MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MONIKA KAKTAVIČIŪTĖ
RANKŲ KREMO SU NAKVIŠŲ ALIEJUMI GAMYBA,
ANTIOKSIDACINIŲ SAVYBIŲ IR KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis Data
RANKŲ KREMO SU NAKVIŠŲ ALIEJUMI GAMYBA, ANTIOKSIDACINIŲ
SAVYBIŲ IR KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė Data 2015-05-20
Recenzentas Darbą atliko
Prof. dr. Jurga Bernatonienė Magistrantė Monika Kaktavičiūtė
Data Data 2015-05-20
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 1. ĮVADAS ... 10 1.1. Darbo aktualumas ... 101.2. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 11
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
2.1. Nakviša ... 12
2.1.2. Augalo cheminė sudėtis ... 12
2.2. Nakvišų aliejus ... 15
2.2.1. Nakvišų aliejaus terapinis veikimas ... 17
2.3. Olivem 1000 (Cetearilo olivatas, Sorbitano olivatas)... 20
2.4. Kakavos sviestas ... 21
2.5. Oda, jos struktūra ... 21
2.5.1. Odos priežiūra ... 22
2.6. Dermatologiniai kremai ... 24
2.7. Kremų gamyba ... 26
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 27
3.1. Medžiagos ir įranga ... 27
3.1.1. Tyrime naudojamos medžiagos ... 27
3.1.2. Tyrime naudojama įranga ... 27
3.2. Tyrimo metodai ... 28
3.2.1. Rankų kremo su nakvišų aliejumi eksperimentinis dizainas ... 28
3.2.2. Rankų kremo su nakvišų aliejumi gamybos metodo parinkimas ... 29
3.2.3. Centrifugavimo testas ... 29
3.2.4. pH reikšmės nustatymas... 29
3.2.5. Klampos nustatymas ... 30
3.2.6. Juslinių savybių vertinimas ... 30
3.2.7. Tekstūros analizė ... 31
3.2.8. Vienalytiškumo vertinimas ... 32
3.2.9. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 32
3.2.11. Statistinė analizė ... 34
4. REZULTATAI ... 35
4.1. Rankų kremų su nakvišų aliejumi pilotiniai tyrimai ... 35
4.2. Rankų kremų su nakvišų aliejumi pH reikšmės nustatymas ... 37
4.3. Juslinių savybių vertinimo tyrimas ... 38
4.4. Rankų kremų su nakvišų aliejumi klampos nustatymas ... 41
4.5. Rankų kremų su nakvišų aliejumi antioksidacinio aktyvumo vertinimas laisvuoju DPPH radikalu ... 42
4.6. Rankų kremų su nakvišų aliejumi vienalytiškumo vertinimas ... 43
4.7. Tiriamųjų mėginių tekstūros analizė ... 44
4.8. Rankų kremų su nakvišų aliejumi stabilumo tyrimai ... 45
4.8.1. Centrifugavimo testas stabilumo tyrimų metu ... 45
4.8.2. pH reikšmių pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 46
4.8.3. Klampos pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 46
4.8.4. Antioksidacinio aktyvumo pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 47
4.8.5. Rankų kremų su nakvišų aliejumi vienalytiškumo vertinimas stabilumo tyrimų metu ... 48
4.8.6. Rankų kremų su nakvišų aliejumi tekstūros analizė stabilumo tyrimų metu ... 48
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
6. IŠVADOS ... 52
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54
SANTRAUKA
M. Kaktavičiūtė. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Z. Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Darbo pavadinimas: Rankų kremo su nakvišų aliejumi gamyba, antioksidacinių savybių ir
kokybės vertinimas.
Didėjant natūralių kosmetinių produktų paklausai, tiriamojo darbo metu siekta sukurti rankų kremą su nakvišų aliejumi nenaudojant sintetinių medžiagų. Darbo tikslas: Sumodeliuoti rankų kremo su nakvišų aliejumi sudėtį ir įvertinti jo kokybę. Tyrimo uždaviniai ir metodai: studijuojant mokslinę literatūrą, susipažinti su pusiau kietų farmacinių preparatų technologija ir kokybės vertinimo metodais, nakvišų aliejaus savybėmis, panaudojimo galimybėmis bei antioksidacinio aktyvumo nustatymo spektrofotometriniais metodais; vertinti pagamintų rankų kremų kokybę, nustatant priimtinumą vartoti, pH reikšmę, klampą, sistemos stabilumą, vienalytiškumą, tekstūros parametrus ir antioksidacinį aktyvumą pagaminus bei stebėjimo metu. Duomenys apdoroti SigmaPlot12,5 programa. Rezultatai: Pagaminta pusiau kieta a/v emulsinė sistema su nakvišų aliejumi, nustatyta pH reikšmė tenkino fiziologinę odos terpę, aliejinių lašelių dydis, antioksidacinio aktyvumo, klampos, deformuojančios jėgos ir šlyties parametrai, stabilumo tyrimų metu vykusių pokyčių analizė motyvavo kremo sudėties parinkimą. Siūloma kremo sudėtis: 25:62:7:6 nakvišų aliejus: išgrynintasis vanduo: kakavos sviestas: emulsiklis. Išvados: Sukurta pusiau kietos a/v emulsinės sistemos technologija, naudojant 6 proc. Olivem 1000. Juslinės analizės metodu išaiškintos priimtiniausios rankų kremo sudėtys tenkino fiziologinius odos pH parametrus, priimtiniausios tekstūros (deformacijos jėga 320,09±14,24 g, šlytis 182,13±11,2 g·sek) kremas pasižymėjo didžiausia klampa (5660±2,4 mPa·s) ir mažiausiu emulsinių lašeliu skersmeniu (31,4±4,2 µm po 6 mėn.). Vertinant kremų klampos, deformuojančios jėgos ir šlyties sąsają nustatyta visiškai tiksli koreliacija (r=1), su aliejinės fazės kiekiu klampa koreliuoja vidutiniškai (r=0,5), o su kakavos sviestu stipriai (r=0,89). Spektrofotometriškai DPPH
·
radikalo inaktyvinimo metodu nustatyta, kad nakvišų aliejus pasižymi antioksidaciniu aktyvumu (30,03±0,24 proc.) kaip ir sumodeliuoti rankų kremai, kurių vidutinis antioksidacinis aktyvumas 26,77±1,62 proc. Laisvųjų radikalų inaktyvinimo intensyvumas labai stipriai koreliuoja su lipofilinės fazės (nakvišų aliejus ir kakavos sviestas) kiekiu (r=0,99). Mechaninės kremo savybės pagreitinto sendinimo sąlygomis per 5 mėn. pakito statistiškai nereikšmingai (p>0,05), o sistemos stabilumui įtakos turi ne tik lipofilinės fazės sudėtis, bet ir emulsiklis. Rekomendacijos: Kremo stabilumą galima pagerinti įvedant PAM. Verta atlikti mikrobiologinį tyrimą, kuris vertintų pasirinktą konservuojančią medžiagą.SUMMARY
M. Kaktavičiūtė. Master’s thesis / thesis supervisor Assoc. Dr. Z. Kalvėnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. – Kaunas
Title: Production of hand cream with Oenothera biennis L. oil, antioxidant properties and
quality assessment. As demand for organic cosmetic products has been growing in the recent years, this research paper deals with the production of hand cream with evening primrose oil free of any synthetic ingredients. The aim: to produce hand cream with evening primrose oil and assess its quality. Objectives and methods of this research work: scientific literature studies and assimilation of technology of half solid pharmaceutical preparations, methods of their quality assessment, characteristics of evening primrose oil, opportunities of its application and spectrum photometric methods of antioxidation activity establishment; to assess the quality of produced hand cream, establishing reasonable factors for its application, the significance of pH, viscosity, system stability, smoothness, texture parameters and antioxidation activity after producing it and in the course of observation. The data was processed with SigmaPlot12, 5 program. Results: Half solid a/v emulsion system with evening primrose oil was produced, the established pH value satisfied physiological skin environment; the research on the size of oil drops, antioxidation activity, viscosity, deformation force and verge parameters, analysis of changes during the stability period motivated the choice of hand cream ingredients. The proposed hand cream composition: 25:62:7:6 evening primrose oil: purified water: cocoa butter: emulsion. Conclusions: Half solid a/v emulsion system technology was produced using 6% Olivem 1000. Sensual analysis method was applied to clarify the most acceptable composition of hand cream satisfying physiological skin pH parameters, the most acceptable textures (deformation force 320,09±14,24 g, shear 182,13±11,2 g·sek) the hand cream had the greatest viscosity (5660±2,4 mPa·s) and the least diameter of emulsion drops (31,4±4,2 µm after 6 months). Assessing the correlation between cream viscosity, deformation force and shear, absolutely precise correlation was established (r=1), shear moderately correlates with oil phase amount (r=0,5) and strongly correlates with cocoa butter (r=0,89). Applying spectrum photometric DPPH· radical interactive method, it was established that one of evening primrose oil specifications is anti oxidation activity (30,03±0,24 proc.) equally the same as modeled hand cream with average anti oxidation activity of 26,77±1,62 proc. Inactivity intensity of free radicals correlates strongly with lipophilic phase (evening primrose oil and cocoa butter) amount (r=0,99). Hand cream mechanical characteristics statically changed insignificantly (p>0,05) in accelerated aging conditions within the 5 months and system stability is affected not only by composition of lipophilic phase but also emulsion.
Recommendations: Cream stability could be improved introducing PAM. It is worth performing
PADĖKA
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedrai, už suteiktą galimybę kokybiškai ir sklandžiai atlikti magistro baigiamąjį darbą tema „Rankų kremo su nakvišų aliejumi gamyba, antioksidacinių savybių ir kokybės vertinimas“. Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Zenonai Kalvėnienei už pastabas, konsultacijas, pagalbą, pozityvumą ir palaikymą moksliniame tyrime. Esu dėkinga Analizinės ir toksikologijos chemijos katedrai, asist. lab. Mindaugui Marksai už pagalbą, atliekant antioksidacinio aktyvumo nustatymą.
