Keleto kraujo biocheminių bei bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių panaudojimas karvių

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rasa Bradaitytė

Keleto kraujo biocheminių bei bandos valdymo programa fiksuojamų

rodiklių panaudojimas karvių sveikatingumo, mastitų ir endometritų

gydymo efektyvumo vertinimui

The evaluation of cows health herd status, mastitis and endometritis

treatment using few biochemical blood and dairy herd management

program parameters

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Keleto kraujo biocheminių bei bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių panaudojimas karvių sveikatingumo, mastitų ir endometritų gydymo efektyvumo“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1Kraujo biocheminiai rodikliai ... 10

1.1.1Kalcis (Ca) ... 10 1.1.2Magnis (Mg) ... 11 1.1.3Fosforas (P) ... 12 1.1.4Kalis (K) ... 12 1.1.5Geležis (Fe) ... 13 1.1.6Betahidroksibutiratai (BHB) ... 14 1.1.7Gliukozė (GLU) ... 14 1.1.8Kreatininas (CREA) ... 14 1.1.9Šlapalas (UREA) ... 15 1.1.10Aspartataminotransferazė (AST) ... 15

1.2Bandos valdymo sistema fiksuojami rodikliai ... 16

1.2.1Pieno kiekis ... 16

1.2.2Elektrinis pieno laidumas (EPL) ... 16

1.2.3Judėjimo aktyvumas ... 16

1.3Ligos po apsiveršiavimo ... 16

1.4Metrito kompleksas ... 16

1.4.1Ligų palyginimas ... 17

1.4.2Gimdos infekcijų priežastys ... 17

1.5Endometritas ... 18 1.5.1Sukėlėjas ... 18 1.5.2Endometrito formos ... 18 1.5.3Diagnozavimas ... 18 1.5.4Gydymas ... 19 1.5.5Profilaktika ... 20 1.6Mastitas ... 20

4

1.6.1Mastito formos ... 21

1.6.2Subklinikinio mastito diagnozavimas ... 21

1.6.3Klinikinio mastito diagnozavimas ... 22

1.6.4Gydymas ... 23

1.6.5Profilaktika ... 24

2.MEDŽIAGOS IR METODAI ... 25

2.1Tyrimų atlikimo vieta ... 25

2.2Tiriamųjų grupių sudarymas ... 25

2.2.1Kraujo tyrimams atrinktų karvių grupių sudarymas ... 25

2.2.2Mastitais ir endometritais sirgusių karvių grupių sudarymas ... 26

2.3Tyrimo metodai ... 26

2.4Tyrime naudotos gydymo schemos ... 27

2.5Statistinė duomenų analizė ... 28

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 29

3.1Atskirų karvių grupių kraujo parametrų palyginimas ... 29

3.2Bandos valdymo programa fiksuotų rodiklių palyginimas ... 34

3.2.1Klinikiniu ir subklinikiniu mastitu sirgusių karvių rodiklių kaita. ... 34

3.2.2Ūmiu ir subklinikiniu endometritu sirgusių karvių rodiklių kaita... 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

4.1Kraujo parametrų analizė ... 39

4.2Bandos valdymo programa fiksuotų rodiklių analizė ... 41

IŠVADOS ... 44

REKOMENDACIJOS ... 45

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46

5

SANTRAUKA

Keleto kraujo biocheminių bei bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių panaudojimas karvių sveikatingumo, mastitų ir endometritų gydymo efektyvumo vertinimui

Rasa Bradaitytė Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas ir uždaviniai: išanalizavus pasirinktų kraujo biocheminių ir bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių dinaminius pokyčius įvertinti bandos sveikatingumą bei mastitų ir endometritų gydymo efektyvumą. Iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti keleto (kalcio, kalio, magnio, fosforo, aspartataminotransferazės, betahidroksibutiratų, gliukozės, kreatinino, šlapalo) kraujo biocheminių rodiklių kaitą laktacijos ir užtrūkimo laikotarpyje. 2. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, aktyvumo bei elektrinio pieno laidumo kaitą iki mastito klinikinių simptomų pasireiškimo. 3. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, aktyvumo bei elektrinio pieno laidumo kaitą iki endometrito klinikinių simptomų pasireiškimo. 4. Įvertinti pieno kiekio, judėjimo aktyvumo ir elektrinio pieno laidumo klinikinę reikšmę taikant skirtingas endometritų ir mastitų gydymo schemas.

Medžiagos ir metodai: tyrimas atliktas 2017 sausio - gegužės mėnesiais „X“ pieno ūkyje, kuriame laikoma 730 melžiamų Holšteinų veislės karvių. Kraujo tyrimui buvo atrinkta 60 karvių. Atsižvelgiant į laktacijos stadiją ir šėrimo grupę karvės buvo suskirstytos į grupes: prieš traukinimą, užtrūkusios, pereinamoji grupė (2-3 sav. iki apsiveršiavimo), 0–7 d., 15-40 d., 85-200 d. po apsiveršiavimo. Nustatyta kalcio, kalio, magnio, fosforo, gliukozės, aspartataminotransferazės, betahidroksibutiratų, šlapalo, kreatinino koncentracija kraujyje. Pagal tirtoms ligoms būdingus klinikinius požymius, buvo atrinkta 12 karvių, sergančių mastitu, ir 15 karvių, sergančių endometritu. Norint nustatyti karvių, sergančių mastitais ir endometritais, keleto rodiklių kaitą iki ir po ligos pasireiškimo, buvo analizuojami pieno laidumo (mS/cm), bendro pieno kiekio (kg/d) ir aktyvumo (žingsn./val.) rodikliai iš kompiuterinės bandos valdymo programos duomenų bazės 7 dienos prieš ir 7 dienos po klinikinių tirtų ligų simptomų pasireiškimo.

Rezultatai ir išvados: Užtrūkusių karvių kalcio, fosforo, geležies koncentracija didesnė nei ką tik apsiveršiavusių. Nustatytas antagonistinis ryšys tarp kalio ir kalcio, bei magnio ir kalio. Nustatyta mažėjanti gliukozės koncentracija laktacijos metu ir didėjanti betahidroksibutiratų koncentracija užtrūkimo metu. Karvių, sergančių subklinikiniu mastitu, 24 proc. padidėja pieno laidumas, sumažėja 21 proc. aktyvumas ir 14 proc. produktyvumas. Klinikinio mastito metu pieno kiekis sumažėja 30 proc., aktyvumas 27 proc., o elektrinis pieno laidumas padidėja 33 proc. Subklinikinio endometrito atveju nustatyta, kad pieno laidumas nekinta, pieno kiekis sumažėja 5 proc., o aktyvumas – 24 proc. Ūmaus endometritu, 9 proc. sumažėja pieno produkcija ir 12 proc. padidėja aktyvumas.

6

SUMMARY

The evaluation of health herd status, mastitis and endometritis treatment using few biochemical blood and dairy herd management program parameters

Rasa Bradaitytė Master‘s Thesis

Research aim and objectives: the aim of the research is to analize the changes of blood biochemical and dairy herd management program parameters to evaluate a health herd status and assess treatment effectiveness. Objectives of the study: 1. To determine and evaluate changes of few blood parameters during dry and lactation periods. 2. To determine and evaluate changes of milk yield, activity and milk conductivity before the clinical simptoms of mastitis is seen. 3. To determine and evaluate changes of milk yield, activity and milk conductivity before the clinical simptoms of endometritis is seen. 4. To evaluate the milk yield, activity and milk electrical conductivity clinical meaning after different treatment protocols for mastitis and endometritis.

Materials and methods: the study was performed from 01/23/17 till 31/05/17 in a cattle farm that keeps 730 milking cows. We collected blood samples from 60 healthy cows, based on different lactation stages and feeding ration. We divided the cows into groups: before dry period, dry period cows, transition (2-3 weeks until parturition) period, 0 – 7 days post partum, 15-40 days p.p., 85-200 days p.p. The cows were selected based on typical clinical signs of endometritis and mastitis. 12 cows with mastitis and 15 with endometritis were selected. Blood serum was analyzed for aspartate aminotransferase, calcium, magnesium, iron, pottasium, phosphorus, urea, creatinine, glucose, beta-hydroxybutyrate. To identify cows with endometritis and mastitid we used activity(steps/h), mild yield (kg/d), electrical conductivity of milk (mS/cm) from herd management program database and made records 7 days before and after the start of treatment, to analyze the differences between parameters.

Results: Dry cows had higher concentration of calcium, iron, phosparus. There was antagonistic connection between potassium, calcium, and magnesium. The lowest glucose concentration was found during dry period. Cows with subclinical mastitis have 14 proc. dicreased milk yield and 24 proc. activity but 24 proc. increased milk electrical conductivity. Cows with clinical mastitis have 30 proc. dicreased milk yield and 27 proc. activity but 33 proc. increased milk electrical conductivity Cows with subclinical endometritis have decreased 5 proc. milk yield and 24 proc. activity, but didint have any changes on milk electric conductivity values. Cows with clinical form of endometritis have 9 proc. decreased milk yield and 12 proc. increased activity.

7

SANTRUMPOS

CMT – Kalifornijos mastito testas; d.- diena;

EPL – elektrinis pieno laidumas; Fe – geležis;

GLU – gliukozė;

GnRH- gonadotropiniai hormonai; K – kalis;

Kg/d – kilogramai per dieną; Maks. – maksimali reikšmė; Min. – minimali reikšmė; Mg – magnis;

mg- miligramas; ml – mililitras;

mmol/l – milimoliai litre;

mS/cm – milisiemensai centimetre; P – fosforas; Pav. – paveikslas; PGF2α – prostaglandinas F2α; Proc. – procentai; PTH – parathormonas;

SLS – somatinių ląstelių skaičius; UREA – šlapalas;

U/l – tarptautiniai vienetai;

Žingsn./val. – žingsniai per valandą; µg/dl – mikrogramai decilitre; µmol/l – mikromoliai litre;

8

ĮVADAS

Pagrindinis pienininkystės ūkio tikslas yra išgauti kuo įmanoma daugiau geros kokybės pieno, atsižvelgiant į karvių sveikatingumą ir ekonominius aspektus (1). Medžiagų apykaitos ligos išlieka vienos iš rimčiausių iššūkių, tenkančių pienininkystės ūkiams visame pasaulyje. Dalis priežasčių yra susiję su laipsniškai tobulėjančia genetika ir su vis didėjančiu vidutiniu pieno primilžiu. Produkcijos augimas skatina tobulinti ir keisti pašarų ruošimo technologijas ir pačią mitybą, kad karvės galėtų greičiau prisitaikyti prie didėjančio mineralų poreikio, dėl išaugusios pieno gamybos. Todėl yra labai svarbu suprasti šių ligų pasekmes ankstyvos laktacijos metu (2).

