netekti vandens, ima plokštėti ir juda į paviršių. Ląstelėms pasiekus viršutinį raginį sluoksnį vyksta ląstelių atsisluoksniavimas- odos atsinaujinimas ir senosios ląstelės pakeičiamos. Tokio atsisluoksniavimo metu pašalinamos senos ir užterštos ląstelės, kuriose yra toksinų, purvo, mikroorganizmų. Šis natūraliai vykstantis procesas gali užtrukti gana ilgai ir užkimšti odos poras, todėl šveitikliai gali padėti greičiau pašalinti šias negyvas odos ląsteles [12,19,20].
1.5 Odos priežiūra
Šveičiantys prausikliai palengvina su amžiumi susijusius odos pokyčius ir neutralizuoja aplinkos neigiamą poveikį, pašalindami negyvas odos ląsteles iš epidermio, leisdami greičiau ir lengviau formuotis naujam odos ląstelių sluoksniui ir stimuliuoti ląstelių augimą subepideriniame sluoksnyje. Šis paviršinio odos sluoksnio- epidermio negyvųjų ląstelių šveitimas padeda išvalyti odos poras ir palaikyti odą švarią, stimuliuoja naujų ląstelių sintezę, regeneraciją, gerina odos išvaizdą bei tekstūrą [5,10].
Odos šveitimo procesą galime skirstyti į šiuos tipus: • Mechaninis odos šveitimas; • Cheminis odos šveitimas;
• Fermentinis odos šveitimas [21].
Mechaninis šveitimas
Tokio tipo šveitimu galime vadinti bet kokį šveitimą, kurio metu šveitiklis tepamas ant veido/kūno odos ir mechaniniais judesiais oda šveičiama. Mechaninis odos šveitimas apima fizinį odos šveitimą švelniomis abrazyvinėmis priemonėmis tokiomis kaip mikroskaidulų pluoštai, šveičiančios juostelės, mikrodalelės, įvairios kempinėlės, šepetėliai bei natūralios abrazyvinės medžiagos (abrikosų kauliukų dalelės, molis ir t.t) [21].
Cheminis šveitimas
Tokio tipo šveitimui naudojami įvairūs kremai, geliai bei losijonai, sudėtyje turintys cheminių rūgštinių keratolitinių medžiagų, dažniaisai AHA (alfa hidroksi rūgščių) bei BHA (beta hidroksi rūgščių), tokių kaip salicilo rūgštis, glikolio rūgštis, vaisių fermentai, citrinų rūgštis, maleininė rūgštis ir kt. [21].
Fermentinis šveitimas
Dažniausiai fermentinis šveitimas taikomas naudojant prausiklių, kaukių, miltelių pavidalo priemones. Augalų fermentai skiriasi nuo AHA ar BHA rūgščių, kadangi jie veikia tirpdydami paviršinį odos sluoksnį [21].
1.6 Prausiklių ir šveitiklių klasifikacija
Odos prausimo priemonės gali būti skirstomos į kelis pagrindinius tipus:
• Muilai;
• Kombinuoti muilai; • Skysti prausikliai; • Losjonai;
• Kremai.
Nors rinkoje galima aptikti muilų su šveičiančiomis abrazyvinėmis dalelėmis, visgi šveitikliai laikomi skystaisiais prausikliais. Kosmetiniai veido prausikliai, tarp jų ir šveitikliai, gali būti skirtomi pagal atliekamą funkciją bei formą. Pagal funkciją prausiklių skirstymas yra labai platus, pvz.: jautriai odai, nuo senėjimo, sausai odai. Prausiklių skirtymas pagal formą yra siauresnis, šiuo atveju skirtoma į putojančius (sudėtyje turinčius putojimą suteikiančių medžiagų- surfaktantų) bei neputojančius (sudėtyje neturinčius surfaktanto arba turinčius itin mažą šios medžiagos kiekį). Kosmetiniai šveitikliai priklauso putojantiems prausikliams [5,22].
1.7 Galimi prausiklių ir šveitiklių ir sudedamųjų dalių nepageidaujami poveikiai
Dažniausias sukeliamas nepageidaujmas poveikis- sausumas, šiurkštumas, sudirgimas, sukeliantis eritemą, niežėjimą pasireiškia dėl to, kad veikiant šarminiam pH pažeidžiamas odos barjeras. Kvapikliai, konservantai ar dažikliai gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Pagrindinis odos sausumą bei pH
pokyčius sukeliantis ingridientas yra surfaktantas. Surfaktantas po susijungimo su odoje esančiu keratinu sukelia baltymų denatūraciją, o toks procesas paveikia keratinocito ląstelės membraną. Anijoniniai surfaktantai laikomi labiau nepageidaujamus poveikius sukeliančiais ingridientais nei joniniai surfaktantai. Kitas galimas nepageidaujamas poveikis- kietųjų šveitiklio dalelių patekimas į akį, akies gleivinės pažeidimai. Svarbus odos sudirgimo faktorius yra prausiklio buvimo ant odos laikas. Sudirginimo galimybė didėja kartu didėjant ir prausiklio buvimo laikui ant odos.Kosmetiniai šveitikliai sudėtyje turi abrazyvių medžiagų, kurios gali sudirginti odą, todėl šie ingridientai turi būti švelnūs odai. Cheminių šveitiklių gamybai naudojamos viena ar kelios rūgštys sausai odai gali būti netinkamos ir dar labiau išsausinti, sudirginti sausą odą [5,14,16,23].
1.8 Kosmetiniai šveitikliai
Kosmetinis šveitiklis apibūdinamas kaip kosmetinis odos prausiklis, savo sudėtyje turintis šveičiančias abrazyvines daleles, atliekančias odos šveitimo bei prausimo funkcijas. Priklausomai nuo odos tipo, kosmetiniai šveitikliai gali būti skirstomi į du tipus: aliejinio ir vandeninio pagrindo. Kosmetiniai šveitikliai, ypač švelnaus pobūdžio, gali būti naudojami visų tipų odai. Švelnios abrazyvinės medžiagos yra pagrindinis ingridientas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek kokybišką, tiek švelnų ir nedirginantį šveitimą. Kosmetinis šveitiklis naudojamas padengiant sudrėkintą veido odą ir lengvais sukamaisiais judesiais masažuojant odos paviršių. Tokiu atveju atliekamas švelnus šveitimas bei stimuliuojama kraujo cirkuliacija odos paviršiniuose sluoksniuose [4,11,15].
Priklausomai nuo sudedamųjų šveitiklio medžiagų, šveitikliai gali būti skirstomi pagal sudėtyje esančią medžiagą, kuri atlieka odos šveitimo ar keratolitinę funkciją.Tokiu atveju šveitikliai gali būti:
• Fiziniai- sudėtyje turintys mechaniškai šveičiančias daleles;
• Cheminiai- dažniausiai savo sudėtyje turintys įvairias rūgštis, kurios atlieka keratolitinę funkciją [24].
Šveitiklį galime laikyti suspensija, kadangi kietosios dalelės yra įterptos į pagrindą. Šveitiklis atitinka suspensijos apibūdinimą: „suspensijos- dispersinė sistema, sudaryta iš smulkių kietojo kūno dalelių (didesnės nei koloidinės dimensijos), pasiskirsčiusių skystyje, platinėje (klampioje) masėje arba
sukietėjusiame lydynyje“ (A.Savickas ir kt., 2008 m.). Remiantis literatūra, suspensijos skirstomos pagal dispersinės fazės (kietųju dalelių) dydį „Dispersinės fazės (kietos fazės) kiekis šiose suspensijose labai įvairus: nuo 0,15 (0,5 %) proc. iki 40 proc. Dalelių vidutinis dydis- nuo 0,1 iki 100µm. Atsižvelgiant į dalelių dydį, skiriamos smulkios suspensijos- dalelės nuo 0,1µm iki 1µm, ir stambios suspensijos- dalelės iki 100µm. Jei dalelės mažesnės nei 0,1µm, tai jau bus koloidinė sistema“. (A.Savickas ir kt., 2008 m.) [25].
