LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
JULIJA ALEKSIEJŪNö
MARIJAMPOLöS MIESTO GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR
GYVENIMO BŪDO ĮTAKOS VIRŠSVORIO BEI NUTUKIMO
ATSIRADIMUI TYRIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: dr. Aist÷ Kabašinskien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročių ir gyvenimo būdo įtakos viršsvorio ir nutukimo atsiradimui tyrimas“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2010 12 06 Julija Aleksiejūn÷
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2010 12 06 Julija Aleksiejūn÷
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Turinys
Santrumpos... 4
Santrauka... 5
Įvadas ... 7
1. Darbo tikslas ir uždaviniai ... 9
2. Literatūros apžvalga ... 10
2.1. Mitybos įtaka žmogaus sveikatai ... 10
2.2. Fizinio aktyvumo poveikis žmogaus organizmui ... 13
2.3. Mitybos ir fizinio aktyvumo sąsaja... 14
2.4. Žalingų įpročių įtaka sveikatai ... 16
3. Darbo apimtis ir tyrimai ... 20
3.1. Tiriamasis kontingentas ... 20
3.2. Tyrimo organizavimas ... 20
3.3. Mitybos įpročių vertinimas ... 21
3.4. Gyvenimo būdo vertinimas... 21
3.5. Statistin÷ duomenų analiz÷... 22
4. Rezultatai ir jų aptarimas ... 23
4.1. Gyventojų mitybos įpročių tyrimo rezultatai ... 23
4.2. Marijampoliečių gyvensenos tyrimo rezultatai... 31
4.3. Žalingų įpročių tyrimo rezultatai ... 35
5. Išvados ... 38
6. Rekomendacijos ... 39
Literatūros sąrašas... 40
Santrumpos
DTL – didelio tankio lipoproteinai. IŠL – išmin÷ širdies liga.
LNL – l÷tin÷s neužkrečiamos ligos. LOPL – l÷tin÷ obstrukcin÷ plaučių liga. MTL – mažo tankio lipoproteinai. NKA – nestabili krūtin÷s angina. PSO – pasaulio sveikatos organizacija. KMI – kūno mas÷s indeksas.
ŠKL – širdies kraujagyslių liga. ŪMI – ūminis miokardo infarktas.
Santrauka
Veterinarin÷ maisto sauga
MARIJAMPOLöS MIESTO GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR
GYVENIMO
BŪDO
ĮTAKOS
VIRŠSVORIO
IR
NUTUKIMO
ATSIRADIMUI TYRIMAS
Julija Aleksiejūn÷
Mokslin÷ vadov÷ dr. Aist÷ Kabašinskien÷
Sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra
,
Kaunas; 2010. p. 55Darbo tikslas. Įvertinti Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, viršsvorio ir nutukimo priežastis bei nustatyti ryšį tarp jų.
Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokie yra žmonių mitybos įpročiai. 2. Įvertinti, koks yra gyventojų gyvenimo būdas. 3. Sužinoti, kiek žmonių turi viršsvorį ir kiek gyventojų yra nutukusių. 4. Nustatyti ryšį tarp gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir nutukimo. 5. Pateikti rekomendacijas apie mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.
Tyrimo metodika. 2010 metais buvo ištirta 310 18-65 metų amžiaus Marijampol÷s miesto gyventojų. Tyrimas vyko vienoje gimnazijoje, vienoje odontologijos klinikoje, Marijampol÷s kolegijoje ir atsitiktin÷se miesto vietose. Atlikus anketinę apklausą, įvertinti respondentų mitybos bei gyvenimo būdo įpročiai taip pat nustatytas kūno mas÷s indeksas. Mitybos įpročius, vertinimui taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant SPSS programą. Kokybinių požymių palyginimui tarp tiriamųjų grupių naudotas Chi-kvadrato testas. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos ypatumai pasižym÷jo tuo, kad jie m÷są ir m÷sos produktus vartojo dažniau nei yra rekomenduojama ir valg÷ per mažai daržovių, kruopų, makaronų. Nesilaik÷ jokio mitybos r÷žimo, gyvenimo būdas buvo pasyvus, 55 proc. tiriamųjų teig÷, kad nesportuoja. Tarp respondentų kūno mas÷s indeksas dažniausias buvo 18,5 – 24,9. Nustatytas ryšys tarp KMI ir sveikatos problemų, tie kurie tur÷jo I ir II laipsnio nutukimus, dažniau tur÷jo rimtų sveikatos sutrikimų.
Summary
Veterinary food safety
Marijampole population dietary habits and lifestyle influence the
emergence of overwight and obesity
Julija Aleksiejūn÷
Research supervisor dr. Aist÷ Kabašinskien÷
Health sciences university, faculty of veterinary, food safety and animal hygiene department
,
Kaunas; 2010. p. 55The aim of work. Evaluating Marijampole population dietary and life style habits, overweight and obesity and to determine the relationship between them.
Tasks: 1. To find out what are people‘s eating habits. 2. Evaluating what is a way of people life (lifestyle). 3. To find out how many people are overweight and how many of them are obese. 4. To establihs the relationship between lifestyle, dietary habits and obesity. 5. To make recommendations on dietary habits and lifestyle.
Methodology of research. There were examined 310 urban population in Marijampole in 2010 (age 18-65). The study took place in one school, one dental clinic, Marijampole college and random sites in the city. After the questionnaire survey to assess respondents' dietary and lifestyle habits as well as the body mass index. Dietary habits, nutritional assessment used „dažnuminis“ method. Statistical analysis was performed using the SPSS program. Qualitative comparison of characteristics between the groups used chi-square test. Verification of statistical hypotheses chosen 0.05 level of significance. Results. Marijampole city population was characterized by feeding habits, their meat products are used more frequently than is recommended, and ate only a few vegetables, grains, pasta. Failed to comply with any diet. Passive way of life was 55 percent. Among the respondents' body mass index were generally 18.5 to 24.9. A correlation between BMI and health problems, those who had I and II obesity had more serious health problems.
Conclusions. Marijampole city population eating and lifestyle habits are not healthy. Keywords. Dietary habits, lifestyle, body mass index (BMI)
Įvadas
Patvirtinus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuomen÷s sveikatos priežiūros „Sveikata visiems 21“ principus, Europos šalys prisi÷m÷ įsipareigojimus rūpintis žmonių sveikata ir gerove, ir patvirtino, kad siekis kuo geresn÷s sveikatos yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių. Lietuvos sveikatos politika formuojama vadovaujantis min÷tuoju dokumentu ir Lietuvos sveikatos programa. Šiuose dokumentuose didelis d÷mesys skiriamas gyvensenai. Žmogaus gyvensena, fizin÷, socialin÷ ir kultūrin÷ aplinka labiausiai nulemia sveikatą [117].
Nesveika gyvensena, t.y. rūkymas, nesaikingas alkoholinių g÷rimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, didina l÷tinių neinfekcinių ligų atsiradimo riziką [35].
Žmogaus gyvenimas priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių bei kultūrinių veiksnių. Pirmajam Lietuvos nepriklausomyb÷s dešimtmečiui būdingi spartūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. Per÷jimas prie rinkos ekonomikos, agresyvi reklama, vakarietiškos masin÷s kultūros skverbimasis, naujų produktų atsiradimas veik÷ žmonių gyvenseną ir sveikatą [34].
Mitybos ir sveikatos ryšį pagrindžia moksliniai tyrimai. Tinkama mityba aprūpina žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistin÷mis medžiagomis bei užtikrina normalų vystymąsi. D÷l nesveikos mitybos atsiranda išemin÷ širdies liga, arterin÷ hipertenzija, piktybiniai navikai, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporoz÷, anemija, jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai ir kitos ligos [58].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, nutukimas – didžiausia nepripažinta visuomen÷s sveikatos problema, turinti reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Antsvoris ir nutukimas dažn÷ja tiek aukšto ekonominio lygio, tiek ir žemo ekonominio lygio šalyse [38].
Kitų šalių patirtis rodo, kad skirtingos socialin÷s žmonių grup÷s nevienodai reaguoja į vykstančias permainas. Jauni žmon÷s ypač imlūs naujov÷ms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti jų sveikatą [34]. Jaunimo vertybių sistema yra kitokia, nei vyresnio amžiaus žmonių. Tod÷l būtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių, ypač vaikų, iniciatyvą, siekiant sveikatos [117]. Svarbu nustatyti Lietuvos gyventojų skirtingų grupių gyvensenos pokyčių d÷sningumus, į kuriuos tur÷tų būti atsižvelgta planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas [34].
Šio darbo tikslas yra: įvertinti Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, viršsvorio ir nutukimo priežastis bei nustatyti ryšį tarp jų. Išsiaiškinti ar viršsvorio ir nutukimo tendencija Marijampol÷s mieste did÷ja, kaip tai įtakoja gyventojų sveikatą.
1. Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas: Įvertinti Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, viršsvorį ir nutukimą sąlygojančias priežastis bei nustatyti ryšį tarp jų.
