Maisto saugos valdymas X pieno perdirbimo mon je Food safety management in X milk processing plant

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Renata Talandyt

Maisto saugos valdymas X pieno perdirbimo mon je Food safety management in X milk processing plant

Veterinarin s maisto saugos nuolatini studij MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof., dr. Gražina Januškevičien

KAUNAS 2015

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYB S KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARAN KIŠKUM Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas „Maisto saugos valdymas X pieno perdirbimo mon jeį

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltini , kurie n ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literat ros sąrašą.

Renata Talandytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB UŽ LIETUVI KALBOS TAISYKLINGUM ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvi kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Renata Talandytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS D L DARBO GYNIMO

Prof., dr. Gražina Januškevičienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra d tas ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3 TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

VADAS... 7

1. LITERAT ROS APŽVALGA ... 8

1.1 Bendroji maisto saugos ir kokyb s samprata ... 8

1.2 ES politika maisto saugos klausimais ... 9

1.3 Maisto saugos nacionalin politika... 11

1.3.1 Pieno produkt gamybos valstybin kontrol ... 13

1.4 Maisto saugos rodikliai ... 14

1.4.1 Mikrobiologin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai ... 15

1.4.2 Chemin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai ... 18

1.4.3 Fizikin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai ... 18

1.5 Maisto saugos ir kokyb s vadybos sistemos ... 19

1.5.1 Rizikos veiksni analiz s ir svarbi valdymo tašk sistema ... 20

1.5.2 ISO 14001 ... 21

1.5.3 ISO 9001 ... 22

1.5.4 ISO 22000 ... 23

1.5.5 Visuotin kokyb s vadyba (VKV) ... 23

1.5.6 Kokyb s valdymo priemon s ir metodai ... 24

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 27

2.1. Mokslin s literat ros analiz ir mon s pasirinkimas ... 28

2.2. Maisto saugos ir kokyb s užtikrinimo analiz „Xį pieno perdirbimo mon je ... 28

2.3. Vartotoj nuomon s tyrimas ... 29

2.4. Anket sudarymo, vertinimo ir analiz s ypatumai ... 29

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS ... 31

3.1 Maisto saugos ir kokyb s reikalavim valdymas pieno perdirbimo mon je ... 31

3.2 Rizikos veiksni analiz s ir svarbi j valdymo tašk sistemos auditas ... 35

3.3. X pieno mon je gaminamos produkcijos kokyb , vartotoj nuomon s analiz ... 38

3.4 Darbuotoj poži rio maisto saugą analiz ... 50

3.5 Rezultat apibendrinimas ... 52

IŠVADOS ... 55

REKOMENDACIJOS ... 56

LITERAT RA... 57

PRIEDAI ... 60

4 SANTRUMPOS

RVASVT sistema Rizikos veiksni analiz s svarbiuose valdymo taškuose sistema, turinti reikšm s saugiam maisto gamybos procesui ir taikoma d l savikontrol s.

GHP Gera higienos praktika, vis teis s aktais reglamentuojam maisto saugos ir higienos reikalavim laikymasis.

HN Higienos norma.

PSO Pasaulin sveikatos organizacija.

CIES Pasaulin organizacija Maisto verslo forumas.

GFSI P asaulin maisto saugos iniciatyva.

ISO Tarptautin standartizacijos organizacija.

LST EN ISO Lietuviškasis tarptautinio standarto versijos žymuo.

BRC Didžiosios Britanijos mažmenin s prekybos konsorciumo, visuotinis maisto saugos standartas.

IFS Tarptautinis maisto standartas, reglamen tuojantis mažmenin s ir didmenin s prekybos bendrovi parduodam maisto produkt auditavimą.

EMST (EFSA) Europos maisto saugos tarnyba

VMVT Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ŠGP Šalutiniai gyv niniai produktai

SVT Bet kuris maisto gamybos etapas, kuriame gali b ti taikomas valdymas siekiant užkirsti kelią, maisto saugumui iškilusiai rizikai, pašalinti ar sumažinti ją iki priimtino lygio;

n M gin sudaranči vienet skaičius

c Vienet , kuri vert s yra tarp m ir M, skaičius

m

Didžiausias leidžiamas mikrobiologinis kriterijus visuose tyrimui paimtuose m ginio vienetuose, išreiškiamas indikuojam mikroorganizm skaičiumi konkrečiame tiriamo maisto produkto kiekyje (1 g arba 1 ml). Rezultatas patenkinamas, kai mikroorganizm skaičius neviršija m

M

Didžiausias leidžiamas mikrobiologinis kriterijus visuose tyrimui paimtuose

m ginio vienetuose, išreiškiamas indikuojam mikroorganizm skaičiumi

konkrečiame tiriamo maisto produkto kiekyje (1 g arba 1 ml). Rezultatas

nepatenkinamas, kai viename ar keliuose m ginio vienetuose

mikroorganizm skaičius yra lygus M arba didesnis

5 SANTRAUKA

Pavadinimas: Maisto saugos valdymas X pieno perdirbimo mon je

Lietuvo s sveikatos moksl universitetas, Veterinarijos akademija, Maisto saugos ir kokyb s katedra, Kaunas 2015 m. Darbo apimtis: 59 puslapiai, 2 lentel s, 25 paveiksl liai, panaudoti 43 literat ros šaltiniai.

Darbo tikslas: vertinti maisto saugos valdymą „Xį pieno perdirbimo mon je.

Darbas paremtas rizikos veiksni analiz s ir svarbi j valdymo tašk (RVASVT) sistemos

„Xį pieno perdirbimo mon je analize. Vadovaujantis darbuotoj apklausos rezultatais vertintos

„Xį pieno perdirbimo mon s darbuotoj žinios apie maisto saugos ir kokyb s užtikrinimo priemones, j taikymą ir tobulinimo galimybes. Vadovaujantis vartotoj apklausos rezultatais

vertinta pieno perdirbo mon s gaminamos produkcijos kokyb .

„Xį pieno perdirbimo mon priskirta mažos rizikos grupei. mon je funkscionuoja RVASVT sistema, RVASVT sistemos grup s nariai atstovauja visas maisto tvarkymo mon s grandis.

Darbuotoj apklausos rezultat duomenimis, 73.47 proc. „Xį mon s dirbanči j turi pakankamas žinias apie maisto saugą ir kokybę, nes yra supažindinami privalomai priimant darbą ir kartą metuose privalomai dalyvauja mokymo kursuose, tačiau dirbanči j motyvacija nepakankama.

Vartotoj apklausos duomenimis kokyb vertinama, kaip aukščiausias pieno produkt pasirinkimo kriterijus, o analizuojama „Xį pieno perdirmimo mon apklausos duomenimis užima aukščiausias pozicijas kokyb s atžvilgiu, daugiausia 36,8 proc. moter ir 32,1 proc. vyr kokyb s atžvilgiu monę vertino aukščiausiais balais. Renkantis konkret pieno produk gamintoją 39,14 proc.

vartotoj atsižvelgia produkto kokybę, tačiau 47,04 proc. respondent nežino ir 28,29 proc.

nesupranta kas yra RVASVT sistema ir kam reikalingos maisto saugos ir kokyb s vadybos sistemos. Pieno p rodukt vartojimo dažnumui takos turi vartotoj amžius, socialin pad tis, pajamos, gyvenama vieta. Dažniausiai (kasdien) pieno produktus vartoja 46,15 proc. 36-50 met respondentai, rečiausiai 28,95 proc, 18-25 met respondentai (p<0,001); 44,25 proc dirbanči j ir 21,52 proc student (p<0,001); 51,85 proc didesnes nei 3001 Lt. pajamas turinči ir 29,07 proc kuri m nesin s pajamos sudaro vos 500 Lt (p<0,001); 47,36 proc priemiesči ir 21,05 proc kaimo gyventoj (p<0,001).

Raktiniai žodžiai: maisto sauga, valdymas, savikontrol

6 SUMMARY

Topic: Food safety management in įX” milk processing plant

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Acedemy, Faculty of Veterinary Medicine, Department of Food Safety and Quality, Kaunas, year 2015. Final thesis include 59 pages, 2 table, 25 pictures, use 43 references.

Aim of the thesis: evaluate the management of food safety within a milk processing plant įX”.

Practical part of this job was based on Hazard analysis and critical control points (HACCP) system functioning in milk processing plant įX”. According to the staff survey results gathered from the milk processing plant įX” staff, the knowledge of food safety and quality assurance measures as well as understanding of opportunities of improvement, all have been found and assessed. The results of interviewed users of milk processing plant įX” have also been estimated the company processed milk production quality.