Suspensijų gamybos technologija
Suspensijoms gaminti naudojami trys būdai:
1. Miltelių maišymas su dispersijos terpe; 2. Kietųjų medžiagų dispergavimas; 3. Kondensacija [25].
Šveitiklis kaip suspensinė sistema yra gaminamas maišant dispersinę fazę (abrazyvinę medžiagą) su dispersine terpe (šveitiklio pagrindu) [26].
1.9 Šveitiklio savybių vertinimas
Formuojant šveitiklį siekiama, kad produktas atitiktų šiuos reikalavimus:
• Produktas yra netoksiškas, nekenksmingas;
• Sudėtyje esančios šveičiančios dalelės yra mažos, rupios; • Šveitiklio šveitimas yra švelnus;
• Šveitiklis nedirgina odos; • Produktas neperlipnus;
• Efektyviai šalinamos negyvos odos ląstelės [27,28]. Kokybei užtikrinti svarbios juslinės savybės:
• Pojūtis ant odos produkto naudojimo metu ( padengimas, slidumas, šiurkštumas, putų tankumas, kremiškumas);
• Odos pojūtis praėjus kuriam laikui [27].
Be fizikinių, klinikinių ir organoleptinių charakteristikų mažiau reikšmingi parametrai gali keisti odos pojūtį bei prausiklio poveikį: aplinkos sąlygos, vartojimo įpročiai, vandens kietumas, odos būklė, plaukuotumas ir kt. [27].
Pagrindinės vertinamos prausiklių savybės: • pH;
• klampa; • tekstūra;
• išvaizda, produkto estetinės savybės: kvapas, skaidrumas, spalva; • veiksmingumas;
• putojimas [27,28].
Papildomi pagaminto šveitiklio kriterijai, kurie gali būti vertinami: • Gamybos sudėtingumas;
• Tirpumas ar sistemos suderinamumuas su surfaktantu; • Jautrumas temperatūrai;
• Kilmė: augalinė, gyvūninė, natūrali ,sintetinė; • Alerginių reakcijų bei odos suerzinimo tikimybė; • Kaina [27].
Vertinant pagrindines fizikines kosmetinio prausiklio savybes yra vertinama klampa, pH reikšmė. Rekomenduojama, kad klampa svyruotų tarp 3000- 400,000 mPa·s, priklausomai ar gaminamas lengvai tekantis kūno šveitiklis ar pastos konsistencijos šveitiklis. Klampa matuojama su rotaciniu viskozimetru esant kambario temperatūrai (25±2° C). Optimaliausia nustatyta pH reikšmė, kuri yra švelni odai yra šiek tiek rūgštinė 4-5.8, tačiau rekomenduotina, kad pH atitktų pH 4-8 ribas [29].
1.10 Šveitiklio gamyba
Šveitiklio gamybai naudojamas būdas- miltelių (disperisinės fazės) maišymas su dispersine terpe (šveitiklio pagrindu) [26].
Kosmetikos formavimo metu sudėtinės medžiagos gali būti maišomos įvairiais kiekiais. Rekomeduojama sausas medžiagas maišyti kartu, tuomet pagrindas maišomas kartu su sausomis medžiagomis [22, 26].
Pagrindiniai gamybos žingsniai:
• Šveitiklio pagrindo gamyba, atvėsinimas;
• Konservantų, kvapiklių ir kitų papildomų ingridientų maišymas į pagamintą pagrindą;
• Šveitiklio pagrindo ir abrazyvinių medžiagų maišymas kambario temperatūroje [26]. Šveičiančios medžiagos dedamos į gaminamą šveitiklį kartu maišant su polimerais, sukuriančiais reikiamą produkto struktūrą, pavyzdžiui, ksantano guma ar karageninu. Kiekvieno šveitiklio gamybos metu šveičiančioji medžiaga yra tiksliai parenkama pagal atitinkamus reikalavimus ir siekiamus rezultatus. Kuriant veido šveitiklį abrazyvios medžiagos turėtų būti kur kas švelnesnės nei kūno šveitiklyje [11,30,31]. Formuojant šveitiklį, sudedamųjų ingredientų proporcijos bei kiekiai yra labai individualūs ir priklauso nuo sudedamosios dalies, jos atliekamos funkcijos bei specifiškumo.
1.11 Šveitiklio sudėties formavimas
Priklausomai nuo to, ar šveitiklis bus gaminamas aliejaus ar vandens pagrindu, atitinkamai parenkami skirtingi sudedamieji šveitiklio gamybai reikalingi ingredientai.
Švečiančios abrazyvinės medžiagos
Abrazyvinės, mechaniškai šveičiančios medžiagos yra dvejopos: natūralios kilmės ir sintetinės. Natūralios– tai molis, įvairių augalų maltos sėklos ar kevalai, gintaro dulkės. Sintetinės medžiagos, tokios
kaip ,pavyzdžiui, stireno ar polietileno rutuliukai yra gaunamos cheminės sintezės metu. Vienos dažniausiai naudojamų šveičiančių abrazyvių medžiagų :
• Abrikosų/graikinių riešutų kevalų miltai arba pudra; • Kukurūzų burbuolės miltai;
• Simondsijų kauliukai; • Polietileno/stireno dalelės; • Migdolų miltai;
• Abrikosų/ persikų sėklų pudra; • Mikrokristalinė celiuliozė; • Plaušai;
• Kukurūzų stiebo pudra; • Kaolinas [27].
Abrazyvių dalelių netirpumas vandenyje yra ypač svarbus, kai sudėtyje yra vandens ar vandens-alkoholio pagrindas. Vandenyje tirpios abrazyvinės dalelės- cukrus bei druska yra populiarios, tačiau druska pasižymi odą dirginančiu poveikiu, todėl šių sudedamųjų medžiagų vengiama formuojant ilgo naudojimo kosmetines priemones [24].
Šveitiklio pagrindo gamyba
Gamybos metu kosmetikos produkto pagrindo gamybai naudojami įvairūs nešikliai. Nešiklis gali būti skystas, įmaišomas į šveitiklį, imamas kiekis, kuris suformuoja skystą ar pusiau skystą suspensiją. Nešiklis gali būti vandeninis arba nevandeninis. Tinkamiausias vandeninis nešiklis yra vanduo, o nevandeniniai nešikliai sudėtyje turi ilgos grandinės alkoholių bei esterių pvz.: cetilo alkoholis, augaliniai aliejai bei kiti angliavandeniliai (pvz.: vazelinas). Dimetilsiloksano aliejai gali būti taip pat naudojami kaip drėkinantys nešikliai. Nevandeniniai nešikliai turi naudingas odą drėkinančias savybes. Be skystų taip pat yra naudojami ir kieti nešikliai, gaminant kietus produktus (pvz.: muilus). Migdolų aliejus bei etilo alkoholis- populiariausi kosmetikoje naudojami nešikliai kreminiam pagrindui, hidrofiliniam pagrindui-vanduo [32, 33].
