LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Tomas Jaškauskas
KARVIŲ PERIODO PO ATVEDIMO VERTINIMAS
PAGAL BANDOS VALDYMO SISTEMA FIKSUOJAMUS
RODIKLIUS
COW'S EVALUATION PERIOD AFTER BIRTH HERD
MANAGEMENT SYSTEM TRACKS INDICATORS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Karvių periodo po atvedimo vertinimas
pagal bandos valdymo sistema fiksuojamus rodiklius.“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
Įvadas ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Karvių sėklinimas ir ruja ... 11
1.2. Fiksuojamų rodiklių pokyčiai ir sėklinimo sėkmingumas ... 13
1.2.1. Pieno kiekio pokyčiai ... 13
1.2.2. Karvių aktyvumas ... 15
1.2.3. Elektrinis pieno laidumas ... 18
1.2.4. Karvių svorio pokytis ... 19
1.2.5. Progesteronas ... 20
1.3. Ligų sąsaja su fiksuojamais rodikliais ... 22
2. MEDŽIAGOS IR METODAI... 23
2.1. Ūkio charakteristika ... 23
2.2. Tyrimo schema ... 24
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė ... 25
2.4. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 25
1.4. Tyrimas ... 25
2.5. Duomenų statistinė analizė ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1. Karvių apsivaisinimas ... 29
3.2. Pieno kiekis iki pirmos rujos ... 30
3.3. Elektrinis pieno laidumas iki pirmos rujos ... 31
3.4. Karvių aktyvumas iki pirmos rujos ... 32
3.5. Karvių masės pokyčiai iki pirmos rujos ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 38
4
Darbe naudoti sutrumpinimai
AI - (angl. artificial insemination) dirbtinis sėklinimas; CR - (angl. conception rate) apsivaisinimo rodiklis;
HDR - (angl. heat detection rate) rujos nustatymo indeksas; PR - (angl. pregnancy rate) veršingumo indeksas;
5
SANTRAUKA
Tomas Jaškauskas
Karvių periodo po atvedimo vertinimas pagal bandos valdymo sistema fiksuojamus rodiklius
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija
Veterinarijos fakultetas Neužkrečiamųjų ligų katedra Kaunas, 2015
Baigiamojo darbo apimtis: P. 43 . Lentelių 2, paveikslų 17. Naudota literatūros šaltinių: 68.
Darbo tikslas – įvertinti kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų fiziologinių
rodiklių klinikinę vertę, prognozuojant periodo po atvedimo eigą.
Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliktas 2014 metų sausio-birželio mėn. Jam buvo pasirinkta
43 įvairių laktacijų, Holšteinų veislės ir jų hibridų karvės, kurios veršiavosi sausio-vasario mėn. Tyrimo metu kas 5 dienas buvo fiksuojami karvių fiziologiniai rodikliai iki pirmos rujos ir vertinamas sėklinimo sėkmingumas. Duomenys buvo analizuojami tarpusavyje lyginant dvi karvių grupes: apsivaisinusias iš pirmo karto ir neapsivaisinusias iš pirmo karto.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pieno kiekio pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo sėkmingumą. 2. Įvertinti aktyvumo pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo sėkmingumą. 3. Įvertinti elektrinio pieno laidumo pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo
sėkmingumą
4. Įvertinti kūno masės pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo sėkmingumą.
Pagrindiniai rezultatai ir išvados: karvių, apsivaisinusių iš pirmo karto, pieno kiekis augo
iki 75 laktacijos paros, vėliau mažėjo tolygiai. Neapsivaisinusių pirmo karto laktacijos pikas neryškus, vėlesnėse laktacijos stadijose pieno kritimas netolygus. Atitinkamai, karvių, kurios apsivaisino, laktacijos pikas buvo trumpesnis. Elektrinis pieno laidumas iki pirmos rujos, karvių, kurios sėklinosi nesėkmingai, mažai kito ir grafiko kreivė buvo stabilesnė. Karvės, neapsivaisinusios sėklinant pirmu kartu, buvo aktyvesnės, tačiau rujos dieną jų aktyvumas buvo mažesnis 44 žingsniais/val., nei tų, kurios sėkmingai apsivaisino pirmu sėklinimu. Apsivaisinusių karvių iš pirmo karto masė nuo 100 laktacijos paros tolygiai didėjo. Neapsivaisinusių praktiškai nekito.
6
Karvės reprodukcinė funkcija siejasi su sveikatingumu. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai periode po veršiavimosi siejasi su neigiamu energijos balansu. Nekompensuoto neigiamo energijos balanso žymenys yra neišryškėjęs laktacijos pikas, po 75 paros nedidėjanti kūno masė. Nuolatinis padidintas gyvulio aktyvumas vertinamas kaip diskomforto požymis ir yra subklinikinės ligos simptomas. Padidintas aktyvumas, fiksuojamas cikliškai yra fiziologinės reprodukcinės funkcijos požymis.
7
SUMMARY
Tomas Jaškauskas
Cow's evaluation period after birth herd management system tracks indicators.
Scientific manager professor Dr. Vytuolis Žilaitis Lithuanian University of Health Sciences
Academy of Veterinary
Faculty of Veterinary Medicine
Department of Non-infectious Diseases Kaunas, 2015
The coverage of the work pages 43. Tables 2, figures 17. Literature used 68.
Aim of the work - to evaluate physiological tracks indicators value using automated herd
management system identifying period after birth course.
Methodology of the work: research was accomplished in 2014 between January-June. In this
research was chosen 43 Holstein and their hybrids cows of different lactation, withes calved in January-February. Cow’s physiological tracks indicators were measured every fifth day until first estrus and then was evaluated insemination success. The collected data were analyzed by comparing two groups of cows: concepted at first time of insemination and not concepted.
Tasks:
1. To evaluate milk yield changes after calving until first estrus and insemination success. 2. To evaluate activity changes of cows after calving until first estrus and insemination
success.
3. To evaluate electrical conductivity changes of milk after calving until first estrus and insemination success.
4. To evaluate body weight changes after calving until first estrus and insemination success.
Conclusions: cow’s witches concepted at first time have milk yield increased until 75
lactation day and then decreased equally. Cow’s witches not concepted have lactation peak not very intense, milk yield decreasing in later lactation stages was not equal. Respectively lactation peak was shorter in those cow’s witches concepted at first time. Electrical conductivity of milk until first day of estrus was more stable for dairies, witches not concepted at first insemination. Cows not concepted at first time were more active, but at day of estrus their activity was less 44 steps per hour. Body weight was increasing equally from 100 lactation day in cow’s witches not concepted at first insemination. Cow’s reproductive function is associated with its health. The main health problems in period after calving is associated with negative energy balance. Not compensated negative energy balance equivalent is not pointed up lactation peak, after 75 day not increased body
8
weight. Permanent activity in dairies could be assessing as negative indicator and shows subclinical symptoms of disease. Increased activity monitored by cyclical is physiological reproductive function indicator.
9
Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai stambėja pieno ūkiai, didėja gyvulių skaičius. Žymiai padidėjo primelžiamo pieno kiekis iš karvės per laktaciją. Tai pasiekta dėl geresnės gyvulių genetikos ir pagerintos pašarų bazės. Atsivežta nemažai aukšto produktyvumo gyvulių iš kitų valstybių, importuojama geresnių genetinių ir produktyvumo savybių bulių reproduktorių sperma. Tačiau, pastebėta, kad vykdant gyvulių selekciją tik pagal produktyvumą, ėmė prastėti reprodukcinės karvių savybės (Windig et al., 2006). Literatūroje nurodoma, kad reprodukcinių savybių blogėjimas tapo rimta problema, nes produktyvios karvės sunkiau apsivaisina (Pryce ir Veerkamp, 2001). Taip pat, nemažai mokslinių tyrimų nurodo, kad geros genetikos karvių laikotarpis nuo veršiavimosi iki pirmo sėklinimo yra ilgesnis, be to veršingumo indeksas yra blogesnis, lyginant su vidutinės genetikos karvėmis (Buckley et al., 2000b; Snijders et al., 2001).
Efektyvus būdas pagerinti karvių reprodukcines savybes yra laiku ir tiksliai nustatyti rują (Firk et al., 2002). Rujos aptikimas yra vienas iš pačių didžiausių iššūkių melžiamų karvių augintojams. Paskutinių 30-50 metų tyrimai rodo, kad karvių rujos trukmė vis trumpėja, be to vis mažėja karvių, su pirminiais rujos požymiais skaičius (Dobson et al., 2008). Pieno pramonė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet praranda 300 milijonų dolerių, dėl nediagnozuotų rujų (Senger, 1994).
Tradiciškai ruja gali būti nustatoma vizualiai stebint karves, tačiau didėjant galvijų bandoms ir neesant pakankamam darbuotojų skaičiui ūkiuose, tapo sunkiau pastebėti šį lytinio ciklo etapą (Roelofs et al., 2006). Dėl problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai, vizualiai bandantys nustatyti karvių rują, atsirado poreikis naujoms technologijoms. Šios technologijos apima aktyvumo matuoklius, pieno kiekio skaitiklius, elektrino pieno laidumo matuoklius, kūno masės matuoklius ir kt. t. y. priemones, kurios padeda fiksuoti karvių fiziologinius rodiklius (Fricke et al., 2013). Apie šių rodiklių pokyčių ryšį su ruja plačiau bus aptarta literatūros apžvalgoje. Kaip nurodo R. G. Hagevoort ir A. J. Garcia (2013), efektyvus ir tikslus rujos nustatymas bei tinkamas sėklinimo laiko parinkimas turi didžiulę reikšmę, siekiant pagerinti reprodukcines bandos savybes ir sumažinti ekonominius ūkio nuostolius.
