MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
GRETA ŠILINSKYTĖ
PUSKIETĖS HIDROFILINĖS FORMULUOTĖS SU SALICILO
RŪGŠTIMI SUDĖTIES MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS TYRIMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data:
PUSKIETĖS HIDROFILINĖS FORMULUOTĖS SU SALICILO
RŪGŠTIMI SUDĖTIES MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS TYRIMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Zenona Kalvėnienė Data:
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Greta Šilinskytė Data: Data:
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1.1. Aknė, patogenezė, gydymas, profilaktika ... 12
1.2. Žmogaus oda: struktūra, funkcijos ... 13
1.4. Salicilo rūgšties savybės ir struktūra ... 14
1.5. Salicilo rūgšties farmakologinis poveikis ir pritaikymo galimybės medicinoje ... 15
1.6. Vaistų formos su salicilo rūgštimi ... 15
1.7. Chitozanas ir jo pritaikymas ... 17
1.8. Modeliuojamos plėvelės pagalbinių medžiagų savybės ... 18
1.9. Pusiau kietos vaistų formos ... 18
1.10. Veikliųjų medžiagų pernešimo sistema Patch-non PatchTM ... 19
1.11. Talpyklės ... 20
1.12. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ... 20
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22
2.1. Tyrimo objektas ... 22
2.2. Tyrime naudotos medžiagos ir prietaisai ... 22
2.2.1. Tyrime naudotos medžiagos ... 22
2.2.2. Tyrime naudoti prietaisai ir aparatūra ... 22
2.3. Tyrimo eigos planas ... 23
2.4. Plėvelių su salicilo rūgštimi sudėčių modeliavimas ir gamyba... 24
2.5. Plėvelių sudėtys ... 24
2.6. Plėvelių masės vienodumo nustatymas ... 25
2.7. Plėvelių storio nustatymas ... 25
2.8. Drėgmės netektis laikymo metu ... 25
2.9. Mikroskopinis tyrimas ... 25
2.10. Tekstūros tyrimai naudojant tekstūros analizatorių ... 26
2.11. Plėvelių pH reikšmės nustatymas ... 26
2.12. Salicilo rūgšties kiekybinis nustatymas plėvelėse ... 27
2.13. Stabilumo tyrimai ... 27
2.14. Statistinė analizė ... 28
3.1. Plėvelių sudėties modeliavimas ir gamyba ... 29
3.3.Plėvelių storio nustatymas mikrometru ... 31
3.4.Drėgmės netektis plėvelėse laikymo metu ... 32
3.5.Plėvelių pH reikšmės nustatymas ... 33
3.6.Salicilo rūgšties kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ... 34
3.7.Plėvelių su salicilo rūgštimi mikrostruktūros vertinimas ... 35
3.8.Tiriamųjų plėvelių tekstūros analizė ... 36
3.9.Tiriamųjų plėvelių stabilumo tyrimai ... 37
3.9.1.Tekstūros pokyčių nustatymas stabilumo tyrimų metu ... 37
3.9.2.Drėgmės netekties pokyčiai stabilumo tyrimų metu ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
5. IŠVADOS ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45
8. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO REZULTATŲ SKLAIDA ... 48
Greta Šilinskytė „Puskietės hidrofilinės formuluotės su salicilo rūgštimi sudėties modeliavimas ir kokybės tyrimai“/ Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Zenona Kalvėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas, 2018.
Tyrimo tikslas: pagaminti pusiau kietą formuluotę nuo akne vulgaris su salicilo rūgštimi.
Tyrimo uždaviniai: 1) Surinkti ir susisteminti mokslinės literatūros duomenis apie veikliųjų medžiagų pernešimo sistemą Patch-non-PatchTM. 2) Parinkti pusiau kietai hidrofilinei vaistų formai pagalbines medžiagas ir nustatyti salicilo rūgšties, pagalbinių medžiagų tinkamas koncentracijas. 3) Pagaminti puskiečius preparatus su salicilo rūgštimi ir atlikti kokybės tyrimus vertinant tekstūrą, masės vienodumą, storį, salicilo rūgšties koncentraciją, pH reikšmę, mikrostruktūrą ir drėgmės netektį laikymo metu. 4) Įvertinti pagamintų hidrofilinių plėvelių su salicilo rūgštimi stabilumą laikymo metu ir paruošti rekomendacijas.
Tyrimo metodai: salicilo rūgšties puskiečių preparatų kokybė įvertinta matuojant masę, storį,
drėgmės netektį laikymo metu, pH reikšmę, mikroskopuojant įvertinama struktūra, atlikta tekstūros analizė. Salicilo rūgšties kiekis nustatomas spektrofotometriškai. Stabilumo tyrimai atlikti 25 ± 2 °C ir 5 ̊C temperatūroje po 1, 2, 3 mėnesių.
Tyrimo rezultatai ir išvados: 1) Surinkus ir susisteminus mokslinės literatūros duomenis buvo
pagamintos plėvelės naudojant polimerą - chitozaną. Pagaminta pernešimo sistema, kurioje visos sudedamosios dalys yra viename sluoksnyje. 2) Eksperimentinio tyrimo metu įvertinus mėginių kokybę nustatyta, kad plėvelių masė priklauso nuo chitozano ir salicilo rūgšties kiekio. Plėvelių masė svyruoja nuo 0,07 ± 0,003 iki 0,10 ± 0,003 mg. Išmatavus pagamintų mėginių storį nustatyta labai stipri plėvelių storio koreliacija su salicilo rūgšties kiekiu (r=0,932). 3) Tekstūros analizės metu nustatyta, kad polimero koncentracija daro reikšmingą įtaką plėvelių atsparumui tempimui (vidutinis atsparumas tempimui, 1 proc. chitozano - 0,0491 N/mm2 ir 0,5 proc. chitozano - 0,0134 N/mm2). 4) Išmatavus mėginių pH reikšmes gauti „stipriai rūgštūs” rezultatai (nuo 2,83 ± 0,03 iki 4,11 ± 0,01). Drėgmės netekties pokyčiai po 10 dienų buvo statististiškai reikšmingi (p<0,05). 5) Spektrofotometriškai įvertinus salicilo rūgšties pasiskirstymą plėvelėse nustatyta, kad geriausiai salicilo rūgštis pasiskirsto ją disperguojant. 6) Atlikus stabilumo tyrimus, įvertinus plėvelių drėgmės netektį po 3 mėn. ir tekstūros analizę po 1, 2, 3 mėnesių nustatyta, kad laikant F8 plėvelę 5 ̊C temperatūroje, atsparumas tempimui statistiškai nereikšmingai (p>0,05) kinta. 7) Siūlomos sumodeliuotos plėvelės sudėtis procentais: chitozanas - 1,00, salicilo rūgštis - 1,50, glicerolis - 3,00, acto rūgšties 1 proc. tirpalas - 94,50.
SUMMARY
Greta Šilinskytė „Modelling and quality evaluation of semisolid dosage forms with salicylic acid“/ Scientific supervisor doc. dr. Zenona Kalvėnienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Deparment of Drug Technology and Social Pharmacy. - Kaunas, 2018.
The aim: to produce a semi - solid formulation of acne vulgaris with salicylic acid. Research objectives: 1) To collect and systematize the scientific literature about the active substance delivery
system Patch-non-Patch™. 2) Selection of semi - solid drug formulation active substances and appropriate concentrations of salicylic acid and excipients. 3) The prepared semi - solid preparations with salicylic acid and to assess their quality by examining the texture, mass uniformity, thickness, salicylic acid concentration, pH means, microstructure and moisture loss during storage. 4) To perform stability studies of the prepared hydrophilic films and to prepare recommendations. Methods: the quality of semi - solid films was evaluated by measuring mass, thickness, moisture loss during storage, pH means, microscopic evaluation structure, texture analysis. The amount of salicylic acid is determined spectrophotometrically. Stability studies at 25 ± 2 °C and 5 °C after 1, 2, 3 months.
Results and conclusions: 1) Films have made using chitosan polymer, all the components are
in one layer. 2) The mass of the films depends on the amount of chitosan and salicylic acid. The weight of the films varies from 0,07 ± 0,003 to 0,10 ± 0,003 mg. Measuring the thickness of the produced samples showed a very strong film thickness correlation with salicylic acid (r=0,932). 3) Texture studies showed, that the concentration of the polymer has a significant effect on the tensile strength of the films (average tensile strength, 1 percent chitosan - 0,0449 N/mm2 and 0,5 percent chitosan - 0,0134 N/mm2). 4) The prepared films pH value (from 2,83 ± 0,03 to 4,11 ± 0,01). The loss of moisture after 10 days was statistically significant (p<0,05). 5) Determination of drug content in the films revealed that salicylic acid is best dispersed. 6) During the stability study for 1, 2, 3 months tensile strength F8 film was statistically insignificant (p>0,05) when the films were kept (5 ̊C). 7) The proposed films contains (percent): chitosan - 1,00, salicylic acid - 1,50, glycerol - 3,00, acetic acid 1 percent solution - 94,50.
PADĖKA
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedrai ir savo darbo vadovei doc. dr. Zenonai Kalvėnienei už suteiktas darbo sąlygas ir pagalbą atliekant farmacijos magistro baigiamąjį darbą „Puskietės hidrofilinės formuluotės su salicilo rūgštimi sudėties modeliavimas ir kokybės tyrimai“.
SANTRUMPOS
pav - paveikslas;
pH - vandenilio jonų (H+ ) koncentracijos tirpale matas; SR – salicilo rūgštis; CH - chitozanas; Pvz - pavyzdžiui; ET - etanolis; AC - acto rūgštis; Ø – skersmuo.
Abiotiniai veiksniai - fizikiniai ir cheminiai veiksniai (pvz.: temperatūra, pH, šviesa), kurie tiesiogiai ir
netiesiogiai veikia gyvuosius organizmus.
Aknė - paprastieji spuogai.
Biologinis skaidumas - rodiklis, rodantis iki kokio laipsnio biologiškai skaidžios medžiagos yra susiskaidžiusios.
