• Non ci sono risultati.

Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaka pieno sudėties rodikliams analizė

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaka pieno sudėties rodikliams analizė"

Copied!
46
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rasma Dzimidienė

Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaka pieno

sudėties rodikliams analizė

The analysis of influence of Lithuanian cows, country, season and size

of farms on milk composition parameters

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Doc. dr. Loreta Šernienė

Maisto saugos ir kokyės katedra Kaunas, 2016

(2)

1

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaka pieno sudėties rodikliams analizė “.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje bei užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2016 04 26 Rasma Dzimidienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2016 04 26 Rasma Dzimidienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2016 04 26 Loreta Šernienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE (aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

2

TURINYS

SANTRAUKA...3

SUMMARY...5

TERMINŲ IR TRUMPINIŲ PAAIŠKINIMAS...7

ĮVADAS...8

1. LITERATŪROS APŽVALGA...10

1.1. Pienas ir jo rodiklių vertinimas...10

1.1.1. Pieno sudėtis...11

1.1.2. Pieno sudėtį įtakojantys veiksniai...14

1.1.3.Guvulių laikymo sąlygų įtaka pieno sudėčiai...15

1.1.4. Pašarų įtaka primilžiams ir pieno sudėčiai...15

1.2. Labiausiai Lietuje poplitusios karvų veislės ir jų įtaka pieno sudėties rodikliams...16

1.2.1. Populiariausios galvijų veislės Lietuvoje...17

1.3. Sezono įtaka pieno sudėčiai...18

1.4. Ūkio dydžio įtaka pieno sudėčiai...19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...22

2.1. Žaliavinio pieno sudėties rodiklių analizuojamų duomenų schema...22

2.2. Tyrimo schema...24

2.3. Statistinė analizė...25

3. TYRIMO REZULTATAI...26

3.1. Veiksnių (karvių veislės, šalies, sezono, ūkio dydžio) įtakos riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė...26

3.1.1. Veislės įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė...27

3.1.2. Šalies įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė...30

3.1.3. Sezonų įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė...31

3.1.4. Ūkio dydžio įtaka pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui...33

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ...35

IŠVADOS...38

PADĖKA...39

(4)

3

SANTRAUKA

Autorius: Rasma Dzimidienė

Tema: Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaka pieno sudėties rodikliams analizė

Darbo vadovė: Doc. dr. Loreta Šernienė

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedra.

Darbo apimtis: 45 puslapiai, 6 lentelės, 9 paveikslai, 75 literatūros šaltiniai.

Pieno ūkis Lietuvoje – viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. 2013 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos.

Pieno ūkiai Lietuvoje restruktūrizuojami ir modernizuojami, gyvuliai laikomi ir šeriami pažangiuose ūkiuose pagal naujausias technologijas. Nors pieno ūkių šalyje mažėja, tačiau daugėja ūkių, didinančių karvių skaičių bandose. Stambėjant pieno ūkiams, didėja karvių pieningumas, kyla darbo našumas. Gyvulių skaičiaus augimas, primilžio didėjimas ir pieno sudėties rodiklių gerinimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, šėrimą ir laikymo sąlygas, garantuojančias gyvulių gerovę. Norint pasiekti auščiausius pieno sudėties kriterijus reikia atsižvelgti į veiksnių visumą. Todėl buvo iškeltas toks darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaką pieno sudėties rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Atrinkti labiausiai paplitusias Lietuvoje karvių veisles, palyginti jų įtaką pieno sudėčiai (riebalai, baltymai, laktozė).

2. Palyginti skirtingų šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) gamintojų žaliavinio pieno sudėties rodiklius (riebalus, baltymus, laktozę).

3. Palyginti sezono įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams. 4. Palyginti ūkio dydžio įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams.

Tyrimo metu buvo analizuojami ir lyginami populiariausių Lietuvos karvių veislių žaliavinio pieno sudėties rodiklių (riebalų, baltymų, laktozės) duomenys, naudojantis 2012-2013 metų gyvulių produktyvumo kontrolės banko duomenimis.

(5)

4

Taip pat buvo analizuojami ir lyginami vienos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2013 metų žaliavinio pieno sudėties rodiklių (riebalų, baltymų, laktozės) duomenys, atsižvelgiant į šalies, sezono, ūkio dydžio įtaką.

Pieno sudėties rodikliai nustatyti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.

Tyrimų duomenys apdoroti aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Aprašomosios analizės metodu nustatyti kintamųjų rodiklių duomenų skaičius (n), aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai, bei mažiausios (Min) ir didžiausios (Max) reikšmės.

Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal daugybinio palyginimo (Bonferonni) metodą. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05.

Analizuojant veiksnių – karvių veislės, šalies, sezono, ūkio dydžio įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, kad veiksnių veislės, sezono, ūkio dydžio įtaka yra statistiškai reikšminga (p<0,05), o šalies įtaka pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, statistiškai nepatikima (p≥0,05).

Išvados:

1. Karvių veislių įtaka pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams statistiškai reikšminga (p≤0,05). Didžiausias riebalų ir baltymų kiekis proc., nustatytas Lietuvos žalųjų veislės karvių piene, didžiausias laktozės kiekis - Holšteinų veislės karvių piene.

2. Šalies (Lietuvos, Latvijos, Estijos) įtaka pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams statistiškai nereikšminga (p≥0,05).

3. Sezonas turėjo įtakos tik riebalų ir laktozės kiekiui piene (p≤0,05). Didžiausias riebalų ir baltymų kiekis karvių piene nustatytas žiemos mėnesiais, didžiausias laktozės kiekis - rudens laikotarpiu (p≤0,05)

4. Ūkio dydis turėjo įtakos visiems sudėties rodikliams (p≤0,05 ). Didžiausi riebalų ir baltymų rodikliai nustatyti ūkiuose iki 100 karvių ir nuo 501 iki 1000 karvių (p≤0,05).

Laktozės kiekis didžiausias ūkiuose nuo 501 iki 1000 karvių ir ūkiuose virš 1000 karvių (p≤0,05).

(6)

5

SUMMARY

Author: Rasma Dzimidienė

Theme: The analysis of influence of Lithuanian cows, country, season and size of farms on milk composition parameters.

Supervisor of the research: Assoc. dr. Loreta Šernienė

Place of implementation: Lithuanian university of Health Sciences, Faculty of Veterinary Medicine, Department of Food Safety and Quality.

Extent of work: 45 pages, 6 tables, 9 pictures, 78 literature sources.

Dairy farming in Lithuania is one of the most important branches of agriculture. In 2013, milk production made about one-fifth of the total agricultural production.

Dairy farms in Lithuania are being restructurized and modernized, animals are kept and fed in advanced farms according to the most modern technologies. Although the number of dairy farms in the country is decreasing, yet the number of farms which increase number of cows in herds is growing up. The bigger dairy farms, the better milk yield and work efficiency. The growth of number of animals, increase of yield and improvement of milk composition parameters can be achieved by improving genetic potential of animals, feeding and keeping conditions which guarantee welfare of animals. In order to achieve best milk composition criteria we should take into account entire factors. Therefore the following objective of the work was raised: To analyze the influence of Lithuanian cows, country, season and size of farms on milk composition parameters.

Tasks of work:

1. Select the most common breeds of cows in Lithuania, compare their influence on milk composition (fat, protein, lactose).

2. Compare raw milk composition indicators (fat, protein, lactose) in different countries (Lithuania, Latvia, Estonia).

3. Compare influence of season on milk composition (fat, protein, lactose) indicators. 4. Compare farm size influence on milk composition (fat, protein, lactose) indicators.

The study analyzed and compared data of raw milk composition indicators (fat, protein, lactose) of the most common Lithuanian cows breeds, it covered tha data of 2012-2013 sourced from the bank of monitoring of animals productivity.

(7)

6

Also, it was analyzed and compared the data of raw milk composition indicators (fat, protein, lactose) in one of Lithuanian milk processing plants in 2013, considering the influence of country, season and size of farm.

Composition of milk indicators was determined in an external laboratory State Company “Pieno tyrimai”.

The investigation data was processed using descriptive and statistical methods and statistical package SPSS (SPSS Inc., version Nr. 17). The method of descriptive analysis was used to identify number of data of variable indocators (n), arithmetic average and deviation of mean as well as minimum (Min) and maximum (Max) meanings.

The reliability of aritmetic average difference (p) was set according to the method of multiple comparison (Bonferonni). Differences are considered reliable when p<0,05.

When analyzing the factors such as breeds of cows, country, season, size of farm and their influence on milk composition (fat, protein, lactose) indicators it was identified that the influence of breeds, season, and size of farm is statisticaly significant (p≤0,05), whilst the influence of country on milk composition (fat, protein, lactose) indicators is statisticaly unreliable (p≥0,05).

Findings:

1. The influence of breeds of cows on milk composition (fat, protein, lactose) indicators statisticaly is significant (p≤0,05). The biggest quantity of fat and protein (percentage) was determined in Lithuanian Red Cattle Breed cows‘ milk, while the biggest quantity of lactose – in Holstein cows‘ milk.

