FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
KAZYS DIEKONTAS
GELIO, DANTŲ SKAUSMUI MALŠINTI, SU GVAZDIKĖLIŲ
ETERINIU ALIEJUMI TECHNOLOGIJA IR VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc., dr. Gailutė Drakšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis 2016 –...–...
GELIO, DANTŲ SKAUSMUI MALŠINTI, SU GVAZDIKĖLIŲ ETERINIU ALIEJUMI TECHNOLOGIJA IR VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc., dr. Gailutė Drakšienė 2016 –...–...
Recenzentas Darbą atliko
………. Magistrantas
Kazys Diekontas
2016 –...–... 2016 –...–...
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
Darbo tikslas ... 11
Darbo uždaviniai ... 11
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Dantų skausmo apibūdinimas ... 12
1.2.1 Dantų skausmo epidemiologija ... 12
1.2.2 Dantų skausmo malšinimas... 12
1.3 Gelių apibūdinimas ... 13
1.3.1 Karbomerų apibūdinimas ... 14
1.3.2 Karbomerų savybės ... 14
1.4 Carbopol Ultrez 20 apibūdinimas ... 15
1.4.1 Carbopol Ultrez 20 savybės ... 16
1.5 Carbopol Ultrez 21 apibūdinimas ... 16
1.5.1 Carbopol Ultrez 21 savybės... 17
1.6 Hidroksietilceliuliozės apibūdinimas ... 17
1.6.1 Hidroksietilceliuliozės savybės ... 18
1.7 Gelius sudarančios pagalbinės medžiagos ... 19
1.7.1 Propilenglikolis ... 19
1.7.2 Polisorbatas 20 ... 19
1.7.3 Etanolis ... 20
1.7.4 Trietanolaminas ... 21
1.8 Gvazdikėlių eterinio aliejaus apibūdinimas ... 21
1.8.1 Gvazdikėlių eterinio aliejaus cheminė sudėtis ... 21
1.8.2 Gvazdikėlių eterinio aliejaus farmakologinio poveikio tyrimų apžvalga ... 22
1.8.3 Gvazdikėlių eterinio aliejaus toksikologinių tyrimų apžvalga ... 23
2.1 Tyrime naudotos medžiagos ir aparatūra ... 25
2.1.1 Tyrime naudotos medžiagos ... 25
2.1.2 Tyrime naudota aparatūra ... 25
2.2 Metodai ... 26
2.2.1 Gelių gamyba tiesioginiu metodu ... 26
2.2.2 Centrifugavimas ... 26
2.2.3 Juslinių savybių analizė ... 27
2.2.4 Viskozimetrinis klampos nustatymas ... 27
2.2.5 pH reiškmės nustatymas ... 27
2.2.6 Termostatavimas ... 27
2.2.7 Šaldymo – šildymo ciklas ... 28
2.2.8 Statistinė analizė ... 28
3. REZULTATAI ... 29
3.1 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi sudėties sudarymas ir gamyba ... 29
3.2 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi juslinių savybių vertinimas ... 30
3.3 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi centrifugavimas ... 32
3.4 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi klampos nustatymas bei vertinimas ... 33
3.5 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi pH reikšmės nustatymas bei vertinimas ... 37
3.6 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi stabilumo vertinimas atliekant šaldymo – šildymo ciklą ... 44
4. IŠVADOS ... 46
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
SANTRAUKA
K. Diekonto magistro baigiamasis darbas „Gelio, dantų skausmui malšinti, su gvazdikėlių eteriniu aliejumi technologija ir vertinimas“. Mokslinė vadovė doc., dr. G. Drakšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2016.
Tyrimo tikslas – pagaminti gelį, dantų skausmui malšinti, su gvazdikėlių eteriniu aliejumi, įvertinti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos bei gelifikuojančių medžiagų įtaką gelio stabilumui.
Uždaviniai: Remiantis mokslinės literatūros analize parengti gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi receptūras ir pagaminti gelius su skirtingomis gelifikuojančiomis medžiagomis. Įvertinti pagamintų gelių fizikinį stabilumą atliekant centrifugavimo testą bei juslinių savybių analizę. Įvertinti gelifikuojančių medžiagų įtaką gelių stabilumui. Įvertinti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos įtaką gelių stabilumui. Įvertinti temperatūros įtaką gelių stabilumui.
Metodika: Gelių stabilumas vertintas atliekant fizikinius stabilumo tyrimus: centrifugavimas, juslinių savybių analizė, viskozimetrinis klampos tyrimas, pH reikšmės nustatymas, termostatavimas šaldymo – šildymo ciklas. Siekiant įvertinti gelių stabilumą laiko atžvilgiu tyrimai kartoti trijų laikotarpių atkarpomis: pagaminus gelius, po 2 mėn. ir po 4 mėn.
Rezultatai: Vertintinant pagamintų gelių fizikinį stabilumą centrifugavimo testu ir juslinių savybių tyrimu nustatyta, kad laikant gelius skirtingomis temperatūros sąlygomis (kambario, termostato), stabiliausi geliai – pagaminti su Carbopol Ultrez 21, su visomis eterinio aliejaus koncentracijomis, lyginant su kt. tyrime naudotomis gelifikuojančiomis medžiagomis.Vertinant gelifikuojančių medžiagų įtaką gelių stabilumui, nustatyta, kad iš visų tirtų gelių stabiliausi geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 21, kadangi šiuose geliuose visą tyrimo laikotarpį stebimi mažiausi klampos, pH reikšmės pokyčiai (p>0,05). Vertinant gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos įtaką gelių stabilumui, nustatyta, kad gelių stabilumas priklauso nuo nuo gelifikuojančios medžiagos savybių ir gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos: geliuose su Carbopol Ultrez 21 skirtingos eterinio aliejaus koncetracijos (1, 1,5, 2%), neturėjo reikšmingos įtakos gelių stabilumui (p>0,05), tuo tarpu, geliuose su Carbopol Ultrez 20 ir hidroksietilceliulioze stebimi statistiškai reikšmingi klampos, pH reikšmės pokyčiai su skirtingomis eterinio aliejaus koncentracijomis (p<0,05). Vertinant temperatūros įtaką gelių stabilumui nustatyta, kad stabiliausi temperatūros įtakai geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 21, nes šiuose geliuose visą tyrimo laikotarpį stebimi statistiškai nereikšmingi pH reikšmės pokyčiai, nestebimas fazių atsiskyrimas, teigiamai įvertintos juslinės savybės.
Išvados: Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, gaminant gelius su gvazdikėlių eteriniu aliejumi tinkamiausia gelifikuojanti medžiaga – (Carbopol Ultrez 21). Tinkamausios gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos: (1, 1,5, 2%). Tinkamos gelių laikymo sąlygos: (25±2°C).
SUMMARY
K. Diekonto. Tooth pain relief gel with clove essential oil technology and evaluation, master's thesis. Supervisor doc., dr. Gailutė Drakšienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2016.
The aim of survey – to produce tooth pain gel, with clove essential oil, to evaluate the essential oil of cloves concentration and gel material impact on the stability of the gel.
Tasks: Based on the analysis of scientific literature to prepare gels with clove essential oil recipes and produce gels with different gel materials. To evaluate the physical stability of the gels produced by the centrifuge test and organoleptic analysis. Rate gel material impact on the stability of the gel. Rate clove essential oil concentration on the stability of the gel. To evaluate the influence of temperature on the stability of the gel.
Methods: Gels stability was assessed by physical stability testing: centrifugation, organoleptic characteristics analysis, viscosimetric study, pH value setting, temperature control, cooling – heating cycle. In order to evaluate the gel stability over time periods of three tests repeated segments: production of gels after 2 months and after 4 months.
Results: Rate on the physical stability of the gels produced by the centrifuge test and organoleptic characteristics of the study found that gels with different storage temperature (room thermostat), most stable gels – made with Carbopol Ultrez 21, with all of the essential oil concentrations as compared to others gel materials used in the study. Assessing gel material impact on the stability of the gel showed that all tested gels most stable gels made with Carbopol Ultrez 21, since in these gels were observed low viscosity, pH changes throughout the study period (p>0,05). The assessment of clove essential oil concentration on the stability of the gels found that the gel stability depends on gel material properties and clove essential oil concentration: gel with Carbopol Ultrez 21 different essential oil concentrations in the (1, 1,5, 2%) had no significant effect on gel stability (p>0,05), whereas gels with Carbopol Ultrez 20 and hydroxyethylcellulose, observed statistically significant viscosity and pH value fluctuate with different essential oil concentrations (p<0,05). Assessing the influence of temperature on the stability of the gels found that the most stable temperature influences gels made with Carbopol Ultrez 21, because these gels the study period observed statistically significant changes in the pH value, phase separation is not observed, positively assessed the organoleptic properties.
Conclusions: In view of the results of the research, producing gels with clove essential oil suitable gel material – (Carbopol Ultrez 21). Secure and clove essential oil concentrations (1, 1,5, 2%). Optimal gels storing: (25±2°C).
Padėka
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedrai už suteiktas darbo sąlygas ir pagalbą atliekant farmacijos magistro baigiamąjį darbą „Gelio, dantų skausmui malšinti, su gvazdikėlių eteriniu aliejumi technologija ir vertinimas“.
