• Non ci sono risultati.

KARVIŲ MELŽIMO PROCESO ANALIZĖ NAUDOJANT BANDOS VALDYMO PROGRAMĄ

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KARVIŲ MELŽIMO PROCESO ANALIZĖ NAUDOJANT BANDOS VALDYMO PROGRAMĄ"

Copied!
41
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

ONA JUŠKAUSKIENĖ

KARVIŲ MELŽIMO PROCESO ANALIZĖ NAUDOJANT BANDOS

VALDYMO PROGRAMĄ

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. S. Tušas

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių melžimo proceso analizė naudojant bandos valdymo programą“

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

ONA JUŠKAUSKIENĖ

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

ONA JUŠKAUSKIENĖ

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė)

(3)

TURINYS

SUMMARY ...4

SANTRAUKA ...6

ĮVADAS ...8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

1.1 Karvių melžimo mechanizavimas ... 10

1.2 Pieno ūkio valdymas... 10

1.3 Duomenų kaupimas apie gyvulį ... 11

1.4 Darbinių sąrašų parengimas ... 12

1.5 Duomenų analizė ... 13

1.6 Bandos valdymo sistema ... 14

1.6.1 Karvių identifikavimo priemonės ... 15

1.6.2 Karvių rūšiavimo sistema ... 16

1.6.3 Automatinis šėrimas ... 16

1.7 Pieno kiekio ir kokybės analizė ... 17

1.8 Bandos valdymo sistemos privalumai ... 20

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...22

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...24

3.1 Pieno kiekio ir tėkmės kitimai rytinio ir vakarinio melžimo metu ... 24

3.2 Karvių pasiskirstymas bandoje pagal somatinių ląstelių skaičių piene ... 27

3.3 Pieno riebumo ir baltymingumo kitimas pagal primelžto pieno kiekį ... 27

3.4 Pieno kiekio ir tėkmės kitimas skirtingais laikotarpiais ... 29

3.5 Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas pagal primelžto pieno kiekį... 31

3.6 Maksimalios ir vidutinės pieno tėkmės bei pieno kiekio kitimas pagal melžimo trukmę ... 32

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...34

5. IŠVADOS ...36

PASIŪLYMAI ...37

(4)

SUMMARY

Author: Ona Juškauskienė.

Work title: Cow milking process analysis using herd management program. Key words: cow milking, milk, milk flow, herd management program. Reserch supervisor: Assoc. dr. Saulius Tušas.

Scope of work: 41 pages, 4 tables, 19 pictures, 55 sources of literature.

The aim of the paper: to analyze the process of milking cows using herd management program.

Objectives of the paper:

1. Assess the amount of milk and the flow of the morning and evening milking. 2. To assess the quantities of milk to flow at different lactation periods.

3. Set the maximum and average milk flow depending on the length of milking.

The research was carried out in the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Livestock Technology, Livestock raising institute of technology and X farm during 2012 - 2015 study year.

The study was carried out in 2013 - 2014 years of X economic indicators milking cows, milk yield, milk composition and somatic cell count in milk analysis. The study collected 168 cows, which are fully completed lactation. First lactation cows were 64, 56 of the second lactation, and third lactations and older 48 cows. Subjects were grouped according to the morning and evening milking, milk yield and milking duration of lactation, lactation periods.

Data analysis was carried out for each evaluated characteristic was calculated cow milk yield (kg) and milk flow (kg/min.), Milk fat (percent. and kg), milk protein (percent. and kg), somatic cell count (thous./ml). Mean (X), the mean error (mx), data statistical significance (p). The results are considered reliable at p<0,05.

Milking were produces 3,73 kg (p<0,05) of milk and milk flow of 0,28 kg/min. higher than the evening milking. The highest – 4,44 kg milk yield difference between morning and evening milking lactation period was set between 101 - 200 days, and the lowest – 3,33 kg (p<0,05) during the period of lactation up to 100 days of lactation. The cows and 100 days of lactation were milked an average of 342,16 kg of milk in excess of the cows from 101 to 200 days of lactation (p<0,05). Minimum cows milk flow margin (0,27 kg/min.) between the morning and evening milking was established lactation period to 100 days. Lactating cows and 100-day period, the average milk flow was 0,23 kg/min. higher than cows from 201 to 305 days of lactation.

(5)

time was from 5,1 to 6 minutes at a maximum flow of the milk over the milking time of 8 min. was found 1,22 times lower than cows, milking duration of from 5,1 to 6 min. Cows, which produces up to 10 kg of milk milking time was 2,62 minutes less than cows that produces from 20,1 to 25 kg of milk (p<0,05). Cows that have been milked from 7,1 to 8 minutes. The average milk flow was established of 0,7 kg/min. lower than cows, which are milked from 6,1 to 7 minutes (p<0,05).

(6)

SANTRAUKA

Autorius: Ona Juškauskienė

Darbo pavadinimas: Karvių melžimo proceso analizė naudojant bandos valdymo programą. Raktiniai žodžiai: Karvių melžimas, pienas, pieno tėkmė, bandos valdymo programa. Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas

Darbo apimtis: 41 puslapis, 4 lentelės, 19 paveikslų, 55 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti karvių melžimo procesą naudojant bandos valdymo programą. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pieno kiekį ir tėkmę rytinio ir vakarinio melžimo metu. 2. Įvertinti pieno kiekį ir tėkmę skirtingais laktacijos laikotarpiais.

3. Nustatyti maksimalią ir vidutinę pieno tėkmę priklausomai nuo melžimo trukmės. Darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei X ūkyje 2012-2015 studijų metais.

Tyrimo metu buvo atlikta 2013 – 2014 metų X ūkio karvių melžimo rodiklių: pieno kiekio, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičius piene analizė. Tyrimui paimta 168 karvės, kurios pilnai baigė laktaciją. Pirmos laktacijos karvių buvo 64, antros laktacijos 56, o trečios ir vyresnių laktacijų 48 karvės. Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal rytinio ir vakarinio melžimo, primelžto pieno kiekį, melžimo trukmę, laktacijas, laktacijos laikotarpius.

Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota karvių pieno kiekio (kg), pieno tėkmės (kg/min.), pieno riebalų (proc. ir kg), pieno baltymų (proc. ir kg), somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml) vidurkiai (X), vidurkių paklaidos (mx), duomenų statistinis

patikimumas (p). Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.

Rytinio melžimo metu buvo primelžiama 3,73 kg (p<0,05) pieno daugiau ir pieno tėkmė buvo 0,28 kg/min. didesnė, nei vakarinio melžimo metu. Didžiausias – 4,44 kg primelžto pieno kiekio skirtumas tarp rytinio ir vakarinio melžimo metu buvo nustatytas laktacijos laikotarpyje tarp 101 – 200 dienų, o mažiausias – 3,33 kg (p<0,05) laktacijos laikotarpyje iki 100 laktacijos dienų. Iš karvių iki 100 laktacijos dienų buvo primelžta vidutiniškai 342,16 kg pieno daugiau, nei iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų (p<0,05). Mažiausias karvių pieno tėkmės skirtumas (0,27 kg/min.) tarp rytinio ir vakarinio melžimo buvo nustatytas laktacijos laikotarpyje iki 100 dienų. Karvių iki 100 laktacijos dienų laikotarpyje vidutinė pieno tėkmė buvo 0,23 kg/min. didesnė nei karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienos.

(7)

kai melžimo trukmė buvo nuo 5,1 iki 6 minučių Maksimali pieno tėkmė esant melžimo trukmei virš 8 min. buvo nustatyta 1,22 karto mažesnė, nei karvių, kurių melžimo trukmė buvo nuo 5,1 iki 6 min. Karvių, iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno melžimo trukmė buvo 2,62 min. trumpesnė, nei karvių, iš kurių primelžiama nuo 20,1 iki 25 kg pieno (p<0,05). Karvės, kurios buvo melžiamos nuo 7,1 iki 8 min. vidutinė pieno tėkmė buvo nustatyta 0,7 kg/min mažesnė, nei karvių, kurios melžiamos nuo 6,1 iki 7 minučių (p<0,05).

(8)

ĮVADAS

Daugumoje šalių pieno gamyba – viena svarbiausių žemės ūkio veiklos sričių. Europos Sąjungoje (ES) pieno sektorius sukuria 14,5 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Be to, du trečdaliai jautienos ES išauginama pieninėse bandose. Tai sudaro papildomai apie 9 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Didžiausios karvių bandos laikomos Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir kai kuriose Ispanijos bei Prancūzijos regionuose (Japertienė, 2012).

Pieno pramonė yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių žemės ūkio ekonominis segmentas. Pieno produktų sunaudojimas ir toliau didėja visame pasaulyje (Ruegg, 2001). Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karvės padidėjo daugiau nei dvigubai. Didėjant reprodukcijai, daugėja sveikatos bei vaisingumo problemų, trumpėja karvių ilgaamžiškumas. Pieno pramonė sparčiai vystosi, pieno ūkiai stambėja, pagaminama daugiau produkcijos. Vartotojai vis labiau pageidauja aukštesnės kokybės ir saugių produktų. Šie pasikeitimai reikalauja techninio progreso melžimo sistemose, kad karvės būtų melžiamos tinkamu būdu, kad būtų gaunama aukšta produktų kokybė ir išsaugota gyvulių sveikata (Reid et al., 2001).

Pagal gamybos išlaidas pienas yra konkurencingiausias produktas. Jo gamybos išlaidos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, mažesnės dėl mažiau apmokamo darbo, pigesnio kapitalo ir pašarų (Ribašauskienė, 2004).

