DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE

(1)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Farmacijos specialistų vaidmuo įsigyjant nereceptinius vaistus“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-05-05 Austėja Bikniūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020-05-05 Austėja Bikniūtė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020-05-05 Algirdas Baranauskas

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

2020-05-12 Jurga Bernatonienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: 2020-06-11

(3)

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

AUSTĖJA BIKNIŪTĖ

FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO ĮSIGYJANT

NERECEPTINIUS VAISTUS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Algirdas Baranauskas

(4)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė ________________________________________

parašas, data (metai, mėnuo, diena)

FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO ĮSIGYJANT NERECEPTINIUS

VAISTUS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Algirdas Baranauskas

_______________________________ data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas

_______________________________ vardas, pavardė, parašas

Darbą atliko

Magistrantė Austėja Bikniūtė

(5)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Nereceptiniai vaistai ... 12

1.2. Savigyda ... 12

1.2.1. Farmacijos specialisto vaidmuo savigydoje ... 13

1.3. Nereceptinių vaistų vartojimo problemos... 13

1.3.1. Farmacijos specialisto vaidmuo sprendžiant problemas susijusias su vaistų vartojimu .. 14

1.4. Veiksniai lemiantys nereceptinių vaistų pasirinkimą ... 15

1.5. Veiksniai skatinantys vaistų vartojimą ... 16

1.6. Priklausomybė ir piktnaudžiavimas ... 17

1.6.1. Farmacijos specialisto vaidmuo piktnaudžiavimui nereceptiniais vaistais ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 19

2.1. Tyrimo planavimas ... 19

2.2. Tyrimo objektas ... 19

2.3. Tiriamųjų atranka ... 19

2.4. Tyrimo metodai ... 19

2.5. Duomenų analizės metodai ... 20

2.6. Tyrimo dalyvių demografiniai duomenys ... 20

3. REZULTATŲ APŽVALGA ... 22

3.1. Nereceptinių vaistų vartojimas ... 22

3.3. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba ... 26

3.4. Problemos su kuriomis susiduria farmacijos specialistai ... 33

3.5. Vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos vietose vertinimas ... 35

(6)

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

5. IŠVADOS ... 42

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44

(7)

SANTRAUKA

A. Bikniūtės magistro baigiamasis darbas „Farmacijos specialistų vaidmuo įsigyjant nereceptinius vaistus”. Mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2020.

Tikslas: Nustatyti farmacijos specialistų svarbą, parenkant nereceptinius vaistus, Raseinių

mieste.

Uždaviniai: 1. Atskleisti gyventojų požiūrį į farmacijos specialistą ir jo svarbą įsigyjant

nereceptinius vaistus. 2. Įvertinti gyventojų pasitenkinimą farmacijos specialistų suteikiama informacija apie nereceptinius vaistus. 3. Nustatyti pagrindines problemas su kuriomis susiduria farmacijos specialistai konsultuodami vaistinės lankytojus. 4. Palyginti gyventojų ir farmacijos specialistų požiūrį į nereceptinių vaistų pardavimą mažmeninės prekybos vietose.

Metodika: Tyrime dalyvavo 380 Raseinių miesto gyventojų ir 23 farmacijos specialistai.

Tyrimo objektas – Raseinių miesto gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonė. Tyrimui atlikti naudotas instrumentas – anoniminė anketa. Tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (Statistinio paketo socialiniams mokslams) 26.0-ąją versiją.

Rezultatai: Atliktu tyrimu nustatyta, kad daugiausiai vaistinės lankytojų (34,1 %)

nereceptinius vaistus perka skausmo malšinimui, o didžiausią įtaką jų nereceptinių vaistų pasirinkimui daro farmacijos specialistas (40,3 %), kurio kompetencija neabejoja 93,4 % Raseinių miesto gyventojų. Pagrindinės farmacijos specialistų įžvelgiamos vaistų vartojimo problemos yra vartojama netinkama vaisto dozė (27,8 %) ir farmacijos specialistų nurodymų nesilaikymas (27,8 %). Dauguma farmacijos specialistų (91,3 %) mano, kad vaistų įsigijimas mažmeninės prekybos vietose skatina vaistų vartojimą, tam pritaria tik mažoji dalis gyventojų (31,8 %).

Išvados: Raseinių miesto gyventojai farmacijos specialistą laiko tarpininku tarp gydytojo ir paciento ir jo svarbą vertina 8,8 balais iš 10. Farmacijos specialistai siekdami užtikrinti racionalų vaistų vartojimą suteikia aiškią ir pacientams suprantamą informaciją apie vaistus, tačiau tai darydami susiduria su tam tikromis problemomis, iš kurių pagrindinė yra vaistinės lankytojų nenoras išklausyti patarimų. Lyginant farmacijos specialistų ir gyventojų požiūrį nustatyta, kad farmacijos specialistai (91,3 %) nereceptinių vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose vertina neigiamiau nei gyventojai (21,6 %) (p<0,01).

Rekomendacijos: Vaistinių vadovams: pateikti, vaistinėje aiškiai matomą, informaciją

gyventojams apie galimybę gauti vaistininko konsultaciją telefonu ar internetu. Farmacijos specialistams: aktyviau rengti susitikimus skirtus gyventojų švietimui apie neracionaliai vartojamų nereceptinių vaistų žalą.

(8)

SUMMARY

Master's thesis of A. Bikniute “The role of pharmacists in the procurement of over-the-counter medicines”. Head of Science doc. dr. A. Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. – Kaunas, 2020.

Aim: To determine the importance of pharmacy specialists in selecting over-the-counter

medicines in Raseiniai city.

Tasks: 1. Reveal the attitude of residents to a pharmacy specialist and his importance in

purchasing over-the-counter drugs. 2. Assess residents satisfaction with information on over-the-counter medications provided by pharmacists. 3. Identify the main problems which face a pharmacy specialists in advising pharmacy visitors. 4. To compare the attitudes of residents and pharmacists towards the sale of over-the-counter drugs at retail outlets.

Methodology: Participants of the study are 380 residents of Raseiniai and 23 pharmacists. The

object of the research is the opinion of Raseiniai city residents and pharmacy specialists. Instrument used to analyze the study was an anonymous questionnaire. The survey data were processed using SPSS (Statistical Package for Social Sciences) version 26.0.

Results: The study found that the majority of pharmacy visitors (34,1 %) buy over-the-counter

medicines for pain relief, and the biggest influence on their choice of over-the-counter medicines is made by a pharmacy specialist (40,3 %), whose competence is beyond doubt in 93,4 % of Raseiniai city residents.The main drug-related problems perceived by pharmacists are inappropriate dosing (27,8 %) and non-compliance with pharmacist instructions (27,8 %). The majority of pharmaceutical specialists (91,3 %) believe that the purchase of medicines at retail outlets encourages the use of medicines, which is supported by only a small part of the residents (31,8 %).

Conclusions: Residents of Raseiniai city consider a pharmacist as an intermediary between a

doctor and a patient and evaluate its importance with 8.8 points out of 10. Pharmacists provide clear and comprehensible information about medicines to ensure the rational use of medicines, but by doing it they face certain problems. The main problem is the reluctance of pharmacy visitors to listen to the pharmacist's advice. Comparing the attitudes of pharmacists and the residents it was found that pharmacists (91.3 %) evaluate the purchase of over-the-counter medicines at retail outlets more negative than the residents (21.6 %) (p<0,01).

Recommendations: For pharmacy managers: provide information clearly visible to the

residents at the pharmacy about the possibility to get a pharmacist's consultation by phone or online. For pharmaceutical specialists: intensify meetings to educate the residents about the harms of irrational over-the-counter medications use.

(9)

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovui doc. dr. Algirdui Baranauskui už pagalbą ir patarimus atliekant magistrinį darbą.

(10)

SANTRUMPOS

lls – laisvės laipsnių skaičius

n – į klausimą atsakiusių respondentų skaičius NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą p – patikimumo lygmuo

PSO – pasaulio sveikatos organizacija

SPSS – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa χ2 – chi-kvadrato kriterijus

(11)

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama

informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [1].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų

tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį

preparatą [1].

(12)

ĮVADAS

Temos aktualumas – didėjant nereceptinių vaistų prieinamumui, gausėjant vaistinių preparatų ir įvairių šaltinių apie juos savigyda tampa vis dažnesnė praktika. Racionali savigyda padeda žmonėms pašalinti negalavimus, tačiau netinkamai vartojami nereceptiniai vaistai gali būti pavojingi sveikatai. Farmacijos specialistai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės sveikatą ir siekiant užkirsti kelią neracionaliam vaistų vartojimui.

Viena iš farmacijos specialisto pareigų yra suteikti farmacinę paslaugą, kurios metu specialistas turi parinkti nereceptinius vaistus ir suteikti farmacinę informaciją apie juos [1]. Daugybė žmonių, pajutę ligos simptomus, pirmiausia keliauja į visuomenės vaistines, norėdami įsigyti nereceptinių vaistų ir (arba) gauti farmacijos specialisto patarimą [3]. Taigi, dažnai farmacijos specialistas yra pirmasis ir kartais vienintelis asmuo su kuriuo konsultuojasi žmogus įsigydamas nereceptinius vaistus.

