Avių ūkio bandos sveikatingumo analizė Sheep flock health analysis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Alanta Jonušaitė

Avių ūkio bandos sveikatingumo analizė

Sheep flock health analysis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas:

prof. Alvydas Malakauskas

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Avių ūkio bandos sveikatingumo analizė“: 1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Alanta Jonušaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redak toriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

Prof. Alvydas Malakauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. habil. dr.

Saulius Petkevičius

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Bandos sveikatingumo planavimas ... 9

1.2. Avių šėrimas ... 10

1.2.1. Avių šėrimo normos ... 10

1.2.2. Ėringų avių šėrimas ... 10

1.2.3. Ėriukų šėrimas ... 11

1.2.4. Vanduo ... 11

1.3. Laikymo sąlygos ... 12

1.4. Avių reprodukcija ... 12

1.4.1. Kergimas... 13

1.4.2. Embriono ar vaisiaus mirtingumas ... 13

1.4.3. Ėriukų mirtingumas ... 13

1.4.4. Ėringumo toksemija... 14

1.4.5. Hipokalcemija... 15

1.4.6. Hipomagnezemija ... 15

1.4.7. Ėringumo nustatymas echoskopinio tyrimo metu ... 16

1.5. Parazitozės ... 16

1.5.1. Endoparazitai ... 16

1.5.2. Ektoparazitai ... 17

1.6. Biosauga... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 19

2.1. Tyrimo vieta ... 19

2.2. Avių bandos įrašai... 19

4

2.4. Mėginių paėmimas ... 21

2.5. Pašarų įvertinimas ... 22

2.6. Statistinė duomenų analizė... 22

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Ganymas ir šėrimas ... 24

3.2. Produktyvumo vertinimas ... 25

3.3. Avių kūno masės indeksas ... 26

3.3. Parazitologiniai tyrimai... 28

3.4. Avių ligų įrašai... 31

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 32

IŠVADOS... 35

REKOMENDACIJOS... 36

5 AVIŲ ŪKIO BANDOS SVEIKATINGUMO ANALIZĖ

Alanta Jonušaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti avių ūkio bandos sveikatingumą. Atsižvelgiant į išsikeltą tikslą, parinkti šie darbo uždaviniai: įvertinti ūkio rutininę veiklą bei fiksuojamą ir surinktą tyrimo metu informaciją, išanalizuoti gautus avių bandos sveikatingumo ir produktyvumo duomenis bei išanalizuoti gydymo ir profilaktikos priemones pagal gautus duomenis. Darbas atliktas X avių ūky-je, esančiame Aukštaitijos regione 2018 -2019 m. Ūkyje yra laikomos 228 Vokietijos juodgalvių veislės ėriavedės. Ūkyje buvo vertinti pašarai, pasitaikančios ligos bei gaišimai, jų priežastys, avių produktyvumas, užsikrėtimas helmintais, apskaičiuoti kūno masės indeksai.

Įvertinus avių produktyvumą, 2018 m. buvo kergtos 228 avys. Iš jų 90,3 proc. susikergė, liku-sios 9,7 proc. abortavosi ar nesusikergė. Viso atvesti 256 ėriukai, iš kurių 11,3 proc. atvesti negyvi ar labai silpni ir nugaišo, 10,2 proc. ėriukai nugaišo iki nujunkymo. Iš 206 ėriavedžių du ėriukus atsivedė 24,30 proc., o vieną – 75,7 proc. ėriavedės. Ėriavimosi procentas nuo visų sukergtų ėriave-džių – 124 proc., o bendras ėriavimosi procentas –112 proc

2018 m. liepos mėnesį avių kūno masės vidurkis ūkyje buvo 3 balai, lapkričio mėnesį – 3,4 balai. 2019 m. kovo mėn. avių kūno masės vidurkis – 2,5 balai, spalio mėn. – 3,5 balai.

2019 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesį atlikti išmatų koprologiniai tyrimai. Pagal gautus 2019 m. koporologinio tyrimo duomenis didžiausias bendras avių užsikrėtimas yra Strongiliatų rūšies helmintais, kuriais užsikrėtė viso 55 (95 proc.) avys iš 58 tirtų. Užsikrėtimas Eimeria rūšies helmin-tais - 52 proc., Monezia - 1,7proc., Faciola – 0 proc., Strongyloides - 17 proc., Capillaria - 5 proc.

Apibendrinant galima teigti, kad ūkyje avių sveikatingumas ir produktyvumas yra patenkina-mi, tačiau įdėjus daugiau pastangų fiksuoti tam tikrus sveikatingumo ir produktyvumo rodiklius, būtų galima su labai nedidelėmis sąnaudomis gauti vertingos informacijos leisiančios pagerinti sveikatingumą ir produktyvumą.

6 SHEEP FLOCK HEALTH ANALYSIS

Alanta Jonušaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of this final work is to evaluate the health of the sheep farm herd. Taking into ac-count the aim set, the following tasks were selected: to evaluate the routine activities of the farm and the information recorded and collected during the study, to analyze the obtained sheep herd health and productivity data, and to analyze the treatment and prophylaxis measures. The work was carried out on X sheep farm in Aukštaitija region in 2018 - 2019. The farm has 228 ewes of the German Blackheads breed. Fodder, common diseases and mortalities, their causes, sheep producti-vity, helminth infection, body mass indexes were evaluated on the farm.

In terms of sheep productivity, 228 sheep were mated. Of these, 90.3% got hitched, the re-maining 9.7% aborted or do not hitched. A total of 256 lambs were born, of which 11.3% were stillborn or very weak and 10.2% lambs died before weaning. Of the 206 lambs, 24.30% gave birth to two lambs and 75.7% - one lamb. Hatching percentage of all ewes lambed: 124% and total lam-bing percentage: 112%

In 2018 July sheep body condition averaged 3 points on the farm and in November - 3.4 po-ints. In 2019 March sheep average body condition score - 2.5 points, October. - 3.5 popo-ints.

2019 faecal coprological studies were performed in May and August. According to the results of a coprological studies, the highest overall infection rate in sheep is Strongilate species, which infected 55 (95%) of the 58 sheep tested. Infection with Eimeria helminths was 52%, Monezia - 1.7%, Faciola - 0%, Strongyloides - 17%, Capillaria - 5%.

The farm sheep health and production results are acceptable, however farmer does not pay enough attention to farm production and disease history, clinical knowledge of flock health status, health and production planning. In an easy way farmer could gather records needed to be mainta i-ned on sheep farms to identify targets and select areas where veterinary involvement and implemen-tation of proactive health planning would be of value to the health, welfare and productivity of both the sheep and the producer.

7

ĮVADAS

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2019 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 172,4 tūkst. avių ir 10,1 tūkst. avių laikytojų. Lietuvoje po-puliariausi išlieka smulkūs avių ūkiai, kuriuose laikomos 1–2 ir 3–5 avys. Daugiausia avių buvo įregistruota Alytaus, Anykščių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. avių skaičius padidėjo 39,2 tūkst. arba 29,4 proc. (1). Kadangi avių skaičius didėja, sveikatingumo ir produktyvumo klausimai tampa vis aktualesni, nes netinkamai planuojant ir val-dant bandą, neišnaudojamas bandos ekonominis potencialas.

Gyvūnų sveikatos valdymas visada buvo laikomas labai svarbiu aspektu pelningam ūkininka-vimui. Tinkamas avių bandos sveikatingumo valdymas yra būtina sąlyga ekonomiškai tvariam ir veiksmingam ūkio produktyvumui. Veterinarinis bandos sveikatingumo planavimas apima ligų ty-rimus, stebėseną ir biologinį saugumą, kurie svarbūs įgyvendinant diagnostikos metodus ūkyje (2,3). Sveikatos ir gamybos planavime svarbiausias vaidmuo yra geras asmeninių augintojo tikslų, ūkio gamybos ir ligos istorijos supratimas, taip pat klinikinės žinios apie bandos sveikatos būklę. Sveikatingumo planų kūrimas turi būti proaktyvus ir tik tokių planų įgyvendinimas leidžia avių au-gintojam efektyviai įgyti reikiamų žinių ir supratimo apie avių ūkio valdymo sistemą, gamybos lygį, finansinius tikslus bei esamus ūkio išteklius (4).

Avių sveikatingumo valdymo principai yra: nustatyti ar ūkyje yra pasiekti produkcijos tikslai (pvz. ėriukų procentas bandoje, ėriukų augimo greitis, skirtingų avių grupių gaištamumas, avių kū-no kondicija); naudoti racionalius diagkū-nostikos metodus, kad būtų galima nustatyti produkcijos su-mažėjimo priežastis; įgyvendinti valdymo strategijas siekiant pašalinti neigiamas priežastis arba užtikrinti, kad būtų laikomasi išsikeltų ūkio valdymo tikslų; iš naujo įvertinti tikslus ir taikyti diag-nostikos metodus, kad būtų galima stebėti poveikį bandos sveikatingumui; racionaliai ir atitinkamai keisti prevencinio valdymo strategijas (2). Ūkyje kasdienėje veikloje fiksuojami rodikliai gali būti panaudoti įvertinant bandos sveikatingumą, produktyvumą bei gerovę, taip pat nustatant ūkio pro-duktyvumo tikslus ir priemonių planus. Tačiau dažnai avių laikytojai fiksuoja tik privalomus rodik-lius (pvz. avių skaičius ir ženklinimas), kurie būtini pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarny-bos ar Nacionalinės mokėjimo tarnytarny-bos reikalavimus norint gauti išmokas. Atliekant proaktyvų bandos planavimą galima panaudoti kasdienėje veikloje daromus įrašus, jų pagrindu įvertinti esamą sveikatingumo, gerovės bei produktyvumo situaciją (3).

