FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
IEVA VAITIEKUTĖ
LŪPŲ PIEŠTUKO SU VAISTINIŲ MELISŲ EKSTRAKTU
TECHNOLOGIJA IR VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. G. Kasparavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis Data
LŪPŲ PIEŠTUKO SU VAISTINIŲ MELISŲ EKSTRAKTU
TECHNOLOGIJA IR VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Giedrė Kasparavičienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Ieva Vaitiekutė Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Lūpų pieštukų istorija ... 11 1.2. Lūpų struktūra... 111.3. Herpes Simpex virusas ... 14
1.4. Herpes Simplex viruso patogenezė ... 14
1.5 Vaistinė melisa – Melissa officinalis L. ... 15
1.6. Vaistinės melisos Herpes Simplex viruso gydyme ... 16
1.7. Lūpų pieštukų technologija ... 17
1.8. Lūpų pieštukų gamyboje naudotos medžiagos ... 18
1.9. Lūpų pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas ... 20
2. TYRIMŲ METODOLOGIJA ... 21
2.1. Tyrime naudotos medžiagos ir įranga ... 21
2.2. Tyrimo objektas ... 22
2.3. Tyrimo metodai ... 22
2.3.1. Sudėties modeliavimas ir optimizavimas ... 22
2.3.2. Lūpų pieštukų technologija ... 22
2.3.3. Lūpų pieštukų tekstūros analizė ... 23
2.3.4. Lūpų pieštukų lydymosi temperatūros nustatymas ... 23
2.3.5. pH nustatymas ... 24
2.3.6. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 24
2.3.7. Fenolinių junginių nustatymas ... 25
2.3.9. Satistinė analizė ... 26
3. REZULTATAI ... 27
3.1 Lūpų pieštukų pagrindo sudėties modeliavimas ... 27
3.1.1. Pagrindų lydymosi temperatūros nustatymas ... 28
3.1.2. Pagrindų tekstūros analizavimas ... 28
3.1.3. Optimalaus pagrindo parinkimas ... 29
3.2.Vaistinės medžiagos įterpimas ... 30
3.3. Lūpų pieštukų su vandenyje tirpintu melisų ekstraktu (VME) analizė ... 38
3.3.1. Emulsijų technologija ir vertinimas ... 39
3.3.2. Lūpų pieštukų su VME tekstūros analizavimas ... 42
3.3.3. Lūpų pieštukų su VME pH matavimas ... 44
3.3.4. Lūpų pieštukų su VME lydymosi temperatūros nustatymas... 44
3.3.5. Fenolinių junginių atpalaidavimas iš lūpų pieštukų su VME ... 45
3.3.6. Lūpų pieštukų su VME antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 46
3.4. Lūpų pieštukų su aliejuje disperguotu melisų ekstraktu (AME) analizė ... 47
3.4.1. Lūpų pieštukų su AME tekstūros analizavimas ... 47
3.4.2. Lūpų pieštukų su AME lydymosi temperatūros nustatymas ... 49
3.4.3. Lūpų pieštukų su AME pH matavimas ... 50
3.4.4. Lūpų pieštukų su AME fenolinių junginių atpalaidavimo nustatymas ... 50
3.4.5. Lūpų pieštukų su AME antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 51
3.5. Galutinių lūpų pieštukų gamyba ... 52
3.6. Stabilumo tyrimai ... 54
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
5. IŠVADOS ... 56
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
SANTRAUKA
I. Vaitiekutė. Magistro baigiamasis darbas/ darbo vadovė doc. dr. G. Kasparavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.
Darbo pavadinimas. Lūpų pieštuko su vaistinių melisų ekstraktu technologija ir vertinimas. Tyrimo objektas. Vaistinių melisų ekstraktas, naudojamas lūpų pieštukų gamybai ir patys lūpų pieštukai su vaistinių melisų ekstraktu. Darbo tikslas. Parinkti optimalią sudėtį ir technologiją lūpų pieštuko gamybai bei įvertinti kokybę. Darbo uždaviniai. Remiantis mokslinės literatūros analize, parinkti natūralios kilmės sudedamąsias medžiagas lūpų pieštuko su vaistinių melisų ekstraktu gamybai; optimizuoti sudėtį, naudojant statistinį modeliavimo metodą; įvertinti vaistinių melisų ekstrakto kokybę, nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą; įvertinti pagaminto lūpų pieštuko su vaistinių melisų ekstraktu kokybę. Tyrimo metodai. Lūpų pieštuko sudėtis buvo modeliuota ir optimizuota naudojant Design-Expert® 6.0.8. kompiuterinės programos paviršiaus atsako modelį. Pasirinktų sudėčių lūpų pieštukai buvo gaminti liejimo būdu. Buvo tiriama pagamintų skirtingų sudėčių pieštukų lydymosi temperatūra, analizuojama tekstūra, nustatyta pH reikšmė, antioksidacinis aktyumas ir fenolinių junginių kiekis. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatyta optimaliausia lūpų pieštukų su vandenyje tirpintu melisų ekstraktu (VME) sudėtis: sausojo melisų ekstrakto vandenyje tirpalas (1:25) – 1 g, ricinų aliejus – 6,205 g, kakavos sviestas – 5,545 g, bičių vaškas - 2,25 g, emulsiklių SPAN85/TWEEN85 mišinio – 0,1%. Optimaliausia lūpų pieštukų su aliejuje disperguotu melisų ekstraktu (AME) sudėtis: sausasis melisų ekstraktas – 0,05 g, ricinų aliejus – 6,655 g, kakavos sviestas – 6,045 g, bičių vaškas - 2,25 g. Vaistinių melisų ekstrakto kokybė buvo įvertinta nustačius bendrą fenolinių junginių kiekį (0,941 ± 0,21 mg/ml RRE) ir antioksidacinį aktyvumą (42,95 ± 0,51 % inaktyvinto DPPH). Lyginant pagamintus lūpų pieštukus su AME ir VME nustatyta, kad pieštukai su AME pasižymi geresnėmis savybėmis. Tekstūros analizatoriumi, nustatytas jų kietumas (361,934 ± 1,955 g/s) ir adhezija (-52,252 ± 0,9 g/s) yra priimtinesni ir užtikrina geresnį ir ilgesnį veikliųjų medžiagų išsilaikymą ant lūpų paviršiaus, lyginant su lūpų pieštukų su VME kietumu (620,894 ± 2,01 g/s) ir adhezija (-14,757 ± 0,52 g/s) (p<0,05). Didesnį lūpų pieštukų su AME minkštumą patvirtina ir šiek tiek žemesnė jų lydymosi temperatūra (58 ± 1 °C), lyginant su lūpų pieštukais su VME (61 ± 1 °C) (p>0,05). Lūpų pieštukų su AME pH reikšmė (6,04 ± 0,04) statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo lūpų pieštukų su VME pH reikšmės (5,88 ± 0,02) (p>0,05). Lūpų pieštukai su AME pasižymi šiek tiek didesniu antioksidaciniu aktyvumu
(81,19 ± 0,81 % inaktyvinto DPPH), lyginant su lūpų pieštukų su VME AA (80,01 ± 0,76 % inaktyvinto DPPH) (p>0,05). Fenolinių junginių statistiškai reikšmingai daugiau nustatyta lūpų pieštukuose su AME (0,259 ± 0,022 mg/ml RRE), negu pieštukuose su VME (0,121 ± 0,019 mg/ml RRE) (p<0,05). Lūpų pieštukai su VME ir su AME išlieka stabilūs visą 6 mėnesių laikymo laikotarpį.
SUMMARY
The Final Masters’s thesis of I. Vaitiekutė. Thesis supervisor doc. dr. G. Kasparavičienė; Lithuanian University of Health Sciences, The Faculty of Pharmacy at the Department of Drug Technology and Social Pharmacy – Kaunas.
Title of the thesis. The technology and evaluation of the lipstick with Lemon Balm (Melissa
officinalis) extract. Object of the research. Lemon Balm extract, which will be used to make the
lipsticks, and the produced lipsticks with Lemon Balm extract. Aim of the thesis. To acquire an optimal composition and technology intended to produce the lipsticks and then evaluate quality. Objectives of the thesis. To select natural ingredients for production of the lipstick with Lemon Balm extract, based on the analysis of scientific literature; to optimise the composition of the lipsticks using a statistical design method; to evaluate quality of Lemon Balm extract, while determining an amount of phenolic compounds and antioxidant activity; to evaluate the quality of the lipsticks produced with a Lemon Balm. Research methodology and methods. The composition of the lipstick was designed and optimised using a
Design-Expert® 6.0.8. software. After choosing the certain compositions, the lipsticks were made by using a
moulding method. The lipsticks with a different compositions were analysed by testing their melting point, texture, pH determination, antioxidant activity and dissolution of phenolic compounds. Research results and conclusions. The optimal composition of water-based lipstick was determined: dry Lemon Balm exctract solution in water (1:25) – 1 g, castor oil – 6,205 g, cocoa butter - 5,545 g, beeswax - 2,25 g, emulsifiers: 0,1 % of SPAN85/TWEEN85 mixture. The most optimal composition of oil-based lipstick: dry Lemon Balm exctract 0,05 g, castor oil 6,045 g, cocoa butter - 6,045 g, beeswax - 2,25 g. The quality of Lemon Balm extract was assessed by determining a total amount of phenolic compounds (0.941 ± 0.21 mg/ml RRE) and antioxidant activity (42.95 ± 0.51 % inactivated DPPH). While comparing the water-based and oil-water-based lipsticks, it was noticed that oil-water-based lipsticks have better overall qualities. Using the texture analyzer, there were determined the hardness (361,934 ± 1,955 g/s) and adhesion (-52,252 ± 0.9 g/s) of the oil-based lipsticks, which are more preferable, and provides a better and longer persistence of the active substance on the surface of the lip, comparing to the water-based lipsticks, which showed their hardness (620,894 ± 2,01 g/s) and adhesion (-14,757 ± 0,52 g/s) (p<0,05). Higher level of the oil-based lipsticks tenderness was also supported by their melting point, which was lower (58 ± 1 °C) than the water-based lipsticks (61 ± 1 °C) (p>0,05). The pH of the oil-based lipsticks was slightly acidic (6,04 ± 0,04), but it is not statistically significant to the water-based lipsticks pH (5,88 ± 0,02) (p>0,05). The
antioxidant activity of the oil-based lipsticks (81,19 ± 0,81 % inactivated DPPH) was slightly higher than the antioxidant activity of the water-based lipsticks (80,01 ± 0,76 % inactivated DPPH) (p>0,05). The oil-based lipsticks showed statistically significant higher dissolution of phenolic compounds (0,259 ± 0,022 mg/ml RRE) than the water-based lipsticks (0,121 ± 0,019 mg/ml RRE) (p<0,05). Both, the oil-based ant water-based lipsticks, were stable for for the entire 6 - month maintenance period.
