LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Danielė Kulikauskaitė
Avių sėklinimo efektyvumo tyrimas
Sheep insemination efficiency study
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Avių sėklinimo efektyvumo tyrimas“:
1. yra atliktas mano pačios.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2020 – 01 – 14 Danielė Kulikauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2020 – 12 – 01 Prof. dr. Vytuolis Žilaitis
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) 2020 – 12 – 10 Doc. dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Lekt., vet. gyd. Jurgita Autukaitė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Avių reprodukcinė anatomija ir fiziologija ... 8
1.2. Avių reprodukcijos reguliavimo metodai ... 11
1.2.1. Natūralūs avių rujos sinchronizacijos metodai ... 11
1.2.2. Hormoniniai avių rujos sinchronizacijos metodai ... 11
1.3. Avių dirbtinio sėklinimo metodai ... 13
1.4. Avių sveikatingumas ir jo įtaka apsivaisinimui bei vados dydžiui ... 15
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 17
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas, sąlygos ... 17
2.2. Tyrimo objektas, grupių sudarymas ... 17
2.3. Kraujo ėmimo ir svėrimo metodika ... 19
2.4. Tyrimui parinkta avių rujos sinchronizacija ... 20
2.5. Laparoskopinis avių sėklinimas ... 20
2.6. Avių sėklinimas intracervikaliniu būdu ... 23
2.7. Ėringumo nustatymo metodika ir ėriavimasis ... 23
2.8. Statistinė analizė ... 24 3. TYRIMO REZULTATAI ... 25 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39 IŠVADOS ... 42 PADĖKA ... 43 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 44
4
AVIŲ SĖKLINIMO EFEKTYVUMO TYRIMAS
Danielė Kulikauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Avininkystei plečiantis ieškoma naujų būdų kaip optimizuoti avių reprodukciją ir padidinti vislumą. Intensyviam ir kryptingam veisimui taikomas intracervikalinis ir laparoskopinis sėklinimas. Iš ėriavedės norint išgauti aukščiausius reprodukcinius rezultatus reikalingas ne tik efektyvus sėklinimo būdas, bet ir gera patelės sveikatos būklė. Šio darbo tikslas – praktiškai įvertinti laparoskopinį ir intracervikalinį avių dirbtinius sėklinimus.
Eksperimentui, grupių analogų principu, buvo atrinktos 20 avių, jos buvo laikomos vienodomis aplinkos sąlygomis, vienodai šeriamos, taip pat buvo atlikti kraujo tyrimai prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną bei atlikta vienoda rujų sinchronizaciją. 10 avių buvo sėklintos laparoskopiniu būdu, kitos 10, dažniausiai avių ūkiuose naudojamu, intracervikaliniu sėklinimo metodu. Atlikti kraujo biocheminiai tyrimai, išmatuoti inkstų, kepenų rodikliai, makroelementai ir kiti, norint įvertinti kraujo biocheminių tyrimų sąsają su ėriavedžių sveikatingumu, kuris nulemtų jų apsivaisinimą ir vados dydį. Sėklinimo efektyvumas, nustatytas pagal apsivaisinimą ir vados dydį, nurodė tendenciją, jog laparoskopinis sėklinimas yra efektyvesnis ir pagal ėriavedžių apsivaisinimą (9/10) ir pagal vados dydį (vidutiniškai vedė 1,5 karto daugiau po 2 jauniklius), nors p>0,05.
Ištyrus 20 avių, buvo tirti 19 kraujo serumo biocheminių parametrų ir atlikus statistinę analizę, buvo nustatyta, jog sąsają su reprodukcine būkle turi tik fosforas, cholesterolis bei bendrieji baltymai. O kraujo biocheminiai parametrai turintys sąsają su vados dydžiu buvo atrinkti tie, kurie labiausiai atspindi avies reprodukcinį sveikatingumą: kalcis, asparagininė aminotransferazė (AST), alanininė aminotransferazė (ALT).
Raktažodžiai: avys, reprodukcija, sėklinimo metodai, laparoskopinis sėklinimas, intracervikalinis sėklinimas, sveikatingumas, biocheminiai kraujo serumo tyrimai, fosforas, kalcis, kepenų fermentai, cholesterolis, bendrieji baltymai, apsivaisinimas, vados dydis.
5
SHEEP INSEMINATION EFFICIENCY STUDY
Danielė Kulikauskaitė Master‘s Thesis
SUMMARY
With sheep farming expanding, new ways of optimizing sheep reproduction and increasing fertility are being searched for. To achieve intense and purposeful breeding, intracervical and laparoscopic artificial inseminations are used. To achieve the best reproduction results from ewes, not only an effective method of insemination is required, but also good health condition. The objective of this thesis is to evaluate intracervical and laparoscopic artificial inseminations of sheep.
For this experiment, a group of 20 ewes were selected to be inseminated. All the sheep were kept in the same environment, provided with the same feed. Blood samples were taken before insemination and on the day of insemination. Together with that, oestrus synchronization was done so that all the sheep could be inseminated using different methods. 10 ewes were inseminated laparoscopically, and the other 10 – using intracervical insemination method. Blood biochemistry tests were conducted, kidney, liver parameters and macro-elements were analysed in order to evaluate the link between blood biochemistry and ewes’ vitality and how it affects their fertility and litter size. The efficiency of insemination, determined by fertilization and litter size, showed that laparoscopic method of insemination is more effective in both the rate of fertility (9 out of 10) and litter size (1.5 times more twins on average, p>0.05).
After evaluating blood biochemistry and statistical analysis, It was determined that only phosphorus, cholesterol and total protein have a link with reproductive state of ewes. Blood biochemistry parameters that have a possible connection to ewes’ reproductive vitality by their litter size were determined to be calcium, AST – aspartate transaminase and ALT – alanine transaminase, although p>0,05.
Keywords: sheep, reproduction, insemination methods, laparoscopic insemination, intracervical insemination, vitality, blood serum biochemistry, phosphorus, calcium, cholesterol, liver enzymes, total protein, fertility, litter size.
6
SANTRUMPOS
Pav. – paveikslas; Proc. – procentai; Val. – valanda; Angl. – angliškai; E2 – estradiolis; LH – liutenizuojantis hormonas;FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas;
GnRh – (angl. gonadotropin – releasing hormone) gonadotropinus atpalaiduojantis hormonas; FGA – fluorogestono acetatas;
MAP – medroksiprogesterono acetatas;
CIDR prietaisas – (angl. Controlled internal drug release device) silikoninis intravaginalinis progesterone impregnuotas prietaisas, naudojamas rujos reguliavimui;
KKKSG – kumelingų kumelių serumo gonadotropinas (angl. PMSG – pregnant mare serum gonadotropin);
PG𝐹2𝛼 – prostaglandinas 𝐹2𝛼; TV – tarptautiniai vienetai;
i.m. – lot. intramuscular, liet. į raumenį; s.c. – lot. subcutaneous, liet. po oda; p.o. – lot. per os, liet. per burną; pp – lot. post partum, po vaikingumo.
7
ĮVADAS
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei milijardas auginamų avių. Daugiausiai auginama Azijos ir Afrikos žemynuose. Jau prieš 6000 metų prieš Kristų buvo suprasta avių auginimo nauda, mėsos, pieno ir vilnos produkcija. Dabar pasaulyje fiksuojama daugiau nei 10 tūkst. avių rūšių, kurios skiriasi dydžiais, produkcijos kryptimi ir kitais aspektais. Todėl šiais laikais avių reprodukcijos technologijai teikiamas gan didelis dėmesys.
