Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų pokyčių reikšmė karvių mastito ankstyvajai diagnostikai

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Eglė Kilikevičiūtė

Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų

pokyčių reikšmė karvių mastito ankstyvajai diagnostikai

Value of physiological parameters measured with the Herd

Management Software for early diagnosis of mastitis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų pokyčių reikšmė karvių mastito ankstyvajai diagnostikai“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) Eglė Kilikevičiūtė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Eglė Kilikevičiūtė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) dr. Jūratė Rudejevienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

SUTRUMPINIMAI

A. pyogenes - Arcanobacter pyogenes CMT - California mastitis test

E. coli - Escherichia coli kg - kilogramai

KNS - koaguliazei neigiami stafilokokai LDH - laktato dehidrogenazė

m - metai

mS - milisiemensas proc. - procentai

S. aureus - Staphylococcus aureus SLS - somatinių ląstelių skaičius tūkst - tūkstančiai

TURINYS

SANTRAUKA ... 6

SUMMARY ... 8

ĮVADAS... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Karvių sveikatingumo įvertinimas bandos lygmenyje ... 12

1.2. Slaptojo mastito priežastys ... 13

1.3. Ankstyva slaptojo mastito diagnostika ... 16

1.3.1.Ekspres diagnostikos metodai ... 16

1.3.2. Pieno pH matavimas ... 18

1.3.3. Pieno elektrinis laidumas ... 19

1.3.4. Fermentų aktyvumo nustatymas ... 20

1.3.5. Karvių aktyvumas ... 21

1.3.6. Pieno kiekis ... 22

1.4. Slaptojo mastito prevencija ... 22

1.4.1. Higienos užtikrinimas ... 23

1.4.2. Antiseptika po melžimo ... 23

1.4.3. Melžimo technikos svarba ... 24

1.4.4. Mitybos ir mastito sąveika ... 24

1.4.5. Tinkamas preparatų panaudojimas ... 24

1.4.6. Karvių brokavimas ... 25

2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 26

2.1. Bandymų laikas, vieta ir sąlygos... 26

2.2. Duomenų rinkimas kompiuterine bandos valdymo sistema ... 26

2.3. Statistinė rezultatų analizė ... 27

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 28

3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas ... 28

3.2. Riebalų kiekio kitimas ... 29

3.3. Baltymų kiekio kitimas ... 31

3.4. Fiziologinių parametrų pokyčiai sergant subklinikiniu mastitu ... 32

3.4.1. Pieno kiekis ... 32

3.4.2. Pieno elektrinis laidumas ... 33

3.4.4. Aktyvumas ... 35

3.5. Fiziologinių parametrų tarpusavio ryšys sergant subklinikiniu mastitu ... 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 40

PASIŪLYMAI ... 41

SANTRAUKA

Kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų parametrų pokyčių reikšmė karvių mastito ankstyvajai diagnostikai

Raktiniai žodžiai: Slaptas mastitas, bandos valdymo programa, pieno kiekis, elektrinis laidumas, judrumas

Darbą atliko: Eglė Kilikevčiūtė

Darbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė

Darbo apimtis: 48 puslapiai, 1 lentelė, 15 paveikslėlių, 75 naudotos literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: Susisteminti literatūros šaltinių duomenis apie karvių mastito vertinimą pagal bandos valdymo sistemos fiksuojamų rodiklių (pieno elektrinį laidumą, pieno kiekį, karvių aktyvumą, pieno tėkmės greitį melžimosi metu) diagnostinę vertę.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti somatinių ląstelių skaičiaus kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir po susirgimo.

2. Išanalizuoti pieno kiekio kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

3. Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

4. Išanalizuoti pieno tėkmės greičio melžimosi metu kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

5. Išanalizuoti karvių aktyvumo kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

6. Įvertinti pieno elektrinio laidumo, pieno kiekio, karvių aktyvumo ir pieno tėkmės greičio melžimosi metu klinikinę vertę.

Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliktas 2013 - 2014 metais Marijampolės rajone esančiame „X“ ūkyje. Tyrimams buvo atrinkta 20 karvių, kurios suskirstytos į dvi grupes po 10 karvių. 1-oji grupė karvės 30 dienų ar daugiau po melžimo pradžios susirgusios subklinikiniu mastitu, o 2-oji grupė klinikiškai sveikos karvės - kontrolinė grupė. Tyrimo metu kompiuterinės bandos valdymo sistemos pagalba buvo fiksuojami karvių fiziologiniai rodikliai (pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas, melžimo greitis, karvių judrumas) likus 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 dienai iki ligos diagnozės, ligos nustatymo dieną ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 dienų po ligos diagnozės.

„X“ ūkyje nustatyta, kad susirgimo mėnesį somatinių ląstelių skaičius piene padidėja iki 10,3 kartų, SLS buvo 1024,4±168,5 tūkst./ml. Likus trims paroms iki susirgimo nustatymo SLS padidėja

Sergant subklinikiniu mastitu karvių produktyvumas sumažėja 32,4 proc. (p<0,04) lyginant su kontroline grupe. Likus dviems paroms iki susirgimo pieno kiekis sumažėjo 6,4 proc. (p<0,02).

Sergančių karvių pieno elektrinis laidumas padidėjo iki 5,78±0,15 mS/cm. Likus penkioms paroms iki susirgimo pieno elektrinis laidumas padidėjo 7 proc. (p<0,04). Pieno tėkmės greitis likus trims paroms iki susergant subklinikiniu mastitu sumažėjo 3 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,02).

Tyrimo metu nustatyta, kad aktyvumas sumažėja 15 proc. likus trims paroms iki susirgimo, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi (p<0,1).

Diagnozuojant subklinikinį mastitą SLS, pieno kiekio, elektrinio laidumo, pieno tėkmės greičio kitimai svarbūs klinikiniai rodikliai, kurie tarpusavyje siejasi, o karvių aktyvumas gali būti tik papildomas rodiklis.

SUMMARY

Value of physiological parameters measured with the Herd Management Software for early diagnosis of mastitis

Key Words: latent mastitis, herd management software, milk yield, electrical conductivity, walking activity

Work done by: Eglė Kilikevčiūtė Supervisor: dr. Jūratė Rudejevienė

Volume: 48 pages, 1 table, 15 images, 75 sources of used literature

The aim of work: To systematize the literature data on the assessment of mastitis by diagnostic value of physiological parameters measured with the Herd Management Software (milk yield, electrical conductivity of milk, milk flow rate during milking and walking activity of cows).

The goals of work:

1. To analyze the variation of the number of somatic cells before fallen ill of udder inflammation and after disease.

2. To analyze the variations of the milk yield before fallen ill of udder inflammation, 10, 20, 30 days after disease.

3. To analyze the variations of the electrical conductivity of milk before fallen ill of udder inflammation, 10, 20, 30 days after disease.

4. To analyze the variations of the milk flow rate during milking before fallen ill of udder inflammation, 10, 20, 30 days after disease.

5. To analyze the variations of the walking activity of cows before fallen ill of udder inflammation, 10, 20, 30 days after disease.

6. To evaluate the clinical value of electrical conductivity of milk, milk yield, walking activity of cows and milk flow rate during milking.

The scientific research was carried out in the years 2012 – 2014 in the farm „X“ located in Marijampolė district. 20 cows were selected for research. 2 groups were formed, each consisting of 10 cows. 1st group included cows diseased subclinical mastitis 30 days or more after milking, and the 2nd group of clinically healthy cows - a control group. During research, physiological parameters of cows (milk yield, electrical conductivity of milk, milk flow rate during milking and walking activity of cows) were measured with the help of Herd Management Software at 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 day before the diagnosis, disease detection day and 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 days after diagnosis of disease.

The number of somatic cells is increased to 10,3 times at month of disease in the farm „X“, the SCC was 1024,4 ± 168,5 thousand./ml. The SCC three days before the determination of disease increases 90 percent (p <0.05).

Milk yield of cows with subclinical mastitis was 32,4 percent lower compared to the control group, p<0,04. Milk yield two days before the determination of disease was by 6,4 percent lower (p<0,02) compared to the control group.

Electrical conductivity of milk increased to 5,78±0,15 mS/cm in group of subclinical mastitis cows. Electrical conductivity of milk five days before disease was 7 percent higher (p<0,04). Milk flow rate during milking three days before determination of subclinical mastitis was by 3 percent loer compared to the control group (p <0,02).

During research established that three days before determination of disease the walking activity of cows decrease 15 percent, but the data were statistically insignificant compared to the control group (p <0,1).

SCC, milk yield, electrical conductivity of milk, milk flow rate changes are important clinical indicators, associated with each other, for diagnosis of sublinical mastitis, while the walking activity of cows can be only additional indicator.