Lietuvoje kasmet mažėja karvių ir smulkių pienininkystės ūkių skaičius, o stambiuose ūkiuose melžiamų karvių skaičiaus didėjimas neatsveria smulkiuose pienininkystės ūkiuose mažėjančio karvių skaičiaus. ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registro) duomenimis 2014 m. vasario 1 d., Lietuvoje karvių skaičius sudarė 310,56 tūkst. vnt. ir buvo 1,5 proc. mažesnis nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, o pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 8,6 proc. (iki 64,05 tūkst. vnt.). Ūkių laikančių iki 5 karvių, skaičius analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2013 m. vasario 1 d. duomenimis, sumažėjo 9,6 proc. (iki 55,02 tūkst. vnt.), o šiuose ūkiuose laikomų karvių skaičius – 7,6 proc. (iki 94,55 tūkst. vnt.). Šie ūkiai yra labiausiai paplitę šalyje (sudaro apie 86 proc. visų pieno gamintojų), tačiau juose laikomų karvių vidurkis nesiekia net 2 karvių (http://www.vic.lt/?mid=381&id=14529). Optimizuoti ūkio valdymą ir surasti silpniausias vadybos grandis, tinkamai neįvertinus pieno ūkio būklės, sudėtinga. Pagrindinė ir viską siejanti pieno ūkio dalis yra gyvuliai. Bandos dydis, produkcija priklauso nuo gyvulių sveikatingumo, priežiūros, mitybos strategijos. Bandos būklė tiesiogiai priklauso nuo finansinių gyvulių augintojo galimybių. Ūkininkavimo patirtis tai leidžia išskirti tam tikrus bandos rodiklius, pagal kuriuos galime spręsti apie pieno ūkio vadybos

(9)

Sparčiai vystomos informacinės technologijos ir automatinės sistemos įsitvirtina ne tik pramonės įmonėse, žmonių gyvenime, bet ir pieno ūkiuose (Tancin et al., 2003). Praktikoje naudojamos bandos valdymo sistemos, leidžiančios kontroliuoti bandos priežiūrą, pagal masę, pieno produkciją, reprodukciją ir kt. (Ostergaard, Grohn, 2001).

Bandos valdymo programa - tai kompiuterinė sistema, kuri pagerina bandos valdymą ir kontrolę bei palengvina kasdieninę priežiūrą. Ji nenutrūkstamai fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas. Atsižvelgiant į pateikiamus rodiklius, galima pagerinti karvių pieno primilžius, sveikatingumą, pašarų sunaudojimą bei kitus rodiklius (http://www.agregatai.lt/zemes-ukio-technika/melzimo-iranga-fermose-milkline/bandos-valdymo-sistemos).

Darbo tikslas: išanalizuoti karvių melžimo procesą naudojant bandos valdymo programą. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pieno kiekį ir tėkmę rytinio ir vakarinio melžimo metu. 2. Įvertinti pieno kiekį ir tėkmę skirtingais laktacijos laikotarpiais.

(10)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karvių melžimo mechanizavimas

Jau senovės egiptiečiai bandė įvesti į spenio pieno kanalėlį šiaudelį, o kad karvė geriau atleistų pieną, šalia pastatydavo veršelį. Literatūroje rašoma, kad jau XIX a. viduryje mechanizuotas melžimas vystėsi trimis kryptimis: buvo kuriami melžimo vamzdeliai; įvairios mechaninės priemonės (spaustukai, ritinėliai, dirbtiniai pirštai); čiulptukai, imituojantys veršelio žindimą (Stankūnienė, Tacas, 1999).

Kai kurie žmonės vis dar teigia, kad rankomis melžti karves daug geriau, nei melžimo aparatais. Šiandien šiuolaikiniai melžimo aparatai yra mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatas, reikia tik juos tinkamai nustatyti, reguliuoti ir valdyti (http://www.motherearthnews.com/homesteading-and-livestock/a-brief-history-of-milking-cows-by-hand-zbcz1407). Melžimo įrenginius galima skirstyti į stacionarius ir mobiliuosius, į automatizuotus, pusiau automatizuotus ir neautomatizuotus (Stankūnienė ir kt., 2008).

Pastaraisiais metais daugelio šalių pieno ūkiuose pradedamos diegti automatinės melžimo sistemos, arba melžimo robotai. Duomenys apie pieno kiekio ir sudėties pokyčius melžiant į liniją ir automatizuotose sistemose yra kontraversiški. Teigiama, kad automatizuotas melžimas gerina pieno kokybę ir didina karvių produktyvumą (Kouivula et al., 2005).

Didžiausias efektas, automatizuojant technologinius procesus karvidėse, pasiekiamas automatizavus melžimą. Melžimo robotai pradėti kurti prieš 30 metų, o išpopuliarėjo nuo 1997-ųjų. Šiandien pasaulyje karves melžia daugiau kaip 14 000 robotų. Daugiausia jų įrengta Europoje (Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje). Prognozuojama, kad 2020 metais pasaulyje bus daugiau kaip 50 tūkst. melžimo robotų (Bleizgys, 2011).

Kaip pagalbininkas fermos vadovams yra sukurtos kompiuterinės bandos valdymo programos. Daugumas našių Lietuvos ūkių jas jau įsigiję ir įsisavinę (Uchockienė, 2012).

1.2 Pieno ūkio valdymas

Pieno ūkio valdymas – tai sudėtingo verslo valdymas. Nepriklausomai nuo to, ar jūsų ūkis yra didelis, vidutinis ar mažas, jūs turite išsikelti tikslus, valdyti verslo procesus, atlikti visus fizinius darbus arba jų dalį, vadovauti savo darbuotojams ir juos kontroliuoti. Gali būti sudėtinga atskirti valdymą nuo kasdieninių darbų, nes ir viena ir kita turi būti atliekama tuo pačiu metu (http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/Bandos-valdymas-/).

(11)

Gyvulininkystės konkurencingumas ir naujų technologijų įdiegimo laipsnis gyvulininkystės ūkiuose priklauso nuo darbuotojo kvalifikuotumo, sisteminių žinių panaudojimo ir verslumo (www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file2190.ppt).

Pieninių galvijų ūkio, arba kitos mažos įmonės, valdymas kai kuriais atžvilgiais skiriasi nuo vadovavimo didelei bendrovei. Skirtingai nei didelėje įmonėje, pieno gamintojas dažniausiai nustato savo tikslus, valdo įmonę ir atlieka visą arba dalį darbo. Taip yra sunku atskirti vadovavimą nuo darbo. Abi šias užduotis taip pat galima atlikti vienu metu. Pavyzdžiui, šiandieninius darbus galima suplanuoti melžiant karves. Taip darant visada yra pavojus, kad neatidėliotinas darbo jėgos poreikis nustums valdymą į antrą vietą, todėl valdymo sprendimai bus atidėti arba uždelsti. Todėl rekomenduojame nuolat skirti šiek tiek laiko „grynam“ valdymui (http://www.delaval.lt/-/Patarimai-ukininkui/Dairy-herd-management/).

Perspektyvios yra bandos valdymo sistemos, kai pagal pieno elektrinį laidumą ir karvės produktyvumą sprendžiama apie gyvulio susirgimo pradžią (Lukas et al., 2009). Nors tenka susidurti ir su tokia realybe, kad ūkiai turi programas ir toliau tebevarto ginekologinius žurnalus (Uchockienė, 2012).

Programos kūrėjai tvirtina, kad jos esmė - darbo efektyvumo didinimas. Ūkininkas, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje, savo išmaniajame telefone gali matyti informaciją apie karvę, sunaudotus pašarus, kiekvienos dienos produkciją, gyvulio sveikatą (Kamarauskienė, 2013).

Sistema apima viską pradedant automatiniu veterinarinės apžiūros sąrašų parengimu, bandos bei melžimo sistemos apibendrinamųjų ataskaitų tinkamų dirbtiniam apsėklinimui, maisto normų skaičiavimais (http://archive-lt.com/page/2657235/2013-08-18/http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/kio-valdymas/Delpro-kio-valdymo-sistema/).

1.3 Duomenų kaupimas apie gyvulį

Duomenų kaupimas vyksta kiekvieno gyvulio kortelėje, kurioje yra pilna informacija apie tą gyvulį: bendra informacija (gimimo data, veislė, amžius ir kt.), aktuali informacija (kada veršiuosis, kada užtrūkinti, koks statusas šiuo metu ir kt.), gyvenimo įvykiai (veršiavimasis, sėklinimai, užtrūkinimai ir kt.), žodžiu viskas, įskaitant kilmę, gydymą, judėjimą, kondiciją, t.y. visa gyvulio informacija yra vienoje vietoje.

Atsidarai reikiamo gyvulio kortelę ir žinai apie jį viską, kas tik domina. Programoje taip pat saugomos kortelės ir tų gyvulių, kurių nebėra fermoje. Individualūs gyvulio duomenys į programą suvedami rankiniu būdu.

Kita dalis duomenų patenka į programą automatiškai: tai duomenys iš melžimo aikštelės, rujų stebėjimo sistemos. Taip pat automatizuotu būdu, be rankinio suvedimo, programą galima užpildyti kontrolinio melžimo duomenimis (Uchockienė, 2012).

(12)

Iš bandos valdymo sistemos pateikiamų duomenų galima spręsti apie karvės sveikatą, kuri labai priklauso nuo priežiūros ir laikymo sąlygų. Pieno atleidimo greičio sulėtėjimas (jei nekito melžimo sąlygos) yra karvės diskomforto (streso) požymis. Normaliai didėjant pieno primilžiui, melžimo trukmė atitinkamai ilgėja. Ji gali pailgėti ir dėl ligos ar streso, kuris slopina pieno atleidimo refleksą. Dėl streso ne tik sumažėja pieningumas, bet ir sudaromos sąlygos (dėl imuninės sistemos slopinimo) gyvuliui susirgti (Žilaitis, Antanaitis, 2014).