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
°C - laipsniai CelsijausAA - antioksidainis aktyvumas
AME – su aliejuje disperguotu sausuoju melisų ekstraktu cm - centimetrai
DPPH• - 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas g - gramai
HSV - Herpes Simplex virusas ml - mililitrai
mm - milimetrai nm - nanometrai
p - patikimumo lygmuo pav - paveiksėlis
pH - vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas proc - procentai
q.s. - kiek reikia
RRE - rozmarino rūgšties ekvivalentai s - sekundės
SPAN 85 - sorbitan trioleatas Tlyd - lydymosi temperatūra
TWEEN 85 - polioksietileno (20) sorbitan trioleatas VME – vandeninis melisų ekstrakto tirpalas
ĮVADAS
Darbo aktualumas
Apie 90 % pasaulio gyventojų yra Herpes Simplex viruso, sukeliančio lūpų pūslelinę, nešiotojai. Lūpų pūsleline užsikrečiama nuo sergančiųjų, tačiau virusą gali perduoti ir jį nešiojantys, bet patys to nežinantys asmenys. Dažnai Herpes Simplex plinta ir lašeliniu būdu per orą. Nors užsikrėsti lengva, tačiau iš karto kokie nors ligos simptomai pasireiškia tik 1 % žmonių. Kitiems pūslelinė pasirodo tik tuomet, kai kokie nors veiksniai (infekcinės ligos, imuninės sistemos nusilpimas, įvairios traumos, pervargimas ir kt.) paskatina infekcijos paūmėjimą [2, 3].
Geriausias ligos gydymo būdas – jos prevencija. Remiantis literatūros analize ir mokslinių tyrimų duomenimis galima teigti, kad vaistinės melisos ekstraktas pasižymi antivirusiniu aktyvumu ir vartojant vietiškai gali būti naudojamas Herpes Simplex viruso gydymui ir profilaktikai [1]. Todėl šio darbo tikslas – parenkant optimalią sudėtį ir technologiją, sukurti Herpes Simplex viruso sukeltos lūpų pūslelinės profilaktikai bei gydymui skirtą lūpų pieštuką su vaistinių melisų ekstraktu bei įvertinti jo kokybę.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas: parinkti optimalią sudėtį ir technologiją lūpų pieštuko gamybai bei įvertinti pagamintų pieštukų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Remiantis mokslinės literatūros analize, parinkti natūralios kilmės sudedamąsias medžiagas lūpų pieštuko su vaistinių melisų ekstraktu gamybai.
2. Optimizuoti sudėtį, naudojant statistinį modeliavimo metodą.
3. Įvertinti vaistinių melisų ekstrakto kokybę, nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lūpų pieštukų istorija
Lūpų pieštukus, kaip ir kitą kosmetiką pirmieji išrado egiptiečiai [4]. Pirmiausia įvairūs tepalai ir aliejai buvo naudojami tik mirusiųjų apeigoms, tačiau, ilgainiui pastebėjus kosmetikos teigiamas savybes, ši pradėta naudoti ir gyvųjų odos priežiūrai. Šiuo metu be įvairių kosmetikos ir lūpų priežiūros priemonių neišsiverstų didžioji dalis pasaulio moterų [5].
Literatūroje teigiama, kad pirmieji lūpų pieštukai gaminti iš primityvių sudedamųjų dalių mišinių tokių kaip: gyvsidabrio rūdos (gyvsidabrio (II) sulfido), jūros dumblių ir šilkmedžio. Tuo tarpu šiuo metu pagrindiniai lūpų pieštukų ingredientai yra įvairūs aliejai, riebalai ir vaškai [4, 6].
1.2. Lūpų struktūra
Histologijoje išskiriamos odinė, tarpinė ir gleivinė žmogaus lūpų dalys (2, 3, 4 pav.). Anatomiškai lūpų pagrindą sudaro žiedinis burnos raumuo. Lūpos išorinė odinė dalis yra panašios struktūros kaip ir kitų kūno vietų oda. Ją sudaro: epidermis, derma, plaukų folikulai, prakaito bei riebalinės liaukos; yra juntamųjų nervų galūnėlių. Šios dalies epitelis yra daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis. Poepitelinis jungiamasis audinys formuoja aukštus spenelius, įsiterpiančius į epitelį [7, 8, 9].
Tarpinė (raudonoji) lūpos dalis sudaryta iš išorinės (lygios) ir vidinės (gauruotos) dalių. Šios dalies epidermis yra gana plonas, joje nėra plaukų, prakaito liaukų, bet yra riebalinių liaukučių. Jų daugiau viršutinėje lūpoje, ypač lūpos kampuose. Raudonojoje lūpų dalyje gausu nervinių galūnių, dėl to ši lūpos dalis yra itin jautri. Šios dalies gleivinės jungiamasis audinys formuoja gilius, gerai vaskuliarizuotus spenelius, todėl dėl ypač geros kraujotakos šoje dalyje ir plono epidermio sluoksnio kraujas persišviečia per epidermį ir lūpos yra rausvos spalvos [7, 8].
Lūpos gleivinė dalis aptraukta storu daugiasluoksniu plokščiuoju neragėjančiu epiteliu. Speneliai negilūs, o gleivinės sluoksnis neryškiai pereina į pogleivinį sluoksnį. Pogleivinis sluoksnis, turintis mukoserozinių seilių liaukučių, dengia ruožuotuosius lūpos raumenis [7, 8, 10].
2 pav. Odinės lūpos dalies struktūra: 1 – plaukas, 2 – epitelis, 3 – epitelio raginis sluoksnis, 4 – poepitelinis jungiamasis audinys, 5 – riebalinė liauka [11]
3 pav. Tarpinės lūpos dalies struktūra: 1 – plonas raginis ir blizgantis sluoksniai, 2 – daugiasluoksnis plokščio epitelio dyglinis sluoksnis, 3 – gilūs kapiliarinio sluoksnio jungiamojo
audinio speneliai, 4 – epitelio pamatinis sluoksnis, 5 – poepitelinis jungiamasis audinys su kraujagyslėmis [11]
4 pav. Gleivinės lūpos dalies struktūra: 1 – lūpos raumuo, 2 – jungiamasis audinys, 3 – mukozinės seilių liaukos, 4 – ištekamieji latakai [11]
Lūpų oda yra daug plonesnė nei veido oda ir turi mažiau melanocitų, dėl to lūpos yra labiau pažeidžiamos aplinkos veiksnių. Lūpos neapsaugotos nuo išdžiūvimo ir ultravioletinių spindulių poveikio, kas dažnai sukelia sutrūkimus ar net pūslių atsiradimus. Lūpos yra viena iš dažniausių pūslelinės protrūkio vietų, taip pat tai vieta karcinomų atsiradimui, dažniausiai dėl žalingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Be to, tarpinė lūpų dalis yra gerai vaskuliarizuota, kas užtikrina efektyvią biologiškai aktyvių medžiagų ir vaistinių medžiagų skvarbą šioje dalyje [12].
1.3. Herpes Simpex virusas
Žodį herpes, graikiškai reiškiantį sėlinti, 1000 metų pr. m. e. pavartojo Herodotas aprašydamas bėrimus, lydimus karščiavimo. XX a. 6 dešimtmetyje herpes virusai buvo išskirti į du antigeninius tipus HSV1 ir HSV2 [15].
Paprastoji pūslelinė (Herpes Simplex) - tai virusinė užkrečiama odos ir gleivinių liga, kuri pasireiškia grupelėmis pūslelių. Išskiriama pirminė ir antrinė formos. Liga dažniausiai kartojasi toje pačioje vietoje. Serga dažniausiai jauni žmonės ir vaikai. Užsikrečiama tiesioginiu būdu, iki 5 metų amžiaus. Dauguma žmonių (60 proc) yra viruso nešiotojai. Žmogus yra vienintelis viruso infekcijos šaltinis [16].