Dermabrazija - specialiu aparatu atliekama procedūra, kurios metu saugiai pašalinamos suragėjusios
negyvos epidermio ląstelės.
Farmacinė forma - preparatai, kurie sudaryti iš vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, skirti gydyti
įvairias ligas. Farmacinės formos: akių lašai, akių įdėklai, milteliai, geliai, kremai, gargalai, skrandyje neirios granulės ir t.t.
Farmacinis preparatas - vaistinė medžiaga arba jų derinys, paruošti žmonių gydymui ar ligų
profilaktikai.
Keratolitinis agentas - skatina suragėjusio epidermio sluoksnio pasišalinimą. Keratoplastinis agentas - normalizuoja keratinocitų/epidermio kaitą.
Komedonas - skirstomas į atvirą ir uždarą. Uždaras apie 0,1–3,0 mm dydžio rausvas ar kūno odos
spalvos mazgelis, atviras apie 0,1–3,0 mm dydžio mazgelis su juoda viršūne.
Ksenobiotikas - svetimos biologinei sistemai medžiagos.
Ksenotransplantacija - procedūra, kurios metu atliekama gyvų ląstelių, audinių ar organų
transplantacija iš vienos rūšies organizmo į kitos rūšies organizmą.
Papulopustulinis - odos paraudimo vietoje stebimos įvairaus dydžio rausvos papulės ar pustulės. Propionibacterium acnes - gramteigiama anaerobinė bakterija, kuri priskiriama normaliai odos
mikroflorai.
ĮVADAS
Paprastieji spuogai arba aknė (acne vulgaris) yra plauko folikulo riebalinės liaukos uždegiminė lėtinė liga, kuria serga įvairaus amžiaus, lyties, rasės žmonės [9,44]. Manoma, kad aknės atsiradimui ir eigai įtakos turi kelios priežastys: genetinė predispozicija, mityba, stresas, nutukimas, netinkama higiena, rūkymas, saulės spindulių poveikis, glikeminis indeksas [9].
Aknė yra viena iš labiausiai paplitusių odos ligų pasaulyje. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, aknės dažnumas, išsivysčiusių šalių paauglių populiacijoje, svyruoja nuo 50 – 95 proc. Todėl tam tikrame amžiuje net 95 proc. žmonių susiduria su šia problema [4,43].
Aknės gydymas susideda iš kelių etapų. Svarbiausia yra nustatyti ligos sunkumo laipsnį. Siekiant maksimalaus ir ilgalaikio efektyvumo skiriamas vietinis ir sisteminis medikamentinis gydymas [40]. Vietinis gydymas - retinoidais, benzoilo peroksidu, salicilo rūgštimi, azelaino rūgštimi, vietinio poveikio antibiotikais - eritromicinu, klindamicinu, o sieros, rezorcinolio, natrio sulfacetamido, aliuminio chlorido, cinko preparatų poveikis nėra pakankamai ištirtas [40,43,44]. Sisteminis gydymas taikomas geriamosiomis antibiotikų, hormonų, kontraceptikų, izotretinoinų tabletėmis [40,43,44].
Apžvelgus mokslinę literatūrą randama duomenų apie veikliųjų medžiagų pernešimo sistemą Patch-non-PatchTM [37]. Tai vieno sluoksnio plėvelė sudaryta iš pagrindo, kuriame yra ištirpinta vaistinė medžiaga. Plėvelę, iš abiejų pusių, gaubia apsauginis sluoksnis [37]. Patch-non-PatchTM paruošiama
naudojant laminavimo technologiją. Plėvelė klijuojama ant drėgnos odos, nes tik tada ji tampa lipni [24,37]. Plėvelės - odos sukibimas svarbus nuolatiniam vaistinės medžiagos skvarbai per odą [24].
Temos aktualumas ir naujumas.
Salicilo rūgštis (SR) yra keratolitinis ir keratoplastinis agentas, įvairiuose preparatuose gali būti nuo 0,5 iki 60 proc. koncentracijos [24]. Paprastai šie preparatai gerai toleruojami, dažnai vartojama, kaip papildoma priemonė paprastųjų spuogų gydymui ir skiriama pacientams, kurie netoleruoja retinoidų ar kitų vietinių preparatų [15,43]. SR gerai toleruojama, tačiau nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti vietiniu dirginimu, ypač pažeistose vietose [12,23,30]. Tyrimo metu nuspręsta pagaminti SR plėveles, skirtas aknės profilaktikai bei gydymui. Pasirinkta plėvelę formuojanti, antibakterinė, vaistus pernešanti per odą medžiaga - chitozanas. Pagaminta medicinos priemonė turi būti ne tik saugi, veiksminga, bet ir estetiška. Todėl būtina atlikti kokybės tyrimus.
Baigiamojo darbo tikslas - pagaminti pusiau kietą formuluotę nuo akne vulgaris su salicilo rūgštimi.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: pagaminti pusiau kietą formuluotę nuo akne vulgaris su salicilo rūgštimi.
Uždaviniai:
1. Surinkti ir susisteminti mokslinės literatūros duomenis apie veikliųjų medžiagų pernešimo sistemą Patch-non-PatchTM.
2. Parinkti pusiau kietai hidrofilinei vaistų formai pagalbines medžiagas ir nustatyti salicilo rūgšties, pagalbinių medžiagų tinkamas koncentracijas.
3. Pagaminti puskiečius preparatus su salicilo rūgštimi ir atlikti kokybės tyrimus vertinant tekstūrą, masės vienodumą, storį, salicilo rūgšties koncentraciją, pH reikšmę, mikrostruktūrą ir drėgmės netektį laikymo metu.
4. Įvertinti pagamintų hidrofilinių plėvelių su salicilo rūgštimi stabilumą laikymo metu ir paruošti rekomendacijas.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Aknė, patogenezė, gydymas, profilaktika
Aknė (acne vulgaris) yra uždegiminė liga, išsivystanti dėl plaukų folikulų ir riebalinių odos liaukų uždegimo [44]. Aknės stadijos pavaizduotos 1 paveiksle. Ši liga pasireiškia odos pakitimais veido, nugaros, krūtinės srityse. Paprastųjų spuogų klasifikacija: komedoniniai, papulopustuliniai, mazginiai (nodulus) spuogai. Taip pat pagal sunkumą aknė klasifikuojama į: lengvą, vidutinio bei sunkią formą [43].
1 pav.Normalus plaukų folikulas (A), komedonas (B), odos liaukų uždegimas (C) [44]
Pagrindiniai acne vulgaris patofiziologiniai veiksniai:
Dėl androgenų sustiprėjusi odos riebalinių liaukų veikla [8,44]; Hiperkeratinizacija [44];
Bakterijų Propionibacterium acnes kolonizacija ant veido, krūtinės, nugaros [44]; Uždegiminė reakcija [19,44].
Prieš pradedant gydyti aknę, pirmiausia reikia nustatyti šios ligos sunkumo laipsnį. Siekinat maksimalaus ir ilgalaikio efektyvumo skiriamas vietinis ir sisteminis medikamentinis gydymas [40]. Vietinis gydymas yra pirminio pasirinkimo gydymas lengvai ir vidutinio sunkumo aknės ligai. Sisteminis gydymas - vidutiniai ir sunkiai aknės ligai [43]. Paprastieji spuogai gydomi trimis skirtingais būdais:
Vietinis gydymas (antibiotikais, retinoidais, salicilo rūgštimi, kombinuota vaistų terapija). Vietiniai vaistai paprastai dirgina odą, daugiau nei 40 proc. bakterijų, kurios sukelia aknę yra nejautrios geriamiesiems antibiotikams [40,43];
Sisteminis gydymas (geriamieji antibiotikai, hormoniniai, izotretinoinų preparatai). Sisteminis gydymas skirtas spuogų, atsparių vietiniam gydymui ir aknės, kuri pasireiškia ne tik veido, bet ir krūtinės, nugaros ir (ar) pečių srityje [43];
Kiti gydymo būdai (dermabrazija, ksenotransplantacija, lazerio terapija, cheminis valymas) [43]. Tam, kad aknės gydymas būtų efektyvus reikalinga nuolatinė odos higiena. Rūgštinės valymo priemonės yra tinkamesnės nei standartiniai šarminiai muilai. Tačiau nuolatinis odos plovimas ir šveitimas sausina odą, todėl skatinama riebalų gamybą [44].
1.2. Žmogaus oda: struktūra, funkcijos
Oda didžiausias kūno organas. Odos paviršiaus plotas – 1,7 m2, o svoris apie 15 proc. kūno masės [45]. Žmogaus oda atskiria kūną nuo išorinės aplinkos ir saugo nuo infekcijų ir dirgiklių. Oda sudaryta iš trijų sluoksnių:
1. Epidermio;
2. Dermos (tikrosios odos);
3. Poodžio (hipodermos) (žr. 2 pav.) [45].
2 pav. Odos sandara [5]
Epidermio ląstelių pagrindinę masę sudaro keratinocitai. Epidermis taip pat susideda iš
keratinocitų, melanocitų ir Langerhanso ląstelių. Keratocitų sluoksnio storis yra apie 0,1 mm, tik padų ir delnų siekia iki 1,4 mm. Epidermio plotas – 1,5 –2 m² [45].
Derma – tai kolageninių ir elastinių struktūrų darinys. Derma galima suskirstyti į du sluoksnius:
paviršinį spenelinį sluoksnį, kurį su epidermiu jungia pamatinė membrana, ir gilesnį tinklinį sluoksnį [45].
Poodis (hipoderma) sudarytas iš riebalinių ląstelių. Šiame sluoksnyje yra kraujagyslių ir nervų.
Poodinė ląsteliena reguliuoja kūno temperatūrą ir saugo odą nuo traumų [45].
