LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Vaida Skvarnavičiūt÷
KIAULAIČIŲ IR KASTRATŲ PENöJIMOSI IR MöSINIŲ
SAVYBIŲ TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas: e. doc. p., dr. Nijol÷ Kvietkut÷
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi ir m÷sinių savybių tyrimas“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2011-02-22 Vaida Skvarnavičiūt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2011-02-22 Vaida Skvarnavičiūt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
e.doc. p. Dr. Nijol÷ Kvietkut÷
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2011-02-21 prof. habil. dr Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SUTRUMPINIMŲ PAAIŠKINIMAS...4 SUMMARY ...5 ĮVADAS ...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1 Kiaulininkyst÷s būkl÷ Lietuvoje ir ES šalyse ...9
1.2 Lyties įtaka kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷ms savyb÷ms...11
1.3 Lyties įtaka kiaulienos kokybei ...13
1.4 Kastracija ir jos įtaka vyriškos lyties individams ...14
1.5 Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sinių savybių vertinimo metodai ir jų reikšm÷ produktyvumo gerinime ...16
1.5.1 Kontrolinis pen÷jimas ir skerdimas ...16
1.5.2 Fenotipinis veislinio kiaulių prieauglio vertinimas ...18
1.6 Kiaulių š÷rimo ir laikymo organizavimas...22
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...25
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...27
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS...33
5. IŠVADOS...34
4 SUTRUMPINIMŲ PAAIŠKINIMAS
VKVS – Valstybin÷ kiaulių veislininkyst÷s stotis;
VGVPT – Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba; LB – Lietuvos baltosios;
DB – Didžiosios baltosios;
5 SUMMARY
Gilts and castrates fattening and meat qualities analysis
The presented master thesis was written by Vaida Skvarnavičiūt÷ Supervisor: Assoc. prof. dr. Nijole Kvietkut÷
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Tilž÷s st. 18, LT - 47181 Kaunas, Lithuania;
E-mail: vskvarnaviciute@gmail.com
The main requirements of modern pig production are high productivity of pigs, high quality of meat with biological value and good fattening and carcass traits. Various factors have impact on meat quality: age, sensitivity to stress, breed and gender.
The aim
:
To evaluate the fattening of gilts and geldings, and their carcass traits, and to identify key differences between these two groups.Objectives:
1. To evaluate the fattening intensity of different breeds gilts and geldings 2. To determine the meat succulencerates of different breeds gilts and geldings
3. To determine productivity differences between gilts and geldings by comparative assesment. The work was carried out at the State Pig Breeding Station, Baisiogala in 2009-2010. Control period - from 30 to 90 kg (maximum 95 kg). At the end of the monitoring period, i.e. the fattening properties of pigs at 90 kg before the control slaughter were assessed for these indicators: age at 100 kg of live weight (days), average daily gain in g, and feed costs for Mr. V. 1 kg of gain.
During control slaughter, the carcass meat quality assessment was carried out from the left carcass halves after 24 hours of slaughtering, carcass after chilling at 0 - 4 ° C temperature. These meat quality parameters has been evaluated: the length of carcass halves in cm, the area of cross-sectional loin muscle in cm2, the thickness of back fat behind the last rib in mm, ham weight in kg.
The data was processed using the Windows operating system Excel spreadsheet. The arithmetic mean (X), the error (m) and the coefficient variation (CV) of the arithmetic mean was calculated. The confidence (P) was determined using Student test. Data were considered statistically reliable at p <0.05, but not significant at p <0.05.
The analysis of fattening performance showed the highest maturation ratio differences between the genders in the Pietrain breed, where the eunuch reached 100 kg, 16.75 days faster (P
6 <0.05) than gilts. The maximum difference of the average daily gain and feed costs ratios, was found between the genders of the Lithuanian White breed, where the eunuch a gained 62.0 g more weight and used 0.11 p.v less feed than gilts during the day.
The evaluation of meat characteristics showed the highest differences of the carcass halves length between the sexes of Landrace breed, where carcass halves of gilt were 0,52 cm longer than that of geldings (data was not significant). The back fat thickness at the last rib of Pietrain breed gilts was 5.65 mm less (P <0.05) and cross-sectional area of loin muscle – 2.61 cm higher than of geldings (data not significant). Significant differences of ham weight between the sexes, among the breeds evaluated, were not detected.
In general, the fattening results of all breeds eunuchs were better than of gilts. Geldings 100 kg reach was in 5.4 days faster, the gain of weight was 38.94 g/day faster and feed costs was 0.02 kg lower than of gilts (data was not significant). However, the calculated rates of meat quality were better of gilts: the carcass halves were 0.15 cm (0.16%) longer, the thickness of fat at the last rib 1.96 mm (12.53%) thinner, the cross-sectional area of loin muscle was 0.25 cm2 (0.62%) bigger and ham weight 0.04 kg (0.34%) higher than of geldings.
Finally, our research findings allow making these conclusions:
1. The assessment of fattening properties of pigs showed the higher maturation rate difference between the genders of the Pietrain breed, where eunuchs reached 100 kg in 16.75 faster than gilts (P <0.05), and daily gain and feed efficiency – of Lithuanian White breed, where eunuchs gained 62.0 g more weight and used 0.11 p.v less feed than gilts (P <0.05).
2. The major differences of rates of meat quality indicators were determined for the Pietrain breed: the fat layer of gilts was 5.65 mm thinner (P <0.05), the cross -sectional area of loin muscle and ham weight were 2.61 cm² and 0.12 kg higher than of geldings, respectively (data statistically unreliable).
3. In general, the fattening results of all breeds eunuchs were better than of. They reached 100 kg in 5.4 days faster, gained 38.94 g more weight and consumed 0.02 less of feed than gilts (data statistically unreliable).
4. The meat quality results of all breeds gilts were better than of geldings: carcass halves were 0.15 cm longer, fat layer was 1.96 mm thinner, the cross-sectional area of loin muscle 0.25 cm ² bigger and ham weight 0.04 kg greater than of geldings (data statistically unreliable).
7 ĮVADAS
Kiaulininkyst÷ užima svarbią vietą žem÷s ūkyje. Tiek visame pasaulyje, tiek Europoje ir Lietuvoje iš visų gyvulių rūšių daugiausia suvartojama būtent kiaulienos, kadangi ši m÷sa yra maistinga, turi geras skonines savybes ir yra palyginti pigus produktas. S÷kminga kiaulienos gamybos pl÷tra pirmiausia priklauso nuo veislininkyst÷s būkl÷s, jos efektyvumo įdiegiant mokslo pasiekimus praktiniame kiaulininkyst÷s darbe (Muzikevičius, 2007).
Bendrame m÷sos gamybos balanse kiauliena sudaro apie 40 proc., tiek pat suvartojama ir m÷sos produktų (Clayes et al., 2001; D´Souza, Mullan, 2002; Stimbirys, Antanavičius, 2005; Virgili et al., 2003; Adegoke, Falade, 2005). Pagal suvartojimą kiauliena užima antrą vietą pasaulyje (Drochner et. al., 2000), tod÷l pagrindiniai reikalavimai, keliami šiuolaikinei kiaulininkystei, yra didelis kiaulių produktyvumas, aukšta biologiškai vertingos m÷sos kokyb÷, bei geros pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s (Jukna ir kt., 2007). Kiaulienos gamybos apimčių kasmetinis augimas neatsiejamas nuo technologinių kiaulienos gamybos ir perdirbimo procesų
racionalizavimo, siekiant geriausių produkto savybių
(http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1928). Pagal kiaulienos gamybą ES šalyse, aiškus lyderis yra Vokietija ir tai neatsitiktinumas, nes kiaulienos suvartojimas gyventojams sudaro 60 proc. Danija turinti 5205 tūkst. gyventojų, ir tik 2739 tūkst ha. dirbamų žemių, po Nyderlandų užima 2 vietą pagal kiaulių laikymo tankumą. Šitoje šalyje pastovus kiaulių produktyvumo augimas gaunamas efektyviai dirbant su selekcija ir prieaugiu (http://planetadisser.com/see/dis_69917.html).
Mokslinių tyrimų duomenimis, m÷sos kokybei įtaką daro daugelis veiksnių: amžius, jautrumas stresui, veisl÷ ir lytis. Tai genetinių veiksnių visuma, lemianti kiaulių m÷sos morfologines, fizikines, chemines, biochemines ir technologines savybes (Clayes et al., 2001; D´Souza, Mullan, 2002; Virgili et al., 2003; Adegoke, Falade, 2005).
Nors daugumoje šalių tradiciškai m÷sai auginami kuiliukai kastruojami, d÷l gyvūnų gerov÷s reikalavimų kuiliukų kastravimas Europos Sąjungos šalyse yra uždraustas (EFSA, 2004; Andersson et al., 2005; Varona et al., 2005; Fredriksen et al., 2006). Sumaž÷jus skerdžiamų pramoninių hibridų riebumui tiek užsienio šalyse (Pringle, Williams, 2001; Kanis et al., 2005; Van Wijk et al., 2006), tiek ir Lietuvoje (Ribikauskien÷, Stimbirys, 2007), lyties įtaka skerdenų kokybei sumaž÷jo, bet did÷jant skerdžiamų kiaulių svoriui (Latorre et al., 2004; Anderson et al., 2005), lyties įtaka v÷l did÷ja. Be to, tam tikrą skerdžiamų kiaulių dalį sudaro ir kiek riebesnių motininių veislių ar mažiau selekcionuotų vietinių veislių kiaul÷s ir įvairūs jų mišrūnai bei hibridai. Net m÷sai neauginant nekastruotų kuiliukų įvairių genotipų kiaulaičių ir kastratų skerdenų kokyb÷ gali ženkliai skirtis (Razmait÷ et al., 2008).
8 Darbo tikslas: įvertinti kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi ir m÷sines savybes bei nustatyti pagrindinius jų skirtumus.
Darbo uždaviniai:
1. Kontrolinio pen÷jimo metu įvertinti skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi intensyvumą.
2. Kontrolinio skerdimo metu įvertinti skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų skerdenų m÷singumo rodiklius.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kiaulininkyst÷s būkl÷ Lietuvoje ir ES šalyse
Lietuvoje kiaulininkyst÷ turi senas ir gilias tradicijas. Lietuvos gyventojai visada suvartodavo didelį kiekį kiaulienos, lyginant su kitos rūšies m÷sa.