Yra žinoma, kad periodo po atvedimo metu kinta visi fiksuojami fiziologiniai rodikliai, nebūtinai gyvuliui rujojant. Šiuo laikotarpiu pasitaiko labai platus ligų kompleksas kuris iškreipia fiksuojamų rodiklių duomenis. Tyrimais nustatyta, kad esant išreikštam neigiamam energijos balansui ir karvei sergant tam tikromis neužkrečiamomis vidaus ligomis, sumažėja gyvulio produktyvumas, judrumas, kūno masė, pakinta elektrinis pieno laidumas. Šie fiksuojami rodikliai yra ypač svarbūs vertinant karvės sveikatą (Antanaitis ir kiti 2012).
10
Sekant visus šiuos parametrus galima išvengti ligų, laiku imantis tam tikrų priemonių, tuo pačiu prognozuoti periodo po atvedimo eigą, nustatant rują ir tikslingą sėklinimą.
Mūsų darbo tikslas - įvertinti kompiuterinės bandos valdymo sistemos fiksuojamų fiziologinių rodiklių klinikinę vertę, prognozuojant periodo po atvedimo eigą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pieno kiekio pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo sėkmingumą. 2. Įvertinti aktyvumo pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo sėkmingumą. 3. Įvertinti elektrinio pieno laidumo pokyčius po veršiavimosi iki pirmos rujos, sėklinimo
sėkmingumą.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karvių sėklinimas ir rujaMelžiamų galvijų reprodukcija yra neatsiejamas ūkių ekonominis veiksnys. Vienas iš pačių svarbiausių pieno pramonės pasiekimų reprodukcijos srityje yra dirbtinis sėklinimas (angl. artificial
insemination (AI)). Dirbtinis sėklinimas sumažina lytiniu keliu plintančių ligų pasireiškimą tarp
galvijų ir leidžia pagerinti bandos genetines savybes. Svarbiausia priežastis, ribojanti geras melžiamų karvių reprodukcines savybes, yra laiku nepastebėtos rujos (Senger, 1994). Tikslus rujos nustatymas reikalauja daug laiko ir geros bandos valdymo sistemos. Neaptikta ruja prailgina servis periodą (angl. open days), dėl kurio ilgėja veršiavimosi intervalas ir mažėja karvių produktyvumas (DuPonte, 2007).
Ruja yra vienas svarbiausių lytinio ciklo etapų, kurio metu lytiškai subrendusios patelės yra pasirengusios būti apvaisintos (Pileckas, 2006; DuPonte, 2007). Terminas ,,ruja“ bendrai nusako gerokai ilgesnį laikotarpį, negu tikslesnis šį lytinio ciklo etapą apibūdinantis išsireiškimas, kai karvė ramiai stovi, kitai ant jos šokant (angl. standing estrus (STE) ir yra pasiruošusi būti apvaisinta (Sveberg et al, 2011; Perry, 2004). Vieni autoriai nurodo, kad ruja įprastai pasireiškia kas 18-24 dienas neveršingoms karvėms, kai jos ramiai stovi kitoms karvėms ar buliui šokant ant jų ir STE gali trukti iki 18 val. (Parish, 2010; DuPonte, 2007). G. Perry (2004) nurodo, kad ruja įprastai pasireiškia kas 17-24 dienas ir STE trunka apytiksliai 15 val., tačiau šis laikas gali kisti nuo 6 iki 24 val.
Karvių bandos stebėjimas yra vienas iš būdų nustatyti, kada karvės yra STE lytinio ciklo stadijoje ir gali būti apvaisintos. Karvės turėtų būti stebimos bent 2 kartus per dieną, dažniausiai, anksti ryte ir vėlai vakare, siekiant geresnių rezultatų. Apytiksliai, 20 proc. daugiau karvių yra pastebimos STE stadijoje, tikrinant jas 4 kartus per dieną, nei 2 kartus. Kiekvienas tikrinimas turi būti pakankamai ilgas (paprastai 30 min.), kad būtų aptiktas optimalus sėklinimo laikas (Parish, 2010). R. G. Hagevoort ir A. J. Garcia (2013) nurodo, kad tikrinant karves 2 kartus per dieną po 30 min. aptinkama 75-80 proc. rujojančių karvių.
Remiantis J. A. Parish et al. (2010) tyrimo duomenimis, STE gali įvykti bet kada per 24 val., tačiau dažniausiai karvės šiuos požymius rodo naktį. Metų laikas taip pat gali turėti įtakos, kadangi šiltuoju metų laiku STE dažniau pastebimas naktį, tuo tarpu šaltuoju – dieną. STE aktyvumą gali sumažinti karštas oras, didelis produktyvumas, perpildytos karvių grupės ir stresinė aplinka.
Svarbu tai, kad tikslus rujos aptikimas turi įtakos sėkmingam karvių apsivaisinimui. Kaip parodė vienas atliktas tyrimas, kai rujos nustatymo indeksas (angl. heat detection rate - HDR) buvo 95 proc., o apsivaisinimo rodiklis (angl. conception rate – CR) 70 proc., 67 proc. tirtų karvių tapo
12
veršingomis. Tuo tarpu, kai HDR buvo tik 55 proc. (CR – 70 proc.), tik 39 proc. karvių tapo veršingomis (Perry, 2004) (1 lentelė).
1 lentelė. Rujos nustatymo indekso įtaka veršingumo indekso (angl. pregnancy rate – PR)
didėjimui (Perry, 2004) Rujos nustatymo indeksas 55 proc. 60 proc. 65 proc. 70 proc. 75 proc. 80 proc. 85 proc. 90 proc. 95 proc. Apsivaisinimo rodiklis 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. 70 proc. Veršingumo indeksas 39 proc. 42 proc. 46 proc. 49 proc. 53 proc. 56 proc. 60 proc. 63 proc. 67 proc.
Remiantis kitu atliktu tyrimu, aukštesnis CR buvo stebimas apsėklinant karves tarp 4 ir 12 val. nuo rujos pradžios. Sėklinant karves po 16 val. nuo rujos pradžios, CR buvo mažesnis, nei tų, kurios buvo sėklintos tarp 4 ir 12 val. nuo rujos pradžios (Dransfield et al., 1998) (2 lentelė).
2 lentelė. Melžiamų karvių, sėklintų skirtingu laiku nuo rujos pradžios, apsivaisinimo
rodikliai (CR) (Dransfield et al., 1998)
Laikotarpis nuo rujos
pradžios iki sėklinimo (val.)1 Sėklinimų skaičius Apsivaisinimo rodiklis (proc.)
0-4 327 43,1 >4-8 735 50,9 >8-12 677 51,1 >12-16 459 46,2 >16-20 317 28,1 >20-24 139 31,7 >24-26 7 14,3
13
1.2. Fiksuojamų rodiklių pokyčiai ir sėklinimo sėkmingumas 1.2.1. Pieno kiekio pokyčiai
Per pastaruosius dešimtmečius, prastėjant karvių reprodukcijai, atsirado poreikis gerinti genetines karvių vislumo (vaisingumo) savybes (Miglior et al., 2005; Weigel, 2006). Tai yra didelio produktyvumo karvių atrankos pasekmė ir nustatytas ryšys su prastesnėmis reprodukcinėmis savybėmis. (Royal et al., 2002; Butler, 2003). Nemažai atliktų tyrimų rodo sumažėjusį karvių skaičių, kurioms pasireiškia STE (Van Vliet and Van Eerdenburg, 1996; Lyimo et al., 2000; Walker et al., 2008). Taip pat nustatyta, kad STE trukmė per paskutinius 30-50 metų, ėmė trumpėti. Be to, sukaupta nemažai įrodymų, kad didelis produktyvumas padidina slaptųjų rujų skaičių. (Harrison et al., 1990). Svarbu pažymėti, kad rujų neaptikimas ilgina servis periodą. Tampa vis sunkiau tinkamu metu apsėklinti karves, kad jos taptų veršingos (Dobson et al., 2008).
M. H. Wiltbank et al. (2006) atliktame tyrime nurodo, kad didelio produktyvumo melžiamos karvės išskiria mažiau estradiolio, kas įtakoja trumpesnes ir ne taip išreikštas rujas. Aukšto produktyvumo karvių medžiagų apykaita yra greitesnė ir tai sąlygoja geresnį kepenų aprūpinimą krauju, o tuo pačiu ir greitesnę estradiolio apykaitą (Sangsritavong et al., 2002). Manoma, kad mažesnė estradiolio koncentracija kraujyje, silpnina rujos požymius (Wiltbank et al., 2006). K. A. Weigel (2006) taip pat nurodo, kad didelis karvių produktyvumas įtakoja ne tik mažą apsivaisinimo rodiklį (CR), bet ir mažėjantį veršingumo indeksą (PR) bei trumpesnes ir blogai išreikštas rujas.
