LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Kristina Dainauskaitė
Malassezia spp. paplitimas sveikų ir išorinės ausies uţdegimu
sergančių šunų ausies kanale
Prevalence of Malassezia spp. in healty and otitis externa dogs
ear canal
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Lina Babickaitė
2
DARBAS ATLIKTAS LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Malassezia spp. paplitimas sveikų
ir išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų ausies kanale“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 Įvadas ... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8 1.1. Malassezia spp. ... 9
1.2. Malassezia spp. sukeltą išorinės ausies uţdegimą predisponuojantys veiksniai ... 10
1.2.1. Amţius ir lytis ... 10
1.2.2. Šuns veislė ir ausies anatominiai ypatumai... 11
1.2.3. Pirminės Malassezia spp. komplikuoto otitis externa prieţastys ... 13
1.2.4. Metų laikas ... 15
1.3. Šunų Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo patogenezė ... 15
1.4. Šunų Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai ... 17
1.5. Diagnostiniai tyrimai... 18
2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS ... 23
2.1. Citologinis tyrimas ... 23 2.2. Bakteriologinis tyrimas ... 24 2.3. Statistinė analizė ... 25 3. REZULTATAI ... 26 3.1. Malassezia spp. ... 26 3.2. Veislė ... 27 3.3. Plauko ilgis ... 29 3.4. Amţius ... 31 3.5. Laikymo sąlygos ... 32 3.6. Lytis ... 34 3.7. Ausų tipas ... 36 3.8. Metų laikai ... 37 3.9. Pirminiai susirgimai ... 39 3.10. Antriniai patogenai ... 40
4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 42
IŠVADOS ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
4
SANTRAUKA
Šunų išorinės ausies uţdegimas (otitis externa) yra vienas iš daţniausiai pasitaikančių susirgimų veterinarijos gydytojų praktikoje. Šunims oportunistiniai mikroorganizmai, ypač mikroskopiniai mieliniai grybai, išorinės ausies kanale, esant nepaţeistam išorinės ausies kanalo paviršiui, pakitimų ir susirgimų nesukelia, nes jų skaičių kontroliuoja šuns imuninė sistema. Tačiau pakitus apsauginiam barjerui ar esant imuninės sistemos disfunkcijai šie mikroorganizmai gali sukelti infekcijas.
Darbo tema – Malassezia spp. paplitimas sveikų ir išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų
ausies kanale.
Darbo tikslas: išanalizuoti literatūroje pateikiamus duomenis apie Malassezia spp. sukeltą
šunų išorinės ausies uţdegimą ir nustatyti Malassezia spp. paplitimą išorinės ausies kanale sveikų ir išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų tarpe.
2013–2014 metais LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo renkami duomenys apie Malassezia spp. paplitimą išorinės ausies uţdegimu sergančių ir kliniškai sveikų šunų išorinės ausies kanale.
42 mėginiai buvo imti iš kliniškai sveikų šunų ausies kanalo ir 42 mėginiai – iš šunų, sergančių išorinės ausies uţdegimu. Visiems šunims atliktas pilnas klinikinis, citologinis ir bakteriologinis tyrimai. Svarbiais laikyti duomenys, tokie kaip gyvūno veislė, amţius, lytis, plauko ilgis, ausų tipas. Prieš apţiūrint pacientą iš savininko buvo renkama išsami anamnezė apie gyvūno laikymo sąlygas, persirgtas ar/ir konkurentines ligas, kontaktą su kitais gyvūnais.
Tyrimo metu nustatyta, kad šunims su išorinės ausies uţdegimo simptomais
Malassezia spp. paplitimas išorinės ausies kanale buvo didesnis 59,55 proc. (p<0,05), negu kliniškai
sveikų šunų išoriniame ausies kanale 29,75 proc.
Daţniausiai malasezijos išskirtos vokiečių aviganių, amerikiečių Stafordšyro terjerų, labradoro retriverių, vakarų Škotijos baltųjų terjerų bei anglų kokerspanielių veislės šunims. Nustatyta stipri ausų tipo predispozicija, nes Malassezia spp. šunims su nulėpusiomis ausimis identifikuota 59,9 proc. atvejų. Iš kliniškai sveikų šunų su nulėpusiomis ausimis ėminių, malasezijos buvo rastos 75 proc. šunų. Sergančių išorinės ausies uţdegimu šunims su nulėpusiomis ausimis mieliagrybiai identifikuoti 64,9 proc. ėminių (p<0,05). Daţniausiai mikroskopiniai grybai išskirti šunims vasaros bei rudens mėnesiais. Nustatyta, kad malasezijos daţniau randamos ilgaplaukių šunų ir šunų laikomų lauke išorinės ausies kanale.
5
SUMMARY
The inflammation of the external ear in dogs (otitis externa) is one of the most common diseases in veterinary practice. The immune system of dogs is responsible for the controlling of the amount of yeast in the external ear and in cases when the surface of the cannal in the external ear is not damaged, opportunistic microorganisms, especially microscopic yeasts does not cause an infection or any essential changes. In cases where the security barrier is brooken, the immune system is weakened, these microorganisms might be the cause of infection.
Thesis topic: Malassezia spp. the prevalence in healthy dogs and dogs with an external ear
infection.
Thesis aim: Review and analyse litterature concerning Malassezia spp. caused by external ear
infections in dogs, and to determine the prevalence of Malassezia spp. in the external ear canal, in healthy dogs and dogs with an external ear canal infection.
2013–2014 year, LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūnas small animal clinic, data were collected data. To research the prevalence of Malassezia spp. in dogs which were considered as clinically healthy and dogs who had a diagnose with an external ear canal infection.
42 samples were collected from the ear canal of clinically healthy dogs and the same amount of samples from dogs with an ear canal infection. All dogs were fully tested clinically, cytologically, and bacteriologically. The data which were taken into consideration were: breed, age, gender, coat length, and ear type. Before initiating the tests, dog owners were asked to give an extensive history of their dogs living conditions, including old and present diseases, and interaction with other animals.
The results of this study showed that dogs with external ear canal infection symptoms with
Malassezia spp. were more likely to be infected 59.55% (p<0,05), than the other group, which was
clinically healthy 29,75%.
The research showed that infections with malassezia are most common in German shepherds, American staffordshire terriers, Labrador retrievers, West highland white terriers, and English cocker spaniels. Dogs with drop ears are extra sensitive to malassezia infections, 59.7% of the identified cases had drop ears. Among the clinically healthy dogs, who also had drop ears, malassezia was found in 75% of the samples that were taken. In dogs who both had the disease and drop ears 59.7% (p<0,05) of the samples were positive. Most commonly the infections were found in dogs that were tested during summer and autumn. The study suggests that more cases of Malassezia are found in dogs who live outdoors and/or have long coat.
6
ĮVADAS
Šunų išorinės ausies uţdegimas (otitis externa) yra vienas iš daţniausiai pasitaikančių susirgimų veterinarijos gydytojų praktikoje (15–20 proc.) (Jacquelyn et al., 2010; Topală et al., 2010; Chiavassa, 2014).
Sėkmingas išorinės ausies uţdegimo gydymas priklauso nuo to, ar yra nustatomos pirminės ligos prieţastys, predisponuojantys ir nuolat veikiantys veiksniai, kurie yra svarbūs susirgimo patogenezėje. Jie negali būti vertinami atskirai, nes daţniausiai išorinės ausies uţdegimas yra polietiologinis procesas (Nardoni et al., 2014). Negydant išorinės ausies uţdegimas gali komplikuotis ir plisti į vidurinę arba vidinę ausį (Ţilienė ir kt., 2011).
Išorinės ausies uţdegimą sąlygojantys veiksniai gali būti: pirminiai, antriniai, predisponuojantys ir nuolat veikiantys. Daţniausiai pirmine ligos prieţastimi būna hiperjautrumo reakcijos (alergija pašarui, atopija, kontaktinis dermatitas), svetimkūniai ausies kanale, ektoparazitai, keratinizacijos sutrikimai, endokrininės sistemos disfunkcija, autoimuninės kilmės susirgimai. Infekcinis išorinės ausies uţdegimas stebimas tuomet, kai pirminių faktorių sukeltus paţeidimus ausies kanale komplikuoja antriniai patogenai. Daţniausiai iš bakteriologinių ėminių kaip antriniai patogenai iškiriamos Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Pseudomonas spp.,
Proteus spp., Corynebacterium spp., Enterococcus spp. bakterijų padermės ir mikroskopiniai Malassezia spp. grybai, ţymiai rečiau – Candida spp., Aspergillus spp., Microsporum spp., Trichophyton spp., Sporotrhrix spp. (Plant, 2009; Jacquelyn et al., 2010; Topală et al., 2010).
Beveik 50 proc. kliniškai sveikų šunų yra Malassezia spp. nešiotojai (Carlotti, 2008). Iš kliniškai sveikų šunų ausų kanalo skirtingos Malassezia spp. padermės išskiriamos 10–23 proc., esant išorinės ausies uţdegimui – 19–41,2 proc. (kitų autorių teigimu – iki 70 proc.) (Cafarchia et al., 2005; Eidis et al., 2011).
Oportunistiniai mikroorganizmai esantys ausies kanale, patologinį procesą sukelia pakitus makroorganizmo imuninės sistemos funkcijoms: esant paveldimiems ar įgytiems pakitimams, taip pat naudojant imunosupresinius vaistus ar esant lėtiniams susirgimams, tokiems kaip cukrinis diabetas, hiperadrenokorticizmas. Ţmonių, rečiau veterinarinėje medicinoje, ilgai trunkanti antibiotikoterapija, sutrikdo normalios ausies mikrofloros pusiausvyrą, o tai predisponuoja antrinę grybinės kilmės infekciją (Jacquelyn et al., 2010).