1.4. Salicilo rūgšties savybės ir struktūra
Salicilo rūgštis - tai 2 - hidroksibenzoinė rūgštis, panaši į aspiriną. Geriausiai žinomas natūralus SA darinys yra salicinas, kuris daugiausiai randamas baltojo gluosnio (Salix alba) pavaizduota 3 paveiksle ir kitų rūšių, kaip purpurinis karklas (Salix purpurea), pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides) žievėje. John Buchner 1928 m. iš gluosnio žievės išskyrė saliciną, kurį Raffaele Piria 1938 m. pavadino salicilo rūgštimi [14].
3 pav. Baltasis gluosnis [1]
Salicilo rūgšties molekulinė formulė - C7H6O3 (žr. 4 pav.). Tai balti ar beveik balti kristaliniai milteliai, balti ar bespalviai adatų pavidalo kristalai. Molekulinė masė 138,120 g/mol. Tankis - 1,440 g/cm3. Lydymosi temperatūra 158 – 161 °C. Virimo temperatūra – 211 °C. Ph reikšmė 2,4. Salicilo rūgštis šiek tiek tirpsta vandenyje, gerai tirpsta etanolyje (96 proc.), acetone, eteryje, benzene, labai mažai tirpi metileno chloride. Tirpsta acetone, eteryje, verdančiame vandenyje. SR karboksilo grupė su alkoholiais sudaro esterius. Hidroksilinė grupė reaguoja su acto rūgštimi - susidaro acetilsalicilo rūgštis. Salicilo rūgštis laikoma apsaugotose nuo šviesos vietose, specialiose talpyklose [11,35].
4 pav. Salicilo rūgšties formulės [33]
1.5. Salicilo rūgšties farmakologinis poveikis ir pritaikymo galimybės medicinoje
SA priklauso vaistų, vadinamų keratolitikų grupei [2,34]. Dažnai SA dermatologijoje naudojama, nes pasižymi keratolitiniu, keratoplastiniu, priešgrybeliniu, antimikrobiniu poveikiu [21]. Priklausomai nuo koncentracijos ir vaisto formos galima gydyti įvairias ligas. SA preparatų būna kremų, gelių, losjonų, tepalų, šampūnų, suspencijų forma [34]. Esant SA koncentracijai nuo 10 proc. iki 40 proc. gydomos karpos, lokalizuota hiperkeratozė. Maženės koncentracijos SA preparatais gydoma pleiskanojanti psoriazė, komedoniniai spuogai, nuospaudos [12,21,34].Augaluose SA yra stiprus hormonas, kurio kiekis labai skiriasi įvairiose augalų rūšyse [3,31]. SA reguliuoja augalų augimą, vystymąsi, sąveika su kitais organizmais, atsaką į aplinkos pasikeitimus [3]. Kitas jos vaidmuo yra akivaizdus į žalingus aplinkos veiksnius (didina augalų atsparumą endeminėms ligoms, sukeltoms įvairių vietinių patogeninių organizmų) [3]. Taip pat 2003 m. buvo nustatyta, jog SA dalyvauja augalo atsakui į abiotinius veiksnius [14,31].
1.6. Vaistų formos su salicilo rūgštimi
Lietuvoje registruoti dermatologiniai vaistiniai preparatai, į kurių sudėtį įeina salicilo rūgštis pateikiami 1 lentelėje [6]. Dalis kosmetikos priemonių esančių Lietuvos vaistinėse duomenys pateikti 2 lentelėje.
Vaistiniai preparatai:
1 lentelė. Lietuvos rinkoje esantys vaistiniai dermatologiniai preparatai
Eil. Nr. Firminis pavadinimas Veikliosios medžiagos Stiprumas
1. Salicilo rūgšties odos
tirpalas
Salicilo rūgštis 10 mg/ml
2. Elosalic tepalas Mometazono furoatas/Salicilo
rūgštis
1 mg/50 mg/g
3. Bedikertal tepalas Betametazonas/Salicilo rūgštis 0,5 mg/30 mg/g
4. Actikerall odos tirpalas Fluorouracilas/Salicilo rūgštis 5 mg/100 mg/g
5. Viprosal B tepalas Gyvačių nuodai/Salicilo
rūgštis/Kamparas, raceminis/Terpentino eterinis
aliejus
0,05V/10mg/30mg/30m g/g
6. Alpicort odos tirpalas Prednizolonas/Salicilo rūgštis 2mg/4mg/ml
7. Lorinden tepalas Flumetazonas/Salicilo rūgštis 0,2mg/30mg/g
Kosmetika:
2 lentelė. Kosmetikos priemonės, kurių sudėtyje yra salicilo rūgšties
Eil. Nr. Firminis pavadinimas Veikliosios medžiagos Stiprumas
nenurodytas 1. Compeed pleistrai pėdų
nuospaudoms
Salicilo rūgštis -
2. Salicilo spiritas Salicilo rūgštis -
3. Diego dalla palma pro gelinis prausiklis
Salicilo rūgštis -
4. Margarita anti-acne gelis Aviečių ekstraktas, salicilo bei glikolio rūgštys
-
5. Margarita anti-acne veido kremas-gelis
Aviečių ekstraktas ir salicilo rūgštis
-
6. Margarita anti-acne prausiklis
Aviečių ekstraktas ir salicilo rūgštis
1.7. Chitozanas ir jo pritaikymas
Chitozanas (2 – amino – 2 – deoksi – (1,4) – β – D - gliukopiranas) [39]. Chitozanas tai linijinės struktūros polimeras sudarytas iš N – acetilgliukozamino ir gliukozamino vienetų, sujungtų glikozidinėmis jungtimis. Jis pavaizduotas 5 paveiksle. Šis polisacharidas yra chitino darinys [32,39]. Jis gaunamas apdorojant krevečių ar kitų vėžiagyvių kiautus natrio hidroksidu [28].
5 pav. Chitozano cheminė formulė [10]
Chitozanas yra chitino, vieno iš gausiausiai gamtoje randamų polisacharidų, turinčių gerą biologinį skaidumą, biologinį suderinamumą, netoksiškumą ir adsorbciją [28]. Chitinas yra randamas: 1. Vėžiagyviuose: Krabuose; Krevetėse; Omaruose. 2. Vabzdžiuose:
Drugeliuose (tam tikrose rūšyse); Musėse (tam tikrose rūšyse). 3. Grybuose:
Juodajame galvenyje [39].
Chitozano molekulinė formulė - C56H103N9O39 [28,32,39]. Tai balti, rausvi arba gelsvi bekvapiai, beskoniai milteliai ar dribsniai. Chitozano molekulinė masė gali kisti nuo 10000 – 1000000. Polisacharidas mažai tirpus vandenyje, praktiškai netirpsta etanolyje (95 proc.), tirpsta silpnose rūgštyse (pH < 6,0), o rūgštesnėse terpėse sudaro gelį [28,32,39]. Chitozano 1 proc. tirpalo klampumas, įvairiose rūgštyse, pavaizduotas 3 lentelėje. Chitozanas laikomas sandariai uždarytose talpyklose, vėsioje ir sausoje vietoje [32].
3 lentelė. Chitozano 1 proc. tirpalo klampumas įvairiose rūgštyse [39] Rūgštys Klampumas (cps) 1% 5% 10% Acto rūgštis 260 260 260 Citrinų rūgštis 35 195 215 Pieno rūgštis 235 235 270 Oksalo rūgštis 12 100 100
1.8. Modeliuojamos plėvelės pagalbinių medžiagų savybės
Chitozanas - linijinis polisacharidas, kurio molekulinė masė nuo 10 000 iki 1 000 000 [32,39].
Tai bekvapiai, baltos ar kreminės spalvos milteliai arba dribsniai [32]. Chitozanas plačiai tiriama ir naudojama pagalbinė medžiaga įvairiose vaistų formose. Chitozanas farmaciniuose preparatuose naudojamas kaip plėvelę formuojanti, klampą didinanti medžiaga, tabletėse kaip rišiklis, dalyvauja transderminiame vaistų pernešime [32].
Etanolis - skaidrus, bespalvis, lakus skystis, turintis būdingą kvapą ir deginantį skonį [28]. Tai
plačiai veikianti antimikrobinė medžiaga [20,32]. Be to, lokaliai naudojamas etanolis veikia kaip skvarbos skatintojas ir gali palengvinti ksenobiotikų transderminę absorbciją [20]. Dažniausiai naudojamas kaip tirpiklis, kuris gali tirpinti vaistinę medžiagą [32].
Acto rūgštis - skaidrus, bespalvis skystis, turintis stiprų acto kvapą [29,32]. Dažnai
farmaciniuose preparatuose reikalinga rūgštingumui padidinti [32]. Yra naudojama daugelyje vietiškai veikiančių preparatų, skirtų karpų gydymui, įeina į ausų lašų, linimentų sudėtį. Taip pat yra duomenų, kad acto rūgštis pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis [28].
Glicerolis - klampus, bespalvis, bekvapis skystis [27,32]. Glicerolis yra naudojamas daugelyje
farmacinių formų. Gaminant dermatologinius preparatus glicerolis yra naudojamas kaip plastifikatorius, tirpiklis, drėkiklis [27,32]. Yra duomenų, jog glicerolis gali veikti antimikrobiškai [32].
1.9. Pusiau kietos vaistų formos
Remiantis Europos Farmakopėja puskietėms vaistų formoms yra priskiriami: geliai, kremai, tepalai, pastos, šutekliai, vaistiniai pleistrai.
Geliai - sudaryti iš skysčių, gelifikuotų tam tikromis medžiagomis. Gali būti skiriami
lipofiliniai ir hidrofiliniai geliai [11,42].