Lietuvoje per metus išauginama tik apie milijonas kiaulių, tačiau suvartojame apie 2 mln., o tai reiškia, kad apie milijoną kiaulių importuojame – skerdena ir gaminiais.
Vidutinis realizuojamos kiaul÷s svoris yra apie 110 kg, o vieno kilogramo kaina 3,5–4,3 Lt. Vienos kiaul÷s vidutin÷ kaina yra apie 400 Lt. Tai reiškia, kad Lietuva kasmet tik už kiaulieną užsieniui sumoka nuo 400 iki 800 mln. lt. (http://www.lrytas.lt/-12871482311286136162-kiaulininkyst%C4%97s-pl%C4%97tros-problemos-be-emocij%C5%B3.htm).
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. auginamų kiaulių skaičius buvo 928,2 tūkst. arba 4 proc. didesnis nei 2009 m. sausio 1 d., kai jų Lietuvoje buvo 897,1 tūkst. (http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp). 2010 m., per I pusmetį Lietuvoje įmonių supirktas ir paskerstas gyvulių ir paukščių kiekis skerdenos svoriu sudar÷ 70,7 tūkst. t (gyv. sv. – 108,5 tūkst. t), taigi, palyginti su 2009 m. I pusmečiu, supirkimas padid÷jo 5 proc., kiaulių supirkta 18,7 tūkst. t (gyv. sv. – 26,4 tūkst. t) arba 6 proc. daugiau lyginant su 2009 m. I pusmečiu.
Rinkos informacin÷s sistemos duomenimis, 2010 m. vasario m÷nesį, kiaulių skerdimo apimtys Lietuvos įmon÷se sudar÷ 51,08 tūkst. vienetų – 4,9 proc. mažesn÷s nei sausį (53,70 tūkst. vienetų), tačiau 14,3 proc. didesn÷s nei 2009 m. vasario m÷nesį (44,70 tūkst. vienetų.).
Iš to skaičiaus 20,16 tūkst. kiaulių suklasifikuota pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę – 2,9 proc. daugiau nei 2009 m. vasario m÷nesį. Analizuojamu laikotarpiu pagaminta 3,99 tūkst. tonų kiaulienos skerdenų – 5,7 proc. mažiau nei sausį, tačiau 12,2 proc. daugiau nei 2009 m. vasarį. Vasarį sumaž÷jusias kiaulių skerdimo ir kiaulienos gamybos apimtis nul÷m÷ sumaž÷jusi paklausa vidaus rinkoje (http://www.vic.lt/?mid=160&id=3020).
2010 m. sausį gyvų kiaulių eksportuota 6,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau 7,3 proc. sumaž÷jo atšaldytos kiaulienos eksportas. Taip pat sumaž÷jo gyvų kiaulių ir kiaulienos importas – atitinkamai 46,5 proc. ir 0,1 proc.
Kiaulių skerdenų supirkimo kaina šių metų vasarį sudar÷ 480,41 lito už 100 kg ir buvo 0,3 proc. didesn÷ nei sausį, tačiau 6,5 proc. mažesn÷ nei 2009 m. vasarį. Sumaž÷jusios skerdimo ir kiaulienos gamybos apimtys privert÷ perdirb÷jus mok÷ti šiek tiek daugiau, kad patenkintų kiaulienos produkcijos pasiūlą rinkoje.
10 Šių metų vasarį kaimynin÷se šalyse brangiausiai kiaul÷s buvo superkamos Estijoje – 491,38 lito už 100 kg skerdenų, Latvijoje – 463,62 lito už 100 kg skerdenų, Lenkijoje – 410,07 lito už 100 kg skerdenų. Beje, kiaulių supirkimo kainos Lietuvoje labiausiai priklauso nuo kainų Lenkijoje, nes daugiausia kiaulienos į Lietuvą importuojama iš šios šalies (http://www.lrytas.lt/- 12699508421269430919-lietuvoje-vasar%C4%AF-suma%C5%BE%C4%97jo-kiaulienos-gamybos-apimtys.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss).
Rinkos informacin÷s sistemos duomenimis, 2010 m. birželį paskersta 57,20 tūkst. kiaulių. Tai yra 2,8 proc. daugiau nei gegužę, kai buvo paskersta 55,66 tūkst. kiaulių, ir 31,2 proc. daugiau nei pernai birželį, kai buvo paskersta 43,61 tūkst. kiaulių.
Analizuojamu laikotarpiu pagaminta 4,46 tūkst. t kiaulių skerdenų – 1,2 proc. daugiau nei gegužę bei 27,1 proc. daugiau nei 2009 m. birželį.
Šių metų gegužę buvo eksportuota 23,3 proc. mažiau gyvų kiaulių nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Atšaldytos kiaulienos eksportas padid÷jo 54,7 proc. Gyvų kiaulių ir kiaulienos importas sumaž÷jo atitinkamai 15,6 ir 26,1 proc.
Vidutin÷ kiaulių skerdenų supirkimo kaina 2010 m. birželį siek÷ 533,27 lito už 100 kg ir buvo 5,3 proc. didesn÷ nei gegužę, tačiau 9,0 proc. mažesn÷ nei 2009 m. birželį.
Šiemet birželį Baltijos šalyse brangiausiai kiauliena buvo superkama Lietuvoje – 532,21 lito už 100 kg, Latvijoje – 528,42 lito už 100 kg, Lenkijoje – 502,52 lito už 100 kg ir Estijoje 499,07 lito už 100 kg (http://news.penki.lt/News/Article.aspx?TopicID=23&ArticleID=239083&Lang=LT).
Kiaulių vidutin÷ supirkimo kaina 2010 m. I pusmetį šalyje nukrito 15 proc., palyginti su 2009 m. I pusmečiu, ir buvo lygi 4,78 Lt už kg skerdenos. Ši kaina sudar÷ apie 104 proc. ES kiaulienos vidutin÷s kainos (http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7713/).
D÷l aukštesn÷s nei kitose ES šalyse supirkimo kainos kiaulienos eksporto praktiškai n÷ra – per 2010 m. I pusmetį eksportuota tik 2 tūkst. t (3 proc. daugiau nei pernai), tačiau gyvų kiaulių eksportuojama nemažai. Per šių metų I pusmetį, palyginti su pra÷jusių I pusmečiu, gyvų kiaulių eksportas sumaž÷jo 17 proc. (išvežta 234 tūkst.). Į Rusiją eksportuota 56 proc. (t. y. 131,8 tūkst., vežamos virš 50 kg svorio kiaul÷s), o į Lenkiją – apie 34 proc. (t. y. 80,4 tūkst., vežami iki 50 kg svorio paršeliai).
Kiaulienos importas, visada sudaręs ženklią dalį, per 2010 m. I pusmetį sumaž÷jo 19 proc. ir siek÷ 28,8 tūkst. t. Kiauliena importuojama iš Vokietijos – apie 28 proc. (8 tūkst. t.), iš Lenkijos – apie 25 proc. (7,1 tūkst. t), iš Belgijos – apie 16 proc. (4,5 tūkst. t) (http://www.marketnews.lt/naujiena/lietuvos_mesos_importoeksporto_balansas_neigiamas;itemid= 20063).
11 Kiaulių augintojai, tur÷dami gyvoms kiaul÷ms rinką Rusijoje, išlaiko aukštesnę už ES šalių kainos vidurkį kiaulienos supirkimo kainą. Nors kiaulių supirkimas šalyje did÷ja, skerdyklos ir m÷sos perdirbimo įmon÷s ir toliau trūkstamą kiaulienos žaliavą importuoja. Rusijai pak÷lus muitus įvežamoms kiaul÷ms nuo 5 iki 40 proc., eksporto apimtys į šią šalį nepasikeit÷ tik metų pradžioje. Pastaruoju metu gyvų kiaulių eksportas į Rusiją yra sumaž÷jęs perpus. Eksporte dominavusią Rusijos rinką keičia ES šalių rinkos, kur išvežami iki 50 kg svorio paršeliai (daugiausiai – į Lenkiją). Prognozuojama, jog kiaulienos pasiūla vidaus rinkoje tur÷tų išaugti.
Laikomų kiaulių skaičių Lietuvoje galima būtų didinti, nes apsirūpinimas kiauliena tesiekia 48 proc., o ir kiaulienos tradiciškai suvartojama daug (apie 46 kg vienam gyventojui, ir tai yra 3 kg daugiau nei ES vidurkis), tačiau reikia rasti rezervų mažinti kiaulienos gamybos kaštus (http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7713/).
1.2. Lyties įtaka kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷ms savyb÷ms
Kiaulių kariotipą sudaro 38 chromosomos: 36 autosomos ir 2 lytin÷s XX arba XY chromosomos, kurios lemia lytį: XX – moterišką, o XY – vyrišką. Atskirose paršelių vadose lyčių santykis gali ženkliai įvairuoti. Analizuojant didesnio vadų skaičiaus paršelių lyčių santykį galima pasteb÷ti, kad atvestų kiaulaičių ir kuiliukų skaičius yra labai panašus. Bandų pakaitai paliekant daug daugiau kiaulaičių negu kuiliukų, tarp skerdimui auginamo prieauglio net pramonin÷se kiaulių bandose didelę dalį sudaro vyriškos lyties kastruoti individai, kurie daugelio tyr÷jų duomenimis, ne tik sparčiau auga, bet ir yra riebesni (Cassady et al., 2004; Latorre et al., 2004; Newcom et al., 2005; Edwards et al., 2006; Oksbjerg et al., 2005; Razmait÷, Lundeheim, 2007; Schinckel et al., 2008; Stankevičien÷, 2006).
Pasaulio ir ES rinkose didesnę paklausą turi liesa m÷sa. Liesesn÷s m÷sos reikalauja ir Lietuvos vartotojai, tad kiaulių augintojams iškyla naujas tikslas – pen÷ti kiaules taip, kad jų skerdenoje susikauptų kuo mažiau riebalų (Paulauskas ir kt., 2003).
