LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Kristina Štreimikien÷
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ
TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. Virginijus Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos
socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷ : Kristina Štreimikien÷ ____________
(parašas)Magistro darbo vadovas : doc. dr. Virginijus Suveizdis ___________
(Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
(parašas)
Racenzentas : ____________
TURINYS ĮVADAS.………4 Darbo objektas……….………….5 Darbo tikslas……….5 Darbo uždaviniai………..5 Tyrimo metodika………..5
Magistro tezių struktūra ir apimtis...5
Pagrindin÷s sąvokos……….6
1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA...………..7
1.1.Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai……….……..7
1.2.Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje………11
1.3.LVA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai 1999-2002 metais………18
1.4. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių 2007 m. tyrimo rezultatai………..20
2. LVA VETERINARINöS MEDICINOS 2008 m. LAIDOS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS………26
2.1.Tyrimo metodika………..26
2.2.Respondentų charakteristika………..27
2.3. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų pad÷tis darbo rinkoje………..29
2.4. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų profesinis pasirengimas………...37
2.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 1999-2002 m. ir 2008 m. tyrimų rezultatų palyginimas………40
IŠVADOS...43
PASIŪLYMAI……….44
SUMMARY...45
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...46
ĮVADAS
Socialiniai, ekonominiai bei technologiniai pokyčiai šalyje, ypač integracijos į Europos Sąjungą kontekste, kelia naujus reikalavimus asmens profesiniam pasirengimui. Ypatingą reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo kokyb÷s. Būtina nuolat derinti kvalifikacijų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais, didinti šalies darbo j÷gos konkurencingumą.
Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo j÷gos konkurencingumą bei pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti min÷tų specialistų pad÷tį darbo rinkoje.
(http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf Prieiga per internetą 2007 m. lapkričio 5 d.)
Darbo rinkos kaitos ypatybes lemia darbo pasiūlos ir darbo paklausos pokyčiai. Nors Lietuvoje atlikta nemažai darbo rinkos tyrimų bei paskelbta publikacijų šia tematika, darbo paklausa buvo dažniausiai nagrin÷jama atsietai nuo pasiūlos, trūksta kompleksinio požiūrio į tiriamą problemą. Itin aktualios žinios apie darbo vietų užpildymo galimybes, apie jų užpildymo netolygumus profesiniu ir teritoriniu pjūviu. Svarbu įvertinti darbo paklausos ir pasiūlos santykį pagal profesijas ir pagal kitus pjūvius. Tai leistų konkrečiai kiekybiškai įvertinti sferas, kurioms būdingas darbo j÷gos trūkumas arba perteklius (Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. 2008, p.6).
Darbo objektas. Magistro darbe nagrin÷jamos aukštos kvalifikacijos jaunųjų veterinarijos specialistų integracijos į šalies darbo rinką problemos bei jų profesin÷s karjeros perspektyvos.
Darbo tikslas. Remiantis atlikta apklausa bei anksčiau atliktų tyrimų duomenimis nustatyti ir įvertinti LVA absolventų - veterinarin÷s medicinos specialistų pad÷tį darbo rinkoje, jų sugeb÷jimą integruotis į atsinaujinusią šalies veterinarijos struktūrą, išsiaiškinti absolventų profesinio pasirengimo privalumus ir trūkumus.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti literatūrą nagrin÷jančią Lietuvos universitetų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje;
• Apibendrinti anksčiau atliktų LVA absolventų bei darbdavių apklausų medžiagą; • Remiantis atliktos naujos apklausos rezultatais, įvertinti 2008 m. laidos LVA
veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tį darbo rinkoje bei jų profesinį pasirengimą;
• Palyginti LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 2008 m. ir 1999-2002 m. tyrimų rezultatus ir nustatyti kaip kinta jaunųjų veterinarijos gydytojų profesin÷s karjeros galimyb÷s.
Tyrimo metodai:
• Mokslin÷s literatūros ir tyrimų medžiagos apie Lietuvos universitetų absolventų integraciją į darbo rinką analiz÷ ir apibendrinimas;
• Absolventų telefonin÷s apklausos parengimas, organizavimas ir atlikimas; • Apklausos duomenų apdorojimas naudojant Microsoft Excel;
• Tyrimų duomenų analiz÷, klasifikavimas ir sisteminimas.
Magistro tezių struktūra ir apimtis. Magistro darbas susideda iš įvado, dviejų skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis yra 49 puslapiai, darbe yra 9 lentel÷s ir 25 paveiksleliai.
Pagrindin÷s sąvokos
Absolventas – baigęs specialiąją vidurinę arba aukštąją mokyklą asmuo, gavęs atitinkamą jos baigimo pažym÷jimą ar diplomą. Baigusieji specialiąją vidurinę mokyklą turi teisę stoti į aukštąją mokyklą.
Anketa – (angl. questionnaire) tikslingai parengtų klausimų, sudarančių galimybę gauti informaciją apie respondentą, rinkinys. Paprastai pateikiama raštu. Joje gali būti pateikti keli alternatyviniai atsakymai į klausimus arba leidžiama atsakyti laisvai.
Apklausa – empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamasis raštu ar žodžių turi atsakyti į pateiktus klausimus
Tyrimas – veikla, skirta kuriai nors tikrov÷s sričiai pažinti. (http://www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/a.html Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2
d.)
Veterinarijos gydytojas - veterinarijos specialistas; gyvulių gydytojas ar felčeris. (http://terminu.zodynas.info/veterinaras Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 2 d. )
Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų , kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų) ir pasiūlos ( konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių ) santykių visuma (R. Laužackas, 2005)
Kompetencija – efektyvios veiklos demonstravimas, sugeb÷jimas atlikti pateiktas užduotis realioje ar imituojamoje darbo situacijoje; geb÷jimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą.
Kvalifikacija – tam tikrų žinių, mok÷jimų, sugeb÷jimų, įgūdžių ir patyrimo visuma, kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai dirbti atitinkamos rūšies ir sud÷tingumo darbą.
Profesija – specializuoto ir kvalifikuoto visuomeninio darbo rūšis. Profesijų grup÷s galima skirstyti įvairiais aspektais.
1. TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS. TYRIMŲ IR LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai
Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramon÷ ir žem÷s ūkis buvo įjungti į sud÷tingą visa sąjunginį mechanizmą, įmon÷s nesusidurdavo su prekių realizacijos problemomis, nereik÷jo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbyst÷ neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus d÷l tam tikrų priežasčių (motinyst÷s atostogų, grįžusieji po būtinosios karin÷s tarnybos) būdavo bedarbis, tai valstyb÷ jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam tikrą laiko tarpą susirasti kitą darbą.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pad÷tis iš esm÷s pakito. Prasid÷jo per÷jimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmon÷s prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai suk÷l÷ įmonių prastovas, gamybos apimties sumaž÷jimą, bankrotus, l÷šų, skirtų darbo apmok÷jimui, stygių, darbo vietų sumaž÷jimą. Sumaž÷jo sunkiosios pramon÷s reikšm÷, karin÷ pramon÷ visai išnyko.
Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos: individualios įmon÷s, partnerin÷s įmon÷s (UAB), akcin÷s bendrov÷s (AB), investicin÷s akcin÷s bendrov÷s (IAB). Visi šie pokyčiai l÷m÷ darbo rinkos susiformavimą, nes d÷l socialistinei sistemai būdingo darbo vietos paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu laikotarpiu tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ÷m÷ nebeatitikti darbo paklausos. Kai kurios specialyb÷s (ūkio planuotojai, sunkiosios ir karin÷s pramon÷s inžinieriai ir pan.) tapo nebereikalingomis, o jas turintys žmon÷s nesp÷ja arba nebesugeba persikvalifikuoti. Padid÷jo paklausa tokių specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos ekonomikos specialistai, bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokios specialistų buvo ruošiama nedaug, tod÷l norintys dabar užimti šitas darbo vietas turi greitai persikvalifikuoti.
(http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp Prieiga per internetą 2007 m. lapkričio 26 d.)
Prieš 10 metų darbo rinkos sąvoka buvo vartojama tik darbo biržose ir mokslo įstaigose. Šiandien ši sąvoka jau žinoma kiekvienam savarankiškam piliečiui. Moksleivis darbo rinka domisi pasirinkdamas profesiją, darbuotojas – ieškodamas patrauklios darbo vietos ar keldamas savo kompetenciją, darbdavys – nor÷damas išlikti versle. (http://www.vakarai.lt Prieiga per internetą 2007 gruodžio 9d.)
Kuriant dinamišką ir konkurencingą ekonomiką ypatinga svarba yra teikiama įgūdžiams, kurie tampa esminiais siekiant didesnio užimtumo. Tod÷l ypač svarbu suteikti žmon÷ms šiuolaikiniam įvairiapusiam darbui būtinus įgūdžius bei geb÷jimus, kad jie gal÷tų atlikti įvairius darbus ir sugeb÷tų dirbti žiniomis grindžiamoje ekonomikoje. Esminis iššūkis Lietuvai šiuo metu yra suteikti galimybę kiekvienam žmogui mokytis ir atnaujinti turimus įgūdžius.
Žmogiškųjų išteklių pl÷tra ypač susijusi su ekonomikos augimu ir socialine sanglauda. Aukštesnis išsilavinimo lygis sąlygoja aukštesnį užimtumo lygį, didesnį produktyvumą ir mažesnį nedarbo lygį. Ieškančiųjų darbo mokymas ir dirbančiųjų perkvalifikavimo procesas siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių įtraukia visus suinteresuotus asmenis, valdžios institucijas, darbdavius ir darbuotojus.
