LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Sandra Blaževičien÷
BIČIŲ KIEKIO NUKLEUSE ĮTAKA MOTINŲ
SUSIPORAVIMUI SEZONO METU
Magistro darbas
Darbo vadovai:
Doc. dr. E. Jonaitis
Ūkininkas – bitininkas Ž. Šolys
2
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijoje, Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Sandra Blaževičien÷
(parašas)
Doc. dr. E. Jonaitis Magistro darbo vadovai:
Ūkininkas – bitininkas Ž. Šolys
(parašas)
(parašas)
Recenzentas:
3
TURINYS
ĮVADAS ...4
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
1.1. Bičių šeimos charakteristika ...6
1.2. Bičių motin÷lių kokyb÷...8
1.3. Motin÷lių auginimas ...9 1.4. Motinin÷ šeima ...10 1.5. T÷vin÷s šeimos...11 1.6. Šeimos – augintojos ...11 1.7. Nukleusų konstrukcijos...13 1.8. Motin÷lių susiporavimas...14
1.9. Nukleusų užpildymas bit÷mis ...17
2. TYRIMO SĄLYGOS IR METODAI ...19
3. TYRIMO REZULTATAI ...24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...31 5. IŠVADOS...33 6. PASIŪLYMAI ...34 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...35 SANTRAUKA ...37 SUMMARY ...38
4 ĮVADAS
Bit÷s d÷l jų gyvybin÷s veiklos specifinių produktų – medaus ir vaško – žmon÷ms rūp÷jo jau pirmykšt÷je bendruomen÷je. Tik÷ta, kad bit÷s pačios pasirenka šeimininką, tod÷l jos tapdavo senojo bitininko ir sodybos šeimininko, kurioje spiečius susimet÷, bendru turtu, o savininkai – bičiuliais. Taip prasid÷jo graži žmonių ir bičių draugyst÷, padovanojusi dar vieną taurų žodį – bičiulis.
Ne vienas garsus literatas žav÷josi ir savo kūriniuose apraš÷ šalia mūsų egzistuojantį ir taip mažai pažįstamą, bet tobulą bičių pasaulį. J.Bramsas ir kiti kompozitoriai savo kūriniuose įamžino bit÷s ir liepos žiedo idilę. Lietuvių mitologijoje bit÷s vadinamos šventais Dievo vabal÷liais, o jų naikinimas laikomas nuod÷me ir už tai net buvo baudžiama. Šiuo metu požiūris į bites žymiai platesnis. Populiarūs įvairūs bičių produktai, jos – entomofilinių žem÷s ūkio augalų žiedų apdulkintojos. Pvz., grikių derlių jos padidina net iki 70 proc. Bit÷s – geras gamtos užterštumo indikatorius.
Šiandien bičių auginimas – daugelio įvairiausių profesijų žmonių labai m÷giamas užsi÷mimas bei hobis. S÷kmingo bitininkavimo pagrindas – stipri bičių šeima, kurios darnų darbą lemia kokybiška bičių motin÷l÷. Kiekvienam bitynui, nesvarbu kokia jo paskirtis – rinkti tik medų ar ir kitus produktus (bičių nuodus, pienelį, pikį, bičių duoną, žiedadulkes), reikia vaisingos ir kokybiškos motin÷l÷s. Bičių motin÷lių auginimo problema Lietuvoje gana aktuali, nes jų labai trūksta bitininkams m÷g÷jams. (A. Mikel÷nas, 1996).
Bičių šeimos produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris nulemia visas kitas bičių šeimos savybes – tai bičių motin÷l÷s kokyb÷ (jos kilm÷, amžius ir fiziologin÷ būkl÷). Būtent bičių motin÷l÷ ir nulemia visos bičių šeimos kokybę bei jos ūkines savybes. Be to ji turi būti labai d÷sli. Nuo jų d÷slumo priklauso šeimos stiprumas, produktyvumas, kiti ūkiškai naudingi požymiai. Iš motin÷l÷s pad÷tų apvaisintų kiaušin÷lių išsirita bit÷s darbinink÷s. Jų kiekis šeimoje, elgesys, darbas - tai bičių motin÷l÷s kokyb÷s atspindys. Šeimose su jaunomis motin÷l÷mis žiemojimo pradžioje yra penktadaliu daugiau jaunų bičių negu šeimose su senomis motin÷l÷mis. Tai užtikrina jų geresnį žiemojimą. Trejų metų motin÷l÷s reprodukcin÷ paskirtis pastebimai sumaž÷ja, tod÷l atsiranda margi perai, kurie liudija apie nekokybišką motin÷lę. Nuo motin÷l÷s amžiaus priklauso ir bičių šeimų spietlumas. Šeimos su jaunomis motin÷l÷mis rečiau spiečia. Šeimos su vyresn÷mis nei dvejų metų amžiaus motin÷l÷mis per sezoną išaugina mažiau bičių ir atitinkamai pagamina mažiau medaus ir vaško. Bičių šeimos su pirmųjų ir antrųjų metų motin÷l÷mis greičiau stipr÷ja ir surenka 20 – 30 proc. medaus daugiau negu šeimos su trijų ar
5
ketverių metų motin÷l÷mis. Menkavertes motin÷les patartina kuo greičiau keisti, o labai produktyvias palikti. (Balžekas, 1987; Аветисян, 1983; Буренин 1981).
Kokybiškas bičių motin÷les galima užauginti tik atrinktose labai produktyviose, atspariose užkrečiamoms ligoms ir turinčiose kitas geras savybes šeimose. Taip pat motin÷lių produktyvumas ir kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo jų auginimo sąlygų ir būdo, lervučių amžiaus, maitinimo, temperatūrinio r÷žimo lizde, gamtos sąlygų ir kt.(Jaruševičius,1970; Аветисян,1983).
Kokybiškos bičių motin÷l÷s šeimose dažniausiai išgyvena du sezonus, paskui jų produktyvumas maž÷ja. Tod÷l kiekvienai bičių šeimai reikalinga jauna, vaisinga, kokybiška bičių motin÷l÷.
Darbo aktualumas. Bičių šeimos pagrindas kokybiška bičių motin÷l÷, nuo kurios priklauso perų kiekis ir šeimos produktyvumas. Laisvo poravimosi metu dalis motin÷lių nesusiporuoja arba išsiskraido. Tai priklauso nuo bičių kiekio nukleusuose ir laiko. Labai aktualu nustatyti optimalų bičių kiekį reikalingą nukleusams užpildyti atskirais laikotarpiais. Per didelis arba per mažas jų kiekis tam tikrais laikotarpiais skatina bičių išsiskraidymą. Optimalus bičių kiekis nukleusui įgalintų atpiginti suporuotų motin÷lių kainą, nes ją nulemia bičių kiekis ir susiporavusių motin÷lių kiekis.
Darbo tikslas:
Nustatyti bičių kiekio skirtingų tipų nukleusuose įtaką bičių motin÷lių susiporavimui bei nuo to priklausantį bičių motin÷lių poravimosi laiką. Darbo uždaviniai:
nustatyti bičių kiekio nukleuse įtaką motinų susiporavimui;
nustatyti bičių kiekio skirtingų tipų nukleusuose įtaką bičių motin÷lių poravimosi laikui;
nustatyti įvairių tipų nukleusų tinkamumą motin÷lių susiporavimui įvairiais sezono laikotarpiais.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bičių šeimos charakteristika
Bit÷s gali gyventi tik šeimomis (bendruomen÷je). Tiktai bendrai gyvendamos jos sugeba pagaminti pakankamai šilumos, kad nesušaltų. Darbo pasidalijimas bičių šeimoje ir daugelis kitų jų savybių pritaikytos bendram šeimyniniam gyvenimui, pvz., apsigynimo įrankis – geluonis sudarytas taip, kad jisai naudingas tiktai bit÷ms, gyvenančioms bendrai didel÷mis šeimomis. Bit÷ įgeldama apgina šeimą, bet pati žūva. Bičių šeimą sudaro - 1 bičių motin÷l÷, apie 500 - 2000 vyriškos gimin÷s bičių (tranų) ir apie 30000 – 60000 bičių darbininkių.
1. pav. Bičių šeimos sud÷tis
Bičių šeima – tai bičių visuma, gyvenanti avilyje ir susidedanti iš bit÷s motin÷l÷s, bit÷s darbinink÷s ir trano (1 pav.).
Bit÷ motin÷l÷ – stambiausia iš visų šeimos narių. Tai labai gerai matyti iš antro paveikslo, kur palyginimui pad÷ta liniuot÷.
