LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Karolina Kulpanaitė
Kalių distokijos atvejų analizė klinikoje „X“ 2017 – 2019
metais
Analysis of bitch dystocia in clinic „X“ 2017 -2019
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRINIS BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt., vet. gyd. Brigita Zakarevičiūtė
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas "Kalių distokijos atvejų analizė klinikoje „X“ 2017 – 2019 metais“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Karolina Kulpanaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Brigita Zakarevičiūtė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Fiziologinis atsivedimas ... 9 1.1.1. Atsivedimo pradžia ... 9 1.1.2. Atsivedimo etapai ... 91.1.3. Patelių priežiūra atsivedimo metu ... 10
1.2. Distokija ... 10
1.2.1. Distokijos priežastys ir klasifikacija ... 10
1.2.1.1. Dėl patelės sukeltos distokijos priežastys ... 11
1.2.1.2. Dėl vaisiaus sukeltos distokijos priežastys... 12
1.2.2. Distokijos klinikinių požymių įvairovė ... 13
1.2.3. Distokijos diagnostikos metodai ... 13
1.2.3.1. Istorija... 14
1.2.3.2. Klinikinė apžiūra ... 14
1.2.3.3. Palpacija ... 14
1.2.3.4. Ultragarsinis tyrimas ... 14
1.2.3.5. Rentgeninis tyrimas ... 15
1.2.4. Rekomenduojami distokijos gydymo būdai ... 16
1.2.4.1 . Medikamentinis ... 16
1.2.4.2. Manipuliacinis atvedimas ... 16
1.2.4.3. Chirurginis ... 18
1.2.4.3.1. Pasiruošimas Cezario pjūviui ... 18
1.2.4.3.2. Anestezija ir analgezija ... 18
1.2.4.3.3. Cezario pjūvio technika ... 19
1.2.4.3.4. Būklės po distokijos ... 19
1.2.5. Prognozės ir pasekmės ... 20
1.3. Distokija ir Cezario pjūvis kitų rūšių patelėms ... 20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24
4 IŠVADOS ... 41 REKOMENDACIJOS ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 PRIEDAI ... 47
5
Kalių distokijos atvejų analizė klinikoje „X“ 2017 – 2019 metais
Karolina Kulpanaitė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Tikslas: Atlikti retrospektyvią kalių distokijos analizę ir įvertinti pagrindinius distokijos rizikos
veiksnius, apžvelgti diagnostikos bei gydymo metodus.
Uždaviniai: Įvertinti veislės ir amžiaus įtaką apsunkintam atsivedimui. Įvertinti ir išanalizuoti
dažniausias kalių distokijos priežastis. Išanalizuoti kalių gyvybinių parametrų ir specialiųjų tyrimo metodų naudą diagnozuojant distokiją ir pasirenkant gydymo strategiją. Išanalizuoti ir aprašyti dažniausiai praktikoje taikomus distokijos gydymo metodus ir jauniklių išgyvenamumą.
Svarbiausi rezultatai: Distokija dažniausiai pasireiškė: pomeranijos špicams – 23,1 proc.,
jorkšyro terjerams – 10,3 proc., rusų toiterjerams – 10,3 proc., bulterjerams – 7,7 proc., čihuahua – 7,7 proc., prancūzų buldogams – 7,7 proc., vakarų škotijos baltiesiams terjerams – 7,7 proc., valų korgiams pembrukams – 7,7 proc., mišrūnams – 7,7 proc. Distokija dažniausiai diagnozuojama mažų veislių kalėms – 69,2 proc. Labiausiai vyravo 2 metų kalės – 30,8 proc. Pagal cefalinį indeksą dažniausiai distokija diagnozuota mezocefalinio tipo kalėms – 54 proc. Distokija dažniausiai diagnozuota 63 nėštumo dieną – 30,2 proc. 74,4 proc. buvo distokija diagnozuota esant pirminiam nėštumui. Kalėm gimdos kaklelis buvo išsiplėtęs 1,2 karto dažniau negu užsidaręs. Dažniausiai buvo išilginė vaisiaus padėtis – 79 proc. Vaisiaus galvos pirmeiga buvo 1,3 karto dažniau negu kitos pirmeigos. Distokija dėl patelės priežasčių buvo diagnozuota 1,3 karto dažniau negu dėl vaisiaus priežasčių. Pirminė gimdos inercija diagnozuota 55 proc. Dažniausiai taikytas gydymo metodas buvo chirurginis 82,1 proc.
6 Analysis of bitch dystocia in clinic „X“ 2017 -2019
Karolina Kulpanaitė Master ‘s Thesis
SUMMARY
Key point: To carry out a retrospective analysis of bitch dystocia and to evaluate basic dystocia
risk factors, review diagnostic and treatment methods.
Main tasks: To evaluate the influence of breed and age on difficult births. To evaluate and
analyze common causes of bitch dystocia. To analyze the benefits of bitch vital signs and special testing methods in the diagnosis of dystocia and treatment strategy. To analyze and describe the most commonly used methods of treatment of dystocia and newborn survival.
Main results: Dystocia was most common in: Pomeranian Spitz – 23.1 %, Yorkshire Terriers
– 10.3 %, Russian Toy Terriers - 10.3 %, Bull Terriers - 7.7 %, Chihuahua - 7.7 %, French Bulldog – 7,7 %, West Highland White Terries - 7.7 %, Welsh Corgi Pembrokes - 7.7 %, mixed breeds - 7.7 %. Dystocia more commonly was diagnosed in small breed bitches - 69.2 %. The most prevalent were 2 – year - old bitches - 30.8 %. According to the cephalic index, most cases of dystocia were diagnosed in mesocephalic bitches – 54 %. Dystocia was most commonly diagnosed at day 63 of pregnancy - 30.2 %. Dystocia was diagnosed in 74.4% of primary pregnancies. The uterine cervix was dilated 1.2 times more often than it was closed. The longitudinal position of the fetus was the most common – 79 %. Fetal head presentation was 1.3 times more common than other presentations. Dystocia of mother causes was diagnosed 1.3 times more frequently than fetal causes. Primary uterine inertia was diagnosed in 55 %. The most commonly used treatment method was surgical 82.1 %.
7
SANTRUMPOS
PGF2α - prostaglandinai F2α PGFM - prostaglandinas F2α metabolitas val. – valandos kg – kilogramas mg – miligramas ml – mililitrasI.M - intra musculum, į raumenis
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo proc. – procentai
8
ĮVADAS
Distokija – tai apsunkintas gimdymas arba nesugebėjimas išstumti vaisiaus per gimdymo takus (1). Pasak Bergstrom distokija yra dažniausia akušerinė problema reikalaujanti skubios pagalbos, šuningoms kalėms pasireiškianti nuo 2 iki 5 proc. (2).
Munnich ir Kuchenmeister atliko tyrimą kuriame nustatė, kad miniatiūrinių ir mažų veislių (59,4 proc.) kalės turi didesnę distokijos riziką (3), dažniausiai tai būna patelės iki 10 kg svorio (33,8 proc.). Distokija 21,5 proc. pasireiškia esant mažai vadai, nuo 1 iki 2 jauniklių (4).
O‘Neill ir kt. (4) atliktame tyrime nustatė, kad dažniausiai distokija pasireiškia čihuahua (10,7 proc.), stadforšyro terjerams (8,4 proc.), mopsų (6,1 proc.), džeko raselo terjerams (6,1 proc.) ir mišrūnams (5,7 proc.). Distokijos pasireiškimas santykinai mažas, bet brachicefalinėm veislėm distokijos tikimybė gali siekti iki 100 proc. (5).
Distokijos priežastys gali būti sukeltos ir susijusios su patele arba su vaisiumi. (6). Dažniausiai kalių distokija pasireiškia dėl su patele susijusių priežasčių ir sudaro 75,3 proc. (7), 75 proc. sudaro dėl pirminės gimdos inercijos (8).
Kalių apsunkintas atvedimas dažniausiai gydomas šiais metodais: medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas ir manipuliacinis atvedimas (9). Reichler ir Michel (10) atliktame tyrime nustatė, kad 60 – 80 proc. distokijos atvejų reikalauja skubaus chirurginio gydymo.
Darbo tikslas: Atlikti kalių distokijos analizę ir įvertinti kalių pagrindinius distokijos rizikos
veiksnius, apžvelgti diagnostikos bei gydymo metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti veislės ir amžiaus įtaką apsunkintam atsivedimui. 2. Įvertinti ir išanalizuoti kalių distokijos priežastis.
3. Išanalizuoti kalių gyvybinių parametrų ir specialiųjų tyrimo metodų naudą diagnozuojant distokiją ir pasirenkant gydymo strategiją.
4. Išanalizuoti ir aprašyti dažniausiai praktikoje taikomus distokijos gydymo metodus ir jauniklių išgyvenamumą.
9
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Fiziologinis atsivedimas
Fiziologinis kalių atsivedimas susideda iš trijų stadijų. Normali patelės fiziologija ir stadijų laikas yra labai svarbus, nes bet koks atsivedimo laiko nukrypimas gali būti ankstyvas distokijos požymis (4).
Labai svarbu, kad veterinarijos gydytojas būtų gerai susipažinęs su įprasta kalių atvedimo eiga ir kad sugebėtų atskirti fiziologinius procesus nuo patologinių. Teisingai suplanuota ir parinkta intervencija tinkamu laiku gali išgelbėti tiek patelės tiek jauniklio gyvybę (11).
1.1.1. Atsivedimo pradžia
Gimdos raumenys yra pagrindinis nėštumo komponentas, esminiai fiziologiniai pokyčiai tarp nėštumo ir atvedimo yra humoraliniai, biocheminiai, neurohumoraliniai ir mechaniniai.