SANTRUMPOS
proc. procentai
HLB hidrofilinis – lipofilinis balansas
a/v aliejus/vandenyje emulsinė sistema
pH vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas
v/v tūrio/tūrio procentai
a. amžius
C anglis
PMS priešmenstruacinis sindromas
DNR deoksiribonukleorūgštis
MTL mažo tankio lipoproteinai
DTL didelio tankio lipoproteinai
mRNR matricinė ribonukleorūgštis
UVB ultravioletiniai B spinduliai
µm mikrometrai
v/a vanduo/aliejuje emulsinė sistema
BHT butilhidroksitoluenas, antioksidantas
BHA butilhidroksianizolas, antioksidantas
3D trimatė erdvė
ES Europos Sąjunga
°C laipsniai Celsijaus
DPPH
·
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalasaps/min apsisukimai per minutę
mPa·s milipaskaliai sekundei
rpm sūkiai per minutę
mm/s milimetrai per sekundę
g·sek gramai sekundei
mM milimoliai
nm nanometrai
pav. paveikslas
Nr.1L, Nr.2L, Nr.3L, Nr.4L, Nr.5L, Nr.6L
kremas numeris 1 (2, 3, 4, 5, 6) kai konservantas levandų eterinis aliejus
Nr.1G, Nr.2G, Nr.3G, Nr.4G, Nr.5G, Nr.6G
kremas numeris 1 (2, 3, 4, 5, 6) kai konservantas greipfrutų sėklų eterinis aliejus
ʎ bangos ilgis
1. ĮVADAS
1.1. Darbo aktualumas
Statistikos duomenimis didžiausias kosmetikos rinkos augimas pasaulyje stebimas odos priežiūros produktų kategorijoje: 2011 metais – 31 proc., 2012 metais – 33,8 proc., o 2013 metais – 34,1 proc. Odos priežiūros priemonių rinkos augimas 2013 metais stebėtas ir Lietuvoje. Nustatyta, kad vartotojai pasiryžę daugiau išleisti priemonėms, apsaugančioms nuo žalingo aplinkos poveikio. Daugelis tyrimų vykdoma, siekiant atrasti kosmetinius ingredientus, pasižyminčius balinančiomis, antioksidacinėmis ir senėjimą stabdančiomis savybėmis [1, 2, 3].
Didžioji dalis gyventojų kasdien naudoja ne po vieną kosmetinį produktą. Vaistinės ir prekybos centrai gausiai siūlo kosmetinius produktus skirtus plaukų, veido, rankų, kojų ir viso kūno odos priežiūrai. Rinkoje gausu odos priežiūros priemonių ne tik su žinomais užsienio šalių prekių ženklais, bet ir produkcijos gaminamos Lietuvoje iš „Rasa“, „Margarita“ bei Gintarinės vaistinės gaminamos „Žiedė“ prekių linijos. Nors dermatologinių produktų pasiūla ir labai didelė, tačiau ne visuomet lengva išsirinkti tinkamą. Vartotojai turėtų būti tinkamai informuoti iš ko preparatas pagamintas, ar sudedamosios dalys gali turėti nepageidaujamą poveikį, žinant, kad apie 6 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo kontaktinės alergijos, kurią sukelia asmens priežiūros priemonės. Neigiamas odos priežiūros priemonių poveikis yra siejamas su kvapiklių, dažiklių ir konservantų panaudojimu [4].
Farmacijos pramonė sukuria vis daugiau vaistų, skirtų odos ligoms gydyti, tačiau vaistai nėra vienintelis būdas, siekiant pagerinti odos būklę. Keičiant odos fiziologinius parametrus, kad ir kontroliuojant drėgmės kiekį odoje, galima pasiekti gydomąjį poveikį. Optimalus epidermio drėgmės kiekis siekia iki 10 – 25 proc., tačiau jis gali mažėti, esant odos susirgimams. Naudojant aliejinius produktus suformuojama užtvara, vanduo negali pasišalinti nuo odos paviršiaus, todėl didėja drėgmės kiekis odoje [5].
Tendencingai didėja paklausa tų kosmetinių prekių, kurių gamybai nenaudojami sintetinės kilmės produktai. Tiriamojo darbo metu siekta sumodeliuoti natūralios kilmės rankų kremo sudėtį, nenaudojant sintetinių kvapiklių, dažiklių ar konservantų. Gamybai pasirinkti nakvišų aliejus, kakavos sviestas, išgrynintasis vanduo, levandų ar greipfrutų sėklų eteriniai aliejai ir emulsiklis Olivem 1000. Nakvišų aliejus pasirinktas dėl antioksidacinio poveikio, jis gerina odos būklę esant egzemai, turi regeneruojamųjų, maitinamųjų, minkštinamųjų, balinančių bei odos dehidrataciją stabdančių savybių [6, 7, 8, 9]. Siekiant pagaminti natūralios kilmės produktą, kuriame nebūtų sintetinės kilmės emulsiklių, tačiau produktas tenkintų juslines savybes, pasirinktas emulsiklis Olivem 1000. Tai Cetearilo olivatas, Sorbitano olivatas, kuris gaminamas alyvuogių aliejaus pagrindu, turintis HLB
reikšmę 8 – 9 ir mažą dirginamąjį poveikį, pats pasižymintis drėkinamuoju poveikiu, gerinantis odos elastingumą, mažinantis išsausėjimą [10]. Olivem 1000 formuoja skystą kristalinę struktūrą ir įgalina nesudėtingą a/v emulsinių sistemų formulavimą.
Sveika oda turi natūralią apsaugos sistemą, kurią sudaro riebalinių ir prakaito liaukų išskyros, odos drėkinamasis faktorius, taip pat amino ir pieno rūgštys. Toks rūgštinis sluoksnis padengia odos paviršių ir suformuoja pH reikšmę tarp 4,5 ir 6,5 (skirtingi autoriai skirtingai teigia). Todėl vienas svarbiausių parametrų, kuriant odos priežiūros priemones, atkurti natūralią rūgščių ir šarmų pusiausvyrą [11].
Tiriamojo darbo metu buvo siekiama sumodeliuoti stabilų rankų kremą su nakvišų aliejumi, kuris neturi savo sudėtyje sintetinių medžiagų, tenkina vartotojų norimas juslines savybes ir kokybės reikalavimus.
1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas: Sumodeliuoti rankų kremo su nakvišų aliejumi sudėtį ir įvertinti jo kokybę. Darbo uždaviniai:
1. Studijuoti mokslinę literatūrą, susijusią su pusiau kietų farmacinių preparatų technologija ir analizės metodais, nakvišų aliejaus savybėmis, panaudojimo galimybėmis bei antioksidacinių savybių vertinimo metodais (spektrofotometrija);
2. Sumodeliuoti stabilias pusiau kietas dispersines sistemas su nakvišų aliejumi ir parinkti technologiją;
3. Vertinti rankų kremo su nakvišų aliejumi kokybę, panaudojant viskozimetrijos, spektrofotometrijos, mikroskopavimo, juslinių savybių vertinimo, tekstūros analizės, centrifugavimo metodus, nustatant pH reikšmę;
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Nakviša
Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) yra aromatingas augalas [12], priklausantis nakvišinių (Onagraceae) šeimai, kurio gimtinė siejama su Šiaurės Amerika [13]. Augalas aklimatizuotas Europoje ir Azijoje pirmojoje XVII a. pusėje. Dvimetė nakviša buvo pagrindinis maistas daugeliui vietinių Amerikos genčių ir Kinijos ūkininkams, bado laikotarpiais [12].
Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) pirmaisiais metais išleidžia stiprius ir mėsingus šakniastiebius, užaugina pagrindinę skrotelę iš lancetiškos formos lapų. Antraisiais augalo gyvavimo metais plaukuotas stiebas išauga iki 1 – 2 metrų aukščio [14], formuojasi žiedynas, sudarytas iš 4 vamzdiškų žiedų [15]. Žiedai dideli, geltoni, padengti plaukeliais [14]. Augalas subrandina kapsulės pavidalo vaisių, kuriame subręsta ir subrendusios iškrinta, sėklos. Sėklos yra labai mažos ir lengvos (1000 augalo sėklų sveria 0,5 g) [15].
Dvimetės nakvišos veši nepalankiomis klimatinės sąlygomis. Auga kopose, pakelėse, smėlėtuose dirvožemiuose, pievose, eikvojamose žemėse ar atvirose vietovėse. Augalai gali būti naudojami maistui, nes visos jo struktūrinės dalys yra valgomos [13]. Žolininkai pagrinde naudoja augalo žiedus ir sėklas [14]. Nakvišos komerciniams tikslams yra auginamos daugiau negu 30-yje pasaulio šalių [13].
2.1.2. Augalo cheminė sudėtis
Nakvišose gausu fenolinių junginių, kurie turi potencialų antioksidacinį aktyvumą. Fenoliniai junginiai, gauti iš nakvišų sėklų, gali apsaugoti organizmo lipidus nuo oksidacijos, kurią sukelia laisvieji radikalai. Fenolinės rūgštys gali egzistuoti ne tik laisvos, bet ir esterių ar glikozidų formose [16].