Gaminant aliejaus pagrindo kosmetinę priemonę rekomenduojama, kad sudėtyje būtų bent viena organinės sieros turinti medžiaga. Aliejaus pagrindui naudojamas vienas iš šių augalinių aliejų: saulėgrąžų, vynuogių kauliukų, alyvuogių, migdolų ir kitų. Gaminant galima pridėti ir papildomų ingredientų, tarkim, taukmedžio sviesto, vitamino E, kakavos sviesto, jojobos aliejaus, žaliosios arbatos ekstrakto, greipfutų ekstrakto, nakvišų aliejaus, alfa lipoinės rūgšties ir t.t.Vienas populiausių- migdolų aliejus jau nuo seno vartojamas kosmetikos gamyboje [15,32,34,35].
Surfaktantai
Surfaktantai yra svarbi sudedamoji dalis. Šios medžiagos tirpsta vandenyje, mažina vandens paviršiaus įtampą ir tokiu būdu lemia nešvarumų judėjimą link odos paviršiaus [11].
Surfaktantai (paviršiui aktyvios medžiagos) susideda iš hidrofilinės (vandenyje tirpios) bei hidrofobinės (tirpios aliejuje) dalies. Dėl tokios savo sandaros surfaktantai yra tirpūs abiejose, tiek vandeninėse, tiek aliejinėse fazėse. Pagal hidrofilinės galvutės molekulės krūvį surfaktantai yra skirstomi į amfoterinius, nejoninius ir anijoninius. Remiantis įrodymais, amfoteriniai ir nejoniniai surfaktantai, lyginant su anijoniniais, mažiau dirgina odą ir yra rekomenduotini naudoti kosmetikos gamyboje. Vienas dažniausiai naudojamų surfaktantų yra natrio lauril sulfatas, cetilo alkoholis, kurie atlieka nejoninio surfaktanto, emoliento, emulsiklio ir tirštiklio funkcijas, taip pat sutinkami amoniako junginiai: trolaminas, dietanolaminas.Rekomenduojami ir alkil/ amidoalkil betainas ir/ar alkilamfo (di) acetatai. Šie surfaktantai žinomi pavadinimais kokamido betainas ir dinatrio kokoamfo (di) acetatas. Kai kurie švelnūs anijoniniai bei dauguma nejoninių surfaktantų suteikia malonų odos pojūtį po panaudojimo, kuris vadinamas ”vandens pojūčiu”. Amfoteriniai surfaktantai yra amino rūgščių derivatai, jų krūvis kinta priklausomai nuo tirpalo pH. Esant pH žemiau pI, medžiagos įkraunamos teigiamai ir gali geriau įsigerti į odą. Nejoniniai surfaktantai yra naudojami dėl savo emolientinių savybių ir dėl puikaus suteikiamo pojūčio po naudojimo: sukrozė ir metilgliukozės esteriai, sukrozės eteriai. Dalis anijoninių medžiagų žinomos kaip gerinančios odos pojūtį po naudojimo- tai tokios medžiagos kaip sakrozinatas, tauratas, acilgliutamatas, izetionatas [5,11,33,36,37]. Minėtieji populiariausi surfaktantai- natrio lauril sulfatas, cetilo alkoholis, kokamido betainas yra daugiafunkciniai ingridientai.
Kita sudėtyje randamų medžiagų rūšis- drėkikliai. Šios medžiagos padidina drėgmės kiekį odoje, pritraukia vandenį į ląsteles ir vienas dažniausiai vartojamų yra glicerolis [38].
Drumstikliai
Tam,kad būtų išgaunamos įvairios produkto tekstūros yra naudinga pridėti reikiamo drumstiklio bei perlamutrinės medžiagos. Naudojamos medžiagos:
▪ glicerolis ;
▪ entilenglikolio mono/diesteriai, 1,2-propandiolis; ▪ neorganiniai pigmentai;
▪ polietileno glikolio eteriai su C8-C24 riebalų rūgštimis ;
▪ stireno/akrilato kopolimerai [11,15,36,38].
Tirštikliai
Geras šveitiklio stabilizavimas ir dispergavimas yra išgaunamas naudojant bent vieną polimerinį tirštiklį, geriausiai tirštiklį su akrilinės rūgšties (derivato) pagrindu. Šios medžiagos naudojamos tam, kad būtų formuojamas tinklinės ar netinklinės struktūros kopolimeras. Įprastai parenkamas anijoninis polimeras. Tokie anijoniniai polimerai yra tinklinės arba netinklinės struktūros poliakrilinės rūgštys. Populiariausi prekyboje aptinkami ingredientai pavadinimu Carbopol®, Rheothik® ir kiti. Nejoniniai monomerai yra akrilamidas, metakrilamidas, akrilinės rūgšties esteriai, (met)akrilinės rūgšties esteriai, itakono rūgšties esteriai, itakono rūgšties mono-/di- esteriai , vinilpirkolidonas, vinileteriai, vinil esteriai. Polimerinių tirštiklių kiekis, siekiant užtikrinti tinkamą konsistenciją, turėtų sudaryti 0.01-10% kosmetinio produkto pagrindo masės [2,14].
Kiti dažnai naudojami natūralūs tirštikliai yra želatina, augalinė guma ( agar-agaras, alginatai, ksantano guma, dektranai, celiuliozės derivatai ir kt.) [30,39].
Natūralios kosmetikos bei maisto pramonėje naudojama ksantano guma dėl savo higroskopiškumo bei tinkamumo jautriai odai [39].
Parastai emolientai yra naudojami kosmetikos priemonėms, kurios yra paliekamos ant odos-kremai, lojonai serumai ir kt, bet kartais įeina ir į prausiklių, šveitiklių sudėtį. Emolientai ir riebinančios medžiagos daro įtaką odos pojūčiui po prausiklio nuplovimo ir kartu prausimo metu. Kuo medžiaga hidrofiliškesnė, tuo labiau ji neigiamai veikia putų susidarymą, kiekį bei stabilumą produkte. Kita vertus, kuo emolientas hidrofobiškesnis, tuo geriau produktas pasidengia ant odos, ilgiau išlieka bei yra veiksmingesnis [33].
Lipofiliniai emolientai gali būti :
• Trigliceridai,vaškai, angliavandeniliai; • Riebiųjų rūgščių esteriai;
• Riebių rūgščių mono/digliceridai, etoksilinti trigliceridai; • Etoksilinti mono/digliceridai [31,36].
Hidrofiliniai emolientai: • Lecitinas;
• Lanolinas ir jo derivatai [31,36].
Konservantai
Šveitiklio gaminimo metu būtina pridėti konservantų, kurie apsaugotų natūralias organines šveičiančias medžiagas nuo gedimo. Konservanto funkcijai atlikti gali būti naudojami tiek natūralios medžiagos- eterniai aliejai, tiek sintetinės kilmės konservantai arba šių medžiagų kombinacijos. Rinkoje yra didelis konservantų pasirinkimas. Vieni populiariausių yra metilparabenai, fenoksietanolis, natrio benzoatas, propilparabenai, metilchloroizotiazolinonas [40,41,42,43].
Papildomi ingredientai
Į gaminamą šveitiklį kartu įtraukiamos ir papildomos medžiagos, reguliuojančios sebumo išsiskyrimą, suteikiančios odai gyvybingumo bei antibakterinės medžiagos. Pridėtinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos gaminat kosmetinį šveitiklį yra šios:
• Fiziologiškai priimtini aliejai, vaškai, riebalinės medžiagos; • Glicerolis;
• UV filtrai; • Kvapikliai; • Dažikliai;
• Medžiagos, reguliuojančios pH reikšmę; • Aktyvios medžiagos, tokios kaip bisabololis; • Kompleksinės medžiagos (EDTA,NTA ir kt.); • Antioksidantai;
• Kitos klampą reguliuojančios medžiagos, tokios kaip elektrolitų druskos (NaCl) [15].