2. The influence of country (Lithuania, Latvia, Estonia) on milk composition (fat, protein, lactose) indicators statisticaly is unreliable (p≥0,05).

3. A season influenced just the quantity of fat and lactose in milk (p≤0,05). The highest quantity of fat and protein in cows‘ milk was detected in winter months, while the biggest quanity of lactose – in autumn period (p≤0,05).

4. The size of farm had an influence to all compositional indicators (p≤0,05 ). The highest fat and protein indicators were detected in farms of up to 100 cows and from 501 to 1000 cows (p≤0,05). The content of lactose is highest in farms from 501 to 1000 cows and farms that have over 1000 cows (p≤0,05).

(8)

7

TERMINŲ IR TRUMPINIŲ PAAIŠKINIMAS

ES – Europos Sąjunga LR - Lietuvos Respublika VĮ – Valstybinė Įmonė LŽ – Lietuvos žalieji H – Holšteinai VJ – Vokietijos juodmargiai LJ - Lietuvos juodmargiai R – Riebalai B – Baltymai, L - Laktozė

(9)

8

ĮVADAS

Kaip pažymėta nacionalinėje 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijoje, pienininkystė yra svarbi ir pelninga žemės ūkio šaka [73].

“Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. 2013 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos” [63].

Pienas – tai labia sudėtinga biologinė sistema, o jo sudedamosios dalys nėra stabilios ir priklausio nuo daugelio veiksnių, o taip pat ir nuo karvės sveikatos būklės.[44].

Autoriai Mišeikienė, Rudejevienė, Pečiulaitienė [29]. Natūralus karvių pienas nepakeistos pirminės sudėties turi riebalų nuo 2–7 proc., baltymų 2-5 proc., laktozės 3-6 proc [21].

Vykdant pieninių galvijų selekciją pagal produktyvumą, svarbu nustatyti, kokia bus karvių pieno sudėtis. Autoriaus A. Šileikos [50] teigimu “didėjant pieningumui, pieno baltymingumas ir riebumas beveik nesikeičia, o didinant baltymingumą, pieningumas – mažėja, riebumas – dažniausiai didėja”.

Kontroliuojamų karvių produktyvumas 2013–2014 metais buvo - Lietuvos Juodmargių riebalai - 4,25proc., baltymai – 4,40 proc.; Lietuvos Žaliųjų riebalai 4,37 proc., baltymai 4,59 proc.; Vokietijos Juodmargių riebalai 4,31 proc., baltymai 4,46proc.; Holšteinų riebalai 4,18 proc., baltymai 4,41proc. [19]. Lietuvoje pieno ūkiams reikalavimai labia artimi ES.

Šiuo metu Lietuvoje yra kontroliuojama daugiau kaip 46 proc. laikomų karvių. Atlikus surašymą, matome, kad Lietuvoje vis dar vyrauja, smulkūs ūkiai. Lietuvos pieno ūkis išlieka mažiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių – tik 2–6 karvės. Jeigu imtume stambesnius komercinius Lietuvos pieno ūkius, tai juose 2014m. vidutiniškai laikomos 36 karvės [22]. Per paskutinius kontrolės metus pieninių veislių galvijų produktyvumas išaugo 4,8 procento, daugėjo ir pieno riebalų ir baltymų – atitinkamai 4,6 ir 4,1 procento, lyginanty su paskutiniais 2 kontrolės metais (Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa).

Kaimyninėje šalyje Latvijoje 2014 - 2015m. kontroliuojamų karvių buvo laikoma 31.848. Riebalų buvo rasta 4,03 proc., o baltymų - 3,27 proc. Vidutinis ūkis Latvijoje 2015 metais siekia 131 karvių [74]. Vidutinis bandos dydis Estijoje per 2015 metus buvo 133 karvių, o tai yra 4 karvėmis daugiau nei prieš metus. Didžiausias pokytis buvo ūkiuose nuo 11 iki 50 karvių. Tokių ūkių 2015 metais sumažėjo, o padaugėjo ūkių su 100 ir daugiau karvių [75].

(10)

9

“Karvių pieno sudėtis per metus kinta. Pavasarį pablogėja pašarų kokybė, taip pat ir pieno sudėtis: piene sumažėja baltymų ir riebalų. Be abejo, nemažą įtaką šiems pokyčiams turi šiluma bei šaltis. Tačiau esant normalioms laikymo sąlygoms (t. y. išskiriant šilumos ar šalčio stresą), pieno riebumo mažėjimas sutampa su žiemojimo laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį. Vasaros metu pieno riebumas yra mažesnis negu žiemą 0,2-0,3 proc., o rudenį – 0,2-0,4 proc. didesnis nei pavasarį. Rudenį riebalų piene būna daugiau” [33].

Riebalų ir baltymų svyravimą per metus, labiausiai įtakoja sezoniškumas, o mažiausiai– laktozę ir chloridus. [6]

Šiuo metu Lietuvoje pieno ūkiai intensyviai modernizuojami ir restruktūrizuojami, tokiuose ūkiuose gyvuliai šeriami ir laikomi pagal naujas technologijas. Smulkūs pieno ūkiai stipriai mažėja, bet didėja ūkių didinančių karvių skaičių bandose. Tokiuose ūkiuose lengviau pasiekiamas didesnis primilžis, gerėja gyvulių šėrimo ir laikymo sąlygos, kurios garantuoja gyvulio gerovę. Tokiu atveju kyla darbo našumas

Darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos karvių veislių, šalies, sezono ir ūkio dydžio įtaką pieno sudėties rodikliams.

Darbo uždaviniai: 1. Atrinkti labiausiai paplitusias Lietuvoje karvių veisles, palyginti jų įtaką pieno sudėčiai (riebalai, baltymai, laktozė).

5. Palyginti skirtingų šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) gamintojų žaliavinio pieno sudėties rodiklius (riebalus, baltymus, laktozę).

6. Palyginti sezono įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams. 7. Palyginti ūkio dydžio įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams.

(11)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Pienas ir jo rodiklių vertinimas

Pieno produkto grandinė prasideda nuo žaliavinio pieno, todėl labai svarbu žinoti kokie rodikliai įtakoja pieno sudėtį bei kokybę [11].

“Artinant pieno supirkimo kokybės vertinimą prie ES reikalavimų, nuo 1999m., šalyje pradėta diegti nauja pieno supirkimo ir jo kokybės nustatymo sistema, t.y. už pieną atsiskaitoma pagal VĮ ,,Pieno tyrimai” (akredituota laboratorija pagal standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus)analizių rezultatus. Joje rutininių kokybės nustatymo metodų tikslumas užtikrintas pamatiniais metodais, atliekamais pagal Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninį reglamentą, atitinkantį Europos Tarybos sprendimą 91/180/EEB”.

Pieno kokybė nusakoma: a Natūralumas;

b Cheminė sudėtis (riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos);

c Pirminės pieno savybės (spalva, kvapas, konsistencija, išvaizda, tankis, tūgštumas ir t.t.) d Mechaninis užterštumas;

e Bakterinis terštumas;

f Užterštumas pašalinėmis (nenatūraliomis) medžiagomis.

VĮ „Pieno tyrimai“ “laboratorijoje pieno sudėties rodikliai – riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene procentais nustatomas ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 - 15 ir nuo 16 - 31 mėnesio dienos. Jeigu per įskaitinį laikotarpį atlikti keli pieno sudėties (riebalų, baltymų ) tyrimai, tam laikotarpiui taikomi vidutiniai per šį laikotarpį supirkto pieno sudėties rodikliai, apskaičiuoti pagal per šį laikotarpį atliktų pieno sudėties rodiklių aritmetinius vidurkius (2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-241 redakcija) [21]. Faktinis pieno kiekis perskaičiuojamas į bazinį vadovaujantis Žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) į bazinį pieno kiekį metodika. (Patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998m.vasario 12 d. įsakymu Nr. 67 „Dėl 1997 11 03 įsakymo Nr. 637 papildymo ir žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) metodikos patvirtinimo“). Laboratorija kartu su pieno sudėties rodikliais

(12)

11

kiekvieną kartą pateikia ir perskaičiavimo koeficientą. Perskaičiavimo koeficientas nustatomas vertinant pieno sudėties tyrimo rezultatų šimtąsias procento dalis”.

1.1.1. Pieno sudėtis

Ramanausko ir R. Narkevičiaus [7] straipsnyje rašoma, “kad karvių pienas yra sudėtinga koloidinė polidispersinė sistema, kurioje yra iki 200 įvairių komponentų, kuriame yra lengvai įsisavinamos maisto medžiagos, reikalingos organizmui: riebalai, baltymai, angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, vitaminai, fermentai, organinės rūgštys bei kitos imuninės medžiagos reikalingos žmogaus organizmo atsinaujinimui. Visi pieno komponentai sudaro stabilią pieno sistemą, kuri yra jautri daugelio faktorių poveikiui”.

