LOPŠELIO-DARŽELIO „X“ 2015 - 2016 IR 2019-2020 METŲ VAIKŲ MAITINIMOSI ANALIZĖ ANALYSIS OF CHILDREN NUTRITION IN ”X“ KINDERGARTEN IN 2015-2016 AND 2019-2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Reda Šapalienė

LOPŠELIO-DARŽELIO „X“ 2015 - 2016 IR 2019-2020 METŲ

VAIKŲ MAITINIMOSI ANALIZĖ

ANALYSIS OF CHILDREN NUTRITION IN ”X“

KINDERGARTEN IN 2015-2016 AND 2019-2020

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lektorė Dr. Rasa Adomkienė Veterinarinės patobiologijos katedra

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lopšelio - darželio ,,X“ 2015 - 2016 ir 2019-2020 metų vaikų maitinimosi analizė“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

ĮVADAS ... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1.Mitybos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatai ir vystymuisi... 9

1.2.Maisto produktai ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje... 13

1.3.Rekomendacijos ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos režimui ... 17

1.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problemos šiuolaikinėje visuomenėje... 20

1.5. Reikalavimai vaikų maitinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose ... 25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 31

2.1. Tyrimo tikslas, metodai ir instrumentas... 31

2.2. Tiriamųjų demografinės charakteristikos... 33

3. TYRIMO REZULTATAI... 36 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 50 IŠVADOS... 53 REKOMENDACIJOS ... 54 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI... 60

SANTRAUKA

Lopšelio - darželio ,,X“ 2015 - 2016 ir 2019-2020 metų vaikų maitinimosi analizė Reda Šapalienė

Magistro baigiamasis darbas

Baigiamajame darbe analizuojama problema - kaip vykdomas vaikų maitinimas lopšelyje – darželyje, kokie pastebimi trūkumai ir kaip vaikų maitinimas pakito po 2018 m. sugriežtintos vaikų ugdymo įstaigose maitinimo tvarkos. Darbo tikslas - įvertinti vaikų maitinimą lopšelyje - darželyje ,,X“ 2015 - 2016 ir 2019-2020 metais ir palyginti gautus duomenis.

Darbe atliktas empirinis tyrimas – dvi „X“ lopšelio– darželio vaikų tėvų apklausos: 2015 - 2016 m. apklausiant 150 vaikų tėvų, ir 2019-2020 metais, apklausiant 136 vaikų tėvus.

Atlikus statistinę ir lyginamąją tyrimų rezultatų analizę, nustatyta, jog tėvų pateiktas vaikų maitinimo įstaigoje vertinimas 2019-2020 metais yra palankesnis negu 2015 - 2016 metais, bet vis dar pasigendama didesnės maisto produktų, ypač daržovių, baltyminių produktų įvairovės, kritiškai vertinamas skysčių suvartojimas lopšelyje – darželyje.

SUMMARY

Analysis of children nutrition in ”X“ kindergarten in 2015-2016 and 2019-2020 Reda Šapalienė

Master‘s Thesis

Problem analyzed in thesis – how the children nutrition is being performed in kindergarten, what are the disadvantages and how the children nutrition changed after legally restricted rules of children nutrition in education organizations in 2018. The goal of thesis – to evaluate children nutrition in “X” kindergarten in 2015-2016 and 2019-2020 and to compare data.

The empirical research was performed – two questionnaires of parents of children attending “X” kindergarten in 2015-2016 (150 parents were questioned) and in 2019-2020 (136 parents were questioned).

After the statistical analysis and comparative analysis of research results was performed, it was revealed that parents’ evaluation of children nutrition in kindergarten is more positive in 2019-2020 in comparison to 2015-2016, however the higher variety of food products is still missing, especially the variety of vegetables and protein foods, also the intake of liquids is being critically evaluated.

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Mityba yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatą lemiančių veiksnių. Būtent priešmokykliniame amžiuje formuojasi vaikų maitinimo įpročiai, šiame amžiuje vaikai sparčiai vystosi fiziškai, psichologiškai, protiškai, todėl svarbi pilnavertė racionali mityba (1). Dėl sveikatai nepalankios mitybos jau ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe atsiranda antsvoris, tai paskatina mokykliniame amžiuje atsirasti tokioms sveikatos problemoms kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, 2-ojo tipo cukrinis diabetas, virškinimo sistemos ligos (2). Be kita ko, prasta mityba vaikystėje yra susijusi su ,,didesne krūties, kiaušidžių, gimdos, inkstų ar žarnyno vėžinių susirgimų rizika vyresniame amžiuje, prastesnėmis jaunuolių pažintinėmis funkcijomis, blogesniais pasiekimais mokykloje, mažesnėmis išsilavinimo galimybėmis ir pajamomis jiems suaugus“ (3). V. Gerikienė, I, Kareivė (4) akcentuoja sveikos mitybos svarbą visuminei vaiko sveikatai, taip pat ir dantų būklei.

Vaikų lopšeliuose-darželiuose, darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, vaikai dieną praleidžia pagal įstaigos ar grupės parengtą, vaikų amžių ir poreikius atliepiančią dienotvarkę (5). Ikimokyklinio ugdymo įstaigose nustatytas ir vaikų mitybos režimas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką, kaip turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ugdymo įstaigose. 2011 metais išleistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (6) nustatė rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, koks turi būti vaikų maitinimo režimas, kaip turi būti įrengiamos ir prižiūrimos maisto ruošimo ir vaikų maitinimo patalpos. Ši tvarka buvo pakeista 2018 m., ypatingą dėmesį sutelkiant į patiekalų ruošimo rekomendacijas, atnaujintoje tvarkoje be kita ko numatyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti patiekiamas tik tą pačią dieną pagamintas maistas, jis turi būti įvairus, gaminamas naudojant maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams, draudžiama pateikti pervirtą, perkeptą, pridegintą maistą, negali būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų, ribojamas pridėtinio cukraus, druskos naudojimas, nustatytas minimalus maistinių skaidulų kiekis, reglamentuota baltymų, angliavandenių, daržovių kiekis patiekaluose ir jų pateikimo dažnumas (6, 22 str.). Kintant reikalavimams, svarbu vertinti, kaip keičiasi ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba. Todėl darbe nagrinėjama problema – kaip vykdomas vaikų maitinimas lopšelyje – darželyje, kokie pastebimi trūkumai ir kaip vaikų maitinimas pakito po 2018 m. sugriežtintos vaikų ugdymo įstaigose maitinimo tvarkos.

Temos ištyrimas mokslinėje literatūroje. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos namuose ypatumus tyrė Žalnieraitienė, Smolnikova (3), tyrimo rezultatai atskleidė, jog nors daugelyje šeimų

vaikai valgo reguliariai, per daug vartojam saldumynų, perdirbtų produktų, per mažai daržovių, grūdinių kultūrų.

Bartkevičiūtė, Barzda (7) pabrėžė, jog daug yra šeimų, kuriose požiūris į mitybą yra neracionalus, pavyzdžiui, vaikai valgo per mažai daržovių, mėgsta greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius ir nesilaiko mitybos režimo. Strukčinskaitė ir kt. (8) tyrė Klaipėdos rajono ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą šeimose, šio tyrimo rezultatai taip pat rodo per menką daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, žuvies vartojimą.

Panašūs tyrimų rezultatai nustatyti ir užsienio šalyse. Lenkijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog vienas iš penkių vaikų tyri antsvorio, ir tai siejama su per daug cukraus, riebalų, perdirbto maisto apimančia mityba, per mažu suvartojamų daržovių kiekiu (9), Taip pat per gausi, per riebi, per daug pridėtinio cukraus turinti mityba nustatyta ir Rumunijos ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe (10).

Tad galima teigti, jog tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse atlikti empiriniai tyrimai atskleidžia, jog šeimose didelė dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinami ne visai pagal rekomendacijas, jog esama vaikų mityba kelia riziką jų sveikatai. Itin svarbu, kad dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos, jie būtų maitinami atsižvelgiant į mitybos rekomendacijas.

Gerritsen ir kt. (11) tyrė, kaip vaikai maitinami ikimokyklinio ugdymo įstaigose Naujoje Zelandijoje. Šie autoriai tyrė ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų mitybą pagal savo sudarytą kriterijų sąrašą. Paaiškėjo, kad tik maža dalis įstaigų vaikus maitino pagal visus kriterijus. Panašius tyrimo rezultatus nustatė ir McGuire ir kt. (12), atlikę tyrimą Australijoje. Šių autorių nuomone, reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nustatymas galėtų pagerinti vaikų maitinimo padėtį. Pažymėtina, jog Lietuvoje šiuo metu yra gana konkrečios rekomendacijos patiekalų ruošimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vis tik atskirose įstaigose receptūros, be abejo, skiriasi.

Radzevičienė ir kt. (13) tyrė mitybos, sveikatos švietimo ir laisvalaikio sąsajas ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe ir nustatė, jog mityba susijusi su vaiko sveikata.