Uždaviniai:
1. Surinkti informaciją apie marijampoliečių mitybos įpročius. 2. Išsiaiškinti marijampoliečių gyvenimo būdo ypatumus.
3. Sužinoti, kiek žmonių turi viršsvorį ir kiek gyventojų yra nutukusių. 4. Nustatyti ryšį tarp gyvenimo būdo, mitybos įpročių ir nutukimo. 5. Pateikti rekomendacijas apie mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.
2. Literatūros apžvalga
2.1. Mitybos įtaka žmogaus sveikatai
Sveikata yra ypatinga žmogaus būsena, tai – organizmo pusiausvyros būsena [4]. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Pasak Petkevičien÷s ir kt. bendraautorių, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25 – 30 proc. [80, 33].
Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Sveika mityba yra sveikatos pagrindas. Sukaupta gana daug mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį [4]. Mityba – tai suma visų procesų ir funkcijų, nulemiančių organizmo augimą ir vystymąsi, išsaugojimą ir atsikūrimą. Maistu vadiname medžiagą, kurios elementai gali pavirsti organizmo audiniais bei skysčiais ir yra organizmo vartojami bet kurioms jo funkcijoms atlikti. Visos organizmo dalys, visos jo funkcijos priklauso nuo medžiagų, kurias iš maistinių medžiagų pasisavina kraujas. Nuo maisto priklauso žmogaus sveikata, imunitetas, atsparumas negalavimams taip pat ir išvaizdai [4].
Mokslinių tyrimų duomenimis, geresnę socialinę pad÷tį užimantys gyventojai maitinasi sveikiau negu tie, kurių socialin÷ pad÷tis blogesn÷ [49, 20, 66]. Jie valgo daugiau daržovių ir vaisių, mažiau vartoja gyvulinių riebalų. Turtingesn÷s socialin÷s grup÷s žmon÷s dažniau renkasi naujus maisto produktus, o blogiau aprūpinti gyventojai laikosi tradicinių mitybos įpročių [41, 86, 21].
Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsimokslinimą, dažniau valgo šviežias daržoves ir vaisius palyginti su nebaigto vidurinio išsimokslinimo. Apibendrinus tyrimų, atliktų penkiolikoje Europos valstybių, duomenis, nustatyta, kad daržovių ir vaisių vartojimas yra susijęs su išsimokslinimu: daugumoje valstybių, did÷jant išsimokslinimui, dažn÷jo ir daržovių bei vaisių vartojimas [63, 68]. Teigiamas didesnis ryšys tarp išsimokslinimo ir daržovių bei vaisių vartojimo buvo Šiaur÷s Europos šalyse palyginti su Pietų Europa, kur vargingesnių visuomen÷s sluoksnių žmon÷s patys augina daržoves bei vaisius ir vartoja juos maistui [20]. Tačiau pastarųjų metų mitybos tyrimų, atliktų Ispanijoje, duomenimis, ir šioje šalyje aukštesnio išsimokslinimo žmon÷s vartojo daugiau daržovių ir vaisių palyginti su žemesnio išsimokslinimo [1].
Žmogaus organizmui yra būtinos maisto medžiagos, aprūpinančios visus gyvybinius procesus ir naujų ląstelių biosintezę reikalinga energija. Maistą sudaro maistinių medžiagų, angliavandenių, baltymų ir riebalų mišinys, taip pat su juo į organizmą patenkančios mineralin÷s medžiagos, vitaminai,
balastin÷s medžiagos ir vanduo. Tik įvairiapusiška mityba aprūpina organizmą būtinomis jam medžiagomis, kurių priskaičiuojama iki 50 [42]. Labai svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali tur÷ti neigiamą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, nemažai žmonių vartoja labai baltymingą maistą. Žinoma, optimalus baltymų kiekis yra imunin÷s sistemos veiklos pagrindas, tačiau didelis suvartojamų baltymų kiekis didina alergijų pavojų ir tukina [60]. O per mažas kalcio kiekis maiste didina tikimybę susirgti osteoporoze. Žmonių, gaunančių su maistu pakankamą kalcio kiekį, kaulų tankis būna didesnis ir osteoporoz÷s rizika mažesn÷ [74, 76, 113].
Arterinis kraujospūdis dažniau padid÷ja turintiems antsvorio žmon÷ms. Hipertenzijos riziką didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste [80]. Vykdant l÷tinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą, 1999m. buvo tikrinta penkių Lietuvos rajonų centrų 25 – 64 m. gyventojų sveikata. Arterin÷ hipertenzija nustatyta 59,3 proc. vyrų ir 42,1 proc. moterų, hipercholesterolemija (cholesterolio koncentracija kraujyje > 5mmol/l) – 61,6 proc. vyrų ir 63,2 proc. moterų, antsvoris (KMI >25 kg/m2) – 60,2 proc. vyrų ir 62,3 proc. moterų, nutukimas (KMI > 30 kg/m2) – 23,2 proc. vyrų ir 31,2 proc. moterų [98].
Nutukimas tampa vis svarbesne visų šalių visuomen÷s sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat did÷ja [116]. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau energijos nei jos išeikvojama. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat skatina nutukimą. Nutukę žmon÷s gyvena trumpiau nei turintys normalų svorį [68]. Nutukusiems žmon÷ms didesn÷ tikimyb÷ susirgti išemine širdies liga (IŠL), nes jiems did÷ja mažo tankio lipoproteinų (MTL) bei maž÷ja didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija, did÷ja trigliceridų koncentracija [94, 8]. Nutukusiems dažniau padid÷ja kraujospūdis, vystosi v÷žys. Nutukimas yra pagrindin÷ susirgimo diabetu, nepriklausomu nuo insulino, priežastis. Nutukus padid÷ja rezistentiškumas insulinui, maž÷ja insulino sekrecija. Nutukusiems žmon÷ms dažniau susidaro akmenų tulžies pūsl÷je, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritu, artroz÷mis, podagra. Žmonių, turinčių antsvorį, psichin÷ savijauta taip pat būna blogesn÷ [56].
Nutukimas didina ir moterų gimdos gleivin÷s, taip pat krūties v÷žio riziką po menopauz÷s laikotarpiu. Maistas, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, didina storosios ir tiesiosios žarnos, prostatos v÷žio riziką. Kai kurie tyrimai nustat÷ ryšį tarp raudonosios m÷sos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimo ir storosios žarnos v÷žio. Sūdytas, rūkytas, konservuotas maistas yra skrandžio v÷žio rizikos veiksnys.
išvengti daugiau nei dešimties lokalizacijų (burnos, stempl÷s, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, plaučių, gerklų, krūties ir kt.) v÷žio [80].
Pripažinta, kad net nedidelis (apie 5 kg) svorio sumaž÷jimas gali pad÷ti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto dažnumą. Taip pat teigiamai veikia nevaisingumą, didina dirbtinio apvaisinimo s÷kmę [53].
Tyrimai atlikti Suomijos, Italijos ir Olandijos populiacijoje parod÷, kad žmon÷s, kurių mitybos įpročiai buvo sveikiausi, tur÷jo 18 proc. mažesnę riziką numirti nuo ŠKL bei 15 proc. nuo v÷žinių susirgimų. Jų bendras mirtingumas buvo 15 proc. mažesnis nei žmonių su nesveikais mitybos įpročiais [46].
S÷kmingas Šiaur÷s Karelijos projektas, kurio metu (1970-1995 m.) labai sumaž÷jo mirčių nuo ŠKL, yra geras pavyzdys, kaip keičiant mitybos įpročius galima kontroliuoti LNL (l÷tines neužkrečiamas ligas) [88]. Ilgą laiką laikantis sveikos mitybos rekomendacijų galima s÷kmingai sumažinti arterinį kraujo spaudimą bei bendrą cholesterolio kiekį kraujo plazmoje, tuo pačiu ir IŠL paplitimą [2].
Gyventojų aprūpinimas maistu priklauso nuo šalies žem÷s ūkio, maisto pramon÷s, transporto, prekybos ir kitų sektorių veiklos. Maisto kokyb÷s kontrol÷s sistema užtikrina maisto saugą. Švietimo, sveikatos ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, reklama, šeima, draugai gali daryti poveikį žmogaus mitybos įpročiams. Tod÷l gerinant visuomen÷s mitybą būtina bendradarbiauti min÷tiems sektoriams [9].
PSO, apibendrinusi epidemiologinių tyrimų apie mitybos ir sveikatos ryšius duomenis bei profilaktinių programų pasiekimus, pareng÷ Pasaulio mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją, kuriai 2004 m. pritar÷ Pasaulio sveikatos asambl÷ja [112]. Ši strategija numato, kuria linkme tur÷tų keistis pasaulio šalių gyventojų mityba, kad sumaž÷tų LNL gr÷sm÷. Rekomenduojama padidinti daržovių, vaisių ir rupaus malimo grūdinių produktų vartojimą; mažiau vartoti riebalų, gyvulinius riebalus keičiant augaliniais aliejais; dažniau rinktis žuvį; liesą m÷są, liesus pieno produktus; mažiau vartoti druskos ir cukraus. Gyventojai tur÷tų gauti pakankamai informacijos apie sveiką mitybą, o valstyb÷ tur÷tų sudaryti žmon÷ms sąlygas sveikai maitintis[56].