The milk processing plant įX” is found at a low risk in terms of health and safety. The system RVASVT operates within the company. The members of RVASVT represents all elements of food management. According to the data found, 73.47 per cent of employees have an adequate understanding of the food safety and its quality as they are mandatorily introduced with the regulations once employed and also annually trained. Nevertheless, the motivation of the staff is insufficient. According to the users reviews, the quality of products has the best appreciation and the company , įX” takes the highest position in terms of quality. 36,8 per cent of women and 32,1 per cent of men have rated the company with the best scores. It was found that 39,14 per cent of users takes quality aspect into account when choosing specific product. However, 47,04 per cent of them do not know and 28,29 per cent do not understand what the HACCP system is and what is the need of the food safety and quality management systems. The frequency of milk products use is influenced by the users’ age, a social class, a level of income and a residence. It was found that 46,15 per cent of the users at the age of 36-50 consume milk products every day, 28,95 per cento of 18-25 year olds take milk products occasionally (p<0,001). 44,25 per cent of the employed respondents consume milk products every day and 21,52 per cent of students take milk products occasionally (p<0,001), 51,85 per cent have income above 3001 Lt. consume milk products every day and 29,07 per cent have monthly income 500 Lt. and less take milk products occasionally (p<0,001), 47,36 per cent living in a suburb consume milk products every day and 21,05 per cent living in a countryside take milk products occasionally.

Key words: food safety, management, self-regulation.

7 VADAS

Maisto sektorius yra didžiausias Europos, taip pat ir Lietuvos, ekonominis sektorius, tačiau maistas n ra tik „dar viena kio šakaį. Maistas tenkina kasdieninius vartotoj poreikius tuo pačiu veikia mus visus, nes maisto kokyb – tai ne tik maistin , energin vert , juslin s savyb s, bet ir jo nekenksmingumas vartotoj sveikatai (maisto sauga) [19]. Maisto kokyb priklauso nuo toki veiksni , kaip realizavimo rinka, finansiniai resursai, gamybos organizavimas, dirbančiojo personalo resursai, skatinimas, ma terialin baz , mon s rengimai, mechanizavimas, automatizavimas, šiuolaikiniai informacijos apdorojimo metodai, reikalavim produkcijos kokybei didinimas. Maisto sauga yra vienu iš svarbiausi maisto kokyb s rodikli .

Lietuvoje pieno pramon yra viena iš svarbiausi maisto pramon s šak . 2013 m. pieno pramon s gamini gamyba sudar per ketvirtadal visos maisto ir g rim pramon s gamybos, o pieno gamini eksportas – apie trečdal viso maisto ir g rim pramon s eksporto [40].

Lietuvos pieno pramon s lyderiai nuolat viešai kartoja, kad didžiausias j siekis – gaminti kuo daugiau aukštos prid tin s vert s produkt . moni vadovai ir specialistai pripaž sta novatorišk gamini k rimo svarbą, tod l investuoja mokslinius tyrimus ir eksperimentinę pl trą, o diegiant inovacijas siekia užtikrinti produkt kokybę, atsižvelgdami tai, kad visuomen s poreikiai nuolat keičiasi ir did ja. Maisto saugos standart taikymas pagerina ir sustiprina rinkai tiekiamo maisto saugą, o vadybos sistemos sertifikavimas atitinkančio standarto atitikčiai demonstruoja suinteresuotoms šalims organizacijos pasiekimus maisto saugos valdymo ir vadybos srityje [25].

Taigi maisto sauga yra daugialyp ir plati sąvoka siejama su šiuolaikin mis kokyb s valdymo sistemomis ir specifin mis maisto saugos valdymo ir užtikrinimo sistemomis. Šiuo metu plačiausiai analizuojama maisto saugos valdymo ir užtikrinimo sistema yra rizikos veiksni analiz s svarbi valdymo tašk (RVASVT) bei maisto mon se taikoma geros higienos praktikos taisykli (GHPT) programa. RVASVT tikslas – užkirsti kelią rizikos veiksni atsiradimui, išplitimui (mikrobiologini , chemini ) ar patekimui (fizini veiksni ) gaminamą produktą ir užtikrinti, kad pagamintas produktas nekelt rizikos sveikatai biologiniu, cheminiu ar fiziniu keliu [37].

Tod l darbo tikslas: vertinti maisto saugos valdymą X pieno perdirbimo mon je.

Darbo uždaviniai:

1. vertinti X pieno mon je taikomą rizikos veiksni analiz s ir svarbi j valdymo tašk (RVASVT) sistemą.

2. Vadovaujantis apklausos rezultatais vertinti pieno perdirbimo mon s darbuotoj žinias apie maisto saugos ir k okyb s užtikrinimo priemones taikomas mon je.

3. Vadovaujantis apklausos rezultatais vertinti vartotoj nuomonę apie X pieno perdirbimo

mon s gaminamos produkcijos kokybę.

8 1. LITERAT ROS APŽVALGA

1.1 Bendroji maisto saugos ir kokyb s samprata

Saugus maistas yra viena iš pagrindini vartotoj teisi visame pasaulyje, tačiau šiuolaikiniam technikos ir pažangos pasaulyje yra ir ne ypač ger dalyk , d l maisto grandin s globalizacijos nuolat susiduriama su naujais uždaviniais ir pavojais vartotoj sveikatai bei interesams. Maisto saugą užtikrinančią vartotoj apsaugą reglamentuoja LR Maisto statymas, kuriame maisto sauga apibr žiama kaip teis s akt nustatyt maisto ir jo tvarkymo reikalavim visuma, siekiant užtikrinanti, kad vartojant maistą prastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagr stai numatyti vartojimo sąlygomis, skaitant ir ilgalaik vartojimą, nebus jokios rizikos vartotoj sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesn negu ta, kuri teis s aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotoj apsaugos lyg [19].

Maisto sauga neatsiejama nuo kokyb s, nes maisto sauga – vienas svarbiausi bet kurio maisto produkto kokyb s rodiklis. Kiti rodikliai (juslin s savyb s, estetika, prieinamumas ir pan.) yra svarb s vartotojui renkantis produktą, tačiau n ra lemiami produkto atsiradimui rinkoje.

Tikriausiai nepirksime ir nevartosime maisto produkto, jei mums kils tarimas, kad jis yra nesaugus ir gali b ti kenksmingas sveikatai [1].

Iš esm s kokyb suvokiama subjektyviai, nes n ra mat , kurie pad t nustatyti kokybiškumo lyg . Moksliniuose leidiniuose pateikiama daug kokyb s termino formuluoči , tačiau vienintelio visuotinai pripažinto, neginčijamo ir aiškiai apibr žiančio šią sąvoką n ra. Gera, priimtina kokyb yra tada, kai ji atitinka vartotojo l kesčius, tačiau jei l kesčiai nereal s, tada technologiškai j ne manoma pasiekti, o vartotojo poži riu kokyb vertinama blogai, net jei objektyviai vertinant produktas yra aukščiausios kokyb s. J. Juran kokybę apibr žia kaip tinkamumą vartoti, Ph. Crosby kaip atitikt reikalavimams, tačiau analizuodami šio žodžio prasmę matome, kad ji nevienareikšm , subjektyvi sąvoka, kiekvienas individas gali tur ti savą kokyb s apibr žimą. Produkto savyb s, kurios gali b ti išmatuotos ir kiekybiškai išreikštos vadinamos – kokyb s reikalavimais, šiais reikalavimais vertinama, kokiu konkrečiu laipsniu produkcija gali tenkinti konkrečius poreikius, tuomet yra galimyb orientuojantis juos, gyvendinti priemones kokybei gerinti [6].

Plečiantis prekybai maisto produktais did ja konkurencingumas, gamyba dažnai vyksta

vienoje šalyje, o produktai parduodami plačioj pasaulin j rinkoj, tod l atsiranda vis didesnis

poreikis vienaip ar kitaip patobulinti produktą, tai galima padaryti pavyzdžiui, prailginant vartojimo

laiką. Siekiant prailginti produkto vartojimo laiką, j gali b ti dedami konservantai, ilginantys

maisto produkto vartojimo laiką ir saugantys nuo toksikoinfekcik pavojaus, tačiau maisto priedai

ir chemin s medžiagos, patekusios produktus vairiuose gamybos etapuose kelia pavoj sveikatai,

9 tod l atsiranda kontrol s b tinyb . Vyriausyb privalo užtikrinti saugaus ir kokybiško maisto tiekimą gyventojams naudodama statymus ir rekomendacijas. Maisto saugos užtikrinimas yra vairi ištekli ir strategij panaudojimas, siekiant užtikrinti, kad visi maisto produktai b t tinkamai paruošti, konservuoti, saugomi ir, kad jie yra saug s vartoti. Efektyviausiai maisto sauga užtikrinama, jei ja r pinamasi visuose gamybos grandin s etapuose, pradedant nuo lauko ir baigiant maisto produkto kelione ant vartotojo stalo [13].

1.2 ES politika maisto saugos klausimais

Svarbiausias Europos Sąjungos maisto saugos politikos uždavinys – užtikrinti kuo geresnę žmoni sveikatos ir vartotoj interes (kiek jie susiję su maistu) apsaugą ir laisvą saugi ir kokybišk produkt apyvartą vidaus rinkoje ir su trečiosiomis šalimis. Šiems tikslams gyvendinti pasitelkiamas integruotas metodas „nuo lauko iki staloį, taigi priemoni maisto saugai užtikrinti turi b ti imamasi visuose maisto grandin s etapuose: ir maistui skirt augal ir gyv n auginimo, maistui skirt gyv n pašar gamybos, maisto produkt gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, ir maisto produkto tiekimo galutiniam vartotojui [24].