1.12 Pagrindiniai sudėtinių medžiagų reikalavimai
• Rekomenduojamas produkto užpildo kiekis yra 10-70% svorio;
• Rekomenduojamas natūralių abrazyvinių medžiagų kiekis švelnaus šveitiklio gamybai yra 5-7 %;
• Polimerinių tirštiklių kiekis, norint užtikrinti tinkamą konsistenciją turėtų sudaryti 0.01-10% kosmetinio produkto produkto masės;
• Papildomų ingridientų kiekis turėtų sudaryti 0.02- 12.5 % produkto masės; • Rekomenduojamas abrazyvinių medžiagų dydis šveitiklyje yra 70-200 μm;
• Naudojant surfaktantus rekomenduojama, kad jie sudarytų apie 1 -5% produkto masės;
• Rekomenduojamas konservanto kiekis yra 0.1-1%;
• Drėkiklių, emolietų (tarp jų glicerolio) reomenduojamas kiekis yra 10-20% [4,11,29,32,33,44].
1.13 Populiariausių Lietuvoje naudojamų veido šveitiklių apžvalga
Remiantis populiariausių Lietuvoje kosmetikos priemonių apžvalgas ruošiančios internetinės svetainės www.kosmetikosdnr.lt duomenimis apie Lietuvoje naudojamus veido šveitiklius, sudaryta populiariausių Lietuvos rinkoje esančių veido šveitiklių lentelė (žr. Priedai, 1 lentelė).
Lentelėje pavaizduoti duomenys rodo, kad didžioji dalis ( ˃50%) abrazyvinių medžugų yra natūralios kilmės, dažniausiai naudojami šveitimo funkciją atliekantys ingredientai yra keratolitinėmis savybėmis pasižyminčios oraginės AHA bei BHA rūgštys. Populiariausios mechaninį šveitimą atliekančios natūralios abrazyvinės medžiagos yra vaisių bei riešutų kevalų dalelės (smulkinti abrikosų kauliukai, smulkinti alyvuogių kauliukai, ryžių sėlenos), baltasis molis bei mikrokristalinė celiuliozė. Geriausiai penkiabalėje vertinimo sistemoje (1-5) vertinti šveitikliai yra sudėtyje turintys keletą abrazyvinių ar rūgštinių medžiagų- užtikrinantys kokybišką odos šveitimą, t.y tinkamai atliekantys savo esminę funkciją [45].
2.Tyrimo metodika
2.1 Tyrimo planavimas
Atlikus literatūros ažvalgą, apžvelgus odos tipus, jų priežiūrą pasirinkta trijų- kreminio, gelinio karbopolio ir gelinio ksantano gumos pagrindų šveitiklių gamyba, kurie atitinkamai tiktų sausos, riebios ar mišrios bei jautrios odos prausimui. Kiekvieno pagrindo gamybai suformuoti buvo pasirinkti populiariausi kosmetikos gamyboje naudojami ingredientai, kurių naudojimas yra patikrintas laiko bei užtikrintas jų naudojimo saugumas. Renkantis iš keleto variantų , siekiant ekonomiškumo, bei mažesnės produkto nestabilumo rizikos pasirinkti ingredientai, kurie atlieka keletą funkcijų produkte. Procentinės sudedamosios ingredientų dalys buvo nustatytos atlikus literatūros apžvalgą.
Natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis buvo pasirinktos kelios pačios populiariausios medžiagos, natūraliai randamos gamtoje ir atlieka mechaninį odos šveitimą –smulkinti abrikosų kauliukai, rausvasis bei baltasis molis, kurios įeina į daugelį natūralių šveitiklių sudėtį bei be minėtų šveičiamųjų savybių suteikia odai papildomų teigiamų savybių, ir gintaro dulkės- neseniai rinkoje atsiradusi alterntyvi kosmetikos produktų sudedamoji dalis, kurios pritaikymo šveitikliuose galimybė buvo vienas iš tyrimo tikslų [46].
Pasirinktas 5% natūralių abrazyvinių medžiagų kiekis- mažiausias šveitimą užtikrinantis kiekis, siekiant išvengti per didelio šveičiamųjų dalelių abrazyvinio poveikio, odos sudirginimo, pažeidimo bei siekiant galimybės tokio tipo šveitiklius naudoti kiekvienam , tarp jų ir jautrios odos tipui, kadangi tyrimo metu vėliau minima apklausa buvo atliekama negrupuojant apklaustųjų odos tipo.
Tyrimo metu buvo sumodeliuotos 9 skirtingos veido šveitiklių sudėtys. Siekiant įrodyti pagamintų šveitiklių efektyvumą bei tinkamumą naudoti buvo atliekamas abrazyvinių medžiagų dydžio nustatymas, atskirai atliekamas šveitiklio pagrindo ir pagaminto šveitiklio savybių tikrinimas- pH matavimas, klampos matavimas, tekstūros analizė, putojimo vertinimas, atliekant putų tūrio testą, juslinis šveitiklio savybių bei funkcijos vertinimas anketos tyrimo metodu .
Siekiant įvertinti poveikį odos pH bei tinkamumą naudoti planuojamas atlikti pH matavimas- tiek kiekvieno šveitiklio pagrindo , tiek kiekvieno pilnai suformuoto šveitiklio.
Norint patikrinti, ar pagaminti pagrindai bei šveitikliai atitinka rekomenduojamas kosmetinio produkto klampos ribas buvo atliekamas klampos matavimas.
Kiekvienos natūralios abrazyvinės medžiagos dalelių dydis planuojamas matuoti siekiant užtikrinti abrazyvinės medžiagos saugumą bei patikrinti ar dalelių dydis atitinka rekomenduojamas normas.
Tekstūros analizė planuojama atlikti siekiant bendrai įvertinti reologines pagamintų pagrindų bei šveitiklių savybes.
Putų tūrio testas buvo atliekamas siekiant įvertinti, ar pagaminti šveitikliai formuoja putas, kurios yra esminė putojančių prausiklių, kuriems priskiriami tyrime gaminami šveitikliai, savybė.
Siekiant įvertinti pagaminto šveitiklio vartojimo tinkamumą, šveitiklio kokybę, funkcijas bei juslines savybes buvo planuojama atlikti anketavimą, kurio metu planuojama anonimiškai apklausti 15 atsitiktinai parinktų Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Farmacijos Fakulteto 5 kurso studentų. Gauti rezultatai buvo apdoroti statistiškai bei įvertinti.
2.2 Tyrimo objektai
1 lentelė .Tyrimo objektai
Šveitiklio pagrindo tipas
Natūralios abrazyvinės medžiagos tipas
Kreminis (A) Gelinis Carbopol® (B) Gelinis ksantano gumos (C) Smulkinti abrikosų
kauliukai (1)
Kreminio pagrindo smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis (A1)
Gelinio Carbopol® pagrindo smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis (B1) Gelinio ksantano gumos pagrindo smulkintų abrikosų kauliukų šveitklis (C1) Rausvas molis (2) Kreminio pagrindo
rausvo molio šveitiklis (A2)
Gelinio Carbopol® pagrindo rausvo molio
Baltas molis (3) Gelinio ksantano gumos pagrindo balto
molio šveitiklis (C3) Gintaro dulkės (4) Kreminio pagrindo
gintaro dulkių šveitiklis (A4)
Gelinio Carbopol® pagrindo gintaro dulkių
šveitiklis (B4)
Gelinio ksantano gumos pagrindo gintaro dulkių šveitiklis
(C4)
*Tyrimo objektai koduojami atitinkamomis raidžių/skaičių ar raidžių ir skaičių kombinacijomis
Tyrimo objektais pasirinktos 1 paveikslėlyje nurodytos naturalios abrazyvinės medžiagos, trijų tipų šveitiklių pagrindai bei pagrindo ir natūralių abrazyvinių medžiagų kombinacijos.
