LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Agneta Masolaitė
KAUNO MIESTO POLICIJOS PAREIGŪNŲ MITYBOS IR KITŲ
GYVENSENOS ĮPROČIŲ BEI SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS
VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata ir mityba
Studentas Mokslinis vadovas Agneta Masolaitė doc.dr.Vilma Kriaučionienė 2017-05-19 2017-05-19
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)KAUNO MIESTO POLICIJOS PAREIGŪNŲ MITYBOS IR KITŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ BEI SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS VERTINIMAS
Agneta Masolaitė
Mokslinis vadovas doc.dr.Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2017, 66 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto policijos pareigūnų mitybos ir gyvensenos įpročius bei
subjektyvią sveikatą.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Kauno miesto patrulių ir tyrėjų mitybos įpročius. 2. Įvertinti Kauno
miesto pareigūnų subjektyvią sveikatą. 3.Išanalizuoti Kauno miesto patrulių ir tyrėjų fizinį aktyvumą ir žalingus įpročius.
Tyrimo metodika. Apklausti buvo Kauno miesto centro, Santakos, Dainavos, Panemunės ir
Žaliakalnio bei viešosios policijos padaliniuose dirbantys pareigūnai (tyrėjai ir patruliai), kurių tyrimo metu dirbančių buvo 751. Taikytas Census apklausos metodas, nes buvo ištirta visa tiriamoji populiacija. Iš viso buvo išdalinta 800 anketų, tačiau tyrimo pabaigoje sugrįžo 404 anketos, 2 anketos buvo sugadintos. Taigi galutinė tiriamųjų imtis - 404 respondentai. Tyrimo rezultatams gauti buvo sudaryta anketa, kurią sudarė 41 klausimas. Sudarant anketą buvo remtasi Suaugusiųjų gyvensenos klausimynu. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 for Windows programų paketus. Statistinei analizei panaudota Chi kvadrato (2) kriterijus.
Rezultatai: Dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (73,8 proc.) ir moterų (81,3 proc) nurodė, jog jiems
yra labai svarbu sveikai maitintis. Nustatyta, jog tiek vyrai (69,1 proc.), tiek ir moterys (68,4 proc.) savo sveikatą dažniausiai linkę vertinti gerai. Kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų vyrų (57,5 proc.) ir moterų (53,2 proc.) nurodė, jog pas gydytojus per pastaruosius 12 mėnesių jie lankėsi 1 – 2 kartus. Bent kartą per savaitę stiprius alkoholinius gėrimus vartoja 40,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų, alų bent kartą per sav. vartojo 49,3 proc. vyrų ir 19,7 proc. moterų. Kasdien rūko 33,5 proc. vyrų ir 30,4 proc. moterų.
Išvados: Tyrėjai dažniau patiria sveikatos sutrikimus, tačiau tarp jų, priešingai nei tarp patrulių
mažiau paplitę žalingi įpročiai, tarp tyrėjų aukštesni fizinio aktyvumo rodikliai, sveikesnė mityba ne darbo metu. Su sveikata susiję negalavimai nėra paplitę tarp policijos pareigūnų. Dažniausiai pasitaikę sveikatos sutrikimai tarp respondentų yra nervingumas, juosmens skausmai, galvos skausmas ir sprando ar peties skausmai. Nustatyta, jog tyrėjai valgydami dažniausiai žiūri televizorių, skaito laikraštį. Lyginant mitybos įpročius darbo ir nedarbo dienomis, nustatyta, jog darbo dienomis tyrėjai dažniau užkandžiauja, valgo mažiau daržovių ir vaisių, išgeria daugiau kavos.
SUMMARY
Public Health (Public Health Nutrition)SURVEY OF NUTRITION, LIFESTYLE FACTORS AND SUBJECTIVE HEALTH AMONG POLICE OFFICERS IN THE CITY OF KAUNAS.
Agneta Masolaitė
Scientific supervisor doc.dr.Vilma Kriaučionienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2017. – 66 p.
Aim of the study: to analyse and evaluate the eating and other lifestyle factors and their influence
on subjective health among the police officers in the city of Kaunas.
Objective: 1. To analyse the eatings habits in the police forces. 2. To asses subjective health in the
police forces. 3. To analyse physical activity level and other lifestyle factors among the police officers.
Methods: survey was carried out within Kaunas Region Senior Police Commissariat. The
questionnaire comprised of 41 questions. The questionnaire was based by Health Behaviour among Lithuanian Adult Population questionnaire. For the survey one moment anonymous type questionnaire was used. 800 questionnaire forms were handed out. 406 questionnaires were handed back. 2 of them were rejected being incorrectly filled in. N=404. Statistic data analysis was performed by mean of SPSS 17.0 for Windows software packet. Chi square (2) criterion was employed for carrying out statistic analysis.
Results: 73,8 percent men and 81,3 women of police officers mentioned the importance of
nutrition. Both genders of interviewees described their health as well. More than half of respondents visited doctors one or two times last year. 40,3 percent men and 15,2 percent women of the police officers indicate that drink strong alcohol one or more times per week. 49,3 percent of men and 19,7 percent of women drink beer one or more time per week.
Conclusions: Police officers investigators more frequent have health problems but they have less
addiction than petrols. Investigators have higher physical activity and more healthy nutrition. Health related complaints are not very common among police officers. Most common health complaints are nervousness, waist pain, headache and pain of neck or shoulders. Police officers investigators eat in front of television or eat while they are reading newstellers. While working respondents eat more snacks, eat less vegetables and fruits, drink more coffee.
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už pagalbą, patarimus, pasiūlytas idėjas ir aiškiai įvardintas pastabas, kurios leido darbą parašyti kiek galima kokybiškiau, savo magistrinio darbo vadovei doc.dr.Vilmai Kriaučionienei.
Taip pat norėčiau padėkoti prof.dr.Janinai Petkevičienei už mitybos specializacijos paskaitose suteiktas žinias, kurios buvo itin naudingos rašant šį darbą.
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS...6
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Sveikatą įtakojantys veiksniai ir jų įtaka asmens sveikatai...9
1.1.1 Sveikatos faktoriai pagal Pasaulio sveikatos organizaciją...10
1.1.2 Mitybos, fizinio aktyvumo ir streso poveikis sveikatai...12
1.2.1 Mitybos ir asmens sveikatos sąsajos...13
1.2.2 Fizinis aktyvumas: teigiamas poveikis sveikatai...18
1.2.3 Streso poveikis asmenų sveikatai...22
2. TYRIMO METODIKA...25
3. REZULTATAI...29
3.1. Tiriamųjų socialinė-demografinė charakteristika...29
3.2 Kauno miesto patrulių ir tyrėjų mitybos įpročiai...30
3.3 Kauno miesto pareigūnų subjektyvi sveikata...42
3.4 Kauno miesto patrulių ir tyrėjų fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai...50
3.4.1. Fizinio aktyvumo duomenų vertinimas...50
3.4.4 Rūkymo, alkoholio vartojimo duomenų vertinimas...51
4. REZULTATŲ APTARIMAS...56
IŠVADOS...59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...61
LITERATŪRA...62
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
Subjektyvi sveikata - asmens požiūris ir jausmai savo sveikatos būklės atžvilgiu.
Sveikatos veiksniai - sveikatai įtaką darantys veiksniai, į kuriuos įtraukiami visi, su sveikata susiję faktoriai (socialiniai, demografiniai, fiziniai ir kt.).
Gyvenimo būdas - visi veiksniai, apimantys žmogaus įpročius ir veiklas.
Fizinis aktyvumas - bet koks kūno raumenų judesys, kuriam reikalingos energijos sąnaudos. Fizinis pasyvumas - fizinio aktyvumo ar mankštos trūkumas.
Mitybos įpročiai - asmens pripratimas vartoti tam tikrus maisto produktus ir medžiagas kasdieninėje mityboje.
Stresas - būklė, kuomet asmuo jaučia nemalonius spaudimo ir įtampos jausmus, taip pat ir pagrindinis fizinių ir psichologinių sutrikimų veiksnys.
KMI – kūno masės indeksas.
ĮVADAS
Asmens sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ar pajamų, išsilavinimo ir kitų. Atsižvelgti į gyvensenos veiksnius turi ne tik sveikatos priežiūros specialistai ar pasaulinės organizacijos, susijusios su gyventojų sveikata, bet svarbiausia ir pats asmuo. Tyrimai rodo, jog tokių ligų, kaip diabetas, vėžiniai susirgimai ar psichologiniai sutrikimai mastai didėja, to pasekmė - didelės išlaidos gydymui, nors daug paprastesnė išeitis - tokių ligų prevencija, atsižvelgiant į tai, kaip sveikatą veikia įvairūs veiksniai.
Šiame darbe bus siekiama atskleisti, kokį poveikį sveikatai daro įvairūs veiksniai bei kokiais būdais galima pagerinti sveikatą. Antroje darbo dalyje pateikiamas Kauno miesto policijos pareigūnų ir tyrėjų subjektyvios sveikatos vertinimas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti mitybos ir kitus gyvensenos įpročius bei subjektyvią sveikatą.
Pareigūnų darbe patiriamas stresas, pamaininis darbas turi didelę įtaką gyvensenos veiksniams, o ypač mitybai. Natūralu, kad dirbant pamaininį darbą ne visada galima pavalgyti taip kaip norėtųsi, tenka valgyti naktį, paskubomis, maitinamasi tuomet, kai pareigūnai turi laisvo laiko. Ilgainiui tokie mitybos įpročiai gali daryti įtaką sveikatai: padidėjusį polinkį sirgti tam tikromis ligomis, antsvorį. Taigi, problema susijusi su pamaininiu darbu bei kitais veiksniais tikrai aktuali ir nepakankamai tyrinėta. Be to, pareigūnams būti sveikiems ir geros fizinės formos yra itin svarbu dėl to, kad galėtų tinkamai dirbti savo darbą.
