KAČIŲ PIOMETRA IR MIKROFLOROS NUSTATYMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Aistė Macaitytė

KAČIŲ PIOMETRA IR MIKROFLOROS NUSTATYMAS

DETERMINATION OF CATS PYOMETRA AND MICROFLORA

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr.Vytuolis Žilaitis

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „“. 1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

Turinys

1.1. Kačių lytinių organų (reprodukcinės sistemos) topografija, anatomija ... 10

1.2. Natūrali naminių gyvūnų reprodukcinės sistemos mikroflora ... 11

1.2.1. Makšties mikroflora ... 11

1.2.2. Mikrofloros patekimas į gimdą ... 11

1.3. Piometra ... 12

1.4. Piometros priežastys, etiologija ir patogenezė ... 12

1.5. Reprodukcinių hormonų vaidmuo ... 13

1.6. Patogeninė reprodukcinės sistemos mikroflora ... 14

1.7. Kai kurių bakterijų poveikis gyvūno organizmui ... 15

1.7.1. Escherichia coli poveikis gyvūno organizmui ... 15

1.7.2. Streptococcus canis poveikis gyvūno organizmui ... 15

1.7.3. Arcanobacterium pyogenes poveikis gyvūno organizmui ... 16

1.7.4. Staphylococcus aureus poveikis gyvūno organizmui ... 16

1.7.5. Pseudomonas aeruginosa poveikis gyvūno organizmui ... 16

1.7.6. Streptococcus zooepidemicus poveikis organizmui ... 17

1.7.7. Clostridium perfringens poveikis organizmui ... 17

1.7.8. Pasteurela multocida poveikis organizmui ... 18

1.7.9. Proteus spp. poveikis organizmui ... 18

1.8. Piometros klinikiniai simptomai ... 18

1.9.1. Laboratoriniai tyrimai... 19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

5.IŠVADOS ... 33

6.REKOMENDACIJOS ... 34

SANTRAUKA

Darbo tema: Kačių piometra ir mikrofloros nustatymas. Tyrimas atliktas x veterinarijos

klinikoje (Kaunas, Lietuva) nuo 2016 metų birželio mėn. iki 2017 metų rugsėjo mėn. Darbo apimtis 38 puslapiai, 2 lentelės, 9 paveikslėliai, 37 literatūros šaltinių.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti kačių piometrą, nustatyti kačių, sergančių piometra gimdos

mikrofloros sudėtį bei palyginti su sveikų kačių makšties lochijų mikroflora.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti sergamumą piometra kačių tarpe.

2. Įvertinti klinikinių požymių pasireiškimo dažnumą sergančioms katėms. 3. Nustatyti kačių piometros mikrofloros sudėtį.

4. Įvertinti piometra sergančių kačių patogeninę mikroflorą lyginant su sveikomis katėmis.

5. Nustatyti ryšį tarp temperatūros per rectum ir sergančių piometra mikrofloros.

Tyrimo metodika. Tiriamajam darbui buvo atrinkta 12 piometra sirgusių ir 12 sveikų kačių.

Piometra buvo diagnozuojama remiantis anamneze, atliktu klinikiniu tyrimu, pilvo ir dubens srities organų echoskopija. Buvo surašomi kačių sirgusių piometra klinikiniai simptomai ir pamatuota temperatūra per rectum. Mikrobiologiniam tyrimui buvo naudotos, kačių sirgusių piometra ovariohisterektomijos metu pašalintos gimdos ir paimti tepinėliai iš sveikų kačių makščių lochijų. Mikrobiologinio tyrimo metu paimti mėginiai buvo sodinami į Petri lėkšteles su mėsos peptono agaru, kraujo agaru. Po 24 – 48 val. ruošti tepinėliai iš išaugusių mikroorganizmų kultūrų ir dažyti Gramo būdu morfologijos įvertinimui. Įvertinus morfologiją buvo atlikti mikroorganizmų kultūrų sodinimai į diferencines terpes mikroorganizmų kultūrų identifikavimui, skaičiuojamos kolonijos.

Rezultatai ir išvados. x veterinarijos klinikoje 2016-2017 metais piometra buvo diagnozuota

6,5 proc. kačių. Daugiausia atvejų diagnozuota gegužės (63 proc.), rugsėjo (38 proc.) ir spalio (39 proc.) mėnesiais, mažiausiai sausio mėnesį (1 proc.).

Karščiavimas, vėmimas, apatiškumas, polidipsija ir poliurija dažniausiai pasireiškė piometra sergančioms katėms nuo 6 iki 8 metų amžiaus grupėje ir rečiausiai nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje.

Kačių sergančių piometra nustatyta mikroflora: Staphylococcus spp. (33 proc.), iš kurių Staphylococcus aureus (13 proc.), Streptococcus spp. (18 proc.), E. coli (15 proc.), Proteus spp. (10 proc.), Truepenella pyogenes (5 proc.), Pseudomona aeruginosa (9 proc.), Clostridium perfringens (3 proc.) ir Pastuerela multocida (2 proc.).

Sergančių ir sveikų kačių išskirtoje mikrofloroje bakterijų rūšinė įvairovė panaši, tačiau tik iš sergančių kačių lochijų išskyrėme Clostridium perfringens ir Pastuerella multocida bakterijas.

Daugiausia bakterijų esant 39,5°C iki 40,0°C temperatūrai per rectum buvo išskirta E. coli (15 proc.), Clostridium perfringens (7 proc.) esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum, Pastuerella multocida (5 proc.) esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum ir mažiausiai (2 proc.), kai temperatūra per rectum 39,5°C - 39,0°C.

Raktiniai žodžiai: Kačių piometra, simptomai, gimdos patogeninė mikroflora, makšties

lochijų mikroflora

SUMMARY

The topic: Determination of cats pyometra and microflora. Researches were carried out in x

clinic of small animals since june of 2016 till september of 2017. Paper volume 38 page, it contains 2 tables, 9 images, used 37 references.

The research objective - analyse pyometra in cats, identify microflora of cats with piometra

and compare to normal microflora of lochias of cats.

Research tasks:

1. To assess morbidity of cats pyometra.

2. To assess frequency of clinical signs of cats pyometra. 3. To identify microflora of cats pyometra.

4. To compare microflora of cats pyometra to normal microflora of lochias of cats.

5. To determine relation between temperature per rectum and patogenic microflora of cats pyometra.

Research methodologies. For the research work were sorted out 12 cats with pyometra and

12 healthy cats. Pyometra was diagnosed by clinical history, physical examination, abdominal ultrasound. The temperature of cats with pyometra was taken per rectum, all clinical signs of cats with pyometra and temperature per rectum were registered. The samples for microbiological research were collected from uterus of cats with pyometra and lochias of vagina of healthy cats. All specimens were inoculated in Petri plates with meat peptone agar, blood agar. After 24-48 hours the bacteria colonies were analyzed and smears from microorganisms were stained by Gram. Stained smears were microscoped to determine morphology of microorganisms. To identify microorganisms species and to count selective agars were used.

Results and concliusions.

Pyometra was detected in 6,5% of all cats who received treatment in clinic in 2016-2017. Mostly pyometra in cats was diagnosed in May (63%), September (38%) and October (39%), rarely

Fever, vomiting, listlessness, polyuria and polydypsia mostly was diagnozed in 6-8 age group of cats with pyometra and rarely in 2-4 age group.

Estimated microflora of cats with pyometra: Staphylococcus spp. (33%), whereof is Staphylococcus aureus (13%), Streptococcus spp. (18%), E. coli (15%), Proteus spp. (10%), Truepenella pyogenes (5%), Pseudomona aeruginosa (9%), Clostridium perfringens (3%) ir Pastuerela multocida (2%).

Isolated microflora from cats with pyometra and healthy cats were quite similar, but only Clostridium perfringens and Pastuerella multocida were isolated from cats with pyometra.

The most bacteria from 39,5°C till 40,0°C temperature per rectum was isolated E. coli (15%), Clostridium perfringens (7%) from 39,0°C till 38,0°C temperature per rectum, Pastuerella multocida (5%) from 39,0°C till 38,0°C temperature per rectum and least (2%), while temperature per rectum was from 39,5°C till 39,0°C.

