Šarūnas Zavadskas
5 kursas, 2 grupėDAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ VIETINIO
NUSKAUSMINIMO KOMPLIKACIJŲ NEOPERACINIO
DANTŲ ŠALINIMO METU ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė:
dr. V. Guzevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ VIETINIO NUSKAUSMINIMO KOMPLIKACIJŲ NEOPERACINIO DANTŲ ŠALINIMO METU ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ………. Darbo vadovas ……….
(parašas) (parašas)
……….. ………
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20…. m. ………. 20… m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖ LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ………
Recenzentas: …...……… (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ……….
Eil. nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0.5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus?
0.2 0.1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus?
0.2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka
darbo esmę? 0.1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas?
0.4 0.2 0
5
Ar tinkamai ir aškiai suformuluota problema, tikslas
ir uždaviniai? 0.4 0.2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyję susiję? 0.2 0.1 0 7 Straipsnių atrankos kriterija ir paieškos metodai bei strategija (3.4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos
protokolas? 0.6 0.3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai pasirinktam protokolui (pvz.
metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.
0.4 0.2 0
9 Ar yra aprašyti visi
informacijos šaltiniai
(duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos data?
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija
taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai;
paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių
skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0.4 0.1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas,
tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma,
meta-analizei)?
0.4 0.2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų rinkimo iš straipsnių procesas
(tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami
veiksniai, rodikliai)?
0.4 0.2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys
buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai
buvo daromi?
0.4 0.2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota
apibendrinant duomenis?
0.2 0.1 0
15
Ar buvo nustatyt pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
0.4 0.2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2.2 balo) Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų,
įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis
kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0.6 0.3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose
straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias
buvo paimti duomenys (pvz. tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų
įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei;
b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai
0.4 0.2 0
19
Ar pateikti susiteminti publikacijų duomenys lentelėse
pagal atskirus uždavinius?
0.6 0.3 0 20 Rezultatų aptarimas (1.4 balo) Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0.4 0.2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės
apžvalgos trūkumai? 0.6 0.3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0.4 0.2 0
23
Išvados (0.5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir
uždavinius?
0.2 0.1 0
24 Ar išvados pagrįstos
analizuojama medžiaga? 0.2 0.1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir
lakoniškos? 0.1 0.1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus?
0.4 0.2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros
šaltiniai?
0.2 0.1 0
28
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam
darbui?
0.2 0.1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne
mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne
mažiau kaip 40%?
0.2 0.1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
suprasti nagrinėjamą temą?
31 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais? +0.4 +0.2 0 32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo
analizė, meta-regresija)?
+1 +0.5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34 Bendri reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis
(be priedų)?
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai
padidinta? -2 balai -1 balas
36
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo
reikalavimus?
-1 balas -2 balai
37
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai,
lakoniškai?
-0.5 balo -1 balas
38
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0.2 balo -0.5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20
(nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0.2 balo -0.5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0.2 balo -0.5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi)
svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)?
-0.2 balo -0.5 balo
*Iš viso (maksimumas 10 balų)
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________ ________________________________ __________________________________
TURINYS TURINYS...8 SANTRAUKA...9 SUMMARY...10 SANTRUMPOS...11 ĮVADAS...12
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...14
DAŽNIAUSIOS VIETINIO NUSKAUSMINIMO KOMPLIKACIJOS ŠALINANT DANTIS NEOPERACINIU BŪDU...17
1. VIETINĖS KOMPLIKACIJOS...21
1.1 POINJEKCINIS SKAUSMAS...21
1.2 NUSKAUSMINIMO EFEKTO NEBUVIMAS...22
1.3 ADATOS LŪŽIMAS...23 1.4 NERVO PAŽEIDIMAS...24 1.5 HEMATOMA...24 1.6 TRISMUS...25 1.7 INFEKCIJA...26 2. BENDRINĖS KOMPLIKACIJOS...26 2.1 ALERGIJA...26 2.2 SINKOPĖ...27
2.3 ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAS...28
2.4 PARESTEZIJOS...28 REZULTATŲ APTARIMAS...29 IŠVADOS...31 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...32 LITERATŪROS SĄRAŠAS...33 PRIEDAI...39
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Vietinė nejautra šalinant dantis yra dažna procedūra. Vietiniai anestetikai odontologijoje kartais traktuojami net ne kaip medikamentai, o kaip dar viena darbui reikalinga medžiaga. Odontologai vietinę nejautrą taiko kasdien, tačiau tyrimai rodo, kad didžioji dalis jų nežino, kaip saugiai ir kokiomis dozėmis naudoti vietinius anestetikus. [1] Šalinant dantis neoperaciniu būdu dažniausiai naudojama vietinė laidinė ir/ar infiltracinė nejautra. Komplikacijos gali išsivystyti tiek injekcijų metu, tiek ir po jų. Gydytojui klinicistui yra labai svarbu atpažinti galimas komplikacijas, žinoti kaip jų išvengti ir kaip elgtis joms įvykus. [2]
Šio darbo pagrindinis tikslas yra apžvelgti dažniausiai pasitaikančias vietinio nuskausminimo komplikacijas šalinant dantis neoperaciniu būdu, nurodyti jų atsiradimo priežastis ir pateikti veiksmingus profilaktikos būdus.
Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Taip pat naudojama atvirai pasiekiama Google Scholar paieškos sistema. Buvo ieškota tik 2008-2018 metais atliktų tyrimų, kuriuose buvo nurodomos dažniausios vietinio nuskausminimo komplikacijos šalinant dantis neoperaciniu būdu.
Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai aprašomos vietinio nuskausminimo komplikacijos šalinant dantis nechirurginiu būdu svyruoja nuo 0.00000714285% iki 64.5%
Išvados: Vietinės komplikacijos yra poinjekcinis skausmas, nuskausminimo efekto nebuvimas, adatos lūžimas, nervo pažeidimas, hematoma, trismus ir infekcija; bendrinės komplikacijos – alergija, sinkopė, širdies ritmo sutrikimai ir parestezijos. Pati dažniausia vietinio nuskausminimo komplikacija yra sinkopė. Komplikacijų priežastys skirstomos į priklausančias nuo nuskausminimą atliekančio specialisto ir nepriklausančias. Komplikacijų rizika sumažėja, jeigu vietinį nuskausminimą atliekantis specialistas naudoja tinkamus instrumentus, žino leistinas maksimalias ir rekomenduojamas vietinių anestetikų dozes, įvertina vazokonstriktorių naudojimo poreikį, detaliai ištiria pacientą ir atsižvelgia į individualią kiekvieno paciento anatomiją prieš procedūrą.
Raktiniai žodžiai: complications, local anesthesia, tooth extraction, needle breakage, hematoma, post injection pain, absence of anesthesia, nerve laceration, trismus, infection, allergy, arrhythmia, syncope, paresthesia
SUMMARY
Relevance of the Problem: Local anesthesia before non surgical tooth extraction is a common procedure, however local anesthetics are often considered just another substance required for the procedure, rather than actual medicine. Odontologists apply local anesthesia in their daily practice but research shows that majority of them do not know what is safe amount or how to use local anesthesia safely. [1] Regional and/or infiltrative anesthesia is used for non surgical tooth extraction. Most often local anesthesia complications can occur during or after injections. It is vital for dental practitioner to recognize possible complications, be aware of how to avoid them or what steps to take should they develop. [2]
The main goal of this thesis is to analyse local anesthesia complications that occur during or after non surgical tooth extraction, present the main causes and ways to avoid them.
Matterials and Methods: the research has been carried out using Lithuanian University of Health Sciences subscription account in the following scientific databases: Pubmed, Science Direct as well as Lithuanian virtual library database as well as Google Scholar search engine. Only the articles that fell into the time frame of 10 years between 2008 and 2018 were selected.
Results: It has been established that non surgical tooth extraction local anesthesia complications rate varies between 0.00000714285% and 64.5%.
Conclusion: The most commonly described local complications of local anesthesia during tooth extraction procedure are post injection pain, insuficient effect of anesthesia, needle breakage, nerve laceration, hematoma, trismus and infection. Systemic complications include allergy, syncope, arrhythmia and paresthesia. The most common complication in clinical practice is syncope. Causes of local anesthesia complications can be devided into related and not related to anesthesia providing specialist. The risk of local anesthesia complications is reduced when local anesthesia specialist uses appropriate instruments, is aware of maximum and recommended local anesthetic doses, considers the need of vasoconstrictors, thoroughly examines tha patient and takes into consideration unique anatomy of each patient before the procedure.