Šis darbas yra moksliškai naujas, kadangi apie Lietuvos policijos pareigūnus atlikta tikrai mažai mokslinių tyrimų. Neabejotinai aišku, kad pamaininis ir stresą keliantis darbas turi sąsajų su įvairiais gyvensenos veiksniais, tačiau žymiai dažniau tiriamos slaugytojos, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, gydytojai. Pareigūnams atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus bus sudarytos rekomendacijos, jie galės suprasti, kokios yra sąsajos tarp veiksnių ir kiek jos yra reikšmingos. Pasitelkiant tyrimo rezultatus praktinėje veikloje galima sukurti įvairių programų, kurios padėtų pareigūnams pagerinti jų gyvenimo būdą ir gyvenimo kokybę, kadangi konkrečiai pareigūnams sukurtų rekomendacijų nėra.
Darbo autorė kartu su bakalauro studente vykdė tyrimą, atliko duomenų kiekybinę analizę bei apibendrino gautus tyrimo rezultatus.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Kauno miesto policijos pareigūnų mitybos ir gyvensenos įpročius bei
subjektyvią sveikatą.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Kauno miesto patrulių ir tyrėjų mitybos įpročius. 2. Įvertinti Kauno miesto pareigūnų subjektyvią sveikatą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Sveikatą įtakojantys veiksniai ir jų įtaka asmens sveikatai
Kiekvieno asmens sveikatai įtaką daro daugybė veiksnių, kuriuos nagrinėja tiek mokslininkai, tiek sveikatos organizacijos. Didėjant sergamumui įvairiomis ligomis (cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt.), įvertinti šių veiksnių poveikį tampa iš tiesų svarbu. Subjektyvus sveikatos vertinimas apibūdinamas kaip daugiareikšmis, kuris turi sąsajų su asmens socialiniais, demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle (1).
1.1 pav. Subjektyvios sveikatos vertinimui įtakos turintys veiksniai (1,2)
Kaip matome iš pateikto paveikslo, subjektyvios sveikatos vertinimui įtakos turi socialiniai ir ekonominiai rodikliai, kuriems priskiriamas amžius, lytis, profesija, pajamos ir
Subjektyvios sveikatos
vertinimui įtakos
turintys veiksniai
Fizinė ir
psichologinė
sveikatos būklė
Su sveikata susiję
veiksniai
Socialiniai ir
ekonominiai
rodikliai
- Amžius - Lytis - Profesija - Pajamos -Išsilavinimas - Arterinis kraujospūdis - Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas - Cholesterolio koncentracija kraujo serume - Rūkymas - Nepakankamas fizinis aktyvumas - Lėtinės ligos - Ribotas aktyvumas - Depresija - Psichikos sutrikimaiišsilavinimas, su sveikata susiję veiksniai (arterinis kraujospūdis, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, cholesterolio koncentracija, rūkymas bei nepakankamas fizinis aktyvumas) bei fizinė ir psichologinė sveikatos būklė (šiam veiksniui priskiriamos lėtinės ligos, ribotas aktyvumas, depresija ir psichikos sutrikimai) (1, 2). Dauguma iš šių veiksnių bus aptariami tolesniame darbe.
Toliau bus aptariami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išskiriami sveikatos faktoriai bei jų poveikis sveikatai.
1.1.1. Sveikatos faktoriai pagal Pasaulio sveikatos organizaciją
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia įvertinti pasaulio piliečių sveikatą bei vykdyti įvairių ligų prevenciją. Ši organizacija pateikia platų spektrą sveikatai įtaką darančių veiksnių (3) (žr. 1.1.1 paveikslą).
1.1.1. pav. Sveikatos veiksniai (3)
Kaip matome iš 1.1.1. paveikslo, išskiriami trys pagrindiniai veiksniai: socialinė - ekonominė aplinka, fizinė aplinka ir asmens individualios charakteristikos ir elgsena.
Socialinė - ekonominė aplinka. Australijoje vykdyto projekto metu buvo išskirti įvairūs
socialiniai bei ekonominiai veiksniai, kurie daro įtaką sveikatai. Socialiniais veiksniais, darančiais įtaką sveikatai, laikomi: įtraukimas į bendruomenę, pilietinis dalyvavimas, socialinio kapitalo jungimas; kultūra; tautybė; lytis; sveikatos supratimas; kalba; religiniai įsitikinimai ar dvasingumas; saugumas; socialinė klasė / kasta; socialiniai ir paramos tinklai. Ekonominiams veiksniams priskiriami tokie veiksniai, kaip išsilavinimas, užimtumo statusas, finansiniai ištekliai, būsto prieinamumas, pramonė, raštingumas ir sveikatos žinios, gyvenimo lygis bei profesija (4). Visi šie veiksniai daro didesnę ar mažesnę įtaką asmenų sveikatai.
Sveikatos veiksniai
Socialinė - ekonominė
aplinka
Fizinė aplinka
Asmens individualios
charakteristikos ir
Socialinis - ekonominis statusas (SES) skiriasi, priklausomai nuo tokių įpročių, kaip mityba ar fiziniai pratimai, t.y. žemesnis statusas susijęs su prastesne mityba bei mažesniu fiziniu aktyvumu, negu aukštesnis. Tokia pati situacija ir su rūkymu - rūkančių asmenų SES žemesnis negu tų, kurie šio žalingo įpročio neturi. Visi šie veiksniai daro įtaką jau vaikystėje - matydami tam tikrus suaugusiųjų įpročius, vaikai juos perima, todėl, tarkime, pasirinkimas rūkyti ar ne, gali būti nulemtas ankstesniuose gyvenimo etapuose matytų pavyzdžių. Būtent minėtiems įpročiams formuoti teigiama linkme turėtų būti rodomas tinkamas pavyzdys - vaikai ir jaunuoliai turėtų gauti tinkamą informaciją iš aplinkinių, kad susiformuotų ateičiai naudingi įpročiai, darantys įtaką jų sveikatai (5).
Iš socialinės - ekonominės aplinkos būtina išskirti vieną veiksnį, kuris itin svarbus sveikatai - profesiją. Kaip teigia Bandzevičienė ir kt. (2010), policijos pareigūnai dažniau nei eiliniai piliečiai susiduria su stresinėmis situacijomis - šios profesijos atstovas ne tik susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip kiekvienas pilietis (finansiniai sunkumai, šeimos problemos ir kt.), bet ir su smurtu, pavojumi savo ir kolegų gyvybei, sveikatai ir pan., o tai daro įtaką didesniam patiriamo streso lygiui (6). Pasauliniu mastu vienu iš didžiausių iššūkių laikomas stresas, kuris daro įtaką paslaugų sektoriaus darbuotojų gerovei - tai ypač pastebima tarp tiesiogiai su žmonėmis dirbančių asmenų, tarp kurių - ir policijos pareigūnai (7), ir, nors stresas pastebimas įvairiose veiklos srityse, tačiau jis laikomas neatsiejamu nuo policijos darbo (8). Su stresu susiję susirgimai kelia didelį susirūpinimą, todėl kyla poreikis nustatyti su darbu susijusius stresorius. 2008 metais Kauno apskrityje atlikto tyrimo metu buvo įvertintos darbuotojų darbo sąlygų, psichosocialinių rizikos veiksnių ir jų sveikatos sąsajos. Daugiausia pareigūnų teigė, jog darbas sudėtingas ir susijęs su fiziniu krūviu, šiek tiek mažesnė dalis - jog tenka daug vaikščioti, todėl tai galima priskirti prie sveikatai naudingų veiksnių, taip pat nereikia pamiršti, jog fizinis krūvis pagerina ir psichologinę būklę. Reikia pridurti, jog tyrimo metu paaiškėjo, jog labiausiai varginančios sąlygos - darbas naktį, šią sąlygą nurodė beveik trečdalis policijos pareigūnų (9). Stresas, kuris itin būdingas policijos darbui, bei jo pasekmės plačiau bus aptariamos tolesniame darbe.
Fizinė aplinka. Šiai aplinkai priskiriami veiksniai taip pat daro įtaką sveikatai. Prie šios
aplinkos priskiriami šeši elementai - vandens kokybė, oro kokybė, klimato ir geografijos poveikis, statiniai, maisto sauga, žemės ir dirvos kokybė.
Asmens individualios charakteristikos ir elgsena. Prie šių veiksnių priskiriami įvairūs
įpročiai bei elgsena, tokie kaip alkoholio vartojimas, mityba, maisto papildų vartojimas, fizinis aktyvumas, vaistų naudojimas, seksualinis aktyvumas, tabako vartojimas ir daugybė kitų (4).
Asmenys, kurių kasdieninės kalorijų normos dalį sudaro alkoholis, yra puikus prastos mitybos pavyzdys, kuomet organizmas patiria tokių medžiagų, kaip amino rūgščių, baltymų ar kai
kurių vitaminų, trūkumą. Toks trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, taip pat kaip ir dėl alkoholio sukeliamo poveikio šioms maistinėms medžiagoms bei jų apykaitai. Ypatingai įprastas vitamino A, kuris reikalingas tinkamai akių funkcijai bei kaulų augimui, deficitas. Tiek šio vitamino deficitas, tiek jo perteklius, gali sąlygoti kepenų pažeidimus, tarp jų - ir fibrozę, todėl, skiriant šių vitaminų, svarbu atsižvelgti, ar asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiu - tai dar labiau padidina vitamino A toksiškumą (10).