Atliktame kiekybiniame tyrime analizuojamas žmonių požiūris į farmacijos specialistą ir jo suteikiamos konsultacijos svarbą, vertinama farmacijos specialistų suteikiama konsultacija bei analizuojami veiksmai, kurių imasi farmacijos specialistai norėdamai užtikrinti racionalų vaistų vartojimą. Taip pat pateikiamos pagrindinės problemos su kuriomis susiduria farmacijos specialistai konsultuodami vaistinės lankytojus bei lyginamas farmacijos specialistų ir gyventojų požiūris į nereceptinių vaistų įsigijimą parduotuvėse ir degalinėse. Pradėjus vykdyti nereceptinių vaistinių preparatų prekybą mažmeninės prekybos vietose, kyla abejonių dėl farmacijos specialisto vaidmens svarbos. Todėl šiame darbe buvo analizuojama farmacijos specialisto suteikiama informacija apie nereceptinius vaistus. Tai padėjo suprasti kokios informacijos negauna žmonės įsigydami vaistus mažmeninės prekybos vietose, ten kur farmacijos specialisto konsultacija nėra suteikiama.

Tyrimui atlikti buvo naudojamos kiekybinės anoniminės anketos. Tai yra pirmasis tyrimas atliktas Raseinių mieste, siekiant atskleisti farmacijos specialistų svarbą. Pagrindinis tyrimo objektas – Raseinių miesto gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonė. Išanalizavus respondentų atsakymus buvo pateiktos praktinės rekomendacijos vaistinės vadovams ir farmacijos specialistams.

Šiuo tyrimu siekiama nustatyti farmacijos specialistų svarbą, parenkant nereceptinius vaistus, Raseinių mieste.

(13)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Nustatyti farmacijos specialistų svarbą, parenkant nereceptinius vaistus, Raseinių

mieste.

Uždaviniai:

1. Atskleisti gyventojų požiūrį į farmacijos specialistą ir jo svarbą įsigyjant nereceptinius vaistus. 2. Įvertinti gyventojų pasitenkinimą farmacijos specialistų suteikiama informacija apie

nereceptinius vaistus.

3. Nustatyti pagrindines problemas su kuriomis susiduria farmacijos specialistai konsultuodami

vaistinės lankytojus.

4. Palyginti gyventojų ir farmacijos specialistų požiūrį į nereceptinių vaistų pardavimą mažmeninės

(14)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nereceptiniai vaistai

Vaistiniai preparatai yra skirstomi į receptinius ir nereceptinius. Receptiniams vaistiniams preparatams priskiriami vaistai, kurie vartojami netinkamai ar be gydytojo priežiūros gali kelti pavojų sveikatai, yra vartojami parenteraliniu būdu, taip pat jeigu sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vaistiniai preparatai, kurie nepriskiriami receptiniams, vadinami nereceptiniais [1]. Tokie vaistai vartojami įvairiems negalavimams gydyti, yra lengvai prieinami vartotojams, juos galima įsigyti ne tik vaistinėse bet ir kituose mažmeninės prekybos tinkluose, pvz.: degalinėse ir prekybos centruose [4].

Žmonės gali įsigyti vaistų ne tik turėdami gydytojo receptą, bet ir tiesiog nuėję į vaistinę [5]. Nereceptiniai vaistai vartojami daugelio įprastų negalavimų malšinimui, įskaitant skausmą, karščiavimą, kosulį ir peršalimą, skrandžio sutrikimus bei alergijas [6]. Lengvas šių vaistų prieinamumas suteikia galimybę vartotojams saugiai ir veiksmingai malšinti dažniausiai pasitaikančius negalavimus, asmenys aktyviai įtraukiami į savo pačių sveikatos priežiūrą, sumažinamas gydytojų užimtumas bei jų stygius [5,7,8]. Visuomenėje vyrauja tendencija, kad nereceptiniai vaistai yra saugesni už receptinius, tačiau ir be recepto įsigyjami vaistai gali būti žalingi, kai nesilaikoma pakuotės informaciniame lapelyje arba specialisto pateiktų nurodymų [5,9].

1.2. Savigyda

Žmonės visame pasaulyje vis labiau rūpinasi savo sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rūpinimąsi savimi apibrėžia kaip asmenų, šeimų ir visuomenės gebėjimą gerinti ar palaikyti sveikatą, užkirsti kelią ligoms ar jas išgydyti, su sveikatos priežiūros specialisto pagalba ar be jos [10]. Viena iš rūpinimosi savimi sudedamųjų dalių yra savigyda, kuri apibrėžiama kaip paciento vartojamas vaistas jo paties iniciatyva, šeimos narių, draugų patarimu arba remiantis vaistininko patarimais, tačiau nesikreipiant į gydytoją. Tai žmonių noras ir sugebėjimas atlikti intelektualų, nepriklausomą ir informuotą vaidmenį ne tik priimant sprendimus, bet ir valdant prevencinę, diagnostinę ir terapinę veiklą [10 – 12].

Savigyda apima paciento vartojamus vaistinius preparatus atpažįstamiems sutrikimams ar simptomams šalinti, taip pat vaistinių preparatų skyrimą šeimos nariams, ypač kūdikiams, vaikams ar pagyvenusiems žmonėms [13]. Savigyda yra labai dažnas reiškinys, kuris atsiranda dėl daugybės

(15)

priežasčių: augančios savęs priežiūros tendencijos, laiko, sveikatos paslaugų trūkumo, plačios vaistų reklamos ir didėjančio vaistų prieinamumo [12].

1.2.1. Farmacijos specialisto vaidmuo savigydoje

Vaistininko vaidmuo savigydoje užima svarbią vietą, nes dažnai vaistininkas yra pirmasis specialistas į kurį kreipiamąsi sunegalavus. Nors pasauliniu mastu siekiama liberalizuoti nereceptinių vaistų rinkas, daugelio šalių vaistinės vis dar yra pagrindinės šių vaistų įsigijimo vietos, todėl farmacijos specialistai gali prisidėti siekiant užtikrinti racionalią savigydą [14]. Būdamas sveikatos priežiūros komandos nariu, vaistininkas privalo dalyvauti sveikatos tikrinime, kad nustatytų sveikatos problemas ir asmenis, kuriems gresia pavojus, dalyvauti sveikatos stiprinimo kampanijose, skirtose informavimui apie sveikatos problemas ir ligų prevenciją, suteikti žmonėms informaciją, patarti ir padėti pasirinkti tinkamus vaistus [12].

Tyrimo atlikto Estijoje ir Lietuvoje 2013 – 2014 m. duomenimis daugiausiai respondentų Estijoje vaistininkus apibūdino kaip kompetentingus patarėjus (77 %), specialistus vaistų ir ligų srityje (45 %), tačiau 41 % respondentų manė, kad vaistininkai yra pardavėjai. Lietuvoje daugiau nei pusė respondentų mano, kad vaistininkas yra kompetentingas suteikti konsultaciją, o beveik pusė tyrimo dalyvių mano, kad vaistininkas – tai vaistų specialistas. Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje vaistininkai yra laikomi kompetentingais patarėjais, vaistų specialistais [15].

Salmane – Kuļikovska L. (2012) Latvijoje atlikusi tyrimą nustatė, kad svarbiausias informacijos apie nereceptinius vaistus šaltinis yra vaistininkas (32,5 %). Žmonės taip pat dažnai remiasi savo ankstesne patirtimi (31,8 %). Šeimos gydytojo vaidmuo yra šiek tiek mažesnis – 26,9 %. Kalbant apie informacijos šaltinius, kuriais žmonės labiausiai pasitiki, dauguma respondentų nurodė pakuotės informacinį lapelį (80,0 %), gydytojus (78,7 %) ir bendrosios praktikos slaugytojus (77,9 %). Vaistininkas yra informacijos šaltinis, kuriuo pasitiki 72,3 % respondentų [16].

Vaistininkai yra lengvai prieinami specialistai, kuriems suteikiamas didelis visuomenės pasitikėjimas, todėl jie turi unikalias galimybes teikti patarimus plačiajai visuomenei, palyginti su sveikatos priežiūros specialistais.

1.3. Nereceptinių vaistų vartojimo problemos

„Su vaistų vartojimu susijusi problema yra įvykis ar aplinkybė, susijusi su vaistų terapija, kuri gali trukdyti pasiekti norimą rezultatą” [17]. Tai didžiausias iššūkis sveikatos priežiūros paslaugų

(16)

teikėjams. Dėl šių problemų gali pablogėti gyvenimo kokybė, padidėti bendros sveikatos priežiūros išlaidos, pailgėti hospitalizacijos laikas ir padidėti sergamumo bei mirštamumo rizika [18]. Visos su vaistais susijusios problemos gali būti suskirstytos į septynis tipus: nereikalinga vaistų terapija, reikalinga papildoma vaistų terapija, netinkamas vaistas, per maža dozė, per didelė dozė, nepageidaujamos reakcijos į vaistą (NRV) ir nurodymų nesilaikymas [18].