7
Darbo tikslas: išanalizuoti literatūroje pateikiamus duomenis apie Malassezia spp. sukeltą
šunų išorinės ausies uţdegimą ir nustatyti Malassezia spp. paplitimą išorinės ausies kanale sveikų ir išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų tarpe.
Darbo uţdaviniai:
1. Išanalizuoti Malassezia spp. sukeltą išorinės ausies uţdegimą predisponuojančius veiksnius. 2. Išnagrinėti šunų Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo patogenezę ir klinikinius
poţymius.
3. Atlikti diagnostikos tyrimų apţvalgą.
4. Nustatyti šunų amţiaus, veislės, lyties, sezono, laikymo sąlygų, gretutinių ligų, plauko ilgio, ausų tipo įtaką Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo etiologijoje.
8
1. LITERATŪROS APŢVALGA
Išorinės ausies uţdegimas yra daţnas susirgimas šunims, jis gali būti parazitinės, alerginės, bakterinės, neoplastinės, autoimuninės kilmės, diagnozuojamas esant medţiagų apykaitos, keratinizacijos sutrikimams (1 pav.).
1 pav. Išorinės ausies uţdegimo etiologija (Mircean et al., 2008)
Vidutiniškai mieliniai mikroskopiniai grybai iš šunų ausies kanalų išskiriami kas trečiam šuniui (1, 2 pav.), tuo tarpu, tiriant kai kurias populiacijas, Malassezia spp. iš ausies kanalo yra išskiriamos beveik visais atvejais (Bona et al., 2012). Esant bilateraliniam išorinės ausies uţdegimui, 36 proc. iš abiejų ausų kanalų yra išskiriamos Malassezia spp. Teigiama, kad
Malassezia spp. komplikuotas išorinės ausies uţdegimas kartojasi 22 proc. šunų (Mircean et al.,
2008).
2 pav. Mikroorganizmai išskiriami iš otitis externa sergančių šunų išorinės ausies kanalo
9
3 pav. Malassezia spp. (Harvey RG,
Paterson, 2014)
1.1. Malassezia spp.
Malassezia spp. (3 pav.) yra vienąlastės, saprofitinės, lipofilinės, micelio neformuojančios,
apvalios ar ovalios formos, 3–8 μm skersmens mielės. Jos dauginasi vienpoliu nelytiniu pumpuravimosi būdu, turi storą daugiasluoksnę sienelę (Cafarchia et al., 2005, Griffin et al., 2007).
Malassezia spp. mielės priskiriamos Deuteromycetes klasei, Cryptococcaceae šeimai (Noli,
2011). Ţinomos 13 rūšių mielių, kurių dauginimuisi reikalingi riebalai, tai Malassezia dermatis,
Malassezia equi, Malassezia furfur, Malassezia globosa, Malassezia japonica, Malassezia nana, yamatoensis, Malassezia caprae, Malassezia cunicol. Malassezia pachydermatis yra vienintelė
malasezijų rūšis, kuriai riebalai aplinkoje nereikalingi (Cafarchia et al., 2005; Cafarchia et al., 2011).
Malassezia spp. gali būti randama sveikų
šunų lūpų srityje, išorinės ausies kanale, odos raukšlėse, kirkšnyse, makštyje ar tarpupirščiuose (Mircean, 2010).
Iš šunų ausies kanalo daţniausiai yra išskiriamos M. furfur, M. globosa, M. sympodialis ir M. pachydermatitis mielės. Malassezia
pachydermatis išskiriama iš 57 proc. mėginių,
paimtų iš šunų, sergančių išorinės ausies uţdegimu (Griffin et al., 2007).
Yra išskiriami 4 M. pachydermatis genotipai (A–D). A tipo mielės daţniausiai aptinkamos ant odos, tačiau kaip ir kiti trys, yra randamos šunų išorinės ausies kanale (Plant, 2009).
Kadangi Malassezia spp. daţniau išskiriama iš šunų, kurie serga išorinės ausies uţdegimu ausies kanalo, todėl šios mielės svarbios šio susirgimo patogenezėje. Sveikos ausies kanale malasezijos uţdegimo sukelti negali, tačiau pakitus įprastai ausies kanalo aplinkai, Malassezia spp. pradeda intensyviai daugintis, ypač paţeidimo vietose ir iš komensalinio mikroorganizmo virsta patogeniniu. Taip pat jos pradeda sintetinti lipazes ir proteazes, šie fermentai sunkina uţdegimo eigą, dėl vykstančios proteolizės ir lipolizės, to pasekoje kinta paviršiaus pH, aktyvuojama komplemento sistema (Matousek et al., 2002, Lautert et al., 2011).
10
1.2. Malassezia spp. sukeltà išorinės ausies uţdegimą predisponuojantys veiksniai
1.2.1. Amţius ir lytis
Nors kai kurių autorių teigimu, sergamumui išorinės ausies uţdegimu, kurio eigą komplikuoja
Malassezia spp. mikroskopiniai grybai amţiaus ir lyties predispozicijos nėra, susirgimo daţnis
skirtingose šunų amţiaus ir lyties grupėse yra nevienodas (4 pav.).
4 pav. Šunų sergamumas skirtingose amţiaus ir lyties grupėse (Griffin et al, 2007)
Daţniausiai išorinės ausies uţdegimas yra diagnozuojamas suaugusiems šunims, vyresniems nei 3 m. (3–6 m.), rečiau – iki vienerių metų. Alerginės organizmo būklės, svetimkūniai ausyse, daţniau stebimi vidutinio amţiaus šunims. Kai tuo tarpu senyvo amţiaus šunims daţnesni neoplastiniai procesai, endokrininės sistemos disfunkcija(Harvey, Paterson, 2014).
Nustatyta, kad iš išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų ausies kanalo Malassezia spp. yra iškiriamos daţniau nei iš kalių (5 pav.) (Kumar et al., 2014).
Nors tyrimų duomenimis šunys išorinės ausies uţdegimu serga daţniau nei kalės dėl testosterono poveikio patogeniniams mikroorganizmams, jo įtaka susirgimo patogenezėje nėra visiškai aiški. Manoma, kad dėl androgenų poveikio stiprėja riebalų produkcija, o tai yra vienas iš išorinės ausies uţdegimą predisponuojančių faktorių, tuo tarpu estrogenai veikia priešingai. Taip pat renkantis šuniuką vis dar daţniau auginami patinai, o tai įtakoja sergamumo daţnį tiriamose populiacijose (Kumar et al., 2014).
11 Vyresnio amţiaus patinai, kuriems diagnozuotas Sertolio ląstelių navikas, daţniau serga ir
otitis externa, nes esant šiam susirgimui, stiprėja riebalų liaukų produkcija, taip pat ir ausies kanale.
Pakitusi išorinio ausies kanalo mikroaplinkai, susidaro palankios sąlygos tiek bakterinės, tiek mielinės antrinės infekcijos atsiradimui (Harvey, Paterson, 2014).
Kiti gi autoriai teigia, kad mielių komplikuotu išorinės ausies uţdegimu daţniau serga kalės, nes joms daţnesnės alerginės organizmo būklės. Taip pat kalės susirgimams jautresnės esant tokioms organizmo fiziologinėms būklėms, kaip ruja, šuningumas, laktacija.
5 pav. Malassezia spp. paplitimas tarp skirtingų lyčių gyvūnų, kurie serga otitis externa
(Bona et al., 2012)
1.2.2. Šuns veislė ir ausies anatominiai ypatumai
Sergamumui išorinės ausies uţdegimu, kai jį komplikuoja Malassezia spp. yra nustatyta veislės predispozicija. Skirtingų veislių šunų sergamumas, Malassezia spp. įtakotu išorinės ausies
uţdegimu yra nevienodas. Daţniausiai susirgimas yra diagnozuojamas vokiečių
aviganių (20–30 proc.), bokserių (14 proc.), labradoro retriverių (8 proc.) veislių šunims (Mircean et al., 2011; Kumar et al., 2014).
Bene daţniausiai išorinės ausies uţdegimas yra stebimas vokiečių aviganių veislės šunims, taip yra dėl to, kad jų ausyse yra gerai išsivysčiusios sierą išskiriančios liaukos. Dėl didelio sierą produkuojančių liaukų skaičiaus šiems šunims būdingas sieringas otitas (Kumar et al., 2014).
12 Dėl didelės drėgmės ausies kanale labai daţnai susirgimas diagnozuojamas labradorų veislės šunims. Tai lemia šunų pomėgis daţnai būti vandenyje (Mircean et al., 2011). Labradoro retriverių, springerspanielių veislės šunų ausies kanale yra didelis skaičius apokrininių vamzdinių liaukų, jų išskiriamas sekretas minimas kaip išorinio ausies uţdegimą predisponuojantis veiksnys (Kumar et al., 2014).
Tokių veislių kaip kokerspanielių, vakarų Škotijos baltųjų terjerų, pudelių, bokserių, vokiečių aviganių šunys turi polinkį sirgti atopiniu dermatitu ar hiperjautrumu pašarui. Šie du susirgimai daţniausiai yra pirminės išorinės ausies uţdegimo prieţastys. Sergant, ausies kanale pakinta paviršiaus pH, bakterijų floros pusiausvyra, susidaro palankios sąlygos malasezijoms vystytis (Mircean et al., 2011).