Rūkymas ir tabako vartojimas sukelia daugybę sveikatos problemų, tarp jų - infarktas, insultas, lėtinė kvėpavimo liga ir kitos. Šis žalingas įprotis kenkia ne tik pačiam rūkančiąjam, tačiau ir aplinkiniams (11,12). Rūkymas turi stiprias sąsajas su vėžiu - teigiama, jog jis paskatina net 12 vėžio tipų (kepenų, tiesiosios ir storosios žarnos, plaučių, burnos ertmės ir ryklės, stemplės, gerklų, skrandžio, kasos, šlapimo pūslės, inkstų ir gimdos kaklelio bei ūminės mieloleukemijos) atsiradimą (13). Kita sveikatos problema, susijusi su rūkymu - osteoartritas. Nors ji dažna ir tarp nerūkančių asmenų, tačiau turintiems šį žalingą įprotį, ji dažnai pasireiškia raumenų ir skeleto skausmais. Nikotinas, esantis cigaretėse, gali sąlygoti padidėjusį jautrumą skausmui, todėl ši problema tampa dar aktualesnė (14). Kadangi rūkymas padaro daug žalos sveikatai, būtina skatinti atsisakyti šio žalingo įpročio bei informuoti apie jo padarinius sveikatai. Įrodyta, jog jauno amžiaus asmenys, kurie bandė neberūkyti arba ketina tai padaryti, turi gerokai daugiau žinių apie rūkymo žalą organizmui (15).
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į įprastas, tačiau ir šiuo metu populiarėjančias elektronines cigaretes. Teigiama, jog tai, kad nereikalingas degimas, sumažinamas toksinis poveikis elektroninių cigarečių vartotojams lyginant su įprastinių cigarečių rūkymu, tačiau visuomet yra tikimybė pavartoti jau naudotus produkto komponentus. Kadangi tai pakankamai naujas produktas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nežinomas ilgalaikis poveikis sveikatai tiek asmeniui, tiek aplinkiniams (16), todėl turėtų būti skatinama atsisakyti bet kokio rūkymo ar tabako vartojimo - tiek elektroninių, tiek įprastų cigarečių rūkymo ar kitų tabako vartojimo būdų.
Mityba ir fizinis aktyvumas bus plačiau aptariami tolesnėse darbo dalyse.
1.1.2. Mitybos, fizinio aktyvumo ir streso poveikis sveikatai
Gyvenimo būdas susijęs su sveikatos būkle. Lėtiniai susirgimai, tokie kaip II tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas ir nutukimas, siejami su nesveiku gyvenimo būdu ir įpročiais, į kuriuos įtraukiamas ir rūkymas, maisto perteklius, per mažas fizinis aktyvumas
bei padidėjęs stresas (17). Toliau pateikiami pagrindiniai susirgimai, kurie siejami su gyvenimo būdu (žr. 1.2.1 pav.).
1.2.1 pav. Gyvenimo būdo sąlygotos lėtinės ligos (17)
Kaip matoma iš pateikto paveikslo, gyvenimo būdas susijęs su įvairiais susirgimais. Toliau bus plačiau aptariamas mitybos, fizinio aktyvumo, streso poveikis sveikatai bei netinkamų gyvensenos įpročių sukeliamos sveikatos problemos. Plačiau apie žalingų įpročių (alkoholio vartojimą, rūkymą) poveikį asmens sveikatai buvo aptarta ankstesniuose skyriuose.
1.2.1 Mitybos ir asmens sveikatos sąsajos
Industrializacija, urbanizacija, ekonominė plėtra ir rinkos globalizacija padarė įtaką mitybai bei gyvenimo būdui, o tai savo ruožtu paveikė sveikatą, ypač besivystančiose šalyse. Dėl šalių vystymosi, pagerėjo maisto prieinamumas bei pasiūla, tačiau tai neigiamai paveikė žmonių pasirinkimą - netinkamas maistas, sumažėjęs fizinis aktyvumas bei padidėjęs tabako gaminių vartojimas daro neigiamą įtaką sveikatai, tarp jų - ir lėtinių ligų, susijusių su mityba, atsiradimas, ypatingai dažnai pastebimas tarp vargingai gyvenančių asmenų. Pokyčiai sudarė sąlygas nutukimo, aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių tipų vėžio bei kitų susirgimų, kurie susiję su kitomis negaliomis bei išankstinėmis mirtimis, atsiradimui. Tai pastebima tiek besivystančiose, tiek neseniai išsivysčiusiose šalyse. Mityba laikoma pagrindiniu rizikos faktoriumi lėtinių ligų atsiradimui. Dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje mityba pakito - tradiciškai augaliniais produktais paremta mityba buvo pakeista riebiais, kaloringais, gyvulinės kilmės maisto produktais.
Gyvenimo būdo sukeltos lėtinės ligos
Diabetas
Insultas
Nutukimas
Širdies ligos
Metabolinis
sindromas
Lėtinis obstukcinis plaučių susirgimasKai kurių tipų
vėžys
Svarbu atkreipti dėmesį, jog bent 20% mūsų raciono turi sudaryti riebalai - tai padeda išlaikyti gerą sveikatos būklę, tačiau asmenys, kurių mityboje gausu daržovių, ankštinių augalų, vaisių bei pilno grūdo produktų, riebalai gali užimti ir daugiau raciono, tačiau negali viršyti 35%. Remiantis PSO rekomendacijomis, kiekvieną dieną asmens mityboje turi būti įvairių maisto medžiagų - angliavandenių, riebalų, baltymų. Angliavandeniai - svarbiausia maisto medžiaga ir maistas, kuriame gausu angliavandenių, turėtų sudaryti 55 - 75% mūsų raciono. Riebalai tuo tarpu turėtų sudaryti apie 15 - 30%, o baltymai - 10 - 15%. Labai svarbu, jog mityba būtų visavertė, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į kitas rekomendacijas - druskos kiekį derėtų apriboti iki 5 g per dieną su visu gaunamu maistu, cukrūs neturėtų sudaryti daugiau nei 10% suvartojamų angliavandenių, kai tuo tarpu vaisiai ir daržovės turėtų užimti garbingą vietą racione - jų per dieną derėtų suvartoti 400 gramų ir daugiau. Reikia atkreipti dėmesį ir į cholesterolį - jo suvartojimą per dieną reikėtų sumažinti iki 300 miligramų (18).
Gazuoti gėrimai taip pat priskiriami prie sveikatos problemas sukeliančių veiksnių. Tokie gėrimai padidina suvartojamų kalorijų kiekį, tuo pačiu didėja ir svoris. Tokių gėrimų vartojimas susijęs su sumažėjusiu pieno vartojimu, kalcio ir kitų maisto medžiagų pasisavinimu, kas padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tokių gėrimų vartojimas labai paplitęs ne tik tarp suaugusiųjų, tačiau ir tarp vaikų, todėl nutukimo rizika išauga įvairiom amžiaus grupėms priklausantiems žmonėms. Svarbiausia, jog tokie gėrimai yra kaloringi, tačiau beveik neturi maistingų medžiagų, o jų vartojimas daro įtaką mažėjančiam naudingų medžiagų šaltinių vartojimui, todėl būtina apriboti vartojimo apimtis (19). Svorio kontrolei dažnai naudojama strategija pakeisti cukrų mažo kaloringumo saldikliais, kurios pasekmė - saldumas maiste ir gėrimuose pasiekiamas mažesniu kalorijų skaičiumi. Tokios strategijos pasekmė - sumažėjęs bendrai gaunamas kalorijų kiekis, tačiau kyla klausimas, ar tokie saldikliai naudingi - teigiama, jog tokių produktų vartojimas padidina potraukį saldžiam maistui ir skatina persivalgymą, kuris sukelia svorio padidėjimą (20). Cukrūs dažniausiai vartojami taip, jog sukelia pavojų pilnavertei mitybai, o jų vartojimas dažniausiai daro įtaką didesniam energijos pasisavinimui, tačiau maistinės medžiagos nesuteikia naudos organizmui. Dažnas cukraus vartojimas sudaro sąlygas svorio didėjimui, kadangi jų vartojimas padidina raciono kaloringumą, tačiau taip pat ir neigiamai veikia norą valgyti - dažniausiai daug cukraus turintys gėrimai sumažina apetito kontrolę, dėl ko tikėtinas persivalgymas. Tačiau prie cukrų priskiriami ir krakmolo neturintys angliavandeniai, tokie kaip grūdai, vaisiai ir daržovės, kurie yra naudingi sveikatai. Maistinės skaidulos, esančios šiuose produktuose, yra naudingos organizmui, todėl jų vartojimas būtinas (iš minėtų produktų derėtų gauti daugiau nei 20 gramų skaidulų). Tuo tarpu šakniagumbiai (bulvės ir kiti) neturėtų būti įtraukiami į šią grupę, kadangi juose gausu krakmolo (18). Tyrimais įrodyta, jog saldinti gaivieji ir pieno gėrimai turi sąsajas su aukštesne II tipo cukrinio
diabeto rizikai nepriklausomai nuo gyvenimo būdo, mitybos įpročių ar sociodemografinių faktorių. Tam, kad būtų sumažintas neigiamas tokių gėrimų poveikis, turėtų būti skatinamas vandens ir nesaldintos kavos bei arbatos vartojimas, kaip alternatyva saldintiems gėrimams, taip sumažinant galimybę plisti šiai epidemijai (21).