Birontienė (14) tyrė, kaip šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagoginis bendradarbiavimas veikia priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją suteikiant sveikatos žinias, formuojant sveikos gyvensenos vertybines nuostatas, įgūdžius ir gebėjimus. Svarbu ir toliau tirti, koks, tėvų nuomone, yra vaikų maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kad būtų galima numatyti ir vaikų maitinimo gerinimą.

Darbo tikslas – įvertinti vaikų maitinimą lopšelyje - darželyje ,,X“ 2015 - 2016 ir 2019-2020 metais ir palyginti gautus duomenis.

Darbo uždaviniai:

2. Išanalizuoti vaikų maitinimą lopšelyje – darželyje ,,X“ 2019-2020 metais;

3. Nustatyti vaikų maitinimo lopšelyje – darželyje ,,X“ trūkumus 2015 – 2016 metais; 4. Nustatyti vaikų maitinimo lopšelyje – darželyje ,,X“ trūkumus 2019-2020 metais. 5. Palyginti vaikų maitinimą ir trūkumus lopšelyje – darželyje ,,X“ skirtingais metais.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė; teisės aktų analizė; anketinė apklausa; statistinė analizė.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikos mitybos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje

Didelis šiuolaikinės visuomenės aktyvumas, urbanizacija, technologinis progresas ir kiti veiksniai lemia tai, kad vis mažiau dėmesio skiriama mitybos klausimams. Šiandieną, dirbančiam žmogui, kuris disponuoja vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis, yra prieinamas įvairus maistas, tačiau nuolatinė laiko stoka ir didelis užimtumas skatina žmones rinktis ir vartoti smarkiai apdirbtus, įvairiais cheminiais priedais pagardintus, skanius, tačiau ,,nesveikus“ maisto produktus, kurie nereikalauja specialaus paruošimo ir gali būti vartojami iš kart, ar su minimaliu apdirbimu, po jų įsigijimo. Ši tendencija yra paplitusi išsivysčiusiose šalyse, bei sparčiai plinta Lietuvoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse. Dėl kompleksinių priežasčių, nepaisant maisto įvairovės prieinamumo, daugelio žmonių mityba yra nesubalansuota, ,,nesveika“. Dar didesne problema tampa tai, kad netinkami mitybos įpročiai perduodami vaikams, didžiausia rizikos grupe tampa ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie pilnai priklausomi nuo tėvų požiūrio į mitybą, šeimoje susiformavusių mitybos įpročių. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, vadovaudamiesi principu ,,skanu - neskanu“ reikalauja iš tėvų pirkti nekokybišką, tačiau skanų maistą taip skatindami tėvus mažiau dėmesio skirti sveikos mitybos principams.

Analizuojant mokslinę literatūrą išskiriamos tokios sveikos mitybos sampratos interpretacijos (1 lentelė).

1 lentelė. Sveikos mitybos samprata (sudaryta autorės)

Autorius Samprata

V.Minina, ir kt. (15) Sveika mityba – mityba, reguliariai aprūpinanti organizmą reikiamomis medžiagomis.

J. M. Berger, ir kt. (16) Sveika mityba – tai maitinimasis laikantis nustatytų rekomendacijų, maisto dozavimo ir sudėties rekomendacijų, renkantis natūralų, mažai apdorotą maistą, vengiant greito maisto, pusfabrikačių ir saldumynų. V. Gudžinskienė (17) Sveika mityba – tai maitinimasis laikantis nustatytų rekomendacijų,

maisto dozavimo ir sudėties rekomendacijų.

C.A.Bisogni et al. (18) Sveiką mitybą apibrėžia kaip mitybos raciono ir režimo laikymąsi. L.Dregval, ir kt. (19) Sveikos mitybos pagrindas – šviežių vaisių ir daržovių kasdienis

vartojimas. D. J. Singh, J. Davidson

(20)

Sveika mityba - tai subalansuotas racionas iš natūralių ir kokybiškų produktų, kurie patenkina visus organizmo poreikius ir yra jam naudingi.

Frankel ir kt. (21) Sveika mityba – tai mityba, kuri užtikrina normalų augimą, vystymąsi ir žmogaus gyvybines funkcijas sąlygoja sveikatos stiprinimą ir susirgimų profilaktiką.

Analizuojant sveikos mitybos sampratą galima teigti, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, tačiau mokslinė šio termino samprata siejama su tinkamu maisto režimu ir kokybiškų, organizmui naudingų produktų naudojimu rekomenduojamomis proporcijomis. Šiuo atveju sveikais ir kokybiškais maisto produktais yra laikomi mažai perdirbti produktai, kurių sudėtyje yra mažai cheminių medžiagų, be priedų. Tokiu būdu sveika mityba yra sąmoningas žmogaus pasirinkimas grindžiamas griežta maisto kokybės ir vartojimo kontrole bei maitinimusi pagal tam tikrus principus ar sistemą. Е. В. Капусткина (22) nurodo, kad pirmųjų moksliškai pagrįstų sveikos mitybos sistemų buvo sukurta prieš 200 metų. Jos pagrindas santykis tarp organizmo gaunamų ir suvartojamų maistinių medžiagų; mitybos įvairovė, maiste esančių nepakeičiamų medžiagų vartojimas, taip pat metabolizmo nustatymas pagal amino rūgščių, riebalų rūgščių, monosacharidų, mineralų ir vitaminų koncentracijos lygį. XIX – XX a. buvo sukurta eilė sveikos mitybos principų ir sistemų. Daugelio jų pagrindu ir toliau išlieka subalansuota mityba.

Ankstyvojoje vaikystėje susiformavusius mitybos įpročius vėliau pakeisti yra sunku. Dėl to svarbu kad jau ankstyvoje vaikystėje vaikas būtų maitinamas įvairiomis daržovėmis, būtų vengiama greito maisto, saldumynų. Vaikas, pamėgęs daržoves vaikystėje, tikėtina, jas mėgs ir vėlesniame amžiuje (23).

V. M. Tiunov ir kt. (24) nurodo, kad subalansuota mityba vaikystėje padeda išvengti daugelio susirgimų susijusiu su netaisyklinga mityba, taip pat padeda pagerina vaikų fizinį ir intelektualinį vystymąsi. Tokiai nuomonei pritaria ir V. Gudžinskienė (17), kuri pažymi, kad mityba vaikystėje tiesiogiai daro didelę įtaką žmogaus sveikatos formavimuisi ir būklei visą gyvenimą. Nustatyta, kad žmogaus sveikata užtikrinama vartojant tam tikrą kiekį maistinių medžiagų ir energijos. Sveikatai nepalankus yra tiek nepakankamas, tiek perteklinis maistinių medžiagų vartojimas, dėka to iškyla jų normavimo poreikis atsižvelgiant į organizmo poreikius (25). Vaikai, valgydami sveiką, gerą maistą gaus visų tų medžiagų, kurios sudaro žmogaus organizmo audinius: baltymų, riebalų, angliavandenių, druskų, vitaminų, vandens. Valgymo metu lavėja smulkieji raumenys (17). Mažai daržovių, bet daug vaisvandenių bei greito maisto vartojantys vaikai dažniau kenčia nuo virškinimo sutrikimų bei dažniau patiria alergines reakcijas (13).

V. Gerikienė, I. Kareivė (4) atlikusios empirinį tyrimą nustatė, jog neracionali mityba, vaisvandenių gėrimas vietoje vandens, cukraus ir saldumynų vartojimas susijęs su didesniu dantų ėduonies paplitimu ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Be kita ko nustatyta, jog daugiau cukraus apimanti, neracionali mamų mityba taip pat susijusi su didesniu ėduonies paplitimu. Tad tėvų mitybos įpročiai lemia ir vaikų mitybos įpročius bei jų nulemtas sveikatos problemas. Prasta mityba yra ir vėžinių susirgimų rizikos veiksnys. be to, visuomenės prasta mityba ir jos keliama rizika sveikatai yra ir našta visuomenei dėl sveikatos priežiūros sistemos išlaidų gydant ligas, kurių, esant sveikesnei visuomenės mitybai, galima būtų išvengti (23).

K. Žalnieraitienė, N. Smolnikova (3) įvardina tokias neracionalios mitybos rizikas vaikų sveikatai (2 lentelė).

2 lentelė. Neracionalios mitybos neigiamas poveikis vaikų sveikatai (sudaryta remiantis 3) Poveikio sritys Poveikio pasireiškimas

Poveikis augimui, raidai Dažniau būna žemesni už bendraamžius, prasčiau mokosi, prastesnės kognityvinės funkcijos, turi įtakos brendimo procesams

Poveikis bendrai sveikatai Dažniau serga Didesnė vėžio rizika

vėlesniame amžiuje

Netinkama mityba siejama su didesne krūties, kiaušidžių, gimdos, inkstų ar žarnyno vėžinių susirgimų rizika vyresniame amžiuje

Didesnė atskirų sričių ligų rizika

Skydliaukės sutrikimai (jodo trūkumas), karieso rizika (vartojant saldumynus, dėl floro trūkumo), anemija (dėl geležies, B12 vitamino trūkumo), virškinimo sistemos ligos, didėja cholesterolio kiekis, vystosi išeminė širdies liga, osteoporozė

Remiantis K. F. Michaelsen ir kt. (26) galima teigti, kad dėl spartaus augimo procesų ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalinga energija ir maistinės medžiagos, kurios sudaro elementarių veiksnių visumą užtikrinant vaiko dinamišką vystymąsi ir pusiausvyrą tarp žmogaus kaip evoliucijos eigoje susiformavusios biologinės rūšies ir jį supančios aplinkos. Ši pusiausvyra yra nukreipta užtikrinti gyvybingumą ir rūšies išsaugojimą, o taip pat adaptacinio proceso palaikymą (25).