Key words: complications, local anesthesia, tooth extraction, needle breakage, hematoma, post injection pain, absence of anesthesia, nerve laceration, trismus, infection, allergy, arrhythmia, syncope, paresthesia
SANTRUMPOS
a/ž – apatinis žandikaulis v/ž – viršutinis žandikaulis proc. - procentai
ĮVADAS
Dantų šalinimas yra gana nemaloni ir skausminga procedūra. Mokslinėje literatūroje aprašoma nemažai vietinės nejautros atlikimo metodikų, kaip difūzinė (aplikacinė, infiltracinė) ir vaskulo-difūzinė (intraosalinė, intraligamentinė, intraseptalinė ir intrapulparinė) [3]. Šalinant dantis neoperaciniu būdu dažniausiai naudojama vietinė laidinė ir/ar infiltracinė nejautra. Komplikacijos gali išsivystyti tiek pačios injekcijos metu, tiek ir po jos. Aspiracinis švirkštas naudojamas vietinei nejautrai atlikti net ir po 150 m. išlieka populiariausiu instrumentu. [2].
Azoto oksidas buvo pirma medžiaga panaudota moksliškai pagrįstai vietinei nejautrai sukelti. Toliau sekė platus kokaino, o nuo 20 amžiaus pradžios novokaino naudojimas. [4] Šiandien Lietuvoje yra registruotos 4 cheminės grupės, kurios priskiriamos vietiniams anestetikams. Bendrai jos yra žymimos N01B. Toliau skirstomos pagal cheminę sudėtį: aminobenzoinės rūgšties esteriai; amidai; benzoinės rūgšties esteriai; kiti vietiniai anestetikai. [5] Plačiausiai paplitę vietiniai anestetikai yra amidų grupės anestetikai lidokainas ir artikainas. Vokietijoje 97% vietinės nejautros atliekama naudojant artikainą, JAV 54%, Jungtinėje Karalystėje 81% atvejų vietinei nejautrai naudojamas lidokainas. [6]
Dažnai papildomas vietinių anestetikų komponentas yra vazokonstriktoriai. Jie, aktyvuodami α-1 adrenerginius receptorius pasižymi kraujagysles sutraukiančiu poveikiu. Šiandien plačiausiai naudojamas vazokonstriktorius yra epinefrinas. Jo poveikis yra dvejopas: sumažinamas kraujavimas ir prailginamas anestetiko absorbcijos laikas. Tokiu būdu yra prailginamas ir paties anestetiko veikimas. [7] Tačiau tuo pačiu padidėja komplikacijų išsivystymo rizika.
Vietinio nuskausminimo komplikacijos skirstomos į vietines ir bendrines. Dažniausios vietinės komplikacijos yra poinjekcinis skausmas, nuskausminimo efekto nebūvimas, adatos lūžimas, nervo pažeidimas, hematoma, trismus ir infekcija. Bendrinės komplikacijos yra sinkopė, širdies ritmo sutrikimas, alerginės reakcijos ir parestezijos.
Priežastis, nuo kurių priklauso vietinio nuskausminimo komplikacijos, galima suskirstyti į dvi dideles grupes: į priklausančias nuo nuskausminimą atliekančio specialisto ir nepriklausančias. Priklausančiųjų grupei priskiriama neteisinga vietinio nuskausminimo atlikimo technika ir neteisingas medikamento pasirinkimas, o nepriklausančiųjų grupei priskiriami įvariūs paciento anatominiai bei psichologiniai veiksniai [8].
Kadangi vietinė nejautra šalinant dantis yra gana dažna procedūra, vietiniai anestetikai odontologijoje traktuojami net ne kaip medikamentai, o kaip dar viena darbui reikalinga medžiaga. Gydytojui klinicistui yra svarbu atpažinti galimas komplikacijas, žinoti kaip jų išvengti ir kaip elgtis joms įvykus.
Darbo tikslas: Atlikus mokslinių šaltinių analizę, išskirti dažniausiai pasitaikančias vietinio nuskausminimo burnoje komplikacijas šalinant dantis neoperaciniu būdu, įvardinti pagrindines vietinio nuskausminimo komplikacijų priežastis ir nurodyti būdus, sumažinančius šių komplikacijų išsivystymo tikimybę.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias vietinio nuskausminimo komplikacijas šalinant dantis neoperaciniu būdu
2. Nustatyti priežatis, dėl ko dažniausiai išsivysto šios komplikacijos 3. Nurodyti būdus, kaip sumažinti šių komplikacijų išsivystymo tikimybę.
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA
STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI
· Anglų, vokiečių, lietuvių kalbomis · Klinikiniai tyrimai
· Pilna straipsnio versija · 2008-2018 metai
· Tyrimai atliekami su žmonėmis
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA
Paieška buvo atlikta Google Scholar ir LSMU prenumeruojamose elektroninėse duombazėse Pubmed, Science Direct. Paskutinės paieškos data yra 2018 04 15.
ELEKRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA
Buvo ieškota tyrimų ir publikacijų atliktų ir paskelbtų 2008-2018 m. laikotarpiu
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai anglų kalba: „local anesthesia complications“ AND „non surgical teeth extraction“; „most common local anesthesia complications“, „postinjectal pain“ AND „dental local anesthesia“, „needle breakage“ AND „dental local anesthesia“, „absence of
anesthesia” AND „dental local anesthesia“, „nerve laceration”, „hematoma”, „trismus”, „infection” AND „dental local anesthesia”, „allergy” AND „dental local anesthesia”, „syncope”, „arrhythmia“ AND „dental local anesthesia”, „paresthesia” AND „dental local anesthesia”
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai vokiečių kalba: Komplikationen der zahnärztlichen Lokalanästhesie, Nadelbruch zahnärztliche Lokalanästhesie, Nervenschäden
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai lietuvių kalba: Lietuvoje naudojami vietiniai anestetikai
Paieška buvo atlikta nuo 2017 12 13 iki 2018 04 15
STRAIPSNIŲ ATRANKA
Atrankos kriterijai:
· komplikacijos išsivystančios per arba po vietinio nuskausminimo, šalinant dantis neoperaciniu būdu, dažnai nustatomos ir aprašomos moksliniuose tyrimuose
Atmetimo kriterijai:
· tyrimai su gyvūnais
· tyrimai su pacientais sergančiais sunkiomis ligomis
· aprašytos retai pasitaikančios ar vienetinės vietinio nuskausminimo komplikacijos
DUOMENŲ ATRINKIMAS
· mokslinio straipsnio išleidimo metai
· dantų šalinimo būdas, operacinis ar neoperacinis · priemonės
· metodai · rezultatai
KINTAMIEJI IR JŲ PAGRINDINIAI MATAVIMO VIENETAI
Pirminiai:
· aprašytų komplikacijų paplitimas, medžiagų koncentracijos - % · medžiagų tūrio vienetai – ml
· pH vertė – 1-14 Antriniai:
· standartinis nuokrypis (SD)
SISTEMINĖS KLAIDOS
Rizikos veiksniai:
· Skirtinga pacientų lytis, amžius, rasė,
· Skirtinga nuskausminimo procedūrą atliekančių gydytojų patirtis, darbo sąlygos · Skirtingas dantų šalinimo skaičius
· Anatominiai pacientų skirtumai · Žalingi įpročiai
· Skirtingas skausmo toleravimo slenkstis · Gretutinės ligos, naudojami medikamentai
Galimi netikslumai dėl rizikos veiksnių buvo įvertinti darant išvadas
DAŽNIAUSIOS VIETINIO NUSKAUSMINIMO KOMPLIKACIJOS ŠALINANT DANTIS NEOPERACINIU BŪDU
H. Khalil ir kt. apklausė 431 bendrosios praktikos odontologą ir siauresnės specializacijos odontologą. Po šio tyrimo paaiškėjo, kad beveik 2/3 apklaustųjų (69%) negalėjo tiksliai nurodyti maksimalios leistinos vietinių anestetikų koncentracijos pacientams, o 85% negalėjo nurodyti maksimalaus leistino vietinių aneste karpulių skaičiaus. [1]
Šalinant dantis neoperaciniu būdu dažniausiai naudojama vietinė laidinė ir/ar infiltracinė nejautra. Kartais papildomai taikoma aplikacinė nejautra, tačiau ji dažniausiai nėra naudojama suaugusiems pacientams. S. Lee ir kt. atliko tyrimą su 134 vaikais ir įrodė, kad tinkamai atliekant vietinio nuskausminimo procedūrą papildoma aplikacinė nejautra nėra būtina. [9] Taigi šiame darbe apžvelgiamos vietinio nuskausminimo komplikacijos, kurios kyla atliekant vietinį infiltracinį ir laidinį nuskausminimą.