7
2. pav. Bit÷ darbinink÷, tranas, bit÷ motin÷l÷ (žiūr÷ti iš kair÷s į dešinę)
Bit÷s motin÷l÷s kūno ilgis – 20 – 25 mm, itin didelis pilvelis. Jo neuždengia sparneliai kaip pas bites darbininkes. Motin÷l÷ gyvena iki 5 metų. Kai motin÷l÷ deda kiaušin÷lius, bit÷s darbinink÷s ją pastoviai prižiūri ir maitina labai baltymingu maistu – bičių pieneliu, kurį pačios pasigamina. Geros motin÷l÷s palankią vasarą per parą sudeda apie 1500 kiaušin÷lių, o geriausios – iki 2000 ir daugiau (kartais iki 3000), kas atitinka jos kūno masei, o kartais net viršija. Kūno svoris atsistato per parą. Per metus motin÷l÷ sudeda 150-200 tūkst. kiaušin÷lių. Daugiausiai kiaušin÷lių padeda pirmaisiais ir antraisiais gyvenimo metais. Motin÷l÷ – vienintel÷ šeimoje pilnai išsivysčiusi patel÷, galinti d÷ti apvaisintus ir neapvaisintus kiaušin÷lius. Tai priklauso nuo korio akelių rūšies.
Tranai – tai patinai, kurie trumpesni, bet storesni už motiną. Jų kūno ilgis - 15-17 mm. Tranai ritasi pavasarį ir vasarą. Išsiritę lytiškai subręsta per dvi savaites. Jie išsirita iš neapvaisintų kiaušin÷lių (partenogenez÷s reiškinys) ir turi haploidinį chromosomų rinkinį (n = 16). Tranų genotipas yra identiškas motin÷l÷s genotipui (Mountain, 2003).
Šiltomis saul÷tomis dienomis skraidydami ore jie ieško jaunų motin÷lių ir su jomis susitikę - poruojasi. Normaliose šeimose vasaros pabaigoje, pasibaigus medunešiui (ir vasarą), bit÷s tranus išveja. Jie paliekami tik šeimose, kuriose n÷ra vaisingos motin÷l÷s: Čia jie gali išgyventi net iki pavasario. Tranų buvimas bičių šeimoje rudenį yra rodiklis, kad šeimą ištiko nes÷km÷ – joje arba visai n÷ra motin÷l÷s arba ji nevaisinga.
8
Bit÷s darbinink÷s – patel÷s su neišsivysčiusiais lytiniais organais. Jos smulkesn÷s už motin÷lę ir tranus. Jų gyvenimo trukm÷ priklauso nuo sąlygų, kuriomis gyvena ir dirba: Pavasarį stipriose ir sveikose šeimose bit÷s vidutiniškai gyvena 28 – 32 dienas, o silpnose, kuriose bičių mažai ir gyvenimo sąlygos ne tokios palankios - trumpiau. Vasarą stipriose šeimose bit÷s gyvena apie 35 dienas, o žiemojimo laikotarpiu - visą žiemą. Kinta ir bičių darbininkių kiekis šeimoje. Pavasario sulaukia iki 15 - 20 tūkst.; vasarą jų padaug÷ja iki 40 - 60 tūkst., rudeniop v÷l sumaž÷ja iki 20 - 25 tūkst. Visus darbus, kad bičių šeima gal÷tų normaliai gyventi ir daugintis, atlieka bit÷s darbinink÷s. Darbo pasidalijimas prikiauso nuo bičių amžiaus. Jaunos - dirba avilio viduje ir vadinamos avilio bit÷mis. Dvi savaites po išsiritimo bit÷s pradeda skraidyti. Pradžioje skrydžiai orientaciniai, v÷liau - žiedadulk÷ms ir nektarui rinkti. Tokios bit÷s vadinamos rink÷jomis arba lauko bit÷mis. Pirmąsias tris dienas išsiritusios bit÷s valo korių akeles. Jų organizmas dirbant tvirt÷ja ir jos pradeda dirbti vis sud÷tingesnius darbus. Keturių dienų amžiaus bit÷s pradeda maitinti lervutes, pradžioje vyresnes – medaus ir žiedadulkių mišiniu, o nuo septintos dienos jaunas – pieneliu, gaminamu žandų bei rykl÷s liaukose. Reziumuojant bičių gyvenimo ciklas atrodytų taip: tris savaites vystosi; tris – avilio bit÷s ir likusias tris – lauko bit÷s rink÷jos (Билаш, 1991; Straigis, 1994; www.bitininkas.lt). Vasarą bičių šeimoje yra įvairių vystimosi stadijų perų.
1.2. Bičių motin÷lių kokyb÷
Bičių motin÷lių kokyb÷ labai priklauso nuo sąlygų, kuriose jos buvo auginamos. Geriausias laikas bičių motin÷l÷ms auginti – kai aviliuose bit÷s augina daug perų, o aplinkoje pakankamas kiekis žydinčių augalų, iš kurių bit÷s renka nektarą ir žiedadulkes (Straigis, 1994).
Motin÷l÷ ne visada savo gerąsias savybes perduoda dukterims. Jei motinin÷ šeima yra gryna ir dukterin÷s motin÷l÷s poruojasi su tos pačios ras÷s tranais, palikuonys dažniausiai paveldi nepakitusias t÷vų savybes. Jei motin÷l÷ – mišrūn÷, tuomet jos dukterys yra genetiškai įvairios ir gana dažnai pageidautini požymiai nepaveldimi. Kad taip neatsitiktų motininių ir t÷vinių šeimų bites reikia bonituoti, tai yra įvertinti jų grynarasiškumą. Veisliniams bitynams bonitavimas – privaloma ir būtina priemon÷, nes motin÷lių vert÷ nustatoma tik jas bonituojant. Bonitavimas – tai netiesioginių ūkinių savybių nustatymas pagal eksterjero (išor÷s) ir interjero (vidinius) požymius (http://www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Bitininkyste/Veislininkystes-darbas-bitininko-megejo-bityne).
9
Bičių motin÷l÷s atrenkamos dar prieš joms išsiritant. Visi ploni, kreivi, trumpi lopšeliai (nors ir uždengti) yra išbrokuojami. Iš jų dažniausiai išsirita smulkios, nenormalios formos, neišsivysčiusiomis arba blogai išsivysčiusiomis galūn÷mis, sparnais, menko svorio, t. y. menkavert÷s motin÷l÷s. Išsiritusios motin÷l÷s taip pat peržiūrimos ir atrenkamos. Geros – paliekamos, o blogos – brokuojamos. Geros kokyb÷s motin÷l÷ vos išsiritusi turi sverti apie 200 mg. Jeigu ji sveria mažiau – brokuojama, nes yra tiesioginis ryšys tarp motin÷l÷s mas÷s ir d÷tyse esančių vamzdelių kiekio. Motin÷l÷s su gerai išvystytomis d÷timis būna stambesn÷s, sunkesn÷s, tuo pačiu ir produktyvesn÷s. Menko svorio motin÷l÷s yra ned÷slios (P.Karosas,2005; Буренин, 1981; Билаш, 1991).
1.3. Motin÷lių auginimas
Natūraliai bit÷s naujus arealus užima tik vieninteliu spietimosi būdu, tod÷l bitininkai patiria daug nepatogumų bei materialinių ir moralinių nuostolių. Dažnai jis net nepastebi, kad spiečius iš÷jo, kadangi bit÷s spiečiasi neprognozuojamai. Vienais metais spiečiaus gali visai nebūti, kitais spiečia daugiau kaip pus÷ bičių šeimų. Spiečius pab÷ga, prieš spietimą šeima nedirba. Bitininkaujant būtina žinoti visus kitus bičių šeimų dauginimo būdus ir sumaniai jais naudotis. Didžiausia pagarba bičių šeimoje tenka motin÷lei, nes ji deda kiaušin÷lius. Jei motin÷l÷ labai sena, o sąlygos spiesti n÷ra palankios, bit÷s pakeičia motin÷lę „tyliuoju būdu“ – tiesiog užaugindamos jai pamainą pasiūtoje motinin÷je akel÷je. Natūraliai bit÷s motin÷les augina trimis atvejais:
• besiruošdamos spiesti; • žuvus motin÷lei (vasarą);
• kai keičia senąją „tyliuoju būdu“.
Bitininkai nelabai m÷gsta spiečius, nes juos gana sunku gaudyti. Vengdami spietimo, jie perskiria šeimas dirbtinai. Jei abiem perskirtoms pus÷ms duodama po motin÷lę, jos virsta atskiromis šeimomis. Kiekvienam bitynui yra reikalingos papildomos bičių motin÷l÷s šiems tikslams:
• senų pakeitimui;
• naujų šeimų sudarymui; • atsargai.
Auginant motin÷les dirbtiniu būdu kaip tik ir stengiamasi patenkinti vieną ar net visas min÷tas sąlygas (Straigis, 1994; Heidinger 2009).