ĮVADAS

Pasaulyje pieninkystės struktūriniai pokyčiai atsispindi didelėse galvijų bandose ir aukšto produktyvumo karvėse, kurie reikalauja iš naujo įvertinti standartinius mastito diagnostikos metodus (Hamann, 2005). Mastitas, ypač slaptasis jo tipas, yra viena iš labiausiai perduodamų ir plačiai paplitusių ligų, sąlygojantis pieninių galvijų pieno higieną ir kokybę visame pasaulyje. Tešmens uždegimas įtakoja bendrą pieno produkcijos kiekį ir keičia pieno sudėtį bei technologinį tinkamumą (Ogola et al., 2007). Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus (Rudejevienė, 2007).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2014-01-01 Lietuvoje buvo laikoma 310,4 tūkst. karvių, o ūkių, laikančių karves buvo 64,4 tūkst., ypač pastaraisiais metais stebima ūkių stambėjimo tendencija (http://www.zum.lt/zum/m/m_files/wfiles/file2024.pdf).

Pastaraisiais dešimtmečiais tiriant pieninių galvijų populiacijas nustatyta tendencija, kad dėl didėjančio karvių produktyvumo keičiasi tešmens savybės - didėja karvių sergamumas tešmens uždegimu (Lavrinovič ir kt., 2008). Dėl karvių tešmens uždegimo atvejų gausėjimo ir jo biologinio poveikio ūkininkai patiria daugiausiai nuostolių (Seegers et al., 1997; Lavrinovič ir kt., 2008). Ši liga taip pat iškelia pavojų pagrindinių zoonozinių ligų perdavimui, tokių kaip tuberkuliozė, bruceliozė, leptospirozė ir streptokokinis gerklės uždegimas, žmogui (Bachaya et al., 2011). Mastitiniame piene yra tiek patogenų, tiek bakterijų toksinų, todėl jo vartojimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti maistu plintančios ligos riziką (Kaşikci, 2012). Ankstyvas tešmens sveikatos problemų indentifikavimas yra labai svarbus pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams ir veterinarijos gydytojui užtikrinant ne tik gyvūnų gerovę, bet ir pieno kokybę ir pienininkystės produktyvumą (Batavani et al., 2007). Sveikas tešmuo melžiamoms karvėms yra vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingame veisime, sveikatingumo bei ekonominiu požiūriu (Janzekovic el al., 2009).

Praktiniu požiūriu svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią. Tai padeda atlikti komercinės bandos valdymo sistemos, registruojančios gyvulio fiziologinius parametrus – judrumą, kūno masę, pieno elektrinį laidumą ir produkciją (Antanaitis ir kt., 2012). Šie duomenys perduodami į kompiuterį, specialia programa apdorojami ir pateikiami grafiniu vaizdu. Sukaupti duomenys išsaugomi kaip virtualūs dokumentai, todėl galima atkurti bet kurios karvės sveikatos būklės rodiklius. Iš bandos valdymo sistemos pateikiamų duomenų galima spręsti apie karvės sveikatą, kuri labai priklauso nuo priežiūros ir laikymo sąlygų (Žilaitis, Antanaitis, 2008). Veterinarijos gydytojas programos pateikiamuose įspėjamuosiuose sąrašuose mato gyvulius, kurie duoda mažiau

pieno, kurių aktyvumas sumažėjęs ir kuriems reikalinga veterinarinė apžiūra. Naudojant bandos valdymo programą, svarbu mokėti analizuoti duomenis ir vertinti ataskaitas (Rutkauskas, 2011).

Jei karvė melžimo metu duoda mažiau pieno, o pieno elektrinis laidumas padidėjęs, galima įtarti mastitą (Rutkauskas, 2011). Kai kuriuose stambiuose ūkiuose taikomas elektroninis karvių bandos sveikatos būklės identifikavimas – matuojant pieno elektrinį laidumą (Juozaitienė ir kt., 2010). Elektrinis laidumas yra nustatomas pagal anijonų ir katijonų koncentraciją ir dauguma automatinių melžimo sistemų turi įmontuotus elektrinio laidumo jutiklius fiksuojančius šį parametrą melžimo metu (Norberg et al., 2004).

Darbo tikslas:

Susisteminti literatūros šaltinių duomenis apie karvių mastito vertinimą pagal bandos valdymo sistemos fiksuojamų rodiklių (pieno elektrinį laidumą, pieno kiekį, karvių aktyvumą, pieno tėkmės greitį melžimosi metu) diagnostinę vertę.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti somatinių ląstelių skaičiaus kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir po susirgimo.

2. Išanalizuoti pieno kiekio kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

3. Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

4. Išanalizuoti pieno tėkmės greičio melžimosi metu kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

5. Išanalizuoti karvių aktyvumo kitimus iki susergant tešmens uždegimu ir 10, 20, 30 parų po susirgimo.

6. Įvertinti pieno elektrinio laidumo, pieno kiekio, karvių aktyvumo ir pieno tėkmės greičio melžimosi metu klinikinę vertę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Mastitai - viena labiausiai paplitusių ir daugiausiai nuostolių pieninių galvijų bandose padaranti liga (Carlen et al., 2004; Koivula et al., 2005; Juozaitienė ir kt., 2008). VMVT kasmetinėje ataskaitoje nurodoma, kad mastitu suserga 21,6% visų sirgusių karvių (Klimienė ir kt., 2005). Pagal kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitas dėl tešmens susirgimų kasmet išbrokuojama vidutiniškai 21,89% kontroliuojamų karvių ir 3,49% karvių dėl mažo produktyvumo, t.y., kurių produkcija sumažėja persirgus mastitu (Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2014). Įvairių tyrėjų duomenys rodo, kad 80 - 90% mastitų bandose yra subklinikiniai (Klimienė ir kt., 2009). Slaptuoju mastitu šalyje serga apie 50 proc. melžiamų karvių (Japertienė, Japertas, 2003). Nustatyta, jog mastitu daugiausia (84 proc.) serga jaunų ir vidutinio amžiaus (2-7 m.) karvių (Klimienė ir kt., 2009).

1.1. Karvių sveikatingumo įvertinimas bandos lygmenyje

Melžiamų karvių bandoms valdyti sukurta keletas kompiuterinių programų. Kompiuterinės bandos valdymo sistemos gali fiksuoti tam tikrus parametrus, kaip pieno kiekis, atleidimo greitis, melžimosi greitis, elektrinis pieno laidumas, karvės svoris ir aktyvumas. Šie duomenys perduodami į pagrindinį kompiuterį ir specialia programa apdorojami bei gali būti pateikiami grafiškai. Sukaupti duomenys išsaugomi kaip virtualūs dokumentai, todėl galima prireikus atkurti bet kurios karvės sveikatos būklės rodiklius (Žilaitis, Antanaitis, 2008).

Lietuvoje melžiamų karvių ūkiuose galima sutikti tokias bandos valdymo sistemas, kaip „DeLaval" programą „Alpro", kitos kompanijos GEA „Dairy Plan". Taip pat Italijos melžimo įrangos gamintojo „Milkline" tokios pat paskirties programą „Milkline" bei Izraelio bendrovės „AfiMilk" bandos valdymo sistemą „AfiFarm" (Rutkauskas, 2011).

GEA DairyPlan ne tik suteikia pagrindą priimant sprendimus, ji taip pat leidžia kontroliuoti sėkmingą sprendimų įgyvendinimą. Valdymo sistema DairyPlan skirta sėkmingai pieno gamybai, optimizuojant:

 išeigą;

 bandos sveikatingumą;

 bandos vaisingumą;

 darbo efektyvumą;

 užtikrinti produkto kokybę (www.gea-farmtechnologies.com).

Melžimo metu sistema fiksuoja kiekvienos karvės primelžto pieno kiekį, pieno tėkmės greitį, elektrinį laidumą, taip pat užfiksuojami duomenys apie karvės aktyvumą nuo paskutinio melžimo kas dviejų valandų intervalą. Visi šie duomenys siunčiami į pagrindinį kompiuterį ir išsaugomi virtualiu dokumentu. Bet kada prireikus galima šiuos duomenis analizuoti individualiai kiekvienos karvės, taip pat įsijungus grafinio vaizdavimo programą galima palyginti kelių melžimų ar dienų informaciją.

1 pav. Aktyvumo, primilžio ir elektrinio laidumo istorijos analizė (GEA Farm Technologies – The right choice, 2011).