ES maisto strategiją sudaro trys pagrindiniai elementai:



išsam s maisto ir pašar saugos bei maisto higienos teis s aktai,



patikimos mokslin s rekomendacijos, kuriomis galima gr sti sprendimus,



teis s akt gyvendinimas ir kontrol .

ES maisto saugos strategija taikoma saugaus maisto, gyv n sveikatos ir gerov s bei augal sveikatos sritims. Užtikrina, kad maisto produktai net kertant ES vidaus sienas gal t b ti atsekami nuo kio iki stalo nevaržant prekybos ir sudarant sąlygas rinktis vair maistą.

Siekiant vienodai užtikrinti maisto saugą visose Europos Sąjungos valstyb se nar se 2002 m.

sausio 28 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirt teis s akt bendruosius principus ir reikalavimus, steigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias proced ras.

ES maisto saugos politika siekiama užtikrinti, kad maistas ir pašarai b t saug s ir maistingi, gyv n sveikatos, gerov s ir augal apsaugos lygis b t aukštas ir b t teikiama pakankamai skaidrios informacijos apie maisto produkt kilmę, sud t , ženklinimą ir vartojimą.

ES teis s aktus rengia trys pagrindin s institucijos:



Europos Parlamentas , kuris atstovauja ES piliečiams ir yra j tiesiogiai renkamas;



Europos Sąjungos Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstyb ms nar ms; jai rotacijos principu pirmininkauja valstyb s nar s;



Europos Komisija , kuri atstovauja visos Europos Sąjungos interesams.

10 Esminiai institucij veiklos principai: Komisija si lo naujus teis s aktus, Parlamentas ir Taryba juos priima, valstyb s nar s ir Komisija juos gyvendina, Komisija dar ir priži ri, kad teis s akt b t tinkamai laikomasi ir kad jie b t tinkamai gyvendinami [40].

ES maisto saugos ir kokyb s vadybos principai apimantys visus maisto gamybos etapus, skaitant pašar ir maisto žaliav gamybą, maisto perdirbimą, laikymą, transportavimą ir mažmeninę prekybą, skirti vesti integruotą poži r „nuo lauko iki staloį yra išd styti ES veiksm programos dokumente – Maisto saugos baltojoje knygoje („White Papero on food safetyį) bei reglamente EB 178/2002. Laikantis integruoto poži rio „nuo lauko iki staloį taikomi principai:

skaidrumas, rizikos analiz ir prevencija, vartotoj interes apsauga ir nevaržoma prekyba saugiais ir kokybiškais produktais vidaus rinkoje ir su trečiosiomis šalimis.

Svarbiausia Europos maisto saugos politikos staiga – Europos maisto saugos tarnyba (EMST). Ji teikia mokslinius ir techninius patarimus, kuriais grindžiama ES politika ir maisto saugą reglamentuojantys teis s aktai, kita EMST funkcija – iš anksto sp ti apie sveikatai gr smę keliant maistą ir informuoti visuomenę maisto saugos klausimais. EMST užduotys apima maisto ir pašar saugos, mitybos, gyv n sveikatos ir gerov s, augal apsaugos ir augal sveikatos sritis. Ši organizacija apibendrina mokslines nuomones d l maisto pried , pesticid naudojimo, nanotechnologij , gyv n klonavimo, genetiškai modifikuot organizm ir kitais aktualiais klausimais. 2003 m. gruod tarnyba perkelta iš patalp Briuselyje nuolatinę b stinę Parmoje (Italija) [32].

Šiuo metu Europos Sąjungoje pasiektas aukščiausias maisto saugos lygis ir veiksmingai suvaldyti su maistu susiję incidentai visuomen s sveikatos ir ekonominio poveikio poži riu, prad ta intensyviau bendradarbiauti maisto saugos srityje ir visos Europos mastu veikia tinklai, per kuriuos keičiamasi moksline informacija ir koordinuojama informacin veikla, kad prireikus b t galima sparčiai reaguoti bet kokias ekstremalias situacijas [8].

Aukštas maisto saugos lygis yra b tinas ne tik siekiant užtikrinti visuomen s sveikatą, bet ir išsaugoti vartotoj pasitik jimą gamintojais ir kontroliuojančiomis institucijomis, Lietuvai stojus ES, b tina užtikrinti tok pat maisto saugos, visuomen s bei gyv n sveikatos ir gerov s lyg , koks dabartiniu metu yra ES šalyse. ES vartotojas tikisi, jog maistas, kuriuo jis maitinasi, ir ateityje bus saugus, kokybiškas, visavertis ir pasižym s asortimento gausa bei atitiks mitybos reikalavimus.

Lietuvai maisto saugos klausimais Europoje atstovauja Valstybin maisto ir veterinarijos

tarnyba, kuri palaiko nuolatinius glaudžius ryšius su Europos Komisija ir Europos maisto saugos

tarnyba [32].

11 1.3 Maisto saugos nacionalin politika

Maisto saugos teis s akt leidybą Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausyb , ministerijos bei Vyriausyb s staigos. Ministrai ir Vyriausyb s staig vadovai leidžia sakymus pagal atitinkamos ministerijos ar Vyriausyb s staigos kompetenciją maisto tvarkymo srityje, kurią reglamentuoja LR Maisto statymas.

Pagrindiniai maisto saugą Lietuvoje reglamentuojantys teis s aktai:

Pagrindinis maistui skirtas nacionalinis teis s aktas yra Lietuvos Respublikos maisto statymas, kuriame maisto saugai yra skirtas 4 straipsnis "Pagrindiniai maisto saugos, kokyb s ir tvarkymo reikalavimai" [19].

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 , nustatantis maistui skirt teis s akt bendruosius principus ir reikalavimus, steigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias proced ras.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 – Maisto higienos reikalavimai kio subjektams, tvarkantiems maistą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr . 853/2004, nustatantis konkrečius gyv nin s kilm s maisto produkt higienos reikalavimus.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 d l oficialios kontrol s, kuri atliekama siekia nt užtikrinti, kad b t vertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojanči teis s akt , gyv n sveikatos ir gerov s taisykli

Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1998 m. rugs jo 24 d. nutarimas Nr.1150 „D l valstybini kontrol s institucij atliekam patikrinim į (Žin., 1998, Nr. 85-2373).

Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higienaį (Žin., 2005, Nr. 110-4023; 2008, Nr.

119-4522; 2010, Nr. 142-7310).

Lietuvos higienos norma HN 54:2003 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršal ir pest icid likuči koncentracijosį.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, gyvendindama tarptautini dokument nuostatas bei vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo, Visuomen s sveikatos prieži ros statymo, Visuomen s sveikatos steb senos statymo, Maisto statymo, Geriamojo vandens statymo ir kit teis s akt nuostatas, vykdo l tini neinfekcini lig profilaktiką, gyvendina sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventoj sergamumo mažinimo ir maisto saugos politiką [20].

Remiantis 2007 m. atlikto gyventoj mitybos tyrimo duomenys galima teigti, kad Lietuvos

gyventoj mityba vis dar n ra palanki sveikatai: maisto racione stebimas riebal perteklius

12 (riebalin s kilm s kalorijos sudaro net 39 proc. viso raciono energin s vert s); paprast j angliavandeni (cukraus, krakmolo) perteklius; nepakankamai vartojama vaisi ir daržovi , žuv ir j produkt ; per daug vartojama riebal ir cukraus turinči produkt . Lyginant su ankstesni tyrim duomenimis, s tebimos nežymios mitybos ger jimo tendencijos: gyventojai mažiau vartoja m sos ir riebal , nežymiai daugiau žuv ir j produkt , nors tai b dinga ne vis amžiaus grupi respondentams. Sumaž jo gyv nini riebal vartojimas, didžioji dalis gyventoj maistui gaminti vartoja augalin aliej . Tačiau tik trečdalis tirt j asmen šviežias daržoves valgo tik 1-2 kartus per savaitę (rekomenduojama valgyti kasdien po 3-5 porcijas arba 400 g.); stebimas gana nedidelis gr dini produkt vartojimas – kasdien gr dinius produktus valgo tik apie pus respondent , tod l gaunama per mažai skaidulini medžiag ; apie 60 proc. respondent papildomai s do jau pagamintus patiekalus, tuo gaudami sveikatai nepalank natrio pertekli . Gana daug Lietuvos vyr ir moter (atitinkamai 9,6 proc. ir 14,5 proc.) yra nutukę [43].

Lietuvos Respublikos maisto statymas nustat ministerij ir kit institucij kompetenciją šalies maisto politikos formavimo, gyvendinimo ir kontrol s srityse, tačiau pačios ministerijos bei kitos staigos ir nevyriausybin s organizacijos nepakankamai bendradarbiauja spręsdamos aktualias maisto kokyb s ir saugos problemas.

Lietuvoje moksliškai pagr stus bei rizikos žmogaus sveikatai vertinimu paremtus maisto saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerij a ir jai pavaldžios institucijos. Už maisto produkt privalom j reikalavim rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir j parvirtinimą atsakinga Žem s kio ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis bei Vyriausyb s institucija Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba. Tam, kad mityba b t subalansuota ir visavert , gyventojai, maisto gamintojai bei maitinimo organizatoriai turi laikytis sveikos mitybos rekomendacij , kad mityba b t palanki sveikatai, ji turi atitikti sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas rekomenduojamas paros maistini medžiag ir energijos normas.