Norit objektyviai įvertinti dažniausiai pasitaikančias vietinio nuskausminimo burnoje komplikacijas šalinant dantis neoperaciniu būdu reikia palyginti informaciją iš įvairių šaltinių. Todėl buvo apžvelgti moksliniai tyrimai, kuriuose atlikti tyrimai su pacientais ir gydytojais odontologais atliekančiais vietinį nuskausminimą ir išrinktos juose minimos dažniausios šios procedūros komplikacijos. Taip pat papildomai atrinkti straipsniai, kuriuose nagrinėjama teorinė medžiaga šia tema.
Dažniausios vietinio nuskausminimo komplikacijos skirstomos į vietines (dėl neteisingos vietinio nuskausminimo metodikos) ir bendrines (kada anestetiko kiekis kraujyje pasiekia toksinę ribą). [10]. Autorių atliktuose klinikiniuose tyrimuose minimos dažniausiai išsivystančios vietinio nuskausminimo komplikacijos yra pateiktos 1 lentelėje.
1 lentelė. Dažniausios vietinio infiltracinio ir laidinio nuskausminimo komplikacijos odontologinėje praktikoje
Autorius Tiriamųjų skaičius
Nurodomos dažniausios vietinio nuskausminimo komplikacijos atliktuose tyrimuose Vietinės Bendrinės Brand 2009 [11] 103 pacientai
Nervo pažeidimas 3.8% Širdies ritmo sutrikimai 3.9% Poinjekcinis skausmas ar
skausmas injekcijos metu
41.7%
Rijimo sutrikimas 4.9% Khalil 2013 [12] 431 pacientai
Adatos lūžimas 0.2% Sinkopė 62%
Hematoma 4.2% Alerginė reakcija/anafilaksinis šokas 0.7% Nuskausminimo efekto nebūvimas 47% Trismus 4.8% Akifuddi n 2015 [13] 5 gydytojai odontologai, tyrimo trukmė – 6 mėn.(480 – 1080 vietinio nuskausmini mo procedūrų) Nuskausminimo efekto nebuvimas 23% Sinkopė 67% Trismus 21% Alergija 2%
Poinjekcinis skausmas 19% Vazokonstriktorių sukelta komplikacija (širdies ritmo
sutrikimai)
15%
Minkštųjų audinių apsikandžiojimas
19% Hiperventiliacija 11%
Hematoma 6% Vietinio anestetiko suleidimas į veną
6%
Laikinas veido paralyžius 5%
Infekcija 3%
Nervo pažeidimas 3% Netinkama injekcijos vieta 3%
Apibendrinus šiuos tyrimus ir išvedus rizikos dažnumo vidurkį pastebima, kad dažniausiai minimos vietinio nuskausminimo komplikacijos tyrimus aprašančiuose straipsniuose yra: Sinkopė (64.5%), Nuskausminimo efekto nebuvimas (35%), Poinjekcinis skausmas (30.35%), Trismus (12.9%), Nervo pažeidimas (3.4%), Širdies ritmo sutrikimai (9.45%), Hematoma (5.1%), ir Alergija (1.35%). Šie duomenys pavaizduoti 1 diagramoje.
Į diagramą nebuvo įtrauktos retos ar kituose tyrimuose nepasikartojančios vietinio nuskausminimo komplikacijos.
1 diagrama. Nustatytos dažniausiai išsivystančios komplikacijos apžvelgtų tyrimu metu
Siekiant palyginti klinikinių tyrimų duomenis su komplikacijomis aprašomomis mokslinę literatūrą nagrinėjančiuose straipsniuose, papildomai apžvelgti 2 lentelėje minimi straipsniai. Išrinktos ir sugrupuotos juose aprašytos dažniausiai pasikartojančios vietinio nuskausminimo komplikacijos odontologinių procedūrų metu atliekant infiltracinį ir laidinį vietinį nuskausminimą.
2 lentelė. Vietinio nuskausminimo komplikacijos pateikiamos sisteminėse apžvalgose
Autorius Nurodomos dažniausios vietinio nuskausminimo komplikacijos mokslinėje literatūroje
Vietinės Bendrinės
Cummin gs 2009
[14]
Audinio spalvos pokytis, Ekchimozė, Hematoma, Nervo pažeidimas, Trismus, Lokalus poinjekcinis
skausmas, Infekcija
Parestezija, Veido paralyžius, Diplopija, Alergija, Toksinis apsinuodijimas, Methemoglobinemija Singh
2012 [15]
Nuskausminimo efekto nebuvimas, Veidinio nervo paralyžius, Hematoma, Trumpalaikė hemiparezija,
Hipertermija, Hornerio sindromas, Lokalus poinjekcinis skausmas, Trismus
Alergija, Sinkopė, Methemoglobinemija, Laikinas aklumas ar kurtumas, Parestezijos
Giovann itti 2013
[16]
Trismus, Hematoma, Gleivinės sudirginimas, Adatos lūžimas, Infekcija
Parastezijos
Ogle 2012 [17]
Poinjekcinis skausmas, Trismus, Veidinio nervo paralyžius, Adatos lūžimas, Liežuvinio nervo
pažeidimas Alergija 19 Sinkopė Nervo pažeidimas Poinjekcinis skausmas Širdies ritmo sutrikimai Hematoma Nuskausminimo efekto nebuvimas Trismus Alergija
0 10 20 30 40 50 60 70
Vietinio nuskausminimo komp-likacijų dažnumas proc.
Jung 2017 [18]
Dėmės and odos, Hematoma, Trismus, Adatos lūžimas, Nuskausminimo efekto nebūvimas, Perteklinis anestetiko difundavimas, Veido edema, Poinjekcinis skausmas, Ischeminė audinio nekrozė,
Infekcija
Sinkopė, Apnėja, Hipoksija
Apžvelgtose publikacijos dažniausiai pasikartojančios vietinio nuskausminimo komplikacijos atliekant odontologines procedūras pateikiamos 1 diagramoje.
1 diagrama. Dažniausiai autorių nurodomos vietinio nuskausminimo komplikacijos odontologinėje praktikoje
Palyginus rezultatus paaiškėjo, kad didelė dalis vietinio nuskausminimo komplikacijų atliktuose klinikiniuose tyrimuose ir mokslinės literatūros apžvalgose sutampa. Poinjekcinis skausmas, Nuskausminimo efekto nebuvimas, Nervo pažeidimas, Hematoma, Trismus, Alergija, Sinkopė ir Širdies ritmo sutrikimai tiek klinikinių tyrimų metu, tiek ir mokslinės literatūros apžvalgose buvo išskirtos kaip dažniausiai pasitaikančios šios procedūros komplikacijos. Mokslinės literatūros apžvalgose taip pat buvo gana dažnai nurodomas adatos lūžimas, infekcija ir parestezijos. Taigi, šiame darbe bus aprašoma 11 galimų vietinio nuskausminimo komplikacijų. Jos pateikiamos 3 lentelėje.
20 0 1 2 3 4 5 6
3 lentelė. Atrinktos dažniausiai pasikartojančios vietinės komplikacijos
Vietinės komplikacijos Bendrinės komplikacijos
Poinjekcinis skausmas Alergija
Nuskausminimo efekto nebuvimas Sinkopė
Adatos lūžimas Širdies ritmo sutrikimas
Nervo pažeidimas Parestezijos
Hematoma Trismus Infekcija
Į šį sąrašą neįtrauktos retos vietinio nuskausminimo komplikacijos, kurios publikacijose pateikiamos kaip išskirtiniai atvejai, tokios kaip Audinio spalvos pokytis, Ekchimozė, Trumpalaikė hemiparezija, Hipertermija, Hornerio sindromas, Gleivinės sudirginimas, Perteklinis anestetiko difundavimas, Veido edema, Ischeminė audinio nekrozė, Diplopija, Toksinis apsinuodijimas, Methemoglobinemija, Laikinas aklumas ir kurtumas ar Apnėja.