Ekonomin÷ antsvorio žala visuomenei yra labai didel÷. Europos valstyb÷se su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti išleidžiama apie 7 proc. sveikatos priežiūrai skirtų biudžeto l÷šų. Tod÷l nutukimo kontrolei skiriamas didelis d÷mesys. 2006 m. Stambule (Turkijoje) vykusioje Europos valstybių ministrų konferencijoje, surengtoje PSO ir Europos Komisijos iniciatyva, buvo priimta Europos chartija prieš nutukimą, kurioje numatytos kovos su nutukimu politikos gair÷s ir
rekomendacijos. Joje pabr÷žiamas vadovaujamasis sveikatos priežiūros sektoriaus vaidmuo kovojant su nutukimu. Sveikatos priežiūros specialistai, visų pirma šeimos gydytojai, tur÷tų skatinti savo pacientus mažinti kūno svorį, patarti jiems sveikai maitintis ir daugiau jud÷ti [57].
2.2. Fizinio aktyvumo poveikis žmogaus organizmui
Fizinis aktyvumas – vienas pagrindinių gyvensenos veiksnių, apsaugančių nuo išemin÷s širdies ligų, arterin÷s hipertenzijos, mažo tankio lipoproteinų kiekio padid÷jimo kraujyje („blogojo“ cholesterolio) bei atsparumo insulinui [100].
Kalbant apie fizinį krūvį ir jo vietą žmogaus gyvenime, reikia pažym÷ti, kad evoliucijos eigoje visos organizmo sistemos buvo veikiamos fizinio krūvio, prie jo prisitaik÷. Normaliam visų organizmo sistemų darbui reikalingas fizinis krūvis – jo metu išsiskiria endorfinai (vadinami džiaugsmo hormonai), jis stimuliuoja augimo hormono (svarbaus atsistatymui) gamybą. Pakankamai jo negaudamos organizmo sistemos praranda sugeb÷jimą funkcionuoti optimaliai ir atitinkamai reaguoti į išor÷s dirgiklius (stresorius – įtampą, gr÷smę, fizinį apkrovimą ir pan.) [105].
Vienu pagrindinių nepriklausomų l÷tinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų [25] ir jam priskiriama 5–10 proc. mirčių Europos regione [103]. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra priešlaikinio mirtingumo nuo visų priežasčių bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys. Vis daugiau skelbiama moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, jog fizinis pasyvumas yra ir hiperlipidemijos, nutukimo, II tipo diabeto, osteoporoz÷s, kai kurių v÷žio formų ligų rizikos veiksnys [18].
Fiziškai aktyvi gyvensena, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi ne tik kaip savijautą gerinantys, bet ir kaip sveikatą stiprinantys veiksniai. Tuo tarpu mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia sveikatą. Mokslininkai, tyrę fizinį aktyvumą pažymi, jog fizin÷ veikla gerina psichinę savijautą, mažina depresiją ir nerimą, stimuliuoja imuninę sistemą [48]. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2 – 2 kartus didesn÷ negu fiziškai aktyvių. Lietuvoje atliktos tarptautin÷s MONIKA programos duomenys rodo, kad vyrų bendrojo mirtingumo rizika maž÷jo tuomet, kai did÷jo jų fizinis aktyvumas [19].
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (Tarptautinis projektas FinBalt Health Monitor) duomenimis, du kartus per savaitę taip, kad padažn÷tų kv÷pavimas ir suprakaituotų, 1998 ir 2002 metais Lietuvoje mankštinosi tik 37 proc. 15–24 metų žmonių, tuo tarpu Suomijoje šioje amžiaus
o Suomijoje – 60 proc.; 55–64 metų grup÷je mankštinosi 35 proc. Žmonių, Suomijoje – 70 proc. Lietuvoje 2006 m. laisvalaikiu taip, kad padažn÷tų kv÷pavimas ir suprakaituotų, kasdien mankštinosi tik 15,7 proc. dalyvavusiųjų tyrime [43]. Šio projekto duomenimis, laisvalaikiu sportuojančiųjų bent 30 min. keturis ir daugiau dienų per savaitę žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. did÷ja, tačiau 2006 m. tesudar÷ tik 23 proc. [37].
Lietuvos suaugusių žmonių mankštinimosi paplitimas ir požiūris į jį įvertintas 2004 m. atliktame sociologiniame Eurobarometro tyrime „Europos Sąjungos piliečiai ir sportas“. 48 proc. Lietuvos respondentų nurod÷, kad jie niekada nesportuoja ir nesimankština, pvz. Estijoje su tuo sutiko 40 proc., Olandijoje – 31 proc., o Suomijoje – tik 7 proc. gyventojų [24]. Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. duomenimis, taikant tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną, Lietuvoje nepakankamai fiziškai aktyvūs buvo kas penkta moteris ir kas septintas vyras [62].
PSO rekomenduoja, kad suaugę žmon÷s turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. Per dieną didesnę dalį savait÷s dienų, arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip dešimt minučių), tačiau netgi mažesn÷s trukm÷s fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai. Vaikai tur÷tų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną [77].
2.3. Mitybos ir fizinio aktyvumo sąsaja
Sveika ir visavert÷ mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui [80, 33]. Jai įtakos turi daug faktorių, t.y. anatomin÷s ir fiziologin÷s savyb÷s, fizinis aktyvumas, gyvenimo kokyb÷ ir pan. [4].
Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių įsitikinimas, kad jud÷jimo aktyvumas, derinamas su sveika mityba, padeda išsaugoti sveikatą, jau tapo kultūros dalimi, o aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos – neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu.
Mityba ir fizinis aktyvumas, nors yra skirtingi gyvensenos veiksniai, tačiau neabejotinai tarpusavyje susiję ne tik kasdienin÷s veiklos, bet ir visuomen÷s sveikatingumo kontekste. Pavyzdžiui, fizinio aktyvumo krūvio pagrindiniai komponentai tokie, kaip trukm÷, intensyvumas, turi įtakos apetitui, energijos poreikiui ar mitybos ypatumams. Ir atvirkščiai: abipusis min÷tų veiksnių ryšys mažina nutukimo, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat kai
kurių v÷žio formų išsivystymo riziką. Nurodoma, jog fizinio aktyvumo pokyčiai tiesiogiai proporcingi mitybos kaitai [3].
Detalų tyrimą apie mitybos ir fizinio aktyvumo sąsają atliko Ispanijos mokslininkų grup÷. M. J. Tormo su kolegomis (2003), pasirinkę fizinio aktyvumo kriterijumi užsi÷mimų trukmę (val.) per savaitę, o mitybą analizavę atskirų maisto produktų grupių suvartojimo kiekiu (g) nustat÷, kad did÷jant fizinio aktyvumo lygiui statistiškai reikšmingai skiriasi maisto produktų vartojimas. Asmenys, sportuojantys daugiau kaip 3 val. per savaitę, palyginus su tais, kurie fizine veikla užsiima mažiau kaip valandą, 15,9 proc. daugiau vartoja daržovių, 9 proc. – žuvies, 6,7 proc. – vaisių ir 5,6 proc. pieno produktų. Fiziškai aktyvesni tiriamieji mažiau vartojo ankštinių daržovių, m÷sos ir grūdinių produktų. Mokslininkai pažymi, kad min÷ti asmenys turi mažiau žalingų įpročių. Tačiau J. F. Sallis ir kiti (2000), atlikę publikuojamų mokslinių straipsnių analizę, teigia, kad daugelyje studijų mokslininkams nepavyko nustatyti ryšio tarp mitybos ir fizinio aktyvumo.
Pažym÷tina, jog sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos veiksnių įtaką jauno žmogaus sveikatai. Žinoma, kad mityba yra labai svarbi širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Nepaisant to, kad ryšiai tarp mitybos pobūdžio ir širdies kraujagyslių ligų rizikos nekelia abejonių, tačiau informacija apie jos sąryšį su fiziniu aktyvumu yra labai ribota ir prieštaringa. Faktai apie lyties įtaką ryšiams tarp fizinio aktyvumo ir mitybos yra taip pat prieštaringi. Tačiau apibendrinant daugelio mokslinių tyrimų duomenis galima konstatuoti, kad fiziškai aktyvūs asmenys labiau linkę sveikai maitintis, teigiamiau vertina savo sveikatos būklę, rečiau turi viršsvorį.
Pagrindin÷ nutukimo priežastis – l÷tinio pobūdžio disbalansas tarp energijos, gaunamos su maistu, ir kasdien sunaudojamos energijos kiekio. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys tarp kūno mas÷s indekso (KMI) ir (apklausomis nustatyto) asmenų fizinio pasyvumo. Neaktyvūs žmon÷s dažniausiai turi didesnį kūno mas÷s indeksą. Vien fizinis aktyvumas gali sumažinti kūno svorį 0,5-1 kg per m÷nesį. Trumpalaikiai (iki 4 m÷n. trukm÷s) svorio koregavimo tyrimai rodo, jog didesnis fizinis aktyvumas sąlygojo didesnį svorio sumaž÷jimą, tačiau šis principas nepasitvirtino analizuojant ilgos trukm÷s (daugiau kaip 6,5 m÷n.) svorio korekcijos programų efektyvumą. Efektyviausias moksliniais tyrimais pagrįstas būdas kūno svoriui sumažinti – tinkamai subalansuota mityba bei kryptingas fizinis aktyvumas [100].