Vartotojai vis labiau domisi maisto produkt sauga ir kokybe, tačiau lyginant su kitomis ES šalimis per mažai gaminama ir vartojama sveikos mitybos reikalavimus atitinkanči maisto produkt . D l nepakankamo finansavimo vangi maisto ir mitybos mokslo tyrim pl tra bei neskiriam a pakankamai l š sveikai ir saugiai mitybai propaguoti [32].

Lietuvoje, kaip i r visose ES šalyse, maisto sauga ir vartotoj apsauga yra vienas svarbiausi

veiklos prioritet . Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti vis maisto

perdir bimo moni , tiekianči bendrąją ES rinką, atitikt ES reikalavimams, o eksportuojant

trečiąsias šalis ir ši šali specialiesiems reikalavimams [3].

13 1.3.1 Pieno produkt gamybos valstybin kontrol

Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra Lietuvos Respublikos Vyriausyb s staiga, dalyvaujanti formuojant valstyb s politiką maisto ir pašar saugos, kokyb s, ženklinimo, informacijos apie prekes ( skaitant kain nurodymą), teikimo ir kit privalom j reikalavim laikymosi maisto, šalutini gyv nini produkt , pašar , pašar pried , veterinarini vaist ir veterinarini priemoni tvarkymo, gyv n sveikatos ir gerov s, bendr žmon ms ir gyv nams užkrečiam j lig , vartotoj teisi apsaugos maisto ir su maistu susijusi paslaug teikimo s rityse ir šią politiką gyvendina [41].

Maisto mon s valstybin kontrol atliekama vadovaujantis teritorin s VMVT viršininko patvirtintu valstybiniu veterinarin s kontrol s planu, parengtu vadovaujantis kokyb s sistemos programa.

Pieno produkt gamybos, pakavimo, sand liavimo proces mon se tikrinimo dažnumas gali b ti keičiamas vertinus rizikos laipsn , atsižvelgiant mon s patikrinimo rezultatus ir kontroliuojant nustatyt tr kum šalinimą, savikontrol s lyg mon je, vartotoj skund dažnumą ir kitus pateiktus kriterijus.

moni kontrolę reglamentuoja teis s aktai, tikrinimo metu teritorin s VMVT pareig nai privalo tikrinti monę patenkančias žaliavas, gamybos procesą, pagamint produkt sud ties, kokyb s ir saugos rodikli laboratorinę kontrolę, ženklinimą, sand liavimą, realizaciją bei mon s savikontrol s sistemos funkcionavimą.

Patikrinimo metu vertinamas ankstesniais tikrinimais nustatyt tr kum pašalinimo plano vykdymas, savikontrol s programose numatyt svarbi valdymo tašk kontrol s užtikrinimas, žaliav , naudojam produkt gamybai, ir gaminamos produkcijos atitikimas gamintojo deklaruojamiems rodikliams ir teis s aktams, gamini gamybos, laikymo ir realizavimo sąlyg , kurios nurodytos gamintojo bei konkreči maisto produkt reikalavimuose, užtikrinimas, gamybinio broko ir šalutini gyv nini produkt (toliau – ŠGP) tvarkymas.

Atliekamas dokument tikrinimas ir laboratorini tyrim rezultat atitikimas reikalavimams.

Vykdant dokument tikrinimą tikrinami mon je esantys tyrim planai. vertinamas pagal tyrim planus atliekam žaliav , technologinio proceso, sanitarijos, gatavo gaminio mikrobiologini laboratorini tyrim , kokyb s tyrim duomen , akredituot laboratorij tyrim protokol rezultat atitikimas reikalavimams. Taip pat tikrin ami rašai žurnaluose ir atlikus tikrinimą pasirašoma juose.

Gamini m giniai laboratoriniams tyrimams atrenkami pagal LST EN ISO

707:2008/P2009„Pienas ir pieno gaminiai. M gini mimo nurodymai, atsižvelgiant pagamint

gamini gamyb (partij ) skaiči ir kiekius (kilogramai, tonos), asortimentą, remiantis LST ISO

14 8197:1997 „Pienas ir pieno produktai. mini atranka. Kontrol pagal kiekybin požym į, LST ISO 5538:2004 „Pienas ir pieno produktai. mini atranka. Kontrol pagal alternatyv j požym į.

Pagaminti gaminiai turi atitikti reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus (EB) Nr. 2073/ 2005 ir Lietuvos higienos normą HN 26:2006 „Maisto produkt mikrobiologiniai kriterijaiį, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. sakymu Nr. V-168; Lietuvos higienos normą HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršal ir pesticid likuči koncentracijosį, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugs jo 15 d. sakymu Nr. V-884; Lietuvos higienos normą HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedaiį (negalioja) patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 24 d. sakymu Nr. V-285. Gaminiai, skirti eksportui Rusiją, turi atitikti ir kit Muito Sąjungos normini akt nuostatas.

Patikrinim kontrol s rezultatai surašomi pieno perdirbimo mon s patikrinimo akte.

Patikrinimo metu nustačius pažeidimus, pažeid jas iškviečiamas teritorinę VMVT, kur sprendžiama d l priemoni taikymo, gamybos sustabdymo ar skiriama nuobauda pagal Administracin teis s pažeidim kodeksą [24].

Pieno sektori sudaro vidutiniškai apie 35.8 t kst. pieno ki dalyvaujanči pieno pardavimo maistui veikloje. 2013 metais padid jo ki turinči pieno aušintuvus ir melžimo rangą skaičius (36.5 proc.), j met pabaigai buvo 11015. 370 pieno ki vykd tiesioginius pieno bei kiuose pagamint pieno produkt pardavimus.

Valstybin s kontrol s duomenimis, pasiektas ypač geras žaliavinio pieno saugos rodiklis – nenustatyta atvej , kad perdirbimo mones b t atvežtas pienas, užterštas inhibitorin mis medžiagomis. Ženkliai pager jo ir pieno kokyb s parametrai – bendras bakterinis užterštumas piene sumaž jo 50 proc., o somatini ląsteli skaičius – 60 proc. Šie duomenys rodo ne tik ger jant karvi sveikatingumą, bet ir augančią pieno gamintoj atsakomybę tiekti švar , nepraskiestą, vairiomis kenksmingomis medžiagomis, veterinarini vaist , konservuojanči ar dezinfekuojanči medžiag likučiais neužterštą pieną [32].

1.4 Maisto saugos rodikliai

Analizuojant maisto saugą ir kokybę b tina atkreipti d mes veiksnius, kurie takoją galutin produktą. Mokslin je literat roje išskiriami mikrobiologin s, chemin s ir fizikin s rizikos veiksniai.

Mikrobiologiniams rizikos veiksniams priskiriami maisto produktus gadinantys

mikroorganiz mai (puvimo, r gimo bakterijos) ir toksinus išskiriantys patogeniniai

mikroorganizmai: bakterijos, parazitai, virusai.

15 Cheminiams rizikos veiksniams priskiriami nat ral s toksinai, derliaus nu mimo ir laikymo metu susidarantys toksinai (mikotoksinai), maisto priedai, t eršalai (sunkieji metalai, nitratai, hormonai, antibiotikai, pesticid likučiai).

Fizikiniams rizikos veiksniams priskiriamos pašalin s medžiagos patekusios produktą su žaliavomis ar gamybos proceso metu (stiklas, plaukai, kenk jai ar j dalys).

Pirminiai pieno kokyb s rodikliai – pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperat ra, skonis, r gštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios ir inhibitorin s (slopinančiosios) medžiagos.

Pieno sud ties rodikliai – riebal ir baltym kiekis piene procentais [27].

Pieno kokyb s rodikliai – bendras bakterinis užterštumas t kst./cm3, somatini ląsteli skaičius t kst./cm3, inhibitorin s (slopinančiosios) medžiagos ir pieno užšalimo temperat ra °C.

Iš anksto išanalizuoti ir numatyti rizikos veiksniai yra tik tinas vartotoj apsaugos ir patikimumo rezultatas. Rizikos veiksniai turi b ti nustatomi kiekvienam produktui/ gamybos etapui.

Rizikos veiksnys (pavojus) yra apib dintas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 dalyje.

K okybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš geros kokyb s pieno žaliavos, o geros kokyb s pieną galima gauti tik iš sveik , maistingais pašarais šeriam karvi , priži rim laikantis higienos reikalavim .

1.4.1 Mikrobiologin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai

Daugumoje pieno produkt yra žaling ir nauding mikroorganizm , naudingi yra tie be kuri gamybos procese negalima apsieiti (pieno r gšties bakterijos – grietin s, s rio, varšk s ir kit raugint pieno produkt gamyboje) arba kurie atlieka apsauginę ir sintezuojamąją funkciją (bifidobakterijos slopina patogenini ir puvimo bakterij dauginimąsi ir normalizuoja žarnyno mikroflorą). Žalingi yra tie, kurie sukelia produkt yras, maistines infekcijas ir apsinuodijimus [22].