Tai programa, kuri apdoroja visą informaciją. Didelėje darbinėje duomenų bazėje saugomi išsamūs melžimo, šėrimo, reprodukcijos ir sveikatos duomenys bei istoriniai duomenys apie atskiras karves ir visą bandą. Patogi aiški grafinė vartotojo sąsaja pateikia lengvai suprantamas ataskaitas, veiksmų sąrašus ir grafikus. Galite pasikoreguoti ataskaitas ir palyginimo lenteles pagal konkrečius savo poreikius (http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/Bandos-valdymas-/Bandos-valdymo-sistemos/ALPRO-bandos-valdymo-sistema/).

1.4 Darbinių sąrašų parengimas

Programinės įrangos ataskaitos iš karto parodo nukrypimus kiekvienos karvės individualiai, grupės ar bandos rodiklių, taip užtikrinant ankstyvą ligos diagnozavimą ir greitą gyvulio sveikatos atstatymą. Remiantis duomenimis apie primilžius, svorį ir pieno sudėtį sudaromas karvių sąrašas kurioms reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba (1 paveikslas). Remiantis duomenimis apie dienas po apsiveršiavimo ir karvių aktyvumą, sistema sudaro sėklinamų karvių sąrašą. Rūšiavimo sistema įgalina išskirstyti karves reikiamoms procedūroms (gydymui, pergrupavimui, kanopų tvarkymui, sėklinimui ir t.t.) automatiškai arba rankiniu būdu tiesiai iš melžimo aikštelės.

(13)

1 pav. Darbinių sąrašų parengimas (nuotrauka paimta iš „Dairy Plan“ bandos valdymo programos)

Svėrimo sistema automatiškai pasveria gyvulius išeinančius iš melžimo aikštelės. Šie duomenys panaudojami racionų korekcijai, nustatant neigiamą energetinį balansą, apsėklinimo planavimui. Bandos valdymo sistema turi platų ataskaitų ir diagramų sąrašą visų lygių specialistams ir ūkio valdymo personalui (http://www.agrooksvida.lt/galvijams.html).

Programa pati skaičiuoja ir sudarinėja gyvulių sąrašus - darbų planus. Pvz.: reikia tirti veršingumą – programa per sekundę paruošia sąrašą, arba reikia užtrūkinti karves – vėlgi, paspaudi mygtuką ir turi visa info apie karves, kurias tą dieną reikia užtrūkinti, analogiškai gydymai, sėklinimai ir t.t. (Uchockienė, 2012).

1.5 Duomenų analizė

Svarbiausia bandos valdymo programos dalis – duomenų analizė. Suvestinių, įvairių grafikų pobūdis ir gausa kiekvienam specialistui leidžia pasirinkti pačius priimtiniausius variantus. Atsivertęs produkcijos skiltį, gali analizuoti karves pagal primelžiamo pieno kiekį, pagal laktacijos kreives (2 paveikslas) (http://www.agregatai.lt/zemes-ukio-technika/melzimo-iranga-fermose-milkline/bandos-valdymosistemos). Kaip matome, pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo primilžis didėja, tačiau vėliau ilgą laiką nuolatos mažėja. Kiekvienos karvių veislės ir kiekvienos

(14)

karvės laktacijos kreivės yra skirtingos. Idealus laktacijos laikotarpis trunka 305 dienas, tačiau praktiškai jis būna ilgesnis, o jam pasibaigus, karvė dviem mėnesiams užtrūkinama iki kito veršiavimosi (Chagunda et al., 2006).

2 pav. Laktacijos kreivė (nuotrauka paimta iš „Dairy Plan“ bandos valdymo programos) Sėklinimo indeksai, vaisingumo, reprodukcijos rezultatai matyti vaisos lentelėse. Čia karvės lyginamos pagal sėklinimų skaičių, sunaudotos spermos dozes vienam veršeliui gauti, pagal servis periodą ir pieno kiekį atskirais laktacijos etapais. Nemažą naudą selekciniam darbui duoda karvių genetinė analizė, kurioje matyti bulių panaudojimo rezultatai, jų tinkamumas esamai bandai (http://www.agregatai.lt/zemes-ukio-technika/melzimo-iranga-fermose-milkline/bandos-valdymo-sistemos). Yra daug labai gerai parengtų standartinių ataskaitų, taip pat yra galimybė pačiam kurtis ataskaitas (Uchockienė, 2012).

1.6 Bandos valdymo sistema

Bandos valdymo programai funkcionuoti reikalingas personalinis kompiuteris su specialia programine įranga, kuri kiekvieno gamintojo yra skirtinga. Veikimo principas labai panašus, tačiau skiriasi grafinė išraiška, ataskaitų pavadinimai, duomenų suvedimas ir t. t. Skiriasi ir gamintojų pavadinimai. Štai keletas jau žinomų: kompanija „DeLaval" savo programą pavadino „Alpro"; kita kompanija GEA (buvusi „Westfalia") ją vadina „Dairy Plan". Italijos melžimo įrangos gamintojas „Milkline" tokios pat paskirties programą pavadino taip pat „Milkline", nors šios programos išradėjai yra Izraelio kompanija „SCR". Kitos Izraelio bendrovės „AfiMilk" bandos valdymo sistema vadinasi „AfiFarm".

Kaip minėta, kiekviena iš šių programų yra sukurta tuo pačiu principu, tačiau kai kurios iš jų turi savo privalumų. Štai kompanijos „AfiMilk" paskutiniųjų metų išradimai leido įdiegti modulius, kurie sudaro galimybę melžimo metu kiekvienos karvės piene nustatyti riebalų, baltymų, laktozės

(15)

1.6.1 Karvių identifikavimo priemonės

Žingsniamačiai – pedometrai segami ant karvės kojos. Bandos valdymo programoje matysime karvių judėjimo bei gulėjimo laiką pateiktą diagramos forma. Šie parametrai lyginami su gyvulio elgesio istorija ir taip yra nustatomos artėjančios ligos. Žingsniamatis praneša numatomą apsiveršiavimą prieš 24 valandas (http://www.agromerz.lt/LT/146/MEL%C5%BDIMO-ROBOTAS.htm). Jo dėka, galima anksti nustatyti rujos nebuvimą, abortus ar lytinio ciklo sutrikimus (http://www.dimela.lt/file/Naujienos//id/29/title/AFIMILK).

Žingsniamačio – pedometro (3 paveikslas) pagalba realiu laiku galima matyti, kurioje tvarto vietoje yra konkreti karvė. Jis fiksuoja tikslią karvių padėtį ir elgesį realiu laiku: ant gyvulių kojos prisegamas daviklis, kuris kelis kartus per sekundę siunčia signalus į anteną, kuri gali būti montuojama melžimo robote, melžimo aikštelėje ar bandos valdymo sistemoje. Siųstuvas visus duomenis perduoda į ūkininko kompiuterį arba telefoną. Naudojant specialius karvių judėjimo algoritmus, sistema informuoja, kad su gyvuliu kažkas negerai. Tokiu būdu prieš 1 - 2 dienas jau galima identifikuoti atsirandančias problemas. To nepamatytume apžiūrėdami gyvulį „plika akimi" (http://www.agromerz.lt/LT/149/%C5%BDINGSNIAMA%C4%8CIAI.htm). Identifikavimo priemonės gali būti pritaikytos segti ant kaklo arba į ausį (4 paveikslas) (Domecq, 1997).

3 pav. Žingsniamatis – pedometras

(http://www.peacocktech.co.uk/Case%20Studies/cow%20pedometer)

4 pav. Identifikavimo priemonės dedama ant kaklo ar segama į ausį (http://www.gea-farmtechnologies.com/us\/en/bu/milking_cooling/farm_management/idtags/rescounterII/default.asp x)

(16)

1.6.2 Karvių rūšiavimo sistema

Remiantis informacinės bazės AfiFarm pagrindu apie sveikatą, reprodukciją ir pieną, ūkininkas gali pasirinkti rūšiavimo kriterijus, ir kurti tvarkaraščius automatiškai rūšiuojant karves veterinariniams patikrinimams, apsėklinimui, gydymui ir t.t. Greitas ir paprastas rūšiavimas sumažina darbo sąnaudas, ir taip padidina ūkio pelningumą (5 paveikslas).

5 pav. Automatiniai karvių rūšiavimo vartai

(http://www.agrozinios.lt/portal/categories/126/1/0/1/product/1384/melzimo-aiksteles-su-izraelio-gamybos-bandos-valdymo-sistema-afimilk)

1.6.3 Automatinis šėrimas

Dinaminio šėrimo sistemoje registruojamas kiekvieno gyvulio šėrimo veiksmingumas – pieno kiekio priklausomybė nuo specifinio koncentrato kiekio. Įvertinusi pieno grąžą (pieno kilogramus ir kietąsias medžiagas), koncentratų kainą, pašaro ir sausosios masės kiekį, sistema apskaičiuoja

tinkamiausią koncentratą, kad pelnas būtų didžiausias

(http://www.lely.com/uploads/original/documents/Brochures/Dairy/Dairy_equipment_brochure%20 2013/Lely_Dairy_brochure-LI.pdf). Sistemoje naudojamas unikalus kvalifikavimo algoritmas, paskirstantis pašarą visai dienai ir leidžiantis išvengti „piko valandų“ šėrimo aikštelėje. Šis algoritmas sudaro karvėms sąlygas elgtis taip, kaip kiekvienai iš jų įprasta.