2.4. Žalingų įpročių įtaka sveikatai
Sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos įtaką žmogaus sveikatai. Nesveika gyvensena, pavyzdžiui, rūkymas, nesaikingas alkoholinių g÷rimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas didina l÷tinių neinfekcinių ligų riziką [106, 87, 83].
Be mitybos l÷tin÷ms ligoms įtakos turi ir kiti gyvensenos veiksniai. Esant keliems žalingiems įpročiams, l÷tinių ligų rizika labai padid÷ja [67]. Tyrimų duomenimis, nesveika mityba dažnai būna susijusi su rūkymu, alkoholinių g÷rimų vartojimu bei fiziniu pasyvumu [69]. Pavyzdžiui, rūkantys žmon÷s rečiau valgo daržovių [7, 78]. Vartojantys alkoholinius g÷rimus gyventojai dažniau renkasi riebų maistą [54]. Fiziškai pasyvių žmonių maisto davinyje būna mažiau daržovių, daugiau didel÷s energin÷s vert÷s produktų nei fiziškai aktyvių žmonių mityboje [85,79].
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimynin÷se šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų – nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti jaunus žmones nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo [15].
Rūkymas – globali sveikatos problema. XXI a. Pradžioje tabako rūkymas yra daugiausia paplitusi priklausomyb÷s liga, klasifikuojama Tarptautin÷je ligų klasifikacijoje TLK-10 šifru F-17 – Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Ši narkomanijos rūšis nulemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotin÷s medžiagos kartu [80].
Šiuo metu pasaulyje apie 1,3 milijardo žmonių rūko ir 5 milijonai žmonių nuo to kasmet miršta [23]. Pus÷ rūkančiųjų ateityje neišvengiamai mirs nuo ligų, kurias sukelia tabakas. Prognozuojama, kad 2030 metais nuo rūkymo mirs vienas iš šešių suaugusiųjų [22]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 m. Mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. Per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. Gali pasiekti pusę milijardo [22, 90]. Jis yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybini navikų ir kv÷pavimo sistemos ligų rizikos veiksnys [27]. Vienas iš dviejų nuo jaunystčs rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų [63]. Tabako, t. y. cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas bei uostomo, kramtomo tabako vartojimas yra susijęs su kai kuriomis onkologinių ligų formomis, pvz., plaučių, burnos, stempl÷s, gerklų, l÷tin÷mis obstrukcin÷mis plaučių ligomis (LOPL), ateroskleroz÷s sąlygotomis ligomis, kurios kloniškai pasireiškia nestabilia krūtin÷s angina (NKA),
ūminiu miokardo infarktu (ŪMI), staigia mirtimi, smegenų bei periferinių kraujagyslių ligomis, aortos aneurizma [73, 61, 95, 31]. Cigarečių rūkymas 2-4 kartus didina riziką susirgti bei mirti nuo širdies kraujagyslių ligų (ŠKL), taip pat didina staigios mirties riziką sergant hipertenzija, hipercholesterolemija, gliukoz÷s tolerancijos sutrikimu bei cukriniu diabetu [59]. Moterims cigarečių rūkymas premenopauz÷s ir postmenopauz÷s laikotarpiu keičia estrogenų metabolizmą, tod÷l anksčiau pasireiškia menopauz÷ ir ateroskleroz÷s sąlygotos ligos [13].
Tabako vartojimas did÷ja ir tarp moterų. Šiuo metu pasaulyje reguliariai rūko apie 250 milijonų moterų. Absoliučioje daugumoje šalių moterų rūkymo paplitimas yra žymiai mažesnis nei vyrų [70].
Did÷jant moterų rūkymo paplitimui, daug÷ja ir moterų plaučių v÷žio atvejų. Šalyse, kuriose moterys tradiciškai rūko labai mažai, moterų plaučių v÷žio atvejai yra pavieniai. Tuo tarpu JAV, kur nuo 1950 metų moterų rūkymas gana sparčiai did÷jo, mirtingumas nuo plaučių v÷žio išaugo ir pralenk÷ mirtingumą nuo krūties v÷žio [102]. Nuo 2000 m. Australijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je užfiksuotas reguliarus rūkančių moterų maž÷jimas. Tokiam reguliaraus rūkymo įpročių maž÷jimui, manoma, įtakos tur÷jo seniai vykdoma valstyb÷s tabako kontrol÷s programa bei taikomos įvairios prevencin÷s priemon÷s [70].
Lietuva, kaip tabako produktų gamintoja ir eksportuotoja, taip pat neišvengia rūkymo sąlygotų problemų. Lietuvoje reguliariai rūko apie pusę suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenk÷ suaugusių moterų rūkymo paplitimą [63, 81]. Lietuvoje, sparčiai daug÷jant rūkančių moterų, galima tik÷tis ir moterų plaučių v÷žio atvejų padaug÷jimo [37].
Neigiami rūkymo padariniai veikia ir rūkančiojo aplinkoje esančius žmones. Tod÷l tokio paties pobūdžio kenksmingas poveikis pastebimas ir tiems, kurie yra rūkančiojo aplinkoje, vadinamiesiems pasyviai rūkantiems, kaip ir rūkoriams. Žalos rizika priklauso nuo dūmų koncentracijos ore ir buvimo dūmuose laiko. Viena iš rūkymo pasekmių yra padid÷jusi staigios kūdikių mirties rizika, kūdikių kv÷pavimo takų ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis [81].
Lietuvoje rūko apie 53 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų [106]. Bendrasis rūkalių mirtingumas 1,7 karto didesnis už nerūkančių mirtingumą. Įvairių autorių [107, 50] duomenimis, rūkymas iki 10-25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Vidutiniškai nerūkantys žmon÷s gyvena 7,5 metų ilgiau [50]. Anksčiau atsiranda senatv÷s požymių (veido odos raukšl÷s, lytin÷s funkcijos sutrikimas ir kt.) [99].
Nuo rūkymo sukeltų ligų Europoje kas 10 sek. Miršta vienas žmogus. 14 proc. visų mirčių Europoje ištinka nuo tabako rūkymo [47]. 120 tūkst. vyresnių kaip 35 metų žmonių Didžiojoje Britanijoje kasmet miršta nuo rūkymo. Tai sudaro 20 proc. mirčių visose amžiaus grup÷se ir daugiau negu 25 proc. mirčių 35-65 metų asmenų grup÷je [89]. Lietuvoje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta daugiau kaip 7 tūkstančiai žmonių, o tai sudaro 20 proc. bendrojo mirtingumo [106].
Pripažinta, jog alkoholinių g÷rimų vartojimas taip pat kaip ir tabako yra narkomanijos rūšis [30, 45, 40]. Mokslin÷je literatūroje skelbiami duomenys rodo, kad vartoti svaigalus pradeda jaunesni nei vienuolikos metų vaikai [75, 13, 93]. Paauglyst÷je alkoholizmas pl÷tojasi labai sparčiai: šiuo amžiaus laikotarpiu pereinamoji stadija nuo epizodinio piktnaudžiavimo alkoholiniais g÷rimais iki alkoholizmo trunka vos kelerius metus. Liguistas potraukis alkoholiui, abstinencijos sindromas paaugliams atsiranda kur kas greičiau negu suaugusiesiems. Jaunų žmonių, tapusių alkoholikais, sveikata labai greitai blog÷ja, greita ir asmenyb÷s degradacija. Vartojant alkoholinius g÷rimus gerokai didesn÷ traumų rizika. Viena iš esminių jaunimo nusikalstamumo priežasčių – taip pat alkoholinių g÷rimų vartojimas [93, 10, 44, 111, 115, 114]. Mokslinių tyrimų duomenimis, didžiausia problema Lietuvoje yra dažnas stiprių alkoholinių g÷rimų vartojimas dideliais kiekiais [61, 42]. Statistikos departamento duomenimis, pamažu maž÷ja stiprių alkoholinių g÷rimų gamyba bei pardavimas ir did÷ja įvairių rūšių vyno ir alaus gamyba bei pardavimas [17].
Pagal amžių alkoholinius g÷rimus vartojantys asmenys pasiskirstę netolygiai. Statistika rodo, jog alkoholinius g÷rimus vartojančių amžius vis jaun÷ja [15, 109]. Alkoholiniai g÷rimai tapo jaunimo bendravimo priemone, ypač populiarus pasidar÷ alus [30, 13, 14, 5, 6]. Jaunimo įprotį daug gerti alkoholinių g÷rimų savaitgaliais ir per šventes keičia kitoks pobūdis, t. y. Dažnas (kelis kartus per savaitę ar net kasdien) nedidelio kiekio silpnų alkoholinių g÷rimų (alaus ar vyno) vartojimas. Nustatyta, kad vaikai svaigalų pirmą kartą dažniausiai paragauja per šventes, kai juos pavaišina jų t÷vai [15, 6].