Vertinant pieno sudėtį labiausiai atsižvelgiama į pieno riebalus, baltymus ir laktozę.

Natūralus karvių pienas nepakeistos pirminės sudėties turi (2-7 proc.) riebalų kiekį, baltymų (2-5 proc.), ir laktozės kiekį nuo (3-6 proc.)[21].

Pieno riebalai – tai mišinys trigliceridų, t.y. glicerolio ir riebalų rūgščių esterių. Piene riebalai sudaro smulkius rutulėlius apsuptus plona plėvele, kuri neleidžia jiems sulipti. Rutulėliai matomi, tik per mikroskopą. Perdirbant pieną labai svarbus tų rutulėlių dydis. Kuo jie didesni, tuo greičiau sumušamas sviestas, mažiau riebalų patenka į pasukas. Rutulėlių dydis priklauso nuo karvių veislės ir kitų savybių.

Pieno riebalų sudėtis susideda iš riebalų rūgščių: sočiųjų apie 60 proc. ir 40 proc. neprisotintų riebalų rūgščių. Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos pieno riebalams, tai gyvulių veislė, pašarai, laktacija ir k. t.

Riebalų kiekio kitimas aiškiai matomas 1 paveiksle,pateiktame VĮ „Pieno tyrimai”.

(13)

12

(1 pav. Vidutinis riebalų kiekio kitimas 1998 01 – 2014 12 [68]).

Baltymai. –Tai pieno biologinės ir maistinės vertės taip pat ir gyvulių produktyvumo rodiklis. “Tai – svarbiausia pieno sudėtinė dalis. Baltymai sintetinami pieno liaukoje iš aminorūgščių, kurias čia atneša kraujas. Piene yra daugiau kaip 20 įvairių baltymų. Juos galima skirstyti į atskiras grupes: kazeiną ir jo frakcijas, išrūginius baltymus (laktoalbuminą ir globuliną) ir jų frakcijas, riebalų rutulėlių plėvelių ir kitus baltymus. Pieno baltymuose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių.

Kazeinas yra pagrindinis pieno baltymas, kuris sudaro apie 78 - 85 proc. visų pieno baltymų. Nuo piene esančių baltymų tipo, tuo pačiu ir nuo genotipo genų, priklauso ne tik pieno kokybė, bet ir jo tinkamumas vieniems ar kitiems pieno produktams gaminti. Trys pagrindinės pieno baltymų kazeinų frakcijos (alfaS1, beta, kapa) ir beta - laktoglobulinas atskleidžia galvijų pieno baltymų genetinės įvairovės rezultatą, kuris lemia pieno fizikines ir chemines savybes” [27]. “Daugybe tyrimų nustatyta, kad beta-laktoglobulino ir kazeinų genai turi skirtingus alelinius variantus, nuo kurių priklauso pieningumas, pieno riebumas bei baltymingumas, bet ypač pieno kokybinė sudėtis”, o nuo jos – ir perdirbamosiosios pieno savybės [34].

Baltymų kiekio kitimas matomas 2 paveiksle.

(14)

13

(2 pav. Vidutinis baltymų kiekio kitimas 1998 01 -2014 12 [68]).

Laktozė – tai pati pagrindinė pieno sudedamoji dalis. Ji iš kraujo gliukozės susidaro, tik pieno liaukoje.

Pastarosios virtimas laktoze yra labai sudėtingas procesas. Kaip teigia kaikurie autoriai, “kad amino rūgštims dezaminuojantis pieno liaukoje, panašiai kaip ir kepenyse, angliavandeniai gali susidaryti iš amino rūgščių skilimo produktų. Laktozė sudaro 90 proc. visų piene esančių angliavandenilių. Natūraliame sveikų karvių piene yra nuo 4,5 proc. iki 5,2 proc. laktozės, kuri susidaro pieno liaukoje iš kraujo gliukozės jai susijungus su fosforilo galaktoze. Daugiausia laktozė piene būna laisvame pavidale ir tik nedidelė dalis –– surišta su kitais angliavandeniais ar baltymais” [5]. Kaip ir kitų pieno sudėtinių dalių – laktozės kiekis priklauso, nuo gyvulio veislės, fiziologinės būklės, gyvulio individualių savybių.

Laktozės kiekio kitimas matomas 3 paveiksle.

(15)

14

(3 pav. Vidutinis laktozės kiekio kitimas 1998 01 – 2014 12 [68]).

1.1.2. Pieno sudėtį įtakojantys veiksniai

Lietuvoje šiuo metu galvijų selekcija stipriai kreipiama į pieno riebumo, baltymingumo ir pieno išmilžių didinimą. Šiems kriterijams pasiekti svarbu atkreipti dėmesį į juos įtakojančius veiksnius.

Daugelis autorių teigia, “kad pieno sudėtį įtakoja gyvulio veislė, amžius, laktacijos laikotarpis, veršingumas, ruja, produktyvumas, šėrimas, pašarų cheminė sudėtis, laikymas, klimatas, aplinkos sąlygos, melžimas, sveikata ir kt. [1, 2, 27, 37, 39, 45, 53]. Jei į tai neatsižvelgiama, gali sumažėti primilžis, pablogėti karvės sveikata. Dėl šių priežasčių gali sutrikti reprodukcija, piene sumažėti maistingųjų medžiagų”, o tai įtakoja ir prastesnę pagamintų produktų kokybę.

Pieno sudedamų dalių kitimas labia daug priklauso nuo pašarų ir jų trūkumo arba pertekliaus. Nuo melžimų skaičiaus per parą [25]. Autoriaus A. Žako [55] mano, kad “pieno sudėtį įtakoja negenetiniai veiksniai, tokie kaip metai, mėnuo, ūkis, sezonas, laktacijos, amžius veršiavimosi metu, laktacijos mėnuo”.

Kiti autoriai taip pat teigia, “kad sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene” [34].

Visa tai apibendrinus, galima teigti, kad pieno sudėčiai ir savybėms turi įtakos daug veiksnių, tokie kaip: gyvulių laikymo sąlygos, šėrimas, karvių veislė, sezoniškumas, ūkių dydis, gyvulių sveikata, klimatinės sąlygos, taip pat pašarų sudėtis, laktacijos periodas ir daug kitų veiksnių.

(16)

15

1.1.3. Gyvulių laikymo sąlygų įtaka pieno sudėčiai

Literatūroje rašoma, kad “pieno ūkių savininkai, norėdami pasiekti ir išlaikyti pieno ūkių konkurencingumą, privalo didinti karvių produktyvumą, gerinti gyvulių priežiūrą laikydamiesi pieno gamybos technologijų reikalavimų. Didinant pieno ūkio rentabilumą, svarbu fermoje įrengti optimalią melžimo sistemą. Ją renkantis, reikia įvertinti investicijų ir patalpos poreikį bei melžimo sąlygas” [48].

Didelę įtaką produktyvumui turi: švelnus elgesys su gyvūnais, tinkamas tvarto mikroklimatas, tinkamai paruoštos guoliavietės, taisyklingas melžimas, tvarkinga įranga, griežtas higienos

laikymąsis[46].

Karvėms fermose turi būti užtektinai didelė erdvė. Tada gyvuliai patiria mažiau streso. Be to stresą melžiamoms karvėms gali sukelti ir varžymasis dėl maisto, vandens, netinkamos guoliavietės. Stersą sukelia triukšmas, dulkės, šiurkštus elgiasys, transportavimas ir t.t

Norint pasiekti aukščiausią produktyvumą, tvartuose gyvuliams turi būti palankios sąlygos. Tvartuose karvės turi jaustis laisvai. Estijos mikslininkai, įvertinę galvijų laikymo

technologijas nurodė, kad “sistema kurioje gyvuliai laikomi pririšti, neigiamai veikia karvių gerovę bei slopina normalią jų elgseną. Jau per parą galima įvertinti karvių laikymo sąlygų privalumus ir trūkumus, stebint karves tvartuose ir vertinant jų elgesį” [16, 31].

Oro drėgmė ir tempetarūra taip pat veikia gyvulio organizmą, o tai turi įtakos pieno sudėčiai. A. Kabašinskienės [15] straipsnyje teigiama, kad ganykliniu laikotarpiu gyvuliams reikia skirti ypatingą dėmesį, ir sudaryti kuo geresnes priežiūros ir gyvenamosios aplinkos sąlygas.

1.1.4. Pašarų įtaka primilžiams ir pieno sudėčiai

Literatūroje rašoma, kad “riebų ir baltymingą pieną galima gauti tuomet, kai karvės racione netrūksta energijos ir visų būtinų maisto medžiagų, kai pašarai tinkamai paruošiami šėrimui ir derinami tarpusavyje, atsižvelgiant į gyvulio poreikius” [34].

Labai svarbią reikšmę pieningumui turi pašarai. Jeigu gyvuliai bus šeriami nevisaverčiais, nesubalansuotais pašarais, tai gali nukentėti pieningumas nuo 25-50 proc.. Karvių primilžiai ypač sumažėja, kai racione trūksta baltymų.