Turint didelę karvių bandą yra sudėtinga pastebėti sergančias karves ir užtikrinti sveikų karvių sveikatingumą. Kompiuterinės bandos valdymo programos dėka galime stebėti kiekvieną karvę individualiai visą parą. Registruojami rodikliai parodo karvės elgesio, produktyvumo ir sveikatos statuso pokyčius. Naudojant programą ir atliekant stebėseną sumažėja šansai nepastebėti tam tikros ligos (3).

Pereinamasis laikotarpis, prasidedantis 4 savaitės iki veršiavimosi ir pasibaigiantis 4 savaitės po apsiveršiavimo, apibūdinamas kaip padidėjusios rizikos susirgti laiko tarpas. Paskutinės 3-4 savaitės prieš atvedimą apibūdinamos, kaip staigaus vaisiaus augimo, krekenų gamybos, pieno liaukos formavimosi ir prisitaikymo prie metabolinių pokyčių - sulėtėjusios maisto medžiagų rezorbcijos iš virškinamojo trakto, riebalų ir kitų priedų kaupimo laikotarpis. Pirmosios 3-4 savaitės po atvedimo parodo išaugusį maistinių medžiagų praradimą, dėl medžiagų atidavimo gaminant pieną (4).

Gyvūno organizme vieni iš pagrindinių mineralinių medžiagų yra kalcis (Ca), magnis (Mg), fosforas (P), kalis (K), kurie reikalingi reprodukcijai, augimui ir laktacijai, taip pat naudojami organizme kaip fermentų katalizatoriai ir reguliuoja procesus veršingumo ir laktacijos metu (4). Sutrikus medžiagų apykaitai, visuose organuose randama morfologinių, histologinių, cheminių pakitimų, sutrinka normalios biologinių medžiagų oksidacinės ir redukcinės reakcijos, inaktyvuojami fermentai. Nustačius kiek ir kokių fermentų yra kraujyje, galima įvertinti organų būklę (5). Susirgus karvei, kuria nors mineralinių medžiagų apykaitos liga, pieno produkcija sumažėja 10 proc. ir sutrinka reprodukcinės savybės (6).

Kraujo fermentų ir mineralinių medžiagų tyrimų rodikliai gali būti taikomi diagnozuojant karvių reprodukcines sistemos, medžiagų apykaitos ligas, ketozes, taip pat svarbūs analizuojant primilžio sumažėjimo priežastis ir šėrimo paklaidas (7).

Sugebėjimas interpretuoti kraujo tyrimų rezultatus pagrįstas normalių fiziologinių procesų žinojimu, ligų poveikiu jiems ir kraujo rezultatams. Jeigu kraujo tyrimas atliktas teisingai, jo interpretavimas suteiks žinių apie ligą. Duomenis analizuoti panaudojamos didžiausia ir mažiausia

9 leistinos normos (8). Suprantant kaip ir kodėl medžiagų koncentracijos kinta, padeda gydytojams sugalvoti gydymo planą ir išvengti šių sutrikimų ateityje (9).

Norint užkirsti kelią ligoms po apsiveršiavimo, svarbu kuo greičiau ir tiksliau įvertinti bandos sveikatos būklę (7).

Darbo tikslas: išanalizavus pasirinktų kraujo biocheminių ir bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių dinaminius pokyčius įvertinti bandos sveikatingumą bei mastitų ir endometritų gydymo efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti keleto (Ca, K, Mg, P, Fe, AST, GLU, BHB, CREA, UREA) kraujo biocheminių rodiklių kaitą laktacijos ir užtrūkimo laikotarpyje.

2. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo bei judėjimo aktyvumo kaitą iki mastitų (klinikinio, subklinikinio) klinikinių simptomų pasireiškimo.

3. Nustatyti ir įvertinti pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo bei judėjimo aktyvumo kaitą iki endometritų (ūmaus, subklinikinio) klinikinių simptomų pasireiškimo.

4. Įvertinti pieno kiekio, judėjimo aktyvumo ir elektrinio pieno laidumo klinikinę reikšmę taikant skirtingas endometritų ir mastitų gydymo schemas.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kraujo biocheminiai rodikliai

1.1.1 Kalcis (Ca)

Kalcis yra vienas iš reikalingiausių makroelementų organizme. Jis reikalingas daugybėje procesų įskaitant nervų impulsų sužadinimui, ląstelių membranų pralaidumui, raumenų susitraukinėjimui, kraujo krešėjimui (10). Galvijo organizme daugiau kaip 98 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, o likusi dalis- ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje (6). Metabolizmas reguliuojamas vitamino D, parathormono (PTH) ir kalcitonino. Koncentracija palaikoma reguliuojant žarnyno absorbciją, inkstų ekskreciją ir pasisavinimą iš kaulų. Kalcis egzistuoja 3 formose: jonizuotas, junginiuose ir susijungęs su baltymais. Jonizuotas kalcis sudaro 40-60 proc. bendrojo kalcio kiekio ir yra fiziologiškai aktyvus. Jonizuoto kalcio kiekis kraujo serume yra pastovus. Susijungęs su baltymais sudaro 40-50 proc., dažniausiai junginyje su albuminais. Abiejų rūšių kiekį įtakoja rūgščių- šarmų pusiausvyra. Alkalozės metu sumažėja jonizuoto ir susijungusio su baltymais kalcio, o esant acidozei vyksta atvirkštinis procesas (6,11).

Hipokalcemija- kalcio kiekio serume sumažėjimas rodo sutrikusius kalcio homeostazės mechanizmus, bet tai beveik niekada nerodo visiško kalcio deficito arba kalcio-fosforo disbalanso. 3 dienos iki veršiavimosi kalcio koncentracija nukrenta dėl pasiruošimo krekenų ir pieno produkcijai (12). Karvėms Ca koncentracija sumažėja dėl streso prieš atvedimą arba ankstyvoje laktacijos pradžioje. Laktacijos pradžioje kalcio koncentracija sumažėja dėl padidėjusio Ca poreikio. Dėl padidėjusio poreikio, padidėja kalcio absorbcija iš kaulų ir virškinamojo trakto (8). Nepavykstant išlaikyti tinkamos kalcio koncentracijos atvedimo metu, karvės suserga gimdyvine pareze. Parezė susijusi su fiziologinę normą atitinkančiu arba padidėjusiu magnio kiekiu, hipofosfatemija ir hipokalcemija. Sumažėjusios kalcio, fosforo ir magnio koncentracijos kraujyje apsunkina karvės atsikėlimą po apsiveršiavimo, nes šie mineralai reikalingi nervų ir raumenų darbui (11). Pakeičiant pašare katijonų balansą ir pridedant daugiau anijonų pereinamuoju laikotarpiu, įmanoma išlaikyti rūgščių- šarmų pusiausvyrą, sustiprinti kalcio mobilizaciją iš susikaupimo vietų ir sumažinti parezės atsiradimo riziką. Hipokalcemija kartu su hipomagnemija sukelia ganyklinę tetaniją, kai tuo tarpu fosforo kiekis išlieka fiziologinės normos ribose. Hipokalcemija ir hipofosfatemija gali būti reakcija į ūmų inkstų kanalėlių pažeidimą (10). Kalcio kiekio sumažėjimas kraujyje neigiamai veikia virškinamojo trakto, pieno liaukos ir spenio sfinkterių lygiųjų raumenų susitraukimą (6,13). Sumažėjus Ca koncentracijai kraujo serume, išskiriamas didesnis kiekis PTH, kuris suaktyvina kalcio absorbciją atgal į kraują, inkstų filtracijos metu. Esant ūmesniam procesui PTH yra išskiriamas ilgesnį laiko tarpą, stimuliuojama osteoklastų veikla išskirti kalcį iš kaulų bei

11 inkstų veikla gaminti vitaminą D. Jis skatina žarnyno epitelio ląsteles gaminti kalcio ir baltymų kompleksus (11).

Hiperkalcemija sukeliama suleidus dideles kalcio junginių dozes į veną arba sudavus per burną. To pasekoje yra sukeliama bradikardija, skilvelių aritmija ir fibriliacija, atsiranda širdies nepakankamumas. Dažniausiai Ca toksiškumas yra susijęs ne su suleisto kalcio kiekiu, bet su laiko tarpu per kurį buvo suduotas (6). Padidėjus kalcio koncentracijai kraujyje, nuslopinamas PTH ir stimuliuojamas kalcitonino išskyrimas iš skydliaukės. Jis padidina kalcio pasišalinimą per inkstus ir nuslopina osteoklastų veiklą, taip sustabdydamas kalcio pašalinimą iš kaulų (11).

The Merck Veterinary Manual autorių Kahn C. M. ir Line S. duomenimis, kalcio fiziologinė norma kraujo serume visų laktacijos stadijų karvėms, yra 2,0-2,8 mmol/l (14). Nurodoma, kad Lietuvoje kalcio kiekis svyruoja nuo 2,45-3,25 mmol/l. Kiti autoriai nurodo skirtingus kalcio kiekius esant įvairioms veršingumo ir laktacijos stadijoms: užtrūkusioms- 2,2-2,8mmol/l, šviežiapienėms- 2,0-2,8 mmol/l, viduryje laktacijos- 2,2-2,9 mmol/l (6).

1.1.2 Magnis (Mg)

Magnis kraujo serume gali būti randamas junginiuose su albuminais 20-30 proc., laisvas 60 proc. arba junginiuose su fosforu ir kitais komponentais (11). Magnis svarbus fosforo, gliukozės apykaitoje, daugelio baltymų, riebalų rūgščių ir lipidų sintezės, nukleorūgščių skilimo reguliatorius, įeina į fermentų sudėtį ir yra kalcio antagonistas (6). Inkstai atlieka svarbiausią funkciją palaikant magnio homeostazę (10).