Key words: Pyometra in cats, clinical symptoms, patogenic microflora of uterus, microflora

SANTRUMPOS

ĮVADAS

Didžioji dalis kačių suserga 5-7 metų amžiaus (vidurkis 7.6 metai, ribose nuo 1 – 20 metų). (26) Piometra tai ūmus arba pūlingas lėtinis kačių gimdos sienelės uždegimas. Jis charakterizuojamas kaip endometriumo hiperplazija su endometriumo liaukų cistine dilatacija (išsiplėtimas) ir pūlingo eksudato kaupimusi gimdos spindyje. (26) Progesteronas įtakoja bakterijų augimą tuščioje (be vaisiaus) gimdoje, leukocitų slopinimą, sumažėjusius gimdos sienelės susitraukimus ir gimdos kaklelio uždarumą, tai palengvina bakterijų augimą gimdoje be vaisiaus. (24) Tai antrinė gimdos infekcija, atsirandanti dėl patelės reprodukcinio trakto hormonų pokyčio. Paprastai tariant piometra tai infekcija gimdoje. (16)

Naminiai gyvūnai lytiniuose takuose turi mikroflorą, kuri susideda iš žalos nekeliančių rūšių ir oportunistinių organizmų, kurie gali būti patogeniški jautriems gyvūnams. (34) Gimdos mikroflora dažnai atspindi makšties mikroflorą proestrus ir estrus stadijose. (23)

Katės makštyje aptiktos tik šios mikroorganizmų rūšys: Staphylococcus sp., Streptococcus sp. (beta ir gama-hemolítikai) ir enterobakterijos, be to, laktobacilos, Corynebacterium sp. ir Bacillus sp. (30) Bakterijų kultūros, kurios iššaukia uždegimą, jautrumą arba morfologines/fiziologines endometriumo anomalijas, patvirtina oportunistinių bakterijų patekimą iš makšties ir gimdos kaklelio į gimdą. (32)

Iš tirtų patelių (kačių ir kalių) sirgusių piometra stebint morfologinius, kultūrinius, biocheminius, antigeninę ir patogenines charakteristikas buvo izoliuota ir identifikuota 41 E. coli padermės (46,06 proc.), 23 Arcanobacterium pyogenes padermės (25,84 proc.), 10 Staphylococcus aureus padermių (11,23 proc.), 7 padermės Ps. Aeruginosa (7,86 proc.), 5 padermės streptococcus zooepidemicus (5,61 proc.), 2 padermės iš Clostridium perfringens (2.24 proc.) ir viena padermė iš Pasteurela multocida (1.12 proc.). (35)

Piometra yra laikoma sunkia ir gyvybei pavojinga būkle, kurią reikia nedelsiant gydyti. Ward Darbo tikslas: Išanalizuoti kačių piometrą ir nustatyti piometra sergančių kačių gimdos mikrofloros sudėtį lyginant su sveikų kačių gimdos mikroflora.

Darbo uždaviniai:

• Įvertinti sergamumą piometra kačių tarpe.

• Įvertinti klinikinių požymių pasireiškimo dažnumą sergančioms katėms. • Nustatyti kačių piometros mikrofloros sudėtį.

• Įvertinti piometra sergančių kačių patogeninę mikroflorą lyginant su sveikomis katėmis.

• Nustatyti ryšį tarp temperatūros per rectum ir sergančių piometra mikrofloros.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kačių lytinių organų (reprodukcinės sistemos) topografija, anatomija

Reprodukcijos sistema dalyvauja rūšies išsaugojime. (30)

Šią sistemą sudaro: lytinės lūpos (Vulva), makštis (Vagina), gimdos kaklelis (Cervix uteri), gimda (Uterus), poriniai kiaušintakiai (Tuba uterina), kiaušidės (Ovarium) ir pieno liauka (glandulae mammariae). (14,15,28)

Kiaušidės (Ovarium) yra dorzalineje pilvo ląstos dalyje, kaudaliai inksto, ties trečiu (L3) ir ketvirtu (L4) juosmens slanksteliu (9) žirnio dydžio. (15) Jos atsakingos už kiaušialąsčių gamybą ir moteriškuosius hormonus, t. y. estrogeną ir progesteroną. (35) Kiaušintakiai nunešdami kiaušialąstę į gimdą, ją sujungia su kiaušidėmis. (9,10)

Gimda tai raumeningas (9,10) , vamzdinis “Y” formos organas ( 33), kuriame nėštumo metu embrionas/vaisius gauna išlaikymą ir aprūpinimą maisto medžiagomis visą nėštumo laikotarpį. Ne nėštumo metu gimda guli dubens ir pilvo ląstose, dėl raumeninio audinio elastingumo, nėštumo periodu vaisiaus svoris ją priverčia padidėti. (9)

1.pav. Katės gimda. Uterus — gimda; Ovary — kiaušidės. Ernest Ward

Pas sveiką gyvūną gimdos kaklelis (Cervix uteri) atsiveria tik estrus stadijoje (priima patiną) arba gimdymo metu (9,10), tokiu būdu apsaugodamas vaisių nuo infekcijų ir sujungdamas gimdą su makštimi (Vagina). (33) Makšties prieangio dugne (Vestibule) atsiveria šlaplė (Uretra) taip pažymėdama makšties pradžią . (9) Gimdos kaklelis atlieka barjero funkciją. (15)

Vulva tai išoriniai vartai saugomi poros vertikalių lytinių lūpų sudarytų iš skersaruožių raumenų. Išorinės lytinės lūpos yra tiesiai po išange. ( 9)

Pieno liauka (glandulae mammariae) nėštumo metu padidėja ir likus kelioms dienoms iki gimdymo gamina pieną estrogenų, progesterono ir prolaktino hormonų dėka. (10)

1.2. Natūrali naminių gyvūnų reprodukcinės sistemos mikroflora

1.2.1. Makšties mikroflora

Natūralią makšties mikroflorą sudaro šie mikrooganizmai: Aerobai: Staphylococcus koaguliazės reakcija neigiama, Streptococcus canis, Escherichia coli, Corynebacterium sp. Taip pat aptinkami ir anaerobai: Staphylococcus intermedius, Staphylococcus epidermidis, Streptococcus canis, Streptococcus viridans, Streptococcus zooepidemicus, Escherichia coli, Enterobacter spp., Pasteurella spp., Klebsiella spp., Proteus spp., Moraxella spp., Micrococcus spp., Neisseria spp., Flavobacterium spp., Corynebacterium spp., Pseudomonas spp., Mycoplasma spp., Ureaplasma spp. Tačiau katės makštyje aptiktos tik šios mikroorganizmų rūšys: Staphylococcus sp., Streptococcus sp. (beta ir gama-hemolítikai) ir enterobakterijos, be to, laktobacilos, Corynebacterium sp. ir Bacillus sp. (30) Bakterijų kultūros, kurios iššaukia uždegimą, jautrumą arba morfologines/fiziologines endometriumo anomalijas, patvirtina oportunistinių bakterijų patekimą iš makšties ir gimdos kaklelio į gimdą. (32)

1.2.2. Mikrofloros patekimas į gimdą

Naminiai gyvūnai lytiniuose takuose turi mikroflorą, kuri susideda iš žalos nekeliančių rūšių ir oportunistinių organizmų, kurie gali būti patogeniški jautriems gyvūnams. (1) Gimdos kaklelis, kuris yra barjeras tarp gimdos ir makšties paprastai yra uždaras ir saugo gimdą nuo mikroorganizmų. Tačiau estrus stadijoje jis atsipalaiduoja ir atsidaro tam, kad sperma galėtų patekti į gimdą. (24) Tokiu būdu bakterijos lengvai gali patekti iš makšties iš gimdą. Jeigu gimdos būsena yra normali, bakterijoms nebus palankių sąlygų vystytis. Tačiau jeigu gimdoje yra cistų, gimdos sienelė sustorėjusi, bakterijoms atsiranda palankios sąlygos daugintis. Be to gimdos raumenys dėl sustorėjusios sienelės ir progesterono veikimo nebegali tinkamai susitraukinėti, todėl patekusios bakterijos nepašalinamos. (24,33) Veisimas ir vaisiaus atvedimas taip pat yra svarbūs būdai bakterijai patekti į gimdą. Kai kurių veterinarinių procedūrų metu bakterija gali būti įnešama į gimdą, pavyzdžiui, apvaisinimas, embriono perkėlimas, gimdos biopsija arba tepinėlio paėmimas, medikamentų infuzija. Konformacinės anomalijos tokios kaip pneumovagina, urovagina, gimdos

kaklelio pažeidimai, palengvina bakterijos patekimą į gimdą, bet tinkamai funkcionuojantis vulvovaginalinis susiglaudimas tarnauja kaip barjeras nuo didėjančio bakterinio užterštumo. (34)

1.3. Piometra

Tai antrinė infekcija, pasireiškianti dėl patelės hormoninių pokyčių reprodukciniame trakte. (33) Ši infekcija gali būti uždara (pūliai negali ištekėti, dėl užsidariusio gimdos kaklelio) ir atvira (pūliai išteka iš makšties). (1,16,29)

1.4. Piometros priežastys, etiologija ir patogenezė

Didžioji dalis kačių suserga 5-7 metų amžiaus (vidurkis 7.6 metai, ribose nuo 1 – 20 metų) (24). Apie piometros paplitimą kačių tarpe informacijos yra gana mažai ir yra laikoma, jog piometra visgi dažniau pasireiškia kalėms. (1) Taip yra dėl dviejų priežasčių: paprastai katėms ovariohisterektomija atliekama dar jauname amžiuje nepageidaujamam nėštumui bei rujos simptomams išvengti, taip pat kačių gimda yra rečiau veikiama žalingo progesterono poveikio, kadangi ovuliacijai įvykti reikalingas lytinis aktas arba hormoninė indukcija. Piometros pasireiškimo tikimybė auga kartu su amžiumi bei su egzogenininių progestogenų vartojimu. (32)