1.2. Slaptojo mastito priežastys

Tešmens uždegimą sukelia bakterijos ir kiti patogeniniai mikroorganizmai, patekę per spenių kanalus į pieno liauką (Šalomskienė, Sederevičius, 2012). Mastitas yra apibrėžiamas kaip pieno liaukų uždegimas, įskaitant ne tik, tešmens audinius, bet taip pat susijęs su anatominėm struktūrom, tokiom kaip speniai, pieno alveolės, pieno latakai. Veterinarijoje, šis susirgimasyra nurodomas kaip intramaminė uždegiminė reakcija sukelta infekcijos agento (Conteras, Rodrigues, 2011). Karvės suserga mastitu kai per spenio kanalą į pieno liauką patekę mikroorganizmai pradeda tešmenyje daugintis. Organizmo atsakas į mikroorganizmų invaziją - kraujo kūnelių leukocitų skaičiaus padidėjimas (Japertienė, Japertas, 2003). Mastito atveju, gynybinės ląstelės migruoja iš kraujo į

pieno liaukos sritį, kovojant su infekciniais agentais, dėl ko padidėja piene somatinių ląstelių skaičius (Malek dos Reis et al., 2011). Spenio kanalas gali likti iš dalies atviras 1-2 valandas po melžimo ir per šį laikotarpį patogenai gali laisvai patekti į spenio kanalą (Khan, Khan, 2006). Somatinių ląstelių kiekio svyravimas piene rodo kintančias karvių imunines savybes (Juozaitienė ir kt., 2008). Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius - pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga mastitu (Klimienė ir kt., 2009). Sergančių karvių piene ne tik randama daugiau somatinių ląstelių, bet ir pakinta jo sudėtis, pieno pasigamina mažiau (Japertienė, Japertas, 2003). Šie požymiai priklauso nuo infekcijos intensyvumo ir trukmės (Aniulis, Japertas, 2001). Nustatyta, kad padidėjus SLS piene, sumažėja riebalų, laktozės, kalcio, vitaminų (ypač vitamino C), kazeino, pagausėja natrio, chloro, albuminų ir globulinų. Padidėja tokio pieno pH (net iki 6,9 ir daugiau) ir oksidacinis aktyvumas (Hurley, 2003; Ramanauskienė, 2008). Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumažėja berdrųjų baltymų (1 proc.), kazeino ( 6-18 proc.), laktozės ( 10-20 proc.), riebalų ( 4-12 proc.) (Rudejevienė, 2007).

Mastito atsiradimas priklauso nuo balanso tarp patogeninių organizmų virulentiškumo ir tešmens rezistentiškumo, taip pat infekcijos poveikio laikotarpio pieno liaukai (Janzekovic et al., 2009). Mikroorganizmai yra pagrindinė uždegimo priežastis, bet kad jie patektų į pieno liauką ir prisitaikytų taip, kad galėtų sukelti infekciją, svarbios ir kitos priežastys, veikiančios tuo pačiu metu (Rudejevienė ir kt., 2011). Literatūroje (Doherr et al., 2007) teigiama, kad yra žinoma daug slaptojo mastito paplitimui įtaką darančių papildomų veiksnių: gyvulininkystė, vadyba, genetika, mityba ir sąsaja su medžiagų apykaita bei endokrininiais pokyčiais. Dažniausiai slaptuoju mastitu gyvuliai perserga nepastebimai, tačiau išgijimas dažnai būna apgaulingas (Steponavičius, Japertas, 2007). Neigiami veiksmai, tokie kaip, šaukimas ir mušimas, gali sukelti didesnį stresą gyvūnams. Ši situacija kelia grėsmę gamybos ir pieno kokybei, dėl padidėjusio likutinio pieno. Nepatenkinti darbuotojai gali rodyti abejingą elgesį melžimo higienos atžvilgiu. Tokiais atvejais padididėja mastito grėsmė (Valle et al., 2005). Dar viena problema yra ta, kad, atsižvelgiant į sudėtingą mastito etiologiją, intervencijos, kurios gali sumažinti vieną patogeno infekcijos riziką, gali ir padidinti pavojų užsikrėsti kitu (Green et al., 2007).

Galvijų mastito paplitimas yra ženklesnis ūkiuose su didesnėmis galvijų bandomis negu mažesnio dydžio bandose. Taip pat šio susirgimo paplitimas yra didesnis tarp karvių ankstyvoje laktacijos stadijoje nei vidutinės laktacijos, bei svarbų vaidmenį paplitimui atieka odos, tešmens ir spenių pažeidimai (Rahman et al., 2010). R. Gianneechini (2002) teigia, kad aplinkos patogenų rizika padidėja uždarai laikomose bandose, o taikant ganymo sistemą spenių bakterinis užterštumas yra mažesnis. S. Mikolaitienė (2014) išanalizavus 2011 metais atliktus tyrimų duomenis nustatė, jog mastitais sergančių karvių skaičius didžiausias rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Tvartiniu laikotarpiu į pieną patenka 5 - 10 kartų daugiau bakterijų nei ganiavos metu (Banys, 2007). Karvės išskiria daug šilumos ir drėmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai didina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą (Japertas, 2000).

Iš sergančių mastitu karvių pieno išskiriama apie 150 įvairių mikroorganizmų (Šalomskienė, Sederevičius, 2012). Slaptąjį mastitą sąlygoja mišri mikroflora, išskiriama iš 44,7 proc. sergančių karvių pieno mėginių (Japertas, 2000). Literatūroje (Janzekovic et al., 2009) aprašoma dviejų tipų bakterijos galinčios sukelti mastitą:

a) Bakterijos gyvenančios aplinkoje, kur nepalankios sąlygos (tvartas, žemės, kraikas, mėšlas, pašarai, vanduo ir t.t.) užtikrinančios jų formavimąsi ir tešmens infekciją.

b) Bakterijos, kurių išlikimas susijęs su tešmeniu, jos neišgyvena ilgai aplinkoje, užsikrečiama ir perduodama nuo vienos karvės užkrėsto tešmens kitai karvei su sveiku tešmeniu.

Bakterijų rūšys, susijusios su mastito atveju, apima Staphylococcaceae, Streptococcaceae, Enterococcaceae, Enterbacteriaceae, Corynebacteriaceae šeimas (Barlow, 2011). Dažniausiai pasitaikantys tai: Staphyloccocus aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae ir aplinkos bakterijos, E. coli ir Streptococcus uberis (Kudi et al., 2009). Vienas iš pagrindinių tešmens uždegimo sukėlėjų - auksinis stafilokokas (Japertienė, Japertas, 2003). Y.Persson ir bendraautoriai (2011) savo atliktame tyrime teigia, jog laikymo sistema ir bandos dydis gali būti labai svarbūs veiksniai išankstiniam S.aureus ir koaguliazei neigiamo stafilokoko dominavimui slaptojo mastito atžvilgiu.

1.3. Ankstyva slaptojo mastito diagnostika

Nediagnozuoti ar negydomi slapti mastitai gali išsivystyti į klinikinį mastitą, kuris pastebimas išoriškai iš tešmens, pieno sekreto pakitimų ir bendros gyvulio organizmo būklės pablogėjimo (Roggers et al., 1995). Todėl yra labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti slaptąjį mastitą, kol dar liga nėra įsisenėjusi.

Slaptojo mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fiziniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Tokie tyrimai turi būti pakankamai greiti, kad įvertinus tešmens būklę, būtų galima kuo anksčiau nustatyti slaptuosius mastitus ir imtis profilaktikos priemonių.

Norint išsiaiškinti slaptąjį mastitą, melžiamas karves reikėtų tikrinti vieną kartą per mėnesį, likus 10 – 14 d. iki užtrūkinimo ir po apsiveršiavimo praėjus 8 – 10 d. (Rudejevienė, 2007).

Reikėtų tikrinti ir visas užtrūkintas karves ir per užtrūkinimo laikotarpį nuolat stebėti tešmens būklę (1 kartą per mėn. visos karvės turi būti ištiriamos ekspres diagnostikos testais).

Ankstyva tešmens susirgimų diagnostika, profilaktika ir gydymas garantuoja patelių reprodukcinių savybių ilgaamžiškumą, atvestų jauniklių sveikatingumą. (Kaşikci et al., 2012).

1.3.1.Ekspres diagnostikos metodai

Slaptiems mastitams fermose nustatyti plačiausiai pasaulyje yra naudojamas Kalifornijos mastitinis testas - CMT. Pagal CMT daugelyje šalių sukurti analogiški reagentai slaptiesiems mastitams diagnozuoti: mastestas, mastirapidas, „Mastitis test NK“ (Rudejevienė, 2007). Pieno liaukų uždegimas padidina somatinių ląstelių skaičių piene. Kai pienas iš mastitinių ketvirčių sumaišomas su anijoninių detergentų tirpalais, tokiais kaip CMT reagentu, cheminė reakcija sukelia

gelio susidarymą. Tinkamiausias variantas pieną iš visų keturių ketvirčių ištirti atskirai (Bachaya et al., 2011).

Kalifornijos mastitinis testas buvo pripažintas kaip greitas, pigus ir paprastas testas karves tikrinant slaptojo mastito atžvilgiu lauko sąlygomis (Mahmmod et al., 2013).Kalifornijos mastitinis testas naudojamas, norint nustatyti pieno sekrecijos problemas, remiantis somatinių ląstelių buvimo piene įrodymu (Janzekovic and al., 2009). Kai pienas ir CMT reagentas sumaišomi lygiomis dalimis, CMT reagentas ištirpdo arba ardo išorinę ląstelės sienelę ir ląstelės branduolio sienelę bet kokiam leukocitui, kuris pirmiausiai yra riebalas (detergentas ištirpsta riebaluose). Tuo atveju DNR išsiskiria iš branduolių. DNR suteikia tąsumą arba klampumą kartu suformuodamas skaidulinę masę. Didėjant leukocitų skaičiui ketvirčiuose, didėja linijiškai ir masės klampumas (Mellenberger, 2001).