Alkoholio žala asmens bei visuomen÷s sveikatai, ypač tais atvejais, kai jis vartojamas nesaikingai, yra gerai dokumentuota, tod÷l išsamesnių mokslinių tyrin÷jimų nereikia [26]. Neatsitiktinai Lietuvos sveikatos programoje 1998–2010 m. [64] alkoholio vartojimo mažinimas įvardytas kaip svarbi sveikatos politikos įgyvendinimo sritis, nurodant ir kiekybinį siekinį šiam tikslui pasiekti, t. y. Pasiekti, kad 2010 m. Alkoholio vartojimas šalyje sumaž÷tų 25 proc. Deja, statistiniai duomenys rodo, jog prioritetą teikiant ne sveikatos, bet ekonominiams interesams, alkoholio vartojimas Lietuvoje sistemingai augo. Valstybin÷s tabako ir alkoholio kontrol÷s tarnybos (VTAKT) duomenimis,
nuo 1998 iki 2007 m. Jis išaugo nuo 6,2 iki 14,3 litro grynojo alkoholio vienam gyventojui, t. Y. 130 proc. [71, 72].
3. Darbo apimtis ir tyrimai
3.1. Tiriamasis kontingentas
Siekdami išsiaiškinti Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročių ir gyvenimo būdo įtaka viršsvorio bei nutukimo atsiradimui, atlikome tyrimą. Šiuo tyrimu band÷me nustatyti gyventojų mitybos bei gyvenimo būdo įpročius ir sužinoti, ar šie veiksniai įtakoja viršsvorio ir nutukimo išsivystymą Marijampol÷s mieste.
Tiriamąjį kontingentą sudar÷ 310 18-65 metų amžiaus Marijampol÷s miesto gyventojų (1 lentel÷). Tai sudaro 0,22 proc. visų miesto gyventojų (pagal Statistikos departamento 2001m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Marijampol÷s savivaldyb÷je gyveno 70823 žmon÷s). Apklausoje dalyvavo 61 vyras ir 94 moterys. Atsako dažnis buvo 77,5 proc.
Amžius Skaičius mažiau nei 25 45
25-34 42
35-49 35
50-64 33
1 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių.
Socioekonomin÷ pad÷tis buvo vertinta, prašant nurodyti išsilavinimą ir prašant nurodyti pajamas gaunamas per m÷nesį. Taip pat klaus÷me apie žmogaus užsi÷mimą.
3.2. Tyrimo organizavimas
Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročių ir gyvenimo būdo įtaką viršsvorio bei nutukimo atsiradimui įvertinti buvo sukurta anketa, ją sudar÷ 53 klausimai.(3 priedas. Tyrimo anketa.).
Tyrimas buvo atliekamas vienoje gimnazijoje, vienoje odontologijos klinikoje, Marijampol÷s kolegijoje ir atsitiktin÷se miesto vietose. Gimnazija buvo pasirinkta neatsitiktinai, ji yra miesto centre, joje mokytojai d÷sto iš įvairių mikrorajonų. Odontologijos klinikoje buvo apklausiami laukiantieji pacientai. Marijampol÷s kolegijoje buvo apklausiami studentai.
Respondentams buvo išsamiai paaiškinta, koks tyrimas bus atliekamas, užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai bus anoniminiai ir niekur kitur nepanaudoti, išskyrus šį darbą.
3.3. Mitybos įpročių vertinimas
Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročių vertinimui taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Respondentų buvo prašoma prisiminti, kaip dažnai jie valgo išvardintus maisto produktus. Buvo klausiama apie šių maisto produktų ir g÷rimų vartojimo dažnį: m÷sos, žuvies, daržovių (šviežios virtos ir troškintos), vaisių, kruopų ir makaronų, pieno ir jo produktų (varšk÷s, sūrio, sūrelių), g÷rimų (paprasto vandens, vaisių sulčių, gazuotų gaivinančių g÷rimų), konditerinių gaminių (pyragaičių, sausainių, bandelių) bei saldumynų. Taip pat klaus÷me, ar vartoja vitaminus, ar maisto papildus, kokius g÷rimus dažniausiai vartoja.
Tiriamųjų taip pat buvo klausiama apie pusryčiavimo, užkandžiavimo tarp valgių įpročius ir valgymo dažnumą. Siek÷me išsiaiškint dažniausiai vartojamų ruošiant maistą ir tepamų ant duonos riebalų rūšį, geriamojo pieno rūšį, vartojamos m÷sos rūšį. Buvo prašoma nurodyti per dieną išgeriamų skysčių kiekį stiklin÷mis (išskyrus kavą ir alkoholinius g÷rimus), cukraus kiekį šaukšteliais, dedamą į vieną puodelį kavos ar arbatos. Buvo klausiama, kaip apdorotą maistą dažniausiai vartoja: keptą, virtą, rūkytą ar troškintą; ar papildomai sūdo pagamintą maistą, ar nuo ruošiamo maisto pašalina riebalus. Taip pat nor÷jome sužinoti, kokiam maistui teikiama pirmenyb÷: namuose pagamintam, pirktiems pusgaminiams, ar viešojo maitinimo įstaigose tiekiamam.
3.4. Gyvenimo būdo vertinimas
Siekiant įvertinti žmonių gyvenimo būdą buvo klausin÷jama apie fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir kt.
Respondentų buvo klausiama, kiek kartų per savaitę jie sportuoja. Jei respondentai atsakydavo, kad sportuoja, tuomet buvo klausiama kiek trunka jų treniruot÷. Taip pat buvo klausiama apie darbo fizinį intensyvumą, kokį poilsį dažniausiai renkasi: aktyvų, pasyvų ar įvairų.
Klaus÷me, ar marijampoliečiai domisi sveika gyvensena, iš kur gauna informacijos šia tema bei su kuo jiems asocijuojasi sveika gyvensena.
Norint sužinoti ar gyventojai turi problemų su viršsvoriu buvo prašoma apsiskaičiuoti kūno mas÷s indeksą (KMI), naudojantis formule: KMI = svoris (kg)/ūgis(m2). KMI – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus, per mažas, yra antsvoris, ar nutukimas. Pasaulin÷ sveikatos organizacija rekomenduoja vertinti žmogaus kūno svorį pagal KMI. Jei
≤18,5 – mažas svoris = 18,5 – 24,9 – normalus svoris = 25 – 29,9 – antsvoris = 30 – 34,9 – I° nutukimas = 35 – 39,9 II° nutukimas ≥ 40 - III° nutukimas[80]
Tiriamųjų teirautasi, jų nuomone ar artimieji turi problemų su viršsvoriu. Taip pat klaus÷me, ar tiriamieji kontroliuoja savo kūno masę, ar laikosi dietų ar turi sveikatos problemų.
Buvo skirta klausimų ir žalingiems įpročiams įvertinti. Buvo klausiama ar respondentai rūko, kiek surūko per dieną ir kiek metų rūkoma. Taip pat klaus÷me, ar dažnai vartoja alkoholinius g÷rimus.
3.5. Statistin÷ duomenų analiz÷
Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročių ir gyvenimo būdo įtakai viršsvorio bei nutukimo atsiradimui įvertinti, surinktų duomenų statistin÷ analiz÷ atlikta naudojant standartinį duomenų analiz÷s programinį paketą SPSS (Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Exel.
Duomenų statistiniam patikimumui ir sąsajoms tarp analizuojamų veiksnių įvertinimui naudotas Chi – kvadrato testas.
Chi – kvadrato testas tai neparametrinis statistinio kriterijus naudojamas hipotez÷ms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti (t.y., ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas), dviejų kintamųjų nepriklausomumui ar vieno kintamojo homogeniškumui tikrinti.
4. Rezultatai ir jų aptarimas
4.1. Gyventojų mitybos įpročių tyrimo rezultatai
Šiame tyrime siek÷me sužinoti kokie mitybos įpročiai vyrauja tarp Marijampol÷s miesto gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulin÷je mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje rekomenduojama vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų, dažniau valgyti žuvies, liesų pieno produktų, kad būtų kuo mažesn÷ l÷tinių ligų rizika ir geresn÷ gyventojų sveikata. Tuo tarpu riebių m÷sos ir pieno produktų, saldumynų, konditerijos gaminių, kurių energinis tankis yra didelis, o biologiškai vertingų medžiagų yra nedaug, patariama vartoti kuo mažiau [57]. Tačiau įvertinę respondentų atsakymus apie įvairių produktų vartojimo dažnį pamat÷me jog marijampoliečiai labai dažnai vartoja m÷są ir jos produktus, kas neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Žuvies produktus vartoja pakankamai retai. Sausainius ir bandeles respondentai vartoja dažnokai. Bet galima pasidžiaugti, kad bulvių traškučius tiriamieji vartoja retai, t. y. daugiau nei 70 proc. atsak÷, kad traškučius vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba išvis nevartoja.(1 pav.). 0 20 40 60 80 m÷sos produktai šviežios daržov÷s virtos, troškintos daržov÷s žuvies produktai pieno produktai vaisiai kruopos, makaronai sausainiai, bandel÷s bulvių traškučiai Maisto produktai %
2 kartus per dieną 1 kartą per dieną kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien
1 kartą per savaitę rečiau nei kartą per savaitę arba niekada
1 pav. Kai kurių maisto produktų vartojimo dažnis (proc.).