SANTRUMPOS
Eur. Ph. – Europos farmakopėja HEC – hidroksietilceliuliozė TEA – Ttrietanolaminas
PAM – paviršinio aktyvumo medžiaga PEG – polietilenglikolis
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo MIC – minimali inhibitorinė koncentracija CNS – centrinė nervų sistema
FDA – maisto ir vaistų agentūra konc. – koncentracija proc. – procentai % – procentai kg – kilogramas g – gramai mg – miligramai mg/kg – miligramai kilograme g/ml – gramai mililitre μm – mikrometras ml – mililitrai mm – milimetras min – minutė h – valanda val.– valanda
Pa*s – paspaskaliai per sekudę °C – laipsniai pagal Celcijų pav – paveikslas
rpm – (angl. revolutions per minute) apsisukimai per minutę pH – vandenilio jonų koncentracijos matas
SĄVOKOS
Gelis – tai skystoje terpėje išbrinkęs polimero tinklas, kuris yra sujungtas skersinėmis jungtimis. Hidrogelis – tai gelis, kurio pagrindą, sudaro vanduo.
Polimeras – tai medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais.
Monomeras – maža molekulė, kuri gali jungtis su kitomis tokiomis pat ar kitokiomis molekulėmis ir sudaryti polimerą.
Homopolimeras – polimeras, sudarytas iš vienos rūšies monomerų. Kopolimeras – polimeras, sudarytasi iš keleto rūšių monomerų.
Karbomeras – tai didelės molekulinės masės akrilinės rūgšties anijoniniai polimerai, kurie yra skersiniais ryšiais, kryžminėmis jungtimis sujungti su divinilo glikoliu arba su polialkenilo eteriu. Karbopolis (angl. Carbopol) – tai firminis pavadinimas, kuriuo vadinama visa poliakrilo rūgšties polimerų serija.
Dantų ėduonis (kariesas) – danties audinių destrukcija dėl kariesogeninių bakterijų išskiriamų rūgščių burnos ertmėje.
Pieninių dantų dygimas – fiziologinis procesas, vaikų dantenos dantų dygimo metu keletą dienų gali būti skausmingos.
Protinių dantų dygimas – dėl vietos stokos žandikaulyje tretieji krūminiai dantys negali prasikalti ir dygdami sukelia ūmius dantų skausmus.
Dantų lūžimas, skilimas – lūžus dančiui, stiprus, aštrus skausmas atsiranda kandant danties lūžio sritimi ar liežuviu prilietus pažeistą dantį.
Bruksimas – stiprus dantų sukandimas arba griežimas dantimis.
Dantų užpildai (plombos) – skauda ką tik ar labai seniai plombuotą dantį, skausmas būna ūmus. Žandikaulio sąnario ligos – žandikaulio sąnario ligos gali sukelti skausmą, kuris jaučiamas priešais vieną arba abi ausis.
Gingvitas – periodonto liga, dantenų uždegimas, kai pažeidžiami tik minkštieji audiniai. Dantenos patinsta, kraujuoja, tampa skausmingos.
Pulpitas – danties pulpos („nervo“) uždegimas, pažeidus danties nervą, atsiranda savaiminis, plintantis per visą žandikaulį skausmas.
Periodontito pūlinys – ūmi periodonto būklė, pasireiškia vietine pūline infekcija, ribotu patinimu, skausmu, dantenų spalvos pakitimu, dantų paslankumu.
Periodontitas – periodonto liga, kurios metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius atsiranda maudžiančio pobūdžio skausmas.
Dantenų recesija – dantų šaknų paviršiai atsidengia ir šaknys yra jautrios terminiams dirgikliams, todėl suskausta valgant karštą ar šaltą maistą.
ĮVADAS
Dantų skausmą patiria daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų, neprikausomai nuo amžiaus ir lyties. Dantų skausmas – apibūdinamas kaip vieno danties, kelių dantų ar žandikaulio skausmas, kuris gali pasireikšti nuo lengvo, neįkiraus, pakenčiamo iki itin nemalonaus, aštraus skausmo. Skausmas atsiranda dėl danties nervo, su dantimis susijusių nervų galūnėlių dirginimo. Dantų skausmą gali sukelti įvairios priežastys: dantų ėduonis, periodontito pūlinys ir kt. [1 – 3].
Skausmo malšinimo problema aktuali ir mūsų krašte, ir kitose pasaulio valstybėse, nors ir yra įvairių skausmą malšinančių medikamentų: NVNU ir kt. Vietinis skausmo malšinimo būdas – pagrindinis ir dažniausiai taikomas odontologijoje, atliekant visas procedūras, sukeliančias skausmą. Dažniausiai tam naudojamas aplikacinis gelis. Geliams klinikinėje odontologijoje yra teikiamas prioritetas dėl daugelio svarbių farmakoterapinių bei farmakoenominių aspektų [1 – 4].
Gelis – tai skystoje terpėje išbrinkęs polimero tinklas, kuris yra sujungtas skersinėmis jungtimis. Tai pusiau kieta farmacinė forma, skirta vietiniam vartojimui. Geliai, kurių pagrindą daugiausia sudaro vanduo ir hidrofiliniai tirpikliai vadinami hidrogeliais. Geliai turi daug privalumų, dėl kurių jie plačiai vartojami ne tik farmacijos, bet ir kitose srityse. Tai lemia daugelis svarbių aspektų: geras produkto stabilumas, gera sistema vaistų pernešimui, vaistinė medžiaga gerai absorbuojama iš gelių, efektyviai užtikrinamas vietinis poveikis, užtikrinama didelė vaistinės medžiagos koncentracija, geros juslinės savybės, gerai toleruojami pacientų, patogus vartojimas, nedirgina gleivinių, ekonomiški [1 – 32].
Geliniai pagrindai, pagaminti naudojant skirtingas gelifikuojančias medžiagas: poliakrilo rūgšties polimerus – Carbopol Ultrez 20 ir Carbopol Ultrez 21 bei hidroksietilceliuliozę, užtikrina veikliųjų medžiagų atpalaidavimą, kai gelis vartojamas vietiškai. Šių polimerų pasirinkimą lemia daugelis įvairių savybių: greita, nesudėtinga, ekonomiška gamybos technologija, geras suderinamumas su kitais komponentais, geros juslinės savybės, patogus vartotojimas ir kt. [12 – 32].
Geliams gaminti naudojamos pagalbinės medžiagos: propilenglikolis, polisorbatas 20, etanolis, trietanolaminas. Šių medžiagų atliekamos funkcijos skirtingos: trirpikliai, drėkikliai, skvarbos stiprikliai, konsevantai, stabilizatoriai. Šios medžiagos pasirenkamos norint suteikti geliui papildomų savybių. Propilenglikolis naudojamas kaip drėkiklis, tirpiklis ar konservantas. Polisorbatas 20 – PAM, naudojamas kaip tirpumą gerinanti medžiaga, stabilizatorius ar emulsiklis. Etanolis naudojamas kaip tirpiklis, konservantas, vietiškai veikia kaip skvarbos stipriklis. Trietanolaminas naudojamas kaip neutralizatorius, pH reikšmės reguliatorius [33 – 51].
Į gelių sudėtį įeinantis gvazdikėlių eterinis aliejus – specifinio, malonaus kvapo, kuris pasižymi plačiu farmakologiniu poveikio spektru: analgetinis, anestezinis, priešuždegiminis, antiseptinis, antibakterinis, antimikrobinis, priešvirusinis, priešgrybelinis ir kt. Visus šiuos poveikius lemia
eugenolis, kurio eteriname aliejuje daugiausia. Gvazdikėlių eterinis aliejus nesukelia sunkių alerginių reakcijų yra netoksiškas bei lengvai įterpiamas į gelinius pagrindus [52 – 68].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Pagaminti gelį, dantų skausmui malšinti, su gvazdikėlių eteriniu aliejumi, įvertinti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos bei gelifikuojančių medžiagų įtaką gelio stabilumui.
Darbo uždaviniai
1. Remiantis mokslinės literatūros analize parengti gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi receptūras ir pagaminti gelius su skirtingomis gelifikuojančiomis medžiagomis.
2. Įvertinti pagamintų gelių fizikinį stabilumą atliekant centrifugavimo testą bei juslinių savybių analizę.
3. Įvertinti gelifikuojančių medžiagų įtaką gelių stabilumui.
4. Įvertinti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos įtaką gelių stabilumui. 5. Įvertinti temperatūros įtaką gelių stabilumui.
Darbo naujumas ir praktinė reikšmė
Šiuo metu, Lietuvoje nėra užregistruoto hidrofilinio gelio dantų skausmui malšinti, su gvazdikėlių eteriniu aliejumi. Dažniausiai tai geliai, savo sudėtyje turintys įvairių sintetinių medžiagų. Vaistinėje natūralių, fitoterapinių vaistinių preparatų pasirinkimas dantų skausmui malšinti yra labai mažas, todėl gelis su gvazdikėlių eteriniu aliejumi galėtų būti alternatyvi priemonė, vartojama viena ar su kt. sintetiniais vaistiniais preparatais dantų skausmui malšinti. Taip pat, šiuo darbu siekiama apžvelgti bei įvertinti gelifikuojančių medžiagų: Carbopol Ultrez 20, Carbopol Ultrez 21 bei hidroksietilceliuliozės fizikines, technologines savybes, atliekant fizikinius stabilumo tyrimus, o tyrimo metu gauti rezultatai būtų naudingi gaminant įvairius gelinius preparatus su gvazdikėlių eteriniu aliejumi.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1
Dantų skausmo apibūdinimas
Dantų skausmas – apibūdinamas kaip vieno danties, kelių dantų ar žandikaulio skausmas,
kuris gali pasireikšti nuo lengvo, neįkiraus, pakenčiamo iki itin nemalonaus, aštraus skausmo. Skausmas atsiranda dėl danties nervo, su dantimis susijusių nervų galūnėlių dirginimo. Skausmas – tai ženklas, kad audiniai yra pažeidžiami. Dažna dantų skausmo etiologija – uždegiminė [1]. Dažniausios dantų skausmo atsiradimo priežastys pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Dažniausios dantų skausmo atsiradimo priežastys [1 – 3] Priežastys
Dantų ėduonis. Dantų lūžimas, skilimas. Gingvitas. Dantenų recesija. Pieninių dantų dygimas. Žandikaulio sąnario ligos. Pulpitas. Dantų užpildai. Protinių dantų dygimas. Periodontito pūlinys. Periodontitas. Bruksimas.