1 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testais (Rudejevienė, 2007)

Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos SLS ribos

tūkst./ml

SLS vidurkis tūkt./ml

1 Mišinio konsistencija vienalytė, skysta, be

matomų pakitimų (reakcija neigiama) < 200 100

2 Susidaro nežymūs dribsneliai, kurie sukant

lėkštelę išnyksta (pėdsakai) 150-500 300

3 (+) Susidaro krešulėliai, mišinio klampumas padidėja

(silpnai teigiama) 400-1500 900

4(++)

Mišinys klampus sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai teigiama)

800-5000 2700

5(+++)

Susidaro tąsus klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris, pilant mišinį iš lėkštelės, iškrenta (stipriai teigiama)

>5000 8100

CMT tikslumas grindžiamas trimis principais:

1. leukocitų (baltųjų kraujo ląstelių) skaičius žymiai padidėja kai tešmens audinys veikiamas sužalojimo ar infekcijos;

2. leukocitų vaidmuo: ypač, polimorfonukleariniai leukocitai (PMNs) turi didelius branduolius (DNR), palyginti su kitomis ląstelėmis ar bakterijomis piene;

Sumaišius Mastitis test NK su pienu, aktyvioji paviršiaus medžiaga suardo piene esančių ląstelių branduolius, taip išlaisvinama dezoksiribonukleino rūgštis, ko pasekoje pakinta pieno klampumas. Sudėtyje esantis indikatorius keičia mišinio spalvą, kuri priklauso nuo pieno pH. Mišinio spalva kinta diapozone nuo oranžinės iki violetinio atspalvio raudonos pienui šarmėjant, o rūgštėjant spalva tampa geltona (http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV1229.pdf).

1.3.2. Pieno pH matavimas

Aktyvusis rūgštingumas priklauso nuo gyvulio mitybos, sveikatos, ypač kepenų būklės, pieno mėginių laikymo sąlygų. Didžiausią įtaką pieno rūgštingumui daro tešmens sveikatos būklė, pieno užterštumas bakterijomis. Pieno rūgštingumas laktacijos metu kinta iki 0,26% (Žilaitis ir kt., 2005).

Pieno pH gali būti geriausias rodiklis vertinant gyvūnų tešmens sveikatos būklę ir pieno maistinę vertę. Normalaus šviežio pieno pH yra maždaug 6,6-6,9, o tai rodo, kad pienas yra šiek tiek rūgštus (Ahmad et al., 2005). R.A. Batavani ir bendraautoriai (2007) teigia, jog esant slaptajam mastitui pieno pH yra didesnis negu normalaus pieno, todėl netiesioginis pieno pH nustatymas gali būti laikomas orientyru indetifikuojant slaptajį mastitą. Jei pH daugiau nei 6,7, tai gali būti mastito požymis, o mažiau nei 6,5 gali būti dėl padidėjusio bakterijų kiekio piene (Žilaitis ir kt., 2005). Kai susirgimas mastitu pasunkėja, pH taip pat padidėja, mažindamas pieno maistinę vertę (Ahmad et al., 2005).

Uždegimo metu, dėl sekrecinio audinio funkcijos pažeidimo, susilpnėjusio buferingumo, keičiasi vandenilio jonų koncentracija. Esant uždegimui SLS ir aktyvusis rūgštingumas stipriau koreliuoja dėl bendros proceso etiologijos (Žilaitis ir kt., 2005). Statistiškai analizuojant stebima labai dideli pH skirtumai esant sunkiam mastitui (Ahmad et al., 2005). Pieno pH didesnis negu 6,8 rodo susirgimą slaptuoju mastitu (Shahid et al., 2001). Bromtimolio mėlynojo bandymas atliekamas, siekiant nustatyti pieno pH, mastitinio pieno pH rodo šarminę reakciją (Bhosale et al., 2014). Piene randami didesni citratų ir bikarbonatų kiekiai tešmens uždegimo metu gali būti atsakingi už padidėjusį pH lygį (Ogola et al., 2007).

1.3.3. Pieno elektrinis laidumas

Elektrinis laidumas yra tam tikros medžiagos atsparumo elektros srovei matas (Mansor, 2012). Pieno elektrinis laidumas – atvirkštinis rodiklis pieno varžai, dažniausiai priklausantis nuo kraujagyslių tvirtumo (Juozaitienė ir kt., 2010). Elektrinis laidumas, kuris padidėja infekcijos metu melžiamoms karvėms, taip pat yra vienas iš diagnostinių metodų nustatant mastitą. Elektrinį laidumą lemia anijonų ir katijonų koncentracija (Kaşikci et al., 2012). Jis yra nustatomas pagal jonų koncetraciją, tokių kaip natrio, kalio, kalcio, magnio, chloro ir kitų. Jonų koncentracijos pokyčiai atsiranda ne tik dėl padidėjusio kraujo kapiliarų pralaidumo, bet ir dėl pažeistos aktyviosios jonų pernašos sistemos. Sekrecinės pieno liaukos ląstelės išsiskiria aktyvia transporto sistema, kai Na+

jonai transportuojami į ekstraląstelinį skystį, ir K+ atgal į ląstelę. Na+ ir K+ transportuojami iš sekrecinių ląstelių į pieną pasyviu būdu (Špakauskas ir kt., 2006). Kaip tešmens audinio pažeidimo rezultatas, stebimas K+ jonų ir laktozės koncentracijos sumažėjimas ir Na+ bei Cl- jonų koncentracijos padidėjimas (Kaşikci et al., 2012). Pieno elektrinis laidumas dažniausiai išreikškiamas kaip natrio chlorido koncentracija (Mansor, 2012).

Mastito atveju padidėja pieno elektrinis laidumas, dėl joninės koncentracijos pokyčių (Kaşikci et al., 2012). Tačiau yra keletas kitų veiksnių, taip pat turinčių įtakos jonų kiekiui piene, kaip antai temperatūra, riebalų koncentracija, pieno sausosios medžiagos ir pieno frakcija. Tai yra svarbūs veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta aiškinant pieno elektrinį laidumą galvijų mastito diagnostikoje, kai intramaminė infekcija 15-50% sukelia elektrinio pieno laidumo padidėjimą (Mansor, 2012). Nustatyta, kad pieno elektriniso laidumo vertė gali svyruoti priklausomai nuo to koks ligos sukėlėjas. Pyörälä (2003) teigia, kad tešmens ketvirčiai užsikrėstę S. aureus ir Streptococcus agalactiae turėjo mažesnes pieno elektrinio laidumo vertes, nei ketvirčiai užsikrėtę aplinkos streptokokais.

Sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra 4,0-5,5 mS/cm. Kai pieno eletrinis laidumas padidėja iki 6,0 mS/cm arba daugiau, galima įtarti patologinius procesus tešmens audinyje (Špakauskas ir kt., 2006). V. Juozaitienė ir bendraautoriai (2010) atlikę tyrimą nustatė, kad melžimo metu elektrinis pieno laidumas kinta, ir jis yra didžiausias melžimo pradžioje, o mažiausias stabilizavimosi fazėje. Elektrinio laidumo matavimas gali būti paverstas kompiuterio nuskaitomu signalu, todėl šis metodas yra lengvai taikomas tiesioginio veikimo automatiniam tešmens sveikatos monitoringui ir gali būti įdiegtas melžimo aparatuose (Pyörälä, 2003). Dauguma automatinių melžimo sistemų turi įmontuotus elektrinkio laidumo jutiklius, matuojančius elektrinį pieno laidumą melžimo metu linijoje (Norberg et al., 2004).

1.3.4. Fermentų aktyvumo nustatymas

Karvėms su didelėmis pieno elektrinio laidumo vertėmis ketvirčiuose, prieš pradedant bet kokį gydymą papildomai turi būti atlikta tai patvirtinantys testai, pavyzdžiui, NAGazės ar ATPazės testai (Mansor, 2012). Fagocitinės kilmės fermentų padaugėja proporcingai, jie apima NAGazę, beta-gliukuronidazę ir katalazę (Pyörälä, 2003).

N-acetil-β-D-gliukozaminidazė yra viduląstelinis lizosomų fermentas, kuris išsiskiria į pieną neutrofilų fagocitozės ir ląstelių lizės metu, bet taip pat ir iš pažeistų epitelio ląstelių, parodydamas tešmens audinių pažeidimą (Pyörälä et al., 2011). NAGazė yra vienas iš vietinių fermentų, kurio padidėjęs kiekis randamas piene uždegimo metu (Mansor, 2012). Pieno NAGazės aktyvumas labai glaudžiai koreliuoja su somatinių ląstelių koncentracija (Pyörälä et al., 2011), kuris yra žinomas kaip patikimas ir jautrus mastito indikatorius (Mansor, 2012). Pieno NAGazės veikla yra padidėjusi ankstyvosios laktacijos metu ir šiek tiek padidėja laktacijos pabaigoje (Pyörälä, 2003).

Manoma, kad mastito metu tešmens ligų sukėlėjų buvimas turi tam tikrą ryšį su NAGazės aktyvumu užkrėstuose ketvirčiuose. NAGazės aktyvumą, lyginant su pagrindiniais patogenais sukeliančiais mastitą, stebimas ženklus NAGazės aktyvumo padidėjimas (Mansor, 2012). Pyörälä ir bendraautoriai (2011) nustatė, kad didžiausios NAGazės koncentracijos randamos tais atvejais, kai mastito sukėlėjai Escherichia coli ir Arcanobacterium pyogenes, o mažiausios NAGazės koncentracijos, kai mastitus sukelia koaguliazei neigiami stafilokokai. NAGazės tyrimas lygiai taip pat naudingas diagnozuojant galvijų mastitą, taikant sudėtinę NAGazės analizę reguliariai kas mėnesį (Mansor, 2012).