Pas kuiliukus raumeninio audinio yra daugiau negu pas kiaulaites (1 lentel÷), tačiau, did÷jant jų skerdenų masei, liesos m÷sos kiekis maž÷ja, o lašinių ir riebalų kiekis did÷ja. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp lyties ir raumeningumo bei riebalinio audinio išeigos (Nurnberg et al., 1993).
12 1 lentel÷. Kiaulių kūno sud÷tinių dalių priklausomyb÷ nuo lyties (Kräuβlich, Brem, 1997)
Rodikliai Kastratai Kiaulait÷s Kuiliukai
Raumeninis audinys
proc. 51,6 53,2 56,8
Riebalai proc. 38,4 36,4 32,4
Kaulai proc. 9,9 10,3 10,7
Lietuvoje auginamų grynaveislių kiaulių bei jų mišrūnų fenotipinio įvertinimo duomenimis, kuiliukų raumeningumas 1–3 proc. yra didesnis negu kiaulaičių (Klimas, Klimien÷, 2001).
Kiaul÷s, priklausomai nuo jų genetinių savybių, yra linkusios kaupti riebalus (tukti). Mažiausiai linkę nutukti yra kuiliukai, labiausiai tunka kastratai. D÷l šios priežasties kastratus ir kiaulaites nuo 25–30 kg svorio rekomenduojama pen÷ti atskirai, o nuo 70–80 kg iki pen÷jimo pabaigos – riboti pašaro kiekį.
Kiaulaites ir kastratus pen÷ti reikia atskirai. Kastratams nuo 80 kg svorio reikia riboti pašaro kiekį (ne daugiau 2,7 kg subalansuoto sauso pašaro) (Paulauskas, 2009).
Gyvulių lytis turi įtakos raumeninio ir riebalinio audinio išeigai (Skimundris, 2000).
Tyrimai parod÷, kad paskerdus Lietuvos vietinių kiaulių kiaulaites ir kastratus, kurių svoris skerdimo metu skyr÷si 2,3 kg, stambesnių kastratų vidutinis šiltos skerdenos svoris buvo 2,7 kg, o jų atv÷sintos skerdenos – 2,6 kg didesnis negu kiaulaičių. Lietuvos vietinių kiaulaičių skerdenų pusel÷se priekin÷ dalis buvo 1 proc. mažesn÷, o kumpio dalis – 1,3 proc. didesn÷ negu kastratų. Tai, kad kastratų, o ypač nekastruotų hibridų kuiliukų priekin÷s skerdenų puselių dalys skerdenose sudaro didesnį procentą negu kiaulaičių skerdenose, taip pat patvirtina duomenis apie kitų kiaulių genotipų skerdenas (Razmait÷ ir kt.,2009).
Atsižvelgiant į tai, kad kuiliukai pasižymi geresniu raumenų ir riebalų santykiu, užsienyje jų penima kur kas daugiau. Pvz., Didžiojoje Britanijoje išaugo kuiliukų skaičius pramonin÷se įmon÷se, o tam įtakos tur÷jo tai, kad kuiliukai pasižymi kur kas plonesniais lašiniais, lyginant juos su kiaulait÷mis. Jaunų kuiliukų organizmas pasižymi didesne m÷sos produkcija, lyginant su kastratais. Teigiama, kad iš 90 kg sveriančių kuiliukų galima gauti tiek m÷sos, kiek jos gautume iš 110 kg sveriančių kastratų. Eil÷ autorių, analizuodami landrasų veisl÷s kiaulių skerdenų kokybę priklausomai nuo lyties ir svorio skerdimo metu (50–60, 60–70, 70–80, 81–90, virš 91), nustat÷ nežymią skerdenų svorio ir išeigos, skerdenos puselių ilgio ir kumpio mas÷s priklausomybę nuo lyties ir amžiaus. Tačiau pagal pagrindinius m÷sinių savybių rodiklius skerdenos skyr÷si. Skerdžiamų kiaulių svoriui esant virš 91 kg, kuiliukų nugaros lašinių storis buvo 19,3 mm, kiaulaičių – 22,4 mm, o kastratų – 23,5 mm. Pagal ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotą
13 visus lenk÷ kiaulait÷s – 33,9 cm2 , arba 0,7 cm2 daugiau negu kuiliukų ir 3,8 cm2 daugiau negu kastratų (http://planetadisser.com/see/dis_69917.html).
S. Zgur, J. Urbas, В. Segula (1995) vykdę bandymus su švedų landrasais nustat÷, kad kuiliukai, pen÷ti iki 200 dienų amžiaus, pasižym÷jo mažesniu ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotu (37,9 cm2 ), lyginant su kiaulait÷mis (40,6 cm2) ir kastratais (41,1 cm2) (Zgur et al., 1995).
Panašius savo bandymų rezultatus skelb÷ ir B.C. Hansen, A. J. Lewis (1993) – kiaulait÷s, jų bandymuose, pasižym÷jo geresniais m÷sinių savybių rodikliais, lyginant su kuiliukais ir kastratais. Esant vienodam nugaros lašinių storiui ties 10 šonkauliu (27 mm), kiaulaičių skerdenos išeiga 2,3 proc., ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 1,8 cm2 buvo didesni negu kuiliukų, o raumeningumas 0,3 proc. buvo didesnis negu kuiliukų ir 2,4 proc. negu kastratų (Hansen et al., 1993).
Panašius rezultatus gavo autoriai, tyrę kuiliukų, kastratų ir kiaulaičių, skerstų 6,5–7 m÷nesių ir atitinkamai sv÷rusių 92, 91 ir 88 kg, skerdenų kokybę. Jie nustat÷, kad kuiliukų skerdenose buvo mažiau poodinių riebalų negu kastratų ir kiaulaičių skerdenose (atitinkamai 6,79 ir 3,64 proc. mažiau), bet buvo daugiau raumenų (atitinkamai 4,15 ir 1,89 proc. daugiau) ir kaulų (2,63 ir 1,76 proc. daugiau). Kastratai pasižym÷jo didžiausia skerdenos išeiga (61,7 proc.), kuri 1,34 proc. buvo didesn÷ nei kiaulaičių ir 5,2 proc. nei kuiliukų (http://planetadisser.com/see/dis_69917.html).
1.3. Lyties įtaka kiaulienos kokybei
Raumeninis audinys – svarbiausias m÷sos struktūrinis komponentas. Apie 80 proc. raumeninio audinio sausųjų medžiagų sudaro baltymai. Jie skiriasi aminorūgščių sud÷timi, savyb÷mis bei biologine verte. Raumeninio audinio baltymų būkl÷ daro įtaką m÷sos konsistencijai, spalvai, vandens surišimo, emulgavimo savyb÷ms, turi lemiamą reikšmę m÷sos maistinei vertei, fizikiniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinio proceso metu.
M÷sos riebalai – žmogaus organizmui būtinų nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis. Be to, riebalai padidina m÷sos energetinę vertę, pagerina maisto skonį bei jo kulinarines savybes, turi riebaluose tirpių vitaminų, taip pat palengvina šios grup÷s vitaminų įsisavinimą (Skimundris, 2000; Fischer, 2002). Kuiliukų m÷soje tarpraumeninių riebalų 1,3 proc. yra mažiau negu kastratų m÷soje. Panašūs
rezultatai gaunami lyginant kiaulaičių ir kastratų m÷sos pavyzdžius
14 Cheminei sud÷čiai įtakos turi ir audiniuose vykstantys pakitimai, kuriuos įtakoja žaliavoje esančių fermentų, mikroorganizmų veikla, oro deguonies poveikis, kiti veiksniai (Skimundris, 2000; Fischer, 2002).
Kastruotų gyvulių m÷sa yra minkštesn÷s konsistencijos, joje daugiau tarpraumeninių riebalų, mažiau jungiamojo audinio. Kai kurių gyvulių rūšių patinų m÷sa turi nemalonų specifinį kvapą, tod÷l jų skerdena realizacijon neišleidžiama (Skimundris, 2000). Tuo pasižymi kuilių m÷sa. „Kuilio“ kvapas – tai nemalonus iš lytiškai subrendusių nekastruotų kuilių gautos kiaulienos ar iš jos pagamintų kiaulienos produktų kvapas ar skonis (European Medicines Agency, 2010). Teigiama, kad nemalonų „kuilio“ kvapą turi tik 2–3 proc. nekastruotų individų (Vaarst et al., 2003). Kiaulaičių m÷sa neturi aštraus, specifinio kvapo, būdingo nekastruotų patinų m÷sai.
„Kuilio“ kvapą sukelia tokie junginiai, kaip kuilių s÷klid÷se gaminamas androstenonas ir skatolas – medžiaga, kuri gaminama visų kiaulių žarnyne, bet yra linkusi kauptis nekastruotų kuilių riebaluose (European Medicines Agency, 2010).
Nekastruotų patinų m÷sa turi daugiau baltymų, vandenyje tirpių ekstraktinių medžiagų, bet yra mažiau kaloringa, kadangi turi mažiau tarpraumeninių riebalų, jų vietoje yra daugiau jungiamojo audinio, tod÷l yra kietesn÷s konsistencijos ir d÷l to sunkiau virškinama. M÷sos spalva tamsi. Nekastruotų patinų m÷soje yra apie 20 proc. daugiau dr÷gm÷s nei kastratų (Brunscheid et al., 1999; Philips et al., 2001; http://www.dissercat.com/content/kliniko-eksperimentalnoe-obosnovanie-sposoba-kastratsii-khryakov-pri-operativnom-dostupe-v-p).
Patelių m÷sa yra šviesesn÷s spalvos, minkštesn÷s konsistencijos. Skirtingų lyčių gyvulių m÷sos kokyb÷s skirtumai tampa labai pastebimi did÷jant jų amžiui. Lyginant su kastratų, kiaulaičių m÷soje yra daugiau proteinų. Kiaulaičių ir kuiliukų m÷soje skiriasi ir vandens kiekis. Pagal ph lygį ir mineralinių medžiagų kiekį m÷soje, ryškių skirtumų tarp kiaulaičių, kuiliukų ir kastratų nenustatyta (Nurnberg et al., 1993, Wood, 1994).