2.3 Tyrime naudojamos medžiagos ir jų funkcijos
2 lentelė .Tyrime naudotos medžiagos ir jų funkcijos
Distiliuotas vanduo Hidrofilinio pagrindo nešiklis, užpildas Migdolų aliejus ANIRA (Lietuva) Kreminio pagrindo nešiklis, užpildas,
emolientas Ksantano guma Sigma – Aldrich (Vokietija) Gelifikuojanti medžiaga
Karbopolis Carbopol® Ultrez 21 Lubrizol Corporation ( JAV)
Gelifikuojanti medžiaga
Glicerolis Centro chem sp. j. (Lenkija) Drėkiklis
10% trolamino tirpalas Sigma – Aldrich (Vokietija)
pH reguliuojanti medžiaga, paviršiui aktyvi medžiaga
Cetilo alkoholis Sigma – Aldrich (Vokietija) Surfaktantas, nešiklis SDS/Natrio laurilsulfatas Carl RothGmbH
(Vokietija)
Putojimą suteikianti medžiaga, tirštiklis, emulsiklis, paviršiui aktyvi medžiaga 2-fenoksietanolis Sigma Aldrich ( Vokietija) Konservantas
Greipfrutų eterinis aliejus- greipfrutų sėklų ekstraktas Llandeilo ( Didžioji Britanija)
Kvapiklis, konservantas
Kokamido betainas Dragonspice Naturwaren (Vokietija)
Natūrali putojimą suteikianti medžiaga
Smulkinti abrikosų kauliukai Biocos Academy (Lietuva)
Abrazyvinė medžiaga
Rausvasis molis Biocos academy (Lietuva) Abrazyvinė medžiaga Baltasis molis Biocos academy (Lietuva) Abrazyvinė medžiaga
Gintaro dulkės UAB"XSTA-AMBER" (Lietuva)
Abrazyvinė medžiaga
2.4 Tyrime naudota įranga:
Sietai „Retsch As 200 basic“ (Vokietija) Kaitinimo plytelė Rommelsbacher (Vokietija) pHmetras inoLab® pH/ION 7320 P (Vokietija) Svarstyklės Axis AD510 (Lenkija)
Tekstūros analizatorius Stable micro systems manual TA. Xtplus (UK) Termometras TFA Digitales Kontroll- Thermometer (Vokietija) Rotacinė maišyklė EUROSTAR 200 digital (Vokietija)
Rotacinis viskozimetras Fungilab Alpha series (Ispanija)
2.5 Tyrimo objektų gamyba
2.5.1 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis kreminio pagrindo
gamyba
Kreminio pagrindo gamyba buvo formuojama jungiant lipofilinę fazę su hidrofiline faze. Kreminio pagrindo 100g sudėtis:
Vandeninė (hidrofilinė) fazė:
1. Vanduo iki 100 % 2. Glicerolis 5%
3. SDS (natrio laurilsulfatas) 1% Aliejinė (lipofilinė) fazė:
4. Aliejus 5%
5. Cetilo alkoholis 10 %
Papildomos sudėtinės medžiagos: eterinis greipfrutų aliejus (0,15ml ) vėliau sudėtis papildyta 1% 2-fenoksietanoliu.
Kreminio šveitiklio pagrindas gaminamas masės metodu. Lipofilinė fazė šildoma ant kaitinimo plytelės iki 70°C ± 2°C temperatūros. Vandeninė fazė taip pat šildoma ant kaitinimo plytelės iki 70°C ± 2°C. Į hidrofilinę fazę lygiomis porcijomis pilama lipofilinė fazė ir maišoma iki vientisos masės. Mišinys atvėsinamas iki kambario temperatūros (25 ±2°C). Įmašomi papildomi ingridientai- konservantai bei kvapikliai, pagrindas gerai išmaišomas .
2.5.2 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis gelinio karbopolio
pagrindo gamyba
Gelinio Carbopol® pagrindo 100g sudėtis :
1. Vanduo iki 100%
2. 10% trolamino tirpalas 15% 3. Glicerolis 5%
4. Ultrez-21 1%
Vėliau sudėtis papildyta šiais ingredientais: 6. Kokamido betainas 2% 7. 2-fenoksietanolis 1%
Gelinis karbopolio šveitiklio pagrindas gaminamas masės metodu. Pradžioje paeiliui maišomi visi skysti ingredientai- vanduo, 10% trolamino tirpalas, glicerolis, kokamido betainas, mišinys gerai išmaišomas, po truputį dedami karbopolio milteliai ir intensyviai maišant gaunama vientisa masė, į kurią vėliau įmaišomi konservantai bei kvapiklis - greipfrutų eterinis aliejus ir 2-fenoksietanolis. Gamyba atliekama kambario temperatūroje (25 ±2°C).
2.5.3 Šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis gelinio ksantano gumos
pagrindo gamyba
Gelinio ksantano pagrindo 100g sudėtis: 1. Vanduo iki 100 %
2. Glicerolis 5% 3. Ksantano guma 1%
4. Eterinis greipfrutų aliejus (0,15 ml) Vėliau sudėtis papildyta šiais ingridientais:
5. Kokamido betainas 2% 6. 2-fenoksietanolis 1%
Gelinis ksantano gumos šveitiklio pagrindas gaminamas masės metodu. Pirmiausiai maišomi skysti ingredientai- vanduo, glicerolis, kokamido betainas, mišinys gerai išmaišomas, po truputį dedami ksantano gumos milteliai, mišinys maišomas, vėliau naudojant rotacinę maišyklę, esant 500 apsisukimų
per minutę (aps./min), 30 min. iki vientisos masės, kol mišinys tampa vientisas ir be gumulėlių. Dedami papildomi ingredientai- konservantas kokamido betainas ir kvapiklis bei konservantas greipfrutų eterinis aliejus. Gamyba atliekama esant kambario temperatūrai (25 ±2°C).
2.5.4 Natūralių abrazyvinių medžiagų įterpimas į šveitiklio pagrindą
Galutinio produkto- šveitiklio su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis gamyba vyksta kietąsias daleles įterpiant į šveitiklio pagrindą. Gamyba atliekama masės metodu. Abrazyvinių medžiagų kiekis šveitiklyje atitinka 5% masės- toks kiekis užtikrina švelnų šveitimą, neapsunkina šveitiklio, kietosios dalelės nedirgina odos, siekiant pagaminti šveitiklį visų tipų veido odai imamas mažiausias efektyvus natūralios abrazyvinės medžiagos kiekis. Šveitiklio pagrindas ir abrazyvinės medžiagos maišomi iki vientisos masės.