Bakterinis pieno užteršimas blogina pieno kokybę ir gali sukelti sunkius susirgimus.

Nepakankama mikrobiologin pieno higiena gali sukelti infekcijas ir padaryti j nuodingu.

Besidaugindamos bakterijos ardo riebalus, baltymus, pakinta pieno kvapas, skonis ir jo kokyb . Bakterijos kurios než sta pasterizacijos sukelia problemas tolesn je pieno produkt gamyboje.

Pienininkyst je ypač svarbios šios trys mikroorganizm grup s: bakterijos, miel s ir pel siai.

Kai vienos ar keli grupi nat rali mikroorganizm piene padaug ja, jie gali sukelti pieno ir pieno produkt ydas. Pagrindiniai pieno užteršimo šaltiniai yra karv s tešmuo, spenio kanalas, oda ir plaukai, pieno fermos oras, pieno indai, melžimo renginiai ir ranga pašarai, pakratai, ap tarnaujantis personalas, mus s [11].

Piene gali b ti patogenini mikroorganizm kuriuos pieną išskiria sergantis gyvulys

(endogeninis pieno užkr timo b das), taip pat jie pieną gali patekti iš užkr stos aplinkos ar

16 apsikr tusio žmogaus (egzogeninis pieno užkr timo b das). Kai suk l jai yra pernešami iš gyvulio žmogui ir atvirkščiai, j sukeltos ligos vadinamos zoonoz mis. Pieno patogenini mikroorganizm , sukelianči zoonozes, pavojingumas skirstomas aukštą, vidutin ir žemą. Didelio pavojingumo grupei priskiriami šie mikroorganizmai: Brucella abortus, Yersinia enterocolitica, Salmonella spp.,

Visi šie mikroorganizmai gali žmones užkr sti ir endogeniniu ir egzogeniniu keliu, išskyrus B.

abortus, kuri plinta tik endogeniškai. Vidutinio pavojingumo zoonozi grupei priskiriamos tos, kurias sukelia Brucella melitensis, Mycobacterium bovis, Coxiella burnetti, Clostridium perfringens

. Mažo pavojingumo grupei priklauso: Leptospira interrogans, Clostridium

Rifto sl nio karštlig , Snukio ir nag liga, Chamidia psitacci, Toxoplazma gondii [31].

Mikrobiologiniai kriterijai apibr žia produkto, maisto produkt partijos arba proceso priimtinumą pagal tai, ar jame n ra arba yra mikroorganizm , arba pagal t mikroorganizm skaiči ir (arba) pagal mikroorganizm toksin (metabolit ) kiek , tenkant mas s, t rio, ploto arba partijos vienetui (-ams) (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005). Gamyboje tikslinga nustatyti mikrobiologinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas proces priimtinumas ir riba, kurią peržengus maisto produktas b t laikomas nepriimtinai užterštu mikroorganizmais, kuriems nustatyti tie kriterijai.

Mikrobiologiniai kriterijai turi b ti naudojami patvirtinant ir tikrinant RVASVT proced ras bei kitas higienos kontrol s priemones. Atsižvelgiant Lietuvos Respublikoje gaminam maisto produkt specifiką bei su maisto produkt vartojimu susijusią riziką visuomen s sveikatai Lietuvos higienos norma HN 26:2006 įMaisto produkt mikrobiologiniai kriterijai”, nustato maisto produkt tvarkymo mikrobiologinius kriterijus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiantiems maisto produkt gamintojams. Higienos normoje išd styti kriterijai papildo 2005 m. lapkričio 15 d.

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 „D l maisto produkt mikrobiologini kriterij į nustatytus maisto produkt tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus. Maisto produkt gamintojai turi užtikrinti, kad maisto produktai gamybos proceso pabaigoje atitikt higienos normoje HN 26:2006 nustatytus mikrobiologinius kriterijus [21].

Mikrobiologiniai rodikliai, traukiami higienos normas, parenkami pagal produkto specifiką,

pieno ir pieno produkt mikrobiologiniai kriterijai pateikiami 1 lentel je, maisto produkt

mikrobiologiniai tyrimai atliekami pagal ga liojančius standartizuotus metodus, standart sąrašas

pateiktas higienos normos HN 26:2006 priede.

17 1 lentel . Pieno ir pieno produkt mikrobiologiniai kriterijai (HN 26:2006)

Maisto produkto pavadinimas Mikroorganizmai M ginio vienet skaičius

Užterštumo riba

n c m M

1. Žalias karvi , ožk ir avi pienas, skirtas tiesiogiai vartoti ir gaminti pieno produktams be šiluminio apdorojimo

Koaguli azę gaminantys stafilokokai (S. aureus)

5 2 500

ksv/ml

2000 ksv/ml

5 0 25 ml neturi b ti 2. Varšk ir varšk s gaminiai, pagaminti

iš žalio pieno Koagulazę gaminantys

stafilokokai (S. aureus)

5 2 10 ksv/g 100 ksv/g Koliformin s bakterijos 5 2 1000

ksv/g

10000 ksv/g 3. Varšk ir varšk s gaminiai, pagaminti

iš pieno, kuris buvo apdorotas termiškai žemesn je temperat roje nei

pasterizuojant

Koagulazę gaminantys stafilokokai (S. aureus)

5 2 10 ksv/g 100 ksv/g Koliformin s bakterijos 5 2 10 ksv/g 100 ksv/g 4. Varšk ir varšk s gaminiai, pagaminti

iš pasterizuoto pieno arba pieno, apdoroto aukštesn je temperat roje nei

pasterizuojant

Koagulazę gaminantys stafilokokai (S. aureus)

5 2 10 ksv/g 100 ksv/g

Dažniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai – L. monocytogenes

M ikroorganizm ar j toksin piene ir pieno produktuose gali b ti b ti tiek, kad jie kelt rizikos vartotoj sveikatai. Mikrobiologiniai kriterijai neturi b ti viršijami visu produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu.

Atsižvelgę konkrečios mon s maisto tvarkymo proceso higienos ypatumus, maisto produkt gamintojai gali i špl sti tikrinam mikroorganizm sąrašą. Lietuvoje galiojančiose pieno ir pieno produkt higienos normose numatyta: bendro bakterij skaičiaus, koliformini bakterij , enteropatogenini mikroorganizm , listerij (Listeria monocytogenes), vaškini bakterij (Bacillus

), p ling infekcij suk l jai (Staphylococcus aureus), pel sini gryb ir mieli skaičiaus kontrol .

Nustatyta, jog piene yra daugiau kaip 200 vairi medžiag , reikaling žmogaus organizmo ląstel ms atsinaujinti ir energijai gauti, taigi pieno produktai naudingi ir reikalingi pilnavertei mitybai. Visuomen je ir mokslin je literat roje gausu vairi nuomoni ir akt apie pieno naudą ir žalą, tačiau, mano manymu kiekvienas asmeniškai tur tume išsirinkti esminius faktus ir nuspręsti, mums re ikalingas pienas ar ne. Nevertinant vis teigiam ir neigiam pieno ir pieno produkt savybi b tina pažym ti, kad vartoti galima tik kokybiškus produktus, nekokybiški, užteršti pieno produktai gali tapti masini dizenterijos protr ki priežastimi [11].

Mi kroorganizmai piene gali b ti sunaikinami arba inaktyvuojami naudojant aukštą

temperat rą, sušaldant arba išdžiovinant. Sunaikinus mikroorganizmus, b tina imtis priemoni ,

užkertanči kelią pakartotinam (antriniam) užteršimui. Jei rizikos veiksnys negali b ti visiškai

18 pašalintas, tai reikia sustabdyti mikrob dauginimąsi ir toksin susidarymą. Mikrob dauginimąsi galima sustabdyti tam tikrais metodais, pvz., išlaikant reikiamą maisto produkto pH, vandens aktyvumą (aw), arba pridedant druskos ar kit konservant . Maisto pakavimo sąlygos (aerobin s, anaerobin s), jo laikymo temperat ra (atšaldymas, sušaldymas) taip pat gali sustabdyti mikroorganizm dauginimąsi [30].

1.4 .2 Chemin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai

Chemin s pieno ir jo produkt taršos pavojus kyla kiekviename pieno išgavimo ir apdorojimo procese (žem s kio ir veterinarijos chemin s medžiagos naudojamos kyje, pašar priedai, augimą skatinančios medžiagos pašaruose, maisto priedai naudojami pieno produktams, pakavimo medžiagos, naudojamos pateikti galutin produktą). RVASVT diegimas suteikia galimybę s kmingai valdyti chemin s taršos riziką, kontrol leidžia užtikrinti pieno ir pieno produkt saugumą visais gamybos laikymo, vežimo, perdirbimo ar mažmenin s prekybos veiklai [10].