Iš hormoninių veiksnių pats svarbiausias yra grįžtamasis ryšys tų mechanizmų, kurie yra būtini nėštumui. Vieni iš svarbiausių yra progesterono pokyčiai, taip pat relaksinas, estrogenai ir prostaglandinai. Progesterono koncentracija palaipsniui pradeda mažėti maždaug nuo 30 - osios nėštumo dienos, o staigus sumažėjimas tarp 12 ir 40 valandų prieš pirmo jauniklio atvedimą. Pastarasis pokytis sutampa su padidėjusiu PGF2α išsiskyrimu, nes 48 valandas prieš atsivedimą padidėja PGFM (12). Prolaktinas didėja, kai progesterono koncentracija sumažėja 1 - 2 dienas prieš atsivedimą (Žiūrėti 1pav) (13). Estradiolio koncentracija pasiekia aukščiausią lygį maždaug vieną savaitę prieš gimdymą ir sumažėja jauniklių atsivedimo dieną (12).
1 pav. Hormonų koncentracijos pokyčiai patelės nėštumo ir atvedimo metu (11) 1.1.2. Atsivedimo etapai
Išsamios atvedimo fiziologijos žinios yra esminis dalykas norint atskirti fiziologinį atvedimą nuo patologinio. Atvedimo procesas skirstomas į tris etapus.
10 Pirmasis atvedimo etapas prasideda stipriais gimdos susitraukimais ir progresuojančiu gimdos kaklelio atsivėrimu. Šis etapas trunka nuo 6 iki 12 valandų, tačiau pirmavedėm gali trukti iki 24 valandų. Gyvūnas pradeda sukti lizdą, darosi neramus (14). A. Munnich ir U. Kuchenmeister atliktame tyrime nustatė, kad 61,1 proc. kalių parodo distokijos požymius prieš pirmo jauniklio atvedimą, todėl pirma atvedimo stadija yra labai svarbi diagnozuojant distokiją (15).
Antrasis atvedimo etapas apima vaisiaus stūmimą iš lytinių takų. Pilvo tempimas sutampa su stipriais gimdos susitraukimais. Skaidrūs makšties ir alantojo skysčiai išsiskiria prieš kiekvieno vaisiaus atvedimą. Protarpiniai gimdos susitraukimai stumia vaisių link gimdos kaklelio. Kai vaisius priverstinai įsistato į gimdos kaklelį ir mechaniškai jį išplečia, dėl neurohumoralinio reflekso didėja cirkuliuojantis oksitocinas ir sustiprėja gimdos susitraukimai. Vaisiui artėjant prie dubens, išorinis vaisiaus membranų sluoksnis, alantochorionas pasiekia vulvą ir plyšta arba yra suplėšomas patelės. Vaisius patenką į dubens sritį jau pasuktoje padėtyje ir ištiestoje laikysenoje. Paprastai, kai galva praeina pro vulvą, vaisius lengvai išlenda, patelė atidaro amnioną su savo priekiniais dantim, valo jauniklio nosį, laižo, patelė nukanda virkštelę. Pirmasis vaisius paprastai atvedamas per keturias valandas nuo antrosios atvedimo stadijos. Vidutinis antrojo etapo laikas yra nuo 3 iki 6 valandų, o 12 valandų laikomas maksimaliu (14).
Trečiasis atvedimo etapas yra vaisiaus membranų išsivalymas, kuris įvyksta praėjus 5 - 15 minutėm po vaisiaus atvedimo (14).
1.1.3. Patelių priežiūra atsivedimo metu
Patelei, kuri netrukus turėtų atsivesti jauniklį, turi būti švarus, šiltas ir pakankamai ramioje vietoje esantis guolis. Manoma, kad neigiamos aplinkos sukeliantis stresas slopina oksitocino išsiskyrimą ir susidariusi adrenalino sekrecija stimuliuoja miometriumo ß receptorius, sukeldamas atsipalaidavimą (11).
1.2. Distokija
1.2.1. Distokijos priežastys ir klasifikacija
Distokija apibūdinama kaip apsunkintas atsivedimas arba nesugebėjimas išstumti vaisiaus per lytinius takus be pagalbos. Distokijos priežastis bendrai galima skirstyti į patelės sukeltas ir vaisiaus sukeltas (5).
Linde - Forsberg atliktame tyrime nustatė, kad bendras kalių distokijos pasireiškimas yra 5 proc. Shwetha KS., 2014 metais atliktame tyrime nustatė, kad dėl patelės sukeltos distokijos sudaro 75 proc., o dėl vaisiaus priežasčių 25 proc. (žiūrėti 1 lentelę) (16). Ajala ir kt. (8) atliktame tyrime nustatė, kad gimdos inercija dažniausia priežastis dėl patelės, sudaranti 72 proc. Gimdos inercija skirstoma į pirminę, kai kalė neišstumia nei vieno vaisiaus ir į antrinę - kai kalė atsiveda mažiausiai
11 vieną šuniuką ir tada atsivedimas sustoja. Dėl vaisiaus dažniausia distokijos priežastis yra netinkama pozicija, daugiausia atvejų transversinė pozicija (11).
Priežastys Atvejai proc.
Iš motinos pusės
Pirminė gimdos inercija 89 (49 proc.)
Antrinė gimdos inercija 42 (23 proc.)
Kitos priežastys 6 (3 proc.)
Iš viso 137 (75 proc.)
Iš vaisiaus pusės
Netinkama pozicija 28 (15 proc.)
Neproporcingas 12 (7 proc.)
Per didelis vaisius 3 (2 proc.)
Miręs 2 (1 proc.)
Iš viso 45 (25 proc.)
1 lentelė. Distokijos priežastys ištyrus 182 kales (12) 1.2.1.1. Dėl patelės sukeltos distokijos priežastys
Gimdos inercija
Tai dažniausia distokijos priežastis. Pirmiausia gimda gali nereaguoti į vaisiaus signalus, jeigu vaisius vienas ar keli, tokia stimuliacija yra nepakankama pradėti atvedimą, kitaip dar vadinamas vieno vaisiaus sindromu. Taip pat gali būti dėl per didelio vaisiaus skysčių kiekio ar dėl per didelių vaisių, dehidratacijos, amžiaus dėl paveldimumo (5). Gimdos inercija gali pasireikšti dėl daug veiksnų, tokių kaip sepsis, su amžiumi susiję pokyčiai ar genetinis sutrikimas kai nesusitraukia miometriumas (7).
Pirminė gimdos inercija yra gimdos nesugebėjimas atvesti palikuonių per visą nėštumo laikotarpį (5). Pirminė inercija gali pasireikšti ir tuomet kai vadoje yra mažai vaisių. Mažas vaisių skaičius A. Munnich ir U. Kuchenmeister tyrime sudarė 21,5 proc. distokijos atvejų (15), 83 proc. distokijos atvejų, susijusių su mažomis vadomis reikalinga Cezario operacija (17). Kalėms su pirmine gimdos inercija dažnai iš makšties išsiskiria žalios spalvos išskyros ir jeigu per 1 - 2 valandas jaunikliai nėra atvedami, tuomet reikėtų kuo skubiau atlikti intervenciją, nes vaisiai patiria stresą ir tai gali lemti vaisiaus mirtį, nes vaisiai neatvedami laiku (7).
Antrinė gimdos inercija pasireiškia dėl gimdos miometriumo išsekimo, tai reiškia, kad po įprasto atvedimo seka miometriumo nuovargis ir susitraukimai sustoja. Antrinė gimdos inercija gali
12 būti dėl didelės vados, patelės amžiaus ar obstrukcijos gimdymo kanale. Jeigu gimdymo kanale nėra obstrukcijos arba obstrukcija gali būti pašalinta ir esant keliems vaisiams, tokiu atveju galima taikyti medikamentinį gydymą (10).
Lytinių takų obstrukcija
Galimos šios obstrukcijos – gimdos užsisukimas ir plyšimas, pasireiškiančios vėlyvojo nėštumo metu arba prieš atvedimą. Taip pat galima gimdos kaklelio išvarža, ši patologija dažniausiai yra nustatoma ketvirtą nėštumo savaitę, kai vaisius gimdoje padidėja. Minkštųjų audinių anomalijos, tokios kaip makšties septa ir neoplazijos, ar lytinių takų fibrozė. Siauras dubens kanalas, sukeliantis obstrukcinę distokiją gali atsirasti dėl nesubrendimo, įgimtos dubens deformacijos ar dubens kaulų lūžių (5). Hollinshead ir Hanlon atiltame tyrime nustatė, kad dėl obstrukcijos 83 proc. brachicefalinių veislių patelėms buvo atliktas Cezario pjūvis (18).
1.2.1.2. Dėl vaisiaus sukeltos distokijos priežastys
Užpakalinė pirmeiga
Laikoma, kad užpakalinė pirmeiga yra normali 30 - 40 proc. atvedimų. Užpakalinė pirmeiga siejama su distokijos rizika ypač kai yra pirminis atvedimas, nes gali būti nepakankamas mechaninis gimdos kaklelio išsiplėtimas (5).
Galvos nukrypimas į šoną arba į apačią
Tai yra dvi dažniausiai pasitaikančios netinkamos pozicijos šunų tarpe. Dažnai pasitaikanti brachicefalinėms, dolichocefalinėms veislėms (5).
Priekinių kojų sulenkimas atgal
Ši būklė ypač dažna, kai vaisius silpnas arba negyvas (5). Transversinė (skersoji) pirmeiga
Vaisius vietoje to, kad judėtų iš gimdos rago per gimdos kaklelį į makštį, kartais gali patekti į priešingą gimdos ragą. Taip gali nutikti dėl obstrukcijos, arba vaisius implantacijos arti gimdos kūno (5).
Du vaisiai pristatomi tuo pačiu metu
Kartais po vieną vaisių iš kiekvieno rago yra pristatomi tuo pačiu metu, užkimšdami lytinius takus (5).
Dideli vaisiai
Jauniklis, kurio svoris sudaro 4 – 5 proc. kalės svorio, laikomas viršutine nekomplikuoto atvedimo riba (5). Sergio ir Matthew 2009 metais atliktame tyrime nustatė, kad obstrukcinė distokija kalėms dėl didelių vaisių pasireiškia 7 - 14 proc. (19).