Zadernowskia R, Naczkb M ir kt. (2002 m. Lenkija, Kanada) nustatė bendrąjį fenolinių junginių kiekį nakvišų sėklose, (remiantis Folin- Ciocalteu analize). Kaip ekstrahentą naudojo 80 proc. (v/v) metanolio / vandens tirpiklio sistemą. Nustatytas fenolinių junginių kiekis, išreikštas mg (+) - katechino ekvivalentais gramui ekstrakto. Laisvuosius fenolinius junginius daugiausiai sudaro fenolinės rūgštys, net 58 proc.; atskirtos nuo glikozidų sudaro 1,6 proc. bendrojo fenolinių rūgščių kiekio. Protokatechino rūgštis yra dominuojanti laisva fenolinė rūgštis nakvišose, kuri sudaro 58,5 proc. bendrojo laisvojo fenolinių rūgščių kiekio. Salicilo, p-hidroksibenzoinė, 2-hidroksi-4-metoksibenzoinė, vanilino, m-kumarino ir p-kumarino, galo, ferulo bei kofeino rūgštys buvo
nustatytos mažesniais kiekiais nakvišų sėklų ekstrakte (daugiau nei 1 mg/ kilogramui). Fenolinės rūgštys, išskirtos iš tirpių esterių, sudarė 21,6 proc. bendrojo fenolinių rūgščių kiekio, susijungusios glikozidinėmis jungtimis, sudarė tik nedidelę dalį (lentelė Nr.1) [16].
1 lentelė. Fenolinės rūgštys nakvišų sėklose (mg/ kilogramui) [16]
Nakvišų sėklose yra apie 14- 26 proc. nakvišų aliejaus, kuris turi keletą svarbių riebiųjų rūgščių:
50- 85 proc. cis- linolo rūgšties;
2 -16 proc. cis- gama- linoleno rūgšties;
6 -11 proc. cis- 6,9,12 oktadekatrieno rūgšties, oleino rūgšties 7 -10 proc. palmitino rūgšties;
Įvairūs komponentai: steroidai, vitaminas E, stearino rūgštis, kampesterolis, beta- sitosterolis [12].
1 pav. A- Gama- linoleno rūgštis; B- Linolo rūgštis [12]
Nesočiosios riebiosios rūgštys randamos ir šaknyse. Augalo lapuose kaupiamas enoterinas (elagitaninas) ir kemferolis [17].
Nakvišų aliejaus terapinis veikimas aiškinamas dvejopai: tiesioginiu omega-6 riebiųjų rūgščių veikimu į imunines ląsteles; netiesioginiu veikimu į prostaglandinų, citokinų ir citokinų mediatorių sintezę [18].
Nors nakvišų augalinės žaliavos yra naudojamos dėl didelio riebiųjų rūgščių kiekio, savo sudėtyje turi ir kitų, mediciniškai aktyvių ingredientų. Vienas iš jų – alfa- amirinas, jo palmitatas ir linolato esteris – teigiamai veikia prieš artrito bei vėžio modelius. Lyginant priešreumatinius vaistus indometaciną ir metotreksatą su amirino esteriais, pastarasis sukelia žymų žiurkių kojų edemos sumažėjimą. Amirino esteriai, taipogi, efektyviai sumažina osteosarkomos ląstelių augimą [14].
Iš nakvišos augalo lapų išskiriama keletas fenolinių junginių ir jų derivatų. Pagrindinis šios klasės atstovas yra kavos rūgštis. Fenoliniai junginiai pasižymi daugeliu farmakologinių efektų, vienas iš jų – anti- apoptotinis veikimas in vitro. Apoptozės metu yra sukeliama endotelio ląstelių kultūrų mirtis, oksiduojant žemo tankio lipoproteinus. Naudojant fenolio derivatą (dozė priklauso nuo rūšies) išvengiama ląstelių žūties. Kavos rūgštis pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, nes inhibuoja 5- lipooksigenazės aktyvumą. Padidėjęs 5-lipooksigenazės aktyvumas susijęs su dėl amžiaus priklausomais neurodegeneratyviniais procesais [14].
Sėklų triterpeninėje frakcijoje yra aptinkamas cikloartenolis. Atliekant eksperimentą su pelėmis buvo įrodyta, kad cikloartenolis inhibuoja peritoninę leukocitų infiltraciją [14].
Iš nakvišų lapų išskirti ir kiti junginiai: delfinidinas, galo ir elago rūgštys. Delfinidinas priskiriamas antocianinams, apsaugo endotelio ląsteles nuo sužeidimo, susijusio su oksidaciniu stresu. Turima duomenų, kad elago rūgštis veikia kaip chemoprotekcinė priemonė ir geba inhibuoti chemiškai sukeltą plaučių, kepenų, odos ir graužikų stemplės vėžį. Elago rūgštis, kartu su kitais polifenoliais, veikia kaip potencialus žmogaus topoizomerazės I ir II inhibitorius. Galo rūgštis, kartu su alkiliniais derivatais, slopina auglių proliferaciją ir yra naudojami kaip maisto antioksidaciniai priedai [14].
Nakvišų aliejus, paruoštas iš augalo sėklų, turi didelį kiekį gama-linoleno (omega-3) rūgšties, kuri yra būtina kitų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių sintezei. Šios riebiosios rūgštys yra svarbios fosfolipidų ir, kaip prekursoriai, prostaglandinų sintezei [14] (2 pav.).
2 pav. Pagrindinių riebiųjų rūgščių metabolinis kelias [14] (Nemecz G, 2014)
2.2. Nakvišų aliejus
Ekstrakcijos ar ekspresijos būdais iš dvimetės nakvišos (Oenothera biennis L. arba Oenothera lamarkiana L.) sėklų yra gaunamas nakvišų riebalų aliejus. Vėliau jis rafinuojamas, gali būti pridedamas tinkamas antioksidantas. Nakvišų aliejaus charakteristikos, remiantis Europos Farmakopėja (01/2008:2104):
Išvaizda: skaidrus, šviesiai geltonas ar geltonas skystis;
Tirpumas: praktiškai netirpsta vandenyje ir etanolyje ( 96 proc.); Santykinis tankis: apie 0,923;
Laužiamoji geba: apie 1,478 [19]. Riebiųjų rūgščių procentinė sudėtis:
Prisotintųjų riebiųjų rūgščių, kurių grandinės ilgis yra mažesnis nei 16 C atomų; maksimaliai 0,3proc.;
Palmitino rūgštis 4,0- 10,0 proc.; Stearino rūgštis 1,0- 4,0 proc.; Oleino rūgštis 5,0- 12,0 proc.; Linolo rūgštis 65,0- 85,0 proc. ;
Gama- linoleno rūgštis 7,0- 14,0 proc.; Alfa- linoleno rūgštis apie 0,5 proc.; [19]; Arachidono rūgštis 0,3 proc.;
Gadoleino rūgštis 0,1 proc.;
Fitosteroliai: cholesterolis, brasikasterolis, stigmasterolis betasitosterolis 85 proc.; Flavonoidai: katecholis, epikatecholis;
Triterpeno rūgščių esteriai: betulino ir oleino rūgščių; Polifenoliai: galo rūgštis, epikatechingalatas;
Hidrolizuoti taninai;
Kitos sudedamosios dalys: gleivės, cukrai, celiuliozė, ligninas, lecitinas, dervos, kalcis, tokoferolis [6].
Remiantis Europos Farmakopėja (01/2008:2104), nakvišų aliejui yra taikomi šie testai:
Rūgščių skaičius: ne daugiau kaip 0,5. Jei nakvišų aliejus yra skirtas gaminti parenteralias vaistų formas- 0,3;
Peroksidų skaičius: ne daugiau kaip 10,0. Jei nakvišų aliejus yra skirtas gamintis parenteralias vaistų formas- 5,0;
Muilinimo skaičius: ne daugiau kaip 2,5 proc. 5,0 g;
Brasikasterolis: maksimaliai 0,3 proc. sterolinėje frakcijoje;
Vanduo: ne daugiau kaip 0,1 proc. Jei nakvišų aliejus yra skirtas gaminti parenteralias vaistų formas- 5,00 g [19].
Nakvišų aliejus daugiausiai gaminamas Kinijoje, sudaro daugiau nei 90 proc. kasmetinės pasiūlos. Aliejus gaunamas arba šaltuoju spaudimu, naudojant sraigtinius presus, arba ekstrakcijos būdu, kur kaip tirpiklis naudojamas heksanas [13]. Šviežiai išspaustas aliejus yra šviesiai geltonos spalvos, savo sudėtyje turi 85 – 92 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių. Greitai genda ir įgauna kartų skonį [14]. Nerafinuotas nakvišų aliejus savo sudėtyje turi didelius kiekius antioksidantų, įskaitant tokoferolius, kurie atskiriami aliejų rafinuojant (valant) [13].
Augalo aliejus naudojamas medicinos tikslams, gydant būkles, susijusias su: riebiųjų rūgščių trūkumu, žemu linoleno rūgšties pasisavinimu, reprodukcinės, kardiovaskuliarinės, neurologinės sistemos sutrikimais [13].
2.2.1. Nakvišų aliejaus terapinis veikimas
Nakvišų aliejus taikomas gydant aknę, psoriazę, dermatitą, osteoporozę, Raynaud sindromą, Sjogren‘o sindromą, vėžį, koronarines širdies ligas, vaikų dispraksiją ir dėmesio deficito sindromą, Alzheimerio ligą, šizofreniją ir depresiją, chroniško nuovargio sindromą, astmą, mastalgiją, dismenorėją, endometriozę ir PMS menopauzės metu, alergijas, uždegimą, imuninės sistemos sutrikimus, siekiant išvengti preeklampsijos nėštumo metu, sutrumpinti, stimuliuoti ar išvengti priešlaikinio gimdymo. Nakvišų aliejus įeina į maisto papildų sudėtį, kaip būtinųjų riebiųjų rūgščių šaltinis yra daugelio išoriškai naudojamų kosmetikos, medicinos priemonių ir muilų sudedamoji dalis [13].
Aliejaus dozės yra skirtingos, priklausomos nuo susirgimo pobūdžio. Gydant mastalgiją ar PMS yra rekomenduojama 2 – 4 g aliejaus per dieną. Gydant reumatoidinį artritą, rekomenduojama paros dozė nuo 540 mg iki 2,8 g. Kasdienės dozės, gydant egzemą paaugliams 4 – 8 g ir vaikams yra 2 – 4 g atitinkamai [13].