Herpes Simplex labialis dažniau sukelia Herpes Simplex 1 (HSV1) (80-90proc), rečiau Herpes Simplex 2 (HSV2) (10-20 proc) [16]. Tai Herpesviridae šeimos virusai [17]. Infekcija skatina antikūnų
gamybą, tačiau virusas nėra eliminuojamas [16]. Abu virusai yra žmogaus α virusai, turintys DNR. Virusams patekus į periferinių nervų mazgų neuronus, jų būsena tampa slapta (latentinė). Po kurio laiko, pakitus sąlygoms, virusai gali iš latentinės pereiti į aktyviąją būseną ir sukelti pūslelinę [17]. Daugeliui žmonių ji anksčiau ar vėliau recidyvuoja. Recidyvus gali sukelti peršalimas, prisidėjusi kita infekcija, imuniteto nepakankamumas, nuolatinis odos ar gleivinės dirginimas, ŽIV, limfoma, kaulų čiulpų persodinimo operacija, įvairių ligų gydymas imunosupresantais ar gliukokortikoidais [16].
Virusai jautrūs 1 proc hipochloritui, spiritiniams jodo tirpalams, 70 proc etanoliui, glutaraldehidui, formaldehidui. Išorinėje aplinkoje išlieka trumpai. Plinta tiesioginio sąlyčio būdu, per seiles [17].
1.4. Herpes Simplex viruso patogenezė
Infekcijos vartai - oda ir gleivinės. Viruso replikacija prasideda epidermio ir pačios odos ar gleivinės ląstelėse, vyksta citolizės ir uždegimo reakcijos. Žuvus epidermio dygliuotojo sluoksnio ląstelėms (balioninė degeneracija), susidaro vienos kameros pūslyčių, pripildytų serozinio skysčio. Pūslytei sprogus, susidaro nedidelė odos erozija arba gleivinės afta, į kurią neretai patenka antrinė bakterinė infekcija [3, 15].
Nepriklausomai nuo vietinių klinikinių požymių, replikacijos metu virusų prasiskverbia ir į jutimines ir vegetacines nervines galūnes. Aksonais virusai nukeliauja į nervinių ląstelių mazgus (ganglijus). Laikas, per kurį virusas iš patekimo vietos nukeliauja į ganglijus, iki šiol nežinomas [15].
Latentinės reakcijos atvejais, virusui užkrėtus nervinius ganglijus, virusų genomas integruojasi į neuronų genomą. Viruso aktyvacijos metu vyksta jo genomo transkripcija. HSV1 būna trišakio nervo, o HSV2 – sakralinių nervų ganglijuose, iš kurių recidyvų metu nervais plinta į gleivines ir odą ir todėl susidaro vezikulų [15]. Todėl virusų reaktyvumo metu pažeidimai yra atitinkamų nervų įnervuojamose odos ir gleivinės srityse [17].
Latentinės infekcijos susidarymo ir viruso reaktyvacijos mechnizmai nėra visiškai ištirti. Imunitetui formuotis svarbus tiek ląstelinis, tiek humoralinis imunitetas. Imunosupresinės būklės asmenims latentinė infekcija dažnai pereina į aktyvią, o aktyvios formos būna daug sunkesnės negu asmenims, kurių imuninės sistemos būklė normali [15].
1.5 Vaistinė melisa – Melissa officinalis L.
Vaistinė melisa priskiriama lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, citrinos kvapo augalas. Stiebas stačias, šakotas 15-20 cm aukščio, jį dengia liaukiniai arba paprasti plaukeliai. Šakniastiebis labai šakotas su požeminiais ūgliais. Lapai 6-8 cm ilgio, kotuoti, kiaušiniški, karbuoti arba karbuotai dantyti, nukirstu širdišku arba apvaliu pamatu. Jų viršutinė pusė nežymiai plaukuota, blizganti, apatinė – tik prie gyslų plaukuota. Apyžiedis pailgos formos, trumpesnis už žiedus, o žiedai viršūninių lapų pažastyse, po 3 – 10 susitelkę vienašoniuose netikruose menturiuose. Taurelės viršutinė lūpa plokščia, tridantė, apatinė dvidantė. Vainikėlis dvilūpis, baltas arba rožinis, beveik plikas 13 – 15 mm ilgio, 1,5 – 2 kartus ilgesnis už taurelę. Vaisių sudaro 4 smulkūs 1,8 – 1,9 mm ilgio, kiaušiniški, šviesiai rudi riešutėliai. 1000 sėklų (riešutėlių) sveria 0,52 - 0,68 g [14].
Melisos žolėje, priklausomai nuo augimvietės yra iki 0,33 % eterinio aliejaus, vitamino C, organinių rūgščių, apie 4 % rauginių medžiagų, kartumynų bei gleivių. Sėklose yra apie 20 % riebalų [14].
Eterinį aliejų sudaro [14]: Citralis;
Citronelalis; Geraniolis; Linalolas; Adehidai.
Išdžiovinta žaliava pasižymi citrinos kvapu, pradžioje sutraukiančio, o vėliau - malonaus skonio. Joje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 13 %, stambių stiebų – ne daugiau kaip 5 %, susmulkėjusių lapų ir žiedų - ne daugiau kaip 3 %, pašalinių priemaišų - ne daugiau kaip 3 %, iš jų mechaninių – ne daugiau kaip 0,5 %. [14].
1.6. Vaistinės melisos Herpes Simplex viruso gydyme
Pirmojo tipo Herpes Simplex virusą žolininkai rekomenduoja gydyti vaistinių melisų preparatais. Juose esantys eteriniai aliejai turi medžiagų, slopinančių virusą. Vokietijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad
pūslelinės virusą nešiojantiems žmonėms, kurie nuolat vartojo melisų tepalą, liga pasikartodavo ne taip dažnai ir plito daug lėčiau [18].
Taip pat rekomenduojama vartoti lūpų balzamą, kurio apsaugos nuo saulės filtras (SPF) mažiausiai 15. Ištyrus pakartotinai paprastąja pūsleline sergančius žmones paaiškėjo, kad saulei veikiant ligos simptomai dažniau pasireikšdavo tiems, kurie nevartojo lūpų apsaugos [18].
Vokietijos ir Irano universitetuose atliktuose tyrimuose buvo nustatytas vaistinių melisų antivirusinis veikimas pries Herpes Simplex virusą. Buvo atlikti tyrimai in vitro, kurių tikslas buvo įvertinti antivirusinį vaistinės melisos ekstrakto ir pasirinktų fenolinių komponentų: kofeino rūgšties, p- kumarino rūgšties ir rozmarino rūgšties aktyvumą prieš aciklovirui jautrias ir aciklovirui atsparias Herpes
Simplex viruso atmainas. Nustatytas didelis melisos ekstrakto efektyvumas, esant pirmiesiems virusinės
infekcijos simptomams. Taip ekstraląsteliniams viruso palikuonims sutrukdoma infekuoti kitas ląsteles ir viruso plitimas sustabdomas dar anktyvojoje stadijoje. Melisos ekstraktas pasižymėjo virucidiniu aktyvumu. Nustatyta kad melisos ekstraktas veikia ne tik aciklovirui jautrias, bet net ir aciklovirui atsparias Herpes Simpex atmainas. Taigi tyrimas patvirtino kad vaistinių melisų ekstraktas pasižymi antiherpetiniu aktyvumu ir gali būti naudojamas vietiniam pasikartojančių Herpes infekcijų gydymui. [19].
1.7. Lūpų pieštukų technologija
Lūpų pieštukų gamybos preocesas skirstomas į 5 stadijas [20, 21]:
1) Medžiagų smulkinimas. Šiame etape disperguojamos medžiagos ir įterpiamos į pieštukų sudėtį smulkiausių dalelių pavidale.
2) Lydimas, maišymas. Pirmiausia išlydomos medžiagos, turinčios didžiausią lydymosi temperatūrą (vaškai) kiti sandai dedami lydymosi temperatūros mažėjimo tvarka (aliejai). Maišoma iki vienalytės masės. Masei pravėsus pridedama eterinių aliejų.
3) Liejimas/pakavimas. Gauta masė atsargiai išpilstoma į pasirinktos formos plastikines ar metalines lūpų pieštukų talpykles. Užpildytos talpyklės laikomos vėsioje vietoje, kol lūpų pieštukai visiškai sustingsta.
4) Aplydymas. Norint suteikti pagamintiems lūpų pieštukamams lygumo ir blizgesio, jų paviršius paveikiamas intensyvia liespna. Pakaitinimas trunka kelias sekundes.
5) Ženklinimas.
1.8. Lūpų pieštukų gamyboje naudotos medžiagos
1. Ricinos aliejus. Ricinos aliejus yra išgaunamas iš paprastojo ricinmedžio (Ricinus Communis) augalo sėklų, ir naudojama kaip natūrali odos priežiūros priemonė. Aliejus gali būti bespalvis arba šviesiai gelsvos spalvos, savito kvapo skystis. Grynas šalto spaudimo ricinos aliejus yra beskonis ir bekvapis. Virimo temperatūra yra 313 °C, tankis yra 961 kg/m3. Šis aliejus naudojamas nuo neatmenamų laikų, jame gausu vitamino E ir nepakeičiamų riebalų rūgščių - ricinolio, omega-9, omega-6 kurios yra būtinos sveikiems plaukams ir odai. Dėl odą puoselėjančių savybių ricinos aliejus plačiai naudojamas kosmetikos gamyboje [22, 23].
2. Sausasis melisų ekstraktas. Vaistių melisų ekstrakte yra hidroksicinamono rūgšties darinių, flavonoidų, kofeino rūgšties, m-kumarino rūgšties, eriodicitol-7-O-glikozido, naringino, hesperidino. Vaistinė melisa yra natūralus rozmarino rūgšties šaltinis, kuri yra kavos rūgšties bei 3,4 – dihidroksifenipieno rūgšties esteris ir pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis, antivirusinėmis savybėmis [24]. Dėl pastarųjų savybių vaistinių melisų ekstraktas gali būti vartojamas vietiškai Herpes
Simplex viruso gydymui ir profilaktikai [1].