10
Dirbtinis motin÷lių auginimas bitininkyst÷je yra svarbus praktinis veiksnys. Dirbtinai motin÷lių galima užauginti įvairiais būdais. Vienas progresyviausių motin÷lių auginimo būdas – lervučių perk÷limas. Norint prad÷ti auginti motin÷les, pirmiausia reikia atlikti keletą organizacinių darbų, be kurių s÷kmingo darbo nebus. Tod÷l labai svarbu prieš motin÷lių auginimą pasirūpinti tranų auginimu (t÷vin÷mis šeimomis), parinkti motinines šeimas ir šeimas augintojas (Balžekas, 1987; Karosas, 2005 ;www.bitininkas.lt).
Ruošdami šeimas motin÷lių auginimui būtina sudaryti kalendorinį motin÷lių auginimo planą. Jame turi atsispind÷ti tranų auginimo, lervučių davimo, jų pri÷mimo, izoliavimo, išsiritimo, motin÷lių perk÷limo į nukleusus ir susiporavimo etapai (Balžekas, 1987; Karosas, 2005; Narbutas, 1963; Straigis,1994).
1.4. Motinin÷ šeima
Motinin÷ šeima – tai šeima, iš kurios imamos lervut÷s motin÷l÷ms auginti. Ji turi būti viena iš geriausių viso bityno šeimų (išsiskirianti aukštu produktyvumu, grynaveisliškumu, turi būti nespietli, gerai žiemoti, sveika, nepikta, negimininga su t÷vine šeima). Į motininę šeimą prieš 3 - 4 dienas iki lervučių ÷mimo į lizdo vidurį tarp perų įdedamas šviesiai rusvas korys, supurkštas medaus sirupu (į jį motin÷l÷ d÷s kiaušin÷lius) arba šis korys ir motin÷l÷ dedami į izoliatorių. Šiuo atveju viena korio pus÷ prispaudžiama prie izoliatoriaus taip, kad motin÷l÷ gal÷tų d÷ti kiaušin÷lius tik vienoje pus÷je., tada bus patogu išimti lervutes arba korį pjaustyti juostel÷mis (Буренин, 1981).
Išaugintų motin÷lių kokyb÷ priklauso nuo paimtų motin÷lių auginimui lervučių amžiaus. Iš vyresnio amžiaus lervučių, jau maitintų medaus ir žiedadulkių tyrele, išauga nepilnaverčiai palikuonys, t.y. motin÷l÷s. Vertingiausios lervut÷s motin÷lių auginimui yra 8 – 12 val. amžiaus (Narbutas, 1963). Veislin÷s šeimos motin÷lei neleidžiama d÷ti daug kiaušin÷lių, nes tokiu atveju jie bus maži ir iš jų išaugusios motin÷l÷s - mažesn÷s. Optimalus variantas - kai per parą sudedama 600 - 800 kiaušin÷lių. Toks d÷slumas pasiekiamas, kai avilyje yra 8 - 9 koriai. Jei bičių šeimoms n÷ra medunešio, joms kasdien būtina sumaitinti po litrą cukraus sirupo. Gerai maitinama motin÷l÷ yra d÷sli, deda pakankamo dydžio kiaušin÷lius, iš kurių gaunama kokybiška veislin÷ medžiaga (Balžekas, 1987; Burnes, Burnes 2009.; Büchler, Meixner, Heidinger 2009; Conlon 2006; Coleman 2005; Huszcza 2005; Lipinski 2002; Руттнер 2006).
11
1.5. T÷vin÷s šeimos
Kad motin÷l÷s s÷kmingai poruotųsi reikia sukurti t÷vines šeimas ir pasirūpinti, kad apvaisinimo punkte būtų kuo daugiau subrendusių tranų. Gerai prižiūrimoje t÷vin÷je šeimoje tranų kiekis turi prilygti jų kiekiui esančiam maždaug 4 normaliose šeimose (Conlon, 2006). Jį galima dar padidinti pjaustant traninius perus (Heidinger, 2009).
T÷vin÷ šeima – tai šeima, kurioje auginami tranai. Bičių motin÷lių ir tranų lytinio subrendimo laikas turi sutapti. Jei tokios galimyb÷s natūraliomis sąlygomis pasiekti negalima t÷vines šeimas reikia auginti dirbtinai. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tranų ir motin÷lių auginimo pradžią. Tranai vystosi 24 dienas, o motin÷l÷s – 16 dienų. Tokiu būdu tranų auginimas pradedamas 9 – 12 dienų anksčiau negu motin÷lių.Be to, tranai, išsiritę iš akel÷s, galutinai lytiškai subręsta po 8 – 14 dienų, o motin÷l÷s – po 7 – 10 dienų. Tokiu būdu tranų pilnam išsivystymui ir subrendimui reikia 32 – 38, o motin÷lių - 23 – 26 dienų, skaičiuojant nuo kiaušin÷lio pad÷jimo (Karosas, 2000; Narbutas, 1963).
Motin÷lių susiporavimo s÷km÷ tiesiogiai priklauso nuo tranų gausumo ir gyvybingumo. Tod÷l bityno apylink÷je motin÷lių poravimosi metu nuolat turi būti 5 – 10 t÷vinių šeimų su gausybe pilnaverčių tranų (J.Balžekas, 1987). Apvaisinimo punkte negalima toleruoti geliančių, linkusių spiesti ir tinginiaujančių šeimų. Jei tokių yra, reikia jau iš anksto pakeisti jų motin÷les arba tokias šeimas išvežti kitur, nes šių šeimų tranai taip pat dalyvauja auginamų motin÷lių apvaisinime (Conlon, 2008). Nesant medunešio antroje vasaros pus÷je iš t÷vinių šeimų būtina atimti motin÷les. Šiuo atveju bit÷s tranų neišvaro.
1.6. Šeimos – augintojos
Būsimų motin÷lių kokybę ženkliai įtakoja jaunų motininių lervučių auginimo sąlygos, nes jaunų besivystančių organizmų paveldimų požymių pasireiškimas priklauso ne tik nuo t÷vų perduodamų savybių , bet ir nuo sąlygų, kuriose jos vystosi. Sudarius optimalias sąlygas motinin÷ms lervut÷ms vystytis, labiau išryšk÷ja auginamų motin÷lių paveldimų požymių fenotipas.
Labai svarbu parinkti gerą šeimą – augintoją, nes bit÷s – darbinink÷s (maitintojos) motinin÷ms lervut÷ms kartu su pieneliu perduoda ir fenotipinius požymius, kuriais jos pačios pasižymi. Tokiu būdu jaunos motin÷l÷s paveldi ne tik t÷vų genotipą, bet ir šeimos – augintojos fenotipinius požymius. Tod÷l šeima – augintoja turi būti stipri,
12
produktyvi bei išsiskirianti visomis kitomis naudingomis savyb÷mis. Tik tokiose bičių šeimose išaugintos motin÷l÷s perduos savo palikuonims ūkiškai naudingus abiejų šeimų požymius, t.y. motinin÷s šeimos, iš kurios buvo paimtos lervut÷s ir šeimos - augintojos. Nustatyta, kad šeima - augintoja geriausias motin÷les išaugina per pirmąsias 15 dienų. Kai geras oras ir medunešis, galima taikyti ir trijų dienų ciklo metodą. Tuomet r÷mai su lervut÷mis duodami kas 3 dienas (Буренин, 1981).
Šeimoje – augintojoje turi būti įvairaus amžiaus bičių, avilyje užimta ne mažiau kaip 10 r÷mų, iš kurių ne mažiau kaip 6 – 7 turi būti su perais. Šeima turi tur÷ti 6 – 8 kg geros kokyb÷s medaus atsargų ir 2 r÷mus su žiedadulk÷mis (Balžekas, 1987; Jaruševičius, 1970; Narbutas, 1963).
Prieš pradedant auginti motin÷les, iš šeimos – augintojos motin÷l÷ atimama ir perkeliamą į rinktinį spiečių ar į kitą šeimą. Iš÷mus motin÷lę, lizde padaromas tarpas tarp r÷mų naujam r÷mui su perkeltomis lervut÷mis įterti. R÷mas su lervut÷mis įkeliamas po 2 – 4 val. nuo motin÷l÷s at÷mimo. Tarpas r÷mui su lervut÷mis paliekamas tarp nedengtų perų prieš 4 – 6 val., kad jame susispiestų kuo daugiau bičių. Tai turi įtakos motin÷lių kokybei. Po trijų dienų visos šeimos, kurioms buvo duoti r÷mai su lervut÷mis, peržiūrimi ir suskaičiuojama kiek lervučių jos pri÷m÷. Po 5 dienų šeimose – augintojose motin÷lių akel÷s būna uždengtos. Tuomet dedamas antras r÷mas su lervut÷mis ir tuo pat metu peržiūrimi visi lizdo r÷mai bei išlaužomi ant jų esantys motininiai lopšeliai. Po dešimties dienų įd÷ti r÷mai su motin÷lių lopšeliais išimami, lopšeliai sudedami į izoliavimo narvelius ir talpinami į šeimą inkubatorių ar termostatą. Termostate palaikoma 33oC – 35oC temperatūra ir 50 – 70 proc. dr÷gm÷ (Balžekas, 1987; Буренин, 1981).