Atlikti tyrimai, naudojant nakvišų aliejaus kapsules Efamol ®. 21 pacientui, sergančiam nepagydomu vėžiu, per os buvo skiriama nakvišų aliejaus 18 – 36 kapsulės per dieną (įvairiais periodais). Pastebėtas reikšmingas subjektyvus daugelio pacientų būklės pagerėjimas, bet ir objektyvus rodmuo – padidėjusi pacientų masė ir sumažėjusi auglio masė. Aprašytas 59 metų, vyriškos lyties paciento, sergančio bifazine piktybine mezotelioma su progresuojančiu pleuros skysčio išsiliejimu, atvejis. Pacientui atliekamas drenavimas, kurio metu pašalinama apie 4,5 l skysčio (procedūros atlikimo intervalai kas 7 ar 10 dienų). Po 30 dienų nakvišų aliejaus vartojimo, reikėjo pašalinti 1,5 l skysčio ir drenavimo procedūra toliau buvo nebereikalinga. 28 metų pacientui, sergančiam pirminiu kepenų vėžiu, pavartojus nakvišų aliejaus, pastebėtas kepenų ir auglio masės sumažėjimas [13]. Nakvišų aliejus, kuriuo buvo maitinamos žiurkės, sumažino papilomos susidarymą, taipogi, lėtino pieno liaukų adenokarcinomą [6].
Vyriškos lyties pelei skirta nakvišų aliejaus per os 0,5 ml per dieną 28 dienas. Įvertinti kritiniai tyrimo parametrai – patino seksualinė funkcija 14 ir 28 dieną. Kūno svoris ir sėklidžių svoris trijų valandų laikotarpyje padidėjo, be to, testosterono lygis kraujo serume išaugo [13].
Keliose studijose yra diskutuojama apie nakvišų aliejaus ir nakvišų ekstrakto imunomoduliacines savybes. Išankstinis pelių gydymas nakvišų aliejumi sumažino kontaktinį
jautrumą, sukeltą 1- fluor- 2,4- dinitrobenzeno. Nestiprus uždegiminis atsakas odoje buvo pastebėtas, ją veikiant eozinu ir hematoksilinu. Keratinocitų ICAM- 1 ekspresija buvo sumažėjusi (Hong et al. 1995) [13].
Skiriant 15 savaičių nakvišų aliejų su maistu – žiurkių patinėlių serume sumažėjo DTL kiekis (Fukushima et al. 2001). Shukla ir Khanuja (2004) apibendrino studijas su žiurkėmis ir triušiais, ir įrodė, kad nakvišų aliejus bei nakvišų ekstraktas, vartojamas su maistu, sumažina audinių lipidų peroksidaciją, bendrą cholesterolio ir MTL kiekį bei padidina glutationo kiekį. Gama-linoleno rūgštis sumažina tiek normalių, tiek hipertenzinių gyvūnų centrinį veninį kraujo spaudimą. Poveikio mechanizmas – angiotenzino II receptorių blokavimas [13].
Papildomas biologinis aktyvumas: baltoms stambioms kiaulėms kasdien vietiškai skiriant kremo, turinčio 10 proc. nakvišų aliejaus, pastebėta padidėjusi odos ląstelių proliferacija. Taip pat, buvo įrodyta, kad nakvišų aliejus pakeičia riebiųjų rūgščių sudėtį ląstelių monosluoksniuose. Tyrimais įrodyta, kad kasdien oraliai pelėms skiriant nakvišų aliejaus – sumažėja jų odos jautrumas spinduliuotei ir padidėja kraujo tėkmė į odą. Be to, pastebėti įvairių riebiųjų rūgščių koncentracijos pokyčiai plazmoje, įskaitant arachidono, gama-linoleno ir linolo rūgščių. Nakvišų ekstraktai ir preparatai pasižymi antibakteriniu, antigrybeliniu ir antioksidaciniu veikimu [13].
Triterpeninių rūgščių esteriai turi poveikį laisviesiems radikalams, tokiu būdu inhibuoja ciklooksigenazę [6, 7, 8]; pacientams, vartojantiems nakvišų aliejų, pagerėjo odos pažeidimų būklė, padidėjo di-homo-gama-linoleinės rūgšties, t.y. pirmtako iš prostaglandino E1. Išoriškai vartojama nakvišų aliejaus (a/v) emulsija pagerina atopinės egzemos būklę [6].
Nakvišų aliejaus geriamoji forma, kurioje gausu gama-linoleno rūgšties, buvo skiriama žiurkių patinams per os. Stebimas imunoglobulinų G ir E padidėjimas. Gama-linoleno rūgštis gerina imuninės sistemos funkcionalumą, didindama interferono gama ir baltymo-1 chemotaktinį poveikį monocitams. Kuomet gama-linoleno rūgštis buvo skiriama žiurkėnams per os, ji sumažino plaučių fibrozę, sukeltą bleomicino [6].
Gama-linoleno rūgštis, randama nakvišų aliejuje, kaip teigiama, gali turėti poveikį gydant astmą, ir galėtų pakeisti beta-2-bronchodiliatatorius, kombinuojant gydymą kartu su kortizonu [6, 20].
Neuropatija, retinopatija ir aterosklerozė, lydima cukrinio diabeto, profilaktiškai buvo gydoma nakvišų aliejumi, tyrimui naudojant sergančias ir kartu kontrolines žiurkes. Tyrimas parodė, kad nakvišų aliejus sumažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu tiek kontrolinėse žiurkėse, tiek žiurkėse, kurios buvo paveiktos streptozotocinu (taip buvo sukeltas cukrinis diabetas). Nakvišų aliejumi gali būti gydoma inkstų akmenligė, kurią sukelia padidėjęs kalcio išsiskyrimas su šlapimu [6].
Gama-linoleno rūgštis, anot Sugano ir kitų, efektyviai mažina lipidų koncentraciją kraujyje. Žiurkės buvo maitinamos maistu, gausiai praturtintu riebalais ir nakvišų aliejumi. Ikiklinikinis tyrimas parodė, kad nakvišų aliejus turi cholesterolį mažinantį poveikį. Klinikinis tyrimas, atliktas su
pacientais, sergančiais hipercholesterolemija, taipogi, parodė teigiamus rezultatus – sumažėjo MTL koncentracija kraujyje [6].
Nakvišų aliejaus vartojimas po dviejų mėnesių turėjo teigiamą poveikį į DTL koncentraciją bei trombocitų adhezines savybes pacientams, sergantiems cukriniu diabetu [6], taipogi, ikiklinikiniame tyrime, atliktame su žiurkėmis, kurioms buvo sukelta hiperlipidemija, nakvišų aliejus sumažino bendrą cholesterolio koncentraciją, DTL koncentraciją bei lecitin-cholesterolaciltransferasės aktyvumą [6, 21].
Išoriškai naudojamas nakvišų aliejus turi poveikį gydant odos dehidrataciją, stabilizuoja ląstelių membranas, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, regeneruoja, maitina bei minkština odą [6].
Atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar sumuilintas nakvišų aliejus gali būti naudojamas kaip balinamoji medžiaga. Sumuilintas nakvišų aliejus, priklausomai nuo dozės, B16 melanomos ląstelėse slopina melogenezę, priklausomą nuo izobutilmetilksantineino, be citotoksiško poveikio. Sumažėjusi melanino gamyba koreliavo su mRNR ir baltymo tirozinazės aktyvumu. Mikroftalmija, dėl vartoto sumuilinto nakvišų aliejaus, taipogi sumažėjo. Be to, sumuilintą nakvišų aliejų skiriant vietiškai ant odos, sumažėjo UVB sukelta hiperpigmentacija ant žmogaus odos, pastebimas balinamasis poveikis. Taigi, sumuilintas nakvišų aliejus galėtų būti naudojamas kaip balinamoji medžiaga kosmetikos produktuose [9].
Nakvišų aliejus galėtų būti sėkmingai naudojamas, siekiant sumažinti nepageidaujamas reakcijas odos injekcijos vietoje, tokias kaip: skausmas, paraudimas, vartojant vaistus, skirtus gydyti mielodisplazinį sindromą ar daugybinę mielomą [22, 23]. Nakvišų aliejuje randama gama-linoleno rūgštis, kuri yra konvertuojama į dihomo-gama-linoleno rūgštį- prostaglandinų pirmtaką, turintį priešuždegiminių savybių [22, 24]. Nakvišų aliejus buvo skiriamas vietiškai dešimčiai, mieloma sergančių pacientų, kurie patyrė lengvas ar vidutinio sunkumo odos reakcijas injekcijos vietoje po bortezomibo (vaisto daugybinei mielomai gydyti) poodinės injekcijos ciklų. Visiems pacientams sumažėjo odos reakcijos injekcijos vietoje, po nakvišų aliejaus skyrimo vietiškai, lyginant su ankstesniais vaistinio preparato vartojimo ciklais. Vidutinis laikas iki simptomų palengvėjimo, vertinant odos būklę objektyviai ir subjektyviai, buvo 3 dienos (2 – 5 dienų imtyje). Pacientai teigė, kad injekcijos vieta buvo mažiau skausminga, mažesnis paraudimo laipsnis (4 pav.) [22].
4 pav. Vidutinio sunkumo odos reakcijų raiška po 3 dienų vietinio nakvišų aliejaus vartojimo injekcijos vietoje. A. Vidutinio sunkumo odos reakcijos vartojant bortezomibą. B. Vaizdas po 3
dienų, vietiškai vartojant nakvišų aliejų (Auberger J, Vogt S, Hopfinger G, Clausen J, Greil R, 2013) [22]
2.3. Olivem 1000 (Cetearilo olivatas, Sorbitano olivatas)
Olivem 1000 – tai naujos kartos a/v emulsiklis, pagamintas iš alyvuogių aliejaus. Alyvuogių aliejus yra vienas iš lipidų, rodančių geriausią suderinamumą su žmogaus oda. Olivem 1000 gaunamas esterifikuojant alyvuogių aliejaus riebiąsias rūgštis su sorbitoliu ir cetearilo alkoholiu. Tai savarankiškai emulguojanti sistema, sudaranti skystųjų kristalų tinklą emulsijos viduje ir leidžianti lengvą stabilios emulsijos formulavimą. Emulsiklis modeliuojamam gaminiui suteikia drėkinančių savybių, gerą tepumą [25].