1.3.1. Farmacijos specialisto vaidmuo sprendžiant problemas susijusias su vaistų

vartojimu

Viena iš farmacijos specialisto pareigų yra teikti farmacinę paslaugą [1]. Visų pirma, vaistininkas turi užduoti tam tikrus klausimus, kurie padėtų žmogui parinkti tinkamiausią vaistinį preparatą, tai padaryti daug paprasčiau žinant paciento amžių, kiek laiko negaluoja, ar turi alergijų, kokie žalingi įpročiai, kokius vaistinius preparatus jau vartojo ir t.t. Žinodamas atsakymus į šiuos klausimus vaistininkas gali įvertinti gyventojo būklę ir pasiūlyti tinkamiausią vaistinį preparatą [2].

Farmacijos specialistas prieš išduodamas vaistą turi informuoti gyventoją apie savigydos rizikos faktorius: pernelyg ilgą vaistinių preparatų vartojimą, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, sąveiką su kitais vaistiniais preparatais ir maistu, neteisingą simptomų įvertinimą, neteisingo gydymo pasirinkimą, delsimą kreiptis į gydytoją, taip pat įspėti apie galimas nepageidaujamas reakcijas bei kontraindikacijas. Suteikiama informacija turi būti aiški ir lengvai suprantama [2].

Reikia pabrėžti, kad 90,2 % su vaistų vartojimu susijusių problemų gali būti iš dalies arba visiškai išspręstos vaistinėje. Tai parodo vaistininko vaidmens svarbą konsultuojant gyventojus ir identifikuojant vaistų vartojimo problemas [19].

2006 m. Kaune buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas ištirti pagrindines vaistų vartojimo problemas Lietuvos vaistinėse. Tyrimo metu nustatyta, kad vartojant nereceptinius vaistus dažniausiai pasitaiko nurodymų nesilaikymo problema, kurią sprendžia daugiausiai farmacijos specialistų (72,5 %) [20].

Frøkjær et al. (2011) Danijoje atliko tyrimą, kurio tikslas kiekybiškai įvertinti visuomenės vaistinėse nustatytas su vaistų vartojimu susijusias problemas, pasireiškiančias vartojant nereceptinius vaistus. Tyrime dalyvavo 3868 respondentai, iš viso užfiksuoti 4324 nereceptinių vaistų prašymai. Su vaistų vartojimu susijusios problemos buvo nustatytos 20 % visų nereceptinių vaistų prašymų atvejų. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausia problema buvo netinkama savigyda (44,8 %), taip pat per maža vaisto dozė (17 %), per ilgas vartojimo laikas (15 %) ir nepageidaujamos reakcijos (13,8 %). Vaistininkai išsprendė arba iš dalies išsprendė 78 % su vaistų vartojimu susijusių problemų. Rezultatai parodė, kad 73 % problemų buvo išspręstos farmacijos specialistų be šeimos gydytojo konsultacijų [21].

(17)

2012 m. Vokietijoje atliktame tyrime iš viso įvertinti 12 567 nereceptinių vaistų prašymų atvejai. Su nereceptinių vaistų vartojimu susijusios problemos yra dažnos ir pasireiškė 17,6 % respondentų nereceptinių vaistų prašymų. Neretai pasitaikančios problemos – per ilga vartojimo trukmė, įskaitant piktnaudžiavimą vaistais (17,1 %) ir netinkama dozė (6,8 %). Tačiau maždaug pusė visų su vaistų vartojimu susijusių problemų atvejų buvo susiję su netinkama savigyda (29,7 %) ir prašomu netinkamu vaistu (20,5 %). Šie skaičiai rodo, kad farmacijos specialistų konsultacija savigydos atveju yra būtina. Vaistų vartojimas, be vaistininko ar gydytojo patarimo, reikalauja, kad žmonės tiksliai įvertintų simptomus, teisingai diagnozuotų būklę, nuspręstų, ar reikia vaistų ir jei reikia, pasirinktų tinkamus bei teisingai juos vartotų [19].

Farmacijos specialistai yra atsakingi už veiksmingą vaistinės lankytojų konsultavimą siekiant užtikrinti saugų ir racionalų vaistų vartojimą. Jie atlieka svarbų vaidmenį nustatant, užkertant kelią ir pašalinant problemas susijusias su vaistų vartojimu, taip užtikrindami paciento saugumą ir optimalų gydymą vaistais [22].

1.4. Veiksniai lemiantys nereceptinių vaistų pasirinkimą

Informaciją apie vaistus žmonės gauna iš įvairių šaltinių – gydytojų, farmacijos specialistų, skaitydami pakuotės informacinį lapelį, spaudą, žiūrėdami televiziją, kurioje gausu nereceptinių vaistinių preparatų reklamų. Taip pat informaciją apie vaistus suteikia draugai, šeimos nariai, bei jos gausu internete [23 – 25]. Labai svarbu, kad gauta informacija būtų neklaidinanti, tam, kad žmogus galėtų pasirinkti tinkamiausią vaistinį preparatą.

Išskiriama keletas pagrindinių veiksnių, kurie lemia nereceptinių vaistų pasirinkimą. Tyrimų duomenimis, vienas svarbiausių – tai vaistininko rekomendacija [26 – 28]. 2019 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 287 Kauno miesto gyventojai. 12,9 % respondentų atsakė, kad farmacijos specialisto patarimai visada lemia vaisto pasirinkimą, o 54,0 % tyrimo dalyvių dažniausiai perka vaistininko rekomenduojamus vaistus [29].

Kaina taip pat yra svarbus veiksnys lemiantis vaisto pasirinkimą. Kevrekidis et al. (2016) Salonikų mieste, Graikijoje atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 300 respondentų. Tyrimo dalyviai įvertino pateiktus veiksnius naudodami 5 balų Likerto tipo skalę – nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku). Kaina buvo trečias pagal svarbumą veiksnys darantis įtaką nereceptinio vaisto pasirinkimui (4,02). Šeimos bei draugų rekomendacijos daro mažesnę įtaką (3,51), o reklama nėra labai svarbus veiksnys lemiantis vaistų pasirinkimą (2,97) [30]. Tačiau mažas reklamos poveikis vaistų pirkimui yra abejotinas. Nereceptinių vaistų reklamos yra dažnos internete, televizijoje, radijuje, žurnaluose ir laikraščiuose, o kitų tyrimų duomenimis, ši reklama naudojama kaip svarbus informacijos apie vaistus

(18)

šaltinis [26,31]. Taip pat manoma, kad dauguma žmonių nepripažįsta reklamos įtakos jų apsisprendimui [26].

1 lentelėje pateikti dviejų studijų atliktų 2016 m. Lietuvoje ir 2012 m. Estijoje apibendrinti rezultatai.

1 lentelė. Veiksnių lemiančių nereceptinių vaistų pasirinkimą palyginimas Vilniuje ir Taline Veiksniai Vilnius n=361 (%) Talinas n=1820 (%)

Vaistininko rekomendacija 65,9 57

Gydytojo rekomendacija 14,3 44

Asmeniniai įsitikinimai 8,7 -

Kaina 4,9 25

Šeimos ir draugų rekomendacija 0,5 15

Reklama 2,0 7

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus galime teigti, kad Vilniuje ir Taline svarbiausias veiksnys lemiantis vaisto pasirinkimą yra vaistininko rekomendacija, taip atsakė 65,9 % respondentų dalyvavusių Vilniuje ir 57 % respondentų dalyvavusių Taline atliekamuose tyrimuose. Taip pat, abiejų tyrimų duomenimis svarbūs veiksniai yra gydytojo rekomendacija, kaina, reklama, artimųjų ir draugų patarimai [26,28].

Apibendrinant galime pastebėti, kad farmacijos specialisto vaidmuo, suteikiant informaciją ir padedant gyventojams pasirinkti tinkamus vaistinius preparatus, yra labai svarbus.

1.5. Veiksniai skatinantys vaistų vartojimą

Vaistų suvartojimas Lietuvoje 2010 – 2018 m. padidėjo 31,4 % [32]. Atsižvelgiant į šiuos duomenis vaistų vartojimo skatinimas dar labiau didins suvartojamų vaistų skaičių.

2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 390 respondentų, duomenimis pagrindiniai vaistų vartojimą skatinantys veiksniai buvo vaistų turėjimas namų vaistinėlėje (25,3 %) ir baimė sunkesnių susirgimo pasekmių (24,6 %). Taip pat 9,1 % respondentų atsakė, kad vaistus įsigyti ir vartoti skatina draugų rekomendacijos, akcijos ir reklama (7,1 %) bei lengvas nereceptinių vaistų prieinamumas (6,3 %) [23].