Kadangi m÷sa ir jos produktai buvo vartojami dažniausiai, teiravom÷s, kokios rūšies m÷sai respondentai teikia pirmenybę (2 pav.). Remiantis gautais atsakymais, pamat÷me, jog daugiausiai vartojama kiaulienos, šiek tiek mažiau vištienos, o trečia pagal vartojimo dažnį buvo kalakutiena.
47 60 23 14 26 0 10 20 30 40 50 60 70
vištiena kiauliena jautiena veršiena kalakutiena M÷sos rūšis %
2 pav. Dažniausiai respondentų vartojama m÷sa (proc.).
Nor÷dami sužinoti apie gyventojų mitybos įpročius teiravom÷s, kur gaminamam maistui teikia pirmenybę. Sužinojome, kad marijampoliečiai teikia pirmenybę namuose pagamintam maistui (3 pav.).
49 21 30 0 10 20 30 40 50 60 namuose pagamintam maistui pirktiems pusgaminiams
viešo maitinimo įstaigų maistui
Maisto pasirinkimas %
3 pav. Marijampol÷s miesto gyventojų maitinimosi įpročiai (proc.).
Kadangi respondentai atsak÷, kad dažniausiai maistą gaminasi namie, buvo aktualu sužinoti, kaip dažniausiai apdoroja maisto produktus. Paaišk÷jo, kad gyventojai ( net 60 proc.) dažniausiai valgo keptus gaminius. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ2= 72,637, p>0,05) tarp KMI ir kaip dažniausiai paruoštą maistą vartoja marijampoliečiai. Paaišk÷jo, kad dažniausiai keptus maisto gaminius vartojo žmon÷s turintys viršsvorio (4 pav.).
20 10 16 6 55 52 58 100 10 6 80 32 31 0 20 40 60 80 100 120 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KMI Maisto gaminimo būdas %
virtus keptus rukytus troskintus
4 pav. KMI pasiskirstymas pagal dažniausiai vartojamų maisto gaminių gaminimo būdą (proc.). Kadangi riebalai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje bei jo kaupimuisi ant kraujagyslių sienelių, d÷l to siek÷me išsiaiškinti, kokius riebalus gyventojai dažniausiai renkasi. 73 proc. respondentų atsak÷, kad dažniausiai kepimui vartoja augalinį aliejų, kuris ir yra rekomenduojamas sveikos mitybos gair÷se. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas (χ2= 27,983, p>0,05) ryšys tarp KMI ir naudojamų riebalų rūšies. Paaišk÷jo, kad žmon÷s turintys viršsvorio ir nutukimo problemų dažniau vartojo taukus, nei tie, kurių KMI yra normalus (5 pav.). Tačiau paklausus, ar marijampoliečiai nuo ruošiamo maisto šalina riebalus, paaišk÷jo, kad didesn÷ dalis t.y. 59 proc. to nedaro, o 41 proc. atsak÷, kad šalina riebalus nuo gaminamo maisto. Statistiškai patikimas ryšys (χ2= 71,648, p>0,05) nustatytas tarp KMI ir ar tiriamieji šalina nuo gaminamo maisto riebalus. Nustat÷me, kad žmon÷s turintys I° ir II° nutukimus riebalų nešalino dažniau palyginus su normalų svorį turinčiais žmon÷mis (6 pav.).
60 90 94 50 10 6 33 75 40 17 25 0 20 40 60 80 100 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KMI Riebalų rūšis %
augalinį aliejų taukus kita
5 pav. KMI pasiskirstymas pagal naudojamų riebalų rūšį (proc.).
40 65 29 14 25 60 35 71 86 75 0 20 40 60 80 100 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KMI Šalinami riebalai % taip ne
6 pav. KMI ir pašalinamų riebalų nuo gaminamo maisto tarpusavio ryšys (proc.).
Dar vienas svarbus reiškinys mityboje yra druskos vartojimas. Bendras druskos kiekis maiste per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (6 g), kaip rekomenduoja PSO [101]. Mūsų tiriamieji pažym÷jo, kad maistą sūdo papildomai 16 proc., 29 proc. tai daro kartais ir 55 proc. maisto papildomai nesūdo.Vartojant daug druskos, skatinamas arterin÷s hipertenzijos vystymasis. Druskos įtaka sergamumui arterine hipertenzija pažymima daugelyje mokslinių tyrimų [101]. Nustat÷me statistiškai patikimą ryšį (χ2= 66,786, p>0,05) tarp KMI ir papildomai sūdomo maisto. Paaišk÷jo, jog žmon÷s turintys III° laipsnio nutukimą dažniau sūd÷ maistą papildomai nei tie, kurių KMI mažesnis (7 pav.).
19 36 75 100 70 42 28 30 39 36 25 0 20 40 60 80 100 120 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KMI Papildomai sūdomas maistas % taip ne kartais
7 pav. KMI ir papildomai sūdomo maisto tarpusavio ryšys (proc.).
Sveikos mitybos gair÷se rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną. Rytas tur÷tų prasid÷ti nuo pusryčių, kurių metu būtų suvalgoma 25 -30 proc. visos dienos maisto kiekio. Tod÷l teiravom÷s, ar Marijampol÷s miesto gyventojai valgo pusryčius. 48 proc. atsak÷, kad pusryčiauja retai arba niekada, 34 proc. pusryčiauja dažnai ir tik 17 proc. marijampoliečių pusryčiauja visada.
Siekiant išsiaiškinti, kokius riebalus tepa respondentai ant duonos nor÷dami pasigaminti sumuštinius, buvo atlikta apklausa. Rezultatai parod÷, kad pagrindiniai naudojami riebalai - sviestas (1 priedas. Riebalų rūšis tepama ant duonos.).
Nor÷jome sužinoti, kokį pieną dažniausiai vartoja tiriamieji (8 pav.) Išsiaiškinome, kad dažniausiai vartoja (39 proc.) pirktą parduotuv÷je 2,5 % riebumo pieną.
14%
16%
12% 39%
19%
naminį pirktą parduotuv÷je natūralų pirktą parduotuv÷je 3,5 % riebumo pirktą parduotuv÷je 2,5 % riebumo pirktą parduotuv÷je 1 % riebumo
Labai įdomu buvo sužinoti be kokių maisto produktų marijampoliečiai neįsivaizduoja savo mitybos. Dauguma atsak÷, kad savo mitybos neįsivaizduoja be m÷sos ( 42 proc.) (9 pav.).
14 42 10 13 14 7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
duona m÷sa saldumynai kava pieno produktai
žuvis %
9 pav. Produktai, be kurių tiriamieji neįsivaizduoja savo mitybos (proc.).
Didžiąją dalį mūsų organizmo sudaro vanduo. Vanduo yra būtinas mūsų gyvybei palaikyti. Aiškinom÷s, kiek žmon÷s per parą išgeria skysčių, be kavos ir alkoholinių g÷rimų. Respondentai pažym÷jo, kad daugiausia išgeria 2-3 puodelius per dieną ( 45 proc.) (10 pav.).
5 45 43 7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
1 puodelis 2-3 puodelius 4-5 puodelius 5 ir daugiau %
10 pav. Išgeriamų skysčių kiekis per parą (proc.).
Nor÷dami atsigerti respondentai dažniausiai renkasi (45 proc.) vandenį, kiek rečiau (25 proc.) gazuotą nesaldų g÷rimą (1 priedas. Dažniausiai geriami g÷rimai.).
Teiravom÷s marijampoliečių apie gazuotų g÷rimų vartojimą. Džiugu, kad 52 proc. atsakiusiųjų nurod÷, kad jie išvis nevartoja gazuotų g÷rimų. 9 proc. vartojo saldžius gazuotus g÷rimus, 21 proc. vartojo nesaldžius gazuotus g÷rimus ir 18 proc. vartojo ir saldžius ir nesaldžius gazuotus g÷rimus. Aiškinom÷s kaip dažnai asmenys vartojantys gazuotus g÷rimus juos vartoja. Dažniausias atsakymas
buvo (28 proc.) 2-3 kartus per savaitę, kiek mažiau (26 proc.) respondentų atsak÷, kad kartą per savaitę, o kasdien vartojančių gazuotus g÷rimus buvo 17 proc. (11 pav.)
17%
28% 23%
6% 26%
Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Kartą per m÷nesį Negeria
11 pav. Gazuotu g÷rimų vartojimo dažnis (proc.).
Taip pat ištyr÷me kaip dažnai Marijampol÷s gyventojai vartoja saldumynus. PSO rekomenduoja, kad iš saldumynų būtų gaunama ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos [80]. Išsiaiškinime, kad 40 proc. atsakiusiųjų juos vartoja 2-3 kartus per savaitę, o kasdien vartojančiųjų yra 15 proc. (12 pav.)
15%
40% 29%
8% 8%
Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Kartą per m÷nesį Nevalgo
12 pav. Saldumynu vartojimo dažni (proc.).
Cukraus papildomai gaunama saldinant arbatą, kavą ar kt. g÷rimą. Teiravom÷s, kiek gyventojai deda šaukštelių cukraus į puodelį nor÷dami pasisaldinti savo g÷rimą. Didžioji dalis (38 proc.) saldina savo g÷rimą 2-3 šaukšteliais cukraus. 28 proc. visai nesaldina, 25 proc. saldina 1 šaukšteliu cukraus, o 9 proc. geria labai saldžią arbatą ir deda 3 ir daugiau šaukštelių cukraus.