Kokerspanielių veislės šunys genetiškai paveldi netaisyklingą ausies kanalą, o tai didina jų sergamumą išorinės ausies uţdegimu (Mircean et al., 2011). Be to, sergant išorinės ausies uţdegimu šios veislės šunims ţymiai daţniau stebimi proliferaciniai pakitimai ausies kanale nei kitų veislių šunims (Kumar et al., 2014).
Šarpėjų veislės šunys daţniau serga lėtiniu išorinės ausies uţdegimu dėl stenotinio ausies kanalo, taip pat dėl didelio raukšlių kiekio (Kumar et al., 2014).
Pudelių ir bišonų veislių šunys daţniau serga išorinės ausies uţdegimu dėl didelio plaukų skaičiaus ausies kanale (Kumar et al., 2014).
Jei kačių tarpe, ausų formos ir nulėpimo laipsnio skirtumų beveik nėra, tai šunų ausų įvairovė tikrai didelė (6 pav.). O tai sąlygoja didesnį sergamumą ausų ligomis. Daţniausiai Malassezia spp.
yra išskiriamos iš nulėpusį ausies kaušelį turinčių šunų ausies kanalo
(65–71 proc.). Esant nulėpusioms ausims, sutrinka oro patekimas į ausies kanalą, jame kaupiasi drėgmė. Išimtis yra vokiečių aviganių veislės šunys, kurie turi genetinį polinkį sirgti išorinės ausies uţdegimu (Bona et al., 2012).
Drėgmę ausies kanale taip pat sulaiko ir jame esantys plaukai, o tai predisponuoja išorinės ausies uţdegimą, nes ausies kanale susidaro palankios sąlygos bakterijų ir mikroskopinių grybų dauginimuisi. Sieros ir kitų ausyje esančių liaukų išskiriamos medţiagos sudaro tirštą klampią masę, kuri siaurina kanalo spindį. Taip pat išorinės ausies uţdegimas daţnesnis šunims, kurių ausies landa siaura ir smulki (Carlotti, 2008).
Tačiau, net ir esant nulėpusioms ausims, temperatūra ausies kanale nekinta, ir ausies kanale ji išlieka pastovi 38,2–38,4 o
C (Bona et al., 2012).
Riebalų liaukų yra visame odos paviršiuje, tačiau jų tankis išorinės ausies kanale yra ţymiai didesnis, taip pat pačios liaukos yra didesnės. Sierą gaminančios liaukos (pakitusios apokrininės
13 liaukos) yra giliau nei riebalų liaukos. Sustiprėjus liaukų veiklai, kinta ausies kanalo mikroaplinka (Kwochka, 2006).
Lėtiniai pakitimai ausies kanale, didelė drėgmė (obstrukcija, dėl maudymo ar plaukiojimo), sąlygoja raginio sluoksnio maceraciją, paţeidţiamas apsauginės jo funkcijos, o tai leidţia intensyviai daugintis bakterijoms ir mielėms (Kwochka, 2006).
6 pav. Šunų ausų tipai (Harvey, Paterson, 2014)
1.2.3. Pirminės Malassezia spp. komplikuoto otitis externa prieţastys
Malasezijos daţniausiai komplikuoja išorinės ausies uţdegimą, šunims, kuriems pirminė šio susirgimo prieţastis yra hiperjautrumo reakcijos (alergija pašarui, atopija, kontaktinis dermatitas).
60–80 proc. pašaro alergijų atvejais, vienas iš pagrindinių klinikinių poţymių šunims yra išorinės ausies uţdegimas. Sergant atopija, net iki 85 proc. atvejų stebimas išorinės ausies uţdegimas, taip pat iš išorinės ausies kanalo yra išskiriamos Malassezia spp. Šiuo atveju bakterinės kilmės ausies infekcijos yra retesnės. Tik lėtiniais atvejais daţniau yra išskiriami stafilokokai nei malasezijos. Esant atopiniam išorinės ausies uţdegimui, mielės jo eigą ţymiai apsunkina, nes šuns
14 organizme atsiranda hiperjautrumas pačioms malasezijoms ir jų išskiriamoms medţiagoms (Muller et al., 2013).
Alerginių organizmo būklių atveju, daţniausiai yra stebimas lėtinis otitas (43 proc). Sergant lėtiniu išorinės ausies uţdegimu antrinės mielinės ar bakterinės kilmės infekcijos labai daţnos, nes ausyje, dėl didelio kiekio riebalų ir sieros liaukų sekreto, taip pat negyvo epitelio ląstelių yra palankios sąlygos antriniams patogenams daugintis, ir dar labiau apsunkinti uţdegimo eigą (Muller et al., 2013).
Tokios odos ligos kaip pirminė seborėja, riebalinis adenitas, hipotiroidizmas, sustiprina riebalų išskyrimą visame epidermio paviršiuje, taip pat ir ausies kanale, šiuo atveju stebimi pakitimai ir pačiose ausies kanalo ląstelėse. Rečiau diagnozuojamų ligų, tokių kaip juvenilinis celiulitas, reakcijos į medikamentus, pemphigus foliaceus, erythema multforme ir T ląstelių limfoma atveju, taip pat paţeidţiama išorinė ausis, todėl susidaro palankios sąlygos antrinei mielinei infekcijai (Plant, 2009).
Imuninės sitemos funkcijų sutrikimai (pvz., sutrikusi IgA sekrecija, ląstelinio imuniteto pakitimai) didina epidermio pralaidumą, silpnina organizmo atsaką į patogeną. Išoriniame ausies kanale susidaro palankios sąlygos mielių ir bakterijų dauginimuisi. Daţniausiai išorinės ausies uţdegimas ir mielių sukelta antrinė infekcija stebima vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunims dėl epidermio displazijos, kurią sąlygoja genetinė predispozicija (Carlotti, 2008).
Rečiau malasezijos komplikuoja kontaktinį otitą. Šis susirgimas daţniau stebimas šunims, kurių ausies kanale yra maţai ar visai nėra plaukų, kai naudojami į ausis lašinami medikamentai. Bet kokia cheminė medţiaga aplikuota į ausies kanalą, gali sukelti alerginę reakciją, tačiau daţniausiai stebimi neomicino ir propileno glikolio sukelti paţeidimai. Tai pat jei ausų valymui naudojami dirginantys tirpalai (spiritas, vandenilio peroksidas ir kt.). Mechaniškai ausies kanalas paţeidţiamas ir atveriami vartai antrinėms infekcijoms, kai iš ausies kanalo yra išpešiojami plaukai, todėl tai nėra rekomenduojama, nebent plaukai formuoja sąvėlas (Muller et al., 2013).
Padidėjusi drėgmė ausies kanale sutrikdo epitelio ląstelių migraciją, paţeidţiamas ausies kanalo paviršius. Tokios sąlygos susidaro, jei po maudynių vandens telkiniuose ar maudymo namuose, šuns ausys nėra išsausinamos naudojant ausų krapštukais. Dar vis pasitaiko atvejų, kai dėl informacijos stokos, savininkai augintiniams ausis kruopščiai valo sausais vatos krapštukais, taip mechaniškai paţeisdami ausie kanalo paviršių (Kumar et al., 2014).
Taip pat netinkamas, nesavalaikis antimikrobinių medţiagų, gliukokortikoidų naudojimas, pakeičia normalios išorinio ausies kanalo mikrofloros pusiausvyrą, didina organizmo jautrumą patogeniniams mikroorganizmams (Mircean et all., 2010).
15
1.2.4. Metų laikas
Malassezia spp. proliferacija išorinės ausies kanale daţniausiai stebima vasaros mėnesiais, kai
šunys daţnai maudosi vandens telkiniuose, esant šiltam ir drėgnam orui (Patterson, Frank, 2002; Chiavassa, 2014). Rudenį ir pavasarį, dėl padidėjusio oro drėgnio, aplinkos sąlygų išorinės ausies uţdegimas diagnozuojamas taip pat daţnai (Zur et al., 2011).
Esant šiltajam metų laikui, taip pat daţniau stebimos organizmo alerginės būklės, kurių vienas iš klinikinių poţymių yra išorinės ausies uţdegimas. Pavasarį ir vasarą daţni atopijos atvejai, taip pat ektoparazitų sukelti susirgimai. Ţiemą otitis externa atvejų yra maţiau ir daţniausiai jų prieţastis būna hiperjautrumas pašarui, taip pat netinkama ausų prieţiūra, retesnis hiperjautrumas ektoparazitams (Muller et al., 2013).
1.3. Šunų Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo patogenezė
Šunų ausyse yra tokių pat putliųjų ląstelių kaip ir kvėpavimo takuose. Veikiant alergenui, jos išskiria histaminą, prostaglandinus, kitas chemines
medţiagas, kurios įtakoja sustiprėjusią riebalų ir sieros liaukų produkciją ausies kanale. Tiek bakterijoms,
tiek mielėms, susidaro palankios sąlygos, todėl šie patogenai prisitvirtina prie ausų kanalo paviršiaus ir pradeda daugintis (O‘Daly, 2012).
Malasezijos yra apsuptos stora riebaline kapsule, kuri išskiria patogeniškumo faktorius (fermentus ir kitas chemines medţiagas). Prisijungusios prie išorinės ausies kanalo paviršiaus, jos sukelia šuns organizmo tiek humoralinį, tiek ląstelinį imuninį atsaką,
aktyvuojama komplemento sistema, atsiranda uţdegimo poţymiai. Malasezijos dėl sąveikos su
keratinocitais išskiria citokinus (ypač IL α-1, IL-6, IL-8 ir IL-10) ir gal išlikti nefagocituotos neutrofilų (Fugueredo et al., 2012; O‘Daly, 2012).