Per daugelį metų didėjant žmonių populiacijai išaugo didesnis poreikis veisti avis, tam kad jos atneštų didesnį produkcijos kiekį. Buvo nuodugniai nagrinėjama lytinė anatomija ir fiziologija, manipuliuojamas ėriavedžių rujos ciklas, nagrinėjami įvairūs aspektai padėsiantys tobulinti avių reprodukcinius ūkius. Šiais laikais technologijų dėka, išaiškinti patys efektyviausi avių veisimo ypatumai ir dirbtinio sėklinimo būdai. Daugelis autorių teigia, jog Killen ir Caffer, 1982m. atrastas laparoskopinis sėklinimas yra vienas iš efektyviausių reprodukcijos atžvilgiu avininkystės rinkoje. (1)
Per paskutinius kelis dešimtmečius dirbtinis avių sėklinimas išsivystė skirtingai skirtinguose Europos regionuose. Dirbtinių sėklinimų panaudojimas avininkystės industrijoje stipriai išaugo Rytų Europoje.(2) Yra keletas dirbtinių sėklinimo būdų, naudojant šviežią, šaldytą ir atvėsintą spermą. Juos naudojant, galima išsaugoti avių genofondą, užkirsti kelia genetinių ligų plitimui. Apie avių auginimą žinių randama XI a. dokumentuose, dažnai fiksuojama kaip iki XVIIa. buvo veisiamos vėlai bręstančios šiurkščiavilnės avys. Dabar Lietuvoje avininkystė dar nėra tokia populiari kaip užsienio šalyse, tačiau su metais daugėja avių ūkių ir su laiku atsiranda taip pat ir naujoviškos reprodukcinės technologijos. Avininkystė Lietuvoje vis dar yra tik kaip pagalbinė gyvulininkystės sritis.
Norint populiarinti avininkystę bei išgauti maksimalius rezultatus iš avių ūkio, atsižvelgiant į ekonominius ir fiziologinius gyvūnų aspektus, labai svarbu rujos sinchronizaciją vykdyti sistemingai, naudoti tik efektyvius dirbtinio sėklinimo metodus ir pilnai užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimus. Reprodukcinės problemos priklauso nuo begalę aspektų, vienas iš jų yra avinų, o svarbiausia avių sveikatingumas. Manoma, jog avių produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo avių sveikatingumo, o tai parodo biocheminiai kraujo rodikliai, kurių dėka galime įvertinti įvairių organų sistemų veiklą ir numatyti būsimus sėklinimo rezultatus.
Tikslas:
Praktiškai įvertinti laparoskopinį ir intracervikalinį avių dirbtinius sėklinimus. Uždaviniai:
1. Nustatyti sėklinimo būdo efektyvumą pagal apsivaisinimą ir vados dydį; 2. Įvertinti ėriavedžių kraujo biocheminių rodiklių sąsają su apsivaisinimu; 3. Įvertinti vados dydžio sąsają su ėriavedžių kraujo biocheminiais rodikliais.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Avių reprodukcinė anatomija ir fiziologija
Avys kaip produktyvūs gyvūnai yra paplitusios po visą pasaulį, nes dėl nuolatinio veisimo bei selekcijos dabar jos gali gyventi įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, net dykumose ar kalnuose. Produktyvioms avių laikymo sistemoms būdingas didelis vaisingumo lygis ir trumpa ėringumo trukmė. Avininkystės ūkininkavimo srityje, renkantis veislę, dėmesys kreipiamas į avių gebėjimą atsivesti dvynius, vaisingumo genus, kurie smarkiai kelia ūkio produktyvumą. Daugelis avių veislių yra sezoninės reproduktorės, reaguojančios į fotoperiodą, trumpėjant dienoms, pradeda rodyti rujos požymius. Todėl žmogus norėdamas padidinti avių produktyvumą, išmoko jas veisti ne rujos sezono metu, tačiau tai reikalauja papildomos hormoninės intervencijos bei gerų avių reprodukcinės anatomijos ir fiziologijos žinių. (2)
Avys priklauso smulkiųjų atrajotojų pobūriui, kurių lytinės sistemos ypatumai primena stambių atrajotojų reprodukcinius ypatumus, tačiau yra keli labai svarbūs anatominiai bei fiziologiniai avių veisimo niuansai. Lytinė sistema turi visus pagrindinius žinduoliams būdingus požymius, tačiau taip pat turi ir skirtumų, kurie daro įtaką avių sėklinimui ir apsivaisinimui. Pasak G. Entrican ir N.M. Wheelhouse 2005m. teigė, jog avių reprodukcinis traktas sudarytas iš įėjimo į makštį, kuris yra atskirtas nuo dvipusės (lot. uterus bipartitus) gimdos, trumpu, siauru, vingiuotu gimdos kakleliu, o nuo gimdos į kiaušides tiesiasi kiaušintakiai. (3) Pagrindinė kiaušidžių funkcija yra sekretuoti lytinius hormonus (progesteroną ir estrogeną) bei produkuoti kiaušialąstes, vykdyti ovuliaciją bei liuteininę fazę, kai atsiranda geltonkūnis (lot. Corpus luteum). (4) Kiaušintakiuose kaip ir visų žinduolių, po kopuliacijos, vyksta subrendusios kiaušialąstės apvaisinimas. (5) Kitą vertus gimda ir gimdos ragai turi atitinkamų rūšinių ypatumų, būdingų atrajotojų būriui. Struktūriškai gimda turi gleivinę (lot. endometrium), raumeninį sluoksnį (lot. myometrium), serozą (lot. perimetrium). Viename rage dažniausiai vystosi po vieną vaisių. Gimdos endometriumas pasiruošia embriono implantacijai išvešėdamas ir leidžia jam vystytis, suteikia maistinių medžiagų, šalina nereikalingas medžiagas bei apsaugo nuo sužeidimų. Taip pat gimdos raumeninis sluoksnis – miometriumas – padeda kai vaisius visiškai subręsta, o sąrėmiai išstumia vaisių ėriavimosi metu. Smulkiųjų atrajotojų gimda – dvipusė, vadinasi, jog gimdos ragai yra atskirti, tačiau susijungia į vieną gimdos kūną ir kaklelį. (6) Gimdos gleivinė yra nusėta karunkulų, kurie ėringumo metu susijungia su vaisiaus kotileidonais, vykdo abipusį metabolizmą vaisiui vystantis. (4,7) Placenta naudoja motinos maistines medžiagas bei deguonį, maitina vaisių. Avys yra kotileidoninio placentavimo tipo gyvūnai, vadinasi turi epiteliochorioninę placentą, kuri kotileidonais tvirtinasi prie patelės gimdos ragų karunkulų, Peter Wooding procesą apibūdino taip: panašiai kaip lėtai pučiant orą į guminę pirštinę, kurios pirštai sminga į želė, susijungęs darinys vadinamasis placentomas, atlieka reikalingų medžiagų metabolizmą
9
tarp motinos ir vaisiaus. (4,7) Gimdo kaklelis yra labiausiai anatomiškai išsiskirianti avių lytinio trakto dalis, kadangi šis yra siauras ir vingiuotas, būtent dėl jo avių dirbtinis sėklinimas yra sudėtingas. Gimdos kaklelis dengtas plonomis gleivinės klostėmis, bet turi storą sienelę. Kaklelis padeda transportuoti spermą bei ėringumo metu užkerta kelią mikroorganizmams patekti į gimdos kūną, nes gaminamos tirštos gleivės suformuoja kamštį, kuris mechaniniu būdu neleidžia patekti mikroorganizmams ar spermai, kurie galėtų sutrikdyti vaisiau vystymosi procesą. (5) Makštis specifinių rūšinių ypatumų neturi. Vulva – lytinio trakto „vestibiulis“, barjeras, kuris neleidžia mikroorganizmams užteršti vidinių lytinių organų. (4)
1 pav. Avies reprodukciniai organai. Makšties ir gimdos rago vidus iškirptas, norint parodyti vidines
struktūras. (5)
Lytinis ciklas – tai morfologinių ir fiziologinių pokyčių visuma, vykstanti lytiškai subrendusios patelės organizme nuo vienos ovuliacijos iki kitos. Avys yra sezoniškai „poliestriniai“ gyvūnai, tai reiškia, jog Šiaurės pusrutulyje rujoja rudenį ir žiemą, o per sezoną turi nuo 8 iki 10 rujos ciklų. Avies reprodukcinis aktyvumas priklauso nuo fotoperiodo – kuo trumpesnės dienos, tuo aktyvesnis avies lytinis ciklas. (8)
Lytinio ciklo fazės:
• Priešrujis (lot. proestrus); • Ruja (lot. oestrus); • Porujis (lot. metoestrus);
Šlapimo pūslė Geltonkūnis
Kiaušidė Kiaušintakis Gimdos ragų išorinė
bifurkacija Gimdos ragai
Karunkulai
Gimdos ragų vidinė bifurkacija Gimdos kūnas Folikulai Makštis Šlaplė Vulva Stora gimdos kaklelio sienelė Šlaplės anga Vingiuotas gimdos kaklelis Išorinė kaklelio anga Fimbrija Uterotubinė jungtis
10 • Diestrus;
• Tarprujis/ ramybės periodas (lot. anoestrus).