1. VIETINĖS KOMPLIKACIJOS
1.1 POINJEKCINIS SKAUSMAS
Paradoksalu, kad veiksmas, turintis užtikrinti neskausmingą danties šalinimo procedūrą, neretai pats dažnai tampa nemalonių pojūčių ir skausmo priežastimi. Kai kuriems pacientams adatos dūrio baimė dažnai būna didesnio nerimo priežastimi nei po jos sekančios gydomosios procedūros. Dėl šios priežasties pacientai vengia ir atidėlioja apsilankymą pas gydytoją odontologą nepaisant progresuojančio uždegiminio proceso burnoje. [19]
Tradiciškai skausmas anestetiko injekcijos metu yra siejamas su adatos dydžiu ir todėl pacientai dažnai injekcijos skausmingumą tiesiogiai susieja su šiuo vieninteliu veiksniu. Klinikinėje praktikoje didžiausią įtaką skausmo intensyvumui nuskausminimo metu turi gleivinės jautrumas injekuojamoje vietoje, gleivinės ir gilesnių audinių „suerzinimas“ naudojama anestetine medžiaga,
adatos sukeliama mechaninė trauma, taip pat tūrinis plėtimas atsirandantis dėl per staigaus anestetiko suleidimo [20]
Kadangi žmogaus burna nėra vienodai įnervuota juntamosiomis nervų galūnėmis, todėl konkreti infraoralinė sritis burnoje taip pat turi didelės įtakos. N. Aminabadi ir kt. atliko tyrimą su 455 vaikais. Paaiškėjo, kad distalinė v/ž sritis buvo mažiausiai jautri adatos dūriui injekuojamo anestetiko vietoje. Kitos burnos sritys pagal jautrumą skausmui rikiavosi didėjančia tvarka: distalinė a/ž sritis, priekinė a/ž sritis ir priekinė viršutinio žandikaulio sritis. Palyginus bendrą skausmo jutimo lygį injekcijos metu a/ž ir v/ž, paaiškėjo, kad jis yra didesnis v/ž. Taip pat tyrime nurodoma, kad nasopalatininio nervo blokada, v/ž priekinių dantų srities vietinis infiltracinis nuskausminimas bei didžiojo palatinalinio nervo blokada sukėlė žymiai didesnį skausmo pojūtį tiriamiesiems. [21]
Labiausiai vietinio nuskausminimo sukeliamas skausmas gomurio gleivinėje ir v/ž priekinių dantų srityse aiškinamas tuo, kad sąlyginai didelis injekuojamo anestetiko kiekis nepaslankią, fiksuotą, ploną šių sričių gleivinę, mechaniškai „atplėšia“ nuo kitų audinių (pvz. kaulo). Yra autorių, teigiančių, kad šalinant dantis neoperaciniu būdu, ypač v/ž, galima išvengti šios itin skaudžios injekcijos į gomurio sritį. Nurodoma, kad šalinant v/ž dantis net 90% atvejų, atlikus infiltracinį nuskausminimą 4% artikaino tirpalu, pacientai nejautė jokio skausmo. [22]
1.2 NUSKAUSMINIMO EFEKTO NEBUVIMAS
E. D. Cabral atliko tyrimą su 372 pacientais. Paaiškėjo, kad 58,3% pacientų įvairių odontologinių procedūrų metu jautė skausmą ir po atlikto vietinio nuskausminimo, tačiau mažesnio intensyvumo. 59,4% pacientų chirurginių procedūrų metu, įskaitant ir neoperacinį dantų rovimą, taip pat jautė skausmą po atlikto vietinio nuskausminimo. [23]
Dažniausia nuskausminimo nebuvimo priežastis atliekant apatinio alveolinio nervo nejautrą – netiksli arba neteisinga adatos dūrimo vieta, adata pakeičia kryptį dėl vidinio sparninio raumens skaidulų storio, netipinis, didelis arba judrus paciento liežuvis, pakitusi a/ž anatomija dėl žandikaulio alveolinės ataugos rezorbcijos netekus dantų, anestetiko suleidimas per žemai ar per toli nuo a/ž angos, papildoma a/ž dantų inervacija. [24]
Uždegimas yra išskiriamas, kaip viena svarbiausių priežasčių, slopinančių vietinio anestetiko veikimą. Normalus audinių pH yra 7.4, tačiau į audiniu patekus infekcijai ir vystantis uždegimui audinių pH vertė mažėja. [24] Kiekvienas anestetikas taip pat turi savo pKa vertę, kuri yra išvesta iš
disociacijos konstantos. Kuomet anestetiko pKa = audinių pH, tada pusė anestetiko yra molekulinėje formoje, o likusi dalis yra jonai su krūviu. Būtent nejonizuota anestetiko dalis gali difunduoti į audinius ir sąlygoti greitą nejautrą. Vietiniai anestetikai yra silpnos bazės, taigi juos suleidus, tie anestetikai, kurių pKa yra artima fiziologiniam žmogaus pH (apie 7.0) mažiau jonizuosis, nei tie, kurių pKa yra didesnė. [25] Vietinio anestetiko tiksli veikimo vieta yra neurono ląstelės vidinė membranos natrio siurblio dalis. Jeigu audinių pH yra mažas, tuomet terpė rūgštėja ir neutralizuoja šarminį anestetiką, taip sumažindama jo poveikį [26]
Net ir tuo atveju, kada pacientas ir jaučia silpną skausmą ir yra pasiruošęs iškentėti dantų šalinimo procedūrą, gyd. odontologas turėtų reaguoti adekvačiai ir nesitikėti, kad pacientas kantriai lauks procedūros pabaigos. Jis turi sudaryti sąlygas neskausmingam gydymui. [23]
1.3 ADATOS LŪŽIMAS
Adatos lūžimas atliekant vietinį nuskausminimą yra gana reta komplikacija, tačiau vis dar pasitaikanti gyd. odontologo praktikoje. A. Pogrel ir kt. apskaičiavo, kad Šiaurės Kalifornijoje adatos lūžio tikimybė yra tik 1/14 000 000 [27]. Tokia maža adatos lūžio tikimybė gali būti paaiškinta tuo, kad buvo skaičiuojami tik dideles vėlesnes komplikacijas sukėlę adatos lūžimai.
M. Augello ir kt. šia tema atliko mokslinės literatūros apžvalgą nuo 1900 m. iki šių dienų ir nustatė, kad dažniausiai adatos lūžimų pasitaiko atliekant vietinį laidinį apatinio aleolinio nervo nuskausminimą. [28] Didžiausią įtaką šios vietinės nejautros atlikimui padarė 1960 m. pradėtos naudoti vienkartinės adatos. Ankstesnės daugkartinės adatos buvo storos, turėjo būti sterilizuojamos ir aštrinamos. Dažniausiai jos būdavo daromos iš plieno, buvo standžios, todėl žymiai dažniau lūždavo. Šiandieninėje odontologinėje praktikoje naudojamos vienkartinės adatos yra itin plastiškos. Teigiama, kad vietiniam nuskausminimui naudojamas adatas galima susukti į kamuoliuką, ir jos nelūžta net ir įgavusios tokią formą. [29]
Iš techninės pusės adatos deformaciją, užlinkimą, kas gali baigtis lūžimu, labiausiai apsprendžia jos ilgis, lydinio sudėtis, gamintojo naudojamos technologijos, o taip pat vidinio ir išorinio skersmens dydis. Didelis vidinis skersmuo reiškia didesnę tuščią ertmę adatos viduje ir plonesnį lydinio storį adatos sienelėje. Tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad didesnis vidinis adatos skersmuo lemia didesnę deformaciją negalima. E. D. Molina atliko tyrimą su 346 pacientais ir nustatė, kad adatos deformacija, naudojant tiek 0.215 mm, tiek 0.265 mm, adatas buvo labai panaši. [30]
Adata dažniausiai lūžta tada, kai ji yra palenkiama prieš injekciją, nuskausminimas atliekamas judriam pacientui (ypač vaikui), naudojama per trumpa adata laidiniam nuskausminimui atlikti, į audinį sukišamas visas adatos darbinis ilgis. Nulūžusią adatą nėra lengva išimti, o likusi audiniuose gali sukelti pavojingas komplikacijas. [29]
1.4 NERVO PAŽEIDIMAS
Nervo pažeidimas vietinio nuskausminimo metu galimas dėl dviejų pagrindinių priežasčių: mechaninio nervo pažeidimo po dūrio adata į nervą arba cheminio pažeidimo dėl naudoto vietinio anestetiko. T. Renton ir kt. ištyrė 33 pacientus, kuriems po vietinio laidinio nuskausminimo burnoje buvo nustatytas trišakio nervo šakų pažeidimas. Daliai jų buvo pažeistas liežuvinis nervas, kitiems apatinis alveolinis nervas. Visi pažeidimai buvo vienpusiai. Vyrauja įvairios nuomonės, dėl ko konkrečiai įvyksta cheminis nervo pažeidimas. Teigiama, kad tam įtakos gali turėti sušvirkštas anestetikas esant labai mažam atstumui iki nervo, didesnė nei įprasta anestetiko koncentracija arba nestandartinė, neteisinga nuskausminimo atlikimo technika. [30]