Nesvarbu, ar motininiai lopšeliai bręsta šeimoje augintojoje, ar šeimoje inkubatoriuje, ar termostate dešimtą dieną lopšelius būtina izoliuoti ar perkelti į narvelius. Pav÷lavus izoliuoti ir išsiritus nors vienai motin÷lei, bit÷s likusius lopšelius nugraužia (Johnstone, 2008). Dvyliktą dieną lopšeliai narveliuose tikrinami ir žiūrima ar išsirito motin÷l÷s. Jei jaunos motin÷l÷s tuoj pat nebus perkeltos į naują šeimą, jas geriau laikyti narvelyje su keliomis bit÷mis – maitintojomis 26 – 28oC temperatūroje. Aukštesn÷je temperatūroje joms per karšta ir maitintojos mažiau jomis rūpinasi (Balžekas, 1987; Uzanov 2009; Vinogradova 1995; Lipinski 2002; Ses 2005; Билаш 1991).
13
1.7. Nukleusų konstrukcijos
Kiekvieną jauną motin÷lę būtina apgyvendinti atskiroje bičių šeimoje ir sudaryti sąlygas apsiskraidymui bei susiporavimui.
Tokios mažos dirbtinos „šeimos“ vadinamos nukleusais. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio nucleus, reiškiančio branduolį (Puišys, 2003). Jie naudojami ne tik bičių motinoms
susiporuoti, bet ir jų atrankai per trumpiausią laiką atlikti. Dar tą pačią vasarą galima atrinkti kokybiškiausias bičių motin÷les, nelaukiant kitų metų (Žvaliauskas, 2005).
Yra sukonstruoti įvairių tipų ir konstrukcijų nukleusai: • vienviečiai,
• dviviečiai, • ...;
• daugiaviečiai.
Jie savo ruožtu gali būti vienar÷miai, dvir÷miai, trir÷miai ir t. t., su standartiniais r÷mais ir sumažintais,. Pagal apimtį jie skirstomi į didelius, vidutinius ir mažos apimties (Билаш, 1991; Straigis, 1994).
Vienvietis mažo tūrio nukleusas naudojamas ir pramoniniam motin÷lių auginimui (3 pav.).
Nedideliuose bitynuose mažos dirbtin÷s „šeimos“ formuojamos ir standartiniuose aviliuose. Šiuo atvejų viename avilyje apgyvendinamos 2 – 4 šeimel÷s kiekvienai paliekant nuo 1 iki 3 Dadano r÷mų, atskirtų aklinomis sienel÷mis. Kiekvienas avilio skyrius, t.y. šeimel÷, turi tur÷ti atskirą laką (J.Puišys, 2003). Tai patogu, nes rudenį susiporavus paskutin÷ms motin÷l÷ms, tokios dirbtin÷s mažos „šeimos“ sujungiamos po 2 – 4 ir tokiu būdu žiemojimui sudaromos normalios šeimos paliekant vieną atrinktą motin÷lę. Šio tipo nukleusai nepatogūs pervežimui ir pramoniniam motin÷lių auginimui nenaudojami.
Didesniuose bitynuose motin÷lių susiporavimui ir trumpalaikiam jų laikymui. naudojami mažesni nukleusai. Dažniausiai - 435x145 mm (medudinis r÷mas) arba 205x135 mm dydžių nukleusų r÷meliai (1/4 paprasto lizdo r÷mo). Keturi tokie r÷meliai telpa į vieno lizdo r÷mą. Prieš 2 - 3 savaites iki šeimelių sudarymo r÷mai įstatomi į šeimas tarp perų, kad 3. pav. Vienvietis mažo tūrio nukleusas
14
bit÷s pasiūtų korius, į kuriuos bit÷s motin÷l÷s prid÷tų perų ir maisto (Balžekas,1985; Puišys, 2003, Heidinger 2009).
Dabartiniu metu Lietuvoje vis labiau populiar÷ja mažos apimties nukleusai, kurie jau virš 20 metų naudojami Slovakijoje, Čekijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir kt. Bičių šeimel÷s apgyvendinamos ant mažų r÷melių (100x115 mm dydžio), užimančių 1/8 r÷mo dalį. Visoje Europoje labai populiarūs vienviečiai polistiroliniai Kirchaino nukleusai (4 pav.). Lietuvos bitininkai naudoja įvairių tipų vienviečius polistirolinius nukleusus.
Mažos apimties nukleusams reikia daug mažiau bičių ir vaško. Jie lengvi, patogūs transportuoti ir kas labai svarbu juose apgyvendintoms bit÷ms žymiai lengviau sudaryti optimalias gyvenimo sąlygas (Малков, 1985; Straigis, 1994; Василиади, 1991).
Lietuvos žemdirbyst÷s instituto Bitininkyst÷s skyriuje 1978 - 1984 metais buvo tirtas bičių motin÷lių susiporavimas jas laikant keturviečiuose trijų ir keturių r÷melių bei vienviečiuose ir dviviečiuose E. Canderio (205x135mm) nukleusuose. Eksperimento metu nustatyta, kad geresni rezultatai gaunami laikant motin÷les didesn÷s apimties nukleusuose (Balžekas, 1985). Jie Lietuvoje naudojami retai, kadangi yra sunkūs ir grem÷zdiški.
1.8. Motin÷lių susiporavimas
Tik ką išsiritusi iš motininio lopšelio motin÷l÷ kiaušin÷lių nededa – ji n÷ra vaisinga. Motin÷l÷s laikomos nevaisingomis, kol nesusiporuoja (Burns, 2009). Išsiritusios motin÷l÷s pernešamos į nukleusus, kur jos toliau vystosi, t. y. lytiškai subręsta, poruojasi ir pradeda d÷ti kiaušin÷lius (5 pav., a) (Билаш, 1991). Pjūvio paveiksl÷lyje matomas tik ką pad÷tas kiaušin÷lis, kuris vienu galu pritvirtintas
prie akut÷s dugno (5 pav., b).
4. pav. Kirchaino vienvietis nukleusas
15
a) Kiaušin÷liai koryje b) Kiaušin÷lis ant akut÷s dugno 5. pav. Bičių kiaušin÷liai
Bičių motin÷l÷ į kiekvieną akutę paprastai deda tik po vieną kiaušin÷lį. D÷l laisvų akučių trūkumo arba patirties stokos, jaunos ką tik susiporavusios motin÷l÷s gali pad÷ti ir po keletą apvaisintų ar neapvaisintų (traninių) kiaušin÷lių (6 pav.). Tačiau v÷liau, jie bičių suvalgomi, paliekant bet kuriuo atveju tik vieną. Reikia steb÷ti motin÷lę, kol ji prad÷s tvarkingai d÷ti kiaušin÷lius (po vieną kiaušin÷lį į kiekvieną korio akutę) (Conlon, 2000).
6. pav. Keli kiaušin÷liai vienoje korio akut÷je
6 – 10 dienų amžiaus bit÷s motin÷l÷s 2 – 3 kartus išskrenda iš nukleusų susitikti su tranais poravimuisi. Motin÷l÷s skridimo nuotolis, kuriame ji susitinka su tranais, siekia iki 2 kilometrų. Toliau jos skrenda tik tuo atveju, kai šioje teritorijoje yra tranų trūkumas.
16
Motin÷l÷s pilnai susiporuoja su keliais (10 – 20vnt.) stipriausiais ir greičiausiais tranais. Po dviejų, trijų ar daugiau dienų ji pradeda d÷ti vaisingus kiaušin÷lius (Василиади, 1991; Conlon, 2006). Pad÷tų kiaušin÷lių kiekis yra svarbus bičių motin÷lių kokyb÷s rodiklis (7 pav.).
7. pav. Kokybiški perai
Tokiu būdu nuo motin÷l÷s išsiritimo iš lopšelio pra÷jus 10 – 12 dienų, reikia patikrinti, ar ji jau deda kiaušin÷lius, tik taip nustatytsime ar motin÷l÷ apsivaisino (Burnes, 2009) Kol motin÷l÷ dar neapsivaisinusi, nukleusai tikrinami ryte ar vakare, kol jos neskraido.
Motin÷lę iš dirbtin÷s mažos „šeimos“ galima atimti ir panaudoti pagal paskirtį tik pasteb÷jus kiaušin÷lius. Kartais d÷l nepalankių oro sąlygų motin÷l÷s apsivaisina v÷liau, tod÷l ir kiaušin÷lius pradeda d÷ti keliomis dienomis v÷liau. Tačiau jeigu motin÷l÷ nepradeda d÷ti kiaušin÷lių iki 20 dienų amžiaus, ją reikia brokuoti (Jaruševičius, 1970; Narbutas, 1963). Tranai visiškai nesiporuoja su 4 dienų amžiaus nesubrendusiomis bei senomis 25 – 29 dienų amžiaus motin÷l÷mis. Į 14 dienų amžiaus reaguoja mažai. Vadinasi, tokio amžiaus bičių motin÷les poruoti netikslinga. Optimalus motin÷lių amžius susiporavimui yra 8 – 13 dienų (Bolšakova, 1971).