Priešrujis (lot. proestrus) – finalinė folikulinio augimo stadija bei geltonkūnio regresija. Gimda šiek tiek padidėja, endometriumas šiek tiek susitraukia ir tampa edemiškas, suintensyvėja gleivių sekrecija. Makšties gleivinė tampa hiperemiška, storėja, paviršinis sluoksnis ragėja. (9)
Ruja (lot. oestrus) – rujos ciklo stadija, kai patelė priima patiną, trunka 24 – 36 val., vidutiniškai 30 val. Gimdos, kaklelio, makšties liaukos suintensyvina gleivių sekreciją, makšties epitelis ir endometriumas tampa hiperemiški, paburkę, kaklelis atsipalaidavęs. Iškart po rujos praėjus apie 24 val., įvyksta ovuliacija – spontaninis kiaušialąstės paleidimo į kiaušintakį procesas, vykstantis dėl liuteininio hormono pliūpsnio, kuris sukelia molekulinius ir ląstelinius pokyčius folikule ir sukelia ovuliaciją. Pagrindiniai avių rujos požymiai: neramumas, bandymas atkreipti avino dėmesį. Jei avis yra pasiruošusi reprodukcijai, rujos metu ji vizgina uodegą, patraukia ją, atverdama lytinius takus. Matomi morfologiniai požymiai: vulvos pabrinkimas, nedidelis skaidrių gleivių kiekis, tekantis iš lytinių takų. (8,9)
Porujis (lot. metoestrus) – fazė po rujos, kurios metu ovuliavusios folikulo ląstelės, skatina luteininių ląstelių susidarymą ir formuojamas naujas veiksnus geltonkūnis. Sumažėja lytinių takų gleivinės gleivių sekrecija. (8,9)
Diestrus – šis periodas būdingas sezoniškai poliestriniams gyvūnams. Pradžioje suyra geltonkūnis, atsiranda folikulų ir rujos ciklas kartojasi. (4)
Tarprujis (lot. anoestrus) – dar vadinamas „ramybės periodu“. Minimalus folikulinis augimas, regresuojantys geltonkūniai, kaklelis susitraukęs, gleivinė šviesi. (9)
2 pav. Avies lytinio ciklo hormonų koncentracijos
periferinėje cirkuliacijoje tarp ovuliacijų. Lytinis ciklas trunka 16-17 dienų.
Pasak D. E. Noakes ir bendraautorių nuo rujos pradžios matomas estrogenų kiekio didėjimas periferinėje cirkuliacijoje (lentelėje E2). Taip pat staiga padidėja liuteininio hormono (lentelėje LH) koncentracija ir maksimalią koncentraciją pasiekia 14 valandų prieš ovuliaciją kartu su folikulus stimuliuojančiu hormonu (lentelėje FSH). (9)
11
Ėringumas – periodas nuo apvaisinimo iki atvedimo. Ėringumo trukmė varijuoja nuo 135 iki 150 dienų. Avių ėringumo trukmė priklauso nuo vaisiaus lyties, vaisių skaičiaus, veislės, genotipo, avių šėrimo ypatumų bei įvairių aplinkos faktorių ir kt. (10)
1.2. Avių reprodukcijos reguliavimo metodai
Avių rujos sinchronizacija yra itin plačiai naudojamas metodas avių produkciniuose ūkiuose, kuriuose laikomas didelis kiekis avių. Norint padidinti avių produktyvumą ir plėsti bandos dydį, naudojamį įvairūs, modernūs dirbtinio sėklinimo būdai, tačiau sėklinant avis reikia, kad visos avys ovuliuotų vienu metu, todėl tam naudojama avių rujos sinchronizacija.
Pagrindiniai avių rujos sinchronizacijos būdai: 1) Natūralūs;
2) Hormoniniai.
1.2.1. Natūralūs avių rujos sinchronizacijos metodai
Šviesos kontrolės metodas, priklausomas nuo suteikiamos dienos šviesos kiekio. Avių reprodukcija stipriai priklauso nuo fotoperiodo, vadinasi veisimosi sezonui būdingos trumpos dienos ir ilgos naktys. Tai susiję su kankorežinės liaukos dirginimu tamsiu paros metu, ji išskiria melatoniną, kuris tiesiogiai veikia į pagumburį ir išskiria GnRh. Sukeldamas FSH ir LH hormonų pokyčius organizme bei sužadina ovuliaciją. Todėl laipsniškas dienos šviesos kiekio mažinimas 8 – 12 savaičių, gali būti naudojamas rujai skatinti, tačiau šis metodas veiksmingas tik prieš veisimosi sezoną. (11)
Avino efektas (angl. ram/male effect) – tai strategiškas avino naudojimas patelių rujos sinchronizacijai (priklausomai nuo to, kuriame tarprujo periode avys yra. Veikimo principas pagrįstas tuo, jog šalia esantis nekastruotas patinas feromonais skatina pulsuojančią GnRh sekreciją iš pagumburio, kuris po truputį skatina išsiskirti LH, taip sukeldamas ovuliaciją. Kita vertus, pagal A. Nakafeero, jei šis metodas naudojamas atsitiktinai rujojančioms patelėms, sukeliama LH sekrecija, kuri leidžia pasiekti rujos kulminaciją, staigų LH padidėjimą ir ovuliaciją. (12) Pirmoji ovuliacija yra mažo vaisingumo, tačiau po 5 dienų vykstančiai ovuliacijai būdingas didelis vaisingumas ir reguliari ruja po jos. (13) A. Donovan ir bendraautoriai pastebėjo, jog avino efektas rują sukelia ir nevisiškai subrendusioms avims. (14) Lietuvoje naudojamas avino metodas pasiteisino, kai avys avino nematydavo ir neužuosdavo bent 6 savaites ir ne arčiau nei 2 km atstumu. Tik po to aviną integravus į bandą, stimuliuojama nerujojančių avių ovuliacija. Vienintelis šio būdo trūkumas, kad avino efektas pasireškia tik prieš veisimosi sezoną ir jį gali paankstinti ne daugiau kaip 2 savaitėmis. (11)
1.2.2. Hormoniniai avių rujos sinchronizacijos metodai
Efektyviausias ir dažniausiai naudojamas avių rujos sinchronizavimo metodas – kai naudojami egzogeniniai hormoniniai preparatai, kurie prailgina arba sutrumpina liuteininę fazę, regresuodami geltonkūnį. Tai sinchronizuoja bandos rują, tačiau sukelia priimtino lygio vaisingumą dirbtinio
12
apvaisinimo ar natūralaus veisimo metu. Europoje avims dažniausiai taikomi dirbtinio sėklinimo metodai bei embrionų transplantacija. (13)
Progesteronas ir progestagenai (progesterono analogai) naudojami sukelti rujai veisimosi sezono ir ne sezono metu. (11) Populiariausios ir dažniausiai rujos sinchronizacijai naudojamos intravagininės kempinėlės, kurios yra impregnuotos progestagenais, jos įvedamos į makštį specialiu aplikatoriumi. Rinkoje siūlomos dviejų tipų kempinėlės: fluorogestono acetato (FGA) – Chronogest arba medroksiprogesterono acetato (MAP) – Veramix. Dažniausiai makštyje laikomos nuo 9 iki 19 dienų, o išimamos 48 val. iki sėklinimo. Gan dažnai naudojamos, nes pašalinus kempinėlę avys pradeda rujoti po 24 – 48 val. Rečiau naudojami kontroliuojamo išskyrimo intravagininiai CIDR prietaisai (angl. CIDR device – controlled intravaginal drug – releasing device), aplikatoriai, kuriuose yra silikonas impregnuotas natūraliame progesterone. Jie buvo išrasti Naujoje Zelandijoje ir yra dviejų tipų: CIDR-S ir CIDR-G. Progesterono koncentracija svyruoja tarp 9 – 12 proc. Naudojimo protokolai identiški intravagininų kempinėlių protokolams. (13)