Tyrimų rezultatai rodo, kad jatrogeniniai apatinio alveolinio ir liežuvinio nervų pažeidimai gali turėti rimtų pasekmių pacientui. Svarbiausios iš jų yra nuolatinis skausmas, taip pat gali sutrikti valgymas, kalbėjimas, dantų valymasis, o taip pat ir kitos kasdienės funkcijos, tokios kaip skutimasis, kosmetikos naudojimas, bučiavimasis. [30]
Traumatiniai veidinio nervo pažeidimai vietinio nuskausminimo metu yra gana dažna veidinio nervo disfunkcijos priežastis. Tačiau dažniausiai pažeidžiamas ne pats nervas, o nervo kraujotaką užtikrinančios kraujagyslės. [31] Veidinio nervo pažeidimo simptomai po laidinio nuskausminimo atsiranda vienoje veido pusėje ir pasireiškia sutrikusiu ašarų išsiskyrimu, pakitusiu skonio suvokimu, veido tirpimu, lytėjimo nejautimu ar skausmu pažeistoje vietoje. Daugumoje atvejų simptomai pasireiškia iškart po nuskausminimo ir išnyksta po 12 val. [32]
1.5 HEMATOMA
Dėl kraujagyslės sienelės vientisumo pažeidimo vietinio nuskausminimo metu kraujas išsilieja į aplinkinius audinius, dėl ko gali susidaryti hematoma. Kai yra pažeista vena, hematomos
susidarymo tada rizika yra mažesnė nei pažeistos arterijos atveju. Hematomos dydį ir susiformavimo greitį nulemia du pagrindiniai veiksniai: kraujo spaudimas arterijoje ir aplinkinių audinių tankumas. Rizika atsirasti hematomai taip pat yra didesnė tiems pacientams, kurie turi kraujo krešumo sutrikimų. [33]
1 paveikslas. Hematoma [33]
Hematoma dažniausiai susidaro atliekant vietinį nuskausminimą v/ž gumburo srityje (tuberalinė nejautra) arba mėginant pasiekti sparninį gomurio kanalą prie maksiliarinio nervo. pažeidimo kada bandoma pasiekti sparninį kanalą ir maksiliarinį nervą. Hematomos simptomai burnoje ir ant veido yra greitas audinių tinimas, palpuojant jaučiama kraujo prisipildžiusi, pilna ir įsitempusi pažeidimo sritis. Apžiūrint pacientą matomas veido asimetriškumas, dažnai gali būti ir apsunkintas išsižiojimas. Hematomos gydymui pažeidimo dieną rekomenduojama uždėti „ledo“ ant patinusios vietos, o po 24-48 val. galima skirti šildomuosius kompresus. [16]
1.6 TRISMUS
Trismus, arba žandikaulio hipomobilumas apibūdinamas nuolatiniu išliekančiu kramtomųjų raumenų spazmu. Jis ypač pablogina valgymą ir kalbėjimą, padidina socialinę atskirtį. [34] Trismus, dėl įvairių jatrogeninių priežasčių, dažniausiai išsivysto po laidinio nuskausminimo a/ž. Paprastai tai siejama su netaisyklinga adatos padėtimi atliekant nuskausminimą. Kartais pažeidžiamas vidinis sparninis raumuo, dėl ko stipriai sumažėja a/ž judesių amplitudė. Trismus taip pat gali atsirasti pažeidus smilkininio ar kramtomojo raumens skaidulas. Dėl pažeistų raumenų skaidulų atsiranda skausmas,
kuris verčia raumenis susitraukti ir dėl to sumažėja a/ž judesio amplitudė. Ne tik mechaninis pažeidimas, bet ir kraujavimas pačio raumens viduje taip pat gali būti trismus priežastimi. [34]
Jeigu sumažėjęs išsižiojimas nepraeina savaime, pirmomis 48 val. rekomenduojama gydyti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir stebėti būklę. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad toks gydymas dažniausiai duoda gerų rezultatų per 3-5 dienas. Svarbu vengti žiotis staigiai ar per prievartą. Prievartinis a/ž žiodinimas gali sukelti atvirkštinį efektą, nes raumenys reaguoja į patiriamą mechaninį tempimą susitraukimo refleksu. Tai gali dar labiau apsunkinti situaciją. Efektyviausia yra švelni ir reguliari mechanoterapija. Tam labai tinka kramtomosios gumos kramtymas, kas leidžia išvengti fibrozės formavimosi ir daro sąlygas grąžinti a/ž judrumą. [17]
Trismus taip pat gali atsirasti dėl infekcijos. Atliekant vietinį nuskausminimą infekcija gali patekti per nesterilią adatą. Tokiu atveju simptomai išryškėja vėliau, viduniškai po 2 ar 3 dienų vystantis uždegimui. [17]
1.7 INFEKCIJA
Pagrindinė priežastis, dėl ko, atlikus vietinį nuskausminimą burnoje, kyla infekcijos pavojus – tai injekcinės adatos užteršimas. Kitos infekcijos patekimo į audinius priežastys nuskausminimo metu yra netinkamas instrumentų naudojimas bei netinkamas lauko paruošimas prieš nuskausminimą. [35] Infekcijos rizika taip pat padidėja, jeigu viena adata yra naudojama keletui pacientų arba injekcija atliekama vienam pacientui, bet daug kartų ir į skirtingus laukus naudojant tą pačią adatą. [36] Infekcijos rizika vietinio nuskausminimo atlikimo metu smarkiai sumažėjo kai buvo išrastos vienkartinės adatos ir stiklinės vietinių anestetikų karpulės.
Jeigu vietinis nuskausminimas yra atliekamas į jau infekuotą sritį, padidėja rizika infekciją pernešti į aplinkinius audinius. [35]
M. Kotze ir kt. atliko tyrimą su 200 vietiniam nuskausminimui panaudotų adatų. Šios dviejų skirtingų dydžių adatos (spindžių dydžiai – 27 ir 30) buvo ištirtos ir nustatyta, kad didesnis kraujo kiekis buvo didesnio spindžio adatos smaigalyje, taigi rizika perduoti infekciją naudojant didesnio spindžio adatas yra didesnė. [37]
Virusinės infekcijos rizika adata pradūrus odą ar gleivinę mokslinėje literatūroje pateikiama nevienodai, nes tai didele dalimi yra susiję su konkrečiu virusu. Žmogui pavojingiausi virusai gali būti
perduoti esant tokiai rizikai: Hepatito B – 30%, Hepatito C – 3%, ŽIV – 0.3%. Vidutinė rizika yra 11.1%. [37]
Infekcijos riziką sumažina injekcinio lauko nuvalymas antiseptiku, tačiau nėra vieningos nuomonės ar šis veiksmas gali visiškai užkirsti kelią infekcijos patekimui į žaizdą iš burnos viduje esančių bakterijų. [36]
2. BENDRINĖS KOMPLIKACIJOS
2.1 ALERGIJA
Šalutinis odontologinėje praktikoje naudojamų vaistų poveikis yra gerai ištirtas ir iš anksto numatomas. Jis atsiranda dėl aiškaus farmakologinio mechanizmo, todėl gali būti prognozuojama. Alerginės reakcijos pasireiškia ne visiems pacientams ir nepriklauso nuo patekusios medžiagos kiekio. Jos yra sąlygotos organizmo hiperjautrumo, todėl yra sunkiai numatomos. Kartais pacientas net nežino, kad jo organizmui yra būdingos šios reakcijos, todėl visada egzistuoja tikimybė, kad renkant anamnezę duomenys ne visada bus tikslūs. [38]
Mokslinė literatūra organizmo hiperjautrumą apibūdina kaip „objektyvius, pasikartojančius simptomus, sukeltus kontakto su tam tikromis medžiagomis, daugumai pacientų puikiai toleruojamomis dozėmis“. [38]
T. Batinac ir kt. atliko tyrimą su 331 pacientu. Tyrimo metu buvo retrospektyviai peržvelgti pacientų duomenys, kuriems buvo įtartas organizmo hiperjautrumas. Tyrėjai peržvelgė šių pacientų ligos istorijas ir atliko statistinę analizę procedūrų, kurioms atlikti buvo reikalingas vietinis nuskausminimas. Paaiškėjo, kad dažniausiai alerginės reakcijos pasireiškė tiems pacientams, kuriems buvo atliekamos įvairios odontologinės procedūros. Iš 419 stebėtų alerginių reakcijų, 308 įvyko atliekant įvairias odontologines procedūras, naudojant artikainą ir lidokainą. [39]
2.2 SINKOPĖ
Sinkopė yra dažniausiai pasitaikanti vietinio nuskausminimo bendrinė komplikacija odontologijoje. Ji apibūdinama kaip trumpalaikis sąmonės netekimas. Egzistuoja šešios pagrindinės