Kokybiškiausios motin÷l÷s išauginamos, kai jos auga ir apsivaisina birželį, t. y. bičių šeimų spietimo metu, nes tuo metu dažniausiai būna gražūs orai ir gausiai skraido tranai (Žvaliauskas, 2005).
Produktyviausios bičių motin÷l÷s ir jų šeimos būna tada, kai susiporuoja grynaveisl÷ motin÷l÷ su kitos grynos ras÷s tranais. Tokia F 1 bičių karta yra daug stipresn÷ ir atneša daugiau nektaro ir gerai žiemoja. Pas jas pasireiškia heteroz÷. Taip susiporavusios motin÷l÷s yra labai produktyvios, bet iš jų toliau auginti naujas motin÷les nepatartina, nes jos yra heterozigotos ir rezultatai n÷ra prognozuojami.
17
1.9. Nukleusų užpildymas bit÷mis
Bičių motin÷lių vystimąsi nukleusuose apsprendžia aib÷ faktorių: bičių kiekis, maisto kiekis ir kokyb÷, aplinkos oro temperatūra ir dr÷gm÷, nukleusų mikroklimatas ir kt. (Василиади,1991; Билаш, 1991).
Bičių kiekis nukleusuose, ypatingai jų sud÷tis pagal amžių, lemia bičių motin÷l÷s kūno masę. Tai vienas iš kokyb÷s rodiklių. Kuo daugiau jaunų bičių nukleusuose, tuo didesn÷ motin÷lių kūno mas÷. Bit÷ms senstant motin÷lių kūno mas÷ maž÷ja (Малков, 1985; Василиади, 1991).
Nuo maisto kiekio ir kokyb÷s priklauso motin÷l÷s pad÷tų kiaušin÷lių kiekis, apsprendžiantis jos kokybę – kuo daugiau motin÷l÷ padeda kiaušin÷lių, tuo ji kokybiškesn÷. Jeigu motin÷lę bit÷s maitina blogiau (mažiau gauna maisto), ji sul÷tina kiaušin÷lių d÷jimą arba visai jų nededa (Билаш, 1991; Малков, 1985; Ruttner, 1981; Василиади, 1991).
Nukleusus užpildyti galima ir spiečiaus bit÷mis. Susemtas spiečius laikomas pusantros ar dvi paras šaltame rūsyje. Tada spiečiaus bit÷mis užpildomi nukleusai (8 pav.), kartu įdedamos į juos ir neapvaisintos motinos. Tai daroma vakare. Paskui nukleusai išd÷stomi tame pačiame bityne. Spiečiaus bit÷s iš nukleusų visiškai neišsiskraido (Žvaliauskas, 2005).
18
Šeimel÷s motin÷l÷ms poruotis formuojamos tik iš jaunų bičių. Bit÷s būdamos iki 7 dienų amžiaus daug geriau priima jaunas motin÷les negu vyresn÷s – 14 – 21 dienos amžiaus bit÷s (Ruttner, 1981). Į vieną nukleusą, atsižvelgiant į jo konstrukciją, įpilama tiek bičių, kad jos aptūptų r÷melius (9 pav.), duodame motin÷lę ir uždarome. N÷ra gerai, kai į nukleusą įleidžiama per daug bičių, nes sunkiau surasti motin÷lę, be to iš jų išspiečia bit÷s (Balžekas,1987).
Jei šeimel÷je motin÷l÷s poravimosi metu n÷ra perų, tai labai dažnai jos išlekia – išspiečia kartu su išskridusia poruotis motin÷le, atgal nebegrįžta ir žūsta. O perai , esantys šeimel÷je, verčia bites juos prižiūr÷ti, tod÷l bit÷s neišlekia. Kartą užpildyti nukleusai, gerai organizuojant motin÷lių pa÷mimą, toliau per visą sezoną nepildomi. Susiporavusi motin÷l÷ dar palaikoma kelias dienas, kol prideda kiaušin÷lių, tik po to atimama ir duodama kita nauja motin÷l÷ kitam poravimuisi. Per sezoną viename nukleuse galima suporuoti 3 – 4 bičių motin÷les (Karosas,
2000). 9. pav. Nukleusų užpildymas bit÷mis
19
2. TYRIMO SĄLYGOS IR METODAI
Tyrimai buvo atlikti 2009 metais Kauno rajono Zapyškio seniūnijoje Dievogalos kaime bitinink÷s Sandros Blaževičien÷s bityne. Eksperimentai buvo atliekami naudojant dviejų tipų nukleusus: estų gamybos polistirolinius vienviečius ber÷mius ir lenkų gamybos polistirolinius vienviečius su keturiais 100x115mm dydžio r÷meliais (1-as r÷melis atitinka 1/8 Dadano tipo r÷mui).
Tyrimas atliktas pagal sekančią schemą:
• nukleusai užpildomi skirtingu kiekiu bit÷mis (pasirenkant tris variantus), imant mato vienetu bendra svorį (po 150 g; 200 g ir 250 g);
• kiekvienai grupei skirta ne mažiau kaip 15 pakartojimų;
• nukleusai užpildyti du kartus (pirmas pildymas atliktas birželio pradžioje, antras – liepos pradžioje).
Vienviečiai polistiroliniai estų gamybos nukleusai (10 pav., a), turi keturias medines juosteles, paslankiai pritvirtintas ant nukleuso dangtelio. Prie šių juostelių tvirtinamos siauros dirbtin÷s vaško plokštel÷s (10 pav., b), ant kurių bit÷s v÷liau siuva korelius (10 pav., c).
a)
Ant nukleuso dangtelio pritvirtintos keturios paslankios medines juostelesb)
Prie juostelių pritvirtintos siauros dirbtin÷s vaško plokštel÷sc)
Iš vaško juostelių pasiųti koreliai10. pav. Polistiroliniai estų gmybos nukleusai
Šiuose nukleusuose laka yra dugne, nes taip bit÷ms lengviau apsiginti nuo pl÷šikaujančių bičių ir palaikyti reikiamą lizdo temperatūrą. Šie nukleusai lengvi (juos galima nešti kelis iš karto) ir patogūs Kartu su dangteliu išsikelia visi koreliai iš karto, tod÷l apžiūrint
20
nesitraiško bit÷s, mažesn÷ tikimyb÷ prarasti motin÷les, tačiau viduriniuose koreliuose sunkiau pamatyti kiaušin÷lius.
Tyrimo metu naudoti vienviečiai lenkų gamybos polistiroliniai nukleusai (11 pav.).
11. pav. Vienviečiai lenkų gamybos polistiroliniai nukleusai
Lenkų gamybos nukleusai turi keturis 100x115mm dydžio plastmasinius r÷melius į kuriuos taip pat buvo įlydomos atitinkamo dydžio vaško juostel÷s koreliams siūti. Plastmasinius r÷melius juose galima pakeisti medin÷mis juostel÷mis (12 pav.), prie kurių pritvirtinamos dirbtin÷s vaško juostel÷s. Motin÷lių pad÷tus kiaušin÷lius lenkų gamybos 4-rių r÷melių nukleusuose patogiau steb÷ti, nes išk÷lus iš jų r÷melius yra matomas visas korelių plotas.
21
Abiejų tipų nukleusuose bit÷s buvo maitinamos kandi tešlą (1 dalis medaus ir 4 dalys cukraus pudros). Į÷jimas į maitintuvę apribotas bitine tvorele, kad motin÷l÷ pritrūkusi lizde vietos ten nepereitų d÷ti kiaušin÷lių ir nesislapstytų ją gaudant.
Vieną dieną prieš nukleusų užpildyma bit÷mis, į tuščias spietines buvo prikratyta jaunų (nuo korių su perais) bičių. Prieš šią procedūrą bit÷s stipriai aprūkytos dūmais, kad medaus pūsl÷se prikauptų kuo daugiau medaus. Bit÷s kratomos gražią, saul÷tą dieną, kai avilyje mažai lauko bičių. Prieš nukratant bites, r÷mai buvo atidžiai apžiūrimi, ar n÷ra ant jų bičių motin÷l÷s. Radus motin÷lę, ji buvo atsargiai perkeliamą į atskirą narvelį ir grąžinama į šeimą tik prikračius reikiamą bičių kiekį. Iš stiprių ir sveikų bičių šeimų, į spietinę buvo kratomos bit÷s tik nuo dviejų pilnai aptūptų bit÷mis lizdinių r÷mų. Spietin÷je turi būti gera ventiliacija, kad bit÷s joje nesušustų. Tod÷l spietin÷s šonus dar÷me iš tankaus vielos tinklo. Spietin÷s uždaromos ir paliekamos v÷sioje patalpoje (tyrimo metu spietin÷s buvo paliekamos rūsyje). Tai būtina, nes dirbtinių bičių šeimų sudarymui, jos turi būti pasyvios. Per naktį išbuvusios žemesn÷je temperatūroje jos apstingsta ir glaudžiai susispiečia į kamuoliukus arba į vieną didesnį kamuolį.