Kai kurie tyrėjai nurodo, kad beveik pusei visų karvių ovuliacija prasideda praėjus trims savaitėms po apsiveršiavimo (Lamming and Bulman, 1976; Lucy et al., 1992; Dar-wash et al., 1997; Kawashima et al., 2007). Yra nuomonių, kad prasidėjusi ovuliacija, praėjus trims savaitėms po veršelio atvedimo, turi neigiamą įtaką kiaušidžių funkcijai ir apsivaisinimo rodikliui. (CR) (Smith and Wallace, 1998; Kawashima et al., 2007)
Analizuojant pieno kiekio pokyčius reikia apžvelgti, kaip kinta pieno primilžis visą laktacijos periodą iki kol karvės apsivaisina. C. Kawashima et al. (2007) atliktas išsamus tyrimas nurodė pieno kiekio pokyčius per visą laktacijos laikotarpį. Laktacijos grafiką charakterizuoja 8 pieno kiekio rodikliai, kurių vidutinės vertės buvo fiksuojamos kas savaitę: a) pirmos savaitės pieno kiekis; b) didžiausias pieno kiekis; c) visas 305-ių dienų pieno kiekis; d) didžiausia pieno kiekio savaitė; e) pieno kiekio skirtumas tarp pirmos laktacijos savaitės ir didžiausio primilžio savaitės; f) pieno kiekio skirtumas tarp didžiausio pieno kiekio savaitės ir paskutinės savaitės (43-ia savaitė po apsiveršiavimo; g) pieno kiekio padidėjimas tarp pirmos laktacijos savaitės ir didžiausio pieno kiekio savaitės; h) pieno kiekio sumažėjimas tarp didžiausios pieno kiekio savaitės ir paskutinės savaitės (1 pav.).
14
1 pav. Pieno kiekio pokyčiai per laktaciją (Kawashima et al. (2007)
Vieno tyrimo metu buvo stebimas skirtingo produktyvumo karvių pieno kiekio pokytis rujos metu. Nustatyta, kad rujos dieną pieno kiekis sumažėjo 2,7 ± 0.3 kg (6,4 proc.). Įdomu tai, kad mažesnis pieno kiekio pokytis (sumažėjo 1,6 ±0,5 kg (2.6%)) buvo pastebimas didesnio produktyvumo karvėms (≥38,8 kg/d pieno), negu toms, kurių primilžis siekia <38,8 kg/d (rujos dieną pieno kiekis sumažėjo 3,5 ± 0,4 kg (9.6%)) (Lopez et al., 2005).
Viena iš priežasčių, lemianti pieno kiekio mažėjimą rujos metu – mažesnis pašarų suvartojimas (Walton and King, 1986; Lopez et al., 2005). Rujojančios karvės praleidžia mažiau laiko ėsdamos, negu kitos karvės (Esslemont and Bryant, 1976; Lopez et al., 2005). Vienas tyrimas nurodo, kad rujos metu primelžiamo pieno kiekis sumažėjo nuo 7 iki daugiau nei 35 proc., o pašarų suvartojimas – daugiau nei 15 proc. (Walton and King, 1986; Lopez et al., 2005).
Kitas tyrimas, atliktas su 15 Džersių veislės karvėmis, taip pat patvirtina, jog ruja turi įtakos pieno kiekio pokyčiams. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, kiekvienos karvės, kuriai buvo pasireiškusi ruja, primelžiamo vakare pieno kiekio vidurkis siekė 4,8 kg, tuo tarpu, praėjus trims dienoms po rujos, tų pačių karvių vakarinis primilžis siekė 5,8 kg. Svarbu pažymėti, kad pieno kiekio sumažėjimas gali būti naudojamas rujos aptikimui (Akdab et al., 2010) (2 pav.).
15
2 pav. Kiekvienos karvės pieno kiekio pokytis rujos ir porujo metu (Akdab et al., 2010)
1.2.2. Karvių aktyvumas
Padidėjęs karvių fizinis aktyvumas yra antrinis rujos požymis, todėl automatinės elektroninės sistemos, kuriose yra įtrauktas aktyvumo valdymas, kaip būdas nustatyti ryšį tarp padidėjusio fizinio aktyvumo ir rujos pasireiškimo bei tinkamiausio laiko dirbtiniams apsėklinimui vykdyti, yra plačiai naudojamos pieno pramonėje (Holman et al., 2011; Jonsson et al., 2011). Paskelbta nemažai tyrimų, kuriuose šios valdymo sistemos buvo naudojamos rujos nustatymui (Nebel et al., 2000; Firk et al., 2002; Rorie et al., 2002). Lyginant pedometrus, kurie matuoja žingsnių skaičiaus pokytį per tam tikrą laiką ir yra fizinio aktyvumo padidėjimo rodiklis, aktyvumo valdymo sistemose įmontuotas akselerometras matuoja poilsio laiko ir aktyvumo pokyčius, kurie susiję su ruja. Svarbu pažymėti, kad aktyvumo valdymo sistemos nenustato pagrindinio rujos požymio STE, tačiau aptinka įvairius antrinius rujos požymius (pvz. padidėjusį fizinį aktyvumą) (Fricke et al., 2014). Nustatyta, kad pedometrų ir akselerometrų rujos aptikimo galimybės svyruoja nuo 80 iki 90 proc. (Firk et al., 2002), o kai kurie rują aptinka 100 proc. (At-Taras and Spahr, 2001).
Analizuojant karvių aktyvumą per laktaciją, R. Firk et al. (2002) pateikė tyrimą, kuriame buvo analizuojamas skirtingų veršingumų karvių aktyvumas pagal melžimų dažnumą ir laktacijos savaitę (3 pav.). Tyrimas parodė, kad, nepriklausomai nuo melžimo dažnumo ir veršingumų skaičiaus, visų karvių akytumas pastebimai padidėjo antrą laktacijos savaitę. Mažiausias tirtų karvių aktyvumas pasireiškė ketvirtą laktacijos savaitę. Aktyvumo padidėjimas vėl buvo stebimas tarp šeštos ir aštuntos laktacijos savaitės. Vėliau visų karvių aktyvumas svyravo ciklais. Akivaizdžiai didžiausios
16
aktyvumo vertės buvo fiksuojamos pirmaveršių karvių. Tai galima sieti su aplinkos pasikeitimu po apsiveršiavimo, kadangi karvės turi apsiprasti su laikymo sąlygomis bei melžimo sistema. Vėlesnėse laktacijos savaitėse pirmaveršių karvių aktyvumas sumažėjo (melžiant du kartus). Karvių po antro apsiveršiavimo aktyvumas buvo šiek tiek didesnis, nei trečio ar ketvirto apsiveršiavimo karvių. Taip pat buvo pastebėta, kad tris kartus melžiamų karvių aktyvumas per valandą buvo patikimai didesnis nei du kartus melžiamų. Tai galima paaiškinti tuo, jog tris kartus melžiamos karvės dažniau juda į melžimo aikšteles, ilgiau laiko praleidžia ėsdamos ar gerdamos vandenį.
3 pav. Skirtingų veršingumų karvių aktyvumas pagal melžimų dažnumą ir laktacijos savaitę (Firk et al., 2002)
Dideli karvių aktyvumo svyravimai gali atsirasti dėl tokių veiksnių kaip: nagų tvarkymas, drėgnas oras, karštis, karvių pervarymas į naują grupę (Koelsch et al., 1994). Kiekvienos karvės aktyvumas yra individualus ir priklauso nuo elgsenos, užimamos hierarchinės padėties, laikymo ir aplinkos sąlygų bei specifinių ūkio kriterijų (Wendl and Klindtworth, 1997). Taip pat, svarbu
17
akcentuoti, kad karvių aktyvumas didėja rujos metu. Pastebėta, kad aktyvumo ciklai tarp rujų svyruoja mažiau (Kiddy, 1977).
Kiti mokslininkai tyrė karvių aktyvumo ryšį su ruja ir apsivaisinimu. Nustatyta, kad karvių apsivaisinimo tikimybė gerokai išauga su padidėjusiu jų aktyvumu (Lopez-Gatius et al., 2004). Karvių aktyvumas rujos metu, sekant aktyvumo valdymo sistema, trunka 16,1 ± 4,7 val. (4-28 val. intervale) (Valenza et al., 2012) (4 pav.).
4 pav. Karvių aktyvumas rujos metu (Valenza et al., 2012)
Ruja, paremta aktyvumo valdymo sistema, buvo ilgesnė, lyginant su ta, kuri nustatoma vizualiai stebint karves (13,4 val.), pagal pagrindinius (STE) ir šalutinius rujos simptomus (kai karvės šoka viena ant kitos) (Roelofs et al. , 2004). Toks užfiksuotas laiko nesutapimas tarp aktyvumo valdymo sistemos ir vizualaus stebėjimo gali būti paaiškinamas aukšto produktyvumo karvių silpnai išreikštais antiniais rujos požymiais (Valenza et al., 2012). Svarbu akcentuoti tai, jog antriniai rujos požymiai, kurie pasireiškia padidėjusiu karvių aktyvumu, reikšmingai padidėja likus 1-3 val. iki STE (Sveberg et al., 2011).
Remiantis karvių aktyvumu galima spręsti apie sėklinimo laiką. Tai vaizduoja 5 pav., kuriame pateikti karvių aktyvumo matavimo kitimai septynių parų laikotarpyje. Kiekvienas stulpelis rodo 2 val. karvių aktyvumo vidurkį. Pagal išvestą patikimo aktyvumo liniją buvo sprendžiama apie sėklinimo laiką (Valenza et al., 2012).