sinkopės formos: cerebralinė (neurogeninė), kardialinė, neurokardiogeninė, vaskulinė, metabolinė ir sukelta vaistų. [40]
2 paveikslas. Pacientas su sinkope guldomas ant nugaros [41]
Sinkopė odontologinėje praktikoje dauguma atvejų yra vazovagalinė. Ji pasireiškia tada, kai dėl ilgalaikio sėdėjimo, veikiant stresui, baimei, vazodilatuojantį poveikį turintiems vaistams ar esant organizmo dehidratacijai, laikinai sutrinka smegenų kraujotaka ir per daug stipriai sujaudinamas n. vagus. [42] Tai yra autonominės nervų sistemos reakcija, kuri pasireškianti staigiu sąmonės netekimu ir gali įvykti tiek prieš vietinio nuskausminimo procedūrą, tiek ir per ją. Pradžia būna labai greita. [40]
Sinkopė dažniau pasireiškia jauniems pacientams. Be ūmaus sąmonės netekimo taip pat gali būti ir kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, odos blyškumas, gausus prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimas, galvos svaigulys. [42]
Paprastai pacientas yra paguldomas ant nugaros, kas padeda jam atsigauti. Labai svarbu atskirti sinkopę nuo alerginės reakcijos, širdies ritmo sutrikimo, išeminės širdies ligos ar cerebrovaskuliarinės ligos. [43]
2.3 ŠIRDIES RITMO SUTRIKIMAS
Širdies ritmo sutrikimas atliekant vietinį nuskausminimą dantų šalinimo procedūros metu yra siejamas ne su vietinių anestetikų viekliąja medžiaga, o su į kraujotaką patekusiu epinefrino kiekiu. Epinefrinas į kraują gali patekti tiek endogeniniu, tiek egzogeniniu keliu. M. Ketabi ir kt. atliko tyrimą su 40 pacientų. Jiems buvo suleistos lidokaino injekcijos su skirtingomis epinefrino koncentracijomis: 1 : 200 000, 1 : 1000 000, 1 : 80 000, taip pat lidokainas be epinefrino. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pulso dažnumas ir širdies ritmas buvo tiesiogiai susijęs su epinefrino kiekiu kraujyje. [44]
Didesnė vietinio anestetiko koncentracija sukelia tik nežymų širdies ritmo pokytį. N. Ping ir kt. atliko tyrimą su 31 pacientu, kuriems buvo atliktas vietinis nuskausminimas su 2% ir 4% koncentracijos lidokainu. Epinefrino santykis buvo 1 : 100 000. Abiem atvejais pirmą minutę po vietinio nuskausminimo atlikimo pastebėtas padidėjęs arterinis kraujospūdis. Pastebėta, kad veikliosios medžiagos koncentracijai esant dvigubai didesnei (4%), arterinis kraujospūdis buvo sumažėjęs. Sistolinis krajospūdis nebuvo reikšmingai pakitęs per procedūrą ar pirmą minutę po jos. [45]
2.4 PARESTEZIJOS
Parestezijos yra viena iš sudėtingiausių vietinio nuskausminimo komplikacijų odontologinėje praktikoje. Jos pasireiškia užsitęsusia nejautra, pakitusiu jutimu, deginimo jausmu ar skausmu. Šios komplikacijos tikimybė labai padidėja, jeigu atliekant nuskausminimo procedūrą adata pažeidžiamas liežuvinis nervas.
G.A. Garisto ir kt. apžvelgė 12 m. duomenis JAV ir nustatytė, kad parestezijų dažnumas yra 1:13 800 970. Išnagrinėjus 248 parestezijų atvejus po vietinio nuskausminimo JAV paaiškėjo, kad net 89% atvejų buvo pažeistas liežuvinis nervas, taip pat nustatyta, kad dažniau parestezijos išsivysto naudojant 4% koncentracijos anestetikus. [46]
Toks didelis skirtumas gali būti paaiškintas tuo, kad atliekant laidinį vietinį nuskausminimą paciento burna būna plačiai pražiota. Tai gali „įtempti“ liežuvinį nervą ir pakreipti adatą į jo pusę. Tada adata arba tiesiogiai praduria nervinį dangalą, arba sužaloja mažas kraujagysles supančias nervą, arba sužaloja jungiamąjį audinį pačiame nervo viduje taip sąlygodama vidinę nervo edemą. Taip pat, teigiama, kad liežuvinis nervas turi mažiau fascikulų, taigi jį yra lengviau mechaniškai sužaloti. [47]
Dauguma parestezijų simptomų išnyksta po 8 savaičių, tačiau kai kuriais atvejais jutimo sutrikimai gali tęstis 6-18 mėnesių arba normali nervo funkcija niekada nebeatsistato. [46]
REZULTATŲ APTARIMAS
Vietinio nuskausminimo komplikacija
Dažnumas Priežastys
Vietinės komplikacijos
Poinjekcinis skausmas 30.35% Gleivinės jautrumas injekuojamoje vietoje, audinių „suerzinimas“ anestetine medžiaga, adatos sukeliama mechaninė trauma, tūrinis plėtimas suleidus anesteiką,
gleivinės „atplėšimas“ nuo kaulo Nuskausminimo efekto
nebuvimas
35% Netiksli arba neteisinga adatos dūrimo vieta, netipinis, didelis arba judrus paciento liežuvis, pakitusi a/ž anatomija
dėl žandikaulio alveolinės ataugos rezorbcijos netekus dantų, anestetiko suleidimas per žemai ar per toli nuo a/ž
angos, papildoma a/ž dantų inervacija, uždegimas Adatos lūžimas* 1:14 000 000
=0.00000714 285%
Adatos palenkimas prieš injekciją, nuskausminimo atlikimas judriam pacientui
(ypač vaikui), per trumpos adatos naudojimas laidiniam nuskausminimui atlikti, nelanksčios adatos naudojimas
(pvz. plieninės)
Nervo pažeidimas 3.4% Netikslus dūris adata (mažas atstumas iki nervo), cheminis pažeidimas (didesnė nei įprasta vietinio anestetiko koncentracija), nestandartinė, neteisinga nuskausminimo
metodika
Hematoma 5.1% Pažeista kraujagyslės (ypač arterijos) sienelė, didelis kraujo spaudimas arterijoje, didelis aplinkinių audinių tankumas,
pacientas su kraujo krešumo sutrikimu
Trismus 12.9% Netaisyklinga adatos padėtis atliekant nuskausminimą, vidinio sparninio, smilkininio ar kramtomojo raumens skaidulų pažeidimas, kraujavimas raumens viduje, infekcija Infekcija 11% Injekcinės adatos užteršimas, netinkamas instrumentų
naudojimas, netinkamas lauko paruošimas prieš nuskausminimą, viena adata yra naudojama keletui pacientų
arba vienam pacientui, bet daug kartų ir į skirtingus laukus naudojant tą pačią adatą, didelio spindžio adatų naudojimas
Bendrinės komplikacijos
Alergija 1.35% Paciento hiperjautrumas vietiniams anestetikams Sinkopė 64.5% Staigus kūno padėties pokytis, didelis stresas, baimė,
autonominės nervų sistemos laikinas sutrikimas Širdies ritmo sutrikimas 9.45% Epinefrino kiekis kraujyje
Parestezijos 1:13800970
=0.00000724 5867500617
7104%
3-osios trišakio nervo šakos (ypač liežuvinio nervo) pažeidimas, didelės koncentracijos anestetikų naudojimas, kraujavimas, vidinė ar išorinė nervo edema, toksiškas paties
anestetiko poveikis
IŠVADOS
1. Šalinant dantis neoperaciniu būdu, dažniausiai išsivystančios vietinio nuskausminimo komplikacijos siejamos su infiltraciniu arba laidiniu nuskausminimu. Jų išsivystymo dažnumas svyruoja nuo 0.00000714285% iki 64.5%.
2. Surastos ir atrinktos dažniausiai mokslinėje literatūroje pasikartojančios nuskausminimo komplikacijos. Jos suskirstytos į vietines ir bendrines. Vietinės komplikacijos yra poinjekcinis skausmas, nuskausminimo efekto nebuvimas, adatos lūžimas, nervo pažeidimas, hematoma, trismus ir infekcija; bendrinės komplikacijos – alergija, sinkopė, širdies ritmo sutrikimai ir parestezijos. Pati dažniausia vietinio nuskausminimo komplikacija yra sinkopė (64.5%)
3. Komplikacijų priežastys skirstomos į dvi dideles grupes: į priklausančias nuo nuskausminimą atliekančio specialisto ir nepriklausančias. Priklausančiųjų grupei priskiriama neteisinga vietinio nuskausminimo atlikimo technika ir neteisingas medikamento ar jo kiekio pasirinkimas, o prie nepriklausančiųjų grupei priežasčių priskiriami paciento anatominiai ir psichologiniai veiksniai.