Beta gliukuronidazė taip pat kilusi iš leukocitų ir yra labiau naudingas rodiklis galvijų mastito nustatyme. β-gliukuronidazė pasirodė esąs svarbiausias fermentas selektyviai išskiriamas uždegiminio proceso metu. Šis fermentas susijęs su pagrindiniais patogenais, tokais kaip S. agalactiae, E. coli, Klebsiella pneumonia, S. aureus, taip pat rečiau pasitaikančiais patogenais. β-gliukuronidazės reakcija yra labai jautri, ir dėl savo didelio specifiškumo bei paprastumo šio fermento aptikimas gali būti taikomas mastito nustatymui (Mansor, 2012).

L-laktato dehidrogenazė yra dar vienas fermentų tipas, kuris gali būti naudojamas kaip mastito rodiklis. LDH aktyvumas piene laikomas jautriu rodikliu kintant pieno liaukų funkcijai dėl ligos, leidžiantis patikimai anksti diagnozuoti mastitą (Yang et al., 2011). R.A. Batavani su bendratyrėjais (2007) nustatė, kad aukštesnis LDH lygis mastitiniame piene nei kraujo serume LDH aktyvumas rodo, kad kraujo serumas nėra vienintelis šio fermento šaltinis mastitiniame piene ir taip pat tikėtina, kad jis išsilaisvina iš suirusių leukocitų ir parenchiminių tešmens ląstelių. Nustatyta,

kad granuliocitai ir limfocitai mastitiniame piene iš dalies gali prisidėti prie L-laktato dehidrogenazės izofermentų pagausėjimo piene (Mansor, 2012).

F. Li Yang ir kitų tyrėjų (2011) gauti rezultatai parodė, kad vidutinis laktatdehidrogenazės aktyvumas buvo žymiai didesnis slaptojo mastito piene negu įprastame. Aukščiausias LDH aktyvumas pieno mėginiuose, karvių užsikrėtusių S. aureus, mažesnis LDH aktyvumas stebimas mėginiuose, kuriuose nustatyta Corynebacterium bovis ir KNS (Mohammadian, 2011).

Iš proteolitinio fermento plazmino koncentracijos padidėjimo taip pat galima spręsti apie mastito buvimą. Plazminogenas nutekėjęs iš kraujo į pieną virsta plazminu. Plazminas teoriškai galėtų būti naudojamas kaip mastito indikatorius, bet plazmino pieno koncentracija svyruoja taip pat dėl fiziologinių ir aplinkos veiksnių. Pieno plazmino aktyvumas teigiamai koreliuoja su su somatinių ląstelių skaičiumi. SLS padidėjimas nuo 100 tūkst./ml iki 1 300 tūkst./ml, buvo susijęs su 2,3 karto padidėjusiu plazmino aktyvumu (Pyörälä, 2003). Nors plazminas yra pagrindinė proteinazė, nustatant geros kokybės pieną, kitos proteinazės, įskaitant katepsinus ir elastazę, taip pat suaktyvėja, ypač somatinių ląstelių skaičiaus didėjimo piene atveju (Kelly et al., 2006).

1.3.5. Karvių aktyvumas

Pieninkystės ūkiuose jau daugelį metų yra naudojamas elektroninis indentifikavimas, siekiant surinkti tam tikros informacijos srautą didelėse bandose. Apie nukrypimus nuo normalios karvės būklės, mastito buvimą, kitus susirgimus ar net rują galima spręsti iš pakitusio judėjimo aktyvumo (Edwards, Tozer, 2004). R. Antanaitis ir bendraautoriai (2010) analizuodami laktacijos įtaką karvių judrumui, ženklios statistiškai reikšmingos įtakos nenustatė, todėl padarė išvadą, jog požymis laikytinas labiausiai priklausomu nuo sveikatos būklės. Skirtumai tarp sergančių ir sveikų karvių gali atsirasti dėl to, kad sergančioms karvėms pasireiškia apetito netekimas, todėl jos leidžia mažiau laiko prie šėryklų, apribodamos judėjimą ir praleisdamos daugiau laiko gulint. Šie nesveikų karvių simptomai gali atsispindėti jų judėjimo aktyvumo duomenyse (Edwards, Tozer, 2004). Teigiama, kad sveikos karvės aktyvumas yra individualus bruožas ir jam reikšmingos įtakos neturi nei laktacijos laikas, nei aplinka (Žilaitis, Antanaitis, 2008). Aktyvumas gali būti matuojamas žingsniamačiais pritvirtintais prie kojų. Kadangi aktyvumo matavimai fiksuojami kasdien, aktyvumo pokyčius galima pastebėti lengvai ir nustatyti karvę su sumažėjusiu aktyvumu (Edwards, Tozer, 2004).

1.3.6. Pieno kiekis

Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą, kuri leidžia stebėti tiek judėjimo aktyvumą, tiek ir pieno gamybos pokyčius. Kasdieninis judėjimo aktyvumo sumažėjimas, kartu su primilžio sumažėjimu, gali būti naudojamas kaip ankstyvas požymis identifikuojant galimus pieninių galvijų sutrikimus (Edwards, Tozer, 2004).

Pieningumas priklauso nuo karvės įmitimo ir siejamas su karvės sveikatingumu (Žilaitis, Antanaitis, 2008). Karvių pieno gamybos sumažėjimas dėl klinikinio ar slaptojo mastito pasireiškimo paprastai pateikiamas kaip pagrindinis aspektas, sukeliantis ekonominius ligos nuostolius (Seegers et al., 2003). E. O. Mungube ir bendraautoriai (2005) atlikę tyrimą teigia, kad slaptuoju mastitu sergančių karvių užkrėstuose ketvirčiuose pieno gamyba sumažėja vidutiniškai 17,2% viso potencialaus pieno kiekio. Tarp pirmaveršių karvių, Staphylococcus aureus, E. coli, ir Klebsiella spp. sukelia didžiausius primilžio nuostolius, o tarp vyresnių karvių svarbiausius primilžio praradimus sukelia Streptococcus spp., Staphylococcus aureus, A. pyogenes, E. coli, ir Klebsiella spp. Pieno kiekis paprastai ima mažėti 1 arba 2 savaitės prieš diagnozuojant mastitą, o diagnozavus ligą stebimas labai staigus primilžio sumažėjimas (Grohn et al., 2004). Pastaruoju metu buvo pastebėta, kad žemas somatinių ląstelių skaičius turi atvirkštinį ryšį su didele pieno kiekio gamyba (Halasa et al., 2009).

1.4. Slaptojo mastito prevencija

Su mastito atsiradimu susijusių veiksnių indentifikavimas svarbus kuriant prevencines strategijas (McDougall et al., 2009). Mastitus paprastai sukelia prasta sanitarija tvartuose, tokia kaip nešvarios grindys, guoliavietės, gyvūnai ir melžimo aplinka. Nehigieniškos sąlygos suteikia palankias sąlygas bakterijoms daugintis ir užkrėsti gyvūnus. Prasta melžimo praktika, nevalomas tešmuo prieš melžimą, spenių nemirkymas antiseptiniuose tirpaluose ir neužbaigtas visiškai melžimas yra atsakingi už mastitų paplitimą. Infekcija taip pat plinta per melžimo aparatus, jei jie nėra gerai išvalomi prieš naudojimą. Tešmens uždegimo sukėlėjas plinta per melžimą vykdančius asmenis, jei jų rankos yra užterštos ir nevalomos bei nedezinfekuojamos prieš melžimą (Bhosale et al., 2014).

1.4.1. Higienos užtikrinimas

Higiena ūkyje vienas svarbiausių ligą sąlygojančių faktorių - bloga higiena ir sanitarija sudaro tinkamą aplinką bakterijų dauginimuisi. Po melžimo spenių dezinfekavimo priemonės ir efektyvi higiena prieš melžimą yra veiksmingos kontrolės procedūros prieš daugumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (Sharif, Muhammad, 2009). Prasta tešmens higiena yra susijusi su padidėjusiu SLS karvių piene (McDougall et al., 2009). Pieno bakteriologinis užterštumas prasideda nuo aplinkos, kuri netiesiogiai reaguoja su tešmeniu ir speniais (Rotaru et al., 2008). Reikia, kad karvės neturėtų prieigos prie mėšlo, dumblo ar stovinčio vandens, o jų veršiavimosi plotas turi būti švarus (Sharif, Muhammad, 2009). D. A. Schreiner ir P. L. Ruegg (2003) teigia, kad jų atliktas tyrimas patvirtino

glaudų ryšį tarp slaptojo mastito ir gyvūnų higienos. Drėgnis, purvas ir mėšlas, esantis karvės

aplinkoje, yra pirminiai poveikio šaltiniai mastito sukėlėjams (Schreiner, Ruegg, 2003).