13 Negyvi vaisiai gali sukelti obstrukcinę distokiją, ypatingai jeigu pirmasis atvedamas vaisius yra negyvas arba yra susiformavusi vaisiaus emfizema (14). Sergio ir Matthew 2009 metais atliktame tyrime nustatė, kad obstrukcinė distokija kalėms dėl negyvų vaisių pasireiškia 1 proc. (19).
1.2.2. Distokijos klinikinių požymių įvairovė
• Daugiau nei 30 min. stiprios stangos, neatvedant palikuonių;
• Daugiau nei 4 val. nuo stangų pradžios iki pirmo vaisiaus atvedimo; • Tarp vaisių atvedimo daugiau nei 2 val. tarpas;
• Praėjus 24 val. nuo to kai rektinė temperatūra buvo nukritus iki 37,2 C°, arba progesterono koncentracija nukrito iki 2 ng/ml, o atvedimas neprasidėjo;
• Patelė nuolat inkščia, pasireiškia skausmo požymiai ir nuolat laižo išorinius lytinius takus; • Nėštumas trunka ilgiau nei 72 dienos;
• Žalsvai juodos spalvos išskyros iš lytinių takų;
• Kraujingos išskyros prieš pirmą vaisių arba tarp atvedimų (20).
1.2.3. Distokijos diagnostikos metodai
Klausimai, kuriuos veterinarijos gydytojas renkant išsamią anamnezę turėtų užduoti gyvūno
savininkui, išdėstyti lentelėje (žiūrėti 2 pav.) (11).
14
1.2.3.1. Istorija
Veislės įtaka
Kai kurios šunų veislės turi predispoziciją distokijai: škotų ir Bostono terjerai turi paveldimą dorsoventralinį dubens išsilyginimą ir mažą dubens skersmenį, kuris sudaro sąlygas pasireikšti obstrukcinei distokijai ir antrinei gimdos inercijai (21). Brachicefalinės veislės taip pat yra padidintos rizikos grupėje ir jiems dažnai taikoma Cezario pjūvio operacija (22). S. Srrano ir M. Mcmillan atliktame tyrime nustatė, kad distokija achondroplazinėms veislėms siekė beveik 100 proc. (19). Kita svarbi informacija
Svarbu sužinoti, kiek ankščiau patelė turėjo nėštumų, vadų, sveikatos problemų – dubens kaulų lūžių, traumų. Taip pat labai svarbu žinoti tikslią kergimo ar poravimosi datą. Paskutinėmis nėštumo dienomis reikėtų sekti patelės temperatūrą ir fiksuoti jos kritimą. Reikia sekti laiką, kada prasideda pirmi atvedimo požymiai, vandenų nubėgimas, gimdos susitraukimai, ankščiau atvestų palikuonių skaičius, bei jų gyvybingumas ir paskutinio jauniklio atvedimo laikas (23).
1.2.3.2. Klinikinė apžiūra
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į gyvūno fizinę ir bendrą būklę. Reikia atkreipti dėmesį į
kūno temperatūrą ir pulsą ir atsižvelgti, ar nėra jokių nukrypimų.
Makštis turi būti apžiūrima ar nėra išlindusio vaisiaus. Jeigu vaisiaus dalys išlindusios, tai ar jos drėgnos, sausos, patinusios ar emfizemiškos? Ar išlindusios amniono dalys ir kokios jos būklės. Jeigu nėra vaisiaus ir membranų, tai reikėtų atkreipti dėmesį į makšties išskyrų pobūdį. Šviežias, gausus kraujas, įpratai rodo, kad nesenai yra padaryta žala lytiniams takams. Tamsiai rudos, pilkos išskyros rodo, kad situacija yra uždelsta (11).
1.2.3.3. Palpacija
Atliekant išsamius bendruosius tyrimus, daug dėmesio reikia skirti pilvo palpacijai, tam, kad būtų nustatytas gimdos dydis ir tonusas, stiprumas ar gimdos susitraukimų reguliarumas, vaisių skaičius, vaisiaus buvimas dubens ertmėje, pilvo srities skausmingumas (23).
1.2.3.4. Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas atliekamas norint nustatyti nėštumo laikotarpį matuojant vaisius ir vertinant jų organų išsivystymą (24). Taip pat matuojant išorinį placentos storį gali būti nustatomas nėštumo laikotarpis (25). Ryšys tarp nėštumo laikotarpio, vaisiaus dydžio, vaisiaus savijautos ir gimdos arterijos kraujotakos gali padėti įvertinti kalės pasirengimą gimdyti (26). Ultragarsinis tyrimas įprastai naudojamas vaisiaus įvertinimui, ar jis nepatiria streso. Vaisiaus širdies dažnis yra tinkamiausias rodiklis vaisiaus stresui nustatyti. Fiziologiškai vaisiaus širdies dažnis yra 2 - 3 kartus greitesnis už patelės širdies dažnį, arba nuo 220 - 240 kartų per minutę. Priimtina kai vaisiaus širdies dažnis greitesnis nei 190 kartų per minutę, sulėtėjimas indikuoja, kad vaisius patiria stresą (27). Fiziologiškai vaisiaus širdies dažnis gali pradėti mažėti 48 - 72 valandas prieš atvedimą. Patelei
15 prasidėjus atsivedimo požymiams ir jiems dingus, jeigu vaisių širdies dažnis sulėtėjęs, tai gali būti gimdos inercijos požymis, tokiu atveju turi būti apsvarstoma Cezario pjūvio galimybė (27). Vaisiaus širdies susitraukimų sumažėjimas iki 150 - 170 k/min rodo, kad vaisius patiria stresą, hipoksiją ir reikalinga skubi pagalba. Jeigu vaisiaus širdies ritmas yra mažesnis negu 130 k/min ir vaisius neatvedamas iš karto, išgyvenamumo tikimybė maža. S. Serrano (23) atliktame tyrime nustatė, kad vaisiaus širdies ritmo nukritimui korialiuojant su gimdos susitraukimu rodo obstrukcinę distokiją.
Vaisiaus patiriamą stresą taip pat galima įvertinti tiriant vaisiaus skysčius ir vaisiaus placentą. Vaisiaus skysčių echogeniškumo padidėjimas gali rodyti mekonijaus pratekėjimą arba kraujavimą į vaisiaus skysčius dėl priešlaikinio placentos atsiskyrimo. Vaisiaus mirtis užfiksuojama, kai neaptinkamas širdies ritmas. 12 valandų po vaisiaus mirties organų morfologija tampa mažiau aiški, po 24 valandų visai neidentifikuojama. Vaisiaus masė mažėja ir formuojasi į rutulio formos mišraus echogeniškumo struktūrą (24).
1.2.3.5. Rentgeninis tyrimas
Rentgeninį tyrimą atliekame, kad įvertintume vaisių skaičių, dydį, vietą ir poziciją, vaisiaus kaklo ir galūnių pakitimus. Rentgeninio tyrimo metu nustatytos anomalijos gali būti kontraindikacija medikamentiniam gydymui. Tyrimo metu gimdoje stebimos dujos yra priešlaikinės vaisiaus mirties požymis (23). Vaisiaus mirtis taip pat gali būti nustatyta, jeigu stebimi deformuoti kaukolės kaulai, yra dujų gimdoje (žiūrėti 3 pav.), vaisiuje arba aplink vaisių (kraujagyslėse, širdyje, kūno ertmėse) arba jeigu yra nenormalus vaisiaus lankstumas (rutulio pozicija) (24).
Dažniausiai pakanka vienos šoninės pilvo rentgenogramos nėštumo diagnozei ir vaisių skaičiavimui, norint atlikti matavimus, įvertinti dubens kanalo dydį, palyginti su vaisiaus galvos dydžiu ar įtariant vaisiaus priešlaikinę mirtį rekomenduojama atlikti ventrodorsalinę rentgenogramą (24).
16
1.2.4. Rekomenduojami distokijos gydymo būdai
Distokijos gydymo metodas parenkamas priklausomai nuo pagrindinės distokijos priežasties (28).
1.2.4.1 . Medikamentinis
Prieš pradedant medikamentinį gydymą, steriliai atliekama gimdos kaklelio ir dubens kaklelio palpacija, kad įsitikintume, kad gimdos kaklelis yra pakankamai išsiplėtęs. Jeigu kyla įtarimų, kad vaisius nepraeis pro gimdymo takus, tuomet atliekamas chirurginis gydymas.
Kristaloidų terapija - Hartmanns 10 ml/kg per 1val.
Elektrolitai ir gliukozė - esant hipokalcemijai lašinamas 0,5 ml/kg 10% kalcio gliukonato, ne greičiau kaip 0,5 ml/min. Pacientui turi būti stebima EKG dėl aritmijos. Esant hipoglikemijai taikoma pavieniai i.v boliusai, 0,5 ml/kg 50% gliukozės, praskiesto santykiu 1: 3 su 0,9% NaCl.
Oksitocinas - švirkšti po 0.5 - 2 TV i.m patelei, kiekvienas pakartotinas leidimas yra prieštaringas. Didesnė dozė nei 5 TV, bei pakartotinos dozės gali sukelti gimdos tetaniją ir sumažinti vaisiaus kraujotaką. P. Thomas (29) atliktame tyrime nustatė, kad 1 TV oksitocino sukelia didesnį nei 100 mmHg spaudimą gimdoje.
Münnich and Küchenmeister savo tyrime pranešė, kad galiausiai 55 proc. kalių pradėjus medikamentinį gydymą, prireikė chirurginio gydymo (15).
1.2.4.2. Manipuliacinis atvedimas
Taikant makšties manipuliacijas, turi būti užtikrinta, kad patelė nepatirs streso. Naudinga makštį ištepti vandenyje tirpiais lubrinkantais, kai vaisius yra nežymiai didesnis ir kai dėl užsitęsusios distokijos išdžiūna gimdymo takai.