Gonadotropinai paprastai įtraukiami į intravagininių prietaisų naudojimo rujos sinchronizacijos protokolus nerujojančių avių ovuliacijai sukelti. Dažniausiai naudojamas GnRh – kumelingų kumelių kraujo serumo gonadotropinas (angl. PMSG). Pasak S. Wildeus vienintelis KKKSG trūkumas – preparato ilgas biologinis veikimas, kurio metu daugelis kiaušidės folikulų taip ir lieka neovuliavę, o ypač leidžiant dozes superovuliacijai pasiekti. (13) I. Zaiem ir bendraautoriai atlikę tyrimą su nerujojančiomis avimis, kurioms buvo įdėtos intravagininės FGA kempinės bei leistas GnRh, nustatė, jog naudojant FGA kempines, optimaliausia, duodanti geriausius rezultatus KKKSG dozė siekia nuo 450 TV iki 600 TV. (15)
Prostaglandinai rują reguliuoja, eliminuodami liuteininę fazę, sukeldami geltonkūnio liuteolizę. Šis metodas naudojamas tik cikliškoms patelėms ir draudžiamas naudoti veisimosi metu. Dažniausiai naudojami prostaglandinai: 𝑃𝐺𝐹2𝛼 ir prostaglandino analogas chloprostenolis. Kadangi prostaglandinai veikia ne visas lytinio ciklo stadijas, yra naudojama dvigubos injekcijos (su 11 dienų tarpu) sistema. Rujos elgsenos požymiai 95 – 100 proc. individų pasireiškia per 46 – 48 val. (13)
Melatoninas – dar žinomas kaip „miego hormonas“ – sekretuojamas kankorežinėje liaukoje tamsiu paros metu. Skiriant egzogeninį melatoniną avims, imituojamas dienų trumpėjimas rudenį, kuris mažiausiai per 35 dienas sukelia tipišką rujojimo elgseną. Tačiau tai nėra labai efektyvus rujos sinchronizacijos būdas. Jį naudojant vis tiek tenka imtis ir efektyvesnių priemonių, jei norima avis veisti ne sezono metu. (16)
Daugelis autorių teigia, kad Europoje dažniausiai naudojami mišrūs hormoniniai rujos sinchronizacijos metodai. Progesteronas/ progestagenai yra efektyvesni, kai yra naudojami kartu su gonadotropinais, kadangi jie skatina tikslesnę visos bandos rujų sinchronizaciją ir ovuliaciją. (17)
13
1.3. Avių dirbtinio sėklinimo metodai
Bandydami pasiekti maksimalių avių produkcijos ir veisimo rezultatų, per daugelį metų, atlikę daug tyrimų žmonės išmoko naudotis produkcijos gyvūnais ir nustatė produktyvumo potencialą studijuodami jų elgseną, anatomiją bei fiziologiją. Todėl atsirado įvairių dirbtinio sėklinimo metodų, kurie maksimaliai pakelia avių produktyvumą ir neša žmogui maksimalią naudą. Be to, pasak B. Hernandez, pilnai išnaudojamas mirusių, senų ar sužeistų patinų potencialas ir yra prevencija nuo lytiškai plintančių ligų. (18)
Dabar, kai technologijos yra daug pažangesnės, dirbtinis sėklinimas yra pirma pagrindinė biotechnologija taikoma avims, siekiant pagerinti jų genotipus. Pasak A. E. Gibbons ir bendraautorių, derinamas su naujausiomis rujos sinchronizacijos technologijomis, dirbtinis sėklinimas naudojant produktyvaus avino reproduktoriaus spermą, avims prideda genetinės vertės. (19)
Dirbtinio sėklinimo būdai: 1) Intravagininis; 2) Intracervikalinis; 3) Transcervikalinis; 4) Laparoskopinis;
5) Embrionų transplantacija.
Intravagininis – sėklinimo būdas, kai sėklinimo kateteris įvedamas į makštį. Tai yra paprasčiausias avių sėklinimo būdas, tačiau mažiausiai efektyvus, žinant, jog suleistai spermai iš makšties reikės patektį į kaklelį ir į gimdą, o avių kaklelis yra labai vingiuotas ir siauras. Pagrindiniai įrankiai: staklės arba žmogus fiksuojantis avį, makšties veidrodis, sėklinimo kateteris, spermos dozė šviežia, atšaldyta arba kriokonservuota. Šiam sėklinimo metodui rekomenduojama viena, turinti nuo 50 iki 100 milijonų spermatozoidų, dozė. (20) Taigi, nors šis sėklinimo būdas gan pigus, nereikalaujantis daug įmantrios įrangos, tačiau iš visų sėklinimo būdų duodantis prasčiausius rezultatus.
Intracervikalinis sėklinimo būdas yra dažniausiai naudojamas metodas, kadangi duoda sąlyginai neblogus apsisėklinimo rezultatus. Priemonės naudojamos tos pačios kaip ir intravagininio sėklinimo metu, tačiau sėklinimo kateteris vedamas giliau į makštį, taikomas į siaurą gimdos kaklelį apie 1cm gylyje ir ten išleidžiama sperma. (21) Norint gauti efektyviausių rezultatų rekomenduojama sėklinti nuo 25 iki 50 milijonų spermatozoidų turinčia sperma. (20) Galima naudoti ir šviežią spermą, kuri duoda geriausius apsisėklinimo rezultatus, atšaldytą ar kriokonservuotą spermą, pasiekiami prastesni sėklinimo rezultatai. Po tinkamai atliktos procedūros sulaukiama gerų rezultatų. (21)
14
3 pav. Intracervikalinio sėklinimo schema. (9)
Transcervikalinis sėklinimo būdas panašus į intracervikalinį, tačiau sėklinimo kateteris vedamas per visą kaklelį tiesiai į gimdą ir ten suleidžiama sperma. Taip pat naudojama nuo 25 iki 50 milijonų spermatozoidų turinti sperma. (20) Reikalingos fiksavimo staklės, makšties veidrodis, sėklinimo kateteris, spermos dozė. Pasak S. Leethongdee, nors apsisėklinimo procentas šiuo metodu didesnis, kartu buvo nustatyta didesnė gimdos kaklelio epitelinio sluoksnio pažeidimų rizika. Šis metodas efektyviausias, kai yra sėklinama su šviežia sperma ir rezultatai lyginami su laparoskopiniu sėklinimu, o naudojant kriokonservuotą spermą apsivaisinimo rodikliai yra žymiai prastesni. (21) Tai yra idealus, mažiausiai invazyvus dirbtinio sėklinimo metodas, kadangi sperma patenka tiesiai į gimdą. Pasak L. Anel ir bendraautorių, šis metodas ir laparoskopinio sėklinimo metodas, duoda geresnius vaisingumo rezultatus, nei tuomet, kai sperma suleidžiama į makštį ar kaklelį. (1)
Laparoskopinis avių sėklinimas yra kol kas efektyviausias naudojant tiek šviežią, tiek kriokonservuotą spermą. Šiuo metodu sėklinant avis, sperma suleidžiama tiesiai į gimdą ar gimdos ragus. (22) Rekomenduojama naudoti spermą, kurioje yra ne mažiau kaip 15 – 20 milijonų spermatozoidų. (20) Pagrindiniai reikalingi įrankiai: troakarai, sėklinimo švirkštas, laparoskopas, šviesos šaltinis, 𝐶𝑂2 įpūtimo įranga, fiksavimo staklės, spermos dozė bei laparotomijos chirurginis
rinkinys. (23) Šiam sėklinimo būdui būtina: avių rujos sinchronizacija, avių sedacijos protokolai, operacinio lauko ruošimas, vietinės nejautros sukėlimas. Nors tai gan brangus sėklinimo būdas, tačiau jo metu pilnai panaudojamas visas kriokonservuotos spermos potencialas, o apsivaisinimo efektyvumas yra daug didesnis, nei anksčiau aptartų metodų. Laparoskopinį sėklinimą atlikti gali gerai savo darbą išmanantis veterinarijos gydytojas, kuris yra įgudęs naudotis laparoskopiniais įrankiais, ir asistentas, kuris gali paruošti operacinį lauką bei spermos dozę ir paduotų operuojančiam gydytojui. Įgudęs gydytojas su asistentu per dieną gali susėklinti nuo 100 iki 200 avių, todėl brangi šio sėklinimo būdo įranga gana greitai atsiperka. (23)
“Anties snapo” skėtiklis
Sėklinimo kateteris Gaktikaulis
Gimda
15
4 pav. Laparoskopinio sėklinimo schema. (9)