18
5 pav. Karvių aktyvumo grafikas (Valenza et al., 2012)
1.2.3. Elektrinis pieno laidumas
Elektrinis laidumas priklauso nuo anijonų ir katijonų koncentracijos piene, iš kurių Na +, K + ir Cl – yra patys svarbiausi (Kitchen, 1981). Elektrinis pieno laidumas gali kisti dėl daugelio veiksnių įtakos – karvių šėrimo, amžiaus, veislės, laktacijos tarpsnio, klimato sąlygų ir kt. (Brentrup et al., 1994; Tongel et al., 1994).
Atliekant įvairius tyrimus buvo mėginama nustatyti elektrinio pieno laidumo ir rujos aptikimo ryšį. M. Aydin et al., (2008) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti ryšį tarp progesterono kiekio kraujyje ir elektrinio pieno laidumo rujos metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad testuojamoms karvėms nebuvo nustatytas joks ryšys tarp progesterono kiekio kraujyje ir elektrinio pieno laidumo. Elektrinio pieno laidumo matavimai neturi jokios vertės, nustatant rujos pradžią.
19
1.2.4. Karvių svorio pokytis
Atsiradus automatinėms matavimo technologijoms, karvių svoris buvo pradėtas matuoti kiekvieną dieną, kadangi pagal tai buvo patogu apskaičiuoti kiekvienos karvės energijos balansą (Maltz et al., 1997). Nepaisant plačiai pritaikomo kasdienio karvių svėrimo energijos balansui apskaičiuoti, keletas tyrimų parodė ryšį tarp karvių svorio kitimo per laktaciją ir reprodukcinių savybių. Vieno tyrimo metu buvo tiriamas karvių svorio pokytis per dvi savaites iki apsėklinimo ir nustatomas sėklinimo sėkmingumas. Mažiau karvių apsivaisino, kurių svoris per dvi savaites iki sėklinimo nukrito daugiau nei 3,8 kg, negu tos karvės, kurios per minėtąsias savaites priaugo 7,7 kg (Dechow et al., 2004). J. R. Roche et al. (2007) taip pat nurodo, kad yra reikšmingas ryšys tarp karvių kūno svorio pokyčio per laktaciją ir reprodukcinių savybių.
M. Sakaguchi (2009) pateikė tyrimą, kurio metu buvo tiriamas kūno svorio pokytis tarp pirmaveršių ir daugiau nei vieną kartą apsiveršiavusių karvių per dešimt savaičių nuo apsiveršiavimo ir sąsaja su reprodukcinėmis savybėmis. Tyrimo duomenimis, karvių, apsiveršiavusių daugiau nei vieną kartą, svoris buvo gerokai didesnis nei pirmaveršių, tačiau svorio mažėjimas (pokytis) tarp abiejų karvių grupių buvo beveik toks pats (6 pav.).
6 pav. Pirmaveršių ir kitų karvių savaitiniai kūno svorio pokyčiai ankstyvuoju laikotarpiu po
apsiveršiavimo (Sakaguchi, 2009)
Taip pat, šis tyrimas parodė, kad karvių, kurioms vėliau pasireiškė pirma ruja ir dėl to jos buvo vėliau apsėklintos, kūno svorio kritimas (proc.) buvo ryškesnis nei toms, kurioms pirma ruja pasireiškė anksčiau ir todėl buvo anksčiau apsėklintos. (7 pav.)
20
7 pav. Karvių su ankstyvomis ir vėlyvomis reprodukcinėmis savybėmis kūno masės pokyčiai (Sakaguchi, 2009)
1.2.5. Progesteronas
Progesteronas yra lytinės sistemos hormonas, kurį gamina geltonkūnis kiaušidėse bei placentoje veršingumo laikotarpiu. Progesterono kiekio nustatymas piene yra geras ir objektyvus metodas, nustatant kiaušidžių aktyvumą po apsiveršiavimo ir tikslų sėklinimo laiką (Lamming and Darwash, 1998). Progesterono kiekio pokyčiai yra siejami su rujos aktyvumu. Visų pirma, po apsiveršiavimo, kai karvė dar nerujoja, pastebimas mažas progesterono kiekis (<2ng/ml). Vėliau seka progesterono kiekio padidėjimas, kuris nurodo, kad įvyko pirmoji ovuliacija (Lamming and Bulman, 1976). Nustatyta, kad optimali progesterono koncentracija, kad įvyktų apsivaisinimas turi būti 7-8 ng/l (Stronge et al., 2005).
Progesteronas ir bendras melžiamų karvių vaisingumas yra labai glaudžiai susiję. Mažas embrionų išgyvenimo tikėtinumas yra siejamas tiek su mažu, tiek su pernelyg dideliu progesterono kiekiu nuo penktos iki septintos dienos po sėklinimo. Tai rodo, kad progesterono kiekis šiuo laikotarpiu turi būti optimalus (Stronge et al., 2005). Kiaušidžių aktyvumas po apsiveršiavimo, kuris nustatomas pagal progesterono kiekį piene, taip pat įtakoja bendrą karvių vaisingumą. Ankstyva rujos ciklo pradžia po apsiveršiavimo sudaro sąlygas ankstyvam karvių apsivaisinimui, sutrumpėja servis periodas bei padidina apsivaisinimo rodiklis (Darwash, Lamming and Woolliams, 1997b).
Progesterono kiekio pokyčius po apsiveršiavimo tyrė K. J. Petersson (2007). Skirtingi progesterono kitimai per 160 dienų po apsiveršiavimo yra pateikti 8 pav. (a) normalus progesterono cikliškumas; b) uždelstas cikliškumas su maža progesterono koncentracija bent 56 dienas po apsiveršiavimo; c) pertrauktas cikliškumas – normali pradžia, pertraukta maža progesterono koncentracija bent 14 dienų; d) užsitęsusi geltonkūnio stadija – normali pradžia su pernelyg didele progesterono koncentracija, trunkančia bent 20 dienų). Ištisinės linijos vaizduoja progesterono lygį,
21
taškuotos linijos – progesterono ribą, kai geltonkūnis dar yra aktyvus. Rodyklės vaizduoja specifiškus progesterono pokyčių nukrypimus.
8 pav. Skirtingi progesterono cikliškumų grafikai (Petersson, 2007)
Šio tyrimo metu nustatyti įvairūs faktoriai, lėmę progesterono cikliškumo pokyčius. Pirmo veršingumo karvių progesterono cikliškumas buvo uždelstas (b), lyginant su vyresnėmis karvėmis. Uždelstas progesterono cikliškumas taip pat dažniau pasireiškė toms karvėms, kurios buvo laikomos pririštos nei toms, kurios buvo laikomos palaidos. Metų laikas taip pat turėjo įtakos progesterono pokyčiams. Karvėms, kurios veršiavosi šaltuoju metų laikotarpiu (nuo lapkričio iki balandžio), buvo nustatytas tiek uždelstas (b), tiek pertrauktas (c) cikliškumas, lyginant su tomis karvėmis, kurios veršiavosi šiltuoju metų laikotarpiu (nuo gegužės iki spalio). Šlubuojančioms karvėms buvo nustatyta ilgesnė geltonkūnio aktyvumo pradžia ir padidėjusi rizika atsirasti uždelstam progesterono cikliškumui (2 pav.).
22
1.3. Ligų sąsaja su fiksuojamais rodikliais
Įvairių ligų sąsają su fiksuojamais karvių bandos valdymo rodikliais ir jų pokyčiais analizavo daugybė mokslininkų. J. L. Edwards ir P. R. Tozer (2004) pateikė vieno tyrimo išvadas, kuriose nurodoma, kad karvių produktyvumas sumažėjo likus 5-6 paroms iki klinikinių šliužo dislokacijos simptomų. C. Fourichon et al. (1999) pastebėjo, kad karvės, sergančios ketoze, per vieną laktacijos parą duoda 3 l mažiau pieno nei įprastai. Nustatyta, kad karvių produktyvumas ima mažėti likus 2-4 savaitėms iki kliniškai diagnozuojant ketozę (Rajala–Schultz et al., 1999).
Taip pat literatūroje nurodoma, kad pieno kiekis kaip ir elektrinis pieno laidumas yra itin jautrūs rodikliai, kurie kinta priklausomai nuo gyvulio sveikatos būklės. Elektrinio pieno laidumo pokyčiai labiausiai yra siejami su mastitais (Norberg et al., 2004; Mrode and Swanson, 2003). Vieno tyrimo duomenimis, elektrinis pieno laidumas reikšmingai padidėja likus 3 d. iki mastito diagnozavimo. Kitos su metabolizmu ir virškinimu susijusios ligos (šliužo dislokacija į kairę, ketozė), taip pat placentos užsilaikymas, šlubumas ir kai kurios kitos ligos buvo siejamos su padidėjusiu elektriniu pieno laidumu (Lukas et al., 2009).
K. Maatje et al. (1997) viename savo tyrime pateikė išvadas, kad karvių kūno masė, pieno kiekis ir aktyvumas mažėja sergant tam tikromis neužkrečiamomis vidaus ligomis. R. Antanaitis (2008) nurodo, kad kūno masė, pieno kiekis, karvių aktyvumas bei elektrinis pieno laidumas dažniausiai akivaizdžiai kinta likus trims paroms iki šliužo ligų diagnozavimo.
23
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimai atlikti 2014 m. Sausio-birželio mėnesiais, Šakių rajone esančiame X ūkyje.