Tokios šeimel÷s buvo formuojamos anksti ryte arba v÷lai vakare kai bit÷s nebeskraido. Reikiamas bičių kiekis buvo imamas iš spietinių jas semiant su tam tikru iš anksto paruoštu semtuku. Prieš s÷mimą jos dar buvo apipurkštos vandeniu. Bit÷s pasvertos svarstykl÷mis, sveriant d÷žutę su pasemtomis bit÷mis. Pilant bites į nukleusus (13 pav.) kartu buvo įkeliama ir jauna nesusiporavusi bičių motin÷l÷. Užpildyti nukleusai v÷l buvo perkeliami į v÷sią patalpą ir ten paliekami visai dienai.
22
Vakare užpildyti nukleusai į nuolatinę stov÷jimo vietą buvo statomi iš karto (14 pav.), o lakos buvo atidaromos tik kitos dienos rytą.
14. pav. Nukleusai sustatyti ant lentynų nuolatin÷je stov÷jimo vietoje
Apsiskraidžius bit÷ms buvo tikrinamas bičių motin÷lių pri÷mimas. Patikrinus nukleusus ir juose neaptikus motin÷lių, jos buvo duodamos pakartotinai. Įtalpinamos motin÷l÷s buvo ne vyresn÷s kaip vienos paros amžiaus. Vyresn÷s motin÷l÷s bičių priimamos sunkiau (tarp kitko, vaisingą, motin÷lę bit÷s priima bet kurio amžiaus). Kuo motin÷l÷ pasyvesn÷, tuo ji lengviau priimama. Judri, greitai b÷giojanti ir besiblaškanti ant korio motin÷l÷ iššaukia neigiamą apsauginę bičių reakciją ir ji nugeliama (http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1729).
Motin÷l÷s sveriamos ir žymimos ką tik išsiritusios iš lopšelio. Į nukleusus įkeliamos jau pažym÷tos, nors galima žym÷ti ir jau susiporavusias motin÷les. Žym÷jimas neigiamos įtakos poravimuisi neturi. Pažym÷tas motin÷les lengviau surasti šeimoje (15 pav., b), nei nežym÷tas (15.pav., a)
23
15. pav. Vaisingos bičių motin÷l÷s, ant korio su atvirais perais
Jos žymimos penkiomis spalvomis: balta, geltona, raudona, žalia, m÷lyna (skirtingos spalvos atspindi jų amžių).Spalvos pasikartoja ta pačia tvarka kas penki metai.
Geguž÷s pradžioje pradedamos ruošti t÷vin÷s šeimos. Į penkias veislinių bičių šeimas buvo įdedami ne daugiau kaip po 1 – 2 traniniai koriai. Bičių šeima daugiau kaip 3 t÷vinių r÷melių. prižiūr÷ti nepaj÷gi. Didelis kiekis tranų bičių šeimoje blogina higienos sąlygas. Tranų auginimo metu t÷vines šeimas būtina papildomai maitinti.
Motin÷l÷s buvo prad÷tos auginti pra÷jus dviem savait÷m nuo t÷vinių šeimų sudarymo. Šeimoms aukl÷ms r÷meliai su lervut÷mis buvo duodami kas trečia diena 15 dienų iš eil÷s. Nukleusuose motin÷lių susiporavimo kontrol÷ buvo atliekama nuo 8 iki 15 dienų jos amžiaus.
24
3. TYRIMO REZULTATAI
Nepriklausomai nuo nukleuso tipo nustat÷me, kad birželio m÷nesį nukleusą, kuris yra užpildytas 150 gramų bičių, tikslingiausia tikrinti 9 – 12 dieną nuo motin÷l÷s įdavimo dienos (16 pav.). Didžiausias dedančių kiaušin÷lius motin÷lių skaičius buvo 9 – 10 dieną. Tik 7 motin÷l÷s, kurios buvo susiporavusios dviem dienom v÷liau, kiaušin÷lius prad÷jo d÷ti. 13 – 15 dieną ir itin geru d÷slumu nepasižym÷jo.
16. pav. Nukleusai su 150 g bičių suformuoti birželio m÷n.
Santrumpos (šiame ir kituose paveiksluose) reiškia: EST – estų gamybos, PL – lenkų gamybos.
Liepos m÷nesį, užpildytuose nukleusuose su 150 gramų bičių, motin÷l÷s kiaušin÷lius prad÷jo d÷ti vieną dieną anksčiau (8 – 10 dienomis) (17 pav.).
25
200 gramų bičių kiekio nukleuse, sudarytų birželio m÷nesį, rezultatai pateikti 18 paveiksle. Nustatytas tolygus kiaušin÷lių d÷jimas 8 – 13 dieną po motin÷l÷s įk÷limo.
18. pav. Nukleusai su 200 g bičių sudaryti birželio m÷n.
Liepos m÷nesį užpildytuose nukleusuose po 200 gramų bičių didžiausias dedančių motin÷lių skaičius buvo 8 – 11 dieną (19 pav.).
19. pav. Nukleusai su 200 g bičių suformuoti liepos m÷n.
Analizuojant duomenis gautus nukleusuose užpildytuuose 250 gramų bičių birželio m÷nesį nustatytas skirtingas estiškuose ir lenkiškuose nukleusuose motin÷lių kiaušin÷lių d÷jimo laikas (20 pav.). Estiškuose nukleusuose motin÷l÷s kiaušin÷lius prad÷jo d÷ti tolygiai 9 – 12 dieną, o lenkiškuose – beveik visos motin÷l÷s – jau10 dieną nuo jų įk÷limo į nukleusus.
26
20. pav. Nukleusai su 250 g bičių suformuoti birželio m÷n.
Pagal liepos m÷nesio tyrimo rezultatus nustatyta, kad tiek estiškuose tiek lenkiškuose nukleusuose, visos motin÷l÷s prad÷jo d÷ti kiaušin÷lius gana tolygiai 8 – 11 dieną (21 pav.).
21. pav. Nukleusai su 250 g bičių suformuoti liepos m÷n.
Didžiausias dedančių motin÷lių skaičius buvo 8 – 11 dieną. Tokiu būdu nukleusus tikslingiausia tikrinti 11 dieną po motin÷l÷s įk÷limo dienos. Nukleuso tipas jokio ryškaus poveikio kiaušin÷lių d÷jimo pradžiai netur÷jo.
27
22. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose birželio m÷n. (bičių kiekis - 150 g)
Estų gamybos nukleusuose birželio m÷nesį užpildytuose po 150 gramų bičių pagal gautus duomenis susiporavo 66 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 15 proc. ir 19 proc. motin÷lių dingo. Lenkų gamybos nukleusuose birželio m÷nesį - susiporavo 56 proc. , nepriimta - 34 proc. ir 10 proc. motin÷lių dingo (22 pav.).
23. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose liepos m÷n. (bičių kiekis - 150 g)
Estų gamybos nukleusuose liepos m÷nesį užpildytuose po 150 gramų bičių susiporavo 75 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 12 proc. ir 13 proc. motin÷lių dingo. Lenkų gamybos nukleusuose - susiporavo 67 proc., nepriimta - 14 proc. ir 19 proc. motin÷lių dingo (23 pav.).
28
24. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose birželio m÷n. (bičių kiekis - 200 g)
Estų gamybos nukleusuose birželio m÷nesį užpildytuose po 200 gramų bičių susiporavo 69 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 10 proc. ir 21 proc. motin÷lių dingo. Lenkų gamybos nukleusuose - susiporavo 77 proc. duotų motin÷lių, nepriimta 8 proc. ir 15 proc. motin÷lių dingo (24 pav.)..
25. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose liepos m÷n. (bičių kiekis - 200 g)
Estų gamybos nukleusuose liepos m÷nesį užpildytuose po 200 gramų bičių susiporavo 88 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 8 proc. ir 4 proc. motin÷lių dingo. Lenkų gamybos nukleusuose - susiporavo 59 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 17 proc. ir 24 proc. motin÷lių. dingo (25 pav.).