7 pav. Išorinės ausies uţdegimo
16 Makroorganizmo reakcija į mieles paremta nespecifiniu neutrofilų fagocitozės mechanizmu ir specifiniu ląsteliniu gynybos mechanizmu (7, 8 pav.). Langerhanso ląstelės išskiria antigenus, šie aktyvuoja T limfocitus, kurie dauginasi ir išskiria limfokinus. Limfokinai skatina makrofagų fagocitozę ir epidermio pamatinių ląstelių dauginimąsi. To pasekoje sluoksniuojantis epidermiui, dalis mielių yra mechaniškai pašalinamos nuo ausies kanalo (Carlotti, 2008).
Šuns organizme gaminami antikūniai prieš malasezijų išskiriamus antigenus, tik dar labiau sunkina patologinį procesą, ryškėja išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai (Cafarchia et al., 2005).
8 pav. Malassezia spp. patogenezė (Muller et al., 2013)
Sieros sluoksnis, dengiantis ausies kanalo paviršių yra sudarytas iš riebalų ir apokrininių liaukų sekreto, kuriame yra ir epitelio atsisluoksniavusių ląstelių. Siera yra sudaryta iš margarino, stearino, oleino ir linolio riebiųjų rūgščių. Oleino ir linolio rūgštys pasiţymi mikostatiniu poveikiu. Sieros riebalų sudėties pakitimai (sumaţėja riebalų rūgščių, padidėja trigliceridų kiekis), kuriuos
17 gali sąlygoti atopinės organizmo būklės, sukuria labai palankias sąlygas Malassezia spp. dauginimuisi (Jacquelyn, et al., 2010).
Jei ausyje nėra uţdegimo, siera išskiriama tinkamais kiekiais, susidaro pakankamai stiprus apsauginis barjeras, kurį sutvirtina atsisluoksniuojančios epitelio ląstelės. Šis apsauginis sluoksnis pasiţymi antibakterinėmis ir priešgrybinėmis savybėmis. Sergant išorinės ausies uţdegimu, pakinta susidariusio sluoksnio savybės, nes prasideda sieros liaukų hiperplazija. To pasekoje didėja išskiriamos sieros kiekis, pakinta ir jos sudėtis, sutrinka epitelio sluoksniavimosi procesas. Dėl mikroorganimų išskiriamų medţiagų ir uţdegiminio proceso, kinta ausies kanalo pH, susidaro palankios sąlygos mielių augimui (Jacquelyn, et al., 2010). Ausies kanalo liaukų sekrete yra ir tokių medţiagų kaip imunoglobulinai, augimo faktoriai, kurie skatina malasezijų proliferaciją (Cafarchia et al., 2005).
1.4. Šunų Malassezia spp. sukelto išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai
Esant mielinės kilmės išorinės ausies uţdegimui stebima sustiprėjusi ausies vaško sekrecija. Išorinės ausies uţdegimas gali būti ūmios arba lėtinės eigos.
Esant ūmiai išorinės ausies uţdegimo eigai, pradţioje stebimas ausies srities paraudimas, patinimas, gyvūnas tik kartas nuo karto purto galvą. Ausies kanale suaktyvėjus liaukų veiklai, vis daugiau išskiriama ausies sieros ir riebalų. To pasekoje sutrinka epitelio ląstelių migracija, susidariusi masė kaupiasi ausies kanale, dar labiau apsunkindama oro patekimą į kanalą bei dţiūvimą. Riebalų turinti masė, reaguodama su oru, kinta, įgauna nemalonų kvapą, priklausomai nuo sparčiai besidauginančių mikroorganizmų pasikeičia ir spalva (9 pav.) (Muller et al., 2013).
Pradţioje jo kiekis yra nedidelis, paprastai nepastebimas, todėl savininkai į tai daţnai neatkreipia dėmesio, ypač jei šuns ausys yra nulėpusios. Uţdegimui stiprėjant ir pereinant į lėtinę formą, ausies kanale esantis turinys tampa rausvai rudas, daţnai nemalonaus kvapo. Uţdegimui stiprėjant, šios masės daugėja, gyvūnas pradeda purtyti galvą, atsiranda intensyvus ausų nieţulys, jis trina galvą į aplinkinius daiktus. Ausies audiniai patinsta, išskyrų jau matoma ir prie įėjimo į kanalą, jomis suteršti būna ir plaukai (9 pav.) (Noli, 2011).
Gyvūnui vis labiau kasantis ir save ţalojant pakitimai stebimi ausies kriauklės bei kaušelio paţeidimai, neretos hematomos. taip pat stebimi snukio, akių sričių mechaniniai nutrynimai, nukasymai (White, 2005).
18
9 pav. Išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai (Harvey, Paterson, 2014)
1.5. Diagnostiniai tyrimai
Nėra patognostinių išorinės ausies uţdegimo, kurio eigą komplikuoja Malassezia spp. klinikinių poţymių, kuriais remiantis būtų nustatoma tiksli diagnozė. Todėl svarbūs yra ne tik klinikinio tyrimo rezultatai, išsamūs anamnezės duomenys, bet ir specialieji diagnostiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti ne tik antrines, bet ir pirmines patologinio proceso prieţastis (Wellington, 2007).
Daugiausia informacijos suteikia gauti citologinio ir bakteriologinio tyrimo rezultatai. Tačiau daţnai citologinio ir bakteriologinio tyrimų rezultatai nesutampa. Skiriasi šių tyrimų jautrumas, specifiškumas. Citologinio tyrimo specifiškumas yra 97 proc. (maţai klaidingai teigiamų rezultatų), tačiau labai ţemas jautrumas (tik apie 30 proc.) (didelis skaičius klaidingai neigiamų rezultatų).
Paprastai kiekvienu atveju šie abu tyrimai atliekami kartu ir gauti rezultatai vertinami kompleksiškai (Cafarchia, 2005).
Diagnozuojant susirgimą, pradţioje paprastai remiamasi citologinio tyrimo rezultatais, nes ėminį paimti nėra sunku, rezultatai gaunami greitai. Tiriamos abi ausys, mėginiai imami steriliais vatos tamponėliais.
19 Atliekant citologinį tyrimą, ėminiai gali būti sudaromi keliais būdais (10 pav.):
tiesioginis objektinio stiklelio prilietimas; lipnios juostelės prispaudimas;
ėminys iš odos skutenų;
mėginio ėmimas vatos tamponėliu.
10 pav. Citologinio ėminio sudarymo metodai (Cafarchia et al., 2005)
Yra pateikiamos kelios citologinio tyrimo rezultatų vertinimo metodikos, pagal rastų
Malassezia spp. skaičių matymo laukuose (paprastai tiriami 5–10 matymo laukų), galima spręsti ar
tai tik ausies kanalo paviršių kolonizuojančios mielės ar jau dalyvaujančios patologiniame procese: 1. kolonizacija 1–3 mielės matymo lauke;
2. vidutinis patogeniškumas 4–6 mielės matymo lauke; 3. didelis patogeniškumas 7 – 10 mielės matymo lauke;
4. labai didelis patogeniškumas – 10 ir daugiau mielių matymo lauke (Gira˜o et al., 2006).
Paimti mėginiai gali būti daţomi Romanovskio–Gimzos būdu, naudojant metileno mėlynąjį, tačiau daţniausiai naudomi jau paruošti pramoniai daţai Diff-Quik (Baxter Diagnostic AG, Dubingen, Switzerland) daţais (11 pav.) (Griffin et al., 2007).
20
11 pav. Diff-Quik pramoniniai daţai (Griffin, 2007)
Malassezia spp. mielės mėginyje matomos kaip ovalios formos, tačiau dalijantis, ant ląstelės
paviršiaus lėtai formuojasi pumpuras ir taip įgaunama būdinga kriaušės forma. Mielės yra 3–8 μm skersmens, priklausomai nuo dauginimosi stadijos. Jų spalva paprastai įvairauja nuo šviesiai iki tamsiai mėlynos (12 pav.) (Griffin et al., 2007).
12 pav. Malassezia pachydermatis (Batra et al., 2005).
Tačiau, jei išorinės ausies uţdegimu serga predisponuojančių veislių šunys, net jei matymo lauke yra nedidelis kiekis patogenų, esant būdingiems klinikiniams ligos poţymiams yra skiriamas atitinkamas gydymas (Mircean et al., 2008).
21 Jei pacientui stebimi simptomai yra būdingi susirgimui, tačiau citologinio tyrimo rezultatai yra neigiami, atliekamas bakteriologinis tyrimas (Cafarchia et al., 2005).
Atliekant bakteriologinį tyrimą, mėginiai taip pat imami iš abiejų ausų, naudojant sterilius vatos krapštukus, kurie vėliau dedami į transportinę terpę.
Malassezia spp. mielės gerai auga ant Sabūro dekstrozės agaro terpės 37 oC temperatūroje,
tačiau joms reikia 4–7 dienų, kad išaugtų. Gavus teigiamus rezultatus, reikia nepamiršti, jog jos randamos ir kliniškai sveiko šuns ausyse, todėl gauti rezultatai yra vertinami kartu su gautais citologinio tyrimo rezultatais (13 pav.) (Gira˜o et al., 2006).
13 pav. Malassezia pachydermatis kolonijos (Caban˜es, 2014).