Hipomagnemija pasireiškia galvijams, sergantiems ganykline tetanija, transporto tetanija, žiemos tetanija (11). Magnio koncentracija sumažėja, sutrikus virškinamojo trakto funkcijai, viduriuojant, esant acidozei (6). Hipomagnemija susijusi su sumažėjusiu pašarų sunaudojimu, sumažėjusiu pieno riebalų ir pieno produkcijos kiekiu, pakitusiu elgesiu ir aktyvumu. Hipomagnemija retai pasitaiko užtrūkusioms karvėms (15). Diagnozuojama kartu su hipokalcemija arba kaip jos pasekmė. Magnio rezorbcija vyksta didžiajame prieskrandyje ir tinklainyje. Esant pašaruose daug kalio, sumažėja didžiojo prieskrandžio sugebėjimas absorbuoti magnį (11).

Hipermagnemija pasitaiko perdozavus druskos- MgSO4. Gali sukelti nervų ir raumenų paralyžių. Esant hipermagnemijai, inkstai nepajėgia reabsorbuoti magnį iš filtrato, taip padidina šio elemento pašalinimą pro inkstus, sumažinanat koncentraciją kraujyje (11).

Fiziologinė norma- 0,6-1,2 mmol/l (14). Lietuvoje nustatytas 0,82-1,23 mmol/l magnio kiekis kraujo serume. Besiveršiuojančioms karvėms nurodomas didesnis magnio kiekis- 1,03-1,44 mmol/l (6).

12 1.1.3 Fosforas (P)

Fosforas randamas skeleto kauluose, dantyse ir yra susijęs su kalcio apytaka. Ląstelėse fosfatai dalyvauja kitų ląstelės komponentų skilime ir sintezėje, palaiko rūgščių-šarmų balansą. Įeina į adenosintrifosfato sudėtį, kuris yra pirminis energijos šaltinis daugybėje gyvybinių procesų. Kaip ir kalcio, fosforo kiekis organizme reguliuojamas mitybos, vitamino D ir hormonų- parathormono ir kalcitonino (11). Kraujo plazmoje vyrauja tarpusavio priklausomybė tarp kalcio ir fosforo, jų santykis turi būti 1,5-2,5:1. Sumažėjus fosforo koncentracijai kraujo serume, jis mobilizuojamas iš kaulų, o padidėjus- deponuojamas į juos. Sumažėjus fosfatų kraujyje, padidėja kalcio koncentracija, ir mažiau fosfatų patenka į kaulinį audinį. Padaugėjus fosfatų kraujyje, daugiau išsiskiria kalcitonino, kuris skatina kalcio fosfato kaupimąsi kauluose (6).

Hipofosfatemija- fosforo koncentracija kraujo serume ne visada yra indikatorius, rodantis fosforo kiekį organizme, bet fosforo trūkumas pašaruose yra apibūdinama kaip hipofosfatemija. Būdinga karvėms, sergančioms pareze. Pogimdyvinė hemoglobinurija, pasireiškianti pirmaveršėms pirmosios laktacijos pradžioje, rodo fosforo trūkumą pašaruose (10). Fosforo kiekio sumažėjimas susijęs su vaisiaus augimu paskutiniais veršingumo mėnesiais, pieno gamyba. Esant labai žemai koncentracijai, aktyvuojami inkstai išskirti vitaminą D. Fosforo kiekis serume koreliuoja su fosforo įsisavinimu iš pašaro. Daugiau įsisavinama, jeigu daug pašalinama su šlapimu arba seilėmis. PTH išskiriamas hipokalcemijos metu, padidina fosforo išskyrimą pro inkstus ir seiles, dėl to prie hipokalcemijos išsivysto hipofosfatemija. PTH gali padidinti P koncentraciją, nes gali paskatinti mineralizaciją iš kaulų ir stimuliuoti inkstus išskirti vitaminą D, taip padindindamas absorbciją iš žarnyno. Bet PTH aktyvuojamas pirmiausiai kaip atsakas į hipokalcemiją (11).

Fiziologinė hiperfosfatemija- kai fosforo koncentracija kinta priklausomai nuo amžiaus. Jaunų veršelių kraujo fosforo koncentracija yra žymiai didesnė negu suaugusių galvijų, o gyvūnui senstant – šio elemento koncentracija mažėja (6, 11).

Fiziologinė norma- 1,8-2,6 mmol/l (14). Kitų autorių teigimu, fiziologinė norma yra 1,51-2,15 mmol/l, priklausomai nuo karvių amžiaus gali svyruoti nuo 0,93 iki 2,37 mmol/l (6).

1.1.4 Kalis (K)

Kalis yra vienas iš svarbiausių intraląstelinių katijonų. 60-75 proc. viso kalio randama raumenų ląstelėse ir kauluose. Atrajotojai turi didesnį kalio kiekį, lyginant su kitais gyvūnais, šio elemento koncentraciją reguliuoja inkstai. Kalio koncentracija kraujo serume koreliuoja su visame kūne esančiu šio elemento kiekiu. Kalio kiekio pakitimai pasitaiko dėl įvairių priežasčių, kurios paveikia ląstelės membranos potencialą. Atsakas į dehidrataciją ir rūgščių-šarmų pusiausvyros disbalansas pasireiškia kalio kiekio pokyčiais kraujo serume (11). Tiek ryškus kalio koncentracijos padidėjimas kraujo serume, tiek sumažėjimas gali būti pavojingi gyvybei: esant hiperkalemijai širdis gali sustoti diastolėje, o esant hipokalemijai- sistolėje (6). Teigiama, kad karvių parezę po

13 apsiveršiavimo sukelia ne kalcio, fosforo ar magnio, o natrio ir kalio kiekis kraujo serume (9). Kalis ir kalcis pasižymi antagonistiniu veikimu, kalio kiekis pašare atvirkščiai proporcingas kalcio kiekiui kraujo serume. Esant pašare daug kalio, nepalaikoma kalcio homeostazė, pašare esantis kalcis neapsaugo nuo parezės po apsiveršiavimo (6).

Hiperkalemija atsiranda esant inkstų nepakankamumui, kai inkstai negali pašalinti kalio pertekliaus. Hiperkalemija buvo nustatyta gyvūnams su išplitusia raumenų nekroze. Hiperkalemija gali atsirasti dėl per dažno trimetoprimo naudojimo, nes sutrikdoma normali natrio reabsorbcija inkstuose (10). Taip pat įtakoja sunkus fizinis darbas, badavimas, acidozė (6).

Hipokalemija įtakoja raumenų silpnumą, aritmijas ir sutrikdo gebėjimą koncentruoti šlapimą. Dažniausiai stebima, kai yra sutrikusi įsiurbimo, absorbcijos ir išskyrimo funkcija skrandyje ir žarnyne, dėl klajoklio nervo pažeidimų, šliužo dislokacijos, diarėjos ir žarnų obstrukcijos. Kalio pašalinimą per inkstus gali įtakoti diuretikų ir mineralkortikoidų šalinimas tuo pačiu momentu. Gyvuliui tapus anoreksiškam, dėl sumažėjusio pašaro įsisavinimo ankstyvu laikotarpiu po apsiveršiavimo, hipokalemija vadinama žymėta. Hipokalemija gali atsirasti ir be kalio praradimo, kalis gali migruoti iš ląstelių į tarpląstelinį tarpą. Ši forma pasitaiko kaip atsakas į ūmią alkalozę arba dėl duodamos gliukozės ir insulino. Greitas sodos bikarbonato sudavimas gali sukelti alkalozę su hipokalemija (11).

Fiziologinė norma- 3,6-4,9 mmol/l (14). 1.1.5 Geležis (Fe)

Geležis gyvybiškai svarbi raudonųjų kraujo ląstelių, hemoglobino gamybai, deguonies transportui kraujyje, imuninės sistemos veiklai (16). Geležis būtina užtikrinti normalią smegenų veiklą. Geležis svarbi reprodukcinei sistemai, nes gamina baltymą transferiną, kuris svarbus kiaušialąstės vystymuisi ir aprūpina besivystančius folikulus geležimi (6).

Geležies pradeda trūkti, kai nepakankamai gaunama su pašaru arba gaunama užtektinai, bet sutrikusi rezorbcija iš virškinamojo trakto, arba per daug netenkama. Geležies praradimą skatina netinkamas šėrimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, sergant opalige, apsinuodijus, sergant helmintoze (5). Trūkstant geležies, požymiai atsiranda ne iš karto, nes iš pradžių naudojamos sukauptos atsargos. Trūkstant geležies pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi, sulėtėja širdies plakimas, karvės greičiau pavargsta, blyškėja oda, blogėja kailio kokybė. Trūkumui didėjant, išsivysto mažakraujystė su eritrocitų ir hemoglobino pakitimais (6).

Geležies perteklius atsiranda dėl gausaus preparatų, sudėtyje turinčių geležies, naudojimo, sergant kasos, kepenų ligomis. Esant pertekliui, susergama hemochromatoze, pablogėja pašarų suvirškinimas, sumažėja sveikatingumas ir produktyvumas (6).

14 1.1.6 Betahidroksibutiratai (BHB)

Betahidroksibutiratas yra vienas iš ketoninių kūnų, kuris susidaro riebalų rūgščių metabolizmo metu gaminant energiją. Jis rodo riebalų mobilizavimą kaip energijos šaltinį, ir yra susijęs su neigiamu energijos balansu ankstyvos laktacijos metu (15). Ketoninių kūnų gali padaugėti ir dėl fiziologinių procesų laikotarpyje po apsiveršiavimo, bet karvėms sunku prisitaikyti prie pokyčių ir dėl to išsivysto hiperketonemija, padidėja acetono, acetoacetato ir BHB koncentracija kraujyje (17). Hiperketonemija pasireiškia 20-60 proc. karvių ir jos turi daug šansų susirgti klinikine ketoze (18). Taip pat karvėms sumažėja pieno produkcija, paveikia reprodukcines savybes. Ūkiuose pakyla išbrokavimų procentas (19).