Gelinis tinklas stabilizuoja emulsiją, absorbuojasi ant odos paviršiaus ir sumažina vandens netekimą. Cetearilo esteris stabilizuoja skystus kristalus, o sorbitano olivatas – pagerina emoliento savybes. Be to, Olivem 1000 skystųjų kristalų struktūra sujungia oleino komponentus, kilusius iš alyvuogių aliejaus, kurie yra atsakingi už įsiskverbimą į odą. Emulsiklio sudėtis labai panaši į žmogaus odos riebalus, tai lemia odos drėgmės sulaikymą, padidina aktyvių ingredientų atsparumą vandeniui ar prakaitui [25].
Emulsiklis pasikeičia dviejų fazių sistemos paviršiuje preferencine kryptimi: polinę galvutę nukreipiant į vandeninę fazę ir nepolinę uodegėlę į lipidinę fazę. Dėl to, sumodeliuoti produktai yra purūs, nepaisant didelio lipidinės fazės kiekio. Olivem 1000 formuodamas tinklinę struktūrą emulsijos viduje, įgalina modeliuoti gaminius, kuriuose didelis lipidų kiekis (iki 25 proc.), nepaveikiant galutinės sistemos stabilumo [25].
Emulsiklio privalumai: klampos stabilumas, naudojant skirtingas lipidines fazes, didelė odos absorbcija ir drėkinamasis poveikis, lengva tekstūra be balinamojo efekto [25].
Atliktas in vitro tyrimas su raudonaisiais kraujo kūneliais ir ant žmogaus odos parodė, kad emulsiklis yra nedirginantis. Daugelis tyrimų rodo, kad skystųjų kristalų pagrindu pagamintos emulsijos didina žmogaus odos drėgmę [25].
Olivem 1000 charakteristikos: vaškinė, dribsnių pavidalo, kieta, balta, savito kvapo medžiaga. Lydymosi temperatūra 65 – 75 °C. pH 5 proc. vandeninio tirpalo 5 – 7. HLB 8 – 9. Naudojant 6 – 8 proc. Olivem 1000 – nereikia papildomų stabilumo modifikatorių. Naudojant 4 – 5 proc. emulsiklis pajėgus suformuoti emulsiją, kurioje lipidinės fazės kiekis nuo 5 iki 25 proc. [25].
2.4. Kakavos sviestas
Kakavos sviestas gaunamas iš kakavos pupelių (Theobroma cacao L.), turi drėkinamųjų savybių ir dažniausiai naudojamas daugelyje kultūrų [26].
Kakavos pupelėse yra apie 50 – 55 proc. kakavos sviesto. Kakavos sviestas naudojamas maisto, kosmetikos ir farmacijos pramonėje. Kakavos sviesto sudėtis: palmitino rūgštis (25 proc.), stearino rūgštis (35 proc.), oleino rūgštis (35 proc.), linolo rūgštis (3 proc.) ir vitaminas E [27].
Kakavos svieste gausu polifenolinių junginių, turinčių didelį kiekį flavonoidų, kurie turi prevencinį poveikį nuo įvairių lėtinių ligų. Procianidinai yra pagrindinė junginių grupė, atsakinga už antioksidacinį aktyvumą, turi potencialo inhibuoti lipidų peroksidaciją. Polifenoliniai junginiai, vartojami odos preparatuose, anot Lee KW ir kitų, gali apsaugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių ir jų sukeliamo raukšlių formavimosi. Kakavos sviesto sudėtiniai komponentai panaudoti odos vėžio, psoriazės, aknės ir žaizdų gijimo gydyme. Pažymėtina, kad biologiškai aktyvūs junginiai turi didelį potencialą ne tik odos ligų gydyme, bet ir jų prevencijoje. Atliktas tyrimas ex vivo žmogaus odos eksplantuose, siekiant įvertinti kakavos polifenolinių junginių įtaką odos elastingumui ir tonusui (indikatoriai kolagenas I, III ir IV bei glikozaminoglikanai). Gauti rezultatai parodė, kad biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi teigiamu, restruktūrizuojančiu poveikiu odai [28, 29].
Bendroji kakavos sviesto charakteristika: gelsvos spalvos kieta medžiaga, švelnaus kakavos kvapo ir skonio. Netirpsta eteryje, vandenyje. Lydymosi temperatūra 31 – 35 °C.
2.5. Oda, jos struktūra
Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas, jis sudaro 2 m2 paviršiaus ploto, turi apie 4 mln.
receptorių. Oda histologiškai skirstoma į tris individualias sritis: hipoderma - tai giliausiai esantis audinys, kitaip dar vadinamas poodiniais riebalais; derma - didžiąją odos dalį užimantis audinys;
epidermis - tai labiausiai nutolęs audinys, sudarytas iš keleto sluoksnių, veikia kaip odos barjerinis sluoksnis [5, 11].
Odos struktūriniai komponentai suformuoja barjerą ir neleidžia išoriniams veiksniams prasiskverbti į odą gilyn, apsaugo žmogaus kūną nuo vandens netekimo. Kraujagyslės, kartu ir nervinės skaidulos, iš poodinio sluoksnio iškyla į dermą ir epidermį. Riebalų, prakaito liaukos, plaukų folikulai, prasidedantys dermoje ir poodiniame sluoksnyje, iškyla į odos paviršių. Odos ląstelių atsinaujinimas trunka apie 28 dienas. Besiformuojančios naujos ląstelės, stumia virš savęs esančias į paviršių, kurios lėtai sausėja ir suformuoja viršutinį raginį odos sluoksnį. Išorinis odos sluoksnis yra besilupantis, pleiskanotas, iš dalies sudarytas iš negyvų epidermio ląstelių, kurio storis siekia iki 10-15µm. Išorinį odos sluoksnį sudaro apie 40 proc. baltymai ( iš jų pagrinde keratinas), 40 proc. vanduo, trigliceridai, laisvosios riebalų rūgštys, cholesterolis ir fosfolipidai. Viršutinis odos sluoksnis yra padengtas plėvele, sudaryta iš emulsuojančių komponentų mišinio: riebalų, prakaito, pleiskanojančių epidermio ląstelių [30, 11].
Išorinis odos sluoksnis – keratinizuotas audinys – elgiasi kaip pusiau pralaidi dirbtinė membrana ir vaistinių medžiagų molekulės gali prasiskverbti pasyviosios difuzijos būdu. Vaisto patekimo laipsnis priklauso nuo jo koncentracijos rišamojoje medžiagoje, tirpumo vandenyje ir aliejus/ vandenyje koeficiento tarp išorinio odos sluoksnio ir galutinio naudojamo produkto tirpiklio. Vaistinės medžiagos, gerai tirpios ir vandenyje, ir riebaluose yra tinkamos gaminant odos priežiūros priemones, nes lengvai difunduoja pro odos išorinį sluoksnį. Pro jį prasiskverbusios molekulės gali difunduoti ir giliau, pasiekti epidermio ar dermos audinius [30].
2.5.1. Odos priežiūra
Naudojamų preparatų minkštinamosios savybės, paprastumas naudoti priklauso nuo naudojamo pagrindo savybių ir preparato tipo. Riebaliniai pagrindai turi geresnes terapines ir technologines savybes, lyginant su hidrofiliniais. Kremai, dažniausiai a/v tipo emulsijos, lengviau paskirstomi ant odos paviršiaus ir lengviau nuo jos pašalinami nei tepalai [30].
Odos ligos gali pažeisti įvairius odos sluoksnius ir sutrikdyti jų funkcijas. Bet kuris naudojamas vaistas turi pasiekti taikinį, kad galėtų sukelti terapinį veikimą [5] (5 pav.).
5 pav. Vaistų skyrimo pavyzdžiai ir jų veikimo vieta (Winfield AJ, 2004) [5]
Tirpūs riebaluose vaistai, linkę akumuliuoti riebalinėse vietose, tuo tarpu vandenyje tirpūs vaistai yra linkę patekti į kapiliarus ir pasišalinti iš odos. Odoje yra daug metabolinių fermentų, kurie gali inaktyvuoti vaistus. Skiriant preparatus vietiškai, farmakokinetika yra retai taikoma, o dozavimas dažniausiai nėra tikslus. Vis dėlto, tikslingai suformavus vaisto sudėtį ir formą, yra įmanoma pasiekti pakankamą preparato poodinę absorbciją. Tradiciškai per odą pasiekiama vaisto koncentracija yra minimali, tačiau siekiant skirti pakankamai toksiškas medžiagas, reikalinga didelė priežiūra [5].
Įvairūs odos priežiūrai naudojami preparatai turi įsiskverbti į odą ir kurį laiką joje užsilaikyti. Vaistinės medžiagos įsiskverbimas į odą priklauso nuo: gydomosios medžiagos fiziko-cheminių savybių, pagrindo medžiagos savybių, taip pat, nuo individualios odos būklės. Nepažeista oda veikia kaip apsauginis barjeras ir reguliuoja vaistinio preparato įsiskverbimo greitį ir laipsnį [30].
Kremai – tai pusiau kieti preparatai, susidedantys iš vieno ar daugiau cheminių medžiagų, ištirpusių ar disperguotų arba v/a, arba a/v emulsijoje, ar kitoje vandenį išplaunančioje emulsijoje. A/v tipo emulsijos kremuose yra didelis procentinis kiekis vandens ir riebalinio komponento, aliejiniai lašeliai apie 1-20 μm. Tokie kremai savo sudėtyje turi daugiau drėgmės, lyginant su v/a kremais [30, 11].