2.1. Ūkio charakteristika
Ūkyje iš viso laikoma apie 1400 galvijų, iš jų apie 650 – melžiamos karvės. Ūkio tikslas didinti ir gerinti bandą, taip pat nuolatos gerinti primelžiamo pieno kokybę, nes nuo to priklauso ūkio pelningumas. Dėl šios priežasties ūkyje vyrauja holšteinų veislės karvės. Karvės sėklinamos atsivežtine geresnių savybių reproduktorių sperma iš kitų valstybių. Vyrauja griežta selekcija, todėl kasmet išbrokuojama apie 15-20 proc. karvių. Aukščiausią produkciją X ūkyje karvės pasiekia III-V laktaciją. Karvių melžimas vyksta 2 kartus per parą, atgenant į 28 vietų melžimo aikštelę.
Karvės X ūkyje skirstomos pagal: produktyvumą, veršingumo laiką, užtrūkimą ir pagal sergančias. Melžiamos karvės bendrovėje laikomos visus metus šalto-palaido tipo tvartuose grupėmis po 50-80 gyvulių. Mėšlas šalinamas nepertraukiamo veikimo skreperiu į duobes ir išsiurbiamas į rezervuarus.
Guoliavietės įrengtos guminių čiužinių pagrindu, kiekvieną dieną valomos ir kas savaitę kalkinamos. Karvės šeriamos pilnaverčiais, subalansuotais, savame ūkyje užaugintais pašarais, pridedama kombinuotųjų pašarų ir vitamininių-mineralinių priedų. Pašaras dalijamas 2 kartus per parą – ryte ir vakare, traktoriniu pašarų dalintuvu. Kas pora valandų buldozeriu pristumiamas karvių nepasiekiamas pašaras. Prieš kiekvieną šėrimą pašarų likučiai pašalinami nuo šėrimo stalo. Racionas subalansuotas kiekvienai karvių grupei atskirai, naudojant kompiuterinę programą „Futter“. Bandos apskaitai ir valdymui naudojama kompiuterinė bandos valdymo sistema „Afifarm“. Ši kompiuterinė bandos valdymo sistema fiksuoja pagrindinius gyvulio fiziologinius duomenis: pieno kiekį (kg), karvės kūno masę (kg), elektrinį pieno laidumą (ms), gyvulio aktyvumą (žingsnių skaičius per valandą). Visi šie duomenys fiksuojami kiekvieno melžimo metu, kiekvienai karvei individualiai, ir išsaugomi kompiuterio programos atmintyje. Programa sukuria specialias ataskaitas, kurios įvertina produkcijos, masės, elektrinio pieno laidumo, karvių aktyvumo pokyčius. Šiais duomenimis vadovaujasi ūkio specialistai, organizuodami gyvulių grupavimą, šėrimą, gydymą, brokavimą, veisimą ir priimdami kitus ūkio valdymui svarbius sprendimus. Stebint aktyvumo parodymus ir anamnezės duomenis, vykdomas sėklinimas, pieno elektrinio laidumo, produkcijos, kūno masės bandos sveikatos stebėjimas, profilaktika bei gydymas.
24
2.2. Tyrimo schema
Tyrimui atrinktos karvės (n=43)
Karvių stebėjimas ir fiksuojamų rodiklių: pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo,
aktyvumo ir kūno masės duomenų rinkimas iki pirmos rujos
Karvių sėklinimas
Veršingumo tyrimas ultragarsu 35d. po sėklinimo
Apsivaisinusios
25
2.3. Tyrimui atrinkta karvių grupė
Tyrimams pasirinkta įvairių laktacijų karvės, kurios veršiavosi sausio-vasario mėnesiais, Holšteinų veislės ir jų hibridai – iš viso 43 karvės. Visų tirtų karvių laikymo ir šėrimo sąlygos buvo vienodos, metų laikas taip pat buvo vienodas. Tiriant, karvės buvo suskirstytos į dvi grupes: apsivaisinusias iš pirmo karto ir kurios neapsivaisino iš pirmo karto.
2.4. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai
Tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
1.4. Tyrimas
Kas 5 dienas buvo fiksuojami visų tiriamų karvių fiziologiniai rodikliai iki pirmos rujos (pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, aktyvumas, kūno masė). Paskutiniai duomenys buvo fiksuojami sėklinimo dieną. Po sėklinimo stebimas sėkmingumas. Buvo laikoma, kad karvė neapsivaisino, jeigu surujojo iki veršingumo tyrimo, ar ištyrus buvo nustatėmė, kad neveršinga. Veršingumo tyrimą atlikome 35-tą parą po sėklinimo, pasitelkus ultragarsą ir apie 60-90-tą parą šį tyrimą pakartojome. Karvės buvo tiriamos ultragarsiniu skeneriu Digital Diagnostic Ultrasound
Devices (model – HG 9300) from Caresono Technology Co., Ltd linijiniu rektiniu zondu 7 MHz,
26
27
Karvės aktyvumas buvo matuojamas žingsniamačio-pedometro pagalba „AfiTag PLUS“.
Pedometras buvo tvirtinamas prie gyvulio užpakalinės kairės kojos
10 pav. Pedometras
(http://www.afibanat.ro/en/new-products/pedometerplus/ prieiga per internetą 2014 07 21)
Pieno kiekis ir elektrinis pieno laidumas buvo nustatomas kiekvieno melžimo metu, pieno
skaitikliuose įmontuotais elektrodais. Primelžiamo pieno kiekis buvo matuojamas patikrintais ir standartus atitinkančiais pieno skaitikliais „AfiLite“.
11 pav. Pieno skaitiklis
28
Karvės kūno masė buvo fiksuojama individualiai. Kiekviena karvė po melžimo buvo sveriama elektroninėmis svarstyklėmis atitinkančiomis standartus „AfiWeigh“.
12 pav. Karvių svėrimasis
(http://www.waikatomilking.co.nz/herd-management/afiweigh/ prieiga per internetą 2014 09 12 )
2.5. Duomenų statistinė analizė
Surinkti duomenys buvo vedami ir saugomi „Microsoft Exel 2007“ programoje ir statistiškai apdoroti su „SPSS“ statistiniu paketu. Statistinei duomenų analizei panaudota „ANOVA“ aprašomoji ir daugiafunkcinė programa. Duomenys laikyti statistiškai patikimais kai n<0,001; n<0,05.
29
3. TYRIMO REZULTATAI
Iš tyrimui pasirinktų 43 karvių iš pirmo karto apsivaisino tik 6. Kitoms pirmas sėklinimas buvo nesėkmingas.
3.1. Karvių apsivaisinimas
13 pav. Apsivaisinusių ir neapsivaisinusių iš pirmo karto karvių dalis
Visų tirtų karvių fiksuojami fiziologiniai rodikliai skyrėsi, taip pat skyrėsi ir pirmos rujos pasireiškimo laikas po veršiavimosi. Apsivaisinusių karvių ruja anksčiausiai pasireiškė jau 39 parą po veršiavimosi, vėliausiai rujojo tik 140 parą. Neapsivaisinusių karvių ruja anksčiausiai pasireiškė 41 parą, vėliausiai – 139 parą. Abiejų grupių karvės, kurioms ruja pasireiškė iki 10 matavimo (50 laktacijos dienos ) davė žymiai mažiau pieno, jų svoris buvo mažesnis, aktyvumas ir pieno laidumas nesiskyrė nuo kitų, kurioms ruja pasireiškė vėliau nei 10-tą matavimą, tačiau pieno kiekis ir svoris buvo skirtingas. Tos karvės, kurios surujojo po 50 laktacijos dienos, buvo produktyvesnės ir didesnės masės.
30
3.2. Pieno kiekis iki pirmos rujos
14 pav. Karvių pieno kiekio pokyčiai iki pirmos rujos, apsivaisinusių ir neapsivaisinusių iš
pirmo karto grafikas
Tyrimo metu statistiškai patikimai nustatyta (p<0,05), kad karvės, kurios apsivaisino iš pirmo karto, davė mažiau pieno iki 13 matavimo (tai yra 65 laktacijos dienos) - vidutiniškai 3,61 kg daugiau nei tuo tarpu neapsivaisinusios. Pirmo matavimo metu (5-tą laktacijos dieną), karvės kurios apsivaisino iš pirmo sėklinimo, davė 19,18 kg/d., o kurių apsivaisinimas buvo nesėkmingas – 22,87 kg/d. Tolimesniame periode tai yra 65-90 laktacijos parą karvės, kurios apsivaisino iš pirmo karto, davė žymiai daugiau pieno, nei tos, kurios neapsivaisino pirmu kartu (> nei 5,48 kg). Nuo 17 – 18 matavimų abiejų tiriamų karvių grupių duodamo pieno kiekis susivienodino. Tolimesniame matavime (18 – 21 matavimai), tos karvės kurios nesėkmingai apsivaisino iš pirmo karto, davė daugiau pieno negu tos, kurios apsivaisino sėkmingai. Apie 21 – 22 (t.y. 105 – 110 laktacijos dieną) matavimą, abiejų tiriamų karvių grupių pieno kiekis susivienodino. Kituose matavimo taškuose, fiksuojamo pieno kiekis buvo nežymiai mažesnis tų, kurių sėklinimas buvo sėkmingas. Pagal tyrimo rezultatus matyti, kad abiejų tiriamų karvių grupių pieno kiekis didėja iki 11 matavimo (t.y. 55 laktacijos dienos). Nesėkmingo sėklinimo karvių 14 matavimą (t.y.70 laktacijos dieną) pastebimas pieno kritimas. Tų karvių, kurios sėkmingai apvaisintos iš pirmo karto, pieno kiekis iki 15 matavimo (75 laktacijos dienos) didėjo ir pasiekė aukščiausią produkciją (36,3 kg/d) tiriamu laikotarpiu, tuo pačiu ir laktacijoje. Karvės, kurios apsivaisino nesėkmingai, didžiausią primelžiamą pieno kiekį pasiekė tiriamo laikotarpio 18 matavimą ( 90 laktacijos dieną) ir tai yra
31
34,57 kg/d. Tiriamu laikotarpiu sėkmingai apvaisintų karvių pieno kiekis didėja iki 15 matavimo. Tolimesniuose tarpsniuose jis mažėja. Kitoje karvių grupėje, kurių sėklinimas buvo nesėkmingas, pieno kiekio grafikas, tiriamu laikotarpiu, labiau „banguoja“. Matyti, kad duodamo pieno kiekis yra mažiau pastovus ir pasireiškia stipresni pakilimai ir kritimai.