Visa tai sąlygoja ne tik poreikį suteikti tinkamą ir paklausią kvalifikaciją jos neturintiems asmenims, bet taip pat paskatinti mokymosi visą gyvenimą kultūros ir sistemos formavimąsi, nes sparti technologijų kaita, globalizacijos procesas ir kiti veiksniai yra ne vienkartiniai, o besitęsiantys.
(http://www.socmin.lt/index.php?-254068372 Prieiga per internetą 2008 m.gruodžio 6 d.)
Karjeros projektavimas, kaip visą gyvenimą trunkantis procesas, šiuolaikin÷je žinių visuomen÷je tampa ypač aktualus, nes darbo rinkos poreikiai labai sparčiai kinta, žmon÷ms vis dažniau tenka keisti veiklos pobūdį, ir gautos žinios padeda ne tik išlikti, bet ir įveikti konkurentus. Viena iš esminių karjeros projektavimo sričių - ugdymas karjerai.Ugdymas karjerai apibr÷žiamas dvejopai: pirmiausia kaip ugdymo institucija , t÷vų bendruomen÷s sistemingas bendradarbiavimas, siekiant pad÷ti jaunam žmogiui pasirinkti jo pašaukimą atitinkančią profesiją. (Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje. 2008, p.37)
Bet kokio darbo atlikimui žmogus panaudoja savo fizines,emocinias ar intelektualinias galias, tod÷l profesin÷s raiškos samprata vien ekonomine būtinybe ar visuomeniniu
naudingumu neatskleidžia visos žmogaus elgesio įvairov÷s profesin÷s saviraiškos metu. Profesin÷ saviraiška, kaip materialinių poreikių tenkinimo esmin÷ prielaida, n÷ra vienintel÷ priežastis žmogui dirbti. Tod÷l profesin÷ veikla žmogaus gyvenime atlieka keletą pagrindinių funkcijų:
Profesija objektyviąja prasme labiau atspindi ekonominę jos funkciją, kurios vykdymas dažniausiai veda prie individo ar jo šeimos materialinių resursų sukūrimo ir vystymo.
Socialin÷ profesijos funkcija yra siejama su tam tikra jos socialin÷s veiklos rūšimi, nes žmogus dirbdamas sukuria ne tik materialines pajamas,bet užsitikrina tam tikrą pad÷tį visuomen÷ja, vertę ar socialinio mobilumo galimybes.
• Darbas ir profesija gali būti daugelio psichologinių poreikių (saugumo, savigarbos pažinimo, kūrybiškumo) realizacijos priemon÷;
• Profesin÷ veikla sudaro asmenyb÷s savigarbos ir savęs vertinimo pagrindą; • Profesija yra vienas reikšmingiausių asmenyb÷s tapatumo šaltinių, pagrindas
apibudinti savajį aš;
• Profesin÷ veikla yra svarbi asmenyb÷s emocin÷s raiškos ir būsenų aplinka; • Profesija sudaro žmogui fizin÷s ir socialin÷s aplinkos kontrol÷s jausmą ir
nustato jo gyvenimo struktūros ribas;
• Profesin÷ veikla taip pat yra laiko planavimo priemon÷, apibr÷žianti jo kazdienybę;
• Svarbiausia profesin÷ veikla padada žmogui įprasminti gyvenimą, padaryti jį psichologiškai saugų ir prasmingą;
(“Žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros specialistai darbo rinkoje” 2008 m. p.30)
Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada suranda reikiamos profesin÷s kvalifikacijos darbuotojų, o dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.
Specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, rengimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, yra aktualus klausimas.
Siekiant išsiaiškinti darbdavių bei įmon÷se įdarbintų aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų nuomones, ar baigusiųjų min÷tas mokyklas profesinis pasirengimas atitinka darbo rinkos poreikius ir kaip toliau jį tobulinti,atliekami įvairūs tyrimai.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s bei socialin÷s apsugos ir darbo ministerija nuolat atlieka gyventojų užimtumo tyrimus. ( žr. 1.1 lentelę, 1.2 lentelę ) Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų užimtumas kiekvienais metais nuolat auga, o bedarbiu skaičius su kiekvienais metais vis maž÷ja. Taip pat ženkliai sumaž÷jo bedarbių su aukštuoju išsilavinimu(žr. 1.3 lentelę).
1.1 lentel÷. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys, vidutiniai metiniai. Užimtumas
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
Užimtųjų skaičius, tūkst. 1351,8 1405,9 1438 1436,3 1473,9 1499 1534.0
Užimtumo lygis, proc.
Bendras (15-64 m.) 57,2 59,6 60,9 61,1 62,6 63,6 64,9
Moterų 55,9 57,1 58,4 57,8 59,4 61 62,2
Vyrų 58,5 62,3 63,7 64,6 66 66,3 67,9
Vyresnio amžiaus 55-64 38,9 41,3 44,5 46,9 49,2 49,6 53,4 Jaunimo (15-24 m.) 22,5 23,6 22,6 20,3 21,1 23,7 25,2
1.2 lentel÷. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys, vidutiniai metiniai. Nedarbas
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
Bedarbių skaičius, tūkst. 284 224,4 203,9 184,4 132,9 89,3 69.0 Nedarbo lygis, proc.
Bendras (15-64 m.) 17,4 13,8 12,4 11,4 8,3 5,6 4,3
Moterų 14,7 12,9 12,2 11,8 8,3 5,4 4,3
Vyrų 19,9 14,6 12,7 11 8,2 5,8 4,3
Jaunimo (15-24 m.) 31,1 23 24,8 22,5 15,7 9,8 8,2
Šaltinis: http://www.socn.lt/index.php?-630853757 prieiga per internetą lapkričio 7 d.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s skelbia statistinius duomenis apie įvairias šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Dauguma rodiklių pateikiami nuo 1995 m. Tai suteikia galimybę steb÷ti įvykusius pokyčius.
1.3 lentel÷. Užimti gyventojai pagal profesijų grupes (vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais) LPK kodai Profesijų grup÷s 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Iš viso 1489 1457 1398 1352 1406 1438 1436 1474 1499 1534 1 Specialistai 198,2 204,3 202,6 208,1 205,5 220 237,8 256 254 279,1 2 Jaunesnieji specialistai ir technikai 111,1 110,9 111,2 121 140 129 126,2 128,3 133 133,9 3 Kvalifikuoti prekinio žem÷s ūkio ir žuvininkyst÷s darbininkai 213,4 218,9 214,6 202,2 210,2 212 187,6 166,9 137 110,7
Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1314 Prieiga per internetą 2008 lapkričio 7 d
Iš šių duomenų matyti, kad gyventojų užimtumas kiekvienais metais auga, did÷ja tiek specialistų tiek jaunesniųjų specialistu ir technikų paklausa.
1.4 lentel÷. Bedarbių išsilavinimas (vidutinis metinis skaičius; tūkstančiais)
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
Iš viso 227 249 274 284 224 204 184 133 89,3 69
Aukštasis 17,3 19,2 19,3 19 16,6 18,5 19,6 12,4 9,6 7,9
Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1813 prieiga per internetą 2008 lapkričio 7 d.
1.2 Universitetų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje
Profesinio rengimo sistema betarpiškai ribojasi su darbo rinka. Kartais pradedama dirbti iškart po atitinkamos pirminio profesinio rengimo programos baigimo, pavyzdžiui, po pirminio profesinio mokymo, neuniversitetinių ar universiteto pirmos pakopos studijų. O jeigu po profesinio rengimo ciklo neįsidarbinama, yra laikoma, kad l÷šos į mokymą/studijas buvo investuotos neefektyviai. Be to, profesiją įgijusiam asmeniui negavus darbo, paprastai patiriama moralin÷ trauma, nes tenka galvoti apie naują profesiją, tenka dar kurį laiką būti t÷vų/glob÷jų ar valstyb÷s išlaikomam. Tod÷l visose valstyb÷se daug d÷mesio yra skiriama absolventų įsidarbinimo tyrimams, šio proceso steb÷senai, ir bandoma taip organizuoti mokymą, kad per÷jimas iš mokyklos į darbą vyktų kuo sklandžiausiai. Tam visų pirma
įpareigoja palyginus didel÷ jaunimo bedarbyst÷, kuri daugumoje valstybių žymiai viršija bendrą bedarbyst÷s lygį.
(http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc Prieiga per internetą 2008 spalio 2d.)
Jei anksčiau universitetuose įmon÷s ieškodavo praktikantų ar darbuotojų pamaininiam darbui, tai šiandien ieškoma pilnaverčių darbuotojų, į kurių apmokymą naudinga investuoti, galvojant apie ateitį. Darbdavių požiūrį į studentus keičia darbuotojų trūkumas visoje rinkoje. Be to dažnai yra pigiau ir efektyviau priimti studentą ir jį apmokius paruošti įmonei gerą specialistą nei rasti tokį darbuotoją rinkoje. „Be to, art÷jam prie vakarietiškų tradicijų, kada studijuojama visą gyvenimą, tod÷l studento sąvoka tampa labai plačia. Specialistai pastebi, kad įmon÷, nemažai investavusi į studento apmokymus, ne visada sugeba jį išlaikyti. Studentas, įgijęs šiek tiek žinių bei patirties, ieško darbo ten, kur daugiau jam moka, todel darbdaviai tur÷tų nemažai d÷mesio skirti ir lojalumo įmonei ugdymui. Lietuvoje vis dar aktuali problema, jog studijuojantys ar ką tik universitetus baigę žmon÷s atsineša tik teorines žinias. Tod÷l jų apmokymas paprastai užtrunka nuo 3 iki 6 m÷nesių, tik tada jis pradeda produktyviai dirbti. Prarasti darbuotoją tik jį apmokius, įmonei išties didelis nuostolis.