1.2.1 Dantų skausmo epidemiologija
Dantų skausmas gali varginti bet kokio amžiaus ir lyties žmones – tai vienas nemaloniausių jutimų, su kuriuo susiduria pacientai. Remiantis apklausos duomenimis, dantų skausmą patiria daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų [1 – 3].
1.2.2 Dantų skausmo malšinimas
Skausmo malšinimo problema iki šiol tebėra aktuali ir mūsų krašte, ir kitose pasaulio valstybėse, nors yra įvairių medikamentinių ir nemedikamentinių skausmo mažinimo priemonių [1].
Skausmą malšinantys vaistai veikia skirtingai. NVNU blokuoja uždegimo mediatorių sintezę. Vietiniai anestetikai, blokuoja nervinio impulso perdavimą per nervų aksonus. Opioidai veikia jiems jautrius receptorius CNS. Tačiau sunkios šalutinės reakcijos bei teisiniai aspektai riboja šių vaistų vartojimą. Fitoterapiniai vaistai (gvazdikėlių eterinis aliejus) yra naudingi vartojant derinyje su kitais vaistais, lengvai prieinami bei sukelia minimalias šalutines reakcijas, tačiau jų poveikis lėtas [1 – 3].
Vietinis skausmo malšinimo būdas – pagrindinis ir dažniausiai taikomas odontologijoje. Jis atliekamas darant visas procedūras, sukeliančias skausmą. Paviršiniu (vietinio skausmo malšinimo metodu) atliekama tik paviršinių audinių nejautra. Dažniausiai naudojamas aplikacinis gelis. Aplikacinis gelis su veikliosiomis medžiagomis uždedamas ant sausos gleivinės. Geliams, kaip pusiau kietoms vaistų formoms, klinikinėje odontologijoje yra teikiamas prioritetas, lyginant su kitomis vaistų formomis, kadangi jie atitinka daugelį svarbių farmakoterapinių bei farmakoenominių aspektų, kurie
pateikiami 2 lentelėje.
2. lentelė. Farmakoterapiniai bei farmakoenominiai gelių pasirinkimo aspektai [1 – 5] Gelių pasirinkimo aspektai
Vaistinė medžiaga gerai absorbuojama iš gelių. Geros juslinės savybės. Efektyviai užtikrinamas vietinis poveikis. Gerai toleruojami pacientų. Užtikrinama tolygi vaistinės medžiagos koncentracija. Patogus vartojimas.
Užtikrinamas lėtas vaistinės medžiagos atpalaidavimas. Nedirgina gleivinių.
Gera sistema vaistų pernešimui. Ekonomiški.
1.3 Gelių apibūdinimas
Gelis – tai skystoje terpėje išbrinkęs polimero tinklas, kuris yra sujungtas skersinėmis
jungtimis [6]. Kitu apibrėžimu gelis – tai pusiau kietas preparatas, kurio pagrindą paprastai sudaro: vanduo, propilenglikolis, glicerolis. Celiuliozės dariniai (hidroksietilceliuliozė), krakmolas, magnio – aliuminio silikatai, karbomerai – tai dažniaisiai naudojamos pagrindinės gelifikuojančios medžiagos [7]. Geliams gaminti gali būti nadojami natūralūs arba sintetinės kilmės polimerai. Polimeriniai geliai sudaro kietą – skystą sistemą. Dėl susidariusių kryžminių jungčių, vandenyje brinksta netirpi kieta matrica ir suformuojamas trimatis tinklas [7]. Mokslininkų susidomėjimas pusiau kietais geliniais preparatais vis labiau didėja. Atlikus kremų, tepalų ir gelių lyginimą, mokslininkai pastebėjo, kad iš dermatologinių gelinių prepatatų gerai absorbuojamos vaistinės medžiagos [5].
Hidrogeliais vadinami geliai, kurių pagrindą sudaro vanduo ir hidrofiliniai tirpikliai. Hidrogelis – tai polimerinis tinklas, kuris yra sujungtas kryžminėmis jungtimis, bei galintis sulaikyti
pakankamai didelį vandens kiekį savo poringoje struktūroje. Hidrogelių cheminė struktūra lemia gebėjimą sulaikyti vandenį. Vanduo sulaikomas dėka polimero grandinėje esančių hidrofilinių grupių: karboksilo, hidroksilo ir amino. Hidrogeliuose susidaro trimatė struktūra, dėka polimerinių tinklų, kurie susijungia kryžminėmis jungtimis [4, 8]. Kopolimerai arba homopolimerai sudaro tinklinę struktūrą. Polimerai vandenyje išbrinksta, tačiau jame neištirpsta [8]. Hidrogeliai yra plačiai pasirenkami kaip pagrindas gaminant transdermalinius preparatus, dėl unikalių fizikinių savybių. Vaistinės medžiagos sulaikymą gelio matricoje lemia poringa hidrogelių struktūra. Nuo vaistinės medžiagos molekulių difuzijos per gelio tinklą koeficiento prilauso vaistinių medžiagų išskyrimo greitis. Hidrogeliai užtikrina didelę vaistinės medžiagos koncentraciją, vietinį poveikį bei lėtą vaistinės medžiagos atpalaidavimą, todėl gali būti naudojami kaip depo forma. Geliai gali sukelti ir sisteminį poveikį, jeigu vaistinė medžiaga gali prasiskverbtį pro odos sluoksnį. Hidrogeliai gana lengvai suderinami su daugeliu gelius sudarančių cheminių komponentų [4].
1.3.1 Karbomerų apibūdinimas
Karbomerai (karbopoliai) – tai didelės molekulinės masės akrilinės rūgšties anijoniniai polimerai, kurie yra skersiniais ryšiais, kryžminėmis jungtimis sujungti su divinilo glikoliu arba su polialkenilo eteriu. Poliakrilo rūšties polimero cheminė struktūra pateikiama 1 pav. [9]. Karbomerai dar kitaip yra vadinami karbopoliais. Karbopolis (angl. Carbopol) – tai firminis pavadinimas, kuris skirtas visai poliakrilo rūgšties polimerų serijai. Karbomerai gelifikuojasi tik atlikus neutralizaciją. [10, 11]. Gelifikacijos procesui yra naudojami įvairūs baziniai neutralizatoriai, pateikiami 3 lentelėje.
1 pav. Poliakrilo rūšties polimero cheminė struktūra [9] 3. lentelė. Dažniausiai naudojami baziniai neutralizatoriai [10]
Mineraliniai Organiniai
Natrio hidroksidas (NaOH). Organinis aminas (trietanolaminas).
Karbopoliai labai gerai sugeria vandenį, jie netirpsta vandenyje, tačiau išbrinksta ir suformuoja koloidinę dispersiją, kuri primena gleives. Lyginant su pradiniu tūriu, išbrinkstant vandenyje karbopolių tūris padidėja iki 1000 kartų, o diemetras iki 10 kartų [10, 11]. Gelinės konsistencijos gavimas bei paaiškinimas pateikiami 4 lentelėje.
4. lentelė. Gelinės konsistencijos gavimas [10] a) Sausos karbomerų molekulės
susisukusios į spirales.
b)Hidratuotos, išsiviniojusios karbomero molekulės, paveiktos neutralizatoriumi.
Kai polimeras disperguojamas vandenyje, molekulės hidratuojamos ir spiralės išsivinioja, sudarydamos polimero tinklą, neutralizavus jų rūgštinę formą molekulė paverčiama druska.
1.3.2 Karbomerų savybės
Karbomerai pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių jie plačiai naudojami ne tik farmacijos bet ir kt. pramonės srityse. Šios savybės pateikiamos 5 lentelėje.
5. lentelė. Pagrindinės karbomerų savybės [12 – 15] Gamybiniai privalumai
Paprasta gamybos technologija. Geras temperatūrinis stabilumas. Geros juslinės savybės. Patogus vartojimas.
Geros bioadhezinės savybės. Gerai toleruojami pacientų. Geras suderinamumas su daugeliu gelius sudarančių cheminių komponentų. Gera alternatyva pusiau kietiems preparatams: geliams, kremams ir tepalams. Geros reologinės savybės, dėl kurių geliai gali išlikti vartojimo vietoje.
Platus panaudojimas: gaminami rektaliniai, transdermaliniai, akių, nosies geliai. Ekonomiški – didelė klampa gaunama naudojant mažas karbomero koncentracijas.