Embrionų transplantacija – inovatyviausias ir efektyviausias sėklinimo būdas, naudojamas kai norima pagerinti bandos genetinį potencialą, padidinti produktyvumą, efektyvumą ir pagerinti bandos sveikatingumą. Šiuo būdu ženkliai pagerinamos patelių reprodukcines galimybės, per vienus metus avis donorė atsiveda daugiau ėriukų nei per visą gyvenimą. (22) Superovuliacijos metu surinkti embrionai iš kiaušintakio ar gimdos yra surenkami, įvertinama jų kokybė in vitro ir iškart perkeliami į avį-donorę arba kriokonservuojami ir gali būti naudojami vėliau. Dažniausiai embrionai patalpinami laparotomijos per pilvo sieną būdu arba įvedami į gimdą sėklinimo arba specialiu embrionų perkėlimo kateteriu. (9) Šis metodas, jei atliekama strategiškai palankiu metu, labai efektyviai padidina produktyvumą, tačiau siekiant maksimalių rezultatų, reikia ir chirurginės invazijos. Didėjant gyvūnų gerovės reikalavimams, Brazilijos mokslininkai ieško būdų patobulinti šį metodą, kad tokių pat gerų rezultatų būtų galima pasiekti be chirurginių invazijų. (24)
1.4. Avių sveikatingumas ir jo įtaka apsivaisinimui bei vados dydžiui
Avių produkcijos efektyvumas nustatomas pagal jų vaisingumą. Reprodukciniuose avių ūkiuose privalu atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus: į ėriavimosi, dirbtinio sėklinimo intervalus, sezoną, avies amžių, karščio stresą, kūno sudėjimą, veislę bei sveikatingumą, šie aspektai gali teigiamai arba neigiamai paveikti reprodukcines avies savybes. (25) Kaip ir natūraliai dauginant avis, sezonas daro gan didelę įtaką ir dirbtinio sėklinimo efektyvumui. 2005m. Anel ir bendraautoriai atlikę dirbtinio sėlinimo tyrimus su Churra avimis, pastebėjo, jog sezoniškumas svarbesnis buvo avis sėklinant cervikaliniu būdu, ko nepastebėjo avis sėklinant laparoskopiškai. (1) Savaime suprantama, jog sėklinimo efektyvumas gan stipriai priklausomas nuo amžiaus. Pagal 2009m. Esmailizadeh ir kt. nustatė, jog avių amžiui didėjant nuo 2 iki 7 metų, proporcingai sumažėjo vaisingumas, nuo 29 proc. iki 9 proc. (26) Taip pat intervalai tarp ėriavimosi ar sėklinimo turi įtakos ėriavedžių vaisingumui,
Gimdos kaklelis Gimda Sėklinimo švirkštas Troakaras Laparoskopas su šviesos šaltiniu 𝐶𝑂2 įpūtimas į pilvo ertmę
16
daugelis autorių rekomenduoja sėklinti avis ne anksčiau nei 50 dienų pp. (1) Karščio stresas yra aktualesnis tropinėse ir subtropinėse klimato zonose gyvenančioms avims, pagal Marai 2004m. pastebėta, jog šios avys turi limituotą lytinį aktyvumą vasaros mėnesiais. (27) Karščio stresas avies organizme sutrikdo daugelį biologinių funkcijų, sumažėja apetitas ir pašaro suvartojimas, sutrinka vandens, baltymų, energijos, mineralų balanso metabolizmas, fermentinės reakcijos, hormonų sekrecija ir sutrikimus kraujo metabolituose. (28,29) Adekvačiai reprodukcinės programos sistemai, avys turi būti tinkamai šeriamos ir prižiūrimas jų kūno sudėjimas, jei norima efektyvių sėklinimo rezultatų. (30) Fukui ir bendraautoriai 2010m. padarė išvadą, kad kūno sudėjimas yra taip pat svarbus avių reprodukcijos aspektas kaip ir amžius, darantis įtaką avių vaisingumui, jas sėklinant dirbtinais metodais. Jaunesnės nei 3 metų avys su kūno sudėjimo balu 3,0, dažniausiai turi geresnius vaisingumo rezultatus, nei kitos avys. (31)
17
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas, sąlygos
Mokslinis tiriamasis darbas vyko 2020 metais. Darbas atliktas LSMU Gyvulininkystės Instituto eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriaus, Baisogalos eksperimentiniame Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių ūkyje su atrinktomis tyrimui Lietuvos šiurkščiavilnėmis avimis. Tyrimas pradėtas 2020 m. sausio mėnesį, numatomi rezultatai – iki 2020m. lapkričio mėnesio. Tyrimas vyko ūkinio pastato viduje, kur avys laikomos aptvaruose, ant šiaudų, o šiltuoju sezono metu išleidžiamos ganytis į ganyklas. Tyrimas atliktas laikantis visų LR įstatymų: VMVT įsakymo „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012 m. spalio 31 d. Nr. B1-866); Lietuvos Respublikos „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ (Valstybės žinios, 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500). Atliktas tyrimas taip pat atitinka Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES „Dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos“ (eur-lex.europa.eu, 2010 m. rugsėjo 22 d).
2.2. Tyrimo objektas, grupių sudarymas
Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys yra smulkaus kūno sudėjimo, dideliu produktyvumu ir gan greitu brendimu pasižyminčios avys, tačiau gan atsparios ligoms ir nereikalaujančios specialių laikymo sąlygų. Šios veislės avys turi ragus (apie 85% patinų ir apie 20% patelių), kūnas apaugęs šiurkščia baltos, pilkos, rusvos ar juodos spalvos vilna, pasižymi nesezonine ruja (rujoja ištisus metus ir gali ėriuotis 2 kartus per metus), gan dideliu vislumu (atsiveda 1-3 jauniklius), jauniklių prieaugis per parą siekia nuo 100 g iki 160g. Veislinių avinų ir ėriavedžių svoris siekia nuo 43 kg iki 54 kg, o pakaitinių avinukų ir avyčių 34-38kg. Produktyvumo kryptis – vilninė – mėsinė. Veisimo tikslas – išsaugoti veislės genofondą.
Tyrimui atlikti buvo sudarytos 2 atskiros jaunų avių patelių grupės po 10 individų, grupių analogų principu, atsižvelgiant į veislę (Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys), liniją, amžių (daugiau nei 1 metų amžiaus avys, fiziologiškai ir lytiškai subrendusios), svorį, lytį (patelės) ir išsivystymą. Avys laikomos vienodomis sąlygomis. Grupės patalpintos į atskirus gardus: 17-ame garde, avytės parinktos laparoskopiniam sėklinimui, 18-ame garde, avytės parinktos intracervikaliniam sėklinimui.
18
19
2.3. Kraujo ėmimo ir svėrimo metodika
Pirmieji kraujo mėginiai buvo paimti prieš sėklinimus, t.y. 2020-01-24. Prieš imant kraują avelė buvo sveriama specialiomis smulkiųjų atrajotojų svarstyklėmis (3 pav.), svoris užfiksuotas. Kraujas imtas iš v. jugularis, naudojant vakuuminės kraujo ėmimo sistemos adatas bei mėgintuvėlius su raudonu kamšteliu, naudojamus serumo biocheminiams kraujo tyrimams, mėgintuvėliai su krešėjimo aktivatoriumi (FLMedical, Italija). Mėgintuvėliai nugabenti į LSMU GI laboratoriją ir ten centrifuguojami, serumo gavimui (2 pav.).Tuomet supakuoti į vandeniui nepralaidžius maišelius ir išsiųsti į LSMU VA Gyvūnų reprodukcijos laboratoriją kraujo biocheminiams tyrimams atlikti.
Antrieji kraujo mėginiai buvo paimti sėklinimo dieną, po 121 dienos nuo pirmųjų kraujo mėginių. Prieš imant kraują kiekviena avelė buvo pasverta ir jos duomenys užfiksuoti. Kraujas imtas tokiu pat principu kaip ir pirmojo kraujo ėmimo metu, mėgintuvėliai išcentrifuguoti, supakuoti ir išsiųsti į LSMU VA Gyvūnų reprodukcijos laboratoriją kraujo biocheminiams tyrimams atlikti.