Anksčiau buvo manoma, jog piometros pasireiškimas kačių tarpe nėra priklausomas nuo veislės. Tačiau atliktų tyrimų metu Švedijoje, buvo nusatyta, jog rytietiškų veislių katės yra labiau linkusios susirgti piometra, ypač sfinksų veislės katės. Taip pat veislės predispozicija piometrai yra stebima šių veislių katėms: Sibiro, Oceloto, Korato, Siamo, Bengalijos, Meino meškėno ir Birmos. (24)

Katės yra klasifikuojamos kaip sezoniškai poliestriniai gyvūnai, oestrus stadija prasideda pavasarį ir ankstyvą rudenį su sezonine anoestrus stadija žiemą. (24,31) Tai reiškia, jog per veisimosi sezoną ji turės keletą oestrus ciklų ir ilgą anestrus ciklą tamsiausiais mėnesiais . (31) Katės lytinį ciklą sudaro priešrujis (proestrus), tikroji ruja (estrus), porujis (diestrus) ir ramybės fazė (anestrus). Skirtingai nuo kalių, dėl sezoniško poliestrinio ciklo ir refleksinės ovuliacijos įsiterpia dar viena fazė – tarprujis (interestrus). (31)

Po estrus stadijos ar ovuliacijos progesterono lygis padidėjęs išlieka keletą savaičių, stimuliuodamas gimdos gleivinės susitraukimus ruošdamas nėštumui. Jei apvaisinimas neįvyksta kelis kartus, uždegimas toliau didėja, kol gimdoje susidaro cistos. Ši būklė vadinama cistine

endometriumo hiperplazija. Dažniausiai cistinė endometriumo hiperplazija veda į gimdos uždegimą - piometrą. (1,20) Tuščios cistos dangalas išskiria skysčius, sukurdamas tinkamą aplinką, kur bakterijos gali augti. Be to, didelis progesterono kiekis slopina gimdos sienelės raumenų gebėjimą

susitraukti ir pašalinti skysčius ar bakterijas. Kitas veiksnys - erozijos metu baltųjų kraujo ląstelių, apsaugančių nuo infekcijos patekimo į gimdą slopinimas. Šis įprastas slopinimas leidžia saugiai spermai patekti į reprodukcijos traktą, kad spermatozoidai nebūtų pažeisti arba sunaikinti baltųjų kraujo ląstelių. Dažna infekcijos priežastis būna šių faktorių kombinacija. (33) Tačiau vis dar diskutuotinas klausimas kas piometros patogenezėje yra pirmas veiksnys - mikroorganizmų kultūros, kurios iššaukia uždegimą gimdoje ar nestabili, nenormali endometriumo

morfologija/fiziologija, kuri sudaro sąlygas daugintis bakterijoms, kurios patenka nuo gimdos kaklelio ir vaginos. (32)

1.5. Reprodukcinių hormonų vaidmuo

Didžiajai daliai kačių susirgus piometra, klinikiniai simptomai pasireiškia 4 savaitės nuo vėlyvosios estrus stadijos pradžios. Nors nėra įrodymų dėl nenormalios kiaušidžių hormonų koncentracijos įtakos kačių piometros patogenezėje, bet buvo įrodyta, kad progesteronas yra reikalingas įnicijuoti endometriumo hiperplaziją ir estrogenas potencialiai veikdamas progesterono receptorių ekspresija. Todėl yra manoma, kad estrogeninis etapas palengvina piometrą, tai yra susiję su ilgu ne nėštuminiu periodu, kai dominuoja progesterono fazė (sukelta diestrus stadija, dėl spontaninės ar sukeltos ovuliacijos). (1,24)

Progesteronas įtakoja bakterijų augimą tuščioje (be vaisiaus) gimdoje, leukocitų slopinimą, sumažėjusius gimdos sienelės susitraukimus ir gimdos kaklelio uždarumą, tai palengvina bakterijų augimą gimdoje be vaisiaus. (1) Taip pat progesteronas stimuliuoja gimdos stromą, epitelio liaukų proliferaciją ir padidna gimdos gleivinės sekreciją, kuri yra svarbus maisto medžiagų šaltinis ankstyvam embrionui/vaisiaus vystymuisi apvaisintai pateliai. Katėms, kurios poravimosi metu neapsivaisino arba katėms, kurių ovuliacija yra spontaniška, šie padariniai kaupiasi. Taigi rizika gimdos ligoms prasidėti didėja su kiekvienu neapvaisintos patelės estrus ciklu, nes vaisiaus buvimas apsaugo nuo piometros. (24)

Tačiau buvo įrodyta, kad progesterono poveikis, be išankstinio estrogenų poveikio gali sukelti endometriumo hiperplaziją katėms. Teorija, kad progesteronas yra kritiškas piometros vystymuisi yra pagrįsti fakto, kad naudojant egzogeninius steroidinius hormonus (progestinus tokius kaip megestrolio acetatas arba medroksiprogesterono acetatas) kontracepsijos tikslui buvo įrodyta, kad tai sukelia ligą, tiek pas kales, tiek pas kates. (16,24)

1.6. Patogeninė reprodukcinės sistemos mikroflora

Patogenas (patogeninė mikroflora) paprastai apibrėžiamas kaip mikroorganizmas, sukeliantis arba galintis sukelti ligą. (14) Viena dažniausių bakterijų išskiriamų iš sirgusių piometra kačių yra Escherichia coli, (1,16) tačiau taip pat išskiriamos bakterijos, kurios priskiriamos normaliai vaginos mikroflorai ir fekalinio užterštumo bakterijos - Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Pasteurella spp., Klebsiella spp., Proteus spp., Pseudomonas spp., Moraxella spp., ir Tritrichomonas foetus.

Atliktais P. Roscos, L. Runceanos, D. Drugociaus ir ST. Ciorneis (2008) tyrimais iš tirtų patelių (kačių ir kalių) sirgusių piometra stebint morfologinius, kultūrinius, biocheminius, antigeninę ir patogenines charakteristikas buvo izoliuota ir identifikuota 41 E coli padermė (46,06%), 23 Arcanobacterium pyogenes padermės (25,84%), 10 Staphylococcus aureus padermių (11,23%), 7 padermės Ps. Aeruginosa (7,86%), 5 padermės streptococcus zooepidemicus (5,61%), 2 padermės iš Clostridium perfringens (2.24%) ir viena padermė iš Pasteurela multocida (1.12%) (Lentelė nr. 1).

Lentelė Nr. 1: Bakterijų ir padermių skaičius izoliuotų iš kačių ir kalių sirgusių piometra (P. Rosca, L. Runceanu, D. Drugociu, ST. Ciornei, 2008).

Nr. Izoliuotos bakterijos rūšis Padermės %

1 E. coli 41 46.06 2 Arcanobacterium pyogenes 23 25.84 3 Staphylococcus aureus 10 11.23 4 Pseudomonas aeruginosa 7 7.86 5 Streptococcus zooepidemicus 5 5.61 6 Clostridium perfringens 2 2.24 7 Pasteurela multocida 1 1.12 Iš viso: 89 99.96

Remiantis atliktais Huriharan ir kitų mokslininkų tyrimais (2010) E. coli ir S.felis/simulans sudaro 50% tirto izoliato iš makšties.

1.7. Kai kurių bakterijų poveikis gyvūno organizmui

1.7.1. Escherichia coli poveikis gyvūno organizmui

Gimdos bakterinė infekcija arba bakterijų išskirti produktai slopina hipofizio liuteinizuojančio hormono (LH) sekrecija ir yra susiję su folikugenezės slopinimu, sumažėjusiu kiaušidžių steroidogeneze ir nenormalia liuteinine faze. Šioje srityje infekcija yra susijusi su liuteininės fazės pokyčiais: trukme ir dažnesnėmis kiaušidžių cistų ligomis, mažesni kiaušidžių folikulai mažiau išskiria estradiolio gyvūnuose su padidėjusiu bakterijų skaičiumi gimdoje po atvedimo. Visai neseniai atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad pas gyvūnus su padidėjusiu patogenų skaičiumi, įskaitant E. coli, kiaušidžių folikulų augimas sulėtėjo, sumažėjo periferinė estradiolio koncentracija plazmoje ir sugebėjimas sudaryti kompetetingą geltonąjį kūną. (2)

E. coli yra viena dažniausiai išskiriamų bakterijų iš normalaus genitalinio trakto, gimdos su metritu ir piometra. Šių bakterijų gaminami endotoksinai gali sukelti abortus. (27)

Lipopolisacharidas (LPS) yra pagrindinė E. coli patogeno dalis aptinkama gimdos periferinėje plazmoje ir kiaušidžių folikuliniame skystyje. (2)