Dalytuvas įberia tiek pašaro, kiek karvė suėda, t. y. garantuojamas vadinamas „Beriamasis šėrimas“. Ši funkcija užtikrina, kad šėrimo stotelėje nelieka nesuėsto pašaro karvei išeinant, todėl nelieka jokios paskatos kitoms karvėms bandyti ėdančią karvę išstumti iš stotelės.

Pati sistema yra pakankamai „protinga“, kad galėtų koreguoti pašaro padavimo greitį ir taip visą šėrimo laiką kiekvienose ėdžiose palaikytų pastovų pašaro kiekį. Kad būtų išvengta peršėrimo, į sistemą įkomponuotos apribojimo funkcijos, neleidžiančios karvei suėsti daugiau, nei nustatytoji jos dienos raciono dalis (Heirich et al., 1999).

(17)

1.7 Pieno kiekio ir kokybės analizė

Siekiant didesnio pelningumo ir tikslios tarsi laikrodžio mechanizmas pieno gamybos, būtina investuoti ir į kitas sistemas. Automatinė melžimo įranga nėra izoliuota pieno ūkio dalis. Kalbėdami apie integraciją ir sumanųjį ūkininkavimą, turime galvoje visas į vieną sistemą sujungtas sudėtines pieno gamybos ūkyje dalis. Tik tokiu būdu galime optimizuoti visus procesus ir pasiekti gerų rezultatų. (Stanišauskienė, 2011).

Didžiausią darbo laiko dalį pieno ūkiuose sudaro karvių melžimas (Ramanauskienė, Stanišauskienė, 2011). Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų (Klaas et al., 2005). Automatizuotos melžimo sistemos - tai kompiuterizuoti įrengimai, kurie atlieka visą melžimo procesą: priima, pamelžia ir išleidžia gyvulį, fiksuoja įvairius duomenis ir juos analizuoja (1 lentelė) (Milčiuvienė, 2012).

1 lentelė. Melžimo valdymas ir primilžio registracija

Pieno rodikliai Melžimo aikštelės

kontrolė ir registracija Karvių srauto registracija Automatizuota melžimo kontrolė  Primilžio registravims  Didžiausio pieno srauto rodiklis  Vidutinio pieno srauto rodiklis  Vienos karvės melžimo trukmė  Viso melžimo trukmė  Programuojamas karvės būklės indikatorius  Programuojami priminimo kodai  Įspėjimas apie mažą primilžį  Pašaro suvartojimas  Atskyrimo vartai  Melžimo aikštelės vartai  Bandos varymo vartai  Automatinis melžtuvų nuėmimas  Melžimas pagal pieno srautą  Elektroninis pulsavimas

Sėkmingo automatizuoto melžimo raktas – gyvulio gerovė ir puiki pieno kokybė. Kuo daugiau informacijos galime gauti iš pieno kokybės pokyčių, tuo lengviau pieno ūkiams nustatyti karves, kurios turi problemų (http://www.lely.com/uploads/original/documents/Brochures/Dairy /Dairy_equipment_brochure%202013/Lely_Dairy_brochure-LI.pdf). Mechanizuoto melžimo tikslas - kuo geriau išmelžti karves kiekvieno melžimo metu, kad nuolat didėtų išmilžiai (Stankūnienė, Tacas, 1999). Puikia melžimo savybe laikomas toks pieno tekėjimas, kai, užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pienas teka sparčiau, kol pasiekia didžiausią greitį. Nustatyta, kad didžiausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo pieno kiekio (Reid, Stewart, 2001).

(18)

Didėjant pieno atleidimo greičiui mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Boettcher et al., 1998). Pageidaujama, kad maksimalus pieno tekėjimo greitis būtų 3,0 iki 4,5 kg/min. ir pagrindinė melžimo fazė truktų iki 6 minučių (Tancin et al., 2003; Mijic et al., 2007). Tačiau karvės, kurios greičiau išsimelžia priklauso rizikos grupei dėl mastito pasireiškimo, todėl optimalus išsimelžimo laikas yra labiau pageidaujamas (Wiggans et al., 2007).

Mastito profilaktikai pastaruoju metu daugelio veislių selekcinėse programose naudojamas somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklis, pasižymintis aukšta genetine koreliacija su mastitu ir didesniu paveldimumu (Philipsson et al., 1995; Reents, Dopp, 1997; Weigel and Rekaya, 2000). Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustatė daugelis mokslininkų (Boettcher et al., 1998; Haile-Mariam et al., 2003), tačiau, priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi. Somatinių ląstelių skaičius yra parametras, pagal kurį nustatoma ar tešmens ketvirtis užkrėstas patogeniniais mikroorganizmais. Nustatyta, kad 200 tūkst./ml. pieno praktiškai parodo bandos sveikatingumą (Heald et al., 2000). Gerai, jei daugiau kaip 85 proc. bandos karvių pieno somatinių ląstelių skaičius yra mažesnis kaip 200 tūkst./ml. Šios bandos karvių tešmenys neužkrėsti kontaginiais mastito sukėlėjais (Japertienė, Japertas, 2011).

Lyginant rytinio ir vakarinio melžimo pieną, didelių baltymų skirtumų nenustatoma (0,27 proc.), tuo tarpu rytinio melžimo piene riebalų randama 2,14 proc., o vakarinio melžimo – 1,01 proc. mažiau negu pietinio melžimo piene. Vakarinio melžimo pieno kiekis sudaro 42 proc., o rytinio melžimo 58 proc. viso per parą primelžto pieno (Stankūnienė ir kt., 2008).

Pieno baltymų kiekis priklauso ir nuo laktacijos laikotarpio. Kai primilžiai didžiausi, pieno baltymų, paprastai, būna mažiausiai (Japertienė, Japertas, 2007).

Atliekama išsami pieno kokybės analizė melžimo metu (nenaudojant jokių reagentų). AfiLab – prietaisas (6 paveikslas), neturintis analogų pasaulyje, pateikia (iškart melžimo metu) šiuos kokybinius kiekvienos melžiamos karvės pieno rodiklius: pieno riebumo, baltymų, laktozės ir somatinių ląstelių kiekį bei kraujo pėdsakus piene. Tai padeda įvertinti gyvulio sveikatos būklę (http://www.geafarmtechnologies.com/us/en/bu/milking_cooling/farm_management/us_herd_mana gement_software/default.aspx).

(19)

6 pav. Pieno kokybės analizės prietaisas melžimo metu (http://shroda-vyelkopolska.all.biz/system-analizy-skladu-mleka-afilab-g164732)

Genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį, didžiausią pieno tekėjimo srovę (7 paveikslas). Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier, Blum, 1998) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al., 2002).

7 pav. Melžimo trukmės ir primilžio rodikliai (nuotrauka paimta iš „Dairy Plan“ bandos valdymo programos)

Informacija apie melžimą gali būti naudojama siekiant:

 Užtikrinti teisingų sprendimų priėmimą ankstyvuoju potencialios problemos laikotarpiu;  Įvertinti melžėjų darbą;

 Apskaičiuoti ir įvertinti pašarų racioną konkrečiai karvei ar karvių grupei pieno produkcijos apimties optimizavimui ir karvės peršėrimo arba nepakankamo šėrimo išvengimui;

(20)

 Rujos nustatymui: tyrimų duomenimis mažesnis rytinis primilžis būdingas rujojančiai karvei;

 Ankstyvajai potencialų sveikatos problemų diagnostikai, vadovaujantis duomenimis apie primilžį, pašarų suvartojimą, didžiausią pieno tėkmę ir kt., pavyzdžiui, ketozei būdingas palaipsninis primilžio mažėjimas;

 Iki 25 proc. padidinti karvių srautą (kiek karvių pamelžiama per žmogaus darbo valandą);

 Remiantis melžimo trukmės rodikliu, galima sugrupuoti karves pagal panašius duomenis;

 Ilgalaikiam karvių produktyvumo vertinimui pagal primilžį, vidutinį pieno srauto rodiklį, suvartojamų pašarų kiekį ir t. t., ir remiantis šiais rodikliais veislininkystėje (Van Horn and Wilsox, 1992).

1.8 Bandos valdymo sistemos privalumai

Naujomis informacinėmis ir tyrimų technologijomis pagrįsta ir pernai pristatyta kompanijos „DeLaval“ bandos valdymo sistema Herd Navigator, kuri automatiškai melžimo metu paima pieno mėginius ar atlieka jų tyrimus. Programinė įranga kaupia ir analizuoja duomenis apie kiekvieną karvę (8 paveikslas). Piene tiriamas progesterono, laktato dehidrogenazės, urėjos, β-hidroksibutirato kiekis (Stanišauskienė, 2009).

8 pav. Atskirų gyvulių duomenų kaupimas ir analizė (nuotrauka paimta iš „Dairy Plan“ bandos valdymo programos)

Automatizuotos sistemos užtikrina geresnį šėrimo efektyvumą ir raciono kontrolę, atsižvelgiant į primilžį. Sistema, kurioje suvesti duomenys apie gyvulius, jų racionus ir tvarkaraščiai, „žino", kada reikia šerti kiekvieną gyvulių grupę, valdo pašarų pakrovimą, maišymą ir dozatorius. Jei įprastomis sąlygomis šerdamas gyvulius ūkininkas kas dieną užtrunka iki 4 valandų, tai su šėrimo robotu pašarų dalijimas sugaišina žmogų tik 3 valandas per savaitę.