Literatūros šaltiniai teigia, kad “norint padidinti pieningumą, karves reikia šerti tik daug energinės vertės turinčiais pašarais” [15, 47].

(17)

16

Apibendrinimui: šėrimas turi didžiulę įtaką pieno sudėčiai. Norint, kad pienas būtų riebus, karvės racione turi būti pakankamai virškinamosios ląstelienos. Baltymingumą nulems tinkamas aprūpinimas energija. Norint gauti geresnės sudėties pieną, gyvulio racione tūri būti visų reikalingų maistinių mediagų.

1.2

Labiausiai Lietuvoje paplitusios karvių veislės ir jų įtaka pieno sudėties

rodikliams

Nacionalinis turtas tai Lietuvos ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai, kuris turi selekcinę, ekonominę, mokslinę, ekologinę, kultūrinę, istorinę svarbą Lietuvos Respublikai ir yra svarbi pasaulinės žemės ūkio įvairovės ir visos biologinės įvairovės dalis [20].

Pagal 2007-2013 metų žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtros programą, tiksli produktyvumo apskaita lemia sėkmingą galvijų selekcijos procesą. Tai būtina priemonė gerinant bandos sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą ir konkurencingumą. Taip pat tai prioritetinės reikšmės priemonė investicijų požiūriu, nuosekliai plėtojant nacionalinę veislininkystę ir siekiant lygiavertės partnerystės su kitomis šalimis [72].

Atrenkant pieninius galvijus selekcijai pagal produktyvumą, reikia nustatyti, kaip tai įtakos pieno sudėtį. Pasak Šileikos [50], didėjant pieningumui, pieno baltymingumas ir riebumas beveik nesikeičia, o didinant baltymingumą, pieningumas – mažėja, riebumas – dažniausiai didėja.

(18)

17

1.2.1. Populiariausios galvijų veislės Lietuvoje

Analizuojant duomenis apie galvijų veisles, nustatyta, kad per 2013–2014 m. Lietuvoje yra vidutiniškai apie 142.333 kontroliuojamų karvių. Vidutinis karvių produktyvumas 6.968 kg. Pieno riebumas – 4,27 proc., pieno baltymingumas – 3,33 proc.

Nustatyta, kad 2013-2014m. daugiausia šalyje auginama Lietuvos juodmargių veislės galvijų. Šios veislės karvės sudaro iki 65 proc., visų Lietuvoje veisiamų galvijų. Pieno riebumas – 4,37 proc., pieno baltymingumas – 3,42 proc.

Gerinant Lietuvos juodmargius, stengiamasi didinti pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą, gerinti tešmens morfologines ir fiziologines savybes ir nepabloginti mėsinių savybių [62].

Antrą vietą ūkiuose užima Lietuvos žaliųjų karvių veislė. Tos veislės karvių priskaičiuojama 30.295, tai užima 21 proc.visų kontroliuojamų karvių skaičiaus. Pieno riebumas sieskia iki – 4,37 proc., pieno baltymingumas – 3,42 proc. Pieno vidutiniškai primelžiama iš karvės apie 6.981 kg.

Holšteinai – viena iš labiausiai paplitusių pieninio tipo karvių veislių visame pasaulyje. Šiai veislei susiformuoti padėjo Olandijos juodmargai. Tai didžiausio pieno produktyvumo galvijai. “Lietuvoje šie galvijai naudojami Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumui gerinti” [72]. 2013-2014m. mūsų šalyje šios veislės karvių kontroliuojamose bandose buvo priskaičiuota iki 11.857vnt. Tai, tik 8 proc., nuo visų kontroliuojamų karvių skaičiaus. Pieno riebumas -4,18 proc., baltymingumas – 3,33 proc. Pieno vidutiniškai primelžiama iš karvės apie 8.231 kg.

Pagal populiarumą 2013 – 2014m. toliau seka kitos veislės kurios užima 1 proc., visų kontroliuojamų karvių veislių.

Vokietijos juodmargių ūkiuose auginama iki 802vnt. Visos kitos veislės nesiekia net 1 proc., laikomų karvių mūsų kontroliuojamuose ūkiuose [19]. Tai puikiai atsispindi 4 paveiksle.

(19)

18

(4 pav. Atskirų veislių kontroliuojamų karvių skaičius proc. 2013-2014m.)

1.3 Sezono įtaka pieno sudėčiai

Lietuvoje pieno gamybos sezoniškumo koeficientas yra gana didelis, pieno pasiūla vasarą du kartus didesnė negu žiemą.

Autorių teigimu “didelius primilžius vasarą skatina šviežia žolė, grynas oras, laisvas karvių judėjimas, saulės spinduliai. Stabilų produktyvumą per visą ganiavos laikotarpį padeda išlaikyti ne tik pakankamas kiekis žolinių pašarų, bet ir tinkamai organizuotas karvių melžimas” [15].

Ryškiausiai pieno sudėtis kinta du kartus per metus, tai kovo-birželio mėn. ir rugsėjo –vasario mėn. Juos galima susieti su temperatūros pokyčiais bei pašarų kokybe. Pavasarį pablogėja pašarų kokybė, taip pat ir pieno sudėtis. Atliktais tyrimais nustatyta, kad “esant normalioms karvių laikymo

(20)

19

sąlygoms, pieno riebumo mažėjimas sutampa su žiemojimo laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį”.

“Krintant temperatūrai, pienas tampa riebesnis, o esant karščiams – mažėja, ypač griaudžiant perkūnijoms. Saulėtomis ir šiltomis dienomis gyvuliai jaučia stresą, pakilus temperatūrai iki 24 0

C – sumažėja išmilžis. Optimaliausia oro temperatūra tvartuose, turi būti 3-17 0C; oro drėgnumas 60-75 proc. Kuo dažnesnis karvių valymas ir reguliarus mocionas padidina pieno riebumą 0,17 - 0,24 proc.” [16,27,31].

Vasarą pieo reibumas nustatytas mažesnis negu žiemą 0,2 - 0,3 proc., o rudenį - 0,2 - 0,4 proc., didesnis nei pavasarį. Rudens laikotarpiu, riebalų ir baltymų būna daugiau[16].

Pieno sudėtis dar priklauso ir nuo laktacijos, kuri trunka apie 300 dienų. Per šį laikotarpį ji keičiasi mažiausiai tris kartus.

1.4 Ūkio dydžio įtaka pieno sudėčiai

Lietuvos pieno ūkio ekonominių gamybinių rodiklių palyginimo su kitomis šalimis analizė rodo, kad eilėje sričių pieno ūkis dar atsilieka nuo išsivysčiusių ES šalių. “Pažymėtini šie pieno ūkio konkurencingumo trūkumai:

• neracionali žemės ūkio subjektų struktūra, dominuoja smulkūs, mažo investicinio pajėgumo ūkiai, daug pieno ūkių yra besiformavimo stadijoje;

• Lietuvoje karvių produktyvumas yra apie 35 proc. žemesnis, palyginti su ES vidutiniu karvių produktyvumu;

• riebalų ir baltymų lygis lietuviškame piene yra žemesnis negu ES šalyse; • lėtai įgyvendinami veterinarijos ir higienos reikalavimai pienininkystės

ūkiuose, (2004 metais tik 9 proc. ūkių pilnai atitiko veterinarijos ir higienos reikalavimus); • nepakankama pieno kokybė, palyginti mažos pieno gamintojų kainos (lyginant su analizuojamų šalių pieno kaina yra mažesnė daugiau kaip 2 kartus), neskatina pieno ūkių plėsti pieno gamybos, ūkiai stokoja lėšų modernizavimui bei efektyvumui didinti;

• pieno ūkiams per trumpas pereinamasis laikotarpis, skirtas veterinariniams-higieniniams reikalavimams įgyvendinti “[3].

(21)

20

Žinoma, karvės produktyviausios ir sveikiausios yra jauname amžiuje. Skandinavijos mokslininkų atliktais tyrimais pastebėta, kad stambėjant ūkiui, jaunėja karvių amžius, vyresnės karvės išbrokuojamos.

Amerikos mokslininkai teigia, kad “tik vyresnių laktacijų (4 – 5) karvės visiškai atskleidžia savo paveldimąsias savybes. Esant skirtingai laktacijai galima pastebėti pieno nuostolius, susijusius su somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimu karvės piene” [38].

Surašymas parodė, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai [64]. Vidutinis Lietuvos pieno ūkis išlieka mažiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių – tik iki 20 karvių [19]. Jeigu imtume stambesnius komercinius Lietuvos pieno ūkius, tai juose vidutiniškai laikomos 36 karvės. Stambiausi ūkiai, kuriuose 2014 metais buvo laikoma daugiau nei 100 karvių, sudaro tiktai 0,37 proc.

Kaip pasiskirstęs bandų skaičius Lietuvoje bėgant metams, galima įžvelgti 5 paveiksle Bandų

pasiskirstymas pagal karvių skaičių [19].