1.4. Kastracija ir jos įtaka vyriškos lyties individams
Nekastruoti patinai, esant geroms laikymo ir š÷rimo sąlygoms, auga ir vystosi geriau už kastruotus. Tačiau, ne visus produktyviuosius gyvūnus, ekonominiu ir ūkiniu požiūriu verta palikti nekastruotus (http://www.dissercat.com/content/kliniko-eksperimentalnoe-obosnovanie-sposoba-kastratsii-khryakov-pri-operativnom-dostupe-v-p).
15 Iki 2010 m., vadovaujantis Europos konvencija d÷l ūkin÷s paskirties gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 40-1293), Europos konvencija d÷l namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839), Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), siekdamas įgyvendinti Ūkin÷s paskirties gyvūnų gerov÷s reikalavimų, patvirtintų Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. geguž÷s 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974), 26 punktą, Kiaulių laikymo reikalavimų, patvirtintų Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2000, Nr. 110-3562; 2003, Nr. 9-334), 5.8 ir 5.9 punktus ir Dedeklių vištų laikymo reikalavimų, patvirtintų Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. B1-64 (Žin., 2003, Nr. 9-333), 1.8 punktą pas mus ir ES šalyse buvo leidžiama fizin÷ kuiliukų kastracija. Nustatytais metodais buvo galima kastruoti visų rūšių gyvūnus. Buvo draudžiama kastruoti patinus ant s÷klidžių kapšelio kaklelio uždedant audinius spaudžiančius elastinius žiedus (LR įsakymas Nr. B1 – 50, 2007) .
Nekastruoti kuiliai dažnai kovoja ir daro žalą vienas kitam. Kastruotus kuilius galima lengviau valdyti. Kastruotų kuiliukų m÷soje daugiau riebalų, ji neturi stipraus kvapo. Jauni kuiliukai buvo kastruojami nuo 2 iki 3 savaičių amžiaus (http://www.fao.org/docrep/t0690e/t0690e06.htm).
Nuo 2010 m. chirurgin÷ kastracija uždrausta. ES šalyse ir Lietuvoje dabar leidžiama tik chemin÷ kastracija, kuri atliekama atitinkamų preparatų injekcijų pagalba. Dažniausiai tam naudojami imunologiniai preparatai (http://www.fao.org/docrep/t0690e/t0690e06.htm).
Eil÷je kuiliams skirtų imunologinių preparatų naudojama veiklioji medžiaga – gonadotropiną atpalaiduojančio veiksnio (GnAV) analogo ir baltymo junginys (European Medicines Agency, 2010).
Imunologiniai preparatai kuiliams naudojami kaip fizin÷s kastracijos (s÷klidžių šalinimo) alternatyva, siekiant sumažinti nemalonų m÷sos skonį ir kvapą lemiančių junginių kiekį. Jauniems kuiliams dažniausiai švirkščiamos dvi vadinamosios vakcinos doz÷s: pirmą kartą apie 8 savaičių amžiaus, antrąją kartą – likus 4–6 savait÷ms iki skerdimo. Įtarus neteisingą dozavimą, gyvulį būtina nedelsiant vakcinuoti pakartotinai.
Preparatą reikia švirkšti po oda kaklo srityje, tuoj už ausies
(http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/EU095.pdf).
Vienas iš tokių preparatų, naudojamų kuilių cheminei kastracijai, yra Improvac. Tai imunologinis preparatas, kurio veikimo mechanizmas panašus į vakcinos (jis skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus). Vaisto veiklioji medžiaga yra gonadotropiną atpalaiduojančio veiksnio (GnAV) analogas, sujungtas su baltymu nešikliu, gaunamu iš bakterijos Corynebacterium diphtheriae. Gonadotropiną atpalaiduojantis veiksnys palaiko kuilio s÷klidžių veiklą. Kuiliui
16 sušvirkštus Improvac, jo imunin÷ sistema atpažįsta sintetinį gonadotropiną atpalaiduojantį veiksnį kaip svetimkūnį ir pradeda gaminti jį veikiančius antikūnus. Šie antikūnai gali prisijungti prie natūralaus gonadotropiną atpalaiduojančio veiksnio ir nuslopinti jo poveikį. Taip vaistas mažina lytinių hormonų, taip pat s÷klid÷se gaminamo androstenono, gamybą. Androstenonas yra viena pagrindinių kuilio kvapą sukeliančių medžiagų. Sumaž÷jus lytinių hormonų kiekiui, kepenys gali veiksmingiau išvalyti kuilio organizmą nuo skatolo, sumažindamos jo kiekį. Skatolas yra kita svarbi medžiaga, sukelianti nemalonų kuilio kvapą. Improvac sud÷tyje taip pat yra adjuvanto (iš cukraus gaunamo elemento dekstrano). Baltymas nešiklis ir adjuvantas skatina geresnį organizmo atsaką (European Medicines Agency, 2010).
Improvac negalima naudoti kiaulių patel÷ms arba veisliniams kuiliams (European Medicines Agency, 2010).
1.5. Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sinių savybių vertinimo metodai ir jų reikšm÷ produktyvumo gerinime
1.5.1. Kontrolinis pen÷jimas ir skerdimas
Kontrolinio pen÷jimo tikslas – išryškinti kiaulių augimo ir m÷sinių savybių genetinį potencialą esant vienodoms š÷rimo ir laikymo sąlygoms, įvertinti kuilius bei paršavedes pagal palikuonių kokybę (De Vries, Kanis, 1994; Merks et al., 1997).
Kuilius ir paršavedes pagal palikuonių pen÷jimosi ir m÷sines savybes bei raumeningumą įvertina vienintel÷ Lietuvoje Valstybin÷ kiaulių veislininkyst÷s stotis, esanti Baisogaloje, kurioje 2009 metais buvo įvertinta 138 kuiliai ir 1412 paršaved÷s (Kiaulių veislininkyst÷ 2009 m., 2010).
Paršelių atrinkimas, jų kontrolinis pen÷jimas (nuo 30 iki 95 kg mas÷s) ir skerdenų vertinimas šiuo metu šalyje atliekamas pagal Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie Žem÷s ūkio ministerijos 2010 m. patvirtintą metodiką (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010). Kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal trijų su juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršaved÷ – pagal jos pačios vados 4 paršelius. Kuiliai pagal palikuonių pen÷jimosi ir m÷sines savybes bei raumeningumą vertinami iki jiems sueina 24 m÷nesiai. Paršelių skaičius iš lizdo neribojimas, tik prieauglio santykis tarp lyčių negali būti didesnis už 20 proc. (7:5).
Vertinami grynaveisliai ir hibridiniai paršeliai, gauti mišrinant skirtingų veislių gyvulius. Iš palikuonių nustatomas heteroz÷s efektyvumas mišrinant skirtingas veisles. Atrenkamas 55–60 dienų
17 prieauglis, artimas vidutinei lizdo peršelių masei. Į kontrolinio pen÷jimo stotį atvežamas ne vyresnis kaip 85 dienų, prieš 14 dienų vakcinuotas nuo maro ir raudonlig÷s. Paršelius kontroliniam pen÷jimui atrenka VKVS kontrol÷s asistentas, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.
Kontroliniam pen÷jimui atrenkami paršeliai:
paršavedžių, kurių vadoje iki atjunkomo amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 d. ir turi sverti ne daugiau kaip 27 kg (Stanišauskien÷, 2007). Atrenkamų paršelių mas÷ turi atitikti vidutinę lizdo paršelio masę, o tarpusavio paršelių mas÷s skirtumas neturi viršyti 4 kg;
atrenkamos dvi kiaulait÷s ir du kastratai. Išimtinais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulait÷s ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulait÷ (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010). Kontrolinio pen÷jimo tiksli pašarų apskaita pradedama, kai paršeliai pasiekia 30 kg gyvo gyvulio mas÷s ir yra ne vyresni kaip 90 dienų amžiaus (Kiaulių veislininkyst÷ 2009 m., 2010). Kad vertinimas būtų tikslus, prieauglis turi būti auginamas vienodomis optimaliomis sąlygomis. Tod÷l tvartuose turi būti įrengtos šildomos grindys, automatin÷ š÷rimo sistema. Kontrolinio pen÷jimo tvartuose turi būti ne mažesn÷ kaip 18 – 200 C temperatūra, o santykin÷ oro dr÷gm÷ – ne didesn÷ kaip 70 proc. Pen÷jimas vyksta etapais laikantis principo “viskas užimta – viskas laisva”.
Kontroliniam pen÷jimui atrinkti paršeliai VKVS paleidžiami į išplautus, išdezinfekuotus gardus – tvartų ketvirčius. Jei vieno lizdo paršeliai laikomi bendrame garde, užpildoma gardo kortel÷ ir š÷rimo žiniaraštis. Jei paršeliai laikomi po vieną, gardo kortel÷ ir š÷rimo žiniaraštis pildomas kiekvienam (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010).
Jie šeriami vienodos sud÷ties sausais kombinuotaisiais pašarais. Visi duomenys apie su÷stų pašarų kiekius taip pat kaupiami kompiuterin÷se programose, kad po to būtų galima apskaičiuoti pašarų sąnaudas (Stanišauskien÷, 2007).
Tarp pen÷jimo etapų reikia padaryti 10 dienų pertrauką sanitariniam sekcijų paruošimui. Prieauglio pen÷jimui naudojamas kombinuotas, subalansuotas pagal aminorūgščių kiekį, pašaras. Tokio pašaro 1kg yra apie 12,9 MJ/AE ir 16,7 proc. proteinų. Reikia steb÷ti, kad penima kiaul÷ neviršytų 105 kg svorio. Kai prieauglis pasiekia 95–105kg masę, prieauglis skerdžiamas ir atliekamas kontrolinis skerdimas – m÷sinių savybių įvertinimas pagal 18 rodiklių. Taip pat ultragarsu nustatomas lašinių storis ir raumeningumas.
Balais įvertinus visus gautus kontrolinio pen÷jimo ir skerdimo rezultatus, nustatomas selekcinis indeksas: kuo jis didesnis, tuo gyvulys geresnis. Įvertinimo duomenys tuoj pat siunčiami
18 gyvulių savininkams. Tai užtrunka apie savaitę po kuilio ar paršaved÷s įvertinimo. Be to, veislinių kiaulių auginimo ūkiams nuolat siunčiami dešimties geriausiai įvertintų gyvulių sąrašai. Beje, kiaulių produktyvumo gerinimo procese svarbesnis vaidmuo tenka kuiliui, o ne paršavedei.