Kremai - daugiafaziai preparatai, sudaryti iš lipofilinės ir vandeninės fazės. Išskiriami
lipofiliniai ir hidrofiliniai kremai [11,42]
Tepalai - sudaryti iš vienfazio pagrindo, kuriame disperguotos kietosios medžiagos arba
skysčiai [11,42]
Pastos - pusiau kieti preparatai, skirti naudoti ant odos, kurių pagrinde yra disperguota daug
kietų veikliosios medžiagos dalelių [11,42]
Šutekliai - sydaryti iš hidrofilinio šilumą palaikančio pagrindo, kuriame disperguotos kietos
arba skystos veikliosios medžiagos. Šutekliai paskleidžiami plonu sluoksniu ant odos [11,42]
Vaistiniai pleistrai - lankstūs preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų. Jie skirti
naudoti ant odos. Vaistiniai pleistrai yra skirti palaikyti veikliosios medžiagos glaudų sąlytį su oda, kad veiklioji medžiaga galėtų lėtai absorbuoti arba veikti kaip apsauginė arba keratolitinė medžiaga [11,42] 1981 m. buvo sukurtas pirmasis transderminis pleistras su skopolaminu. JAV maisto ir vaistų administracija per pastaruosius 25 metus patvirtino įvairios sudėties transderminius pleistrus, kurių sudėtyje yra fentanilio, nitroglicerino, estradiolio, etinilestradiolio, norelgestromino, noretindrono acetato, testosterono, klonidino, nikotino, lidokaino, prilokaino, oksibutinino. Visai neseniai JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino pleistrą, kurio sudėtyje yra metilfenidato, skirto dėmesio sutrikimui ir hiperaktyvumui gydyti [25].
Sukurta nauja ir speciali vieno sluoksnio matricos sistema [24,26]. Ši sistema yra plėvelė, kuri klijuojama ant drėgnos odos. Ji yra vandens garams pralaidi, todėl sumažėja odos sudirginimas [24].
1.10. Veikliųjų medžiagų pernešimo sistema Patch-non Patch
TMPatch-non-PatchTM tai vieno sluoksnio plėvelė sudaryta iš pagrindo, kuriame yra ištirpinta vaistinė medžiaga. Plėvelę, iš abiejų pusių, gaubia apsauginis sluoksnis [37]. Šios pernešimo sistemos aplikacija ant odos pavaizduota 6 paveiksle.
Siekiant patobulinti pleistro išvaizdą, nepakeičiant veikimo, buvo sukurta veikliųju medžiagų pernešimo sistema Patch-non PatchTM. Tai vaistų forma, kurios visos sudedamosios dalys yra viename sluoksnyje ir jai nebūdinga įprasta pleistrų charakteristika. Plėvelė sudaryta iš didelio kiekio vandens, todėl sumažėja odos sudirginimas, o plėvelės pašalinimas atliekamas švelniai nuimant arba plaunant šiltu vandeniu [25,36,37]. Privalumai Patch-non-PatchTM plėvelės:
Pralaidi vandeniui;
Plėvelė klijuojama ant drėgnos odos; Tirpi vandenyje ir lengvai pašalinama; Gali būti naudojama kaip vaitų rezervuaras;
Lanksti, labai plona, skaidri ir beveik nematoma [37].
Patch-non-PatchTM technologija gali būti sėkmingai pritaikyta farmacijos ir kosmetikos pramonėje. Yra duomenų, jog ši pernešimo sistema efektyviai atpalaiduoja didelę procentinę dalį veikliosios medžiagos [25,36,37]. Be to, panaudojant kitas pagalbinias medžiagas galima keisti veikliosios medžiagos atsipalaidavimo greitį.
1.11. Talpyklės
Pakuotė yra labai svarbi siekinat apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir išlaikyti stabilumą. Tinkama pakuotė apsaugo vaisto formą nuo šviesos, drėgmės ir pažeidimų eksplotavimo metu [16]. Pasirinkta pakavimo medžiaga turi turėti tokias charakteristikas: buti netoksiška, atspari, tinkama sąlyčiui, privalo apsaugoti vaistinį preparatą nuo aplinkos sąlygų [17,38].
Dažniausiai pakuojamos farmacinės formos (plėvelės) dydis - 3x2 cm2 ir 2x2 cm2 [16]. Pagrindinės medžiagos naudojamos plėvelių pakavimui: folija, popierius, plastikiniai, vienkartiniai
ar aliuminio maišeliai, blisteriai [17,38].
1.12. Literatūros apžvalgos apibendrinimas
Salicilo rūgštis dažnai naudojama dermatologijoje dėl keratolitiniu, keratoplastiniu, priešgrybeliniu, antimikrobiniu savybiu. Įvairios koncentracijos salicilo rūgšties preparatai vartojami gydyti karpas, lokalizuota hiperkeratozę, psoriazę, komedoninius spuogus, nuospaudas.
Plėvelių gamybai numatyta taikyti masės būdą, naudojant skirtingus salicilo rūgšties ir chitozano kiekius. Kaip vaistinės medžiagos tirpiklis bus naudojamas etanolis, o acto rūgštis - chitozanui išbrinkti. Norint suteikti plėvelėms plastiškumo, reikia įdėti 0 - 20 proc. plastifikuojančių medžiagų: glicerolio, propilenglikolio 400 ar propilenglikolio.
Pasitelkiant mokslo žinias bus siekiama pagaminti pernešimo sistema Patch-non PatchTM. Šios vaistų formos sudedamosios dalys yra viename sluoksnyje, ji lanksti, labai plona, lengvai pašalinama ir naudojama kaip vaistų rezervuaras.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo objektas
Pusiau kietas preparatas – vaistinė plėvelė su salicilo rūgštimi.
2.2. Tyrime naudotos medžiagos ir prietaisai
2.2.1. Tyrime naudotos medžiagos
Išgrynintas vanduo (Ph.Eur.01/2008:0008, LSMU laboratorija); Acto rūgštis 100 % („Sigma - Aldrich”, Vokietija);
Etanolis 96 % (AB „Stumbras“, Lietuva); Chitozanas („Sigma - Aldrich”, Vokietija);
Glicerolis 99,0- 101,0 % („Sigma - Aldrich”, Vokietija); Salicilo rūgštis 99 % („Sigma - Aldrich“, Vokietija); Kalcio chloridas („Sigma - Aldrich“, Vokietija).
2.2.2. Tyrime naudoti prietaisai ir aparatūra
Elektroninės svarstyklės (Kern EMB 200-3, KERN & Sohn GmbH, Vokietija); Analitinės svarstyklės Mettler Toledo (Pagaminta Šveicarijoje);
Tekstūros analizatorius TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, Jungtinė Karalystė);
pH-metras (inoLab® pH/ION 7320, Vokietija);
Mikroskopas Motic® (Motic China Group Co., Ltd., Kinija);
UV spektrofotometras (Shimadzu UV-1800 Spectrophotometer, JAV); Kiuvetės 1cm 4 ml talpos („Makro PS“, Vokietija);
Mikrometras (Rusija); Eksikatorius.
2.3. Tyrimo eigos planas
Prieš pradedant modeliuoti pusiau kietą vaistinį preparatą buvo sudarytas planas, kuris grafiškai pavaizduotas 7 paveiksle.
7 pav. Tyrimo vykdymo schema (sudaryta autorės)
Vadovaujantis šia schema buvo atliekamas darbas. Tyrimo vykdymo schema sudaryta iš trijų etapų. Pirmasis etapas - mokslinės literatūros analizė. Antrasis etapas - produkto sudėties modeliavimas ir sumodeliuoto produkto gamyba. Trečiasis etapas - pagamintų plėvelių su salicilo rūgštimi kokybės analizė.
2.4. Plėvelių su salicilo rūgštimi sudėčių modeliavimas ir gamyba
Išanalizavus mokslinę literatūrą bei atlikus eksperimentinius tyrimus buvo modeliuojamos vaistinių pleistrų su salicilo rūgštimi sudėtys. Vaistinės plėvelės buvo gaminamos masės būdu, naudojant skirtingas polimero ir salicilo rūgšties koncentracijas. Pasirinktos tokios polimero koncentracijos: CH – 1 ir 0,5 proc. Veikliosios medžiagos (salicilo rūgšties) koncentracijos: 0,5., 1., 1,5., 2 ir 5 proc. Gaminant skirtingos koncentracijos plėveles į grūstuvėlę pridedamas 1 priede nurodytas reikiamas chitozano kiekis, kuris sumaišomas su 3 proc. glicerolio. Chitozano – glicerolio mišinys sumaišomas su acto rūgšties tirpalu. Uždengus paliekamas išbrinkti 24 val.
Po 24 val. į sudėtis F1 - F5 ir F11 - F15 papildomai įterpiama etanolio tirpalas, kuriame ištirpinta salicilo rūgštis. Mišinys (20 g) maišomas kol susidaro vienalytė masė ir išpilstomas į vienodo dydžio Petri lėkšteles, skersmuo (Ø) 9 cm.
Po 24 val. Į sudėtis F7 - F10 papildomai įterpiama grūstuvėje disperguota salicilo rūgštis. Mišinys (20 g) maišomas kol susidaro vienalytė masė ir išpilstomas į vienodo dydžio Petri lėkšteles, Ø 9cm.
2.5. Plėvelių sudėtys
Po eilės eksperimentų su skirtingomis žaliavomis, taikant skirtingas jų proporcijas, parinkome 15 sudėčių plėveles. Gamyboje naudotų medžiagų paskirtis:
Salicilo rūgštis - veiklioji medžiaga.
Glicerolis - plastifikatorius. Kosmetikoje gali būti naudojamas, kaip drėkiklis.
Chitozanas yra polimeras, naudojamas, kaip plėvelę formuojanti ir klampą didinanti medžiaga.
Acto rūgštis - tirpiklis, turintis antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį. Ji naudojamas chitozanui išbrinkti. Chitozano 1 proc. tirpalo klampumas 1 proc. acto rūgštyje 260 cps.
Etanolis - tirpiklis, veikiantis antimikrobiškai. Etanolyje tirpinama veiklioji medžiaga - salicilo rūgštis.
2.6. Plėvelių masės vienodumo nustatymas
Tiriamųjų pavyzdžių masė nustatoma gravimetrijos metodu atsitiktinai parenkant tris vienodo dydžio (7 x 2 mm) plėveles, kurios atskirai pasveriamos analitinėmis svarstyklėmis, apskaičiuojama vidutinė masė ir nuokrypis [7,13]. Tyrimas kartotas 3 kartus (n=3).