Skirtingi autoriai literatūroje citologinio ir bakteriologinio tyrimų metu gautus rezultatus vertina nevienodai. Taip pat skiriasi ir jų įvardijami šių metodų privalumai ir trūkumai. Todėl gautus rezultatus rekomenduojama vertinti kompleksiškai kartu su klinikinio tyrimo rezultatais (1 lentelė) (Gira˜o et al., 2006).
22
1 lentelė. Citologinio ir bakteriologinio tyrimų privalumai ir trūkumai (Gira˜o et al., 2006)
Citologinis tyrimas Bakteriologini tyrimas
Tai kiekybinis metodas Aukšta tyrimo jautrumas
Rezultatai gaunami kelių minučių bėgyje Mikroorganizmai gali būti identifikuojami iki rūšies
Morfologiškai nustatomos mėginyje esančios skirtingų mikroorganizmų populiacijos
Nėra nustatoma ar išskirti mikroorganizmai tik kolonizuoja išorinės ausies kanalo pavir-šių ar dalyvauja uţdegiminiame procese Nustatoma ar ėminyje randami
mikro-organizmai kolonizuoja išorinės ausies kana-lo paviršių ar ir dalyvauja uţdegiminiame procese
Rezultatai gaunami 24–72 val. bėgyje. Kartais rezultatai gali būti gaunami ir vėliau
Didelis skaičius klaidingai neigiamų rezultatų Tyrimo rezultatus gali stipriai įtakoti netinkamas ėminio sudarymas, transpor-tavimas, taip pat mėginio apdorojimas labo-ratorijoje
Mikroorganizmai neidentifikuojami iki rūšies Literatūroje yra duomenų, kad skiriasi rezul-tatai tuos pačius ėminius tiriant skirtingose laboratorijose
23
2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS
2013–2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Dr. L. Kriaučeliūno klinikoje atliktas tyrimas apie Malassezia spp. paplitimą išorinės ausies uţdegimu sergančių ir kliniškai sveikų šunų išorinės ausies kanale.
Viso ištirti 84 mėginiai iš šunų išorinės ausies kanalo.
42 mėginiai imti iš kliniškai sveikų šunų ausies kanalo ir 42 mėginiai – esant išorinės ausies uţdegimo simptomams. Visiems šunims atliktas pilnas klinikinis, citologinis ir bakteriologinis tyrimai. Visos procedūros atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu 2012, Nr. 122. Svarbiais laikyti duomenys, tokie kaip gyvūno veislė, amţius, lytis, plauko ilgis, ausų tipas. Prieš apţiūrint pacientą iš savininko buvo renkama išsami anamnezė apie gyvūno laikymo sąlygas, persirgtas ar/ir konkurentines ligas, kontaktą su kitais gyvūnais. Gyvūnams klinikinis tyrimas buvo atliekamas pagal patvirtintas metodikas, didesnis dėmesys buvo skiriamas ausų apţiūrai.
Visi tirti gyvūnai buvo suskirstyti į dvi grupes: kliniškai sveiki ir sergantys. Šiose grupėse esantys gyvūnai taip pat buvo suskirstyti pagal šuns veislę, amţių, lytį, laikymo sąlygas, plauko ilgį, ausų tipą, pirminius susirgimus, metų laiką kuomet atvyko į kliniką.
2.1. Citologinis tyrimas
Tyrimo metu citologiniai mėginiai imti iš kliniškai sveikų ir sergančių otitis externa šunų išorinės ausies kanalo. Mėginiui paimti buvo naudojamas sterilus vatos tamponėlis (sudrėkintas fiziologiniu tirpalu), gautas turinys vingiuojant perkeltas ant objektinio stiklelio. Tirtos abi ausys, nepriklausomai nuo esamos klinikinės išraiškos. Paimtas mėginys buvo daţomas Diff-Quik (Baxter Diagnostic AG, Dubingen, Switzerland) daţais. (Griffin et all., 2007).
Objektinis stiklelis su mėginiu buvo panardinamas į metanolį 5–10 sekundţių, eoziną 5–10 sekundţių (raudonas reagentas), tiaziną 10–20 sekundţių (mėlynas reagentas, kontrastinė medţiaga) ir nuskalautas distiliuotame vandenyje(Toma et all., 2006). Ant nudţiuvusio objektinio stiklelio
buvo uţlašinamas 1 lašas imersinio aliejaus ir mikroskopuojama Nikon Eclipse E200 (Nikon Corporation, Japonija) binokuliariniu optiniu mikroskopu, naudojant 10 kartų didinančius okuliarus ir 100 kartų didinantį imersijos alyvos objektyvą. Mėginiai laikomi teigiamais radus bent vieną
24
14 pav. Malassezia spp. ėminys paimtas iš bokserio veislės šuns išorinės ausies kanlao ir
nuda˛ytas Diff-Quik daţais, vaizdas padidintas 100 kartų (autorės nuotrauka).
2.2. Bakteriologinis tyrimas
Bakteriologiniai ėminiai taip pat imti tiek iš kliniškai sveikų, tiek iš išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų ausies kanalų. Mėginiai bakteriologiniam tyrimui imti į transportines terpes TRANSWAB® (Amies, Liofilchem, Italija), sėti į Petri lėkšteles su kraujo agaru (KA) (Oxoid, Anglija) ir selektyvinėmis mitybinėmis terpėmis. Uţsėtos Petri lėkštelės 24–48 val. kultivuotos termostate +37ºC temperatūroje. Išskirtų mikroorganizmų morfologijai nustatyti paruošti tepinėliai iš kultūrų, daţyti Gramo metodu („Diagnostica Merck“, Vokietija) ir stebėti mikroskopu (Ţilienė ir kt., 2011). Malassezia spp. identifikuoti sėjama ant Sabūro agaro terpės, rezultatai vertinami po 48– 96 valandų.
25
2.3. Statistinė analizė
Tyrimų rezultatai ir statistiniai skaičiavimai atlikti kompiuterinėmis programomis „Microsoft Exel`2010“ ir „Graph Prism™. Version 2.0“, apskaičiuojant gautų duomenų aritmetinius vidurkius (X), vidurkių paklaidas (Sx), vidurkių skirtumų patikimumo koeficientą (p). Aritmetinių vidurkių skirtumas laikomas patikimu, kai p<0,05, nepatikimu – kai p>0,05.
26
3. REZULTATAI 3.1. Malassezia spp.
Visi tirti 84 šunys buvo suskirstyti į dvi grupes: kliniškai sveiki (n=42) ir sergantys išorinės ausies uţdegimu (n=42). Kiekvienam abiejų grupių šuniui buvo atliktas tiek citologinis, tiek bakteriologinis tyrimai.
15 pav. Malassezia spp. išskyrimas iš kliniškai sveikų ir sergančių otitis externa šunų išorinės
ausies kanalo
Kliniškai sveikų šunų grupėje, atlikus citologinį tyrimą, Malassezia spp. aptiktos 12 mėginių, panašūs rezultatai gauti ir gavus bakteriologinio tyrimo rezultatus, malasezijos buvo išskirtos iš 14 ėminių.
Šunims, kuriems buvo stebimi išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai, malasezijos rastos 22 citologiniuose ėminiuose, tuo tarpu, kaip ir tiriant kliniškai sveikus šunis, iš
bakteriologinių ėminių Malassezia spp. išskirtos iš didesnio kiekio
mėginių (28 ėminiai). 3 šunims mieliniai mikroskopiniai grybai buvo rasti citologiniame ėminyje, o bakteriologiniai šių šunų ėminiai buvo neigiami. 4 šunų bakteriologiniuose ėminiuose buvo
27 identifikuotos malasezijos, kai tuo tarpų tų pačių šunų citologiniuose mėginiuose mikroorganizmų nebuvo rasta (15 pav.).
3.2. Veislė
Sudarant tiriamųjų šunų grupę buvo pasirinkti grynaveisliai gyvūnai (30 veislių šunys: kliniškai sveikų gyvūnų grupė – 21 veislės šunys, sergančių gyvūnų grupė – 20 veislių šunys), mišrios veislės šunys į tyrimą įtraukti nebuvo. Daugiausiai per tyrimo laikotarpį į kliniką buvo atvesti vokiečių aviganių (n=10), labradoro retriverių (n=10), amerikiečių Stafordšyro terjerų (n=9), anglų kokerspanielių (n=5) veislės šunys. Kitų veislių šunys buvo atvesti rečiau, todėl jie įtraukti į grupę „kitos veislės“, kurią sudarė, tokių veislių kaip auksaspalvių retriverių, biglių, bokserių, bulterjerų, foksterjerų, Jorkšyro terjerų, kinų kuoduotojų, cvergšnaucerių, nykštukinių pinčerių, pekinų, prancūzų buldogų, pudelių, Rodezijos ridzbekų, senbernarų, Sibiro haskių, taksų, toiterjerų, vakarų Škotijos baltųjų terjerų, vidurio Azijos aviganių, mopsų, basetų, šarpėjų, bordo dogo šunys (n=59) (16 pav.).
16 pav. Šunų veislės
Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje daugiausiai buvo vokiečių aviganių (16,7 proc.), labradoro retriverių (11,9 proc.) ir Jorkšyro terjerų (9,5 proc.) veislių šunų.
Atlikus citologinį tyrimą, Malassezia spp., rastos 28,6 proc. ėminių, kai tuo tarpu atlikus bakteriologinį tyrimą – 33,3 proc. ėminių. Tiek citologiniame, tiek bakteriologiniame mėginiuose.