Manipuliacijos pirštais – ši technika naudinga, kai vaisius praėjęs per dubens kanalą ir yra makštyje. Taip manipuliuojant mažoms ir vidutinio dydžio patelių veislėms, naudinga užfiksuoti vaisių gimdoje sugriebiant jį per pilvo sieną ir nukreipiant vaisių link dubens išėjimo (4 pav.).
Vaisiui judant užpakaline pirmeiga – rodomuoju ir viduriniu pirštu vaisius patraukiamas kranialiai ties dubens kaulais ir taip užtikrinamas sukibimas.
Dažnai dėl šių manipuliacijų iššaukiamas Fergusono refleksas, tokiu atveju prasideda gimdos ir pilvo sienos susitraukimai.
17
4 pav. Vaisius normalioje pozicijoje, bet nesant stangų galva švelniai suimama ir traukiama (11)
Manipuliacijos naudojant instrumentus – kai vaisius jau yra makštyje, Hobday instrumentas yra įstatomas į makštį ir pagal pirmeigą yra stumiamas žemyn už pakaušio. Įvedamas rodomasis pirštas ir keliamas aukštyn, tuomet vaisius švelniai suimamas ir nepažeidžiant traukiamas (žiūrėti 5 pav).
5 pav. Vaisiaus traukimas naudojant instrumentus ir pirštus (11)
Po manipuliacijų būtina apžiūrėti gimdymo takus, ar nėra jokių pažeidimų ir kraujavimo. Taip pat gali būti taikoma antimikrobinė terapija, pogimdyvinio metrito prevencijai.
Tais atvejais, kai manipuliuojant ištaisoma netinkama vaisiaus padėtis, galima tęsti normalų atvedimą, bet dažnai reikia taikyti medikamentinį gydymą oksitocinu, kad paskatinti gimdos susitraukimus. Tinkama dozė yra 0,04 TV/kg, skiriamas kas 30 minučių, ne daugiau kaip 3 dozės (11).
18
1.2.4.3. Chirurginis
O‘Neill ir kt. 2019 metais atliktame tyrime nustatė, kad 48,6 proc. distokijų atvejų buvo atliktas Cezario pjūvis (4). Cezario operacija turėtų būti atliekama nedelsiant, jeigu atliekant ultragarsinį tyrimą nustatoma, kad vaisiaus širdies dažnis nukrenta žemiau nei 150 kartų per minutę ir vaisius patiria stresą. Gimdos plyšimas arba užsisukimas taip pat yra indikacija Cezario operacijai (30).
1.2.4.3.1. Pasiruošimas Cezario pjūviui
Pacientui įvedamas intraveninis kateteris, skiriami intraveniniai skysčiai 10 - 30 ml/kg/val arteriniam spaudimui ir gimdos perfuzijai palaikyti (29).
Prieš ruošiant kalę chirurginei intervencijai, operacijos vietoje nukerpamas kailis, operacijos vieta yra nuvaloma povidonjodo arba chorheksidimo tirpalu. Ragena ir junginė yra sutepama su oftalmologiniu tepalu. Gyvūnas narkotizuojamas ir intubuojamas endotrachėjiniu vamzdeliu. Kalė vežama į operacinę, prijungiama prie monitoringo ir inhaliacinio aparato.
Steriliai paruošiama operacijos vieta. Operacinio ploto paruošimo tikslas yra pašalinti laikinus mikroorganizmus nuo odos (32).
1.2.4.3.2. Anestezija ir analgezija
Anestezijos protokolas turėtų užtikrinti tinkamą raumenų atsipalaidavimą, analgeziją ir narkozę, turi būti saugus patelei ir neturėti įtakos vaisių gyvybingumui ir išgyvenamumui. Anestezijai reikia naudoti tokius medikamentus, kurie turi minimalų poveikį vaisiams ir užtikrina greitą atsigavimą patelei. Šie medikamentai turėtų veikti trumpai, turi būti greitai metabolizuojami ir naudojami minimaliausiomis galimomis dozėmis.
Analgezijai ir premedikacijai galima naudoti μ opiatų agonistus, jie nesumažina vaisių energingumo, bet gali sukelti kvėpavimo ir širdies slopinimą patelei ir vaisiui (23). Taikoma preoksigenacija 3 - 5 minutes. Roos (33) atliktame tyrime nustatė, kad premedikacijai, laktacijos skatinimui ir prevencijai nuo vėmimo, ypatingai brachicefalinėm veislėms galima naudoti metaklopramidą Vietinei nejautrai galima naudoti lidokaino injekcijas (2 mg/kg), gali būti naudojami epiduriniai medikamentai. Taip pat naudojamos vienkartinės NVNU dozės, kai jau vaisiai ištraukti iš gimdos. Alfa 2 - adrenoreceptorių agonistų panaudojimas premedikacijai Cezario pjūvio operacijos metu vertinamas prieštaringai. De Cramera (34) atliktame tyrime nustatė, kad nerekomenduojama kalėms naudoti alfa2 - adrenoreceptorių agonisto ksilazino, nes jį naudojant buvo nustatyta padidinta rizika vaisių mirtingumui.
Indukcijai naudojamas propofolis, leidžiamas lėtai iki efekto (2 - 4 mg/kg i.v). Taip pat gali būti taikoma indukcija sevofluranu arba izofluranu per kaukę, bet tai gali sukelti papildomo streso patelei.
Anestezijos palaikymui naudojamas sevofuranas arba izofluranas, dėl minimalaus metabolizmo ir greito poveikio (23).
19
1.2.4.3.3. Cezario pjūvio technika
Cezario pjūvio tikslas yra kuo greičiau pašalinti visus vaisius iš gimdos. Gyvūnas guldomas ant operacinio stalo ant nugaros. Pjūvio vieta yra nuvaloma laikantis aseptikos taisyklių. Pjūvis daromas ventralinėje pusėje nuo bambos link dubens. Pilvo siena yra pakeliama ir pjūvis daromas ties baltąją linija. Vizualizuojama gimda ir švelniai iškeliami gimdos ragai. Gimda apsidengiama nuo aplinkinių audinių steriliais tamponėliais arba laparatominėmis pagalvėlėmis. Skalpeliu padaromas pjūvis gimdos kūne, taip, kad nepažeisti vaisių. Pjūvis didinamas “Metzenboum” tipo žirklėmis. Pjūvis turi būti pakankamai didelis, kad ištraukiant vaisius gimda nebūtų pažeista ir neplyštų.
Iš kiekvieno rago švelniai išspaudžiami vaisiai. Vengti pilvo ertmės ir operacinio ploto užteršimo amniono skysčiais. Kiekvieną vaisių aseptiškai perduoti asistentui. Placenta dažniausiai išimama su vaisiumi, jeigu placenta nepasišalino tuomet ją atsargiais ištraukiame, jokiais būdais neplėšdami. Gimdos involiucija paprastai prasideda pašalinus visus vaisius, jeigu neprasidėjo suleidžiama oksitocino. Atliekamas gimdos lavažas. Gimdos pjūvis užsiūnamas 3 - 0 arba 4 - 0 absorbuojamu siūlų, naudojant pasirinktas siūles. Pirma eilė siūnama paprasta ištisine siūle, antra eilė siūnama užverčiamąją siūle, tokiomis kaip Kušingo ar Lamberto siūlės. Atliekamas chirurginės vietos lavažas, pašalinamos kempinėlės ir tamponėliai, pakeičiamos sterilios chirurginės pirštinės ir chirurginiai instrumentai. Pilvo siena užsiūnama trimis sluoksniais. Odai siūti naudojame poodinę siūlę, kad siūlai nedirgintų žindančių naujagimių.
Naujagimių priežiūra – švelniai nusiurbiami skysčiai iš nosies ir nosiaryklės. Stipriai trinti ir nusausinti kiekvieną naujagimį, kad paskatintume kvėpavimo sistemą. Jeigu reikia užlašinti po liežuviu opioidų antagonistų ir lašą doksopramo po liežuviu, kad paskatinti kvėpavimą. Reikia ligatūruoti ir dezinfekuoti virkštelę. Kiekvienas naujagimis apžiūrimas ar neturi raidos anomalijų, tokių kaip vilko gomurys, galūnių deformacija, išvarža, neperforuota išangė ar šlaplė. Laikyti naujagimius šiltoje aplinkoje, kol patelė galės jais pasirūpinti. Reikia užtikrinti kuo greitesnį priešpienio vartojimą. Atidžiai stebėti patelės elgesį su naujagimiais pirmas kelias valandas. Rekomenduojama kuo greičiau patelę su jaunikliais išleisti iš veterinarijos klinikos, kad patirtų kuo mažiau streso (32).
1.2.4.3.4. Būklės po distokijos
Periodas po atvedimo gali būti siejamas su sergamumu ir netgi mirtingumu patelei ir jaunikliams. Poatvediminis periodas apima nuo 30 iki 40 dienų (35). Po Cezario operacijos patelės turi būti stebimos ir ištiriamos jeigu matomas gausus kraujavimas iš makšties, jeigu visos placentos nepasišalino per 4 - 6 valandos po paskutinio palikuonio. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį jeigu lochijos yra nešvarios ir nuo jų sklinda blogas kvapas, jeigu patelės ir palikuonių bendra savijauta yra bloga, rektinė temperatūra yra aukštesnė negu 39,5 °C (5).
20 Kraujavimas po gimdymo - tikrasis kraujavimas turėtų būti skiriamas nuo placentos subinvoliucijos. Per didelis kraujavimas po gimdymo gali reikšti gimdos ar makšties kraujagyslių plyšimą arba gali rodyti krešėjimo defekto sutrikimą. Nustatant kraujavimo šaltinį reikia apžiūrėti makštį ir vulvą. Sunkiais kraujavimo atvejais gali būti skiriama diagnostinė laparatomija (5).