2.7. Plėvelių storio nustatymas
Plėvelių storis apskaičiuojamas naudojant mikrometrą (Rusija) su 0,01 mm tikslumu. Plėvelių storis buvo matuojamas penkiose vietose: centre ir keturiuose kampuose. Po to apskaičiuojamas vidurkis [13,17]. Tyrimas atliktas matuojant 3 pagamintas tokios pačios sudėties plėveles (n=3).
2.8. Drėgmės netektis laikymo metu
Drėgmės netektis nustatoma naudojant eksikatorių. Žinomos masės plėvelės dedamos į eksikatorių, kuriame yra bevandenio kalcio chlorido. Po 3, 10 dienų plėvelės pasveriamos ir panaudojant formulę apskaičiuojama drėgmės netektis proc. [7].
𝑿 =
(𝑰𝑾 − 𝑭𝑾)
𝑰𝑾
𝒙 𝟏𝟎𝟎, 𝒌𝒖𝒓
IW –pradinė masė; FW – galutinė masė.
2.9. Mikroskopinis tyrimas
Pagamintų plėvelių mikrostruktūra buvo vertinta mikroskopu Motic (Motic China Group Co., Ltd., Kinija) su integruota kamera. Mikroskopavimo metu įvertinamas tolygus veikliosios medžiagos pasiskirstymas. Skirtingi plėvelių pavyzdžiai dedami ant objektinio stiklelio ir prispaudžiami dengiamuoju stikleliu. Apžiūrima padidinus 100 kartų. Pavyzdžiai fotografuojami su Moticam 1000 1.3 Pixel kamera (Motic China Group Co., Ltd., Kinija) ir įrašomi į kompiuterio atmintį.
2.10. Tekstūros tyrimai naudojant tekstūros analizatorių
Salicilo rūgšties plėvelių mėginiai analizuojami tekstūros analizatoriumi TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, Jungtinė Karalystė), kuris pavaizduotas 8 paveiksle.
8 pav. Tekstūros analizatorius
Tiriamųjų mėginių pavyzdžiai tvirtinami ant specialios įrenginio platformos. Prie pagrindinio tekstūros analizatoriaus strypelio, prisukamas zondas („Film Support Rig’’). Matavimai atliekami su kambario temperatūroje buvusiais mėginiais (20 ± 2 °C). Nustatomi parametrai (greitis - 100 mm/min, atstumas - 3 cm), prietaisas įjungiamas - strypelis su plokštele praduria plėvelę. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė jėga reikalinga plėvelei pradurti (vidutinė reikšmė iš 3 matavimų). Panaudojant formulę apskaičiuojamas plėvelių atsparumas tempimui išreikštas N/mm2 [7,17,41].
𝑿 =
𝑨
𝑩
, 𝒌𝒖𝒓
A - jėga, reikalinga plėvelei pradurti (N); B- pradurto mėginio plotas (mm2).
2.11. Plėvelių pH reikšmės nustatymas
Salicilo rūgšties plėvelių pH reikšmė nustatyta pH-metru (inoLab® pH/ION 7320, Vokietija). Pusiau kietų preparatų pH reikšmė matuojama pagaminus vandeninius tirpalus. 5,0 g tiriamosios plėvelės, šildant ant vandens vonelės, ištirpinama 45 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas košiamas į stiklinėlę, atvėsinamas iki kambario temperatūros. Į vandeninį tirpalą įmerkiamas pH – metro elektrodas, prietaiso ekrane matoma pH reikšmė. Matavimai atliekami 3 kartus (n=3), skaičiuojamas vidurkis.
2.12. Salicilo rūgšties kiekybinis nustatymas plėvelėse
Siekiant patikrinti vienodą salicilo rūgšties pasiskirstymą plėvelėse buvo atliktas kiekybinis veikliosios medžiagos nustatymas spektrofotometriškai.
Kalibracinio grafiko sudarymui pagaminti salicilo rūgšties standartiniai tirpalai 96 proc. etanolyje (1; 2; 3; 4; 5 mg/ml) ir išmatuota absorbcija (n=5) naudojant 296 nm bangos ilgį. Lyginamasis tirpalas - etanolis. Pagal gautus duomenis buvo nubraižytas kalibracinis grafikas (9 paveikslas). Kalibracinės kreivės lygtis y= 53,714x + 0,0057, koreliacijos koeficientas (R2) - 0,9979.
9 pav. Kalibracinis grafikas
Tyrimui atlikti 1 x 1 cm2 plėvelės ištirpinta 25 ml 96 proc. etanolio. Mėginys supurtomas ir paliekamas pastovėti apie 1 val. Paruošti mėginiai košiami per vatą. Tyrimai kartoti tris kartus, rezultatai pateikti išvedus vidurkį [18, 22].
2.13. Stabilumo tyrimai
Atliekant stabilumo tyrimus įvertinama, kaip kinta vaistinio preparato ar vaistinės medžiagos kokybė laikymo metu. Vertinant pagamintų plėvelių stabilumą, jos laikomos laboratorijos sąlygomis, sandariai uždarytose talpyklėse, kambario temperatūroje (25 ± 2 °C) ir šaldytuve (5 °C). Tiriamųjų mėginių kokybė vertinama po 1, 2, 3 mėn. Tikrinami kokybės rodikliai: drėgmės netektis laikymo metu ir atsparumas tempimui. 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0 0,001 0,002 0,003 0,004 0,005 0,006 A b so rb ci ja
2.14. Statistinė analizė
Tyrimo metu gauti duomenys statistiškai apdoroti ir susisteminti naudojant statistinės duomenų analizės programą Microsoft® Office Excel 2016. Išvesti tyrimų aritmetiniai vidurkiai pateikiami su vidutinėmis standartinėmis paklaidomis. Vidurkiai patikimi, jei p<0,05.
Koreliacija įvertinta apskaičiuojant koreliacijos koeficientą r: Labai stipri, kai r daugiau nei 0,9 iki 1,0 arba -0,9 iki -1,0; Stipri - nuo 0,7 iki 0,9 arba -0,7 iki -0,9;
Vidutinė - nuo 0,5 iki 0,7 arba -0,5 iki -0,7; Silpna - nuo 0,3 iki 0,5 arba -0,3 iki -0,5;
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Plėvelių sudėties modeliavimas ir gamyba
Vadovaujantis moksline literatūra, pradžioje buvo gaminamos plėvelės su polimeru, veikliąja medžiaga ir tirpikliu, be plastifikatoriaus (žr. 4 lentelę). Salicilo rūgštis netirpo acto rūgštyje buvo gautos nuosėdos, kadangi nebuvo naudojamas plastifikatorius plėvelės nenusiimė nuo Petri lėkštelės paviršiaus. Toks mėginys buvo atmestas dėl per kietos konsistencijos ir trapumo.
4 lentelė. Parinkta pradinė plėvelių sudėtis
Plėvelės žymuo
Sudėtis ir sudėtinių dalių kiekiai proc.
Chitozanas Salicilo rūgštis
Acto rūgštis
A1 1,00% 0,50% 98,50 %
Nuspręsta plėveles pagaminti įterpiant papildomas pagalbines medžiagas - tirpiklį ir plastifikatorių. Pagaminta 15 skirtingų sudėčių plėvelių, jų sudėtys pateiktos lentelėje (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Pagamintų plėvelių sudėtys
Plėvelės žymuo
Sudėtis ir sudėtinių dalių kiekiai proc.
Chitozanas Salicilo r. Etanolis 70 % Glicerolis Acto r. 1%
F1 1,00 0,50 25,00 3,00 70,50 F2 1,00 1,00 25,00 3,00 70,00 F3 1,00 1,50 25,00 3,00 69,5 F4 1,00 2,00 25,00 3,00 69,00 F5 1,00 5,00 25,00 3,00 66,00 F6 1,00 0,50 - 3,00 95,5 F7 1,00 1,00 - 3,00 95,00 F8 1,00 1,50 - 3,00 94,50 F9 1,00 2,00 - 3,00 94,00 F10 1,00 5,00 - 3,00 91,00 F11 0,50 0,50 25,00 3,00 71,00 F12 0,50 1,00 25,00 3,00 70,50 F13 0,50 1,50 25,00 3,00 70,00 F14 0,50 2,00 25,00 3,00 69,50 F15 0,50 5,00 25,00 3,00 66,50
Pagaminus plėveles pastebėta, kad F11 žymens plėvelė - skaidri, tačiau labai plona, lipni, nenusiima nuo Petri lėkštelės paviršiaus ir medicinos priemonė netinkama naudojimui. O F15 - lipni ir trupa nuimant. Todėl toliau F11 ir F15 žymens medicinos priemonės nebuvo analizuojamos. Kodėl šios plėvelės nesigavo pasakyti sunku, tačiau įtariama, kad turėjo įtakos salicilo rūgšties ir chitozano kiekis. Tikslios plėvelių sudėtys pateiktos 1 priede, o jų nuotraukos 10 paveikslėlyje.
10 pav. Sumodeliuotų plėvelių išvaizdos palyginimas: F1 - F5 salicilo rūgštis tirpinta etanolyje; F6 - F10 salicilo rūgštis disperguota grūstuvėje; F12 - F14 salicilo rūgštis tirpinta
etanolyje
3.2.Plėvelių masės vienodumo nustatymas
Paprastai plėvelių masė nustatoma siekiant užtikrinti vienodą veikliosios medžiagos kiekį visose plėvelėse [16]. Tiriamųjų plėvelių masė buvo tikrinama analitinėmis svarstyklėmis, o tyrimo rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Plėvelių masės vienodumo nustatymas (n=3)
SA koncentracija Plėvelės žymuo SA tirpinta etanolyje Plėvelės žymuo SA disperguota grūstuvėje Plėvelės žymuo SA tirpinta etanolyje 0,5 % F1 0,08 ± 0,002 F6 0,08 ± 0,007 - - 1 % F2 0,09 ± 0,004 F7 0,09 ± 0,004 F12 0,07 ± 0,003 1,5 % F3 0,09 ± 0,006 F8 0,09 ± 0,004 F13 0,08 ± 0,002 2 % F4 0,09 ± 0,002 F9 0,1 ± 0,003 F14 0,09 ± 0,007 5 % F5 0,1 ± 0,003 F10 0,1 ± 0,002 - -
Trys plėvelių pavyzdžiai (7 x 2 mm) pasverti atskirai. Atlikus matavimus nustatyta, kad tiriamų plėvelių masė svyruoja nuo 0,07 ± 0,003 iki 0,10 ± 0,003 mg. Kaip matome 6 lentelėje, plėvelių masė
priklauso nuo sudėties: salicilo rūgšties ir polimero kiekio. Padidėjus polimero koncentracijai, plėvelių masė taip pat didėja. Didžiausia masė (0,1 ± 0,003 mg) nustatyta naudojant 5,0 proc. salicilo rūgštį.