Svarbus ir kūno masės stebėjimas, kuris itin siejasi su mityba. Kūno masės indeksas (KMI) - plačiai naudojamas nustatant, ar kūno masė nėra per didelė, ir, ar asmuo nėra patenkantis į rizikos grupę, t.y. nėra nutukęs. Rekuomenduojamas KMI turėtų būti 18.5 - 24.9 ribose, bei stebimas - svoris neturėtų kisti daugiau nei 5 kg nuo tada, kai asmuo tapo suaugęs (18). Tam, kad būtų galima sėkmingai reguliuoti kūno svorį, būtinos efektyviai veikiančios strategijos, kurios taip pat veiktų ir tiems, kurie jau atsikratę viršsvorio. Deja, patarimai valgyti mažiau ir mankštintis daugiau nėra pakankamai efektyvūs kovoje su viršsvoriu, kadangi šiais laikais žmonės tapo itin sėslūs, o tokiomis sąlygomis suvartoti per didelį kalorijų kiekį tikrai paprasta. Tarkime, aktyviam asmeniui per dieną reikia suvartoti apie 2500 kalorijų per dieną, todėl jis gali valgyti skanius, pasotinančius patiekalus, tačiau asmeniui, kurio gyvenimo būdas yra sėslus, reikalinga kalorijų norma - apie 1800 kalorijų per dieną, todėl maistas turi būti itin stebimas. Nors pakankamai kalorijų suvartoti tikrai paprasta, tačiau svarbu, kad mityboje būtų ne tik didelės porcijos bei kaloringi produktai - mityba turi būti subalansuota. Mitybai labai svarbūs baltymai (vežiagyviai, žuvis, paukštiena, žvėriena, liesa kiauliena ir jautiena bei mažai riebalų turintys pieno produktai, taip pat lešiai ir pupelės), tačiau neriebių produktų poveikis sveikatai mažai ištirtas. Pavyzdžiui, liesi pieno produktai tikrai naudingi nutukimo, II tipo diabeto, metabolinio sindromo bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, tačiau taip pat įtariama, jog tokie produktai gali sąlygoti kai kurių rūšių vėžio atsiradimą. Tas pats ir su perdirbtais mėsos gaminiais - teigiama, jog jie gali padidinti II tipo diabeto riziką (22). Būtina aptarti ir greitojo maisto įtaką sveikatai. Greitojo maisto restoranų meniu gali būti koreguojami mitybos ekspertų - greitąjį maistą galima paversti sveikesniu, tačiau vis dar yra nemažai tokių restoranų savo klientams vis dar patiekia nesveiką maistą, sąlygojantį svorio augimą, nutukimą, II tipo diabetą ir širdies vainikinių kraujagyslių susirgimą. Taip nutinka dėl to, jog tokio tipo restoranuose patiekiamas maistas yra labai kaloringas, porcijos didelės, todėl gaunamas kalorijų kiekis nėra išnaudojamas. Ir nors toks maistas labai mėgstamas, greitojo maisto restoranai vis dar linkę ginčytis, jog jų maistas tikrai nėra susijęs su lankytojų nutukimu. Kadangi toks maistas populiarus visame pasaulyje, tikrai reikalingi tam tikri pokyčiai - maisto porcijos turėtų būti sumažintos iki normalaus dydžio, duona bei bandelės turėtų būti gaminamos iš pilno grūdo miltų, nebenaudoti trans-riebalų, naudoti gerokai daugiau daržovių, majonezas ir mėsa turėtų būti liesesni ir kt. Tokie sprendimai gali kilstelėti maisto kainas, tačiau tai būtų gerokai naudingiau sveikatai nei dabartinis greituosiuose restoranuose gaminamas maistas (23).
Teigiama, kad maistas gali paveikti didelę dalį koreguojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o mityba taip pat gali padėti išvengti šio tipo ligų. Jau šimtmetį atitinkamos ir veiksmingos mitybos pokyčių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai įgyvendinimas yra svarbiausias iššūkis šios srities medicinai (24).
Mityba itin svarbi sveikatai. Toliau pateikiamas paveikslas, kuriame nurodomos su mityba susijusios, pagal mirtingumą pirmaujančios, ligos.
1.2.1 pav. Mitybos ir ligų sąsaja (13)
Kaip matome iš paveikslo, mityba susijusi su tokiomis ligomis, kaip širdies ligos, piktybiniai navikai ir smegenų kraujagyslių ligos. Kaip teigia Kris Etherton et al, šios trys ligos pagal mirtingumą patenka į ketvertuką JAV. Vis dėlto, teigiama, jog dauguma sveikatos priežiūros atstovai nėra tinkamai apmokyti teikti rekomendacijas mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais - rekomendacijos gali padėti sušvelninti ligos eigą ar progresą. Prasta ligų, susijusių su mityba, situacija parodo, jog būtina tobulinti sveikatos priežiūros specialistų ugdymo mitybos atžvilgiu standartus bei ugdyti kompetencijas įvairiuose mokymosi etapuose. Siekiant geriausio rezultato, reikalingas bendradarbiavimas su dietologais ir mitybos specialistais - tai padėtų ne tik geresniam sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimui, bet ir visuomenės sveikatai (13). Tačiau svarbu ir tai, jog maistingų medžiagų įsisavinimas priklauso nuo daugybės faktorių, tokių, kaip genetika, amžius arba sveikatos būklė, biologinio medžiagų prieinamumo, kuris priklauso nuo auginimo, derliaus nuėmimo, laikymo ir maisto paruošimo vartojimui bei laiko tarp dažnumo bei kitų faktorių (pavyzdžiui, maisto, vaistų ir susirgimų, kurie gali padėti arba apsunkinti medžiagų įsisavinimą).
MITYBA
Pagal mirčių
skaičių
pirmaujančios
ligos
Piktybiniai
navikai
Smegenų
kraujagyslių ligos
Širdies ligos
(25).
Nutukimas, kaip ir nurodyta anksčiau, yra susijęs su tam tikra mityba. Minimi tokie rizikos faktoriai, turintys įtakos nutukimui, kaip:
- sėdimas darbas;
- didelės energetinės bei mažos maistinės vertės maistas;
- aktyvios rinkodaros kampanijos, skatinančios kaloringo bei greitojo maisto vartojimą;
- saldinti gaivieji gėrimai bei vaisių sultys;
- nepalankios socialinės ir ekonominės salygos (išsivysčiusiose šalyse; ypatingai moterims);
- labai kaloringas maistas (dažniausiai kalorijos priklauso nuo riebalų kiekio, tačiau kartais ir nuo angliavandenių);
- didelės maisto porcijos (26).
Svarbu ir tai, jog mitybos kokybė priklauso ir nuo socialinio statuso. Teigiama, jog labiau išsilavinusių ir turtingesnių asmenų mityba geresnė nei žemesnei socio-ekonominei grupei priklausančių asmenų, turinčių ribotesnius materialinius išteklius. Teigiama, jog būtent turtingesni asmenys gali geriau maitintis, todėl, kad jų piniginės lėšos leidžia išleisti maistui daugiau, nei žemesnio statuso asmenims, tai parodo net vitamino C kiekis mityboje - didesnes pajamas gaunančių asmenų mityboje, kai maistui išleidžiama daugiau pinigų, šio vitamino buvo gerokai daugiau (27).
Nutukimo paplitimui sumažinti rekomenduojamos įvairios strategijos: daryti įtaką lengvesniam sveikų produktų pasirinkimui; sumažinti vaikams skirtų kaloringo maisto bei gėrimų reklamų; pritaikyti viešosios erdvės ir transporto sistemas asmenų fiziniam aktyvumui; įvairiose aplinkose plėtoti programas bendrijos mastu; didinti informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą kiekį; stebėti antsvorio turinčius ar nutukusius asmenis. Beje, pastebėta, jog nutukimas tampa vis didesne grėsme sveikatai visose šalyse, nesvarbu, ar pajamos yra mažesnės, ar didesnės. Nei viena šalis neturi sukūrusi būdo, kuriuo galėtų sumažinti šią greitai plintančią epidemiją ar paskatinti asmenis lieknėti. Nutukimas daro įtaką tokių ligų, kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kai kurių rūšių vėžys ar artritas, atsiradimui, kurios labai paplitę, o jų gydymas kainuoja labai brangiai (28).
Teigiama, jog norint sumažinti susirgimų, susijusių su mityba bei nutukimu, derėtų naudoti tam tikras informavimo priemones, kuriomis gali naudotis daugybė žmonių. Mitybos ugdymas - viena iš priemonių, kurios pagalba galima suteikti daugiau informacijos sveikatos tema bei mitybos įpročiais. Keletą dešimtmečių internetas buvo vienas iš svarbiausių kanalų, kurių pagalba buvo
šviečiama būtent šiomis temomis. Įrodyta, jog žmonės aktyviai ieško informacijos apie ligas bei sveikatą būtent šioje erdvėje, todėl būtina pateikti kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų suformuoti teisingus mitybos įpročius (28).