1.4 Carbopol Ultrez 20 apibūdinimas
Carbopol Ultrez 20 – tai akrilato kopolimeras, kuris yra hidrofobiškai modifikuotas ir kryžmiškai sujungtas. [16]. Carbopol Ultrez 20 polimero juslinės bei fizikinės savybės pateikiamos 6
lentelėje.
6. lentelė. Carbopol Ultrez 20 polimero juslinės bei fizikinės savybės [16] Carbopol Ultrez 20
Būsena Tai purūs, lengvi milteliai.
Spalva Balta.
Kvapas Turi silpną acetoninį kvapą. Skaidrumas Būdingas skaidrumas yra > 90%.
Išbrinkimo laikas Būdingas sudrėkinimo laikas esant (3% konc.) – 5, 6 minutės. Klampa Būdinga klampa esant (1%) natrio chlorido tirpale – 6000 mPa*s.
Pasirenkant atitinkamą Carbopol Ultrez 20 konc. galima geliui suteikti įvairių savybių, priklausomai nuo to, kokių savybių yra pageidaujama pagamintame gelyje: natūralumo ar geresnio suderinamumo su kt. cheminių medžiagų ingridientais, ar norima, kad gelis pasižymėtų didesne klampa. Polimeras – Carbopol Ultrez 20 turi būti neutralizuojamas baziniu neutralizatoriumi norint, kad gelyje būtų pasiekiama maksimali klampa. Prieš neutralizaciją polimero pH reikšmė yra (2,5 – 3,5) atsižvelgiant į koncentraciją, o klampa – labai maža. Kai tik polimeras yra neutralizuojamas, gelio klampa iš karto padidėja [17, 20]. Kai pH reikšmė tampa (6,5 – 7,5), tada gaunama tinkama gelio klampa [18]. Klampos didėjimo mechanizmas yra stebimas tada, kai rūgštinės prigimties polimeras – Carbopol Ultrez 20 yra disperguojamas vandenyje, jo molekulės hidratuojamos, dalinai išsivinioja ir įdėjus bazinės prigimties neutralizatoriaus, polimeras paverčiamas druska, todėl pastebimas klampos didėjimo pokytis [17, 19].
1.4.1 Carbopol Ultrez 20 savybės
Carbopol ultrez 20 polimeras pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių jis plačiai naudojamas
ne tik farmacijos bet ir kt. pramonės srityse. Šios savybės pateikiamos 7 lentelėje [16].
7. lentelė. Pagrindinės Carbopol ultrez 20 savybės [16] Gamybiniai privalumai
Veiksmingas, ekonomiškas ir lengvas naudoti.
Užtikrina skaidrumą bei kokybišką estetinę gelių išvaizdą.
Stabilizuoja, suspenduoja netirpius gelių ingredientus: aliejai, augalinės kilmės ingredientai. Stabilizuoja paviršiui aktyvių medžiagų produktus, kad pasiekti produkto stabilumą.
Efektyviai veikia esant įvairiam pH reikšmėmių intervalui.
Geras elektrolitų toleravimas. Stabilizuoja gelio sudėtyje esančius elektrolitus. Greitai savarankiškai drėksta, nereikalingas maišymas.
Pasižymi geromis klampos didintojo savybėmis, suteikiamas vienalytis takumas. Nesukelia alergijų: nedirginama oda bei nesukeliamas diskonforto jausmas vartojant. Malonus pojūčiai vartojant: riebumo ir kreminės tekstūros pojūtis odai.
Panaudojimo galimybės
Geliai Kremai Losjonai Šampūnai Dušo želė Kūno prausikliai
1.5 Carbopol Ultrez 21 apibūdinimas
Carbopol Ultrez 21 – tai hidrofobiškai modifikuotas, kryžmiškai sujungtas poliakrilato
polimeras [21]. Carbopol Ultrez 21 juslinės bei fizikinės savybės pateikiamos 8 lentelėje.
8. lentelė. Carbopol Ultrez 21 polimero juslinės bei fizikinės savybės [21] Carbopol Ultrez 21
Būsena Tai purūs, lengvi milteliai.
Spalva Balta.
Kvapas Turi silpną akrilo kvapą.
Skaidrumas Būdingas skaidrumas yra > 95%.
Išbrinkimo laikas Būdingas sudrėkinimo laikas esant (0,5%) polimero koncentracijai – 5 min.
Klampa Būdingas klampumas 0,5% – 55,000 mPa*s,
pH Būdingas vandeninio tirpalo pH – 3.
Polimero išbrinkimo laikas labai priklaus nuo vandens temperatūros, rekomenduojama gelius gaminti esant 25 – 55°C temperatūrai. Esan daugiau kaip 55°C temperatūrai brinkimo laikas padidėja. Taip pat, brinkimo laikas priklauso ir nuo įdėtos polimero koncentracijos. Polimeras gali būti disperguojamas, kai jo koncentracija siekia iki 6%. Geliams su dideliu elektrolitų kiekiu, paviršinio aktyvumo medžiagomis, yra naudinga papildomai įdėti neutralizatoriaus. Įvairūs neutralizatoriai bei skirtingos jų koncentracijos yra būtinos norint, kad gelis pasiektų reikiamą pH reikšmę. Po
neutralizavimo polimeras akimirksniu sutirštėja. Labai didelės šlyties maišytuvai, homogenizatoriai gali sugriauti polimero molekules, todėl galima prarasti gelio klampą [21]. Savaiminis polimero drėkinimas – tai gamintojų rekomenduojama technologija, kurios metu polimero milteliai užbarstomi ant vandens, siekiant išvengti oro burbulų, išbrinkus maišoma. Kai polimero dispersija neutralizuojama, paviršiaus tekstūra gali turėti grūdėtą išvaizdą. Per keletą min. neutralizuotos gelio linijinės struktūros atsipalaiduoja ir išsiplėčia. Lengvai maišant atsiranda homogeniškas gelis [21].
1.5.1 Carbopol Ultrez 21 savybės
Carbopol ultrez 21 polimeras – tai vienas iš naujausių Carbopol Ultrez serijos polimerų, kuris
reikšmingai skiriasi nuo kitų šios serijos polimerų: patobulinta elektrolitų tolerancija, didesne klampa, didesniu skaidrumu ir kt., kurių dėka preparatai pasižymi didesniu stabilumu. Carbopol ultrez 21 polimeras pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių jis plačiai naudojamas ne tik farmacijos bet ir kt. pramonės srityse. Šios savybės pateikiamos 9 lentelėje.
9. lentelė. Pagrindinės Carbopol ultrez 21 savybės [21, 22] Gamybiniai privalumai
Gamybiniai privalumai: veiksmingas, ekonomiškas, nesudėtinga gamybos technologija. Greitai išbrinksta (0,5% polimero dispersija išbrinksta per kelias min. be maišymo). Pasižymi geresnėmis klampos didintojo savybėmis negu senos kartos Carbopol polimerai. Geras suderinamumas su elektrolitais. Dėl to gerėja sistemų skaidrumas, klampumas. Geras pagamintų produktų skaidrumas (plaukų želė ir kt.)
Gera estetinė išvaizda. Polimeras suteikia homogeniškumą, blizgesį geliams. Saugus vartoti. Nedirginama oda bei nesukeliamos odos alerginės reakcijos. Malonus pojūčiai odai. Polimeras yra mažiau lipnus nei kiti Carbopol polimerai.
Panaudojimo galimybės
Kūdikių losjonai Rankų ir kūno losjonai Apsaugos nuo saulės losjonai Plaukų želė Vonios geliai Drėkinamieji geliai Rankų dezinfekavimo geliai Šampūnai
1.6 Hidroksietilceliuliozės apibūdinimas
Hidroksietilceliuliozė (Hydroxyethylcellulosum, HEC) – tai pusiau sintetinis celiuliozės
polimeras, gelifikuojanti medžiaga. Šio polimero sintezė bei molekulinė struktūra pateikiamos 10
lentelėje. [23, 24]. Hidroksietilceliuliozės juslinės bei fizikinės savybės, lemiančios polimero
panaudojimą pateikiamos 11 lentelėje.
10. lentelė. Hidroksietceliuliozės struktūra bei sintezė. [23, 24] Hidroksietilceliuliozė
Struktūrinė formulė Polimero sintezė
Polimeras yra gaunamas, kai celiuliozė sureaguoja su etileno oksidu. Šio polimero sintezei yra naudojama celiuliozė, kuri yra nešakotas, linijinis polisacharidas ir yra struktūriškai sudarytas iš gliukopiranozės monosacharidų, kurie sujungti pirmoje ir ketvirtoje padėtyse.
11. lentelė. Hidroksietilceliuliozės juslinės bei fizikinės savybės [23] Hidroksietilceliuliozė
Būsena Smulkūs milteliai arba granulės.
Spalva Pikšvo, gelsvo, geltono atspalvio.
Tirpumas Tirpsta šaltame, karštame vandenyje, sudarydama koloidinį tirpalą.
Netirpumas Sunkiai tirpsta etanolyje – 96%, toluene, acetone.
Klampa Būdinga klampa vandeniniame tirpale esant (2%) 2 – 20,000 mPa.