8 Darbo tikslas: įvertinti X avių ūkio bandos sveikatingumą.

Darbo uždaviniai:

1. Apsilankymų ūkyje metu įvertinti ūkio rutininę veiklą ir jos metu kaupiamą informaciją, kuri gali būti panaudojama bandos sveikatingumo ir produktyvumo įvertinimui.

2. Išanalizuoti gautus avių bandos sveikatingumo ir produktyvumo duomenis. 3. Išanalizuoti gydymo ir profilaktikos priemones pagal gautus duomenis.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Bandos sveikatingumo planavimas

Avių bandos sveikatingumo planas turi būti lankstus ir pakankamai griežtas leisti vykdyti nuolatinę peržiūrą ir plėtrą, kaip ūkio prioritetą ir pažangą, taip pat būti dinamiškas mokslo pažan-gos ir veterinarijos srityje (5). Pirminiai nurodymai sveikatingumo planam dažnai apima ligų ir ati-tinkamų veiksmų sąrašą ir gali būti vertinami kaip reakciniai, siūlantys tik trumpalaikį atsakymą į žinomas sveikatos problemas, ir nėra lankstūs reaguojant į pokyčius ūkyje ir ligų riziką siekiant pa-tenkinti pramoninius poreikius dėl ilgalaikių efektyvių ir produktyvių ūkininkavimo sistemų (4). Proaktyvus veterinarinis bandos sveikatingumo planavimo tikslas yra pasiūlyti pritaikytą, tikslingą ir prevencinį požiūrį, kuris pagerintų gyvūnų sveikatą ir padidintų fizinį bei finansinį produktyvumą (5).

Įrašai yra esminis lyginamosios analizės aspektas ir jų panaudojimas ūkio tikslams vertinti ir stebėti turėtų sudaryti visų bandos sveikatingumo planų pagrindą. Atidžiai išnagrinėjus ūkių įrašus ir palyginus gautus rezultatus su atitinkamais lyginamaisiais ir pramonės lyginamaisiais standartais arba anksčiau sutartu tikslu, gali būti keičiami ūkio valdymo sprendimai, kurių pagrindinis tikslas - gerinti bandos sveikatą, gerovę ir produkciją metai iš metų (4).

1 lentelė. Bandos sveikatingumo įrašai produkcijos atžvilgiu, kuriuos reikia surinkti iš avių

augintojo (4)

Produkcijos įrašai

Esminiai Pageidautini Puiku, jeigu yra

Bendras avių skaičius bandoje Ultragarso atlikimo procentas Ėriukų gaišimo priežastys

Kergtų avių skaičius Nesusikergusių avių skaičius

ultra-garso metu

Avių brokavimo priežastys

Susikergusių ėriavedžių skaičius Vieno/dvynukų/ trynukų skaičius

Avinų skaičius bandoje Abortų skaičius

Avinų ir avių skaičius Gyvų gimusių ėriukų skaičius

Avinų ir ėriavedžių skaičius Gimusių negyvų ėriukų skaičius

Gaišusių avių skaičius Pirmoje savaitėje gaišusių ėriukų

skaičius

Gaišusių avinų skaičius Nuo pirmosios savaitės iki pirmojo

mėnesio gaišusių ėriukų skaičius

Parduotų ėriukų skaičius Iki atjunkymo parduotų ėriukų

skaičius

Pasiliktų ėriukų skaičius Atjunkytų ėriukų skaičius

Parduotų ėriukų skaičius

Ganyklose laikomų ėriukų skaičius Išaugintų avių skaičius

10 2 lentelė. Bandos sveikatingumo ir ligų įrašai, kuriuos reikia surinkti iš avių augintojo (4)

1.2. Avių šėrimas

Avys yra atrajotojai, jų skrandis sudarytas iš 4 dalių – prieskrandžio, tinklainės, knygenų ir šliužo. Dėl prieskrandžio veiklos, avys gali virškinti skaidulas, ko kiti ne atrajotojai negali. Šis skaidulų virškinimas vyksta dėl prieskrandyje esančių bakterijų, pirmuonių bei grybų (6). Pieninių veislių avys įprastai yra auginamos naudojant ganyklų žolę kaip pagrindinį pašarų šaltinį laktacijos metu. Dėl ganyklų prieinamumo ir jų kokybės, šienas, silosas ir koncentruoti pašarai dažniausiai naudojami net ir ganyklinio šėrimo sistemoje, ypač bandose, kuriose gaunamas didelis pieno kiekis (7).

Avių maistinių medžiagų poreikiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kūno svorio ir produk-tyvumo etapo. Penkios pagrindinės maistinių medžiagų kategorijos, kurios reikalingos avims: 1) vanduo; 2) angliavandeniai ir riebalai; 3) baltymai; 4) vitaminai; 5) mineralai (8).

Avių bandos racionai turi atitikti reikalavimus, kurie gali būti skirtingi kiekviename ūkyje, priklausomai nuo augintojo užsiaugintų ir pagamintų pašarų. Pašarų kiekis turėtų būti: 30 – 40 proc. žolės, 12 – 29 proc. šieno, 19 – 25 proc. koncentratų pašarų, 17 – 20 proc. siloso ir 3 – 5 proc. šak-niavaisių (9).

1.2.2. Ėringų avių šėrimas

Pasak M. V. Olsen yra gerai žinoma, kad pieno gamyba priklauso ne tik nuo gyvūnų pašarų maistingumo žindymo laikotarpiu, bet ir nuo mitybos vaikingumo metu, kuri ypatingai svarbi II ėringumo pusėje. Per trumpą laiką išauga maistinių medžiagų poreikis, ypač energijos poreikis, nes per paskutines 50-60 vaikingumo dienas vaisiaus augimas padidėja 80 – 90 proc. Deja, per šį laiko-tarpį skaidulų suvartojimas nepadidėja, nes prieskrandžio veiklą trikdo gimdos išsiplėtimas ir

ne-Sveikatingumo ir ligų įrašai (įskaitant atvejus, kai reikėjo gydymo arba nugaišo )

Esminiai Pageidautini Puiku, jeigu yra

Vaistų knygos įrašai Šlubavimo atvejų skaičius Naudotų didelių dozių

antihelmin-tikų skaičius avims ir ėriukams

Parazitinių ligų atvejų skaičius Helmintų kiaušinėlių skaičius grame

išmatų (KSG) tyrimas Mastito atvejų skaičius

Kvėpavimo takų ligų atvejų skaičius Hipokalcemijos atvejų skaičius Ėringumo toksemijos atvejų skai-čius

Hipomagnezemijos atvejų skaičius Makšties prolapso atvejų skaičius Watery mouth atvejų skaičius

11 žymūs hormoniniai pokyčiai, atsirandantys ruošiantis ėriavimuisi. Per paskutines 2–3 vaikingumo savaites maisto medžiagų suvartojimas ne tik nepadidėja, kadangi būtina patenkinti augančius ener-gijos poreikius, tačiau jis labai sumažėja (10). Vėlyvo vaikingumo metu, artėjant ėriavimuisi, būtina duoti vis daugiau koncentruotų pašarų, nes jie nežymiai pripildo prieskrandį, o tai yra labai svarbus veiksnys gyvūnams, kurių vidaus organus riboja gimda ir vaisiaus vystymasis (11).

Norint nustatyti ar tinkamai parinktas šėrimas, reikia įvertinti ėriavedžių kūno masės indeksą. Įvertinimas turėtų būti atliekamas: aštuonios savaitės prieš pradedant kergimą, ėringumo viduryje, aštuonios savaitės prieš ėriavimąsi ir po atjunkymo. Norint aviai pasiekti vienu balu didesnį kūno masės indeksą užtrunka maždaug nuo šešių iki aštuonių savaičių. Taigi, jei kūno kondicija yra pras-ta, gali reikėti skirti papildomo pašaro. Jei kūno masės indeksas yra mažesnė už reikiamą prieš ker-gimą, avių augintojai gali padidinti koncentruotųjų pašarų kiekį 0,2 kg / gyvuliui per dieną šešias savaites (12).

1 pav. Kūno masės indekso įvertinimas (12)

Dažniausiai pasitaikantys su šėrimu susiję sutrikimai vėlyvoje vaikingumo stadijoje yra ėrin-gumo toksemija, hipokalcemija ir hipomagnezemija (13).

1.2.3. Ėriukų šėrimas

Iki 3 savaičių ėriukų virškinimo sultyse nėra fermentų amilazės bei pepsino, todėl nėra virški-namas krakmolas ir netirpūs baltymai. Žindantis ėriukas kiekvieną dieną turi gauti maždaug apie 1 kg. pieno ir priaugti 200 – 250 g. per parą. Ėriuko svoris per pirmas tris dienas padvigubėja. Kai svoris patrigubėja ar siekia 12 kg. ir daugiau, pieno ar jo pakaitalų duoti nebereikia. Ėriukus reikia pradėti pratinti prie koncentruotųjų, stambiųjų, sultingųjų ir mineralinių pašarų nuo 10 – 12 gyve-nimo dienos (9).

1.2.4. Vanduo

Vanduo yra būtinas visoms avių amžiaus grupėms. Jis turi būti geros kokybės ir lengvai pasi-ekiamas. Įtakos vandens suvartojime turi jo švarumas, temperatūra, skonis ir esančios priemaišos. Ėriavimosi metu ar paskutinėje ėringumo pusėje, taip pat vėlyvojo ėringumo, laktacijos metu

van-12 dens tiekimo kokybė turi tiesioginę įtaką gyvūno produktyvumui ir sveikatai. Per parą avys vandens suvartoja nuo 3,5 iki 5 l. (13).