4. Komplikacijų rizika sumažėja, jeigu vietinį nuskausminimą atliekantis specialistas naudoja tinkamus instrumentus, žino leistinas maksimalias ir rekomenduojamas vietinių anestetikų dozes, įvertina vazokonstriktorių naudojimo poreikį, detaliai ištiria pacientą ir atsižvelgia į individualią kiekvieno paciento anatomiją prieš procedūrą.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Išvengti daugumos vietinio nuskausminimo komplikacijų raunant dantis neoperaciniu būdu nėra sudėtinga. Gydytojui klinicistui svarbu gerai išmanyti a/ž ir v/ž anatomiją bei atsižvelgti į pacientų organizmo individualumą.
Itin svarbu teisingai naudoti instrumentus, ypač karpulinio švirkšto adatas. Jų nelankstyti, nes tai didina metalo „nuovargį” ir riziką įvykti adatos lūžimui. Jeigu yra galimybė, reikia rinktis mažesnio spindžio adatą, nes taip gali būti sumažinama rizika pernešti infekciją.
Svarbu tiksliai žinoti leistinas vietinių anestetikų normas suaugusiems, vaikams ir nėščiosioms. Taip pat atsižvelgti į bendrą paciento būklę ir gretutines ligas, ypač kraujotakos sistemos.
Paciento ištyrimas, detalios anamnezės surinkimas, alerginis testas turėtų būti vykdomas prieš vietinio nuskausminimo procedūrą, nes tai suteikia galimybę iš anksto numatyti galimą alerginę reakciją, taip pat tai yra labai aktualu gydant pacientus su polinkiu į sinkopę.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Khalil H. Local anesthetics dosage still a problem for most dentists: A survey of current knowledge and awareness. The Saudi Journal for Dental Research (2014) 5, 49–53 URL:
https://ac.els- cdn.com/S2210815713000334/1-s2.0-S2210815713000334-main.pdf?_tid=193d1e53-b45e-4ec1-acfc-ca287d72b7ae&acdnat=1522169890_5bd00ccd6fc6a5950cd882c8eaaf308b
2. Saxena P, Gupta S, Newaskar V, Chandra A. Advances in dental local anesthesia techniques and devices: An update. Natl J Maxillofac Surg. 2013 Jan-Jun; 4(1): 19–24. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3800379/
3. Petrikas A, Chestnyh E, Medvedev D, Kuritsyna I. Classification of local anesthesia methods. Res 2: doi: 10.15761/DOCR.1000148. URL:
http://www.oatext.com/Classification-of-local-anesthesia-methods.php
4. Deepashri H. Kambalimath • R. S. Dolas R. S. Kambalimath H. V. Agrawal S. M. Efficacy of 4 % Articaine and 2 % Lidocaine: A clinical study. Association of Oral and Maxillofacial Surgeons of India 2012 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3589513/pdf/12663_2012_Article_368.pdf 5. Juraitė V. Lietuvoje registruotų CNS veikiančių provaistų struktūros aktyvumo ryšio tyrimas bei palyginamoji jų vartojimo analizė [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas 2015. URL:
http://repository.lsmuni.lt/handle/1/33011
6. Halling F. Verbrauch dentaler Lokalanästhetika in Deutschland und im internationalen Vergleich Consumption of dental local anesthetics in Germany and in international comparison. Deutsche Zahnärztliche Zeitschrift | 2015; 70 (6). URL:
https://www.dr-halling.de/toptencms/dateien/pdf/lokalanaesthetika%20in%20deutschland%20und%20international.pdf 7. Becker D, Reed K. Local Anesthetics: Review of Pharmacological Considerations . Anesth Prog 59:90^102 2012. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3403589/pdf/i0003-3006-59-2-90.pdf
8. Siddiqui A, Ramakrishna S, Sharma H, Harankhedkar N, Shrivastava A, Vats V, Hedaoo A. Causes Of Failure Of Dental Local Anaesthesia – A Review. International Journal of Contemporary Medical Research. 2015;2(2):415-419 URL:
https://pdfs.semanticscholar.org/93e7/258c3aab76a482ff65008178c8511b2bf331.pdf
9. Lee HS, Lee NY. An alternative local anaesthesia technique to reduce pain in paediatric patients during needle insertion. European Journal of Paediatric Dentistry vol. 14/2-2013. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23758459
10. Gmyrek R. Local and Regional Anesthesia. Department of Dermatology, New York Presbyterian Hospital, Columbia University URL: https://emedicine.medscape.com/article/1831870-overview 11. Brand H, Bekker W, Baart J. Complications of local anaesthesia. An observational study. Int J Dent Hygiene 7, 2009; 270–272. URL: https://doi.org/10.1111/j.1601-5037.2009.00372.x
12. Khalil H. Local anesthetics dosage still a problem for most dentists: A survey of current knowledge and awareness. The Saudi Journal for Dental Research (2014) 5, 49–53 URL:
https://ac.els- cdn.com/S2210815713000334/1-s2.0-S2210815713000334-main.pdf?_tid=193d1e53-b45e-4ec1-acfc-ca287d72b7ae&acdnat=1522169890_5bd00ccd6fc6a5950cd882c8eaaf308b
13. Akifuddin S, Khatoon F. Reduction of Complications of Local Anaesthesia in Dental Healthcare Setups by Application of the Six Sigma Methodology: A Statistical Quality Improvement Technique. Journal of Clinical and Diagnostic Research. 2015 Dec, Vol-9(12): ZC34-ZC38 URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4717788/pdf/jcdr-9-ZC34.pdf
14. Cummings D, Yamashita D, McAndrews J. Complications of Local Anesthesia Used in Oral and Maxillofacial Surgery. Oral Maxillofacial Surg Clin N Am 23 (2011) 369–377. URL:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1042369911001063?via%3Dihub
15. Singh P. An emphasis on the wide usage and important role of local anesthesia in dentistry: A strategic review 2012 Mar-Apr; 9(2): 127–132. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3353686/
16. Giovannitti J, Rosenberg M, Phero J. Pharmacology of Local Anesthetics Used in Oral Surgery. Oral and Maxillofacial Surgery Clinics of North America. Volume 25, Issue 3, August 2013, P. 453-465 URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S104236991300040X?via%3Dihub
17. Ogle O, Mahjouby G. Local Anesthesia: Agents, Techniques and Complications. Dent Clin N Am 56 (2012) 133–148. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22117947
18. Jung R, Rybak M, Milner P, Lewkowicz N. Local anesthetics and advances in their administration – an overview. JPCCR 2017;11(1):94–101. URL: http://www.jpccr.eu/Local-anesthetics-and-advances-in-their-nadministration-an-overview,75153,0,2.html
19. Singh N, Agarwal S,Bhagchandani J,Chandra P, Gaur A. Painless Anesthesia: A New Approach. www.journalofdentofacialsciences.com Vol. 2 Issue 2 URL:
https://www.researchgate.net/publication/236259394_Painless_Anesthesia_A_New_Approach
20. McPherson J, Dixon S, Townsend R, Vandewalle K.. Effect of Needle Design on Pain From Dental Local Anesthetic Injections. Anesth Prog. 2015 Spring; 62(1): 2–7. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4389552/
21. 26. Aminabadi N, Farahani R, Oskouei S. Site-specificity of pain sensitivity to intraoral anesthetic injections in children. Journal of Oral Science, Vol. 51, No. 2, 239-243, 2009. URL:
https://pdfs.semanticscholar.org/dffe/fa2758d24d08c4b321f5f1ffaa70b4046882.pdf
22. Bataineh B, Al-Sabri G. Extraction of Maxillary Teeth Using Articaine Without a Palatal Injection: A Comparison Between the Anterior and Posterior Regions of the Maxilla. J Oral Maxillofac Surg. 2017 Jan;75(1):87-91. doi: 10.1016/j.joms.2016.06.192. Epub 2016 Jul 21. URL:
http://www.joms.org/article/S0278-2391(16)30588-2/fulltext
23. Cabral E. Dental local anesthesia in Family Health Units: use, pain and associated factors. Rev Dor. São Paulo, 2015 oct-dec;16(4):254-8. URL: http://www.scielo.br/scielo.php?