3.3. Elektrinis pieno laidumas iki pirmos rujos
15 pav. Karvių elektrinio pieno laidumo pokyčiai iki pirmos rujos, apsivaisinusių ir
neapsivaisinusių iš pirmo karto grafikas
Tyrimo metu statistiškai patikimai nustatyta (p<0,05), kad karvių kurios apsivaisino iš pirmo karto, grafikas buvo ne toks tolygus ir kito didesniais intervalais, nei, tuo tarpu, antros grupės, kurių apvaisinimas iš pirmo karto buvo nesėkmingas. Pirmą matavimą (5-tą laktacijos dieną) abiejų tiriamų grupių karvių elektrinis pieno laidumas buvo panašus t. y. 9,667 ir 9,686 mS. Sekantį matavimą (10 laktacijos dieną) tų karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto, elektrinis pieno laidumas buvo mažesnis t. y. 9,233 mS. Kito matavimo metu (25 laktacijos dieną) elektrinis pieno laidumas buvo didesnis ir siekė 9,683 mS. Šiuo atveju, jis buvo didesnis už tų karvių, kurios neapsivaisino iš pirmo karto. Elektrinis pieno laidumas didėjo iki 7 matavimo (40 laktacijos dienos). Vėliau tų karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto t.y. 8 matavimą, (45 laktacijos dieną) elektrinis pieno laidumas sumažėjo ir buvo mažesnis nei kitos grupės (atitinkamai 9,167 mS). 9, 10, 11 ir 12 matavimuose iš pirmo karto apsivaisinusių karvių pieno laidumas buvo labai panašus į tų, kurios neapsivaisino iš pirmo karto t. y. apie 9,556 mS. Kitame matavime (13-tas matavimas) elektrinis pieno laidumas vėl sumažėjo tų, kurios apsivaisino iš pirmo karto iki 9,150 mS. Žymesnis
32
elektrinio pieno laidumo padidėjimas pastebėtas 24 matavimą (120 laktacijos parą) tų karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto (iki 10.400mS). Tačiau kitą matavimą (25-tas matavimas) jis vėl krito iki 9,350 mS. Dar kitą matavimą (130 laktacijos dieną) vėl padidėjo ir buvo 10,200 mS. Sekantį matavimą (27-tas matavimas) tų karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto, elektrinis pieno laidumas buvo sumažėjęs ir siekė 8,900 mS. Pats didžiausias elektrinis pieno laidumas buvo paskutinį 28-tą matavimą (140 laktacijos dieną) ir siekė net 11,400 mS. tų karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto. Tirtų karvių, kurios sėkmingai apsivaisino iš pirmo karto, elektrinis pieno laidumas buvo ne toks stabilus ir labiau kito. Mažiausias elektrinis pieno laidumas buvo 135-tą laktacijos dieną (8,900mS), o didžiausias siekė 140 dieną – 11,400mS. Tirtų karvių, kurios neapsivaisino iš pirmo karto, elektrinis pieno laidumas buvo žyniai tolygesnis ir taip nesvyravo, kaip kitos grupės, laikėsi apie 9,500 mS. Šios grupės karvių elektrinis laidumas buvo pats mažiausias 24-tą matavimą (120 laktacijos dieną) ir siekė 9,257 mS, o pats didžiausias – 26-tą matavimą (9,850 mS).
3.4. Karvių aktyvumas iki pirmos rujos
16 pav. Karvių aktyvumo pokyčiai iki pirmos rujos, apsivaisinusių ir neapsivaisinusių iš
pirmo karto grafikas
Tyrimo metu statistiškai patikimai nustatyta (p< 0.05), kad karvių kurios apsivaisino iš pirmo sėklinimo, aktyvumas buvo mažesnis iki 7 matavimo (30 laktacijos dienos). Pirmo matavimo metu karvės, kurios neapsivaisino iš pirmo karto, buvo aktyvesnės (129,97 žingsniai per valandą). Tuo tarpu tų, kurios sėkmingai apsivaisino iš pirmo karto, aktyvumas siekė tik 115,33 žingsnius per
33
valandą. Nesėkmingai sėklintų karvių aktyvumas palaipsniui didėjo iki 16-to matavimo (80 laktacijos dienos) tai yra 180,5 žingsniai per valandą. Sėkmingo sėklinimo atveju, judrumo pokytis buvo priešingas, mažėjo iki 4-to matavimo (20 laktacijos dienos) ir siekė 103,67 žingsnio per valandą. Kito matavimo metu, sėkmingai apsivaisinusių karvių aktyvumas nežymiai pradėjo didėti ir siekė 107,33 žingsnio. Šių karvių, kurios sėkmingai apsivaisino pirmu kartu, aktyvumas palaipsniui didėjo iki 7 matavimo (35 laktacijos dienos) ir pasiekė 111,0 žingsnių per valandą. Šios grupės karvių 8 matavimą (40 laktacijos dieną) aktyvumas žymiai išaugo iki 217,83 žingsnio per valandą. Dar sekantį matavimą (9-tas matavimas) aktyvumas labai ženkliai sumažėjo iki 104,6 žingsnių per valandą. Po šio aktyvumo kritimo jis vėl pradėjo po truputį didėti ir jau sekančio matavimo metu buvo padidėjąs iki 112,8 žingsnio per valandą. 11-tame matavime aktyvumas buvo padidėjąs iki 160,6 žingsnių per valandą. Sėkmingai apsivaisinusių karvių aktyvumas sekančius du matavimus palaipsniui mažėjo ir pasiekė 98,75 žingsnius per valandą. Vėliau vėl pradėjo palaipsniui kilti ir 20-tą matavimą (100 laktacijos dieną) pasiekė 144 žingsnius per valandą. Sekančiuose matavimuose aktyvumas sumažėjo ir svyravo nedaug, laikėsi nuo 114 iki 127 žingsnių per valandą. Priešpaskutiniame 27 matavime (135 laktacijos dienoja) tiriamoje karvių grupėje, kurios apsivaisino pirmu sėklinimu, aktyvumas padidėjo iki 156 žingsnių per valandą. Paskutinio matavimo metu (140 laktacijos dieną) aktyvumas šiek tiek sumažėjo ir siekė 136 žingsnius per valandą.
Karvių, kurios nesėkmingai apsivaisino pirmu kartu, aktyvumo sumažėjimas pastebimas nuo 17 iki 18 matavimo ir buvo 120,6 žingsniai per valandą. Vėliau vėl pastebėtas aktyvumo didėjimas iki 20 matavimo (100 laktacijos dieną) ir pasiekė 161,89 žingsnius per valandą. Kituose dviejuose matavimuose nežymiai sumažėjo iki 147 žingsnių per valandą. 23-iame matavime pastebimas padidėjimas iki 183,6 žingsnių per valandą. Vėlesniuose dviejuose matavimuose matomas ryškus aktyvumo kritimas ir 25-tą matavimą (125 laktacijos dieną) pastebimas tik 89,5 žingsnių per valandą aktyvumas. Iki 27-to matavimo vėl matomas aktyvumo pakilimas iki 156,2 žingsnių per valandą. Paskutiniame matavime matomas šioks toks sumažėjimas, kuris siekia 136 žingsnius per valandą. Pagal aktyvumo grafiką matyti, kad karvių kurios susiskėlimo iš pirmo karto, kreivė yra mažiau stabili ir turi daug daugiau judrumo svyravimų nuo pat laktacijos pradžios. Tuo tarpu, tos karvių grupės, kuri apsivaisino nesėkmingai, pirma grafiko pusė sklandžiai didėjo ir buvo stabilesnė iki 15-to matavimo (75 laktacijos dienos). Vėliau matomas taip pat didesnis grafiko nestabilumas. Karvių, kurios sėkmingai apsivaisino, mažiausias aktyvumas buvo 13-tą matavimą (65 laktacijos dieną) t .y. 98,75 žingsniai per valandą, o didžiausias 8-tą matavimą (40 laktacijos dieną) t. y. 217,83 žingsniai per valandą. Tos karvių grupės, kuri apsivaisino nesėkmingai, mažiausias aktyvumas buvo pastebimas 25-tą matavimą (125 laktacijos dieną) ir siekė 89,5 žingsnius per
34
valandą. Tuo atrpu, tos pačios karvių grupės didžiausias judrumas buvo matomas 23-ią matavimą (115 laktacijos dieną) ir siekė 183,6 žingsnius per valandą.