Apibendrinant analizuojamų autorių nuomones galima teigti, kad vaiko sveikata, jo augimas ir vystymasis glaudžiai susijęs su jo maitinimusi. V. Gudžinskienė (17) nurodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų racione labai svarbi subalansuota mityba, kuri šiame laikotarpyje užtikrina stabilų fizinį ir psichinį vystymąsi, savalaikį intelekto, imunobiologimės apsaugos ir kitų svarbių procesų formavimąsi. S. Burvytė ir kt. (27) nurodo, kad racionali ir subalansuota mityba lemia harmoningą ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą bei formuoja atsparumą nepalankiems išorinės aplinkos veiksniams.

Analizuojant K. F. Michaelsen ir kt. (26), WHO (28), galima išskirti šiuos subalansuotos mitybos principus (1 pav.).:

1 pav. Subalansuotos mitybos principai (sudaryta remiantis 26; 28)

Kiekybinio aprūpinimo principas skelbia, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko racione turėtų būti užtikrinamas pakankamas pagrindinių komponentų (baltymų, riebalų, angliavandenių, cheminių elementų, vitaminų) kiekis. Organizuojama subalansuota daugiakomponentė mityba turėtų užtikrinti tam tikrą kokybinę maistinių medžiagų sudėtį ir jų santykį. Fiziologinio mitybos pakankamumo užtikrinimo principas skelbią, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas gauna reikiamą kiekį ir atitinkamos kokybės maistą atsižvelgiant į jo fizines charakteristikas, amžių, gyvenimo būdą, aktyvumą. Mitybos disbalanso prevencija skirta užkirsti kelią vaikų persivalgymui, nesaikingam vienos rūšies maisto vartojimui ir t.t. V. M. Tiunov, ir kt. (24) pažymi, kad tinkamai organizuojama, sudaryta remiantis šiuolaikiniais moksliniais pagrindais, racionali subalansuota mityba yra vienas iš svarbiausių biologinių ir socialinių veiksnių, užtikrinančių maistinių medžiagų poreikį reikalingą organizmo augimui ir vystymuisi vaikystėje.

Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą subalansuotos mitybos užtikrinimo atsakomybė tenka jų tėvams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Kiekybinis aprūpinimas Subalansuota daugiakompo-nentė mityba Fiziologinis mitybos pakankamumas Mitybos pusiausvyros prevencija Žindymas kūdikystėje Principai

1.2. Maisto produktai ir svarbios maistinės medžiagos reikalingos

ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba turtų būti organizuojama užtikrinant kokybiškų produktų įvairovę, kurių vartojimas turėtų būti grindžiamas 2 – 6 metų vaikų sveikos mitybos piramide pateikiama 2 paveiksle.

2 pav. 2 – 6 metų vaikų sveikos mitybos piramidė (28)

Maisto piramidė sugrupuoja maisto produktus ir apibrėžia jų vartojimo dažnumą ir intensyvumą, kas yra labai svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes užtikrina pakankamą maistinių medžiagų gavimą su maistu. Kasdieniniame ikimokyklinio amžiaus vaiko racione svarbi vieta tenka grūdams ir iš jų pagamintiems produktams, kurie suteikia kūnui reikiamos energijos. D. J. Singh, J. Davidson (20) rekomenduoja į ikimokyklinio amžiaus vaikų racioną įtraukti kai kuriuos nesmulkintus grūdus, tokius kaip rudieji ryžiai, viso grūdo duona ar bandelė, avižos. Jie turi daug maistinių skaidulų ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo bei žarnyno ligų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad grūdai ir viso grūdo produktai prailgina sotumo jausmą (29).

Reikalavimų neatitinkanti neracionali mityba – tai kai nesilaikoma mitybos režimo, valgoma per mažai daržovių, vartojamas greitas maistas, saldūs ir riebūs užkandžiai, negeriama pakankamai vandens (4).

Ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų dažnai vartoti daržoves ir vaisius, nes juose yra daugybė mineralų, vitaminų, antioksidantų ir maistinių skaidulų, todėl jos yra naudingos sveikatai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per dieną reikia suvalgyti po penkias daržovių ir vaisių porcijas

(28). Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas yra būtinas normaliam vaiko vystymuisi, fizinei raidai, sveikatai, nes sumažina daugelio lėtinių ligų riziką (30).

Mėsa, žuvis, kiaušiniai turėtų būti vartojami saikingai. Galimos alternatyvos mėsai yra džiovintos pupelės, riešutai, sėklos ir sojų pupelių produktai. Šiuose maisto produktuose gausu baltymų ir geležies. Gaminant mėsos patiekalus ikimokyklinio amžiaus vaikams, turėtų būti naudojama liesa mėsa, išpjaustomi mėsos ar paukštienos riebalai, nuimama oda. Rekomenduojama riboti perdirbtus mėsos produktus, ypatingai dešros ir dešrelių gaminius, konservus, įvairiausius vyniotinius, kepsnius ir t.t. (17).

Pieno produktai turėtų būti vartojami kasdiena, tačiau saikingai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia apie 2 stiklines pieno per dieną (ne daugiau kaip 480 ml). Apskritai, jų kalcio poreikiui patenkinti pakanka nuo 360 iki 480 ml pieno. Vaikams, kurie vartoja didesnį kiekį kitų kalcio turinčių maisto produktų (pvz. jogurtų, varškės gaminių ir t.t.), pavyzdžiui, reikia mažiau pieno (20).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad jei gautų riekiamą kiekį svarbių maistinių medžiagų reikalingų jų augimui ir vystymuisi. Skiriamos tokios pagrindinės šių medžiagų grupės: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės druskos ir mikroelementai, vitaminai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos vertę sudaro balansas tarp reikiamo dienos kalorijų ir svarbių maistinių medžiagų kiekio. Baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai ir vanduo - tai yra pagrindinėms medžiagos reikalingos augančiam vaiko organizmui kiekvieną dieną (17). Reikiama maistinių medžiagų kiekio dienos norma pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė. Reikiama maistinių medžiagų kiekio dienos norma pagal ikimokyklinio amžiaus

vaikų grupes (sudaryta remiantis 28)

3 metai 4 – 6 metai 7 metai

Energija, kcal 1540 1970 2350

Baltymai, g 53 68 77

Riebalai, g 53 68 79

Angliavandeniai, g 212 272 335

Pagrindiniais baltymų šaltiniais yra mėsa, žuvis, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai (gyvuliniai baltymai), taip pat duona, grūdai, ankštiniai augalai ir daržovės (augaliniai baltymai). Baltymų trūkumas vaiko racione ne tik sulėtina normalų augimą ir vystymąsi, bet ir sumažina atsparumą infekcijoms ir kitiems neigiamiems išoriniams veiksniams. Todėl baltymai turėtų būti

nuolat įtraukiami į ikimokyklinio amžiaus vaikų racioną. Svarbu užtikrinti, kad baltymai būtų gerai pasisavinami ir pilnavertiškai naudojami organizmo ląstelėse bei audiniuose. Tam reikalingas pakankamas baltymų kiekis ir teisingas jų santykis su angliavandenių ir riebalų kiekiu. Palankiausias derinys yra 1 g baltymų 1 g riebalų ir 4 g angliavandenių (20). Pažymėtina, jog nors baltymai svarbūs vaiko augimui ir vystymuisi, bet per didelis baltymų kiekis yra pavojingas. Perteklius gali parūgštinti vaiko organizmą, apsunkinti kepenis bei inkstus, priversti išskirti papildomą kiekį azoto junginių. Ilgalaikis per didelis baltymų vartojimas vyresniame amžiuje gali prisidėti prie medžiagų apykaitos ligų, taip pat ir dėl padidėjusios homocisteino sintezės, kurios didelės koncentracijos vėliau išprovokuoja sklerotinius procesus. Per didelis baltymų vartojimas yra labai dažna mitybos klaida, pastebima daugybei žmonių grupių, įskaitant ikimokyklinio amžiaus vaikus (9). Svarbu pasirinkti sveikatai palankiausius baltymų šaltinius, pvz. liesą geležies turtingą mėsą, kalcio turinčius pieno produktus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingi natūralūs riebalai, pagrindiniai jų šaltiniai yra sviestas ir augalinis aliejus, grietinėlė, pienas, pieno produktai (grietinė, varškės sūris, lydytas sūris), taip pat mėsa, žuvis ir kt. Reikėtų riboti ar visiškai vengti riebalų gaunamu iš greito maisto, saldumynų, stipriai perdirbtų produktų (17). Analogiškos rekomendacijos taikytinos ir angliavandenių atžvilgiu.

Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai yra cukrus, jo yra visuose saldžiuose produktuose, įskaitant vaisius, konditerijos gaminius, daržoves, duoną, grūdus, piene esantį pieno cukrų. Angliavandenių vaidmuo yra ypač svarbus dėl didelio vaikų mobilumo ir fizinio aktyvumo. Didelis raumenų darbas reikalauja daug energijos, angliavandenių turinčio maisto (27). Rekomenduojama užtikrinti, kad reikiamą angliavandenių kiekį vaikas gautų vartodamas vaisius, daržoves, medų, pieno gaminius, duoną. Reikėtų riboti konditerijos gaminių, taip pat įvairiausių dirbtinių (vaikų mėgstamus guminukus, tirpias gumas ir t.t.) saldumynų vartojimą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų racione turėtų būti įtraukiami produktai aprūpinantys jų organizmą mineralinėmis druskomis ir mikroelementais, kurie yra būtina medžiaga organams, audiniams, ląstelėms ir jų komponentams. Mineralai yra suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į jų kiekį organizme: makroelementai (mineralinės druskos) (natrio, kalio, kalcio, fosforo, magnio, chloridų, sulfatų ir kt.) ir mikroelementai (geležis, varis, cinkas, chromas, manganas, jodas, fluoras, selenas ir kt.). Makroelementų kiekis organizme gali būti iki 1 kg., mikroelementų kiekis organizme neviršija dešimties ar šimtų miligramų. Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaiko mitybą atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas vitaminams, kurie yra organinės medžiagos, pasižyminčios dideliu biologiniu aktyvumu. Kadangi žmogaus organizmas jų nesintetina ar sintetina nepakankamas kiekis, vitaminai turi būti gaunam su maistu. Vitaminai yra nepakeičiami mitybos veiksniai (17). Pažymėtina, kad vitaminų kiekis produktuose yra daug mažesnis nei baltymų, riebalų ir

angliavandenių, todėl būtina nuolat stebėti, ar pakankamas kiekvieno vitamino kiekis yra kasdienėje ikimokyklinio amžiaus vaiko racione. Vitaminų įsisavinimo svarbą ikimokyklinio amžiaus vaiko raidoje pagrindžia tai, kad jie yra veiksmingi natūralūs fiziologinių ir biocheminių procesų reguliatoriai, užtikrinantys svarbiausių kūno funkcijų eigą, organų ir sistemų darbą. Nepakankamas vitaminų kiekis gali lemti jų nepakankamumą ikimokyklinio amžiaus vaiko organizme (20).

Natris (druska) yra dar vienas maisto komponentas, kurio per didelis suvartojimas yra labai žalingas. Natris padidina vandens sulaikymą sistemoje ir yra vienas iš veiksnių, lemiančių suaugusiųjų amžiaus arterinę hipertenziją. Reikėtų pabrėžti, kad vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai išlieka visą gyvenimą; Taigi, jei vaikas susiduria su druskos maistu, gali būti teikiama pirmenybė druskai ir vėlesniame amžiuje (20).

Dėl stipraus maisto kalcio trūkumo intensyvaus skeleto sistemos augimo metu gali atsirasti rachitas, taip pat mažas galutinis kaulinio audinio svoris, o tai savo ruožtu gali sukelti osteopeniją, ankstyvą osteoporozę arba padidėjusią kaulų lūžių riziką vyresniame amžiuje. Šiuos sutrikimus taip pat išprovokuoja netinkamas kalcio ir fosforo santykis, stebimas tiriamose dietose, taip pat per didelis natrio vartojimas, nes natris padidina kalcio išsiskyrimą su šlapimu, ypač laikantis mažai kalcio turinčių dietų (17; 9).

Mažas kalio kiekis rūgština organizmą, lėtina ląstelių oksidaciją ir trikdo neuromuskulines reakcijas. Kalbant apie hipertenziją, mažas kalio kiekis gali turėti tokį pat neigiamą poveikį kaip natrio perteklius (9).

Net nedideli geležies trūkumai lemia fizinės būklės sumažėjimą ir imuninės sistemos sutrikimus. Vaikams jie taip pat pablogina pažintinius gebėjimus ir trukdo mokytis, nes sutrinka neuromediatorių metabolizmas, deguonies pernešimas ir kaupimasis centrinėje nervų sistemoje. Dėl sunkesnių ir ilgalaikių geležies trūkumų atsiranda hemoglobino sintezės sutrikimai, anemija ir gleivinių pažeidimai, dėl to sutrinka kitų maistinių medžiagų įsisavinimas (9).

Cukrus turėtų būti vartojamas fragmentiškai, ne nuolat. Saldumynai dažnai vartojami kitų maistiniu požiūriu vertingų maisto produktų sąskaita ir dėl to gali trūkti vitaminų ir mineralų, ypač geležies ir kalcio. Didelis saldumynų vartojimas taip pat padidina vaikų dantų ėduonies riziką. Didelis sacharozės kiekis maiste gali kilti ir patiekiant grūdinius patiekalus, pvz. dribsnius, kuriuose yra daug cukraus, ar pieno produktus, kurie, tėvų supratimu, nepriklauso kategorijai „saldumynai“, yra traktuojami kaip maistingi, vertingi maisto produktai, rekomenduojami vaikams (9).

Apibendrinant, ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba turėtų būti organizuojama pagal sveikos mitybos piramidės rekomendacijas, į kasdieninį racioną įtraukiant grūdus ir iš jų pagamintus produktus, daržoves ir vaisius, sakingą pieno, mėsos, žuvies gaminių vartojimą, apribojant saldumynų vartojimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos vertę sudaro balansas tarp reikiamo dienos kalorijų ir svarbių maistinių medžiagų kiekio. Kasdieninis ikimokyklinio amžiaus vaikų

racionas turėtų būti sudarytas taip, kad aprūpintų jų organizmą baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis druskomis ir mikroelementais, vitaminais, taip pat svarbiais В, С, А, D, Е grupių vitaminais.

1.3. Rekomendacijos ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos režimui

Viena pagrindinių ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos rekomendacijų yra režimo užtikrinimas, kurio svarbą pabrėžia įvairūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai (25). Tinkamas mitybos režimas yra dalis sveikos mitybos sistemos. Vaikai privalo valdyti pusryčius, pietus, vakarienę, jų metu gauti maistingus, subalansuotus patiekalus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vaikai praleidžia visą dieną, itin svarbu u-tikrinti pilnavertę mitybą. Taip ugdymo įstaigos prisideda prie to, kad vaikams susiformuotų sveiko mitybos režimo įprotis (31).

Ikimokyklinio amžiaus vaikai sparčiai auga ir vystosi, jiems reikalingas didelis kiekis energijos. Dėl šios priežastis 2 – 6 metų vaikai turėtų valgyti 4 – 5 kartus per dieną, 3 kartai per dieną reguliarus maitinimas, 1 – 2 kartai užkandžiai. Patariama valgyti tomis pačiomis valandomis, tai skatina vaiką neužkandžiauti bet kur ir bet kada, o gerbti maistą ir valgymo procesą (27). Ankstyvoje vaikystėje labai svarbi subalansuota, reguliari mityba, kuri formuoja vaikų sveikos mitybos įpročius išliekančius tolimesniame gyvenime. Šiame etape labai svarbus vaidmuo tenka tėvams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (29).

V. M. Tiunov ir kt. (24) išskiria ir kitas svarbias ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos rekomendacijas:

 užtikrinami vaiko vartojamo maisto maistingumo poreikiai (fiziologinės vartojimo normos);  maisto vartojimo paskirstymas dienos bėgyje;

 užtikrinama vaiko vartojamo maisto įvairovė;

 naudojami tinkami maisto paruošimo būdai, užtikrinamas tinkamas maisto skonis.

Daugelis autorių įvardintų rekomendacijų yra tiesiogiai susijusios su ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos režimo užtikrinimu. S. Burvytė, ir kt. (27) analizuodami įvairius atliktus tyrimus nustatė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos organizavimas turėtų apimti 4 kartus per dieną, 3 kartus per dieną turėtų būti pateikiamas karštas patiekalas. Remiantis D. J. Singh, J. Davidson (20), didžiausias kalorijų skaičius turėtų būti suvartojamas per pietus (3 pav.).