3. Geltonasis bičių vaškas gaunamas karštame vandenyje išlydant bičių korius ir pašalinant priemaišas [25]. Bičių vašką sudaro: įvairūs esteriai (palmitino rūgšties ir didelės molekulinės masės alkoholio esteriai) 70 - 75 proc; laisvosios riebalų rūgštys 13 - 15 proc; angliavandeniai 12 - 15 proc [27]. Geltoni ar rusvi gabaliukai ar plokštelės, silpno būdingo, medų primenančio kvapo, beskoniai. Kambario temperatūroje jis yra kietas ir trapus. Sušildytas vaškas tampa minkštas ir lankstus. Lydymosi temperatūra svyruoja nuo 61 °C iki 66 °C, tankis apie 0,960 g/cm3. Tirpsta chloroforme, eteryje, riebaluose ir eteriniuose aliejuose, iš dalies tirpus karštame 90 proc. etanolyje, praktiškai netirpus vandenyje. Bičių vaškas gali būti naudojamas kaip emulsiklis, kaip medžiaga, reguliuojanti konsistenciją, plastiškumą bei kaip standumo suteikinatis agentas. Jis padengia odą, ją minkština, neįsigeria į gilesnius odos sluoksnius, o sudaro apsauginę plėvelę, apsaugodamas nuo neigiamo aplinkos poveikio [26, 28].
4. Kakavos sviestas – gelsvos spalvos, kambario temperatūroje kietos konsistencijos riebalai, gaunami iš tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao) sėklų, ilgiau laikant turi savybę baltėti. Būdingas malonus kakavos kvapas, švelnus skonis [29]. Kakavos sviestą sudaro: nesočių riebalų rūgščių trigliceridai: oleino, stearino, palmitino rūgštys nedideli kiekiai arachidono, linolo ir kitų riebalų rūgščių [30, 31]. Būdinga lydymosi temperatūra 30 - 35 °C, netirpus etanolyje, gerai maišosi su eteriu, benzenu, chloroformu. Tankis 20 °C temperatūroje – 0,990 - 0,998 g/cm3 [33]. Naudojamas medicininių žvakučių ir lūpų pieštukų gamyboje . Apsaugo odą nuo išsausėjimo, šiurkštumo ir trūkinėjimo, todėl ypač tinka lūpų priežiūrai. Dėl savo saybės lydytis kūno temperatūroje lengvai tepasi ir pasiskirsto ant odos [32].
5. Čiobrelių eterinis aliejus turi antibakterinių ir antiseptinių savybių, saugo žaizdas nuo infekcijų. Aliejus padeda greičiau užgyti, randams, spuogams ir dėmėms. Rekomenduojama naudoti egzemos ar dermatito pažeistai odai, padeda gydyti grybelį. Jis stimuliuoja limfos ir kraujo apytaką. Aliejus stiprina organizmo gynybines funkcijas, skatina kraujotaką ir didina kraujo spaudimą [34]. Dažnai naudojamas kosmetikos gamyboje kaip natūralus koncervantas, nes pasižymi antiseptinėm, antibakterinėm savybėm, padeda užtikrinti ilgesnį kosmetikos priemonių stabilumą bei apsaugo nuo mikrobinės taršos [52].
6.Vitaminas E (α-tokoferolio acetatas) – gaunamas molekulinės garų distiliacijos ar ekstrakcijos būdu iš augalinių aliejų (saulėgrąžų, kukurūzų, sojų, kviečių gemalų aliejų). Raceminis sintetinis tokoferolis gali būti gaunamas iš metilinto hidrochinono kondensacijos su raceminiu izofitoliu metu. Tai skaidrus, bespalvis ar gelsvas aliejinis skystis, netirpus vandenyje, lengvai tirpsta acetone, etanolyje, eteryje, augaliniuose aliejuose. Tankis 20 °C temperatūroje – 0,947 - 0,951 g/cm3, virimo temperatūra 235 °C, lydymosi temperatūra - 27,5 °C. Atmosferos deguonies poveikyje linkęs oksiduotis. Turėtų būti laikomas sandariame inde, sausoje,vėsioje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje. Naudojamas kosmetikoje kaip vitamino E šaltinis, antioksidantas bei konservantas [35, 36].
7.TWEEN 85, SPAN 85. Tai medžiagos, kurios stabilizuoja dispersines sistemas: emulsijas, suspensijas didindamos jų patvarumą ir mažindamos paviršiaus įtempimą fazių susilietimo vietose. PAM pasižymi stipriomis emulsuojančiomis savybėmis, jos yra mažai jautrios temperatūros, pH bei terpės pokyčiams. Gamintojai rekomenduoja naudoti mažus nejonogeninių PAM kiekius (0,1 % - 0,4 %) [37].
1.9. Lūpų pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas
Literatūroje rekomenduojamas lūpų pieštukų ilgis – 5 - 6 cm, masė – 0,5 - 10 g, lydymosi temperatūra – 55 - 65 °C. [38]. Remiantis įvairių mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, optimalus lūpų pieštuko pH- 6,3 - 6,8 [39, 40, 41]. Kokybiškas lūpų pieštukas turėtų būti gerai tepus, vidutinio kietumo (neskilinėti, netrupėti ar nebūti per minkštas), būti vienalytis, tolygios spalvos, neturėtų matytis pavienių sudedamųjų medžiagų dalelių. Visą tinkamumo naudoti laiką lūpų pieštukas privalo išlikti stabilus (nekeisti spalvos, kvapo, formos, pH, lydymosi temperatūros, jokiu būdu negali atsiskirti fazės ar pakisti tekstūra). Lūpų pieštukų talpa turi būti patogi naudojimui, rekomenduojama, kad saugotų nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia laikyti 5 - 25 °C temperatūroje, priklausomai nuo lūpų pieštuko sudėties [38].
2. TYRIMŲ METODOLOGIJA
2.1. Tyrime naudotos medžiagos ir įranga
Lūpų pieštukų gamyboje ir tyrimuose naudojamos medžiagos:
Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008, LSMU laboratorija); Etilo alkoholis 96 proc. (UAB Stumbras, Lietuva);
Sausasis melisų ekstraktas, rozmarinų rūgšties kiekis >7 proc (Naturex, Prancūzija); Ricinų aliejus (Carl Roth, Vokietija);
Geltonasis bičių vaškas (Bitininkų draugija Bitutė, Lietuva); Kakavos sviestas (Henry Lamotte GmbH, Vokietija);
Čiobrelių eterinis aliejus (SAFC, Airija);
Vitaminas E (α-tokoferolio acetatas) (Sigma Aldrich, Vokietija);
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH•) reagentas („Sigma-Aldrich“, Vokietija); Tween85 (Croda, Didžioji Britanija);
Span85 (Croda, Didžioji Britanija).
Lūpų pieštukų gamyboje ir tyrimuose naudojama įranga:
Analitinės svarstyklės „Scaltec“ (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija); Vandens vonelė „J.P.Selecta“, s.a. (Ispanija);
Termometras „LCD Digital Portable Multi-Thermometer“ (Kinija); pH-metras „pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1“ (Delta OHM, Italija);
Tekstūros analizatorius „TA.XT.plus“ (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). Magnetinė maišyklė „MSH 20A“ (Korėja);
Mikrofiltrai (Frisenette, Danija); Mikropipetės „Gilson“ (Prancūzija);
Spektrofotometras „Agilent 8453 UV-Vis“ (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV); Mikroskopas Motic, BA 310 (TED PELLA, INC; Kanada)
2.2. Tyrimo objektas
Vaistinių melisų ekstraktas, naudojamas lūpų pieštukų gamybai ir patys lūpų pieštukai su vaistinių melisų ekstraktu.
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. Sudėties modeliavimas ir optimizavimas
Lūpų pieštuko sudėtis buvo modeliuota ir optimizuota naudojant Design-Expert® 6.0.8. kompiuterines programos paviršiaus atsako modelį. Programos pasiūlyti galimi lūpų pieštukų pagrindų variantai buvo pagaminti praktiškai. Buvo tiriama kiekvienos sudėties lydymosi temperatura ir analizuojama tekstūra, taip pat jie vertinti vizualiai. Ieškota optimalios pagrindo sudėties, lūpų pieštuko gamybai.
Paviršiaus atsako modelis yra greitas ir plačiai taikomas būdas, siekiant empiriškai nustatyti funkcinį ryšį tarp atsako ir kintamųjų, kuris išreiškiamas daugianare lygtimi. Dažniausiai šis modelis taikomas, kai atliekamas optimizavimas tik su keliais reikšmingais faktoriais. Jo privalumas yra minimalus eksperimentų skaičius ir laikas. Paviršiaus atsako dviejų faktorių centrinės kompozicijos modelis yra efektyvus, optimizuojant vaistinės medžiagos nešiklio sistemas [42].
2.3.2. Lūpų pieštukų technologija
Lūpų pieštukai buvo gaminami liejimo būdu. Gamybą sudarė 3 stadijos: lydymas, maišymas ir išpilstymas į talpas.
Lydymas buvo vykdomas naudojant vandens vonią ir į ją istatytą porceliano lėkštelę. Į lėkštelę, visų pirma buvo įpiltas tiksliai atsvertas kiekis ricinos aliejaus ir įkaitintas iki 63 – 63 ºC. Į jį eilės tvarka buvo dedamos kitos medžiagos. Aukščiausią lydymosi temperatūrą turinčios medžigos dedamos pirmiausiai. Todėl pradžioje buvo dėtas bičių vaškas, ir tik jam išsilydžius įdėtas kakavos sviestą. Šiam ištirpus ir gavus vientisą masę, buvo maišoma stikline lazdele, kad nesusidarytų vėstančio vaško gumulėliai. Masei šiek tiek pravėsus, ji buvo išpilstyta į specialias lūpų pieštukų formeles [43].