1.4.2. Antiseptika po melžimo

Abu prieš ir po melžimo spenių antiseptikai yra labai efektyvūs valdymo strategijoje, siekiant užkirsti kelią naujai melžiamų karvių tešmens infekcijai (Wahmare et al., 2013). Po melžimo spenių panirimas į antiseptinį tirpalą veiksminga mastito prevencija, o mirkymo trukmė susijusi su efektyvumu (Sharif, Muhammad, 2009). Mirkymas arba purškimas ant spenių iš karto po melžimo praktikuojamas jau daugelį metų. Po melžimo mirkymo tikslas yra pašalinti bet kuriuos užkrečiamus mastitą sukeliančius patogenus, kurie gali būti nusėdę ant spenių paviršiaus, įskaitant užkrėsto pieno liekanas, kol yra galimybė kolonizuotis ir užkrėsti spenio galiuką (Wahmare et al., 2013). Pagrindiniai produktai spenių mirkymo rinkoje yra pagrįsti jodo, chlorheksidino ir chloro dariniais (Alasri et al., 2007).

Mirkymo medžiagos taip pat naikina bakterijas, egzistuojančias opose ant spenių, skatindamos greitesnį gijimą. Spenių dezinfekavimas padeda išlaikyti spenių odą sveiką ir gydo odos pažeidimus, šie veiksmai gali būti svarbiausias jo indėlis mastito kontrolėje. Daugelis eksperimentų parodė, kad veiksmingas po melžimo spenių dezinfekavimas karvėms sumažina naujos infekcijos atsiradimą susijusį su mastito bakterijomis 50% ir daugiau (Wahmare et al., 2013).

1.4.3. Melžimo technikos svarba

Gera melžimo higiena ir tinkama melžimo technika yra pagrindiniai valdymo taškai norint gauti geros kokybės pieną (Rotaru et al., 2008). Neužbaigtas pieno išmelžimas iš tešmens yra laidus bakterijoms veiksnys (Bhosale et al., 2014). Defektai melžimo aparatuose ir netinkamas melžimo valdymas taip pat turi didelę įtaką tešmens sveikatai. Nepageidaujamas vakuumo sumažėjimas ir įrenginiui išsijungus po melžimo, jo nukritimas gali būti žalingi tešmeniui. (Chassagne et al., 2005). Kaip teigia W. N. Philpot ir S.C. Nickerson (2000) labai svarbu tinkama melžiklių padėtis, sumažinanti galimybę speniams persisukti, melžikliams nukristi ir užtikrinti visišką išmelžimą. Taip pat labai svarbus tinkamas melžiklių nuėmimas nesužeidžiant spenių. Siekiant užtikrinti, kad sistema veiktų pagal reikalavimus periodiškai reikia rūpintis, kad melžimo įrangai būtų atliktas visavertis visos sistemos įvertinimas, tam taikant tinkamą įrangą.

1.4.4. Mitybos ir mastito sąveika

Mitybos veiksniai, dažniausiai siejami su vyresnio amžiaus karvių mastitu, tačiau gali būti glaudžiai susiję ir su pirmos laktacijos karvių mastitu (Vliegher et al., 2012). Heinrichs ir bendraautorių (2009) duomenimis svarbiausi, mitybos ir galvijų mastito sąveikai, yra mikroelementai ir vitaminai. Daugiausiai įtakos turi varis, manganas, cinkas, selenas. Su mastitiniu pienu susietais vitaminų tyrimais įrodyta vitaminų E, A, ir beta-karotino įtaka mastitui (Heinrichs et al., 2009). Selenas ir vitaminas E padidina fagocitinį aktyvumą, o tai susiję su sumažėjusia subklinikinio mastito rizika (Vliegher et al., 2012). Įrodyta, kad šėrimas šienu, silosu, cukrinių runkelių minkštimais, arba kukurūzų silosu iki apsiveršiavimo padidina mastito riziką (Nyman et al., 2009).

1.4.5. Tinkamas preparatų panaudojimas

Gydymo veiksmingumas užtrūkinimo laikotarpiu yra didesnis nei laktacijos metu. Užtrūkusių karvių gydymas antibiotikais parodė profilaktinę naudą sumažindamas iki 82% naujos infekcijos atsiradimą užtrūkimo laikotarpiu (Sharif, Muhammad, 2009).

Telyčių gydymui prieš veršiavimąsi antibiotikai privalo būti naudojami laikantis tam tikrų principų:

 prieš parenkant gydymą veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti gyvulį;

 prieš paskiriant preparatus gydymui reikia nusistatyti ligos sukėlėją ir tuomet parinkti tinkamą preparatą;

 antibiotikų pasirinkimas turėtų būti grindžiamas antimikrobinio jautrumo bandymais;

 negalima nutraukti gydymo anksčiau, pagerėjus būklei, ar vieno gydymo staiga pakeisti kitu (Vliegher et al., 2012).

W.N. Philpot ir S.C. Nickerson (2011) teigia, jog efektyvu gydyti visus tešmens ketvirčius specialiai paruoštais, ilgai veikiančiais, užtrūkusių karvių gydymui skirtais vaistais. Kiekvienas subklinikiniu mastitu sergantis gyvūnas, turėtų būti atskiriamas ir gydomas (Sharif, Muhammad, 2009).

1.4.6. Karvių brokavimas

Mastitas negali būti visiškai pašalintas iš bandos, tik jo pasireiškimą galima sumažinti iki minimumo (Sharif, Muhammad, 2009). Sergančios lėtiniu mastitu karvės yra mastito infekcijos šaltinis visai bandai. Bhosales ir bendraautorių (2014) teigimu reikia brokuoti tokias karves, kurių pagydyti neįmanoma. Karves, kurių tešmenys stipriai pažeisti uždegimo, taip pat patariama brokuoti (Mikolaitienė, 2014).

A. Sederevičiaus (2004) teigimu brokuoti reikia:

 karves užsikrėtusias praėjusiais metais ir nepasveikusias po gydymo užtrūkinimo metu;

 karves, kurių nukaręs tešmuo, tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti;

 karves sužalotais spenių galiukais;

2. MEDŽIAGOS IR METODAI 2.1. Bandymų laikas, vieta ir sąlygos

Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliktas 2013 - 2014 metais Marijampolės rajone esančiame „X“ ūkyje. Ūkyje šiuo metu yra laikoma apie 1000 melžiamų karvių. Šiame ūkyje karvės laikomos suskirstytos į grupes taikant palaido laikymo sistemą, šaltojo tipo tvarte. Karvės melžiamos du kartus per parą, 40 vietų karuselės tipo melžimo aikštelėje, laikantis visų higienos reikalavimų. Atsižvelgiant į karvių reprodukcinį laikotarpį, kiekviena karvių grupė šeriama specialiai jai sudarytais pašarų racionais. Iš ūkyje esančių melžiamų karvių buvo atrinkta 20 karvių, kurios buvo 30 - 60 dienų po atsivedimo melžiamos. Šios karvės buvo suskirstytos į dvi grupes po 10 karvių. Pirmajai grupei buvo priskirtos karvės, kurioms melžimo 30 dieną ar vėliau buvo nustatytas slaptasis mastitas. Į antrąją grupę buvo atrinktos kliniškai sveikos karvės – kontrolinė grupė. Tyrimui svarbūs rodikliai buvo renkami naudojantis GEA „Dairy Plan“ kompiuterine bandos valdymo sistema.

2.2. Duomenų rinkimas kompiuterine bandos valdymo sistema

Bandos valdymui ir apskaitai taikyta GEA „Dairy Plan“ (Vokietija) kompiuterinė bandos valdymo sistema, kuri fiksuoja tokius fiziologinius duomenis, kaip pieno kiekis (kg), pieno elektrinis laidumas (mS/cm), pieno tėkmės greitis melžimosi metu (kg/min), karvių aktyvumas (žingsnių skaičius per valandą). Visų karvių duomenys buvo fiksuojami melžimo metu ir išsaugomi elektroninėje laikmenoje. Į pirmąją grupę atrinktoms karvėms buvo stebimi ir fiksuojami parametrai iki ligos likus 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 dienai, taip pat susirgimo dieną ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 dienų po susirgimo. Antrajai kontrolinei grupei atrinkta 30 dienų, per kurias parametrai fiksuoti analogiškai kaip ir pirmajai grupei. Abiejų grupių karvėms buvo fiksuojama pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas, pieno tėkmės greitis melžimosi metu ir aktyvumas. Fiksuojant pieno kiekį kiekvieną dieną buvo išvedamas primelžto pieno ryte ir vakare vidurkis. Elektrinis laidumas taip pat buvo fiksuojamas tiek vakarinio, tiek rytinio melžimo metu ir vedamas dienos vidurkis. Tokiu pat principu buvo apskaičiuojamas vidutinis dienos pieno tėkmės greitis melžimosi metu. Kadangi karvių aktyvumas fiksuojamas visą parą kas dvi valandas, todėl visi 12 gautų rezultatų buvo susumuoti ir išvestas vidurkis, rodantis tos dienos vidutinį aktyvumą žingsniais per vieną valandą.