Užsilaikiusios placentos ar vaisiai - gali sukelti rimtą pavojų. Pirminiai požymiai yra tamsios išskyros iš makšties. Užsilaikęs vaisius gali būti atpažįstamas palpuojant ar atliekant pilvo ertmės ultragarsinį tyrimą. Užsilaikiusias placentas pašalinti masažuojant pilvo ertmę ir skiriant oksitociną nuo 1 - 5 TV/ kg 2 - 4 kartus per parą, placentos turėtų pasišalinti per 3 dienas (5).
Netinkamas patelės elgesys - instinktyviam patelės elgesiui neigiamos įtakos gali turėti anestetikai, skausmas ir stresas. Stresas gali turėti įtakos pieno gamybos sumažėjimui, tokiu atveju galima skirti mažiausias dozes dopamino antagonistų trankviliantų, kad būtų užtikrintas pieno išskyrimas neramioms patelėms (35).
Infekcijos – metritas, ūminė endometriumo infekcija įtariama jeigu patelei pastebima letargija, anoreksija, sumažėjusi laktacija, karščiavimas ir išskyros iš makšties (35). Endometritą gali sukelti likę vaisiai ir placentos, abortai, antrinė distokija, akušerinis manipuliavimas (36).
Metaboliniai sutrikimai – eklampsija, hipoglikemija ir hiperglikemija (35).
1.2.5. Prognozės ir pasekmės
Prognozės priklauso nuo procedūros ilgumo ir sunkumo, tai glaudžiai susiję su palikuonių skaičiumi ir jų gyvybingumu. Patelei gaištamumo rizika padidėja jeigu gimdymas trunka ilgiau negu 4,5 - 6 valandas nuo gimdymo pradžios iki antrosios gimdymo stadijos. Pooperacinės komplikacijos dažniausiai pasireiškia toms patelėms, kurios ilgą laiką praleidžia veterinarijos klinikoje ir tom patelėm, kuriom atliekant Cezario operaciją tuo pačiu atliekama histerektomija. S. Serrano atliktame tyrime nustatė, kad bendras mirtingumas patelėms nuo distokijos yra 1 proc. (23).
Jeigu riziką distokijai turinčios patelės bus toliau veisiamos, turi būti kergiamos su savo veislės atstovais, kad patinėlis nebūtų didesnis už patelę. Kergimas turėtų įvykti 2 dienas po ovuliacijos, patelės turi būti laikomos ramiomis sąlygomis, kad patirtų kuo mažiau streso ir laikomos sanitarines sąlygas atitinkančiose patalpose (28).
1.3. Distokija ir Cezario pjūvis kitų rūšių patelėms
Skirtingai nuo kačių ir kalių, triušiai turi unikalų reprodukcinį traktą. Triušiai neturi gimdos kūno, kiekvienas gimdos ragas turi savo atskirą kaklelį, kurie atsiveria į makštį. Mesometriume yra gausus riebalinis audinys, kuris sukelia sunkumą atliekant ovariohisterektomiją ir Cezario operaciją. Triušių nėštumas svyruoja nuo 29 iki 35 dienų, vidutiniškai nuo 30 iki 32 dienų. Mažesnių veislių patelės ir pirmavadės atveda nuo 4 iki 5 palikuonių, o didesnės veislės gali atvesti nuo 8 iki 12 palikuonių. Naujagimių svoris taip pat priklauso nuo veislės ir prasideda nuo 30 iki 80 gramų.
21 Kelias dienas ar valandas prieš atvedimą triušių patelės išsirauna plaukus nuo pilvo ir šonų, taip padarydamos lizdą. Tai laikoma normaliu elgesiu, taip speneliai atidengiami žindymui. Atsivedimas kaip ir pas kitų rūšių pateles yra skirstomas į stadijas. Pirmajame etape prasideda nematomi gimdos susitraukimai ir gimdos kaklelio atsivėrimas, baigiasi chorioalantojaus membranų plyšimu. Antroji ir trečioji stadija apima vaisiaus ir placentos išstūmimą. Pirmoji ir antroji atvedimo stadija pasireiškia beveik tuo pat metu, nes visas atvedimas trunka apie 30 minučių.
Distokija triušių patelėms galima dėl vaisiaus arba patelės. Dėl patelės sukeltos distokijos dažniausios priežastys būna dubens kaulų, makšties ir gimdos anomalijos. Vaisiaus sukelta distokija būna dėl netinkamos pozicijos, netinkamos pirmeigos (žiūrėti 6 pav.) ir dėl vaisių gigantizmo. Dažniausia distokijos priežastis triušių patelėms būna antrinė gimdos inercija, kuri atsiranda dėl išsekimo ilgai bandant atvesti palikuonius. Distokija nėra būdinga triušiams, bet pasireiškia jeigu patelė yra nutukusi, palikuonių skaičius yra per didelis, esant siauram gimdos kanalui ir esant gimdos inercijai. Dažniausi distokijos požymiai triušiams yra nuolatinės stangos, kruvinos ir žalsvai rudos išskyros iš makšties.
Distokijos atveju svarbu išsiaiškinti vaisiaus poziciją ir pirmeigą, tam atliekama apčiuopa, digitalinė makšties apžiūra, rentgeninis tyrimas ir ultragarsinis tyrimas. Galvinė ir užpakalinė pirmeigos yra skaitomos normaliomis.
Nesant obstrukcijai galima taikyti medikamentinį gydymą oksitocinu (1 - 3 VT/kg i.m) ir kalcio gliukonatu. Esant gimdos inercijai rekomenduojamas gydymas 5 - 10ml 10 proc. kalcio gliukonatu per. os, po 30 minučių taikyti oksitocino injekciją į raumenis ir palikti patelę ramioje šiltoje patalpoje 30 - 60 minučių. Chirurginis gydymas taikomas jeigu nepadeda medikamentinis gydymas, arba esant obstrukcijai (37).
22
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo atliktas – 2017 m. kovo mėn. – 2019 m. lapkričio mėn. Duomenys buvo surinkti retrospektyviai ir stebint pačiai iš klinikos „X“. Retrospektyviai buvo surinkti 24 atvejai, 15 atvejų buvo surinkti pačios.
Buvo sudarytas tyrimo protokolas (1 priedas). Iš viso surinkti 39 kalių duomenys. Atliekant tyrimą buvo registruojami tokie duomenys: amžius, veislė, svoris. Atliekant duomenų analizę veislės buvo suskirstytos pagal Shwetha (14) į dydžius: mažos veislės - < 10 kg, vidutinės veislės – 10 - 25 kg, didelės veislės – 25 - 45 kg.
Atliekant tyrimą buvo renkama anamnezė ir registruojama: nėštumo trukmė dienomis, atvedimo požymių pasireiškimo laikas, atvedimo požymiai (stangos, vandenų nubėgimas, lizdo sukimas, neramus elgesys), stanginimosi laikas, vandenų nutekėjimo laikas, atvedimo intervalai, paskutinio atvesto palikuonio laikas. Tyrime analizuojamas buvusių nėštumų skaičius, buvusių Cezario operacijų skaičius.
Buvo atliekami bendrieji tyrimo metodai - vertinant gyvūno būklę buvo atliekama klinikinė gyvūno apžiūra ir registruojami duomenys: gleivinių spalva, KPL, širdies dažnis, kvėpavimo dažnis, rektinė temperatūra. Buvo įvertinamas gyvūno temperamentas - aktyvus, ramus, agresyvus. Remiantis W. S. Helton analizuojamos distokijos pasireiškimas pagal cefalinį indeksą (39) – brachicefalikai, mezocefalikai ir dolichocefalikai. Buvo atliekamas tyrimas makšties veidrodžiu gimdos kaklelio padėčiai įvertinti - išsiplėtęs, uždaras.
Atliekant tyrimą buvo naudojami specialieji tyrimo metodai: buvo atlikti rentgeniniai pilvo srities LL, prireikus DV tyrimai su skaitmeniniu „Monobloco radiologico MRX – 30R“ (gamintojas „Medical e conet“) rentgeno aparatu - vaisiaus padėčiai ir pirmeigai nustatyti. Buvo atliktas ultragarsinis tyrimas su „Mindray DP-70“ ultragarsiniu aparatu (gamintojas „Providian medical equipment“) – vaisiaus nėštumo laikotarpiui ir vaisiaus širdies darbui nustatyti.
Atlikus bendruosius ir specialiuosius tyrimus registruojama distokijos priežastis - dėl patelės arba dėl vaisiaus. Atliekant duomenų analizę distokijos priežastys dėl patelės buvo suskirstytos į dvi grupes – pirminė gimdos inercija (neprasidėjus gimdymo procesui, stangom) ir į antrinę gimdos inerciją (prasidėjus atvedimo procesui ar jau atvedus jauniklį ir procesui sustojus). Atliekant analizę distokijos dėl vaisiaus priežastys buvo suskirstytos į penkias grupes – dideli vaisiai, mirę vaisiai, išsigimę, vaisiai netinkamoje pozicijoje ir netinkama pirmeiga.
Atliekant tyrimą analizuojami pasirinkti gydymo metodai - Cezario operacija, medikamentinis gydymas, manipuliacinis atvedimas.
23 Atliekant duomenų analizę visas tiriamas darbas atliktas tam tikra tvarka, kurią iliustruoja žemiau pateikta schema (7 pav.)
7 pav. Tyrimo atlikimo schema Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics ir Microsoft Exel programas. Kalių distokijos veislės, amžiaus, dydžio, cefalinio indekso, temperamentui, požymiams, vaisiaus padėčiai ir pirmeigai, distokijos priežasčiai ir gydymo metodo duomenims išanalizuoti buvo apskaičiuoti dažniai, tiriamų požymių vidurkiai ir vidurkių paklaidos. Visų analizuotų duomenų skirtumai laikomi reikšmingi, kai p<0,05. Duomenų skirtumai laikomi nereikšmingi kai p > 0,05.