(http://naujasdarbas.delfi.lt/ Prieiga per internetą 2008 spalio 19d.)
2005 metais Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą “S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai”. Tyrime aptariami Lietuvos darbo rinkos poreikiai, jos tendencijos ir prognoz÷s.
Apibendrinus šio tyrimo rezultatus paaišk÷jo, kad šiuo metu darbdaviai pirmiausia vertina tam tikras asmenin÷s savybes, specialisto patyrimą. Tyrimai atskleidžia, kad trumpalaikei s÷kmei užteks iniciatyvumo ir įvairaus profesinio patyrimo, tačiau sekmingai ilgalaikei karjerai būtina aukšta profesin÷ kvalifikacija ir tinkamos asmenin÷s savyb÷s. Tokias jauno darbuotojo savybes, kaip geb÷jimas sąžiningai bei laiku atlikti darbus, savarankiškumas ir iniciatyvumas darbdaviai svarbumo požiūriu vertino taip pat kaip ir profesinius įgūdžius bei kvalifikaciją (atitinkamai po 54,5% atsakymų).
Sparčiai besikeičiant darbo rinkai, vykstant intensyviai technologiniai pažangai geb÷jimas mokytis tampa vienu vertingiausiu bendrųjų geb÷jimų. Pagrindin÷s s÷kmingos karjeros prielaidos yra noras mokytis, aktyvumas ir lankstumas. (“S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai”. 2007 m. p. 7)
D÷l sparčiai besikeičiančių ekonominių sąlygų, darbuotojų kaitos ir sen÷jimo Lietuvos įmon÷s jaučia nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Iš subjektyvių vertinimų galima pasteb÷ti, kad ir artimiausiais metais tikimasi, jog bus stokojama kvalifikuotų darbuotojų.
Įmon÷ms sociologiniame tyrime atstovavę vadovaujančio personalo darbuotojai asmenines absolventų savybes išskyr÷ kaip labiausiai nul÷musias jų isidarbinimą konkrečioje įmon÷je.(pažym÷jo net 64,5% respondentų; žr. 1.1 paveikslą).
3% 18,7% 20,5% 42,8% 53,6% 64,5% Kiti veiksniai Bendras universitetinis išsilavinimas Baigtos aukštosios mokyklos vardas Teorin÷s profesin÷s žinios Darbo patirtis Asmenin÷s savyb÷s
Veiksniai, kurie labiausiai nul÷m÷ aukštųjų mokyklų absolventų isidarbinimą (2005m.)
1.1 pav. Veiksniai, kurie labiausiai nul÷m÷ aukštųjų mokyklų absolventų isidarbinimą (2005m.)
Pamin÷tos tokios asmenin÷s savyb÷s kaip aktyvumas, sąžiningumas, savarankiškumas. Daugiau nei pus÷ darbdavių kaip svarbų įsidarbinimo veiksnį pažym÷jo darbo patirtį. Tarp mažiausiai svarbių veiksnių lemiančių absolventų įsidarbinimą, buvo minimi noras dirbti bei mokytis, rekomendacijos, protekcijos.(“S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai”. 2007, p. 14)
Atsakymą į tyrimo klausimą kokių įgūdžių ir geb÷jimų truksta į įmones priimtiems absolventams 74,4% darbdaviai kaip svarbiausią jų įmon÷se dirbančių absolventų profesinio pasirengimo trūkumą min÷jo praktinio pasirengimo stoką. Atsakiusiųj, kad trūksta asmeninių savybių buvo 29,9%, teorinių žinių trūkumą nurod÷ 3,3% darbdavių.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atliko tyrimo “S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai” metu taip pat buvo apklausti ir absolventai. Absolventų nuomon÷s apie tai, ko jiems labiausiai stinga pasirengimo profesiniai veiklai požiūriu.(žr.1.2 pav.)
3,8% 4,6% 3,8% 2,8% 75,5% 80,2% 18,9% 12% Komunikacijų geb÷jimo Bendro universitetinio parengimo Praktinio pasirengino Dalykin÷s kompetencijos
Absolventų nuomon÷s apie tai, ko jiems labiausiai stinga pasirengimo profesiniai veiklai požiūriu
2004m. 2005m.
1.2 pav. Absolventų nuomon÷s apie tai, ko jiems labiausiai stinga pasirengimo profesiniai veiklai požiūriu
(Šaltinis: S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai. 2007, p.49)
Analizuojant bendrųjų kompetencijų vaidmenį įsidarbinant pažym÷tina, kad jų svarba nuolat auga. Tačiau skirtingoms profesijoms reikalingos šiek tiek skirtingos bendrosios kompetencijos, tod÷l apie tai verta susimąstyti dar prieš pasirenkant profesinias studija. Ir nors kompetencijos gali buti kryptingai formuojamos, tačiau tikslinga rinktis profesinę veiklą, kuri labiau atitiktų asmens polinkius bei asmenyb÷s bruožus.
Išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų pad÷ties darbo rinkoje tyrimus 2002 ir 2004 metais atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Atliktos absolventų apklausos parod÷, kad universitetų absolventų įsidarbinimo galimybes ger÷ja, o jų poreikis darbo rinkoje gana aukštas. 2004 metų tyrimo rezultatai parod÷, kad metų b÷gyje įsidarbino 87% aukštųjų mokyklų absolventų, 4% apklaustųjų asmenų buvo dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu nedirbo, 2% prad÷jo savo verslą .Darbin÷s veiklos patirties netur÷jo tik 7% respondentų (žr 1.3 pav.).
2004 m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis buvo gerokai aukštesnis nei 2002m. (net 14 procentinių punktų). Galima būtų teigti, kad aukštųjų mokyklų absolventų
73% 87% 2% 2% 7% 4% 18% 7%
Taip, įsidarbinau Prad÷jau savo verslą
Dirbau, dabar nedirbu
Ne. Iki šiol neįsidarbinau
Atsakymų į klausimą “Ar įsidarbinote?” pasiskirstymas
2002m. 2004m.
1.3 pav. Atsakymų į klausimą “Ar įsidarbinote?” pasiskirstymas (proc.)
įsidarbinimo lygis augo, visų pirma, d÷l pager÷jusios situacijos darbo rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui tur÷jo darbo vietų skaičiaus gaus÷jimas. Konkurencija darbo rinkoje maž÷jo ir d÷l išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf)
Kaip liudija 2004m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai, didesn÷ dalis užimtų absolventų (trys ketvirtadaliai) dirbo pagal profesinę kvalifikaciją. Ne pagal specialybę dirbo vienas ketvirtadalis tiriamų absolventų. Kelių tyrimų duomenų palyginamoji analiz÷ rodo, jog studijų proceso eigoje absolventų dirbančių pagal įgytą profesiją dalis pamažu auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal specialybę dirbo 60 proc. apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du trečdaliai.
2004m. tyrimo rezultatai parod÷, jog pagal profesinę kvalifikaciją s÷kmingiau įsidarbina vyrai negu moterys. Taip apklausos metu dirbo 82 proc. vyrų ir 72 proc. moterų. Kaip rodo skirtingų tyrimų rezultatai, dirbančiųjų pagal profesiją dalis išaugo tiek vyrų, tiek moterų tarpe (žr. 1.5 lentelę). Dirbančiųjų vyrų dalis pagal profesinę kvalifikaciją 2004m. buvo 10 proc. punktų aukštesn÷ nei moterų. Tod÷l galima teigti, kad aukštąsias mokyklas baigusių vyrų galimyb÷s sieti savo užimtumą su turima profesija yra geresn÷s nei moterų.
1.5 lentel÷ Atsakymų į klausimą “Ar Jūs dirbate pagal įgytą profesinę kvalifikaciją?” pasiskirstymas (%) Atsakymų pasiskirstymas 2002 m. tyrimas 2004 m. tyrimas Atsakymai į
klausimus Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys
Taip 67 76 64 75 82 72
Ne 33 24 36 25 18 28
Iš viso 100 100 100 100 100 100
(“Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo j÷gos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis)”Vilnius, 2004)
Analizuojant s÷kmingos profesin÷s karjieros prielaidas, būtina pažym÷ti, ir tai, kad šiuolaikin÷s globaliosios ekonomikos sąlygomis, labiau padid÷jus finansin÷ms bei produkcijos realizavimo galimyb÷ms n÷ra pagrindo kalb÷ti apie ne perspektyvią profesiją, jeigu ji yra sąmoningai pasirinkta.
(“S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai” Vilnius 2007 m. p.121)
Pastarųjų metų ekonominiai ir demografiniai veiksniai ryškiai pakeit÷ pad÷tį darbo rinkoje ir pastebimai padidino absolventų integracijos galimybes. Tai iliustruoja maž÷jantis besikreipiančių į darbo biržą absolventų skaičius. Didžiausias besikreipiančiųjų absolventų srautas buvo 2001 metais - 15,1%. 2005 metais į darbo biržą kreip÷si tris kartus mažiau absolventų negu 2001 m. - 5,4% (žr.1.4 pav.).
Prieš keletą metų, esant kvalifikuotos darbo j÷gos pertekliui, svarbiausiu kriterijumi priimant į darbą darbdaviai nurodydavo darbinę patirtį pagal įgytą profesiją. Ši darbdavių nuostata tapdavo neįveikiama kliūtimi daugeliui absolventų, kadangi tik maža dalis absolventų tur÷jo tokios patirties.
Sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, svarbiausia yra užtikrinti sisteminį ir kompleksinį jų sprendimo būdus, tobulinti darbo potencialo formavimo ir įdarbinimo priemones. Aukštesnis bendrasis išsilavinimas užtikrina besimokantiems didesnes profesinio išsilavinimo galimybes, platesnes mokymosi perspektyvas ir sąlygoja bendrųjų (raktinių) kvalifikacijų įgijimą.
15,1 14,3 9,2 6,8 5,4 0 2 4 6 8 10 12 14 16 2001 m . 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
Registruotų darbo biržose absolventų dalis,palyginti su baigusiųjų aukštąsias mokyklas skaičiumi (proc.)
1.4 pav. Registruotų darbo biržose absolventų dalis, palyginti su baigusiųjų aukštasias mokyklas skaičiumi.
(Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija “S÷kmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai” Vilnius 2007 m. p.95)
Nuo bendrojo žmogaus išsilavinimo priklauso jo kultūrin÷ ir visuomenin÷ vert÷, socialin÷ karjera ir pripažinimas. Taigi siekiant tobulinti darbo j÷gos pasiūlą ir žmogiškųjų išteklių potencialą, bendrojo lavinimo ir kitose mokyklose svarbu aktyviau ugdyti universaliuosius, bendruosius asmenybinio pobūdžio įgūdžius ir geb÷jimus: kūrybiškumą, organizuotumą, komunikabilumą, savarankiškumą, nuolatinio mokymosi poreikį, atsakomyb÷s jausmą, toleranciją ir t.t., orientuoti jaunimą į dorą ir sąžiningą darbą.
Turintis tinkamą profesinį paruošimą jaunas žmogus gali ilgesniam laikui užsitikrinti užimtumą ir pakankamas pajamas. Tačiau mažai išsilavinusiam jaunimui gresia didesnis pavojus būti išstumtam iš darbo rinkos. Kita vertus, asmeniui, kuris nuolat siekia mokslo ir tobulumo iškyla kita problema- jaunimo praktinio parengimo problema. Didžioji dalis darbdavių renkasi darbuotojus tuos, kurie turi nemažą darbo patirtį. Tačiau šios darbuotojų savyb÷s neįgyjamos vien mokymosi proceso metu, o formuojamos dažniausiai dirbant. Siekiant didinti darbo j÷gos paklausos ir pasiūlos atitikimą, tikslinga nuolat tirti profesijų ir kvalifikacijų poreikį darbo rinkoje. Svarbu sudaryti palankias ir patrauklias ekonomines
sąlygas darbdaviams dalyvauti darbo j÷gos formavimo ir jaunimo įdarbinimo didinimo programose.
(http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/jaunimo-darbo-tendencijos-puslapis3.html
Prieiga per internetą 2008 m. lapkričio 28 d).
1.3 LVA veterinarin÷s medicinos absolventų profesin÷s karjeros tyrimai 1999-2002 metais
Absolventų profesin÷s karjeros tyrimai LVA prasid÷jo 1999 m. 1999 - 2002 metais LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko trijų skirtingų laidų LVA absolventų veterinarijos gydytojų apklausas. Paštu buvo apklausti visi 1999, 2000 ir 2002 m. absolventai. Užpildytas anketas atsiunt÷ daugiau nei pus÷ (51,3%) šių laidų veterinarin÷s medicinos absolventai.
LVA absolventų apklausos vyko tuo pat metu kaip ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto vykdyti tyrimai, buvo naudojama ta pati šio instituto parengta anketa, tod÷l atsirado galimyb÷ veterinarijos specialyb÷s absolventų duomenis palyginti su kitų studijų programų absolventų tyrimų rezultatais.
Tyrimo rezultatai parod÷, kad dauguma jaunųjų veterinarijos gydytojų s÷kmingai įsitvirtina darbo rinkoje. Metų b÷gyje po studijų baigimo 79,01% respondentų rado nuolatinį darbą, 3,70% prad÷jo savo verslą , 6,17% įsidarbino laikinai. Bendras veterinarin÷s medicinos absolventų įsidarbinimo lygis 1999-2002 m. buvo 88,89% (žr. 1.6 lent.). Įsidarbinusių procentas gal÷jo būti aukštesnis (virš 90%), tačiau bendrą rodiklį sumažino 2000 metų duomenys, kada įsidarbinusiųjų buvo mažiau nei 80%.
Nepavyko įsidarbinti 11,11% visų trijų laidų veterinarijos specialyb÷s absolventams. Tai n÷ra didelis procentas, žinant, kad bendras jaunimo bedarbyst÷s lygis tuo metu šalyje viršijo 20%.
1.6 lentel÷. Veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tis darbo rinkoje pagal metus procentais (1999-2002 m. duomenys) Metai Taip, įsidarbinau Prad÷jau savo verslą Dirbau, dabar nedirbu Iki šiol neįsidarbinau Dirbu pagal įgytą specialybę 1999 86,96 4,35 4,35 4,35 72,73 2000 64,29 7,14 7,14 21,43 86,36 2002 86,67 0,0 6,66 6,67 92,86 Vidurkis 79,01 3,70 6,17 11,11 84,72
(Šaltinis: V. Suveizdis “Kokios veterinarijos gydytojo specialyb÷s perspektyvos? // VETinfo. 2003, Nr.4 (17), p.13)
Pagal įsidarbinusių absolventų procentą veterinariją tuo metu lenk÷ tik tokia tuo metu populiari specialyb÷ kaip teis÷ (88,9%). Savo ruožtu veterinarin÷s medicinos absolventai įsidarbinimo lygiu pranoko visą eilę tokių populiarių studijų krypčių kaip verslas ir administravimas, ekonomika, informatika ir informatikos inžinerija, architektūra absolventus . Ypač ženklus įsidarbinimo skirtumas buvo tarp veterinarijos ir “žemdirbiškų” profesijų absolventų. Pastaruosius veterinarijos absolventai lenk÷ daugiau nei 20 punktų ( žr. 1.7 lentelę).
Kitas labai svarbus kriterijus vertinant specialyb÷s pad÷tį darbo rinkoje – dirbančių pagal studijų metu įgytą specialybę procentas. Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s daugiausia pagal specialybę dirbo teis÷s (94,4%) bei architektūros (95,7%) absolventų. Tiesa pastarųjų įsidarbinimo lygis buvo žemas, tesudar÷ tik 67,7% ir 57,9%. Dirbančių pagal įgytą specialybę lygiu (84,72%) veterinarija lenk÷ daugelį studijų krypčių tame tarpe ir tokias paklausias kaip vadyba ir verslo administravimas, informatika ir informatikos inžinerija, ekonomika ir kt Beje, absolventų baigusių veterinarin÷s medicinos studijas ir dirbančių pagal specialybę procentas pastoviai augo ir 2002 m. sudar÷ 92,86%.
1.7 lentel÷. Lietuvos aukštųjų mokyklų atskirų studijų krypčių absolventų įsidarbinimo lygis procentais (1999, 2000 ir 2002 m. duomenys)
Studijų kryptis Tyrimo metai Įsidarbinimo lygis
Dirbančių pagal specialybę dalis Architektūros 2000 57,9 95,7 Teis÷s mokslų 2000 89,5 94,4 Technikos mokslų 2000 74,7 61,5 Žemdirbyst÷s, miškininkyst÷s ir žuvininkyst÷s 2000 66,9 74,4
Namų ūkio technologija 2000 43,6 33,3
Istorijos ir archeologijos 2002 63,8 60,8
Teologijos ir religijos mokslų 2002 63,9 71,8
Filologijos 2002 66,4 65,3 Psichologijos 2002 69,4 70,5 Viešojo administravimo 2002 70,8 41,2 Vadybos ir verslo administravimo 2002 75,1 67,1 Ekonomikos 2002 79,0 65,9 Informatikos ir informatikos inžinerijos 2002 85,1 79,8 Veterinarin÷s medicinos 1999-2002 88,89 84,72
Apklausos, taip pat, parod÷, kad veterinarijos absolventai palankiai vertina savo profesiją ir dauguma įsitikinę, kad jų pasirinkimas buvo teisingas. Jeigu būtų galimyb÷ mokytis iš naujo, dauguma veterinarin÷s medicinos respondentų (54,32%) dar kartą būtų pasirinkę veterinarin÷s medicinos studijas, trečdalis (34,10%) tokios galimyb÷s nei atmet÷, nei patvirtino ir tik 13,58% respondentų man÷, kad pasirinktų kitą specialybę.
1.4. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų potencialių darbdavių 2007 m. tyrimo rezultatai.
2007 m. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko potencialių LVA absolventų – veterinarijos gydytojų darbdavių tyrimą. Darbdavių apklausa vyko internetu. Stengtasi apklausti pagrindinių veterinarijos įmonių įstaigų (įmonių) ir jų padalinių vadovus, veterinarijos profesinių asociacijų prezidentus bei kitus kompetentingus veterinarijos specialistus.
Veterinarijos gydytojų poreikį respondentai vertino skirtingai. Daugiau nei trečdalis (34,8%) į anketos klausimus atsakiusiųjų teig÷, kad veterinarijos gydytojų šiuo metu yra
pakankamai. Kiek mažiau (30,4%) buvo įsitikinę, kad šių specialistų trūksta. Tačiau ženklus procentas (26,1%) teig÷, kad veterinarijos specialistų truks ateityje (žr.1.5 pav.)