2.6 Tyrimo metodai
2.6.1 Natūralių abrazyvininių dalelių dydžio matavimas
Smulkintų abrikosų kauliukų, rausvojo molio, baltojo molio bei gintaro dulkių dalelių matavimas atliktas sietų metodu. Remiantis literatūra bei rekomendacijomis, tinkamiausias ir rekomenduojamas abrazyvinių dalelių, naudojamų kosmetikoje dydis yra 70 -200 μm [29] .Tyrimui buvo naudoti 4 skirtingų dydžių sietai:
1. Nr1.-710µm 2. Nr.2-224 µm 3. Nr.3-125 µm 4. Nr.4-<125 µm
Vibracijos laikas 10 min, vibravimo amplitudė- 60 judesių. Tyrimams naudotas vienodas medžiagų kiekis– 50 ± 1g. Tyrimo metu keturių dydžių sietai išdėstomi angelių mažėjimo tvarka, tiriamosios medžiagos pilamos ant višutinio sieto, sietų aparatas uždaromas ir įjungiamas. Po analizei skirto laiko sveriamas ant kiekvieno sieto likęs tiriamosios medžiagos kiekis. Gauti rezultatai perskaičiuojami procentais (procentinė visos masės dalis ant kiekvieno sieto). Gauti rezultatai apibendrinami ir vertinamas jų atitikimas rekomendacijoms.
2.6.2 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų
šveitiklių pH reikšmės matavimas
Siekiant įvertinti kiekvieno iš trijų šveitiklio gamybai pagamintų pagrindų bei pagamintų 9-ių tipų šveitiklių tinkamumą naudoti bei rekomendacinių pH 4-8 ribų atitikimą, tiriamieji mėginiai vertinti pHmetru. pH tyrimui atlikti pagaminti kiekvieno tiriamųjų mėginių 50ml ± 1ml 5% vandeniniai tirpalai, šie tirpalai perfiltruoti per popierinį filtrą. Tyrimas kartotas tris kartus, paskaičiuotas vidurkis.
2.6.3 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų
šveitiklių klampos matavimo tyrimas
Siekiant vertinti kiekvieno tiriamojo mėginio klampą bei atitikimą rekomenduojamoms 3000- 400,000 mPa·s normoms, klampa buvo matuojama rotaciniu viskozimetru kambario temperatūroje 25±2°C. Kiekvienas vienodo kiekio (50g ± 1g) tiriamasis mėginys talpinamas į nedidelės talpos (apie 50±1 ml) indą ir pagal pagrindo klampumą, reaguojant į aparato nurodymus, parenkamas vienas iš 4 (L1; L2; L3; L4) dydžių viskozimetrinio matavimo metalinių velenų, kuris montuojamas prie aparato bei panardinamas į tiriamąjį mėgininį. Rezultatas fiksuojamas vertei galutinai nusistovėjus. Strypeliai didėjimo tvarka atitinkamai pritaikomi nuo klampiausio iki mažiausiai klampaus tiramojo mėginio tyrimui. Matavimams parenkamas tinkamas suklio sukimosi greitis, matuojamas apsisukimais per minutę (mPa·s.) [29].
2.6.4 Šveitiklių kreminio/gelinio karbopolio/ gelinio ksantano pagrindų bei pagamintų
šveitiklių tekstūros analizės tyrimas
Siekiant įvertinti tiriamųjų mėginių reologines savybes planuojama atlikti tekstūros analizę.Tiriamieji vienodo (100 ±1g) mėginiai patalpinami į vienodos talpos ir dydžio indelius, padedami ant specialios tekstūros analizatoriaus platformos. Naudojamas išstūmimo testas Back extrusion, kuris parodo šias tiriamųjų medžiagų savybes: konsistenciją, tvirtumą, koheziją ir klampos indeksą. Nustačius parametrus prietaisas paleidžiamas dirbti - strypelis su plokštele nusileidžia 20 mm (milimetrų) į tiriamąjį mėginį 2 milimetrai per sekundę (mm/s) greičiu, (mėginių temperatūra – 25°C ± 2°C) ir pakyla į viršų.
Kiekvienam mėginiui analizė atliekama po 3 kartus (n=3). Kompiuterinėje programoje automatiškai yra nubraižomas grafikas ir lentelėse užrašomi tyrimo rezultatai.
2.6.5 Šveitiklių putojimo tyrimas-putų tūrio nustatymas
Atliekant kiekvieno šveitiklio pagrindo bei devynių skirtingų šveitiklių putojimo testus pagaminami 50ml 1% tiriamieji tirpalai, tirpalai supilami į 250 ml graduotus cilindrus, cilindro viršus uždengiamas ir supurtomas 10 kartų. Vėliau galutinis putų kiekis matuojamas po 1 minutės cilindro purtymo. Matuojamas tik susidariusių putų kiekis ml. Šis kiekis fiksuojamas iškart po purtymo, matuojamas putų kiekio kitimas kas minutę, iš viso 4 mintutes [47].
2.6.6 Juslinis šveitiklių vertinimas apklausos-anketavimo metodu
Siekiant įvertinti pagamintų šveitiklių išvaizdą, spalvą, kvapą, tekstūrą (pojūtį naudojimo metu), šveitimą, odos pojūtį nuplovus šveitiklį, šveitiklio putojimą bei plovimo savybes, odos pojūtį po kurio laiko ir bendrą priimtinumą naudoti buvo atliktas juslinių savybių vertinimo su žmonėmis tyrimas-anketavimas. Tiriamųjų šveitiklų anketavime dalyvavo 15 Lietuvos Sveikatos Universiteto Farmacijos Fakulteto V kurso studentų (n=15).
Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas - Nr. BEC-FF-14 (žr. Priedai, 1 priedas). Tyrimui buvo sudaryta anoniminė anketa (žr. Priedai, 2 priedas)
Anketoje buvo pateikta lentelė su 7 skiltimis, kur kiekvienoje buvo nurodyta atskira vertinama šveitiklio savybė. Šios savybės buvo vertinamos penkiabalėje sistemoje, skaičiais nuo 1 iki 5:
1-labai nepatiko; 2-nepatiko;
3-vertinu teigiamai; 4-patiko;
Anketą sudarančios dalys:
1. Įvadinė dalis,kurioje pristatomas anketos tikslas, tyrimo objektai bei vertinimo sistema;
2. Lentelė su vertinamomis šveitiklių savybėmis; 3. Lentelė, skirta tyrimo datai bei numeriui užrašyti.
Testuojami mėginiai buvo pateikiami nedidelėse poros mililitrų (2±1ml) plastikinėse talpyklėse, kiekviena jų buvo sunumeruota pagal anketoje pateiktą numeraciją, tiriamieji mėginiai kartu su popieriniu anketos variantu buvo pateikiami kievienam respondentui, kiekvieno respondento tyrimo atlikimo vieta buvo individuali, rekomenduota tyrimą atlikti namuose. Kiekvienam anketos dalyviui buvo paaiškinta, kad kiekvienas tiriamojo šveitiklio mėginys turi būti išmėginamas ant vandeniu sudrėkintos odos, šveitiklis turi būti švelniai masažuojamas ant odos, vėliau oda nuplaunama ir nusausinama.
Gauti rezultatai buvo apdoroti taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam tiriamajam mėginiui sudarytas juslinių savybių profilis, kuris parodė kiekvienos tiriamos savybės intensyvumą. Remiantis tokiu profiliu tiriamuosius mėginius galima lyginti tarpusavyje pagal atskiras savybes ir jų vertinimo intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės savybės ir atskirų savybių.
2.7 Statistinė analizė
Statistiniai duomenys buvo apdoroti IBM SPSS Statistics ir Microsoft® Office Excel 2010m programomis. Ryšių stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spearman’s koreliacijos koeficientą (Vaitkevičius, Saudargienė, 2006.) Apskaičiuotas rezultatų vidurkis, standartinė paklaida ir koreliacijos koeficientas. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0.05 [48].