1.3. Laikymo sąlygos

Avims turėtų būti sukurtos tinkamos laikymo sąlygos, apsaugančios nuo lietaus ir sniego žie-mą, nuo karščio vasarą, ypač esant stipriai saulės ar aplinkos taršai, ir nuo plėšrūnų užpuolimo tam, kad būtų sumažintas stresas ir užtikrintas optimalus avių augimas, sveikata ir reprodukcija (14,15). Patalpų plotas yra svarbus laikomų avių gerovei. Plotas dažnai skiriamas iki 0,7–0,9 m2/aviai (16). Ėriavimosi sezono metu reikia papildomos erdvės ir daugelis ūkininkų naudoja pa-šarų laikymo patalpas ar lauko sąlygas (17).

Smulkiųjų atrajotojų laikymo patalpos turi:  būti pakankamai tvirtos, ilgaamžės;

 būti pakankamai didelės, kad būtų galima patogiai apgyvendinti gyvūnus;  leisti visiems gyvūnams laisvai judėti;

 būti dažnai ir lengvai valomos, sausinami gardai;  sudaryti sąlygas natūraliam apšvietimui;

 būti gerai apšviestos ir vėdinamos. Oro cirkuliacija, dulkės, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija turėtų neviršyti leistinų zoohigieninių normų;

 turėti atskiras patalpas sergantiems ar sužeistiems gyvūnams, kuo toliau nuo pagrindinių patalpų.

Tvartuose turėtų būti atskiri gardai suaugusiems avinams, jauniems patinams, ėringoms pa-telėms ir jauniems nujunkytiems ėriukams (15).

1.4. Avių reprodukcija

Avių ėringumas trunka šiek tiek mažiau nei penkis mėnesius, didelę dalį (∼40 proc.) metinio produkcijos ciklo. Atsižvelgiant į avių reprodukcinį ciklą, leidžiantį pratęsti veisimo laiko-tarpį, tikėtina, kad iš viso avys gali būti ėringos bandoje iki šešių mėnesių kiekvienais metais (18). Todėl avių sveikatos valdymas ir priežiūra vaikingumo metu sudaro didelę metinio sveikatos vady-bos ciklo dalį avių bandoje. Reikėtų įvertinti avis pagal jų kūno masės indeksą. Ėringų avių kūno masės indeksas turėtų būti nuo 2,5 iki 3,5 likus 1 mėnesiui iki atvedimo, o nuo 2 iki 2,5 - ėriavimo-si metu (19).

Avių sveikatos valdymo tikslai ėringumo metu yra šie:  sėkmingas ėringumas;

 sveikų ir gyvybingų ėriukų atvedimas;

13  patobulintas vaistų likučių valdymas gyvūniniuose produktuose (19).

1.4.1. Kergimas

Patartina atrinkti avinus likus dešimčiai savaičių iki kergimo datos. Prieš kergimą vykdomi veiksmai:

 lytinių organų, dantų, nagų ir kūno masės indekso patikrinimas;

 kūno masės indeksas turėtų būti 3,5. Jei reikia, skiriamas papildomas šėrimas;

 atskiriamos avys bei patikrinamas jų kūno masės indeksas (3,5 yra idealu kergimo metu). Jei reikia, skiriamas papildomas šėrimas avims. Dantų, tešmens ir nagų patikrinimas;

 kilus abejonių, atvedamas patinas bandytojas 14 dienų prieš kergimą;  supažindinami avinai, atrinkti kergimui;

 keisti spalvinį žymėjimą bent kas 17 dienų;  avinų apžiūra po pirmojo kergimo (20).

1.4.2. Embriono ar vaisiaus mirtingumas

Abortai gali būti kaip pasekmė vienos ar daugiau priežasčių nutinkančių vaikingumo metu: embriono ar vaisiaus mirtis; išsimetimai dėl padidėjusio interferono kiekio organizme; gimdos struktūriniai pokyčiai, hormonų disbalansas ar gimdos sienelės pakitimai; nepilnai išsivysčiusi pla-centa ar sumažėjusi progesterono koncentracija. Vaikingumo nutraukimas gali įvykti įvairiu metu: iki vaikingumo pastebėjimo, kuris nėra atskiriamas nuo nesėkmingo sėklinimo, prieš pradedant formuotis vaisiui, vaisiaus stadijoje, kurio metu galimi abortai bei mumifikacijos (19).

Veiksniai, susiję su avių embrionų mirtimi, gali būti tokie: genetika (chromosomų defektai, atskiri patologiniai genai, genetinė sąveika), hormonai (sumažėjusi progesterono koncentracija, est-rogeno ir progesterono disbalansas, nepakankama interferono koncentracija), mityba (nesubalansuo-tas avių šėrimas), avių amžius (avys, vyresnės nei šešeri metai), laktacija, infekcija, aplinkos veiks-niai (šilumos stresas) (21).

1.4.3. Ėriukų mirtingumas

Nagrinėjant ėriukų mirtingumą yra penki pagrindiniai avių produkcijos ciklo laikotarpiai, sie-kiant įvertinti:

 ėringumo metu- nustatyti gaištamumą nuo echoskopijos iki ėriavimosi;

 ėringumo metu - nustatyti gaišimo atvejus per pirmąsias 24 valandas po ėriavimosi;  pirmąją gyvenimo savaitę;

 nuo atvedimo iki nujunkymo;

14 Daugiausia ėriukų netenkama ankstyvame puerperiniame laikotarpyje. Dažniausiai pasitai-kančios mirtingumo priežastys yra distokija, gimdymo metu patirtos traumos, badavimas ir kitos priežastys įskaitant plėšrūnų užpuolimus ir priešlaikinį atvedimą. Distokija dažniausiai įvyksta dėl vaisiaus - dubens disproporcijos ar netinkamos pozicijos ir dėl netinkamų reproduktorių parinkimo (19). Atvedimo metu traumos gali atsirasti dėl progesterono ir estrogeno disbalanso kaip atsakas į sumažėjusį progesterono metabolizmą. Kaip antrinė mirties priežastis gali būti badavimas. Badavi-mas laikoBadavi-mas viena iš pagrindinių ėriukų mirties priežasčių. Tikėtina, kad tai yra susiję su ėriave-dės priežiūra - prasta avių mityba vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu gali būti svarbi ėriukų mirtin-gumo priežastis (21).

Escherichia coli sukeliamos infekcijos yra dažna naujagimių ėriukų mirties priežastis. E. coli

yra šiltakraujų gyvūnų ir žmonių žarnyno mikrofloros dalis ir netrukus po gimimo kolonizuoja nau-jagimio žarnas. Watery mouth liga pasireiškia endotoksemija su tokiais klinikiniais požymiais kaip letargija, seilėtekis, pilvo pūtimas vienos – trejų dienų amžiaus ėriukam (23).

Avių augintojai turėtų siekti sumažinti ėriukų gaištamumą mažiau nei 15 proc. ir 10 proc. ar mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis nuostolių atsiranda ėriavimosi metu, šie tikslai gali būti suskirstyti į: <5 proc. nuostoliai nuo echoskopijos iki atvedimo; <5 proc. ėriavimosi metu ir pirmąją gyvenimo savaitę; <2 proc. nuo pirmos savaitės iki nujunkymo; <2 proc. nuo nujunkymo iki pardavimo ar išlaikymo (22).

Tiriant ėriukų naujagimių mirtingumą, turėtų būti pateikiama su valdymo praktika susijusi in-formacija: reprodukcinis bandos valdymas kergimo sezono metu, hormonų kontrolės taikymas, dirbtinio apvaisinimo ar avinų kergimo taikymas, kergimui galimų avinų skaičius, avių, kurių ėriu-kai gaišo, veislė, amžius ir kūno masės indeksas. Didesnė rizika mirti pirmavedžių avių ėriukam nei vyresnių avių (24,25).

Ėringų avių sveikatos valdymo planas turi apimti: vakcinacijos grafiką, antihelmintinį gydy-mą, papildomų pašarų skyrigydy-mą, ėriavimosi valdymą: personalo skaičių ir patirtį, ėriavedžių stebėse-ną, higienos sąlygas ėriavimosi metu, avių ir jų naujagimių ėriukų atskyrimą nuo bandos, šildytuvų paskyrimą ėriukam, naujagimių ėriukų sveikatos valdymą: pakankamą krekenų suvartojimą, virkš-telės priežiūrą, laikymo sąlygas, patinų kastraciją, ėriukų laikymą didelėse bandose (25).

1.4.4. Ėringumo toksemija

Ėringumo toksemija („dviejų ėriukų liga“) yra vaikingų avių metabolinis sutrikimas, kurį su-kelia sutrikęs angliavandenių ir riebalų metabolizmas, atsirandantis paskutiniame ėringumo etape (26).

Ėringumo toksemija yra pasekmė neigiamo energijos balanso, dažniausiai antrinė padidėjus energijos poreikiui vaisiui ir pastebima atvedančiom daugiau nei vieną jauniklį avim, kurių pašaras mažos energinės vertės (19). Įvairūs mitybiniai, metaboliniai, genetiniai, fiziologiniai, aplinkos,

15 sveikatos ir bandos valdymo veiksniai gali turėti įtakos klinikinės ligos vystymuisi ir į visa tai turėtų būti atsižvelgiama prevencijos metu (26).