Gaminant galutinius lūpų pieštukus buvo įdėti natūralūs konservantai: čiobrelių eterinis aliejus (q.s) bei vitaminas E (1%).
2.3.3. Lūpų pieštukų tekstūros analizė
Norint įvertinti lūpų pieštukų kietumą, analizė buvo atliekama naudojantis tekstūros analizatoriumi TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). Kompiuterine programa buvo atliekamas lūpų pieštukų kietumo palyginimo testas, pasirinkus funkciją: skirtingų serijų pieštukų kietumo palyginimas, skvarbai naudojant 2 mm adatą – zondą. Ant tekstūros analizatoriaus padėklo po vieną buvo statomi tiriamieji lūpų pieštukai, tuomet paleidžiamas specialus zondas su 2 mm adata, kuris 1,0 mm/s greičiu juda link pieštuko ir skverbiasi į 3 mm gylį, taip išmatuodamas zondo skverbimosi jėgą ir nustatydamas lūpų pieštuko kietumą [44]. Programa taip pat apskaičiuoja adheziją, kuri parodo, lūpų pieštuko prilipimą prie lūpų paviršiaus. Kompiuterinė programa, atlikus kiekvieną testą, automatiškai nubraižo grafiką ir apskaičiuoja rezultatus (6 pav). Svarbu po kiekvieno matavimo zondą nuvalyti popierine servetėle. Matavimas atliekamas kambario temperatūroje (25 ± 2 °C). Norint gauti tikslesnius rezultatus, kiekvienas lūpų pieštukas buvo tiriamas 3 kartus ir išvedamas aritmetinis vidurkis.
6 pav. Kompiuterinės programos automatiškai nubraižytas grafikas, rodantis lūpų pieštukų kietumą. (Force – zondo prasisverbimo jėga gramais (g); Time – laikas sekundėmis (s), zondui
skverbiantis gilyn į pieštuką) 2.3.4. Lūpų pieštukų lydymosi temperatūros nustatymas
Lydymosi temperatūra buvo nustatinėjama remiantis JAV Farmakopėjoje nurodyta metodika. Pieštuko mėginys (1 g) buvo dedamas į stiklinį mėgintuvėlį, kuris panardinamas į stiklinėlę su vandeniu taip, kad vandens lygis būtų aukščiau už mėginio aukštį. Lygiagrečiai mėgintuvėliui, tokiame pat gylyje
panardinamas ir termometras, matuojantis vandens vonioje esančią temperatūrą. Vandeniui pasiekus pastovią 58 - 60 oC temperatūrą, į mėgintuvėlį įkišus kitą termometrą, matuojama temperatūra, prie kurios pradeda formuotis pirmasis besilydančio lūpų pieštuko lašas – ši temperatūra ir laikoma pieštuko lydymosi temperatūra. Siekiant kuo tikslesnių rezultatų, matavimai kartoti 3 kartus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį [45].
2.3.5. pH nustatymas
Norint nustayti lūpų pieštuko pH reikšmę, visų pirma būtina juos ištirpinti. Lūpų pieštuko mėginys buvo įdėtas į porceliano lėkštelę su 50 ml išgryninto vandens ir buvo kaitinama virš vandens vonios (temperatūra 63 – 65 °C). Pieštukui visiškai išsilydžius, gautas tirpalas buvo filtruotas pro popierinį filtrą. Palaukus kol fitratas bus atvėsęs iki kambario temperatūros, atliekamas pH reikšmės matavimas. Po kiekvieno matavimo prietaiso elektrodai plaunami išgrynintuoju vandeniu ir nusausinama lignino popierėliu. Matavimai vykdyti 3 kartus, rezultatai gaunami išvedus aritmetinį vidurkį [46].
2.3.6. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas
Antioksidacinio aktyvumo nustatymui buvo naudojamas fotometrinis 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH●) laisvojo radikalo sujungimo metodas. Antioksidacinis aktyvumas įvertinamas matuojant, kiek procentų stabilaus DPPH radikalo neutralizuoja tiriamoje medžiagoje esantys ir antioksidaciniu aktyvumu pasižymintys junginiai. DPPH• tirpalui reaguojant su medžiaga, esančia protono donoru, įvyksta reagento redukcija ir tamsiai violetinė DPPH• tirpalo spalva išnyksta – tirpalas pasidaro gelsvas dėl esančios laisvos pikrilo grupės [47].
Lūpų pieštukų mėginys (1 pieštukas) buvo ištirpintas 40 ml etanolio 96 proc (v/v) 60°C temperatūroje, maišyta magnetine maišykle, kol visiškai disperguosis. Filtruota pro 0.45µm mikrofiltrą. Sausasis melisų ekstraktas tirpintas vandenyje santykiu 1:25.
DPPH tirpalas ruošiamas 250 ml matavimo kolboje tirpinant 0,01 g radikalo miltelių su 96 proc. (v/v) etanoliu. 2,5ml gauto 0,1 mM etanolinio DPPH• tirpalo 1 cm 4 ml kiuvetėje sumaišoma su 0,5 ml tiriamo tirpalo. Sumaišius mėginius, jie paliekami 30 min tamsoje. Spektrofotometru matuojamas mėginių absorbcijos sumažėjimas esant 518 nm bangos ilgiui, palyginamuoju tirpalu naudojant 96 proc. etanolį (prieš matavimą tirpalai buvo dar kartą perfiltruoti per 0.25µm mikrofiltrą). Tyrimas kartojamas 3 kartus.
Antioksidacinis aktyvumas išreiškiamas inaktyvuoto DPPH• radikalo kiekio procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę [48, 49].
A0 – tuščiojo bandinio absorbcija (t = 0 min)
Aa – bandinio su tiriamuoju tirpalu absorbcija (t = 30 min)
2.3.7. Fenolinių junginių nustatymas
Norint įvertinti pagaminto lūpų pieštuko su vaistinių melisų ekstraktu kokybę, buvo tirtas bendras fenolinių junginių kiekis sausame vaistinių melisų ekstrakte ir pagamintuose lūpų pieštukuose. Gauti rezultatai lyginti tarpusavyje.
Lūpų pieštukų mėginys (1 pieštukas) buvo ištirpintas 40 ml etanolio 60 °C temperatūroje, maišyta magnetine maišykle, kol visiškai disperguosis. Filtruota pro 0.45µm mikrofiltrą. Taip pat pagamintas sausojo melisų ekstrakto vandenyje tirpalas (1:25). Fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose lygintas su fenolinių junginių kiekiu vaistinių melisų ekstrakto tirpale 1:25.
Bendras fenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometriškai, naudojant standartinį Folin-Ciocalteu reagentą. Tam sudaroma kalibravimo kreivė etaloniniams 0,0625; 0,125; 0,25; 0,5; 1,0 mg/ml koncentracijos rozmarino rūgšties tirpalams.
Reakcija: 2,5 ml Folin – Ciocalteu (skiesto 1:10) tirpalo pridedama 0,5 ml tiriamo tirpalo ir 2 ml 7,5 natrio karbonato tirpalo, kuris tirpalui suteikia mėlynai žalią spalvą.
Po 30 min. spektrofotometru matuojama absorbcija 765 nm bangos ilgyje (prieš matavimą tirpalai buvo dar kartą perfiltruoti per 0,25 µm mikrofiltrą). Koncentracija išreiškiama rozmarino rūgšties ekvivalentais – RRE mg/ml [50].
2.3.8. Stabilumo tyrimai
Stabilumo tyrimai buvo vykdyti po 3 ir 6 mėnesių. Siekiant įvertinti kaip laikant kambario temperatūroje kinta lūpų pieštukų savybės buvo vizualiai buvo vertinti spalvos kvapo, išvaizdos pokyčiai,
atliktas tekstūros analizavimo testas, nustatyta lydymosi temperatūra bei pH reikšmė. Gauti rezultatai buvo lyginti su kątik pagamintų lūpų pieštukų tyrimų rezultatais.
2.3.9. Satistinė analizė
Eksperimentinis optimizavimas atliktas, naudojant Design-Expert® 6.0.8. paketą. Gauti tyrimų rezultatai statistiškai apdoroti, naudojant Microsoft® Office Excel 2010. Vidurkiai pateikti su standartiniu nuokrypiu, skirtumai tarp vidurkių patikimi, jei p < 0,05.
3. REZULTATAI
3.1 Lūpų pieštukų pagrindo sudėties modeliavimas
Prieš modeliuojant lūpų pieštukų sudėtį, visų pirma reikėjo pasirinkti kokios sudėtinės dalys sudarys pagrindą. Kaip skystoji pagrindo dalis parinktas ricinų aliejus, o kietieji pagrindo komponentai - kakavos sviestas ir bičių vaškas.
Lūpų pieštuko pagrindo sudėtis buvo modeliuojama ir optimizuojama, naudojant
Design-Expert® 6.0.8. kompiuterinės programos paviršiaus atsako modelį (1 lentelė). Pagal šios programos
pateiktas lūpų pieštukų procentines sudėtis, buvo apskaičiuotos jų sudėtys gramais ir vykdyta gamyba. 1 lentelė Design-Expert® 6.0.8. sumodeliuotos lūpų pieštukų pagrindų sudėtys (proc).