Dermatologiniai preparatai turi būti naudojami ant švarios odos. Jeigu nenurodyta kitaip, kremo skiriama 1- 3 mg vienam kvadratiniam centimetrui odos. Pasitaiko, kad gydymo metu atsiranda alerginės odos reakcijos. To priežastis, paciento jautrumas bet kuriam farmaciniam ingredientui, esančiam naudojamame preparate [30].
Od
os li
g
a
Epidermio infekcija ( Psoriazė, Egzema). Gydoma:
kortikosteroidais Gili infekcija. Gydoma: antibiotikais, antihistaminais,
anestetikais.
Plaukų folikulo pažeidmas ( Aknė, Alopecija). Gydoma:
benzoilperoksidu, minoksidiliu.
2.6. Dermatologiniai kremai
Kosmetikos rinka pasaulyje per pastaruosius metus sparčiai išaugo - 2011 metais pasiekė 242,8 bilijono JAV dolerių apyvartą, o tai yra 3,9 proc. daugiau lyginant su 2010 metais [3]. Pardavimai Europoje 2010 metais siekė daugiau kaip 66 bilijonus eurų, o tai užima trečdalį pasaulio rinkos [4].
Kremai, kaip pusiau kieti preparatai, labai dažnai pasirenkama farmacinė forma, siekiant gauti vietinį poveikį odai. Kremų reologines savybes bei struktūrą veikia daugelis veiksnių: kremo tipas, dispersinė fazė ir jos tūrio dalis, dalelių dydis, klampa, stabilumas laikant, emulsiklio koncentracija [31].
Rankų oda kasdien susiduria ir yra veikiama žalojančių aplinkos veiksnių. Siekiant ją apsaugoti, sukurti apsauginę plėvelę, maitinti ar drėkinti, apsaugoti nuo UV spindulių sukeliamo senėjimo yra naudojami rankų kremai. Kaip išsirinkti tinkamiausią rankų kremą? Galbūt rankų kremai neigiamai veikia rankų odos funkcijas ir nėra reikalingi?
Reguliarus rankų kremo naudojimas po rankų plovimo gali sumažinti odos dehidraciją ir išsausėjimą. Atliktas tyrimas, kuriame 25 dalyviai keturis kartus per dieną po 2 min. dvi savaites plovė rankas ir dilbius neutraliu muilu. Viena dalis tyrimo dalyvių naudojo rankų kremą po kiekvieno rankų plovimo, o kita grupė (kontrolinė) rankų kremo nenaudojo. Tyrimo dalyviai naudojo „Baktolan“ rankų kremą, kurio sudėtis: vanduo, mineralinis aliejus, vazelinas, skystas parafinas, ozokeritas, glicerolis, glicerolio oleatas, lanolino alkoholis, mikrokristalinis vaškas, montano vaškas, BHT, askorbilo palmitatas, glicerilo stearatas, citrinų rūgštis, propilenglikolis, magnio sulfatas ir kvapai. „Baktolan“ kremas gaminamas Bode Chemie GmbH & Co, Hamburge, Vokietijoje. Odos šiurkštumas ir hidratacija buvo vertinama dilbių srityje 2, 7, 9 bei 14-tą dienomis. Odos šiurkštumas vertinamas 3D odos analizatoriumi, naudojant dvylika silicio antspaudų, gautų iš kiekvieno dalyvio raginio sluoksnio. Odos hidratacija analizuota korneometru, atliekant penkis matavimus kiekvienam iš dalyvių. Rezultatai parodė, kad rankų kremo naudojimas sumažina vandens netekimą ir odos šiurkštumą po kiekvieno plovimo [32].
Dermatologiniai kremai, kaip ir vaistiniai, receptiniai ar nereceptiniai preparatai, turi nurodytą veikliųjų komponentų bei pagalbinių medžiagų sudėtį. Reologiniai matavimai yra gana paprastas ir palyginti veiksmingas būdas, lyginant struktūrines kremų ypatybes bei efektyvus būdas siekiant gauti informaciją, apie kremų atsparumą išoriniams aplinkos poveikiams [31].
Renkantis rankų kremą svarbu atkreipti dėmesį iš ko pastarasis pagamintas. Ar mus domina natūralios, ar sintetinės kilmės produktas? Dažniausiai kvepiantis preparatas yra kuriamas siekiant patenkinti vartotojų reikalavimus, tačiau tai nėra tinkamiausias pasirinkimas, jei sudėtyje gausu kvapiklių.
Kvapą suteikiančios medžiagos yra mažai tirpios arba visai netirpios vandenyje, dažniausiai skystos, todėl kartu naudojamos PAM, kurios veda prie tokių problemų, kaip: preparato drumstumas, jautrumas šviesai ir odos dirginimas [33].
Kai kurie konservantai, aptinkami dermatologiniuose produktuose, pavyzdžiui, parabenai ar formaldehidas, veikia biocidiškai prieš mikrobus, žinomi kaip kontaktiniai alergenai, ir yra naudojami didesnėmis koncentracijomis nei jos reikia, kad užtikrinti antimikrobinį veikimą [4].
Antioksidantai ir konservantai yra medžiagos, dažniausiai dedamos į kosmetinius preparatus, siekiant išvengti produkto pasikeitimo ir degradacijos dėl mikrobinės taršos ar oksidacijos procesų. Antioksidantai naudojami siekiant inhibuoti lipidų oksidaciją, o konservantai – nuslopinti bakterijų ir grybelių augimą. Kai kurie iš antioksidantų, tokie kaip: BHA, BHT yra kancerogeninės medžiagos. Šių medžiagų naudojimas kosmetikoje gali sukelti pavojų sveikatai [34]. Maksimali leidžiama šių medžiagų koncentracija, pagal JAV Maisto ir Vaistų Administraciją, 0,02 proc. [35].
Dažniausiai naudojami konservantai yra parabenai: metilparabenas, etilparabenas, izopropilparabenas, propilparabenas, izobutilparabenas ir butilparabenas. Jie turi platų priešgrybelinio veikimo spektrą [35, 36, 34]. Parabenai gali būti hidrolizuojami į p-hidroksibenzoinę rūgštį, kuri yra greitai pašalinama su šlapimu. Tačiau daugelis atliktų tyrimų parodė, kad parabenai, vartojami ant odos, gali sukelti dermatitą. ES leidžiama maksimali parabenų koncentracija yra 0,4 proc., o p-hidroksibenzoinės rūgšties 0,8 proc. [35].
Atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad daugelis ftalatų, parabenų ir fenolių gali aktyvuoti estrogenų receptorius bei skatinti žmogaus krūties vėžio ląstelių dauginimąsi. Ikiklinikinių tyrimų metu pastebėta padidėjusi nesubrendusių pelių gimdos masė. Šios cheminės medžiagos gali sukelti papildomus biologinius pokyčius, įskaitant DNR žalą, pakeisti lytinių hormonų metabolizmą [37].
Parabenų esteriai, tokie kaip: jodpropinilbutilkarbamatas, 2,4,4'-trichlor-2'-hidroksidifenilo eteris; bromo turintys konservantai: 5-brom-5-nitro-1,3-dioksanas ir 2-brom-2-nitropropan-1,3-diolis yra įtraukti į įvairių kosmetikos ir asmens higienos priemonių sudėtį. Antimikrobinei veiklai užtikrinti paprastai yra naudojami ne vienas, bet kelių konservantų mišiniai [36, 34]. Kyla klausimas, ar visus juos reikia įtraukti į kosmetinio produkto sudėtį? Ar naudodami grožio priemones sau nekenkiame, gal dermatologiniuose preparatuose sintetinės kilmės medžiagas galėtų pakeisti gamtinės?
Didėja paklausa tų kosmetinių prekių, kurių gamybai nėra naudojami sintetinės kilmės konservantai. Alternatyvus būdas, siekiant išspręsti mikrobinio užterštumo problemas ir užkirsti kelią šiai taršai – eterinių aliejų naudojimas. Savo prigimtimi eteriniai aliejai neatitinka konservanto statuso, tačiau pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Atlikta daugelis tyrimų in vitro sąlygomis, įrodančių eterinių aliejų antimikrobinį pajėgumą. Atliktos studijos parodė, kad eteriniai aliejai turi stipresnį slopinamąjį poveikį prieš bakterijas ir mieles, lyginant juos su augaliniais ekstraktais ir metilparabenu. Dauguma eterinių aliejų pasižymi antimikrobiniu veikimu esant mažesnei nei 5 proc. (v/v) koncentracijai
produkto sudėtyje. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad levandų eterinis aliejus (1,5 proc. (v/v) koncentracija) kreme, kurio didžiąją dalį sudarė vanduo, pasižymi dideliu antimikrobiniu aktyvumu prieš visus tirtus organizmus, įskaitant grybus ir bakterijas [38]. Į dermatologinių kremų sudėtį įvedant eterinius aliejus, produktas būtų apsaugotas nuo mikrobų, ir pagerintos juslinės savybės.
2.7. Kremų gamyba
Dispergavimas (angl. trituration). Metodas yra taikomas, kuomet į bazę siekiama įterpti smulkius netirpius miltelius ar skysčius. Milteliai į pagrindą įvedami naudojant dvigubinimo (angl. doubling-up) techniką. Tuo tarpu skysčiai dedami nedideliais kiekiais į pagrindo centrą ir emulguojami. Labai svarbu užtikrinti, kad skysčio ir pagrindo maišymo metu nebūtų suformuojamos oro kišenės. Tai dažniausiai nutinka netinkamai maišant. Metodas gali būti pritaikytas gaminant grūstuvėse didelius produkto kiekius [39].
Nusodinimas (angl. levigation). Metodas taikomas, siekiant į kremą įvesti stambius, šiurkščius miltelius. Milteliai disperguojami su išlydytu pusiau kietu pagrindu. Naudojama didelė šlyties jėga, siekiant pagaminti kokybišką produktą [39].