3.5. Karvių masės pokyčiai iki pirmos rujos
17 pav. Karvių masės pokyčiai iki pirmos rujos, apsivaisinusių ir neapsivaisinusių iš pirmo
karto grafikas
Tyrimo metu statistiškai patikimai nustatyta (p<0,05), kad karvių masės pokyčiai buvo žymiai didesni tų, kurios sėkmingai apsivaisino iš pirmo karto. Pirmame matavime (5-ta laktacijos diena) abiejų karvių grupių masė buvo labai panaši ir siekė 528,65 kg (neapsivaisinusių pirmu sėklinimu). ir 539 kg (apsivaisinusių pirmu sėklinimu). Panašus abiejų tiriamų karvių grupių svoris buvo pastebimas iki 11-tą matavimą. Tuo tarpu 12 matavimą (60 laktacijos dieną) karvėms, kurios apsivaisino sėkmingai, pastebimas svorio padidėjimas iki 577,25 kg. Vėlesniuose matavimuose svoris laikėsi tolygiai be didesnių svyravimų iki 24-to matavimo (125 laktacijos dienos). Tačiau iki 26 matavimo svoris padidėjo iki 595 kg (apsivaisinusių pirmu kartu). Vėliau šių karvių masė krito ir sekančiame 27-tame matavime buvo 589 kg. Paskutinio matavimo metu jų svoris siekė 592 kg. Tiriamos karvių grupės, kurių sėklinimas buvo nesėkmingas, masės pokyčiai buvo tolygesni iki 20-to matavimo ir siekė 524,89 kg. Vėliau buvo pastebimas masės kilimas iki 26-20-to matavimo (130 laktacijos dienos) ir siekė 539 kg. 27-tą matavimą, šių karvių grupėje, matomas svorio sumažėjimas(534 kg). Paskutinį 28-tą matavimą matomas nežymus svorio padidėjimas (536 kg).
35
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje pienininkystė yra viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pieno gamybos apimtys 2010 m. Lietuvoje sudarė apytiksliai 25 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Pieno ir pieno gaminių eksportas sudarė net 14 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės. Pastaraisiais metais pieno ūkiai Lietuvoje nuolat stambėja, didėja gyvulių skaičius bandose, didėja gyvulių produktyvumas, dėl to tampa vis sunkiau pastebėti rujas, pirmus ligų signalus. Neabejotina, kad sėkmingas pieno ūkio raidos garantas yra optimali bandos reprodukcija. Dėl sutrikusios karvių reprodukcijos, pavėluoto sėklinimo, dėl vėlyvo ligų diagnozavimo ūkiai patiria labai didelius nuostolius. Norint sumažinti ūkio nuostolius dėl šių problemų, būtina ūkius modernizuoti, diegti naujausias gyvulių stebėjimo ir bandos valdymo sistemas. Šios sistemos leidžia tiksliau diagnozuoti rujas ir tikslingą sėklinimo laiką, pastebėti pirmus ligų požymius, stebėti gyvulio produktyvumą ir kitus fiziologinius parametrus.
Tikslus rujos nustatymas reikalauja daug laiko ir tikslios bandos valdymo sistemos. Neaptikta ruja prailgina servis periodą (angl. open days), dėl kurio ilgėja veršiavimosi intervalas ir mažėja karvių produktyvumas (DuPonte, 2007). Mūsų atliktame tyrime buvo naudojama bandos valdymo sistema, kuri seka, fiksuoja ir analizuoja visus gyvulio fiziologinius parametrus, pagal kuriuos buvo tiksliai nustatomos rujos ir susirgimai. Pagal šią sistemą buvo nustatomas sėklinimo laikas, kuris turi įtakos karvių apsivaisinimo sėkmingumui. Remiantis kitu atliktu tyrimu, aukštesnis CR buvo stebimas apsėklinant karves tarp 4 ir 12 val. nuo rujos pradžios. Sėklinant karves po 16 val. nuo rujos pradžios, CR buvo mažesnis, nei tų, kurios buvo sėklintos tarp 4 ir 12 val. nuo rujos pradžios (Dransfield et al., 1998) (2 lentelė).
M. Wiltbank et al. (2006) atliktame tyrime nurodo, kad didelio produktyvumo melžiamos karvės išskiria mažiau estradiolio, kas įtakoja trumpesnes ir ne taip išreikštas rujas. Aukšto produktyvumo karvių medžiagų apykaita yra greitesnė ir tai sąlygoja geresnį kepenų aprūpinimą krauju, o tuo pačiu ir greitesnę estradiolio apykaitą (Sangsritavong et al., 2002). Manoma, kad mažesnė estradiolio koncentracija kraujyje, silpnina rujos požymius (Wiltbank et al., 2006). K. A. Weigel (2006) taip pat nurodo, kad didelis karvių produktyvumas įtakoja ne tik mažą apsivaisinimo rodiklį (CR), bet ir mažėjantį veršingumo indeksą (PR) bei trumpesnes ir blogai išreikštas rujas. Mūsų atliktame tyrime, karvių, kurios davė virš 30 kg pieno per parą, rujų laikas buvo trumpesnis, nei tų kurios davė mažesnį pieno kiekį. Rujos požymiai buvo ne tokie išreikšti, stebimas ne toks ryškus pieno kiekio, kūno masės ir aktyvumo pokytis. Tuo tarpu, karvėms, kurios davė mažiau nei 30 kg pieno, buvo pastebėtas ilgesnis aktyvumo periodas, pieno kiekio ir kūno masės sumažėjimas
36
net iki 2 parų. Taigi, pagal atliktą tyrimą periode iki pirmos rujos pastebėta, kad karvių, kurių pirmas sėklinimas buvo sėkmingas, labiau išreikštas laktacijos pikas ir jis yra trumpesnis. Grafike matyti staigesnis pieno kiekio kilimas ir staigesnis mažėjimas. Karvių, kurių pirmas sėklinimas buvo nesėkmingas, pieno kiekis tirtu laikotarpiu buvo pastovesnis. Šių karvių pieno kiekio kreivė buvo stabilesnė, su mažesniu svyravimu.
Kiti mokslininkai tyrė karvių aktyvumo ryšį su ruja ir apsivaisinimu. Nustatyta, kad karvių apsivaisinimo tikimybė gerokai išauga su padidėjusiu jų aktyvumu rujos metu. (Lopez-Gatius et al., 2004). Karvių aktyvumas rujos metu, sekant aktyvumo valdymo sistema, trunka 16,1 ± 4,7 val. (4-28 val. intervale) (Valenza et al., 2012). Mūsų tyrimas parodė, kad sėkmingai apsivaisinusių karvių aktyvumas rujos dieną buvo didesnis, vidutiniškai 44 žingsniais per valandą, nei tų, kurios apsivaisino nesėkmingai. Vertinant periodą nuo veršiavimosi iki pirmos rujos, tos karvės, kurios sėkmingai apsivaisino iš pirmo seklinimo, buvo mažiau aktyvios nei tos, kurios sėklinosi nesėkmingai. Tačiau rujos dieną aktyvumas buvo labiau išreikštas, nei tų, kurios sėklinosi nesėkmingai (1 priedas).
Elektrinis pieno laidumas gali kisti dėl daugelio veiksnių įtakos – karvių šėrimo, amžiaus, veislės, laktacijos tarpsnio, klimato sąlygų ir kt (Brentrup et al., 1994; Tongel et al., 1994). Tačiau mūsų tyrimui parinktos karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis, duodami vienodi pašarai, visos buvo juodmargių holšteinų veislės ir visų laktacijos tarpsnis buvo vienodas. Todėl pastebėjome, kad karvių, kurios iš pirmo sėklinimo tapo veršingomis, elektrinis pieno laidumas buvo ne toks pastovus, dažnai kito, tačiau mastitų nepasitaikė. Tų karvių, kurios iš pirmo sėklinimo neapsivaisino, elektrinis pieno laidumas buvo žymiai pastovesnis, svyravimai buvo ne tokie ryškūs.
Keletas tyrimų parodė ryšį tarp karvių svorio kitimo per laktaciją ir reprodukcinių savybių. Vieno tyrimo metu buvo tiriamas karvių svorio pokytis per dvi savaites iki apsėklinimo ir nustatomas sėklinimo sėkmingumas. Mažiau karvių apsivaisino, kurių svoris per dvi savaites iki sėklinimo nukrito daugiau nei 3,8 kg, negu tos karvės, kurios per minėtąsias savaites priaugo 7,7 kg (Dechow et al., 2004). J. R. Roche et al. (2007) taip pat nurodo, kad yra reikšmingas ryšys tarp karvių kūno svorio pokyčio per laktaciją ir reprodukcinių savybių. Taigi, atlikus tyrimą taip pat nustatėme tokį ryšį su sėkmingu sėklinimu. Karvių, kurios sėkmingai apsivaisino, svoris didėjo, tačiau tų karvių, kurių sėklinimas buvo nesėkmingas, svoris šiek tiek mažėjo. Taip pat pastebėta, kad virš 100-o laktacijos dienų karvių svoris ėmė didėti, tai galima sutapatinti su laktacijos piko pabaiga, kai pradėjo mažėti produkcija.
Pagal kūno masės pokyčius taip pat galima įtarti ir ligas šioje bandoje. Po veršiavimosi nei vienos karvių grupės svoris nekrito, bet išliko pastovus. Fiziologiškai karvių svoris turėjo mažėti pradžioje laktacijos. Pagal svorį, tokiu atveju, galima įtarti, kad netinkamai subalancuotas racionas
37
ir bandoje vyrauja subklinikinė ketozė. Dėl šios priežasties yra itin mažas apsivaisinimo indeksas, sėklinant karves iš pirmo karto. Mūsų tirtu atveju sėkmingas sėklinimas pirmu kartu siekė tik 13,95 proc. kiti atlikti tyrimai nurodo, kad sėkmingas CR siekia apie 46 proc. (Dransfield et al., 1998).