39 kalės
Priskirimas pagal cefalinį
indeksą
Brachicefalikas Mezocefalikas Dolichocefalikas
Anamnezė Bendrieji tyrimo metodai Specialieji tyrimo metodai Distokijos priežastis Gydymo metodas
24
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
Paveiksle pavaizduota distokijos pasireiškimas šunims pagal veislę. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė šių veislių šunys: pomeranijos špicas – 9, jorkšyro terjeras – 4, rusų toiterjeras – 4, bulterjeras – 3, čihuahua – 3, prancūzų buldogas – 3, vakarų škotijos baltasis terjeras – 3, valų korgis pembrukas – 3, mišūnas – 3.
Mažiausią dalį tiriamųjų sudarė šių veislių šunys: džeko raselo terjeras – 1, olandų aviganis – 1, rotveileris – 1, vokiečių aviganis – 1.
Šunų veislių tikimybės skyrėsi nereikšmingai p>0,05 (8 pav.)
8 pav. Šunų pasiskirstymas pagal veilsę.
7.7% 7.7% 2.6% 10.3% 7.7% 2.6% 7.7% 2.6% 23.1% 10.3% 7.7% 7.7% 2.6%
(n=39)
Bulterjeras ČihuahuaDžeko raselo terjeras Jorkšyro terjeras
Mišrūnas Olandų aviganis
Prancūzų buldogas Rotveileris
Špicas Toiterjeras
Vakarų škotijos baltasis terjeras Valų korgis pembrukas
25 Didžiausią dalį tirtų atvejų sudarė mažų veislių kalės iki 10 kg – 69,2 proc., mažiausią dalį tiriamųjų sudarė vidutinio dydžio veislių 10 – 25 kg kalės – 15,4 proc. ir didelių veislių 25- 45 kg patelės – 15,4 proc. Mažom veislėm distokija diagnozuojama 4,5 karto dažniau negu vidutinėms ar didelių veislių kalėms. Veislių pasiskirstymas pagal dydį skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05 (9
pav.)
9 pav. Atvejų pasiskirstymas pagal veislės dydį.
27 6 6 0 5 10 15 20 25 30
Mažos Vidutinės Didelės
At ve jų sk aičiu s, vn t.
(n=39)
26 Diagramoje pateiktas kalių, kurioms pasireiškė distokija amžių vidurkis. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė šių metų gyvūnai: 2 metų amžiaus patelės – 30,8 proc., 3 metų amžiaus patelės – 20,5 proc., 1 metų amžiaus patelės – 15,4 proc., 5 metų patelės – 10,3 proc., 8 metų patelės – 7,7 proc., 4 metų patelės – 5,1 proc. Mažiausią dalį tiriamųjų sudarė šių metų gyvūnai: 6 metų patelės – 2,6 proc., 7 metų patelės – 2,6 proc., 9 metų patelės – 2,6 proc., 10 metų patelės – 2,6 proc.
Distokijos pasireiškimas pagal amžių skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05 (10 pav.)
10 pav. Patelių pasiskirstymas pagal amžių.
6 12 8 2 4 1 1 3 1 1 0 2 4 6 8 10 12 14 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 At ve jų sk aičiu s, vn t. Amžius metais
(n = 39)
27 Diagramoje pavaizduotas distokijos pasireiškimas pagal cefalinį indeksą. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė šios veislės: mezocefalikai – 21 atvejis, dolichocefalikai – 10 atvejis. Mažiausią dalį tiramųjų sudarė brachicefalikai – 8 atvejai. Mezocefalinių veislių kalėms distokija diagnozuota 2,1 karto dažniau negu dolichocefalinėms veislėms ir 2,6 karto dažniau negu brachicefalinėms veislėms. Distokijos pasiskirstymas pagal veislės cefalinį indeksą skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05 (11
pav.)
11 pav. Distokijos pasireiškimo tikimybė pagal cefalinį indeksą.
20%
26% 54%
(n=39)
28 Grafike pavaizduota temperatūros pasiskirstymas pagal gyvūno temperamentą. Agresyvių kalių temperatūros vidurkis 38,3 ºC, vidurkio paklaida ± 0. Aktyvių kalių temperatūros vidurkis 37,8 ºC, vidurkio paklaida ± 0,072. Ramių kalių temperatūros vidurkis 37,7 ºC, vidurkio paklaida ± 0,170. Temperatūros priklausomybė pagal gyvūno temperamentą skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. (12 pav.)
12 pav. Temperatūros priklausomybė pagal gyvūno temperamentą.
Distokija diagnozuota 39 patelėms, didžiausią dalį tiriamųjų sudarė patelės šiame nėštumo laikotarpyje: 63 dienų nėštumas – 30,2 proc., 64 dienų – 23,3 proc., 62 dienų – 11,6 proc., 65 dienų – 11,6 proc., 61 dienos – 7 proc. Mažiausią dalį tiriamųjų sudarė patelės šiame nėštumo laikotarpyje: 59 dienos – 4,7 proc., 66 dienų – 4,7 proc., 57 dienų – 2,3 proc., 58 dienų – 2,3 proc., 68 dienų – 2,3 proc. Patelių pasiskirstymas pagal nėštumo laikotarpį dienomis skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05 (13 pav.)
13 pav. Patelių pasiskirstymas pagal nėštumo laikotarpį dienomis.
0 1 2 3 4 5 6 35.7 36.8 37.1 37.3 37.4 37.5 37.6 37.8 37.9 38.1 38.2 38.3 38.4 38.5 38.6 39.2 At vejų sk ai čiu s, vn t. Temperatūra ºC
Agresyvus Aktyvus Ramus
1 1 2 3 5 13 10 5 2 1 0 5 10 15 57 58 59 61 62 63 64 65 66 68 At ve jų sk aičiu s, vn t.
Nėštumo laikotarpis dienomis
29 Diagramoje pavaizduotas distokijų pasireiškimas pagal nėštumų kiekį. Didžiausią dalį sudarė patelės kurioms buvo pirminis – 74,4 proc. nėštumas, mažesniąją dalį sudarė patelės kurioms buvo antrinis – 25,6 proc. nėštumas. Distokija diagnozuojama 2,9 karto dažniau esant pirminiam nėštumui negu antriniam. Pasiskirstymas pagal nėštumų kiekį skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05. (14 pav.)
14 pav. Atvejų pasiskirstymas pagal nėštumų kiekį.
10 29 0 5 10 15 20 25 30 35 Antrinis Pirminis A tve jų sk aič iu s, vnt.
(n=39)
30 Didžiausią dalis gyvų jauniklių buvo atvesta 63 nėštumo dieną – 20,1 proc. visų atvestų jauniklių, 64 nėštumo dieną – 16,2 proc., 62 nėštumo dieną – 13,9 proc., 61 nėštumo dieną atvesta – 8,5 proc. gyvų jauniklių, 65 nėštumo dieną – 8,5 proc., 59 nėštumo dieną – 6,9 proc. visų atvestų jauniklių. Mažiausia dalis gyvų jauniklių buvo atvesta 68 nėštumo dieną – 2,3 proc. visų atvestų jauniklių.
Didžiausią dalis negyvų jauniklių buvo atvesta 63 nėštumo dieną – 11,6 proc., 64 nėštumo dieną – 3,8 proc., 62 nėštumo dieną – 2,3 proc., 57 nėštumo dieną – 1,5 proc., 66 nėštumo dieną – 1,5 proc. visų atvestų jauniklių. Mažiausią dalis negyvų jauniklių buvo atvesta 58 nėštumo dieną – 0,7 proc., 58 dieną – 0,7 proc., 61 dieną – 0,7 proc., 65 dieną – 0,7 proc.
Jauniklių gyvybingumas pagal nėštumo dieną skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. (15
pav.)
15 pav. Išgyvenamumo priklausomybė pagal nėštumo laikotarpį dienomis.
0 0 9 11 18 26 21 11 0 3 2 1 0 1 3 15 5 1 2 0 0 5 10 15 20 25 30 57 58 59 61 62 63 64 65 66 68 V isų jau n ik li ų sk ai čiu s, vn t.
Nėštumo laikotarpis dienomis
31 Iš 39 tirtų kalių išsiplėtęs gimdos kaklelis buvo pas 22 patelės, susiaurėjęs gimdos kaklelis pas 17 patelių. Kalėm išsiplėtęs gimdos kaklelis buvo 1,3 karto dažniau negu uždaras. Lyginant pasiskirstymą pagal patelės gimdos kaklelio padėtį, duomenys skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. (16 pav.)
16 pav. Pasiskirstymas pagal patelės gimdos kaklelio padėtį.
Skritulinėje diagramoje pavaizduotas pasiskirstymas pagal vaisiaus padėtį. Atlikus rentgeninį tyrimą stebima, kad didžiausią dalį tiriamųjų sudarė vaisiai su išilgine padėtimi – 31 atvejai, vaisiai su skersine padėtimi sudarė – 6 atvejai, vaisiai su skersine padėtimi ir užlenkta galva – 2 atvejai. Pasiskirstymas pagal vaisiaus padėtį skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. ( 17 pav.)
17 pav. Pasiskirstymas pagal vaisiaus padėtį.
56% 44%
(n 39)
Išsiplėtęs Uždaras 79% 16% 5%(n=39)
32 Skritulinėje diagramoje pavaizduotas pasiskirstymas pagal vaisiaus pirmeigą. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė: vaisiai su galvos pirmeiga – 32 atvejai, vaisiai šonine pirmeiga – 4 atvejai, vaisiai dubens pirmeiga – 2 atvejai. Mažiausią dalį sudarė vaisiai nugarine pirmeiga – 1 atvejis. Pasiskirstymas pagal vaisiaus pirmeigą skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. ( 18 pav.)
18 pav. Pasiskirstymas pagal vaisiaus pirmeigą.
Labiausiai vyravo dėl patelės priežasčių sukeltos distokijos – 56,4 proc., mažesniąją dalį tiriamųjų sudarė dėl vaisiaus sukeltos distokijos – 43,6 proc. Distokija diagnozuota dėl patelės priežasčių 1,3 karto dažniau negu dėl vaisiaus priežasties. Pasiskirstymas pagal distokijos priežastį skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. ( 19 pav.)