Siekiant pagaminti skaidrų hidrogelį, hidroksietilceliuliozės milteliai yra tirpinami šaltame ar karštame vandenyje. Norint, kad gelis būtų pagamintas greičiau, gamybos procesą galima pagreitinti parenkant, keičiant gelio terpės pH reikšmę, temperatūrą bei maišymo greitį. Hidroksietilceliuliozės polimero drėkinimas vyksta lėtai maišant kambario temperatūros sąlygomis. Dispergavimo greitis ima didėti, kai didinama temperatūra. Šarminė tirpiklių terpė formuoja hidroksietilceliuliozės gelius. Dispergavimo procesas pagreitėja, kai išlaikoma būdinga pH reikšmė. Reologines HEC dispersijos savybes lemia: pH reikšmės ir temperatūros išsaugojimas bei apsauga nuo mikroorganizmų. Didinant temperatūrą, klampumas mažėja, bet esant kambario temperatūrai, vėl grįžta į pradinę klampą. Gelių stabilumą mažina bakterijų išskiriami fermentai. Taip pat, gelių su hidroksietilceliulioze stabilumą mažina dideli elektrolitų kiekiai.Į gelių sudėtį rekomenduojama įtraukti antimikrobinius konservantus, pageidaujant išlaikyti hidroksietilceliuliozės gelių stabilumą [25].
1.6.1 Hidroksietilceliuliozės savybės
Hidroksietilceliuliozės polimeras pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių jis plačiai
naudojamas ne tik farmacijos bet ir kt. pramonės srityse. Šios savybės pateikiamos 12 lentelėje.
12 lentelė. Hidroksietilceliuliozės savybių apžvalga [23 – 32] Gamybiniai privalumai
Pasižymi tirštiklio savybėmis, suteikia geliui įvairius klampumo laipsnius (mažas, didelis). Hidroksietilceliuliozės geliai yra stabilūs plačiame pH reikšmės intervale.
Pasižymi indiferentinėmis savybėmis, nes yra beskonė ir bekvapė medžiaga.
Netoksiška, nepasižymi odą ir akis dirginančiu poveikiu, galimos min. alerginės reakcijos. Panaudojimo galimybės
Plati panaudojimo sritis (maisto, dažų, farmacijos ir kosmetikos pramonė). Naudojama kaip pagalbinė medžiaga gaminant tepalus, kremus, gelius.
Naudojama kaip tirštiklis, didina klampą, stabilizatorius, surišančioji medžiaga.
Organizmo terpėse (skrandžio, žarnyno) įtakoja baltyminių medžiagų atpalaidavimą iš tablečių. Kai kuriose kietose farmacinėse formose naudojama kaip dangalas.
Naudojama diaderminiuose pleistruose vaistinėms medžiagoms pernešti.
Naudojama oftalmologiniuose preparatuose siekiant prailginti kontakto su ragena laiką.
1.7 Gelius sudarančios pagalbinės medžiagos
Siekiant pagaminti gelį yra reikalingi: gelifikuojanti medžiaga, drėkiklis, neutralizatorius ir tirpiklis. Svarbiausios gelius sudarančios pagalbinės medžiagos, panaudotos tyrimo metu, apžvelgiamos sekančiuose skyreliuose [33–51].
1.7.1 Propilenglikolis
Propilenglikolis – (C3H8O2, 1,2–propandiolis, 1,2 – dihidroksipropanas, 2 –
hidroksipropanolis, metilo etilenglikolis, metilglikolis, propano–1,2–diolis) [33–34]. Propilenglikolio
charakteristikos: juslinės bei fizikinės savybės, funkcijos ir panaudojimo galimybės pateikiamos 13
lentelėje.
13. lentelė. Propilenglikolio charakteristikos [33 – 37] Juslinės bei fizikinės savybės
Būsena Klampus skystis.
Spalva Bespalvis.
Maišymasis Gerai maišosi su vandeniu, įvairiais santykiais maišosi su organiniais tirpikliais.
Funkcijos
Tirpiklis Plastifikatorius Konservantas
Drėkiklis Hidrofilinis skverbties stipriklis Kotirpiklis Panaudojimo galimybės
Drėgmę išlaikanti, drėkinanti medžiaga, kuri suteikia geliams drėkinimąsias savybes. Naudojamas preparatams ypač, kurie yra skirti naudoti ant odos.
Aptinkamas vaistiniuose preparatuose, įskaitant geriamus bei absorbuojamus per odą. Aptinkamas kosmetikos preparatuose bei maisto produktuose.
Į farmacinius preparatus kaip drėkiklio dedama –15%, kaip konservanto 15 – 30%. Geliuose propilenglikolis dažnai naudojamas siekiant išlaikyti vandenį.
1.7.2 Polisorbatas 20
Polisorbatas 20 – (C58H114O26, tween 20, polioksietilenmonolauratas, polioksietilen (20)
sorbitano monolauratas, monododekanoatas) [38]. Tai – nejonogeninė PAM, kurios struktūros pagrindą sudaro sorbitanas [39]. Polisorbato 20 charakteristikos: juslinės bei fizikinės savybės,
14. lentelė. Polisorbato 20 charakteristikos [38 – 44] Juslinės bei fizikinės savybės
Būsena Tai klampus, aliejingas skystis.
Spalva Gintaro spalvos.
Maišymasis Nesuderinamas su dervomis, taninais, fenoliais, sunkiųjų metalų druskomis.
Tirpumas Tirpstantis vandenyje.
Funkcijos
Tirpiklis Nejonogeninė paviršinio aktyvumo medžiaga Emulsiklis Stabilizatorius
Panaudojimo galimybės
Suderinamas su kitokio tipo paviršinio aktyvumo medžiagomis.
Gali panaikinti daugelio konservantų poveikį.
Nepraranda stabilumo esant silpnoms bazėms ar rūgštims bei elektrolitams. Gali keisti paviršiaus aktyvumą, mažindamas paviršiaus įtempimą.
Lemia didesnį prasiskverbimo laipsnį per audinius, tačiau žaloja odą. Pasižymi didesniu švelnumu odai, malonus vartoti, nedirgina gleivinių.
Nealergizuoja, nedirgina esant didesnei koncentracijai bei ilgesniam kontaktui su oda.
Mažai toksiškas gali būti naudojama per os ar parenteraliai.
Naudojamas kosmetikos bei farmacijos pramonėje kaip emulsiklis ar stabilizatorius.
1.7.3 Etanolis
Etanolis (96%) – (C2H5OH, javų spiritas, etilo alkoholis)[45 – 48]. Etanolio charakteristikos:
juslinės bei fizikinės savybės, funkcijos, panaudojimo galimybės pateikiamos 15 lentelėje.
15. lentelė. Etanolio charakteristikos [45 – 48] Juslinės bei fizikinės savybės
Būsena Lakus, hidroskopiškas skystis.
Spalva Bespalvis, skaidrus.
Kvapas Turi jam būdingą kvapą.
Skonis Deginantis.
Maišymasis Gerai maišosi su vandeniu, gliceroliu, chloroformu, eteriu, acetonu.
Tirpumas Jame tirpsta mažai poliarinės ir nepoliarinės medž.: organinės r., kamparas, jodas.
Funkcijos
Tirpiklis, konservantas Vietiškai veikia kaip skvarbos stipriklis Panaudojimo galimybės
Farmakologiškai neindiferentiškas: pasižymi narkotizuojančiu ir dehidratuojančiu veikimu. Pasižymi baktericidiniu, mažesnės koncentracijos bakteriostatiniu poveikiu.
70% etanolis pasižymi antiseptiniu poveikiu.
Naudojamas farmacijos ir asmens higienos preparatų gamyboje kaip tirpiklis. Plačiai naudojamas kosmetikos produktų bei farmacinių preparatų gamyboje.
Gali padėti palengvinti transdermalinę absorbciją, vietiškai veikdamas kaip skvarbos stipriklis. Aptinkamas preparatuose, kurie skirti gydyti dermatitą, kt. odos susirgimus.
1.7.4 Trietanolaminas
Trietanolaminas – (TEA, trihidroksitrietilaminas, tri (hidroksietil) aminas) – tai aminas, kuris
yra pagamintas amoniakui sureaguojant su etileno oksidu [45, 49]. Trieatanolamino charakteristikos:
juslinės bei fizikinės savybės, funkcijos bei panaudojimo galimybės pateikiamos 16 lentelėje.
16. lentelė. Trietanolamino charakteristikos [18, 45, 49 – 51] Juslinės bei fizikinės savybės
Būsena Aliejingas, klampus tirštesnis už vandenį skystis.
Spalva Gintaro spalvos, skaidrus, bėgant laikui tamsėja.
Kvapas Specifinis, pasižymi švelniu amoniako kvapu.
Maišymasis Su vandeniu, metanoliu, benzenu, etilteriu, acetonu.
Funkcijos
Neutralizatorius (2 – 4%). Paviršinio aktyvumo medžiaga. Emulsiklis. Panaudojimo galimybės
Naudojamas geliams neutralizuoti bei suteikti skaidrumą (aminadietanolaminas, TEA).
Naudojamas, kaip maskuojanti priemonė, kosmetikos preparatuose, įeina į kvepalų sudėtį. TEA įtrauktas į FDA neaktyvių pagalbinių medžiagų sąrašą.
Farmacijoje naudojamas vaginaliniams, rektaliniams, išoriniams, preparatams gaminti.