Gaminamos vienos serijos masė – 15 g
Ricinų aliejus Vaškas Sviestas
1. 40,00 15,00 Iki 100 2. 70,00 15,00 Iki 100 3. 40,00 30,00 Iki 100 4. 70,00 30,00 Iki 100 5. 33,79 22,50 Iki 100 6. 76,21 22,50 Iki 100 7. 55,00 11,89 Iki 100 8. 55,00 33,11 Iki 100 9. 55,00 22,50 Iki 100 10. 55,00 22,50 Iki 100 11. 55,00 22,50 Iki 100 12. 55,00 22,50 Iki 100 13. 55,00 22,50 Iki 100
3.1.1. Pagrindų lydymosi temperatūros nustatymas
Atlikus visų 13 kompiuterinės programos pasiūlytų lūpų pieštukų sudėčių lydymosi temperatūros (Tlyd) nustatymo tyrimą matome (7 pav) , kad visi pagrindai yra labai panašios lydymosi temperatūros. Nustatyta lydymosi temperatūra statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tarp 3 ir 7 sudėties pieštukų (p<0,05). Tarp kitų sudėčių statistiškai reikšmingų skirtumų nėra (p>0,05). Nustatyta, kad didžiausią įtaką pieštukų lydymosi temperatūrai turi bičių vaškas, gauta gana stipri koreliacija tarp lydymosi temperatūros ir bičių vaško kiekio (r = 0,73). Tarp ricinų aliejaus ir lydymosi temperatūros nustatyta silpna neigiama koreliacija (r = -0,17). Tarp kakavos sviesto kiekio ir lydmosi temperatūros taip pat pastebima silpna neigiama koreliacija (r = -0,17). Taigi, kuo daugiau bičių vaško bus lūpų pieštukų sudėtyje, tuo Tlyd bus aukštesnė, o kuo daugiau kakavos sviesto ir ricinų aliejaus – tuo žemesnė. Visų lūpų pieštukų pagrindų Tlyd telpa į kokybines (47 - 53,5 ± 1 °C) ribas, pagal šį parametrą visi pagrindai atitinka reikalavimus ir yra tinkami tolimesnei lūpų pieštukų gamybai.
7 pav. Skirtingų pagrindų sudėčių lūpų pieštukų lydymosi temperatūros nustatymas
3.1.2. Pagrindų tekstūros analizavimas
Kuo didesne jėga zondas prasiskverbia į 3 mm gylį, tuo lūpų pieštukas pasižymėjo didesniu kietumu, ir atvirkščiai. Taip buvo nustatytas 13 skirtingų sudėčių lūpų pieštukų pagrindų kietumas.
Sudarius gautų rezultatų diagramą (8 pav) galima matyti, kokio kietumo yra kiekvienos sudėties pagrindas. Nustatyta stipri koreliacija tarp vaško kiekio esančio sudėtyje ir lūpų pieštuko kietumo (r = 0,73). Tarp ricinų aliejaus ir pieštukų kietumo koreliacija vidutiniškai neigiama (r = -0,43), o tarp kakavos sviesto kiekio ir kietumo – labai silpnai neigiama (r = -0,06). Statistiškai reikšmingai nuo visų sudėčių savo minkštumu skyrėsi 2 sudėties (204,334 ± 2,11 g/s) ir 7 sudėties (193,278 ± 2,04 g/s) lūpų pieštukai (p<0,05). Kiečiausi buvo 3 sudėties (391,257 ± 1,99 g/s) pieštukai, turėję statistiškai patikimą skirtumą nuo kitų sudėčių (p<0,05). Apibendrinant galima teigti, kad kuo daugiau bičių vaško yra pieštukų sudėtyje, tuo jie kietesni, o kuo daugiau kakavos sviesto ir ricinos aliejaus, tuo jie minkštesni.
8 pav. Skirtingų pagrindų sudėčių lūpų pieštukų kietumo nustatymas
3.1.3. Optimalaus pagrindo parinkimas
Optimalaus pagrindo sudėtis apskaičiuojama kompiuterinės programos Design-Expert® 6.0.8. pagalba. Anksčiau gauti visų trylikos pasiūlytų pagrindų kietumo ir lydymosi temperatūros rezultatų vidurkiai suvedami į programą ir ši, apdorojus visus duomenis, automatiškai pateikia optimaliausią sudėtį tolimesnei lūpų pieštukų gamybai (2 lentelė).
2 lentelė. Optimalaus pagrindo sudėtis (proc)
Ricinų aliejus 44,47
Bičių vaškas 15
Kakavos sviestas Iki 100
3.2.Vaistinės medžiagos įterpimas
Norint į žvakučių pagrindą įterpti sausąjį melisų ekstraktą, buvo išbandyti keli variantai. Sausasis melisų ekstraktas buvo įterptas 2 būdais: tirpinant jį vandenyje bei disperguojant aliejuje.
1) Sausojo melisų ekstrakto įterpimas ištirpinus jį vandenyje
Sausasis melisų ekstraktas buvo tirpintas išgrynintame vandenyje, santykiu 1:25 (1 g sausojo melisų ekstrakto ir 25 ml išgryninto vandens). Sausajam ekstraktui pilnai ištirpus buvo perfiltruota per popierinį filtrą. Siekiant išsiaiškint, kokį kiekį vandeninio melisų ekstrakto tirpalo 1:25 optimaliausia įterpti į lūpų pieštuką, buvo pasirinkti trys jų kiekiai: 5 g, 2,5 g ir 1 g. Vandeniniai melisų ekstrakto tirpalai buvo įterpami ricinų aliejaus ir kakavos sviesto sąskaita, atitinkamai abiejų mažinant per pusę tiek, kiek dedama vandeninio melisų ekstrakto tirpalo. Kiekvienu atveju buvo dedama emulsiklių: SPAN 85 (1a, 2a, 3a) arba emulsiklių SPAN85/TWEEN85 (1b, 2b, 3b) mišinio. Buvo gautos aliejus/vandenyje (1a, 1b) arba vanduo/aliejuje (2a, 2b, 3a, 3b) tipo emulsijos. Gautosios emulsijos buvo įterptos į išrinktos optimalios sudėties lūpų pieštuko pagrindą, pagal anksčiau aprašytą technologiją. Vienos serijos masė – 15 g.
3 lentelė. Lūpų pieštukų su vandenyje ištirpintu sausuoju melisų ekstraktu (VME) sudėtys g (%) s Sausojo melisų ekstrakto vandenyje tirpalas 1:25
Ricinų aliejus Kakavos sviestas
Bičių vaškas Emulsikliai
1a 5 g (33 %) 4,205 g (28 %) 3,545 g (24 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85 1b 5 g (33 %) 4,205 g (28 %) 3,545 g (24 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85/ TWEEN85 mišinio 2a 2,5 g (17 %) 5,455 g (36 %) 4,795 g (32 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85 2b 2,5 g (17 %) 5,455 g (36 %) 4,795 g (32 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85/ TWEEN85 mišinio 3a 1 g (7 %) 6,205 g (41 %) 5,545 g (37 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85 3b 1 g (7 %) 6,205 g (41 %) 5,545 g (37 %) 2,25 g (15 %) 0,1 % SPAN85/ TWEEN85 mišinio
9 pav. 1a sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
11 pav. 1b sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
13 pav. 2a sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
15 pav. 3a sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
Įvertinus lūpų pieštukų išvaizdą, akivaizdžiai matosi, kad pirmosios sudėties lūpų pieštukai (1a, 1b) yra visiškai nekokybiški. Jų spalva nelygi, tekstūra nevienalytė, viduje išsisluoksniavę, suskystėję.
Antrosios sudėties pieštukai (2a, 2b) yra vizualiai geresnės išvaizdos, jų spalva tolygesnė, tačiau galima pastebėti nežymių taškelių (pavienių sausojo melisų ekstrakto dalelių). Trečiosios (3a, 3b) sudėties piešukai pasižymi puikia išvaizda, nepriekaištinga tekstūra, tolygia geltona spalva, nesimato jokių pavienių sudedamųjų medžiagų dalelių ir vizualiai atitinka visus kokybiškiems lūpų pieštukams keliamus reikalavimus.
2) Sausojo melisų ekstrakto įterpimas, disperguojant jį aliejuje
Į atrinktos optimalios sudėties lūpų pieštuko pagrindą buvo įterptas sausasis melisų ekstraktas disperguojant jį ricinos aliejuje. Aliejaus kiekis buvo mažintas atitinkamai tiek, kiek buvo įdėta sausojo melisų ekstrakto. Gamintos trys skirtingos serijos su skirtingais melisų ekstrakto kiekiais: 0,2 g, 0,1 g ir 0,05 g (4 lentelė). Lūpų pieštukai buvo gaminti pagal anksčiau aprašytą technologiją. Vienos serijos masė – 15 g.
4 lentelė. Lūpų pieštukų su aliejuje disperguotu sausuoju melisų ekstraktu sudėtys Sausasis melisų
eksraktas
Ricinų aliejus Bičių vaškas Kakavos sviestas
1. 0,2 g (1,3 %) 6,505 g (43,4 %) 2,25 g (15 %) 6,045 g (40,3 %) 2. 0,1 g (0,7 %) 6,605 g (44 %) 2,25 g (15 %) 6,045 g (40,3 %) 3. 0,05 g (0,3 %) 6,655 g (44,4 %) 2,25 g (15 %) 6,045 g (40,3 %)
17 pav. 1 sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
19 pav. 3 sudėties lūpų pieštukų nuotrauka
Iš nuotraukų matyti, kad pirmos sudėties lūpų pieštukų išvaizda neatitinka pieštukams keliamų reikalavimų, spalva nėra tolygi, matomi patamsėjimai bei pavienės sudedamųjų medžiagų dalelės. Antrosios ir trečiosios sudėčių lūpų pieštukai vizualiai yra gana panašios išvaizdos, tačiau ji šiek tiek geresnė yra trečiosios sudėties, nes šie pieštukai pasižymi tolygesne spalva.