VKVS apibendrintus metinius paršavedžių ir kuilių įvertinimo pagal palikuonių pen÷jimosi ir m÷sines savybes bei raumeningumą rezultatus skelbia apyskaitose iki būsimų metų kovo 1 dienos ir pateikia Žem÷s ūkio ministerijai, VGVPT, kiekvienam veislinių kiaulių augintojui, mokslo ir mokymo institucijoms. Kitos suinteresuotos institucijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys apyskaitas gali gauti pagal sutartis su VKVS. Veislinių gyvulių augintojai ir kitos organizacijos gali naudotis apyskaitų duomenimis, nurodydami duomenų šaltinį (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010).
Palikuonių vertinimas pagal pen÷jimosi ir m÷sines savybes parodo kuilio ir paršaved÷s tinkamumą veislei. Tik vykdant kuilių ir paršavedžių atranką pagal palikuonis, ger÷ja veislynuose laikomų kiaulių veislių m÷sin÷s ir pen÷jimosi savyb÷s. Tai svarbus momentas veislinio prieauglio realizavime, kadangi pagrindinis selekcijos tikslas – spartus augimas, reikalaujantis mažų pašaro sąnaudų priesvoriui gauti, didelis raumeningumas, gera skerdenos kokyb÷ (Kiaulių veislininkyst÷ 2006 m., 2007).
Kadangi kontroliniam pen÷jimui pristatomi abiejų lyčių individai, esant identiškoms laikymo sąlygoms galima išryškinti produktyvumo skirtumus tarp lyčių. Kontrolinio pen÷jimo duomenys yra puiki analizuojamoji medžiaga, siekiant išsiaiškinti atskirų veislių pen÷jimosi bei m÷sinių savybių rodiklių skirtumus, priklausomai nuo lyties.
1.5.2. Fenotipinis veislinio kiaulių prieauglio vertinimas
Sparčiai did÷jant kokybiškos kiaulienos paklausai, bei siekiant efektyviai gerinti kiaulių produktyvumą, kuiliukų kontrolinio auginimo stotyse (eleveruose) ir kiaulių veislynuose pasaulyje plačiai taikomas prieauglio fenotipinis vertinimas ultragarso prietaisais (De Vries, Kanis, 1994; Merks et al., 1997).
Kiaulių nugaros lašinių storiui matuoti ir raumeningumo procentui nustatyti Lietuvoje ir pasaulyje naudojamas danų gamybos ultragarso aparatas Piglog 105 (1 pav.) (Piglog 105 Users Guide, 1991; Michalska et al., 2000; Somelar et al., 2000; Stojic et al., 2000; Vege et al., 2000).
Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą veislynuose nustato Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties (VKVS) kontrol÷s asistentas (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010).
19 1 pav. Ultragarso aparatas Piglog 105 (www.varkensstamboek.be/images/piglogMeter.jpg)
Šiuo prietaisu vertinamas 5–7 m÷n. ir 85–110 kg pasiekęs veislinis prieauglis. Prieš nustatant prieauglio raumeningumą, į ultragarsinio matavimo prietaisą įrašomas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir gyvasis svoris kg matavimo metu. Nugaros lašinių storis (mm), raumens storis (mm) ir raumenų kiekis (proc.) nustatomi dviejuose nugaros taškuose:
1) ties 3–4 juosmens slanksteliu (už paskutinio šonkaulio) 7 cm į šoną nuo nugaros vidurio linijos (FAT1) (A);
2) 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilv÷s nuo vidurin÷s nugaros linijos (FAT2) (B). Šioje vietoje taip pat nustatomas ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2010; Piglog 105 Users Guide, 1991).
Matavimo vietos parodytos 2 paveiksle.
2 pav. Nugaros lašinių storio matavimo taškai (Kiaulių veislininkyst÷ 2009 m., 2010)
Prieš matavimą abu taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaul÷ms judant ir susitraukiant raumenims, kinta jų lašinių ir raumenų pad÷tis, tod÷l gyvuliai matuojami specialiame gardelyje, jiems stovint (3 pav.). Lašinių storiui pamatuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5
20 sekundes, o raumeniui – 10 sekundžių (Razmait÷, 2003).
3 pav. Fenotipinis raumeningumo vertinimas aparatu Piglog 105 (www.varkensstamboek.be/images/piglogMeter.jpg)
Minimalūs reikalavimai pagal raumeningumą, atrenkant veislinį prieauglį savo bandos pakeitimui, yra:
pirmosios veislių grup÷s kiaul÷ms (Lietuvos baltosios, Didžiosios baltosios ir Jorkšyrai, išskyrus genofondines – Lietuvos vietines ir senojo genotipo Lietuvos baltąsias) – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislin÷ms kiaulait÷ms ne mažiau kaip 53 proc. raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 55 proc. raumenų;
antrosios veislių grup÷s (Landrasų) kiaul÷ms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislin÷ms kiaulait÷ms ne mažiau kaip 54 proc. raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 57 proc. raumenų;
trečiosios veislių grup÷s kiaul÷ms (Diurokai, Pjetrenai, Hempšyrai bei jų mišrūnai su tarpine veisle) – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislin÷ms kiaulait÷ms ne mažiau kaip 56 proc. raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 58 proc. raumenų.
Atskirų veislių grupių skerdenų raumeningumo skirtumai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Motininių, tarpinių ir t÷vinių kiaulių veislių skerdenų palyginimas (Kiaulių veislininkyst÷ 2007 m., 2008).
21 Prieauglio raumeningumo duomenys įrašomi į VKVS informacijos sistemą. Prieauglis neatitinkantis veisl÷s reikalavimų, brokuojamas. Nustačius veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą, rodikliai gyvulio savininkui pranešami paštu, elektroniniu paštu ir gali būti paskelbiami VKVS interneto svetain÷je. Pranešimai išsiunčiami per 2 darbo dienas po atliktų matavimų ir duomenų apdorojimo.
Specializuotų m÷sinių veislių prieauglio raumeningumas trijų metų b÷gyje respublikoje buvo didžiausias, lyginant su kitomis veisl÷mis (2 lentel÷). Kaip gerą selekcijos rezultatą galima akcentuoti Lietuvos baltųjų veisl÷s prieauglio raumeningumą, kuris 2009 metais kiaulaičių buvo 56,5 proc., o kuiliukų – 56,8 proc.
Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties duomenimis, šalies veislynuose auginamas kiaulių prieauglis pagal raumeningumą, nustatytą aparatu Piglog 105, 2009 m. išsid÷st÷ tokia seka: Landrasai – 59 proc., Pjetr÷nai – 58,3 proc., Diurokai ir Landrasai – 58,1 proc., Jorkšyrai – 57,3 proc., Lietuvos baltosios – 56,5 proc. (Kiaulių veislininkyst÷ 2009 m., 2010).
2 lentel÷. Skirtingų veislių kiaulių raumeningumas, nustatytas aparatu Piglog 105 (Kiaulių veislininkyst÷ 2007 m., 2008; Kiaulių veislininkyst÷ 2008 m., 2009; Kiaulių veislininkyst÷ 2009 m., 2010)
2007 metai 2008 metai 2009 metai
Veisl÷ Lytis FAT
1 FAT 2 Raum. proc. FAT 1 FAT 2 Raum.
proc. FAT 1 FAT 2
Raum. proc. Kuiliukai 12,7 12,1 58,0 12,2 11,3 58,8 15,0 14,0 56,8 LB Kiaulait÷s 14,0 13,0 57,0 14,4 13,5 56,6 14,6 13,9 56,5 Kuiliukai 12,5 12,4 58,3 12,2 11,7 58,7 13,1 12,8 58,1 DB Kiaulait÷s 13,3 12,9 57,6 13,4 12,8 57,2 13,0 12,4 58,1 Kuiliukai 12,2 11,8 58,8 11,9 11,3 59,3 12,5 11,9 58,8 Jorkšyrai Kiaulait÷s 13,4 12,9 57,7 13,6 12,9 57,3 14,1 13,5 57,0 Kuiliukai 12,0 11,4 59,2 11,6 11,3 59,6 11,4 10,9 60,0 Landrasai Kiaulait÷s 12,5 11,8 58,5 12,7 12,1 58,6 12,5 11,8 58,9 Kuiliukai 12,6 12,1 58,6 12,8 12,3 57,8 12,9 12,2 58,2 Diurokai Kiaulait÷s 13,3 12,7 57,8 13,8 13,3 57,3 13,5 12,5 57,9 Kuiliukai 10,4 10,4 60,9 11,7 10,9 59,6 12,1 11,4 59,0 Pjetr÷nai Kiaulait÷s 12,4 11,8 59,0 12,6 11,9 58,5 13,0 12,4 58,2
22 1.6. Kiaulių š÷rimo ir laikymo organizavimas
Kiaulių išauginimo s÷km÷ ir jų produktyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip buvo organizuojama jų priežiūra ir š÷rimas nuo pirmųjų amžiaus dienų.
Pagrindinis ką tik gimusių paršelių pašaras yra paršaved÷s pienas. Jis turi visų būtinų maisto ir mineralinių medžiagų. Kadangi paršavedžių pieno sud÷tis po apsiparšiavimo labai greitai keičiasi, svarbu, kad kiekvienas ką tik gimęs paršelis gautų pakankamai krekenų. Tod÷l tuoj pat po apsiparšiavimo paršelius būtina prileisti prie paršaved÷s, kad jie gal÷tų žįsti (Juškien÷ ir kt., 2003).
Paršaved÷s pieningumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tik gimusių paršelių augimą (Boyd, Kensinger, 1998). Krekenos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių paršelių gyvybingumą. Jos yra būtinos paršelio žinduklio sveikatingumui ir mažam kritimo procentui užtikrinti. Krekenos užtikrina ne tik šių rodiklių išlaikymą, bet taip pat įtakoja penimių kiaulių sveikatingumą pen÷jimo metu iki skerdimo.