(21)

 Bandos valdymas;  Šėrimo kontrolė;  Melžimo valdymas;

 Pieno kokybė ir saugumas;  Rūpinimasis banda;

 Karvių gerovės užtikrinimas;

(22)

2.

TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute bei X ūkyje 2012 - 2015 studijų metais.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8 - 500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) reikalavimų.

Šiame ūkyje karvės yra laikomos šalto tipo tvarte, palaidos, vasaros metu neganomos. Karvėms girdyti įrengtos grupinės girdyklos. Papildomam karvių šėrimui kombinuotais pašarais yra įrengtos dvi šėrimo stotelės. Karvidėse įrengta automatinė mėšlo šalinimo sistema. Tokiu būdu užtikrinama švara ūkyje ir geros mikroklimato sąlygos. Ūkyje yra eglutės tipo 2X8 melžimo aikštelė

ir įdiegta „Dairy Plan“ bandos valdymo sistema.

Darbe analizuojami karvių rytinio ir vakarinio melžimo pieno tėkmės, pieno kiekio rodikliai, somatinių ląstelių skaičiaus piene pasiskirstymas visoje bandoje, pieno riebalų ir pieno baltymų kiekiai kg ir proc., pieno kiekis skirtingose laktacijose ir skirtingais laktacijos laikotarpiais, somatinių ląstelių skaičius pagal primelžto pieno kiekį kontrolinio melžimo metu, maksimalios ir vidutinės pieno tėkmės kitimas pagal melžimo trukmę,pieno kiekio kitimas pagal melžimo trukmę. Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičius piene tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį, paimant pieno mėginį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai tyrimams buvo imami pagal mėginių ėmimo taisykles ir tiriami VĮ „Pieno tyrimai“.

Pieno riebalai ir baltymai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.

Pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičius piene duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės perkeliami į Dairy Plan bandos valdymo programą

Darbas buvo suskirstytas į du etapus:

Pirmame etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, surinktos informacijos sisteminimas ir analizė.

(23)

laktaciją. Pirmos laktacijos karvių buvo 64, antros laktacijos 56, o trečios ir vyresnių laktacijų 48 karvės.

Tiriamojo darbo metu buvo nustatyta ir apskaičiuota pieno kiekio (kg), pieno tėkmės (kg/min.), pieno riebalų (proc.), pieno riebalų (kg), pieno baltymų (proc.), pieno baltymų (kg) somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml).

Tiriamieji duomenys buvo grupuojami pagal rytinio ir vakarinio melžimo duomenis, primelžto pieno kiekį, melžimo trukmę, laktacijas, laktacijos laikotarpius.

Tyrimų statistinės analizės metodai:

 Naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir Excel.

 Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas. Rezultatai patikimi, kai p<0,05.

(24)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Pieno kiekio ir tėkmės kitimai rytinio ir vakarinio melžimo metu

Pieno kiekio ir pieno tėkmės kitimas rytinio ir vakarinio melžimo metu pateikiama 2 lentelėje. 2 lentelė. Pieno kiekio ir tėkmės kitimai rytinio ir vakarinio melžimo metu

Rodikliai Ryte Vakare

Pieno kiekis, kg 17,48±0,87* 13,75±0,71*

Pieno tėkmė, kg/min. 3,02±0,13 2,74±0,10

Paaiškinimas: * p<0,05.

Analizuojant 2 lentelės duomenis matome, kad rytinio melžimo metu primelžiama daugiau pieno ir pieno tėkmė yra didesnė, nei vakarinio melžimo metu. Ryte primelžto pieno kiekis buvo 3,73 kg, arba atitinkamai 21,34 proc. didesnis už vakarinio melžimo metu primelžtą pieno kiekį (p<0,05). Pieno tėkmė vakarinio melžimo metu buvo 0,28 kg/min. mažesnė, nei rytinio melžimo metu.

Kiek primelžiama pieno atskirais laktacijos laikotarpiais matome pateiktame 10 paveiksle.

10 pav. Pieno kiekio kitimas skirtingais laktacijos laikotarpiais rytinio ir vakarinio melžimo metu

Iš 10 paveikslo pateiktų duomenų matome, kad rytinio ir vakarinio melžimo metu pieno kiekis palaipsniui mažėja. Laikotarpyje iki 100 laktacijos dienų rytinio melžimo metu vidutiniškai iš karvės buvo primelžiama 3,33 kg, arba atitinkamai 16,42 proc. pieno mažiau, nei vakarinio

(25)

kg didesnis nei vakarinio melžimo metu (p<0,05). Didžiausias (4,44 kg) pieno kiekio skirtumas tarp rytinio ir vakarinio melžimo metu primelžto pieno kiekio buvo nustatytas laktacijos laikotarpyje tarp 101 – 200 dienų.

Analizuojant pieno kiekio kitimą rytinio melžimo metu matome, kad nuo 201 iki 305 laktacijos dienų primelžta 5,67 kg pieno mažiau, nei iš karvių iki 100 laktacijos dienų (p<0,01). Laikotarpyje nuo 101 iki 200 laktacijos dienų rytinio melžimo metu primelžta 22,29 proc. pieno daugiau, nei laikotarpyje nuo 201 iki 305 laktacijos dienų.

Vakarinio melžimo metu nustatytas ryškus (36,16 proc.) pieno kiekio skirtumas tarp karvių primelžiamo pieno kiekio laikotarpiuose iki 100 laktacijos dienų ir nuo 201 - 305 laktacijos dienų (p<0,001). Nuo 101 iki 200 laktacijos dienų vakarinio melžimo metu primelžta 2,59 kg pieno mažiau nei iš karvių iki 100 laktacijos dienų.

11 pav. Rytinio ir vakarinio melžimo vidutinės pieno tėkmės kitimas skirtingais laktacijos laikotarpiais

Išanalizavus 11 paveikslo duomenis matome, kad visais laktacijos laikotarpiais rytinio melžimo metu pieno tėkmė buvo nustatyta didesnė už vakarinio melžimo pieno tėkmę.

Iš pateikto 11 paveikslo duomenų matome, kad mažiausias pieno tėkmės skirtumas tarp rytinio ir vakarinio melžimo buvo iki 100 laktacijos dienų laikotarpyje, kuris siekia 7,99 proc., arba 0,27 kg/min. Laikotarpyje nuo 201 iki 305 laktacijos dienų vakarinio melžimo pieno tėkmė buvo 0,35 kg/min. mažesnė nei rytinio melžimo. Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų rytinio melžimo pieno tėkmė buvo nustatyta 10,27 proc. didesnė už vakarinio melžimo pieno tėkmę.

Išanalizavus rytinio melžimo pieno tėkmę tarp atskirų laktacijos dienų, matome, kad karvių iki 100 laktacijos dienų pieno tėkmė buvo 0,49 kg/min. didesnė už karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienų. Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų rytinio melžimo pieno tėkmė buvo 0,46 kg/min.

(26)

mažesnė nei karvių iki 100 laktacijos dienų. Mažiausias pieno tėkmės skirtumas (0,03 kg/min.) nustatytas laikotarpiuose tarp 101 – 200 dienų ir 201-305 dienų.

Pastebėta, kad vakarinio melžimo pieno tėkmė karvių iki 100 laktacijos dienų laikotarpyje buvo 0,57 kg/min. didesnė už karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienų (p<0,05). Vakarinio melžimo pieno tėkmė karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų buvo 0,46 kg/min. mažesnė, nei karvių iki 100 laktacijos dienų.

3 lentelė. Pieno kiekio pokyčiai skirtingais laktacijos laikotarpiais

Laktacijos dienos Pieno kiekis, kg

Paskutinio melžimo Paros vidurkis Pokytis per dieną nuo piko

Iki 100 18,69±1,26 33,66±2,33* 0,26±0,17

Nuo 101 iki 200 17,44±2,16 33,02±2,96 0,09±0,03

Nuo 201 iki 305 14,88±0,95 27,04±1,14* -0,07±0,04

Paaiškinimas: * p<0,05.

Vertinant 3 lentelės duomenis matome, kad paskutinio melžimo metu pieno kiekis iš karvių iki 100 laktacijos dienų buvo 1,26 karto didesnis už karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienos paskutinio melžimo metu primelžtą pieno kiekį. Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų paskutinio melžimo metu primelžto pieno kiekis buvo 6,69 proc. mažesnis už karvių iki 100 laktacijos dienų paskutinio melžimo metu primelžtą pieno kiekį.

Analizuojant primelžtą pieno kiekį per parą, matome, kad karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienų primelžta 6,62 kg pieno mažiau nei iš karvių iki 100 laktacijos dienų (p<0,05). Iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų per parą primelžta vidutiniškai tik 0,64 kg pieno mažiau, nei iš karvių iki 100 laktacijos dienų.

Vertinant pieno kiekio pokyčius pastebėta, kad karvių iki 100 laktacijos dienų laikotarpyje pieno kiekio pokytis per parą yra 0,33 kg didesnis už karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienų pieno kiekio pokytį.

(27)

3.2 Karvių pasiskirstymas bandoje pagal somatinių ląstelių skaičių piene

12 pav. Karvių pasiskirstymas bandoje pagal somatinių ląstelių skaičių piene

Iš pateikto 12 paveikslo duomenų matome, kad karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius yra iki 400 tūkst./ml (t.y. sveikų karvių), bandoje sudaro 91,18 proc. visų karvių. Karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas virš 401 tūkst./ml sudarė 8,82 proc. nuo visų laikomų karvių skaičiaus.