Fiziologinė norma- mažiau negu 1,0 mmol/l (19). Karvės, sergančios ketoze, kraujyje galima rasti virš 2,0 mmol/l koncentraciją, bet galime įtarti radus daugiau nei 1,1 mmol/l (18). Užtrūkusios karvės kraujyje turėtų būti žemiau 0,6 mmol/l, nes karvė turėtų būti sukaupusi ir išlaikiusi užtektinai energijos (15). Koncentracija didesnė nei 1,4 mmol/l indikuoja metritą, o 1,7mmol/l – šliužo dislokaciją (18).

1.1.7 Gliukozė (GLU)

Gliukozės koncentracija kraujyje rodo pusiausvyrą tarp mitybos, hormonų sąveikos (insulinas, gliukagonas, kortikosteroidai) ir gliukozės metabolizmo kelių (gliukogenolizės, gliukoneogenezės, gliukolizės). Gliukozė yra būtina smegenų ir kraujo ląstelėms. Didžiausi kiekiai glikogeno forma randami skeleto raumenyse ir kepenyse (15).

Hiperglikemija pastebima gyvuliams patiriant stresą, transportavimo ar susijaudinimo metu dėl išskiriamų katecholaminų ir gliukokortikoidinių hormonų. Diabetas retai pasitaiko. Hiperglikemija gali būti susijusi su gliukozės leidimu į veną, endotoksemija, proksimaline dvylikapirštės žarnos obstrukcija (11).

Hipoglikemija gali išsivystyti dėl bado, patologinės būklės. Hipoglikemija gali būti pastebima ankstyvos laktacijos metu, ūmaus enterito, koliforminio mastito, septicemijos atveju. Pasitaiko esant pirminei ketozei ir riebių kepenų sindromui (11).

Fiziologinė norma- 2,5–3,5 mmol/l (14). Lietuvoje melžiamų karvių normalus gliukozės kiekis kraujo serume yra 2,2-3,3 mmol/l (6).

1.1.8 Kreatininas (CREA)

Kreatinino kiekis reguliuojamas raumenų metobolizmo, raumenyno masės kiekio ir fizinio aktyvumo. Badavimas, raumenų masės sumažėjimas gali sumažinti CREA lygį kraujo serume. CREA išskiriamas pro inkstus, pirmiau išfiltruojamas per glomerulus ir nėra reabsorbuojamas vingiuotuose kanalėliuose. Pacientams su azotemija kreatininas pašalinama iš organizmo ne pro inkstus (11).

15 Kreatinino kiekis serume parodo inkstų filtracijos veiklą. Bet jis nėra labai jautrus inkstų funkcijų sutrikimų indikatorius. Sumažėjus inkstų kraujotakai dėl hipovolemijos pakyla CREA kiekis serume ir gali būti apibūdinama kaip prieinkstinė azotemija. Ji ištinka esant ūmiam enteritui, širdies nepakankamumui, netekus kraujo. Esant šioms patologijoms, išskiriami uždegimo mediatoriai, kurie gali sukelti inkstų pažeidimus ir sutrikdyti jų funkcijas (15).

Fiziologinė norma- 44,0-194,0 µmol/l (14). 1.1.9 Šlapalas (UREA)

Šlapalo kiekis sveikų gyvūnų kraujo serume rodo baltymų metabolizmo pabaigą ir yra pašalinamas pro inkstus (20). Šlapalo koncentracija rodo baltymų suvartojimą lyginat su poreikiais, kepenų ir inkstų veiklą, skaidomumą didžiajame prieskrandyje. Trūkstant didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų ir esant energijos pertekliui, nustatoma maža šlapalo koncentracija. Ir atvirkščiai – esant dideliam kiekiui baltymų ir mažam kiekiui energijos pašare, nustatoma aukšta šlapalo koncentracija (7). Padidėjęs šlapalo kiekis rodo išaugusį amoniako eliminavimą kepenyse. Dėl sutrikusios baltymų ir angliavandenių apykaitos, šlapalo kiekis gali padidėti ir tai gali įtakoti mastito atsiradimą. Kartu padidėjus bendrųjų baltymų koncentracija kraujo serume rodo intensyvesnę baltymų absorbciją žarnose (21).

Fiziologinė norma- 3,6-8,9 mmol/l (14). 1.1.10 Aspartataminotransferazė (AST)

Aspartataminotransferazės dideli kiekiai yra randami daug kur, įskaitant skeleto ir širdies raumenis, inkstus ir kepenis. Fermentas AST katalizuoja amino grupės pernašą nuo asparto aminorūgšties ant alfa ketoglutaro rūgšties, susidarant glutamo rūgščiai ir oksaloacto rūgščiai. (21) Jis nėra specifinis fermentas rodantis tikslią pažeidimo vietą ir yra mažiau jautrus, lyginant su specifiniais audiniams fermentams. Pusamžis yra daugiau kaip 2 dienos, kiekio pakilimas gali išlikti ilgiau nei 10 dienų po raumenų ar kepenų pažeidimo. Yra nustatyta, kad esant ūmiai raumenų nekrozei, fermento išskiriama daugiau nei esant kepenų nekrozei (11).

Jis labiausiai informatyvus nustatant kartu su kreatinkinaze (CK), norint nustatyti pažeidimo laiką ir ar procesas vis dar vyksta. CK padidėjimas dažnai rodo ūmų raumenų pažeidimą, nes per trumpas laiko tarpas, kad spėtų padidėti AST koncentracja. AST ir CK kiekio padidėjimas rodo dabar besitęsiantį raumenų pažeidimą. AST padidėjimas, o CK sumažėjimas rodo, kad audinių pažeidimas buvo prieš 7- 10 dienų, jis pasibaigęs, o CK kiekis sumažėjo iki fiziologinės ribos (11). Karvių, susirgusių endometritu, kreatinkinazės ir AST koncentracijos kraujo serume buvo mažesnės negu sveikų (22).

16

1.2 Bandos valdymo sistema fiksuojami rodikliai

1.2.1 Pieno kiekis

Pieno produkcija gali būti vertinama kaip papildomas rodiklis ligų po apsiveršiavimo diagnostikoje (7). Po apsiveršiavimo pieno kiekis didėja, jei karvėms duodamas subalansuotas racionas. Sergant medžiagų apykaitos sukeltomis ligomis po apsiveršiavimo, sutrinka pašaro įsisavinimas ir visuomet sumažėja pieno kiekis. Pieno kiekis sumažėja anksčiau, nei pasirodo pirmieji ligų simptomai. Todėl pieno kiekio sumažėjimas padeda diagnozuoti subklinikines ligos formas (23).

1.2.2 Elektrinis pieno laidumas (EPL)

Pieno laidumas yra atvirkščias rodiklis pieno varžai ir priklauso nuo kraujagyslių reakcijos stiprumo. Normalus pieno elektrinis laidumas matuojamas 25˚C (11). Veikimo mechanizmas pagrįstas natrio, kalio, chlorido ir kitų jonų matavimu (24). Sveikos karvės piene chlorido jonų koncentracija yra 75-130 mg/100ml kiekis gali padidėti iki 111-198 mg/100ml. Kalis keliauja iš kraujo į pieną dėl pažeistų tešmens epitelio ląstelių, dėl kalio pakyla pieno pH. Dėl to padidėja jonų koncentracija ir padidėja pieno elektrinis laidumas. Yra stiprus ryšys tarp pakitimų piene ir uždegimo atsiradimo (25). Pieno laidumas yra laikomas mastito indikatoriumi, nes esant ankstyvai formai pakyla laidumas (7,24).

Sveikos karvės pieno laidumas yra apie 4-5 mS/cm (7). 1.2.3 Judėjimo aktyvumas

Aktyvumas yra individualus bruožas ir jis nepriklauso nuo laktacijos laiko. Lėtine ligos forma sergančios karvės aktyvumas didesnis, todėl pagal pieno kiekio sumažėjimą, judrumą prieš 5-6 paras galime spręsti apie ligą. Gyvulio aktyvumo padidėjimas prieš diagnozuojant ligą gali būti siejamas su kylančiu stresu. Aktyvumas ypač padidėja rujos metu, todėl padeda nustatyti rujojančias karves (7). Pagrindinis rodiklis, siejamas su endometritu, yra judrumas (26).

1.3 Ligos po apsiveršiavimo

30-50 proc. karvių po apsiveršiavimo serga medžiagų apykaitos ligomis. Dažniausiai pasitaikančios ligos - parezė, endometritas, ketozė, šliužo dislokacija, mastitas ir placentos užsilaikymas (27). Bet viena iš priežasčių, sukeliančių nevaisingumą, yra metrito komplekso ligos, kurias sudaro metritas, endometritas ir piometra (28). Dauguma iš ligų pasireiškia pirmosiomis dviem savaitėm po apsiveršiavimo, kai tuo tarpu endometritas, mastitas per pirmąjį mėnesį (29).

1.4 Metrito kompleksas

Bakterijos patenka į gimdą kiekvieno veršiavimosi metu. Dažniausiai karvės organizmas sunaikina infekciją gimdos involiucijos metu, todėl gimda tampa sterili po kelių savaičių. Priklausomai nuo patogenų rūšies, invazijos ir karvės imuninės sistemos stiprumo, gimdos infekcija

17 gali pasireikšti įvairiai, pradedant nuo lengvos formos iki pavojų gyvybei keliančio metrito ar ūmaus endometrito (11).

1.4.1 Ligų palyginimas

Metritas, endometritas ir piometra yra labai panašiai aprašomos ligos, bet partaruoju metu įprasta ligas apibūdinti taip: endometritas- tai endometrium, stratum spongiosum ir submucosa infekcija, kai nėra jokių akivaizdžių ligos požymių ar išskyrų, bet gali būti padidėjęs leukocitų kiekis, purulentiškos išskyros, bet be pūlių iš gimdos. Metritas- infekcija, išplitusi gilesniuose gimdos sluoksniuose, gali siekti ir serozinį sluoksnį- perimertitas, arba apimti ir gimdos raištį- parametritas. Jo metu yra stebimi ligos simptomai. Piometra- ūmus uždaras gimdos uždegimas, kai pūliai kaupiasi gimdos viduje, infekcijos apimti gali būti tik vidiniai sluoksniai, arba visa gimdos siena, bet ligos požymių gali ir nebūti (28).