3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Šveitiklių su natūraliomis abrazyvinėmis medžiagomis suformuotos sudėties
konservavimas
Tyrimo metu buvo svarbu parinkti tinkamus ingredientus šveitiklių gamybai. Gaminant šveitiklius su skirtingais tipų pagrindais pirminės gamybos metu konservantui pasirinktas vienintelis ingredientas- greipfrutų eterinis aliejus- greipfrutų sėklų ekstaktas, vengiant sintetinių konservantų. Metodikoje paminėta
pradinė kiekvieno šveitiklio sudėtis buvo pritaikyta ir buvo suformuoti 9 skirtingi šveitikliai: A1, A2, A4, B1, B2, B4, C1, C3, C4. Pagaminus šiuos šveitiklius kiekvienas šveitiklis buvo patalpinti į atskirus 100±1ml talpos indelius. Šveitikliai buvo laikomi kambario temperatūroje (25±1°C) dviems savaitėms. Praėjus laikui buvo pastebėta, kad visi 9 šveitikliai ėmė pelyti ir rūgti. Rūgimo procesas atpažintas pagal kvapą, šveitiklio viršuje susiformavusius burbuliukus, fazių atsiskyrimą, pelėsio požymius vaizdavo pilkšvos ar juodos spalvos priemaišos šveitiklio paviršiuje bei ant plastikinės talpos sienelių. Žemiau pateiktuose paveikslėliuose pavaizduoti šveitikliai, kuriuose ryškiausiai vizualiai matomas rūgimo bei pelijimo procesas:
1 pav. Kreminio pagrindo gintaro dulkių šveitiklis;
2 pav. Kreminio pagrindo ir smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis
3 pav. Gelinio karbopolio pagrindo ir smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis
4 pav. Gelinio ksantano gumos pagrindo ir baltojo molio šveitiklis
5 pav. Gelinio ksantano gumos pagrindo ir gintaro dulkių šveitiklis
6 pav. Gelinio ksantano gumos pagrindo ir smulkintų abrikosų kauliukų šveitiklis
Siekiant užtikrinti stabilumą ir apsaugoti nuo gedimo šveitiklių sudėtis buvo patobulinta ir papildyta konservantu 2-fenoksietanoliu. Atlikus pakartotinę šveitiklių gamybą su patobulinta sudėtimi, esant toms pačioms laikymo salygoms naujai suformuoti šveitikliai gauti stabilesni, apsaugoti nuo mikroorganizmų dauginimosi ir toliau atliekant tolesnius tyrimus nebuvo pastebėti jokie rūgimo, pelijimo ar fazių išsiskyrimo požymiai. Žemiau pateiktoje 2 lentelėje vizualiai matomi visi 9 galutinai suformuoti stabilūs šveitikliai:
3 lentelė. Patobulintos sudėties šveitikliai su 2-fenoksietanoliu
Natūralios abrazyvinės medžiagos tipas Šveitiklio
pagrindo tipas
Smulkinti abrikosų kauliukai
Tolesni tyrimai atlikti pritaikyti naujai suformuotiems šveitikliams su palidyta konservanto 2-fenoksietanolio sudėtimi.
3.2 Natūralių abrazyvininių dalelių dydžio matavimo rezultatai
Atlikus medžagų analizę naudojant sietus rezultatai buvo paskaičiuoti procentais, didžiausias procentais išreikštas kiekis rodė kiekvienos tiriamosios medžiagos dalelių dydžio ribas. Kiekvieno natūralios abrazyvinės medžiagos rezultatai pateikiami žemiau pateiktoje lentelėje:
4 lentelė. Abrazyvinių dalelių dydžio matavimo rezultatai
Sulaikytų dalelių skaičius, % Sieto nr.ir porų
dydis
Smulkinti abrikosų kauliukai
Rausvas molis Baltas molis Gintaro dulkės
1. 710µm 1,39±1,5 1,21±1,7 10,4±1,1 5,15±1,2 Kreminis Gelinis karbopolio Galinis ksantano gumos
2. 224 µm 84,73±1,2 35,01±1,6 55,47±1,2 3,67±1,9
3. 125 µm 13,5±1,2 41,45±1,7 18±0,9 6,5±1,8
4. <125 µm 0,9±1,1 21,33±1,4 15,92±1,1 83,98±0,7
Remiantis 4 lentelės duomenimis:
• Didžiausias procentinis 84,73±1% smulkintų abrikosų kauliukų kiekis atitinka 125 µm-224 µm dalelių dydį.
• Didžioji dalis (55,47±1%) baltojo molio dalelių atitinka 125 µm-224 µm dalelių dydį.
• Remiantis didžiausiu apskaičiuotu procentiniu 41,45±1% sulaikytų dalelių skaičiumi, galima daryti išvadą, kad rausvojo molio dalelių dydis yra 125 µm-224 µm dydžių ribose.
• 83,98±1% gintaro dalelių yra <125 µm.
Išanalizavus pateiktus sietų analizės metodo rezultatus galima daryti išvadas, kad didžioji dalis abrazyvinių medžiagų dalelių yra 125 µm-224 µm, tik gintaro dulkių dalelės pasižymi itin mažomis, mažesnėmis nei 125 µm dalelėmis (p<0,05).
Remiantis literatūros apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis, jog efektyviausios dalelės yra 70 -200 μm dydžio galima teigti, kad dalelės yra tinkamo dydžio, kadangi didžioji dalis dalelių patenka į rekomeduojamo dydžio ribas [29].
3.3 Šveitiklių putojimo tyrimo rezultatai
Tyrimo pradžioje atliktas putojimo tyrimas su pradine šveitiklių sudėtimi be papildomo putojimą skatinančio surfaktanto kokamido betaino. Gauti rezultatai pateikiami žemiau esančiose lentelėse:
5 lentelė. Šveitiklių su geliniu ksantano gumos pagrindu putojimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Putų tūris, ml
Laikas,min Su gintaro dulkėmis Su baltuoju moliu Su smulkintais abrikosų kauliukais
1 4±0,12 5±0,1 6±0,15
2 4±0,1 4±0,05 4±0,29
3 2±0,15 4±0,06 2±0,28
4 0 2±0,15 2±0,05
5 0 2±0,25 0
6 lentelė. Šveitiklių su geliniu karbopolio pagrindu putojimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Putų tūris, ml
Laikas,min Su gintaro dulkėmis Su rausvuoju moliu Su abrikosų kauliukų dalelėmis 1 10±0,1 10±0,1 8±0,15 2 6±0,6 9±0,3 8±0,2 3 6±0,6 8±0,8 8±0,9 4 6±0,1 8±0,2 8±0,1 5 6±0,2 8±0,2 7±0,5
7 lentelė. Šveitiklių su kreminiu pagrindu putojimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Putų tūris, ml
Laikas,min Su gintaro dulkėmis Su rausvuoju moliu Su abrikosų kauliukų dalelėmis 1 15±1,1 37±1,1 66±2,1 2 14±1.15 37±1,8 66±2,6 3 14±1,9 36±1,6 62,6±2,3 4 13±0,8 36±1,9 40±2,6 5 12±0,1 35±0,5 34±2,4
Siekiant įvertinti šveitiklių putojimą buvo atliktas putojimo testas [47] . Putų tūris prausikliams bei šveitikliams nėra griežtai reglamentuojamas, todėl pasikliauta asmeniniu pojūčiu išbandant vieną iš šveitiklių. Kreminio pagrindo šveitiklių (7 lentelė) putojimas pasirodė tinkamas, todėl šio tipo šveitikliai
tyrimo metu laikyti lyginamuoju mėginiu. Tyrimo metu gautų rezultatų didžiausiosios reikšmės buvo lyginamos su pasirinkto lyginamojo kreminio pagrindo šveitiklio geriausiu putojimo rezultatu.