Vienas iš veiksnių, skatinančių vaistų vartojimą yra nereceptinių vaistų reklama, kurios tikslas – skatinti racionalią savigydą, suteikti žmonėms informaciją, formuoti nuomonę ir daryti įtaką vaistų įsigijimui [33]. 2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis vaistų reklama televizijoje pasitiki ir joje išgirsta informacija naudojasi tik 3,6 % respondentų, 30 % tyrimo dalyvių televizinė reklama nėra svarbi

(19)

[23]. Reklamuojami nereceptiniai vaistai yra lengvai prieinami vaistinėse, todėl neretai žmonės klaidingai įvertinę negalavimus, ateina į vaistinę jau aiškiai žinodami ką nori įsigyti, tačiau tai ne visada yra geriausias pasirinkimas [34].

Vaistų vartojimą skatina akcijos. 22,2 % respondentų atkreipia dėmesį į akcijas ir pasinaudoja galimybe įsigyti vaistus pigiau, 17,9 % žmonių akcijos nėra svarbios ir jie atsižvelgia į vaistininko rekomendacijas, o 26,3 % tyrimo dalyvių visiškai neatsižvelgia į akcijas ir vaistus perka tik pagal gydytojo rekomendacijas [23].

Vaistų įsigijimas nuotoliniu būdu taip pat skatina vaistų vartojimą. Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, galime teigti, kad žmonės nėra linkę įsigyti vaistų nuotoliniu būdu. Dauguma tyrime dalyvavusių žmonių (65,8 %) atsakė, kad visiškai nesinaudoja internetinės vaistinės paslaugomis, 30,8 % respondentų kartais, ir tik 3,1 % respondentų dažnai perka vaistus nuotoliniu būdu. Tačiau 6,3 % tyrimo dalyvių sutinka, kad įsigyti ir vartoti vaistus skatina lengvas jų prieinamumas [23].

Taigi, pagrindiniai veiksniai skatinantys vaistų įsigijimą ir vartojimą yra nereceptinių vaistų reklama, akcijos ir nuolaidos, didėjantis vaistų prieinamumas, šeimos narių bei draugų rekomendacijos.

1.6. Priklausomybė ir piktnaudžiavimas

Nereceptiniai vaistai padeda žmonėms savarankiškai malšinti lengvus negalavimus, tačiau nereceptinių vaistų vartojimas gali būti ne tik naudingas bet ir pavojingas – netinkama savidiagnostika, netinkamas dozavimas, nepageidaujamas vaistų poveikis, vaistų sąveikos bei priklausomybės problemos, susijusios su ilgalaikiu vaistų vartojimu [35]. Taip pat kai kuriais nereceptiniais vaistais gali būti piktnaudžiaujama, kas yra apibrėžiama kaip vaistų vartojimas ne medicinos tikslais [5,35,36]. Piktnaudžiavimas neretai yra tyčinis, skirtingai nuo netinkamo vaistų vartojimo, kai vaistas vartojamas gydymo tikslais, tačiau neteisingai dozuojamas, neteisinga vartojimo trukmė ar intervalai, bei dėl žinių stokos vartojami sąveikaujantys vaistai [35]. Nereceptiniai vaistai vartojami ne gydymo tikslais yra lengvai prieinami vaistinėse. Taip pat, piktnaudžiavimas didėja dėl galimybės įsigyti vaistus internetu.

Piktnaudžiavimas nereceptiniais vaistais buvo nustatytas daugelyje šalių. Išskirtos penkios pagrindinės vaistų, kuriais piktnaudžiaujama, grupės: vaistai, kurių pagrindą sudaro kodeinas, preparatai nuo kosulio, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano, raminamieji antihistamininiai vaistai, dekongestantai ir vidurius laisvinantys vaistai [5].

Zaprutko et al. (2016) Lenkijoje atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 680 respondentų. Remiantis tyrimo dalyvių atsakymais, pagrindinė piktnaudžiavimo vaistais priežastis yra padidėjęs informacijos apie tai kiekis internete (45,3 %), lengvas vaistų prieinamumas (37,5 %), tinkamo teisinio

(20)

reglamentavimo trūkumas (12,5 %) ir 4,7 % respondentų atsakė, kad pablogėjusi vaistinių finansinė padėtis lemia padidėjusį pardavimų skaičių, todėl didėja ir piktnaudžiavimas vaistais.

Remiantis tyrimo dalyvių nuomonėmis, socialinis švietimas gali prisidėti ribojant nereceptinių vaistų vartojimą ne medicinos tikslais ir gali sumažinti gydymo nesėkmes, dėl kurių sumažėtų ir ekonominės išlaidos, susijusios su netinkamu nereceptinių vaistų vartojimu [37].

1.6.1.

Farmacijos specialisto vaidmuo piktnaudžiavimui nereceptiniais vaistais

Piktnaudžiavimas vaistais yra pavojingas, todėl vaistininkų vaidmuo yra labai svarbus [38]. Farmacijos specialistai susiduria su daugybe iššūkių susijusių su piktnaudžiavimu nereceptiniais vaistais, jie nerašo ir neprižiūri pacientų aprašų, susijusių su nereceptinių vaistų vartojimu, o tai sukuria informacijos, reikalingos priimti tinkamus gydymo sprendimus, trūkumą. Vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį konsultuodami pacientus, taigi kokybiška farmacinė paslauga bei farmacijos specialistų budrumas gali padėti sumažinti piktnaudžiavimą nereceptiniais vaistais [35].

Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai (38,2 %) tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų, įtarę žmogaus piktnaudžiavimą vaistais, kurių sudėtyje yra dekstrometorfano, pseudoefedrino, kodeino ir benzidamino vaisto neparduoda, paaiškindami, kad šių vaistų neturi. 34,0 % respondentų nurodė, kad parduoda vaistą, nes žmogus jį gali gauti kitoje vaistinėje [37].

Pagrindiniai trys vaistininkų naudojami metodai, kuriais siekiama kontroliuoti piktnaudžiavimą vaistais: su piktnaudžiavimu susiję vaistiniai preparatai laikomi žmogui nematomoje vietoje, farmacininkas užduoda klausimus susijusius su įsigyjamu vaistu ir jei reikia atsisako jį parduoti.

Farmacijos specialistai gali aktyviai valdyti piktnaudžiavimą nereceptiniais vaistais, naudodamiesi savo klinikiniais įgūdžiais, teikdami informaciją apie vaistus žodžiu ir raštu bei ugdydami pacientų pasitikėjimą [35].

(21)

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas

Ruošiantis atlikti tyrimą buvo išnagrinėta mokslinė literatūra, kuri padėjo parengti tyrimo planą, išsikelti tikslą, suformuluoti uždavinius bei atskleisti temos aktualumą. Tyrimo planavimo metu parengta literatūros apžvalga, pasirinktas tyrimo instrumentas ir parengtos kiekybinės, anoniminės anketos Raseinių miesto gyventojams (1 priedas) ir farmacijos specialistams (2 priedas). Taip pat tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – Raseinių miesto gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonė. Tyrimo metu buvo analizuotas Raseinių miesto gyventojų požiūris į farmacijos specialisto vaidmens svarbą įsigyjant nereceptinius vaistus, analizuojama farmacijos specialistų suteikiama informacija, nustatomos pagrindinės problemos trukdančios suteikti kokybišką farmacinę paslaugą. Taip pat buvo lyginama farmacijos specialistų ir gyventojų nuomonė apie nereceptinių vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose.

2.3. Tiriamųjų atranka

Taikoma tiriamųjų atranka – atsitiktinė. Tyrime dalyvavo Raseinių miesto gyventojai ir farmacijos specialistai. Raseinių miesto populiacija – 13063. Apskaičiuota tyrimo imtis – 373, bet dėl galimo anketų negrįžtamumo buvo išdalinta 400 anketų, iš kurių tinkamos analizei buvo – 380, atsakomumas – 95 %. Taip pat 23 anketos buvo išdalintos Raseinių miesto farmacijos specialistams, ir visos jos buvo tinkamos analizei.

2.4. Tyrimo metodai

Atliekant magistro baigiamąjį darbą buvo taikomi šie metodai:

• Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos, susijusios su

(22)

• Empirinis analizės metodas. Pasirinkta anketinė anoniminė apklausa. Buvo paruoštos dvi

anketos, viena jų skirta Raseinių miesto gyventojams, o kita farmacijos specialistams, jų pagalba buvo siekiama atskleisti farmacijos specialisto svarbą, įsigyjant nereceptinius vaistus.

• Statistinis tyrimo rezultatų analizės metodas. Naudojant SPSS 26.0-ąją versiją buvo atlikta

surinktų duomenų analizė. Darbe pateikti grafikai ir lentelės sudaryti naudojantis Microsoft Office Word 2016 ir Microsoft Office Excel 2016 programomis.

2.5. Duomenų analizės metodai

Anketų duomenys buvo nagrinėjami naudojant SPSS 26.0 ir Microsoft Office Excel 2016 programas. Buvo atlikta aprašomoji ir lyginamoji gautų duomenų analizė. Kiekybiniams duomenims analizuoti buvo pasirinktas chi-kvadrato kriterijus. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais jei p<0,05 ir statistiškai nereikšmingais (sn), jei p>0,05.