1.7.2. Streptococcus canis poveikis gyvūno organizmui

Streptococcus canis yra dažniausiai aptinkamas pas kates. (4) Ši beta – hemolizinė gramteigiama bakterija yra dalis katės bendros gleivinės floros burnos ertmėje, viršutiniuose takuose, lytiniuose organuose ir perianalinėje srityse. (4)

Namuose laikomų kačių Streptococcus canis infekcijos yra pavienės, ypač senesnese katėse. Jaunos patelės (iki 2 metų) šį sukėlėją nešiojasi makštyje, o jo paplitimas yra didesnis tarp kačių laikomų grupėmis. Iki 70 -100% jaunų patelių užkrečiama veislyne, infekcija perduodama ir kačiukams per motinos priešpienį (pasyvus imunitetas). Įvairūs veiksniai, įskaitant iš motinos gautų antikūnų kiekis, imuninis atsakas, amžius, infekcijos stiprumas, stresas ir be abejo, padermės virulentiškumas gali būti ir ne bakterinės kilmės ligos priežastimi. (4)

Streptococcus canis infekcija pas suaugusias kates dažnai būna oportunistinės kilmės, atsiradusi dėl žaizdų, operacijų, imuniteto susilpnėjimo, ar virusinės infekcijos. Šios bakterijos gali sukelti abortus ir genitalinio trakto infekcijas. (27)

Streptococcus canis yra gyvūnų patogenas, kuris kartais sukelia infekcijas ir žmonėms. (4,27)

1.7.3. Arcanobacterium pyogenes poveikis gyvūno organizmui

Trueperella pyogenes (anksčiau Arcanobacterium pyogenes ) gramteigiama, nejudri, sporų negaminanti trumpa lazdelės formos bakterija. Trueperella pyogenes yra vienas iš dažniausiai paplitusių oportunistinių patogenų tarp naminių gyvulių ir dažna komensalinė pieno liaukos, viršutinių kvėpavimo takų, urogenitalinės ir virškinamojo trakto flora. Trueperella pyogenes yra vienas iš labiausiai paplitusių oportunistinių patogenų, esančių naminių gyvūnų gleivinių paviršiuje. Bakterija sukelia labai didelį uždegimą daugelyje organų ir yra svarbi abortų, artrito, endokardito, mastito priežastis. Ši bakterija ypač paplitusi tarp laukinių gyvūnų. (37)

1.7.4. Staphylococcus aureus poveikis gyvūno organizmui

Staphylococcus aureus yra gramteigiamas vynuogių kekės formos mikroorganizmas, gali būti ir pavienių arba poromis. Ląstelės yra nejudrios, sporų negamina, bet neveiklioje būsenoje gali išgyventi nepalankias sąlygas. Ši bakterija geriausiai auga anaerobinėmis sąlygomis, bet naudodamasis fermentinėmis reakcijomis gali išgyventi, todėl jis yra fakultatyvus anaerobas.

Nors natūraliai jie randami odoje, odos liaukose, gleivinės takuose tačiau kartais aptinkami ir žarnyne, lyties ir šlapimo takuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose tiek pas žmones, tiek pas gyvūnus (kates). (2)

Dažniausiai natūralūs makšties komensalai tokie kaip Staphylococcus aureus, Klebsiella spp., proteus spp., ir Streptococcus spp., aptinkami piometros atveju. (26)

Staphylococcus aureus išskiria ekstra ląstelinius toksinus ir fermentus, kurie suardo šeimininkę ląstelę. Vienas iš tokių toksinų yra alfa-toksinas. Dažniausiai išskiriami šie toksinai: hemolizinas, leukotoksinas, enterotoksinas ir toksinio šoko sindromo toksinas (TSST-1). Hemolizino toksinas ardo raudonuosius kraujo ląsteles (eritrocitus) jis turi daug klasių įskaitant ir šias α, β ir γ-hemolizinas.

Leukotoksinas ardo baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus). Stafilokokinis enterotoksinas buvo pervadintas į toksinio šoko sindromo toksiną (TSST-1). TSST-1 sekrecija veda į sergamumą ir mirštamumą. (26)

1.7.5. Pseudomonas aeruginosa poveikis gyvūno organizmui

Pseudomonas aeruginosa yra gramneigiama, gliukozės neskaidanti aerobinė bakterija. Oportunistinių patogenų epitopas žmonėms ir gyvūnams retai sukelia pirmines ligas. (21) Bakterinė

infekcija kraujyje yra vadinama bakteremija. (36) Buvo įrodyta, kad kompanijos gyvūnams Pseudomonas aeruginosa sukelia šias ligas:

o Lėtinę piometrą,

o Lėtinį išorinės ausies uždegimą, o Dermatitą,

o Cistitą ir šlapimo takų infekcijas, Klinikiniai simptomai: o Karščiavimas; o Drebulys; o Nuovargis; o Sąnarių skausmai o Pūliai ir kt. (36)

1.7.6. Streptococcus zooepidemicus poveikis organizmui

Dažniausiai streptokokai yra organizmo komensalai randami odoje, gleivinių membranose ir yra ekologiškai svarbi dalis kaip natūrali augintinių mikroflora. (25)

Streptococcus equi porūšis zooepidemicus yra β-hemolizinis C grupės streptokokas, kuris yra arklių viršutinių kvėpavimo takų ir apatinių lytinių organų komensalas (35) ir yra manoma, kad yra susijęs su oportunistinėmis infekcijomis, tokiomis kaip: abscesai, endometritai ir reprodukciniai sutrikimai, anoreksija, nekrotizuojanti neutrofilinė pneumonia, hemoraginę nekrotizuojančią bronchopneumoniją, (12) ir atrodo yra naujas šunų ir kačių patogenas. (35)

Streptococcus zooepidemicus organizme būna arba kaip oportunistas arba kaip antrinis patogenas. Šio porūšio išskirti bakteriniai egzotoksinai veikia kaip superantigenai. Manoma, kad šuns organizme Streptococcus zooepidemicus išskirti egzotoksinai yra tokie pat kaip ir pas žmones. Sukelia anoreksiją, depresiją, dusulį, rinitą ir kt. (35)

1.7.7. Clostridium perfringens poveikis organizmui

Clostridium perfringens yra gramteigiamas, sporas formuojantis anaerobas, klasifikuojamas į penkis tipus (nuo A iki E) įskaitant jų gaminamus keturis (alfa, beta, epsilon ir iota) mirtinus toksinus (6,8,22). Visi C. Perfringens tipai gamina alfa – toksiną (7,22); papildomai B tipas gamina abu beta2 ir epsilon toksinus, C tipas papildomai (8) gamina beta2-, delta-, kapa ir tetra-toksinus, ir enterotoksinį toksiną (6), D tipas – epsilon toksiną ir E tipas – iota toksiną. C. Perfringens dažniausiai sukelia virškinanojo trakto sutrikimus, nekrotinį enteritą. (8) Neuromuskilinės C.

Perfringens apraiškos yra dažnesnės nei centrinės nervų sistemos ir apima miokonozę (dujų gangreną), rabdomiolizę, miozitą, fascitą, nervų raumenų funkcijos sumažėjimą arba periferinių nervų pažeidimą. Paprastai C. Perfringens infekcijos prasideda nuo neseniai įvykusios chirurginės žaizdos ar traumos, virškinimo trakto ar urogenitalinės ligos ar dėl piktybinių navikų (18) C. Perfringens yra natūrali kačių žarnyno mikroflora. (13)

1.7.8. Pasteurela multocida poveikis organizmui

P. multocida yra gram – neigiama, fakultatyvinis anaerobas, sporų negaminanti, pleomorfinė kokobacila, komensalas, esantis dalimi kačių natūralios nosies-ryklės, viršutinių kvėpavimo takų floros (5). Tai labiau žaizdų, odos, paodžio abscesų patogenas. (5) P. multocida padermės yra suskirstytos į penkias kapsulines serogrupes A, B, D, E, F ir toliau klasifikuojama į 16 somatinių serotipų (nuo 1 iki 16), kurie remiasi lipopolisacharidiniais antigenais. (5)

Ligos kurias gali sukelti Pastuerela multocida: o Kvėpavimo takų infekcijas (pneumonija); o Ausų infekcijas;

o Nosies ir sinusų infekcijas; o Akių infekcijas;

o Sąnarių infekcijas;

o Nugaros smegenų ir smegenų dangalų infekcijas (5).