3.3 Pieno riebumo ir baltymingumo kitimas pagal primelžto pieno kiekį

(28)

Iš pateiktų duomenų matome, kad karvių, iš kurių primelžta nuo 7001 iki 8000 kg pieno, pieno riebumas buvo nustatytas 0,69 proc. didesnis, nei iš karvių, iš kurių primelžta nuo 9001 iki 10 000 kg pieno (p<0,05). Mažiausiai pieno riebumas ir pieno baltymingumas kito tarp karvių, iš kurių primelžta nuo 9001 iki 10 000 kg pieno ir tarp karvių, iš kurių primelžta virš 10 001 kg pieno ir sudarė atitinkamai 0,05 proc. ir 0,04 proc. Nustatyta, kad tarp karvių, iš kurių primelžta nuo 7001 iki 8000 kg pieno, pieno riebumas (proc.) ir pieno baltymingumas (proc.) buvo didžiausias.

Vertinant pieno baltymingumo procentą matome, kad tarp karvių, iš kurių primelžta nuo 7001 iki 8000 kg pieno, pieno baltymingumas buvo 0,33 proc. mažesnis, nei karvių, iš kurių primelžta nuo 9001 iki 10 000 kg pieno.

Didžiausias santykis tarp pieno riebumo ir baltymingumo, kuris siekė 1,27 , buvo nustatytas, kai iš karvės primelžiama nuo 7001 iki 8000 kg pieno. Mažiausias santykis, kuris siekė 1,18, buvo nustatytas, kai iš karvės primelžiama nuo 9001 iki 10 000 kg pieno.

14 pav. Pieno riebalų ir baltymų kiekio (kg) kitimas pagal primelžto pieno kiekį

Išanalizavus 14 paveikslo pateiktus duomenis, matome, kad kuo daugiau primelžiama pieno, tuo gauname didesnį kiekį pieno riebalų ir pieno baltymų. Karvių, iš kurių primelžta iki 7000 kg pieno, pieno riebalų buvo gauta 179,71 kg mažiau, nei karvių, iš kurių primelžta virš 10 001 kg

(29)

Vertinant pieno baltymų kiekio kg kitimą, matome, kad karvių, iš kurių primelžta virš 10 001 kg pieno buvo gauta 159,57 kg pieno baltymų daugiau, nei karvių, iš kurių primelžta iki 7000 kg pieno (p<0,05).

3.4 Pieno kiekio ir tėkmės kitimas skirtingais laikotarpiais

15 pav. Pieno kiekio kitimas skirtingose laktacijose

Iš 15 paveikslo pateiktų duomenų matome, kad iš 3 laktacijos ir vyresnių karvių buvo primelžta 429,24 kg pieno mažiau nei iš pirmos laktacijos karvių. Iš antros laktacijos karvių primelžta 1637,86 kg, arba atitinkamai 17,75 proc. mažiau pieno nei iš pirmos laktacijos karvių

4 lentelė. Pieno kiekio ir tėkmės kitimas skirtingais laktacijos laikotarpiais

Rodiklis Laktacijos dienos

Iki 100 Nuo101 iki 200 Nuo 201 iki 305

Pieno kiekis, kg 3086,55±102,87* 2744,39±88,32* 2090,92±120,38

Vidutinė pieno tėkmė, kg/min.

3,08±0,21 2,91±0,24 2,85±0,17

Paaiškinimas: * p<0,05.

Iš pateiktų 4 lentelės duomenų matome, kad daugiausia pieno primelžiama iš karvių iki 100 laktacijos dienų, mažiausiai – nuo 201 iki 305 laktacijos dienų, skirtumas siekia 32,25 proc. Iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų primelžta 653,47 kg daugiau pieno, nei iš karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienų. Iš karvių iki 100 laktacijos dienų buvo primelžta vidutiniškai 11,1 proc. arba 342,16 kg pieno daugiau, nei iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų (p<0,05).

(30)

Vertinant vidutinę pieno tėkmę skirtingais laktacijos laikotarpiais, matome, kad karvių iki 100 laktacijos dienų vidutinė pieno tėkmė yra 0,23 kg/min. didesnė nei karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienos. Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų vidutinė pieno tėkmė yra 0,17 kg/min. mažesnė, nei karvių iki 100 laktacijos dienų, skirtumas siekia 5,52 proc. Karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienos vidutinė pieno tėkmė yra 2,06 proc. arba 0,06 kg/min. mažesnė, nei karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų.

Pieno kiekio kitimas skirtingose laktacijose ir skirtingais laktacijos laikotarpiais pateikiamas 16 paveiksle.

16 pav. Pieno kiekio kitimas skirtingose laktacijose ir skirtingais laktacijos laikotarpiais Išanalizavus 16 paveikslo duomenis matome, kad pirmos laktacijos karvių pieno kiekis iki 100 dienų yra 658 kg mažesnis už trečios ir vyresnių laktacijų karvių pieno kiekį (p<0,05). Labai neryškus skirtumas nustatytas tarp primelžto pieno kiekio pirmos ir antros laktacijos karvių iki 100 dienų, kuris siekia 3,13 proc., arba atitinkamai 85 kg.

Analizuojant karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų primelžtą pieno kiekį matome, kad iš antros laktacijos karvių primelžta mažiausiai, arba 2345 kg pieno. Pirmaveršių karvių pieno kiekis buvo nustatytas 252 kg didesnis, o trečios ir vyresnių laktacijų karvių atitinkamai 568 kg (p<0,05) didesnis, nei antros laktacijos karvių.

Vertinant pieno kiekį nuo 201 iki 305 laktacijos dienų laikotarpį pastebėta, kad iš pirmos laktacijos karvių buvo primelžta vidutiniškai 26 proc. pieno daugiau, nei iš antros laktacijos karvių,

(31)

Vertinant atskiras laktacijas ir laktacijos laikotarpius matome, kad visų laktacijų karvių pieno kiekis mažėja didėjant laktacijos dienoms. Mažiausiai kintantis pieno kiekis iki 100 laktacijos dienų ir nuo 201 - 305 dienų buvo nustatytas pirmos laktacijos karvėms. Joms pieno kiekis sumažėjo tik 247 kg. Trečios ir vyresnių laktacijos karvių pieno kiekis atitinkamu laikotarpiu sumažėjo vidutiniškai 1139 kg pieno (p<0,001).

3.5 Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas pagal primelžto pieno kiekį

17 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas pagal primelžto pieno kiekį

Vertinant somatinių ląstelių skaičių piene (17 pav.) matyti, kad didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatyta karvėms, iš kurių primelžta nuo 30,1 iki 35 kg pieno (162,4 tūkst./ml), o mažiausias – karvių, iš kurių primelžta virš 35,1 kg pieno (88,5 tūkst./ml). Karvių, iš kurių primelžta nuo 20,1 iki 25 kg pieno, somatinių ląstelių skaičius piene yra 20,4 proc. didesnis už karvių, iš kurių primelžta iki 20 kg pieno. Karvių, iš kurių primelžta virš 35,1 kg pieno, somatinių ląstelių skaičius piene yra 73,9 tūkst./ml mažesnis už karvių, iš kurių primelžta nuo 30,1 iki 35 kg pieno.

(32)

3.6 Maksimalios ir vidutinės pieno tėkmės bei pieno kiekio kitimas pagal

melžimo trukmę

18 pav. Maksimalios ir vidutinės pieno tėkmės kitimas pagal melžimo trukmę

Išanalizavus 18 paveikslo duomenis matyti, kad didžiausia maksimali pieno tėkmė (4,85 kg/min.) buvo nustatyta, kai melžimo trukmė buvo nuo 5,1 iki 6 minučių. Maksimali pieno tėkmė esant melžimo trukmei virš 8 min. buvo nustatyta 1,22 karto mažesnė nei karvių, kurių melžimo trukmė buvo nuo 5,1 iki 6 min. Labai nežymus maksimalios pieno tėkmės skirtumas nustatytas tarp karvių, kurios melžiamos iki 5 min. ir tarp karvių, kurios melžiamos nuo 6,1 iki 7 min., ir jų maksimali pieno tėkmė buvo mažesnė tik 0,05 kg/min.

Vertinant vidutinę pieno tėkmę matome, kad didžiausia vidutinė pieno tėkmė buvo nustatyta, kai melžimo trukmė buvo nuo 6,1 iki 7 minučių. Karvės, kurios buvo melžiamos nuo 7,1 iki 8 min. vidutinės pieno tėkmė buvo nustatyta 0,7 kg/min. mažesnė, nei karvių, kurios melžiamos nuo 6,1 iki 7 minučių (p<0,05). Karvių, kurių melžimo trukmė buvo nuo 6,1 iki 7 min. ir karvių, kurių melžimo trukmė buvo virš 8 min., vidutinė pieno tėkmė buvo nustatyta 0,67 kg/min., arba atitinkamai 21,34 proc. mažesnė (p<0,05). Mažiausias vidutinės pieno tekmės skirtumas (0,03 kg/min.) nustatytas, kai melžimo trukmė buvo nuo 7,1 iki 8 min. ir virš 8 minučių.

Iš 18 paveikslo duomenų matyti, kad karvių, kurios buvo melžiamos iki 5 min. maksimali pieno tėkmė nustatyta 1,55 karto didesnė už vidutinę pieno tėkmę. Karvės, kurios buvo melžiamos nuo 5,1 iki 6 min. vidutinė pieno tėkmė nustatyta 1,89 kg/min. mažesnė už maksimalią pieno tėkmę

(33)

maksimali pieno tėkmė buvo atitinkamai 1,68 kg/min. ir 1,5 kg/min. didesnė, nei vidutinė pieno tėkmė (p<0,05).