2.3. Statistinė rezultatų analizė

Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys paskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2003. Apskaičiuota statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), imties dydis (n), standartinis nuokrypis (σ), vidurkio paklaida (Sx), variacijos koeficientas (Cv). Skirtumas laikomas statistikai patikimas, jei p<0,05.

3. TYRIMŲ REZULTATAI 3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas

0 500 1000 1500 2000 2500 4255 4232 2258 4418 4416 4126 4104 2142 8636 4235 S om at ini ų lą st el ių sk ai či us t ūk st ./ m l

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

4 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje mėnuo prieš susirgimą, susirgimo mėnesį ir mėnuo po susirgimo.

Kaip matyti grafike visų karvių, sirgusių subklinikiniu mastitu, grupėje somatinių ląstelių skaičius piene likus vienam mėnesiui iki susirgimo neviršija 99,6±30,5 tūkst./ml. Labai ženklus somatinių ląstelių skaičiaus kitimas stebimas karvėms susirgimo subklinikiniu mastitu mėnesį, visų karvių somatinių ląstelių skaičius piene yra vidutiniškai 1024,4±168,5 tūkst./ml ir šio mėnesio visų karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis yra 10,3 karto didesnis už mėnesio prieš susirgimą.

Mėnesį po susirgimo visų karvių šioje grupėje somatinių ląstelių skaičius 197,1±32,5 tūkst./ml, ir šis vidurkis yra 5,2 karto mažesnis negu susirgimo mėnesį, tačiau 2 kartus didesnis negu mėnesį prieš susirgimą.

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 2183 4081 4196 8603 8674 4164 4141 4205 8645 4172 S om at ini ų lą st el ių sk ai či us t ūk st ./ m l

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

5 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas kontrolinėje karvių grupėje.

Grafike matyti, kad kontrolinėje karvių grupėje ryškaus somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimo nebuvo lyginant trijų tyrimo mėnesių duomenis. Visų šių karvių somatinių ląstelių skaičius piene 45,2±11,4 tūkst./ml, o skirtumas tarp mėnesių vidurkių nebuvo didesnis už 1,4 karto.

Lyginant sergančių karvių ir kontrolinę grupes likus mėnesiui iki susirgimo somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkis 2,2 karto buvo didesnis subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje (p<0,05).

Susirgimo mėnesį somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis sirgusių karvių grupėje buvo didesnis 19,4 karto už kontrolinės grupės. Taip pat mėnesį po susirgimo kontrolinės grupės karvių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo 5,3 karto mažesnis už sirgusiųjų grupės (p<0,05).

3.2. Riebalų kiekio kitimas

Kaip matyti 6 paveiksle ryškiausi riebalų kiekio piene kitimai subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje stebimi susirgimo mėnesį. Lyginant šios grupės riebalų kiekio vidurkius, susirgimo mėnesio vidurkis 1,4 karto didesnis už mėnesio prieš susirgimą vidurkį ir 1,3 karto didesnis už mėnesio po susirgimo vidurkį (p<0,04).

Mėnesio prieš susirgimą vidurkis ženkliai nesiskiria nuo mėnesio po susirgimo, šių mėnesių vidurkiai yra 3,61±0,22 proc. ir 3,71±0,18 proc.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 4255 4232 2258 4418 4416 4126 4104 2142 8636 4235 R ie ba lų ki ek is pi ene , proc .

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

6 pav. Riebalų kiekio piene kitimas subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje mėnuo prieš susirgimą, susirgimo mėnesį ir mėnuo po susirgimo.

7 paveiksle matyti, kad tarp visų kontrolinėje grupėje esančių karvių nėra žymių riebalų kiekio piene pokyčių, stebint trijų mėnesių duomenis. Pirmo mėnesio riebalų kiekio vidurkis yra 3,65±0,14 proc., antro mėnesio 3,40±0,09 proc. ir trečio mėnesio vidurkis 3,44±0,14 proc.

Lyginant sergančių subklinikiniu mastitu karvių grupę su kontroline tiek mėnesį prieš susirgimą, tiek mėnesį po susirgimo žymių skirtumų nėra. Susirgimo mėnesį lyginant sergančių subklinikiniu mastitu grupės riebalų kiekio vidurkis yra 1,5 karto didesnis negu kontrolinėje grupėje (p<0,05). 0 1 2 3 4 5 6 2183 4081 4196 8603 8674 4164 4141 4205 8645 4172 R ie ba lų ki ek is pi ene , proc .

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

3.3. Baltymų kiekio kitimas 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 4255 4232 2258 4418 4416 4126 4104 2142 8636 4235 B al ty m ų ki ek is pi ene , proc .

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

8 pav. Baltymų kiekio piene kitimas subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje mėnuo prieš susirgimą, susirgimo mėnesį ir mėnuo po susirgimo.

Kaip 8 paveiksle matyti subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje stebimas ryškus baltymų kiekio svyravimas ir ženklus baltymų kiekio sumažėjimas susirgimo mėnesį lyginant su mėnesiu prieš susirgimą ir su mėnesiu po susirgimo. Mėnesio prieš susirgimą vidurkis yra 3,34±0,14 proc., susirgimo mėnesį 2,77±0,11 proc. ir mėnesio po susirgimo 3,10±0,15 proc.

Palyginus mėnesio prieš susirgimą ir susirgimo mėnesio baltymų kiekio vidurkius matoma, kad susirgimo mėnesį baltymų kiekis piene sumažėjo 17 proc. (p<0,03). O susirgimo mėnesio vidurkį lyginant su mėnesio po sirgimo vidurkiu stebima, kad susirgimo mėnesio vidurkis 10,7 proc. mažesnis (p<0,01). 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 2183 4081 4196 8603 8674 4164 4141 4205 8645 4172 B al ty m ų ki ek is pi ene , proc .

Mėnuo prieš susirgimą Susirgimo mėnuo Mėnuo po susirgimo

Grafike matyti, kad kontrolinės grupės karvių baltymų kiekis piene trijų mėnesių laikotarpyje svyruoja nežymiai. Bendras šios grupės baltymų kiekio piene vidurkis pirmą mėnesį 3,08±0,07 proc., antrą mėnesį 3,02±0,05 proc. ir trečią tyrimo mėnesį 3,09±0,07 proc.

Stebimas ryškus skirtumas lyginant subklinikiniu mastitu sirgusių karvių vidurkį susirgimo mėnesį su kontrolinės karvių grupės vidurkiu. Sirgusių karvių vidurkis 8,3 proc. mažesnis už kontrolinės grupės (p<0,05).

3.4. Fiziologinių parametrų pokyčiai sergant subklinikiniu mastitu 3.4.1. Pieno kiekis 12 14 16 18 20 22 24 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 P ie no k ie k is , k g 1 gr. karvių 2 gr. karvių

10 pav. Pieno kiekio kitimas 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 parų prieš susirgimą ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 parų po susirgimo.

Kaip grafike matyti, ryškių pieno pokyčių, likus 20 parų iki susirgimo nustatymo, nėra. Tyrimo metu pastebėta, kad likus 10 parų iki susirgimo, statistiškai patikimai (p<0,04), pieno kiekis pradeda mažėti sirgusiųjų grupėje.

Lyginant su kontroline grupe, likus 2 paroms iki susirgimo nustatymo subklinikiniu mastitu sirgusių karvių kiekis sumažėjo 6,4 proc. Tyrimo metu nustatyta, kad iki ligos nustatymo likus 1 parai pieno kiekis sumažėja 16,5 proc.

Lyginant su kontroline grupe pieno sumažėjimo pikas stebimas ligos nustatymo parą, šiuo atveju stebimas, statistiškai patikimas (p<0,04), 32,4 proc. pieno sumažėjimas subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje.

Gydant karves ryškesnis pieno kiekio padidėjimas pasireiškia 3 parą po ligos nustatymo ir jis siekia 21,8 proc. Statistiškai patikimas (p<0,05) pieno kiekio 27,4 proc. padidėjimas nustačius ligą tyrimo metu buvo stebimas 10 parą po ligos nustatymo.

Praėjus 20 ir 30 parų po susirgimo nustatymo karvių sirgusių subklinikiniu mastitu grupėje pieno kiekis didėjo neženkliai lyginant su kontroline grupe.

3.4.2. Pieno elektrinis laidumas

3 3,5 4 4,5 5 5,5 6 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 P ie no e le k tr ini s l a idu m a s , m S /c m 1 gr. karvių 2 gr. karvių

11 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 parų prieš susirgimą ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 parų po susirgimo.

Iš grafiko matyti, kad pieno elektrinis laidumas sublinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje žymiai nekinta iki 10 parų prieš nustatant susirgimą ir yra statistiškai patikimas (p<0,03) lyginant su kontroline grupe.

Ryškesnis pieno elektrinio laidumo padidėjimas stebimas, statistiškai patikimas (p<0,04), subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje likus 5 paroms iki nustatant susirgimą. Tyrimo metu nustatyta, kad likus 2 paroms iki ligos nustatymo elektrinis laidumas piene padidėjo statistiškai patikmai (p<0,04), lyginant su kontroline grupe 9 proc.