2.6. Tyrimo dalyvių demografiniai duomenys

Tyrimo metu buvo apklausti 23 farmacijos specialistai. Didžiają dalį, tyrime dalyvavusių, farmacijos specialistų sudarė moterys, iš viso 95,6 % ir tik vienas vyras (4,4 %). 2 lentelėje pateiktas vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

2 lentelė. Farmacijos specialistų charakteristikos Analizuojami požymiai Vaistininkai, n (%) Vaistininkų

padėjėjai, n (%) Iš viso, n (%) Lytis Vyrai 1 (4,4) - 1 (4,4) Moterys 15 (65,2) 7 (30,4) 22 (95,6) Iš viso 16 (69,6) 7 (30,4) 23 (100) Amžius 20 – 40 6 (26,1) - 6 (26,1) 41 – 60 9 (39,1) 3 (13,0) 12 (52,1) 61 – 80 1 (4,4) 4 (17,4) 5 (21,8) Iš viso 16 (69,6) 7(30,4) 23 (100)

Tyrime dalyvavo 15 vaistininkių (65,2 %), 7 vaistininko padėjėjos (30,4 %) ir vienas vaistininkas (4,4 %). Daugiausia tyrime dalyvavusių respondentų buvo 41 – 60 metų, jie sudarė 52,1 %

(23)

visų tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų, 26,1 % farmacijos specialistų buvo 20 – 40 metų, o mažiausiai tyrime dalyvavusių respondentų (21,8 %) priklausė 61 – 80 metų amžiaus grupei.

Taip pat šio tyrimo metu buvo apklausta 380 Raseinių miesto gyventojų. 3 lentelėje pateiktas respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

3 lentelė. Gyventojų charakteristikos

Analizuojami požymiai Gyventojai, n (%)

Lytis Vyrai 69 (18,2) Moterys 311 (81,8) Iš viso 380 (100) Amžius 18 – 40 203 (53,4) 41 – 63 141 (37,1) 64 – 86 36 (9,5) Iš viso 380 (100)

Dauguma tyrimo dalyvių yra moterys, jų tyrime dalyvavo 81,8 %, o vyrų – 18,2 %. Vertinant dalyvių pasiskirstymą pagal amžių matome, kad daugiausiai (53,4 %) tyrime dalyvavusių asmenų buvo 18 – 40 metų, 37,1 % respondentų buvo 41 – 63 metų ir mažiausią dalį (9,5 %) tyrime dalyvavusių žmonių sudarė 64 – 86 metų respondentai.

(24)

3. REZULTATŲ APŽVALGA

3.1. Nereceptinių vaistų vartojimas

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta kaip dažnai Raseinių miesto gyventojai vartoja nereceptinius vaistus. 4 lentelėje pateiktas gyventojų vaistų vartojimo dažnis ir jo priklausomybė nuo respondentų lyties.

4 lentelė. Gyventojų nereceptinių vaistų vartojimo dažnio priklausomybė nuo lyties (vyrai n=69, moterys n=311)

Nereceptinių vaistų vartojimo dažnis Lytis Statistinis patikimumas Vyrai, n (%) Moterys, n (%) Kiekvieną dieną 3 (4,3) 18 (5,8) 𝑥2=17,015 lls=7 p<0,05

Kelis kartus per savaitę 5 (7,2) 21 (6,8)

Kartą per savaitę 0 (0)* 17 (5,5)*

Kelis kartus per mėnesį 10 (14,5) 71 (22,8)

Kartą per mėnesį 6 (8,7) 57 (18,3)

Rečiau nei kartą per mėnesį 27 (39,1)* 69 (22,2)*

Kartą per pusę metų 8 (11,6) 27 (8,7)

Rečiau nei kartą per pusę metų 10 (14,5) 31 (10,0)

*𝑥2_{požymių homogeniškumo kriterijus}

Remiantis 𝑥2_{kriterijumi nustatyta, kad vaistų vartojimo dažnis priklauso nuo lyties. Atlikus}

porinius palyginimus nustatyta, kad daugiau moterų (5,5 %) nei vyrų (0 %) vaistus vartoja kartą per savaitę. Daugiau vyrų (39,1 %) nei moterų (22,2 %) vaistus vartoja rečiau nei kartą per mėnesį (p<0,05).

Gyventojams skirtoje anketoje buvo pateiktas klausimas, kuriuo siekta išsiaiškinti kokiems negalavimams vaistinės lankytojai dažniausiai perka nereceptinius vaistus. Respondentai galėjo pasirinkti keletą atsakymų variantų, visi jie pateikti 1 paveiksle.

(25)

1 pav. Dažniausi negalavimai, kuriems malšinti vaistinės lankytojai įsigyja nereceptinius vaistus Daugiausiai vaistinės lankytojų (34,1 %) nereceptinius vaistus perka skausmo malšinimui. Taip pat tyrimo dalyviai įsigyja vaistus skirtus peršalimo simptomams lengvinti (23,9 %), skrandžio sutrikimams gydyti (16,0 %), karščiavimo mažinimui (11,3 %), viduriavimui (4,5 %), alergijai (4,4 %), vėmimui slopinti (2,1 %). 3,7 % respondentų pasirinko „kita” ir įvardino, kad nereceptinius vaistus įsigyja: širdies ir kraujagyslių sistemai (n=8), nervų sistemai (n=7), inkstų ir šlapimo takų sutrikimams (n=3), lūpų pūslelinės gydymui (n=3), rūgštingumui mažinti (n=2), venų nepakankamumui (n=1), slogai (n=1), sąnarių skausmams malšinti (n=1), taip pat įvardino skubią kontracepciją (n=1) ir akių lašus (n=2).

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti kas daro didžiausią įtaką Raseinių miesto gyventojų nereceptinio vaisto pasirinkimui. Rezultatai parodė, kad farmacijos specialistas yra pagrindinis veiksnys lemiantis vaistų pasirinkimą (40,3 %), 34,2 % respondentų vaistus renkasi savo nuožiūra ir 15,8 % apklaustųjų nereceptinio vaisto pasirinkimą lemia gydytojo rekomendacija. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant 𝑥2_požymių

homogeniškumo kriterijų, norint išsiaiškinti veiksnio, darančio įtaką nereceptinio vaisto pasirinkimui, priklausomybę nuo lyties. Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai (n=120, 38,6 % versus n=10, 14,5 %) vaistus renkasi savo nuožiūra , o vyrams dažniau nei moterims (n=13, 18,8 % versus n=14, 4,5 %) įtaką nereceptinio vaisto pasirinkimui daro šeimos nariai. Gydytojas, farmacijos specialistas, draugai, internetas ir nereceptinių vaistų reklamos daro panašią įtaką tiek vyrams tiek moterims (2 pav.).

34,1 23,9 16,0 11,3 4,5 4,4 2,1 3,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Skausmas Peršalimas Skrandžio sutrikimai

Karščiavimas Viduriavimas Alergija Vėmimas Kita

G yv en to jų s ka iči u s, %

(26)

2 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal veiksnius darančius įtaką jų nereceptinių vaistų

pasirinkimui (vyrai n=69, moterys n=311) *𝑥2_{požymių homogeniškumo kriterijus}

3.2. Gyventojų požiūris į farmacijos specialistą

Raseinių miesto gyventojams buvo užduotas klausimas, kuriuo siekta atskleisti respondentų požiūrį į farmacijos specialistą. Tai išsiaiškinti yra labai svarbu, tam, kad būtų sudarytas bendras vaizdas kokią vietą, žmonių nuomone, visuomenėje užima farmacijos specialistas. Rezultatai pateikti 3 paveiksle.

3 pav. Gyventojų požiūris į farmacijos specialistą 47,8 14,5* 17,4 18,8* 1,4 ₀ ₀ 38,6 38,6* 15,4 4,5* 1,3 1,0 0,6 0 10 20 30 40 50 60 Farmacijos specialistas Vaistus renkasi savo nuožiūra

Gydytojas Šeimos nariai Reklama Internetas Draugai

Vyrai, % Moterys, % x2=28,378, lls=6, p<0,01 48,3 18,4 14,1 8,5 8,5 2,2 0 10 20 30 40 50 60 Tarpininkas tarp gydytojo ir paciento Asmuo į kurį pirmiausia kreipiamąsi sunegalavus Konsultantas Sveikatos priežiūros specialistas

Pardavėjas Vaistų gamintojas

G yv en to jų s ka iči u s, %

(27)

Dauguma gyventojų (48,3 %) farmacijos specialistą laiko tarpininku tarp gydytojo ir paciento. 18,4 % vaistinės lankytojų atsakė, kad farmacijos specialistas yra pirmasis asmuo į kurį kreipiasi sunegalavę. 14,1 % respondentų farmacijos specialistą įvardino konsultantu, 8,5 % – sveikatos priežiūros specialistu, ir tiek pat procentų žmonių farmacijos specialistą laiko pardavėju.

Taip pat siekiant atskleisti požiūrį į farmacijos specialistą, vaistinės lankytojams buvo pateiktas teiginys „neabejojate farmacijos specialisto kompetencija“, kurį respondentai turėjo įvertinti nuo „visiškai nesutinku“ iki „visiškai sutinku“ (4 pav.).