19 pav. Pieno kiekio kitimas pagal melžimo trukmę.

Sugrupavus duomenis pagal primelžiamo pieno kiekį 18 paveiksle matyti, kad karvių, iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno melžimo trukmė buvo 2,62 min. trumpesnė, nei karvių, iš kurių primelžiama nuo 20,1 iki 25 kg pieno (p<0,05). Karvių, iš kurių primelžiama nuo 10,1 iki 15 kg pieno ir karvių, iš kurių primelžiama virš 25,1 kg pieno, melžimo trukmės skirtumas buvo nustatytas 2,51 minutės. Karvių, iš kurių primelžiama nuo 15,1 iki 20 kg pieno melžimo trukmė buvo nustatyta 1,0 minute ilgesnė už karvių, iš kurių primelžiama nuo 10,1 iki 15 kg pieno melžimo trukmės. Ilgiausia melžimo trukmė, kuri vidutiniškai siekė 4,41 min., buvo nustatyta karvėms, iš kurių melžimo metu buvo primelžta nuo 20,1 ik 25 kg pieno.

(34)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Bandos valdymo programos pagerina bandos valdymą, kontrolę bei palengvina kasdieninę gyvulių priežiūrą. Programa fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas. Atsižvelgiant į pateikiamus rodiklius, galima lengviau kontroliuoti karvių pieno primilžius, sveikatingumą, reprodukciją, pašarų sunaudojimą bei daugelį kitų rodiklių.

Stankūnienė su bendraautoriais (2008) teigia, kad vakarinio melžimo pieno kiekis sudaro 42 proc., o rytinio melžimo 58 proc. viso per parą primelžto pieno. Tyrimo rezultatai parodė, kad rytinio melžimo metu pieno kiekis yra 21,34 proc. didesnis už vakarinio melžimo metu primelžtą pieno kiekį (p<0,05).

Autoriai (Tancin et al., 2003; Mijic et al., 2007) nustatė, kad maksimalus pieno tekėjimo greitis būna nuo 3,0 iki 4,5 kg/min. Tyrimo rezultatuose nustatyta, kad karvių, kurių melžimo trukmė yra iki 5 min. maksimalus pieno tekėjimo greitis – 4,7 kg/min., karvių, kurių melžimo trukmė nuo 5,1 iki 6 min. – maksimalus pieno tekėjimo greitis – 4,85 kg/min., karvių, kurių melžimo trukmė yra nuo 6,1 iki 7 min., maksimalus pieno tekėjimo greitis – 4,65 kg/min. ir tai nesutampa su literatūrinėje dalyje pateiktais duomenimis.

Susumavus tyrimo rezultatus ir juos palyginus su literatūrinėje dalyje surinktais duomenimis buvo pastebėta, kad tyrimo rezultatuose nustatyta karvių, iš kurių primelžta virš 10001 kg pieno, pieno baltymų kg gauta 22,01 proc. daugiau, nei karvių, iš kurių primelžta nuo 8001 iki 9000 kg pieno (p<0,05). Šie duomenys nesutampa su literatūrinėje dalyje pateiktais duomenimis, kuriuose teigiama, kad kai primilžiai didžiausi, pieno baltymų, paprastai būna mažiausiai (Japertienė, Japertas, 2007).

Tyrimo rezultatuose karvių, kurių melžimo trukmė yra nuo 7,1 iki 8 min. maksimalus pieno tekėjimo greitis yra – 4,12 kg/min., karvių, kurių melžimo trukmė yra virš 8,1 min. maksimalus pieno tekėjimo greitis yra 3,97 kg/min. ir tai atitinka su literatūrinėje dalyje pateiktais pieno tekėjimo greičio duomenimis, kuriuose teigiama, kad pageidaujama, kad maksimalus pieno tekėjimo greitis būtų 3,0 iki 4,5 kg/min. (Tancin et al., 2003; Mijic et al., 2007).

Autoriai (Tancin et al., 2003; Mijic et al., 2007) teigia, kad geriausia, kai melžimo fazė trunka iki 6 min. Tyrimo rezultatuose nustatyta, kad karvių, iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno vidutinė pieno tėkmė yra 5,79 kg/min., karvių, iš kurių primelžiama nuo 10,1 iki 15 kg pieno vidutinė pieno tėkmė yra 5,89 kg/min. ir tai sutampa su literatūrinėje dalyje pateiktais duomenimis. Tyrimo rezultatuose vidutinė pieno tėkmė nuo 6,88 iki 8,4 kg/min. apskaičiuota karvių, iš kurių primelžiama nuo 15,1 ir daugiau kg pieno ir tai nesutampa su literatūrinėje dalyje pateiktais

(35)

Palyginus tiriamajame darbe karvių somatinių ląstelių skaičių piene nustatyta, kad bandoje yra 85,3 proc. karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius siekia iki 200 tūkst./ml. Literatūrinėje dalyje teigiama, jog gerai, jei daugiau kaip 85 proc. bandos karvių pieno somatinių ląstelių skaičius yra mažesnis kaip 200 tūkst./ml (Japertienė, Japertas, 2011) ir tai sutampa su tyrimo rezultatų duomenimis.

Pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo primilžis didėja, tačiau vėliau ilgą laiką nuolatos mažėja (Chagunda et al., 2006), šie duomenys sutampa su tyrimo rezultatų pateiktais duomenimis, kuriuose teigiama, kad daugiausia pieno primelžiama iš karvių iki 100 laktacijos dienų, mažiausia – nuo 201 iki 305 laktacijos dienų, skirtumas siekia 32,25 proc. Iš karvių iki 100 laktacijos dienų primelžta 11,09 proc. pieno daugiau nei iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų (p<0,05).

(36)

5. IŠVADOS

1. Rytinio melžimo metu buvo primelžiama 3,73 kg (p<0,05) pieno daugiau ir pieno tėkmė

buvo 0,28 kg/min. didesnė, nei vakarinio melžimo metu.

2. Didžiausias – 4,44 kg primelžto pieno kiekio skirtumas tarp rytinio ir vakarinio melžimo

metu buvo nustatytas laktacijos laikotarpyje tarp 101 – 200 dienų, o mažiausias – 3,33 kg (p<0,05) laktacijos laikotarpyje iki 100 laktacijos dienų.

3. Iš karvių iki 100 laktacijos dienų buvo primelžta vidutiniškai 342,16 kg pieno daugiau, nei

iš karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų (p<0,05).

4. Mažiausias karvių pieno tėkmės skirtumas (0,27 kg/min.) tarp rytinio ir vakarinio melžimo

buvo nustatytas laktacijos laikotarpyje iki 100 dienų.

5. Karvių iki 100 laktacijos dienų laikotarpyje vidutinė pieno tėkmė buvo 0,23 kg/min.

didesnė, nei karvių nuo 201 iki 305 laktacijos dienos.

6. Iš trečios laktacijos ir vyresnių karvių buvo primelžta vidutiniškai 429,24 kg pieno mažiau,

nei iš pirmos laktacijos karvių.

7. Didžiausia maksimali pieno tėkmė (4,85 kg/min.) buvo nustatyta, kai melžimo trukmė

buvo nuo 5,1 iki 6 minučių Maksimali pieno tėkmė, esant melžimo trukmei virš 8 min., buvo nustatyta 1,22 karto mažesnė, nei karvių, kurių melžimo trukmė buvo nuo 5,1 iki 6 min.

8. Karvių, iš kurių primelžiama iki 10 kg pieno melžimo trukmė buvo 2,62 min. trumpesnė,

nei karvių, iš kurių primelžiama nuo 20,1 iki 25 kg pieno (p<0,05).

9. Karvės, kurios buvo melžiamos nuo 7,1 iki 8 min., vidutinė pieno tėkmė buvo nustatyta 0,7

(37)

PASIŪLYMAI

Rekomenduojame pieno ūkiuose naudoti bandos valdymo programą, kurios pagalbą galima greitai gauti visą išsamią informaciją apie gyvulį, vertinti ir analizuoti ne tik melžimo procesą, bet ir produktyvumo ir reprodukcijos rodiklius, karvių šėrimą, tešmens sveikatingumą ir daugelį kitų parametrų.

(38)

LITERATŪRA

1. Bleizgys R. Karvidžių modernizavimo kryptys. Mano ūkis. Kaunas. 2011/02.

2. Boettcher P. J., Dekkers J. C. M., Kolstad B. W. Development of an udder health index for sire selection based on somatic cell score, udder conformation, and milking speed. Journal of Dairy Science. 1998. Vol. 81. P. 1157 – 1168.

3. Bruckmaier R. M., Blum J. W. Oxytocin release and milk removal in rumin. ants. Journal of Dairy Science. 1998. Vol. 81. P. 939 – 949.

4. Chagunda M. G. G., Friggens N. C., Rassmusen M. D., Larsen T. A. Model for detection of individual cow mastitis based on an indicator measured in milk.Journal of Dairy Science. 2006. Vol. 89. P. 2980 - 2998.

5. Domecq J.J., Skidmore A. L., Lloyd J.W., Kaneene J.B. Relationsip betven body condition scores and first artificial isamination in a large dairy herd of hight yielding holstein cows. Journal of Dairy Science. 1997. Vol. 80 (1). P. 113 – 122.

6. Haile-Mariam, M., Bowman, P.J. & Goddard, M.E. Genetic and environmental relationship among calving interval, survival, persistency of milk yield and somatic cell count in dairy cattle. Livest. Prod. Journal of Dairy Science. 2003. Vol. 80. P. 189 - 200.