19 pav
. Pasiskirstymas pagal distokijos priežastį.
5%
82% 3%
10%
Dubens Galvos Nugarinė Šoninė
22 17 0 5 10 15 20 25 Dėl patelės Dėl vaisiaus At ve jų sk aičiu s, vn t.
(n=39)
33 Paveiksle pavaizduota distokijos dėl vaisiaus priežasties pasiskirstymas, matome, kad didžiausią dalį tiriamųjų sudarė distokija dėl didelio vaisiaus – 36,8 proc., distokija dėl netinkamos vaisiaus pozicijos – 42,1 proc. Mažiausią dalį tiriamųjų dėl vaisiaus priežasties sudarė distokija dėl mirusio vaisiaus – 15,8 proc., distokija dėl išsigimusio vaisiaus – 5,3 proc. Distokijos pasireiškimas dėl vaisiaus priežasties statistiškai nereikšmingas p>0,05. (20 pav.)
20 pav. Distokijos pasireiškimo pasiskirstymas dėl vaisiaus priežasties.
Paveiksle pavaizduota distokija dėl patelės sukeltų priežasčių. 55 proc. visų tiriamųjų buvo distokijos dėl pirminės gimdos inercijos, dėl antrinės gimdos inercijos sudarė – 45 proc. visų tiriamųjų. Pirminė gimdos inercija diagnozuota 1,2 karto dažniau negu antrinė gimdos inercija. Distokijos pasiskirstymas dėl patelės sukeltų priežasčių statistiškai nereikšmingas p>0,05. ( 21 pav.)
21 pav. Distokijos pasiskirstymas pagal patelės sukeltas priežastis.
8 7 1 3 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Netinkama pozicija Didelis vaisius Išsigimęs vaisius Miręs vaisius At ve jų sk aičiu s, vn t. 11 9 0 2 4 6 8 10 12
Pirminė inercija Antrinė inercija
A tve jų sk aič iu s, vnt.
34 Tirtom brachicefalinių veislių kalėms distokija dėl antrinės gimdos inercijos, pirminės gimdos inercijos, didelio vaisiaus ir netinkamos vaisiaus padėties buvo – po 5,1 proc. visų tirtų atvejų.
Dolichocefalinių veislių kalėms didžiausią dalį sudarė kalių distokija dėl pirminės gimdos inercijos – 12,8 proc., dėl didelio vaisiaus – 5,1 proc. Mažiausią dalį sudarė kalių distokija dėl antrinės gimdos inercijos, vaisių išsigimimų ir netinkamos vaisiaus padėties – po 2,5 proc. visų tirtų atvejų.
Mezocefalinių veislių kalėms didžiausią dalį sudarė kalių distokija dėl antrinės gimdos inercijos – 15,3 proc., netinkamos vaisiaus padėties – 12,8 proc., pirminės gimdos inercijos – 10,2 proc. Mažiausią dalį sudarė kalių distokija dėl negyvų vaisių ir didelio vaisiaus – po 7,6 proc., visų tirtų atvejų.
Distokijos pasireiškimo tikimybė pagal cefalinį indeksą skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. (22 pav.)
22 pav. Distokijos priežasties tikimybė pagal cefalinį indeksą.
2 2 2 2 1 2 1 1 5 6 3 3 5 4 0 1 2 3 4 5 6 7 Antrinė gimdos inercija Didelis vaisius Išsigimimas Negyvi vaisiai Netinkama vaisiaus padėtis Pirminė gimdos inercija At ve jų sk aičiu s, vn t.
35 Gydant distokija dažniausiai taikytas metodas buvo cezario operacija – 82,1 proc., medikamentinis gydymas taikytas 6 kartus, bet medikamentais nesukontroliavus situacijos vis tiek buvo taikytas chirurginis gydymas – 15,4 proc., mažiausiai buvo taikytas manipuliacinis gydymo metodas – 2,6 proc. Duomenys apie taikytus distokijos gydymo metodus statistiškai reikšmingi p<0,05. (23 pav.)
23 pav. Taikyti distokijos gydymo metodai.
Ištyrus 39 pateles, kuriom diagnozuota distokija, dažniausias vaisių skaičius nustatytas: 2
vaisiai – 25,6 proc., 3 vaisiai – 25,6 proc., 1 vaisius – 20,5 proc., 7 vaisiai – 12,8 proc., 5 vaisiai – 7,7 proc. Mažiausiai visų tirtų sudarė
4 vaisiai – 2,6 proc. 6 vaisiai – 2,6 proc., 8 vaisiai – 2,6 proc. Pasiskirstymas pagal jauniklių skaičių statistiškai nereikšmingas p>0,05. (25 pav.)
24 pav. Pasiskirstymas pagal jauniklių skaičių.
32 6 1 0 5 10 15 20 25 30 35
Cezario operacija Medikamentinis gydymas ir cezario operacija Manipuliacinis atvedimas A tve jų sk ač iu s, vnt. 8 10 10 1 3 1 5 1 0 2 4 6 8 10 12 1 2 3 4 5 6 7 8 At ve jų sk aičiu s, vn t. Jauniklų skaičius, vnt.
36 Užfiksuoti žemiausi vaisiaus širdies darbo parametrai iš visos vados. Cezario operacijos atliktos kai vaisiaus širdies dažnis buvo – 100 k/min, 140 k/min, 160 k/min sudarė po – 10,2 proc. visų tirtų atvejų. Vaisiaus širdies darbas – 0 k/min, 120 k/min, 150 k/min sudarė po – 7,6 proc. visų tirtų atvejų. Vaisiaus širdies darbas buvo – 80 k/min, 130 k/min, 136 k/min, 146 k/min, 180 k/min, 190 k/min, 200 k/min, 240 k/min – po 2,5 proc. visų tirtų atvejų.
Medikamentų terapija buvo taikyta, kai vaisiaus širdies darbas buvo – 200 k/min ir 240 k/min – po 5,1 proc. visų atvejų ir kai vaisių širdies darbas buvo – 190 k/min, 220 k/min – po 2,5 proc. visų atvejų. Po medikamentų terapijos buvo atliekamos Cezario operacijos.
Manipuliacinis atvedimo metodas buvo taikytas kai vaisiau širdies dažnis buvo 0 k/min – 2,5 proc. visų atvejų. Taikyto distokijos gydymo priklausomybė nuo vaisiaus širdies darbo skyrėsi statistiškai nereikšmingai p>0,05. (24 pav.)
25 pav. Taikyto distokijos gydymo metodo priklausomybė nuo vaisiaus širdies darbo.
3 1 4 3 1 1 4 1 1 3 4 1 1 1 2 1 1 1 2 1 2 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 0 80 100 120 130 136 140 146 148 150 160 180 190 200 220 240 At ve jų sk aičiu s, vm t.
Vaisiaus širdies darbas k/min
Cezario operacija
Manipuliacinis atvedimas
37
2 lentelė. Tiriamųjų gyvūnų veislių ir gydymo metodų pasiskirstymas.
Veislė Cezario operacija Medikamentinis gydymas ir cezario operacija Manipuliacinis atvedimas Viso Bulterjeras 3 0 0 3 Čihuahua 3 0 0 3 Džeko raselo terjeras 1 0 0 1 Jorkšyro terjeras 3 0 1 4 Mišrūnas 3 0 0 3 Olandų aviganis 1 0 0 1 Prancūzų buldogas 1 2 0 3 Rotveileris 1 0 0 1 Pomeranijos špicas 7 2 0 9 Rusų toiterjeras 4 0 0 4 Vakarų škotijos baltasis terjeras 1 2 0 3 Valų korgis pembrukas 3 0 0 3 Vokiečių aviganis 1 0 0 1 Viso 32 6 1 39
Lentelėje pavaizduoti gydymo metodų pasiskirstymas pagal veislę. Cezario operacija dažniausiai atlikta šioms veislėms: pomeranijos špicas – 17,9 proc., toiterjeras – 10,2 proc., bulterjeras – 7,6 proc., čihuahua – 7,6 proc., jorkšyro terjeras – 7,6 proc., mišrūnas – 7,6 proc., valų korgis pembrukas – 7,6 proc. Cezario operacija mažiausiai taikyta šioms veislėms: olandų aviganis, prancūzų buldogas, rotveileris, vakarų škotijos baltasisi terjeras, vokiečių aviganis – po 2,5 proc.
Medikamentinis gydymas ir cezario operacija taikyta šioms veislėms: prancūzų buldogas – 5,1 proc., špicas – 5,1 proc., vakarų škotijos baltasisi terjeras – 5,1 proc.
38
3 lentelė. Tiriamųjų gyvūnų pasiskirstymas pagal distokijos priežastį ir atvedimo požymių
pasireiškimą. Distokijos priezastis Nėra Nerami Nugėgo vandenys Stangos Suka lizdą Viso Antrinė gimdos inercija 0 0 2 5 2 9 Didelis vaisius 1 0 0 5 1 7 Išsigimimas 0 0 0 1 0 1 Negyvi vaisiai 0 0 0 2 1 3 Netinkama vaisiaus padėtis 1 0 2 5 0 8 Pirminė gimdos inercija 2 1 1 3 4 11 Viso 4 1 5 21 8 39
Lentelėje pavaizduota atvedimo požymių pasireiškimas pagal distokijos priežastį. Atvedimo požymių nebuvo esant pirminei gimdos inercijai – 5,1 proc., esant dideliam vaisiui – 2,5 proc., esant netinkamai vaisiaus padėčiai – 2,5 proc. Neramios patelės buvo esant pirminei gimdos inercijai – 2,5 proc. Nubėgo vandenys: esant antrinei gimdos inercijai – 5,1 proc., esant netinkamai vaisiaus padėčiai – 5,1 proc., esant pirminei gimdos inercijai – 2,5 proc. Stangos buvo esant antrinei gimdos inercijai – 12,8 proc., esant dideliam vaisiui – 12,8 proc., esant netinkamai vaisiaus padėčiai – 12,8 proc., esant pirminei gimdos inercijai – 7,6 proc., esant negyviems vaisiams – 5,1 proc., esant išsigimimam – 2,5 proc. Suko lizdą esant pirminei gimdos inercijai – 10,2 proc., esant antrinei gimdos inercijai – 5,1 proc., esant dideliam vaisiui – 2,5 proc., esant negyviems vaisiams – 2,5 proc.