1.2.2 Fizinis aktyvumas: teigiamas poveikis sveikatai
Fizinis aktyvumas - tai bet koks kūno raumenų judesys, kuriam reikalingos energijos sąnaudos (29). Nors tyrimais įrodyta fizinio aktyvumo nauda, teigiama, jog jau XX amžiaus antroje pusėje, ypač Vakarų šalių miestų gyventojų, fizinis aktyvumas ženkliai sumažėjo (30). Tai ypač aktualu techninės pažangos amžiuje - jei organizmas gauna daugiau maisto nei suvartoja, nesuvartotos maisto medžiagos perdirbamos ir sukraunamos organizme kaip atsargos (31), todėl fizinis aktyvumas yra būtinas, norint sureguliuoti svorį bei išvengti nutukimo. Fizinis aktyvumas labai svarbus gerinant sveikatą, mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, o prasta fizinė sveikata gali pakenkti psichinei sveikatai bei gerovei, kurių pasekmė gali būti sunkios ligos. Būtent šios priežastys lemia tai, jog būtina atkreipti dėmesį į fizinę, socialinę bei psichinę sveikatą, kurios yra glaudžiai susijusios (32).
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog esminiai fizinio aktyvumo įpročiai įgijami vaikystėje ir paprastai išlieka visam gyvenimui, nors su amžiumi fizinio aktyvumo apimtys mažėja (29).
Fizinis pasyvumas apibūdinamas kaip fizinio aktyvumo ar mankštos trūkumas (33). Remiantis PSO, fizinio pasyvumo lygis auga daugelyje pasaulio šalių, o tai daro įtaką neužkrečiamųjų ligų (vežiniai susirgimai, diabetas ir kt.) bei rizikos faktorių (padidėjęs kraujo spaudimas, cukraus lygis, viršsvoris) didėjimui. Dar svarbiau tai, kad fizinis pasyvumas yra ketvirtasis iš pagrindinių rizikos faktorių pasaulio mastu pagal mirčių skaičių - PSO duomenimis, 2004 metais dėl šios priežasties mirė 6% asmenų. Daugiau asmenų miršta dėl aukšto kraujo spaudimo (13%), rūkymo (9%) ar aukšto cukraus lygio (6%), mažiau - dėl antsvorio bei nutukimo bei aukšto cholesterolio lygio (11). Visi rizikos veiksniai, išskyrus rūkymą, tiesiogiai siejasi būtent su fiziniu pasyvumu, todėl būtina susipažinti su pasekmėmis, kurias sukelia fizinio aktyvumo trūkumas. Toliau pateikiamas paveikslas, kuriame atskleidžiamos fizinio pasyvumo pasekmės (žr. 1.3.1 pav.).
1.3.1 pav. Fizinio pasyvumo pasekmės (sudaryta autorės)
Kaip matome iš 1.3.1 paveikslo, fizinis pasyvumas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, viršsvorio ir nutukimo, psichologinių susirgimų (tokių, kaip depresija ir nerimas), vėžinių susirgimų ir II tipo diabeto atsiradimo. Tolesnėje skyriaus dalyje bus plačiau nagrinėjamos fizinio pasyvumo bei minėtų susirgimų sąsajos.
Širdies ir kraujagyslių ligos - viena iš fizinio pasyvumo pasekmių. Daug veiksnių daro įtaką
aukštam kraujo spaudimui, prie tokių veiksnių priskiriamas papildomas kūno svoris, nepakankamas kiekis vaisių ir daržovių ir kiti, o prie jų priskiriamas ir fizinio aktyvumo trūkumas (34). Teigiama, jog ir kita liga - diabetas, daro įtaką šių ligų atsiradimui. Diabetas sergantiems asmenims dažnai sukelia įvairias komplikacijas (aklumas, amputacija, inkstų nepakankamumas), tačiau taip pat jis susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, kuris nusineša 50 - 80 % šia liga sergančiųjų gyvybių (35).
Kaip teigia C. Chang (2005), viršsvoris ir nutukimas susijęs su fizinio aktyvumo sumažėjimu. Tikslių duomenų nėra, tačiau matoma tendencija, jog per kelis pastaruosius dešimtmečius energijos išeikvojimas sumažėjo, o tai siejama su patogesniu gyvenimo būdu, darbo
Fizinio pasyvumo pasekmės
Širdies ir kraujagyslių ligos
Viršsvoris ir nutukimas
Psichologiniai susirgimai
Vėžiniai susirgimai
II tipo diabetas
mechanizavimu, prietaisais, lengvinančiais darbą namuose, ir kompiuteriais. Didelę problemą rodo ir tai, jog tokie procesai vyksta ne tik tarp suaugusiųjų, tačiau ir tarp vaikų (36). Kaip nurodo L. Dregval et al. (2007), fizinis pasyvumas neigiamai atsiliepia vaikų sveikatai - jie tunka, trinka medžiagų apykaita. Prie to dar prisideda ir kitas veiksnys - netinkama mityba, kas dar pagilina problemą. Svorio problemas padeda išspręsti didesnės fizinio aktyvumo apimtys - rekomenduojama vaikščioti, važinėti dviračiu, užsiimti kitomis sportinėmis veiklomis (29). Chang savo straipsnyje atskleidžia, jog vidutinis fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį ir padeda išvengti su nutukimu susijusių ligų (36).
Dar vienas sveikatos sutrikimas - II tipo diabetas. PSO duomenimis, šia liga serga beveik 350 mln. žmonių. Remiantis prognozėmis, per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo šios ligos padidės 50 proc., o 2030 metais II tipo diabetas taps septinta pagal nusinešamų gyvybių skaičių. Didžiausia problema ta, jog ši liga ir jos komplikacijos tapo pasaulinio lygio epidemija - kasmet daugiau nei 3 mln. žmonių miršta dėl diabeto sukeltų komplikacijų, o būtent šio tipo diabetas (kuris sudaro 90 proc. sergančiųjų) daro įtaką pirmalaikiam mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų - dėl šios priežasties miršta apie 80 proc. sergančiųjų. Beje, nors tipiškai II tipo diabetu suserga vyresni nei 40 metų žmonės, sergamumas tarp jaunų žmonių ir vaikų didėja - tai susiję su augančiomis nutukimo apimtimis. Išvengti šios ligos taip pat padeda fizinis aktyvumas - teigiama, jog buvimas fiziškai aktyviais padeda išvengti šio tipo diabeto, o aktyviems žmonėms rizika susirgti diabetu yra 30 proc. mažesnė negu neaktyviems. Užtenka vos 30 minučių kasdieninio vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos - tai gali drastiškai sumažinti riziką susirgti šia liga (35).
Su fizinio aktyvumo trūkumu siejamas ir didėjantis vėžinių susirgimų skaičius - vien 2000 metais daugiau nei 10 milijonų buvo nustatyta, o daugiau nei 6 milijonai asmenų mirė nuo šios ligos (31). GLOBOCAN pateikia dar naujesnę statistiką - 2012 metais naujų vėžio atvejų buvo užfiksuota jau daugiau nei 14 milijonų, daugiau nei 8 milijonai mirė, o sirgusiųjų šia liga skaičius viršijo 32 milijonus. Didelė dalis vėžio atvejų (57% naujų atvejų, 65% mirčių ir 48% sergančiųjų) aptikta mažiau išsivysčiusiuose regionuose (37). Statistiniai duomenys rodo, jog fizinis pasyvumas yra pagrindinė 21 - 25% krūties bei gaubtinės žarnos vėžio, 27% diabeto bei maždaug 30% išeminės širdies ligos priežastimi (11). Vėžinius susirgimus lemia įvairios priežastys, tačiau daugiau nei 50% visų vėžio atvejų galėtų būti išvengta vos pakeitus elgesį - kontroliuojant kūno masę, padidinus fizinį aktyvumą ir pan. (38), o tyrimais įrodyta, jog egzistuoja ryšys tarp fizinio aktyvumo ir mažesnės rizikos susirgti krūties, gaubtinės žarnos ir gimdos vėžiu, o rizikos susirgti kiaušidžių, plaučių ir prostatos vėžiu sumažėjimas tikėtinas (39). Efektyvios pravencinės programos būtų naudingos ne tik visuomenės sveikatai, tačiau ir ekonominiu aspektu - dėl brangaus gydymo ir ankstyvų ligų patiriama nemaža ekonominė žala (38).
Psichologiniai susirgimai. Kaip teigia Klizas et al. (2012), vis aiškiau apibrėžiamas
lemiamas psichinės sveikatos sveikatos poveikis ne tik konkretaus žmogaus, bet ir visos šalies gyvenimo kokybei (40). Vyrauja visuotinė nuomonė, jog fizinis aktyvumas bei mankšta teigiamai veikia nuotaiką bei sumažina nerimą, o atlikti tyrimai įrodo ryšį tarp visuotinės gerovės, nuotaikos ir nerimo bei fizinio aktyvumo (41).
Išskiriami du pagrindiniai psichologiniai susirgimai, kurie gali būti siejami su fiziniu aktyvumu - depresija ir nerimas. Didelio masto epidemiologiniais tyrimais buvo pagrįsta, jog fiziškai aktyvus gyvenimas glaudžiai susiję su mažesniu depresijos lygiu, o klinikinės depresijos gydymo metu, pasitelkus fizinį aktyvumą, buvo pasiektas didžiulis efektas. Įtaka nerimo jausmui taip pat įrodyta tyrimų pagalba. Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu nustatytas nerimą mažinantis poveikis, o teigiamas poveikis pasireiškia ir baigus vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą (34). Tokį požiūrį savo straipsnyje atskleidžia ir A. Strohle (2009). Šis autorius teigia, jog nerimas ir depresija gali būti gydomi pasitelkus fizinį aktyvumą bei pratimus. Vis dėlto, nors fizinio aktyvumo poveikis gerinant psichologinę sveikatą įrodytas, mechanizmai, atsakingi už su pratimais susijusius depresijos ir nerimo sutrikimų pagerėjimus, ne visai žinomi, ir labiausiai tikėtina, jog tai galėtų būti sudėtinga pagrindinių psichologinių ir neurobiologinių mechanizmų sąveika (42).