4 pav. Gyventojų nuomonė apie farmacijos specialistų kompetenciją

Dauguma respondentų atsakė, jog neabejoja farmacijos specialistų kompetencija (93,4 %), o 4,5 % vaistinės lankytojų nuomonės šiuo klausimu neturi. Abejonių dėl farmacijos specialistų kompetencijos kyla tik 2,1 % respondentų.

Raseinių miesto gyventojų buvo klausiama ar jie atsako į farmacijos specialistų užduodamus klausimus (5 pav.). Dauguma vaistinės lankytojų (71,3 %) atsako į visus užduodamus klausimus, 26,3 % respondentų atsako tik į tuos klausimus, kurie, jų nuomone, gali padėti vaistininkui ar jo padėjėjui parinkti tinkamą vaistinį preparatą. Nebuvo nei vieno respondento, kuris neatsakytų į užduodamus klausimus. 47,1 46,3 4,5 2,1 0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Visiškai sutinku Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku Visiškai nesutinku Gyventojų skaičius, %

(28)

5 pav. Vaistinės lankytojų atsakomumas į farmacijos specialisto užduodamus klausimus

3.3. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba

Atliekamu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti Raseinių miesto gyventojų požiūrį į farmacijos specialistų svarbą, taip pat sužinoti kaip jie vertina specialistų suteikiamą informaciją.

Raseinių miesto gyventojų buvo paprašyta įvertinti farmacijos specialistų konsultacijos svarbą skalėje nuo 1 iki 10 (6 pav.).

6 pav. Farmacijos specialistų konsultacijos svarbos įvertinimas skalėje nuo 1 iki 10

Daugiausiai respondentų (n=167) farmacijos specialistų svarbą įvertino aukščiausiu balu – 10, tai buvo dažniausiai pasikartojanti reikšmė (moda). 78 respondentai farmacijos specialistų svarbą įvertino 9 balais, 84 respondentai – 8 balais. Vertinimų vidurkis – 8,8, mediana – 9.

71,3 26,3 2,4 ₀ 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Atsako į visus užduodamus klausimus

Atsako tik į klausimus, kurie, respondentų nuomone, gali padėti farmacijos specialistui

parinkti tinkamą vaistą

Neatsako į klausimus, kurie respondentui atrodo per

daug asmeniški Neatsakinėja į farmacijos specialisto užduodamus klausimus V ais ti n ės lan kyt o jų s kai či u s, % 1 1 1 2 6 11 29 84 ₇₈ 167 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 G yve n to jų s kai či u s, n Balai

(29)

Tyrimo metu vaistinės lankytojų buvo klausiama ar jie pritaria teiginiui, kad farmacijos specialistas suteikia pakankamai informacijos apie vaistus (7 pav.)

7 pav. Farmacijos specialistų suteikiamos informacijos vertinimas

Beveik visi respondentai (98,7 %) sutinka arba visiškai sutinka, kad farmacijos specialistai suteikia pakankamai informacijos apie nereceptinius vaistus. Labai svarbu, kad vaistinės lankytojas suprastų pateikiamą informaciją. Todėl respondentų buvo klausiama ar jiems suteikiama informacija yra aiški ir suprantama (8 pav.). Dauguma apklaustųjų visiškai pritaria (52,9 %) arba pritaria (45 %) teiginiui, jog farmacijos specialisto suteikiama konsultacija yra aiški ir suprantama.

8 pav. Farmacijos specialistų konsultacijos aiškumo vertinimas

Taip pat šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti kokią informaciją suteikia farmacijos specialistai ir kokių priemonių imasi, kad užtikrintų racionalų vaistų vartojimą.

50,8 47,9 1,3 ₀ ₀ 0 10 20 30 40 50 60

Visiškai sutinku Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku Visiškai nesutinku

G yve n to jų s kai či u s, % 52,9 45,0 1,8 _0.3 ₀ 0 10 20 30 40 50 60

G yve n to jų s kai či u s, %

(30)

Farmacijos specialistų buvo klausiama ar jie informuoja vaistinės lankytojus apie nereceptinių vaistų vartojimo būdą, dozavimą, nepageidaujamas reakcijas, galimas sąveikas, kontraindikacijas bei laikymo sąlygas. Dauguma farmacijos specialistų visada informuoja gyventojus kaip vartoti (91,3 %) ir dozuoti (87 %) vaistą, taip pat suteikia informacijos apie nepageidaujamas reakcijas (34,8 %). Farmacijos specialistai dažnai informuoja apie nepageidaujamas reakcijas (73,9 %), sąveikas (82,6 %), kontraindikacijas (78,3 %) ir vaistų laikymo sąlygas (78,3 %).

5 lentelė. Farmacijos specialistų suteikiama informacija Informacija Kvalifikacija Visada

n, (%) Dažnai n, (%) Retai n, (%) Niekada n, (%) Statistinis patikimumas Vaisto vartojimo būdas Vaistininkas 14 (87,5) 2 (12,5) - - 𝑥2_=0,958 lls=1 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 7 (100) - - - Dozavimas Vaistininkas 14 (87,5) 2 (12,5) - - 𝑥2=0,014 lls=1 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 6 (85,7) 1 (14,3) - - Nepageidaujamos reakcijos Vaistininkas 6 (37,5) 6 (37,5) 4 (25,0) - 𝑥2=0,171 lls=2 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 2 (28,6) 3 (42,9) 2 (28,6) -

Galimos sąveikos Vaistininkas 5 (31,3) 8 (50,0) 3 (18,8) - 𝑥2_=0,296

lls=2 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 3 (42,9) 3 (42,9) 1 (14,3) - Kontraindikacijos Vaistininkas 6 (37,5) 6 (37,5) 4 (25,0) - 𝑥2=0,329 lls=2 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 3 (42,9) 3 (42,9) 1 (14,3) - Vaisto laikymo sąlygos Vaistininkas 8 (50,0) 3 (18,8) 5 (31,3) - 𝑥2=4,598 lls=2 p>0,05 Vaistininko padėjėjas 3 (42,9) 4 (57,1) - -

Daugiausiai farmacijos specialistų (87,5 % vaistininkų ir 100 % vaistininkų padėjėjų) atsakė, kad visada informuoja kaip vartoti vaistą, 87,5 % vaistininkų ir 85,7 % farmakotechnikų visada suteikia informacijos apie vaistų dozavimą, apie nepageidaujamas reakcijas dažnai informacijos suteikia 37,5 % vaistininkų ir 42,9 % vaistininkų padėjėjų. Vaistinės lankytojus dažnai informuoja apie galimas sąveikas 50,0 % vaistininkų ir 42,9 % farmakotechnikų. Po 37,5 % vaistininkų ir 42,9 % farmakotechnikų atsakė, kad apie kontraindikacijas informuoja visada arba dažnai. 50,0 % vaistininkų visada ir 57,1 %

(31)

farmakotechnikų dažnai informuoja apie vaisto laikymo sąlygas. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų suteikiamos informacijos nepastebėta.

Labai svarbu, kad farmacijos specialistai ne tik suteiktų informaciją apie vaistus bet ir įsitikintų ar žmogus suprato kaip juos vartoti. Taigi, farmacijos specialistams buvo užduotas klausimas kokių veiksmų jie imasi, kad išsiaiškintų ar pacientas teisingai suprato kaip vartoti vaistą (9 pav.).

9 pav. Veiksmai, kurių imasi farmacijos specialistai, norėdami įsitikinti ar žmogus gerai suprato vaisto vartojimo ypatumus

80,8 % farmacijos specialistų paklausia ar žmogus viską suprato. 11,5 % respondentų paprašo pakartoti svarbiausius nurodymus. Tai labai efektyvus būdas padedantis ne tik išsiaiškinti ar žmogus viską teisingai suprato bet ir užkirsti kelią neracionaliam vaistų vartojimui. 7,7 % respondentų atsakė, kad įsitikina, jog pacientas teisingai suprato informaciją tik išskirtiniais atvejais, pvz.: kai pacientas yra pagyvenęs ar vartoja daug vaistų. Nei vienas farmacijos specialistas nepažymėjo teiginio, kad nėra būtina įsitikinti ar žmogus suprato vaisto vartojimą. Nors ir visa reikalinga informacija yra pakuotės informaciniame lapelyje, pacientai nėra linkę jo skaityti, todėl yra labai svarbu suteikti informaciją apie vaisto vartojimo ypatumus.

Raseinių miesto gyventojams skirtoje anketoje buvo pateiktas klausimas, kuriuo siekta išsiaiškinti ar farmacijos specialistų suteikiamos konsultacijos trukmė yra pakankama. Daugiausiai respondentų (65,5 %) atsakė, kad konsultacijos trukmė yra pakankama, 28,9 % gyventojų atsakė, kad tai priklauso nuo situacijos ir 5,5 % apklaustųjų konsultacijos trukmė yra nepakankama.