Taip pat avys buvo pasvertos 145 ėringumo dieną su tomis pačiomis smulkių atrajotojų svarstyklėmis (3 pav.).
A B
2 pav. A – Centrifuga MSE Centaur 2 (MSE, Didžioji
Britanija), B – seruminiai mėgintuvėliai centrifugoje. (Nuotraukos autorės)
3 pav. Smulkių atrajotojų
skaitmeninės svarstyklės.
20
2.4. Tyrimui parinkta avių rujos sinchronizacija
Avių rujos sinchronizacijai buvo parinktas mišrus sinchronizacijos būdas, naudojant progestagenais impregnuotą kempinę ir nėščios kumelės serumo gonadotropiną (angl. PMSG),. Tiek prieš laparoskopinį, tiek prieš intracervikalinį sėklinimą buvo įdėtos intravagininės kempinės – Chronogest CR (Intervet Australia PTY Limited, Australija). Flugestono acetate (20mg) išmirkytos intravagininės kempinėlės įdėtos pagal veterinarinio vaisto aprašą su specialiu aplikatoriumi, kempinės laikytos 14 dienų, o išėmus ovuliacija turi įvykti per 36 – 72 valandas. Jos buvo įdėtos 17 dienų prieš sėklinimą, 9 val. ryte, o išimtos 3 dienos prieš sėklinimą, 20:30 val. vakare. Kai intravagininės kempinėlės buvo išimtos, kiekvienai aviai suleistas KKKSG (firminis pavadinimas Folligon 1000 TV), avims leista po 500 TV pagal veterinarinio vaisto aprašą po 0,5 ml i.m., nors galima buvo leisti ir s.c.
2.5. Laparoskopinis avių sėklinimas
Laparoskopinio sėklinimo procedūrai atrinktos avys buvo seduotos, leidžiant ksilazino (firminis pavadinimas Sedaxylan 20mg/ml) injekcinį tirpalą: smulkesnėms avelėms – po 0,2 ml i.m., o stambesnėms – 0,3 ml i.m. Avys buvo fiksuojamos specialiose laparoskopinėse staklėse (6 pav.), kurios gali pasiversti daugiau nei 90° kampu ir pozicionuoti gyvūną į Trendelenburgo poziciją (5
pav.).
Užfiksuotos avelės pirmiausia paguldomos, švariai muilu ir vandeniu nuplaunamas pilvas, apkerpama papilvės vilna ir vežamos į operacinę patalpą. Gyvūnas pozicionuojamas Trendelenburgo pozicijoje, sukeliama išorinės pilvo sienos vietinė infiltracinė nejautra prokaino hidrochloridu (firminis pavadinimas Procamidor 20mg/ml, po 5 ml s.c). Operacinis laukas ruošiamas pagal aseptikos ir antiseptikos reikalavimus, plotas dezinfekuojamas spiritu, o troakarų dūrio vietos – spiritiniu jodu.
21
Atliekama laparoskopinio sėklinimo procedūra, naudojant šią įrangą (8 pav.): 1) Du 10mm skersmens troakarai;
2) Laparoskopas (0°) su šviesos šaltiniu ir lęšiu matymui;
3) Dujų įpūtimo įranga – medicininės paskirties dujų įpūtimo prietaisas su 𝐶𝑂2 balionu, kurio reikia idealiam abdominiam spaudimui užtikrinti;
4) Sėklinimo švirkštas;
5) Paruošta sperma (šviežia, atskiesta, atvėsinta iki +4°C) – dozės supiltos į 0,25 ml prancūziškus šiaudelius, patikrinta ir tinkama naudoti dirbtinio sėklinimo metu;
6) Laparotomijos chirurginis rinkinys – chirurginių įrankių rinkinys reikalingas neplanuotai laparotomijai, jei laparoskopijos metu perforuojami vidiniai organai.
4 pav. Avies fiksacija Trendelenurgo
pozicijoje. (Nuotrauka autorės)
5 pav. Specialios fiksacijos laparoskopinės
22 Laparoskopinio sėklinimo technika: Naudojant troakarus pirmiausia perforuojama pilvo siena vienoje pusėje, įvedamas dujų įpūtimo prietaisas ir pilvo ertmė pripildoma 𝐶𝑂2 dujų,
kurios pastumia vidaus organus ir taip sumažėja rizika juos pažeisti procedūros metu. Toliau lygiagrečiai kitoje pusėje įvedamas antras troakaras, per jį – laparoskopas su šviesos šaltiniu, lęšio pagalba surandami gimdos ragai. Asistentas paruošia sėklinimo švirkštą su spermos doze. Veterinarijos gydytojas laparoskopu suradęs gimdos ragus, sėklinimo švirkštu suleidžia 0,5 spermos dozės į dešinį ragą ir likusią 0,5 spermos dozės dalį – į kairį gimdos ragą. Ištraukiamas sėklinimo švirkštas, laparoskopas, išimami troakarai, padarytos chirurginės žaizdos užpurškiamos gyjimą skatinančiu, chlortetraciklino purškalu (firminis pavadinimas Pederipra).
6 pav. Sėklinimo švirkštas (1) ir laparoskopas su
lęšiu ir šviesos šaltiniu (2). (Nuotrauka autorės)
7 pav. Laparoskopinė įranga STORZ
(Karl Storz SE & Co. KG, Vokietija). (Nuotrauka autorės)
8 pav. Avių laparoskopinis sėklinimas.
23
2.6. Avių sėklinimas intracervikaliniu būdu
Dažniausiai naudojamas sėklinimo būdas, nereikalaujantis specialaus pasiruošimo. Reikalingos priemonės sėklinimo kateteris, šviežia, atskiesta ir atvėsinta iki +4°C spermos dozė, staklės. Avys specialiose paminkštintose staklėse fiksuojamos taip, kad jų užpakalinės kojos būtų aukščiau už priekinę kūno (10 pav.). Taip puikiai atsiveria moteriški lytiniai organai. Sėklinimo kateteris per makštį įkišamas į kaklelį ir ten sušvirkščiama visa spermos dozė (11 pav.).
2.7. Ėringumo nustatymo metodika ir ėriavimasis
Ėringumas buvo nustatomas 133 ėringumo dieną (2020-09-17), ir įvertintas vaisingumas (12
pav.). Kiekviena avis prieš echoskopiją buvo dehelmintizuota albendazolu (firminis pavadinimas
Alphalben 100mg/ml geriamoji suspensija, po 3ml p.o).
Pagrindiniai morfologiniai rujos požymiai buvo pastebimi jau prieš echoskopinį tyrimą: pilvo apimties padidėjimas ir suapvalėjimas, svorio padidėjimas, tešmens padidėjimas ir nukarimas, pieno
9 pav. Sėklinimo staklės (tinkamos
intravagininiam, intracervikaliniam,
transcervikaliniam būdui). (Nuotrauka
autorės)
10 pav. Avių intracervikalinis sėklinimas.
24
gamyba, išorinių lytinių lupų pabrinkimas. Taip pat praėjus dviems savaitėms po sėklinimo į bandą įleistas avinas – bandytojas, kuris padeda nustatyti ar avys rujoja.
Echoskopija buvo atlikta lauko sąlygomis portabiliu echoskopu imaGo.S (IMV imaging, JAV) (13 pav.).
Avys ėriavosi 146-171 dieną, rudens sezono viduryje, beveik visos apsiėriavo per spalio mėnesį. Beveik visų avių ėriavimasis vyko LSMU GI ūkiniuose pastatuose, kur yra pakreikta šiaudais ir šalia yra prieinamas vanduo ir pašaras. Atvesti ėriukai laikomi kartu su ėriavedėm.
2.8. Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS for Windows 10, Version 27“ (SPSS Inc., JAV, 2012) statistine programa. Aprašomajai statistikai atlikti aritmetinių vidurkių skaičiavimai, standartinių vidurkių nuokrypis, koreliacijos bei statistinio patikimumo skaičiavimai. Duomenys vertinti, kaip turintys statistinį patikimumą, kai p ≤0,05. Skaičiavimui apdoroti buvo naudojama
„Microsoft® Excel for Windows Desktop” (Microsoft Inc., 2019), SPSS, duomenys surinkti ir darbas
parengtas „Microsoft® Word for Windows Desktop” (Microsoft Inc., 2019). 11 pav. Avių echoskopija (Nuotrauka dr. R.