25 40 15 20 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Pusryčiai Pietūs Popietinė arbata Vakarienė

3 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų suvartojamų dienos kalorijų paskirstymas, proc. (sudaryta

remiantis 20)

Siekiant užtikrinti suvartojamų dienos kalorijų skaičiaus kontrolę ir vartojamų patiekalų įvairovę, teisingą jų derinimą bei rotaciją, rekomenduojama sudaryti meniu. Meniu sudarymas yra būtina organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą ugdymo įstaigose, kur sudaromi savaitiniai meniu. Organizuojant sveiką ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą namuose, patariama sudaryti meniu, ypatingai tais atvejais, kuomet auginamas daugiau nei vienas vaikas, o jo priežiūra užsiima ne tik mama, bet ir kiti šeimos nariai. Meniu leidžia užtikrinti maisto įvairovę, apriboti nepageidaujamų maisto produktų vartojimą ir užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų ir produktų suvartojimą (16). Pienas ir pieno produktai turėtų būti įtraukti į kasdieninį vaiko racioną, pietums, vakarienei pateikiami pirmi ir antri patiekalai turėtų būti pakartotinai pateikiami 2–3 dienų intervalu. Reikėtų vengti vienašališkos mitybos, turi būti užtikrinta maisto įvairovė (32). Dėl vienašališkos mitybos vaikas gali patirti vitaminų trūkumą net vasaros-rudens laikotarpiu. Vaikų mitybos specialistas Яковлевич (33) nurodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai (4 – 6 m. amžiaus) per parą turi gauti šiuos produktus (žr. 4 lentelė). 4 lentelėje pateikiami produktai turėtų būti vartojami racionaliai, atsižvelgiant į jų suderinamumą ir vartojimo laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikų priešpiečiai ir vakarienė turėtų būti lengvi, pateikiami daržovių, vaisių, pieno, grūdų patiekalai. Atvejais, kuomet sumažėja vaiko apetitas, vakarienės metu gali būti padidinamas patiekalų kalorijų kiekis. Tokiu būdu vakarienė gali būti sotesnė nei pietūs, taip kompensuojami besidvystančio ikimokyklinio amžiaus vaiko organizmo augantys energijos poreikiai (34).

4 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų paros racionas (sudaryta remiantis 33)

Maisto produktas Porcija Maisto produktas Porcija

Pienas (atsižvelgiant į patiekalų ruošimą) ir pieno produktai

600 ml Kiaušinis 1 / 2-1 vnt.

Varškės sūris 50 g Cukrus (įskaitant konditerijos

gaminius)

60–70 g

Grietinė 10 g Kvietinė duona 80–100 g

Kietasis sūris 10 g Ruginė duona 40–60 g

Sviestas (košėje ir ant sumuštinių), 20–30 g Grūdai, makaronai 60 g

Augalinis aliejus (būtinai, geriausia

pateikti salotose, mišrainėse) 10 g Bulvės 150-200 g

Mėsa 120–140 g Įvairios daržovės 300 g

Žuvis 80–100 g Vaisių ir uogų 200 g

J. Sadowska ir kt. (9) akcentuoja pusryčių svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje. Namuose valgomi pusryčiai apsaugo nuo hipoglikemijos ir padidina atsparumą šalčiui, o tai savo ruožtu yra svarbu infekcijų prevencijai. Ikimokyklinis amžius yra tinkamas laikas lengvai formuoti augančio vaiko elgesio modelius ir įpročius, taip pat tuos, susijusius su mityba ir mityba, kurie tampa įprastais ir išlieka visą suaugusiojo gyvenimą. Todėl patiekiant įprastus pusryčius vaikui kiekvieną rytą prieš išeinant iš namų, susidaro įprotis valgyti šį patiekalą, kas bus vertinga vėliau lankant mokyklą. Pusryčiams rekomenduojama pateikti karštą patiekalą, kuris nėra labai gausus ir nereikalauja ilgo virimo laiko, bei gėrimą (virintas pienas, arbata).

Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pietums. Ugdymo įstaigose turi būti patiekiamos šviežios daržovės, vaisiai, uogos, kurios gali būti pateikiamos tiek žalios arba patiekalų, paruoštų remiantis jų pagrindu, pavidalu (25). Patartina duoti salotų pusryčiams, priešpiečiams ir vakarienei. Švieži vaisiai puikiai tinka popietiniam užkandžiui, bet nerekomenduojama siūlyti vaikui saldžių vaisių tarp valgymų (34).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos racione atskirai paminėtini kiaušiniai, nes juose gausu vitaminų A ir D, fosforo, kalcio, geležies. (35).

Svarbu rinktis ir tinkamus gėrimus. V. Gerikienė, I. Kareivė (4) akcentuoja, jog sveikiausia yra gerti vandenį ir tai turi būti visų per dieną suvartojamų skysčių pagrindas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems; kiti gėrimai, turintys cukraus, net ir vaisių sultys, didina ėduonies riziką. Sultys turtingos mikroelementais, tačiau jeigu vaikas yra linkęs į ėduonį, sultys neturi būti dažnas gėrimas. Be kita ko, svarbi ir valgymo kultūra. vaikams reikia paaiškinti kokį maistą reikia valgyti, koks maistas sveikas, koks maistas kenksmingas organizmui. Vaikams svarbu nuo mažens išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jie turi išmokti gražiai, kultūringai elgtis prie stalo, valgyti

tik tam skirtoje savo vietoje, švariomis rankomis, ramiai, nekalbėdami, neskubėti, nesiblaškyti, gerai sukramtyti maistą, taisyklingai naudodami stalo įrankius. Po valgio skalauti burną vandeniu, valyti dantukus. Šie įpročiai lemia vaikų sveikatos būklę. Mitybos kultūra – viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymo dalių (17).

Kitas labai svarbus klausimas yra maisto paruošimo būdai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams galima ruošti virtus, troškintus ir keptus gaminius. Kepiniai neturėtų sudaryti maisto raciono pagrindą, nes kepant kyla riebalų oksidacijos pavojus, kurie dirgina gleivinę, sukelia rėmens ir pilvo skausmas. Rekomenduojama patiekalus, virti, troškinti ir kepti orkaitėje (29).

Kai kurie maisto produktai yra labai nepageidaujami ikimokyklinio amžiaus vaikų racione. Nerekomenduojami maisto produktai: rūkytos dešros, konservai, riebi mėsa, atviroje ugnyje kepta mėsa, stipriai sūdyta/rūkyta žuvis, stipriai gazuoti gaivieji gėrimai, dideli kiekiai saldumynų ir t.t. (25).

Kalbėdami apie vaikų mitybos režimą, I. Penkauskaitė, A. Bagdonas (5) pabrėžia, jog svarbu kad iš namie per laisvas dienas ar atostogas tėvai stengtųsi laikytis to paties mitybos režimo koks suformuojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, nes vaiko virškinimo sistema prie jo pripranta. Maži vaikai turi būti maitinami tuo pačiu metu, antraip gali išsivystyti įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai, kurie dažniausiai pasireiškia ne iš karto ir tėvams sudaro iliuziją, jog mitybos režimo nesilaikymas netrikdo normalios vaiko sveikatos būklės.

Apibendrinant pateikiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizavimo rekomendacijas galima teigti, kad maitinimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas normalus vaiko augimas ir organizmo vystymasis, jo raumenys, smegenys ir kaulai paruošiami staigiam psichinės ir fizinės įtampos padidėjimui, kurį vaikas patirs pradėjęs lankyti mokyklą. Ikimokyklinio amžiaus laikotarpiu svarbu aprūpinti vaiko kūną reikiamu energijos kiekiu reikalingu psichinei, motorinei ir kitokiai veiklai. Todėl mityba turėtų būti subalansuota, sudaryti iš visų rūšių maistinių komponentų. Ne mažiau svarbu užtikrinti mitybos raciono įvairovę. Siekiant šių tikslų naudinga sudaryti savaitinį meniu.

1.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problemos šiuolaikinėje

visuomenėje

Ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problematika sulaukia vis didesnio dėmesio tarp mokslininkų ir viešųjų organizacijų. Prastėjanti vaikų sveikata, alergijų paplitimas, mažas atsparumas peršalimo ir kitoms ligoms, antsvorio ir kitos sveikatos problemos yra daugiau ar mažiau susijusios su netinkama mityba ir mitybos įpročiais. Kaip pažymi V.Minina ir kt. (15), šiandiena sveikos mitybos problematika peržengia medicinos mokslo ribas. Maisto įvairovė,

prieinamumas ir informacijos, apie sveiką mitybą, gausa sukuria prielaidas sveikos mitybos organizavimui. Problema tampa tai, kad dalis žmonių nesuvokia sveikos mitybos svarbos, kita dalis visuomenės, suvokdami sveikos mitybos svarbą, nesiima iniciatyvų keisti susiformavusius neteisingus mitybos įpročius, kuriuos neretai perduoda savo vaikams, artimiesiems.