29
26. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose birželio m÷n. (bičių kiekis - 250 g)
Estų gamybos nukleusuose birželio m÷nesį užpildytuose po 250 gramų bičių pagal gautus duomenis susiporavo 100 proc. duotų motin÷lių, tačiau kadangi tyrimas buvo atliktas tik vienu metu laikotarpyje, tod÷l gauti duomenis gali būti atsitiktiniai, nes praktikoje tokie atvejai reti. Lenkų gamybos nukleusuose - susiporavo 82 proc. duotų motin÷lių, nepriimta 9 proc. ir 9 proc. motin÷lių. dingo (26 pav.).
27. pav. Bičių motin÷lių susiporavimo eiga skirtingų tipų nukleusuose liepos m÷n. (bičių kiekis - 200 g)
Estų gamybos nukleusuose liepos m÷nesį užpildytuose po 250 gramų bičių susiporavo 59 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 35 proc. ir 6 proc. motin÷lių dingo. Lenkų
30
gamybos nukleusuose susiporavo 86 proc. duotų motin÷lių, nepriimta - 14 proc., dingusių motin÷lių nebuvo 27 pav.).
Estų gamybos nukleusus birželio m÷nesį geriausia užpildyti po 250 gramų bičių ,kadangi pagal gautus duomenis susiporavo 100 proc. duotų motin÷lių. Nukleusuose užpildytuose po 200gramų bičių susiporavo 69 proc. motin÷lių, o nukleusuose turinčiuose po 150gramų bičių susiporavo – 66 proc. motin÷lių.
Liepos m÷nesį estų gamybos nukleusuose geriausi rezultatai gauti nukleusuose užpildytuose po 200 g bičių – 88 proc. susiporavusių motin÷lių, mažiau susiporavo nukleusuose turinčiuose 150g bičių – 75 proc., o nukleusuose užpildytuose po 250 g - susiporavo tik 59 proc. duotų motin÷lių.
Lenkų gamybos nukleusus birželio m÷nesį geriausia pildyti po 250 gramų bičių, nes šiuo atveju susiporavo 82 proc. duotų motin÷lių.
Lenkų gamybos nukleusus liepos m÷nesį geriausia pildyti po 250 gr. bičių, kadangi susiporavo 86 proc., 200gr -59 proc. ir 150 gr – 67 proc.duotų motin÷lių.
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Bičių šeimos produktyvumas – itin priklauso nuo bičių motin÷l÷s kokyb÷s (jos kilm÷s, amžiaus ir fiziologin÷s būkl÷s), tačiau išlaikyti bičių grynaveisliškumą, ras÷s savybes, tuo pačiu padidinant jų produktyvumą įmanoma tik veisiant bičių motin÷les dirbtiniu būdu.
D. Conlon (2006) pateikia rekomendacijas kokybiškų motin÷lių auginimui: • į r÷melius perkelti ne vyresnes nei 24 valandų amžiaus lervutes;
• r÷meliai turi būti talpinami į šeimas augintojas, kuriose gausu bičių maitintojų bei daug žiedadulkių ir medaus;
• motininių ir t÷vinių šeimų genofondas negali sutapti; • išbrokuoti menkaverčius lopšelius;
• motin÷lių apsivaisinimas priklauso nuo tranų kiekio ir oro sąlygų.
Motin÷lę iš dirbtin÷s mažos „šeimos“ galima atimti ir panaudoti pagal paskirtį tik pasteb÷jus kiaušin÷lius. Literatūroje pateikta, kad tikrinti ar motin÷l÷s nukleusuose deda kiaušin÷lius, reikia 10 – 12 dieną nuo motin÷l÷s išsiritimo. Tai sutampa su mūsų gautais rezultatais.
Tyrimais nustatyta, kad birželio m÷nesį motin÷l÷s vidutiniškai kaiušin÷lius prad÷davo d÷ti 12 dieną, o liepos m÷nesį vidutiniškai 11 dieną, tod÷l nukleusus tikrinti tikslingiausia būtent šiomis dienomis.
Atlikus tyrimus ir išanalizavus gautus duomenis nustat÷me, kad tirtu laikotarpiu (birželio ir liepos m÷n.) daugumoje nukleusų (išskyrus su 250 g bičių) didžiausias susiporavusių motin÷lių procentas buvo liepos m÷nesį. Nukleusuose su 250 g bičių daugiau motin÷lių susiporavo birželio m÷nesį.
Lyginant estiškus nukleusus su lenkiškais nustat÷me, kad estiškuose nukleusuose geriau susiporavo motin÷l÷s su 150 g ir su 200 g bičių. Lenkiškuose nukleusuose daugiau motin÷lių susiporavo tik su 250 g bičių.
Birželio m÷nesį didžiausias procentas suporuotų motin÷lių buvo nukleusuose su 250 g bičių. Be to 18 proc. daugiau susiporavosių motin÷lių buvo estiškuose nukleusuose nei lenkiškuose.
Liepos m÷nesį daugiausiai susiporavo motin÷lių estų gamybos nukleusuose su 200 g bičių. Juose palyginus su lenkiškais susiporavo 29 proc daugiau. Tik 2 proc. mažiau motin÷lių susiporavo lenkų gamybos nukleusuose su 250 g bičių.
32
Palyginę viso laikotarpio (bendrus birželio ir liepos m÷n.) motin÷lių susiporavimo rezultatus nustat÷me, kad didžiausias efektas gautas lenkiškus nukleusus užpildžius po 250 gramų bičių. Juose tiek birželio, tiek liepos m÷nesiais susiporavo daugiau nei 80 proc. duotų motin÷lių.
Tuo pačiu laikotarpiu (birželio ir liepos m÷n.), pildydami estiškus nukleusus po 200 g ir 250 g bičių, esminio skirtumo pagal susiporavusių motin÷lių procentą tarp jų nenustat÷me. Tačiau lyginant susiporavusių motin÷lių skaičių birželio ir liepos m÷nesiais nustat÷me, kad nukleusuose su 200 g bičių, susiporavusių motin÷lių skaičius skiriasi 19 proc, o nukleusuose su 250 g bičių šis skirtumas yra gana didelis ir siekia net 41 proc. Tai rodo, kad nukleusai su 200 g bičių yra stabilesni.
Nors motin÷lių susiporavimo procentas yra didesnis nukleusuose užpildytuose didesniu bičių kiekiu, tačiau juose pamatyti ir sugauti motin÷les pakankamai sunku. Ekonomiškesni ir mažiau darbo sąnaudų reikalauja nukleusai užpildyti po 200 g bičių. Nukleusus pildyti po 150 g bičių netikslinga.
Norint išlaikyti pastovų bičių kiekį ir jų bei motin÷l÷s neprarasti, joms išspietus, nukleusuose, būtina kontroliuoti bičių kiekį.
33
5. IŠVADOS
• Nukleusuose birželio m÷nesį motin÷l÷s prad÷jo d÷ti kiaušin÷lius 12 dieną nuo jos išsiritimo dienos, o liepos m÷nesį - 11 dieną.
• birželio ir liepos m÷nesiais didžiausias motin÷lių kiekis susiporavo lenkų gamybos nukleusuose užpildytuose po 250 gramų bičių. Birželio m÷nesį susiporavo 82 proc., o liepos m÷nesį - 86 proc. duotų motin÷lių.
• Birželio m÷nesį estų gamybos nukleusuose užpildytuose po 250 gramų bičių susiporavo visos motin÷l÷s (100 proc.). Didžiausias susiporavusių motin÷lių procentas liepos m÷nesį buvo nukleusuose užpildytuose po 200 gramų bičių (susiporavo – 88 proc. duotų motin÷lių).
• Estų gamybos nukleusai yra tinkamesni motin÷lių auginimui. Šios gamybos nukleusuose per visą tirtą laikotarpį susiporavusių motin÷lių procentas buvo didesnis
34
6. PASIŪLYMAI
• Birželio m÷nesį motin÷lių susiporavimą tikslingiausia tikrinti 12 dieną, o liepos m÷nesį 11 dieną nuo jos išsiritimo dienos.
• Lenkų gamybos nukleusus birželio ir liepos m÷nesiais pildyti po 250 gramų bičių. • Estų gamybos nukleusus birželio m÷nesį tikslinga pildyti po 250 gramų bičių, liepos
m÷nesį – po 200 gramų bičių.
• Nukleusų pildyti 150 g bičių nerekomenduojama, tai per mažas bičių kiekis. • Efektyviausia motin÷les auginti estų gamybos nukleusuose.
35
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Balžekas J.A. Nukleuso tipo parinkimas/ Mokslin÷ ataskaita.LŽI. 1985. P. 6-25. 2. Balžekas J.A. Bitininko žinynas. Vilnius: Mokslas. 1987. P. 210 - 226.
3. Balžekas J.A. Lietuvos vietinių bičių išlaikymas // Žemdirbyst÷. Vilnius: Mokslas. 1995. P. 21 - 30.
4. Balžekas J.J. produktyviausios įvairių veislių pirmos kartos mišrūn÷s // Žemdirbyst÷. Vilnius: Mokslas. 1995. P. 61 - 75.