Vėlyvojo ėringumo metu hormonų poveikis riebalų ir angliavandenių metabolizmui predispo-nuoja gliukozės sumažėjimą, padidėja riebalų rūgščių ir ketonų koncentracija organizme (daugiau-sia – β hidroksibutiratų). Be to, insulino sekrecijos greitis ir koncentracija kraujo plazmoje mažėja, o augimo hormono koncentracija didėja. Augimo hormonas yra atsakingas už gliukozės perdavimo slopinimą į audinius ir organizmo riebalinių atsargų sutelkimą, taip pat sumažina riebalų rūgščių sintezę ir lipolizę (27).

Siekiant pagerinti ligos prevenciją, geriausia, kad avys būtų suskirstytos į ankstyvąsias ir vė-lyvąsias ėriavedžių grupes, remiantis kergimo (apsėklinimo) duomenimis bei pagal vaisių skaičių (19).

1.4.5. Hipokalcemija

Hipokalcemija yra ūmi ar poūmė patologinė būklė, pasireiškianti dažniau prieš pat atvedimą ar po jo (19). Hipokalcemija laikoma dažniausiu metaboliniu sutrikimu, pasireiškiančiu kliniškai po ėriavimosi. Avių kalcio poreikis priklauso nuo amžiaus, augimo ir ėringumo stadijos. Kalcio trū-kumas dažnai pastebimas puerperinio periodo metu, kai jis gali sukelti pogimdyvinę parezę. Ligos eiga, užuot sukėlusi staigią mirtį, yra gana lėta ir progresuoja nuo koordinacijos sutrikimo ir raume-nų drebėjimo iki kol gyvūnas nepajėgia atsistoti ir galiausiai ištinka koma (28).

Veiksminga prevencinė ligos strategija turėtų apimti: kūno būklės kontrolę, kalcio, magnio ir fosforo kiekio pašaruose reguliavimą, katijonų/anijonų balanso stebėjimą pašaruose, reguliarų kal-cio koncentracijos tyrimą pašaruose ir gyvūnų kraujyje (19). Taip pat avių augintojai turėtų vengti stresą sukeliančių veiksnių vėlyvuoju ėringumo laikotarpiu (20).

1.4.6. Hipomagnezemija

Hipomagnezemija yra rečiau pasireiškiantis medžiagų apykaitos sutrikimas nei hipokalcemija, tačiau ji gali pasireikšti panašiais klinikiniais požymiais, kuriuos kartais komplikuoja titaniniai raumenų spazmai, kai atsiranda drebulys. Hipomagnezemijos fazė yra ūmesnė nei hipokalcemijos ir gyvūnai dažniau gaišta. Tai beveik visada siejama su nepakankamu magnio suvartojimu, todėl pre-vencija apima subalansuotą šėrimą (28). Avys negali kaupti magnio ir jom reikia kasdienių papildų pašare, ypač laktacijos metu, kai poreikis yra padidėjęs (20). Kaip prevencijos priemonė esant hi-pomagnezemijos tikimybei (remiantis ankstesne patirtimi, oro ir žolės sąlygomis, streso sukėlėjais), iš anksto naudojami lėto atpalaidavimo boliusai (28).

Kitos hipomagnezemijos prevencijos strategijos apima: tiesioginius magnio papildus, pašarų su dideliu magnio kiekiu naudojimą, norint pagerinti skonį, naudojami mineralai, turintys daug magnio kartu su melasa. Remiantis V. S Mavrogianni, C. Brozos tyrimo duomenimis, hipomagne-zemija rečiau pasireiškia avim nei galvijam (29).

16 1.4.7. Ėringumo nustatymas echoskopinio tyrimo metu

Ankstyvojo vaikingumo diagnozavimo metodas yra realaus laiko ultragarsinis tyrimas. Nepai-sant brangios įrangos poreikio, tai yra naudinga, nes echoskopuotojas gali diagnozuoti vaisiaus (-ių) gyvybingumą, augimą, dydį, skaičių, amžių ir lytį, taip pat placentos vystymąsi (30).

Yra du skirtingi ėringų avių ultragarsinio tyrimo metodai: transkutaninė ir transrektalinė ult-ragarsinė analizė. Technikos pasirinkimas priklauso nuo ėringumo stadijos, turimo ultragarso, darbo sąlygų ir echoskopuotojo patirties (31).

Ėringumui būdingi ultragarsinio tyrimo metu matomi vaizdai yra daugybiniai gimdos pjūviai, anechoiškas skystis ir C arba O formos placenta, taip pat embrionas (-ai) ar vaisius (-iai), kuriuose pastebimas širdies plakimas. Naudojant transrektalinį tyrimą, embrioninės pūslelės gali būti atpažįs-tamos praėjus 12–20 dienų po kergimo, o embrionai gali būti atpažįstami praėjus 16–25 dienų po kergimo. Transrektalinis tyrimas tikslesnis iki 35-os dienos. Atlikus transkutaninį tyrimą, vaikin-gumas gali būti diagnozuotas 17–30 ėringumo dieną. Nuo 35 iki 70 dienos abu metodai vienodai tikslūs. Atsižvelgiant į embrionų mirčių atvejus ankstyvuoju vaikingumo laikotarpiu, ėringumas tiksliai diagnozuojamas gali būti po 40–50 ėringumo dienos (95-99 proc. tikslumas). Antroje vai-kingumo pusėje geriau naudoti transkutaninį būdą (19).

1.5. Parazitozės

Tam tikromis aplinkybėmis helmintozės gali sukelti didelį mirtingumą, tačiau dažniau tai daro įtaką sveikatingumui ir produktyvumui. Šiuo metu šios ligos yra kontroliuojamos naudojant anti-helmintikus bei ganymo/bandos valdymo strategijas (32).

Užsikrėtimas virškinimo trakto nematodais yra viena iš pagrindinių kliūčių, neleidžiančių efektyviai auginti bandas visame pasaulyje. Svarbu įgyvendinti parazitų kontrolės programas, nes ganymas bendrose ganyklose dažnai padidina užsikrėtimą tarp gyvūnų, kurį apsunkina aplinkos veiksniai tokie kaip drėgmė ir temperatūra, turintys įtakos parazitų išgyvenamumui ganyklose (33).

Prieš bet kokį gyvulių dehelmintizavimą turėtų būti atliekami koprologiniai tyrimai, siekiant nustatyti užsikrėtimo parazitais intensyvumą, parazitų rūšį ir parinkti tinkamą antiparazitinį prepara-tą. Patalpos taip pat turėtų būti dezinfekuojamos (34).

Produktyvumo kritimo priežastys parazitozių atveju: sumažėjęs pašaro suvartojimas, kūno masės indekso sumažėjimas, anemija, sutrikęs augimas, reprodukcinis tinkamumas ir žindymo lai-kotarpis, mirtis sunkiais infekciniais atvejais (34).

Sėkmingos patirties ir atsakingos helmintų kontrolės principai priklauso nuo kruopštaus su-pratimo apie užterštų ganyklų keliamą riziką ir švaresnių ganyklų naudojimo strategijas, kiaušinėlių

17 skaičiaus grame išmatų (KSG) tyrimo, norint sužinoti esamą užsikrėtimą ir būtinybę gydyti, tinka-mai parinktų antihelmintikų mažiausiomis dozėmis naudojimo sergančiam gyvūnui (35).

Parazitų kontrolės prioritetas yra kuo labiau sumažinti jų poveikį ėriuko organizmui. Tačiau ūkininkai taip pat turi atsižvelgti į ilgalaikį parinktos kontrolės programos tvarumą. Avių augintojai neturėtų pasikliauti anthelmintikais kaip vienintele kontrolės priemone. Geras kontrolės planas api-ma keletą sričių:

 ilgalaikę helmintų kontrolės strategiją gyvūnų sveikatos plane, kuri reguliariai tikrinama konsultuojantis su veterinarijos gydytoju ir pritaikoma prie kintančių modelių kiekvienais metais;

 ganyklų tvarkymas siekiant sumažinti ar išvengti nuostolių;

 sumažinti naujų parazitų ar antihelmintikams atsparių helmintų, gautų iš pirktų avių, impor-to riziką;

 žinios apie skirtingas helmintų rūšis, kada jos kelia grėsmę ir kodėl, naudojant laisvai priei-namas regionines prognozes ir įspėjimus;

 helmintų aktyvumo stebėjimas atliekant koprologinius tyrimus ir planavimas į ateitį;  leisti susidaryti ėriukų, imuniniam atsakui prieš helmintus;

 užtikrinti, kad procedūros visada būtų veiksmingos, ir nustatyti atsparumą naudojamiems preparatam (35).

1.5.2. Ektoparazitai

Yra daugybė parazitų gyvenančių ant avių odos ar vilnoje. Ektoparazitai gali turėti įtakos pro-duktyvumui, reprodukcijai, lemti prastą ėriukų savijautą, sumažinti mėsos, pieno gamyba ir vilnos kokybę (20).

Nors skiriasi klinikiniai požymiai susiję su skirtingomis ektoparazitinėmis infekcijomis, diag-nozavus reikia nustatyti tikslią parazito rūšį. Didesnius parazitus, tokius kaip utėlės, erkės galima pamatyti plika akimi, tačiau norint nustatyti erkutes reikia mikroskopiškai ištirti mėginį, paimtą iš bet kokių matomų pažeidimo kraštų (36).

Geras biologinis saugumas gali užkirsti kelią ektoparazitų atsiradimui. Geras aptvaras taip pat neleis susisiekti su šalia esančiomis bandomis ir atvežtų avių karantinas turi trukti mažiausiai tris savaites. Kruopščiai dezinfekuojamos naudojamas transporto priemonės ir priekabos gabenti gyvu-lius. Visi ektoparazitų gydymo būdai turėtų būti atliekami griežtai laikantis gamintojo instrukcijos (20).