1.8 Gvazdikėlių eterinio aliejaus apibūdinimas
Gvazdikėlių eterinis aliejus – (lot. Caryophylli floros atheroleum) išgaunamas iš augalo
Eugenia caryophyllata (gvazdikmedžio). Gaminamas iš surinktų gvazdikėlių žiedų pumpurų lapų arba
kamienų. Pagrindiniai gavybos būdai yra žaliavos distiliacija vandens garais [52 – 55]. Gvazdikėlių
eterinio aliejaus juslinės bei fizikinės savybės pateikiamos 17 lentelėje.
17. lentelė. Gvazdikėlių eterinio aliejaus juslinės bei fizikinės savybės [52 – 55] Gvazdikėlių eterinis aliejus
Būsena Skystis.
Spalva Skaidrus, bespalvis, šviesiai geltono atspalvio, laikomas atvirame ore patamsėja.
Kvapas Specifinis.
Skonis Aštrus ir deginantis.
Tankis Nežymiai sunkesnis už vandenį. Santykinis tankis – 1.047 – 1.060.
Tirpumas Praktiškai netirpsta vandenyje, glicerolyje, lengvai tirpsta etanolyje (70% V/V),
Maišymasis Maišosi su metileno chloridu, eteriu, toluenu, riebaliniais aliejais, su ledine acto r.
Laikymas Laikomas sandariuose induose, saugoma nuo šviesos ir karščio poveikio.
1.8.1 Gvazdikėlių eterinio aliejaus cheminė sudėtis
seskviterpenai, esteriai, ketonai, alkoholiai. Dižiausią eterinio aliejaus dalį sudaro bei už farmakologinį poveikį atsakingas eterinio aliejaus komponentas – eugenolis [52–55]. Gvazdikėlių eterinį aliejų
sudarantys pagrindiniai cheminiai komponentai bei atitinkami jų kiekiai pateikiami 18 lentelėje.
18. lentelė. Gvazdikėlių eterinio aliejaus pagrindiniai cheminiai komponentai [52 – 55] Cheminis junginio pav., bendra struktūrinė formulė, kiekis (proc.)
eugenolis (70–90%) acetileugenolis (iki 17%) β–kariofilenas (5–12%) α–kariofilenas (5–12%)
1.8.2 Gvazdikėlių eterinio aliejaus farmakologinio poveikio tyrimų apžvalga
Gvazdikėlių eterinio aliejaus panaudojimą medicinos praktikoje lemia jo itin platus farmakologinio poveikio spektras, kuris apžvelgiamas 19 lentelėje [56 – 63].
19. lentelė. Gvazdikėlių eterinio aliejaus farmakologinio poveikio spektras [56 – 59] Analgetinis poveikis [56]
Rezultatai: Max. analgetinis poveikis pasiektas injekuojant 5, 10, 20% gvazdikėlių eterinį aliejų.
10% eterinis aliejus sukelia didesnį skausmą mažinantį poveikį lyginant su 2% ir 5% konc. Skausmą mažinantis poveikis bei jo įtaka kordinacijai [57]
Rezultatai: Gvazdikėlių eterinis aliejus, konc. – 0,1 ml/kg sumažino skausmo trukmę per 30 min.
Gvazdikėlių eterinio aliejaus, kurio konc. (0,025 ml/kg), skausmo trukmė tapo ilgesnė 30 – 60 min. Silpnesnės konc. gvazdikėlių eterinis aliejus – (0,025 ir 0,05 ml/kg), silpniau mažiną skausmą.
Antimikrobinis poveikis prieš dantų kariesą sukeliančius mikroorganizmus [58]
Rezultatai: Didž. antimikrobinis pov. prieš Saccharomyces cerevisiae (25.32mm), MIC – 50mg/ml.
Nustatytas gvazdikėlių aktyvumas prieš Streptococcus mutans (34.32mm), MIC – 3.125mg/ml. Anestezinio poveikio priklausomybė nuo kūnos masės [59]
Rezultatai: Anestezijos trukmė atitinkamai priklausė nuo eterinio aliejaus koncentracijos ir žuvelių
kūno masės. Mažos žuvelės patyrė trumpesnę anesteziją, kuri svyruoja nuo 84.28 sekundžių, esant 75 mg·l–1 eterinio aliejaus konc. iki 41.14 sekundžių, esant 150 mg·l–1 eterinio aliejaus konc.
Abi žuvų rūšys iš anestezijos atsigavo per 6 min., esant 150 mg·l–1 eterinio aliejaus koncentracijai. Antibakterinis poveikis prieš gram (–) bakterijas [60]
Rezultatai: stiprus neskiesto gvazdikėlių eterinio aliejaus antibakterinis poveikis prieš 10 skirtingų
gram (–) bakterijų rūšių.
Eugenolio analgetinio poveikio vertinimas [61]
Rezultatai: esant didesniai konc., pailgėja analgetinio poveikio trukmė.
Pradinis analgezijos poveikis nustatytas po 10 min. eugenolio injekcijos.
Injekuojant eugenolį konc. (5, 10 ir 15ml), max analgetinis poveikis nustatytas po 30 min. Priešuždegimis poveikis [62]
Rezultatai: Eterinis aliejus turi priešuždegiminį poveikį, kuris atitinka etodolako koncetracjiją esant
Gvazdikmedžio mokslinė apžvalga [63]
Platus farmakologinis poveikis: analgetinis, anestezinis, priešuždegiminis, antiseptinis, antibakterinis, antimikrobinis, priešvirusinis, priešgrybelinis, antimutageninis, antikancerogeninis, antioksidacinis, priešopinis, insekticidinis, akaricidinis.
Ištirta mirtina gvazdikmedžio eterinio aliejaus dozė vartojant oraliai – 3.752 g/kg. Vidutinė mirtina dozė – 0.613 ml/kg ir 0.863 ml/kg, tyrimas atliktas su pelėmis.
1.8.3 Gvazdikėlių eterinio aliejaus toksikologinių tyrimų apžvalga
Gvazdikėlių eterinio aliejaus saugumą vartojimui patvirtina moksliniai toksikologiniai tyrimai, kurių rezultatai apžvelgiami 20 lentelėje [64–67].
20. lentelė. Gvazdikėlių eterinio aliejaus toksikologiniai tyrimai [64 – 67]
Gvazdikėlių eterinio aliejaus ir jo komponentų citotoksiškumas žmogaus ląstelėms [64].
Rezultatai: Gvazdikėlių eterinis aliejus veikia citotoksiškai, esant koncentracijai 0.03% (v/v).
Šį poveikį lemia eugenolis, nes jo eteriniame aliejuje yra 78%, beta kariofilenas – necitotoksiškas. Vandeninio gvazdikėlių ekstrakto toksinis poveikis vartojant oraliai [65].
Rezultatai: Vartojant 2 sav. oraliai vandeninį gvazdikėlių eterinio aliejaus ektraktą (50, 200, 400,
800 mg/kg/per dieną), pasireiškia toksinis poveikis, tačiau neūmus. Eugenolio toksiškumo vertinimas [66].
Rezultatai: 250 ml. vandeninio eugenolio ekstraktas, kurio konc. – 350 ml/l, toksiškumas
pirmiausia pasireikškia inkstų kanalėlių apoptoze.
Kiti pažeidimai: kepenų ląstelių nekrozė, plaučių pažeidimas, riebalinio audinio kraujavimas. JAV maisto ir vaistų tarnybos duomenys [67].
Leidžiamas nedidesnis kaip 2,5 mg/kg per dieną eugenolio kiekis maiste.
Didelėmis dozėmis gvazdikėlių eterinis aliejus (eugenolis) laikomas hepatotoksišku. Neskiestas gvazdikėlių aliejus gali dirginti audinius ir veikti neurotoksiškai.
Eugenoliui būdingas nuo mažo iki vidutinio stiprumo alergizuojantis poveikis.
1.9 Literatūros apibendrinimas
Dantų skausmas – tai vieno, kelių dantų skausmas, sukeltas įvairių priežasčių. Skausmo
malšinimo problema tebėra aktuali, nors ir yra įvairių skausmą malšinančių medikamentų. Vietinis skausmo malšinimo būdas – pagrindinis ir dažniausiai taikomas odontologijoje. Dažniausiai naudojamas aplikacinis gelis [1 – 4].
Gelis – tai skystoje terpėje išbrinkęs polimero tinklas, sujungtas skersinėmis jungtimis. Gelių pasirinkimą lemia daugelis aspektų: gera sistema vaistų pernešimui, vaistinė medžiaga gerai absorbuojama iš gelių, efektyviai užtikrinamas vietinis poveikis, užtikrinama didelė vaistinės medžiagos koncentracija, geros juslinės savybės, gerai toleruojami pacientų, patogus vartojimas, nedirgina gleivinių, ekonomiški [1 – 32].
20, Carbopol Ultrez 21 bei hidroksietilceliuliozę, užtikrina veikliųjų medžiagų atpalaidavimą. Šių polimerų pasirinkimą lemia daugelis aspektų: greita, nesudėtinga, ekonomiška gamybos technologija, geras suderinamumas su kitais komponentais, geros juslinės savybės, patogus vartotojimas ir kt. Gelifikuojančios medžiagos pasirinktos skirtingos, kadangi siekiama įvertinti gelifikuojančių medžiagų įtaką gelių stabilumui. Šių medžiagų atitinkamos koncentracijos pasirinktos atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas bei eksperimentinio tyrimo metu gautus rezultatus [12 – 32].
Geliams gaminti naudojamos pagalbinės medžiagos: propilenglikolis, polisorbatas 20, etanolis, trietanolaminas, kurių atliekamos funkcijos – skirtingos [33 – 51].