Krekenose yra daug baltymų, riebalų, vitaminų, laktoz÷s ir labai svarbių antikūnų. Jos gaminasi tik pirmąsias 24 val. po apsiparšiavimo. Paršeliai turi gauti krekenų per pirmąsias 24 val., kadangi imunoglobulinai į organizmą absorbuojami per žarnyno gleivin÷s sienelę, kuri po gimimo pra÷jus 24 val. užsidaro, kad apribotų imunoglobulinų absorbciją (Griffith, 2008).
Vyresni kaip trijų savaičių amžiaus paršeliai, apie pusę raciono maisto medžiagų ir energijos turi gauti su papildomais pašarais, tod÷l iki to laiko jie turi būti įpratinami juos ÷sti. Kuo greičiau paršeliai pripras ÷sti papildomą pašarą, tuo greičiau susiformuos jų virškinamasis traktas, jie geriau augs ir vystysis, nujunkymo metu bus didesnio svorio, sumaž÷s paršaved÷s svorio nuostoliai laktacijos metu. Paršelių papildomam š÷rimui naudojami savos gamybos sausų pašarų mišiniai arba pramoniniai visaverčiai kombinuotieji pašarai. Paršeliams žindukliams skirti pašarai turi būti lengvai virškinami ir įsisavinami.
Paršelių skrandis labai mažas, tod÷l juos papildomai šerti reikia dažnai (4 – 6 kartus per parą), vadovaujantis taisykle „po mažiau, bet dažniau“. Jokiu būdu neperšerti paršelių, kad nesumaž÷tų apetitas ir nesutriktų virškinimo veikla (Daunoras ir kt., 2008).
Šeriant paršelius papildomai, labai svarbu, kad loviai ar šertuv÷s būtų švarūs. Tuo tikslu juos būtina nuolat valyti, o vieną kartą per savaitę dezinfekuoti (Leikus, Norvilien÷, 2006).
Paršelių nujunkymas yra vienas iš technologinių procesų, sukeliančių jiems nemažą stresą. Nuo nujunkymo s÷km÷s priklauso tolimesni paršelių augimo rezultatai. Daugumoje kiaulių fermų nujunkymas sukelia daugiau streso nei tur÷tų, stipriai paveikia augimą ir netgi gali sukelti gaišimą. Tačiau, d÷l aukštų kontrol÷s standartų taikymo, kontroliuojant nujunkymo sukeliamą stresą, gali žymiai sumažinti nujunkymo sukeltus nuostolius ir pagerinti augimo rodiklius.
23 Svarbu, kad nujunkius nepasikeistų š÷rimo tipas. Tam yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio trukm÷ tur÷tų būti 14 d.
Nujunkyti paršeliai turi būti perkeliami į švarias, sausas patalpas, kur n÷ra skersv÷jų, o temperatūros svyravimai nedideli. Aplinkos temperatūra pirmą savaitę po nujunkymo tur÷tų būti 26–28 laipsniai. Palengva ją reik÷tų sumažinti iki 22–24 laipsnių 4–5 savaitę.
Viename garde gali būti laikoma 25–100 paršelių. Tačiau nerekomenduojama laikyti daugiau kaip 40 (Kavol÷lis, 2007).
Šeriant penimas kiaules, svarbiausia esant kuo mažesn÷ms pašarų sąnaudoms gauti kuo daugiau geros kokyb÷s skerdenos. Tod÷l kiaules reikia šerti taip, kad per parą jos priaugtų ne mažiau kaip 600–650 g (Juškien÷, 2003).
Penima intensyviai, nes tai ekonomiškiau ir gaunama mažiau riebalų turinti skerdena. Pen÷jimo pradžioje, iki 50 kg mas÷s, priaugimas tur÷tų būti 500–600 g, nuo 50 iki 70 kg svorio – 700–750 g ir nuo 70 iki 115 kg – 800–900 g per parą.
Paršų intensyvų augimą galima pasiekti tik šeriant juos kaloringais, gerai virškinamais pašarais. Stambiose fermose paršai penimi tik kombinuotaisiais visaverčiais pašarais. Smulkiuose ūkiuose dažnai naudojami savos gamybos pašarai, papildant juos baltymingais priedais, taip pat bulv÷s, pašariniai ir puscukriniai runkeliai, išrūgos, nugriebtas pienas.
3 lentel÷. Penimų kiaulių raciono struktūra, proc.
Penimos kiaul÷s
Pašarai m÷sin÷s, bekonin÷s iki 50
kg svorio m÷sin÷s, bekonin÷s didesnio kaip 50 kg svorio pusiau lašinin÷s ir lašinin÷s Koncentratai 80–100 75–100 70–100 Sultingieji 0–10 0–15 10–35 Stambieji 0–5 0–5 0–5 Gyvūniniai 0–10 0–10 –
Penimos kiaul÷s laikomos vienoje grup÷je, t.y. viename garde nuo jos suformavimo iki skerdimo. Labai svarbu, kad vienos grup÷s kiaulių mas÷ nesiskirtų daugiau kaip 10 proc.
Penimoms kiaul÷ms gali būti įrengiami įvairaus tipo gardai: daniškasis, švediškasis, ilgasis ir kt. Lietuvoje labiausiai paplitę daniškojo ir švediškojo tipo gardai.
24 Daniškojo tipo garduose prie š÷rimo tako įrengiami loviai, o prie jų – guoliaviet÷. Išsituštinimo aikštel÷ įrengiami už guoliaviet÷s, prie tvarto sienos. Tokie gardai ekonomiški ploto atžvilgiu, tačiau tinka tik šeriant sausu pašaru ir įrengiant girdytuvę išsituštinimo aikštel÷je.
Švediškojo tipo garduose prie š÷rimo tako įrengiami loviai, prie jų – š÷rimo – išsituštinimo aikštel÷, už jos – guoliaviet÷. Šie gardai patogūs tuo, kad kiaul÷s ÷da ir išsituština vienoje vietoje, tod÷l guoliaviet÷s švaresn÷s.
Ilgajame garde guoliaviet÷ ir išsituštinimo aikštel÷ įrengiamos prie lovio (Juškien÷ ir kt., 2003).
25 2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16 ).
Darbas atliktas 2009–2010 metais, Valstybin÷je kiaulių veislininkyst÷s stotyje, Baisogaloje. Tyrimams naudotos kiaulių veisl÷s ir gyvulių skaičius pateikiamas 4 lentel÷je.
4 lentel÷. Tyrimams naudotos kiaulių veisl÷s ir gyvulių skaičius
Kiaulių veisl÷ Kiaulait÷s
(n) Kastratai (n) Didžiosios baltosios 30 30 Jorkšyrai 30 30 Lietuvos baltosios 30 30 Landrasai 30 30 Pjetr÷nai 30 30
Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s įvertintos kontrolinio pen÷jimo ir skerdimo metodų pagalba, Kontrolinio pen÷jimo stotyje prie VKVS. Kontrol÷s laikotarpis – nuo 30 iki 90 kg (ne daugiau 95 kg). Vertinamas prieauglis laikytas grup÷mis, po 4 viename gardelyje. Laikymo ir š÷rimo sąlygos tiriamiems gyvuliams buvo vienodos.
Kontrolinio pen÷jimo metu, kada kiaul÷s pasiek÷ 85 kg svorį, ultragarso aparatu Piglog 105 buvo nustatytas jų raumeningumas (gyvoms).
Matavimo metu į ultragarsinio matavimo prietaisą buvo įrašytas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir gyvasis svoris kg. Nugaros lašinių storis (mm), ilgiausiojo nugaros raumens storis (mm) ir raumeningumas (proc.) nustatyti atlikus matavimus dviejuose nugaros taškuose:
1) ties 3–4 juosmens slanksteliu (už paskutinio šonkaulio) 7 cm į šoną nuo nugaros vidurio linijos (FAT1);
2) 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilv÷s nuo vidurin÷s nugaros linijos (FAT2). Šioje vietoje taip pat nustatytas ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm (Piglog 105 Users Guide, 1991).
26 Pasibaigus kontrol÷s laikotarpiui, t.y. kiaul÷ms pasiekus 90 kg, prieš kontrolinį skerdimą buvo įvertinti šie pen÷jimosi savybių rodikliai:
1. Amžius pasiekus 100 kg gyvąjį svorį (dienomis); 2. Vidutinis priesvoris per parą g;
3. Sunaudota p. v. 1 kg priaugti.
Kontrolinio skerdimo metu, skerdenų m÷sinių savybių vertinimas atliktas iš kair÷s skerdenos pusel÷s, pra÷jus 24 val. po skerdimo, skerdenas atv÷sinus 0 – +4º C temperatūroje. Įvertinti šie m÷sinių savybių rodikliai:
1. Skerdenos pusel÷s ilgis cm;
2. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas cm2; 3. Lašinių storis už paskutinio šonkaulio mm;
4. Kumpio svoris kg.
Rezultatai perskaičiuoti 100 kg naudojant sekančius koeficientus: 1. Skerdenos pusel÷s ilgiui – 0,2;
2. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotui – 0,1; 3. Kumpio svoriui – 0,1;
4. Lašinių storiui – 0,3.
Duomenys biometriškai apdoroti naudojantis Windows operacin÷s sistemos skaičiuokle Excel. Paskaičiuotas aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio vidurkio paklaida (m), aritmetinio vidurkio įvairavimo koeficientas (Cv). Patikimumo laipsnis (p) buvo nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys buvo laikomo statistiškai patikimais, kai p<0,05, o statistiškai nepatikimi, kai p>0,05 (Juozaitien÷, Kerzien÷, 2001).
27 3. TYRIMŲ REZULTATAI
Kiaulaičių ir kastratų kontrolinio pen÷jimo rezultatai pagal atskiras veisles pateikiami 5 lentel÷je.