1.6. Biosauga

Biologinio saugumo priemonės užkerta kelią tiesioginiam ligų plitimui tarp gyvūnų ir netie-sioginiam plitimui tarp ūkių (37). Ligos plitimą palengvina kontaktai, pavyzdžiui, pervežimai ir apsilankymai tarp ūkių, ypač prekyba gyvūnais. Visos atsargumo priemonės, susijusios su prekyba

18 gyvūnais, pavyzdžiui, karantinas, gyvūnų pirkimas iš riboto skaičiaus ūkių, sumažina ligos plitimo riziką. Taip pat biologinio saugumo veiksmai, įskaitant higienos priemones, tokias kaip rankų plo-vimas ir batų bei kombinezonų naudojimas (38).

Informacija apie biologinio saugumo lygį ūkiuose yra svarbi kovojant su endeminėmis ligo-mis šalyje arba norint išsiaiškinti, ar reikia tobulinti biologinį saugumą. Be to, informacija apie bio-loginio saugumo lygį gali būti naudinga gyvūnų ligų plitimo modeliams ir rizikos vertinima ms (13). Praktiniai biologinio saugumo principai apima gyvūnų įsigijimą iš ūkio, iš kurio yra kilęs, ga-benimą švariomis ir dezinfekuotomis transporto priemonėmis, laikymą karantinavimo patalpose. Gyvūnai karantinuojami turėtų būti mažiausiai 21 dieną ir reguliariai stebima dėl niežų, nagų puvi-nio, užkrečiamo avių nagų dermatito, šlubavimo, išorinių darinių ant kūno bei staigaus kūno svorio kritimo (13,20).

Visos bandos turėtų turėti sveikatos planą, kuris būtų aptariamas ir suderintas su veterinarijos gydytoju ir reguliariai peržiūrimas. Visas įprastas gydymas ir vakcinacija turėtų būti suplanuoti iš anksto, kad būtų galima nustatyti veiksmingas vakcinas, dehelmintizavimo planus, vaistus ar gy-dymo strategijas ir pasirūpinti, kad prireikus jų būtų ūkyje (20).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo vieta

Tyrimas buvo atliktas X ūkyje, esančiame Aukštaitijoje 2018 m. liepos – 2019 m. rugsėjo mėnesiais. Ūkyje yra laikomos 228 Vokietijos juodgalvių veislės ėriavedės, veisliniai avinai perka-mi kas 2 – 3 metus.

Ūkis yra mišrus, jame auginamos avys ir grūdinės kultūros. Avininkyste užsiima 12 metų, au-galininkyste – 8 metus. Ūkio reikmėms naudojama 200 ha žemės, iš jos 130 ha skiriama avims, 90 ha pasėliams.

2.2. Avių bandos įrašai

Norint įvertini avių bandos sveikatingumą, buvo sudarytas sąrašas klausimų savininkui, ku-riose nurodyta, kokią informaciją reikia surinkti iš ūkininko bei bandos įrašų. Ūkio savininkui buvo pateikti klausimai žodžiu ir surinkta informacija fiksuota užrašuose.

Ūkio savininkui buvo pateikti klausimai žodžiu:  Bendras ėriavedžių skaičius bandoje;

o Iš jų pirmamečių;

o Iš jų antramečių ir vyresnių;  Kergtų avių skaičius;

 Avinų skaičius bandoje;  Gaišusių avių skaičius;

o Gaišimo priežastys; o Gaišusių avių amžius;  Gaišusių avinų skaičius;

 Avių šėrimas: kuo šeriami ėriukai ir ėriavedės;  Dažniausiai pasitaikančios ligos;

 Laikymo sąlygos (garde laikomų avių skaičius);  Atvestų ėriukų skaičius;

 Atvestų dvynukų/trynukų skaičius;  Atvestų negyvų ėriukų skaičius;  Abortų skaičius;

 Pirmoje savaitėje gaišusių ėriukų skaičius;

 Nuo pirmosios savaitės iki pirmojo mėnesio prarastų ėriukų skaičius;  Per kokį laiko tarpą ėriukai pasiekia 50 kg. svorį;

20  Kokie dažniausiai pasitaikantys sutrikimai ėringumo metu;

 Hipokalcemijos atvejų skaičius;  Ėringumo toksemijos atvejų skaičius;  Hipomagnezemijos atvejų skaičius;  Šlubavimo atvejų skaičius;

o Priežastys; o Gydymas; o Baigtis;

 Dehelmintizacijos ir koprologiniai tyrimų atlikimai; o Dehelmintizacijos laiko parinkimo strategija; o Dehelmintizacijos dažnumas;

o Koprologinių tyrimų planavimas;  Ūkyje naudojamos biosaugos priemonės;  Ūkyje naudojamos profilaktinės priemonės;

2.3. Kūno masės indekso vertinimas

Kiekvieno apsilankymo metu buvo vertinamas ėriavedžių kūno masės indeksas. Įvertinama palpuojant avių juosmens sritį, ypač stuburą bei aplink jį, iškart už paskutinio šonkaulio ir virš inks-tų, siekiant nustatyti aštrumo ar apvalumo laipsnį.

21 2 pav. Avių kūno masės indekso apskaičiavimo metodika

2.4. Mėginių paėmimas

Tyrimo metu buvo paimti išmatų mėginiai nuo žemės norint įvertinti bandos užsikrėtimą virš-kinimo trakto parazitais. 2018 m. avių dehelmintizacija buvo atlikta iki apsilankymo ūkyje, mėgi-niai ėriavedėms paimti liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. pabaigoje. Ėriukai buvo laikomi tvarte su išė-jimu į lauką ir šeriami šienainiu, jų mėginiai buvo paimti vieną kartą liepos mėn. 2019 m. gegužės mėn. koprologiniam tyrimui paimta 10 ėriukų išmatų mėginių ir 13 avių išmatų mėginių, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 10 ėriukų, 23 avių ir 2 avinų išmatų mėginiai. Koprologinis tyrimas atliktas Lietu-vos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos fakultete Patobiologijos Katedroje esančioje Parazi-tologijos laboratorijoje.

Išmatos tirtos modifikuotu McMaster ir sedimentacijos metodais. Modifikuotas McMaster metodas yra standartinis kiekybinis išmatų praskiedimo ir juose esančių kiaušinėlių flotacijos meto-das, kurio metu naudojamos specialios McMaster kameros ir apskaičiuojamas kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų (KSG). Naudojant flotacinį tirpalą helmintų kiaušinėliai iškyla prie viršuti-nio McMaster paviršiaus ir yra lengvai suskaičiuojami mikroskopuojant abi kameros puses. Gautą skaičių padauginus iš 20 yra gaunamas kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų (2,39).

Sedimentacijos metodas yra naudojamas norint nustatyti ar išmatose yra sunkiųjų trematodų kiaušinėlių (Fasciola spp.). Mėginio tyrimui pasveriama 10 gramų išmatų, kurios yra sumaišomos su 250 ml. vandens. Gautas mėginys perkošiamas per sietelį į konusinę taurę ir paliekamas 10-30

22 min. nusistovėti. Ant konusinės taurės dugno nusėdus nuosėdoms, vanduo atsargiai nupilamas ir pakartotinai pilama 250 ml. vandens, vėl paliekama nusistovėti. Po nusistovėjimo vanduo nupila-mas. Ant konusinėje taurėje dugne nusėdusių nuosėdų pilama 100 ml. vandens ir lašinami 5 lašai 1 proc. metileno mėlynojo. Po 5 min. vanduo nupilamas, nuosėdos tiriamos mikroskopu 40 padidini-mu (40).

2.5. Pašarų įvertinimas

Tyrimo vietoje buvo atlikti šienainio ir šieno fiziniai kokybės įvertinimai. Įvertinama pašaro mėginio vizualinė išvaizda, konsistencija ir kvapas. Fizinė šieninio, šlapio ar sauso, kokybė taip pat parodo sausosios medžiagos kiekį.

Analizuojant šienainio kokybę, vertinama kiek skysčio išsiskiria į rankas paėmus mėginio saują:

 lengvai išspaudžiamas skystis - mažiau nei 20 procentų sausosios medžiagos;

 stipriau slegiant išspaudžiamas skystis - nuo 20 iki 25 procentų sausosios medžiagos;  mažai skysčio arba jo nėra - daugiau kaip 25 procentai sausosios medžiagos.

Šienainio kokybė vertinant struktūrą:  Aštrūs stiebai - mažai virškinami;

 Minkšta ir lapinė - didesnis virškinamumas. Šienainio kvapo įvertinimas jusliniu metodu:

 Saldus ir rūgštus kvapas – gerai fermentuotas šienainis;  Nemalonus kvapas – prastai fermentuotas šienainis (12).

Nustatant šieno kokybę fiziniu metodu, buvo tikrinama ar šienas neužterštas pelėsiais, ar nėra kitų fizinių priemaišų, tokių kaip smėlio, medienos, plastiko.

2.6. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenys išanalizuoti naudojant kompiuterinę programą Microsoft Excel (2010). Apskaičiuoti rodiklių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai.