Į gelių sudėtį įeinantis gvazdikėlių eterinis aliejus, pasižymintis plačiu farmakologinio poveikio spektru. Gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracija geliuose pasirinkta skirtinga, kadangi siekiama įvertinti eterinio aliejaus koncentracijos įtaką gelių stabilumui. Šios medžiagos atitinkamos koncentracijos pasirinktos, išanalizavus mokslinius gvazdikėlių eterinio aliejaus farmakologinio bei toksikologinio poveikio tyrimus [52 – 68].
2.
TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrime naudotos medžiagos ir aparatūra
2.1.1 Tyrime naudotos medžiagos
Gvazdikėlių eterinis aliejus (Naujoji Barmunė, Lietuva);
Carbopol® Ultrez™ 20 (Lubrizol, JAV);
Carbopol® Ultrez™ 21 (Lubrizol, JAV);
Hidroksietilceliuliozė (Ph. Eur. 01/2008:0336);
Propilenglikolis (Dow Deutschland GmbH&Co.OHG, Vokietija);
Polisorbatas 20 [Tween 20] (Sigma – Aldrich Cemie GmbH, Šveicarija);
Etanolis (AB „Stumbras“, Kaunas, Lietuva);
Trietanolaminas (Sigma – Aldrich Chemie GmbH, Vokietija);
Išgrynintas vanduo (Ph. Eur. 01/2008:0008).
2.1.2 Tyrime naudota aparatūra
Centrifuga 3–18 KS (Sigma, Vokietija);
Termostatas ( Memmert, Vokietija);
Viskozimetras AlphaL (Fungilab S.A., Ispanija);
pH– metras Cyberscan pH/mV/oC Meter (Eutech Instruments, Nyderlandai);
Analitinės svarstyklės SCALTEC (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija);
Magnetinė maišyklė Yellowline MSC basic C (Imlab, Prancūzija);
Elektroninis termometras WINLAB (Windaus Labortechnik, Vokietija);
2.2 Metodai
2.2.1 Gelių gamyba tiesioginiu metodu
Gelinio pagrindo gamyba su hidroksietilceliulioze: į indą suberiamas reikiamas hidroksietilceliuliozės miltelių kiekis, tada supilamas propilenglikolis, maišoma, kol susidaro suspensija. Į indą supilamas pašildytas išgrynintas vanduo (30oC), įdedamas magnetinis strypelis.
Indas su vandeniu dedama ant magnetinės maišyklės (Heidolph RZR 2020) ir dalimis supilama iš indo pagaminta suspensija. Maišoma, kol masė pradeda klampėti ir susidaro skaidrus gelis. Proceso metu palaikoma 60°C temperatūra. Maišymo – trukmė apie 30 min. Pagaminto gelio pH koreguojama su trietanolaminu iki reikiamos pH reikšmės (5,5–7,6) pH – metru Cyberscan pH/mV/oC Meter (Eutech instruments, Nyderlandai).
Gelinio pagrindo gamyba su Carbopol Ultrez 20 ir Carbopol Ultrez 21: į indą įpilamas reikiamas išgryninto vandens kiekis. Pasveriamas reikiamas karbomerų miltelių kiekis ir tolygiai užbarstomas ant vandens paviršiaus. Palaukiama kol milteliai išbrinksta. Tada supilamas reikiamas propilenglikolio kiekis. Masė išmaišoma, neutralizuojama trietanolaminu iki reikiamos pH reikšmės (5,5–7,6), kuri nustatoma pH – metru Cyberscan pH/mV/oC Meter (Eutech instruments, Nyderlandai) ir maišoma kol susidaro vienalytis gelis.
Gvazdikėlių eterinio aliejaus ir kitų tirpiklių įterpimas į gelinius pagrindus: paruošiamas tirpiklių mišinys iš: polisorbato, gvazdikėlių eterinio aliejaus. Paruoštas tirpiklių mišinys dalimis, maišant pilamas į pagamintą gelio masę. Tada dalimis, maišant supilamas visas etanolio kiekis. Maišoma, kol gaunamas vienalytis, skaidrus gelis. Pagaminto gelio pH koreguojama su trietanolaminu iki reikiamos pH reikšmės (5,5 – 7,6).
2.2.2 Centrifugavimas
Pagamintų gelių stabilumas tiriamas taikant diferencinio centrifugavimo testą, naudojant centrifugą Sigma 3–18 KS (Vokietija). Paiimamas kiekvieno gelio mėginys, kuris dedamas į 2 ml tūrio mėgintuvėlį. Centrifuga užprogramuojama, pasirenkant atitinkamus parametrus: laiko trukmė – 5 min., greitis – 3000 apsisukimų / per minutę, temperatūra – (25°C). Gelių centrifugavimas yra pagreitintas stabilumo testas, kurio metu geliai paveikiami didele centrifugos jėga, todėl vizualiai gali būti stebimas fazių atsiskyrimas pagamintoje gelinėje sistemoje, gali atsiskirti gelį sudarančių gvazdikėlių eterinio aliejaus ir kt. tirpiklių lašeliai, suformuodami nehomogenišką sistemą. Po centrifugavimo mėgintuvėliai su gelių mėginiais atidžiai apžiūrėti. Vieno tyrimo metu kiekvieno gelio centrifugavimo testas atliktas 2 kartus, o iš viso buvo atlikti trys tokie visų gelių centrifugavimo tyrimai: pagaminus, po 2 mėn., po 4 mėn.
2.2.3 Juslinių savybių analizė
Atliekama pagamintų gelių juslinių savybių analizė, kurios metu, vertinama kiekvieno gelio: spalva, skaidrumas, kvapas, homogeniškumas, konsistencija. Vieno tyrimo metu kiekvieno gelio juslinės savybės vertintos 3 kartus, o iš viso buvo atlikti trys tokie visų gelių tyrimai (pagaminus, po 2 mėn. ir po 4 mėn.).
2.2.4 Viskozimetrinis klampos nustatymas
Pagamintų gelių klampos buvo matuojamos naudojant klampomatį AlphaL (Fungilab S. A., Ispanija). Siekiant pamatuoti gelių klampą, prieš pat matavimą tiriamasis gelis dedamas į 100 ml talpos indą ir gerai sumaišomas naudojant stiklinę lazdelę. Klampa matuota naudojant L4 viskozimetro suklį, kuris panardinamas į tiriamąjį gelį iki nurodytos žymos. Viskozimetras užprogramuojamas, pasirenkant tam tikrus matavimo parametrus: nustatytas suklio apsisukimų skaičius – 1,5 rpm (apsisukimai / per minutę). Matavimai atliekami, eant kambario temperatūrai (25 ±2°C). Vieno tyrimo metu kiekvieno gelio klampa matuojama 3 kartus, o iš viso buvo atlikti trys tokie visų gelių klampos tyrimai: pagaminus, po 2 mėn., po 4 mėn. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.
2.2.5 pH reiškmės nustatymas
Pagamintų gelių pH reikšmės buvo nustatytos naudojant pH – metrą Cyberscan pH /mV /oC Meter (Eutech instruments, Nyderlandai). Siekiant įvertinti gelių pH reikšmę, paiimamas kiekvieno gelio 2 – iejų gramų mėginys, kuris išmaišomas inde naudojant 20 ml dejonizuotą vandenį. Gauta dispersija pro popierinį filtrą nufiltruojama į indą. Į tiriamąjį tirpalą panardinamas prietaiso elektrodas ir laukiama, kol pasirodo tiriamo gelio pH reikšmė prietaiso ekrane. Atlikus kiekvieną matavimą, pH – metro elektrodas nuplaunamas dejonizuotu vandeniu. Vieno tyrimo metu kiekvieno gelio pH reikšmė buvo pamatuota 3 kartus, o iš viso buvo atlikti trys tokie visų gelių pH – metrijos tyrimai: pagaminus, po 2 mėn., po 4 mėn. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.
2.2.6 Termostatavimas
Siekiant įvertinti temperatūros įtaką gelių stabilumui, visi gelių mėginiai termostate buvo laikomi 4 mėnesius, nuo gelių pagaminimo, esant (30±2°C) temperatūrai ir (75±2%) santykinei drėgmei. Išėmus iš termostato buvo vertinamos gelių juslinės savybės, pH reikšmės trijų laikotarpių
atkarpomis (pagaminus, po 2 mėn., po 4 mėn). Tyrimo metu naudotas termostas (Memmert, Vokietija).
2.2.7 Šaldymo – šildymo ciklas
2 ml tūrio mėgintuvėliai užpildomi vienodu tiriamųjų gelių kiekiu. Tyrimo metu, mėgintuvėliai su tiriamais geliais laikomi šaldiklyje vieną parą, esant (–18±2°C) temperatūrai. Po to, tiriami geliai išimami iš šaldiklio ir laikomi vieną parą kambario temperatūroje (25°C). Atlikus šaldymo – šildymo ciklą, gelių stabilumas buvo vertinamas pagal juslines savybes bei atsiskyrusios ar neatsiskyrusios hidrofilinės fazės kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: c = a × 100/m ; c – atsiskyrusios hidrofilinės fazės kiekis (%), a – hidrofilinės fazės kiekis (g), m – paimto tirti mėginio masė (g). Tiriama po 3 kiekvieno gelio mėginius. Šaldymo – šildymo ciklas buvo atliekamas po 4 mėn. nuo gelių pagaminimo.