34,8 30,4 26,1 8,7 Specialistų yra pakankamai Specialistų trūksta Specialistų truks ateityje Negaliu atsakyti
1.5 pav. Darbdavių nuomon÷ apie LVA absolventų – veterinarijos gydytojų pakankamumą (%)
(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)
Su veterinarijos specialistų poreikio problema buvo susijęs kitas anketos klausimas: ar pastaruoju metu darbdaviams buvo sunku rasti ir įdarbinti veterinarijos gydytoją? Vienodas skaičius respondentų tvirtino, kad rasti ir įdarbinti veterinarijos specialistą yra sunku (30,4%) arba iš dalies sunku (30,4%). Ženkliai mažiau (17,4%) apklausoje dalyvavusių darbdavių tvirtino, kad įdarbinant veterinarijos specialistą sunkumų nekilo. Penktadalis respondentų (21,8%) su šia problema nesusidūr÷ (žr. 1.6 pav. pav.).
Darbdavių atsakymai leidžia padaryti išvadą, kad veterinarijos specialistai turi paklausą darbo rinkoje ir jų poreikis išliks stabilus ateityje. Daugiau kaip pus÷ apklaustų darbdavių susidūr÷ su didesn÷mis ar mažesn÷mis problemomis ieškodami veterinarijos specialistų. Tod÷l, manoma, kad priimamų į LVA veterinarin÷s medicinos studijas studentų skaičius ateityje netur÷tų būti mažinamas, o, gal būt, priešingai net truputį didinamas.
30,4
30,4 17,4
21,8
Iš dalies sunku Taip, sunku
Ne, sunkumų nekilo Tokių specialistų neprireik÷
1.6 pav. Darbdavių nuomon÷ apie veterinarijos specialistų įdarbinimo galimybes (%)
(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)
Apklausoje dalyvavę darbdaviai įsitikinę, kad šiuo metu labiausiai trūksta bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų: nurod÷ 9 respondentai. Kitų specializacijų veterinarijos gydytojų trūkumas mažesnis: veterinarijos laborantų stygių nurod÷ 4 respondentai, veterinarijos vadybininkų - 3, veterinarijos inspektorių ir veterinarin÷s farmakologijos specialistų - po 2, kitų specializacijų - po 1 respondentą (žr. 1.7 pav.). Keletas respondentų nurod÷, kad šiuo metu reikalingi ir kai kurie siauros specializacijos veterinarijos specialistai: molekulin÷s biologijos tyr÷jai, ichtiopatologijos specialistai.
Panašiai respondentai vertino ir įvairių specializacijų veterinarijos specialistų poreikį ateityje. Jų nuomone per artimiausius tris metus labiausiai truks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų (nurod÷ 11), veterinarijos laborantų (nurod÷ 8) bei veterinarin÷s maisto saugos specialistų ir veterinarijos vadybininkų (nurod÷ po 5). Darbdavių prognozavo, kad mažiausiai trūks gyvūnų gerov÷s specialistų ( nurod÷ 1 respondentas).
Darbdavių apklausos duomenys rodo, kad tiek šiuo metu, tiek ateityje daugiausia truks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų bei veterinarijos laborantų (tyr÷jų). Veterinarijos laborantų (tyr÷jų) trūkumas, labiausiai susijęs šioje srityje dirbančių mažais atlyginimais.
Vienas svarbiausių tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti kaip darbdaviai vertina LVA absolventų profesinį pasirengimą. Geriausiai darbdaviai vertino LVA absolventų profesines teorines žinias: 81,2% respondentų buvo visiškai ar iš dalies patenkinti šiomis žiniomis.
2 9 1 2 3 4 4 11 4 1 3 1 5 5 8 3 0 2 4 6 8 10 12
Ve te rina rijos inspe ktorių Be ndrosios pra ktikos ve te rina rijos gydytojų Ve te rina rin÷ s m a isto sa ugos spe cia listų Ve te rina rin÷ s fa rm a kologijos spe cia listų Gyvūnų ge rov÷ s spe cia listų Ve te rina rijos va dybininkų Ve te rina rijos la bora ntų (tyr÷ jų) Kitų
Šiuo metu trūksta Per artimiausius 3 metus truks
1.7 pav. Darbdavių nuomon÷ apie konkrečios specializacijos veterinarijos gydytojų trūkumą (vnt.)
( Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)
Dauguma darbdavių (75%) buvo įsitikinę, kad LVA absolventams visiškai ar iš dalies pakanka socialinių savybių ir geb÷jimų (savarankiškumo, komunikabilumo, geb÷jimo dirbti komandoje ir t.t.). LVA absolventų bendrojo universitetinio lavinimo (užsienio kalbų, informatikos, teis÷s, vadybos, ekonomikos) žinias ir geb÷jimus teigiamai įvertino 62,5% respondentų. Daugiausiai priekaištų darbdaviai tur÷jo praktiniam profesiniam LVA absolventų pasirengimui: tik 12,5% respondentų šį pasirengimą vertino teigiamai, visi kiti (87,5%) praktinius profesinius įgūdžius vertino iš dalies ar visiškai neigiamai (žr. 1.8 lentelę).
1.8 lentel÷. Respondentų nuomon÷ apie LVA absolventų pasirengimą profesiniai veiklai (%) Respondentų nuomon÷ Visiškai sutinku Ko gero sutinku Ko gero nesutinku Visiškai nesutinku LVA absolventai turi pakankamai
profesinių teorinių žinių
12,5 68,7 18,8 -
LVA absolventai turi pakankamai praktinių profesinių įgūdžių ir geb÷jimų
6,25 6,25 75,0 12,5
LVA absolventai turi reikalingų bendrojo universitetinio lavinimo žinių ir geb÷jimų (užsienio k., informatikos, teis÷s, vadybos, ekonomikos)
- 62,5 37,5 -
LVA absolventai turi pakankamai socialinių savybių ir geb÷jimų (savarankiškumo, komunikabilumo, geb÷jimo dirbti komandoje ir t.t.)
12,5 62,5 18,8 6,25
(Šaltinis: LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2007 mokslin÷ ataskaita)
Respondentų buvo klausta, ką reik÷tų keisti siekiant pagerinti veterinarijos specialistų parengimą. Didžioji dauguma (82,6%) apklaustų darbdavių pažym÷jo, kad būtina didesnį d÷mesį skirti LVA veterinarin÷s medicinos studentų praktikų organizavimui ir tik labai nedidel÷ dalis (13,0%) kiek abejojo šios priemon÷s tikslingumu. Daugiau nei trečdalis respondentų (34,8%) man÷, kad labai svarbu gerinti profesinį teorinį studentų parengimą bei daugiau d÷mesio skirti socialinių asmeninių savybių ir geb÷jimų ugdymui. Tiesa, gerokai didesn÷ (60,9% ir 43,5%) tik iš dalies pritar÷, kad būtinos šios priemon÷s.
Ketvirtadalis darbdavių (26,1%) man÷, kad labai svarbu studentams suteikti gilesnių bendrųjų universitetinių žinių bei geb÷jimų. Tiek pat buvo manančių, jog veterinarijos gydytojų parengimą gali esmingai pagerinti aktyvesnis darbdavių dalyvavimas ruošiant studijų programas.
1.9 lentel÷. Respondentų nuomon÷ apie tai, ką reik÷tų keisti veterinarijos gydytojų rengime (%) Respondentų nuomon÷ Visiškai sutinku Ko gero sutinku Ko gero nesutin ku Neatsak÷
Gerinti LVA studentų profesinį teorinį pasirengimą
34,8 60,9 - 4,3
Didesnį d÷mesį skirti LVA studentų mokomųjų ir profesinių praktikų organizavimui
82,6 13,0 - 4,3
Suteikti daugiau gilesnių bendrųjų universitetinių žinių bei geb÷jimų(užsienio k., teis÷s, vadybos ir t.t.)
26,1 56,5 8,7 8,7
Daugiau d÷mesio skirti socialinių
asmeninių savybių ir
geb÷jimų(iniciatyvumo, savarankiškumo...) ugdymui
34,8 43,5 13,0 8,7
Studijų programos turinį daugiau derinti su darbdaviais
26,1 56,5 13,0 4,3
Kita - - - -
2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS VETERINARINöS MEDICINOS 2008 M. LAIDOS ABSOLVENTŲ INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ TYRIMAS
2.1 Tyrimo metodika
LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų apklausa vyko 2008m. rugs÷jo - spalio m÷nesiais. Dauguma absolventų buvo apklausti telefonu, remiantis jų pačių nurodytais asmeninių kontaktų duomenimis. Nedidel÷ dalis absolventų buvo apklausti elektroniniu paštu bei asmeninių susitikimų metu.
Buvo parengta apklausos anketa, kuri aprobuota atlikus nedidelį žvalgomąjį tyrimą. Sudarydami anketą pasir÷m÷me ankstesn÷mis LVA socialinių mokslų ir informatikos katedros naudotomis absolventų profesin÷s karjeros tyrimo anketomis. Mūsų anketos klausimynas buvo papildytas klausimais apie respondento gaunamas pajamas, darbo pobūdį, taip pat pakoreguoti klausimai susiję su įgytų žinių bei profesinių geb÷jimų vertinimu.
Anketos klausimyną ( žr. Priedą Nr.1 ) sudar÷ 14 klausimų, kuriuos galima suskirstyti į tris dalis:
1. Duomenys apie respondentus:
a) respondento gyvenamoji vieta iki studijų; b) lytis;
c) studijų kryptis.