script=sci_arttext&pid=S1806-00132015000400254
24. Yadav P, Kumar V. Evaluation of local anaesthetic failures in dental practice. JIOH, December 2010, Volume 2 (Issue 4). URL: http://www.ispcd.org/userfiles/rishabh/jioh-02-04-016.pdf
25. Jaichandran V, Raman D, Gella L, Sharma T. Manuscript no. 2014-1265. Local Anesthetic Agents for Vitreoretinal Surgery URL: https://doi.org/10.1016/j.ophtha.2014.11.026
26. Brandis K. Alkalinisation of local anaesthetic solutions. Australian Prescriber, Volume 34, Number 6, December 2011. URL:
https://cdn1.scrvt.com/08ab3606b0b7a8ea53fd0b40b1c44f86/b30b3da46bda58bc/4fd5d12fa27b/3a898 4e8aeae3c5511581beda69158bc983e692f06f684b5739e1c346dea.pdf
27. M. Anthony Pogrel. Broken Local Anesthetic Needles: A Case Series of 16 Patients, With Recommendations. JADA 2009;140(12):1517-1522. URL:https://jada.ada.org/article/S0002-8177(14)61556-7/abstract?code=adaj-site
28. Augello M, Jackowski J, Grätz K, Jacobsen C. Needle breakage during local anesthesia in the oral cavity—a retrospective of the last 50 years with guidelines for treatment and prevention. 2011
Feb;15(1):3-8. doi: 10.1007/s00784-010-0442-6. Epub 2010 Jul 13. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20625783
29. Pogrel M. Broken Local Anesthetic Needles A Case Series of 16 Patients, With Recommendations. 2009 American Dental Association.December 2009Volume 140, Issue 12, Pages 1517–1522. URL: http://jada.ada.org/article/S0002-8177(14)61556-7/abstract
30. Delgado-Molina E, Tamarit-Borràs M, Berini-Aytés L, Gay-Escoda C. Comparative study of two needle models in terms of deflection during inferior alveolar nerve block. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2009 Sep 1;14 (9):e440-4. URL:
http://www.medicinaoral.com/pubmed/medoralv14_i9_p440.pdf
31. Bisdas S, Claassen H, Guntinas-Lichius O, Jungehülsing M, Laskawi R, Paulsen F, Riemann R, Ußmüller J, Vogl T. N. Facialis. In Reiss M. Fachartwissen HNO-Heilkunde Differenzierte Diagnostik und Therapie. 2009
32. Siddiqui H, Ikram K, Maqbool S, Khan T, Qaz A. Management and Dental Treatment of Facial Palsy due to Inferior Alveolar Nerve Block in Multiple Sclerosis Patient. Journal of Orofacial Research, April-June 2014;4(2):00-00. URL:
https://www.researchgate.net/publication/276117423_Management_and_Dental_Treatment_of_Facial_ Palsy_due_to_Inferior_Alveolar_Nerve_Block_in_Multiple_Sclerosis_Patient
33. Gupta N, Singh K, Sharma S. Hematoma – A Complication of Posterior Superior Alveolar Nerve Block. J Dent Probl Solut 2(1): 015-016. DOI: 10.17352/2394-8418.000009. URL:
https://www.researchgate.net/publication/277610144_Hematoma_-_A_Complication_of_Posterior_Superior_Alveolar_Nerve_Block
34. Poornima G, Poornima C. Trismus – Review Article. Journal of Health Sciences & Research, July-December 2014; 5(2); 15-20 URL: http://www.jaypeejournals.com/eJournals/ShowText.aspx?
ID=7855&Type=FREE&TYP=TOP&IN=_eJournals/images/JPLOGO.gif&IID=599&isPDF=YES 35. Malamed S. Local Complications. In Malamed S. Handbook of Local Anesthesia – E-Book. St. 2014 Louis, Missouri. P. 305.
36. Rosenberg M, Giovannitti J, Phero J. Neural Blockade of Oral and Circumoral Structures. In Cousins M. Cousins and Bridenbaugh's Neural Blockade in Clinical Anesthesia and Pain Medicine. Cambridge; 2009. p. 441.
37. Kotze M, Labuschagne W. Evaluation of two different-gauge dental needles for the presence of blood following the application of local anesthesia by dental students. SADJ February 2015, Vol 70 no 1 p17 - p21. URL:
http://www.scielo.org.za/scielo.php?script=sci_abstract&pid=S0011-85162015000100005&lng=en&nrm=iso
38. Grzanka A, Wasilewska I, Śliwczyńska M, Misiołek H. Hypersensitivity to local anaesthetics. Anaesthesiol Intensive Ther 2016, vol. 48, no 2, 128–134. URL:
https://journals.viamedica.pl/anaesthesiology_intensivetherapy/article/view/AIT.a2016.0017/36439 39. Batinac T, Sotosek V, Zi T, Peharda V, Brajac I. Adverse reactions and alleged allergy to local anesthetics: Analysis of 331 patients. Journal of Dermatology 2013; 40: 522–527. URL:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/1346-8138.12168
40. Cholewa M, Sobaniec S, Sobaniec P, Sendrowski K, Żochowska M. Sudden episodes of loss of consciousness in dental practice. Vol. 21/2012, nr 43. URL: http://www.ptnd.pl/nd/neurologia_43-71-78.pdf
41. Prasad K, Hegde C, Alva H, Shetty M. Medical and dental emergencies and complications in dental practice and its management. Journal of Education and Ethics in Dentistry January-June 2012 • Vol. 2 • Issue 1. URL: http://www.jeed.in/temp/JEducEthicsDent2113-6115704_165917.pdf
42. Silva R. Syncope: epidemiology, etiology, and prognosis. Front. Physiol., 08 December 2014. URL: https://doi.org/10.3389/fphys.2014.00471
43. Sambrook P, Smith W, Elijah J, Goss A. Severe adverse reactions to dental local anaesthetics: systemic reactions. Australian Dental Journal 2011; 56: 148–153. URL:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/j.1834-7819.2011.01316.x
44. Ketabi M, Shamami MS, Alaie M, Shamami M. Influence of local anesthetics with or without epinephrine 1/80000 on blood pressure and heart rate: A randomized double-blind experimental clinical trial. Dent Res J (Isfahan). 2012 Jul-Aug; 9(4): 437–440. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3491331/?report=printable
45. Ping B, Kiattavorncharoen S, Durward C, Im P, Saengsirinavin C, Wongsirichat B. Hemodynamic changes associated with a novel concentration of lidocaine HCl for impacted lower third molar surgery. J Dent Anesth Pain Med 2015;15(3):121-128. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5564167/pdf/jdapm-15-121.pdf
46. Garisto GA, Gaffen AS, Lawrence HP, Tenenbaum HC, Haas DA. Occurrence of paresthesia after dental local anesthetic administration in the United States. J Am Dent Assoc. 2010 Aug;141(8):944. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20592403
47. Piccinni C, Gissi D, Gabusi A, Montebugnoli L, Poluzzi E. Paraesthesia after Local Anaesthetics: An Analysis of Reports tothe FDA Adverse Event Reporting System. Basic & Clinical Pharmacology & Toxicology, 2015, 117,52–56. URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/bcpt.12357
PRIEDAI
Priedas 1. Apžvalgos protokolas
APŽVALGOS KLAUSIMAS Kokios vietinio nuskausminimo komplikacijos gali kilti šalinant dantis neoperaciniu būdu?
PAIEŠKOS SRITIS Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Taip pat naudojama atvirai pasiekiama Google Scholar paieškos sistema. Buvo ieškota tik 2008-2018 metais atliktų tyrimų anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuriuose buvo nurodomos dažniausios vietinio nuskausminimo komplikacijos šalinant dantis neoperaciniu būdu.
ATRINKTŲ TYRIMŲ TIPAS Įraukti in vivo ir į vitro tyrimai, atmesti tyrimai su gyvūnais ir pacientais sergančiais sunkiomis bendrinėmis ligomis
TYRIMO OBJEKTAS Komplikacijos, kurios dažniausiai išsivysto atliekant vietinį nuskausminimą raunant dantis neoperaciniu būdu
TIRIAMIEJI In vitro – vietiniai anestetikai ir į jų sudėtį įeinančios papildomos medžiagos; in vivo – pacientai kuriems atliekamas vietinis nuskausminimas prieš dantų šalinimą neoperaciniu būdu ir tai atliekantys specialistai
STEBĖJIMO OBJEKTAS Įtraukimo kriterijai: dažnai aprašomos vietinio nuskausminimo komplikacijos šalinant dantis neoperaciniu būdu; atmetimo kriterijai: vienetinės, retai aprašomos vietinio nuskausminimo komplikacijos šalinant dantis neoperaciniu būdu
KONTROLĖ Specialaus gydymo nereikalaujančios, nesudėtingos, vietinio nuskausminimo komplikacijos
MATAVIMO RODIKLIAI Pirminiai: aprašytų komplikacijų paplitimas, medžiagų
koncentracijos - %; medžiagų tūrio vienetai – ml; pH vertė – 1-14 Antriniai: standartinis nuokrypis (SD)