Literatūroje teigiama, jog fizinio aktyvumo skatinimo strategijos, sėkmingai pritaikytos tarp sveikesnių gyventojų, gali būti adaptuojamos tiems, kurie turi psichologinių susirgimų. Šios intervencijos įmanomos ir populiarios, o jų pasekmė gali būti kliniškai reikšmingi pokyčiai psichikos sveikatos paslaugų paskyrime. Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį asmenų, turinčių rimtų psichologinių ligų, gyvenime - integruojant minėtas strategijas į psichiatrijos paslaugų sferą, asmenų, sergančių sunkiomis psichologinėmis ligomis, fizinė sveikata gali būti iš esmės pagerinta, pagerėjimas taip pat tikėtinas ir psichologinėje bei socialinėje terpėje (41). Tačiau fizinio aktyvumo pritaikymas gydant psichologinius sutrikimus būtų labai naudingas, kadangi padėtų išvengti šių sutrikimų pablogėjimo bei padėtų išvengti ir kitų, su fiziniu aktyvumu susijusių, ligų (42). Fiziniu aktyvumu paremtas gydymas labai įdomus tuo, jog tai - gerokai efektyvesnė alternatyva nei tradiciniai depresijos ir nerimo gydymo metodai. To priežastis - prieinamumas praktiškai visiems asmenims dėl mažų (arba visiškai jokių) finansinių išlaidų bei nežinomų, ar bent jau akivaizdžių, šalutinių poveikių. Dar vienas labai svarbus aspektas - fizinis aktyvumas susijęs su teigiamomis emocijomis ir sumažintais depresijos bei nerimo simptomais (34).
Svarbu ne tik pamatyti, kokias problemas gali sukelti fizinis pasyvumas, tačiau ir suprasti, kokias naudas suteikia fizinis aktyvumas. PSO pateikė suvestinę, kurioje nurodomi fizinio aktyvumo rezultatai sveikatai. Suvestinė pateikta 1.3.2 paveiksle.
1.3.2 pav. Su fiziniu aktyvumu susiję rezultatai (sudaryta autorės, remiantis (32)
Kaip galima suprasti iš pateikto paveikslo, fizinis aktyvumas teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti riziką susirgti širdies ligomis, II tipo diabetu, gaubtinės žarnos ir krūties vėžiu ar depresija, patirti insultą, kontroliuoti svorį, t.y. išvengti viršsvorio ir nutukimo, o vyresniems žmonėms - pargriuvimo. Taip pat fizinis aktyvumas padeda pagerinti raumenų ir kaulų sistemos sveikatą bei psichologinę gerovę. Tai tik įrodo, jog viso žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su fiziniu aktyvumu - tai padeda puikiai jaustis, išvengti įvairių sveikatos sutrikimų bei pagerinti psichologinę ar fizinę būklę.
1.2.3 Streso poveikis asmenų sveikatai
Stresas atlieka svarbų vaidmenį visų asmenų gyvenimams - profesinis stresas pastebimas visose srityse, tačiau kiekviena profesija pasižymi išskirtiniais bruožais. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad stresas - pagrindinis fizinių ir psichologinių sutrikimų veiksnys. Tuo tarpu stresas policijos darbe yra siejamas su neigiamu spaudimu, kuris susijęs su darbo pobūdžiu (43).
Stipriausiais stresoriais įvardijami tokie veiksniai kaip, kolegos savižudybė, atvirkštinis procesas (panaudojus specialiąsias priemones, pareigūnui tenka įrodyti panaudojimo teisėtumą),
Fizinis aktyvumas
Pagerėjimas
Sumažėjusi rizika
- Raumenų ir kaulų sistemos sveikata - Psichologinė gerovė - Širdies ligos - Insultas - Viršsvoris ir nutukimas - II tipo diabetas
- Gaubtinės žarnos vėžys - Krūties vėžys
- Vyresnių žmonių pargriuvimas - Depresija
asmenų, padariusių nusikaltimą, nebaudžiamumas, rizika būti atleistam iš darbo dėl neaiškių priežasčių bei teisėtvarkos sistemos neveiksmingumas. Tuo tarpu santykiai su kolegomis bei šeimoje, psichologinio pasirengimo trūkumas, kontaktas su pažeidėjais pareigūnams didelio streso nekelia (6).
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į lyčių skirtumus - pareigūnės moterys labiau linkusios į stresą kitose srityse nei vyrai. Nors tyrimo metu buvo atskleista, jog tiek vyrams, tiek moterims daugiausiai streso sukelia tie patys įvykiai bei aplinkybės, tačiau moteriškos lyties atstovėms daugiau streso sukelia psichologinis spaudimas darbe, fizinės jėgos panaudojimo atvejai, lavonų apžiūra, reabilitacijos po stresinių įvykių nebuvimas bei kiti šaltiniai, į kuriuos silpniau reaguoja pareigūnai vyrai (6). Lyčių skirtumus išskiria ir J. A. Oweke et al. (2014). Lyginant moteris ir vyrus, paaiškėjo, jog moterys linkę patirti daugiau streso nei jų kolegos vyrai. Tokie skirtumai gali būti susiję su tuo, jog tokiose organizacijose priimtas vyriškas elgesys, kurio metu, parodomas tvirtas būdas bei slopinamos tokios emocijos, kaip baimė, pažeidžiamumas ar traumos (7). Autoriai taip pat pabrėžia lyčių skirtumus - moterys linkę nerimauti labiau nei jų kolegos vyrai, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog statistiškai reikšmingi tik pusė ištirtų. Tokie rezultatai gali būti gauti todėl, kad moterys labiau linkę pripažinti savo asmeninius sunkumus, o vyrams tai sukelia problemų (44).
Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog stresas yra ne tik psichologinių susirgimų, tačiau ir kito sutrikimo - metabolinio sindromo, priežastimi. Norint išvengti šio sindromo, teigiama, jog stresą juntantiems pamaininį darbą dirbantiems asmenims, reikalinga streso valdymas bei teisingų gyvenimo būdo bei mitybos įpročių ugdymas. Norint išvengti šio sindromo, tinkamos ir kitos priemonės - skirti pakankamai laiko poilsiui, reguliariai tikrintis sveikatos būklę, sutvarkyti darbinę aplinką, vykdyti alkoholio bei rūkymo prevenciją bei pasirūpinti kasdieniniu fiziniu aktyvumu bei sveika mityba (45, 46).
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti psichologinio išsekimo paplitimą tarp policijos pareigūnų, nustatyti stresorius bei jiems įtaką darančius faktorius. Atliktas tyrimas parodė, jog maždaug 20 % pareigūnų susiduria su stresu, o kaip pagrindinius streso šaltinius patys pareigūnai išskiria darbuotojų trūkumą, laiko šeimai bei draugams trūkumą, su profesija susijusias sveikatos problemas, viršvalandžius ir nuovargį, kurie atlieka svarbų vaidmenį psichologinių susirgimų atsiradimui (44). Kitas tyrimas atskleidė, jog 88% pareigūnų, turinčių didesnį darbo stažą, patiria stresą, dauguma jų vertina savo sveikatą vidutiniškai. Daugiau streso patiria ir asmenys, kurie patiria psichologinį terorą - tai aiškiai parodo, jog, nors tokį terorą patiria šiek tiek daugiau nei dešimtadalis policijos pareigūnų, tai aktuali problema sveikatos atžvilgiu, kadangi į tokią situaciją patekę pareigūnai patiria daugiau streso (9) .
Žalingi įpročiai taip pat gali būti susiję su stresu - apie profesinį stresą pareigūnams buvo minėta anksčiau. Tuo tarpu tyrimas parodė, jog policijos pareigūnai vyrai mažiau rūko, tačiau vartoja daugiau alkoholinių gėrimų, nei bendra Lietuvos populiacija, tuo tarpu policijos pareigūnės rūko bei vartoja alkoholinius gėrimus dažniau nei bendra Lietuvos moterų populiacija (9). Tai gali būti susiję su lyčių skirtumais ir stresu darbo aplinkoje.
Darbas pamainomis taip pat daro įtaką streso lygiui - paaiškėjo, kad policijos pareigūnai, dirbantys po pietų ar naktimis patyrė daugiau streso, lyginant su tais, kurie dirba dieninėje pamainoje. Paaiškėjo, jog šie rodikliai ne itin skiriasi, lyginant skirtingus laikotarpius - rezultatai beveik nesiskyrė lyginant praėjusį mėnesį ar metus. Svarbu tai, jog stresas, susijęs su darbine veikla, yra neišvengiamas bei neišmatuojamas, todėl į jį būtina atkreipti dėmesį (47).
Stresas daro įtaką sveikatai, todėl būtina imtis tam tikrų priemonių jam sumažinti arba kontroliuoti. Streso lygio sumažinimui rekomenduojamas darbo pasidalijimas, fiksuotos budėjimo valandos bei kitos priemonės, kurios padėtų išvengti streso bei jo neigiamų pasekmių. Streso valdymo mokymai taip pat įtraukiami į rekomenduojamų priemonių sąrašą - tai padėtų pagerinti susidorojimo su stresu gebėjimą (44).
1. Mokslinės literatūros analizė
2. Tyrimo objektas
3. Tyrimo tikslas
Sisteminė bei lyginamoji analizė.