* − bandų skaičius – No. of herds

(5 pav. Bandų pasiskirstymas pagal karvių skaičių *[19])

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro oficialiais duomenimis, pateikta informacija 6 paveiksle apie laikomų melžiamų karvių kiekį per 2013-2014 metus.

(22)

21

(6 pav. Laikomų melžiamų karvių kiekis per 2013-2014 metus [54]).

Kaimyninėje šalyje Latvijoje 2014 - 2015m. kontroliuojamų karvių buvo laikoma 31.848. Rebalai 4,03proc., baltymų rasta 3,27proc. Vidutinis ūkis Latvijoje 2015 metais siekia 131 karvių [74].

Vidutinis bandos dydis Estijoje per 2015 metus buvo 133 karvės, o tai yra 4 karvėmis daugiau nei prieš metus.Didžiausias pokytis buvo ūkiuose nuo 11 iki 50 karvių. Tokių ūkių 2015metais sumažėjo. O padaugėjo ūkių su100 ir daugiau karvių [75].

75% 15% 10%

Gamintojų, pardavusių pieną supirkėjams

per 2013

2014

apskaitos metus,

pasiskirstymas pagal laikomas melžiamas

karves

Gamintojai turintys 1-5 karves 25.974 Gamintojai turintys 6 -14 karves 5.345 Gamintojai turintys 15 ir daugiau karvių 3.441

(23)

22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Žaliavinio pieno sudėties rodiklių analizuojamų duomenų schema

Magistrinis darbas atliktas 2014 – 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje. Magistriniame darbe naudojausi specialia literatūra ir žaliavinio pieno sudėties rodikliais, ištirtais VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje.

Pirmajame tyrimų etape buvo atliekama specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas, tiriamųjų ūkių pieno sudėties duomenų kaupimas.

Antrajame tyrimų etape atlikta pasirinktų ūkių pieno sudėties rodiklių analizė ir įvertinimas. Tyrimo metu buvo analizuojami ir lyginami populiariausių Lietuvos karvių veislių žaliavinio pieno sudėties rodiklių (riebalų, baltymų, laktozės) duomenys, naudojantis 2012-2013 metų gyvulių produktyvumo kontrolės banko duomenimis. Analizei buvo panaudoti 4.068 laktacijas užbaigusių karvių pieno tyrimų įrašai. Populiariausiomis buvo laikomos tos veislės, kurių skaičius tarp kontroliuojamų karvių duomenų buvo dižiausias. Veislės buvo atrinktos, atsižvelgiant į didžiausią, atskirų veislių, kontroliuojamųjų karvių skaičių.

Taip pat buvo analizuojami ir lyginami vienos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2013 metų žaliavinio pieno sudėties rodiklių (riebalų, baltymų, laktozės) duomenys, atsižvelgiant į šalies, sezono, ūkio dydžio, įtaką. Analizei buvo panaudoti 5.431 įrašai.

Tyrimui buvo atrinkta iš kiekvienos šalies ( Lietuvos, Latvijos , Estijos) po ūkį, pagal ūkio dydžio kategorijas (ūkis iki 100 karvių; nuo 101 iki 500 karvių; nuo 501 iki 1000 karvių; virš 1000 karvių). Ūkiai lyginami pagal sezoniškumą (pavasaris, vasara, ruduo, žiema). Analizuojami veiksniai ir jų kiekis (N) pavaizduoti (1 lentelėje. Analizuojamų veiksnių duomenų kiekis). Pieno sudėties rodikliai nustatyti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Kurioje riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai nustatomi infraraudonųjų spindulių prietaisu Laktoskopu (LactoScopeFTIR). Tiriant matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių pieno sudedamųjų dalių kiekis. Kai pienas baigiamas tirti, tyrimų duomenys iš karto įrašomi į duomenų bazę [70].

(24)

23

(1 Lentelė. Analizuojamų veiksnių duomenų kiekis).

Veiksnys Duomenų kiekis (N)

Populiariausios Lietuvos karvių veislės Lietuvos juodmargiai 990.604 Lietuvos žalieji 325.516 Vokietijos juodmargiai 10.839 Holšteinai 10.414 Šalis Lietuva 1.085 Latvija 168 Estija 178 Sezonas Pavasaris 341 Vasara 332 Ruduo 326 Žiema 362

Ūkio dydis Iki 100 karvių 248

Nuo101 Iki 500 karvių 264 Nuo 501 iki 1000 karvių 435

Virš 1000 karvių 414

(25)

24

2.2 Tyrimo schema

I ETAPAS

Literatūros paieška, sisteminimas, tiriamųjų ūk ių pieno sudėties duomenų kaupimas

Duomenų apdorojimas

II ETAPAS

Duomenų analizavinas Atskirų ūkių atrinkimas pagal

ūkio dydį 1 . 361 įrašai Atskirų šalių Lietuvos,

Latvijos, Estijos ūkių duomenų kaupimas

1.431 įrašai

Atskirų sezonų pavasario, vasaros, rudens, žiemos duomenų

atrinkimas 1.361 įrašai Populiariausių

Lietuvos karvių v eislių atranka

1.012.942 karvių

Gautų rezultatų lyginimas

III ETAPAS

Išvadų rašymas Gautų duomenų

(26)

25

2.3 Statistinė analizė

Tyrimų duomenys apdoroti aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Aprašomosios analizės metodu nustatyti kintamųjų rodiklių duomenų skaičius (n), aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai, bei mažiausios (Min) ir didžiausios (Max) reikšmės.

Veislės įtakos pieno sudėties rodikliams analizė buvo atlikta naudojant Gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų banku. Tyrimui buvo atrinkti 2012-2013 metų (2 metų) laktacijas užbaigusių karvių duomenys. Analizei buvo panaudoti 990.604 Lietuvos juodmargių, 325.516 Lietuvos žaliųjų, 10.839 Vokietijos juodmargių, 10.414 Holšteinų kontroliuojamų karvių pieno tyrimų rezultatai.

Veiksnių - šalies, sezono, ūkio dydžio, atskirų šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) duomenys buvo suskaidyti pagal ūkio dydžio įtaką šalies ribose ir įvertinta įtaka kintamiesiems (riebalų, baltymų, laktozės kiekiui) analizė atlikta pavienių veiksnių įtakos (ANOVA) metodu. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal daugybinio palyginimo (Bonferonni) metodą. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05.

(27)

26

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1

Veiksnių (karvių veislės, šalies, sezono, ūkio dydžio) įtakos riebalų,

baltymų, laktozės kiekiui analizė.

Analizuojant veiksnių – karvių veislės, šalies, sezono, ūkio dydžio - įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, kad veiksnių veislės, sezono, ūkio dydžio įtaka yra statistiškai reikšminga (p≤0,05). Šalis pieno sudėties rodikliams įtakos neturėjo p≥0,05.

(2 lentelė. Veiksnių (karvių veislių, sezono ir ūkio dydžio) įtaka pieno sudėties rodikliams).

Veiksniai Pieno sudėties rodikliai

Riebumas, proc Baltymingumas, proc Laktozė, proc.

F P F P F P

Veislė 249,713 0.0001 68,580 0.0001 103,012 0.0001

Šalis - n - n - n

Sezonas 14,740 0.0001 33,514 0.0001 132,010 0.0001 Ūkio dydis 67,490 0.0001 121,572 0.0001 11,627 0.0001 Veiknio įtaka reikšminga, kaip p≤0,05, nereikšminga (n), kai p≥0,05

Vertinant veiksnių įtakos stiprumą (F kriterijus) riebumui nustatyta, kad pieno riebumui didžiausią įtaką turėjo veislė, mažiausią - sezonas (249,7˂14,7). Pieno baltymingumui didžiausią įtaką turėjo ūkio dydis, mažiausią - sezonas (121,6˂33,5). Laktozei didžiausią įtaką darė sezonas, mažiausią - ūkio dydis (132,0˂11,6).

(28)

27

3.1.1. Veislės įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė

Paanalizavus laikomų karvių skaičių, pagal atskiras veisles 2012-2013m., statistiką, buvo atrinktos populiariausios karvių veislės ( 7 pav.).

(7 pav. Atskirų veislių vidutinis karvių skaičius 2012-2013 metais proc.).

Analizuojant veislių įtaką sudėties rodikliams (R, B, L) nustatyta, kad veislė turi įtakos (p≤0,05) visiems sudėties rodikliams (3 lentelėje).