39
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Murthy (40) atlikto tyrimo metu nustatė, kad distokija dažniausiai pasireiškia labradoro retriveriams 18,1 proc. ir vokiečių aviganiams 12 proc. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis ditokija diagnozuota 39 kalėms, veislės predispozicija buvo šioms veislėms: pomeranijos špicų veislės kalėms 23,1 proc. (n=9), jorkšyro terjerams 10,3 proc. (n=4) rusų toiterjerams Atlikto tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti daugybė faktorių, kaip pvz. veislės populiarumas šalyje, klinikos bendradarbiavimas su veislynais ir kt.
Tyrimo metu buvo buvo nustatyta, kad distokija diagnozuota 69,2 proc. (n=27) mažų veislių kalėms. Gauti tyrimo rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, Chaves ir kt. (41) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad distokija mažų veislių kalėms pasireiškė 66,6 proc.
Murthy ir kt. (40) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad distokija dažniausiai (32,3 proc.) diagnozuojama 2 – 4 metų kalėms. Gauti tyrimo rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai distokija diagnozuojama 2 metų kalėms 30,8 proc. (n=12), 3 metų kalėm 20,5 proc. (n=8), 1 metų amžiaus kalėm 15,4 proc. (n=6).
Munnich ir Kuchenmeister (42) atlikto tyrimo metu nustatė, kad distokija dažniausiai buvo nustatyta brachicefalinių veislių kalėms 14,5 – 20 proc. Atlikto tyrimo metu distokija diagnozuota mezocefalinėms veislėms 2,1 karto daugiau negu dolichocefalinėms veislėms ir 2,6 karto dažniau negu brachicefalinėms veislėms.
Dažniausiai distokija diagnozuota patelėms 63 nėštumo dieną 30,2 proc. (n=13), 64 nėštumo dieną 23,3 proc. (n=10). Gauti rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, Bojrab ir kt. (5) atlikto tyrimo metu nustatė, kad kalės nėštumo trukmė vidutiniškai yra 63 dienos.
Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad kalėms pirminis nėštumas nustatytas 2,9 karto dažniau negu antrinis. Gauti tyrimo rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, Murthy (40) atlkto tyrimo metu nustatė, kad distokija dažniausiai diagnozuojama pirminio atsivedimo metu 31,07 proc.
Gendler ir kt. (43) atlikto tyrimo metu nustatė, kad dėl distokijos jauniklių mirštamumas buvo 22 proc. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad negyvi jaunikliai dažniausiai atvesti 63 nėštumo dieną 11,6 proc. (n=15), 64 nėštumo dieną 3,8 proc. (n=5) (2 priedas).
Vaisiaus galvos pirmeiga buvo 4,6 karto dažniau negu kitos pirmeigos. Atlikto tyrimo rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, Bojrab ir kt. (5) atliktame tyrime nustatė, kad 60 – 70 proc. šuniukų atvedami esant galvos pirmeigai.
Atlikto tyrimo metu nustatyka, kad distokija dėl patelės priežasčių pasireiškia 56,4 proc. Mūsų tyrimo duomenys sutapo su literatūros šaltiniu, Catharina Linde Forsberg ir Gunilla Persson (44) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad distokija dėl patelės priežasčių pasireiškė 68,6 proc.
40 Sergio ir Matthew (19) atliktame tyrime nustatė, kad distokija dėl didelio vaisiaus 7 – 14 proc., dėl netinkamos pirmeigos 16 – 17 proc. Tyrimo metu nustatyta, kad eant distokijai dėl vaisiaus dažniausiai fiksuojama esant netinkamai vaisiaus pozicijai 42,1 proc. (n=8), esant dideliam vaisiui 36,8 proc. (n=7).
Sahoo ir kt. (8) tyrime teigė, kad distokija dėl pirminės gimdos inercijos sudaro 75 proc. visų tirtų atvejų. Tyrimo metu nustatyta, kad distokija dėl patelės dažniausiai diagnozuojama esant pirminei gimdos inercijai 1,2 karto dažniau negu esant antrinei gimdos inercijai.
Smith (22) atliktame tyrime nustatė, kad mezocefalinio tipo šunų kalėms distokija dažniausiai diagnozuojama dėl antrinės gimdos inercijos. Atlikto tyrimo duomenys sutapo su literatūros šaltiniu, mezocefalinių veislių kalėm distokija dažniausiai diagnozuota dėl antrinės gimdos inercijos 15,3 proc. (n=6).
O‘ Neill ir kt. (4) atlikto tyrimo metu nustatė, kad distokijos atveju Cezario operacija buvo taikyta 48,6 proc. Tyrimo metu nustatytas, kad dažniausiai taikomas chirurginis gydymo metodas 82,1 proc. (n=32).
Tyrimo metu nustatyta, kad distokija dažniausiai diagnozuojama esant 2 – 3 jaunikliams, 51,3 proc. (n=20). Gauti rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, Alyssa ir kt. (21) atlikto tyrimo metu nustatė, kad esant mažai vadai, iki 5 jauniklių, distokija nustatyta dažniausiai 36,5 proc.
41
IŠVADOS
1. Distokija dažniausiai nustatyta: pomeranijos špicams – 23,1 proc., jorkšyro terjerams – 10,3 proc., rusų toiterjerams – 10,3 proc. (p>0,05). Dažniausiai distokija diagnozuota 2 metų kalėms – 30,8 proc., 3 metų kalėms – 20,5 proc. (p<0,05).
2. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai distokija diagnozuojama dėl patelės priežasčių – 56,4 proc. (p>0,05). Dėl patelės priežasčių dažniausia nustatyta pirminė gimdos inercija – 55 proc. (p>0,05). Distokija dėl vaisiaus dažniausiai nustatyta: esant netinkamai vaisiaus pozicijai
– 42,1 proc., esant dideliam vaisiui– 36,8 proc. (p>0,05).
3. Agresyvaus temperamento kalėms temperatūros vidurkis 38,3 ºC, aktyvaus temperamento kalėms 37,8 ºC. (p>0,05). Tyrimo metu nustatyta, kad išsiplėtęs gimdos kaklelis buvo 1,3 karto dažniau negu uždaras gimdos kaklelis (p>0,05). Atlikus rentgeninį tyrimą nustatyta, kad dažniausiai buvo išilginė vaisiaus padėtis 79 proc. (p>0,05). Atlikus ultragarsinį kalių tyrimą nustatyta, kad dažniausiai cezario operacija atliekama kai vaisiaus širdies darbas 100 – 160 k/min (56,4 proc.).
4. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai taikomas gydymo metodas – Cezario pjūvio operacija 82,1 proc. (p<0,05). Taikant chirurginį gydymą dažniausiai gyvi jaunikliai atvesti 63 nėštumo dieną 20,1 proc., 64 nėštumo dieną – 16,2. proc. Negyvi jaunikliai dažniausiai atvesti 63 nėštumo dieną – 3,8 proc. (p>0,05).
42
REKOMENDACIJOS
1) Siekiant užkirsti kelią distokijos pasireiškimui, rekomenduojama šviesti visuomenę apie mažų veislių netinkamą veisimą ir galimas to pasekmes, bei prevenciją;
2) Veisėjams, kurie veisia šunis turinčius polinkį į distokiją, rekomenduojama šuningumo metu konsultuotis su veterinarijos gydytoju, o esant apsunkintam atvedimui kreiptis neatidėliotinos veterinarinės pagalbos;
3) Įtarus distokiją, veterinarijos gydytojams rekomenduojama nedelsiant atlikti specialiuosius tyrimo metodus vaisiaus širdies darbui įvertinti bei distokijos priežasčiai nustatyti, pasirinkti efektyviausią gydymo metodą siekiant išsaugoti tiek patelės, tiek vaisių gyvybes.
43
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bergström A. Dystocia in the Bitch. Swedish university of agricultural sciences. 2009; 46.
2. Bergström A. Incidence and breed predilection for dystocia and risk factors for cesarean section in a Swedish population of insured dogs. Vet Surg 2006;35-786.
3. Munnich A, Kuchenmeister U. Dystocia in numbers – evidence based parameters for intervention in the dog: causes for dystocia and treatment recommendations. 2009;141-147.
4. O’Neill A. Canine dystocia in 50 UK first - opinion emergency - care veterinary practices: prevalence and risk factors. 2017 Vet Rec:181:88.
5. Bojrab MJ. Dystocia in the Bitch. International Veterinary Information Service. 2015; 19;10. 6. Pretzer SD. Medical management of canine and feline dystocia. Theriogenology 70 2008:332-326. 7. Erin E, Runcan, Coutinho da Silva MA. Whelping and dystocia: maximizing success of medical management. 2018;18:3-18.
8. Sahoo AK, Nath I. Surgical management of dystocia due to decondary uterine inertia in dog- case report. 2018;6:2.
9. Oluwatoyin AO, Fayemi OE. A survey on cases of dystocia in bitch at southwestern nigeria. 2011:97-100.
10. Reichler IM, Michel E. Dystocia: recognition and management.European journal of companion animal practice. 2009;22:4-11.
11. Noakes DE, Parkinson TJ. Veterinary reproduction and obstetics. 10th ed.; 2019. 12. Kowalewski MP. Reproduction. Front Endocrinol 2010. p. 139.
13. Baan M. Hormonal changes in spontaneous and agle´pristone-induced parturition in dogs. 2008;9:1.
14. Shwetha KS. Studies on incidence, risk factors and clinical management of fetal dystocia in dogs. 2012;83:13-71.