Kai kuriais atvejais chemin s medžiagos, priklauso maisto pried grupei ir yra leidžiamos naudoti pieno produkt gamyboje jo konservavimui, skonio stiprinimui, spalvos suteikimui, mitybin s vert s padidinimui ir kt. Kitos chemin s medžiagos naudojamos maisto mon je (tepalai, valikliai, sanitarin s priemon s, dažai, dangos), kuri gali patekti maistą, visi chemikalai turi b ti tikrinami atsižvelgiant naudojimo tikslą, grynumą, sud t , tinkamą ženklinimą. Pridedam maistą ar naudojam gamyboje chemikal kiekis turi b ti kontroliuojamas ir vedama atitinkama dokumentacija. Maisto priedai (pvz., konservantai, nitritai, skonio stiprikliai, maisto dažai) gali b ti paruošti iš anksto ir tinkamai paženklinti ar užkoduoti siekiant išvengti neteisingo j naudojimo be prieži ros.

Kiekvienu atveju che min s medžiagos sukeltas kenksmingas poveikis priklauso nuo jos doz s ir veikimo latentinio periodo. Cheminiai teršalai dažniausiai yra stabil s, kaupiasi aplinkoje, iš ten patenka ir maistą, kiekvienoje mitybos grandin s grandyje chemini medžiag koncentracija sparčiai did ja. Teršal didžiausios leistinos koncentracijos atskiruose maisto produktuose nurodytos ES ir Lietuvos norminiuose aktuose (HN 54:2004). Tačiau vert t nepamiršti, kad jokia maisto produkt kokyb s kontrol nebus efektyvi, jei maisto vartotojas nebus budrus ir aktyvus [29]. Negalima vartoti maisto produkt , kuri galiojimo terminas pasibaigęs, praradusi spalvą ar kitaip tartinai atrodanči .

1.4 .3 Fizikin pieno produkt tarša, rizika žmogaus sveikatai

Pagrindiniai fiziniai rizikos veiksniai pieno produktuose yra svetimk niai (akmenys, kenk jai,

vabzdžiai, valymo rankiai, plaukai, purvas, dažai ir j atplaišos, r dys, tepalai, dulk s, popierius,

papuošalai, kramtoma guma, medžio nuolaužos, ir kt). Fizini rizikos veiksni šaltinis gali b ti

19 žaliavos, vanduo, gamyklos aplinka, rengimai, statybin s medžiagos, asmeniniai daiktai.

Svetimk niai gali pakli ti netyčia arba b ti prid ti tikslingai (sabotažas). Šios medžiagos tampa pavojingomis, kai jos b na maiste tam tikro dydžio ir (arba) formos [27].

Fizini rizikos veiksni valdymui gali b ti naudojamos vairios priemon s: reikalavimai žaliavoms, tiek jo sertifikatai ir garantijos, viet inspekcijos ir pan.

mon je turi b ti vykdoma graužik , pašalini daikt ir lankytoj kontrol , tai priskiriama b tinos moni ir rangos tvarkingumo bei sanitarin s prieži ros programoms, taip pat turi b ti užtinkamas transportavimas, pri mimas, paskirstymas ir saugojimas. Darbuotojai turi b ti apmokyti ir užtektinai patyrę, kad gal t užkirsti kelią fizikiniai taršai atsirasti [3].

Taigi apibendrinant galima teigti, jog saugus maistas – tai toks maistas, kuriame n ra mikrobiologini , chemini , fizini ir kitoki teršal daugiau negu leidžia higienos normos ir standartai.

1.5 Maisto saugos ir kokyb s vadybos sistemos

Svarbiausius maisto kokyb s ir saugos rodiklius reglamentuoja vair s teis s aktai, statymai, higienos normos, privalomieji rodikliai, techniniai reglamentai ir kt. Daugelyje pasaulio valstybi yra priimti statymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys valdymo sistemas, skirtas reguliuoti ir užtikrinti maisto saugą [38]. Aukštas maisto saugos lygis yra b tinas ne tik siekiant užtikrinti visuomen s sveikatą, bet ir išsaugoti vartotoj pasitik jimą gamintojais ir kontroliuojančiomis.

Standartai niekada n ra galutiniai ir išbaigti, kintant ir tobul jant maisto pramonei, standartai ir juos nusakantys kriterijai turi b ti reguliariai perži rimi ir tobulinami. Kiekvienoje mon je veikia vienokia ar kitokia vadybos sistema, apimanti svarbiausius tvarkomos srities (kokyb s, aplinkos apsaugos ir kt.) aspektus. Tokios sistemos padeda patenkinti verslo partneri reikalavimus ir pasiekti norim rezultat , mažina problem atsiradimo riziką [26].

Parengto s Maisto saugos programos praktin s km priklauso nuo tinkamo tam skirt metod ir priemoni panaudojimo. Priemon s – tai Geros higienos praktika (GHP), Geros gamybos praktika (GGP) ir Rizikos veiksni analiz s ir svarbi valdymo tašk sistema (RVASVT), kurios yra tiesiogiai skirtos maisto saugai užtikrinti. Kitos priemon s yra bendresnio pob džio. Tai kokyb s užtikrinimo metodai ir sistemos: ISO 9000 standart serija, ISO 22000, Visuotin kokyb s vadyba (VKV) [3].

Vadovaudamiesi Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higienaį 3 punktu bei 2004

m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 d l maisto

produkt higienos 5 straipsniu, maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą taikydami individualią

20 rizikos veiksni analiz s ir svarbi valdymo tašk (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudojasi šakin mis geros higienos praktikos (GHP) taisykl mis.

Organizacija nor dama diegti kokyb s vadybos sistemą pirmiausia privalo: išskirti su kokyb s vadybos sistema susijusius procesus bei apibr žti j taikymą organizacijoje, identifikuoti proces seką ir j tarpusavio ryšius, nustatyti kriterijus ir metodus, kurie užtikrint rezultatyv proces veikimą bei valdymą, garantuoti proces vykdymui reikaling ištekli gavimą, analizuoti ir kontroliuoti procesus, gerinti atitinkamus veiksmus proces vykdymo etapuose. Išanalizavus organizacijoje vykstančius procesus galima formuoti kokyb s vadybos sistemos projektą [15].

1.5.1 Rizikos veiksni analiz s ir svarbi valdymo tašk sistema

RVASVT (rizikos veiksni analiz s ir svarbi valdymo tašk ) (angl. – HACCP) sistema yra moksliškai pagr sta šiuolaikin maisto saugos užtikrinimo sistema, privaloma visose Europos Sąjungos, daugelyje JAV, Kanados ir kit pasaulio šali maisto mon se. Pirmoji RVASVT sistema buvo sukurta 1960 m. Pilsburio maisto centre. Sistemos pagrindus centras suk r kartu Nacionaline aeronautikos i r erdv s agent ra (NASA), JAV ginkluot j paj g "Natick" ir JAV karini oro paj g laboratorijomis. Šio centro buvo paprašyta pagaminti pirmuosius kosminio maisto produktus skrydžiams kosmosą. Sunkiausia užduotis buvo garantuoti, kad astronautams skirti maisto produktai n ra užteršti patogenin mis bakterijomis ar virusais, toksinais, chemikalais ar pavojingais fiziniais objektais, galinčiais b ti susirgim ar sužeidim priežastimi. vertinus Pilsburio maisto centro turimą praktiką, buvo nuspręsta, kad yra tik vienas b das užtikrinti saugaus maisto gamybą – kaip galima anksčiau prad ti kontroliuoti žaliavas, j tiek jus, gamybos procesą, aplinkos veiksnius ir žmones. Vadovaujantis šiuo poži riu ir buvo sukurta RVASVT sistema maisto saugos ir kokyb s užtikrinimui. Šią sistemą dar galima vadinti prevencine maisto saugos ir kokyb s užtikrinimo sistema, nes tinkamai ją taikant, galima valdyti bet kurią maisto gamybos proceso vietą [36]. Kad b t užtikrinta maisto sauga, šia sistema siekiama kontroliuoti maisto užteršimą mikroorganizmais, chemin mis medžiagomis arba fiziniais teršalais.

RVASVT sistemos tikslas – pasiekti, kad mon je b t vykdoma vidin kontrol , išaiškinami svarb s maisto saugai veiklos etapai ir užtikrinama, kad remiantis RVASVT sistemos principais b t nustatytos, vykdomos, tobulinamos, palaikomos ir perži rimos maisto saugos proced ros:

atliekama rizikos analiz , nustatomi maisto tvarkymo žingsniai, kur maistas gali tapti nesaugus,

steigiami juose svarbieji valdymo taškai, kuriuose turi b ti atliekama nuolatin ar periodiška

saugos steb sena bei valdymas. Visos šios proced ros turi b ti reguliariai perži rimos,

analizuojamos ir, jei reikia, tobulinamos [9].

21 RVASVT sistemos pagrindą sudaro šie septyni principai:

1. Detalizuota gamybos proceso analiz (galima naudoti diagramas).

2. Rizikos veiksni nustatymas ir analiz kiekviename gamybos procese.

3. Svarbi j valdymo tašk nustatymas kiekviename etape, kurio metu kontrol yra b tina siekiant užkirsti kelią rizikos veiksniui, j pašalinant arba sumažinant iki priimtino lygio.