Ženkliausias pieno elektrinio laidumo padidėjimas stebimas ligos nustatymo dieną, jis šiuo atveju statistiškai patikimai (p<0,01) padidėjęs 18 proc.

Tyrimas parodė, kad 10 parą po susirgimo pieno elektrinis laidumas normalizuojasi, ir lyginant su kontroline grupe, statistiškai patikimai (p<0,03), sumažėja 15 proc.

Pieno elektrinio laidumo žymių pokyčių 30 parų po susirgimo nustatymo nepastebima lyginant su kontroline grupe, šie duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,01).

3.4.3. Pieno tėkmės greitis 2 2,2 2,4 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 P ie no t ėk m ės gre it is , kg/ m in 1 gr. karvių 2 gr. karvių

12 pav. Pieno tėkmės greičio kitimas 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 parų prieš susirgimą ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 parų po susirgimo.

Tyrimas parodė, kad pieno tėkmės greičio žymių pokyčių nestebima iki likus 5 paroms prieš subklinikinio mastito nustatymą.

Iš grafiko matoma, kad ryškesnis pieno tėkmės greičio sumažėjimas, lyginant su kontroline grupe, pasireiškia likus 3 paroms iki susirgimo, jis statistiškai patikimai (p<0,02) sumažėja 3 proc.

Lyginat su kontroline grupe, statistiškai patikimai (p<0,008), pieno tėkmės greitis subklinikiniu mastitu sergančių karvių grupėje likus 1 parai iki nustatant susirgimą sumažėja 18 proc.

Susirgimo nustatymo dieną subkinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje pieno tėkmės greitis melžimo metu sumažėjo statistiškai patikimai (p<0,002) 31 proc. lyginant su kontroline grupe.

Iš grafiko matyti, kad pieno tėkmės greitis nustačius susirgimą po 2 parų ženkliai padidėjo, lyginant su kontroline grupe statistiškai patikimai (p<0,01), 21 proc.

Praėjus 5 paroms po subklinikinio mastito nustatymo stebimas 31 proc. pieno tėkmės greičio melžimo metu padidėjimas, statistiškai patikimas (p<0,02) lyginant su kontroline grupe.

Nuo 10 paros po subklinikinio mastito nustatymo sirgusių karvių grupėje pieno tėkmės greitis didėja nežymiai, lyginant su kontroline grupe, iki 30 paros po susirgimo.

3.4.4. Aktyvumas 20 25 30 35 40 45 50 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 A k ty v u m a s , ži n g s n ia i p e r v a la n d ą 1 gr. karvių 2 gr. karvių

13 pav. Karvių aktyvumo kitimas 30, 20, 10, 5, 3, 2, 1 parų prieš susirgimą ir 1, 2, 3, 5, 10, 20, 30 parų po susirgimo.

Tyrimas parodė, kad aktyvumas sirgusių subklinikiniu mastitu karvių grupėje kito nežymiai, lyginant su kontroline grupe.

Likus 3 paroms iki subklinikinio mastito nustatymo karvių aktyvumas subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje buvo mažesnis 15 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,1).

Iš grafiko matyti, kad lyginant su kontroline grupe karvių aktyvumas, likus 1 parai iki ligos nustatymo, mažesnis 24 proc. subklinikiniu mastitu sirgusių karvių grupėje (p<0,3).

Staigus karvių aktyvumo padidėjimas stebimas ligos nustatymo parą. Lyginant su kontroline grupe (p<0,3) aktyvumas sirgusiųjų grupėje didesnis 28 proc.

Po ligos nustatymo praėjus 3 paroms karvių aktyvumas, lyginant su kontroline grupe, buvo 18 proc. mažesnis (p<0,2).

Nuo 5 paros po subklinikinio mastito nustatymo, lyginant su kontroline grupe, sirgusių karvių aktyvumas palaipsniui nežymiai didėjo iki 30 paros po susirgimo.

3.5. Fiziologinių parametrų tarpusavio ryšys sergant subklinikiniu mastitu

Tyrimo metu nustatyta, kad sergant subklinikiniu mastitu karvių fiziologinių parametrų kitimas gali tarpusavyje sietis. Tai parodo, kad tam tikrų parametrų kitimas gali daryti įtaką, kitų tiriamų parametrų kitimui. Atliekant tyrimą pastebėta, kad kintant pieno kiekiui, kinta pieno tėkmės greitis melžimo metu. 0 5 10 15 20 25 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 P ie no k ie k is , k g 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 P ie no tė km ės gre iti s, k g/ m in

Pieno kiekis Pieno tėkmės greitis

14 pav. Sergančių subklinikiniu mastitu karvių pieno kiekio ir pieno tėkmės greičio tarpusavio ryšys.

Iš grafiko matyti, kad pieno kiekis iki susirgimo lygiagrečiai mažėja lėtėjant pieno tėkmės greičiui. Nustačius subklinikinį mastitą stebimas pieno kiekio laipsniškas didėjimas, o lygiagrečiai didėja ir pieno tėkmės greitis melžimo metu.

0 200 400 600 800 1000 1200 -30 -20 -10 -5 -3 -2 -1 0 1 2 3 5 10 20 30 S om a ti ni ų lą s te li ų s k a ič ius , tūk s t. /m l 4 4,5 5 5,5 6 E le k tr ini s pi e no la idum a s m S /c m

Somatinių ląstelių skaičius Pieno elektrinis laidumas

15 pav. Sergančių subklinikiniu mastitu karvių pieno elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus kitimas.

Iš 15 paveikslo matyti, kad subklinikiniu mastitu sergančių karvių piene didėjant somatinių ląstelių skaičiui, didėja pieno elektrinis laidumas. Praėjus 30 parų po susirgimo nustatymo sumažėja somatinių ląstelių skaičius piene ir ryšium su tuo sumažėja pieno elektrinis laidumas.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Daugiau nei prieš 5000 metų ūkiuose auginamiems gyvūnams viena iš pirmųjų nustatytų ligų buvo mastitas (Sharma et al., 2012). Somatinių ląstelių skaičius visame pasaulyje naudojamas kaip indikatorius norint nustatyti subklinikinį mastitą (Malek dos Reis et al., 2011).

Remiantis „X“ ūkyje atliktu tyrimu nustatyta, kad visais atvejais, kai buvo nustatytas subklinikinis mastitas, karvių susirgimo mėnesį buvo stebimas somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas, siekiantis net 10,3 karto. Šio tyrimo rezultatai patvirtina literatūroje (Klimienė ir kt., 2009) pateikiamus faktus, jog didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius yra pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga mastitu. Žilaitis ir bendraautoriai (2006) savo tyrime teigia, jog jų duomenimis, sergančių mastitu karvių piene riebalų nežymiai mažiau, bet tai statistiškai nepatikima. O šio tyrimo metu gauti rezultatai rodė, kad sergančių mastitu karvių piene riebalų kiekis vidutiniškai padidėjo 1,4 karto. Literatūroje teigiama, kad subklinikiniu mastitu sergančioms karvėms piene baltymų kiekis sumažėja 1 proc. (Rudejevienė, 2007). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sirgusių karvių piene baltymų kiekis vidutiniškai sumažėjo 17 proc.

Pieno kiekio sumažėjimas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiančių įtarti patologinės būklės pradžią. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pieno produkcija subklinikiniu mastitu sergančių karvių sumažėja vidutiniškai 32,4 proc., lyginant su kontroline grupe, ir tai yra statistiškai patikimi duomenys (p<0,04). Ženklesnis pieno kiekio mažėjimas pasireiškė likus dviems paroms iki susirgimo nustatymo. Šis gautas rezultatas sutampa su kitų tyrėjų duomenimis, kurie nustatė ženklų (17 proc.) pieno produkcijos sumažėjimą likus dviems paroms iki susirgimo (Antanaitis ir kt., 2012).

Tyrimais nustatyta, kad elektrinis pieno laidumas gali būti subklinikinio mastito indikatoriumi, kai jis pasiekia 5,5 mS/cm (Mammadova, Keskin, 2013). Šio tyrimo metu buvo nustatyta ženklus, statistiškai patikimas (p<0,04) pieno elektrinio laidumo padidėjimas likus 5 paroms iki susirgimo. Kiti tyrėjai (Antanaitis ir kt., 2012) teigia, kad jų tyrimo metu nustatya reikšmingas elektrinio laidumo padidėjimas likus 3 paroms iki ligos pradžios. Mūsų tyrimo metu gauti statistiškai patikimi (p<0,01) duomenys parodė, kad elektrinis laidumas ligos nustatymo dieną buvo padidėjęs 18 proc. Gautas subklinikinio mastito nustatymo dieną elektrinis laidumas buvo vidutiniškai 5,78±0,15 mS/cm, kai tuo atveju kiti tyrėjai savo rezultatuose nuorodo 6,1-8,5 mS/cm (Špakauskas ir kt., 2006).

Pieno tėkmės greitis melžimo metu gali būti kaip papildomas rodiklis įtariant subklinikinį mastitą. Tyrimo metu pastebėta, kad šis rodiklis glaudžiai siejasi su pieno kiekio kitimu. Melžimo