Nainienės)
12 pav. Portabilus echoskopas imaGo.S
(IMV imaging, JAV). (Nuotrauka
25
3. TYRIMO REZULTATAI
2020 metais buvo atliktas eksperimentinis avių sėklinimo tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti laparoskopinio ir intracervikalinio sėklinimų metodų efektyvumą ir kraujo biocheminių rodiklių įtaką apsivaisinimui ir vados dydžiui. Tyrimui atrinktos 20 Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių, joms buvo taikytas vienodas rujos sinchronizacijos metodas ir apsėklintos laparoskopiniu sėklinimo metodu – 10 avių, intracervikaliniu taip pat 10 avių.
1 paveikslėlyje galime matyti, jog laparoskopiniu sėklinimo metodu sėklinant avis stebimas didesnis apsivaisinusių avių procentas, o neapsivaisinusių mažesnis lyginant su intracervikaliai sėklintomis avimis. Šie duomenys rodo duomenų tendenciją, o ne statistinį patikimumą (p>0,05).
1 pav. Sėklinimo efektyvumas pagal apsivaisinimą. 90% 70% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Laparoskopinis sėklinimas Intracervikalinis sėklinimas
A
vių
sk
aičiu
s
Sėklinimo būdo efektyvumas pagal
apsivaisinimą
26
Atsivedusios jauniklius avys sugrupuotos pagal vados dydį. Pagal 2 paveikslą, galime matyti, jog net 6 laparoskopiniu metodu sėklintos avys atsivedė po 2 ėriukus, 3 avys atsivedė po 1 ėriuką. Kita vertus tik 4 avys, sėklintos intracervikaliniu būdu, atsivedė po 2 ėriukus, po 1 ėriuką atsivedė tiek pat kiek laparoskopinio sėklinimo būdu – 3 avys. Šie duomenys rodo duomenų tendenciją, o ne statistinį patikimumą (p>0,05).
2 pav. Sėklinimo būdo efektyvumas pagal vados dydį.
0 1 2 3 4 5 6 7 1 2 Ėriavedžių skaičius Va do s dy dis
Sėklinimo būdo efektyvumas pagal vados dydį
27
Prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną (121 dienos intervalu) buvo atliekami ėriavedžių kraujo biocheminiai tyrimai, kuriais siekiama įvertinti sąsają su apsivaisinimu. Į 2 grupes avys suskirstytos pagal apsivaisinimą: 16 apsivaisinusių ir 4 neapsivaisinusios avys.
3 paveiksle matoma apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių šlapalo koncentracijos kraujo serume kaita. Nagrinėjant pateiktus duomenis matyti, jog neapsivaisinusių avių šlapalo koncentracija kraujyje yra didesnė ir prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių šlapalo koncentracija 14,94 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną neapsivaisinusių šlapalo koncentracija 4,75 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių šlapalo koncentracija yra net 49,8 proc. didesnė, nei prieš sėklinimą (p>0,05).
3 pav. Šlapalo koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
4 pav. matyti gliukozės koncentracijos kaita avių kraujo serume prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Paveikslėlyje matoma, jog neapsivaisinusių avių gliukozės koncentracija kraujyje prieš sėklinimą buvo 5,45 proc. mažesnė, nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną atvirkščiai – 3,4 proc. aukštesnė, nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusiųjų gliukozės koncentracija 12,5 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
0 2 4 6 8 10 12
Šlapalas prieš sėklinimą Šlapalas sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Šlapalas koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
28
4 pav. Gliukozės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo.
Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo asparagininės aminotransferazės koncentracijos kraujo serume kaitą rodo 5 pav. Pagal gautus duomenis matome, jog neapsivaisinusių avių asparagininės aminotransferazės koncentracija prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną yra didesnė nei apsivaisinusių. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių GOT/AST koncentracija kraujyje didesnė 2,86 proc., o sėklinimo dieną – 2,71 proc. nei apsivaisinusių abiem laikotarpiais. Sėklinimo dieną avių kraujo AST koncentracija yra 4,62 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
5 pav. Asparagininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo. 0
2 4 6 8
Gliukozė prieš sėklinimą Gliukozė sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Gliukozės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 50 100 150 200
Asparagininė aminotransferazė prieš
sėklinimą Asparagininė aminotransferazė sėklinimodieną
U/l
Asparagininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių
kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
29
6 pav. nurodoma alanino aminotransferazės koncentracijos avių kraujyje prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Pagal pateiktus duomenis matome, jog ALT koncentracija neapsivaisinusių avių kraujo serume mažesnė abiem atvejais. Prieš sėklinimą GPT/ALT neapsivaisinusių avių 6,44 proc. žemesnė, o sėklinimo metu – 2,15 proc. žemesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną ALT koncentracija avių kraujo serume yra 11,62 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
6 pav. Alanininės aminotranferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo.
7 pav. matomas apsivaisinusių ir neapsivaisinusių kraujo serumo šarminės fosfatazės koncentracijos kaita. Pagal paveikslą galima spręsti, jog neapsivaisinusių avių ALP koncentracija buvo mažesnė ir prieš sėklinimą, ir sėklinimo dieną. Prieš sėklinimą neapsivaisinusiųjų ALP koncentracija kraujo serume yra 3,37 proc. mažesnė nei apsivaisinusiųjų, o sėklinimo dieną – 10,26 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną ALP koncentracija avių kraujo serume yra 26,97 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
7 pav. Šarminės fosfatazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
0 5 10 15 20 25 30 35
Alanininė aminotransferazė prieš sėklinimą Alanininė aminotransferazė sėklinimo metu
U/l
Alanininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių
kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 200 400 600 800 1000
Šarminė fosfatazė prieš sėklinimą Šarminė fosfatazė sėklinimo dieną
U/l
Šarminės fosfatazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume
kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
30
Geležies koncentracijos apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serume kaita atspindima 8 pav. Pagal pateiktus duomenis neapsivaisinusių avių geležies koncentracija kraujo serume yra mažesnė tiek prieš sėklinant, tiek sėklinimo dieną. Neapsivaisinusių avių geležies koncentracija serume prieš sėklinimą yra 17,61 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo metu neapsivaisinusių avių geležies koncentracija serume yra 13,46 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serumo geležies koncentracija yra 14,73 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
8 pav. Geležies koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
9 pav. matoma apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo kreatinino koncentracijos kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Pagal gautus duomenis neapsivaisinusių avių kraujo serumo kreatinino koncentracija 7,45 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Kita vertus, sėklinimo dieną neapsivaisinusiųjų kreatinino koncentracija kraujyje yra 0,88 proc. didesnė, nei apsivaisinusiųjų. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serume kreatinino koncentracija yra 2,84 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
9 pav. Kreatinino koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo. -100 0 100 200 300 400
Geležis prieš sėklinimą Geležis sėklinimo dieną
µ
g/d
l
Geležies koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios
0 50 100 150
Kreatininas prieš sėklinimą Kreatininas sėklinimo dieną
µ
m
ol/
l
Kreatinino koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
31
10 pav. pavaizduota kalcio koncentracijos kaita kraujo serume prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Matyti, jog prieš sėklinimą kalcio vidurkis kraujo serume neapsivaisinusių avių yra 1,29 proc. aukštesnis nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną matoma, jog neapsivaisinusių avių kalcio koncentracija serume 0,45 proc. mažesnė, nei apsivaisinusių avių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kalcio koncentracija kraujo serume yra 8,76 proc. didesnė, nei prieš sėklinimą (p>0,05).
10 pav. Kalcio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
11 pav. vaizduojama magnio koncentracijos kaita apsivaisinusių ir nepsivaisinusių avių kraujo serume. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių magnio koncentracija yra 3,47 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną – 8,24 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serume magnio koncentracija yra 7,61 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
11 pav. Magnio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo. 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3
Kalcis prieš sėklinimą Kalcis sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Kalcio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 0.5 1 1.5 2
Magnis prieš sėklinimą Magnis sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Magnio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
32
Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serume fosforo koncentracijos kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną vaizduojama 12 pav. Pagal duomenis matyti, jog prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo koncentracija 8,9 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną – 3,2 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serume fosforo koncentracija yra 2,67 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą, nors statistiškai patikimas rodiklis yra tik prieš sėklinimą (p<0,05), o sėklinimo dieną – ne (p>0,05).