Malassezia spp. identifikuota 10 šunų. Malasezijų nebuvo identifikuota
28 Atlikus citologinį tyrimą, Malassezia spp. daţniausiai rastos Jorkšyro terjerų veislės šunų išorinės ausies kanale (25 proc.), vienodai daţnai malasezijos aptiktos kliniškai sveikų labradoro retriverių, amerikiečių Stafordšyro terjerų, vokiečių aviganių veislių šunų ėminiuose (po 16,7 proc.).
Gavus bakteriologinio tyrimo rezultatus, nustatyta, kad iš vokiečių
aviganių (21,4 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (14,3 proc.), labradoro retriverių (14,3 proc.), anglų kokerspanielių (14,3 proc.) veislės šunų ėminių buvo išskirta
Malassezia spp.
Šunų, kuriems buvo nustatyti išoriniam ausies uţdegimui būdingi klinikiniai poţymiai, grupėje daugiausiai buvo amerikiečių Stafordšyro terjerų (14,3 proc.), labradoro retriverių (11,9 proc.), vakarų Škotijos baltųjų terjerų (11,9 proc.) veislių šunys.
Susisteminus gautus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad malasezijos buvo
rastos 52,4 proc. citologinių ir 66,7 proc. bakteriologinių ėminių. Tiek citologiniuose, tiek bakteriologiniuose ėminiuose Malassezia spp. identifikuota 22 šunims. 20 citologinių ir 12 bakteriologinių ėminių rezultatai malasezijų atţvilgiu buvo neigiami.
Citologinio tyrimo metu malasezijos rastos anglų kokerspanielių (100 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (83,3 proc.), labradoro retriverių (80 proc.), vokiečių aviganių (33,3 proc.) ėminiuose. Kitų veislių šunų mėginiuose malasezijos rastos 40,9 proc. atvejų.
Daţniausiai malasezijos identifikuotos bakteriologiniuose ėminiuose, kurie buvo paimti iš labradoro retriverių ir anglų kokerspanielių (100 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (83,3 proc.), vokiečių aviganių (66,7 proc.) išorinio ausies kanalo. Kitų veislių šunų bakteriologiniuose ėminiuose malasezijos rastos 33,3 proc. atvejų.
29
17 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingų veislių šunų išorinės ausies kanale
Gavus bakteriologinio tyrimo rezultatus, nustatyta, kad iš vokiečių
aviganių (21,4 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (14,3 proc.), labradoro retriverių (14,3 proc.), anglų kokerspanielių (14,3 proc.) veislės šunų ėminių buvo išskirta
Malassezia spp.
Citologinio tyrimo metu malasezijos rastos anglų kokerspanielių (100 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (83,3 proc.), labradoro retriverių (80 proc.), vokiečių aviganių (33,3 proc.) ėminiuose. Kitų veislių šunų mėginiuose malasezijos rastos 40,9 proc. atvejų.
Daţniausiai malasezijos identifikuotos bakteriologiniuose ėminiuose, kurie buvo paimti iš labradoro retriverių ir anglų kokerspanielių (100 proc.), amerikiečių Stafordšyro terjerų (83,3 proc.), vokiečių aviganių (66,7 proc.) išorinio ausies kanalo. Kitų veislių šunų bakteriologiniuose ėminiuose malasezijos rastos 33,3 proc. atvejų (17 pav.).
3.3. Plauko ilgis
Visi tirti šunys buvo suskirstyti į grupes pagal plauko ilgį. Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje ilgaplaukių šunų buvo 48, o trumpaplaukių 36. Išorinės ausies uţdegimų sergančių grupėje ilgaplaukių buvo 40, trumpaplaukių 44 šunys (18 pav.).
30
18 pav. Šunų grupės pagal plauko ilgį
19 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingo plauko ilgio šunų išorinės ausies kanale
Kliniškai sveikų šunų grupėje malasezijos buvo išskirtos 24 mėginiuose. Atlikus bakteriologinį ir citologinį tyrimus, 14 ilgaplaukių ir 10 trumpaplaukių šunų ėminiuose buvo rasta
Malassezia spp. 8 bakteriologiniuose ir 6 citologiniuose ilgaplaukių šunų mėginiuose
identifikuotos malasezijos, tuo tarpu kliniškai sveikų trumpaplaukių šunų grupėje tiek citologinio, tiek bakteriologinio tyrimų teigiamų ėminių skaičius buvo vienodas, po 5.
Išorinės ausies uţdegimu sergančių šunų grupėje teigiami buvo 50 ėminių. Atlikus bakteriologinį ir citologinį tyrimus, 20 ilgaplaukių ir 30 trumpaplaukių šunų ėminių buvo identifikuotos malasezijos. 11 bakteriologinių bei 9 citologiniuose ilgaplaukių šunų ir 17 bakteriologinių ir 13 citologinių ėminių buvo identifikuotos Malassezia spp. (19 pav.).
31
3.4. Amţius
Tirti šunys pagal amţių buvo suskirstyti į tris grupes: I – iki 2 m. (iki 24 mėn.);
II – 2–6 m. (25–72 mėn.);
III – vyresni nei 6 m. (vyresni nei 73 mėn.) (20 pav.).
20 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingo amţiaus šunų išorinės ausies kanale
Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje daugiausiai buvo 2–6 m. šunų (50 proc.), maţiausiai – šunų iki dvejų metų (21,4 proc.). Pirmos šunų grupės tiek citologiniuose, tiek bakteriologiniuose
ėminiuose Malassezia spp. buvo identifikuota 55,5 atvejų
(22,2 proc. bakteriologinių ir 33,3 proc. citologinių ėminių). Iš 4 šunų mėginių malasezijos išskirtos nebuvo. Antroje grupėje mieliniai mikroskopiniai grybai buvo rasti 52,4 proc. ėminių (33,3 proc. bakteriologinių ir 19,1 proc. citologinių ėminių). Iš 10 šunų išorinės ausies kanalo ėminių mieliagrybių nerasta. Vyresnių nei 6 m. šunų grupėje malasezijos rastos 75 proc. ėminių (41,7 proc. bakteriologinių ir 33,3 proc. citologinių ėminių). 3 šunų ėminiuose Malassezia spp. nerasta.
Išorinės ausies uţdegimu sergančių gyvūnų grupėje daugiausiai tirti 2–6 m. ir vyresni nei 6 m. šunys (grupėse buvo po lygiai šunų), jie sudarė 90,5 proc. tirtos grupės. Pirmoje grupėje tirti 4
šunys, malasezijos išskirtos 75 proc. ėminių (25 proc. bakteriologinių
ir 50 proc. citologinių ėminių). Antroje grupėje mieliagrybiai identifikuoti 78,9 proc. bakteriologinių ir 47,4 proc. citologinių ėminių. Tiek bakteriologiniuose, tiek citologiniuose
Kliniškai sveiki; <2; 21,4 Kliniškai sveiki; 2–6; 50 Kliniškai sveiki; >6; 28,6 Sergantys; <2; 9,5 Sergantys; 2– 6; 54,7 Sergantys; >6; 45,2 At ve jų skai či us , pr oc . Šunų amţius, m.
32 ėminiuose malasezijos rastos 9 šunims. Trečioje tirtų šunų amţiaus grupėję. Mieliagrybiai rasti 63,2 proc. bakteriologinių ir 57,9 proc. citologinių ėminių. Malasezijos identifikuotos 11 šunų tiek citologiniuose, tiek bakteriologiniuose ėminiuose (21 pav.).
21 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingo amţiaus šunų išorinės ausies kanale
3.5. Laikymo sąlygos
Surinkus ir apibendrinus anamnezės duomenis, nustatyta, kad didesnė tirtų šunų dalis buvo laikoma patalpoje (57,1 proc.), tik lauko sąlygomis buvo laikomi (42,9 proc.) šunų (22 pav.).
22 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingai laikomu šunų išorinės ausies kanale Citologinis tyrimas; Kliniškai sveiki <2; 3 Citologinis tyrimas; Kliniškai sveiki 2–6; 4 Citologinis tyrimas; Kliniškai sveiki >6; 4 Citologinis tyrimas; Sergantys <2; 2 Citologinis tyrimas; Sergantys 2– 6; 9 Citologinis tyrimas; Sergantys >6; 11 Bakteriologi nis tyrimas; Kliniškai sveiki <2; 2 Bakteriologi nis tyrimas; Kliniškai sveiki 2–6; 7 Bakteriologi nis tyrimas; Kliniškai sveiki >6; 5 Bakteriologi nis tyrimas; Sergantys <2; 1 Bakteriologi nis tyrimas; Sergantys 2– 6; 15 Bakteriologi nis tyrimas; Sergantys >6; 12 A tvej ų skai či us, proc. Šunų amţius, m.
33
Kliniškai sveikų šunų grupėje daugiau nei pusė šunų buvo laikomi
patalpoje (54,8 proc.), sergančių išorinės ausies uţdegimu šunų grupėje taip pat šunys daugiau buvo laikomi patalpose (59,5 proc.).
Kliniškai sveikų grupės šunys iki dvejų metų daţniausiai buvo laikomi patalpoje (77,8 proc.), šiek tiek rečiau lauke laikyti 2–6 m. šunys (65 proc.), rečiausiai patalpoje buvo laikomi vyresni nei 6 m. šunys (38,5 proc.).