5 lentel÷. Skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi savybių rodikliai Kiaulait÷s (n=30) Kastratai (n=30) Rodikliai Veisl÷ X Cv ±mx X Cv ±mx DB 156,43 9,23 2,63 155,81 7,88 2,24 J 172,38 5,81 1,83 172,37 6,75 2,12 LB 193,77 5,43 1,92 184,64* 5,53 1,86 P 189,28 9,14 3,16 172,53* 10,23 3,22 Amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvąjį svorį L 162,42 6,75 2,03 164,34 7,42 2,23 DB 875,93 10,72 17,15 926,57 13,52 22,87 J 816,33 10,63 15,85 811,77 12,79 18,95 LB 725,97 10,83 14,35 787,97 11,26 16,20 P 782,23 15,31 21,87 838,23 12,50 19,13 Vidutinis priesvoris per parą g L 866,70 12,93 20,40 883,17 16,72 20,95 DB 2,59 9,78 0,32 2,52 8,25 0,31 J 2,66 3,80 0,29 2,66 3,46 0,26 LB 2,81 6,69 0,24 2,70 5,54 0,22 P 2,75 7,67 0,65 2,78 9,98 0,70 Sunaudota p. v. 1 kg priaugti L 2,59 6,49 0,38 2,62 6,13 0,25
* duomenys statistiškai patikimi (p<0,05)
Išanalizavus skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi savybių rodiklius nustatyta, kad visų veislių (išskyrus Landrasus) kastratai 100 kg svorį pasiek÷ greičiau negu kiaulait÷s. Didžiausias brendimo greičio skirtumas tarp lyčių nustatytas Pjetrenų veisl÷je, kur kastratai 100 kg pasiek÷ 16,75 dienos greičiau (p<0,05) negu kiaulait÷s. Gan ryškus brendimo greičio skirtumas nustatytas ir tarp Lietuvos baltųjų veisl÷s kastratų ir kiaulaičių, kur kastratai 100 kg pasiek÷ 9,13 dienos greičiau (p<0,05) negu kiaulait÷s. Geriausia brendimo sparta, iš visų vertintų veislių, išsiskyr÷ Didžiųjų baltųjų kiaulait÷s ir kastratai. Šios veisl÷s kiaulait÷s 100 kg pasiek÷ net 37,34 dienos greičiau (p<0,05) negu Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulait÷s, o kastratai – 28,83 dienos greičiau (p<0,05) už Lietuvos baltųjų veisl÷s kastratus, kurių brendimo greitis buvo ilgiausias. Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaulaičių ir kastratų tarpusavio brendimo greičio skirtumai nebuvo ryškūs ir sudar÷ tik 0,62 dienos, t.y. tik tokia dalimi kastratai lenk÷ kiaulaites (duomenys statistiškai nepatikimi).
Įvertinus vidutinį priesvorį per parą, nustatyta, kad visų vertintų veislių (išskyrus Jorkšyrus) kastratai per parą priaugo daugiau negu kiaulait÷s. Didžiausias priesvorio per parą skirtumas tarp lyčių nustatytas Lietuvos baltųjų veisl÷je, kur kastratai per parą vidutiniškai priaugo 62,0 g daugiau
28 nei kiaulait÷s. Gan ryškūs šio rodiklio skirtumai tarp lyčių nustatyti ir Pjetrenų bei Didžiųjų baltųjų veisl÷se, kur kastratų priesvoriai buvo atitinkamai 56,0 ir 50,64 g didesni nei kiaulaičių (duomenys statistiškai nepatikimi). Jorkšyrų veisl÷s kiaulait÷s 4,56 g per parą priaugo daugiau nei kastratai ir šio rodiklio skirtumai tarp lyčių šioje veisl÷je buvo mažiausi. Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaulait÷s ir kastratai pagal priesvorį per parą buvo geriausi iš visų vertintų veislių: kiaulait÷s ir kastratai priaugo atitinkamai 149,96 ir 138,60 g daugiau už Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulaites ir kastratus, kurių priesvoris buvo mažiausias iš visų tiriamųjų veislių.
Įvertinus pašaro sąnaudas priesvoriui gauti nustatyta, kad Didžiųjų baltųjų ir Lietuvos baltųjų veislių kastratai atitinkamai 0,07 ir 0,11 p.v. sunaudojo mažiau negu tų pačių veislių kiaulait÷s. Pjetrenų ir Landrasų veislių kiaulaičių pašaro sąnaudos buvo analogiškai 0,03 p.v. mažesn÷s už tų pačių veislių kastratų. Jorkšyrų veisl÷je skirtumų tarp lyčių šio rodiklio atžvilgiu nenustatyta – kiaulait÷s ir kastratai 1 kg priaugimui sunaudojo po 2,66 p.v. Pagal pašaro sąnaudas Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaulait÷s ir kastratai v÷l buvo geriausi iš visų vertintų veislių: kastratai priesvoriui gauti sunaudojo 0,26 p.v. mažiau už Pjetrenų veisl÷s kastratus, kurių rodiklis buvo prasčiausias grup÷je, o kiaulait÷s – 0,22 p.v. mažiau už Lietuvos baltąsias, kurių rodiklis buvo prasčiausias grup÷je. Reikia pamin÷ti, kad Landrasų veisl÷s kiaulaičių pašaro sąnaudos priesvoriui gauti buvo tokios pačios, kaip ir Didžiųjų baltųjų, t.y. 2,59 p.v.
Išmatavus skerdenų puseles nustatyta, kad visų veislių (išskyrus Pjetrenus) kiaulaičių skerdenos buvo ilgesn÷s negu kastratų (6 lentel÷). Didžiausi skirtumai tarp lyčių nustatyti Landrasų veisl÷je, kur kiaulaičių skerdenos pusel÷s buvo 0,52 cm ilgesn÷s už kastratų (duomenys statistiškai nepatikimi). Mažiausiai skyr÷si Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulaičių ir kastratų skerdenų ilgis, kur 0,14 cm jos buvo ilgesn÷s kiaulaičių (duomenys statistiškai nepatikimi). Pjetr÷nų veisl÷s kastratų skerdenos pusel÷s buvo ilgesn÷s už kiaulaičių ir skirtumas sudar÷ 0,47 cm (duomenys statistiškai nepatikimi). Iš visų įvertintų veislių kiaulaičių ir kastratų ilgiausiomis skerdenomis išsiskyr÷ Landrasai. Šios veisl÷s kiaulaičių skerdenos pusel÷s buvo atitinkamai 4,72, o kastratų – 3,73 cm ilgesn÷s (p<0,05) už Pjetrenų, kurių skerdenos buvo trumpiausios iš visų tirtų veislių.
Išmatavus nugaros lašinių storį už paskutinio šonkaulio nustatyta, kad visų vertintų veislių (išskyrus Didžiąsias baltąsias) kiaulaičių lašiniai buvo plonesni negu kastratų. Didžiausi šio rodiklio skirtumai tarp lyčių nustatyti Pjetrenų veisl÷je, kur kiaulaičių nugaros lašinių storis už paskutinio šonkaulio buvo 5,65 mm mažesnis (p<0,05) nei kastratų. Mažiausias šio rodiklio skirtumas tarp lyčių nustatytas Landrasų veisl÷je, kur kiaulaičių lašiniai 0,27 mm buvo plonesni nei kastratų (duomenys statistiškai nepatikimi). Didžiųjų baltųjų veisl÷s kastratų lašinių storis 0,71 mm buvo mažesnis už kiaulaičių (duomenys statistiškai nepatikimi). Iš visų įvertintų veislių, Landrasų kastratų nugaros lašiniai už paskutinio šonkaulio buvo ploniausi – 6,86 mm plonesni už Pjetrenų,
29 kurių šis rodiklis buvo blogiausias grup÷je. Kiaulaičių tarpe geriausios buvo Jorkšyr÷s, kurių lašiniai 1,65 mm buvo plonesni už Pjetr÷nų veisl÷s kiaulaičių, kurių rezultatas buvo prasčiausias grup÷je.
Skerdenų m÷sinių savybių vertinimo rezultatai pateikiami 6 lentel÷je. 6 lentel÷. Skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų m÷sinių savybių rodikliai
Kiaulait÷s (n=30) Kastratai (n=30) Rodikliai Veisl÷ X Cv ±mx X Cv ±mx DB 98,75 1,79 0,32 98,43 1,71 0,31 J 98,69 1,60 0,29 98,52 1,43 0,26 LB 97,97 1,33 0,24 97,83 1,24 0,22 P 94,87 3,78 0,65 95,34 4,04 0,70 Skerdenos pusel÷s ilgis cm L 99,59* 2,08 0,38 99,07* 2,74 0,25 DB 16,17 15,18 0,45 15,46 16,52 0,47 J 14,82 15,54 0,42 16,41 20,81 0,62 LB 15,75 17,66 0,51 16,15 15,13 0,52 P 16,47* 25,34 0,76 22,12 23,46 0,95
Lašinių storis už paskutinio šonkaulio mm L 14,99 17,16 0,47 15,26 23,74 0,66 DB 37,82 18,79 1,30 37,44 13,25 0,91 J 41,41 8,89 0,67 40,76 9,50 0,71 LB 37,99 11,17 0,77 39,43* 12,50 0,90 P 41,81 11,62 0,89 39,20 17,53 1,25 Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas cm2 L 40,97 9,13 0,68 41,91* 8,51 0,65 DB 11,84 2,85 0,06 11,75 2,30 0,05 J 11,88 1,63 0,04 11,89 2,00 0,04 LB 11,77 2,50 0,05 11,83 1,98 0,04 P 12,06 5,51 0,12 11,94 5,44 0,12 Kumpio svoris kg L 12,00 1,76 0,04 11,95 2,05 0,04
* duomenys statistiškai patikimi (p<0,05)
Didžiųjų baltųjų, Jorkšyrų ir Pjetrenų veislių kiaulaičių ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas buvo didesnis negu kastratų. Didžiausi šio rodiklio skirtumai tarp lyčių buvo Pjetrenų veisl÷je, kur kiaulaičių ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas buvo 2,61 cm2 didesnis nei kastratų (duomenys statistiškai nepatikimi). Lietuvos baltųjų ir Landrasų kastratai šio rodiklio atžvilgiu buvo geresni už kiaulaites, atitinkamai 1,44 ir 0,94 cm2 (p<0,05). Landrasų veisl÷s kastratų ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas buvo didžiausias iš visų vertintų veislių, t.y. 4,47 cm2 didesnis (p<0,05) nei Didžiųjų baltųjų veisl÷s kastratų, kurių šis rodiklis buvo blogiausias grup÷je. Kiaulaičių tarpe pagal šį požymį išsiskyr÷ Pjetrenų veisl÷, kurių ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas buvo 3,99 cm2 didesnis (p<0,05) nei Didžiųjų baltųjų, tur÷jusių prasčiausią rezultatą grup÷je.