A. Begoñaa ir kt. (31) pabrėžia vaikų nutukimo problemą išsivysčiusiose šalyse, ir teigia, jog netinkama vaikų mityba jau nuo ankstyvosios vaikystės yra reikšminga to priežastis. Vaikų nutukimas Pasaulio sveikatos organizacijos yra vertinamas kaip viena reikšmingiausių ų vaikų sveikatos problemų XXI amžiuje. Nutukimas yra didelis rizikos veiksnys vaikams susirgti antrojo tipo diabetu, astma, atsirasti raumenų ir kaulų sistemos problemoms, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Taip pat nutukimas susiję sus miego problemomis, psichologinėmis problemomis bei socialine izoliacija. Vaikų nutukimo problema auga daugelyje šalių, tyrimai rodo, jog nutukusių ikimokyklinio amžiaus vaikų daugėja JAV, Kanadoje, Graikijoje, Vidurio-rytų Azijoje (Egipte), Lotynų Amerikos valstybėse (pvz., Peru); šiose šalyse nutukusių ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacija siekia apie 25 proc., ima viršyti atitinkamus rodiklius JAV ir Kanadoje. Tad vaikų nutukimas nebėra tik aukšto pragyvenimo lygio šalių problema (36). Institucijų prognozės liudija, kad apie 2030 m. 60 proc. Europos populiacijos gali turėti viršsvorio. Tad sveikesnės vaikų mitybos skatinimas ir jos už-tikrinimas ugdymo įstaigose tampa svarbiu sveikatos apsaugos sistemos tikslu kiekvienoje šalyje (31).

A.V. Noskova (37), C.Méndez, C.Benito (38), analizuodami šiuolaikinės visuomenės požiūrį į maistą ir jo vartojimą, pateikia vieningas įžvalgas leidžiančias teigti, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra susiformavusi maisto vartojimo kultūra, kurią skatina maisto pramonė, mažmeninės prekybos įmonės, televizija (specializuotos laidos, reklama), kitos media priemonės. A. Begoñaa ir kt. (31) pabrėžia, jog vaikų nutukimas yra skatinamas socialinių veiksnių, pvz., nesveikų maisto produktų reklamos, aplinkos, ekonominės šeimos padėties, ugdymo įstaigoje vykdomo švietimo, transporto sistemos, maisto gamybos kultūros. Žmonės tapo mažiau judrūs dėl gerai išvystytos transportavimo paslaugų sistemos, o nesveikas maistas yra lengvai prieinamas netgi pigesnis negu sveikas maistas (29). J. Benn (39) analizuodama maisto vartojimo įpročius tarp vaikų ir paauglių nustatė, kad maisto pasirinkimas dažniausiai grindžiamas remiantis vizualiniu ir skonio vertinimu, dėl žinių trūkumo neatsižvelgiama į maisto savybes ir kt. svarbius kriterijus. Autorė, remiantis atliktu tyrimu pabrėžia vaikų švietimo, sveikos mitybos klausimais svarbą, mitybos įpročių formavimą nuo mažumės. Komercinių siekių vedama šiuolaikinė maisto pramonė formuoja neigiamus, kenksmingus visuomenės, tame tarpe ir vaikų mitybos įpročius. Labiausiai paplitę kenksmingi ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai yra šie:

 Dažnas saldumynų vartojimas dideliais kiekiais;  Perdirbto, greitai paruošiamo maisto vartojimas;

 Saldžių, gazuotų gėrimų vartojimas vietoje geriamojo vandens;  Nepakankamas daržovių vartojimas, jų vartojimo atsisakymas (29).

Kai kuriuose šiuolaikinėse šeimose, ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba yra smarkiai veikiama maisto pramonės ir prekybininkų reklamos, kasdieniniame maisto racione naudojamas greitai paruošiamas maistas, saldumynai, gaivieji gėrimai. Dėka skonio stipriklių, konservantų, gražių pakuočių ir kt. priemonių, ikimokyklinio amžiaus vaikai kategoriškai atsisako valgyti natūralias daržoves, mažiau saldžius vaisius, gerti natūralų vandenį. Nuolat užimti tėvai, nusileidžia savo atžaloms ir siekdami juos pamaitinti, pataikauja jiems formuodami asortimentą pagal vaikų norus.

Vaikystėje vaikai rinkdamiesi maistą vadovaujasi hedonistiniais motyvais, t.y. renkasi tai kas skanu, maistą, kurio valgymas teikia malonumą. Tad svarbu ugdyti teisingos, sveikos mitybos įpročiu, aiškinti apie sveikos mitybos reikšmę jau nuo mažų dienų, kad į vaiko maisto vertinimo sritį patektų ir ,,sveikatos“ kategorija. Tyrimai rodo, jog jau 6-7 metų vaikai geba gana gerai analizuoti maistą, patiekalus, suvokti iš ko kas pagaminta. Tai, ar vaikas renkasi sveikesnę alternatyvą, ar tik tai kas skanu, priklauso ir nuo auklėjimo, nuo to kaip maitinamasi namie, bei nuo asmeninės vaiko patirties. Vis tik vertinant didesnę vaikų populiaciją tyrimų rezultatai dažniausiai nėra palankūs – vaikai kaip skaniausius patiekalus linkę įvardinti nesveikus patiekalus (skrudintą, saldų maistą, o ne, pavyzdžiui, daržovių patiekalus) (31). К. Ю. Колбасина (40) pabrėžia, jog maisto įvairovė, gausa ir prieinamumas apsunkina kokybiško maisto pasirinkimą, nes pasirinkimo procese vartotojas vertina eilę veiksnių, ne tik maisto kokybę, bet ir jo kainą, skonį, prekės ženklą, pakuotę, reklaminę informaciją, populiarumą, artimiausios aplinkos ir nuomonės lyderių pozicijas. Be to, daugumoje maisto produktų yra GMO, cheminių priedų, konservantų, dažiklių, skonio stipriklių, cukraus pakaitalų ir kt. Atsižvelgiant į šią problemą, šiuolaikiniam vartotojui tampa sunku rasti sveiką ir natūralų maistą. Prie viso to prisideda ir prieštaringos informacijos gausa viešojoje erdvėje, kuri iškreipia sveikos mitybos ir maisto kokybės sampratų suvokimą.

Autoriai D. J. Singh, ir kt. (20) analizuodami vaikų mitybos procesą akcentruoja netinkamo maisto vartojimo problematiką, kuria sieja su tokio maisto prieinamumo didėjimu vis jaunesnio amžiaus vaikams. Jei prieš dešimt metų ar seniau ši problema buvo labai aktuali vidutinio ir vyresnio amžiaus mokiniams, kurie gaudami rankpinigius gali savarankiškai nusipirkti nesveiko maisto, tai šiandiena ši problema tampa aktuali ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Šeimose vis daugiau vartojama įvairiausių pusfabrikačių, kurie įsitvirtina kasdieninio maisto racione ir prieinami ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie nesuvokdami jų žalos teikia pirmenybę šiems patiekalams.

Įvairūs tyrimai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse (Europoje, JAV, Australijoje ir kitur) rodo, jog atskirų rekomenduojamų maisto produktų suvartojimas visuomenėje ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe yra netenkinantis.

Didelė problema šiuolaikinėje visuomenėje yra tai, kad vaikai suvartoja per mažai šviežių daržovių ir vaisių.

D. Beliauskienės, A. Bagdono (1) atliktos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų apklausos duomenimis, maždaug pusė vaikų dažnai valgo vaisius ir daržoves, tačiau likę tik kartais. V. Gerikienė, I. Kareivė (4) savo tyrimą nustatė, jog tik pusė tirtų vaikų tėvų namie laikosi mitybos piramidės reikalavimų, t.y. kai mitybos pagrindą sudaro kruopos, duona, makaronai, bulvės bei daržovės ir vaisiai. V. Strukčinskaitės ir kt. (8) tyrimo rezultatai rodo, jog šviežius vaisius ir daržoves kasdien valgo mažiau negu pusė vaikų (vaisių 37 proc., daržovių 44 proc.). Nepakankamą daržovių suvartojimą konstatavo ir K. Žalnieraitienė, N. Smolnikova (3). V. Strukčinskienė ir kt. (41) taip pat nustatė, jog didelė dalis vaikų nemėgsta kai kurių daržovių, net ir tokių populiarių ir geras skonio savybes turinčių kaip kopūstai ar pomidorai, taip pat nemėgsta graikų ar avižų košių, kurios laikomos labai palankiomis sveikatai. Tai rodo, jog vaikai nėra įpratinti valgyti tokį maistą namie.

Rumunijoje atlikti tyrimai rodo, jog kasdien 73 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų kasdien vartoja daržoves, 53 proc. vaisius (10). J. Sadowska ir kt.(9) teigia, jog ir Lenkijoje didesnis vaikų nutukimas siejamas su nepakankamu daržovių suvartojimu.

Sh. Sharma ir kt. (30) teigimu, JAV pastebima, jog nepaisant keletą dešimtmečių vykstančios aktyvios viešosios komunikacijos bei įvairių ugdomųjų priemonių skirtų vaisių ir daržovių vartojimo skatinimui, vaikai įvairiose amžiaus grupėse vis tiek vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, JAV pastaruosius penkerius metus vykdyta programa ,,National School Lunch program“, pagal kurią vaikai iš mažas pajams gaunančių šeimų buvo maitinami nemokamai. Pagal programos reikalavimus, vaikai prie patiekalo turėdavo išsirinkti bent po vieną vaisių ar daržovių porciją. Deja, rezultatai buvo gana prasti, daug vaikų tiesiog nesuvalgydavo išsirinktų vaisių ar daržovių. Tai rodo labai ydingus vaikų maitinimosi įpročius, jog reikšminga dalis vaikų neturi išugdytų šviežių vaisių ir daržovių vartojimo įpročių.