12 pav. Fosforo koncentracijos ėriavedžių kraujo serume, priklausomai nuo apsivaisinimo.
13 pav. nurodoma apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo bendrų baltymų kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo metu. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo bendrų baltymų koncentracija yra 4,5 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną 1,8 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serumo bendrų baltymų koncentracija yra 6,52 proc. didesnė nei prieš sėklinimą, nors statistiškai patikimas rodiklis yra tik prieš sėklinimą (p<0,05), o sėklinimo dieną ne (p>0,05).
13 pav. Bendrų baltymų koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo. 0
1 2 3
Fosforas prieš sėklinimą Fosforas sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Fosforo koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusi Apsivaisinusi 55 60 65 70 75
Bendri baltymai prieš sėklinimą Bendri baltymai sėklinimo dieną
g/l
Bendrų baltymų koncentracijos ėriavedžių kraujo serume
kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
33
14 pav. matoma apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kalio koncentracijos kaita kraujo
serume prieš sėklinimą ir sėklinimo metu. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo kalio koncentracija yra 0,31 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną 9,71 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serumo kalio koncentracija 4,95 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
14 pav. Kalio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo natrio koncentracijos kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną pavaizduota 15 pav. Pagal gautus duomenis, prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių natrio koncentracija kraujo serume yra 2,61 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną – 2,74 proc. mažesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serume natrio koncentracija yra 0,33 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
15 pav. Natrio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
0 2 4 6
Kalis prieš sėklinimą Kalis sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Kalio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 150 155 160 165 170 175
Natris prieš sėklinimą Natris sėklinimo dieną
m
m
ol/
l
Natrio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
34
16 pav. parodyta apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo gama-gliutamiltransferazės koncentracijos kraujo serume kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo gama-gliutamiltransferazės koncentracija yra 11,89 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo dieną – 1,83 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serumo GGT koncentracija yra 25,38 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
16 pav. Gama-gliutamiltransferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo bilirubino koncentracijos kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo metu vaizduojama 17 pav. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių bilirubino koncentracija 15,77 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo metu – 14,62 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių bilirubino koncentracija yra 21,83 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
17 pav. Bilirubino koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo. 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Gama-gliutamiltransferazė prieš sėklinimą Gama-gliutamiltransferazė sėklinimo dieną
U
/l
Gama-gliutamiltransferazės koncentracijos ėriavedžių
kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 1 2 3 4 5 6 7
Bilirubinas prieš sėklinimą Bilirubinas sėklinimo dieną
µ
m
ol
/l
Bilirubino koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
35
18 pav. pavaizduota apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serumo trigliceridų koncentracijos kaita prieš sėklinimą ir sėklinimo metu. Prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo trigliceridų koncentracija 10,01 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo metu – 5,07 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių trigliceridų koncentracija kraujo serume yra 11,7 proc. mažesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
18 pav. Trigliceridų koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo.
19 pav. rodoma cholesterolio koncentracijos kaita apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių kraujo serume prieš sėklinimą ir sėklinimo metu. Matyti, jog prieš sėklinimą cholesterolio koncentracija neapsivaisinusių kraujo serume yra 10,97 proc. didesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo metu – 17,15 proc. mažesnė nei apsivaisinusių avių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serumo cholesterolio koncentracija yra 15,12 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p<0,05).
19 pav. Cholesterolio koncentracijos ėriavedžių kraujo serumo kaita, priklausomai nuo
apsivaisinimo. 0 5 10 15 20 25 30
Trigliceridai prieš sėklinimą Trigliceridai sėklinimo dieną
m
g/
dl
Trigliceridų koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Cholesterolis prieš sėklinimą Cholesterolis sėklinimo dieną
m
m
ol
/l
Cholesterolio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo
36
Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių cinko koncentracijos kraujo serume kaita rodoma 20 pav. Pagal paveiksle pateiktus duomenis, matyti, jog prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių kraujo serumo cinko koncentracija 4,86 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo metu – 1,08 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių kraujo serume cinko koncentracija yra 5,71 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
20 pav. Cinko koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo.
21 pav. vaizduojama apsivaisinusių ir neapsivaisinusių avių vario koncentracijos kaita kraujo serume prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną. Matyti, jog prieš sėklinimą neapsivaisinusių avių vario koncentracija 6,82 proc. mažesnė nei apsivaisinusių, o sėklinimo metu – 5,62 proc. didesnė nei apsivaisinusių. Sėklinimo dieną apsivaisinusių avių vario koncentracija kraujo serume yra 5,08 proc. didesnė nei prieš sėklinimą (p>0,05).
21 pav. Vario koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo apsivaisinimo. 0 50 100 150 200 250
Cinkas prieš sėklinimą Cinkas sėklinimo dieną
µ
g/
dl
Cinko koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
Neapsivaisinusios Apsivaisinusios 0 20 40 60 80 100 120
Varis prieš sėklinimą Varis sėklinimo dieną
µg/
dl
Vario koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo apsivaisinimo
37
Prieš sėklinimą ir sėklinimo dieną (121 dienos intervalu) buvo atlikti ėriavedžių kraujo biocheminiai tyrimai, kuriais siekta juos susieti su vados dydžiu. Į 2 grupes avys suskirstytos pagal vados dydį: atsivedusios 1 ėriuką – 6 avys ir atsivedusios dvynius (2 ėriukai) – 10 avių. Aptariamas makroelementas kalcis ir kepenų kraujo biocheminiai rodikliai – AST ir ALT.
Kalcio koncentracijos avių kraujo serume kaita pavaizduota 22 pav. Prieš sėklinimą 1 ėriuką atsivedusių avių kraujo serumo kalcio koncentracija yra 4,13proc. mažesnė nei dvynius atsivedusių avių, o sėklinimo dieną 1 ėriuką atsivedusių avių kalcio koncentracija – 1,03 proc. mažesnė nei dvynius atsivedusių avių. Dvynius atsivedusių ėriavedžių kalcio koncentracija (p<0,05) kraujo serume prieš sėklinimą yra 7,67 proc. mažesnė nei sėklinimo dieną (p>0,05).
22 pav. Kalcio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita, priklausomai nuo vados dydžio.
Asparagininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita užfiksuota 23 pav. Prieš sėklinimą 1 ėriuką atsivedusių avių AST koncentracija yra 14,78 proc. mažesnė nei 2 ėriukus atsivedusių avių, o sėklinimo dieną 1 ėriuką atsivedusių avių AST koncentracija yra 3,4 proc. mažesnė nei dvynius atsivedusių avių. Dvynius atsivedusių avių AST koncentracija kraujo serume prieš sėklinimą yra tik 0,31 proc. mažesnė nei sėklinimo dieną (p>0,05).
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 1 2 m m ol/ l Vados dydis
Kalcio koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo vados dydžio
38
23 pav. Asparagininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo vados dydžio.
Alanininės aminotransferazės koncentracijos avių kraujo serume kaita pavaizduota 24 pav. Nustatyta, jog prieš sėklinimą 1 ėriuką atsivedusių avių ALT koncentracija yra 1,2 proc. mažesnė nei dvynius atsivedusių avių, o sėklinimo dieną – 8 proc. didesnė nei 2 ėriukus atsivedusių avių. Dvynius atsivedusių avių prieš sėklinimą ALT koncentracija kraujo serume yra 14,81 proc. didesnė nei sėklinimo dieną (p>0,05).
24 pav. Alanininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių kraujo serume kaita,
priklausomai nuo vados dydžio. 0 50 100 150 200 1 2 Ul Vados dydis
Asparagininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių
kraujo serume kaita, priklausomai nuo vados dydžio
Asparagininė aminotransferazė prieš sėklinimą Asparagininė aminotransferazė sėklinimo dieną
0 10 20 30 40 1 2 U/l VADOS DYDIS
Alanininės aminotransferazės koncentracijos ėriavedžių
kraujo serume kaita, priklausomai nuo vados dydžio
Alanininė aminotransferazė prieš sėklinimą Alanininė aminotransferazė sėklinimo dieną