3.3. Lūpų pieštukų su vandenyje tirpintu melisų ekstraktu (VME) analizė
Prieš gaminant lūpų pieštukus su VME, visų pirma buvo tiriamos 6 skirtingos emulsijos, paruoštos įterpimui į lūpų pieštukus. Jas įterpus ir gavus 6 skirtingų serijų lūpų pieštukus su VME, buvo atliekami tekstūros analizavimo, lydymosi temperatūros nustatymo, pH reikšmės, fenolinių junginių atsipalaidavimo bei antioksidacinio aktyvumo nustatymo tyrimai. Buvo siekta išsiaiškinti kokia vandeninio melisų ekstrakto tirpalo koncentracija lūpų pieštukuose yra optimaliausia.
3.3.1. Emulsijų technologija ir vertinimas
Gautos emulsijos, prieš įterpiant į gaminamų lūpų pieštukų masę, buvo stebėtos pro mikroskopą, padidinantį 100 kartų. Stebint pro mikroskopą, buvo siekiama išsiaiškinti kokią įtaką gautų emulsijų stabilumui turi emulsikliai. Taip buvo tiriama, kokį kiekį vandeninio melisų ekstrakto tirpalo yra optimaliausia dėti į gaminamą lūpų pieštuką. Kuo matomi emulsijos lašeliai nustatyti mažesni ir vienodesni, tuo emulsija buvo laikoma stabilesne. Kiekvienos emulsijos vertinimui buvo padaryta po 2 nuotraukas ir atlikta analizė. Dalelių dydis buvo matuojamas optiniu (Lambda, Ltd.) mikroskopu, naudojant kompiuterinę programą (LECO Corp., Michigan, USA). Buvo vertintas didžiausio ir mažiausio emulsijos lašelio perimetras, taip pat vidutinis visų emulsijos lašelių perimetras (5 lentelė). 3b sudėties emulsija buvo stabiliausia, nes pasižymėjo tolygiausiu lašelių dydžiu ir pasiskirstymu emulsijoje.
5 lentelė. Per mikroskopą stebėtų emulsijų nuotraukos ir aliejaus dalelių perimetro matavimo rezultatai
1a Emulsiklis SPAN 85
5 g vandenio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausio lašelio perimetras
2161,05 µm 25,0 µm 2,3 µm 1b Emulsiklių SPAN 85/ TWEEN 85
5 g vandeninio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausio lašelio perimetras
1864,45 µm 22,65 µm 2,3 µm 2a Emulsiklis SPAN 85
2,5g vandenio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausi lašelio perimetras
1062,15 µm 18,5 µm 2,3 µm 2b Emulsiklių SPAN 85/ TWEEN 85
2,5g vandeninio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausio lašelio perimetras
911,24 µm 15,2 µm 2,3 µm 3a Emulsiklis SPAN 85
1g vandenio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausio lašelio perimetras
972,3 µm 18,2 µm 2,3 µm 3b Emulsiklių SPAN 85/ TWEEN 85
1g vandeninio melisų ekstrakto tirpalo
Didžiausio lašelio perimetras Vidutinis lašelių perimetras Mažiausio lašelio perimtras
276,4 µm 14,0 µm 2.3 µm
3.3.2. Lūpų pieštukų su VME tekstūros analizavimas 1) Kietumo nustatymas
Atlikus šį testą ir sudarius gautų rezultatų diagramą (20 pav), nustatyta, kad didžiausiu kietumu pasižymi tie lūpų pieštukai, kuriuose mažiausias vandens bei aliejaus bendras kiekis (3a ir 3b). Nustatytas 3a sudėties lūpų pieštukų kietumas (579,153 ± 2,09 g/s) neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo su 3b sudėties pieštukų kietumu (620,894 ± 2,01 g/s) (p>0,05), tačiau 3a ir 3b sudėčių pieštukai statistiškai patikimai skyrėsi nuo kitų sudėčių (1a, 1b, 2a, 2b) (p<0,05). Mažiausiu kietumu pasižymi tie pieštukai, kuriuose yra didžiausias vandens ir aliejaus bendras kiekis (1a ir 1b). 1a sudėties lūpų pieštukų nustatytas kietumas (262,516 ± 2,65 g/s) statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo 1b sudėties pieštukų (331,659 ± 1,85 g/s) (p>0,05). Tačiau 1a ir 1b sudėtys buvo statistiškai reikšmingai minkštesnės negu kitos sudėtys (2a, 2b, 3a, 3b) (p<0,05).
20 pav. Lūpų pieštukų su VME kietumo nustatymas
2) Adhezijos nustatymas
Atlikus lūpų pieštukų su VME adhezijos tyrimą, nustatyta, kad didžiausia adhezija pasižymi tie lūpų pieštukai, kurių sudėtyje yra didžiausias bendras vandens ir aliejaus kiekis (1a), o mažiausia adhezija nustatyta 3a ir 3b sudėties lūpų pieštukuose, turinčiuose mažiausiai vandens ir aliejaus (21 pav). Didžiausia adhezija nustatyta 1a sudėčiai (-73,272 ± 2,01 g/s) statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų sudėčių (p<0,05). Mažiausia adhezija pasižymėjusi 3a sudėtis (-14,103 ±1,223 g/s ) neturėjo statistiškai patikimo skirtumo nuo 3b sudėties (-14,757 ± 1,90 g/s ) (p>0,05), tačiau 3a ir 3b lūpų pieštukų sudėtys savo adhezija statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo visų kitų sudėčių (p<0,05).
3.3.3. Lūpų pieštukų su VME pH matavimas
Išmatavus visų šešių sudėčių lūpų pieštukų pH reikšmes ir palyginus su kontroliniu bandiniu (pieštuko pagrindas be melisų ekstrakto) ir nubraižius gautų rezultatų diagramą (22 pav), galima teigti, kad tarp skirtingų pieštukų sudėčių nustatytos pH reikšmės skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05), taip pat nėra statistiškai reikšmingo skirtumo ir su nustatyta kontrolinio bandinio (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) pH reikšme, todėl galima sakyti, kad melisų ekstraktas nedaro įtakos pH reikšmei.
22 pav. Lūpų pieštukų su VME pH matavimas
3.3.4. Lūpų pieštukų su VME lydymosi temperatūros nustatymas
Atlikus lydymosi temperatūros matavimą nustatyta, kad visi lūpų pieštukai atitiko kokybines ribas intervale 56 – 61 °C (23 pav). Daugiausiai vandens ir aliejaus savo sudėtyje turėję pieštukai pasižymi žemiausia lydymosi temperatūra ir suminkštėja greičiausiai (56 ± 1 °C), o lėčiausiai minkštėja 3a sudėties lūpų pieštukai, savo sudėtyje turintys mažiausią bendrą vandens ir aliejaus kiekį (61 ± 1 °C). Tačiau tarp skirtingų sudėčių lūpų pieštukų nėra statistiškai reikšmingo lydymosi temperatūros skirtumo (p>0,05). Lyginant su kontroliniu bandiniu (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) taip pat nėra statistiškai patikimo skirtumo (p>0,05).
23 pav. Lūpų pieštukų su VME lydymosi temperatūros nustatymas
3.3.5. Fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose su VME
Buvo nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis sausojo vaistinių melisų ekstrakto vandeniniame tirpale 1:25 (0,941 ± 0,21 mg/ml RRE). Praktiškai nustatytas fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose lygintas su apskaičiuotu teoriniu fenolinių junginių kiekiu, žinant įterptą ekstrakto kiekį. Fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose kito proporcingai nuo juose esančio vaistinių melisų ekstrakto kiekio (24 pav). Lūpų pieštukuose, kuriuose buvo didžiausias vaistinių melisų ekstrakto kiekis: 1a (0,619 ± 0,039 mg/ml RRE) ir 1b (0,614 ± 0,031 mg/ml RRE) nustatyta šiek tiek mažiau fenolinių junginių, lyginant su teoriškai apskaičiuotu kiekiu, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05). Mažiausiu fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo 3a (0,119 ± 0,02 mg/ml RRE) ir 3b (0,121 ± 0,019 mg/ml RRE) sudėties lūpų pieštukai, tačiau rezultai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo teoriškai apskaičiuoto 3 sudėties fenolinių junginių kiekio (p>0,05). Lyginant su kontroliniu bandiniu (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) nustatyta, kad 1a, 1b, 2a, 2b sudėčių pieštukai pasižymi statistiškai reikšmingai didesniu fenolinių jungnių kiekiu (p<0,05), o 3a ir 3b sudėčių pieštukai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo kontrolinio bandinio (p>0,05). Lyginant gautus rezultatus su fenolinių junginių kiekiu, esančiu vaistinių melisų ekstrakto tirpale 1:25 (0,941 ± 0,21 mg/ml RRE), nustatyta kad pieštukuose fenolinių junginių kiekis yra mažesnis (p<0,05).