4. Veiksmingas svarbi valdymo tašk prieži ros tvarkos nustatymas ir vykdymas.

5. Korekcini priemoni nustatymas, kuri bus imtasi prieži ros metu pasteb jus, kad SVT nebekontroliuojamas.

6. Korekcini priemoni nustatymas, kuri bus imtasi kai SVT kriterijai viršys kontrol s ribas (produktas taps nesaugus).

7. RVASVT plano tikrinimas atsiadus papildomos informacijos (nauji procesai, rizikos veiksniai ir pan.) [22].

Tyrimai rodo, kad daugiausia išlaid gyvendinant RVASVT sistemą pieno perdirbimo mon se sudaro darbuotoj laikas reikalingas sistemos dokumentacijai, tačiau tinkamai diegus sistemą, sumaž ja technin s ekspertiz s išlaidos, procesai aišk s, tinkamai apibr žti, užtikrinamas atsekamumas ir išlaidos subalansuojamos. RVASVT sistemą galima pritaikyti prie naujos rangos, gamybos proced r ir technologij raidos. Svarbiausias privalumas – sustiprintas geb jimas išlaikyti esamus klientus, teigiami rezultatai pastebimi ne tik pieno perdirbimo sektoriuje, bet ir visur maisto pramon je, iš esm s RVASVT sistemos yra laikomos naudinga maisto verslo operatoriams skirta priemone, kuria siekiama kontroliuoti galimus rizikos veiksnius maisto produktuose [12]. Ne skaitant maisto saugos didinimo, taikant RVASVT galima gauti ir kitokio pob džio didel s naudos, pavyzdžiui, reguliavimo institucijoms yra lengviau atlikti tikrinimus, o taip skatinama tarptautin prekyba, kadangi labiau pasitikima maisto sauga. Greta RVASVT sistemos skirtos maisto saigai užtikrinti mon se taikomi ISO standartai.

1.5.2 ISO 14001

ISO 14001 standarte apibr žiami reikalavimai, keliami aplinkos apsaugos vadybos sistemai ir

leidžiantys organizacijai sukurti ir gyvendinti politiką ir tikslus, kuriuose atsižvelgiama teisinius ir

kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima. Standarte numatomos praktin s priemon s skirtos

kontroliuoti poveik aplinkai ir nuolat gerinti savo aplinkosaugin veiksmingumą, taikoma tiems

aplinkos apsaugos asp ektams, kuriuos organizacija gali valdyti ar daryti taką. mon s vadovyb

patvirtindama, kad atitinka šio standarto reikalavimus parengia savo mon s aplinkosaugos politiką

su aiškiai nustatytais tikslais, veiksm programa ir atitinkama vadybos strukt ra, sipareigoja

reguliariai vykdyti mokymus, aplinkosaugos politika b ti reguliariai perži rima, audituojama ir

22 tobulinama [28].

Pasaulin praktika rodo, kad aplinkos apsaugos vadybos sistema leidžia mon s poveik aplinkai sumažinti net 20-30 procent , labai svarbu, kad ši savanoriška aplinkosaugos priemon yra prieinama daugeliui ne tik gamybos, bet ir kito pob džio mon ms [28].

ISO 14001 standartas remiasi metodika, žinoma kaip „Planuok – Daryk – Tikrink – Veikį (PDTV), j galima pritaikyti ir specifiniams kiekvienos mon s reikalavimams. Daug organizacij valdo savo veiklas taikydamos proces ir j tarpusavio sąveikos sistemą, kuri gali b ti apib dinama kaip „procesinis poži risį. Procesinio poži rio naudojimą skatina ir RVASVT bei ISO 9001.

Kadangi PDTV gali b ti taikomas visiems procesams, šios maisto saugos (RVASVT) ir kokyb s (ISO 9001)metodikos laikomos suderinamomis [39].

PDTV trumpai gali b ti aprašyta taip:

− Planuok: nustatyk tikslus ir procesus, b tinus rezultatams pagal aplinkos apsaugos politiką pasiekti.

− Daryk: gyvendink procesus.

− Tikrink: steb k ir matuok procesus, palygindamas su aplinkos apsaugos politika, tikslais, užduotimis, teisiniais ir kitais reikalavimais, ir pranešk apie rezultatus.

− Veik: imkis veiksm aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumui nuolat gerinti [7].

1.5.3 ISO 9001

Kokyb s vadybos sistemos, atitinkančios ISO 9000 serijos standart reikalavimus, yra visame pasaulyje paplitusi sistema, kuri užtikrina kokyb s politikos siekimą, proced r standartizavimą, neatitikči eliminavimą ir vengimą, koregavimo ir prevencini veiksm sistemą. ISO 9000 s km organizacijoje priklauso nuo motyvavimo, nuostat ir laipsnio, kuriuo standartas tarnauja pagrindiniam organi zacijos tikslui siekti kokyb s [28].

ISO 9001 yra standartas, pateikiantis reikalavimus kokyb s vadybos sistemai, ISO 9001:2008

gyvendina daugiau nei vienas milijonas moni ir organizacij daugiau nei 170 šali . Lietuvoje

ISO 9001 stan dartą yra sidiegę daugiau nei 1800 moni . Šis kokyb s vadybos standartas gali b ti

taikomas visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo j dydžio, nuosavyb s formos, veiklos

pob džio. ISO 9001 tai n ra gaminio standartas – jame n ra specifini gamini ar paslaug

reikalavim – tik kriterijai, taikomi organizacijoje nustatant vartotoj reikalavimus bei l kesčius ir

tiekiant gaminius ir paslaugas, atitinkančius šiuos reikalavimus. Europos verslo praktikoje mon s,

sidiegusios ISO 9001 standartą, traktuojamos kaip solid s ir patikimi partneriai, kurie nesiekia vien

tik trumpalaikio pelno, o orientuojasi ilgalaikius tikslus ir kokybę [15].

23 Šis standartas skirtas maisto tvarkymo mon ms, taip pat mon ms susijusioms su maistu ir apima RVASVT i r tarptautini teis s akt , apibr žianči maisto saugą reikalavimus, tod l puikiai dera ir patobulina RVASVT sistemą. diegus kokyb s sistemą, mon s vidaus tvarka tampa geresn , organizacijos valdymas tampa efektyvesnis. Darbuotojai aiškiau supranta mon s tikslus, procesus, j pareigyb s yra griežtai apibr žtos. Klientai gali labiau pasitik ti gaminamais produktais ir darbo kokybe [6].

1.5.4 ISO 22000

Tarptautinis maisto saugos vadybos standartas ISO 22000 skirtas taikyti bet kokiame su maisto ruošimu susijusiame versle. Standartas nustatys reikalavimus organizacijos maisto saugos vadybos sistemai, kuri tur t b ti labiau sutelkta, nuosekli ir integruota. Pagrindiniai elementai yra interaktyvi komunikacija, sistemin vadyba ir rizikos veiksni valdymas (LST EN ISO 22000:2005).

Standarto pagrindin dalis – RVASVT sistema. ISO 22000 gali b ti taikomas nepaisant kit vadybos sistemos standart , tai reiškia, kad standarto gyvendinimas gali b ti suderintas arba apimti jau egzistuojančios susijusios vadybos sistemos reikalavimus, o organizacijos, kurdamos maisto saugos vadybos sistemą, atitinkančią standarto reikalavimus, gali remtis ir egzistuojančia (-iomis) vadybos sistema (-omis).

Daugelis maisto tvarkymu užsiimančios organizacijos vadybini element gali b ti bendri tiek ISO 9001 tiek ISO 22000 sist emoms. Tokiu b du parodoma, kad organizacija, kuri yra anksčiau s kmingai diegusi ISO 9001 vadybos sistemą gali s kmingai panaudoti joje sukurtus ir s kmingai funkcionuojančius elementus diegiamai ISO 22000 sistemai; - organizacijai, kuri yra diegusi ISO 22000 ir pradeda diegti ISO 9001, atitinkamoms sritims nebus b tina ruošti paralelini proced r ir pan. Tokiu b du yra žymiai palengvinama standartizuot vadybos sistem diegimo problematika maisto tvarkymu u žsiimančiose organizacijose. Analogišk atitikmen galima rasti ir sulyginus tarpusavyje kitas kokyb s vadybos ir maisto saugos užtikrinimo standartizuotas sistemas.

Taip yra d l to, kad jos yra parengtos vadovaujantis tais pačiais visuotin s kokyb s vadybos teorijos principais ir esmin mis nuostatomis [28], [34].

1.5.5 Visuotin kokyb s vadyba (VKV)

Kokyb s vadybos sistemą pakeit didži j Japonijos kompanij kartu su JAV ir Japonijos

mokslininkais inovaciniai ieškojimai, suteikę prioritetą produkt kokybei ir jos moderniai vadybai

[35]. Visuotin kokyb s vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi,

organizacija nuolat tobul ja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotoj poreikius, gerindama

produkt arba paslaug kokybę ir mažindama kaštus [34].

24 Visuotin s kokyb s vadyba yra koncepcija, kad kokyb gali b ti valdoma ir kad tai yra procesas. Šiuos žodžius galima atskirai paaiškinti taip: Visuotin – kokyb apima kiekvieną ir visas veiklas, atliekamas organizacijoje; kokyb – atitiktis reikalavimams (vartotoj poreiki tenkinimas);

vadyba – kokyb gali ir privalo b ti valdoma [33].