2. Duomenys apie įsidarbinimą: a) pad÷tis darbo rinkoje;
b) per kiek laiko pavyko įsidarbinti;
c) įmon÷s, kurioje dirba respondentas, pobūdis; d) ar darbas susijęs su įgytą specialybe;
e) darbo pobūdis; f) darbo užmokestis;
g) kokie veiksniai tur÷jo įtakos įsidarbinimui; h) neįsidarbinimo priežastys.
3. Respondentų nuomon÷ apie pasirengimą profesinei veiklai:
a) ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai; b) žinios ir geb÷jmai, kurių labiausiai stinga darbe;
Analizuojant apklausos duomenis didžiausias d÷mesys buvo kreipiamas į respondentų įsidarbinimo lygį, dirbančių pagal įgytą profesiją santykį bei profesinio pasirengimo vertinimą t.y. į tuos duomenis, kurie geriausiai atspindi realią jaunųjų specialistų pad÷tį darbo rinkoje. Mūsų gauti duomenys buvo lyginami su LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 2002 metais atlikto LVA veterinarin÷s medicinos absolventų tyrimo rezultatais, bei su 2007 m. vykdytos veterinarijos darbdavių apklausos duomenimis.
2.2.Respondentų charakteristika
2008 m. LVA veterinarijos fakultetą baig÷ 81 absolventas: 60 (74%) merginų ir 21 (26%) vaikinų (žr. 2.1. pav.). Pavyko apklausti 55 arba 67,9% visų šios laidos absolventų.
Visų 2008m. laidos absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Moterys 74%
Vyrai 26%
2.1 pav. 2008m. laidos absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Palyginti su ankstesn÷mis absolventų apklausomis, kurias paštu vykd÷ LVA socialinių mokslų ir informatikos katedra, respondentų procentas išaugo 10-15 punktų. Tod÷l galima tvirtinti, kad apklausa telefonu efektyvesn÷, kadangi įgalina apr÷pti didesnį procentą respondentų.
Į anketos klausimus atsak÷ 37 (67,3%) absolvent÷s merginos ir 18 (32,7%) vaikinų (žr. 2.2. pav.). Taigi procentualiai kiek daugiau pavyko apklausti vaikinų nei merginų. Tačiau, apskritai, respondentų ir absolventų pasiskirstymas pagal lytį skyr÷si nežymiai.
Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
67,3%
32,7%
Vyrų Moterų
2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Veterinarin÷s medicinos universitetin÷s studijos šalyje vykdomos tik Lietuvos veterinarijos akademijoje, tod÷l atvykstančių studijuoti veterinariją „geografija“ labai plati. Apie pusę LVA veterinarin÷s medicinos studentų yra kauniečiai ar atvykę iš kitų Lietuvos didmiesčių. Kitą pusę veterinarijos studentų sudaro jaunimas iš provincijos (rajono centrų, miestelių, kaimų).
Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų Kaunas 25% Rajono centras 42% Kaimas 20% Didmiestis 13%
2.3 pav. Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų
Respondentų sud÷tis pagal gyvenamąją vietą iki studijų, kaip parod÷ apklausos rezultatai, atitiko susiklosčiusią pad÷tį: kauniečiai sudar÷ 25%respondentų, kitų didmiesčių jaunimas - 13%, atvykę iš provincijos 62% (žr.2.3. pav.).
Trumpa respondentų sud÷ties analiz÷ leidžia tvirtinti, kad apklausos dalyviai tiek kiekybine, tiek kokybine sud÷timi tinkamai reprezentuoja 2008 metų laidos LVA veterinarin÷s medicinos absolventus.
2.3. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų pad÷tis darbo rinkoje
Vienas pagrindinių absolventų tyrimo tikslų buvo nustatyti, kaip jauniesiems veterinarijos specialistams pavyko įsitvirtinti darbo rinkoje. Apklausa atskleid÷, kad nuo studijų baigimo pra÷jus pusei metų įsidarbino absoliuti dauguma 2008 m. laidos LVA veterinarin÷s medicinos absolventų. Tyrimo metu dirbo 52 iš 55 (94,6%) respondentų. Iš jų 2 (3,6%) prad÷jo savo verslą. Nepavyko įsidarbinti 2 (3,6%) respondentams, o vienas respondentas buvo radęs laikiną darbą (užsienyje; žr. 2.4. pav.). Vienas neįsidarbinęs
94,6%
0,0% 1,8%
3,6%
Įsidarbino Lietuvoje Įsidarbino užsienyje Buvo įsidarbinę, bet šiuo metu nedirba
Neįsidarbino
Respondentų įsidarbinimo rodiklis
2.4 pav. Respondentų įsidarbinimo rodiklis
respondentas nurod÷, kad jam įsidarbinti sutrukd÷ šeimynin÷s problemos, kitas respondentas nebuvo patenkintas pasiūlytomis darbo sąlygomis.
Apklausa parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventų darbo paieškos neužtruko ilgai. Ketvirtadalis respondentų (25,4%) įsidarbino dar studijų metu. Beje įsidarbinusių studijų metu merginų buvo beveik du kartus daugiau nei vaikinų: studijų metu įsidarbino 28,6% merginų ir tik 16,7% vaikinų (žr. 2.5 pav.). Taip pat ketvirtadalis respondentų (25,4%) įsidarbino per vieną m÷nesį. po studijų baigimo. Per m÷nesį įsidarbino daugiau kaip pus÷ vaikinų (55,6%) ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4%) merginų. Didžiausiai daliai respondentų (45,4%) įsidarbinti prireik÷ nuo dviejų ik šešių m÷nesių. Per šį laikotarpį įsidarbino daugiau nei pus÷ (54,3%) merginų ir kiek daugiau kaip ketvirtis (27,8%) vaikinų. Tik du respondentai (3,7%) įsidarbino pra÷jus daugiau nei pus÷ metų.
Dauguma įsidarbinusiųjų studijų metu respondentų pažym÷jo, kad svarbiausias faktorius pad÷jęs jiems rasti darbą buvo įmon÷je atlikta praktika.
Apklausos rezultatai liudija apie aukštas veterinarin÷s medicinos absolventų įsidarbinimo galimybes bei geras profesin÷s veiklos perspektyvas.
16,7% 28,6% 55,6% 11,4% 27,8% 54,3% 0,0% 5,7%
Studijų metu 1 m÷n. po baigimo 2-5 m÷n. po baigimo Daugiau nei 6 m÷n.
Įsidarbinimo laikas
Vyrai Moterys
2.5 pav. Įsidarbinimo laikas
Didžioji dalis respondentų (73,6%) įsidarbino privačiose įmon÷se ir tik ketvirtadalis (26,4%) rado darbą valstybin÷se įmon÷se (žr. 2.6 pav.).
Respondentų darboviet÷s tipas
Valstybin÷ 26,4% Privati
73,6%
Tuo tarpu dar prieš šešis metus, kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai, procentas įsidarbinusių privačiose ir valstybin÷se įmon÷se buvo beveik vienodas. Ar darbo vietų sumaž÷jimas valstybiniame sektoriuje yra laikinas, ar tai yra nuosekli tendencija, nustatyti gal÷tų tolesni veterinarin÷s medicinos absolventų tyrimai.
Įsidarbinimo vietov÷ Kaunas 34,0% Kitas didmiestis 28,3% Užsienyje 1,9% Rajono centras 32,1% Kaimas 3,8%
2.7 pav. Įsidarbinimo vietov÷
Didžioji dalis respondentų (62,3%) įsidarbino didmiesčiuose, provincijoje įsidarbino kur kas mažiau absolventų - 35,9%. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (34,0%) dirbo Kaune (žr. 2.7 pav.).
Lyginant absolventų darboviet÷s vietovę su absolventų gyvenamąja vieta iki studijų matyti, kad po studijų į provinciją grįžta mažiau jaunųjų specialistų nei atvyksta studijuoti. Kaip rodo apklausos rezultatai, apie penktadalis atvykusių studijuoti iš rajonų ir kaimo vietovių liko dirbti miestuose. Tai leistų tvirtinti, kad jauniesiems veterinarijos gydytojams darbo vietų pasiūla yra didesn÷ miestuose.
Vienas svarbiausių absolventų integracijos į darbo rinką rodiklių yra dirbančių pagal studijų metu įgytą specialybę dalis. Apklausa parod÷, kad 2008m. laidos veterinarin÷s medicinos absolventų dirbančiųjų pagal įgytą specialybę procentas yra labai aukštas - 92,5%. Tik nedidel÷ dalis - 7,5%. šios laidos respondentų dirbo ne pagal specialybę.(žr. 2.8 pav.).
Tiesa, tokia pat dalis respondentų (7,5%) nurod÷, kad jų darbas tik iš dalies susijęs su įgyta Akademijoje profesija.
92,5%
7,6%
Taip, arba artima įgytai specialybei Ne
Respondentų darbas pagal įgytą specialybę
2.9 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę.
13,2% 1,9% 1,9% 3,8% 5,7% 15,1% 24,5% 34,0% Kita Dirba mokslinį darbą Veterinarijos vadybininkas Veterinarijos laborantas (tyr÷jas) Veterinarijos inspektorius Darbas veterinarin÷s formacijos srityje Smulkių gyvūnų vet. gydytojas Bendrosios praktikos vet. gydytojas
Respondentų darbo pobūdis
Šioje apklausoje ne tik nustat÷me dirbančių pagal įgytą specialybę dalį, bet pirmą kartą paband÷me išsiaiškinti veterinarin÷s medicinos absolventų darbo pobūdį. Didžiausia dalis respondentų - 18 (34,0%) įsidarbino bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais, kiek mažesn÷ respondentų dalis - 13 (24,5%) tapo smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojais, 8 (15,1%) respondentai dirbo veterinarin÷ farmacijos srityje. Palyginti nedaug – 3 (5,7%) 2008 metų veterinarin÷s medicinos absolventų dirbo valstybiniais veterinarijos inspektoriais.