1.4.2 Gimdos infekcijų priežastys

Fiziologiškai normaliomis sąlygomis yra keli mechanizmai, padedantys apsisaugoti nuo bakterijų patekimo į gimdos takus. Gimda yra apsaugota fizinių barjerų- vulvos ir gimdos kaklelio. Svarbu paminėti, kad vulva apsaugo nuo užteršimo išmatomis (11).

Daug faktorių įtakoja barjero susilpnėjimą. Vienas iš jų- distokijos (komplikuotas veršiavimasis), bet kokia žmogaus pagalba atsivedimo metu, padidina užkrėtimo riziką. Taip pat dėl distokijų daugiau pažeidžiama audinių, sužalojamas gimdos kanalas, gimdos kaklelis ir vulva. Makšties sužalojimas taip pat susijęs su sfinkterio funkcijos sutrikimu, nes oras patenka į makštį, išsausėja gleivinė, išsivysto vaginitas. Dėl gimdos kaklelio pažeidimo, pasireiškia didžiausias užkrėstumas bakterijomis. Bet šio užkrėtimo priežastis yra galimos žmogaus klaidos, todėl jį įmanoma sukontroliuoti (28).

Gimda apsaugota ir imuninės sistemos dėka. Didelę reikšmę turi estrogenai ir progesteronas. Yra nustatyta, kad genitalinis traktas atsparesnis, kai dominuoja estrogenai, o kai progesteronas, gimda labiau imli ligoms (30). Po apsiveršiavimo prasidėjęs normalus lytinis ciklas įtakoja savaiminį išsivalymą, nes apsauginius mechanizmus veikia padidėjusi estrogenų koncentracija rujos metu. Ląstelinis imunitetas taip pat suaktyvėja rujos metu, pasikeičia baltųjų kraujo kūnelių, atsiranda neutrofilija. Padidėja pratekamo kraujo kiekis pro gimdos kraujagysles, tai susiję su leukocitų migravimų į gimdą. Sulėtėjęs karvės grįžimas į normalų lytinį ciklą susijęs su endometritu (28). Atliktų tyrimų duomenimis, 34 proc. karvių, kurioms ruja prasidėjo po 37 dienų po apsiveršiavimo, susirgo endometritu, lyginant su 49 proc. karvių, kurioms buvo normalus lytinis ciklas (30).

Jeigu infekcija išlieka folikulinės fazės metu ir porujo metu, geltonasis kūnas gali tapti persistentiškuoju , dėl išskirto nepakankamo kiekio PGF2α. Gali pasitaikyti ir ūmios infekcijos dėl imunosupresijos, kuri atsiranda dėl padidėjusios progesterono koncentracijos (28).

18 Rizika susirgti gimdos infekcija priklauso nuo sezono. Karvės, kurios veršiuojasi žiemą arba pavasarį, yra labiau linkusios sirgti gimdos infekcijomis negu kitu metų laiku besiveršiuojančios. Rizika priklauso ir nuo zoohigieninių sąlygų, kuriose karvės veršiuojasi. Didelė pieno išeiga, peršėrimas, mineralinių medžiagų disbalansas, taip pat yra susiję su endometrito atsiradimu (28).

Bakterijų kiekis priklauso nuo užkrėstumo atvedimo metu. Distokijos ir užkrėtimas iš aplinkos yra vieni iš pagrindinių infekcijos židinių. Užsikrėtimas iš aplinkos didesnis ten, kur karvės laikomos blogomis zoohigieninėmis sąlygomis. Dažniausiai iš gimdos yra išskiriamos

A.pyogenes, Mannheimia haemolytica ir E.coli susiję su sumažėjusia reprodukcine funkcija, kai

randamos 3 savaitės po apsiveršiavimo. Taip pat išskiriami streptokokai, stafilokokai, koliforminės bakterijos (11,28).

1.5 Endometritas

Endometritas priešingai nei metritas nesukelia sisteminio sveikatos pablogėjimo, bet sutrinka apvaisinimas, sumažėja apvaisintų karvių procentas per pirmąsias 28 dienas (31). Endometriumo uždegimas parodė žalingą poveikį reprodukcinei veiklai, paveikdamas lytinio ciklo reguliaciją per kiaušidžių funkcijas ir oocitų formavimą (32). Klinikine forma sergančioms karvėms būna ilgesnis rujos laikotarpis, nereguliarūs kiaušidžių ciklai, pailgėjusi luteinizacijos fazė, pavėluota normalaus ciklo pradžia ir pailgėjęs apsivaisinimo laikas (33).

1.5.1 Sukėlėjas

Vaisingumo praradimas susijęs su Campylobacter fetus venerealis ir T.foetus. A.pyogenes net 97 proc. atvejų buvo rastas endometritu sergančių karvių gimdoje, kartu išskyrė ir Prevotella sp.,

Fusobacterium necrophorum (28). Anaerobinės ir aerobinės Gram- ir gram+ bakterijos yra

randamos daugiau nei pas 90 proc. karvių 2 savaitės po apsiveršiavimo (33). 1.5.2 Endometrito formos

Endometritas gali būti klinikinis ir subklinikinis. Klinikinio endometrito metu po apsiveršiavimo praėjus 21 d., apie 20 proc. karvių matomos baltos arba baltai geltonos spalvos mukopurulentiškos išskyros iš makšties (33). Endometritas pas karves gali būti stebimas 2-8 savaitės po apsiveršiavimo (11). Išskyrų padaugėja rujos metu, kai išsiplėtęs gimdos kaklelis. Subklinikinio endometrito metu gimdos skysčiuose padaugėja neutrofilų, bet nėra išskyrų iš makšties (28). Subklinikinis endometritas nustatomas radus daugiau kaip 18 proc. neutrofilų gimdos citologiniame mėginyje 21-33 dienos po apsiveršiavimo arba daugiau kaip 10 proc. 34-47 dienos po apsiveršiavimo (33).

1.5.3 Diagnozavimas

Diagnozuoti galime užčiuopiant padidėjusią gimdą rektinio tyrimo metu. Taip pat matant purulentiškas išskyras iš makšties ir paėmus mėginį tyrimui ir ieškant neutrofilų. Rektinio tyrimo

19 metu pastebėsime mažai involiucionavusią gimdą. Bet pilną invuliuciją pastebėsime tik 40-50 dienų po apsiveršiavimo (11). Yra daugiau faktorių nei gimdos uždegimas, dėl kurių gali pasikeisti gimdos dydis ir konsistencija, todėl vien palpacijos tyrimo metodu pasikliauti negalime. Makšties tyrimas nėra rekomenduojamas dėl mažos naudos, ir dėl sukeliamo diskomforto. Taikytina vaginoskopija apžiūrėti gimdos kakleliui ir priekinei makšties daliai. Yra specialus gimdos prietaisas „The Metricheck“ (gamintojas VetEnt, Naujoji Zelandija), skirtas paimti išskyrų mėginiui iš gimdos. Geriausias diagnozavimo būdas klinikiniam ir subklinikiniam endometritui- biopsija (28). Tyrimais nustatyta, kad 77 proc. nevaisingų karvių iš biopsijos rezultatų buvo nustatytas endometritas (30). Atliekant gimdos biopsiją buvo nustatyta, kad dauguma endometritų atvejų yra subklinikiniai, su uždaru gimdos kakleliu, bet be jokių išskyrų. Surenkant išskyrų neutrofilų nustatymo tyrimams padeda rasti ūmų endometritą net kai kaklelis ir uždaras, neutrofilų galima rasti ir kanale (34).

1.5.4 Gydymas

Gydymas paremtas gimdos praplovimais antiseptiniais tirpalais, antibiotikais arba hormonų terapija, stiprinti gimdos apsauginius mechanizmus (28).

Karvėms, sergančioms subklinikiniu endometritu, taikytinas gydymas PGF2α analogais. Kai apžiūros metu randamas subrendęs geltonasis kūnas, duodamas PGF2α, tada sukeliama luteolizė, sumažinama progesterono koncentracija ir stimuliuojama rujos pradžia, kuri prasidės po 3-5 dienų. Rujos metu gimda pati pašalins bakterijas ir uždegimo produktus ir bus sustiprintas gimdos apsauginis mechanizmas. Statistiniai rodikliai po gydymo prostaglandinais ganėtinai geri, išauga rujų ir apvaisinimų skaičius (35).

Gydymas estrogenais buvo taikytas pastebėjus, kad gimda buvo atsparesnė A.pyogenes, kai buvo endogeninio arba egzogeninio estrogeno kūne diestrus metru. Gydymas estrogenais, suleidus 3 mg 500kg karvei, užtrunka ilgiau, lyginant su prostaglandinais ir oksitetraciklinu (15). Gydant estradioliu, nesant geltonajam kūnui, suaktyvinama kraujotaka ir imuninė sistema kaip ir rujos metu, bet šiuo metu yra uždrausta naudoti produkcijos gyvūnams (36). Gydant didelėmis dozėmis sukeliama anoestrus ir susiformuoja kiaušidžių cistos. Sukelti rują anksčiau buvo naudojami gonadotropiniai hormonai (GnRH). Teoriškai galima sukelti rują, įvedant progesteroną į gimdą, bet tai padidina riziką užkrėsti bakterijomis (28,36).

Gydant antibiotikais svarbu, kad jie būtų plataus spektro ir veiktų prieš pirminius sukėlėjus (A.pyogenes ir gram- anaerobus) anaerobinėmis sąlygomis gimdoje (11). Antibiotikų naudojimas sistemiškai labiau naudojamas gydant metritą, kai tuo tarpu endometritui labiau tinka vaistų suleidimas į gimdą. Antibiotikai turi nepaveikti natūralios mikrofloros apsaugos mechanizmų, pasižymėti greitu patekimu į gimdos sluoksnius, nedirginti ir turi nepaveikti vaisingumo (28).