2.2.8 Statistinė analizė
Gauti duomenys apdoroti, naudojant Microsoft® Office Excel 2003 programą bei IBM SPSS Statistics 22 for Windows programą. Analizuotas imties aritmetinis vidurkis, vidurkio standartinis nuokrypis. Taikant T–test nustatytas rezultatų skirtumų reikšmingumas, skirtumai reikšmingi, kai (p<0,05).
3.
REZULTATAI
3.1
Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi sudėties sudarymas ir gamyba
21. lentelė. Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi sudėtys.
Medžiagos (%)
Gelifikuojanti medžiaga, gelio kodas Carbopol Ultrez 20 Carbopol Ultrez 21 Hidroksietil– celiuliozė C0 C1 C1,5 C2 K0 K1 K1,5 K2 H0 H1 H1,5 H2 Gelifikuojanti medžiaga 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 1,8 1,8 1,8 1,8 Gvazdikėlių eterinis aliejus 0 1 1,5 2 0 1 1,5 2 0 1 1,5 2 Propilenglikolis 40 40 40 40 40 40 40 40 40 40 40 40 Etanolis 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 10 Polisorbatas 20 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 Trietanolaminas 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 Išgrynintas vanduo 43 42 41,5 41 43 42 41,5 41 42 41 40,5 40
(0; 1; 1,5; 2) – skaitmenys nurodo gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentraciją geliuose; C – geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 20; K – geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 21;
H – geliai, pagaminti su hidroksietilceliulioze.
Remiantis literatūros duomenų analize, eksperimentinio tyrimo metu pagaminta 12 skirtingos sudėties gelių, naudojant skirtingas gelifikuojančias medžiagas atitinkamomis koncentracijomis (0,8 proc. – Carbopol Ultrez 20, 0,8 proc. – Carbopol Ultrez 21 ir 1,8 proc. – hidroksietilceliuliozė). Gvazdikėlių eterinio aliejaus koncetracija visuose geliuose pasirinkta skirtinga, atitinkamai – 0 proc., 1 proc., 1,5 proc., 2 proc. Pagalbinės medžiagos bei jų kiekiai visuose geliuose pasirinkti vienodi – 40 proc. propilenglikolio, 10 proc. etanolio, 5 proc. polisorbato 20, trietanolamino 1,2 proc., skiriasi tik išgryninto vandens kiekis. Visų pagamintų gelių sudėtys pateikiamos 21 lentelėje.
Gvazdikėlių eterinis aliejus, kurio koncentracija geliuose pasirinkta skirtinga, kadangi siekiama įvertinti eterinio aliejaus koncentracijos įtaką gelių stabilumui. Šios medžiagos atitinkamos koncentracijos pasirinktos, išanalizavus mokslinius tyrimus [52 – 68].
Kaip gelifikuojančios medžiagos pasirinkti Carbopol Ultrez serijos polimerai: Carbopol Ultrez 20, Carbopol Ultrez 21, bei hidroksietilceliuliozė. Polimerai pasirinkti skirtingi, kadangi siekiama įvertinti gelifikuojančių medžiagų įtaką gelių stabilumui. Šių medžiagų atitinkamos koncentracijos pasirinktos atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas bei eksperimentinio tyrimo metu gautus rezultatus [12 – 32].
trietanolaminas. Propilenglikolio, polisorbato 20 ir etanolio tirpiklių mišinio pagalba į gelinius pagrindus įterpiamas gvazdikėlių eterinis aliejus. Trietanolaminas vartojamas kaip neutralizatorius, pH reikšmės reguliatorius. Šių medžiagų atitinkamos koncentracijos pasirinktos atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, gamintojų rekomendacijas bei ekperimentinio tyrimo metu gautus rezultatus [33 – 51].
3.2 Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi juslinių savybių vertinimas
22. lentelė. Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi juslinių savybių pokyčiai laiko atžvilgiu.
Gelifikuo– janti medžiaga, gelio
kodas
Gelių juslinės savybės
Homog e n išku m as Spa lva K va p as Ska id ru m as K on si st e n ci ja Homog e n išku m as Spa lva K va p as Ska id ru m as K on si st e n ci ja Homog e n išku m as Spa lva K va p as Ska id ru m as K on si st e n ci ja Pagaminus Po 2 mėn. Po 4 mėn.
Kambario temperatūroje laikomi geliai (25±2°C)
Ca rb op o l Ult re z 20 C0 + + + + + + + + + + + + + + + C1 + + + + + + + + + + + + + + + C1,5 + + + + + + + + + + + + + + + C2 + + + + + + + + + + + + + + + Ca rb op o l Ult re z 21 K0 + + + + + + + + + + + + + + + K1 + + + + + + + + + + + + + + + K1,5 + + + + + + + + + + + + + + + K2 + + + + + + + + + + + + + + + Hi d roks ie til – celi u lioz ė H0 + + + + + + + + + + + + + + + H1 + + + + + + + + + + + + + + + H1,5 + + + + + + + + + + + + + + + H2 + + + + + + + + + + + – + + +
Termostate laikomi geliai (30±2°C)
Ca rb op o l Ult re z 20 C0 + + + + + + + + + + + + + + + C1 + + + + + + + + + + + + + + + C1,5 + + + + + + + + + + + + + + + C2 + + + + + + + + + + + – + + + Ca rb op o l Ult re z 21 K0 + + + + + + + + + + + + + + + K1 + + + + + + + + + + + + + + + K1,5 + + + + + + + + + + + + + + + K2 + + + + + + + + + + + + + + + Hi d roks ie til – celi u lioz ė H0 + + + + + + + + + + + + + + + H1 + + + + + + + + + + + + + + + H1,5 + + + + + + + + + + + + + + + H2 + + + + + + + + + + + – + – +
Gelis atitinka (+), neatitinka (–), iškeltus reikalavimus, nurodytus 23 lentelėje; (0; 1; 1,5; 2) – skaitmenys nurodo gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentraciją geliuose; C – geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 20; K – geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 21;
H – geliai, pagaminti su hidroksietilceliulioze.
23. lentelė. Gelių su gvazdikėlių eteriniu aliejumi juslinių savybių vertinimo kriterijai.
Juslinės savybės Paaiškinimas
Homogeniškumas Gelis – vienalytis, vizualiai fazių atsiskyrimo požymių nepastebima
Spalva
Šviesiai gelsvas atspalvis*, spalvos intensyvumas atitinkamai priklauso nuo gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijos gelyje.
Kvapas Specifinis, malonus, būdingas gvazdikėliams*
Skaidrumas Geliai skaidrūs.
Konsistencija Pusiau kieta.
*Kontroliniai mėginiai be gvazdikėlių eterinio aliejaus – bespalviai ir bekvapiai.
Vertinant gelių stabilumą laiko atžvilgiu, visų gelių, tiek laikomų kambario temperatūros sąlygomis (25±2°C), tiek laikomų termostate (30±2°C) juslinės savybės vertintos trijų laikotarpių atkarpomis (pagaminus, po 2 mėn. ir po 4 mėn.). Visi tyrimo metu gauti rezultatai pateikti 22 lentelėje. Gelių juslinių savybių vertinimo kriterijai pateikti 23 lentelėje. Visi 12 pagamintų gelių buvo atidžiai apžiūrėti, vertinama kiekvieno gelio homogeniškumas, spalva, kvapas, skaidrumas bei konsistencija.
Gelių su Carbopol Ultrez 21 vertinimas: pastebima, kad tiek kambario, tiek termostato
sąlygomis, didėjanti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracija (nuo 1 iki 2%) neturi įtakos su šia gelifikuojančia medžiaga pagamintų gelių (K0, K1, K1,5, K2), stabilumui, šie geliai atitiko juslinių savybių reikalavimus visą tyrimo laikotarpį.
Gelių su Carbopol Ultrez 20 vertinimas: pastebima, jog tiek kambario, tiek termostato
sąlygomis didėjanti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracija nuo 1 iki 2% neturi įtakos su šia gelifikuojančia medžiaga pagamintų gelių (C0, C1, C1,5 C2), stabilumui, nes šie geliai atitiko juslinių savybių reikalavimus visą tyrimo laikotarpį, išskyrus viename termostate laikomame gelyje (C2) su 2% eteriniu aliejumi, stebimas nežymus spalvos pokytis po 4 mėn.
Gelių su hidroksietilceliulioze vertinimas: pastebima, kad tiek kambario, tiek termostato
sąlygomis, didėjanti gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracija nuo 1 iki 1,5% neturi įtakos su šia gelifikuojančia medžiaga pagamintų gelių (H0, H1, H1,5), stabilumui, šie geliai atitiko juslinių savybių reikalavimus visą tyrimo laikotarpį, išskyrus kambario temperatūroje laikomame gelyje (H2) su 2% gvazdikėlių eteriniu aliejumi pastebimas nežymus spalvos pokytis, taip pat, tame pačiame gelyje (H2), tik laikomame termostate pastebimas ne tik spalvos pokytis, bet ir nežymus drumstumas po 4 mėn.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog geriausiomis juslinėmis savybėmis visą tyrimo laikotarpį tiek kambario temperatūros sąlygomis, tiek termostato pasižymi geliai, pagaminti su Carbopol Ultrez 21 bei su visomis, skirtingomis gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentracijomis (1, 1,5, 2%). Galima teigti, jog tai lemia gelifikuojančios medžiagos savybės.