Palyginti aukštas įsidarbinusių bendrosios praktikos veterinarijos srityje absolventų procentas (34,0%), matomai, n÷ra atsitiktinis. 2007 m. atlikta veterinarijos specialistų (darbdavių) apklausa parod÷, kad labiausiai šiuo metu truksta ir ateityje truks bendrosios praktikos veterinarijos gydytojų (žr.1.7 pav.). Darbdaviai, taip pat, nurod÷ veterinarijos tyr÷jų bei veterinarijos vadybininkų stygių (atitinkamai 19,5% ir 12,2%). Tačiau 2008 metų laidos absolventų šiose srityse įsidarbino palyginti nedaug (atitinkamai 3,8% ir 1,9%).
Išanalizavus duomenis apie respondentų darbo pobūdį paaišk÷jo, kad vyrų ir merginų įsidarbinimas ženkliai skyr÷si. Bendrosios praktikos veterinarijos gydytojais dirbo 40,0% respondenčių merginų ir tik 22,2% vaikinų. Didesnis procentas merginų nei vaikinų įsidarbino veterinarin÷s farmacijos srityje: atitinkamai 17,1% ir 11,1%. Tačiau mažiau merginų nei vaikinų įsidarbino valstybiniais inspektoriais: atitinkamai 2,9% ir11,1%. Veterinarijos laborantais (tyr÷jais) įsidarbino tik merginos, o veterinarijos vadybininkais – tik vaikinai. Įsidarbinusių smulkių gyvūnų gydytojais merginų ir vaikinų procentas skyr÷si nežymiai: atitinkamai 22,9% ir 27,8% (žr. 2.10 pav.).
22,2% 8,6% 0,0% 2,9% 5,6% 0,0% 0,0% 5,7% 11,1% 2,9% 11,1% 17,1% 27,8% 22,9% 22,2% 40,0% Kita Dirba mokslinį darbą Veterinarijos vadybininkas Veterinarijos laborantas (tyr÷jas) Veterinarijos inspektorius Darbas veterinarin÷s formacijos srityje Smulkių gyvūnų vet.
gydytojas Bendrosios praktikos vet.
gydytojas
Respondentų darbo pobūdis pagal lytį
Moterys
Vyrai
2.10 pav. Respondentų darbo pobūdis pagal lytį.
Apklausa parod÷, kad didžiausią reikšmę respondentų įsidarbinimui tur÷jo du veiksniai: asmeninis aktyvumas (39,6%) ir įgyta specialybę (32,1%). Kur kas mažesnę įtaką tur÷jo kiti du veiksniai – t÷vų ir giminių pagalba (7,6%) bei draugų parama (5,7%). Dalis respondentų (13,2%) nurod÷, kad jiems įsidarbinti pad÷jo atsitiktinumas. Ir tik vienas respondentas (1,9%) pasinaudojo darbo biržos paslaugomis (žr. 2.11 pav.).
1,9% 5,7% 7,6% 13,2% 32,1% 39,6% Darbo birža Draugai T÷vai, gimin÷s Atsitiktinumas Įgyta specialyb÷ Asmeninis aktyvumas
Veiksniai pad÷ję įsidarbinti
2.11 pav. Veiksniai pad÷ję įsidarbinti
Mūsų apklausoje pirmą kartą paband÷me nustatyti jaunųjų veterinarijos specialistų darbo pajamas. Siekdami nenusižengti respondentų konfidencialumui anketoje klaus÷me ar jų atlyginimas atitinka Lietuvos gyventojų vidutinį atlyginimą (~ 1800 Lt., atskaičius mokesčius), ar jų atlyginimai didesni (mažesni) už visų šalies gyventojų atlyginimų vidurkį.
Paaišk÷jo, kad daugumos (60,4%) jaunųjų veterinarijos specialistų atlyginimai mažesni už šalies gyventojų atlyginimų vidurkį. Tik mažiau nei penktadalio respondentų (18,9%) atlyginimai viršijo šalies vidurkį, o 20,7% - atitiko vidutinį atlyginimą. Kita vertus, paaišk÷jo, kad egzistuoja gana ženklūs atlyginimų skirtumai tarp pradedančių profesinę karjerą vaikinų ir merginų. Net 71,4% merginų gavo mažesnį už šalies vidurkį atlyginimą, tuo tarpu vaikinų, kurie gavo mažiau nei 1800 Lt. atlyginimą buvo beveik per pusę mažiau (38,9%).
38,9% 71,43% 22,2% 20% 38,9% 8,57% Mažesnis Maždaug atitinka šalies vidurkį Didesnis
Respondentų atlyginimas lyginant su esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje
Vyrai Moterys
2.12 pav. Respondentų atlyginimas lyginant su esamu atlyginimų vidurkiu Lietuvoje
Toks pat procentas vaikinų (38,9%) gavo didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą, tačiau merginų, gaunančių didesnį nei vidurkis atlyginimą buvo tik 8,69% (žr. 2.12 pav.). Tiesa, trečdalis apklaustųjų absolventų nurod÷, jog artimiausiu metu jų atlyginimai tur÷tų did÷ti.
2.4. LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų profesinis pasirengimas
Absolventų pad÷tį darbo rinkoje atspindi ne tik kiekybiniai rodikliai - įsidarbinimo, dirbančių pagal specialybę rezultatai, bet ir kokybiniai rodikliai – profesinio pasirengimo lygis.
Dauguma respondentų savo žinias ir geb÷jimus įgytus Lietuvos Veterinarijos akademijoje vertino gerai - 49,1% arba labai gerai – 7,3%. Ketvirtadalis respondentų (25,5%) savo profesinį pasirengimą įvertino vidutiniškai. Kritiškai (patenkinamai) profesinį pasirengimą vertino beveik penktadalis (18,2%) apklausoje dalyvavusių veterinarin÷s medicinos absolventų (žr. 2.13 pav.).
Kaip vertinante savo profesinį pasirengimą Labai gerai 7,3% Gerai 49,1% Patenkinamai 18,2% Vidutiniškai 25,5%
2.13 pav. Kaip vertinante savo profesinį pasirengimą
Atsakin÷dami į klausymą, kokių žinių ir geb÷jimų labiausiai stinga profesin÷je veikloje, didžioji dalis respondentų (80,0%) nurod÷ nepakankamą profesinių – praktinių įgūdžių bagažo (žr. 2.14 pav.), 18,2% apklaustųjų man÷, kad jiems truksta bendro universitetinio išsilavinimo (užsienio kalbų, informatikos, vadybos, teis÷s ir panašių žinių bei geb÷jimų), ir tik vienas respondentas (1,8%) nurod÷ teorinių žinių stoką.
1,8%
80,0%
18,2%
Teorinių dalykinių žinių Praktinių įgūdžių Bendro universitetinio išsilavinimo
Ko labiausiai stinga profesinio pasirengimo požiūriu
Lyginant 2008 m. veterinarin÷s medicinos absolventų ir 2007 m. veterinarijos darbdavių apklausos duomenis, matyti, kad tiek absolventai, tiek darbdaviai daugiausiai nepatenkinti profesiniu praktiniu pasirengimu (atitinkamai 80,0% ir 87,5%). Tačiau darbdaviai priešingai nei absolventai, daugiau priekaištų tur÷jo jaunųjų veterinarijos specialistų teoriniam parengimui (šiuo parengimu buvo nepatenkinti 18,8% darbdavių ir tik 1,8% absolventų) bei absolventų bendram universitetiniam išsilavinimui (šiuo pasirengimu buvo nepatenkiti ar iš dalies nepatenkinti 37,5% darbdavių ir 18.2% absolventų).
Kaip matome, darbdaviai kiek plačiau nei absolventai vertina jaunųjų veterinarijos specialistų profesinį pasirengimą: akcentuoja ne tik praktinių įgūdžių svarbą, bet ir teorinio bei univeversitetinio išsilavinimo lygį.
Absolventų požiūrį į profesin÷s karjeros perspektyvas gerai iliustruoja jų atsakymai į klausimą, ar jie dar kartą rinktusi tą pačią specialybę, jeigu viską gal÷tų prad÷ti iš naujo. Didžioji dauguma respondentų (83,6%) buvo įsitikinę, kad jų pasirinkimas buvo teisingas ir jie v÷l rinktusi veterinarijos specialybę. Savo profesinio pasirinkimo teisingumu abejojo 12,7% respondentų. Tik du respondentai (3,6%) man÷, kad jų pasirinkimas studijuoti veterinarinę mediciną nebuvo optimalus (žr. 2.15 pav.).
83,6%
12,7%
3,6%
Taip Sunku pasakyti Ne
Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?
Šie duomenys rodo, kad jaunieji veterinarijos gydytojai teigiamai vertina savo specialybę, yra savo profesijos patriotai.