74% 24% 1% 1%

Atskirų veislių vidutinis karvių skaičius

2012

-

2013

metais %

Lietuvos juodmargiai 990.604 Lietuvos žalieji 325.516 Vokietijos juodmargiai 10.839 Holšteinai.10.414

(29)

28

(3 lentelė. Veislės įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė). Sudėties rodiklis Lietuvos karvių veislė Vidurkis ± Standartinis

nuokrypis Riebalai proc. Lietuvos juodmargiai 4,401 ± 0,9722,4,3

Lietuvos žalieji 4,588 ± 0,9804,3,1

Vokietijos juodmargiai 4,457± 0,9082,1,4

Holšteinai 4,413 ± 0,9682,3,1

Baltymai proc. Lietuvos juodmargiai 3,424 ±0,4832,4,3

Lietuvos žalieji 3,572 ± 0,4974,3,1

Vokietijos juodmargiai 3,380 ±0,4462,4,1

Holšteinai 3,514 ± 0,4762,3,1

Laktozė proc. Lietuvos juodmargiai 4,857± 3,030 2,4,3

Lietuvos žalieji 5,293± 3,2604,3,1

Vokietijos juodmargiai 5,297 ± 3,3502,4,1

Holšteinai 5,353 ± 3,2702,3,1

Skirtumas tarp veislių 1, 2, 3, 4

rodiklio ribose statistikai patikimas, kai p≤0,05.

(30)

29

(8. Pav. Populiariausių karvių veislių sudėties rodiklių vidurkai).

Analizuojant 8 paveikslą matome, kad didžiausias riebalų ir baltymų kiekis, kai (p≤0,05) buvo rastas Lietuvos žalųjų karvių veislės (4,59 -3,57). Tai net 1,89 proc. riebalų daugiau, negu Lietuvos juodmargių karvių veislės. Jų kiekis mažiausias (4,40 proc.) ir 0,19 proc. baltymų daugiau, lyginant su Vokietijos juodmargių veislių karvėmis. Šių karvių baltymų kiekis nustatytas mažiausias (3,38 proc.). Holšteinų veislės karvių riebalų kiekis labai artimas Vokietijos juodmargių karvių veislei. Skirtumas tik (0,04 proc.), o baltymų kiekių vidurkiai statistiškai artimi Lietuvos juodmargių su Vokietijos juodmargių karvių veislėmis (3,42 - 3,38 proc.).

Pagal laktozės kiekį piene išsiskyrė Holšteinų veislės karvės. Nustatytas didžiausias (p≤0,05) laktozės kiekis 5,35 proc., lyginant su kitomis tyrimui atrinktomis karvių veislėmis. Mažiausias laktozės kiekis nustatytas Lietuvos juodmargių veislės karvėms 4,86 proc., tai net 0,50 proc., mažesnis už Holšteinų veislės karvių gautą laktozės kiekį. Statistiškai mažiausias laktozės kiekio kitimas, kai (p≤0,05) matomas tarp veislių Lietuvos žalųjų ir Vokietijos juodmargių karvių, tik 0,004 proc.

Riebalai % Baltymai % Laktozė % Lietuvos juodmargiai 4,401 3,424 4,857 Lietuvos žalieji 4,588 3,572 5,293 Vokietijos juodmargiai 4,457 3,380 5,297 Holšteinai 4,413 3,514 5,353 4,401 3, 424 4, 857 4, 588 3, 572 5, 293 4, 457 3, 380 5, 297 4, 413 3, 514 5, 353

Populiariausių karvių veislių

sudėties rodiklių vidurkiai %

(31)

30

3.1.2. Šalies įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė

(4 Lentelė. Šalies įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė).

Sudėties rodiklis Šalis

Vidurkis ± Standartinis nuokrypis

Riebalai, proc. Lietuva 4,303 ± 0,008

Latvija 4,009 ± 0,028

Estija 3,824 ± 0,021

Baltymai, proc. Lietuva 3,476 ± 0,006

Latvija 3,293 ± 0,021

Estija 3,315 ± 0,015

Laktozė, proc. Lietuva 4,390 ± 0,004

Latvija 4,518 ± 0,013

Estija 4,524 ± 0,010

Skirtumas tarp šalių 1,2,3

rodiklio ribose statistiškai reikšmingas, kai p≤0,05, nereikšmingas, kaip≥0,05.

Analizuojant šalies - įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, kad visų trijų šalių įtaka analizuojamiems rodikliams, statistiškai nereikšminga (p≥0,05).

(32)

31

3.1.3. Sezonų įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė

(5 lentelė. Sezonų įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė)

Sudėties rodiklis Sezonas Vidurkis ± Standartinis nuokrypis Riebalai Pavasaris 4,123 ± 0,0172 Vasara 4,065 ± 0,0171,4 Ruduo 3,862 ± 0,017 Žiema 4,131 ± 0,0172 Baltymai Pavasaris 3,396 ± 0,013 Vasara 3,281 ± 0,013 Ruduo 3,245 ± 0,013 Žiema 3,524 ± 0,013 Laktozė Pavasaris 4,453 ± 0,0084 Vasara 4,463 ± 0,008 Ruduo 4,509 ± 0,008 Žiema 4,486 ± 0,0081

Skirtumas tarp sezonų1, 2, 3, 4

rodiklio ribose statistikai patikimas, kai p≤0,05.

Išanalizavus sezonų įtaką sudėties rodikliams (R, B, L), nustatytas statistiškai reikšmingas didžiausias riebalų kiekio skirtumas - vasaros metu.

(33)

32

Baltymams sezoniškumas įtakos neturėjo. Laktozės skirtumai statistiškai reikšmingi, kai p≤0,05 pavasario ir žiemos laikotarpiu.

(9 pav. Sudėties vidurkiai pagal sezonus).

Atliktų tyrimų gauti rezultatai rodo, kad didžiausias vidutinis riebalų ir baltymų kiekis (4,133,52 proc.) karvių piene, nustatytas žiemos mėnesiais. Tuo tarpu laktozės kiekis 0,02 proc. didesnis rudens laikotarpiu, lyginat su žiemos laikotarpiu. Nors riebalų ir baltymų kiekis (0,26-0,12 proc.) mažesnis lyginat tą patį laikotarpį.

Tyrimo metu nustatyta, kad laktozės kiekis, atskirais metų sezonais, kito labai nežymiai. Laktozės vidurkis statistiškai skirėsi, kai (p≤0,05), tarp sezonų, pavasario ir žiemos laikotarpiais (4,453<4,486 poc.). Didžiausias buvo nustatytas rudens laikotarpiu 4,509 proc.

Riebalai % Baltymai % Laktozė %

Pavasaris 4.123 3.396 4.453 Vasara 4.065 3.281 4.463 Ruduo 3.862 3.245 4.509 Žiema 4.131 3.524 4.486 4.123 3.396 4.453 4.065 3.281 4.463 3.862 3.245 4.509 4.131 4 3.52 4.486 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5

S

udėties vidurkiai pagal sezonus

(34)

33

3.1.4. Ūkio dydžio įtaka pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekiui

(6 lentelė. Ūkio dydžio įtakos riebalų, baltymų, laktozės kiekiui analizė ).

Sudėties rodiklis Ūkio dydis

Vidurkis ± Standartinis nuokrypis

Riebalai ūkis iki100 karvių 4,085 ± 0,019

ūkis nuo 101 iki 500 karvių 3,960 ± 0,0194

ūkis nuo 501 iki 1000 karvių 4,097 ± 0,0164

ūkis virš 1000 karvių 4,039 ± 0,0172,3

Baltymai ūkis iki100 karvių 3,411 ± 0,0144

ūkis nuo 101 iki 500 karvių 3,259 ± 0,014

ūkis nuo 501 iki 1000 karvių 3,415 ± 0,0124

ūkis virš 1000 karvių 3,361 ± 0,0131,3

Laktozė ūkis iki100 karvių 4,387 ± 0,0092

ūkis nuo 101 iki 500 karvių 4,425 ± 0,0091

ūkis nuo 501 iki 1000 karvių 4,519 ± 0,008

ūkis virš 1000 karvių (4) 4,579 ± 0,008

Skirtumas tarp ūkio dydžių 1, 2, 3, 4

(35)

34

Analizuojant ūkio dydžio įtaką sudėties rodikliams (R, B, L), didžiausias skirtumas tarp ūkių, riebalų ir baltymų atžvilgiu kai p≤0,05, nustatytas ūkiuose virš 1000 karvių.

6 lentelėje matome, kad tirtuose ūkiuose tiriamuoju laikotarpiu didžiausi ir labiausiai panašūs, kai p≤0,05 riebalų ir baltymų rodiklių procentai, buvo iki 100 karvių ir nuo 501 iki 1000 karvių.

Laktozės kiekis (4,519 ir 4,579 proc.) piene didžiausias ir labiausiai artimas, ūkiuose nuo 501 iki 1000 karvių ir ūkiuose virš 1000 karvių.

Mažiausias riebalų ir baltymų kiekis 0,14 proc. piene nustatytas ūkiuose nuo 101 iki 500 karvių. Laktozės kiekis statistiškai skyrėsi (p≤0,05) tarp ūkių iki 100 karvių ir ūkių nuo101 iki 500 karvių ( 4,387<4,425) Mažiausias laktozės kiekis 0,19 proc. piene nustatytas ūkiuose kuriuose laikoma iki 100 karvių.

(36)

35

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Analizuojant veiksnių – karvių veislės, šalies, sezono, ūkio dydžio - įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, kad veiksnių veislės, sezono, ūkio dydžio įtaka yra statistiškai reikšminga (p≤0,05).

Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodikliams. Karvių pieno sudėtis priklauso nuo jų sveikatingumo, kurį įtakoja genetiniai veiksniai, mitybos, laikymo, priežiūros sąlygos bei kitų veiksnių įtaka: metai, mėnuo, ūkis, sezonas, laktacijos, amžius veršiavimosi metu, laktacijos mėnuo [14, 55].

Vykdant pieninių galvijų selekciją pagal produktyvumą svarbu nustatyti, kaip tai atsilieps karvių pieno sudėčiai, pasak Šileikos A.[50] didėjant pieningumui, pieno baltymingumas ir riebumas beveik nesikeičia, o didinant baltymingumą, pieningumas – mažėja, riebumas – dažniausiai didėja. Analizuojant veislių įtaką sudėties rodikliams, nustatyta reikšminga veislės įtaka (p≤0,05) riebalų, baltymų ir laktozės kiekiams piene.

Didžiausias riebalų kiekis buvo rastas Lietuvos žalųjų karvių veislės (4,59 - 4.40), lyginant Lietuvos juodmargius, kurių kiekis mažiausias - 1.89 proc. Didžiausias baltymų kiekis – rastas Lietuvos žalųjų karvių veislės (3.57-3,38.), lyginant su Vokietijos juodmargių veislės karvių rezultatais, kur baltymų kiekis nustatytas mažiausias 0,19 proc Mažiausias laktozės kiekis nustatytas Lietuvos juodmargių veislės karvių piene (4,86 proc.), lyginant Holšteinų veislės karvių gautą (5,35 proc.) laktozės kiekį, kuris buvo nustatytas didžiausias iš visų lyginamų veislių.

Autorių Šimkienės A. ir Juozaitienės V. [51] tyrimais siekiant išsiaiškinti veislės įtaką laktozės kiekiui, imtyje buvo vertinama ir lyginama šalyje laikomų populiariausių veislių karvių pienas. Padarytais tyrimais nustatyta, kad didžiausiu laktozės kiekiu pasižymėjo Lietuvos juodmargių veislės karvių pienas (4,71±0,001 proc.). Vokietijos juodmargių veislės karvių piene laktozės buvo 0,03 proc. mažiau, negu Lietuvos juodmargių veislės karvių piene (p<0,001). Mažiausiu laktozės kiekiu išsiskyrė Holšteinų veislės karvių pienas (4,66±0,01 proc.).

Mūsų gauti rezultatai skiriasi nuo ankstesnių mokslininkų darbų. Manome, kad su metais požiūris į selekciją, gyvulių sveikatą, produktyvumą ir daugelį kitų faktorių keičiasi, tai reali tikimybė, kad gauti dabartiniai rezultatai visiškai skiriasi nuo anksčiau atliktų analizių.

(37)

36

Analizuojant šalies įtaką pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams nustatyta, kad visų trijų šalių įtaka analizuojamiems rodikliams statistiškai nepatikima (p≥0,05).

Manome, kad toks rezultats gautas todėl, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra tame pačiame regione. Mūsų klimato salygos labai panašios, o šiek tiek besiskiriantys gyvulių laikymas, pašarų sudedamosios dalys, skirtingas gyvulių racionas, požiūris į atitinkamo rodiklio didinimą atskirose šalyse ir daug kitų faktorių, nėra tokie svarbūs, kad turėtų statistiškai reikšmingos įtakos pieno sudėties rodikliams.

Mūsų tyrimais nustatyta patikima sezono įtaka pieno sudėties rodikliams. Palyginus atliktų tyrimų gautus rezultatus didžiausias vidutinis riebalų ir baltymų kiekis (4,13-3,52 proc.) karvių piene, nustatytas žiemos mėnesiais. Tuo tarpu laktozės kiekis 0,02 proc., didesnis rudens laikotarpiu, lyginat su žiemos laikotarpiu.

Kaip teigia daugelis autorių nuo raciono subalansavimo ir pašarų sudėties bei kokybės labai daug priklauso riebalų, baltymų ir laktozės rodikliai 14,55].

Kaip žinome, pieno sudėtis stipriai kinta priklausomai nuo metų laiko, nes skirtingu metų laiku karvės šeriamos skirtingos maistinės vertės pašarais. Autoriai Pečiulionienė I., Pauliukas K. [34] teigia, kad pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene labiausiai pastebima sezono įtaka.

Palyginus mūsų tyrimus su autorės Kabašinskienės A. [16] atlikta analize, gauti rezultatai yra panašūs. Temperatūra ir oro drėgnumas turi didelę įtaką pieno sudėčiai, nes krintant temperatūrai, pienas tampa riebesnis, o esant karščiams – riebumas mažėja, ypač griaudžiant perkūnijoms. Todėl neabejotina, kad nemažą įtaką pieno sudėties pokyčiams turi šiluma ir šaltis. Vasaros metu pieno riebumas yra mažesnis negu žiemą 0,2 - 0,3 proc.

Sezonas ir visuma veterinarinių - sanitarinių priemonių, taikomų melžimo bei pirminio pieno apdorojimo metu, be genetinių ir negenetinių veiksnių, turi įtakos pieno sudėčiai ir kokybės rodikliams. Apie tai teigia padaryti tyrimai Pauliukas K. [33].

Analizuojant ūkio dydžio įtaką sudėties rodikliams (R, B, L), didžiausias skirtumas tarp ūkių riebalų ir baltymų atžvilgiu ( p<0,05), nustatytas ūkiuose virš 1000 karvių. Laktozės kiekis piene didžiausias ir labiausiai artimas ūkiuose nuo 501 iki 1000 karvių ir ūkiuose virš 1000 karvių (4,519 ir 4,579 proc., atitnkamai).

Aplankius ūkius ir išanalizavus situaciją galima teigti, kad taip gali būti, nes, žiūrint į ūkio dydį ir kitų faktorių įtaką, galima manyti, kad nuo raciono subalansavimo ir pašarų sudėties bei

(38)

37

kokybės, laikymo sąlygų ir bandą prižiūrinčio personalo priklauso riebalų, baltymų ir laktozės rodikliai.

Karvių produktyvumo didinimas, pieno kokybės gerinimas, veterinarinių higienos bei sanitarinių reikalavimų laikymasis, mėšlo tvarkymas, atitinkantis gamtosaugos reikalavimus – svarbiausi veiksniai plėtojant konkurencingą pieno ūkį [28].

(39)

38

IŠVADOS

1. Karvių veislių įtaka pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams statistiškai reikšminga (p<0,05). Didžiausias riebalų ir baltymų kiekis procentais., nustatytas Lietuvos žalųjų karvių veislės piene, didžiausias laktozės kiekis - Holšteinų karvių veislės piene.

2. Šalies (Lietuvos, Latvijos, Estijos) įtaka pieno sudėties (riebalų, baltymų, laktozės) rodikliams statistiškai nereikšminga (p>0,05).

3. Sezonas turėjo įtakos, tik riebalų ir laktozės kiekiui piene (p<0,05). Didžiausias riebalų ir baltymų kiekis karvių piene nustatytas žiemos mėnesiais, didžiausias laktozės kiekis - rudens laikotarpiu (p<0,05)

4. Ūkio dydis turėjo įtakos visiems sudėties rodikliams (p<0,05 ). Didžiausi riebalų ir baltymų rodikliai nustatyti ūkiuose iki 100 karvių ir nuo 501 iki 1000 karvių (p<0,05). Laktozės kiekis didžiausias ūkiuose nuo 501 iki 1000 karvių ir ūkiuose virš 1000 karvių (p<0,05).

(40)

39

PADĖKA

Labai nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Loretai Šernienei už patarimus, sugaištą laiką, didelį rūpestį ir visapusišką pagalbą rašant magistrinį darbą.

Taip pat esu dėkinga Daivai Milašienei ir Elenai Tamulevičienei už pagalbą. Dėkoju savo vyrui ir šeimai už didelę kantrybę, paramą ir palaikymą.

(41)

40

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bartkevičiūtė Z. Pieno riebumą ir baltymingumą didinantys pašarai. Mano ūkis. 2009/12.

2. Bartkevičiūtė Z. Šėrimo įtaka pieno sudėčiai. Mano ūkis. 2007. p. 54.

3. ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos poveikis Lietuvos pieno sektoriui vidutinėje perspektyvoje (iki 2008 metų) Vilnius, 2004.

4. Gaidžiūnienė N., Meškauskienė S. Pieninių galvijų selekcija. Vilnius 2007.

5. Gudonis A. Pieno ir pieno produktų technologija. Kaunas: Technologija, 2002. 376 p.

6. Yeamkong S., Koonawootrittriron S., Elzo M. A., Suwanasopee T., Milk quantity, quality and revenue in dairy farms supported by a private organization in Central Thailand. 2010. T.22 (2)

7. Ilahi H., Kadarmideen H.N. Bayesian segregation analysis of milk flow in Swiss dairy cattle using Gibbs sampling Genet. Sel. Evol. 36. 2004. P. 563–576.