23 3 pav. Tyrimo metodikos schema

Avių bandos įrašų rinkimas Užduoti klausimai avių augintojui Atsakymų fiksavimas užrašuose Kūno masės indekso apskaičiavimas Nugaros srities palpacija Įmitimo įvertinimas skaičiais Koprologiniai išmatų tyrimai Modifikuotas McMaster metodas Sedimentacijos metodas Pašarų kokybės vertinimas Šienainio kokybės vertinimas Šieno kokybės vertinimas

24

3. TYRIMO REZULTATAI

Bendras avių skaičius ūkyje - 228 Vokietijos juodgalvių veislės ėriavedės, iš jų 75 pirmame-tės, 153 antrametės ir vyresnės, 4 avinai reproduktoriai virš 3 metų. Ūkyje dirba savininkas ir du nuolatiniai darbuotojai. Kartais samdomi sezoniniai darbininkai derliaus nuėmimui. Ūkininkas pro-dukciją parduoda arba gyvais ėriukais sudarant tam tikro dydžio partijas arba veža į skerdyklą ir parduoda skerdeną fiziniams ar juridiniams asmenims.

Ūkyje vedama buhalterinė apskaita, visos avys suženklintos individualiais numeriais bei jų numeriai suvesti į privalomas duomenų bazes. Tačiau ūkyje nevedami užrašai dėl avių bandos ro-diklių išskyrus gimusių skaičių. Visi kiti rezultatai žinomi pagal atsiminimus ir jokių užrašų nebuvo pateikta. Pašarų laboratoriniai tyrimai neatliekami. Kraujo biocheminiai tyrimai neatliekami. Grei-tieji testai nenaudojami. Avys nėra vakcinuojamos, nėra bandos sveikatingumo plano, veterinarijos gydytojas kviečiamas tik kai yra kliniškai sergančios avys. Biologinio saugumo reikalavimai ūki-ninkui praktiškai nėra žinomi. Ėriavedės nėra perkamos, perkami tik veisliniai avinai iš Lietuvos ūkininkų ir prieš 6 metus buvo pirkta iš Vokietijos. Perkamos iš įvairių šaltinių, pagrindinis kriteri-jus kaina. Pirkimo metu avinai kliniškai apžiūrimi, lytiniai organai bei nagos netikrinamos, jokių tyrimų neatliekama.

Ūkininkas biologinio saugumo reikalavimų nežino, išskyrus pirkti kliniškai sveikas avis. Ap-klausos metu buvo išsiaiškinta, kad avių kirpėjams nėra taikomos biologinio saugumo taisyklės ir jie nėra tikrinami, ar atvykstant į šį ūkį yra išskalbę savo darbo darbužius, išvalę ir dezinfekavę įrangą.

3.1. Ganymas ir šėrimas

Ganymas ir šėrimas: avys ganomos nuo gegužės pirmos savaitės iki vėlyvo rudens, kol už-sninga ganyklas. Ėriavedės ganomos visos kartu vienoje bandoje, aptvarams naudojant kilnojamą elektrinį piemenį. Atjunkyti ėriukai ganomi atskirai. Yra aviganis šuo, kuris būna su ėriavedėmis ar su ėriukais. Ganymas vyksta rotaciniu principu. Avinai ganomi atskirai aplink fermas. Pašarams ruošiamas šienainis ir kartais nedidelis kiekis šieno rulonuose. Tam naudojama sava ir nuomota technika. Pašarus stengiamasi pradėti ruošti ne vėliau kaip pirmąją birželio savaitę. Kai kurios pie-vos prieš 5 metus buvo pasėtos liucernos ir dobilų mišiniu. Šios piepie-vos 2019 m. buvo naudojamos šienainio ruošimui ir ganymui. Birželio mėnesį gaminamas šienainis, vėliau dalis pievų naudojamos ganymui, o iš dalies ataugusio atolo daromas šienainis. Avims prieš kergimą ir prieš ėriavimąsi duodama avims skirtų laižalų. Perkamas kiekis priklauso nuo finansinių galimybių ir kiekvienais metais skiriasi. Vasarą girdoma vandenių iš gręžinio, kuris atvežamas traktoriumi ir išpilstomas į 60 l talpas ganykloje. Tvartiniu laikotarpiu avys geria iš automatinių girdyklų. Avys apžiūrimos du kartus dienoje, ryte ir vakare, tada ir papildomas vanduo. Po ėriavimosi avims duodama iki 1 kg.

25 koncentruotų pašarų per parą. Ėriavedės su ėriukais laikomos po 30-50 viename garde. Joms iki išgynimo į ganyklas buvo duodama po 200 g/d koncentruotų pašarų. Ėriukams įrengtos šėryklos, kur jie gali netrukdomi ėsti ad libidum traiškytus grūdus. Avinam pradedami duoti grūdai 8 savaitės prieš kergimą.

Tvartiniu laikotarpiu avys šeriamos šienainiu ir paskutines 6-4 savaites papildomai ūkio augi-namais grūdais. Grūdai traiškomi ūkyje turima įranga. Avižos ar kviečiai maišomi su žirniais ar pu-pomis maždaug per pusę. Pašarų laboratoriniai tyrimai neatliekami.

Fizinės kokybės vertinimo metu šienainio kvapas saldus ir rūgštus, galima teigti, kad gerai fermentuotas. Paėmus šienainio mėginio į saują ir jį suspaudus ištekėjo skystis ir pagal ištekėjusio skysčio kiekį sausųjų medžiagų šienainyje tyrimo metu buvo 20 – 25 proc.. Kokybės vertinimo me-tu šienas be fizinių priemaišų, neužterštas pelėsiais.

3.2. Produktyvumo vertinimas

Avytės kergiamos lapkričio - gruodžio mėn., atsiveda kovo-balandžio mėn. Ėriukai atjunkomi prieš išvedant avis į ganyklą, o vėliau 1-2 kartus ganyklinio laikotarpio metu. 2019 m. atjunkyta birželio viduryje ir liepos pradžioje.

Ėriavimosi metu pagalbą suteikia pats ūkininkas arba samdomas darbuotojas. Veterinarijos gydytojas kviečiamas tik išskirtiniais atvejais, tačiau praktiškai tai įvyksta maždaug kartą per metus.

Ėriukų gaišimo priežastys nėra tiksliai nustatomos, nes nekviečiamas veterinarijos gydytojas, nedaromi skrodimai ar tyrimai diagnostiniais greitaisiais testais. Dalis nugaišusių viduriavo, bet dažniausiai gaišę ėriukai būna prasto įmitimo.

2017-2018 metų ėriavimosi sezono rezultatai nėra detalūs, tik yra žinoma, kad iš 202 kergtų ėriavedžių buvo gauta 238 palikuonys, kurie suvesti į VIC (Žemės ūkio informacijos ir kaimo vers-lo centro) registrą. 2018 m. rudenį buvo kergtos 228 avys (100 proc.). Iš jų 206 (90,3 proc.) susi-kergė ir atvedė palikuonis. Iš likusių 22 (9,7 proc.) ėriavedžių pačioje ėringumo pabaigoje abortavo-si 2, o likuabortavo-sios ėriavedės manoma, kad nesuabortavo-sikergė arba jų išabortavo-simetimų nepastebėta (3 pav.). Viso atvesti 256 (100 proc.) ėriukai, iš kurių 29 (11,3 proc.) atvesti negyvi ar labai silpni ir nugaišo, 26 (10,2 proc.) ėriukai nugaišo iki nujunkymo. Po nujunkymo nugaišo dar 4 arba 2 proc. nuo atjunkytų (201 vnt). Iš 206 ėriavedžių du ėriukus atsivedė 50 (24,30 proc.), o vieną – 156 (75,7 proc.) ėriave-dės. Ėriavimosi procentas nuo visų sukergtų ėriavedžių – 124 proc., o bendras ėriavimosi procentas –112 proc. Ūkio savininko teigimu dauguma gaišusių ėriukų buvo labai prasto įmitimo, nors ir buvo girdomi papildomai. Jų būklė prastėjo pastoviai iki gaišimo. Tik vienas kitas nugaišęs buvo geres-nio įmitimo ir nugaišo palyginti netikėtai.

26 3 lentelė. 2019 metų ėriavimosi rezultatai ūkyje

4 pav. Avių kergimo rezultatai 2019 metais.

3.3. Avių kūno masės indeksas

Pagal gautus ūkio duomenis, 2018 m. liepos ir lapkričio mėnesį buvo atlikti avių kūno masės indekso apskaičiavimai. Išanalizavus duomenis, liepos mėnesį avių kūno masės vidurkis ūkyje buvo 3 balai, lapkričio mėnesį – 3,4 balai.

90,3% 10,7%

Avių kergimo rezultatai

Susikergusių avių sk.

Abortavusių arba nesusikergusių avių sk.

2019 m. Ūkio ėriavimosi rezultatai

Kerg-tų avių sk. Susikergu-sių avių sk. Abortavusių arba nesusi-kergusių avių sk. Atves-tų ėriukų sk. Atvestų negyvų/ labai silpnų ir gai-šusių ėriukų sk. Nugaišusių iki nujun-kymo ėriu-kų sk. Atsive-dė du ėriukus Atsive-dė vieną ėriuką 228 206 22 256 29 26 50 156

27 5 pav. Avių kūno masės indekso balai 2018 m. liepos mėnesį

Pagal 4 paveikslėlio duomenis, 16 avių iš 30 apskaičiuotas 3 balas.

6 pav. Avių kūno masės indekso balai 2018 m. lapkričio mėnesį.

Pagal 5 paveikslėlio duomenis, 12 avių iš 30 apskaičiuotas 3,5 balas, 8 avim- 3 balas. Tokį avių įmitimą galėjo įtakoti kergimosi sezonas.

Kūno masės indeksas 2019 m. buvo apskaičiuotas 2 kartus, kovo ir spalio mėnesį. Parinkta 30 avių atsitiktinai, suvarius į gardą.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 1 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 0 2 5 16 4 2 1 0 A vi ų sk ai či us

Kūno masės indekso balas

Avių kūno masės indekso balai

0 2 4 6 8 10 12 1 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 0 2 3 8 12 3 2 0 A vi ų sk ai či us

Kūno masės indekso balas

28 7 pav. Avių kūno masės indekso balai 2019 m. kovo mėnesį.