Kauno miesto policijos pareigūnai
Įvertinti Kauno miesto policijos pareigūnų mitybos ir gyvensenos įpročius bei subjektyvią sveikatą.
4. Tyrimo metodai Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa.
5. Informantų atranka Kauno miesto policijos komisariato pareigūnai (Centro, Santakos, Dainavos, Panemunės ir Žaliakalnio) bei viešosios policijos padaliniuose
6. Imtis Tiriamųjų kontingentą sudarė tyrimo metu Kauno mieste dirbę 751
policijos tyrėjas ir patrulis.
Anketa sudaryta remiantis gyvensenos klausimynu bei mokslinės literatūros analize.
8. Duomenų rinkimas 2016 m. gegužės – birželio mėn. Klausimyną užpildė 404 pareigūnai.
9. Tyrimo duomenų analizė ir rezultatų pateikimas
Surinkti ir apdoroti duomenys pateikiami lentelėse, grafikuose. Duomenys išreiškiami procentine išraiška bei vidurkiais. Duomenų apdorojimui buvo naudojama SPSS programa. Statistiniam reikšmingumui vertinti naudojamas chi kvadrato kriterijus.
7. Anketos klausimyno sudarymas
1
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo organizavimo principai ir įgyvendinimas pateikti 1 paveiksle.
Tyrimo atlikimo vieta. Momentinis tyrimas buvo atliktas 2016 metų gegužės - birželio
mėnesiais Kauno miesto komisariatų (Kauno miesto centro, Santakos, Dainavos, Panemunės ir Žaliakalnio) bei viešosios policijos padaliniuose pareigūnų tarpe. Tiriamųjų kontingentą sudarė tyrimo metu Kauno mieste dirbę 751 policijos tyrėjas ir patrulis. Tyrimas atliktas Viešosios tvarkos skyriuje (apklausiami patruliai), taip pat Kauno miesto policijos komisariatų padaliniuose
apklausiant juose dirbančius tyrėjus. Tiriamieji pareigūnai buvo apklausti tarpininkaujant administracijos darbuotojai iš Kauno policijos komunikacijos poskyrio. Ji buvo supažindinta su vykdomo tyrimo tikslu, uždaviniais bei anketos pildymo tvarka. Šią informaciją ji perdavė komisariatų vadovams, kurie apie tai informavo anketas pildančius pareigūnus. Tiriamieji buvo apklausti anketavimo būdu, paaiškinus respondentams apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją.
Tyrimo instrumentas. Tyrimo rezultatams gauti buvo sudaryta anketa, kurią sudarė 41
klausimas. Sudarant anketą buvo remtasi Suaugusiųjų gyvensenos klausimynu. Tyrimo anketos klausimai suskirstyti į šiuo klausimų blokus:
bendri respondentų duomenys (1 – 7 klausimai, kuriuose siekiama išsiaiškinti respondentų
demografinius ir sociodemografinius klausimus);
sveikatos būklės nustatymas (8 – 12 klausimai, kuriuose buvo klausiama, ar tyrime dalyvavę respondentai pastaruoju metu turėjo sveikatos sutrikimų);
mitybos vertinimas (13-26 klausimai, kuriais buvo siekiama įvertinti respondentų požiūrį į mitybą, mitybos įpročius, kokius maisto produktus naudoja tyrime dalyvavę respondentai);
svorio, ūgio, miego ir streso įvertinimas (27 – 37 klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti
respondentų svorio ir ūgio duomenis, kurių pagalba buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI), taip pat buvo klausiama apie respondentų miego įpročius ir streso paplitimą. Naudojant statistinio reikšmingumo metodą buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp respondentų KMI, miego ir streso duomenų);
fizinio aktyvumo vertinimas (32 – 34 klausimai, kuriais siekiama nustatyti, ar tiriamieji yra fiziškai aktyvūs, kiek laiko skiriama fizinei veiklai);
žalingų įpročių vartojimas (35 – 41 klausimai, kuriais siekiama nustatyti, ar tarp
respondentų paplitęs žalingų įpročių vartojimas, kaip dažnai tiriamieji vartojo įvairių rūšių alkoholinius gėrimus).
Tyrimo anketos klausimai suskirstyti į struktūrines dalis (2.1 lentelė).
2.1 lentelė Klausimyno struktūrinės dalys Klausimyno
struktūrinės dalys
Klausimai
bendri
respondentų duomenys
1-7 Lytis; amžius; pareigų pobūdis; darbo stažas; šeiminė padėtis.
sveikatos būklės nustatymas
8-12 Negalavimai; sveikatos būklės įsivertinimas; ligos, vizitai pas gydytoją per pastaruosius metus. mitybos 13-26 Mitybos svarba; maitinomosi per dieną kartai; ar
vertinimas pusryčiauja, pietauja; kur pietauja; kur valgo pamainų metu; ar darbe yra patalpa skirta valgymui; kaip dažnai valgo įvairius produktus; kokius riebalus tepa ant duonos; kiek riekelių duonos, batono, baltos duonos suvalgo; kiek cukraus beria į kavą/arbatą; valgymo pobūdis; mitybos skirtumai darbo ir švenčių dienomis. svorio, ūgio,
miego ir streso įvertinimas
27-37 Svoris; ūgis; kiek valandų per parą miega ir kaip jį vertina; savijauta darbe.
fizinio aktyvumo vertinimas
32-34 Kaip dažnai laisvalaikiu mankštinasi, kiek valandų sėdi darbe ir kiek namie.
žalingų įpročių vartojimas
35-41 Ar rūko, rūkė ir kiek cigarečių surūko; kiek praleidžia laiko prirūkytose patalpose; kaip dažnai vartoja išvardintus alkoholinius gėrimus; kaip dažnai pobūvio metu išgeria 6 standartines alkoholio porcijas; kaip vertina savo gyvenimo kokybę.
Respondentų imtis. Apklausti buvo Kauno miesto centro, Santakos, Dainavos, Panemunės
ir Žaliakalnio bei viešosios policijos padaliniuose dirbantys pareigūnai (tyrėjai ir patruliai), kurių tyrimo metu dirbančių buvo 751. Taikytas Census apklausos metodas, nes buvo ištirta visa tiriamoji populiacija.
Iš viso buvo išdalinta 800 anketų, tačiau tyrimo pabaigoje sugrįžo 404 anketos, 2 anketos buvo sugadintos. Taigi galutinė tiriamųjų imtis - 404 respondentai.
Tyrimo organizavimas ir etika. Tyrimas organizuotas gavus leidimą atlikti apklausą, dėl
kurio buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką dėl sutikimo atlikti tyrimą (Priedas Nr.1). Tiriamieji buvo informuoti, jog visi atsakymai yra konfidencialūs, rezultatai bus apibendrinti, o pats dalyvavimas tyrime yra savanoriškas. Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr.2).
Tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimas: tiriamųjų konfidencialumas yra
užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, kitų kontaktinių duomenų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Sunkumai ir kliūtys. Tyrimo realizavimą apsunkino respondentų pasyvumas
dalyvaujant apklausoje, be to, jų pildymas vyko prasidedant vasarai, kada dalis darbuotojų buvo išleisti atostogų, ir tai galėjo turėti reikšmės atsako dažniui.
Duomenų skaičiavimas. Anketinės apklausos duomenų skaičiavimams ir statistiniams
vertinimams atlikti buvo naudotas statistinių programų paketas SPSS 17.0 (Statistical Package of Social Sciences), programa. Skirtumo tarp atsakymų pasiskirstymų skirtingose respondentų
grupėse statistiniam reikšmingumui įvertinti naudojamas chi kvadrato (χ2
) testas, nurodomas reikšmingumo (p) lygmuo. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Tyrime buvo naudojama vidurkių analizė, faktorinė analizė.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų socialinė-demografinė charakteristika
Lentelėje pateikti respondentų sociodemografiniai duomenys (3.1.1. lentelė).
3.1.1. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, gimimo metus, šeiminę padėtį, išsilavinimą, pareigas, darbo stažą, darbo pobūdį
Demografiniai duomenys Respondentų skaičius (N=404) Proc. Lytis (Proc.) Vyras 233 57,7 Moteris 171 42,3 Amžius (Proc.) Iki 30 metų 120 29,7 31 – 40 metų 136 33,7 41 ir daugiau metų 148 36,6 Šeiminė padėtis
Vedęs/ištekėjusi arba gyvena poroje nesusituokę 272 67,3 Nevedęs/netekėjusi 98 24,3 Išsiskyręs/išsiskyrusi 27 6,7 Našlys/našlė 7 1,7 Išsilavinimas Vidurinis 66 16,3 Aukštesnysis 45 11,1 Aukštasis 79 19,6 Universitetinis 214 53,0
Darbo pobūdis (Proc.)
Dirba dienomis 225 55,7
Dirba pamainomis, bet ne naktimis
27 6,7
naktimis
Darbo stažas (Proc.)
Iki 10 metų 158 39,1
11 – 20 metų 145 35,9
21 ir daugiau metų 101 25,0
Darbo stažas užimamose pareigose (Proc.)
Iki 10 metų 72,8 11 – 20 metų 20,3 21 ir daugiau metų 6,9 Pareigos (Proc.) Patrulis 105 26,0 Tyrėjas 266 65,8 Kiti 33 8,2
Daugiau, kaip pusė tyrime dalyvavusių respondentų yra vyrai (57 proc.), daugiausiai respondentų (36,6 poc) yra 41 ir vyresnio amžiaus. Kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (55,7 proc.) nurodė, jog jie dirba dienomis, daugiausiai respondentų (39,1 proc.) nurodė, jog jų darbo stažas yra iki 10 metų, o užimamose pareigose dauguma respondentų (72,8 proc.) dirba taip pat iki 10 metų. Daugumos (66 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų pareigos yra tyrėjas, 26 proc. – patruliai. Daugiau nei 60 proc. pareigūnų yra vedę arba ištekėjusios. Kiek daugiau nei pusė respondentų nurodė, jog yra įgiję universitetinį išsilavinimą.