Sergančių jų grupėje jauni iki dvejų metų šunys buvo laikomi tik patalpoje (100 proc.), vidutinio amţiaus šunys (II amţiaus grupė) lauke ir patalpoje buvo laikomi vienodai (po 50 proc.). daugiau nei pusė vyresnių nei 6 m. šunų buvo laikomi patalpoje (70,6 proc.) (23 pav.).
23 pav. Skirtingų amţiaus grupių šunų laikymo sąlygos.
Kliniškai sveikų lauke laikomų šunų grupėje malassezijos rastos 57,9 proc. tiek citologinių, tiek bakteriologinių ėminių, atitinkamai 21 proc. ir 36,9 proc. 4 šunims iš išorinės ausies kanalo ėminių Malassezia spp. identifikuota tiek bakteriologiniuose, tiek citologiniuose ėminiuose. 8 šunims mieliagrybių išskirta nebuvo. Iš patalpoje laikomų kliniškai sveikų šunų 60 proc. ėminių buvo išskirtos malasezijos (50 proc. bakteriologinių ir 50 proc. citologinių ėminių). Šioje šunų grupėje gauti abiejų tyrimų rezultatai sutapo. Malasezijų nerasta ir neišskirta iš 9 šunų mėginių.
Sergančių išorinės ausies uţdegimu sergančių laikomų lauke šunų grupėje malasezijos rastos 70,6 proc. tiek citologinių, tiek bakteriologinių mėginių. Gauti 12 šunų abiejų tyrimų rezultatai sutapo, išskyrus mieliagrybius iš bakteriologinio ėminio, jos buvo rastos ir citologiniame ėminyje.
Malassezia spp. nerasta 5 šunų ėminiuose. Iš patalpoje laikomų sergančių šunų 40 proc. citologinių
34 identifikuoti tiek bakteriologiniame, tiek citologiniame ėminiuose. 36 proc. ėminių Malassezia spp. nebuvo rasta (24 pav.).
24 pav. Malassezia spp. paplitimas skirtingomis sąlygomis laikomų šunų išorinės ausies
kanale
3.6. Lytis
Šunys taip pat buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį. Kliniškai sveikų šunų grupėje buvo tirti 40 šunų ir 44 kalės, tuo tarpu išorinės ausies uţdegimu tiriamojoje grupėje sirgo 54 šunys ir 30 kalių (25 pav.).
35 Kliniškai sveikų šunų grupėje, malasezijos buvo rastos 24,4 proc. ėminių. 23,8 proc. citologinių ir 25 proc. bakteriologinių ėminių. 5 šunų ėminiuose iš išorinės ausies kanalo malasezijos buvo rastos tiek citologiniuose, tiek bakteriologiniuose ėminiuose. Kliniškai sveikų
kalių grupėje Malassezia spp. identifikuota 34,9 proc. ėminių. Teigiami
buvo 28,6 proc. citologinių ir 40,9 proc. bakteriologinių ėminių. Iš 6 kalių paimtuose ėminiuose, atlikus citologinį ir bakteriologinį tyrimus, rasti mieliagrybiai.
Sergančių išorinės ausies uţdegimu šunų grupėje malasezijos identifikuotos 59,3 proc. ėminių. Teigiami buvo 55,6 proc. citologiniai ir 63 proc. bakteriologiniai ėminiai. Iš 15 šunų paimtuose mėginiuose, atlikus tiek citologinį, tiek bakteriologinį tyrimus, rastos malasezijos. Iš kalių ėminių malasezijos išskirtos panašiu daţniu kaip ir šunų – 55,2 proc. Iš imtų citologinių mėginių, teigiami buvo 40 proc., bakteriologinių – 71,4 proc. 6 kalių ėminiuose Malassezia spp. identifikuotos atlikus ir citologinį, ir bakteriologinį tyrimus (26 pav.).
36
3.7. Ausų tipas
Visi šunys buvo suskirstyti į dvi grupes pagal ausų tipą: stačiomis ausimis (n=33), nulėpusiomis ausimis (n=51) (27 pav.).
27 pav. Šunų grupės pagal ausų tipą
Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje daugiau nei pusė šunų buvo nulėpusiomis ausimis 24, o išorinės ausies uţdegimu sergančių grupėje taip pat daugiau šunų nulėpusiomis ausimis 27 šunų.
Kliniškai sveikų šunų grupėje stačiomis ausimis, malasezijos buvo rastos 44.4 proc. ėminių. 16,7 proc. citologinių ir 27,8 proc. bakteriologinių ėminių. Iš 3 šunų stačiomis ausimis paimtuose mėginiuose, atlikus citologinį tyrimą rasta mieliagrybių ir iš 5 šunų atlikus bakteriologinį tyrimą išskirta malasezija. Nulėpusiomis ausimis šunims, malasezijos buvo rastos 75 proc. ėminių. 37.5 proc. citologinių ir 37,5 proc. bakteriologinių ėminių. Atlikus citologinį ir bakteriologinį tyrimus išskirta po vienodai 9 šunims su nulėpusiomis ausimis.
Sergančių išorinės ausies uţdegimu stačiomis ausimis šunų grupėje malasezijos identifikuotos 93,3 proc. ėminių. Teigiami buvo 40 proc. citologiniai ir 53,3 proc. bakteriologiniai ėminiai. Iš 6 šunų stačiomis ausimis paimtuose mėginiuose, atlikus citologinį tyrimą išskirta malasezija, o bakteriologinio tyrimo metu 8 šunims rastos malasezijos. Iš nulėpusiomis ausimis šunų ėminių malasezijos išskirtos daţniau nei stačių ausų šunims . Iš imtų citologinių mėginių, teigiami buvo 55,6 proc., bakteriologinių – 74,1 proc. 15 šunų nulėpusiomis ausimis ėminiuose Malassezia spp. identifikuotos atlikus citologinį tyrimą, o atlikus bakteriologinį tyrimą išskirta 20 šunų (28 pav.).
37
28 pav. Malassezia spp. paplitimas išorinės ausies kanale skirtingo ausų tipo šunims
3.8. Metų laikai
Tirti šunys pagal metų laiką, kai atvesti į gydyklą buvo suskirstyti į keturias grupes: I – pavasaris;
II – vasara; III – ruduo;
38
30 pav. Tiriamų šunų apsilankymo daţnis skirtingais metų laikais
Mėginiai buvo renkami atsiţvelgiant į literatūroje pateiktus duomenis apie šunų sergamumą išorinės ausies uţdegimu ir predisponuojančius veiksnius. Daugiausia mėginių surinkta vasaros ir rudens mėnesiais (n=54), maţiausiai – ţiemą (n=10).
31 pav. Malassezia spp. paplitimas šunų išorinės ausies kanale pavasarį ir vasarą
39 Kliniškai sveikų šunų pirmos šunų grupės (apsilankymas pavasarį) ėminiuose Malassezia spp. buvo identifikuota 46,2 proc. (15,4 proc. citologinių ir 30,8 proc. bakteriologinių) atvejų. Atlikus citologinį tyrimą, jis neigiamas buvo 11 šunų, tuo tarpu iš bakteriologinio ėminio mieliagrybiai nebuvo išskirti iš 9 šunų mėginių. Antroje šunų grupėje mieliniai mikroskopiniai grybai buvo rasti 27,3 proc. tiek bakteriologinių ir citologinių ėminių. 16 šunų išorinės ausies kanalo ėminiuose mieliagrybių nerasta. Trečioje grupėje malasezijos buvo rastos visuose citologiniuose ėminiuose ir kiek rečiau (80 proc.) bakteriologiniuose ėminiuose. Iš 1 šuns bakteriologinio tyrimo metu nebuvo išskirta Malassezia spp., kai tuo tarpu šio šuns citologinio tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Ketvirtoje grupėje 2 kliniškai sveikų šunų išorinės ausies kanalo ėminiuose, atlikus tiek citologinį, tiek bakteriologinį tyrimus, jų rezultatai buvo neigiami.
Išorinės ausies uţdegimu sergančių gyvūnų grupėje pavasarį atvestų šunų ėminiuose
Malassezia spp. buvo identifikuota 85,7 proc. (28,6 proc. citologinių ir 57,1 proc. bakteriologinių
ėminių) atvejų. Dviejų šunų ėminiuose, tiek citologinio, tiek bakteriologinio tyrimo metu buvo rastos malasezijos. 2 šunų citologiniai ėminiai buvo neigiami, o iš bakteriologinių ėminių
Malassezia spp. buvo išskirtos. Antroje grupėje mieliniai mikroskopiniai grybai buvo rasti 75,5
proc. tiek bakteriologinių, tiek citologinių ėminių.
Iš 1 šunų išorinės ausies kanalo ėminių mieliagrybių nerasta. Trečioje grupėje malasezijos buvo rastos 52,2 proc. citologinių ir 69,6 proc. bakteriologinių ėminių. Iš 11 šunų citologinio tyrimo metu nebuvo išskirta Malassezia spp., o iš 7 šunų malasezijos neišskirtos iš bakteriologinių ėminių.
Ketvirtoje grupėje ėminiuose Malassezia spp. buvo
identifikuota 62,5 proc. citologinių ir bakteriologinių ėminių. Iš 3 šunų mėginių malasezijos išskirtos nebuvo atlikus tiek citologinį, tiek bakteriologinį tyrimus (31, 32 pav.).
3.9. Pirminiai susirgimai
Visi šunys, kurie sirgo išorinės ausies uţdegimu buvo suskirstyti į grupes pagal pirminę otitis
externa prieţastį: atopija; demodekozė; dermatitas; alergija pašarui; kitos ligos.