1.7.9. Proteus spp. poveikis organizmui

Proteus spp. bakterija pirmą kartą apibūdinta 1885 metais Gustav′o Hauser′io. Tai daugumos laukinių ir domestikuotų (naminių) gyvūnų šaltinis. Bakterija, kuri yra žinoma kaip parazitas arba komensalas. Proteusspp. aptinkama ir aplinkoje. (17)

1.8. Piometros klinikiniai simptomai

Piometra tai pūlių kaupimasis gimdoje, ši būklė yra neįprasta (23), kurios rezultatu gali būti mirtis, dėl septicemijos ir toksemijos. (1) Klinikiniai simptomai priklauso nuo to, kokia piometros forma pasireiškė, t.y. atvira ar uždara. (16) Atviros piometros atveju, sekretas iš gimdos per vaginą tekės lauk, todėl kai kurie simptomai kaip karščiavimas, letargija gali ir nepasireikšti. Tačiau uždaros piometros atveju uždegiminis sekretas neištekės lauk, kaupsis gimdoje, tokia piometros forma būna sunkesnė ir vystosi greičiau. Piometra dažniausiai pasireiškia nuo 1 savaitės iki 2 mėnesių po estrus stadijos. (32)

Piometros klinikiniai simptomai yra šie:

o Karščiavimas. Piometros metu, jei gimdos kaklelis yra atviras karščiavimo gali ir nebūti, bet jei jis uždaras karščiavimas pasireiškia. (11)

o Vėmimas;

o Poliurija ir polidipsija (3). Dažniau pastebima kalių piometros atveju. Paprastai poliurija ir polidipsija diagnozuojama 9 proc. piometra sergančių kačių. (29)

o Pilvo apimties padidėjimas;

o Pūlingos išskyros iš makšties. Pasireiškia atviros piometros atveju, tačiau kartais gali būti nepastebimos dėl kačių polinkio skrupulingai išsilaižyti kailį. (1)

o Tachikardija;

o Tachipnėja (kvėpavimo dažnio sutrikimas); o Greitas pablogėjimas;

o Sepsis (32).

Uždarai piometrai būdingas ryškus pilvo apimties padidėjimas ir sunki būklė (32).

1.9. Piometros diagnozavimo būdai

Piometros diagnozavimas prasideda nuo anamnezės surinkimo. Labai svarbu, kad ji būtų kuo išsamesnė ir tikslesnė. (32) Paprastai piometra yra diagnozuojama remiantis anamneze, klinikiniais simptomais, o piometros patvirtinimui atliekamas dubens srities rentgenologinis ir/ar ultragarsinis tyrimas. (16,25,29,32) Rentgenologinio tyrimo metu aptinkama išsiplėtusi gimda su dorsaliniu ir kranialiniu plonosios žarnos poslinkiu. Šis vaizdas gali būti matomas ir ankstyvo nėštumo atveju. (32) Ultragarsinio tyrimo metu galima aptikti išsiplėtusius gimdos ragus užpildytus skysčiu su ar be dribsnių susidarymu. Gimdos siena dažnai stebima sustorėjusi. Atviros piometros atveju išsiplėtusios gimdos, susikaupusių skysčių galima ir neaptikti. (3,24)

1.9.1. Laboratoriniai tyrimai

Hematologiniai ir Biocheminiai kraujo tyrimai: Nepaprastai mažai hematologinių ir biocheminių pokyčių matoma katėms su piometra. Leukograma gali rodyti žymią neutrofiliją (>35 x 109/l). Hiperproteinemijos, hipokalemijos, azotemijos, ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas (alanino aminotranzferazė ir šarminė fosfatazė), urėjos ir kreatinino rodikliai pastebimi ypač sepsio

ir dehidratacijos atveju. (24,25,29) Poliurijos ir Polidipsijos atveju kraujo plazmos osmoliariškumas yra žemesnis nei įprastai (<280 mOsm/kg) (19).

Progesterono nustatymas serume. Progesterono koncentracija paprastai būna didesnė 2 ng / ml, priklausomai nuo ovuliacijos trukmės, katės su diagnozuota piometra diestrus pabaigoje progesterono kiekis sąlyginai būna mažas (0,5-2 ng / ml). (24)

Citologinis tyrimas. Išskyrose iš vulvos galima rasti polimorfonuklearinių ląstelių ir suirusių bakterijų (fagocitozė). (24)

Bakterijų kultūros išskyrimas ir jautrumo nustatymas. Bakterijų kultūros nustatymas nėra labai naudingas diagnozuojant piometrą. Tačiau jautrumo nustatymas naudingas skiriant gydymą. (24)

Svarbiausia diagnostikos priemonė piometrai nustatyti ar diagnozei patvirtinti yra pilvo organų ultragarsinis tyrimas. (3,24,29,32)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2 pav. Tyrimo schema

Tiriamųjų objektų atranka. Tyrimo laikotarpiu klinikoje apsilankė 126 katės turinčios

įvairias patologijas. Tiriamasis objektas - piometra sergančios katės buvo atrenkamos remiantis Tiriamųjų objektų atranka

N 126 n Klinikinis tyrimas Diagnozavimas Sveikų kačių mėginių (n=12) paėmimas ir mikrobiologinis tyrimas Sergančių piometra kačių mėginių (n=12) paėmimas ir mikrobiologinis tyrimas

anamneze (priedas nr. 1), klinikiniu tyrimu. Iš 126 kačių tiriamajam darbui buvo atrinkta 12 kačių, turėjusių piometros požymių. Taip pat tiriamajam darbui buvo atrinkta ir 12 kliniškai sveikų kačių.

Klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu buvo išmatuota kačių sergančių piometra

temperatūra per rectum. Reimiantis surinktomis anamnezėmis ir nustatytais klinikiniais požymiais temperatūros per rectum buvo suskirstyta į 4 grupes pagal Celsijų (39,5 °C – 40,0°C), (39,5 °C – 39,0 °C), (39,0 °C – 38,0 °C) ir (38,0 °C – 36, 0°C). (39,5 °C – 40,0 °C) (39,5 °C – 39,0 °C) (39,0 °C – 38,0 °C) (38,0 °C – 36,0 °C) Mėginių skaičius n= 12 3 2 5 2

2 lentelė. Kačių sergančių piometra temperatūros pasiskirstymas

Buvo atliekama pilvo ir dubens srities palpacija (apčiuopa). Jos metu vertinamas pilvo srities išsipūtimas ir skausmingumas. Apžiūrimos gleivinės ir vertinamas kapiliarų prisipildymas, pamatuotas pulsas, atlikta širdies auskultacija. Atlikta pilvo ir dubens organų echoskopija, naudotas Mindray Z5(BFC Technology) echoskopo aparatas.

Diagnozavimas. Piometra buvo diagnuozajama remiantis surinkta anamneze, atliktu

klinikiniu tyrimu ir pilvo bei dubens organų echoskopijos rezultatais. Esant piometrai echoskopo ekrane matyti prisipildžiusi uždegiminio eksudato gimda ir jos ragai, kurių spalva dažniausiai juoda, o aplinkiniai pilvo ir dubens organai pilki.

Mėginių paėmimas. Tyrimui buvo naudotos, kačių sergančių piometra

ovariohisterektomijos metu pašalintos gimdos ir paimti tepinėliai iš sveikų kačių makščių lochijų. Sveikų kačių mėginių paėmimas: Sveikų kačių tiriamoji medžiaga buvo imama iš makšties lochijų sterilų tamponą (COPAN DIAGNOSTIC INC, Kanada) įterpiant į makštį, o sergančių piometra kačių mėginiai mikroorganizmams išskirti buvo imami iš operacijos metu pašalintos gimdos. Gimda dedama ant sterilios paklodės, skalpeliu prapjaunama sienelė ir sterilus tamponas (COPAN DIAGNOSTIC INC, Kanada) įterpiamas į gimdos spindį. Paimti mėginiai patalpinami į transportines terpes (COPAN DIAGNOSTIC INC, Kanada). Visi paimti mėginiai per 24 val. buvo nuvežti į mikrobiologijos laboratoriją.

Tiriamieji mėginiai buvo sėjami į Petri lėkšteles su mėsos peptono agaru. Užsėtos Petri lėkštelės buvo kultivuotos 24 – 48 val. Po 24 – 48 val. ruošti tepinėliai iš išaugusių mikroorganizmų

kultūrų ir dažyti Gramo būdu („Diagnostica Merk”, Vokietija). Vertinant tepinėlius mikroskopu, sukėlėjai neidentifikuojami, bet nustatoma mikroorganizmų morfologija. Dėka sudėtinio Gramo dažymo būdo pirmo dažymo etapo metu vienos bakterijos nusidažo violetine spalva, o po papildomo dažymo kitos nusidažo raudona spalva. Gramteigiami mikroorganizmai nusidažo violetine spalva, o gramneigiami – raudona spalva.

Stafilokokams identifikuoti naudojamas Manito druskos (Oxoid, Anglija) agaras ir kraujo agaras (KA). Užsėtos lėkštelės kultivuojamos termostate +37ºC temperatūroje 24 – 48 val. Kraujo agare vyko visiška (β) arba dalinė (α) hemolizė. Staphylococcus aureus identifikavimui buvo naudojamas Baird Parker Agaras (Merck, Vokietija). Užsėtos lėkštelės kultivuojamos termostate +37ºC temperatūroje 24 – 48 val. Jei išaugo Staphylococcus aureus kolonijos būna juodos spalvos su prašviesėjusia zona.