Tyrimai be kita ko rodo, jog žemesnės socio-ekonominės padėties šeimose šviežių vaisių ir daržovių suvartojimas bei įvairovė prastesnė nei aukštesnių pajamų šeimose (23; 30; 42).

Perteklinis cukraus, nesveikų riebalų turinčių produktų, greito maisto dažnas vartojimas yra dar viena didžiulė problema. V. Gerikienės, I. Kareivės (4) tyrimo rezultatai rodo, jog net 9 iš 10 vaikų kasdien valgo nesveikus saldumynus (saldainius, šokoladą, sūrelius ir pan.), jų kasdien valgo ir daugiau nei pusės vaikų mamos. Įvairūs tyrimai rodo, jog Lietuvos vaikai valgo per mažai daržovių, vaisių, žuvies, bet per daug valgo saldumynų, per daug riebiai ir saldžiai užkandžiauja, neretai į kasdienę mitybą įtraukti bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai, saldūs gaivieji gėrimai, dešrelės, žuvų piršteliai, picos ir kt. Per daug vartojama druskos (3). V. Strukčinskaitė ir kt. (8) nustatė, jog 80 proc. vaikų arbata yra saldinama, apie 25 proc. vaikų kasdien

vartoja saldumynus, apie pusė vaikų retkarčiais gera vaisvandenių, valgo greitąjį maistą. Lenkijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog vienas iš penkių vaikų tyri antsvorio, ir tai siejama su per daug cukraus, riebalų, perdirbto maisto apimančia mityba (9). J. Sadowska ir kt. (9) teigimu, daug cukraus suvartojama užkandžiaujant. Vaikų užkandžius dažniausiai sudaro saldumynai, vaisiai, taip pat saldūs pieno produktai. 96,7% vaikų mėgsta saldumynus. Tačiau dažnas saldumynų valgymas gali turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ne tik dėl nutukimo.

Sveikatai palankių angliavandenių ir ypač baltymų vartojimas dalyje populiacijos nėra kasdieninis. Pvz. Rumunijoje atlikti tyrimai rodo, jog duoną ir makaronus kasdien valgo 97 proc. vaikų, pieno produktus 52 proc., kiaušinius 21 proc., žuvį tik 6 proc. 42 proc. vaikų kasdien gauna pridėtinio cukraus (10). Lietuvoje taip pat nustatyta, jog per mažai vartojama grūdinių kultūrų (košes kasdien valgo tik 11 proc. vaikų), žuvies (kasdien tik 1 proc., kelis kartus per savaitę tik 3 proc. vaikų) (8). Lietuvoje mėsos ir pieno produktų ikimokyklinio amžiaus vaikai suvartoja pakankamai (41).

Iš kitos pusės, Lenkijoje tyrimą atlikę J. Sadowska ir kt. (9) nustatė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų mityboje yra per daug baltymų, gyvūninių baltymų, taip pat vario, vitaminų A, B2 ir B6. Nepaisant to, jog vartojama daug baltymų, didelė dalis tų pačių tiriamų ikimokyklinio amžiaus vaikų negauna pakankamai kalcio, kalio, geležies ir gerojo cholesterolio. Tai rodo, jog nors baltyminis maistas vartojamas iš esmės gausiai ir didesniais kiekiais negu reikia vaiko organizmui, tačiau pasirenkami ne patys naudingiausi baltymai.

Greta jau aptartų mitybos problemų, J. Sadowska ir kt. (9) Lenkijoje atliktas tyrimas atskleidė dar ir šias pagrindines vaikų mitybos problemas:

 vartojama per daug druskos. Ši problema ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe nustatyta ir Lietuvoje (36).

 pusė tirtų vaikų negauna pakankamai kalcio;  negaunama pakankamai geležies.

Kalio trūkumas tiriamų vaikų racione greičiausiai atsiranda dėl to, kad mažai vartojama nesmulkintų grūdų produktų ir daržovių, kurie yra tarp maisto produktų, kurie vaikams dažniausiai nepatinka. Nors vaikams dažniausiai patinka liesa mėsa, tačiau neretai jos suvartojami kiekiai per mažai.

Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų sveiką mitybą, dažnai susiduriama su skysčių vartojimo problemomis, nes daugelis vaikų nenoriai geria paprastą vandenį. Ikimokyklinio amžiaus vaiko vandens poreikis sudaro vidutiniškai 60 ml 1 kg svorio (18). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nepakankamas skysčių vartojimas sukelia dehidrataciją, tačiau perteklinis jų kiekis organizme gali sukelti papildomą naštą širdžiai ir inkstams, nes elektrolitų apykaita ikimokyklinio amžiaus vaikų organizme nėra stabili.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ne visada laikosi ir mitybos režimo (18). Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog , dalis mažų vaikų nevalgo šiltų pusryčių (3; 41).

Taigi apibendrinant, tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, jog svarbiausios ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problemos yra per didelis cukraus, perdirbtų ir greito maisto produktų vartojimas. Per daug vartojama ir druskos, per mažai vaisų ir daržovių. Baltyminio maisto vaikai gauna pakankamai, tačiau net ir jo gaunant vaikams gali trūkti mineralų, pavyzdžiui, geležies. Esama problemų ir dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos režimo, ne visada jo laikomasi.

1.5. Reikalavimai vaikų maitinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose

PSO yra parengusi ,,Pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų maitinimo strategiją“ (Angl. The WHO Global Strategy for Infant and Young Child Feeding (WHO-IYCF)), kurioje aprašomi ugdymo įstaigų ir pedagogų įsipareigojimai teikti tinkamas kūdikių ir vaikų maitinimo programas, informaciją ir palaikymą (12).

Mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog pedagogai turi skirti ,,pakankamai dėmesio sveikatos žinioms perduoti, vaikų sveikos gyvensenos įgūdžiams, bei įpročiams ugdytis. Ugdymo įstaiga turi sukurti sveiką fizinę ir psichosocialinę aplinką, propaguoti sveikatingumą, bendradarbiauti su šeima, rūpintis sveikatos priežiūra ir ugdymu, kartu su tėvais rinktis sveikatos ugdymo temas, nes vaikų pasaulėžiūros formavimuisi didžiulę reikšmę turi tėvų bei pedagogų požiūris į sveikos gyvensenos principus. Priešmokykliniame vaikų amžiuje siekiant įtvirtinti sveikos gyvensenos įgūdžius, turi būti formuojama sveikatos, kaip vertybės samprata, išmokyti vaikus pažinti, suvokti save, suteikti žinių apie sveikatos stiprinimą, laikytis sveikos gyvensenos principų kasdienėje veikloje“ (8, p. 24).

Vaikų ugdymo įstaigose reikėtų atsižvelgti į sudaromą valgiaraštį, produktų įvairovę, juos reikėtų tarp savęs derinti, subalansuoti mitybą. Medikai taip pat turi prižiūrėti patiekalų gaminimą virtuvėje. Nauji patiekalai vaikams turi būti tiekiami per dieną tik po vieną. Negalima vaikų versti valgyti neįprasto maisto (17).

Ugdymo įstaiga traktuojama kaip svarbi vieta, kurioje vaikai ne tik maitinami, bet ir gauna žinių apie sveiką mitybą, sveiką gyvenseną. Tad ugdymo įstaigos turi atlikti ir ugdomąją funkciją.

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus formuojantis vaikų elgesio įpročiams. Šiuo laikotarpiu vaikas susipažįsta su visomis svarbiausiomis kasdienio, socialinio gyvenimo situacijomis, auga vaiko patirtis, formuojasi vertybės. Tad šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbu formuoti vaiko požiūrį į sveiką mitybą bei mitybos įpročius (43). Vaiko, kaip ir suaugusiojo santykį su maistu ir maisto pasirinkimą kelia du aspektai – kognityvinis ir emocinis. Kognityvinis – tai turimos žinios

apie maistą, apie tai, kaip tinka ir kaip netinka maitintis. Vaikų maitinimosi kognityvinis lygmuo apie ir maitinimosi namie patirtį, priklausomai nuo to, kokį maistą renkasi tėvai. Emocinis lygmuo – tai hedonistiniai motyvai – skanu / neskanu, malonu/ nemalonu. Maistas yra vienas iš gyvenimo džiaugsmo šaltinių, tad hedonistinis aspektas svarbu, mistas turi būti estetiškas, kvapnus, malonaus skonio. Mažų vaikų maitinimosi įpročiai labiausiai ir yra nulemti hedonistinių motyvų, o kognityvinis lygmuo dar nebūna išreikštas. Tačiau ugdymas gali padėti racionaliems motyvams nusverti kai kuriuos emocijomis pagrįstus pasirinkimus (42).