3.3.Plėvelių storio nustatymas mikrometru
Plėvelių storio nustatymas parodo, tiriamųjų pavyzdžių storio priklausomybę nuo veikliosios medžiagos koncentracijos [16]. Eksperimentinio tyrimo metu buvo vertinama salicilo rūgšties įtaka visų trijų sudėčių plėvelėms. Duomenys pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Plėvelių storio nustatymas (n=3)
Plėvelės žymuo
Sudėtis SA koncentracija Plėvelių storio reikšmės (mm) F1 I 0,5 % 0,154 ± 0,005 F2 1 % 0,176 ± 0,005 F3 1,5 % 0,188 ± 0,008 F4 2 % 0,198 ± 0,013 F5 5 % 0,286 ± 0,005 F6 II 0,5 % 0,162 ± 0,008 F7 1 % 0,188 ± 0,008 F8 1,5 % 0,196 ± 0,011 F9 2 % 0,220 ± 0,007 F10 5 % 0,306 ± 0,015 F12 III 1 % 0,146 ± 0,005 F13 1,5 % 0,154 ± 0,005 F14 2 % 0,166 ± 0,005
Kaip matyti iš pateiktų rezultatų, trečios sudėties plėvelės (žymuo F12 - F14) yra plonesnės lyginant su kitomis. Gauti rezultatai svyravo nuo 0,146 ± 0,005 iki 0,166 ± 0,005 mm (salicilo rūgšties koncentracija mėginiuose nuo 1 iki 2 proc.). Antros sudėties plėvelė F10, turinti 5 proc. salicilo rūgšties pasižymėjo didesniu storiu nei pirmos sudėties F5, turinti taip pat 5 proc. salicilo rūgšties. Atkreipiant dėmesį į F1 - F4 ir F6 - F9 žymens mėginius (salicilo rūgšties koncentracija nuo 0,5 iki 1,5 proc.)
nepastebėta didelio skirtumo. Nustatyta tiesioginė koreliacija tarp plėvelių storio ir salicilo rūgšties koncentracijos. Koreliacijos koeficientas r=0,932.
3.4.Drėgmės netektis plėvelėse laikymo metu
Plėvelės savo sudėtyje turi vandens, kurio kiekis mažėja laikymo metu. Vandens kiekiui turi įtakos higroskopinės sudedamųjų dalių savybės, polimero ir tirpiklio sistema bei gamybos būdas [16]. Drėgmės netektis buvo nustatoma naudojant eksikatorių, kuriame kaip adsorbentas yra bevandenis kalcio chloridas. Po 3, 10 dienų plėvelės pasveriamos ir naudojant formulę apskaičiuojama drėgmės netektis. Rezultatai pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Drėgmės netektis plėvelėse laikymo metu (procentais)
Plėvelės žymuo Drėgmės praradimas (%) Po 3 dienų Po 10 dienų F1 4,23 ± 0,85 6,47 ± 0,98 F2 4,03 ± 0,86 5,49 ± 0,91 F3 3,92 ± 0,87 5,37 ± 0,93 F4 3,38 ± 0,89 5,36 ± 0,96 F5 2,46 ± 0,95 3,82 ± 1,00 F6 4,85 ± 0,96 5,71 ± 1,01 F7 3,30 ± 0,81 6,14 ± 1,01 F8 3,33 ± 0,88 5,10 ± 0,84 F9 4,12 ± 0,98 3,07 ± 0,86 F10 1,50 ± 0,90 3,94 ± 0,63 F12 2,91 ± 0,29 5,02 ± 0,58 F13 3,43 ± 0,29 5,17 ± 0,58 F14 3,38 ± 0,04 4,09 ± 0,76
Pastebėta, jog plėvelės po 3 dienų prarado nuo 1,50 ± 0,90 iki 4,85 ± 0,96 proc. drėgmės, o po 10 dienų nuo 3,07 ± 0,86 iki 6,14 ± 1,01 proc. drėgmės. Plėvelių netektis laikymo metu vyko nuolat.
Vanduo pasišalino iš plėvelių nepriklausomai nuo salicilo rūgšties įterpimo būdo ir tuo pačiu nuo etanolio kiekio.
Atlikus koreliacijos statistinį įvertinimą nustatyta, kad tarp chitozano koncentracijos ir drėgmės netekties yra silpnas koreliacijos koeficientas: r=0,448. Šis ryšys yra statistiškai nereikšmingas, nes p>0,05. Taip pat nustatyta, kad po 10 dienų, visų mėginių drėgmės netekties pokyčiai buvo statististiškai reikšmingi (p<0,05).
Įvertinus gautus analizės duomenis, galima daryti prielaidą, kad reikalinga parinkti tinkamą pakuotę siekinat apsaugoti nuo drėgmės praradimo.
3.5.Plėvelių pH reikšmės nustatymas
Tyrimo metu nustatytos plėvelių vandeninių tirpalų pH reikšmės. Tiriamųjų plėvelių pH reikšmės buvo matuojamos pH - metru pagal metodiką pateiktą skyriuje 2.11. Rūgščią terpę sukuria salicilo ir acto rūgštys. Gauti rezultatai pateikti 11 paveiksle.
11 pav. Pagamintų plėvelių pH reikšmės priklausomybė nuo salicilo rūgšties įvedimo būdo, chitozano ir salicilo rūgšties koncentracijos
Atlikus plėvelių vandeninių tirpalų pH matavimus nustatyta, kad tiriamų sudėčių plėvelių pH reikšmės svyruoja nuo 2,83 ± 0,03 iki 4,11 ± 0,01. Pagal gautus rezultatus galime teigti, jog plėvelių pH yra rūgštinė. Aukščiausią pH reikšmę turi F6 žymens plėvelė 4,11 ± 0,01. Lyginant plėvelių pH reikšmės priklausomybę nuo salicilo rūgšties įvedimo būdo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), išskyrus tarp F5 ir F10 plėvelių. Pagal gautus duomenis iš grafiko matome, kad pH reikšmė priklauso nuo salicilo rūgšties įvedimo būdo.
3,66 3,32 3,03 2,85 2,83 4,11 3,99 3,68 3,34 3,05 3,04 2,9 2,85 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
SR 0,5 proc. SR 1,0 proc. SR 1,5 proc. SR 2,0 proc. SR 5,0 proc.
p h r e ikšmė Plėvelių žymuo
CH konc. 1%, SR tirpinta etanolyje CH konc. 1%, SR disperguota CH konc. 0,5 %, SR tirpinta etanolyje
Išmatavus plėvelių su 0,5 proc. chitozano tirpalu, nustatyta, kad pH reikšmės svyruoja nuo 2,85 ± 0,04 iki 3,04 ± 0,01. Mažėjant chitozano koncentracija, pH reikšmė tap pat mažėja. Tačiau tiesiogiai įtakos turi acto rūgšties kiekis.
3.6.Salicilo rūgšties kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu
Salicilo rūgšties kiekis nustatytas spektrofotometriniu metodu. Rezultatai pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė. Salicilo rūgšties pasiskirstymas plėvelėse (procentais)
Plėvelės žymuo SA pasiskirstymas plėvelėje F1 88,34 ± 2,91 F2 90,92 ± 2,32 F3 92,42 ± 1,99 F4 95,92 ± 1,80 F5 93,53 ± 1,91 F6 95,31 ± 1,82 F7 97,34 ± 1,94 F8 97,83 ± 2,06 F9 96,58 ± 2,07 F10 96,42 ± 2,32 F12 92,23 ± 2,72 F13 95,43 ± 1,55 F14 97,63 ± 1,84
Iš lentelės matyti, kad salicilo rūgšties pasiskirstymas plėvelėje svyravo nuo 88,34 ± 2,91 proc. iki 97,83 ± 2,06 proc. Nustatyta, kad F1, F2, F3, F5, F12 žymens plėvelėse veikliosios medžiagos kiekis yra per mažas. Tai galėjo turėti įtakos salicilo rūgšties įvedimo būdas. Į šios sudėties plėvelės SR buvo įvesta tirpinant etanolyje. Veikliosios medžiagos kiekis pagal Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus galutiniam produktui turi būti 95 - 105 proc. Plėvelėse, kurių žymuo F6, F7, F8, F9, F10, F13, F14 salicilo rūgšties koncentracija buvo nuo 95,31 ± 1,70 iki 97,83 ± 1,74 proc. Šių plėvelių tyrimo rezultatai parodė, kad veikliosios medžiagos kiekis atitinka Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus.
3.7.Plėvelių su salicilo rūgštimi mikrostruktūros vertinimas
Sumodeliuotų plėvelių mikrostruktūra buvo vertinama optiniu mikroskopu Motic® (Motic China Group Co., Ltd., Kinija) su integruota kamera, vaizdą padidinus 100 kartų. Plėvelių mikrostruktūra vertinama pagal salicilo rūgšties pasiskirstymą mėginyje. Tyrimo rezultatai pateikiami 10 lentelėje.