Siekiant atskirti Streptococcus spp. nuo Staphylococcus spp. buvo atliktas katalazės testas. Buvo naudotas 3 proc. vandenilio peroksido tirpalas (H2O2). Ant objektinio stiklelio užlašinamas 3

proc. vandenilio peroksido tirpalas ir bakteriologine kilpele užnešama mikroorganizmų kultūra. Streptococcus spp. gamina fermentą katalazę, todėl reakcijos metu susidaro dujų burbuliukai.

Escherichia coli identifikuoti naudotas TBX, Mac Conkey agaras (Liofilchem, Italija). Ant MacConkey agaro užaugusios Escherichia coli bakterijų kolonijos paprastai būna rožinės, laktozei teigiamos. TBX terpėje daugelį Escherichia coli padermių nuo kitų koliforminių bakterijų galima diferencijuoti pagal gliukuronidazės fermantą, kuris yra specifiškas Escherichia coli.

Proteus spp. išskirti naudojamas kraujo agaras (KA). Kultūrai išgryninti buvo persėta ant SIM terpės (Sulfide Indole Motility Medium, Oxoid, Anglija), dėl sieros vandenilio gamybos terpė būna juodos spalvos.

Pseudomonas spp. bakterijos sėjamos ant KA, kuriame sukelia visišką hemolizę. Kai kurių kamienų kolonijos dėl trimetilamino gamybos paprastai išskiria saldų kvapą. Pseudomonas spp. identifikuoti naudotas selektyvinis Pseudomonas citramide agar Base (Oxoid, Anglija) agaras. P. aeruginosa šioje terpėje būna geltonos – žalios arba geltonos – rudos spalvos.

Pasteurella spp. morfologija tirta preparatus dažant Gimzos metodu. Pasteurella spp. identifikavimui naudotas Drigalskio ir „Mac Conkey“ agaras (Oxoid, Anglija).

Trueperella pyogenes nustatyta įvertinus ant KA (Oxoid, Anglija) išaugusių kolonijų požymius ir bakterijų morfologines savybes. Užsėtos Petri lėkštelės 24–48 val. kultivuotos +37°C temperatūroje.

Enterobakterijoms išskirti mėginiai sėti ant Drigalskio terpės (Oxoid, Anglija). Užsėtos Petri lėkštelės kultivuotos termostate +37°C temperatūroje 24–48 val. Clostridium perfringens nustatymui naudojama tioglikolio terpė. Užsėtos petri lėkštelės kultivuojamos 24–48 val. +37°C temperatūroje. Terpėje pastebima hemolizė. Morfologija tirta preparatus dažant Gimzos metodu.

Tyrimo analizė buvo atlikta naudojant „Microsoft Excel'2016“ skaičiuoklę. Tyrimo duomenys patikimi, kai p<0,05, p<0,01 ir p<0,001.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Kačių sergamumas piometra

3 pav. Piometros pasireiškimas kačių tarpe

3 paveiksle matyti procentinis piometra sergančių ir kitomis ligomis sergančių kačių pasiskirstymas tiriamuoju laikotarpiu klinikoje. Gautais duomenimis matyti, jog kačių piometra sudarė 6,5 proc. visų klinikoje diagnozuotų kačių susirgimų, tai yra 14 kartų rečiau nei kiti diagnozuoti susirgimai.

4 pav. Kačių sergamumo piometra pasireiškimo laikas

4 paveiksle matyti, piometros atvejų pasireiškimo laikas. Kačių sergamumas piometra didžiausias buvo gegužės mėnesį 63 proc. ir mažiausias sausio mėnesį 1 proc., tai yra 63 kartus rečiau. Tačiau lyginant sergamumo dažnumą gegužės mėnesį (63 proc.) su spalio (39 proc.) ir rugsėjo (38 proc.) mėnesiais jis buvo 2,7 karto didesnis.

Todėl galima teigti, kad sergamumas piometra dažniausiai pasireiškė pavasarį - gegužės mėnesį ir rudenį - rugsėjo ir spalio mėnesiais, o rečiausiai - sausio mėnesį.

3.1.2. Klinikinių požymių pasireiškimo dažnumas piometra sergančioms katėms

5 paveiksle matyti, jog apatiškumas (40 proc.) dažniausiai pasireiškė 6 – 8 metų amžiaus piometra sergančioms katėms. Mažiausias apatiškumo pasireiškimo dažnumas (25 proc.) buvo amžiaus grupėje nuo 2 iki 4 metų, tai yra 3 kartus rečiau, lyginant su 6 – 8 metų piometra sirgusių kačių grupe.

Iš 5 paveiksle pavaizduotų duomenų matyti, kad vėmimas rečiausiai (10 proc.) pasireiškė piometra sergančioms katėms 2 – 4 metų amžiaus grupėje. O 4 – 6 metų amžiaus ir 6 – 8 metų amžiaus grupėse vėmimo pasireiškimo dažnumas buvo vienodas. Vėmimo pasireiškimo dažnumas piometra sirgusių kačių nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje buvo 2 kartus retesnis nei 4 – 6 metų ir 6 – 8 metų amžiaus grupėse.

Kaip matyti 5 paveiksle karščiavimo pasireiškimo dažnumas mažiausias buvo nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje (1 proc.) ir didžiausias (9 proc.) amžiaus grupėje nuo 6 iki 8 metų, tai yra 9 kartus dažniau.

Taip pat matyti, kad polidipsija ir poliurija (20 proc.) dažniau pasireiškė 6 - 8 amžiaus grupėje, tai yra du kartus dažniau nei 2 - 4 ir 4 - 6 amžiaus grupėse.

Remiantis 5 paveiksle pavaizduotais duomenimis galima teigti, kad karščiavimas, vėmimas, apatiškumas, polidipsija ir poliurija dažniausiai pasireiškė piometra sergančioms katėms nuo 6 iki 8 metų amžiaus grupėje ir rečiausiai nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje.

3.2. Kačių sergančių piometra lochijų mikrofloros rūšinė sudėtis

3.2.1. Iš lochijų išskirtų Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. procentinė dalis

6 pav. Kačių sirgusių piometra Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. procentinė mikrofloros sudėtis

6 paveiksle matyti, kad tyrimo metu iš kačių sirgusių piometra gimdos mikrofloros išskirta Staphylococcus spp. sudarė 33 proc., o Streptococcus spp. sudarė 18 proc. ir tai yra 1,8 karto mažiau nei Stphylococcus spp.

3.2.2. Iš lochijų išskirtų Staphylococcus spp. rūšinė sudėtis

7 pav. Kačių sirgusių piometra Staphylococcus spp. ir Staphylococcus aureus procentinė dalis

Iš 7 paveiksle pavaizduotų duomenų matyti, kad kačių sirgusių piometra gimdos lochijų išskirta 33 proc. Staphylococcus spp., iš kurių 13 proc. identifikuotos mikrofloros sudarė Staphylococcus aureus.

Tad galima teigti, kad Staphylococcus aureus (13proc.) sudarė 2,5 karto mažiau nei kitos likusios Staphylococcus spp.

3.2.3. Mišrios kačių sirgusių piometra mikrofloros rūšinė sudėtis

Kaip matyti 8 paveiksle kačių sirgusių piometra bakterija E. coli (15 proc.) sudaro daugiausia procentų mišrios mikrofloros. Mažiausią procentą mikrofloros sudaro bakterija Pastuerela multocida (2 proc.) ir tai yra 7,5 karto mažiau nei E. coli. Taip pat mišrią piometros

mikroflorą sudarė ir Proteus spp. (10 proc.), Truepenella pyogenes (5 proc.), Pseudomona aeruginosa (9 proc.), Clostridium perfringens (3 proc.).

Remiantis 8 paveiksle pavaizduotais duomenimis galima apibendrinti, kad kačių sirgusių piometra mikroflorą sudaro E. coli, Proteus spp., Truepenella pyogenes, Pseudomona aeruginosa, Clostridium perfringens ir Pastuerela multocida bakterijos.

8 pav. Iš piometra sirgusių kačių gimdos lochijų išskirtų bakterijų rūšinė sudėtis.

3.3. Kačių sergančių piometra gimdos ir sveikų kačių

makšties lochijų rūšinė mikroflora

9 paveiksle matyti, kad sveikų kačių makšties išskirta mikroflora sudaro 41 proc., kurią sudaro šios bakterijų rūšys: Staphylococcus aureus (18 proc.), Streptococcus spp. (5 proc.), Trueperella pyogenes (8 proc.), Escherichia coli (10 proc.). Lyginant kiekvieną bakterijų rūšį išskirtą iš sergančių ir sveikų kačių pastebima, kad Staphylococcus aureus pas sergančias kates buvo išskirta 1,6 karto daugiau nei pas sveikas. Streptococcus spp. pas sveikas kates (5proc.) išaugo 5 kartus mažiau nei pas piometra sergančias kates (25proc.). Katėms, kurios sirgo piometra daugiausiai išskirta E. Coli rūšies bakterijų (57 proc.) ir tai yra 5,7 karto daugiau nei išskirta sveikoms katėms makštyje. Taip pat 9 paveiksle matyti, kad tik iš piometra sergančių kačių buvo išskirta Clostridium perfringens (3 proc.) ir Pastuerella multocida (1 proc.) bakterijos.