24 pav. Fenolinių junginių atpalaidavimo nustatymas
3.3.6. Lūpų pieštukų su VME antioksidacinio aktyvumo nustatymas
Atlikus antioksidacinio aktyvumo nustatymo tyrimą ir sudarius gautų rezultatų diagramą (25 pav), matoma, kad didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo tie lūpų pieštukai, kuriuose yra didžiausias kiekis melisų ekstrakto (1a ir 1b), o mažiausią antioksidacinį aktyvumą turėjo pieštukai su mažiausiu kiekiu melisų ekstrakto (3a ir 3b). Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas 1a sudėties pieštukuose (88,54 ± 1,1 % inaktyvinto DPPH), tačiau lyginant juos su visų kitų pieštukų sudėčių (2a, 2b 3a, 3b) antioksidaciniu aktyvumu, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Melisų ekstrakto tirpalo 1:25 antioksidacinio aktyvumo reikšmė (42,95 ± 0,51 % inaktyvinto DPPH) buvo statistiškai reikšmingai mažesnė, negu pieštukuose (p<0,05). Kontrolinio bandinio (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) nustatytas AA 41,22 ± 1,5 % inaktyvinto DPPH. Galima teigti, kad ricinų aliejuje, bičių vaške ir kakavos svieste esančios medžiagos padidina bendrą antioksidacinio aktyvumo reikšmę, todėl vaistinių melisų ekstrakto tirpalas pasižymi mažesniu antioksidaciniu aktyvumu, negu įterptas į lūpų pieštukus.
25 pav. Lūpų pieštukų su VME antioksidacinio aktyvumo nustatymas
3.4. Lūpų pieštukų su aliejuje disperguotu melisų ekstraktu (AME) analizė
Pagaminus aliejuje disperguoto sausojo melisų ekstrakto 3 skirtingų serijų pieštukus, buvo atliekami tekstūros analizavimo, lydymosi temperatūros, pH reikšmės nustatymo, fenolinių junginių atpalaidavimo bei antioksidacinio aktyvumo nustatymo tyrimai. Buvo siekta išsiaiškinti, kokia sausojo melisų ekstrakto koncentracija lūpų pieštuke yra optimaliausia.
3.4.1. Lūpų pieštukų su AME tekstūros analizavimas 1) Kietumo nustatymas
Atlikus lūpų pieštukų kietumo nustatymo testą, ir gavus rezultatų diagramą (26 pav) galima teigti, kad didžiausias kietumas (425,315 ± 2.01 g/s) yra tų lūpų pieštukų, kur mažiausias aliejaus kiekis, o mažiausiu kietumu (361,934 ±1,955 g/s) pasižymi pieštukai, turintys savo sudėtyje didžiausią aliejaus kiekį. Tarp gautų rezultatų nėra statistiškai reikšmingo skirtumo ir visų sudėčių pieštukai pasižymi labai panašiu kietumu (p>0,05).
26 pav. Lūpų pieštukų su AME kietumo nustatymas
2) Adhezijos matavimas
Didžiausia adhezija (-52,252 ± 0.9 g/s) nustatyta tuose lūpų pieštukuose, kur yra didžiausias kiekis aliejaus, bet mažiausias kiekis melisų ekstrakto, o mažiausiai aliejaus ir daugiausiai melisų ekstrakto savo sudėtyje turintys lūpų pieštukai pasižymi mažiausia adhezija (-32,768 ± 1,02 g/s) (27 pav). Tarp 1 ir 2 pieštukų sudėčių gautų rezultatų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05), tačiau 3 sudėties pieštukai turėjo statistiškai patikimą adhezijos skirtumą nuo kitų sudėčių (p<0,05). Kadangi trečiosios sudėties pieštukai, net ir turėdami mažiausią kiekį melisų ekstrakto, turės didžiausią adheziją ant lūpų paviršiaus, todėl melisų ekstraktas ant lūpų išsilaikys ilgiau ir turės stipresnį gydomąjį poveikį. Atlikus šį testą galima teigti, kad didesnis melisų ekstrakto kiekis pieštuke neužtikrins stipresnio gydomojo poveikio.
27 pav. Lūpų pieštukų su AME adhezijos ant lūpų paviršiaus matavimas
3.4.2. Lūpų pieštukų su AME lydymosi temperatūros nustatymas
Atlikus lūpų pieštukų su AME lydymosi temperatūros matavimą ir sudarius diagramą (28 pav) galima matyti, kad visų sudėčių lūpų pieštukai turi beveik tokią pačią lydymosi temperatūrą, gauti rezultatai telpa į kokybines 58-60 °C ribas ir nei vienas komponentas didelės įtakos pieštukų lydymosi temperatūrai neturi. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gautų rezultatų nenustatyta (p>0,05). Lyginant su kontroliniu bandiniu (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) taip pat nėra statistiškai patikimo skirtumo (p>0,05).
3.4.3. Lūpų pieštukų su AME pH matavimas
Tarp skirtingų lūpų pieštukų su AME sudėčių nustatytos pH reikšmės statistiškai reikšmingo skirtumo neturėjo (p>0,05), taip pat nėra statistiškai patikimo skirtumo ir lyginat gautus rezultatus su kontrolinio bandinio (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) pH reikšme (p>0,05), todėl galima sakyti kad melisų ekstraktas nedaro įtakos lūpų pieštukų pH reikšmei ir gauti rezultatai telpa į 5,86 - 6,04 kokybines ribas.
29 pav. Lūpų pieštukų su AME pH matavimai
3.4.4. Lūpų pieštukų su AME fenolinių junginių kiekio nustatymas
Praktiškai nustatytas fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose lygintas su apskaičiuotu teoriniu fenolinių junginių kiekiu, žinant įterptą ekstrakto kiekį. Fenolinių junginių kiekis lūpų pieštukuose kito proporcingai nuo juose esančio vaistinių melisų ekstrakto kiekio (30 pav). Lūpų pieštukai, kuriuose buvo didžiausias vaistinių melisų ekstrakto kiekis (1) pasižymėjo statistiškai reikšmingai didesniu bendru fenolinių junginių kiekiu (0,577 ± 0,051 mg/ml RRE), negu pieštukai, turėję mažiau melisų ekstrakto (p<0,05). Apskaičiuotas teorinis fenolinių junginių kiekis 1 sudėties pieštukuose buvo šiek tiek didesnis, negu nustaytasis praktiškai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p>0,05). Mažiausiu fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo 3 sudėties pieštukai, savo sudėtyje turėję mažiausiai melisų ekstrakto (0,259 ± 0,022 mg/ml RRE). Teoriškai apskaičiuotas 3 pieštukų sudėties fenolinių junginių kiekis yra statistiškai
reikšmingai mažesnis, negu nustatytas praktiškai (p<0,05). Tarp visų sudėčių matomas statistiškai reikšmingas bendro fenolinių junginių kiekio skirtumas (p<0,05). Lyginant su kontroliniu bandiniu (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) nustatyta, kad visų sudėčių pieštukai pasižymi statistiškai reikšmingai didesniu fenolinių jungnių kiekiu (p<0,05).
30 pav. Lūpų pieštukų su AME fenolinių junginių išsiskyrimo nustatymas
3.4.5. Lūpų pieštukų su AME antioksidacinio aktyvumo nustatymas
Atlikus antioksidacinio aktyvumo nustatymo tyrimą ir sudarius gautų rezultatų diagramą (31 pav), matoma, kad didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo tie lūpų pieštukai, kuriuose yra didžiausias kiekis melisų ekstrakto (1), o mažiausią antioksidacinį aktyvumą turėjo pieštukai su mažiausiu kiekiu melisų ekstrakto (3). Didžiausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas 1 sudėties pieštukuose (86,23 ± 0,99 % inaktyvinto DPPH), tačiau lyginant juos su kitų pieštukų sudėčių (2, 3) antioksidaciniu aktyvumu, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Kontrolinio bandinio (lūpų pieštukas be melisų ekstrakto) nustatytas AA 41,22 ± 1,5 % inaktyvinto DPPH.
31 pav. Lūpų pieštukų su AME antioksidacinio aktyvumo nustatymas
3.5. Galutinių lūpų pieštukų gamyba
Galutiniai lūpų pieštukai buvo gaminti pagal ankščiau aprašytą technologiją, tačiau, norint užtikrinti kuo ilgesnį jų stabilumą bei apsaugoti nuo mikrobinės taršos, į lūpų pieštukus papildomai buvo dėta natūralaus koncervanto - čiobrelių eterinio aliejaus (q.s). Jis pasižymi antiseptinėm, antibakterinėm savybėm [52]. Taip pat įdėta vitamino E (1 %), kuris yra antioksidantas, saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu poveikį, skatina gyti žaizdas, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio [51, 52].
Atsižvelgiant į gautus lūpų pieštukų vertinimo rezultatus, galutinių lūpų pieštukų gamybai ir stabilumo tyrimui buvo pasirinktos dvi sudėtys (6 lentelė). Laboratorinės serijos pagamintos tuo pačiu būdu ir išlietos į specialias talpykles. Gaminamos vienos serijos masė – 15g.
32 pav. Galutinių lūpų pieštukų, supilstytų į talpykles, pavyzdys
6 lentelė. Galutinių lūpų pieštukų sudėtys gramais (%) Melisų eksraktas Ricinų
aliejus Bičių vaškas Kakavos sviestas Vitaminas E Čiobrelių eterinis aliejus Emulsikliai Lūpų pieštukai su AME (3 sudėtis) 0,05 g (sausojo melisų ekstrakto disperguoto aliejuje) (0,3 %) 6,655 g (44,4 %) 2,25 g (15 %) 6,045 g (40,3 %) 1 % q.s. - Lūpų pieštukai su VME (3b sudėtis) 1 g (sausojo melisų ekstrakto vandenyje 1:25 tirpalo) (7 %) 6,205 g (41 %) 2,25 g (15 %) 5,545 g (37 %) 1 % q.s. 0,1 % SPAN85/ TWEEN85 mišinio