7. Heald C. W., Kim T., Sischo W. M., Cooper J. B., Wolfgang D. R. A computerised mastitis decision aid using farm-based records: an artificial neural network approach. Journal of Dairy Science. 2000. Vol. 83. P. 711 – 720.

8. Heirich a. J., Ishler V. A. Body condition scoring as a tool for dairy herd management. National Dairy Database (USA). 1999.

9. Japertienė R. Standartų laikymasis ir pieno ūkių vystymasis Lietuvoje. Mano ūkis. Kaunas. 2012/06.

10. Japertienė R., Japertas S. Pieno baltymai. Mano ūkis. Kaunas. 2006/7. 11. Japertienė R., Japertas S., Pieno kokybė. Kaunas. 2011. P. 4 – 44.

12. Kamarauskienė D. Bandos valdymo programą įdiegė telefone. Mano ūkis. Kaunas. 2013/10.

13. Klaas I. C., Enevoldsen C., Ersbøll A.K., Tölle U. Cow–related risk factors for milk leakage American Dairy Science Association.Journal of Dairy Science . 2005. Vol. 88. P. 128 – 136.

14. Kouivula M., Mäntysaari E. A., Negussie E., Serenius T. Genetic and phenotypic relationships among milk yield and somatic cell count before and after clinical mastitis. Journal of

(39)

15. Lukas J. M., Reneau J. K., Wallace R., Hawkins D., Munoz-Zanzi C. A novel method of analyzing daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset Journal of Dairy Science. 2009. Vol. 92 (12). P. 5964 – 5976.

16. Milčiuvienė R. Pažangios technologijos Olandijos pieno ūkyje. Mano ūkis. Kaunas. 2012/5.

17. Mijić P., Tolušić Z., Knežević I., Kralik I., Mate S. Economic aspects of Lacto-corder utilization for improvement of lactating cows produktivity control. Development of agriculture and rural areas in central and eastern Europe. 2007. P. 627 - 630.

18. Ostergaard S., Grohn Y.T. Effects of diseases on test day milk yield and body weight of dairy cows from Danish research herds. Journal of Dairy Science. 2001. Vol. 82 (6). P. 1188 – 1201.

19. Philipsson J., Ral G., Berglund B. Somatic cell count as a selection criteria for mastitis resistance in dairy cattle. Livestock Production Science. 1995. Vol. 41. P. 195 – 200.

20. Ramanauskienė, D. Stanišauskienė. Kad būtų sugaišta mažiau laiko melžimui. Mano ūkis. Kaunas. 2011/ 10.

21. Ramanauskienė J. Išmaniosios technologijos pieno ūkyje. Mano ūkis. Kaunas. 2014/12. 22. Reents R., Dopp L. Genetic evaluation with a multiple lactation test day model for SCS. Interbull Bulletin. 1997. Vol. 15. P. 63 – 65

23. Reid D. A., Stewart S., Why unit on time is important for you dairy. Proc. Of the 5 th Western dairy managment conference, April 4 – 6, Las Vegas, Nevada. 2001. P. 13 – 15.

24. Ribašauskienė E. Kaimo plėtros tendencijos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Rinkotyra: Žemės ūkio ir maisto produktai. Vilnius. 2004. LAEI, 5(26). P. 63 – 7.

25. Ruegg P. L. Milk Secretion and Quality Standards., DVM, MPVM, Dip. ABVP – Dairy University of Wisconsin, Madison, USA. 2001. P. 1 – 9.

26. Rutkauskas A. Bandos valdymo – programa – prabanga ar būtinybė. Mano ūkis. Kaunas. 2011/1.

27. Stankūnienė V., Tacas J. Karvių melžimas. Kaunas. 1999. P. 4 - 38.

28. Stankūnienė V., Tacas J., Mišeikienė R. Pieno ūkio savininkui. Kaunas. 2008. P. 125 - 133.

29. Stanišauskienė D. Ateities pieno ūkių šeimininkai – automatinės sistemos? Mano ūkis. Kaunas. 2009/1.

30. Stanišauskienė D. Automatinė melžimo karuselė – sumaniosios pieno gamybos dalis. Mano ūkis. 2011/6.

(40)

31. Tancin V., Ipema B., Hogewerf P., Groot Koerkamp P., Mihina S., Bruckmaier R. Milk flow pa.erns at the end of milking analysed on the udder or quarter levels: relationship to somatic cell count. Milchwissenscha. 2002. Vol. 57. P. 306 – 309.

32. Tancin V., Ipema A. H., Peskovicova D., Hogewert P. H., Macuhova J., Quarter milk flow patterns in dairy cows: tactors involved and repeatability. Techniccal University Munich, Freising, Germany Vet, Med. – Czech. 2003. Vol. 48. P. 275 – 282.

33. Ostergaard S., Grohn Y.T. Effects of diseases on test day milk yield and body weight of dairy cows from Danish research herds. Journal of Dairy Science. 2001. Vol. 82 (6). P. 1188 – 1201.

34. Uchockienė D. Bandos valdymas yra neįmanoma užduotis be bandos valdymo programos. Pieno ūkis. 2012/2.

35. Van Horn H. H., Wilsox C. J. Large Dairy Herd Management . American Dairy Asociation. 1992.

36. Wiggans G. R., Thornton L. L. M., Neitzel R. R., T. and N. gengler, short communication : evaluation of milking speed for brown swiss dairy cattle in the United States. Journal of Dairy Science. 2007.Vol. 90 (2). P. 189 – 205.

37. Weigel K. A. and Rekaya R. Genetic parameters for reproductive traits of holstein cattle in California and Minesota. Journal of Dairy Science. 2000. Vol. 83. P. 1072 – 1080.

38. Žilaitis V., Antanaitis R. Melžiamų karvių bandos kompiuterinis valdymas. Mano ūkis. Kaunas. 2014/2.

39. Žilaitis V. Šiuolaikinio pieno ūkio vadyba. Mano ūkis. Kaunas. 2012/1.

40. http://shroda-vyelkopolska.all.biz/system-analizy-skladu-mleka-afilab-g164732. Prieiga per internetą 2015 01 06.

41. http://www.agrooksvida.lt/galvijams.html. Prieiga per internetą 2014 12 30.

42. http://www.agrozinios.lt/portal/categories/126/1/0/1/product/1384/melzimo-aiksteles-su-izraelio-gamybos-bandos-valdymo-sistema-afimilk. Prieiga per internetą 2015 01 04.

43. http://www.agregatai.lt/zemes-ukio-technika/melzimo-iranga-fermose-milkline/bandos-valdymo-sistemos. Prieiga per internetą 2014 12 28.

44. http://www.agromerz.lt/LT/149/%C5%BDINGSNIAMA%C4%8CIAI.htm. Prieiga per internetą 2014 12 27.

45. http://www.agromerz.lt/LT/146/MEL%C5%BDIMO-ROBOTAS.htm. Prieiga per internetą 2014 12 30.

(41)

http://archive-lt.com/page/2657235/2013-08-18/http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-47. http://www.delaval.lt/-/Sprendimai-ir-produktai/Bandos-valdymas-/Bandos-valdymo-sistemos/ALPRO-bandos-valdymo-sistema/. Prieiga per internetą 2015 01 06.

48. http://www.delaval.lt/-/Patarimai-ukininkui/Dairy-herd-management/. Prieiga per internetą 2014 12 29.

49. http://www.dimela.lt/file/Naujienos//id/29/title/AFIMILK. Prieiga per internetą 2014 12 29.

50. http://www.geafarmtechnologies.com/us\/en/bu/milking_cooling/farm_management/idtag s/rescounterII/default.aspx. Prieiga per internetą 2015 01 04.

51. http://www.lely.com/uploads/original/documents/Brochures/Dairy/Dairy_equipment_bro chure%202013/Lely_Dairy_brochure-LI.pdf). Prieiga per internetą 2015 01 06.

52. http://www.motherearthnews.com/homesteading-and-livestock/a-brief-history-of-milking-cows-by-hand-zbcz1407.aspx#axzz3O4cTtA00. Prieiga per internetą 2015 01 03.

53. http://www.peacocktech.co.uk/Case%20Studies/cow%20pedometer. Prieiga per internetą 2014 12 28.

54. http://www.vic.lt/?mid=381&id=14529. Prieiga per internetą 2014 12 15.

Riferimenti

Documenti correlati

Svarbus karvių mastito požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karv÷s suserga pirmaisiais trim laktacijos m÷nesiais

Viso tyrimo metu skirtumai tarp vidutinio laktozės kiekio pieninių simentalų mišrūnių ir holšteinų veislių karvių piene svyravo nereikšmingai (0,1–0,3 proc.),

Netinkamos karv÷s paprastai yra melžiamos įprasta įranga, nes jas melžiant robotu, piene gali padid÷ti somatinių ląstelių skaičius, taip pat atsiranda didesn÷

Laikant karves pririštu būdu pieno riebumas buvo 0,21 proc., baltymingumas 0,2 proc., o somatinių ląstelių skaičius buvo 2,2 karto didesnis, nei laikant karves

Palyginus primelžto pieno kiekį iš priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių nustatyta, kad daugiau pieno primelžta iš užpakalinių tešmens tiek rytinio, tiek

pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau 32 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra

• Rekomenduojama tvartinio periodo laikotarpiu į karvių š÷rimo racioną įvesti rapsų bei sojų rupinių, nes tai gerina pieno riebalų rūgščių sud÷tį ir nekelia

Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno srautui ir melžimo trukmei Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Karvių skaičius Pieno srauto pikas, kg/min.. Vidutinis pieno