Pagal 4 paveikslėlio duomenis, 12 avių iš 30 apskaičiuotas 2,5 balas.

8 pav. Avių kūno masės indekso balai 2019 m. spalio mėnesį.

Pagal 5 paveikslėlio duomenis, 10 avių iš 30 apskaičiuotas 3,5 balas.

3.3. Parazitologiniai tyrimai

2018 m. liepos mėnesį buvo atlikta avių ir ėriukų dehelmintizacija, mėginiai ėriavedėms pa-imti liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. pabaigoje. Ėriukai buvo laikomi tvarte su išėjimu į lauką ir

še-0 2 4 6 8 10 12 1 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 0 4 12 6 4 3 1 0 A vi ų sk ai či us

Kūno masės indekso balas

Avių kūno masės indekso balai

0 2 4 6 8 10 1 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 0 1 6 5 10 6 2 0 A vi ų sk ai či us

Kūno masės indekso balas

29 riami šienainiu, jų mėginiai buvo paimti vieną kartą liepos mėn. 2019 m. gegužės bei rugpjūčio mė-nesį buvo paimti išmatų mėginiai ir atlikti koprologiniai tyrimai. Išmatos tirtos McMaster ir sedi-mentacijos metodu. 2019 m. gegužės mėnesį paimta 10 ėriukų ir 13 avių išmatų mėginiai. Ėriukų išmatų koprologinio tyrimo metu 10 mėginių (100 proc.) nustatytas užsikrėtimas Strongiliatų, 3 mėginiuose (30 proc.) - Eimeria, 4 (40 proc.) Strongyloides rūšies helmintų kiaušinėliais.

4 lentelė. 2019 m. gegužės mėn. ėriukų išmatų mėginiuose koprologinio tyrimo metu rastų helmintų

kiaušinėlių skaičiaus vidurkis su standartiniu nuokrypiu.

Ištyrus avių išmatas koprologiniu tyrimu, 11 mėginių (85 proc.) nustatytas užsikrėtimas

Strongiliatų, 6 mėginiuose (46 proc.) – Eimeria, 1 mėginyje (8 proc.) – Monezia rūšies helmintų

kiaušinėliais. Tyrimo metu išmatose Fasciola spp. helmintų kiaušinėlių nerasta.

5 lentelė. 2019 m. gegužės mėn. avių išmatų mėginiuose koprologinio tyrimo metu rastų helmintų

kiaušinėlių skaičiaus vidurkis su standartiniu nuokrypiu.

Avių grupė Strongiliatai Eimeria Monezia

Avys 303,1±87,7 342,3±186,5 7,7±7,7

2019 m. rugpjūčio mėn. atlikti pakartotiniai koprologiniai tyrimai. Paimta 10 ėriukų išmatų mėginiai, 23 ėriavedžių išmatų mėginiai ir 2- avinų. Ėriukų išmatų koprologinio tyrimo visuose 10 mėginių (100 proc.) buvo nustatytas užsikrėtimas Strongiliatų ir Eimeria rūšies helmintų kiaušinė-liais.

6 lentelė. 2019 m. rugpjūčio mėn. ėriukų išmatų mėginiuose koprologinio tyrimo metu rastų

helmin-tų kiaušinėlių skaičiaus vidurkis su standartiniu nuokrypiu.

Avių grupė Strongiliatai Eimeria

Ėriukai 1074±269,3 1542±1168,5

Ištyrus ėriavedžių išmatas koprologiniu tyrimu, 22 mėginiuose (95,7 proc.) nustatytas užsikrė-timas Strongiliatų, 9 mėginiuose (39 proc.) – Eimeria, 6 mėginiuose (26 proc.) – Strongyloides ir 3 mėginiuose (13 proc.) - Capillaria rūšies helmintų kiaušinėliais.

Avių grupė Strongiliatai Eimeria Strongyloides

30 7 lentelė. 2019 m. rugpjūčio mėn. ėriavedžių išmatų mėginiuose koprologinio tyrimo metu rastų

helmintų kiaušinėlių skaičiaus vidurkis su standartiniu nuokrypiu.

Avių grupė Strongiliatai Eimeria Strongyloides Capillaria

Ėriavedės 689,6±155,1 58,3±35,2 11,3,±5,6 3,5±2,0

Ištyrus avinų išmatas koprologiniu tyrimu, 2 mėginiuose (100 proc.) nustatytas užsikrėtimas

Strongiliatų ir Eimeria rūšies helmintų kiaušinėliais

8 lentelė. 2019 m. 8 mėn. avinų išmatų mėginiuose koprologinio tyrimo metu rastų helmintų

kiauši-nėlių skaičiaus vidurkis su standartiniu nuokrypiu.

9 pav. 2019 m. avių išmatų koprologinių tyrimų rezultatai

Pagal gautus 2019 m. koprologinių tyrimų duomenis didžiausias bendras avių užsikrėtimas yra Strongiliatų rūšies helmintais, kuriais užsikrėtė viso 55 (95 proc.) avys iš 58 tirtų. Užsikrėtimas

Eimeria rūšies helmintais - 30 (52 proc.) iš 58 tirtų, Monezia - 1 (1,7 proc.), Faciola – 0, Strongy-loides - 10 (17 proc.), Capillaria - 3 (5 proc.).

0 5 10 15 20 25 11 6 1 10 3 4 10 10 22 9 6 3 2 2 U žs ik rė tus ių gy vūnų s ka ič ius Helmintų rūšys

Koprologinio tyrimo rezultatai

Avys

Ėriukai 5 mėn. Ėriukai 8 mėn. Ėriavedės Avinai

Avių grupė Strongiliatai Eimeria

31 Ūkyje ektoparazitų problemų nebuvo pastebėta nei vizito metu nei ūkininko teigimu praeityje. Kada gydyti nuo virškinamojo trakto helmintų sprendžiama pagal klinikinę būklę, jei avys prastai auga ar prastėja įmitimas. Praeityje buvo atvejų kai avys gaišo dėl didelio užkrėstumo virški-namojo trakto helmintais. Tai buvo nustatyta skrodimo metu ūkyje, kurį atliko aptarnaujantis vete-rinarijos gydytojas. Vaistų parinkimas priklauso nuo vetevete-rinarijos gydytojo arba vetevete-rinarijos vais-tinės konsultacijų. Dažniausiai ūkyje buvo naudojami ivermektino grupės preparatai.

3.4. Avių ligų įrašai

Avims klinikinių mastitų, dėl kurių reikėtų gydyti, nepasitaiko. Tačiau ūkininko teigimu yra apie 10 ėriavedžių turinčių nefunkcionuojantį vieną spenį, kas rodo mastito ar kito pažeidimo buvi-mą. Hipokalcemijos, hipomagnezemijos, ėringumo toksemijos atvejų ūkyje nenustatyta.

Šlubavimas yra viena iš brokavimo priežasčių. Jį sukelia mechaniniai ir infekciniai pažeidi-mai. Negydoma, tačiau vieną kartą profilaktiškai per tiriamąjį laikotarpį avys buvo varomos pro 10 proc. cinko sulfato kojų voneles.

Ūkyje pasitaikė 2 listeriozės atvejai tvartiniu laikotarpiu vasario - kovo mėnesį. Numanoma priežastis – žemės šienainyje iš durpingų pievų.

Tiriamuoju laikotarpiu gaišo ar buvo brokuotos 3 avys, kurios buvo prasto įmitimo, ir 1 Te-kselių veislės avinas, kurio gaišimo priežastis manoma su veisle susijusi gerklų chondrozė. Avių brokavimo aiškios sistemos nėra. Brokavimo priežastys ūkyje yra šlubavimas, mastitai, bergždu-mas. Brokuojamos avys paskerdžiamos savo reikmėms arba pardavimui. Prieš tai stengiamasi jas atpenėti.

32

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimo metu buvo įvertinta kaip analizuojamame ūkyje yra renkami sveikatingumo ir produk-tyvumo duomenys ir kaip jie panaudojami bandos sveikatingumui ir produktyvumui gerinti. Taip pat įvertintas ūkininko požiūris į tokių rutininių duomenų rinkimą ir panaudojimą bei ūkininko ži-nias ir jų pagrindinius šaltinius.