Dar vienas nepageidaujamas žmonių įpročių būna užkandžiavimas tarp valgių. Pasiteiravus, kiek apklaustųjų užkandžiauja tarp pagrindinių valgių, net 67 proc. į šį klausimą atsak÷ teigiamai ir tik 33 proc. šio įpročio neturi. Sveikos mitybos rekomendacijose rašoma, kad suaugęs žmogus per dieną turi valgyti 3-4 kartus, per pusryčius ir pietus rekomenduojama suvalgyti daugiau kaip du trečdalius paros maisto, o vakarienei – mažiau nei trečdalį [101]. Tačiau didžioji dalis (43 proc.) tyrime dalyvavusiųjų žmonių visiškai nesilaiko mitybos r÷žimo, jie valgo 2 kartus per dieną (13 pav.).
43 32 18 7 0 10 20 30 40 50
2 kartus 3 kartus 4 kartus 5 kartus ir daugiau Maitinimosi sk. %
13 pav. Maitinimosi per dieną skaičius (proc.).
Praš÷me Marijampol÷s miesto gyventojų, kad jie apibūdintų savo mitybos įpročius. 51proc. atsakiusiųjų savo mitybos įpročius apibūdino taip: valgau 2-3 kartus per dieną (2 priedas. Mitybos įpročiai.). Paprašyti įvertinti savo mitybą 36 proc. teig÷, kad nežino kokie yra jų įpročiai, 32 proc. savo mitybą įvertino teigiamai ir tai pat 32 proc. – neigiamai.
Aiškinom÷s, kas įtakoja Marijampol÷s miesto gyventojų mitybą. Nustat÷me, jog daugiausia mitybą įtakoja šeima (36 proc.), o antroje vietoje darbo aplinka (34 proc.) (14 pav.).
36 23 8 34 0 5 10 15 20 25 30 35 40
šeima draugai žiniasklaida darbo aplinka Mitybą įtakojantys veiksniai %
14 pav. Veiksniai įtakojantys mitybos įpročius (proc.).
4.2. Marijampoliečių gyvensenos tyrimo rezultatai
Paklausus gyventojų su kuo jie sieja sveiką mitybą 72 proc. teig÷, kad sveika mityba susijusi su ekologiškais produktais, 68 proc. teig÷, kad tai susiję su vaisiais ir daržov÷mis (15 pav.). Taip pat klaus÷me tiriamųjų, ar jie propaguoja (domisi) sveiką gyvenseną. 60 proc. apklausos dalyvių dom÷josi sveika gyvensena, o 40 proc. apklaustųjų tai nedomino. Daugiausiai informacijos apie sveiką gyvenseną respondentai gaudavo iš draugų (42 proc.) bei interneto (39 proc.) (2 priedas. Informacijos šaltiniai apie sveiką gyvenseną. ).
68 16 49 57 27 72 0 10 20 30 40 50 60 70 80 su vaisiais ir daržov÷mis su genetiškai nemodifikuotais produktais su saikinga mityba su maisto derinimu su šviežiai gaminamu maistu su ekologiškais produktais
Sveikos mitybos asociacija %
15 pav. Respondentų asociacijos su sveika mityba (proc.).
Nustatytas statistiškai patikimas ryšys (χ2= 34,889, p>0,05) tarp lyties ir dom÷jimosi sveika gyvensena. Išsiaiškinome, kad moterys daugiau dom÷josi sveika gyvensena nei vyrai (16 pav.)
31 69 79 21 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Taip Ne
Dom÷jimasis sveika gyvensena %
Vyras Moteris
16 pav. Vyrų ir moterų dom÷jimasis sveika gyvensena (proc.).
Mažas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų rizikos veiksnys. Tod÷l dom÷jom÷s tirtųjų fiziniu aktyvumu. Daugiau nei pusę apklaustųjų nesportuoja (55 proc.) (17 pav.).
12 4 29 55 0 10 20 30 40 50 60
kasdien 2-3 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę nesportuoja Sportavimo dažnis %
17 pav. Sportavimo dažnumas (proc.).
Dabar žmogus vis mažiau juda net laisvalaikiu, daug laiko praleidžia vairuodamas, s÷d÷damas prie kompiuterio ar televizoriaus. Namų ruoša taip pat tapo lengvesn÷, taigi energijos sąnaudos yra labai sumaž÷jusios [100]. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir jie kaupiasi organizme. Paprašius respondentų pagal pateiktą formulę apsiskaičiuoti ir įrašyti į anketą savo kūno mas÷s indeksą paaišk÷jo, jog 39 proc. turi normalų kūno svorį, o 13 proc. apklaustųjų svoris per mažas (18 pav.).
Taip pat praš÷me tiriamųjų, kad jie patys išreikštų savo nuomonę apie jų KMI. 52 proc. apklaustųjų mano, kad jie turi problemų su viršsvoriu, o 42 proc. teigia, tokios problemos jų nekamuoja. Taip pat 66 proc. tirtųjų mano, kad jų šeimos nariai turi problemų su viršsvoriu, o 34 proc. galvoja priešingai.. 13 39 20 23 5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KMI %
18 pav. KMI pasiskirstymas (proc.).
Paklausus tiriamųjų, ar jie kontroliuoja savo kūno masę 42 proc. atsak÷, kad taip, retkarčiais, 41 proc. savo kūno mas÷s nekontroliuoja ir 17 proc. kontroliuoja nuolat. Vertinant dietų laikymąsi 38 proc. respondentų atsak÷, kad dietų laikosi, bet ne visuomet teisingai, o 35 proc. apklaustųjų dietų nepripažįsta (19 pav.).
6%
21%
38% 35%
taip, dažnai taip, retkartčiais taip, bet nevisuomet teisingai ne
19 pav. Dietų laikymasis (proc.).
Teiravom÷s marijampoliečių ir apie jų sveikatą. 55 proc. tiriamųjų teigia, kad jie turi nedidelių sveikatos nusiskundimų, 30 proc. tiriamųjų teigia, kad jie yra visiškai sveiki ir 14 proc. turi rimtų
sveikatos problemų. Nustatyta, kad tiriamieji turintys II° ir III° laipsnio nutukimus dažniau tur÷jo rimtų sveikatos problemų už tuos kurių KMI yra mažesnis (20 pav.).
40 50 19 8 20 50 81 75 40 17 100 0 20 40 60 80 100 120 <18.5 18.5-24.9 25-29.9 30-34.9 35-39.9 KM I Sveikatos būkl÷ %
ne, esu visiškai sveika(s) taip, turiu nedidelių nusiskundimų taip, turiu rimtų sveikatos problemų
20 pav. KMI ir sveikatos ryšys (proc.).
Kadangi daugiau nei pusę apklaustųjų nesportuoja, nusprend÷me pasiteirauti koks yra jų darbo fizinis intensyvumas. Paaišk÷jo, kad daugiau nei pusę (57 proc.) dirba labai lengva ar lengvą darbą (21 pav.) 26 31 22 20 1 0 5 10 15 20 25 30 35
labai lengvas lengvas vidutinis sunkus labai sunkus Darbo fizinis intensyvumas %
21 pav. Darbo fizinis intensyvumas (proc.).
Taip pat klaus÷me tiriamųjų kokį poilsį dažniausiai renkasi. 19 proc. marijampoliečių m÷gsta aktyviai poilsiauti, 16 proc. pasyviai ir 65 proc. įvairiai.
Suprasdami savo mitybos problemas ir įvertindami netinkamos mitybos galimą įtaką sveikatai, Marijampol÷s miesto gyventojai vartoja maisto papildus ir taip papildo mitybą maistin÷mis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurių negauna su maistu ar kurių poreikis yra padid÷jęs. Mūsų
tyrimo rezultatai rodo, kad maisto papildus vartoja 45 proc. profilaktiškai ir 21 proc. tik susirgus [97]. (22 pav.) 12 45 21 22 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 nuolat kartais, profilaktiškai
tik susirgus nevartoju visai Papildų vartojimas %
22 pav. Vitaminų ar maisto papildų vartojimo dažnis (proc.).
4.3. Žalingų įpročių tyrimo rezultatai
PSO publikacijose ir kitoje mokslin÷je literatūroje nurodoma daug ligų, kurių pasireiškimui ir mirtingumui nuo jų didel÷ įtaka tenka alkoholio vartojimui [39]. Šis tyrimas yra taip pat ne išimtis. Duomenų analiz÷ parod÷, dažną alkoholio vartojimą. Net 42 proc. tiriamųjų alkoholį vartoja 1-2 kartus per savaitę (23 pav.). Lietuvos sveikatos programoje bei Valstyb÷s alkoholio kontrol÷s programoje buvo numatytas tikslas – iki 2010 metų sumažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą 25 proc. Šias nuostatas tur÷jo įtvirtinti ir Alkoholio kontrol÷s įstatymas, kuriame buvo įvardyti pagrindiniai valstyb÷s alkoholio kontrol÷s politikos principai, tarp kurių ir alkoholinių g÷rimų prieinamumo mažinimas. Deja, statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių bendrasis grynojo alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, viršija 10 litrų per metus. Tai tik patvirtina, kad deklaruojamos, bet realiai neįgyvendinamos priemon÷s negali duoti laukiamų rezultatų [110].