8. ISSN 1392-2130. VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 29 (51). 2005 85

ĮVAIRAUS GENOTIPO VOKIETIJOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ PANAUDOJIMAS LIETUVOJE Česlovas Jukna, Kazimieras Pauliukas Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, Kaunas.

9. ISSN 1392-2130. VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 30 (52). 2005 67 JUODMARGIŲ KARVIŲ PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS RODIKLIŲ KAITA VEIKIANT LAKTACIJAI IR KITIEMS FAKTORIAMS Pauliukas K., Šidiškis R. A., Urbonavičius A., Šerėnas K., Tilžės g. 18, LT–47181 Kaunas.

10. Japertas S., Japertienė R. Tešmens uždegimo požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Mano ūkis., 2003.

11. Jasutienė I., Garmienė G. Žaliaviniopieno užteršimas aflatoksinu M1. Maisto chemija ir technologija. 2007. T. 41, Nr. 1.

(42)

41

12. Jukna Č. Galvijininkystė, Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 metais. Vilnius 1998. 81-87, 243 p.

13. Jukna Č. Galvijininkystė. Vilnius, 1998. P. 46 – 105.

14. Juozaitienė V., Kučinskienė J., Juozaitis A., Malevičiūtė J. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2004 T.28 (50). 83 – 87 p.

15. Kabašinskienė A., Apsiveršiavusių melžiamų karvių kondicijos įtaka pieno produktyvumui. Kaunas. 2007.

16. Kabašinskienė A., Įvairių veiksnių įtaka karvių pieningumui ir pieno sudėčiai. Ferma, Kaunas, 2009. P.26-29.

17. Komisijos sprendimas 2006 m. birželio 20 d. nustatantis grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2376) (Tekstas svarbus EEE) (2006/427/EB).

18. Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2012–2013 metų APYSKAITA 76, Vilnius, 2014.

19. Kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2013–2014 metų Apyskaita Nr. 77 2015.

20. Lietuvos gyvulininkystės institutas. Nykstančių Lietuvos ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai. 2011.

21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.146 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 3D-241 redakcija) Pieno supirkimo taisyklės.

22. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIS Faktai ir skaičiai 2014 m. Nr. 1 (13) Parengė Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras V. Kudirkos g. 18-1, LT-03105 Vilnius.

23. Mano ūkis. ŽŪR Kriščiukaitienė I., Laei Krivickienė V. 2005/1. 24. Mano ūkis. ŽŪR Linartienė E,. 2006/1.

25. Marcelis R. Mano ūkis. 2011/01. 26. Meijering ir kt., „Mano ūkis“ 2002.

(43)

42

27. Miceikienė I., Pečiulaitienė N. Genetinis pieno kokybės gerinimas. Mano ūkis. 2005/7.

28. Mišeikienė R. Dezinfekcinių ir antiseptinių medžiagų naudojimas pieninkystės ūkiuose. Kaunas LVA. 2008.

29. Mišeikienė, R.; Rudejevienė, J.; Pečiulaitienė, N. Karvių tešmens paruošimo ir baigiamojo melžimo įtaka somatinių ląstelių kiekiui piene. Veterinarija ir zootechnika. 2011. Nr. 54 (76), P. 53 – 56.

30. Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m., gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162.

31. Nelson Philpot W., Stephen C., Nickerson. Kaip laimėti kovą prieš mastitą. Vitae Litera. Kaunas. 2011.

32. Oltenacu P.A., Algers B. Selection for increased production and the welfare of dairy cows: are new breeding goals needed? Ambio. Jun 34. PMID: 16092261. 2005. P. 311–315.

33. Pauliukas K., Šidiškis A. R., Urbonavičius A., Šerėnas K.. Juodmargių karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita veikiant laktacijai ir kitiems faktoriams .Veterinarija ir zootechnika. t. 30 (52). 2005.

34. Pečiulionienė I., Pauliukas K. Pieno sudėties ir kokybės kitimas, esant skirtingam karvių šėrimui įvairiuose Lietuvos Respublikos regionuose. Tarptautinė konferencija „Gyvulių mitybos indėlis įprastinės ir ekologinės gyvulininkystės vystymui Lietuvoje“. Kaunas, 2004. P. 74– 76.

35. Petrakova, L., Kerzienė, S., Razmaitė, V., Žinomos ir nežinomos kilmės Lietuvos žalųjų karvių produktyviosios savybės. Gyvulininkystė. Mokslo darbai. 2011 57. p. 3-17.

36. Pieno ūkis. LVA Vet info. 2004/3-4. Kaunas, 2004. P. 7-98.

37. Ramanauskas R., Narkevičius R. Pieno tinkamumo sūriams gaminti moksliniai ir praktiniai aspektai. Maisto chemija ir technologija. 2008. T. 42, Nr. 1.

38. Ruegg P.L. Milk Secretion and Quality Standards, DVM, MPVM, Dip. ABVP3 Dairy University of Wisconsin, Madison, USA. 2001.

39. Salamończyk E. Cow’s milk quality and energy value during different lactation stages. Acta Sci. Pol., Technol. Aliment. 2013. 12(3), 303-310.

(44)

43

40. Savickis S. Urėjos kiekio piene tyrimai, susiję su mityba, pieno sudėtimi ir kokybe bei karvių reprodukcinėmis savybėmis. LSMU. Kaunas. 2010.

41. Sekmokienė D., Špakauskienė J., Pauliukas K., Malakauskas M., Tradicinės ir naujos daugiafaktorinėse sąlygose pagaminto pieno perdirbimo technologijos. LVA. Europos socialinis fondas. Projektas Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0004. 2004. 9 – 33 p.

42. Skimundris V. Pienininkystė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993.244 p.

43. Skinkytė-Juškienė R., Skirtingų vnp, esančių genuose kandidatuose, įtakos pieno produktyvumo požymiams nustatymas Lietuvos pieninių galvijų populiacijose Daktaro disertacija 2007.

44. Sloth K. H., Friggens N. C., Løvendahl P., Andersen P. H., Jensen J., Ingvartsen L. Potential for Improving Description of Bovine Udder Health Status by Combined Analysis of Milk Parameters. J Dairy Sci. 2003. Vol. 86. P. 1221–1232.

45. Staniškienė B. Šernienė L., Šiugždaitė J., Tušas S. Pieno ir pieno produktų kokybės įvertinimas. Naujasis lankas. 2007. P. 5-111.

46. Stankūnienė V., Tacas J. Karvių melžimo taisyklės. Kaunas, 2004. P. 47. Stankūniene V., Tacas J. Pieno ūkio savininkui. Kaunas, 2008. P. 7 – 150.

48. Stankūnienė V., Tacas J., Mišeikienė R., Pieno ūkio savininkui, Kaunas, 2008 P. 27-40 t., 2008).

49. Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Sanitariniai reikalavimai žalio pieno apdorojimui. Kaunas, 2006. P. 18-22.

50. Šileika A. Lietuvos pieninių galvijų populiacijos pieno baltymingumo genetinis gerinimas. Daktaro disertacija. Kaunas, 2010.

51. Šimkienė A., Juozaitienė V. Įvairių veiksnių įtakos laktozės kiekiui karvių piene tyrimai T. 39 (61). 2007 P. 81-85.

52. Trofimišinas V. Kaimas traukia lyg svajonė. Mano ūkis. Kaunas. 2008/10.

53. Urbienė S. Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai. Akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2005. P. 7-42.

54. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2010 Informacija atnaujinta 2014-09-11.

Riferimenti

Documenti correlati

Laikant karves pririštu būdu pieno riebumas buvo 0,21 proc., baltymingumas 0,2 proc., o somatinių ląstelių skaičius buvo 2,2 karto didesnis, nei laikant karves

Holšteinų veislės trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene žiemos ir pavasario sezono metu somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas atitinkamai

Nenumatant pl÷sti karvių skaičiaus, lieka ta pati galvijų bandos struktūra, tačiau pašarų struktūrą optimalus sprendinys numato keisti, siekiant sumažinti išlaidas pašarams

pirmaveršių (visų sergančių karvių), o vyresnio amžiaus karvių serga du kartus mažiau 32 proc. Pirmaveršių pieno liaukos atsparumas mechanizuotam melžimui yra

Kaip matome, pieno kiekiui, jo sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui, iš dalies apsprendžiančiam žaliavinio pieno rūšingumą, turi įtakos karvių veisl÷,

Akcentuotina tai, jog melžiamų karvių poreikiai yra labai dideli, bet karvės negali suėsi daug pašaro vienu metu, todėl, kaip ir minėta anksčiau, raciono sausojoje

2014–2015 metais tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu įmonėje iš šiaurės Lietuvos regiono supirkto žalio karvių pieno baltymų kiekis lygintas diagramose (2 ir 3 pav.)..

Vertinant veislės įtaką kontroliuojamų karvių pieno produktyvumui, nustatyta, kad juodmargių veislių karvių pieningumas yra didesnis už žalųjų ir žalmargių