3.2. Kauno miesto patrulių ir tyrėjų mitybos įpročiai
Kitu tyrimo klausimų bloku siekta nustatyti respondentų mitybos įpročius. Norėta išsiaiškinti ar respondentų mityba atitinka sveikos mitybos rekomendacijas.
Respondentų klausta, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Dauguma tyrime dalyvavusių vyrų (73,8 proc.) ir moterų (81,3 proc) nurodė, jog jiems yra labai svarbu sveikai maitintis (3.2.1 pav.). Tyrimo metu nustatyta, jog respondentų lytis, amžius, užimamos pareigos bei darbo stažas neturi įtakos respondentų požiūriui į mitybos svarbą.
73,8 81,3 19,3 16,4 6,9 2,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Labai svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu
Nesvarbu
Vyrai Moterys
3.2.1. Tiriamųjų skirstymas (proc.), atsižvelgiant į tai, ar jiems svarbu sveikai maitintis, pagal lytį
(χ2=5,270; df=2; p=0,072)
Kitu tyrimo klausimu respondentų klausta, ar jie įprastai pusryčiauja. Tyrimo rezultatų analizė parodė, jog daugiau nei pusė moterų (68, 4 proc.), ir vyrų (70 proc.) įprastai pusryčiauja (3.2.2 pav.). Tyrimo metu nustatyta, jog respondentų lytis, amžius, darbo pobūdis ir stažas reikšmės pusryčiavimui neturi. 70 68,4 30 31,6 0 10 20 30 40 50 60 70 Pusryčiauja Nepusryčiauja Vyrai Moterys
3.2.2. Tiriamųjų skirstymas pagal pusryčiavimo įpročius, atsižvelgiant į lytį
(χ2
Kitu tyrimo klausimu respondentų klausta, kur jie dažniausiai pietauja. Tyrimo metu nustatyta, jog moterys (53,2 proc.) ženkliai dažniau nei vyrai (30 proc.) valgo savo atsineštą maistą (p<0,05). Tuo tarpu vyrai dažniau nei moterys pietauja valgykloje ir namuose (p<0,05) (3.2.3 pav.).
Valgykloje dažniau pietauja patruliai nei tyrėjai, atitinkamai 41,0 ir 24,1 proc., (p=0,0001). Tuo tarpu namie ženkliai dažniau pietauja tie respondentai, kurie dirba pamainomis, taip pat ir naktimis, nei tie, kurie dirba dienomis, atitinkamai 10,7 ir 21,1 proc. (p=0,006)
19,3* 8,2* 13,3 15,8 33 19,3 30 53,2* 3,42,9 0,9 0,6 0 10 20 30 40 50 60
Namie Restorane Valgykloje Valgau
atsineštą maistą
Nepietauju Kita
Vyrai Moterys
3.2.3. Tiriamųjų skirstymas pagal pietavimo vietą, atsižvelgiant į lytį
(χ2
=29,099; df=5; p=0001<0,05; *p<0,05, lyginant su vyrais)
Toliau buvo aktualu išsiaiškinti pamainomis ir naktimis dirbančių mitybos įpročius, kur jie dažniausiai valgo vakarais ar naktimis jei dirba pamainomis. Tyrimo metu nustatyta, jog trečdalis vyrų ir moterų dažniausiai valgo greito maisto užkandinėse, panaši dalis renkasi savo atsineštą maistą (3.2.4 pav.). Nustatytas statistinis skirtumas tarp pamainomis ir naktimis dirbančių vyrų ir moterų vakarieniavimo įpročių. Vyrai, priešingai nei moterys dažniau valgo kavinėse ir valgyklose, atitinkami 17,1 ir 3,3 proc. (p<0,05), moterys dažniau nei vyrai nevalgo vėlai vakare dirbdamos
pamainomis ir naktimis. Savo atsineštą maistą, dirbdami pamainomis ir naktimis, vakarienės metu dažniau valgo tyrėjai nei patruliai, atitinkamai 33,5 ir 13, 9 proc. (p<0,05).
17,1* 3,3* 35,3 30,4 31 31,5 13,9 22,8* 2,7 12 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Kavinėje, valgykloje Greito maisto užkandinėje Valgau atsineštą maistą Nevalgau Kita Vyrai Moterys
3.2.4. Tiriamųjų, dirbančių pamainomis ir naktimis, skirstymas pagal valgymo įpročius darbo metu, atsižvelgiant į lytį
(χ2
=22,047; df=4; p=0001; *p<0,05, lyginant su vyrais)
Kitu tyrimo klausimu respondentų klausta, ar jų darbo vietoje yra patalpa, kur jie gali pavalgyti. Tokie tyrimo duomenys leidžia nustatyti, ar respondentams, dirbantiems policijos struktūroje sudaromos sąlygos pavalgyti darbo metu. Tyrimo rezultatai atskleidė statistinius reikšmingumas. Vyrai (73 proc.) dažniau nei moterys (59,1 proc.) nurodė, jog jų darbo vietoje yra patalpa, kur jie gali pavalgyti (p=0,002). Tuo tarpu tie respondentai, kurie dirba pamainomis, taip pat ir naktimis, priešingai nei tie, kurie dirba pamainomis, bet ne naktimis ženkliai dažniau nurodė, kad jų darbo vietoje nėra patalpos, kurioje jie galėtų pavalgyti atitinkamai 79,6 ir 55,6 proc. (p=0,0001).
73 59,1 27 40,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne Vyrai Moterys
3.2.5. Tiriamųjų skirstymas pagal sąlygų pavalgyti buvimą (patalpa, mikrobangų krosnelė, virdulys), atsižvelgiant į lytį
(χ2
=22,047; df=4; p=0,002<0,05)
Toliau buvo siekiama nustatyti, kokie yra mitybos įpročiai respondentų tarpe. Tyrimo metu siekta nustatyti, kokius maisto produktus dažniausiai valgo respondentai. Siekiant nustatyti maisto produktų vartojimo pasiskirstymus tarp respondentų buvo atlikta faktorinė analizė. Į analizę buvo įtraukti 22 kintamieji: bulvių, mėsos, daržovių, uogų produktai, taip pat greito maisto, saldumynų produktai. Atliktus faktorinės analizės skaičiavimus, atrinkti tie maisto produktai, kurių vartojimas susijęs su lytimi ir reikšmingumas buvo >0,5.
Faktorinės analizės metu nustatyta, jog mėsos vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyrų nei moterų. Saldainių ir konditerinių gaminių vartojimas paplitęs tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
3.2.2. Vyrų bendrieji faktoriai ir faktorių svorių įverčiai
Maisto produktai Faktoriai
„Greito maisto“ „Daržovių“ „Saldumynų“ „Mėsos“
Keptas bulves (ne traškučius) 0,62 - - -
Šaldytus pusfabrikačius (koldūnus, žuvies pirštelius, virtinius ir pan.)
0,68 - - -
Greito maisto produktus (picas,
dešrainius, kebabus, kibinus ir pan.) 0,71 - - -
Saldainius ar šokoladą - - 0,55 -
Konditerinius gaminius (sausainius, pyragą, tortą)
- - 0,62 -
Limonadus, Coca-cola, saldžius
vaisvandenius, girą ir pan. - - 0,52 -
Šviežius vaisius ar uogas VASARĄ - 0,73 - -
Šviežias daržoves VASARĄ - 0,62 - -
Ryžius ar makaronus - 0,47 - -
Mėsą (kiaulieną, jautieną, kt.) - - - 0,74
Mėsos produktus (dešrą, kumpį, dešreles, kt.)
- - - 0,71
Maisto produktai Faktoriai
„Greito maisto“ „Daržovių“ „Saldumynų“ „Mėsos“
Kitu tyrimo klausimu respondentų klausta, kokius riebalus jie dažniausiai tepa ant duonos. Kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių vyrų (51,9 proc.) ir moterų (53,2 proc.) nurodė, jog jie ant duonos tepa sviestą, tuo tarpu tepų riebalų mišinį ir margariną tepa tik nedidelė respondentų dalis (3.2.6 pav.).
Tyrimo metu nustatyta, kad riebalų tepimas ant duonos nepriklausė nuo lyties, amžiaus, darbo pobūdžio bei stažo.
Šaldytus pusfabrikačius (koldūnus, žuvies pirštelius, virtinius ir pan.)
0,73 - - -
Greito maisto produktus (picas,
dešrainius, kebabus, kibinus ir pan.) 0,78 - - -
Saldainius ar šokoladą - - 0,69 -
Konditerinius gaminius (sausainius, pyragą, tortą)
- - 0,69 -
Limonadus, Coca-cola, saldžius
vaisvandenius, girą ir pan. - - 0,46 -
Šviežius vaisius ar uogas VASARĄ - 0,82 - -
Šviežias daržoves VASARĄ - 0,86 - -
Ryžius ar makaronus - 0,77 - -
Vištieną, kalakutieną - 0,58 - 0,58
Košes arba dribsnius - 0,68 - 0,68
Mėsą (kiaulieną, jautieną, kt.) - - - 0,66
Mėsos produktus (dešrą, kumpį,