20 Penicilinai tinkami naudoti tik praėjus apie 30 dienų po apsiveršiavimo, nes anksčiau bakterijų neveiks dėl jų išskiriamų fermentų. Oksitetraciklinas veikia prieš daugelį bakterijų, rekomenduojama 6-8 g per dieną suduodant į gimdą. Bet jie pasižymi gimdos dirginimu ir antibiotikų radimu piene. Dozės, naudojamos suduodant per gimdą, yra daug didesnės negu naudojant sistemiškai (11). Nenaudojami nitrofuranai ir aminoglikozidai, nes dirgina gimdą ir turi įtakos vaisingumui, be to aminoglikozidai neveiks anaerobinėmis sąlygomis (28). Gydymas intrauterine suspensija cefapirinu (pirmos kartos cefalosporinas) duoda teigiamų rezultatų (37). Buvo manyta, kad klinikinį endometritą išgydyti ir išvengti subklinikinio pakaks vienos injekcijos į gimdą, bet nustatyta, padeda tik karvėms, kurioms anksčiau buvo nustatytas metritas arba endometritas (38).

Antiseptiniai tirpalai naudojama į gimdos vidų siekiant išgydyti metritą ir endometritą. Šiuo būdu gydoma siekiant išvengti išlaukos laikotarpio. Naudojamas jodo povidonas gydyti grybų sukeltą endometritą (11).

Gimdos lavažas- procedūra, kai gimda plaunama su 40°-45° C fiziologiniu tirpalu taip pašalinant susikaupusius skysčius ir senas ląsteles. Lavažas naudojamas kaip papildoma gydymo priemonė prie antibiotikų, antiseptinių tirpalų (11).

1.5.5 Profilaktika

Teigiamų rezultatų gausime išlaikant teisingas zoohigienines sąlygas, naudojant švarius pakratus atvedimo garduose, išvalant juos po kiekvieno veršiavimosi. Kadangi didesnė rizika susirgti karvėms sergančioms hipokalcemija arba hipokalemija, reikėtų užtikrinti mineralų ir vitaminų balansą užtrūkimo laikotarpiu. Išvengti distokijų padės karvių sėklinimas seksuota sperma siekiant gauti moteriškos lyties jauniklius (11).

1.6 Mastitas

Negalima pervertinti pieno liaukos apsaugos mechanizmų svarbos. Kai patogenas patenka per spenio kanalą į pieną ir jame dauginasi, sukeliamas uždegiminis procesas, kuris vadinamas mastitu. Spenio kanalas atlieka pirminę apsauginę funkciją ir apsaugo pieno liauką nuo sukėlėjų patekimo iš išorės. Kanalo sudėtyje esantis keratinas sulaiko bakterijas ir pašalina jas melžimo metu. Jei keratino mažai, bakterijos nesustabdomos patenka į tešmens vidų (15). Jei ląstelinis ir neląstelinis imunitetas greitai suveikia, uždegimas nesunkiai pašalinamas. Bet kai apsauginiai mechanizmai nusilpę, ypač laikotarpyje po atvedimo, arba patogenai išvengia fagocitozės, atsiranda mastitas (11). Mastitas pasitaiko laktacijos ir užtrūkimo metu. Didžiausia tikimybė pasireikšti užtrūkus, bet uždegimas gali išplisti tik kitos laktacijos metu. Rizika susirgti didėja su kiekviena laktacija (15).

21 1.6.1 Mastito formos

Uždegimo intensyvumas lemia ar mastitas bus klinikinis, ar subklinikinis. Subklinikinio mastito metu nėra jokių pastebimų klinikinių simptomų, matomų piene, ant tešmens ar sistemiškai. Pieno produkcija gali sumažėti ir pakisti pieno sudėties rodikliai. Subklinikinio mastito metu pieno kiekio sumažėjimas nėra toks akivaizdus, bet per ilgesnį laikotarpį galima pastebėti nuostolius. Klinikinio mastito metu pienas iš pažeisto ketvirčio yra pakitęs, pieno liauka ištinus, pieno kiekis sumažėjęs ir gali būti pastebimas bendras sveikatos pablogėjimas (11). Nustatyta, kad esant hipokalcemijai, apie 30 proc. daugiau karvių serga subklinikiniu mastitu (13). Koliforminių bakterijų sukeltas mastitas dažniausiai būna klinikinis, kai tuo tarpu stafilokokų- subklinikinis, ir užtrunka keletą savaičių arba mėnesių iki kol pasirodo simptomai. Klinikinis mastitas dažnesnis tris pirmus laktacijos mėnesius (15). Dažniausiai subklinikinio mastito sukėlėjai yra Staphylococcus

aureus, Streptococcus uberis, Streptococcus agalactiae. Klinikinį sukelia Staphylococcus, Streptococcus ir koliformonės bakterijos (39).

1.6.2 Subklinikinio mastito diagnozavimas

Somatinių ląstelių skaičius padidėja subklinikinio mastito metu. Ląstelių skaičius gali būti skaičiuojamas iš vieno ketvirčio arba iš visų 4. Krekenose ir pirmame piene po apsiveršiavimo randamas didesnis SLS negu pagamintame po savaitės. SLS padidėja vėlyvos laktacijos metu. Dideli SLS dažniausiai pasitaiko ankstyvos arba vėlyvos laktacijos metu, nes mažas pieno kiekis, dėl to ląstelės prasiskiedžia mažesniame pieno kiekyje (11).

SLS gali išlikti aukštas ir po gydymo, todėl yra nustatytos SLS normos. Fiziologinė SLS norma turėtų būti tarp 200-250,000/ml. Jei rasta mėginyje mažiau, rodo, kad jau pasveiko, jei daugiau, vis dar turi pieno liaukos uždegimą. Kuo žemesnė slenkstinė norma, tuo didesnis jautrumas ir mažesnis specifiškumas (daugiau ketvirčių priskiriama uždegimui). Padidinus slenkstinę normą, padeda tiksliau surasti pažeistą ketvirtį, bet sumažėja jautrumas. Todėl norminio skaičiaus nustatymas priklauso nuo tyrimo tikslo. Jeigu siekiama surasti visas karves, sergančias klinikiniu mastitu, SLS norma turi būti žema, kad būtų didelis jautrumas ir neliktų nepastebėta nė viena karvė. Jeigu tiriami patogenai, sukeliantys uždegimą ir padidėjusį SLS, norma imama didesnė, nes radus didesnį SLS piene padidės tikimybė identifikuoti sukėlėją bakteriologiniu būdu (11).

Kalifornijos mastito testas (CMT) yra greitas, pigus būdas nustatyti pieno liaukos uždegimą, tiriant pieną. Paimami 2-3 ml pieno iš kiekvieno ketvirčio, supilami į specialias lėkšteles ir užpilami reagentu. Reagentai susijungia su lizuotomis ląstelėmis ir baltymais, mėginys sutirštėja. Pagal tirščius sprendžiama apie mastito buvimą 5 balų sistemoje. CMT nenaudojamas rutininiam stebėjimui, bet idealiai tinka stebėti naujai susirgusias karves (11).

22 Nustatyta labai glaudi koreliacija tarp elektrinio pieno laidumo ir sergamumo mastitais. Karvei susirgus mastitu, sumažėja pieno kiekis ir padidėja elektrinis pieno laidumas (26). Padidėjusi natrio ir chlorido jonų koncentracija iš pažeistų tešmens ketvirčių veda prie padidėjusio pieno elektrinio laidumo (11). Elektrinis laidumas yra alternatyvus mastito nustatymo būdas. Lyginat su SLS, šis metodas yra geresnis, nes matavimas vyksta automatiškai, specialių jutiklių, įmontuotų melžimo aparatuose, pagalba. Jis gali būti matuojamas kiekvieno melžimo metu, o SLS dažniausiai matuojami 2 kartus per mėnesį. Elektrinio laidumo jautrumas nustatinėjant subklinikinį mastitą yra ganėtinai aukštas. 41 tyrimo duomenimis, jautrumas buvo 75 proc., o specifiškumas 95 proc. Bet bandose su retais mastitų atvejais šis procentas buvo mažesnis- 60 proc. Elektrinio laidumo padidėjimas gali būti matomas ir dėl kitų priežasčių, kurioms nereikalingas gydymas, dėl to negalima pasikliauti vien laidumo parodymais. Patariama derinti su SLS nustatymu arba kitais automatiškai matuojamais rodikliais- pieno kiekiu, pieno temperatūra, pedometro parodymais. Bet šie požymiai nėra pagrindinis faktorius, nes pieno produkcija gali sumažėti dėl metabolinių sutrikimų ar dėl komplikuoto periodo po apsiveršiavimo (26).

Pienas iš sveiko tešmens ketvirčio yra sterilus, bet bakterijos gali patekti iš spenio kanalo imant pieno mėginį. Ištyrus aseptinėmis sąlygomis paimtą pieno mėginį ir radus bakterijų, laikoma, kad mėginys teigiamas ir rodo infekciją. Dėl to įsitikinimui patartina atlikti bakteriologinį tyrimą. Dauguma bakterijų, sukeliančių mastitą, auga aerobinėmis sąlygomis ant kraujo agaro. Didžiausias šio tyrimo minusas, kad užtrunka sulaukti rezultatų, bet tada aišku, kokius antibiotikus naudoti, nes būna žinomas tikslus sukėlėjas (11,15).

Taip pat apie subklinikinio mastito buvimą galime spręsti iš pieno kokybės rodiklių. Sumažėjusi kazeino, laktozės, alfa laktoalbuminų, kalio jonų koncentracija, padidėjusi natrio, chlorido jonų ir plazmos baltumų koncentracija. Padidėjęs proteolitinis ir lipolitinis aktyvumas, padidėjusi laktoferino koncentracija, pH ir fermentų aktyvumas. Dėl pažeistų pieno liaukos ląstelių kalis, laktozė, kazeinas keliauja iš pieno į plazmą. Jų koncentracijų pakitimus galime laikyti subklinikinio mastito indikatoriais. Nustatinėjant piene ūmios fazės baltymą, proteinus, amiloidą A ir haptoglobinus galime atskirti pažeistus ketvirčius nuo sveikų. Bet nė vienas iš šių testų nėra pakankamai tikslus, todėl naudojami labiau tyrimuose (11,15).