10 lentelė. Pagamintų plėvelių mikroskopinis vaizdas
Plėvelės žymuo
Tyrimo nuotraukos Plėvelės žymuo
Tyrimo nuotraukos Plėvelės žymuo Tyrimo nuotraukos F1 F6 - - F2 F7 F12 F3 F8 F13 F4 F9 F14 F5 F10 - -
Stebint plėvelių struktūrą mikroskopu Motic®, mikroskopinis vaizdas kinta priklausomai nuo salicilo rūgšties kiekio bei įvedimo būdo. Iš pateiktų tyrimo nuotraukų matyti, kaip salicilo rūgštis pasiskirsto pagrinde ir suformuoja įvairaus dydžio kristalus. Plėvelių, kuriose buvo didesnė salicilo rūgšties koncentracija - 5,0 ir 2,0 proc., F5, F10, F14 nuotraukose kristalai nebuvo aiškiai matomi. Analizuojant plėvelių su disperguota salicilo rūgštimi mikroskopinį vaizdą, stebimi pavieniai salicilo rūgšties kristalai.
3.8.Tiriamųjų plėvelių tekstūros analizė
Polimerinėms plėvelėms vienas iš kokybės rodiklių yra atsparumo tempimui nustatymas. Visoms sumodeliuotoms plėvelėms buvo atliktas tekstūros analizės testas, kuris padeda įvertinti pagaminto preparato mechanines savybes - nustatoma plėvelę perplėšti reikalinga jėga. Testas leidžia įvertinti plėvelės lankstumą. Pakankamos įtempties plėvelę galima lengvai išimti bei įdėti į talpyklę, patogu vartoti [16].
Atliekant tekstūros analizę, matuojama jėga, kuri reikalinga plėvelei pradurti (N). Duomenys pateikti grafiškai 12 paveiksle.
12 pav. Pagamintų plėvelių tekstūros analizė, vertinant atsparumą tempimui (n=3)
0,0408 0,0573 0,0636 0,059 0,0466 0,0497 0,0549 0,0552 0,0279 0,0295 0,0146 0,0135 0,0122 0 0,01 0,02 0,03 0,04 0,05 0,06 0,07 0,08
SR 0,5 proc. SR 1,0 proc. SR 1,5 proc. SR 2,0 proc. SR 5,0 proc.
A tsp ar u mas te mpi mui ( N /mm 2) Plėvelių žymuo
CH konc. 1%, SR tirpinta etanolyje CH konc. 1%, SR disperguota CH konc. 0,5 %, SR tirpinta etanolyje
Iš grafike pateiktų rezultatų matoma, kad plėvelės, pagamintos su 1,0 proc. chitozano tirpalu pasižymi didesniu atsparumu tempimui (vidutinis atsparumas tempimui 0,0491 N/mm2), nei plėvelės, pagamintos su 0,5 proc. chitozanu (vidutinis atsparumas tempimui 0,0134 N/mm2). Iš visų tirtų mėginių F12, F13, F14 žymens plėvelės pasižymėjo mažiausiu atsparumu tempimui. Didžiausias atsparumas tempimui nustatytas F3 ir F8 žymens plėvelėse, kuriose yra 1,50 proc. salicilo rūgšties. Šios plėvelės yra lanksčiausios ir sunkiai pasiduoda deformacijai. Didėjant salicilo rūgšties koncentracijai iki 1,50 proc. atsparumas tempimui didėja. Tačiau toliau didinant veikliosios medžiagos kiekį, atsparumas tempimui statistiškai reikšmingai mažėja, nors tarp F7 ir F8 mėginių reikšmingas skirtumas nenustatytas p>0,05.
Vertinat F1 - F5 ir F6 - F10 žymens mėginius nustatyta, kad plėvelėse, kuriose buvo tirpinama salicilo rūgštis etanolyje (F1 - F5), pasižymi didesniu atsparumu tempimui nei F6 - F10.
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad didesnį lankstumą plėvelėms suteikia 1,0 proc. chitozano polimeras (p<0,05).
3.9.Tiriamųjų plėvelių stabilumo tyrimai
Stabilumo tyrimų metu plėvelės laikytos kambario temperatūroje (20 ± 2 °C) ir šaldytuve (5 ̊C). Po 1, 2, 3 mėnesių buvo tikrinama tekstūra, o po 3 mėnesių drėgmės netektis plėvelėse laikymo metu. Plėvelių stabilumas atliekant tekstūros tyrimus vertintas pagal parametrų kitimą, kai mėginiai laikyti – kambario temperatūroje (25 ± 2 °C) ir šaldytuve (5 °C), o drėgmės praradimo matavimai atliekami 25 ± 2 °C.
3.9.1.Tekstūros pokyčių nustatymas stabilumo tyrimų metu
Stabilumo tyrimų metu buvo atliekamas tekstūros analizės testas, kurio metu vertinama plėvelių lankstumo pokyčiai po 1, 2 ir 3 mėn. Tyrimo rezultatai pateikiami 11 lentelėje.
11 lentelė. Tiriamųjų mėginių, laikytų 5 ̊C ir 25 ± 2 °C, tekstūros analizė stabilumo tyrimų metu, vertinant atsparumą tempimui ( N/mm2)
Plėvelės
žymuo pagamintos Šviežiai plėvelės Po 1 mėn. Po 2 mėn. Po 3 mėn. 5 ̊C 25 ± 2 °C 5 ̊C 25 ± 2 °C 5 ̊C 25 ± 2 °C F1 0,041 ± 0,018 0,038 ± 0,017 0,036 ± 0,019 0,035 ± 0,015 0,033 ± 0,010 0,035 ± 0,014 0,032 ± 0,015 F2 0,057 ± 0,019 0,055 ± 0,016 0,056 ± 0,024 0,054 ± 0,025 0,052 ± 0,017 0,053 ± 0,011 0,051 ± 0,018 F3 0,064 ± 0,019 0,063 ± 0,015 0,062± 0,016 0,060 ± 0,012 0,057 ±0,014 0,058 ± 0,015 0,056± 0,018 F4 0,059 ± 0,018 0,054 ± 0,018 0,054 ± 0,014 0,053 ± 0,017 0,053 ± 0,028 0,050 ± 0,021 0,048 ± 0,014 F5 0,047 ± 0,017 0,046 ± 0,018 0,045 ± 0,019 0,043 ± 0,015 0,043 ± 0,015 0,042 ± 0,019 0,041 ± 0,024 F6 0,050 ± 0,016 0,049 ± 0,015 0,047 ± 0,025 0,047 ± 0,098 0,046 ± 0,015 0,046 ± 0,014 0,044 ± 0,015 F7 0,055 ± 0,015 0,053 ± 0,018 0,053 ± 0,014 0,052 ± 0,014 0,051 ± 0,012 0,050± 0,018 0,048 ± 0,011 F8 0,055 ± 0,012 0,053 ± 0,017 0,052 ± 0,018 0,052 ± 0,021 0,051 ± 0,015 0,050 ± 0,015 0,049 ± 0,013 F9 0,030 ± 0,005 0,029 ± 0,017 0,027 ± 0,019 0,027 ± 0,015 0,026 ± 0,014 0,025 ± 0,014 0,025 ± 0,027 F10 0,028 ± 0,004 0,024 ± 0,019 0,023 ± 0,018 0,022 ± 0,012 0,022 ± 0,014 0,021 ± 0,025 0,019 ± 0,018 F12 0,015 ± 0,028 0,011 ± 0,017 0,010 ±0,028 0,010 ±0,004 0,009 ± 0,004 0,009 ± 0,013 0,008 ± 0,016 F13 0,014 ± 0,004 0,013 ± 0,014 0,012 ± 0,016 0,011 ± 0,005 0,011 ± 0,011 0,008 ± 0,004 0,007 ± 0,014 F14 0,012 ± 0,005 0,011 ± 0,009 0,011± 0,008 0,010 ± 0,006 0,009 ± 0,025 0,008 ± 0,019 0,007 ± 0,017
Tyrimo rezultatuose, palyginami plėvelių tekstūros analizės duomenys, laikant šaldytuve (5 ̊C) ir kambario temperatūroje (25 ± 2 °C) temperatūroje. Iš rezultatų matyti, kad tiriamųjų plėvelių, atsparumas tempimui kito nevienodai. Dėl savo sudėties (1,50 proc. salicilo rūgšties) F3, F8 ir F13 žymens plėvelės, po 1, 2, 3 mėn. pasižymi didesniu atsparumu tempimui. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo pagaminimo dienos praėjus 3 mėn. atsparumas tempimui visų sudėčių plėvelėse sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), išskyrus F2, F3, F7, F8. Tyrimų rezultatai tiriant atsparumą tempimui išrinktos F8 plėvelės rezultatai pateikiami 13 - 14 paveiksle.
13 pav. Tiriamojo mėginio, laikyto 5 ̊C, tekstūros analizė stabilumo tyrimų metu, vertinant atsparumą tempimui (n=3)
Per visą tyrimo laikotarpį F8 plėvelės laikytos 5 ̊C temperatūroje, atsparumas tempimui kito nežymiai. Išrinktos plėvelės rezultatai kito nuo 0,055 ± 0,012 iki 0,050 ± 0,015 N/mm2. Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
14 pav. Tiriamojo mėginio, laikyto 25 ± 2 °C, tekstūros analizė stabilumo tyrimų metu, vertinant atsparumą tempimui (n=3)
F8 plėvelės laikytos kambario temperatūroje (25 ± 2 °C), atsparumo tempimui vertinimas. Tyrimo rezultatai pateikiami 14 pav. Per visą tyrimų laikotarpį atsparumas tempimui kito nuo 0,055 ± 0,012 iki 0,049 ± 0,013 N/mm2. Statistiškai nereikšmingas (p>0,05) pokytis tiriamaisiais laiko intervalais pastebėtas po 1 mėn. ir 2 mėn. nuo plėvelių pagaminimo dienos.