D. Nemet ir kt. (36) pažymi, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai nesunkiai perima sveikesnės mitybos praktikas, jeigu yra tinkamai ugdomi, dėl to siekiant paskatinti sveikesnę mitybą, pvz., kad vaikas, turėdamas pasirinkimą rinktųsi sveikesnius maisto produktus, svarbus ne tik auklėjimas namie, bet ir švietimo įstaigų intervencijos – sveikos mitybos skatinimo ugdomosios programos, renginiai ir t.t. Be kita ko, švietimo įstaigos gali prisidėti ir prie tėvų ugdymo sveikos mitybos srityje. Kad tokios ugdymo įstaigų vykdomos edukacinės programos veiksmingos, rodo ir Lietuvoje atlikti tyrimai. Z. Birontienė (14) atlikusi tyrimą nustatė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų žinios apie tai, koks turi būti maistas, yra gana geros: daugelis žino, jog sveikiau valgyti vaisius ir daržoves negu saldumynus, žino, jog reikia valgyti įvairų maistą, ar kad sveikiau gerti vandenį arba sultis, o ne kokakolą. Tačiau geresnį šių žinių lygį rodė vaikai iš tos grupės, kurioje buvo pravesta speciali edukacinė sveikos gyvensenos programa. Tai rodo, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos intervencijos gali būti faktiškai naudingos keičiant vaikų požiūrį į mitybą, formuojant sveikos mitybos žinias ir įgūdžius. Tyrimai rodo, jog skatinant vaikus sveikai maitintis ugdymo įstaigos įtaka gali būti netgi didesnė negu šeimos, nes kolektyve pateikta ir įsisavinta informacija yra vaikui paveikesnė, daro didesnį emocinį poveikį negu informacija aptariama namie. Tad ugdymo įstaiga neturi vien tik apsiriboti galimybių vaikui pavalgyti sudarymu, net ir atlikti edukacinę funkciją (43). M. Lynch (43) atlikusi tyrimus Kanadoje, įvardino tokias sėkmingas praktikas, kurias galima taikyti ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinant vaikų sveikesnės mitybos įpročius ir kritiškesnį požiūrį į nesveiką maistą:

 Mitybos pamokos;

 Sveikų užkandžių valandėlės;  Maisto gaminimo užsiėmimai;

 Maistas naudojamas kaip mokomoji medžiaga;  Situacijų vaidybiniai užsiėmimai.

Per tokias praktikas vaikai sužino kuo vieni produktai skiriasi nuo kitų, koks jų poveikis sveikatai, sužino apie alergijas keliantį maistą, formuojasi tam tikro maisto įvaizdis (pvz. sveikas maistas siejamas su pramoga), įpročiai, maitinimo kultūra.

Pastebima, jog ugdymo įstaigose vykdomos mitybos programos skatina tik mažus vaiko mitybos pasikeitimus. Pvz., JAV tyrimai rodo, jog tokios programos paskatina vaikus vartoti vaisius, bet tik maža dalimi paskatina vartoti daugiau daržovių. Kur kas efektyviau, jeigu vykdomos platesnės socialinio marketingo programos, kurios skatina tėvus keisti visos šeimos mitybos įpročius, rinktis sveikesnius produktus (44). Tyrimai su kitomis sveikos mitybos skatinimo programomis JAV rodo, jog svarbu apjungti edukacines priemones su faktiniu vaisių ar daržovių pateikimu, t.y. kad vaikai įsisąmonintų, kodėl reikia vartoti vaisius ar daržoves, o ne tik gautų nurodymus juos vartoti (44; 30). Svarbu ne tik vykdyti programas ugdymo įstaigoje, bet ir atkreipti tėvų dėmesį į vaikų mitybos problemas. Tėvams įsitraukus, padidinamas ir ugdymo įstaigose vykdomų programų efektyvumas.

J.L. Blitstein ir kt. (44) teigimu, svarbu kad ugdymo įstaigose mityba pasižymėtų tokiais bruožais:

 Įtrauktų šviežių vaisių ir daržovių porcijas;  Būtų mažo riebumo;

 Apimtų baltyminio maisto produktus;

 Apimtų mažiau greitai pasisavinamų angliavandenių;  Vaikai būtų skatinami gerti daug vandens;

Naujoje Zelandijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoms sudarant meniu rekomenduojama sudaryti maisto porcijas iš kiekvienos iš keturių maisto grupių: daržovių ir vaisių; duonos ir grūdų produktai; pienas ir pieno produktai ar alternatyvos; ir liesa mėsa, paukštiena, žuvis (arba moliuskai), kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos. Jeigu vaikas įstaigoje praleidžia didžiąją dalį dienos iki pavakarės, įstaigoje tiekiamas maistas turėtų sudaryti 2/3 viso to amžiaus vaikams rekomenduojamo maisto kiekio ir kaloringumo (11).

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudarant meniu vaikams rekomenduojama užtikrinti maisto ,,įvairovę“, įvairovė apibrėžiama tiek dienos, tiek savaitės kontekste. Pvz., savaitės eigoje vaikams turėtų būti pasiūloma: penki ar daugiau skirtingų vaisių ir daržovių rūšių per penkias dienas, penkių ar daugiau skirtingų rūšių duonos ir kruopų, dviejų ar daugiau skirtingų rūšių pieno produktų, keturi ar daugiau rūšių baltymų produktų (mėsa ir alternatyvos) (11).

Naujoje Zelandijoje yra išskiriami tokie patiekalų tipai, apibrėžiant ir kiek druskos, cukraus turi būti juose (11):

 „kasdienis“ patiekalas: turintis daug maistinių medžiagų su minimaliu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu;

 „kartais“ vartojamas patiekalas: maistinių medžiagų šaltinis, tačiau nedidelis druskos, cukraus ir / arba sočiųjų riebalų;

 „retkarčiais“ vartojamas patiekalas: mažai maistinių medžiagų turinčių medžiagų, turinčių daug druskos, cukraus ir (arba) sočiųjų riebalų.

Atsitiktinių produktų meniu neturėtų būti. Nėra vieningai sutariama dėl pieno vartojimo ugdymo įstaigose; šviežias pienas yra alergenų šaltinis, netinkamas vaikams turintiems gastroenterologinių ligų (25).

S. Gerritsen ir kt. (11) pastebėjo, jog daugelyje tirtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikia virtuvės, samdomi virėjai. Tokiuose darželiuose maisto įvairovė ir maistingumas geresnis. Farris ir kt. (34) 2013 m. atliktame tyrime JAV nustatyta, jog palyginant tas įstaigas, kur vaikai gauna virtuvėje pagamintą maistą su tomis įstaigomis, kuriose vaikai maistą atsineša iš namų, įstaigose gamintas maistas sveikesnis: mažiau pridėtinio cukraus, saldumynų, gauna daugiau daržovių. Siekiant padidinti vaisių ir daržovių vartojimą, JAV ugdymo įstaigų valgyklose vaikai prie pasirenkamo pagrindinio patiekalo ir užkandžių patiekalo, turi išsirinkti ir vaisų ar daržovę.

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo vykdyti vaikų maitinimą. Reikalavimus dėl vaikų maitinimo organizavimo ugdymo įstaigose rengia Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, 2018 m. priima nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (6) redakcija (toliau vadinama Tvarka), sugriežtinusi reikalavimus vaikų maitinimo srityje visoms ugdymo įstaigoms, įskaitant ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Šioje Tvarkoje numatyti rekomenduojami, draudžiami ugdymo įstaigose maisto produktai (5 lentelė).

5 lentelė. Rekomenduojami ir draudžiami produktai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro įsakymą ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (sudaryta remiantis 6, 21 str.)

Produktų grupės

Produktai

Rekomenduo-jami  daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai;  grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai);  ankštinės daržovės;

 pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti);

 kiaušiniai;

 liesa mėsa (neužšaldyta);

 žuvis ir jos produktai (neužšaldyti);  aliejai;

 geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo. Nedraudžiami,

bet keistini kitais produktais

 gyvūninės kilmės riebalai;

 riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis.

5 lentelės tęsinys Produktų

grupės

Produktai Draudžiami

produktai  bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;  saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;

 valgomieji ledai;

 pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;

 kramtomoji guma;

 gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas;  gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra)

kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);

 kisieliai;

 sultinių, padažų koncentratai;  padažai su spirgučiais;

 šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis;  konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai;

 strimelė, pagauta Baltijos jūroje;

 nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;

 mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis;

 subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);

 džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;

 maisto papildai;

 maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO;

 maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.  Prieskonių mišiniai su maistiniais priedais.

Draudžiamų produktų sąrašas labai ilgas ir detalus, ženkliai pakeitęs vaikų maitinimo praktiką Lietuvos ugdymo įstaigose. Pozityviai galima vertinti, jog visiškai eliminuojamas perdirbtas, greitas, sunkiai virškinimas, per riebus maistas.

Tvarkoje nustatyta ir eilė reikalavimų maisto ruošimui ugdymo įstaigose, kurie sugrupuoti 6 lentelėje.