Surinkti duomenys leidžia teigti, kad ūkyje praktiškai nėra kaupiami rašytine forma rutininiai sveikatingumo ir produktyvumo duomenys. To buvo galima ir tikėtis, nes net ir kur kas geresnes avininkystės tradicijas turinčiose šalyse toks duomenų kaupimas vis dar nėra pilnai išnaudojamas (36). Ūkininkas fiksuoja tik avių skaičių ir atvesto prieauglio skaičių, išgyvenusį iki privalomo su-vedimo į Ūkinių gyvūnų registrą datos. Siekiantys valstybės paramos avių laikytojai privalo pa-ženklinti savo laikomas avis per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo (41). Kadangi ėriukų naujagi-mių mirtingumas yra didžiausias iš karto po gimimo ir per pirmąjį mėnesį (19), šiame ūkyje nefik-suojant šių duomenų prarandama labai svarbi informacija apibūdinanti sveikatingumo problemas nuo atvedimo iki pirmojo mėnesio amžiaus. Lietuvoje avių ūkiuose tik su labai retomis išimtimis taikomas ėringumo tyrimas ultragarsu. Todėl turint tik ėriavimosi procentų įvertinimus, negalima pasakyti, kurios problemos nulemia tokius žemus ėriavimosi procentus (atvedusių – 124 proc. ir bendras -112 proc.): avinų reproduktorių spermos kokybė, avių vislumas ar embrionų žuvimas ėrin-gumo eigoje. Galima teigti, kad ūkininkui rekomenduotina padidinti avinų reproduktorių skaičių tokio dydžio bandai bent vienu avinu. Gali būti, kad avinai per trumpą kergimo laikotarpį greitai pavargsta ir išeikvojama sperma, todėl apvaisinama mažiau kiaušialąsčių. Jei būtų ėriavedžių tyri-mas ultragarsu, palyginus tyrimo rezultatus ir gimusių gyvų ėriukų skaičių galima būtų nustatyti, kiek ėriukų buvo prarasta dėl embrionų absorbcijos, žūties bei abortų. Bendram ėriavimosi procen-tui siekiant tik 112 proc., sunku tikėtis tinkamo bandos atnaujinimo ir pakankamo kiekio pardavi-mui užauginamų ėriukų. Paprastai avių ūkiuose stengiamasi, kad vidutiniškai viena ėriavedė atvestų 1,5-2 ėriukus (150-200 bendras ėriavimosi proc.) (22). Tokiu atveju užtikrinamas tinkamas brokuo-jamų avių atnaujinimas iš savo prieauglio bei pakankamas pabrokuo-jamų augimas dėl parduodamų ėriukų. Šiame ūkyje reikėtų siekti bent 1,5 ėriuko iš ėriavedės. Tiriamajame ūkyje dėl mažo ėriavimosi pro-cento neužauginama pakankamai tinkamų avyčių bei negeneruojama pakankamai lėšų jų įsigyti iš kitų ūkių. Reikia atkreipti dėmesį, kad iš gimusių ėriukų net 21,5 proc. nugaišo iki atjunkymo bei 2 proc. nujunkytų ėriukų. Didelis naujagimių gaištamumas pirmosiomis dienomis rodo, kad gali būti problemos su bendra ūkio higiena (kraiko kokybė ir kreikimo dažnumas), ėriavedžių sveikatingumu bei krekenų prieinamumu, kokybę ir kiekiu.

33 Avių ūkiuose siekiama, kad iš atvestų gyvų ėriukų nugaištų ne daugiau kaip 5 proc., didesnis mirtingumas kaip 10 proc. laikomas prastu rezultatu (22). Tokio prasto rezultato šiame ūkyje prie-žastys gali būti prasti avinai reproduktoriai, prasta ėriavedžių būklė kergimo metu, netinkama būklė ėriavimosi metu, ėriavimosi priežiūra bei ūkininko ir pagalbinio personalo kompetencija ėriavimosi priežiūrai. Iš ūkyje kaupiamų duomenų avinų reproduktorių kokybės negalima nustatyti, todėl ši tema plačiau nebus aptariama. Didelis naujagimių mirtingumas (11,3 proc.) greičiausiai yra susijęs su prasta kai kurių ėriavedžių būkle, ko pasekoje gimsta silpni ėriukai. Prasta ėriavedžių būklė grei-čiausiai yra dėl per mažo brokavimo intensyvumo, prasto šėrimo ėringumo pabaigoje bei mastitų problemos. Kadangi dėl įsipareigojimų ūkis privalo kasmet didinti bandą ir bandoje nėra nustatyta aiškių brokavimo kriterijų, bandoje lieka per daug avių, kurios negali tinkamai įmisti net vasaros-rudens laikotarpiu, kas matosi iš kūno masės indekso įvertinimų. Tokių avių palikuonys negali už-augti iki pakankamo svorio, yra labai silpni bei iš tokių ėriavedžių negauna pilnavertiškų krekenų. Tokie ėriukai išgyvena tik papildomai juos girdant, tačiau dažniausiai jie būna labai prasto įmitimo ir didelė dalis per keletą savaičių gaišta. Ūkininkui ateinančio ėriavimosi metu reikia registruoti ėriavedžių kūno masės indeksą, ir jei jis yra mažiau kaip 3-3,5 balo, bandyti nustatyti priežastį. Dažniausios priežastys - ėriavedžių amžius ir prasta dantų būklė. Taip pat reikia patikrinti tešmens būklę. Esant dantų ir/ar mastito problemoms, tokias avis pasižymėti brokavimui ir nebekergti kito sezono metu. Paprastai rekomenduojama kasmet brokuoti 10-20 proc. ėriavedžių (28).

Kadangi ūkyje nebuvo atlikti jokie infekcinių ligų laboratoriniai ar greitieji tyrimai bei nėra detalesnių duomenų apie klinikinius simptomus, lavonų skrodimus, tai neleidžia daryti jokių prie-laidų apie infekcinių ligų įtaką sveikatingumui ir produktyvumui šiame ūkyje. Autorės duomenimis ūkininkas 2019-2020 metų ėriavimosi sezonui nusipirko greitųjų testų rinkinį pagrindinių infekcinių ligų sukėlėjams nustatyti. Ūkyje nėra atliekama infekcinių ligų vakcinacija, tačiau atsižvelgiant į didelį ėriukų mirtingumą reikėtų pagalvoti apie jų vakcinaciją nuo klostridijų sukeltų susirgimų. Apskaičiavus avių kūno masės indeksą balais, buvo nustatyta, kad šie indeksai buvo panašūs tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. Kiekvienais metais po ėriavimosi didžioji dalis tirtų avių buvo įvertin-tos 2,5 balu, o spalio ar lapkričio mėnesį - 3,5 balo. Tačiau buvo ir labai išliesėjusių bei labai gerai įmitusių avių. Tai rodo, kad dalis avių dėl įvairių priežasčių (pvz. dantų problemų, šlubavimo) nega-li įgauti tinkamo įmitimo ir todėl yra užprogramuotos vislumo ir sveikatingumo problemos ateityje. Kūno masės indeksą reikėtų apskaičiuoti likus mėnesiui iki kergimo, prieš ėriavimąsi bei nu-junkymo metu. Likus mėnesiui iki kergimo, avių kūno masės indekso balas turėtų būti apie 3,5 (4,12).

Vizualus pašarų vertinimas leidžia teigti, kad jų kokybė yra gera ir labai gera, todėl prastas avių įmitimas greičiausiai yra ne dėl pašarų problemų. Tačiau rekomenduotina atlikti tyrimus sie-kiant nustatyti pašarų baltymingumą. Subjektyviu darbo autorės ir ūkio savininko vertinimu, avių

34 imitimas 2019 m. vasario mėn. pabaigoje ir rudenį buvo geresnis nei atitinkamu laikotarpiu 2018 metais. Greičiausiai tam turėjo įtakos ganymas liucerna ir dobilais atsėtose ganyklose antroje vasa-ros pusėje. Kadangi šios pievos buvo nušienautos ir ganoma tik nuo liepos mėn., buvo išvengta ir užsikrėtimo parazitais, kas turi ypatingą reikšmę geram sveikatingumui ir įmitimui. 2018 m. atlikta dehelmintizacija, o 2019 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesį atlikti išmatų koprologiniai tyrimai. Pagal gautus 2019 m. koporologinio tyrimo duomenis didžiausias bendras avių užsikrėtimas yra

Strongi-liatų rūšies helmintais, kuriais užsikrėtė viso 55 (95 proc.) avys iš 58 tirtų. Užsikrėtimas Eimeria

rūšies helmintais - 30 (52 proc.) iš 58 tirtų, Monezia - 1 (1,7 proc.), Faciola – 0, Strongyloides - 10 (17 proc.), Capillaria - 3 (5 proc.).

Kadangi į ūkį retai įvežamos naujos avys, tai padeda išvengti daugelio užkrečiamųjų ligų, ta-me tarpe ir ektoparazitų, kurių ūkyje nebuvo nustatyta. Tačiau ūkyje pastebėta biologinio saugumo spragų, kada iškyla didelė rizika naujų ligų atsiradimui ūkyje. Visų pirma tai avių kirpėjų samdymas ir specifinių reikalavimų netaikymas jų įrangai bei darbo drabužiams. Žmonės, kurie turi kontaktą su avimis, yra didžiausia naujų ligų patekimo riziką kelianti žmonių kategorija. Rekomenduojama ūkininkui ateityje reikalauti iš avių kirpėjų visiškai švarios ir išskalbtos darbo aprangos, dezinfekuo-tos avalynės bei darbo įrankių. Taip pat jų transportas neturėtų privažiuoti prie pat avidės.

Apibendrinant galima teigti, kad ūkyje avių sveikatingumas ir produktyvumas yra patenkina-mi, tačiau įdėjus daugiau pastangų fiksuoti tam tikrus sveikatingumo ir produktyvumo rodiklius, būtų galima su labai nedidelėmis sąnaudomis gauti vertingos informacijos leisiančios pagerinti sveikatingumą ir produktyvumą.

35

IŠVADOS

1. Ūkyje vedami tik privalomi gauti išmokas užrašai (avių skaičius, gimimų skaičius), tačiau kiti lengvai gaunami ir labai naudingi duomenys, kurie padėtų tiksliau ir nebrangiai nustatyti įvairių susirgimų priežastis, nėra fiksuojami ir naudojami iš atminties.

2. Ūkininkui trūksta informacijos apie ūkio sveikatingumo ir produktyvumo užrašų naudingumą ir panaudojimo galimybę.

3. Antimikrobiniai preparatai ūkyje skiriami labai retai, bet neatliekant antibiogramos tyrimų. 4. Antihelmintikai naudojami be aiškios strategijos, todėl yra pavojus, kad išsivystys helmintų