30 Ryškių kumpio svorio skirtumų tarp lyčių, vertintų veislių tarpe, nenustatyta. Didžiausiu kumpio svoriu pasižym÷jo Pjetrenų veisl÷s kiaulait÷s. Jų kumpis vidutiniškai sv÷r÷ 0,12 kg daugiau nei tos pačios veisl÷s kastratų ir 0,29 kg daugiau nei Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulaičių, kurių šis rodiklis buvo mažiausias grup÷je (duomenys statistiškai nepatikimi).
Raumeningumo, įvertinto ultragarso aparatu Piglog 105, duomenys pateikiami 7 lentel÷je
7 lentel÷. Skirtingų veislių kiaulaičių ir kastratų raumeningumas, nustatytas aparatu Piglog 105 Kiaulait÷s (n=30) Kastratai (n=30) Rodikliai Veisl÷ X Cv ±mx X Cv ±mx DB 15,87 16,45 0,48 15,40 14,43 0,41 J 13,70 21,53 0,54 14,93 23,85 0,36 LB 14,30* 17,24 0,45 17,40 15,21 1,16 P 13,53 15,12 0,37 15,43 20,61 0,65 FAT 1 L 14,80 16,87 0,46 14,37 26,52 0,57 DB 15,03 13,81 0,38 14,43 13,82 0,82 J 12,33 21,01 0,47 14,10 22,06 0,48 LB 13,63 18,91 0,47 15,77 16,46 0,47 P 13,07 13,77 0,33 15,57 18,07 0,98 FAT 2 L 13,63 17,81 0,44 13,63 25,65 0,58 DB 44,23 11,84 0,96 44,30 14,64 0,36 J 46,10 10,71 0,90 45,63 9,88 0,82 LB 45,13 12,01 0,99 46,30 11,61 0,98 P 47,60 14,19 1,23 49,67 14,49 1,31 Raumens storis, mm L 45,37 9,90 0,82 45,43 11,77 0,98 DB 55,07 3,94 0,04 55,44 3,63 0,37 J 57,36 4,48 0,47 55,93 5,66 0,58 LB 56,43 4,7 0,48 54,04 4,48 0,44 P 57,29 3,9 0,41 55,77 5,47 0,56 Raumeningumas proc. L 56,19 3,91 0,4 56,42 6,22 0,64
* duomenys statistiškai patikimi (p<0,05)
Aparato Piglog 105 duomenys parod÷, kad Jorkšyrų, Lietuvos baltųjų ir Pjetrenų veislių kiaulaičių lašinių storis Fat 1 ir Fat 2 taškuose, raumens storis (išskyrus Pjetrenus) bei raumeningumas buvo geresni negu kastratų. Didžiausi lašinių storio skirtumai Fat 1 taške nustatyti tarp Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulaičių ir kastratų, t.y. 3,1 mm (p<0,05) kiaulaičių lašinių storis šiame taške buvo mažesnis negu kastratų. Taške Fat 2 labiausiai skyr÷si Pjetrenų veisl÷s kiaulaičių ir kastratų rodikliai, t.y. kiaulaičių lašiniai šiame taške buvo 2,5 mm plonesni negu kastratų. Didžiausiu ilgiausiojo nugaros raumens storiu, bei jo storio skirtumu tarp kiaulaičių ir kastratų taip pat pasižym÷jo Pjetrenų veisl÷, t. y. kastratų raumens storis 2,07 mm buvo didesnis negu kiaulaičių
31 (duomenys statistiškai nepatikimi). Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulaičių ir kastratų raumeningumo skirtumas buvo didžiausias iš visų įvertintų veislių ir sudar÷ 2,35 proc., t.y. tokia dalimi kiaulait÷s buvo raumeningesn÷s negu kastratai. Didžiųjų baltųjų ir Landrasų veislių kastratai pagal turimus vertinimo duomenis buvo geresni už kiaulaites. Jų nugaros lašinių storis Fat 1 taške atitinkamai 0,47 ir 0,43 mm buvo mažesnis, raumeningumas 0,37 ir 0,23 proc. didesnis negu kiaulaičių. Fat 2 taške Didžiųjų baltųjų veisl÷s kastratų lašiniai buvo 0,6 mm plonesni negu kiaulaičių (duomenys statistiškai nepatikimi), o Landrasų veisl÷s kastratų ir kiaulaičių lašinių storis šiame taške buvo vienodas.
Bendri visų veislių kiaulaičių ir kastratų kontrolinio pen÷jimo rezultatai pateikiami 8 lentel÷je. 8 lentel÷. Lyties įtaka kiaulių pen÷jimosi savyb÷ms
Rodikliai Lytis X Cv ±mx Kiaulait÷s (n =150) 175,30 7,27 2,31 Amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvąjį svorį Kastratai (n =150) 169,90 7,56 2,34 Kiaulait÷s (n =150) 813,43 12,08 17,94 Vidutinis priesvoris per parą g Kastratai (n =150) 852,37 13,36 21,24 Kiaulait÷s (n =150) 2,68 6,89 0,03 Sunaudota p. v. 1 kg priaugti Kastratai (n =150) 2,66 6,67 0,03
Iš 8 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad kastratų pen÷jimosi rezultatai buvo geresni negu kiaulaičių. Kastratai 100 kg pasiek÷ 5,4 dienos greičiau, jų priesvoris per parą 38,94 g didesnis, o pašaro sąnaudos 1 kg priaugti 0,02 p.v. mažesn÷s negu kiaulaičių (duomenys statistiškai nepatikimi).
Atlikus kontrolinį skerdimą ir skerdenų vertinimą nustatyta, kad kiaulaičių m÷sinių savybių rodikliai buvo geresni už kastratų ( 9 lentel÷). Kiaulaičių skerdenos pusel÷s buvo 0,15 cm arba 0,16 proc. ilgesn÷s, lašiniai už paskutinio šonkaulio 1,96 mm arba 12,53 proc. plonesni, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 0,25 cm2 arba 0,62 proc. ir kumpio svoris 0,04 kg arba 0,34 proc. didesni negu kastratų (duomenys statistiškai nepatimi).
Visų vertintų veislių kiaulaičių ir kastratų bendri m÷sinių savybių rodikliai pateikiami 9 lentel÷je.
32 9 lentel÷. Lyties įtaka kiaulių m÷sin÷ms savyb÷ms
Rodikliai Lytis X Cv ±mx
Kiaulait÷s
(n =150) 97,97 2,11 0,38
Skerdenos
pusel÷s ilgis cm Kastratai
(n =150) 97,82 1,96 0,35
Kiaulait÷s
(n =150) 15,64 18,18 0,52
Lašinių storis už paskutinio šonkaulio mm Kastratai (n =150) 17,60 19,93 0,64 Kiaulait÷s (n =150) 40,00 11,92 0,86 Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas cm2 Kastratai (n =150) 39,75 12,28 0,88 Kiaulait÷s (n =150) 11,91 2,85 0,22 Kumpio svoris kg Kastratai (n =150) 11,87 2,75 0,06
Visų veislių kiaulaičių ir kastratų raumeningumas pateiktas 5 paveiksle.
5 pav. Kiaulaičių ir kastratų raumeningumo proc.
Visų vertintų veislių kiaulait÷s buvo raumeningesn÷s negu kastratai. Jų raumeningumas buvo 0,9 proc. didesnis negu kastratų.
33 4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad kontrolinio pen÷jimo metu visų veislių kastratai pen÷josi geriau negu kiaulait÷s. Kastratų brendimo greitis buvo intensyvesnis, priaugimas per parą didesnis ir pašaro sąnaudos mažesn÷s už bendrus visų veislių kiaulaičių rezultatus.
Nors kastratų pen÷jimosi rezultatai buvo geresni, jų skerdenų m÷sinių savybių rodikliai buvo žemesni negu kiaulaičių. Kiaulaičių skerdenos pusel÷s buvo ilgesn÷s, lašiniai plonesni, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas, kumpio svoris ir raumeningumas didesni negu kastratų. Mūsų gautus rezultatus patvirtina ir S. Zgur, J. Urbas, В. Segula, B.C. Hansen, A. J. Lewis autorių gauti rezultatai, kurie parod÷, kad kiaulait÷s pasižym÷jo mažesniu ilgiausio nugaros raumens skerspjūvio plotu (40,6 cm2), lyginant su kastratų (41,1 cm2), bei pasižym÷jo geresniais m÷sinių savybių rodikliais. Esant vienodam nugaros lašinių storiui ties 10 šonkauliu (27 mm), kiaulaičių skerdenos išeiga 2,3 proc., ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas 1,8 cm2 buvo didesni negu kuiliukų, o raumeningumas 2,4 proc. negu kastratų.
Ryškiausiai, analizuojant tarpveislinius kiaulaičių ir kastratų pen÷jimosi rodiklius, išsiskyr÷ vienintel÷ veisl÷ parodžiusi geriausius pen÷jimosi duomenis t.y. Didžiosios baltosios, kurių brendimo greitis buvo intensyviausias, priesvoris per parą didžiausias, o pašarų sąnaudos mažiausios. Šioje veisl÷je visi kastratų duomenys buvo geresni negu kiaulaičių. Tai sutapo su Klimo, Klimien÷s ir Rimkevičiaus (2009m.) atliktų tyrimų rezultatais, kurie parod÷, kad 100 kg svorį Didžiųjų baltųjų veisl÷s kastratai pasiek÷ 13–29 d. ankščiau nei kitų veislių prieauglis.
Ryškiausiai, analizuojant tarpveislinius kiaulaičių ir kastratų m÷sinių savybių rodiklius, išsiskyr÷ Landrasų veisl÷, kuri pasižym÷jo ilgiausiu skerdenos pusel÷s ilgiu, ploniausiais lašiniais, bei didžiausiu nugaros raumens skerspjūvio plotu. Šį kartą ilgiausiu skerdenos pusel÷s ilgiu ir ploniausiais lašiniais pasižym÷jo kiaulait÷s, o didžiausiu nugaros raumens skerspjūvio plotu – kastratai.