Vertindami kreminio pagrindo bei kitų pagrindų šveitiklių rezultatų skaitines vertes bei tyrimo metu pastebėtus vizualius rezultatus matome, kad šveitiklių su geliniu karbopolio pagrindu (6 lentelė) putojimo rezultatų susidariusių putų didžiausia vertė 10±0,1ml , lyginant su kreminio pagrindo didžiausiu rezultatu 66±2ml, reikšmingai skyrėsi (p<0,05) , todėl šio šveitiklio pagrindo šveitiklių putojimą galima laikyti nepakankamu.
Ksantano gumos pagrindo šveitiklių putojimo tyrimo rezultatų (5 lentelė) didžiausia reikšmė 6±0,15ml taip pat reikšmingai skyrėsi nuo kreminio pagrindo rezultato 66±2ml (p<0,05), todėl galima teigti, kad šio pagrindo šveitikliams trūksta putojimą skatinančių sudedamųjų medžiagų.
Apibendrinant rezultatus, galima daryti išvadą, kad kreminio pagrindo šveitikliai pakankamai putoja, kad užtikrintų reikiamas putojimo ir plovimo savybes.
Pastebėjus šiuos rezultatus šveitiklių sudėtis buvo patobulinta pridedant rekomenduojamą (2% ) kiekį surfaktano kokamido betaino ir vėliau buvo vertinamas gelinio karbopolio bei gelinio ksantano gumos pagrindų putojimas. Putojimo tyrimas buvo atliktas pakartotinai ir gauti šie rezultatai:
8 lentelė. Patobulintos sudėties šveitiklio pagrindų putojimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Putų dydis, ml. Laikas, min. Gelinis ksantano gumos
pagrindas
Gelinis karbopolio pagrindas
1 109±1,9 152±3,3
2 108±1,1 152±1,9
3 107±2,8 151±1,4
4 107±1,5 150±0,7
5 105±2,7 150±1,3
Iš 8 lentelės matoma, kad patobulinus sudėtį rezultatai reikšmingai skyrėsi nuo pradinių putojimo rezultatų (p<0,05). Tiriamieji mėginiai ėme putoti, didžiausas putų kiekis buvo pastebėtas gelinio karbopolio pagrindui, galima daryti išvadą, kad sudėtis buvo patobulinta tinkamai.
3.4 Šveitiklių pagrindų bei pagamintų šveitiklių pH reikšmės matavimo rezultatai
pH matavimo tyrimo metu pirmiausia atliktas kiekvieno pagrindo pH matavimas. Gauti rezultatai: • Kreminio pagrindo pH 7,5±0,15;
• Gelinio karbopolio pagrindo pH 8±0,1; • Gelinio ksantano gumos pagrindo pH 7,2±0.1.
Remiantis gautomis pH reikšmėmis, matoma, kad pagrindai yra silpnai šarminio pobūdžio, tačiau rezultatų reikšmės atitinka kosmetinių priemonių rekomendacijas pH 6,5-8 [17] . Abrazyvinės medžiagos bei konservantai gali šiek tiek parūgštinti pH, todėl šios pH reikšmės nėra galutinės šveitiklių pH reikšmės. Atlikus šveitiklių pagrindų pH matavimus, vėliau išmatuotos 9 šveitiklių pH reikšmės ir gauti pH rezultatai nurodyti žemiau pateiktoje lentelėje:
9 lentelė. Šveitiklių pH matavimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Šveitiklio tipas pH reikšmė
Kreminis pagrindas su rausvuoju moliu 7,2±0,1
Kreminis pagrindas su smulkintais abrikosų kauliukais 7,1±0,1 Kreminis pagrindas su gintaro dulkėmis 6,9±0,3
Gelinis ksantano gumos pagrindas su baltuoju moliu 7,1±0,2
Gelinis ksantano gumos pagrindas su smulkintais abrikosų kauliukais
7,1±0,1
Gelinis ksantano gumos pagrindas su gintaro dulkėmis 6,8±0,2
Gelinis karbopolio pagrindas su smulkintais abrikosų kauliukais
7,5±0,3
Gelinis karbopolio pagrindas su gintaro dulkėmis 7,1±0,1
Išanalizavus pH tyrimo rezultatų duomenis (9 lentelė) matome, kad beveik visų šveitiklių pH svyruoja tarp pH 6,8-7.8.
Tarpusavyje palyginus šveitiklių bei jų pagrindų pH reikšmes pastebėta, kad didžioji dauguma šveitiklių pagrindų bei šveitiklių pH skyrėsi nežymiai (p˃0.05), tačiau kiekvieno pagrindo bei šveitiklių su gintaro dulkėmis pH reikšmės reikšmingai skyrėsi (p<0.05) ir buvo nustatyta, kad gintaro dulkės pasižymi pH rūgštinančiomis savybėmis.
Labiausiai rūgštiniu pH pasižymėjo gelinis ksantano gumos pagrindo su gintaro dulkėmis šveitiklis (pH 6,8±0.2), reminatis literatūra, kad rūgštesnio pH priemonės yra tinkamesnės odos priežiūrai [26], galima manyti, kad šis šveitiklis yra tinkamiausio pH.
Remiantis literatūros apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis apie kosmetinėms priemonėms rekomenduojamas pH 6.5–8.0 ribas galima teigti, kad gauti rezultatai tenkina rekomendacijas, kadangi gautų rezultatų skaitinės vertės patenka į rekomenduojamas ribas [17].
3.5 Šveitiklių pagrindų bei pagamintų šveitiklių klampos tyrimo rezultatai
Klampos nustymui naudotas rotacinis viskozimetras, tyrimo pradžioje pirmiausiai atliktas kreminio, gelinio karbopolio bei gelinio ksantano pagrindų klampos nustatymas, siekiant įsitikinti, ar šveitiklių pagrindų klampos rezultatai atitinka rekomenduojamas 3000- 400,000 mPas klampos ribas [29]. Rezultatai pateikiami žemiau:
10 lentelė. Šveitiklių pagrindų klampos matavimo rezultatai (n=3), (p<0,05). Šveitiklio pagrindo tipas Klampa (mPa·s) Kreminis 372698,3 ±11,38 Gelinis karbopolio 192096±24,14 Gelinis ksantano gumos 36502 ±67,58
Remiantis 10 lentelės duomenimis matome, kad klampiausias iš nurodytų šveitiklio pagrindų buvo kreminis, kadangi gauta didžiausia 372698,3 ±11,38 mPa·s reikšmė.
Gelinio ksantano pagrindo 36502 ±67,58 mPa·s klampos reikšmė leidžia manyti, kad pagrindas yra mažiausiai klampus. Taip pat klampa mažesnė už karbopolio gelio pagrindą, nors abiejų gelifikuojančių medžiagų koncentracija yra 1 proc.
Visų pagrindų klampa yra nurodytose rekomenduojamose ribose bei atitinka rekomenduotą 3000- 400,000 mPa·s klampą, kadangi gauti klampos rezultatai patenka į rekomenduojamos klampos ribas [29].
Toliau atlikti klampos matavimai kiekvienam šveitikliui ir gauti vidutiniai klampos rezultatai suvesti į bendrą lentelę:
11 lentelė. Šveitiklių klampos matavimo rezultatai (n=3), (p<0,05).
Šveitiklio tipas
Pagrindo tipas Abrazyvinės medžiagos tipas
Klampa (mPa·s)
Kreminis Smulkinti abrikosų kauliukai
24167± 24,35
Rausvas molis 18505±67,58
Gintaro dulkės 16327±46,75
Gelinis karbopolio Smulkinti abrikosų kauliukai
115099±43,35