Šviežiai pagaminta plėvelė Po 1 mėn. Po 2 mėn. Po 3 mėn. F8 0,055 0,053 0,052 0,050 0,000 0,010 0,020 0,030 0,040 0,050 0,060 0,070 A tsp aru ma s temp imu i ( N /mm 2) Šviežiai pagaminta plėvelė Po 1 mėn. Po 2 mėn. Po 3 mėn. F8 0,055 0,052 0,051 0,049 0 0,01 0,02 0,03 0,04 0,05 0,06 0,07 A tsp ar u mas te mp imu i ( N /mm 2)
Apibendrinant gautus rezultatus, matyti, kad laikant plėveles šaldytuve (5 ̊C temperatūroje), pastebimi mažesni tekstūros analizės pokyčiai lyginant su plėvelėmis laikytomis kambario temperatūroje (25 ± 2 °C).
3.9.2.Drėgmės netekties pokyčiai stabilumo tyrimų metu
Drėgmės netekties tyrimas atliktas, praėjus 3 mėnesiams nuo pagaminimo datos. Plėvelės buvo laikytos kambario temperatūroje (25 ± 2 °C), eksikatoriuje. Gauti rezultatai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Tiriamųjų mėginių, laikytų 25 ± 2 °C, drėgmės netektis stabilumo tyrimų metu (n=3) Plėvelės žymuo Mėginių ėmimo intervalai 25 ± 2 °C F1 Po 3 mėn. 35,42 ± 9,08 F2 Po 3 mėn. 19,55 ± 8,09 F3 Po 3 mėn. 18,98 ± 8,48 F4 Po 3 mėn. 18,64± 8,93 F5 Po 3 mėn. 14,81 ± 9,48 F6 Po 3 mėn. 29,07 ± 10,04 F7 Po 3 mėn. 27,61 ± 7,60 F8 Po 3 mėn. 23,38 ± 6,11 F9 Po 3 mėn. 17,44 ± 4,46 F10 Po 3 mėn. 15,74 ± 3,80 F12 Po 3 mėn. 9,75 ± 2,19 F13 Po 3 mėn. 10,78 ± 2,19 F14 Po 3 mėn. 6,57 ± 2,98
Ištyrus drėgmės netekties pokyčius po 3 mėn., 25 ± 2 °C temperatūroje, stebimi ženklūs pokyčiai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visų plėvelių drėgmės netektis svyravo nuo 6,57 ± 2,98 iki 35,42 ± 9,08 proc. Kaip matome 12 lentelėje plėveles laikant ir tiriant pakartotinai po 3 mėn. drėgmės netektis turi tendenciją didėti (p<0,05). Plėvelėse drėgmės netektis vyksta nuolat, todėl šią problemą reikėtų spręsti parenkant tinkamą pakuotę.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo pagaminta penkiolikos sudėčių pusiau kieti odos preparatai - plėvelės. Plėvelių gamybai pasirinktos tokios medžiagos: veiklioji medžiaga - salicilo rūgštis, plastifikatorius - glicerolis, plėvelę formuojanti medžiaga - chitozanas, tirpikliai - etanolis ir acto rūgštis. Plėvelių sudėtis modeliuota keičiant veikliosios (salicilo rūgšties) ir pagalbinių medžiagų (chitozano, etanolio, acto rūgšties) santykius.
Apžvelgus literatūrą ir atsižvelgiant į anksčiau atliktų tyrimų metodikas, buvo nustatoma plėvelių masė, storis, drėgmės netektis laikymo metu, vandeninių tirpalų pH reikšmės, salicilo rūgšties kiekis, mikrostruktūra, tekstūros analizė bei atlikti stabilumo tyrimai.
Vertintas plėvelių masės vienodumas bei storis. Pasvėrus pagamintus mėginius nustatyta, kad masė priklauso nuo salicilo rūgšties ir polimero kiekio. Plėvelių storis svyravo nuo 0,146 ± 0,005 iki 0,306 ± 0,015 mm. Nustatyta stipri tiesioginė koreliacija tarp salicilo rūgšties koncentracijos ir plėvelių storio r=0,932. Saputra E, Kismiyati, Pramono H, Abdillah A.A, Alamsjah M.A, 2015 metais atliktame moksliniame tyrime pagaminus plėveles nustatė, kad mėginių storis varijuoja nuo 0,19 - 0,23 mm. Tokiu storiu pasižymėjo plėvelės, kuriose nebuvo naudota veiklioji medžiaga, tik polimeras - chitozanas. 2009 metais Ahmed M.G, Charyulu R.N, Harish N.M, Prabhu P, nustatė, kad didinant veikliosios medžiagos kiekį, plėvelių storis kinta. Išmatavus storį įsitikinta, kad nenaudojant veikliosios medžiagos plėvelių storis yra 0,035 ± 0,008 mm, o gaminant su veikliąja medžiaga - nuo 0,14 ± 0,004 iki 0,18 ± 0,009 mm.
Spektrofotometriniu metodu nustatytas salicilo rūgšties kiekis 1 × 1 cm2 mėginyje. Metodika pasirinkta atsižvelgiant į mokslininkų 2016 metais Malpure D.R, Deore S.L, ir 2013 metais Kumria R, Gupta V, Bansal S, Wadhwa J, Nair A.B atliktus tyrimus. Nustatyta, kad pagamintose plėvelėse yra nuo 88,34 ± 2,91 proc. iki 97,83 ± 2,06 proc. salicilo rūgšties. Priimtinas veikliosios medžiagos kiekio nuokrypis gatavame vaiste turi neviršyti ± 5 proc. Todėl beveik visuose mėginiuose, kuriose salicilo rūgštis buvo disperguojama, veiklioji medžiaga vienodai pasiskirsto visoje polimerinėje plėvelėje.
Pagamintų plėvelių pH reikšmės svyravo nuo 2,83 ± 0,03 iki 4,11 ± 0,01. Nustatyta, kad pH reikšmės priklauso nuo salicilo rūgšties įvedimo būdo. Ištirtos plėvelės pasižymi stipriomis rūgštinėmis savybėmis.
Visų tirtų trylikos sudėčių plėvelių drėgmės netektis po 10 dienų varijuoja nuo 3,07 ± 0,86 iki 6,14 ± 1,01 proc. Nustatyta silpna koreliacija tarp chitozano koncentracijos ir drėgmės netekties (r=0,448). Mėginių drėgmės netekties pokyčiai statistiškai reikšmingi (p<0,05). Todėl tai vienas iš veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti parenkant tinkamą, drėgmei nelaidžią pakuotę.
Tekstūros analizės testo pagalba išsiaiškinta, kad plėvelių atsparumas tempimui priklauso nuo chitozano koncentracijos r=0,996 (vidutinis atsparumas tempimui 0,0134 N/mm2).
Stabilumo tyrimų metu pastebėta, kad drėgmės praradimas visuose mėginiuose statistiškai reikšmingai didėja. Nustatyta, kad F8 plėvelės laikytos 5 ̊C temperatūroje, atsparumas tempimui kito nežymiai. Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
Apibendrinus visus gautus rezultatus nustatyta, kad tinkamiausia tolimesniems tyrimams atlikti F8 plėvelė. Sumodeliuotos plėvelės procentinė sudėtis: chitozanas – 1,0, salicilo rūgštis - 1,50, glicerolis - 3,0, acto rūgšties 1,0 proc. tirpalas - 94,50. Šios sudėties plėvelės kokybiniai parametrai: masės vienodumas - 0,09 ± 0,004 mg, storis - 0,196 ± 0,011 mm, drėgmės netektis laikymo metu - po 10 dienų 5,10 ± 0,84 proc, pH reikšmė - 3,68 ± 0,02, salicilo rūgšties kiekio vienodumas plėvelėje - 97,83 ± 1,74 proc., atsparumas tempimui - 0,0552 ± 0,452 N/mm2.
5. IŠVADOS
1. Surinkus ir susisteminus mokslinės literatūros duomenis buvo pagamintos plėvelės naudojant polimerą - chitozaną. Pagaminta pernešimo sistema, kurioje visos sudedamosios dalys yra viename sluoksnyje.
2. Eksperimentinio tyrimo metu įvertinus 13 sudėčių mėginių kokybę nustatyta, kad plėvelių masė priklauso nuo chitozano ir salicilo rūgšties kiekio (nuo 0,07 ± 0,003 iki 0,10 ± 0,003 mg), o plėvelių storiui nustatyta labai stipri koreliacija su salicilo rūgšties kiekiu (r=0,932) ir stipri koreliacija su polimero kiekiu (r=0,880). Plėvelių pH reikšmės nustatytos rūgštinės: 2,83 ± 0,03 - 4,11 ± 0,01. Tai priklauso nuo salicilo rūgšties įvedimo būdo.
3. Tekstūros analizės metu nustatyta, kad polimero koncentracija daro reikšmingą įtaką plėvelių fizikinėms savybėms. Nustatytas atsparumas tempimui 1,0 proc. chitozano plėvelėms - 0,0491 N/ mm2 ir 0,5 proc. chitozano plėvelėms - 0,0134 N/mm2. Plėvelių lankstumas priklauso ir nuo salicilo rūgšties.
4. Salicilo rūgšties kiekio vienodumas nustatytas spektrofotometriniu metodu. Rezultatai parodė, kad vaistinės medžiagos įvedimo būdas turi įtakos vaistino pasiskirstymui plėvelėje. Geriausiai salicilo rūgštis pasiskirsto ją disperguojant.
5. Gravimetriniu metodu nustatant drėgmės netektį reikšmingi pokyčiai vyko visą 3 mėnesių stebėjimo laiką - plėvelėms būtina tinkama pakuotė. Lanksčiausios plėvelės išlieka laikant 5 ̊C temperatūroje, atsparumas tempimui statistiškai nereikšmingai kinta 1,0 proc. chitozano plėvelėse, kurių sudėtyje yra 1,0 arba 1,5 proc. salicilo rūgšties (p>0,05).
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Reikėtų tęsti eksperimentinius tyrimus, siūlyčiau tobulinti pagamintų plėvelių mechanines savybes, o drėgmės netekties problemą spręsti parenkant tinkamą drėgmei nelaidžią pakuotę. Tęsiant tyrimus būtų galima pagaminti plėveles, naudojant labiau susmulkintą salicilo rūgštį. Norint pagerinti plėvelių gamybą naudoti gamybos būdą laminavimą.