38
IŠVADOS
1. Fiksuojant pieno kiekį, apsivaisinusių karvių pirmu sėklinimu, pieno pikas apie 75 laktacijos parą išreikštas, neapsivaisinusių - pieno kiekio pikas nepastebimas.
2. Apsivaisinusių iš pirmo sėklinimo elektrinis pieno laidumas yra kintantis, neapsivaisinusių – elektrinis pieno laidumas yra pastovesnis.
3. Karvės, kurios neapsivaisino aktyvumas laikotarpiu nuo apsiveršiavimo iki pirmos rujos buvo didesnis, tačiau rujos metu vidutiniškai 44 žingsniais buvo aktyvesnės tos, kurios sėkmingai apsivaisino.
4. Karvių, kurios apsivaisino iš pirmo karto, iki pirmos rujos kūno masė padidėjo, lyginant su tomis, kurių sėklinimas buvo nesėkmingas.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aydina M., Risvanlia A., Timurkana H., Kaygusuzoglu E. Lack of correlation between the electrical conductivity of milk and the blood progesterone levels in cows. Journal of the South African Veterinary Association. Department of Obstetrics and Gyneacology, Faculty of Veterinary Medicine, University of Firat, Elazig, Turkey. 2008. Vol. 79. No. 3. P. 153–154.
2. Akdag F., Cadirci O., Siriken B. Effect of estrus on milk yield and composition In jersey cows. Bulgarian Journal of Agricultural Science. 2010. Vol. 16 (No 6). P. 783–787.
3. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitienė V., Žiogas V. Sveikatos būklės, sezono ir laktacijos įtaka karvių judrumo, masės, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 49 (71). P. 3–7.
4. Antanaitis R., Žilaitis V., Sabaliauskienė G,, Kučinskas A., Makauskas S. Fiziologinių parametrų, fiksuojamų kompiuterine bandos valdymo programa, klinikinė reikšmė diagnozuojant mastitą, endometritą ir šliužo dislokaciją į kairę. Veterinarija ir Zootechnika. T. 58 (80). P. 3–7. 5. At-Taras, E. E., Spahr S. L. Detection and characterization of estrus in dairy cattle with an electronic heatmount detector and an electronic activity tag. Journal of Dairy Science. 2001. Vol. 84. P. 792–798.
6. Brentrup H., Luttel, Albers E. Determination of electrical conductivity of milk. Milch-Praxis. 1994. Vol. 32. P. 12–15.
7. Buckley F., Dillon P., Rath M., Veerkamp R. F. The relationship between genetic merit for yield and live-weight, condition score, and energy balance of Spring-calving Holstein-Friesian dairy cows on grass-based system of milk production. Journal Dairy Science. 2000b. T. 83. P. 1878– 1886.
8. Butler W. R. Energy balance relationships with follicular development, ovulation and fertility in post partum dairy cows. Livestock Production Science. 2003. Vol. 83. P. 211–218.
9. Darwash, A. O., Lamming G. E., Woolliams J. A. The phenotypic association between the interval to post-partum ovulation and traditional measures of fertility in dairy cattle. Animal Science. 1997. Vol. 65. P. 9–16.
10. Darwash, A. O., Lamming, G. E., Woolliams, J. A. Estimation of genetic variation in the interval from calving to postpartum ovulation of dairy cows. Journal of Dairy Science. 1997a. Vol, 80. P. 1227–1234.
11. Dechow, C., Vallimont J., O’Connor M. The effect of body weight change on conception. Journal of Dairy Science. 2004. Vol. 87. (Suppl. 1):374. (Abstr.).
40
12. Dobson H., Walker S. L., Morris M. J., Routly J. E., Smith R. F. Why is it getting more difficult to successfully artificially inseminate dairy cows? Animal. 2008. 2(8). P. 1–21.
13. Dransfield M.B.G., Nebel R. L., Pearson R. E., Warnick L. D. Timing of Insemination for Dairy Cows Identified in Estrus by a Radiotelemetric Estrus Detection System. Journal of Dairy Science. 1998. Vol. 81, No. 7. P. 1874–1882.
14. DuPonte M. W. The Basics of Heat (Estrus) Detection in Cattle. Livestock Management. 2007. LM-15. P. 1–3.
15. Edwards J. L., Tozer P. R. Using activity and milk yield as predictors of fresh cow disorders. Journal of Dairy Science. 2004. Vol. 87. P. 524–531.
16. Esslemont, R. J., Bryant M. J.. Estrus behavior in a herd of dairy cows. Veterinary Record. 1976. Vol. 99. P. 472–475.
17. Firk R., Stamer E., Junge W., Krieter J. Automation of oestrus detection in dairy cows: a review. Livestock Production Science. 2002. Vol. 75. P. 219–232.
18. Firk R., Stamer E., Junge W., Krieter J. Systematic effects on activity, milk yield, milk flow rate and electrical conductivity. Arch. Tierz.. Dummerstorf 45. 2002. P. 213–222.
19. Fourichon C., Seegers H., Bareille N., Beaudeau F. Effects of disease on milk production in the dairy cow: a review. Preventive Veterinary Medicine. 1999. Vol. 41. P. 1–35.
20. Fricke P. M., Carvalho P. D., Giordano J. O., Valenza A., Lopes Jr. G., Amundson M. C. Expression and detection of estrus in dairy cows: the role of new technologies Expression and detection of estrus in dairy cows: the role of new technologies. Animal. Madison. 2013. P 1–10. 21. Hagevoort R. G., Garcia A. J. When Should Dairy Cows Be Inseminated? NM State University. 2013. Guide B-117. P. 1–8.
22. Harrison R. O., Ford S. P., Young J. W., Conely A. J., Freeman A. E. Increased milk production versus reproductive and energy status in high-producing dairy cows. Journal of Dairy Science. 1990. Vol. 73. P. 2749–2758.
23. Holman, A., Thompson J., Routly J. E., Cameron J., Jones D. N., Grove-White D., Smith R. F., Dobson H. Comparison of oestrus detection methods in dairy cattle. Veterinary Record. 2011. Vol. 169. P. 47.
24. Jonsson, R., M. Blanke, N. K. Poulsen, F. Caponetti, and S. Hojsgaard. Oestrus detection in dairy cows from activity and lying data using on-line individual models. Computers and Electronics in Agriculture. 2011. Vol. 76. P. 6–15.
25. Kawashima, C., Kaneko E., Amaya Montoya C., Matsui M., Yamagishi N., Matsunaga N., Ishii M., Kida K., Miyake Y., Miyamoto A. Relationship between the first ovulation within three
41
weeks postpartum and subsequent ovarian cycles and fertility in high producing dairy cows. Journal of Reproduction and Development. 2006. Vol. 52. P. 479–486.
26. Kiddy, C. A. Variation in physical activity as an indicator of oestrus in dairy cows. Journal of Dairy Science. 1977. Vol. 60. P. 235–243.
27. Kitchen, B. J. Review of the progress of dairy science: bovine mastitis: milk compositional changes and related diagnostic tests. Journal of Dairy Research. 1981. Vol. 48. P. 167–188.
28. Koelsch, R. K., Aneshansley, D. J., Butler, W. R. Analysis of activity measurement for accurate oestrus detection in dairy cattle. Journal of Agricultural Engineering Research. 1994. Vol. 58. P. 107–114.
29. Lamming G. E., Darwash A. O. The use of milk progesterone profiles to characterise components of subfertility in milked dairy cows. Animal Reproduction Science. 1998. Vol. 52. P. 175–190.
30. Lamming, G. E., Bulman D. C. The use of milk progesterone radioimmunoassay in the diagnosis and treatment of subfertility in dairy cows. British Veterinary Journal. 1976. Vol. 132. P. 507–517.
31. Lyimo Z. C., Nielen M., Ouweltjes W. Relationship among estradiol, cortisol and intensity of estronus behavior in dairy cattle. Theriogenology. 2000. Vol. 53. P. 1783–1795.
32. Lopez H., Caraviello D. Z., Satter L. D., Fricke P. M., Wiltbank M. C. Relationship Between Level of Milk Production and Multiple Ovulations in Lactating Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 2005. Vol. 88, No. 8. P. 2783–2793.
33. Lopez-Gatius F. Is fertility declining in dairy cattle? A retrospective study in northeastern Spain Theriogenology. 2003. Vol. 60. P. 89–99.
34. Lucy, M. C., Staples C. R., Thatcher W. W., Erickson P. S., Cleale R. M., Firkins J. L.,. Clark J. H, Murphy M. R., Brodie B. O. Influence of diet composition, dry matter intake, milk production and fertility in dairy cows. Animal Production Science. 1992. Vol. 54. P. 323–331.
35. Lukas J. M., Reneau J. K., Wallace R., Hawkins D., Munoz-Zanzi C. A novel method of analyzing daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset. Journal of Dairy Science. 2009. Vol. 92. No. 12. P. 5964–5976.
36. Maatje K., de Mol R. M., Rossing W. Cow status monitoring (health and oestrus) using detection sensors. Computers and Electronics in Agriculture. 1997. Vol. 16 (3). P. 245–254.
37. Maltz, E., Devir S., Metz J., Hogeveen H. The body weight of the dairy cow: I. Introductory study into body weight changes in dairy cows as a management aid. Livestock Production Science. 1997. Vol. 48. P. 175–186.