5. Britnell M. Making beekeeping a reality. Prieiga per Internetą: < http://www.hwbka.co.uk/Types%20of%20Bees/Types%20of%20Bees/Queen.html>, (prisijungta 2010 01 23).
6. Burnes D., Burnes S. Basic Beekeeping. Central Illinois, 2009.
7. Büchler R., Meixner M., Heidinger I. Natural selection on disease resistance implemented in a selective breeding program // Scientific programme Apimondia 2009 France – Montpellier 112.
8. Conlon D. Queen management // Warm Colours Apiary, Massachusetts. 2006. P. 1-7. 9. Coleman C.J. History and appreciation of honey bee feral colonies on kangaroo island
specifically for a queen breeding project // Scientific programme Apimondia Ireland. 2005/ No 239.
10. Huszcza W. The effect of queen absence on the productivity of honeybee polony // Scientific programme Apimondia Ireland. 2005/ No 234.
11. Grigaliūnas J. Veislininkyst÷s darbas bitininko m÷g÷jo bitine. Prieiga per Internetą:
<http://www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Bitininkyste/Veislininkystes-darbas-bitininko-megejo-bityne>, (prisijungta 2010 02 09). 12. Jaruševičius A. Bitininkyst÷. Vilnius: Mintis. 1970. 446 p.
13. Johnstone M. Rearing queen bees. / Primefacts. Richmond. 2008. Nr. 828. P. 1-11. 14. Karosas P. Bitininkavimo mokykla. Kaunas: Ūkininko patar÷jas. 2005. P. 23-29 15. Karosas P. Bitininkyst÷ kiekvienam. Kaunas: Ūkininko patar÷jas. 2000. P 28-34 . 16. Krivcovas N. Vietinių bičių selekcija Rusijoje // Žemdirbyst÷. Vilnius: Mokslas. 1995.
P. 89 - 94.
17. Lipinski Z. Istota oraz mechanizm porzucania gniazd prezez roje pszczol miodnych. Olsztyn 2002. 314 p.
36
18. Mikel÷nas A. Kaip išauginti kokybišką bičių motiną/ Lietuvos veterinarijos akademijos Mokslo darbai. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1996. T. 2 (24). P 58. 19. Močiškyt÷ M. Bitynas po sodų žyd÷jimo. Prieiga per Internetą: <
http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=1729>, (prisijungta 2010 01 14). 20. Mountain R. J. The drone. 2003. Prieiga per
21. Internetą:<http://www.indianabeekeeper.goshen.edu/ (prisijungta 2010 01 16). 22. Narbutas V. ir Rimkus P. Bitininko žinynas Vilnius: Vaizdo sp. 1963.225 p.
23. Ses Dr. I. Fast rering of queens // Scientific programme Apimondia Ireland. 2005/ No 197.
24. Straigis J. Bitininkyst÷. Vilnius: Valst. leidybos centras. 1994.206 p.
25. Straigis J. Bitininko pradžiamokslis.Vilnius: Valst. leidybos centras. 1993.181 p. 26. Straigis J. Veislininkyst÷s darbas bitininko m÷g÷jo bitine. Prieiga per Internetą: <
http://bitininkas.lt/lt/?page_id=212>, (prisijungta 2010 02 03).
27. Uzanov A., Kiprijanovska H., Gjurovski S. Establishment of the NATIONAL beekeeping breeding program in republic of MAcedonia // Scientific programme Apimondia 2009 France – Montpellier 111.
28. Vinogradova V. Iš kur kilusios Lietuvos Kaukazo bit÷s (Apis mellifera caucasica Gorb.) // Žemdirbyst÷. Vilnius: Mokslas. 1995. P. 104 - 107.
29. Žvaliauskas J. Bitininkyst÷s naujov÷s XX a. pabaigoje. Alytus: Albagrafija. 2005. P. 12-13. 30. Аветисян Г.А. Разведение и содержание пчёл. Москва: Колос. 1983. С. 93 - 116 31. .Билаш Г.Д,. Бурмистров А.Н,. Гребцова В.Г и др. Пчеловодство. Москва 1991. 511c. 32. .Буренин Н.Л, Г.Н. Котова. Справочник по пчеловодству. Москва: Колос. 1981. С 98-106. 33. Малков В.В. Племеная работа на пасеке. Москва: Колос. 1985. С. 145 – 148. 34. Руттнер Ф. Матководство. Апимондия: Бухарест. 1981. 35. Руттнер Ф. Техника разведения и селекционный отбор пчел. Москва: АСТ. 2006 166 с. 36. Василиади Г.К. Развитие пчелиных маток и факторы влияющие на их качество. Москва: Колос. 1991. С. 3 – 27.
37 SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius: Sandra Blaževičien÷ Pilnas baigiamojo darbo
pavadinimas:
Bičių kiekio nukleuse įtaka motinų susiporavimui sezono metu.
Baigiamojo darbo vadovas: Doc. dr. E. Jonaitis, ūkininkas – bitininkas Ž. Šolys. Baigiamojo darbo atlikimo
vieta ir metai:
Lietuvos Veterinarijos akademija, Gyvulininkyst÷s technologijų fakultetas, Anatomijos ir fiziologijos katedra. Kaunas, 2010
Puslapių skaičius: 36. Paveikslų skaičius: 27.
Baigiamojo darbo tikslas: Nustatyti bičių kiekio skirtingų tipų nukleusuose įtaką bičių motin÷lių susiporavimui bei nuo to priklausantį bičių motin÷lių poravimosi laiką.
Pagrindinių darbo dalių trumpas turinys:
Teorin÷je darbo dalyje analizuojami nukleusų ypatumai, kokybiškų motin÷lių savyb÷s, jų auginimas bei susiporavimas.
Analitin÷je baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami rezultatai tyrimo, atlikto 2009 metais Kauno rajono Zapyškio seniūnijoje Dievogalos kaime bitinink÷s Sandros Blaževičien÷s bityne. Tyrimui buvo naudojami dviejų tipų nukleusai, kurie skirtingais laikotarpiais buvo užpildomi po 150, 200 ir 250 gramų bičių bei stebimas motin÷lių susiporavimas.
Nustatyta, kad motin÷lių susiporavimą tikslingiausia tikrinti po 12 dienų birželio m÷nesį ir 11 dieną liepos m÷nesį nuo motin÷l÷s išsiritimo dienos. Nukleusai turi būti užpildyti tinkamu bičių kiekiu, kad jos pilnai aptūptu korelius. Geriausi rezultatai pasiekti užpildžius nukleusus 250 g bičių, tačiau tokiuose nukleusuose sunku buvo rasti motin÷lę. Be to tokiuose nukleusuose daug sutraiškoma bičių, juos itin sunku apžiūr÷ti ir sutvarkyti.. Nukleusuose su 150 g bičių koreliai buvo nepilnai aptūpti, o gauti rezultatai nepakankamai geri. Estiškuose nukleusuose su 200 g bičių koreliai bit÷mis pilnai aptūpti, tod÷l birželio m÷nesį kokybiškesnis ir patogesnis bitininko darbas su estiškais nukleusais užpildytais 200 g bičių. Lenkiškuose nukleusuose didžiausias motin÷lių poravimosi procentas buvo gautas nukleusus užpildžius 250 g bičių.
38 SUMMARY Author of diploma paper: Sandra Blaževičien÷
Full title of diploma paper: Effect of bees quantity in nucleus for queens mating Diploma paper advisors: Doc. dr. E. Jonaitis, farmer – beekeeper Ž. Šolys
Presented at: Lithuanian Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry Technology, Department of Anatomy and Physiology, Kaunas, 2010.
Number of pages: 36. Number of figures: 27.
The aim of diploma paper: Determine the influence of bees quantity for bee queens mating and its effect on queens mating time in different types of nucleus.
Brief content of basic parts: The theoretical part of diploma work deals with features of nucleus, high – quality queen characteristics, queen rearing and mating.
While the analytical part of work provides analysis of study results performed in beekeepers Sandra BLAŽEVIČIENö apiary, situated in Kaunas district Zapyškis Sub – district Dievogala village. For study purpose were used two types of nucleus, that were filled in different periods of 150, 200 and 250 grams of bees and queens mating observed. It was found that it is advisable to check nucleus after 12 days in June and after 11 days in July from queens hatching date. Nucleus must be filled in with the appropriate amount of bees, it means that combs must be fully landed. Generally there was greater acceptance in months with good honey flows. The best results were achieved by filling nucleusus with 250 g of bees, but there was difficult to find a queen. Combs in nucleus with 150 g of bees were not fully landed and the results there were not enoug sufficient. It is reasonable to fill estonian nucleus with 200 g of bees in July, because all combs are fully landed. Polish nucleus it is required to fill in with 250 g of bees, because was obtained the greatest queens mating rate.