Bendrieji kremo ruošimo principai: a) higienos normų užtikrinimas; b) ingredientų fizikinių savybių vertinimas (tirpūs vandenyje ar besimaišantys su vandenine faze, ir tirpūs ar besimaišantys su aliejine faze); c) riebalinio pagrindo išlydymas vandens vonioje, vertinant lydymosi temperatūrą. Pirmiausia pradedamos lydyti medžiagos, turinčios aukščiausią lydymosi temperatūrą. Aukšta temperatūra gali destruktūrizuoti emulsiklį ir produktas tampa nestabilus; d) medžiagos, kurios yra tirpios ar besimaišančios su riebalais, turėtų būti įvedamos į lydinį. Tokiu atveju palaikoma vandeninės fazės temperatūra; e) dispersinė fazė į pagrindą įvedama esant tokiai pačiai temperatūrai: lipofiliniam produktui - aliejus įvedamas į vandenį, o hidrofiliniam produktui - vanduo į aliejų [39].
Tirpūs kieti junginiai įvedami į išlydytą kremo pagrindą, esant galimai žemesnei temperatūrai ir maišoma kol atvėsta. Netirpūs kieti junginiai turėtų būti disperguoti, jei yra daugiau nei viena tokia medžiaga, kartu gali būti smulkinamos su minimaliu pagrindo kiekiu. Į tokį mišinį gali būti įvedamas likęs vėstantis kremo pagrindas, maišant kol visiškai atvėsta. Likusiam kremo pagrindui gali būti leidžiama atvėsti ir vėliau sumaišoma su miltelių - kremo pagrindo mišiniu. Retais atvejais labai smulkūs milteliai nedideliais ir vienodais kiekiais gali būti įvedami į jau pagamintą kremą tiesiogiai. Nelakūs, besimaišantys su kremo pagrindu skysčiai įvedami į išlydytą ir vėstantį kremą. Lakūs ir nesimaišantys skysčiai, mažais kiekiais yra maišomi su kremu grūstuvėje ir įvedami į likusį produktą [39].
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI
3.1. Medžiagos ir įranga
3.1.1. Tyrime naudojamos medžiagos
Rankų kremo sudedamosios dalys:
Nerafinuotas nakvišų aliejus (Tiekėjas UAB „NANTURLT“, Lietuva; Kilmės šalis Vokietija); Kakavos sviestas („Henry Lamotte GmbH“, Vokietija);
Emulsiklis „Olivem 1000“ („B&T Srl“, Italija); Levandų eterinis aliejus („Sigma-Aldrich“, Vokietija); Greipfrutų sėklų eterinis aliejus („Sigma-Aldrich“, Florida).
Reagentai
Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008, LSMU laboratorija); DPPH• reagentas („Sigma-Aldrich“, Vokietija);
Etilo alkoholis 96 proc. (UAB „Stumbras“, Lietuva).
3.1.2. Tyrime naudojama įranga
Analitinės svarstyklės Scaltec (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija); Termometras LCD Digital Portable Multi-Thermometer (Kinija); Vandens vonelė J.P.Selecta, s.a. (Ispanija);
Kaitinimo plytelė SB160 („Stuart“, Jungtinė Karalystė); Mikropipetės („Gilson“, Prancūzija);
Centrifuga („SIGMA3-18KS“, Vokietija); Magnetinė maišyklė („MSH-20A“, Korėja)
Automatinė maišyklė („Heidolph R2R 2021”, Vokietija);
Spektrofotometras Agilent 8453 UV-Vis (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV); Kiuvetės 1cm 4 ml talpos („Makro PS“, Vokietija)
pH-metras pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1 (Delta OHM, Italija); Klampomatis („ALPHA SERIES“ FUNGILAB, S.A., Ispanija);
Tekstūros analizatorius TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, Jungtinė Karalystė);
Klimatinė spinta Climacell MMM–Group (Medcenter Einrichtungen GmbH, Brno, Čekija).
3.2. Tyrimo metodai
3.2.1. Rankų kremo su nakvišų aliejumi eksperimentinis dizainas
Nuspręsta atlikti eksperimentinį magistro baigiamojo darbo tyrimo planavimą, siekiant racionaliai vertinti turimus išteklius ir laikytis tiriamojo darbo planavimo. Eksperimentinis tyrimo dizainas susidėjo iš daugelio etapų: rankų kremų formulavimas, rankų kremų sudėties modeliavimas, juslinių savybių vertinimas, vartotojų tyrimas, gautų duomenų tarpusavio ryšio radimas ir prognozuojamasis modeliavimas. Apgalvotos galimos kokybinės analizės galimybės: centrifugavimo testas, pH reikšmės ir klampos nustatymai, tekstūros analizė, vienalytiškumo ir antioksidacinio aktyvumo vertinimas (6 pav.).
3.2.2. Rankų kremo su nakvišų aliejumi gamybos metodo parinkimas
Vanduo pakaitinamas vandens vonioje. Aliejinė fazė, kurią sudaro nakvišų aliejus, kakavos sviestas ir emulsiklis Olivem 1000 išlydoma vandens vonioje Tiek aliejinė, tiek vandeninė fazė turi būti pašildoma iki artimos temperatūros, (literatūros duomenimis iki 60 – 65°C) [5]. Šildant aliejinę fazę kartu su emulsikliu - maišoma, siekiant pagerinti emulsiklio ištirpimą ir pasiskirstymą. Aliejinė fazė nedideliais kiekiais pilama į vandeninę, intensyviai maišant. Galima pritaikyti ir atvirkštinę metodiką - vandeninę fazę nedideliais kiekiais įterpti į aliejinę. Masė maišoma kol atvėsta iki 35 – 30°C.
Maišant vykdomas emulsinimo procesas, todėl ši stadija labai svarbi, lemianti produkto kokybę. Maišoma iki kremas atvėsta. Nemaišant, kremo struktūra gaunama grubi, kieta, nekokybiška. Greitas atvėsinimas (šaldymas) gali sukelti fazių atsiskyrimą, produkto nevienalytiškumą [5]. Maišymas atliktas automatine maišykle „Heidolph R2R 2021”, Vokietija, taikant a/v emulsijoms būdingą režimą: 500 aps/min – 2 min. ir 1000 aps/min – 10min. Kremui atvėsus iki kambario temperatūros pridedami konservantai. Naudoti levandų ir greipfrutų sėklų eterinių aliejų tirpalai, 1:10 (1,5g – 100g kremo).
3.2.3. Centrifugavimo testas
Centrifugavimas taikomas vertinant dispersinių sistemų stabilumą. Naudojami 5 ml talpos vienkartiniai mėgintuvėliai, kurie užpildomi vienodais (2,0±0,02 g) tiriamųjų produktų kiekiais. Pasirenkamas centrifugavimo režimas: rotorius 12131, 3000 aps/min, temperatūrinis režimas 24o
C, centrifugavimo trukmė 5min. Matavimai atliekami tris kartus, taikant tokias pačias sąlygas. Vizualiai vertinamas fazių išsiskyrimas. Centrifugavimo testas taikytas, vertinant šviežiai pagamintų kremų stabilumą ir stabilumo tyrimuose po 4, 5 ir 6mėn.
3.2.4. pH reikšmės nustatymas
pH reikšmės nustatymas atliktas kiekvienam kremo mėginiui. Matuojant kremo pH reikšmę, pagaminamas 5 proc. kiekvieno rankų kremo su nakvišų aliejumi tirpalas. pH reikšmė nustatoma naudojant pH-metrą- pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1 (Delta OHM, Italija). 45 ml išgryninto vandens šildomi ant vandens vonios iki 60oC. Pašildytame išgrynintame vandenyje ištirpinami 5 g
iki pastovios pH reikšmės. Elektrodas patalpinamas į indą su tiriamuoju tirpalu taip, kad būtų apsemtas. Tiriamųjų mėginių pH reikšmės nustatytos 3 kartus (n=3). Matavimai atlikti, esant 20±2°C temperatūrai. Rezultatai pateikiami išvedus gautų duomenų aritmetinį vidurkį su paklaida [40].
3.2.5. Klampos nustatymas
Klampa yra vienas iš pusiau kietų preparatų mechaninių kokybės rodiklių. Sumodeliuotų kremų su nakvišų aliejumi klampa (mPa·s) nustatyta sukamuoju klampomačiu „ALPHA SERIES“ (FUNGILAB, S.A., Ispanija). Tiriamasis kremo pavyzdys patalpinamas į matavimo indą, kurio talpa 55ml. Naudojamas L4 suklys, sūkių skaičius per minutę 60,
eksperimento trukmė 2 min., temperatūra 20±2oC. Matavimai, esant tokioms sąlygoms, atliekami tris kartus. Rezultatai pateikiami išvedus gautų duomenų aritmetinį vidurkį su paklaida. Stabilumo tyrimų metu vertinamas ir statistinis reikšmingumas.
3.2.6. Juslinių savybių vertinimas
Siekiant patenkinti vartotojų poreikius, kosmetinis gaminys turi pasižymėti priimtinomis juslinėmis savybėmis [41]. Juslinė analizė tai metodas, kurio metu vertinamos produkto savybės žmogaus jutiminių organų pagalba. Šio tyrimo atveju: išvaizda (spalva), kvapas, tekstūra. Kosmetikos pramonėje juslinio vertinimo duomenys yra reikšmingas veiksnys priimant rinkodaros sprendimus. Tyrimas naudojamas identifikuoti ir kokybiškai vertinti produkto priimtinumą vartoti. Tekstūros charakterizavimas dažniausiai patenka į dvi grupes, kai vertinama jutimais, ir kai vertinama instrumentinės analizės metodais. Juslinė analizė susideda iš trijų poskyrių: 1) efektyvus vertinimas, susijęs su objektyvių parametrų gavimu. Reikalinga apmokyta vertintojų grupė; 2) vartotojų tyrimas, kurio metu gaunami subjektyvūs duomenys, apmokyta vertintojų grupė nereikalinga; 3) suvokimas. Apima biochemines ir psichologines teorijas, susijusias su žmogaus ir gyvūnų pojūčiais, padeda suprasti, kodėl tam tikroms savybėms teikiama pirmenybė, lyginant su kitomis [42].