9 pav. Bakterijų rūšys išskirtos iš sveikų kačių makšties ir kačių sergančių piometra gimdos.

Taigi sveikų kačių makšties mikroflorą sudaro: Staphylococcus aureus, Streptococcus spp., Trueperella pyogenes, Escherichia coli ir kačių sergančių piometra: Staphylococcus aureus, Streptococcus spp., Trueperella pyogenes, Escherichia coli, Clostridium perfringens ir Pastuerella multocida bakterijos.

Pastuerella multocida ir Clostridium perfringens sveikoms katėms nenustatyta. Skirtumai: statiškai nereikšmingi p>0,05.

3.4. Kūno temperatūros ir lochijų mikrofloros rūšinės sudėties

sąsaja

10 paveiksle matyti, kad esant 39,5°C iki 40,0°C temperatūrai per rectum daugiausiai nustatyta E. coli bakterijų (15 proc.) ir mažiausiai esant 39,0°C – 38,0°C per rectum temperatūrai buvo 5 kartus mažiau (3 proc.), tačiau esant šiai temperatūrai per rectum (39,0°C – 38,0°C) Clostridium perfringens buvo daugiausiai (7 proc.). Mažiausiai buvo išskirta Pastuerella multocida bakterijų (2 proc.) esant 39,5°C - 39,0°C temperatūrai per rectum ir daugiausiai esant 39,0°C – 38,0°C 2.5 karto daugiau (5 proc.). Taip pat pastebima, kad esant 38,0°C – 36,0°C temperatūrai per rectum E. coli buvo išskirta 9 proc. bakterijų.

Remiantis pavaizduotais duomenis 10 paveiksle galima teigti, kad daugiausiai E. Coli bakterijų (15 proc.) buvo nustatyta esant 39,5°C iki 40,0°C temperatūrai per rectum, Clostridium perfringens (7 proc.) esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum, Pastuerella multocida (5 proc.) esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum ir mažiausiai (2 proc.), kai tepmeratūra per rectum buvo 39,5°C - 39,0°C išskirta 2.5 karto daugiau.

4.REZULTATŲ APTARIMAS

2016 - 2017 metais smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo diagnozuota 12 kačių piometros atvejų. Piometra kačių tarpe sudarė 6,5 proc. tuo laikotarpiu diagnozuotų susirgimų. Tai nėra didelis skaičius, kaip aiškina autorė M. A. Pires ir kt, taip yra todėl, kad paprastai katėms ovariohisterektomija atliekama dar jauname amžiuje nepageidaujamam nėštumui bei rujos simptomams išvengti.

Mūsų gautais duomenimis piometra dažniausiai pasireiškė gegužės (63 proc.), rugsėjo (38 proc.) ir spalio (39 proc.) mėnesiais, o rečiausiai sausio mėnesį (1 proc.). Anot autorių Hirano H., Izumi J. ir kt. katės yra klasifikuojamos kaip sezoniškai poliestriniai gyvūnai, oestrus stadija prasideda pavasarį ir ankstyvą rudenį su sezonine anoestrus stadija žiemą, o piometros simptomai išryškėja praėjus 1-8 savaitės po oestrus (M. A. Pires ir kt.)

Karščiavimas, vėmimas, apatiškumas, polidipsija ir poliurija dažniausiai pasireiškė piometra sergančioms katėms nuo 6 iki 8 metų amžiaus grupėje ir rečiausiai nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje. Poliurija ir polidipsija pasireiškė visose amžiaus grupėse, tačiau daugiausia (20 proc.) nuo 6 iki 8 metų amžiaus grupėje. Autoriai S. W. Stanley ir P. D. Pacchiana teigia, jog poliurija ir polidipsija dažniau diagnozuojama kalėms, o katėms diagnozuojama apie 9 proc. atvejų. Mūsų gautais duomenimis ne visoms katėms pasireiškė karščiavimas, kaip nurodo autoriai Baithalu K. R., Maharana R. B ir kt. piometros metu, jei gimdos kaklelis yra atviras karščiavimo gali ir nebūti, bet jei jis uždaras karščiavimas pasireiškia.

Atlikus mikrobiologinį tyrimą nustatėme kačių sergančių piometra mikrofloros sudėtį: Staphylococcus spp. (33 proc.), iš kurių Staphylococcus aureus (13 proc.), Streptococcus spp. (18 proc.), E. coli (15 proc.), Proteus spp. (10 proc.), Truepenella pyogenes (5 proc.), Pseudomona aeruginosa (9 proc.), Clostridium perfringens (3 proc.) ir Pastuerela multocida (2 proc.).

Literatūroje rašoma (36), jog viena dažniausių išskiriamų bakterijų yra E. coli, todėl mūsų gauti rezultatai sutampa su autorių gautais rezultatais. Taip pat literatūroje (37) pateiktos kačių piometros mikrofloros rūšinė sudėtis, mažai skiriasi nuo mūsų gautos mikrofloros.

Tiek sergančių tiek sveikų kačių išskirtą mikroflorą sudarė: Staphylococcus spp., Staphylococcus aureus, Streptococcus spp., Trueperella pyogenes, Escherichia coli, taip pat iš sergančių kačių mėginių išskyrėme Clostridium perfringens ir Pastuerella multocida bakterijas. Šias bakterijas taip pat nustatė ir P. Roscos, L. Runceanos ir kt. autoriai. Autorius S. L. Marks ir kt. teigia, jog Clostridium perfringens sudaro natūralią katės makšties mikroflorą, tačiau mes tokios bakterijos neišauginome.

E. Coli bakterijos sudaro 15% esant 39,5°C iki 40,0°C temperatūrai per rectum, Clostridium perfringens (7%) esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum, Pastuerella multocida esant (5%) 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum ir mažiausiai (2%), kai temperatūra per rectum 39,5°C - 39,0°C. Konkrečios informacijos apie ryšį tarp temperatūros ir nustatytos bakterijų mikrofloros neradome, tačiau autorius Baithalu K.R. ir kt. teigia, jog piometros metu, jei gimdos kaklelis yra uždaras karščiavimas pasireiškia. Tai lemia pūlių nepasišalinimą per vaginą ir toksinų kaupimasis gimdoje, iš kur pasklinda po visą organizmą. Toksinų tipas ir patogeniškumas gali lemti pasireiškusį karščiavimą ir kitus simptomus.

5.IŠVADOS

1. Kačių piometra sudarė 6,5 proc. visų klinikoje diagnuozuotų kačių susirgimų. Kačių piometra dažniausiai pasireiškė pavasarį - gegužės mėnesį, ir rudenį - rugsėjo ir spalio mėnesiais, rečiausiai - sausio mėnesį.

2. Karščiavimas, vėmimas, apatiškumas, polidipsija ir poliurija dažniausiai pasireiškė piometra sergančioms katėms nuo 6 iki 8 metų amžiaus grupėje ir rečiausiai nuo 2 iki 4 metų amžiaus grupėje.

3. Kačių sergančių piometra nustatyta mikrofloros sudėtis: Staphylococcus spp. 33% proc., Streptococcus spp. 18 proc., E. coli 15 proc., Proteus spp. 10 proc., Truepenella pyogenes 5 proc., Pseudomona aeruginosa 9 proc., Clostridium perfringens 3 proc. ir Pastuerela multocida 2 proc. 4. Tiek sergančių tiek sveikų kačių išskirtą mikroflorą sudarė: Staphylococcus aureus, Streptococcus canis, Streptococcus zooepidermicus, Trueperella pyogenes, Escherichia coli, tik iš sergančių kačių mėginių išskyrėme didesnius kiekius. Taip pat iš sergančių kačių mėginių išskyrėme Clostridium perfringens ir Pastuerella multocida bakterijas.

5. E. Coli bakterijos sudaro 15 proc. esant 39,5°C iki 40,0°C temperatūrai per rectum, Clostridium perfringens 7 proc. esant 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum, Pastuerella multocida esant 5 proc. 39,0°C – 38,0°C temperatūrai per rectum ir mažiausiai 2 proc., kai temperatūra per rectum 39,5°C - 39,0°C.

6.REKOMENDACIJOS

1. Kadangi piometra yra gyvybei pavojinga liga galinti užsibaigti letaliai, vertėtų atlikti ovariohisterektomiją dar jauname amžiuje. Neesant poreikio gyvūno veisti, tai yra geriausia prevencinė priemonė piometros pasireiškimui.

2. Diagnozavus piometrą geriausias gydymo būdas būtų taip pat ovariohisterektomija. Tai galutinai užkirstų kelią piometros pasikartojimui.

3. Diagnozavus piometrą veislinei katei, siekiant išsaugoti reprodukcinius organus veisimui ateityje, idealu nustatyti piometrą sukėlusias bakterijas. Žinant sukėlėjus, galima nustatyti jautrumą antibiotikams, tai užtikrintų kryptingesnį ir tikslesnį gydymą.