1.6.3 Klinikinio mastito diagnozavimas

Klinikinio mastito diagnozavimas priklauso nuo pieno liaukos apžiūros ir pieno sekrecijos įvertinimo rezultatų (39).

Pienas iš pažeisto ketvirčio gali būti jam nebūdingos spalvos, skystesnės- vandeningos arba tirštesnės su krešuliais konsistencijos. Ūmesnio mastito atveju būna sumažėjusi pieno produkcija, išdidėjusi, karšta, skausminga pieno liauka arba visas tešmuo. Gali būti pastebimas sumažėjęs suėdamo pašaro kiekis, letargija, apatija, diarėja, silpnumas. Klinikinės apžiūros metu randama

23 pakilusi kūno temperatūra, tachikardija, sumažėjusi peristaltika, sumažėjęs odos elastingumas, kapiliarų prisipildymo greitis, šaltos galūnės. Gangreninio mastito metu pieno liauka tampa juodos spalvos, šalta, jaučiama krepitacija, gali išeiti dujos melžimo metu (11).

Mastitas nustatomas kiekvieno melžimo metu, numelžiant pirmą pieną į atskirą talpą. Pienas, kuris atrodo kitoks, negali būti melžiamas į bendrą talpą ar girdomas veršeliams. Radus mastitu sergančią karvę, reikia kuo greičiau pradėti gydymą. Šiuo metu nėra jokių automatizuotų patikrinimo metodų, naudojamų atpažinti klinikiniam mastitui. Todėl melžėjos turi rutiniškai tikrinti pieno liaukas melžimo aikštelėse (11).

1.6.4 Gydymas

Parenteriniai antibiotikai naudojami derinant kartu su intramaminėmis suspensijomis gydyti klinikinį mastitą laktacijos metu ir subklinikinį laktacijos pabaigoje, kad sustabdyti mastito paūmėjimą užtrūkimo metu. Taip pat naudojamos prevencinės priemonės, kurios būtinos sumažinti mastitu sergančių karvių kiekį bandoje. (39)

Gydymo plano sudarymas priklauso nuo vaisto veikliosios medžiagos savybių, išlaukos. Intramaminės suspensijos gali būti greito veikimo arba veikliosios medžiagos išskyrimo per tam tikrą laikotarpį. Greito veikimo naudojama laktuojančioms karvėms, o ilgojo veikimo po paskutinio melžimo užtrūkusioms karvėms. Intramaminės suspensijos leidžia antibiotikams patekti tiesiai į pieno liauką (11,15).

Daugybė faktorių gali įtakoti mastito gydymo plano pasirinkimą. Tai priklauso nuo pasireiškusių klinikinių simptomų, įtariamo ar žinomo patogeno, gaunamos pieno produkcijos iš karvės, laktacijos laiko, veršingumo ankstesnių mastito atvejų istorijos, karvės genetikos ir vertės, ekonomiškumo, dėl išbrokavimo ir vaistų kainos, vaistų išlaukos pienui ir mėsai. Gydymo tikslas ūkiuose užtikrinti, kad gydymas finansiškai ir kliniškai teisingas ir racionalus. Viena karvė gali pasveikti po gydymo kurso intramaminiais antibiotikais ir išlaikyti žemą SLS visos likusios laktacijos metu. Kai tuo tarpu kitai karvei vieno antibiotikų kurso gali nepakakti, SLS gali išlikti ganėtinai aukštas visos laktacijos metu ir klinikinis mastitas gali vis atsinaujinti (11,15).

Alternatyvūs gydymo būdai yra karvės išbrokavimas arba eutanazija, tešmens arba ketvirčio užtrūkinimas, laikinas laktacijos sustabdymas arba palaikomoji terapija. Jei viena pieno liauka buvo užtraukinta, antibiotikų leisti nereikia, nes likučiai bus randami piene. Laikinas užtrūkinimas sukeliamas suleidžiant 120ml 5 proc. jodo povidono į pažeistą pieno liauką, arba suleidžiant dvi po 60 ml injekcijas chlorheksidino su 24 valandų pertrauka. Tyrėjai rekomenduoja kartu naudoti vaistus nuo uždegimo, kad sumažintų skausmą ir uždegiminį procesą (39).

Mastito gydyme laktacijos metu uždrausta naudoti fluorochinolonus ir sulfonamidus. Pasirenkant antibiotikus reikia atkreipti dėmesį į aktyvumą, beta laktaminiai antibiotikai, tokie kaip

24 penicilinas, amoksicilinas turėtų būti nenaudotini gydyti mastitą, sukeltą penicilinazę gaminančių bakterijų. Penicilinas nėra naudojamas prieš koliformines bakterijas, nes yra jam atsparios (11).

Kartu su antibiotikais taikoma palaikomoji terapija. Skysčiai su elektrolitais skiriami atkurti skysčių cirkuliacijai ir elektrolitų kiekiui. Steroidiniai ir nesteroidiniai vaistai skirti sumažinti skausmą, uždegimą ir karščiavimą. Oksitocinas naudojamas skatinti pieno sekrecijai iš pažeistų pieno liaukų (11).

1.6.5 Profilaktika

Užtrūkimo metu siekiama apsaugoti spenio kanalą nuo patogenų patekimo iš aplinkos. Rizika jiems patekti didesnė nei laktacijos metu. Pieno liaukos involiucija prasideda 1-2 dienos po paskutiniojo melžimo ir tęsiasi 10-14 dienų. Šiuo laikotarpiu pieno liauka yra labai jautri naujai infekcijai, nes spenio kanale yra mažai keratino ir kanalas nėra pilnai uždarytas. Siūloma suleisti intramaminę suspensiją laktacijos pabaigoje, taip užkertant kelią mastitui (11).

Profilaktikos metu siekiama suvaldyti naujų atvejų pasireiškimą. Pagrindinis užsikrėtimas vyksta per sveikų karvių atvirus spenio kanalus, kai bakterijos patenka nuo subkliniškai sveikų karvių. Sukontroliuoti galime sumažindami kontaktą su pienu, patekusiu iš subklinikiniu mastitu sergančių karvių (11).

Būtina užtikrinti teisingą mastito gydymą laktacijos ir užtrūkimo metu (15).

Užtikrinti švarią, sausą, patogią aplinką, nes dauguma bakterijų aplinkoje slepiasi pakratuose ir neprižiūrimose vietose. Karvės su purvu ant tešmens buvo padidintos rizikos grupėje susirgti mastitu nei švarios. Smėlis arba kilimėliai yra geriausiai vertinami naudoti pakratams, nes jame nesiveisia koliforminės bakterijos lyginant su šiaudų pakratais, kurie yra organiški ir tinkami veistis bakterijoms. Naudoti kraiką iš perdirbto mėšlo yra rizikinga, nes jame geros sąlygos veistis bakterijoms iš virškinamojo trakto (11).

Užtikrinti higienos laikymąsi melžimo metu: melžėjos turi dėvėti vienkartines pirštines, prieš melžimą dezinfekuoti ir nusausinti spenius, nenaudoti sausinimo rankšluosčių daugiau kaip vienai karvei, patikrinti pirmąjį pieną dėl galimo mastito, pabaigti išmelžti iki galo pieną, laiku uždėti melžimo aparatus, dezinfekuoti spenius po melžimo ir dezinfekuoti patį aparatą. Patikrinti prieš melžimą melžimo apartų kokybę, ar nėra jokių gedimų, galinčių įtakoti melžimo efektyvumą. Netinkamas veikimas įtakoja spenio kanalo atsparumo sumažėjimą bakterijoms (39).

Mastitu suserga atskiros karvės, bet profilaktikos programos turi būti sudarinėjamos atsižvelgiant į bandos statusą. Mastito kontrolė priklauso nuo efektyvios diagnostikos, teisingo diagnozavimo, gydymo pasirinkimo, profilaktikos vykdymo. Sudaryti melžimo eigą, kad žemiausios rizikos būtų melžiamos pirmos, o didesnės rizikos paskutinės, taip sukontroliuojant užsikrėtimą melžimo metu (11).

25

2. MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1 Tyrimų atlikimo vieta

Tyrimas atliktas 2017 sausio - gegužės mėnesiais Lietuvos pietvakariuose (koordinatės 54°25′59″N 23°16′01″E) esančiame „X“ pieno ūkyje. Ūkyje laikoma 730 melžiamų Holšteinų veislės (90 proc. grynakraujų) karvių, kurios laikomos šalto laikymo tipo tvartuose. Ūkis įkurtas 2012 metais ir užima 1055 ha plotą. Per dieną primelžiama 19500 kg pieno, vidutinis karvių bandos produktyvumas 10490 kg per metus iš vienos karvės. Ūkį sudaro 2 pastatai su melžiamomis karvėmis, kurių kiekviename telpa po 400 karvių, pastatas su telyčiomis, veršelių laikymo pastatas, pastatas su paaugusiomis telyčiomis nuo 2 mėnesių. Pagrindiniame pastate yra melžimo aikštelė, sergančių karvių patalpa ir veršiavimosi skyrius, ir jis sujungtas tuneliais su karvių pastatais. Kiekviena karvių grupė gauna pagal fiziologinę būklę subalansuotą, kokybišką šėrimo racioną (Priedas Nr.1).

2.2 Tiriamųjų grupių sudarymas

2.2.1 Kraujo tyrimams atrinktų karvių grupių sudarymas

Tikslui nustatyti medžiagų apykaitos ligas subklinikinėje būklėje, buvo atliktas kraujo tyrimas ir analizė. Kraujas buvo imamas 2017-01-30 likus dviem valandoms iki rytinio karvių šėrimo. Atsitiktine tvarka iš visos bandos buvo atrinkta 60 kliniškai sveikų 1-2 laktacijos karvių bendram klinikiniam tyrimui pagal Sutkevičių (40). Atlikus bendrąjį klinikinį tyrimą karvės, atsižvelgiant į laktacijos stadiją ir skirtingus fiziologinius poreikius atitinkančias šėrimo grupes, buvo suskirstytos į grupes: prieš traukinimą, užtrūkusios, pereinamoji grupė, 0-7 dienos po apsiveršiavimo, 15-40 dienų po apsiveršiavimo, 85-200 dienų po apsiveršiavimo (1 lentelė).