Į klausimą ar sutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją 62,6 % respondentų atsakė, kad nesutiktų, 27,9 % – sutiktų ir 9,5 % – nuomonės neturėjo. Buvo siekiama išsiaiškinti ar statistiškai reikšmingai žmonių sutikimas mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją priklauso nuo to ar

80,8 11,5 7,7 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Pasiteirauja ar viską suprato Paprašo žmogaus pakartoti svarbiausius nurodymus

Įsitikina, kad pacientas teisingai suprato informaciją

tik išskirtiniais atvejais

Mano, kad nebūtina įsitikinti ar žmogus suprato kaip

vartoti vaistą Farmac ijo s s p ec iali st ų s kai či u s, %

(32)

konsultacijos trukmė yra pakankama. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant 𝑥2_{požymių homogeniškumo kriterijų. Pastebėtas statistiškai}

reikšmingas skirtumas. Gyventojai, kuriems konsultacijos trukmė yra pakankama rečiau sutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją, ir atvirkščiai, žmonės, kuriems konsultacijos trukmė nėra pakankama, dažniau sutiktų mokėti už papildomą konsultaciją.

6 lentelė. Sutikimo mokėti už papildomą konsultaciją priklausomybė nuo to ar konsultacijos trukmė yra pakankama

Ar konsultacijos trukmė yra pakankama?

Ar sutiktumėte mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją? Iš viso, n (%) Statistinis patikimumas Taip, n (%) Ne, n (%) Neturiu nuomonės, n (%) _𝑥2_=21,288 lls=4 p<0,01 Taip 52 (20,9)* 171 (68,7)* 26 (10,4) 249 (65,5) Ne 12 (57,1)* 7 (33,3)* 2 (9,5) 21 (5,5) Priklausomai nuo situacijos 42 (38,2) 60 (54,5) 8 (7,3) 110 (28,9) Iš viso, n 106 (27,9) 238 (62,6) 36 (9,5) 380 (100) *𝑥2_{požymių homogeniškumo kriterijus}

68,7 % žmonių, kuriems konsultacijos trukmė yra pakankama nesutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją. 57,1 % respondentų, kuriems konsultacijos trukmė yra per trumpa sutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją.

Respondentams, kurie atsakė, kad sutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją buvo užduotas klausimas kokią sumą sutiktų mokėti už papildomas 10 min. konsultacijos. Atsakymai pateikti 10 paveiksle.

10 pav. Suma, kurią Raseinių miesto gyventojai sutiktų mokėti už papildomą vaistininko konsultaciją n=106

67 38

1

(33)

Daugiausiai respondentų (n=67) sutikusių mokėti už papildomą konsultaciją, atsakė, kad mokėtų 1 – 2 eurus už papildomas 10 min. konsultacijos, 38 respondentai sutiktų mokėti 3 – 5 eurus ir vienas respondentas – 6 – 9 eurus.

Buvo siekiama išsiaiškinti pačių farmacijos specialistų nuomonę apie suteikiamos konsultacijos pakankamumą. Anketoje buvo pateiktas teiginys „vaistinės lankytojui yra reikalinga ilgesnė konsultacijos trukmė, kurios dėl laiko stokos kartais nepavyksta suteikti“ (11 pav.).

11 pav. Farmacijos specialistų suteikamos konsultacijos trukmės pakankamumas

Dauguma farmacijos specialistų sutinka (n=14) arba visiškai sutinka (n=5), kad vaistinės lankytojui yra reikalinga ilgesnė konsultacija, kurios dėl laiko trūkumo kartais nepavyksta suteikti. 4 respondentai mano, kad pacientui suteikiamos konsultacijos trukmė yra pakankama. Taigi, lyginant gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonę apie konsultacijos pakankamumą galime pastebėti, kad daugumai gyventojų konsultacijos trukmė yra pakankama, o didžioji dalis farmacijos specialistų, esant galimybei, būtų linkę suteikti ilgesnę konsultaciją.

Farmacijos specialistams buvo užduotas klausimas kaip dažnai konsultuoja gyventojus telefonu arba internetu (12 pav.). Remiantis tyrimo duomenimis, matome, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių farmacijos specialistų, gyventojus internetu ar telefonu konsultuoja kelis kartus per savaitę (55 %). Taip pat dalis farmacijos specialistų atsakė, kad internetu ar telefonu konsultuoja kartą per savaitę (14 %), rečiau nei kartą per mėnesį (14 %), kelis kartus per mėnesį (9 %), per savo praktiką tik keletą kartų (4 %) arba jų praktikoje dar nepasitaikė (4 %).

5 14 0 4 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Farmac ijo s s p ec iali st ų s kai či u s, n

(34)

12 pav. Farmacijos specialistų suteikiamos konsultacijos internetu ar telefonu dažnis

Taip pat vaistinės lankytojams buvo užduotas klausimas ar jie naudojasi galimybe konsultuotis su farmacijos specialistu internetu ar telefonu.

13 pav. Gyventojų konsultacija su farmacijos specialistu internetu ar telefonu

Farmacijos specialisto konsultacija internetu ar telefonu yra pasinaudoję 7,1 % tyrime dalyvavusių žmonių. Dauguma gyventojų (74,0 %) nėra konsultavęsi telefonu ar internetu, o 18,9 % respondentų nežino, kad yra tokia galimybė. Šie duomenys parodo, kad gyventojai neišnaudoja farmacijos specialistų suteikiamų paslaugų. Taigi, svarbu informuoti pacientus, apie galimybę gauti nuotolinę farmacijos specialisto konsultaciją.

Kelis kartus per savaitę 55%

Kartą per savaitę 14% Kelis kartus per mėnesį

9%

Rečiau nei kartą per mėnesį

14%

Per savo praktiką tik keletą kartų

4%

Mano praktikoje dar nepasitaikė 4% Yra konsultavęsi 7,1 % Nėra konsultavęsi 74,0 % Nežino, kad yra tokia

galimybė 18,9 %

(35)

3.4. Problemos su kuriomis susiduria farmacijos specialistai

Farmacijos specialistams skirtoje anketoje buvo pateiktas klausimas, kurio tikslas išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria farmacijos specialistai konsultuodami vaistinės lankytojus. Farmacijos specialistai galėjo pasirinkti keletą atsakymų. Duomenys pateikti 14 paveiksle.

14 pav. Pagrindinės farmacijos specialistų įžvelgiamos problemos vaistinės lankytojo konsultacijoje

Remiantis farmacijos specialistų atsakymais, galima teigti, kad viena iš svarbiausių problemų su kuriomis susiduria farmacijos specialistai konsultuodami žmones yra tai jog vaistinės lankytojai nėra linkę išklausyti patarimų (23,3 %), taip pat 20,9 % farmacijos specialistų teigia, kad laiko trūkumas yra svarbi problema, sukelianti nepatogumų kokybiškos farmacinės paslaugos suteikimui. 18,6 % respondentų mano, kad konfidencialumo trūkumas vaistinėje gali turėti įtakos konsultacijos kokybei. 16,3 % farmacijos specialistų konsultuodami žmones su problemomis nesusiduria. Taip pat farmacijos specialistai išskyrė pacientų išsilavinimo trūkumą (9,3 %), per mažą darbuotojų skaičių (4,7 %) bei 4,7 % respondentų kaip problemą įžvelgė žmonių drovumą, užduodant klausimus. 2,3 % respondentų pažymėjo „kita” ir įrašė, kad negali išskirti keletos pagrindinių problemų, todėl nes jų būna įvairių ir priklauso nuo konsultuojamo žmogaus.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti kokias, dažniausiai pasitaikančias, pacientų vaistų vartojimo problemas, pastebi farmacijos specialistai. Dažniausios vaistų vartojimo problemos pateiktos 7 lentelėje. 23,3 20,9 18,6 16,3 9,3 4,7 4,7 2,3 0 5 10 15 20 25 Žm o n ė s n e link ę iš kla u sy ti La iko t rū ku m as Vais tin ėje n ep ak an kam ai ko n fid en ci alu m o N es u sid u riu Pa cie n to iš silav in im o trū ku m as Pe r m až as d ar b u o to jų sk ai čius Žm o n ė s d ro vis i kla u sti _Kita Farmac ijo s s p ec iali stų s kai či u s, %

(36)

7 lentelė. Farmacijos specialistų įžvelgiamos dažniausios pacientų vaistų vartojimo problemos Vaistų vartojimo problemos Farmacijos specialistai, %

Nesilaikoma vaistininko nurodymų 27,8

Vartojama netinkama vaisto dozė 27,8

Vartojamas nereikalingas vaistas 25,0

Problemų neįžvelgia 11,1

Vartojamas netinkamas vaistas 8,3

Farmacijos specialistai vienodo dažnumo vaistų vartojimo problemomis įvardino netinkamą vaisto dozę ir nurodymų nesilaikymą, šias vaistų vartojimo problemas įvardino 27,8 % farmacijos specialistų. 25,0 % respondentų atsakė, kad dažna vaistų vartojimo problema yra nereikalingo vaisto vartojimas, o netinkamo vaisto vartojimo problemą įžvelgia 8,3 % respondentų. 11,1 % farmacijos specialistų vaistų vartojimo problemų neįžvelgia.