7.PRIEDAI

Priedas Nr.1

Anamnezė apie gyvūną

Šeimininko/Laikytojo vardas, pavardė: Adresas: Telefono numeris: Augintinio rūšis: Augintinio vardas: Amžius: Veislė:

Kada pastebėti pirmieji negalavimo požymiai?

Pirmieji pastebėti negalavimo požymiai:

Ar buvo kitoje klinikoje ar atlikti kokie nors tyrimai ir taikytas gydymas?

Ar bandėte gydyti patys?

8.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Agudelo CF. Cystic endometrial hyperplasia-pyometra complex in cats. A review. 2015, P. 173-182.

2. Abouni B., Raho G. Escherichia coli and Staphylococcus aureus most common source of infection. The Battle Against Microbial Pathogens: Basic Science, Technological Advances and Educational Programs.Formatex. 2015, P. 637 – 648.

3. Abu-Seida A. M., Gohar H. M., Mohammed Faten F., Ragab R. S., Younis M. Ultrasonography and Pathological Evaluation of Cystic Endometrial Hyperplasia Pyometra Complex in Bitches and Queens with Related Ovarian Alterations. 2014, Global Veterinaria. Vol. 13 (1). P. 60-67.

4. Addie D.D., Boucraut-Baralon C., Egberink H., Frymus T., Gruffydd-Jones T., Hartmann K., Horzinek M.C., Hosie M. J., Lloret A., Lutz H., Marsilio F., Möstl K., Pennisi M.G., Radford A. D., Thiry E., Truyen U. Streptococcal infections in cats ABCD guidelines on prevention and management. 2015, Journal of Feline Medicine and Surgery. Vol. 17. P. 620–625.

5. Addie D.D., Belák S., Boucraut-Baralon C., Egberink H., Frymus T., Gruffydd-Jones T., Hartmann K., Horzinek M.C., Hosie M. J., Lloret A., Lutz H., Marsilio F., Möstl K., Pennisi M.G., Radford A. D., Thiry E., Truyen U. Pasteurella Multocida Infection in Cats: ABCD guidelines on prevention and management. 2013, Journal of Feline Medicine and Surgery. Vol.15 P. 570–572. 6. Adams V., Bannam T. L., Garcia P. J., McClanea A. B ., Miyamoto K, Li J., Julian I. Rood I. J., Uzal A. F. Toxin Plasmids of Clostridium perfringens. 2013, Journal of MMBR. Vol. 77 Number 2. P. 209 – 232.

7. Agnoletti F., Bacchin C., Bano L., Bettini F., Cocchi M., Drigo I., Ferro., T Marcon B. Toxin genotyping of Clostridium perfringens field strains isolated from healthy and diseased chickens. 2008, Journal of Animal Science. Vol. 7. P. 397-400.

8. Amimoto K.,, Noro T., Oishi E., Shimizu M. A novel toxin homologous to large clostridial cytotoxins found in culture supernatant of Clostridium perfringens type C.Microbiology. 2007, 153. P. 1198–1206.

9. Aspinal V. Reproductive system of the dog and cat Part 1 – the female system. 2011, Veterinary Nursing Journal. Vol 26 issue 2. P. 43 – 45.

10. Aspinal V.The complete textbook of veterinary nursing. Elsevier Ltd, London, 2011, Vol. 2. P. 77 – 78.

11. Baithalu K. R., Maharana R. B., Mishra CH., Samal L., Sarangi L. Canine pyometra. July 2010, Journal, Veterinary world. Vol. 3. No. 7. P. 340 – 342.

12. Brownlie L., Erles K., Mitchell1 J. A., Priestnall1 S L., Walker C.A. New and Emerging Pathogens in Canine Infectious Respiratory Disease. Veterinary Pathology. 2014, The Royal Veterinary College, United Kingdom. Vol 51(2) P. 492-504.

13. Byrne B. A., Marks S. L., Rankin S.C., Weese J.S. Enteropathogenic bacteria in dogs and cats: Diagnosis, Epidemiology, Treatment, and control. 2011, Journal of Veterinary Internal Medicine. Vol. 25 P. 1195 – 1208.

14. Casadevall A., Pirofski L. Q&A: What is a pathogen? A question that begs the point. 2012, Journal of biology. Vol. 10 P. 6.

15. County T., County K., Edminster J., Edminster S., Hall M., Hostetler R. J., Smith M. Cat Anatomy and Physiology. 4 – H cat project unit 3. 2013, Washington state university extension, America. P. 20 – 21.

16. Couto G. C., Nelson W. R. Small animall internal medicine. 2003, P. 877-881.

17. Drzewiecka D. Significance and Roles of Proteus spp. Bacteria in Natural Environments. 2016, Journal of Microb Ecol. Vol. 72. P. 741–758.

18. Finsterer J., Hess B. Neuromuscular and Central Nervous System Manifestations

of Clostridium perfringens Infections. 2007, Juornal. Infection. Vol. 35 issue 6. P. 396 – 405.

19. Fogle J., Hudson L., Meeker R., Long T., Ch., Savage M., Williams M. Probable primary polydipsia in a domestic shorthair cat. 1 December, 2015, Journal of feline medicine and surgery open reports. Vol. 1 Issue 2.

20. Fontbonne A. Infertility in bitches and queens: recent advances. 2011, Alfort Veterinary College, Paris, France.P.202-209.

21. Fothergill L. J., Ledson M. J., Mohan K., Storrar J., Walshaw M. J., Winstanley C. Transmission of Pseudomonas aeruginosa epidemic strain from a patient with cystic fibrosis to a pet cat. 2008, Journal Thorax. Vol. 63 P.839-840.

22. Gohari M. I., Nowell J., Nicholson M. V., Oliphant K., Parreira R., Prescott F. J. Vivian M. A Novel Pore-Forming Toxin in Type A Clostridium perfringens Is Associated with Both Fatal Canine Hemorrhagic Gastroenteritis and Fatal Foal Necrotizing Enterocolitis. April 8, 2015, Journal Plos one. P. 1 – 27.

23. Drugociu D., Rosca P., Runceanu L., Ciornei St. Bakteriogical investigations in pyometer in dog and cat females. 2008, U.S.A.M.V. Faculty of veterinary Medicine lasi. P.278-283

24. Hollinshead F., Krekeler N. Pyometra in the queen to spay or not to spay? 2016, Journal of Feline Medicine and Surgery. Vol. 18 P.21–33.

25. Hopper K., Silvestein C., D. Small animal critical care medicine. Elsevier Inc. London. 2009. P. 465.

26. Kong C., Nathan SH., Neoh H. Targeting Staphylococcus aureus Toxins: A Potential form of Anti-Virulence Therapy. 2016, Journal of Toxins Vol.8, 72, P. 7 – 21.

27. Köse M. A., Tekeli T. Loss of Juveniles During Prenatal Period in Dogs and Cats. 2014, Journal AVKAE Derg. Vol. 4 P. 77-85.

28. Kustritz R.,V., M. Clinical canine and feline reproduction. 2010, A. John and sons, Inc, Publications. P. 28.

29. Pacchina D. P., Stanley W. S. Uterine torsion and metabolic abnormalities in a cat with a pyometra. 2008, The Canadian Veterinary Journal. Vol. 49(4) P. 398 – 400.

30. Olson P.N., Kessel M.L., Jones R. L., Shulteiss P. C. Normal bacterial flora in canine and feline uteri. Colorado state university, Fort Collins, 1998. P. 1-3.

31. Petersen A. Reproductive Physiology of the Female Cat.Kandidatarbete. 2015. P. 2 – 14. 32. Miranda S., Pereira T. M., Pires A. M., Saraiva L. A., Seixas F., Vilhena H. Proliferative Endometrial Lesions Hidden behind the Feline Pyometra. Veterinary Medicine and Science. INTECH. 2016. Vol 10. P. 5772 - 62788

33. Morgan R. Structure and function of the female feline reproductive tract.2013.

https://www.petplace.com/article/cats/pet-health/structure-and-function-of-the-female-feline-reproductive-tract/. Priega per internetą 2017.08.13.

34. T. Abere, H. Belete. Infections of the Uterus on Postpartum cows: A review. 2016 Bishoftu, Ethiopia. P. 34-44.

35. Sykes J.A., Canine and Feline infectious diseases. 2014, P. 871-885.

36. Cafasso J. Pseudomonas infections.

https://www.healthline.com/health/pseudomonas-infections#diagnosis prieiga per internetą 2017.09.15

37. Ribeiro M.G., Riseeti R.M., Caffaro A.C.B., de Morais G.H.B. Trueperella

pyogenes multispecies infections in domestic animals: a retrospective study of 144 cases (2002 to

2012). 2014, Department of Veterinary Hygiene and Public Health, Sao Paulo State University, UNESP, Botucatu, Brazil. P. 82-87.