8 10 37 42 2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
niekada kartą per
m÷sesį ir rečiau 2-4 kartus per m÷nesį 1-2 kartus per savaitę 4 ir daugiau kartų per savaitę Alkoholio vartojimas %
23 pav. Alkoholio vartojimo dažnis (proc.).
Kaip žinome, rūkymas yra vienas iš pagrindinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, galintis atsiliepti įvairiems asmenų sveikatos pokyčiams ir lemti l÷tinių neinfekcinių ligų vystymąsi [91]. Nustat÷me statistiškai reikšmingą ryšį (χ2= 23,9841, p>0,05) tarp vyrų ir moterų rūkymo. Nustatyta, kad vyrai statistiškai daugiau rūko nei moterys (24 pav.).
72 28 32 68 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne Tabako vartojimas % Vyras Moteris
24 pav. Lyčių pasiskirstymas pagal tabako vartojimą (proc.).
Daugiau nei pusę tiriamųjų 52 proc. vartoja tabaką, o 48 proc. teigia, kad jie nerūko. Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama ES šalių patirtį mažinant rūkymą, prad÷jo vykdyti visapusišką tabako kontrol÷s politiką, apimančią priemones, leidžiančiais tiesioginiais ir netiesioginiais būdais skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti. [11]. Deja matom, kad šios priemon÷s rūkančiųjų nesustabdo.
Marijampol÷s mieste yra 32 proc. rūkančiųjų, kurie surūko daugiau nei vieną pakelį cigarečių per dieną (25 pav.). 38% 30% 32% 10 ir mažiau 11-20 21-30
25 pav. Surūkomų cigarečių skaičius per dieną (proc.).
Vertinant rūkymo įpročius, marijampoliečiams buvo pateikti klausimai apie rūkymo trukmę. Paaišk÷jo, kad didel÷ dalis (43 proc.) rūko 3-5 metus (26 pav.).
11 21 43 14 11 0 10 20 30 40 50 mažiau nei 1 m 1 m-2 m 3 m-5 m 6 m-8 m 9 m ir daugiau
Rūkymo "satžas" metais
%
26 pav. Rūkymo „stažas“ (metais) (proc.).
5. Išvados
1. Mitybos tendencija Marijampol÷s mieste nepasižymi sveikais įpročiais: dažnai vartojama m÷sa ir jos gaminiai, mažiau kalorijų gaunama iš daržovių, kruopų, makaronų (kurie turi sudaryti sveikos mitybos pagrindą), nesilaikoma mitybos r÷žimo.
2. Marijampoliečių gyvenimo būde vyrauja fizinis pasyvumas: 55 proc. apklaustųjų nesportuoja. 3. 20 proc. apklaustųjų kenčia nuo viršsvorio problemų: 23 proc. turi I° nutukimą, 5 proc. - II° nutukimą.
4. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KMI ir sveikatos problemų: nutukę asmenys dažniau turi rimtų sveikatos sutrikimų, vartoja riebesnį ir daugiau sūdytą maistą lyginant su normalų svorį turinčiais asmenimis.
6. Rekomendacijos
Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad reikia gerinti Marijampol÷s miesto gyventojų mitybos įpročius ir gausinti žinias apie žalingų įpročių poveikį sveikatai. Tuo tikslu rekomenduoju:
1. Aktyviau įgyvendinti sveikų miestų projektą (strategijos „Sveikata visiems“ principu) 2. Laikytis sveikų mitybos įpročių:
a) Valgyti reguliariai. b) Valgyti nesūrų maistą.
c) Riebią m÷są ir m÷sos produktus pakeisti paukštiena ar liesa m÷sa. d) Daugiau vartoti grūdinių kultūrų produktus.
e) Saikingai valgyti saldumynus.
f) Stengtis maitintis vadovaujantis mitybos piramid÷s principais. 3. Propaguoti sveikos gyvensenos principus:
a) Reguliariai 2-3 kartus per savaitę sportuoti. Treniruot÷ tur÷tų būti netrumpesn÷ nei 30 min. b) Stengtis išlaikyti normalų kūno svorį.
c) Nevartoti tabako gaminių. d) Riboti alkoholio vartojimą.
Literatūros sąrašas
1. Agudo A, Pera G. Vegetable and fruit consumption associated with anthropometric, dietary and lifestyle factors in Spain. EPIC Group of Spain. European Prospective Investigation into Cancer. Public Health Nutr 1999;2:263-71.
2. Appel LJ, Moore T, Obarzanek E, et al. A clinical trial of the effect of dietary pstterns on blood pressure. DASH Collaborative Research Group. N Engl J Med 1997; 336:1117-1124
3. Baranovski, T. Why rombine diet and physical activity in the same international research society? International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity, 1: 2 (2004)
4. Bardauskien÷ S., Mityba, sveikata ir fizinis aktyvumas BPD 2008
5. Bielskut÷ J. Narkotinių medžiagų vartojimo tarp moksleivių sprendimo būdai ir kontrol÷s programos poreikis Kauno miesto ir rajono mokyklose. Magistro tez÷s. (The chalenges of drug usage prevention and needs for control programme in schools in the Kaunas city and region. Master degree thesis.) Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2003.
6. Bielskut÷ J, Zaborskis A. Paauglių narkomanija ir jos veiksniai. (Assessment of illicit drug use and related problems among adolescents.) Sveikatos mokslai 2003;4:7-15.
7. Billson H, Pryer JA, Nichols R. Variation in fruit and vegetable consumption among adults in Britain. An analysis from the dietary and nutritional survey of British adults. EJCN 1999; 53:946-52.
8. Callow J, Summers LKM, Bradshaw H, Frayn KN. Changes in LDL particle composition after the consumption of meals containing different amounts and types of fat. Am J Clin Nutr 2002; 76:345-50 9. CINDI nutrition action plan. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe. – 1998(draft document) 10. Bulotait÷ L. Moksleiviai ir narkotikai: Tyrimų duomenys. (Schoolchildren and drugs: Survey data.) Vilnius; 2001.
11. Dambrauskien÷ K., Veryga A., Klumbien÷ J., Petkevičien÷ J. „Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročiai 1994-2008 metais, atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą“ Visuomen÷s sveikata 2010/1(48
12. Damulevičien÷ G., Lesauskait÷ V., Macijauskien÷ J., „Pagyvenusio amžiaus operuotinų pacientų mitybos būkl÷“ Medicina (Kaunas) 2008; 44(8)
13. Davidavičien÷ AG. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai: Tyrimų duomenys. (The use of alcohol and other drugs among schoolchildren: Survey data.) Vilnius; 1999.
14. Davidavičien÷ AG. T÷vams apie narkotikus. Kaip apsaugoti vaikus? (Information for parents about drugs. How to protect children?) Vilnius; 2001.
15. Davidavičien÷ AG. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo įstaigose: 2002 m. monitoringo duomenų analiz÷. (Prevention of narcotic substances at institutions of education: Analysis of the monitoring data in 2002.) Vilnius; 2002. p. 24.
16. De Irala-Estevez J, Groth M, Johansson L, Oltersdorf U, Prattala R, Martinez-Gonzalez MA. A systematic review of socio-economic differences in food habits in Europe: consumption of fruit and vegetables. Eur J Clin Nutr 2000;54:706-14.
17. D÷l valstyb÷s alkoholio kontrol÷s programos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 212, 1999 02 25. (Order of the Government of the Republic of Lithuania “State programme for alcohol control”.) Valstyb÷s žinios 1999;21:603.
18. Dishman RK, Washburn RA, Heath GW. Physical activity epidemiology. Champaign, IL, USA: Human Kinetics; 2004.
19. Domarkien÷, S., Jurenien÷, K., Petrokien÷, Z. ir kt. (2000). Širdies ir kraujagyslių ligos. Epidemiologija ir profilaktika. Kaunas: Kauno medicinos universitetas.
20. Roos G, Johansson L, Kasmel A, Klumbien÷ J, Pratala R. Disparities in vegetable and fruit consumption: European cases from the north to the south. Public Health Nutr 2001;4(1):35- 43.
21. Ross E, Prattala R, Lahelma E, Kleemola P, Pietinen P. Modern and healthy? Socioeconomic differences in the quality of diet. Eur J Clin Nutr 1996;50:753-60.
22. Economics of Tobacco Control: Curbing the Epidemic: Governments and the Economics of Tobacco Control. World Bank Development in Practice Series, 1999, Washington DC
23. Edwards R. The problem of tobacco smoking. BMJ 2004; 328:217–219.
24. Eurobarometer: The citizens of the European Union and Sport. European Commission; 2004 Available from: URL:http: //ec.europa.eu/ public_opinion /archives/ ebs/ ebs_213_summ_ en. pdf 25. European Strategy for the Prevention and Control of Noncommunicable Diseases, Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2006. Available from: URL:www.euro.who.int/Docu ment/RC56/edoc08.pdf
26. Evidence for the effectives and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm. World Health Organisation, Regional Office for Europe, Copenhagen, 2009; p. 134. [1 October, 2009]. Available from: URL: http://www. euro.who.int/docu ment/E92823.pdf