Visuotin s kokyb s vadyba yra išskirtinę kokyb s svarbą pabr žianti vadybos teorija (doktrina) ir praktini vadybos priemoni sistema, kurias pasirinkusi organizacija nuolat tobul ja, traukdama kokyb s gerinimo procesus visus darbuotojus ir siekdama visiškai patenkinti išor s ir vidaus vartotoj poreikius bei paiso savo darbuotoj , akcinink , klient , visuomen s interes [28].

Casimir C. Barczyk visuotinę kokyb s vadybą apib dina kaip 18 pagrindini komponent visumą. Patogumo d lei jie pagal prasmę grupuojami 3 esmines nuostatas, 5 didžiuosius principus ir 10 vadybos priemoni (Žr. 1 pav.). Trys esmin s nuostatos yra svarbiausieji visuotin s kokyb s vadybos aspektai. juos turi atsižvelgti pagrindiniai organizacij vadovai. Tod l jie yra vaizduojami, kaip piramid s virš n . Penkis didžiuosius principus gyvendina žmon s iš viduriniojo vadybos lygmens. Vadybos priemon s yra vaizduojamos piramid s apačioje.

1 pav. Visuotin s kokyb s vadybos id jos [35].

Pasak A. Jurkausko (2006) svarbiausi VKV aspektai yra 3 esmin s nuostatos, kuriomis turi vadovautis aukščiausi organizacijos vadovai. Pirmoji nuostata skamba taip – visuotinis vadybos apsisprendimas siekti puikios kokyb s. Be šio apsisprendimo ne manomi jokie kokybiniai pas ikeitimai organizacijoje. Tai pradži pradžia kelyje organizacijos išlikimą. Antroji – apsisprendimas tenkinti vartotoją. Siekiama ne tik patenkinti vartotoją, bet ir viršyti jo l kesčius, t.y. pradžiuginti j . Trečioji – dalyvi vadyba ir galiojimas. Atsakomyb už kokybę turi b ti padalinama tar p vis organizacijos darbuotoj [35].

1.5.6 Kokyb s valdymo priemon s ir metodai

Užtikrinti ilgalaikę gaminio kokybę galima tik tada, kai mon sistemingai gerins proceso

kokybę ir šis kokyb s gerinimo procesas nebus pamirštas net tada, kai mon tur s vartotoj ir

verslo klient pasitik jimą. Tai – nuolatinis procesas, leidžiantis išlikti rinkoje ir išlaikyti lojalius

25 klientus bei pritraukti naujus, norinčius kokybiško produkto. Kokyb s tobulinimui, kontroliavimui ir valdymui gali b ti naudojai vair s metodai, keli iš j aprašomi darbe:

Demingo ciklas – pagr stas nuolatine kokyb s gerinimo koncepcija. Demingo ciklas apima keturis etapus tai planuok, daryk, tikrink ir veik , kuriais turi remtis mones ar organizacijos siekdamos nuolat to bulinti ir priži r ti procesus [26].

Stiprybi silpnybi , galimybi ir gr smi analiz (SSGG), SWOT analiz – atspindi stiprybes (ką organizacija yra paj gi atlikti), silpnybes (ko organizacija negali atlikti), galimybes (potencialiai naudingos sąlygos organizacijai) ir gr smes (potencialiai nenaudingos sąlygos organizacijai). Versle tokios a naliz s atlikimas padeda nustatyti silpnybi poveikio mažinimo b dus, remiantis stipri j pusi išryškinimu. Geriausiu atveju, pranašumai gali atitikti rinkos galimybes, atsirandančias d l konkurent produkt ar paslaug neefektyvumo. Kadangi mon kuria strategin planą ji iš anksto turi numatyti bei nustatyti savo mon s silpnąsias bei stipriąsias vietas, galimybes bei galinčias iškilti gr smes(problemas).Nusistačius šiuos veiksnius mon gali sistemingai pl toti strategin planą [23].

Priežasči -pasekmi diagrama – metodas kur pirmasis pasi l K. Ishikawa. Diagrama primena žuvies skeleto formą, kurios įgalvoje” yra defektai, o įkaulai” rodo galimas problem priežastis. Šis metodas labai naudingas kokyb s problemas sukeliančioms priežastims išaiškinti, padeda generuoti naudingas id jas, nuspręsti, kaip išspręsti šias problemas. Diagrama gali atskleisti ir pad ti išspręsti daugel mon s problem . Dažniausiai ji taikoma analizuojant priežasči ir pasekmi ryšius, perduodant šią informaciją kitiems, palengvinant problemos sprendimą problemos požym susiejant su problemos priežastimi ir sprendimu [26].

Kokyb s funkcijos išskleidimas – padeda vartotojo norus paversti techninius reikalavimus.

Dažnai labai sunku suderinti dar kuriamo ar tobulinamo produkto dizainą ir rinkos konjunkt rą, kartu prasmingai panaudoti informaciją apie vartotoj pasitenkinimą. Kokyb s funkcijos išskleidimas suteikia tokią galimybę, nes čia vartotoj reikalavimai ir norai nuolat vertinami.

Metodologija, pakeičianti vartotoj poreikius kokybin mis savyb mis, nustatanti užbaigto produkto dizaino kokybę ir sistemiškai ją skaidanti atskir komponent kokybę bei valdanti sudedamąsias proceso dalis ir j ryš ; vartotojo l kesčiai komponuojami produkto savybes pradedant projektavimu [33].

Kokyb s namas – tai pirmoji matrica, kuri yra kokyb s funkcijos išskleidimo metodo

pamatas, konkurencingo produkto k rimo priemon , užtikrinanti vartotoj poreiki vertinimą ir j

tvirtinimą kuriant produktą. Kokyb s namą sudaro 6 tarpusavyje susijusios matricos (kiekviena j

paskirtis griežtai apibr žta, taip pat griežtai reglamentuojami ir j tarpusavio ryšiai).

26 Tendencij diagrama – naudojama duomen surinkimo tikslams. Diagrama rodo atliktus matavimus tam tikrais laiko intervalais. Šis grafikas yra daugiau nei vien kontrol s lap duomen vaizdinis parodymas. Pagrindinis tikslas yra pad ti nustatyti ar intervaluose pasitaiko kritini , sukelianči daugiausia problem , moment .

Histograma – grafinis duomen pateikimas, naudojamas kaip vaizdin priemon duomen , gaut , pavyzdžiui, iš tendencij diagramos. Kiekviena kontrol s kategorija yra nurodoma tam tikru stulpeli aukščiu.

Taguči tolerancijos modelis – pagal Taguchi, nuostolis prasideda iškarto prad jus tolti nuo nominaliosios parametro vert s ir did ja kvadratu (parabol ), toks Taguči tolerancijos modelis paremtas nepasiekt specifikacij tiksl ekonomika. Kuo didesn s tolerancijos, tuo produkto tikslumas mažesnis, ir tod l dažnai prarandama pinig , nes produktas negali visiškai gerai patenkinti vartotojo poreikius, kadangi jo charakteristikos dažnai menkesn s negu gaminant produktą, kai tolerancijos mažesn s ir produktas yra tikslesnis. G. Taguchi teigia, kad, nepatenkinus poreiki patiriama tiesiogini ir netiesiogini nuostoli . Šis metodas inžinieriaus kalbą paverčia vadovo ekonomikos kalba [33].

Sklaidos diagrama – paremta regresin s analiz s taikymu ir rezultatas rodomas grafiškai.

Diagrama rodo, kaip vienas kintamasis susijęs su kitu kintamuoju. Ši informacija yra naudinga produkto projektavimui.

Sekos diagrama – sąlyginai paprastas metodas, iliustruojantis nagrin jamą proceso t kmę, rodant proceso vyki seką. Dažnai ši diagrama vadinama į jimo – iš jimo” diagrama, nes parodomas visas darbo procesas nuo pradžios iki galo.

Šeši sigma – Six sigma metodas, prad ta naudoti devintame dešimtmetyje JAV. Sigma yra graikiškos ab c l s raid , naudojama statistikoje, kuri žymi standartin nuokryp . Statistika yra vienas iš pagrindini šios metodikos element , tačiau jis apima daugiau. N ra bendrai sutarto šios metodikos apibr žimo, tačiau šią metodiką, galima b t vertinti trimis pj viais [26].

Par to analiz s metodas – diagrama parodanti, kad apie tik apie 20 proc. vis galim priežasči sukelia net apie 80 proc. problem ; likę 80 proc. priežasči nebeturi tokios didel s takos ir pasireiškia 20 proc. problem ar defekt . Par to diagramos padeda nustatyti pagrindines priežasči , sukelianči daugiausia problem , kategorijas [34].

Taigi vienas iš b d gerinti kokybę yra statistiniai metodai kurie yra gana svarb s siekiant

tobulos kokyb s. Produkt ir paslaug kokyb yra esminis verslo pelningumo veiksnys,

verslininkai, si lantys geresn s kokyb s produktus, užima didesnę rinkos dal ir turi galimybi ją

pl sti, kokyb tiesiogiai gerina investicij efektyvumą ir yra pamatas aukštesnei kainai nustatyti

[28], [34].