2.5. LVA veterinarin÷s medicinos absolventų 1999-2002 m ir 2008 m. tyrimų rezultatų palyginimas
Vienas tyrimo uždavinių buvo palyginti mūsų atliktos apklausos rezultatus su ankstesnių LVA veterinarinarin÷s medicinos absolventų tyrimų duomenimis ir, tokiu būdu, išsiaiškinti kaip kinta jaunųjų veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje. Lyginant mūsų tyrimo duomenis su Socialinių mokslų ir informatikos katedros 1999-2002 metais atliktų apklausų rezultatais galima daryti išvadą, kad veterinarin÷s medicinos absolventų pad÷tis pager÷jo. Pastoviai įsidarbusių absolventų dalis išaugo beveik penkiolika procentų: nuo 79,0% (1999-2002 m.) iki 94,6% (2008 m.). Ženkliai sumaž÷jo neradusių darbo absolventų: nuo 11,1% (1999-2002 m.) iki 3,6% (2008 m.). Tris kartus sumaž÷jo laikinai įsidarbinusių dalis ( nuo 6.2% iki1,8%). Nepasikeit÷ tik prad÷jusių savo verslą absolventų dalis. Prad÷ti savo verslą ryžtasi nedidel÷ dalis veterinarin÷s medicinos absolventų 1,8%; (žr. 2.16 pav.).
79,0% 94,6% 1,8% 6,2% 1,8% 11,1% 3,6% Taip, įsidarbinau Prad÷jau savo verslą Dirbau, dabar nedirbu Iki šiol neįsidarbinau
2008m. absolventų įsidarbinimo rodiklių palyginimas su 1999-2002m.
2008 1999-2002
2.16 pav. 2008m. absolventų įsidarbinimo rodiklių palyginimas su 2002m.
Teigiamai galima vertinti ir kitus veterinarin÷s medicinos absolventų integracijos į darbo rinką rodiklius. 1999 - 2002m. duomenimis dirbančiųjų pagal įgytą specialybę buvo 84,7% veterinarijos absolventų, tai 2008m. dirbančių pagal įgytą specialybę išaugo iki 92,9% (žr.2.17 pav.).
84,7% 92,9%
15,3% 7,1%
Taip, arba artima įgytai specialybei
Ne
Respondentų darbas pagal įgytą specialybę 1999-2002m. ir 2008 metais
1999-2002m. 2008
2.17 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę 2002 ir 2008 metais
Tačiau bene pozityviausiu pokyčiu reik÷tų laikyti ženkliai išaugusį įgytos specialyb÷s vertinimą. Jeigu 1999-2002 m. tik kiek daugiau nei pus÷ (54,3%) respondentų buvo patenkinti pasirinkta specialybe, o trečdalis (32,1%) abejojo profesijos pasirinkimu, tai 2008 m. pozityviai vertinančių savo profesiją išaugo iki 83,6%, o abejojančių specialyb÷s pasirinkimu sumaž÷jo iki 12,7%. Neigiamai vertinančių pasirinktą specialybę respondentų dalis sumaž÷jo nuo 13,6% (1999-2002 m.) iki 3,6% (2008 m.; žr. 2.18 pav.).
83,6% 54,3% 12,7% 32,1% 3,6% 15,6%
Taip Sunku pasakyti Ne
Jei v÷l gal÷tum÷te mokytis, ar v÷l pasirinktum÷te tą pačią specialybę ?
2008m. 1999-2002m.
S÷kmingą jaunųjų veterinarijos specialistų integraciją į darbo rinką l÷m÷, manytume, pirmiausia pokyčiai vykstantis šalies veterinarijoje.
Pirma. Po 2000 m. atliktos reformos, valstybin÷s veterinarijos funkcijos ženkliai išsipl÷t÷. VMVT buvo perduota maisto saugos ir kokyb÷s kontrol÷ visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams). Ši pertvarka padidino veterinarin÷s medicinos specialistų įsidarbinimo galimybes ir sustiprino specialyb÷s prestižą visuomen÷je.
Antra. Pastaruoju metu labai išsipl÷t÷ veterinarijos teikiamų paslaugų spektras. Vis daugiau veterinarijos gydytojų dirba maisto saugos ir kontrol÷s, gyvūnų gerov÷s, gyvosios gamtos apsaugos srityse, gydo smulkius gyvūnus, steigia veterinarines vaistines, vykdo tyrimus moksliniuose institutuose ir laboratorijose ir t.t.
Trečia. Veterinarin÷ medicina tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai praranda “žemdirbišką” pobūdį, palaipsniui tampa miestietiška profesija. Tuo pačiu did÷ja veterinarijos gydytojo darbo patrauklumas ir populiarumas.
Mūsų atliktas tyrimas atskleid÷ ir kai kuriuos negatyvius veterinarijos gydytojo profesin÷s karjeros aspektus. Aktuali tebelieka praktinio specialistų pasirengimo problema. Absolventų, nepatenkintų savo profesiniu praktiniu pasirengimu dalis, lyginant su 1999-2002 metais netgi kiek padid÷jo. Nerimą kelia ir nedideli jaunųjų veterinarijos gydytojų (ypač merginų) atlyginimai.
IŠVADOS
1. Atliktas LVA veterinarin÷s medicinos 2008 m. laidos absolventų tyrimas parod÷, kad aukštos kvalifikacijos jaunųjų veterinarijos gydytojų pad÷tis darbo rinkoje ger÷ja. 2008 m. laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai buvo daugeliu parametru geresni nei 1999-2002 m. laidos absolventų: pastoviai įsidarbusių absolventų dalis išaugo beveik penkiolika procentų (nuo 79,0% iki 94,6%), dirbančių pagal įgyta specialybę padid÷jo aštuoniais procentais (nuo 84,7% iki 92,9%).
2. Tyrimas parod÷, kad veterinarin÷s medicinos absolventai pozityviau vertina savo specialybę. Jeigu 1999-2002 m. tik kiek daugiau nei pus÷ (54,3%) respondentų buvo patenkinti pasirinkta specialybe, tai 2008 m. pozityviai vertinančių savo profesiją išaugo iki 83,6%, Neigiamai vertinančių pasirinktą specialybę respondentų dalis sumaž÷jo iki minimumo (nuo 13,6% iki 3,6%).
3. 2008 m. laidos absolventų apklausa atskleid÷, kad pagrindiniu jaunųjų veterinarijos gydytojų darbdaviu tampa privačios įmon÷s. Lyginant su 1999-2002 m. respondentų dirbančių privačiose įmon÷se padid÷jo nuo 44,4% iki 73,6%.
4. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad viena aktualiausių jaunųjų veterinarijos gydytojų integracijos į darbo rinką problemų tebelieka silpnas profesinis praktinis pasirengimas. Respondentų nepatenkintu praktiniu pasirengimu dalis, lyginant su 1999-2002 metais, netgi kiek padid÷jo.
5. S÷kmingą absolventų profesinę karjerą apsunkina nedideli jaunųjų veterinarijos gydytojų (ypač merginų) atlyginimai. Daugumos 2008 m. absolventų (60,4%) atlyginimai buvo mažesni už šalies gyventojų atlyginimų vidurkį, penktadalio (20,7%) - atitiko atlyginimų vidurkį, ir tik 18,9% respondentų (daugiausia vaikinai) gavo didenį nei šalies vidurkis atlyginimą.
6. S÷kmingą jaunųjų veterinarijos specialistų integraciją į darbo rinką daugiausia l÷m÷, manytume, pokyčiai vykstantis šalies veterinarijoje: naujų veiklos funkcijų priskyrimas veterinarijai, veterinarinių paslaugų spektro išsipl÷timas, veterinarijos gydytojo specialyb÷s prestižo did÷jimas visuomen÷je.
PASIŪLYMAI
• Siekiant sumažinti LVA veterinarin÷s medicinos absolventų praktinio profesinio
pasirengimo spragas būtina tobulinti tiek mokomąsias, tiek gamybines praktikas, geriau panaudoti Praktinio mokymo ir bandymų centro, Stambių ir smulkių gyvūnų klinikų potencialą.
• Siekti, kad veterinarijos specialistų profesinio rengimo procese aktyviau
dalyvauti darbdaviai, suteikdami galimybę studentams atlikti praktiką savo įmon÷se, asmeniškai jiems pad÷dami ir patardami.
• Būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti veterinarijos studijų programą, įtraukiant į šį
procesą darbdavius ir socialinius partnerius.
• LVA absolventų profesin÷s karjeros tyrimai tur÷tų būti atliekami nuolat ir apimti
Master of science work was prepared by Kristina Štreimikien÷.
THE RESEACH OF LITHUANIAN VETERINARY ACADEMY GRADUATES INTEGRATION WITHIN THE LABOUR MARKET
Work guide of Master of science work Assoc. Prof. Dr. Virginijus Suveizdis Master of science work was done in 2007-2009 in Lithuanian Veterinary Akademy Department of Social Sciences and Informatics.
Work volume: 49 pages, 9 tables, 25 pictures.
SUMMARY
Professional career problems and integration within the country labour market problems of specialists who have high qualification are analysed in this Master of science work. Work purpose – to estimateLVA graduates (veterinarian medicine specialists) status in the labour market and to estimate advantages and disadvantages of professional preparedness and their professional career possibilities.
Research of 2008 year LVA veterinarian medicine graduates showed that highly qualified young veterinarian doctor status in the labour market is getting better. 2008 year graduates were more successful than 1999-2002 year graduates in some parameters: graduates number who got job increased about 14,6%, number of graduates who were doing the job they were trained for has increased 8,2%. Reseached graduates were possitive about their speciality: 83,6% of respondents said they would choose veterinarian doctor‘s speciality again if there was such possibility.
This reseach showed that some problems of integration within labour market are actual for young veterinarian doctors: insufficient professional practical preparedness and small salaries for specialists beginners.
The conclusion of this work is that successful integration of young veterinarian specialists to labour market is based on new functions given to veterinarian science and on increace of veterinarian service spectrum and because veterinarian doctor speciality becomes more and more prestige.