40 Daţniausiai, šunims, sergantiems išorinės ausies uţdegimu kaip pirminis susirgimas buvo diagnozuota dermatitas (90 proc.), kiek rečiau šunys sirgo atopija (78,55 proc.). Iš citologinių ėminių, šunims sirgusiems atopija, malasezijos buvo identifikuotos 71,4 proc. šunų, sarkoptoze 40 proc., demodekoze 16,67 proc., o iš šunų ėminių, kurie sirgo kitomis ligomis mieliagrybiai buvo identifikuoti šiek tiek daugiau nei pusei tirtų šunų (52,63 proc.).
Gavus bakteriologinių tyrimų rezultatus, mieliagrybiai identifikuoti visų šunų ėminiuose, kurie sirgo dermatitu (100 proc.). Rečiau malasezijos išskirtos šunims, sirgusiems sarkoptoze 60 proc. ir demodekoze 50 proc. atvejų (33 pav.).
33 pav. Išorinės ausies uţdegimo pirminės prieţastys
3.10. Antriniai patogenai
Atlikus bakteriologinius tyrimus, nustatyta, kad be Malassezia spp. išorinės ausies uţdegimą šunims gali komplikuoti ir bakterijos. Daţniausiai be malasezijų iš išorinės ausies kanalo ėminių buvo išskirti stafilokokai, ypač S. pseudointermedius, Streptococcus spp., Proteus spp., E. coli spp. (34 pav.)
41
34 pav. Mikroorganizmai, išskirti iš otitis externa sergančių šunų išorinės ausies kanalo
ėminių
Atlikus bakteriologinį tyrimą 66,7 proc. šunų iš išorinės ausies kanalo ėminių be Malassezia spp. buvo išskirtos ir bakterijos. Daţniausiai šunims su išorinės ausies uţdegimo simptomais buvo
išskirta Staphylococcus spp. (21 šuo), P. aeruginosa (5 šunys)
ir S. pseudointermedius, Proteus spp. (1 šuo), E. coli (1 šuo), Streptococcus spp. (1 šuo).
17 šunų su išorinės ausies uţdegimo simptomais patogeninių bakterijų išskirta nebuvo.
Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje iš bakteriologinio ėminio be Malassezia spp. 52,4 proc. šunų buvo išskirta Staphylococcus spp. 4,8 proc. (2 šunys) ir P. aeruginosa 2,4 proc. (1 šuo) (34 pav.).
42
4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
2013–2014 metais LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje atliktas tyrimas, siekiant nustatyti Malassezia spp. paplitimą šunų išorinės ausies kanale. Buvo tirti tiek kliniškai sveiki, tiek išorinės ausies uţdegimu sergantys šunys.
Pagal savininkų pateiktus anamnezės duomenis, atliktus tyrimus ir nustačius diagnozę, nustatyta, jog daţnesnį sergamumą išorinės ausies uţdegimų, kurį komplikuoja mieliagrybiai lemia šuns veislė, laikymo sąlygos, ausies tipas, lytis, amţius bei pirminės ar gretutinės ligos.
Tyrimo metu kliniškai sveikų šunų grupėje Malassezia spp. identifikuota 29,75 proc., o šunims, kuriems buvo stebimi išorinės ausies uţdegimo klinikiniai poţymiai 59,55 proc. ėminių. Tai yra šiek tiek daţniau nei teigia Cafarchia ir kt. (2005), kai atlikto tyrimo metu iš kliniškai sveikų šunų išorinio kanalo Malassezia spp. išskirta iš 28 proc, o sergančių otitis externa 57,3 proc. ėminių.
Kiekvienam tirtam šuniui buvo atliktas tiek citologinis, tiek bakteriologinis tyrimai. Nes daugelio autorių teigimu, daţnai citologinio ir bakteriologinio tyrimų rezultatai nesutampa, skiriasi šių tyrimų jautrumas, specifiškumas (Cafarchia, 2005). Atlikus šiuos tyrimus, gauti rezultatai taip pat nebuvo vienodi, nes kliniškai sveikų šunų grupėje, atlikus citologinį tyrimą, Malassezia spp. identifikuota 26,2 proc., o šunims su išorinės ausies uţdegimo klinikiniais poţymiais, malasezijos išskirtos iš 52,4 proc. ėminių.
Daţniau malasezijos identifikuotos atliekant bakteriologinį tyrimą, nei citologinį tyrimą. Kliniškai sveikų šunų grupėje mieliagrybiai identifikuoti (33,3 proc.), iš sergiančių otitis externa šunų išskirta (66,7 proc.). Citologinio tyrimo rezultatai iš kliniškai sveikų šunų grupėje malasezijos
išskirtos (26,2 proc.), iš sergančių otitis externa šunų
identifikuota (52,4 proc.).
Susisteminus gautus rezultatus, nustatyta, kad yra gana ryški veislės predispozicija. Sudarant tiriamų šunų grupę buvo pasirinkti grynaveisliai gyvūnai. Iš kliniškai sveikų šunų išorinio ausies kanalo ėminių daţniausiai malasezijos identifikuotos labradoro retriverių, amerikiečių Stafordšyro terjerų, anglų kokerspanielių, vokiečių aviganių veislių šunims. Iš sergančių otitis externa ausies kanalo išskiriama daugiausiai amerikiečių Stafordšyro terjerų, labradoro retriverių ir vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunims. Literatūroje pateikiami duomenys taip pat patvirtina tendenciją, jog daţniausiai malasezijos yra išskiriamos iš vokiečių aviganių (20–30 proc.), bokserių (14 proc.), labradoro retriverių (8 proc.) veislių šunų ėminių (Mircean et al., 2011; Kumar et al., 2014).
43 Zur et al. (2011) savo tyrimose nurodo, kad ilgaplaukiai šunys daţniau linkę sirgti išorinės ausies uţdegimu, nei trumpaplaukiai. Atlikti tyrimo duomenys rodo, kad malasezijos vienodai buvo išskirtos tiek ilgaplaukiams (54,2 proc.), tiek trumpo plauko šunims (49,38 proc.). Laboratorinių tyrimų rezultatai gauti, lyginant kliniškai sveikus ir sergančius išorinės ausies uţdegimu šunis yra nevienodi. Iš kliniškai sveikų šunų išorinės ausies kanalo mikroskopiniai grybai daţniau buvo išskirti ilgaplaukiams šunims (58,33 proc.) nei iš trumpaplaukių šunų ėminių (27,8 proc.). Tuo tarpu sergančiųjų otitis externa grupėje – trumplaukiams šunims mieliagrybiai buvo identifikuoti 1,4 nei šunims, kurie turi ilgą plauką. Rezultatai gali būti ne visai tikslūs, nes ir trumpaplaukiai šunys gali turėti plaukuotą ausies kanalą, o tai predisponuoja išorinės ausies uţdegimą (Carlotti, 2008).
Harvey, Paterson (2014) gauti rezultatai rodo, kad daţniausiai išorinės ausies uţdegimas yra diagnozuojamas suaugusiems šunims, vyresniems nei 3 metų, rečiau – iki vienerių metų. Atlikto tyrimo metu iš kliniškai sveikų šunų išorinės ausies kanale daţniausiai Malassezia spp. buvo išskirta vyresniems nei 6 metų amţiaus (75 proc.), o iš otitis externa sergančių šunų – nuo 2 iki 6 metų (p>0,05). Tai galima paaiškinti tuo, jog 2–6 m. gyvūnams daţniausiai stebimos ir diagnozuojamos alerginės organizmo būklės, nereti atopijos atvejai. O esant šiems susirgimams, vienas iš daţniausiai pasitaikančių klinikinių poţymių yra išorinės ausies uţdegimas. Vykstant hiperjautrumo reakcijoms organizme dėl pirminių prieţasčių, stebimos I, II ir IV tipo alerginės reakcijos, ko pasekoje organizme stebimos hiperjautrumo reakcijos pačioms malasezijoms ar jų išskiriamiems fermentams.
Atlikus tyrimą, gauti rezultatai rodo, kad tiriami šunys buvo daţniau laikomi patalpoje. Kliniškai sveikų gyvūnų grupėje daţniau mieliagrybiai buvo iškirti iš patalpoje laikomų šunų ėminių. Tai galėjo sąlygoti gyvūnų prieţiūros (maudymas, ausų valymas, plaukų pešiojimas ir kt.) įpročiai. Tuo tarpu daţniau išorinės ausies uţdegimu sirgo šunys, kurie buvo laikomi lauko
sąlygomis, iš šių šunų išorinės ausies kanalo Malassezia spp. buvo
išskiriama 70,6 proc. šunų. Kadangi laikant šunis lauke, juos veikia įvairios ir daţnai nepalankios aplinkos sąlygos (vėjas, padidėjusi drėgmė aplinkoje, vandens patekimas į ausies kanalą, neprieţiūra), todėl tokiose ausyse susidaro palankios sąlygos ne tik malasezijų, bet ir kitų mikroorganizmų dauginimuisi. Be to, nors ir ne visais atvejais, lauke laikomi šunys yra maţiau priţiūrimi ir apţiūrimi šeimininkų, todėl ir klinikiniai išorinės ausies uţdegimo poţymiai pastebimi vėliau, tai leidţia prasidėti antrinės kilmės infekcijai, kuri dar labiau apsunkina uţdegiminio proceso eigą.
Literatūros šaltiniuose yra pateikiami kontraversiški duomenys apie skirtingų lyčių šunų polinkį sirgti išorinės ausies uţdegimu, kurį komplikuoja mieliagrybiai. Išanalizavus gautus tyrimo