Farmacijos specialistams buvo užduotas klausimas, kaip jie elgiasi kai vaistinės lankytojas paprašo parduoti konkretų nereceptinį vaistinį preparatą.

15 pav. Farmacijos specialistų veiksmai, vaistinės lankytojui paprašius konkretaus vaistinio preparato

57,7 % vaistininkų ir 77,8 % vaistininkų padėjėjų paprašyti konkretaus vaistinio preparato visų pirma paklausia kas ir kokiu tikslu vartos šį vaistą. Šis klausimas yra labai svarbus, nes būtina išsiaiškinti ar žmogus nesumaišė vaisto pavadinimo, uždavus šį klausimą galima išvengti nesusipratimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. 34,6 % vaistininkų ir 11,1 % farmakotechnikų pasiūlo tinkamesnį vaistinį preparatą. Tai taip pat yra labai svarbu, nes neretai žmonės ateina į vaistinę norėdami konkretaus vaistinio preparato, apie kurį išgirdo iš draugų, šeimos narių ar pamatė reklamoje, tačiau tas

57,7 34,6 7,7 77,8 11,1 11,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Paklausiate kas ir kokiu tikslu vartos šį vaistą

Pasiūlote tinkamesnį vaistinį preparatą

Parduodate prašomą preparatą

(37)

pats vaistas nebūtinai bus tinkamas ir vaistinės lankytojui, todėl labai svarbu pasiūlyti tinkamesnį. 7,7 % vaistininkų ir 11,1 % vaistininkų padėjėjų atsakė, kad parduoda prašomą vaistinį preparatą. Kai kurie žmonės ateina gerai žinodami kokio vaistinio preparato jiems reikia. Statistinio reikšmingumo tarp vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų elgesio, vaistinės lankytojui paprašius konkretaus vaistinio preparato, nepastebėta.

3.5. Vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos vietose vertinimas

Tyrimo metu buvo lyginamas gyventojų ir farmacijos specialistų požiūris į nereceptinių vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose (16 pav.).

16 pav. Farmacijos specialistų ir gyventojų nuomonės, apie vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose, palyginimas

Dauguma farmacijos specialistų vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose vertina neigiamai (60,9 % respondenų) arba labai neigiamai (30,4 % respondentų). Gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonės išsiskyrė. 21,8 % vaistinės lankytojų, vaistų įsigijimą ne vaistinėse vertina labai teigiamai, 41,8 % – teigiamai, ir lyginant su farmacijos specialistų atsakymais, nedaug gyventojų, vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose vertina neigiamai (17,1 %) arba labai neigiamai (4,5 %). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, kad farmacijos specialistų ir gyventojų požiūris į vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose labai skiriasi. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp farmacijos specialistų ir gyventojų požiūrio į nereceptinių vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose. Farmacijos specialistai vaistų įsigijimą ne vaistinėse vertina skeptiškiau nei gyventojai. Taip yra todėl,

30,4 60,9 4,3 0 4,3 4,5 17,1 14,7 41,8 21,8 0 10 20 30 40 50 60 70 Labai neigiamai Neigiamai Neturiu nuomonės Teigiamai Labai teigiamai

(38)

nes gyventojai vaistų įsigijimą mažmeninės prekybos vietose vertina kaip puikią galimybę vaistus įsigyti greičiau ir patogiau, o farmacijos specialistai tame įžvelgia daug pavojų.

Vaistinės lankytojams buvo užduotas klausimas ar jie kada nors yra pirkę vaistų mažmeninės prekybos vietose. 127 tyrime dalyvavę Raseinių miesto gyventojai nors kartą yra įsigyję vaistų mažmeninės prekybos vietoje, o likę 253 respondentų niekada nėra įsigyję vaistų ne vaistinėje.

8 lentelė. Vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos vietose priklausomybė nuo amžiaus

Požymis Yra pirkę vaistų mažmeninės prekybos vietose, n Statistinis patikimumas Amžius 18 – 38 75 𝑥2_{=82,055, lls=55,} p<0,05 39 – 59 52 60 – 80 0 Iš viso 127

Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos vietose ir amžiaus. Vyresni žmonės rečiau įsigyja vaistus mažmeninės prekybos vietose. Tyrimo duomenimis, nei vienas respondentas, vyresnis nei 58 metų nebuvo įsigyjęs vaistų ne vaistinėje.

Respondentams, kurie atsakė, kad yra įsigyję nereceptinių vaistų mažmeninės prekybos vietose, buvo užduotas klausimas ar perkant vaistus trūko farmacijos specialisto konsultacijos.

17 pav. Farmacijos specialisto konsultacijos trūkumas nereceptinius vaistus įsigyjant mažmeninės prekybos vietose, n=127

92 respondentams perkant vaistus parduotuvėje ar degalinėje farmacijos specialisto konsultacijos nepritrūko, tačiau daugiau nei ketvirtadaliui respondentų, kurie įsigijo vaistus mažmeninės prekybos vietoje buvo reikalinga konsultacija.

Taip pat respondentams buvo užduotas klausimas kodėl įsigijo vaistus ne vaistinėje. Gauti rezultatai pateikti 9 lentelėje.

35

92

Gyventojai, kuriems trūko farmacijos specialisto konsultacijos, n Gyventojai, kuriems netrūko farmacijos specialisto konsultacijos, n

(39)

9 lentelė. Nereceptinių vaistų įsigijimo mažmeninės prekybos vietose priežastys, n=127

Priežastys Gyventojai, %

Patogu 60,3

Greita 20,1

Ilgos darbo valandos 14,4

Nereikia laukti eilėje 5,2

Dauguma respondentų (60,3 %) pagrindine vaistų įsigijimo, mažmeninės prekybos vietose, priežastimi įvardino patogumą, taip pat 20,1 % respondentų įsigijo vaistus, nes toks būdas yra greitas, ilgos darbo valandos (14,4 %) ir nereikia laukti eilėje (5,2 %).

Farmacijos specialistams ir Raseinių miesto gyventojams buvo pateiktas teiginys „galimybė nereceptinius vaistus įsigyti mažmeninės prekybos vietose skatina vaistų vartojimą“, respondentai galėjo pasirinkti atsakymus nuo „visiškai nesutinku” iki „visiškai sutinku“ (18 pav.).

18 pav. Farmacijos specialistų ir gyventojų nuomonės, apie vaistų skatinimą, palyginimas Dauguma farmacijos specialistų sutinka (43,5 %) arba visiškai sutinka (47,8 %) su teiginiu, kad vaistų įsigijimas mažmeninės prekybos vietose skatina vaistų vartojimą. Gyventojų ir farmacijos specialistų nuomonės išsiskiria. Dauguma vaistinės lankytojų nesutinka (38,7 %) arba visiškai nesutinka (15,8 %), kad galimybė vaistus įsigyti ne vaistinėse skatina vaistų vartojimą. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp farmacijos specialistų ir gyventojų vaistų įsigijimo ir vartojimo skatinimo vertinimo. Farmacijos specialistai labiau nei gyventojai pritaria teiginiui, kad nereceptinių vaistų įsigijimas mažmeninės prekybos vietose skatina vaistų vartojimą.

Farmacijos specialistai ne tik mano, kad galimybė įsigyti vaistus mažmeninės prekybos vietose skatina vaistų vartojimą, bet taip pat skatina ir netinkamą savigydą. 47,8 % respondentų visiškai pritaria,

0 8,7 0 43,5 47,8 15,8 38,7 13,7 19,7 12,1 0 10 20 30 40 50 60 Visiškai nesutinku Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku

(40)

43,5 % pritaria ir tik 8,7 % farmacijos specialistų nepritaria teiginiui, kad galimybė įsigyti vaistus ne vaistinėse didina neracionalios savigydos tikimybę.

3.6. Reklamos įtaka vaistų įsigijimui ir vartojimui

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti ar Raseinių miesto gyventojų nuomone nereceptinių vaistų reklama skatina vaistų įsigijimą ir vartojimą. Respondentams buvo pateiktas teiginys „nereceptinių vaistų reklamos skatina vaistų vartojimą“. Respondentai galėjo įvertinti teiginį nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Atsakymai pateikti 19 paveiksle.

19 pav. Vaistų reklamos įtaka vaistų įsigijimui ir vartojimui

42,1 % respondentų sutinka ir 14,7 % visiškai sutinka, kad nereceptinių vaistų reklamos skatina vaistų įsigijimą ir vartojimą, tačiau 20,8 % nesutinka arba visiškai nesutinka (8,9 %) su tuo ir mano, kad reklamos neskatina vaistų vartojimo. Lyginant su užsienyje atliktomis studijomis, kuriose rašoma, kad žmonės nėra linkę pripažinti reklamos daromos įtakos jų nereceptinių vaistų pasirinkimui, matome, kad Raseinių miesto gyventojai pripažįsta reklamos įtaką jų pasirinkimams.

14,7 42,1 13,4 20,8 8,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

G yve n to jų s kai či u s, %