1 lentelė. Atrinktų karvių pasiskirstymas grupėse.

Grupės Karvių skaičius

Prieš traukinimą (100-60 d. iki

veršiavimosi) 10

Užtrūkusios (60-22 d. iki veršiavimosi) 10 Pereinamoji (21-1 d. iki veršiavimosi) 10

0-7 dienos po apsiveršiavimo 10

15-40 dienų po apsiveršiavimo 10

26 2.2.2 Mastitais ir endometritais sirgusių karvių grupių sudarymas

Per tyrimo laikotarpį iš 1-2 laktacijos šviežiapienių karvių buvo atrinkta 12 karvių, sergančių mastitu, ir 15 karvių, sergančių endometritu. Ligos buvo diagnozuotos remiantis bendro klinikinio tyrimo rezultatais ir rastais būdingais endometritui ir mastitui simptomais. Klinikinis mastitas buvo diagnozuotas karvėms, klinikinio tyrimo metu radus nebūdingą pienui konsistenciją ir išdidėjusią, skausmingą pieno liauką. Subklinikinis mastitas diagnozuotas karvėms, su didėjančiu SLS ir radus teigiamus CMT rezultatus. Ūmus endometritas diagnozuotas pastebėjus purulentiškas išskyras iš gimdos ir mažai involiucionavusią gimdą, o subklinikinis- radus mažai involiuconavusią gimdą, bet be išskyrų. Pagal taikytą gydymą karvės buvo suskirstytos į grupes (2 lentelė). Pasibaigus gydymo kursui, karvės buvo laikytos sveikomis, jei atliekant klinikinį tyrimą, nebuvo rastas nė vienas prieš ligos diagnozavimą nustatytas būdingas ligos simptomas.

2 lentelė. Atrinktų karvių pasiskirstymas grupėse.

Diagnozė Gydymo schema Karvių skaičius

Endometritas Subklinikinis Nr.1 5 Klinikinis Nr.2 5 Subklinikinis Nr.3 5 Mastitas Subklinikinis Nr.1 4 Ūmus Nr.2 4 Subklinikinis Nr.3 4

2.3 Tyrimo metodai

Kraujas biocheminių rodiklių tyrimui buvo imamas iš uodegos venos (v. cauda) į vakuuminius mėgintuvėlius (BD Vacutainer, Anglija) raudonu dangteliu be antikoagulianto. Buvo naudojama uždara vakuuminė kraujo ėmimo sistema, kuri susideda iš mėgintuvėlio laikiklio, adatos su vožtuvu ir mėgintuvėlio. Kraujo tyrimai buvo atliekami LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikos laboratorijoje. Kraujas buvo centrifuguojamas, o gautas kraujo serumas tiriamas analizatoriumi „RX daytona“ (Randox Laboratories, Didžioji Britanija), naudojant „RANDOX“ (Randox Laboratories Ltd, United Kingdom) reagentus, nustatyta AST, Ca, Mg, Fe, K, P, UREA ir CREA koncentracijos kraujo serume (Priedas Nr.2).

Gliukozės ir betahidroksibutiratų koncentracija buvo nustatinėjama iš periferinio kraujo, naudojant rankinį matuoklį „Optium Xceed“ (Abbott Diabetes Care, Inc., JAV) ir matavimo juosteles „FreeStyle Optium™ Strips“ ir „Optium™ β-Ketone Test Strips“. Juostelė įstatoma į matuoklį ir paimamas lašas kraujo, pradūrus ausies periferinę kraujagyslę. Kraujas paimamas laikantis aseptikos reikalavimų.

27 Norint nustatyti karvių, sergančių mastitais ir endometritais, keleto rodiklių kaitą iki ir po ligos pasireiškimo, buvo analizuojami pieno laidumo (mS/cm), bendro pieno kiekio (kg/d) ir judėjimo aktyvumo (žingsniai/val.) rodikliai. Kompiuterinės bandos valdymo sistemos „GEA“ pagalba, naudojant programą „DairyPlan“ buvo surinkta informacija iš duomenų bazės. Duomenys rinkti 7 dienos iki ligos diagnozavimo ir 7 dienos po, ligos diagnozavimo dieną pradėtas taikyti gydymas.

Remiantis anksčiau atliktų, sirgusių klinikiniais mastitais karvių, bakteriologinių tyrimų rezultatais, buvo sudarytos mastito gydymo schemos. Mėginiai buvo paimti iš mastitu sergančių karvių, turėjusių identiškus simptomus. Mėginiai imti laikantis aseptikos reikalavimų į sterilius pieno mėgintuvėlius. Mėginiai buvo tiriami Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Buvo nustatytas sukėlėjas ir atsparumas antibiotikams (Priedas Nr.3).

2.4 Tyrime naudotos gydymo schemos

Mastito gydymo schema Nr.1, gydymo trukmė 3 paros.

1. Vetrimoxin La 150 mg/ml injekcine suspensija (veiklioji medžiaga- amoksicilinas), 1ml/10kg, švirkšti į raumenis, 2 kartus kas 48h. Išlauka mėsai – 14 parų, pienui – 3 paros.

2. Multiject intramaminė suspensija (veiklioji medžiaga- penicilino prokaino druska, streptomicino sulfatas, neomicino sulfatas, prednizolonas), vieną kartą per dieną, 3 d. iš eilės. Išlauka mėsai- 7 paros, pienui – 72 val.

3. Meloxidyl 20mg/ml (veiklioji medžiaga- meloksikamas), 2,5 ml/kg, švirkšti į veną arba po oda, 3d. Išlauka mėsai – 15 parų, pienui -5 paros.

Mastito gydymo schema Nr.2, gydymo trukmė 3 paros.

1. Tetra-Delta intramaminė suspensija (veiklioji medžiaga- novobiocinas, neomicinas, benzilpenicilino prokaino druska, dihidrostreptomicinas ), vienkartinė dozė. Išlauka pienui – 108 val., galvijienai – 3 paros.

2. Pen Strep (veiklioji medžiaga- benzilpenicilino prokaino druska ir dihidrostreptomicino sulfatas), 1ml/25kg, 1 kartą per dieną, 3 d. iš eilės. Išlauka skerdienai — 12 d., pienui – 6 paros. 3. Meloxidyl 20mg/ml, (veiklioji medžiaga- meloksikamas),2,5 ml/kg švirkšti į veną arba po oda,

3d. Išlauka mėsai – 15 parų, pienui -5 paros.

Mastito gydymo schema Nr.3, gydymo trukmė 3 paros.

1. Rilexine 200, intramamine suspensija (veiklioji medžiaga- cefaleksinas), 2 d. kas 12 val. Išlauka galvijienai ir subproduktams – 4 paros, pienui – 2 paros (4 melžimai).

2. Pen Strep (veiklioji medžiaga- benzilpenicilino prokaino druska ir dihidrostreptomicino sulfatas), 1ml/25kg, 1 kartą per dieną, 3 d. iš eilės. Išlauka skerdienai — 12 parų, pienui – 6 paros.

28 3. Carpodolor 50mg/ml, (veiklioji medžiaga- karprofenas),2,5 ml/kg, leisti vieną kartą. Išlauka

mėsai – 21 parų, pienui- 0 parų.

Endometrito gydymo schema Nr. 1, gydymo trukmė 1 para.

1. Enzaprost 5 mg/ml injekciniu tirpalu (veiklioji medžiaga- dinoprostas), 5ml, leisti į raumenis. Išlauka mėsai- 3 paros, pienui- 0.

Endometrito gydymo schema Nr. 2, gydymo trukmė 1 para.

1. Metricure 500 mg gimdos suspensija (veiklioji medžiaga- cefapirinas). Išlauka skerdienai, subproduktams – 24 val., pienui – 0 parų

Endometrito gydymo schema Nr. 3, gydymo trukmė 1 para.

1. Enzaprost 5 mg/ml injekcinis tirpalas (veiklioji medžiaga- dinoprostas), 5ml, leisti į raumenis. Išlauka mėsai- 3 paros, pienui- 0.

2. Vitamin AD3E (veiklioji medžiaga- retinolio palmitatas, cholekalciferolis ir alfa-tokoferilio acetatas) vienkartinė dozė į raumenis 5ml. Išlauka 0 parų.

2.5 Statistinė duomenų analizė

Tyrimų duomenys apdoroti Microsoft Excel 2013 programa. Apskaičiuotas vidutinis aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, pasikliautinai intervalai ir grupių statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumus statistiškai patikimais laikėme, kai p <0,05.

29

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Atskirų karvių grupių kraujo parametrų palyginimas

Šlapalas. Tyrimo metu šlapalo koncentracija išliko normos ribose, kurios yra 3,6-8,9 mmol/l (14). Tyrimo metu pastebimas šlapalo kiekio mažėjimas prieš užtrūkimą, užtraukintų, pereinamosios ir 0-7 d. karvių grupėse, ir ryškus padidėjimas 15-40 d. po apsiveršiavimo grupėje. Mažiausia šlapalo koncentracija nustatyta 0-7 dienų po apsiveršiavimo karvių grupėje, atitinkamai 4,50±0,94 mmol/l. Tyrimo metu stebimas 28 proc. (p<0,05) kiekio padidėjimas praėjus 15-40 d. po apsiveršiavimo lyginat su 0-7 d. grupe, koncentracija pakilo nuo 4,50±0,94 iki 6,28±0,78 mmol/l. (1 paveikslas)

1 pav. Šlapalo kiekio kraujo serume palyginimas.

Geležis.. Geležies fiziologinė norma yra 130-140 µg/dl (14). Labai ryškus statistiškai patikimas (p<0,05) koncentracijos padidėjimas 156,0±94,75 µg/dl stebimas pereinamojoje karvių grupėje lyginant su užtrūkusiomis. Kiekis yra pakilęs virš fiziologinės normos 10 proc. Žemiausias statistiškai patikimas (p<0,05) kiekis žemiau fiziologinės normos nustatytas 0-7 d. grupėje, lyginat su pereinamąja grupe, 94,8±45,63 µg/dl ir jis išlieka žemas 15-40 d. bei 85-200 d. po apsiveršiavimo karvių grupėse. (2 paveikslas)