Prieš atliekant juslinių savybių tyrimą, racionaliai parenkami terminai ir charakteristikos konkrečiam vertinamam produktui bei tiksliai apibrėžiama kiekvieno jutiminio parametro vertinimo skalė [41].
Pagamintų rankų kremų mėginių vertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Testas atliktas dviem etapais: pradiniame etape atrinktos pagrindinės savybės, kuriomis remiantis antrame etape analizuoti ir tarpusavyje palyginti mėginiai [43]. Toks juslinių savybių vertinimo testas padeda
kremus lyginti tarpusavyje, pastebėti privalumus ir trūkumus bei, remiantis skaitine skale, išrinkti vartotojų manymu geriausius produktus.
Tiriamųjų kremų mėginių vertinime dalyvavo 15 vertintojų grupė. Tyrimo dalyviai – LSMU MA FF studentai, kasdieninei rankų priežiūrai naudojantys kremus. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas – Nr. BEC-FF-424 (1 priedas).
Prieš pradedant juslinių savybių tyrimą, sudarytas klausimynas, parenkant terminus ir frazes, kurios suteiktų objektyvios informacijos apie vertinamą mėginį. Rankų kremų mėginių savybės vertintos trimis etapais: prieš naudojant kremą vertinta jo išvaizda ir kvapas; kremo tepimo ant rankų odos metu vertintas tepumas, įsigėrimas į odą; po rankų kremo sąlyčio su oda, vertintos bendros tekstūros savybės ir priimtinumas naudoti vertintą produktą. Kiekviena charakteristika vertinta skaitine reikšme, balais nuo 1 iki 5. Skaitinė skalė padeda spręsti apie vertintų mėginių savybių intensyvumą ir populiarumą tarp vertintojų grupės.
Rankų kremų mėginiai vertintojams pateikti kambario temperatūros, plastikinėse talpyklėse kartu su stiklinėmis lazdelėmis, skirtomis aplikuoti ant odos, siekiant išvengti mikrobiologinio užterštumo mėginį imant rankomis. Po kiekvieno mėginio vertinimo vertintojai turi galimybę neutralizuoti rankas, jas nuplaunant ir nusivalant popierinėmis servetėlėmis. Rankų kremų mėginiai vertintojams pateikti atsitiktine tvarka.
Kiekvieną iš kremų mėginių, pagal nustatytas vertinimo charakteristikas, buvo galima įvertinti skalėje nuo 1 iki 5 balų.
Vertinimo charakteristikos: rankų kremo išvaizda; rankų kremo kvapas; tepumas;
įsigėrimas į odą; bendros tekstūros savybės; bendras priimtinumas naudoti.
Skaitinė vertinimo skalė: 1 – labai nepatiko; 2 – nepatiko; 3 – vertinu teigiamai; 4 –
patiko; 5 – labai patiko.
3.2.7. Tekstūros analizė
Tekstūros analizės metu vertintos emulsinės sistemos mechaninės charakteristikos. Tai vienas iš klasikinių metodų, vertinant sistemos stabilumą, sėkmingai pakeičiantis reologinius matavimus [44]. Kompiuterinėje programoje pasirenkamas ir patvirtinamas analizuojamas tiriamasis. Pasirinktas analizatoriaus darbinis režimas: atstumas 17,0 mm, greitis – 3,0 mm/s. Matavimai atliekami esant kambario temperatūrai (20±2°C). Matavimui naudojamas organinio stiklo konusinis zondas tiksliai priderintas prie tam tikros formos talpyklės, į kurią talpinami bandomieji pavyzdžiai.
Prietaisui pradėjus dirbti, konusinis zondas leidžiasi į tiriamąjį mėginį 3,0 mm/s greičiu, matuojama mėginių šlytis (g·sek) ir jėga (g), reikalinga mėginiui deformuoti. Tyrimas kartojamas 3 kartus. Rezultatai pateikiami grafikuose.
3.2.8. Vienalytiškumo vertinimas
Pusiau kietų sistemų vienalytiškumas vertintas naudojant mikroskopą Motic® (Motic China Group Co., Ltd., Kinija), su integruota kamera ir Motic programine įranga. Atliktas pradinių trijų (šviežiai pagamintų) kremų bandinių ir trijų, stabilumo tyrime dalyvavusių (po 6 mėn.), bandinių vertinimas. Naudotas 400X didinamasis lęšis, matuoti 100 emulsinių lašelių dydžiai (skersmenys), rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį su paklaida [45].
3.2.9. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas
Nakvišų aliejaus ir tiriamųjų kremų antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometrijos metodu, naudojant laisvą DPPH• radikalą. Laisvasis DPPH• radikalas tiesiogiai ir greitai reaguoja su antioksidantų turinčiais junginiais. Antioksidantai, kaip vandenilio atomo donorai, mažina DPPH• laisvojo radikalo aktyvumą ir pakeičia pastarojo tirpalo spalvą nuo violetinės iki blyškiai gelsvos, priklausomai nuo koncentracijos [46].
Nakvišų aliejaus vandeninis bandinys ruoštas santykiu 10:10 ir 1 val. maišytas magnetine maišykle. Tiriamųjų kremų bandinių etanoliniai tirpalai ruošti santykiu 5:50 ir 1 val. maišyti magnetine maišykle.
2,5 ml 0,1 mM etanolinio DPPH• tirpalo sumaišoma su 0,5 ml tiriamojo augalinio aliejaus / kremo tirpalu. Mėginiai paliekami 30 min. tamsoje. Spektrofotometru matuojamas mėginių absorbcijos dydis esant 517 nm bangos ilgiui, palyginamuoju tirpalu naudojant 96 proc. etanolį. Tyrimas kartojamas 3 kartus. Antioksidacinis aktyvumas išreiškiamas inaktyvuoto DPPH• radikalo kiekiu procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę [47]:
𝑫𝑷𝑷𝑯 𝒊𝒏𝒂𝒌𝒕𝒚𝒗. 𝒑𝒓𝒐𝒄. =
𝑨 𝒐−𝑨 𝒙𝑨 𝒐
× 𝟏𝟎𝟎%
A o – kontrolinio bandinio absorbcija (t = 0 min.)3.2.10. Stabilumo tyrimai
Emulsijos yra termodinamiškai nestabilios sistemos, kurios susiduria su fizinėmis, cheminėmis ir mikrobiologinėmis kliūtimis gamybos, transportavimo, sandėliavimo ir naudojimo metu, ko pasėkoje, gali atsirasti matomų produkto pokyčių. Dažniausiai pokyčiai gali atsirasti dėl temperatūros, šviesos, išorinio spaudimo, ir kitų veiksnių įtakos. Mielės, bakterijos ir pelėsiai įtakoja mikrobiologinį produkto stabilumą [11]. Todėl pagaminus produktą yra svarbu įvertinti jo pokyčius laikymo metu, sukuriant eksperimentines sąlygas.
Stabilumo bandymai atliekami, siekiant užtikrinti, kad pagamintas kosmetinis produktas bus stabilus ir fiziškai vientisas. Stabilumo tyrimas turėtų vertinti produktą normaliomis ir stresinėmis sąlygomis, įskaitant temperatūrą. Vienas iš svarbiausių parametrų stabilumo vertinimo metu - kritiniai estetiniai kosmetinio produkto parametrai: spalva, kvapas, tekstūra. Testai dažnai atliekami esant 37°C, 40°C ar 45°C temperatūrai stebint vieną, du, tris ir daugiau mėnesių. Eksperimentinės stabilumo tyrimo sąlygos priklauso ir nuo produkto tipo [48].
Dažniausiai stabilumo tyrimai atliekami aukštoje temperatūroje, siekiant numatyti gaminio ilgalaikį stabilumą. Dauguma kūrėjų kompanijų bandymus atlieka 37o
C ir 45oC temperatūroje. Jei produktas yra laikomas 45oC temperatūroje tris mėnesius, tuomet kambario temperatūroje išliks stabilus du metus [49].
Dispersinė fazė (a/v emulsija) turi tendenciją atsiskirti ir išplaukti aliejinių lašelių pavidalu į emulsijos išorinį sluoksnį (išsisluoksniavimo fenomenas). Tai vienas pirmųjų požymių, rodančių emulsijos nestabilumą. Metodas, siekiant tai prognozuoti – centrifugavimo testas [49]. Nedideli kokybiniai pokyčiai laikymo mažai įtakoja pusiau kietų farmacinių preparatų stabilumą [50].
Kosmetinio gamino laikymo metu gali kisti produkto savybių parametrai, todėl tenka atlikti keletą bandymų, vertinant: spalvą, kvapą ir išvaizdą, homogeniškumą, konsistenciją, pokyčius talpyklėje, pH reikšmę, klampumą, dalelių dydį, konservantus, antioksidacines savybes, masės pokyčius, mikrobiologinį grynumą [48, 44].
Stabilumo tyrimams pagaminti kremai buvo laikomi klimatinėje spintoje, esant 30±2oC temperatūrai, 70±5 proc. drėgmei. Stebėti ir tikrinti juslinių (išvaizda, kvapas) ir fiziko-cheminių savybių pokyčiai (pH reikšmė, klampa, tekstūra) po 4, 5 ir 6mėn.
3.2.11. Statistinė analizė
Atliekant tyrimus bandymai kartoti tris kartus (n=3). Gauti duomenys apdoroti naudojant Microsoft® Office Excel 2010 ir SigmaPlot 12.5. programas. Vidurkiai pateikti su vidutinėmis kvadratinėmis paklaidomis, skirtumai tarp vidurkių patikimi, jei p<0,05.
